VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA
Gerda Falk SVEIKATINGUMO CENTRAS ANYKŠČIUOSE
Vadovas: doc. Sigitas Kuncevičius
TURINYS ĮVADAS .........................................................................................................................................3 VIETOS ANALIZĖ ........................................................................................................................4 Vietos ir teritorijos pasirinkimas ........................................................................................5 Vietos, teritorijos ir sklypo analizė .....................................................................................6 Vietos analizė ......................................................................................................7 Teritorijos analizė ................................................................................................9 Sklypo analizė ...................................................................................................11 Apibendrinimas .................................................................................................13 ARCHITEKTŪRINĖ DALIS ......................................................................................................14 Projekto idėja ...................................................................................................................14 Eksperimentinis projektavimas .......................................................................................16 Tūrinė – erdvinė kompozicija ...........................................................................................18 Sklypo ir teritorijos sutvarkymas ......................................................................................19 Vidinė struktūra ir erdviniai sprendimai ...........................................................................19 Projekto programa ............................................................................................................21 Išorės ir vidaus apdailos sprendimai .................................................................................23 Struktūrinės ir inžinerinės sistemos ..................................................................................24 Pritaikymas neįgaliesiems ................................................................................................24 Priešgaisrinė sauga ir evakuacija .................................................................................................24 Techniniais pastato rodikliai.........................................................................................................25 Apibenrinimas ..............................................................................................................................26 IŠVADOS .....................................................................................................................................26 Partnerių produkcija ......................................................................................................27 PRIEDAI ......................................................................................................................................29 Pirmo aukšto planas Antro aukšto planas Trečio aukšto planas Pjūviai
2
ĮVADAS Architektūros tikslas – apsaugoti žmogų nuo išorinės aplinkos poveikio – vėjo, karščio, šalčio bei užtikrinti saugią aplinką kasdieniniam žmonių gyvenimui. Taigi patalpų komforto užtikrinimas yra svarbiausias architektūros uždavinys nuo pat jos ištakų. Per visą istoriją kiekvienoje pasaulio vietovėje, regione, klimato juostoje vyko architektūrinė evoliucija, kurios metu buvo bandoma pasiekti geriausią komforto lygį vidaus erdvėse. Remiantis duomenų analize apie žmogaus savijautą patalpose, komfortą galima apibrėžti kaip optimalias šilumines sąlygas, kurios palaiko žmogaus kūno šilumos balansą. Įskaitant įvairius aplinkos veiksnius tokius kaip: oro temperatūra, aplinkos paviršiaus temperatūra, oro drėgmė ir greitis bei fizinius veiksnius: drabužius, veiklą, amžių ir lytį. Būtent šiais aspektais yra paremta ir suformuota bioklimatinės architektūros sąvoka, kada pastatai projektuojami taip, kad prisitaikytų prie atšiaurių klimato sąlygų. Architektūrinėmis formomis siekiama suteikti šiluminį ir vizualinį komfortą, naudojant saulės energiją ir kitus aplinkos šaltinius, tokius kaip vėjas (jo kryptys), žemė, vanduo. Bioklimatinė architektūra taip pat yra tiesiogiai susijusi su turimais statybinių medžiagų ištekliais, kurie daro įtaką statybos metodams ir architektūrinei raiškai. Apžvelgus bioklimatinio dizaino proceso rezultatus galima rasti daug vertingų pavyzdžių ir juos pritaikyti šiuolaikinėje architektūroje, patenkinant XXI amžiaus žmogaus poreikius. Sveikatingumo centras Anykščiuose suprojektuotas remiantis bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis ir principais. Natūralų patalpų vėdinimą ir šildymą sukuria pagrindinis pastato kompozicinis elementas - Trombe siena, kuri susideda iš masyvios, didelę šiluminę talpą turinčios medžiagos ir stiklo. Degto molio plytos, sugerdamos saulės sinduluotės energiją, reguliuoja pastato mikroklimatą ir kartu kuria išskirtinį pastato charakterį.
