SA.LT (Statyba ir architektūra) | rugpjūtis - rugsėjis 2022

JŪSŲ ŠEDEVRAS. BENDRADARBIAUJANT SU EJOT.

PRAMONINĖ LENGVŲJŲ KONSTRUKCIJŲ STATYBA

PLOKŠTIEJI STOGAI

SAULĖS ENERGIJA

VĖDINAMI FASADAI

PRAMONINĖ

LANGŲ IR

FASADŲ TECHNOLOGIJA

SUJUNGTI VISI

PANAUDOJIMO BŪDAI

IŠORINĖS SUDĖTINĖS ŠILUMINĖS

IZOLIACIJOS

SISTEMOS

TVIRTINIMO TECHNOLOGIJA

MEDINIŲ STATINIŲ STATYBA

Leidėjas

VšĮ „SA.lt projektai“

Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142

Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė

Agnė Tamašauskaitė

Redakcinė kolegija:

Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas

Tekstų autoriai:

Vida Kuzmickaitė, Rolandas Kažimėkas, Karina Vladičkė, Indrė Vozgirdaitė, Agnė Tamašauskaitė, Aušra Nyman

Portalo SA.lt redaktorius

Rolandas Kažimėkas

Kalbos redaktorė

Brigita Kulikovskienė

Dizainas

Edita Namajūnienė

Reklamos skyrius

Liuda Michalkevičienė

Tel. +370 610 39 642

Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys.

© Statyba ir architektūra

Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

Spausdino

UAB „Standart Impressa“

ISSN 2538-8797

Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m.

Mūsų viršelyje – BUGA medienos paviljonas.

© BUGA Heilbronn 2019 GmbH

SĄMATOS

NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS

UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius

tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Šiame numeryje skaitykite:

2 objektas

Verslo centre „Girteka Park“

architektai suderino paprastumą ir grožį

14 stogai

Individualaus namo stogo pasirinkimas

28 medinė statyba

Baltijos medinės statybos forume aptartos klimato kaitos grėsmės

32 kokybiško namo DNR

Vonios kambario tendencijos –Milano „i Saloni“ parodoje

40 kokybiško namo DNR

Mažas vonios kambarys. Planavimo ir įrangos pasirinkimo principai

48 kokybiško namo DNR

5 priežastys, kodėl mums reikalingas išorės apšvietimas

58 moduliniai pastatai

Ambicingas olandų projektas: statomas tvariausias medinis daugiabutis Amsterdame

66 technologijos

Injekcijos – patikimas būdas ne tik žmonėms, bet ir gruntams stiprinti

72 off-grid

Ateities technologijos, lūkuriuojančios ant proveržio slenksčio

74 contech

Gamtos tobulumą architektūroje atkartoja robotai

84 contech

Dirbtinis intelektas žino, ko tau reikia

86 objektas

XII a. menanti vila Ispanijoje –šiuolaikiškas komfortas istorinėje erdvėje

100 SA100

Architektų kūrybos

autorystė sovietmečiu

@statybairarchitektura @StatybairArchitektura

VERSLO CENTRE

„GIRTEKA PARK“

ARCHITEKTAI SUDERINO PAPRASTUMĄ IR GROŽĮ

Vida KUZMICKAITĖ

Sostinėje, gyvenamajame Karoliniškių mikrorajone pastatytas A+ energinės klasės 6 aukštų verslo centras „Girteka Park“. Statinys išsiskiria kontrastinga architektūra ir atspindi šiuolaikines biuro tendencijas –jame įrengta sporto salė, biblioteka, restoranas, o interjeras primena gamtos oazę. Ant stogo – daugiau nei 1000 m2 ploto apželdinta terasa, iš viso pastate –net keturios lauko terasos.

Pastatas – tarsi atskiras kvartalas

Verslo centro „Girteka Park“ generalinės rangos darbus vykdė viena didžiausių Lietuvoje statybos įmonių UAB „Conresta“. Pastato autoriai – studijos „Unitectus“ architektai Tomas Tankelevičius ir Tauras Paulauskas. Verslo centras pelnė tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM įvertinimą „Excellent“.

Karoliniškių mikrorajone iškilusio pastato architektūrinę idėją labiausiai lėmė sklypo kontūro forma, vieta ir statytojo poreikis išgauti minimalistinės, tačiau solidžios architektūros ekonomiškai efektyvų pastatą.

Statinio architektai T. Tankelevičius ir T. Paulauskas pabrėžia, kad šio sklypo galimo užstatymo urbanistiniai parametrai buvo nustatyti architekto R. Dūdėno 2007 m. parengtame teritorijos detaliajame plane.

Pasak autorių, sklypas unikalus tuo, kad iš visų keturių pusių apsuptas miesto gatvių, neturi nei vieno besiribojančio kaimyno ir, nors nėra didelis, faktiškai yra kaip atskiras kvartalas. Ši sklypo ypatybė nulėmė jo savitumą.

Pastato architektūrinė struktūra – dviejų tūrių kompozicija, sudaryta iš vienodo ritmo gelžbetonio elementų ant pirmo aukšto kolonados, juosiančios visą perimetrą. Nuo sklypo (Laisvės pr. 36) ir jame esančio pastato prasideda Karoliniškių centre esanti visuomeninės bei komercinės paskirties teritorija.

„Pastatas yra kaip atskiras kvartalas ir gali būti laikomas Karoliniškių visuomeninio komercinio rajono riboženkliu. Tikimės, kad jame sukurtos darbo vietos prisidės prie Karoliniškių, kaip miegamojo rajono, diversifikacijos“, – teigia architektai.

Pastato architektūroje vyrauja kontrastai: betono ir stiklo medžiagiškumas, uždaras ir erdviškas tūris.

Kontrastinga architektūra

Statinio architektai T. Tankelevičius ir T. Paulauskas pasakoja, kad pastato architektūrinė koncepcija yra pagrįsta kontrasto principu – uždaras/erdviškas tūris, betono/stiklo medžiagiškumas. Surenkamųjų gelžbetonio plokščių su langų angomis tektonika sudaro didžiumą pastato fasadų ir formuoja jų ritmiką. Tačiau rytinis pastato fasadas, kuris orientuotas į Laisvės prospektą, yra sterilaus stiklo plokštuma.

