ŠILUVOS MIESTELIO PARKAS Carinės Rusijos valdžia draudė maldininkų procesijas į Šiluvą, kunigams neleisdavo ten keliauti be specialaus leidimo. Spaudos draudimo metais Šiluva buvo tarsi lietuviškų knygų platinimo centras, iš kurio įvairiausi leidiniai patekdavo į tolimiausius Lietuvos užkampius. Atkūrus nepriklausomybę, Šiluva dar labiau atsigavo. Nuo 1933 m. per Šiluvos atlaidus imti ruošti religiniai kongresai – vyrų maldos apaštalavimo, katalikų vyrų, moterų akcijos. Sovietmečiu visais laikais garsėjusi Šiluva buvo sąmoningai valdžios menkinama, netvarkoma. Stengiantis išguiti maldingumo dvasią iš Šiluvos aikštėje priešais bažnyčią vietoje Marijos statulos buvo pastatytas paminklas „Už Tarybų valdžią žuvusiems šiluviškiams“.Tačiau, nepaisant visų okupacinės valdžios pastangų, Šiluva išliko Bažnyčios dvasinės stiprybės liudytoja, vieta, kur garbinamas Viešpats, semiamasi dvasios ir kūno stiprybės. Nepriklausomą gyvenimą kuriantiems Lietuvos žmonėms ir laisvės, atnešusios savų iššūkių ir sunkumų, sąlygomis Šiluva liko ir toliau lankoma bei puoselėjama šiuolaikine piligrimine šventove.
Istorinės šiluvos miesto fotografijos
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Šiuo metu didelė teritorija miestelio centrinėje dalyje nėra išnaudojama tikslingai ir nėra pritaikyta visuomenės poreikiams. Sklypas dalinai naudojamas žemės ūkiui, likusi sklypo dalis- želdynai. Pietinėje sklypo dalis yra pelkėta, su menkaverčiais želdiniais, o į šiaurinę pusę sklypas staigiai kyla. Projektu siekiame esamą sklypo reljefą pritaikyti dviems erdvėms: •
renginių ir poilsio vietai;
•
parko teritorijai gyventojams ir miestelio svečiams.
6