3
VIETOS ANALIZĖ Vietos ir teritorijos pasirinkimas Renkantis teritoriją naujai projektuojam pastatui vienas iš pagrindinių kriterijų buvo vieta be aukštybinio užstatymo ar kitokių saulę blokuojančių objektų,
nes remiantis bioklimatinio
projektavimo principais svarbu, kad pastatas maksimaliai išnaudotų saulės spinduliuotę. Kadangi projektuojamas visuomeninis pastatas, kuriame numatomos mišrios veiklos (nuo edukacinės iki apgyvendinimo paslaugų), svarbus tampa užstatymo ir gamtos santykis, kuris patenkintų tiek susisiekimo tiek kokybiško poilsio poreikius.
Šiuos kriterijus atitinka teritorija, esanti Anykščių
mieste. Netoli miesto centro gamtos apsuptį esantis sklypas išpildo visus keliamus reikalavimus naujo pastato projektavimui. Vietos, teritorijos ir sklypo analizė Vietos analizė Anykščių miestas įsikūręs šiaurės rytų Lietuvoje prie Šventosios ir Anykštos upių santakos (žr. 31 pav.) Šį kraštą supa ežerai, kalvos, piliakalniai. Vertingi ir unikalūs gamtos objektai: Puntuko akmuo, Anykščių šilelis, Šeimyniškėlių piliakalnis, Palatavio piliakalnis pritraukia didžiulius turistų srautus, todėl vieta puikiai tinka rekreaciniams ir visuomeniniams pastatams.
Anykščių miestas Lietuvos žemėlapyje
4
Pasirinkta teritorija yra šiaurinėje Anykščių miesto dalyje šalia Šventosios upės (žr. 31 pav).
Teritorija Anykščių mieste
5
Teritorija yra žaliojo ir urbanistinio audinio sankirtoje, todėl veikia kaip jungiamasis ryšys tarp gamtos ir miesto (žr. 33 pav.) Projektuojant svarbu, kad pastatas ir sklypo sutvarkymo sprendiniai tolygiai pereitų iš urbanistinio konteksto į gamtinį.
Gamtos ir užstatymo santykio schema
6
Išanalizavus Anykčių miesto tipologiją, matyti, jog teritorija yra šalia sodybinio užstatymo, į šiaurę nutolusi nuo miesto centro (žr. 34 pav.). Vakarinėje pusėje išsidėstęs pramonės kvartalas, tačiau jis įtakos nedaro, kadangi teritojas skiria miškas ir upė.
Užstatymo tipologijos schema
7
Miestą dalina gamtiniai ir žmogaus sukurti barjerai: miškas, upė, tarpmiestiniai keliai ir gležinkelis. Pasirnkta teritorija yra apsupta kelio, upės ir miško formuojamų barjerų (žr. 35 pav.).
Gamtos ir užstatymo santykio schema
8
Teritorijos analizė Teritorija yra sodybinio užstatymo ir gamtinio audinio sankirtoje. Projektuojama teritorija skiriama į dvi dalis: miškingoje teritorijoje statybos nėra leistinos, todėl joje numatomi tik mažosios architetktūros objektai, pasivaikščiojimo takai. Kitoje teritorijos dalyje, šalia lauko stadiono, yra suformuotas sklypas, kuriame bus projektuojamas objektas (žr. 35 pav.).
Teritorijos padėties schema
9
Projektuojamos teritorijos charakteris atskleidžiamas atliekant schematiškus tos vietovės pjūvius ir išklotines (žr. 27 pav.). Schematiškame 1-1 pjūvyje matyti kaip nuo gatvės pusės link upės žemėja reljefas, o gamtos ir užstatymo santykis mažėja, kol visiškai pereina į gamtinį audinį (žr. 28 pav.). Išklotinėje A-A pavaizduota, kaip nuo kelio pusės atsiveria vaizdas į projektuojamą sklypą ir kokį santykį su gamta kuria šalia esantys vienbučiai gyvenamieji pastatai.