„Kontrasto principas panaudotas ir modeliuojant aukštesnį tūrį. Jo viršutiniame aukšte yra tik mažesnio ploto antstatas ir apatinių aukštų langų angų ritmas viršutiniame aukšte tampa klasikiniu atviru peristiliu, taigi uždaras tūris pasidaro erdviškas. Šis paprastai atrodantis architektūrinis sprendimas techniškai buvo gana sudėtingas. Gelžbetonio plokščių paviršių pasirinkome nedažomą, modernios klasikinės baltos spalvos bei vienalytės lygios tekstūros“, – sako architektai. Specialistai pabrėžia, kad surenkamųjų stambiaplokščių gelžbetonio elementų statybos technologija, kurios pagrindu pastatyta absoliučiai didžioji Karoliniškių dalis, yra ganėtinai sena. Vis dėlto nauja kokybė ne tik pagrindžia šios statybos technologijos funkcionalumą, bet ir daro ją estetiškai patrauklią.

Verslo centras „Girteka Park“ pelnė tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM įvertinimą „Excellent“.

Siekė BREEAM sertifikato

Naujasis 14 300 m2 ploto verslo centras išsiskiria šiuolaikiškais statybos bei technologiniais sprendimais ir atitinka A+ energinės klasės reikalavimus. Jis statytas laikantis tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM (statinio techninis projektas yra įvertintas „BREEAM Very Good“ sertifikatu). Pastatas ne tik tausoja energiją ir aplinką, bet ir užtikrina aukštą komforto lygį jame dirbantiems žmonėms.

„BREEAM vertinimas paskatino atidžiau atsižvelgti į dviratininkus ir jų poreikius – suprojektuotos dviračių stovėjimo vietos po stogu, o patiems dviratininkams numatytos rūbinės su dušinėmis. Griežtas BREEAM reikalavimas, numatytas tiek projekte, tiek statybose, tas, kad visa naudojama mediena privalo būti iš teisėtai išgaunamos ir prekiaujamos medienos“, – teigia pastato autoriai T. Tankelevičius ir T. Paulauskas.

Ant verslo centro stogo sumontuota saulės elektrinė. Saulės baterijos pagamins apie 10 proc. verslo centre per metus sunaudojamos elektros energijos.

Visa triukšmą kelianti įranga suprojektuota ir įrengta požeminėje aikštelėje, kad kuo mažiau triukšmo būtų skleidžiama aplinkai.

Biuro vidaus ir viešosios erdvės pagyvintos įvairiais želdiniais ir augalais.

Nuotr. I. Gelūno

Pastato vidaus erdvėse suprojektuota atvira laiptinė, atliepianti pastato eksterjero sprendimus.

Nestandartiniai sprendimai

Architektūros projekto autorių teigimu, projektuojant pastato vidaus erdves buvo pasirinktas netipinis sprendimas: pastato atrijų supa pagrindinis koridorius. Dėl šio sprendimo pagrindiniai koridoriai yra ir erdvūs, ir jaukūs.

Be to, suprojektuota atvira laiptinė, kuri siejasi su pastato eksterjero sprendimu. Pagrindinis įėjimas į pastatą yra išreikštas stikliniu intarpu tarp dviejų skirtingų proporcijų gelžbetoninių tūrių. Už šio intarpo suprojektuota atvira erdvė per visus aukštus iki denginio, o joje – ažūriniai, pažiūrėti lengvi vidaus laiptai.

Numatytos išmaniosios pastato sistemos – visiškai automatizuotas LED apšvietimas, meteorologinės stotelės valdomos elektrinės ritininės užuolaidos.

Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengta 370 vietų automobiliams, elektromobilių įkrovos vietos, elektrinių paspirtukų įkrovimo stotelės, dviračių saugyklos ir dviratininkams skirtos dušinės bei persirengimo kambariai.

Nuotr.

I. Gelūno

Pandeminiai iššūkiai

„Svarbiausi mūsų, kaip generalinio rangovo, uždaviniai – darbus atlikti laiku, kokybiškai ir išpildyti iškeltus užsakovo lūkesčius, sukuriant komfortišką ir modernų verslo centrą, atitinkantį aukštus BREEAM tvarumo standartus“, – sako generalinės rangos darbus vykdžiusios įmonės „Conresta“ projektų vadovas Rimas Stumbras.

Pasak R. Stumbro, vienas didžiausių iššūkių, kurį komandai pavyko sklandžiai suvaldyti, buvo medžiagų tiekimo nesklandumai, atsiradę dėl pandeminės situacijos ir karantino. Darbai objekte kuriam laikui buvo sustabdyti, o vėliau, atsiradus projektui ir nuomininkui, atnaujinti. Tuomet per itin trumpą laikotarpį pagal nuomininko interjero projektą reikėjo įrengti visą pastato vidaus apdailą, interjero projektas šiek tiek kito ir darbams vykstant.

„Statant šį verslo centrą, dėjome visas pastangas, kad nepaisant dėl pandemijos atsiradusių kliūčių galėtume laiku užbaigti darbus. Patyrusios komandos profesionalumas užtikrino kokybišką projekto įgyvendinimą“, – pasakoja įmonės „Conresta“ projektų vadovas R. Stumbras.

Viso projekto įgyvendinimas truko 2 metus (nuo 2020 m. sausio iki 2022 m. vasario).

Siekėme sukurti interjerą, kuriame naudojamos medžiagos natūraliai ir kokybiškai dėvėtųsi, o žmogus, apsuptas darnių spalvų derinių, jaustųsi komfortiškai.

/ Architektė Monika Vaičiulė /

Naujajame biure įrengtos plačios bendrosios erdvės, kuriose darbuotojai gali dirbti ar ilsėtis.