Teritorijos pjūvių ir išklotinių schemos
10
Sklypo analizė
Analizuojant sklypą apimant gretimas teritorijas 2-2 pjūvyje matomas detalesnis užstatymo ir želdynų santykis. Medžių masyvai sudaro "žalią sieną", o pastatai tik vietomis įsiterpia į gamtinį audinį. 1-1 pjūvyje matomas lauko stadiono ir projektuojamo sklypo reljefas. Jis nėra išraiškingas, todėl įtakos naujo objekto projektavimui neturi. Sklypas apsuptas sodybinio užstatymo, kuris formuoja siluetą.
Sklypo pjūvių schemos
11
Nagrinėjant teritoriją svarbi tampa saulės padėties analizė, nes nustačius saulės spindulių kritimo kampą galima parinkti tinkamus archiektūrinius elementus, kurie gali padėti sumažinti pastato suvartojamos energijos kiekį. Gruodžio 22 dieną, kada saulė pakyla žemiausiai virš horizonto, ji sudaro 10o kampą su horizontu. Atsižvelgus į tai galima nustatyti tinkamo dydžio šešeliavimo priemones ir šaltojo sezono metu įleisti kuo daugiau saulės spinduliuotės, kuri padėtų sugeneruoti šilumą pastate (žr. 38 pav.).
Saulės judėjimo trajektorija žiemą
Birželio 22 dieną, kada saulė pakyla aukščiausiai virš horizonto, ji sudaro 58o kampą su horizontu. Atsižvelgus į tai galima nustatyti tinkamo dydžio šešėliavimo priemones ir apsaugoti patalpas nuo perkaitimo.
Saulės judėjimo trajektorija vasarą
12
Apibendrinimas Taigi, išanalizavus pasirinkto sklypo vietą, teritoriją ir patį sklypą, galima daryti išvadas, jog: Miesto mastelyje geriausiai išryškėja kokiame gamtiniame ir užstatymo kontekste yra projektuojama teritorija. Aiškiai matomi gamtiniai bei žmogaus sukurti barjerai ir kaip jie įtakoja teritorijos integraciją į bendrą miesto audinį. •
Daugiausia žaliųjų teritorijų yra pietinėje ir šiaurinėje miesto dalyje.
•
Projektuojama teritorija yra apsupta sodybinio užstatymo.
•
Teritoriją riboja upė, geležinkelis ir kelias.
Informatyviausias yra bendras teritorijos mastelis. Jame atsiskleidžia reljefo charakteris, santykis su želdynais ir esamu užstatymu. •
Teritorija yra gamtinio ir urbanistinio audinių sankirtoje.
•
Reljefas tolygiai žemėja link upės.
•
Nuo kelio pusės teritorija ribojasi su stadionu, todėl nėra papildomų vizualinių barjerų ir yra atverta.
•
Dėl žemėjančio reljefo miško kontūras tik šiek tiek yra pakilęs virš sodybinio užstatymo formuojamo silueto
Sklypo analizė suteikia mažiausiai informacijos, tačiau galime geriau matyti kokią įtaką daro želdiniai ir reljefas ir saulės judėjimo trajektorija. •
Kadangi sklypas yra prie pat miško, medžių masyvas vizualiai atrodo didesnis, o užstatymas užima tik 1/3 viso aukščio.
•
Vizualiai sklypą nuo pagrindinės gatvės skiria du barjerai: supiltas kalnelis tribūnoms stadiono krašte ir reljefo peraukštėjimas šalia kelio.
•
Fone matosi sodybinio užstatymo kontūrai.
•
Atlikus saulės judėjimo ir padėties analizę pagal metų laikus, galima teigti jog didžiausią saulės spinduliuotės kiekį gauna pietrytinė sklypo pusė.
13
ARCHITEKTŪRINĖ DALIS Projekto idėja Pagrindinė projekto idėja – remiantis bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis ir principais, suprojektuoti pastatą, kuris architektūriniais elementais ir formomis prisidėtų prie pasyvaus pastato šildymo ir vėdinimo. Atlikus išsamią bioklimatinio projektavimo analizę, nustatyta kad natūralų šildymą ir oro cirkuliavimą padeda užtikrinti masyvi Trombe siena. Todėl ji tampa pagrindiniu pastato kompoziciniu elementu. Eksperimentinis projektavimas Eskizavimo ir maketavimo pagalba buvo bandoma atrasti tinkamiausią pastato formą, kuri remtųsi bioklimatine architektūra ir atitiktų Trombe sienos projektavimo principus: būtų orientuota į pietinę pusę ir gautų kuo daugiau saulės spinduliuotės. •
Vienas iš siūlomų variantų buvo tūrių kompozicija, kurio pagrindine ašimi tampa
Trombe siena. Šio varianto privalumas yra tas, jog pastatas darniai pereina iš urbanistinio audinio į gamtinį. Tačiau šis variantas buvo atmestas dėl per didelio išorinių sienų ploto ir menkos Trombe sienos architektūrinės išraiškos (žr. 40 pav.).
Eksperimentinis projektavimas nr. 1
14
•
Sferinė forma taip pat buvo siūloma kaip architektūrinė pastato išraiška, tačiau dėl
sudėtingos pastato vidaus struktūros, konstrukcijų ir integracijos į kontekstą šis variantas toliau nebevystytas.
Eksperimentinis projektavimas nr. 2
•
Eskizavimo etape buvo nuspręsta pasirinkti kvadratinės formos stiklinį tūrį ir jame, kaip
interjero elementą, projektuoti Trombe sieną, kuri tuo pačiu kurtų ir fasado išraišką.
Eksperimentinis projektavimas nr. 3
Nors variantas nr. 3 (žr. 43 pav.) turi išskirtinę išraišką, jis buvo atmestas dėl elementų ne funkcionalumo, kadangi didžioji Trombe sienos dalis yra orientuota į šiaurinę pusę ir negali atlikti savo funkcijos.
15
Eksperimentinis projektavimas nr. 4
Remiantis ta pačia idėja Trombe siena projektuojama pastato viduje už stiklinės pietinės sienos per visą jos perimetrą, siekiant užtikrinti pakankamą šviesą interjere ir sukurti architektūrinę išraišką tamsiuoju paros metu, projektuojama masyvi siena – ažūrinė (žr. Šis varinatas labiausiai atitiko Trombe sienos projektavimo reikalvimus ir sukūrė patrauklią estetinę architektūrinę išraišką, todėl šis variantas buvo vystomas toliau. Tūrinė – erdvinė kompozicija Tūrinė ir erdvinė kompozicija remiasi bioklimatinės architektūros projektavimo strategijomis. Mažesnio paviršiaus ploto pastatas į aplinką išspinduliuoja mažiau sukauptos šilumos, todėl fasadai, kurie gauna mažiausiai tiesioginės saulės spinduliuotės yra primityvūs, be papildomų architektūrinių elementų, kurie padidintų vidinių patalpų santyki su aplinka. Tačiau pietinis fasadą, kuriame yra projektuojama Trombe siena, stengiamasi maksimaliai padidinti jo paviršiaus plotą, siekiant gauti kuo daugiau saulės spinduliuotės, kuri padėtų generuoti šilumą.
16
Pastatas orientuojamas rytų-vakarų ašimi, kad ilgiausias fasadas būtų atgręžtas į pietinę pusę (žr. 45 pav.).
Pastato orientacija pagal pasaulio šalis
Pietinis fasadas išlenkiamas saulės judėjimo kryptimi, kad maksimaliai būtų išnaudojama saulės spinduliuotė (žr. 46 pav.).
Tūrio formos kitimas dėl saulės judėjimo
Linkis padidina pietinio fasado paviršiaus plotą ir gaunamos spinduliuotės kiekį (žr. 47 pav.).