„Projektuojant interjerą, itin didelis dėmesys buvo skiriamas kokybiškų, ilgaamžiškų medžiagų paieškai. Projekte naudojamos tokios medžiagos kaip natūralus medis, nerūdijantysis plienas, granitas, betonas. Šios medžiagos padiktavo pagrindinius interjero spalvų koloritus ir ramią, žemišką spalvų darną. Siekėme sukurti interjerą, kuriame naudojamos medžiagos natūraliai ir kokybiškai dėvėtųsi, o žmogus, apsuptas darnių spalvų derinių, jaustųsi komfortiškai“, – apie interjero sprendinius pasakoja „DO architects“ architektė, projekto vadovė Gilma Teodora Gylytė. Anot jos, pagrindinę interjero koncepciją nulėmė biuro lokacija: „Pastatas yra Karoliniškių mikrorajone, apsuptas sovietinio laikotarpio blokinės tipologijos gyvenamųjų namų. Žvelgiant aplinkui, dominavo pilki koloritai. Nagrinėjant erdvę ne tik interjero kontekste, bet ir urbanistiškai, natūraliai norėjosi erdves pagyvinti želdinių masyvais ir augalų grupėmis, įnešti į aplinką ir vidų daugiau gyvybės, ją pajaukinti, paversti saugesne. Kilo mintis sukurti parką – parką tiek biuro viduje, tiek viešosiose erdvėse, taip tarsi sumažinant ribą tarp vidaus ir išorės.“

Apgalvotai suplanuotos

darbo erdvės

Projektuodami naujojo verslo centro vidaus erdves, architektai atliko vidinę biuro struktūros analizę, padėjusią sukurti būsimiems biuro darbuotojams ir lankytojams maksimaliai pritaikytas vidaus erdves.

„Bendradarbiaudami su „Girtekos“ komanda, suprojektavome erdves, kurios atliepia visus esminius įmonės poreikius. Biuro struktūroje randame bendrųjų, didžiųjų erdvių, kuriose biuro darbuotojai kartu dirba, pietauja, ilsisi, švenčia. Taip pat projektavome darbo erdves, kurios tampa pusiau uždaros, skirtos komandiniam darbui. Žinoma, suprojektuota daug susitikimų kambarių – nuotoliniams susitikimams ar atviresnio, garsesnio pobūdžio darbui. Taip pat numatytos ir alternatyvios erdvės, skirtos jaunųjų darbuotojų mokymui, renginiams – šiems ir kitiems poreikiams atliepti suprojektavome didžiąją bibliotekos erdvę bei 700 m2 stogo terasą su begale įvairių smulkių funkcijų, tarp kurių kiekvienas darbuotojas atras sau tinkamą ir patrauklią“, – sako „DO architects“ architektė Monika Vaičiulė.

Vidaus interjero autoriai –architektų studija „DO architects“ –

daug dėmesio skyrė kokybiškų, ilgaamžių medžiagų paieškai

Nuotr.

I. Gelūno

Integruoti ir stilingi saulės kontrolės sprendimai

Funkcionaliais, tačiau sudėtingais verslo centro „Girteka Park“ saulės kontrolės sprendimais pasirūpino UAB „DEXTERA“. Įmonė pagamino ir tarp aliuminio konstrukcijų pertvarų sumontavo žaliuzes bei pasirūpino vidaus patalpų roletais.

Estetiniai sprendimai derinami su funkcionalumu

Kadangi biurų paskirties statinyje ypač svarbu tinkamai valdyti į patalpas patenkantį natūralios šviesos srautą, užsakovai žaliuzių ir roletų gamintojams nurodė kelis svarbius kriterijus: visi gaminiai turėjo maksimaliai kontroliuoti saulės šviesos srautą, pasižymėti paprastu ir funkcionaliu valdymu ir būti ilgaamžiai bei lengvai prižiūrimi.

Įmonės „DEXTERA“ specialistai ieškojo tinkamiausių žaliuzių ir roletų, kurie būtų stilingi ir lengvai valdomi, o audinys optimaliai praleistų šviesą.

Vidaus erdvėse tarp vidinių patalpų pertvarų stiklų buvo sumontuotos 25 mm pločio aliuminio lamelių žaliuzės. Žaliuzių spalva priderinta prie aliuminio pertvarų konstrukcijų, pasirinkta antracito spalva. Kiekviena žaliuzė valdoma ne tik automatiškai, bet ir rankiniu būdu. Žaliuzės padeda sukurti jaukias ir privačias erdves darbo zonose bei kontroliuoja šviesos patekimą į patalpas.

Bendro naudojimo patalpoms – vestibiuliui ir koridoriams – pasirinkti automatiškai valdomi, laisvai kabantys roletai „Absolute 42“. Vestibiulyje įrengti roletai gali būti valdomi ir nuotoliniu pulteliu.

Darbo zonose sumontuoti rankiniu būdu valdomi roletai – taip siekta užtikrinti maksimalų darbuotojų komfortą. Atskirose zonose pagal darbuotojų poreikį kiekvieną roletą galima valdyti individualiai. Neutralios pilkšvos spalvos („Chalk soft grey“) roletų audinys buvo derinamas prie betoninių pastato konstrukcijų – tai padėjo joms harmoningai įsilieti į interjerą.

Atsižvelgdama į tai, kad patalpose daugiausia bus dirbama prie kompiuterių ekranų ir yra būtinas geras matomumas tiesiogiai šviečiant saulei, įmonės „DEXTERA“ komanda roletams parinko 3 proc. audinio šviesos pralaidumą.

Roletų montavimas vestibiulyje sukėlė nemažai iššūkių, nes darbai buvo atliekami itin

dideliame aukštyje. Taip pat didžioji dalis gaminių numatyti nestandartinių dydžių, todėl teko tinkamai suprojektuoti ir įvertinti visus techninius parametrus – valdymo mechanizmus, variklių galingumą, tvirtinimų apkrovas.

Orientuoti į patikimą partnerystę

Estetiškai ir technologiškai modernų požiūrį į saulės kontrolę formuojanti „DEXTERA“ šiandien rinkoje gerai atpažįstama dėl pažangių sprendimų. Įmonė savo klientams siūlo ypač platų interjero ir eksterjero gaminių pasirinkimą: žaliuzes, roletus, markizes ir kitus saulės kontrolės sprendimus.

Savo klientams „DEXTERA“ siekia išskirtinumo kiekvienu pasirinkimu, todėl architektų idėjoms visuomet stengiamasi surasti techninius sprendimus. Taip kuriama patikima partnerystė, iš kurios ir gimsta unikalūs projektai, kuriais visi galime didžiuotis.

Pastato valdymo sistema įgyvendino užsakovo viziją

Verslo centras „Girteka Park“ buvo išskirtinis bendrovės „Elteros projektai“ objektas tiek techniniais, saugumo, kokybės reikalavimais, tiek specifinių sistemų skaičiumi. Kad darbai atitiktų visus užsakovo iškeltus reikalavimus, o pastatas būtų komfortabilus vartotojui, buvo įdiegta bendra pastato valdymo sistema (BMS).