Pietinio fasado paviršiaus ploto padidinimas
17
Sklypo ir teritorijos sutvarkymas Naujo objekto projektavimui pasirinkta teritorija yra gamtos ir sodybinio užstatymo sankirtoje (žr. 47 pav.). 6,7 ha teritorijoje yra miškingas plotas šalia Šventosios upės ir sklypas, kuriame projektuojamas pastatas. Į miško zoną patenkanti teritorija nekeičiama, medžiai nekertami. Šioje dalyje numatomi pasivaikščiojimo takai, tiltas besitęsiantis lygiagrečiai Švensosio upės krantu ir mažosios architektūros objektai. Teritorija atlieka jungiamąja funkciją tarp sklypo ir Šventosios upės.
Teritoriios schema
Kadangi sklypo teritorijoje, kuri užima 1000 m2 plotą, reljefas yra lygus, jokių didelių pakeitimų nenumatoma. Tačiau vienas svarbiausių tiklsų integruojant pastatą į sklypą – išsaugoti kuo daugiau vertingų medžių ir nedarkyti jau esamos gamtinės stuktūros. Patekimas į sklypą yra numatytas šiaurinėje sklypo pusėje, todėl automobilių stovėjimo aištelė formuojama sklypo pakraštyje lygiagrečiai pastatui. Jos dangai pasirinktas žolės korys, kuris sumažina kietųjų dangų vizualą. Lygiagrečiai įvažiavimui formuojami pėsčiųjų ir dviračių takai. Siekiant pagerinti susisiekimą, papildomas patekimas į sklypą pestiesiems ir dviratininkams numatomas iš rytinės pusės. Takai veda prie pastato arba per sklypą į pasivaikšiojimo takus prie Šventosios upės. Šalia rytinio pastato fasado numatomas dviračių parkavimas. Palei pastato kontūrą taip pat formuojama pasivaikšiojimų ir poilsio erdvė su gėlynais ir suoliukais. Kadangi pietinėje sklypo pusėje yra medžių masyvų, teritorija neliečiama, tačiau žalioji erdvė gali būti išnaudojama iškylavimui ir kitoms lauko pramogoms.
18
Vidinė struktūra ir funkciniai sprendimai Projekto architektūrinis objektas – sveikatingumo centras Anykščiuose, kuriame numatomos edukacinės, sveikatingumo, poilsio ir apgyvendinimo paslaugos, kuriomis siekiama gerinti žmonių fizinę ir psicholinę sveikatą. Kadangi naujai projektuojamame pastate numatoma daug funkcijų, svarbus tampa aiškus jų išskyrimas ir patogus susisiekimas. Visa programa išdėstoma per tris aukštus. Pirmas aukštas skiriamas bendro naudojimo erdvėms ir edukacijai. Antras – procedūrų kabinetams, trečias – viešbučio numeriams (žr. 49 pav.).
Funkcinė schema
Siekiant atverti vaizdą į pagrindinį pastato elementą – Trombe sieną, procedūrų ir viešbučių kambariai „ištraukiami“ į atriumo erdvę. Taip sukuriami balkonėliai, kurie sukuria išskirtinį interjerą. Antrame aukšte esančios parodų ir poilsio zonos taip pat ištraukiamos į pastato centrą. Jomis užpildoma pirmo aukšto erdvė ir kuriamas jaukumo įspūdis (žr. 50 pav.) Kadangi Trombe siena sumažina šviesos patekimą į patalpas, formuojamas stoglangis, užtikrinantis pakankamą apšvietimą. Pagalbinės ir techninės patalpos numatomos kiekvieno aukšto rytinėje dalyje.
Vidinės struktūros schema
19
Kadangi pastatas yra stačiakampės formos, formuojami vertikalūs ir horizontalūs ryšiai. Objekto rytinėje ir vakarinėje pusėje numatomi vertikalūs ryšiai. Projektuojami liftai, kuriais galima pakilti ant stogo, ir evakuacinės laiptinės. Šalia pagrindinio įėjimo formuojami atviri, paradiniai laiptai. Horizontalūs ryšiai numatomi per visą pastato ilgį. Pirmajame aukšte judėjimas vyksta holu, antrame ir trečiame – koridoriumi (žr. 51 pav.).
Pastato ryšių schema
Viso pastato vidinė struktūra ir funkciniai sprendimai išdėstomi taip, kad maksimaliai būtų išryškinama ir atveriama Trombe siena.
20
Projekto programa Detali projekto programa suskirstyta pagal pastato aukštų planus ir pateikta lentelėse. Pastato bendras plotas – 4063 m2 Pirmo aukšto patalpų eksplikacija.
Pirmo aukšto patalpų eksplikacija
21
Antro aukšto patalpų eksplikacija:
22
Trečio aukšto patalpų eksplikacija.
Išorės ir vidaus apdailos sprendimai Pagrindinės medžiagos naudojamos projekte yra degto molio plytos, mediena ir stiklas. Šios medžiagos pasirinktos dėl fizikinių savybių, tvarumo ir estetinės išraiškos. Molis. Tai visame projekte dominuojanti medžiaga. Kadangi molis pasižymi didele šilumine talpa, iš degtų molio plytų projektuojama pagrindinis pastato architektūrinis elementas - masyvi Trombe siena. Šiaurinio fasado apdailai pasirinktos molio plokštės, šiam fasadui papildomos išraiškos suteikia horizontalios ir vertikalios siūlės tarp jų. Molis taip pat naudojamas interjere: grindims ir sienoms. Mediena. Ši natūrali medžiaga daugiausiai naudojama interjere: atviroms pastato konstrukcijos: kolonoms, sijoms; ir vidiniams elementams – išsikišantiems balkonams ir perdangoms. Stiklas. Pietiniame fasade prieš degtų molio plytų Trombe sieną yra stiklinė, sienos linkius atkartojanti, konstrukcija. Interjere stiklas dės savo savybės susilieti su aplinka, naudojamas turėklams ir pertvaroms. 23
Struktūrinės ir inžinerinės sistemos Vėdinimas. Pasyvų patalpų vėdinimą užtikrina Trombe sienos konstrukcija. Jos veikimo principas paremtas saulės energijos sugeneravimu, užlaikymu ir išspinduliavimu. Vasaros laikotarpiu dėl saulės spinduliuotės erdvė tarp plytų sienos ir stiklo įkaista. Sušilęs oras kyla į viršų ir yra pašalinamas per pastato viršuje esančias sklendis. Taip sukuriama natūrali oro trauka, kurios pagalba vėsesnis oras iš šiaurinės pastato pusės įtraukiamas į patalpas. Pastatas yra vėdinamas, o siena aušinama konvekcinio šilumos mainų būdu.
Pasyvus vėdinimas vasarą
Šildymas. Siekiant sumažinti pastato suvartojamos energijos kiekį, komfortišką patalpų tempetatūrą palaiko Trombe siena, kuri be papildomų įrenginių skleidžia šilumą. Esant šildymo poreikiui, pastato vidaus temperatūrą palaiko masyvi plytų siena, išspinduliuodama sukauptą energiją, gautą iš saulės. Kadangi viršuje esančios sklendys uždarytos šiluma nukreipiama tiesiai į patalpas. Avėsęs oras leidžiasi žemyn ir vėl patekęs tarp stiklo ir plytų sienos įkaista, taip ciklas veikia ratu ir patalpos yra šildomos.