Į valdymo sistemą integruota dauguma pastato inžinerinių sistemų: 12 mechaninių vėdinimo sistemų (AHU), mikroklimato, apšvietimo valdymo, automobilių stovėjimo aikštelės vėdinimo-dūmų šalinimo, anglies monoksido detekcijos kontrolės, stacionari gaisro gesinimo ir viršslėgio sistemos.

„Tam, kad žmogus darbo vietoje jaustųsi komfortiškai, įrengėme apie 300 mikroklimato valdymo pultelių, kurie užtikrina tinkamą oro temperatūrą kiekvienoje darbo zonoje. Patalpose įrengta apie 50 įvairaus tipo ventiliatorių, 1100 šildymo ir šaldymo įrenginių“, – pasakojo „Elteros projektų“ projektavimo padalinio vadovas Ignas Naprys.

Taip pat užsakovo paskirtose zonose buvo

integruota ritininių užuolaidų valdymo sistema. Užuolaidos valdomos pagal meteorologinės stotelės duomenis, t. y. pagal saulės padėtį horizonte. Ši sistema apsaugo nuo akinančių ir tiesioginių saulės spindulių, patalpose užtikrina maksimalų kiekį natūralios dienos šviesos bei taupo elektros energiją.

„Kalbant apie elektros taupymą, vienas patogiausių sprendimų dideliame pastate –apšvietimas, valdomas iš individualiai pritaikytos ir sukurtos, vartotojui patogios automatinės sistemos. Mūsų įdiegta sistema pastate valdo apie 3000 šviestuvų“, – patikslino projektavimo padalinio vadovas. Verslo centre taupyti gamtinius išteklius ir stebėti esamą situaciją taip pat padeda įrengtos elektros, šilumos, vandens, šalčio apskaitos nuskaitymo, vandens nuotėkio kontrolės sistemos.

Šiomis dienomis kiekvienas naujai besikuriantis pastatas turi tarnauti vartotojui ir būti draugiškas aplinkai. Būtent pastato valdymo sistema padeda įgyvendinti užsakovo viziją ir išpildyti aukščiausius techninius reikalavimus.

Apie įmonę

UAB „Elteros projektai“ – viena didžiausių automatikos srities įmonių Lietuvoje, gyvuojanti jau daugiau nei 12 metų. Per šį laiką įmonė, sukaupusi didelį žinių, sėkmingai atliktų darbų bagažą, gali pasiūlyti visas automatikos srities paslaugas: nuo projekto parengimo, automatikos skydų gamybos, montavimo, programavimo iki paleidimo ir derinimo bei priežiūros paslaugų. Šiuo metu paslaugų sąrašas pasipildė pastatų elektroninių ryšių, apsauginės signalizacijos ir gaisro aptikimo signalizacijos sistemų darbais.

Automatikos įrengimo darbai atliekami ne tik administraciniuose, bet ir pramoniniuose, gamybos, vandentvarkos, transporto, paslaugų, gydymo paskirties pastatuose.

Atsinaujinančios Naujamiesčio erdvės akcentas – „Uptown Park“

Ilgą laiką buvęs Vilniaus dalimi, kurią norisi greitai pravažiuoti, Naujamiestis pamažu tampa vieta, kviečiančia įdėmiau patyrinėti, palyginti, kas buvo prieš, tarkime, 10 metų, ir dabar. Vienas akcentų, kuris iš karto patraukia akį, – Švitrigailos gatvėje iškilęs verslo centras „Uptown Park“.

Nuo pat verslo centro statybos pradžios tiek darbų rangovas, tiek pastato architektai daug dėmesio skyrė kokybiškoms medžiagoms.

Verslo centras pasižymi išskirtiniu dizainu: aliuminio ir stiklo fasadas papuoštas didelėmis vertikaliomis dekoratyvinėmis apdailos detalėmis, o horizontaliai išryškėja struktūrinės siūlės. Stiklo paketų briaunos neuždengtos stiklajuostėmis, todėl vaizdas yra vientisesnis. Beje, vidiniai horizontalūs profiliai yra tik 50 mm storio. Atsižvelgus į architektų sumanymą, pastatui panaudoti kompanijos „Reynaers Aluminium“ nestandartiniai elementinių fasadų profiliai, sukurti „CW86Hi“ sistemos pagrindu.

Įrengtas fasadas atitinka ne tik vizualinius, bet ir šilumos reikalavimus: pasiekta

Ucw = 0,78 šiluminė vertė. Visus sisteminius mazgus, sujungimus, tvirtinimus sukūrė „Reynaers“ elementinių fasadų skyriaus inžinieriai. Įstiklinti fasado blokai išties įspūdingi –pasitaikė net 2750 x 4658 mm dydžio. Tai net 13 kv. m ploto išorinės sienos fasado elementai, kurie buvo pagaminti ir iš gamyklos atgabenti į statybos aikštelę. Daugumos jų stiklo paketai svėrė per 200 kg!

Aliuminio langų, durų ir fasadų tiekėja „Reynaers Aluminium“ projektuoja ne tik standartines, bet ir individualias sistemas. Šiame pastate profiliai irgi buvo adaptuoti pagal projekto specifiką. Atsižvelgta į galimą +/– 12 mm perdangos įlinkį, taip pat ir į neįprastą galimą horizontalią +/– 5 mm deformaciją. Tam, kad

esant tokiems poslinkiams būtų užtikrintas sandarumas, tarp elementų naudotos tik šiam projektui pritaikytos vadinamosios burbulinio tipo tarpinės.

„Langų sistemos – tai technologija, kurios esminę energinio naudingumo dalį lemia profilių izoliavimas, įklijuojami ir užspaudžiami izoliaciniai barjerai. „Reynaers“ savo produkcijai suteikia 10 metų garantiją. Tai liudija kasmet atnaujinamas tarptautinis draudimo polisas“, –sako UAB „Reynaers Aluminium“ vadovas Lietuvoje Linas Kėvelaitis.

Įmonė konsultuoja langų gamintojus ir statybų proceso dalyvius, kaip tinkamai projektuoti, gaminti ir montuoti aliuminio ir stiklo konstrukcijas.

Kartu galime geriau!