Pasyvus šildymas žiemą
Tačiau Trombe sienos konstrukcija veikia kaip pagalbinis šilumos generavimo šaltinis. Esant netinkamoms oro sąlygoms, kada Trombe siena negali maksimaliai atlikti savo funkcijos, patalpos yra šildomos geoterminiu šildymu. 24
Pastato ir elementų konstrukcija. Pagrindinėj pastato laikančiajai konstrukcijai pasirinktas medienos karkasas ir degto molio plytos. Stogo ir Trombe sienos apkrovą atlaiko vidinėje pastato struktūroje esančios medinių kolonų ir sijų konstrukcijos. Trombe siena sumodeliuota iš atskirų degto molio plytų, kurių gabaritai kinta priklausomai nuo sienos išlenkimų ir pasvyrimo. Automatinės vėdinimo angų sistemos. Siekiant pastate užtikrinti natūralų oro cirkuliavimą, numatomos automatinės angų atidarymo sistemos pietinės pastato dalies viršuje, stoglangiuose ir šiaurinėje pastato dalyje, kurios atsidaro arba užsidaro reaguoja į pastato temperatūrą. Pritaikymas neįgaliesiems Pastatas suprojektuotas taip, kad patenkintų visų, tiek protinę tiek fizinę negalią turinčių žmonių poreikius ir atitiktų neįgaliesiems keliamus reikalavimus. Automobilių stovėjimo aikštelėje numatytos penkios vietos pritaikytos žmonėms su negalia. Koridorių plotis yra ne mažesnis kaip 1 500 mm, o praėjimų, kuriuose yra bent vienos į išorę atsiveriančios durys, plotis ne mažesnis kaip 1 800 mm. Į kiekvieną pastato aukštą galima patekti liftu. Kiekviename aukšte, procedūrų kabinetų bloke ir viešbučio numeriuose yra tualetai pritaikyti neįgaliesiems. Projektuojamos durys yra be slenksčių, tai padeda užtikrinti patogų patekimą į ir iš patalpų. Priešgaisrinė sauga ir evakuacija Sveikatingumo centro pastatas suprojektuotas pagal statybos techninio reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“. Objekte numatomos dvi evakuacinės laiptinės. Jos taip pat turi tiesioginį išėjimą ant stogo, todėl gaisro atveju nekyla sunkumų evakuotis. Atstumai tarp evakuacinių išėjimų neviršija 60 metrų. Evakuacijai skirtos laiptinės turi – neuždūminamos. Taip pat viena iš pagrindinių pastato konstrukcinių elementų – degto molio plytos pasižymi geromis ugniai atspariomis savybėmis, kurios padidina konstrukcijos stabilumo tikimybę gaisro atveju. Techniniai pastato rodikliai Sklypo plotas – 10890 m2 (1.0890 ha) Užstatytas plotas – 2243 m2 Užstatymo intensyvumas - 0,37 Užstatymo tankis – 20 % Pastato plotas - 4063 m2 Pastato tūris – 23 000 m3 Aukštų skaičius - 3 Pastato aukštis - 13 m 25
Apibendrinimas Sveikatingumo centras Anykščiuose suprojektuotas remiantis bioklimatinės architektūros projektavimo principais, kurių pagalba pastatas sunaudoja mažiau energijos išteklių. Atsižvelgus į projektuojamos vietovės klimatą pritaikyti pasyvaus dizaino sprendimai. Iš degtų molio plytų suformuota Trombe siena ne tik generuoja šilumą ir padeda vėdinti patalpas, tačiau daro didelę įtaką viso pastato architektūrinei raiškai ir tampa pagrindine pastato kompozicine ašimi bei formuoja išraiškingą pastato ir vidinių erdvių charakterį.
IŠVADOS •
Klimato kaita ir aplinkos tarša yra didelė šių dienų problema, tačiau statybos sektorius gali prisidėti prie gamtos tausojimo.
•
Pastatai suprojektuoti remiantis bioklimatinės architektūros principais pasižymi specifinėmis, būtent tai klimato zonai būdingomis formomis, dėl kurių pastatas tampa tvaresnis ir įgauna savitą estetinę išraišką.
•
Natūralių medžiagų ir jų fizikinių savybių pritaikymas architektūroje gali prisidėti prie pastato suvartojamos energijos mažinimo.
•
Trombe sienos veikimo principas yra pagrįstas didelę terminę masę turinčios medžiagos, tokios kaip molis, savybe sugerti šilumą ir pagal poreikį ją išspinduliuoti. Šis procesas padeda šildyti ir vėdinti patalpas.
•
Pasaulinėje architektūroje galima rasti pavyzdžių, kuriuose pasyvaus dizaino sprendimai ne tik prisideda prie energijos išteklių mažinimo, bet ir sukuria išskirtinę architektūrinę išraišką.