INDIVIDUALAUS NAMO STOGO pasirinkimas

Stogo konstrukcijos ir dangos pasirinkimas yra labai svarbus individualaus namo statybų etapas, neapsiribojantis vien estetika, nors šiandien ir ji neabejotinai svarbesnė nei prieš keliolika metų. Daug tiesos, kad stogas – vienas brangiausių namo elementų, labai juntamų bendrose namo statybos išlaidose, tačiau retas namo savininkas įvertina, kad stogas turi didelę įtaką pastato eksploatavimo sąnaudoms. Renkantis stogą reikia vertinti ir jo funkcionalumą, ypač planuojant palėpę, viršutinių aukštų komfortą (pavyzdžiui, parinkti izoliaciją ir dangą, kuri veiksmingai slopintų lietaus garsą), galimybę įsirengti saulės elektrinę (kuo stogo geometrija sudėtingesnė, tuo sudėtingesnis ir elektrinės įrengimas).

Išsiaiškinkime, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis stogo formą, konstrukciją, dangos tipą ir kt.

Pragmatiškas požiūris į stogo konstrukcijos ir stogo dangos pasirinkimą, kaip ir į namo statybą apskritai, yra sveikintinas dalykas. Todėl labai svarbu, kad konkretūs sprendimai būtų priimti projektavimo etape.

Individualių namų stogų tipai –pranašumai ir trūkumai

Renkantis stogą reikia atsižvelgti į vietovę (jos reljefą, apstatymą, šalia esančius pastatus), asmeninius pageidavimus ir praktinius klausimus (komfortas, funkcionalumas, laikančioji konstrukcija) bei stogo priežiūros išlaidas. Kai jau žinome, kokią veiksmų laisvę turime, reikia priimti konkretų sprendimą.

Plokštieji stogai

Plokštieji stogai yra paprasčiausias ir bene pigiausias sprendimas, dažniausiai pasirenkamas pramoniniuose, visuomeniniuose pastatuose arba statant daugiabučius. Tačiau šiais laikais ir individualioje statyboje plokštieji stogai vis populiaresni. Jie ne tik modernaus, avangardinio dizaino bruožas – dažnai tokio stogo paviršius panaudojamas kaip terasa.

Plokščiųjų stogų trūkumas tas, kad žiemą tenka valyti sniegą – nepaisant to, kad klimatas šyla ir mums nuolat prognozuojamos šiltos besniegės žiemos, tačiau žiema yra žiema, ji prognozių neskaito ir kartais užverčia mus sniegu. Taip pat verta žinoti, kad, nepaisant neabejotinų pranašumų (tarp kurių ir mažesnė stogo kaina), šio tipo stogams reikalinga kruopščiai parinkta ir tinkamai sumontuota hidroizoliacija.

Šlaitiniai stogai

Šlaitiniai stogai – populiariausias konstrukcijos tipas. Tokie stogai gali būti vienšlaičiai, dvišlaičiai, keturių šlaitų ar net gana sudėtingos geometrijos.

Vienšlaičiai stogai yra panašūs į plokščiuosius, tačiau turi didesnį nuolydžio kampą (dažnai 7–14°, o kartais ir gana didelį). Šis sprendimas puikiai tinka namo priestatams arba siauresniems, bet ilgesniems namams. Bet jei renkatės tokios formos stogą, turite žinoti, kad palėpės įrengimo galimybės bus gana apribotos.

Dviejų šlaitų stogai yra gana paprasta ir bene dažniausiai sutinkama konstrukcija.

Dengiant tokius stogus daug sunkumų neiškyla, nereikia atlikti sudėtingų, daug laiko reikalaujančių darbų, galima efektyviai naudoti įvairių rūšių stogo dangas. Dvišlaičių stogų pranašumas tas, kad jie palyginti nebrangūs ir, esant didesniam nuolydžiui, leidžia įrengti gana erdvią ir funkcionalią palėpę.

Keturių šlaitų stogai, kurių nuolydis paprastai būna vienodas, irgi labai populiari konstrukcija. Šiais laikais du didesnio ploto šlaitai yra trapecijos formos, o du mažesni – trikampio. Ankstesnės statybos namuose keturių šlaitų stogus dažnai formuoja keturi trikampiai. Po keturių šlaitų stogu irgi galima įrengti palėpę, tačiau jos naudingasis plotas bus gerokai mažesnis nei tuo atveju, kai tokio pat ploto namas turi dviejų šlaitų stogą.

Daugiašlaičiai stogai paprastai pasirenkami statant didesnio ploto ir daug patalpų turinčius, gana sudėtingos architektūros pastatus. Jiems būdingi daugybiniai įvairių formų (trikampių, trapecijų, lygiagretainių) nuolydžiai. Tokie stogai neretai išryškina net primityvaus „bloko“ formos namą, tačiau daugiašlaičio stogo konstrukcija yra labai sudėtinga, todėl montavimas reikalauja daug laiko, yra brangus, tokio stogo kokybė labai priklauso ne tik nuo parinktos dangos, bet ir nuo montuotojų kvalifikacijos. Ant tokių stogų sudėtinga montuoti saulės elektrines. Jei jūsų namas dar tik pradedamas projektuoti, turėkite omenyje, kad kuo stogas turi daugiau kampų, tuo jis bus brangesnis ne tik savo medžiagomis, bet ir darbų kaina.

Mansardinio stogo konstrukcijoje kiekvieną

šlaitą sudaro dvi dalys: viršutinė dalis su mažesniu nuolydžio kampu ir apatinė – stačioji stogo dalis. Mansardiniai stogai leidžia labai funkcionaliai įrengti palėpę, nes jūsų neriboja

statesni stogo šlaitai. Būtent palėpės įrengimo galimybės ir nulėmė mansardinių stogų sugrįžimą į šiuolaikinę architektūrą. Tokie stogai leidžia įgyvendinti savitus ir įdomius sprendimus, pavyzdžiui, įrengti langus statesnėje šlaito dalyje, kuri labiau tarnauja kaip siena, o ne kaip stogo šlaitas. Tačiau reikia nepamiršti, kad mansardinio stogo įrengimas – vienas sudėtingiausių, reikalaujantis iš rangovo didelių įgūdžių ir kruopštumo tiek kalbant apie pačią konstrukciją, tiek apie stogo dangos įrengimą.

Į ką atsižvelgti renkantis stogo tipą?

Nors sakoma, kad frazė „stogas – namo vizitinė kortelė“ yra labiau rinkodaros šūkis, tačiau tai nereiškia, kad joje nėra tiesos. Vizitinė kortelė yra visas pastatas, o stogas neatsiejama jo dalis – kaip taškas virš „i“. Bet reikia pasakyti, kad visą namą jūs matote tik tada, kai esate prie jo arti. Jei atsitrauksite ir žiūrėsite į gyvenvietę ar kvartalą iš toliau, jūs matysite stogus. Taigi posakyje „stogas – namo vizitinė kortelė“ tiesos yra daug.

Kadangi kiekvienam statytojui jo nuosavo namo estetika yra svarbi, visiškai pateisinamas dėmesys tiek įspūdingai stogo konstrukcijos formai, tiek patrauklios stogo dangos parinkimui. Tačiau visada verta prisiminti, kad dizainas neturėtų užgožti praktinių aspektų, todėl, prieš priimant konkretų sprendimą, verta atsakyti į keletą klausimų. Pirmiausia: koks bus stogo nuolydis ir ar reikės palėpės? Stogo nuolydis ir palėpės įrengimo galimybės glaudžiai susijusios, todėl į norus dėl palėpės reikia atsižvelgti

projektavimo etape, įvertinti ne tik, ar ji jums apskritai reikalinga, bet ir tai, kokių erdvių norėtumėte, kokia bus jų paskirtis. Antra: kokio tipo bus namas (mūrinis, skydinis, karkasinis, rąstinis). Ketvirta: vietovės diktuojamos sąlygos (ar tai namas individualių namų kvartale, ar namas pamiškėje, ar prie ežero). Turbūt nereikia priminti, kad pagrindinė stogo funkcija –saugoti namą nuo oro nepalankių meteorologinių veiksnių, todėl renkantis konstrukcijos tipą verta atsižvelgti į vietovėje vyraujančias sąlygas (kritulių intensyvumą, vyraujančias vėjo kryptis ir kt.) ir namo vietą joje (ar namas ant kalvos, ar dauboje, ar atviroje vietovėje, ar apsuptas medžių). Yra stogo dangų, geriau saugančių nuo per didelio karščio, dangų, pasižyminčių didesniu atsparumu korozijai, arba itin lengvų dangų, kuriomis sėkmingai galima dengti senesnius pastatus, kurių gegnėms jau ne vienas dešimtmetis.

Renkantis stogo tipą ir jo dangą visada naudinga pasitarti su keliais specialistais. Vienas jų – architektas, galintis patarti tiek dėl pačios dangos pasirinkimo, tiek dėl spalvų. Daug naudingo gali atskleisti stogo medžiagomis prekiaujančių bendrovių atstovai, o kad pamatytumėte dar aiškesnį (arba dar painesnį) vaizdą, gerai būtų pasikonsultuoti su stogdengiais, nes jų ir gamintojų atstovų nuomonės (ypač dėl dangos tinkamumo konkrečios formos ir nuolydžio stogui) kartais išsiskiria. Paprastai gamintojų lūkesčiai dėl stogo formos, šlaito nuolydžio, laikančiosios konstrukcijos stiprumo didesni, o stogdengiai – atsargesni.

Atviroje vietoje statomo namo savininkai turėtų įvertinti kraštovaizdį ne tik dėl to, kaip į jį įsilies visas namas su savo stogu, bet ir kaip nuolat besikeičiančios oro sąlygos ir krituliai veiks stogą. Atviros vietos namas bus veikiamas įvairių krypčių vėjų, tad tokiam namui naudinga rinktis atsparesnes stogo dangas. Jei namas statomas pajūryje, reikia įvertinti didesnę santykinę drėgmę, sūrų jūros orą, kas labai skatina korozijos procesus. Kartais teigiama, kad pajūryje statomiems namams plieninės dangos netinka, bet tai netiesa – modernios, garsių gamintojų plieninės dangos turi patikimą, gerai nuo korozijos saugantį padengimą. Kita vertus, kam rizikuoti ir nervintis, ar ir kiek atlaikys, kai yra įvairiausių alternatyvų. Pavyzdžiui, neasbestiniai banguoti lakštai atsparūs rūgštims ir šarmams, PVC dangos taip atsparios agresyviai aplinkai.

Jei namas statomas gamtoje, šalia miško, verta pagalvoti apie tokias dangas, kurios natūraliai įsilies į aplinką. Tačiau vietovėse, kur iškrenta daug nuosėdų, nederėtų rinktis bituminių čerpelių. Bituminėms čerpelėms gali pakenti spygliuočiai: nukritę spygliai įsirėžia į bitumą ir jame kaupiasi nešvarumai, auga kerpės.

Miestuose, individualių namų kvartaluose dažnai rekomenduojama rinktis tokią dangą, kuri derėtų su aplink esančiais namais. Tokiu atveju stogo dangos pasirinkimą labai gerai išsprendžia architektai. Tikrai nemanau, kad visų individualių namų kvartalo stogai turi būti vienodi, tačiau estetikos vientisumo išlaikymas duoda geresnį vizualų rezultatą. Pasinaudoti architekto patarimais visada yra naudinga, tačiau nereikia atmesti ir savo pageidavimų.

Kokie galimi stogų dangų variantai?

Išvardyti galimus dangų variantus nesunku: plieninė stogo danga; banguoti lakštai; keraminės arba betoninės čerpės; akmens skalūno plokštelės; prilydomoji stogo danga.

Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo mažesnis pasirinkimas: pavyzdžiui, plokščiajam stogui rekomenduojama tik prilydomoji danga. Nedaug dangų tinka ir tiems stogams, kurių nuolydis nėra didelis. Paprastai tai vienšlaičiai stogai, kuriems dažniausiai parenkama arba prilydomoji danga, arba klasikiniai metaliniai profiliai. Nerekomenduojama ant mažo nuolydžio stogų montuoti skardinio čerpinio profilio ar šiferio dangos. Jei šlaitinis stogas status, ant jo galima montuoti bet kokią dangą. Dėl

to, kokia danga kokiam stogui tinka, nesutariama, pavyzdžiui, gamintojas gali rašyti, kad jo čerpes galima montuoti ant keliolikos laipsnių nuolydžio stogo, o štai stogdengiai sakyti, kad nerekomenduoja montuoti molinių arba betoninių čerpių, kai stogo nuolydis mažesnis nei 20°, nes, esant mažam nuolydžiui, stogo dangos beveik nesimato, o rizika, kad netinkamai parinkus dangą stogas gali pradėti leisti vandenį, yra didelė.