•
Sveikatingumo centras projektuojamas Anykščių mieste gamtinio ir urbanistinio audinio sankirtoje. Projekto vietos ypatumai pilnai išpildo Trombe sienos projektavimo sąlygas ir reikalavimus.
•
Trombe siena tampa pagrindine sveikatingumo centro architektūrinės kompozicijos elementu.
•
Objekto planinė struktūra yra aiški, skirtingos funkcijos planuojamos atskiruose pastato aukštuose.
•
Projekto statybai ir apdailai naudojamos tvarios medžiagos, kurių fizikinės savybės padeda užtikrinti komfortišką patalpų mikroklimatą.
26
Partnerių produkcija
Apželdinto stogo konstrukcijai panaudota TN ROOF BRM CONCRETE GREEN konstrukcija (TN international).Eksploatuojamo stogo inversinė sistema su želdiniais, hidroizoliaciniu bituminės polimerinės ritininės medžiagos sluoksniu ir termoizoliacija iš ekstruzinio polistireno putplasčio. Žaliasis stogas yra ne tik ekologiškas, gražus, bet ir efektyvus sprendimas stogui, nebijančiam jokių oro sąlygų. Ši sistema leidžia įrengti ant stogo visą poilsio ir pramogų zoną.
Takelių sutvirtinimui panaudota ROMPOX - PROFI-DEKO (Profesionalus smėlio, skaldos bei žvyro surišėjas). Pagrindiniai šios medžiagos privalumai : • Ypač pralaidus vandeniui • Idealiai tinka tiesiant šaligatvius ar apsaugant medžių šaknis • Atsparus vandens poveikiui • Sustiprinta žvyrą ir smėlį • Ypatingai stiprus
27
EQUITONE [linea] yra unikali 3D formuota fasado medžiaga, skirta šviesos ir šešėlių žaismui. EQUITONE [linea] turi linijinę tekstūrą, pabrėžiančią pluoštinio cemento natūralumą. Besikeičiantis apšvietimo kampas kiekvieną akimirką sienos medžiagai suteikia skirtingą atspalvį. Nors ši plokštė skirta fasadams, ji panaudojama vidinių pastato sienų apdailai EQUITONE (Spalva LT 60).
Vienam pagrindinių pastato elementų – per visą pastato ilgį suprojektuotam plokščiam stoglangiui pasirinktas Velux stoglangių montavimas
Darom.lt Suoliukai esantys šalia pastato pagaminti iš tropinės medienos lentelių suapvalintais kampais.
Dviračių stovams pasirinkta Edgetyre. Dviračių stovas pagamintas iš cinkuoto plieno, dažytas milteliniu būdu. Viršutinė dalis dengta guma, kad apsaugotų dviračio rėmą nuo įbrėžimų.
28
Vidaus patalpų oro kokybei gerinti pasirinkta LG produkcija. Patogus ir galingas 5 pakopų oro valymas
Vidinių „išsikišančių balkonėlių“ konstrukcijai panaudota lengvo plonasienio plieno konstrukcijos. Profesionaliai pritaikyta, ši technologija yra ne tik tvari, bet ir kur kas efektyvesnė bei pigesnė, lyginant su klasikinėmis senesnio pobūdžio konstrukcijomis. Išskirtinė tokių konstrukcijų savybė – lengvumas – leidžia atpiginti statinio pamatus. Be to, tai aplinkai nekenksminga medžiaga, neturinti jokio kvapo ar poveikį sveikatai galinčių sukelti medžiagų. NP5 užtikrina ypač konkurencingą šios technologijos kainą bei gerokai lankstesnius darbų atlikimo terminus. Taip yra dėl to, kad lengvų plieno konstrukcijų sudėtinės dalys paruošiamos dar gamykloje, o statybų aikštelėje belieka atlikti jų surinkimą. Šiuo būdu klientai išvengia bereikalingo broko, statybos atliekų bei kitų iššūkių, įprastų tradicinėse statybose.
29