Jei kalbėtume apie namo tipą, tai reikia pasakyti, kad tvirtas sienas turinčiam mūriniam namui tinka bet kokia stogo danga. Karkasiniams ar skydiniams namams nerekomenduojamos sunkios dangos (molinės ar betoninės čerpės, skalūno plokštelės).

Šioje lentelėje nurodyti stogo šlaito pasvirimo laipsniai yra tik orientaciniai. Įvairiuose šaltiniuose galima rasti skirtingų skaičių. Pavyzdžiui, bituminėms čerpelėms rekomenduojamas nuo 9° nuolydžio stogas, skarda irgi gali būti dengiami stogai nuo 9°, bet šiuo atveju viskas priklauso nuo profilio.

Kaip matote, jei stogą laikančioji konstrukcija nėra itin patvari, betoninės ir keraminės čerpės arba akmens skalūno plokštelės nebus geras sprendimas: 1 m2 tokio stogo sveria apie 50 kg (nepamirškite sniego ir vėjo), taigi 200 m2 stogas svers apie 10 tonų. Šiferio svoris mažesnis – 14 kg/m2, plieninė stogo danga dar lengvesnė – apie 5 kg/m2, o dar lengvesnė prilydomoji PVC – P danga (apie 2 kg/m2).

Biudžetas.

Kas

Stogo statybos kaina priklauso nuo pasirinktos konstrukcijos. Taisyklė paprasta: kuo paprastesnė stogo konstrukcija, tuo pigiau ją įrengti. Sudėtingas daugiašlaitis stogas gali kainuoti kelis kartus brangiau nei paprastas dvišlaitis. Sudėtingų konstrukcijų stogai reikalauja daugiau medžiagų (tam pačiam plotui padengti medžiagų sąnaudos būna didesnės nei paprasto stogo atveju), jam reikia daugiau įvairių elementų (lietvamzdžių, latakų ir kt.). Kai kurių dangų neapsimoka rinktis labai sudėtingiems stogams, nes atliekų procentas būna gana didelis.

Labai svarbu, kad stogo danga būtų teisingai sumontuota, todėl nerekomenduojama rinktis tų stogdengių, kurie siūlo mažiausią kainą – prasti meistrai gali sugadinti brangią ir kokybišką stogo dangą.

Nepamirškite, kad stogo dangos kaina padidės ir dėl daugybės įvairių papildomų dekoratyvių ir konstrukcinių elementų. Kiekvieno stogo kainą reikia skaičiuoti individualiai ir tik tuomet paaiškės tikrieji skirtingų stogo dangų kainų skirtumai, nes bus įvertinta ir tai, kad sunki stogo danga reikalauja tvirtesnės ir kartu brangesnės laikančiosios konstrukcijos.

1 lentelė.

Natūrali, solidi, tvari danga

200 metų patirtis

1819 m. Austrijoje veiklą pradėjusi keraminių plytų gamykla šiuo metu yra didžiausias statybinės keramikos gamintojas Europoje „Wienerberger“. Šiandien Lietuvos rinkai koncernas „Wienerberger“ siūlo laikančiosioms namo sienoms mūryti skirtus keraminius blokelius „Porotherm“, apdailines fasadų plytas „Terca“, klinkerines trinkeles šaligatviams ir namų kiemams „Penter“ bei keramines stogo čerpes „Koramic“. Šie gaminiai į Lietuvą atkeliauja iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos ir Prancūzijos gamyklų, kuriose gaminamos daugiau nei 100 skirtingų profilių, įvairių spalvų čerpės bei tūkstančiai specialių keraminių priedų – nuo standartinių kraigo ir vėjalentinių čerpių iki ventiliacinių kaminėlių ar dekoratyvinių gyvūnų bei žmonių figūrėlių.

Dėmesys aplinkai

Keraminės čerpės „Koramic“ – tvarus gaminys, jam naudojamos tik ekologiškos medžiagos: molis, smėlis ir vanduo. Išdegant aukštoje (daugiau nei 1000  °C) temperatūroje, molis tampa ilgaamžiu, tvirtu, UV saulės spindulių nebijančiu gaminiu, kurio eksploatacija visiškai nekenksminga aplinkai. Visoms gaminamoms keraminėms čerpėms koncernas „Wienerberger“

suteikia 30 metų garantiją šalčio atsparumui. Keraminė stogo danga yra itin slopinanti garsą. Net esant stipriam vėjui ar krušai, negirdėsite jokio barbenimo į stogą.

Nuolydis nuo 12 ° laipsnių

„Wienerberger“ gamina įvairių profilių ir spalvų keramines čerpes. Daug jų formų mus pasiekė iš senovės, kai čerpės gamintos primityviausiu būdu – rankomis. Tai „S“ formos, „Vienuolis/vienuolė“ ar „Žvynelinė“ čerpės. Senovėje čerpėmis buvo dengiami gana statūs pilių bei vienuolynų stogai ar bokštai, todėl reikalavimai gaminiams nebuvo labai griežti. Mūsų laikais stogai lėkštėja, todėl čerpės pradėtos gaminti su šoniniais ir galiniais užkaitais. Užkaitų paskirtis – saugiai nuvesti lietaus vandenį į latakus, kad jis nepatektų po čerpių danga. Yra įvairių modelių čerpių, kuriomis galima dengti stogą nuo 12  ° laipsnių nuolydžio, o jei nuolydis yra 20  ° ir daugiau, jį galima dengti visomis „Wienerberger“ čerpėmis. Tokiam nuolydžiui tinka tiek populiariausios čerpės su bangele („Samba 11“, „Ale gra 9“, „VHV Vario“ ir kt.), tiek plokščiosios čerpės („Figaro 11“, „Orea 9“, „Datura“ ir kt.). Renkantis čerpių tipą iš pradžių reikėtų įvertinti stogo nuolydį, o vėliau rinktis estetiką, t. y. spalvą, formą, derėjimą su kitomis medžiagomis.

formos ir spalvos

Čerpės gali būti tiek natūralios molio spalvos, niekuo nepadengtos, tiek angobuotos arba glazūruotos. Angobas – spalvą suteikianti nepralaidi degta molingos medžiagos danga. Glazūruotų čerpių paviršius padengtas stikliška danga – prie tokių čerpių nelimpa dulkelės, o po lietaus, net ir po daugelio metų eksploatacijos, jos atrodo lyg ką tik būtų sudėtos. Yra ir rečiau taikomų čerpių paviršiaus apdorojimo metodų, tokių kaip redukcija (degimas atjungus deguonies padavimą), vadinamasis išrūkymas (dvigubas degimas). Visi šie apdorojimo būdai pakeičia čerpių estetinį vaizdą, taip suteikdami klientams beveik neribotą spalvų ir atspalvių pasirinkimo galimybę.

Papildomi stogo elementai

Stogui uždengti ir saugiai eksploatuoti nepakanka vien tik keramikos, todėl koncernas „Wienerberger“ siūlo papildomus, nekeraminius, stogo priedus. Tai saugos elementai, pavyzdžiui, sniego užtvaros, skirtos sniegui ant stogo sulaikyti, kopėtėlės, tilteliai kaminų priežiūrai, specialūs nerūdijančiojo plieno čerpių tvirtinimo elementai.

STOGO DANGŲ PALYGINIMAS

ČERPĖS Klasikinė, tūkstantmečius žinoma stogo danga.

Pranašumai:

• aukšta kokybė;

• didelė formų ir spalvų įvairovė;

• prabangi išvaizda;

• itin ilgaamžė danga, galinti tarnauti ilgiau nei 70 metų.

Trūkumai:

• sudėtingas ir brangus montavimas;

• aukšta kaina;

• didelė dangos masė, reikalaujanti stipresnės ir brangesnės laikančiosios konstrukcijos.

AKMENS SKALŪNO PLOKŠTELĖS Itin solidžios išvaizdos danga.

Pranašumai:

• didelė dydžių, spalvų ir raštų įvairovė;

• puikus pritaikomumas sudėtingoms stogų konstrukcijoms;

• atsparumas ugniai;

• atsparumas UV spinduliams;

• galima naudoti ir fasado apdailai.

Trūkumai:

• sudėtingas ir brangus montavimas;

• aukšta kaina;

• didelė dangos masė, reikalaujanti stipresnės ir brangesnės laikančiosios konstrukcijos.

METALINIAI STOGAI Populiari ir vis dažniau pasirenkama.

Pranašumai:

• ilgaamžiai, pagamintiems iš aukščiausios klasės metalų su patikimu padengimu suteikiama net 50 m. garantija;

• lengvas montavimas;

• didelė spalvų ir profilių įvairovė.

Trūkumai:

• triukšmas lyjant;

• dangos pažeidimai gali sukelti koroziją;

• metalas neleidžia stogo konstrukcijai „kvėpuoti“, todėl labai svarbu stogo vėdinimas;

• sparčiai kylančios metalų kainos.

BANGUOTI LAKŠTAI Tradicinė Baltijos regiono danga.

Pranašumai:

• ilgaamžė, dažnai suteikiama 30 m. garantija;

• lengvas montavimas;

• garso slopinimas lyjant;

• atsparumas ugniai, agresyviai aplinkai;

• leidžia stogo konstrukcijai „kvėpuoti“.

BITUMINĖ DANGA

Pranašumai:

• patraukli kaina;

• didelė formų ir spalvų įvairovė.

Trūkumai:

• laikomi senamadiško dizaino;

• gana siauras spalvų asortimentas.

Viena pigiausių rinkoje siūlomų stogo dangų.

Trūkumai:

• degumas;

• mažas atsparumas UV spinduliams, dėl ko blunka, trūkinėja;

• jautrumas temperatūros pokyčiams tiek žiemą, tiek vasarą;

• reikalinga tankesnė laikančioji stogo konstrukcija, tenka naudoti daugiau tvirtinimo detalių.

POLIMERINĖS MEMBRANOS Moderni, pigi, ilgaamžė danga.

Pranašumai:

• patraukli kaina;

• didelė spalvų įvairovė;

• lengvas montavimas;

• tinka sudėtingiems paviršiams;

• garso slopinimas lyjant;

• labai lengva danga.

Trūkumai:

• mažesnis mechaninis atsparumas.

STOGO ŠILTINIMAS – svarbus namo statybos etapas

Stogas, palėpės ir pastogės – vietos, kur prarandama santykinai daugiausia

šilumos, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama šios pastato atitvaros izoliacija. Apie stogų šiltinimo galimybes ir medžiagas pasakoja bendrovės

„ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. Andrius Buska.

Du skirtingi variantai

Individualių namų (o ypač vienaukščių) stogo plotas yra didelis, todėl tinkamas stogo šiltinimas – svarbus namo statybos etapas. Kuo didesnis stogo plotas, tuo didesni šilumos nuostoliai, jei stogas apšiltintas netinkamai, prarandama labai daug šilumos. Todėl stogo ir palėpės šilumos izoliacijos sluoksnio storis paprastai būna storesnis, nes čia sukyla šiltas patalpų oras, kur temperatūra visada aukštesnė nei grindų ar žmogaus ūgio lygyje. Tikslus reikalingas izoliacijos sluoksnis turi būti apskaičiuojamas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į pastato energinio naudingumo klasę, stogo konstrukciją ir naudojamų medžiagų izoliacines savybes.

„Paprastai stogo šiltinimo variantai yra du. Jei šiltiname šlaitinį stogą, tarpus tarp gegnių, tada naudojame akmens vatos plokštes „Superrock“, „Superrock Premium“ arba „Rockton Premium“. Kitas variantas, kai šiltiname ne stogą, o po juo esančią perdangą. Tada galima naudoti tiek „Superrock“, tiek „Superrock Premium“ ar „Rockton Premium“ akmens vatos plokštes, bet labai geras pasirinkimas yra biri izoliacija „Granrock Super“, kuria užpurškiamas horizontalus perdangos pagrindas. „Granrock Super“ – biri akmens vata, kuri mechanizuotu būdu, specialia įranga paskirstoma ant pagrindo ir taip gaunamas vientisas ir tolygus,

jokių tarpų ar siūlių neturintis šiltinimo sluoksnis. Šiltinimo sluoksnio storis nėra ribojamas –galima užpurkšti vieną sluoksnį ant kito, kiek tik leidžia laisva ertmė“, – pasakoja „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr. A. Buska.

Purškiamoji akmens vata „Granrock Super“ ypač tinka horizontaliems paviršiams, taip galima labai paprastai izoliuoti mažas erdves ir sunkiai pasiekiamas vietas palėpės kampuose.

Bendrai akmens vata pasižymi ne tik geromis šilumos izoliacinėmis, bet kartu ir priešgaisrinėmis bei garso izoliacinėmis savybėmis.

Šlaitiniams stogams skirtos medžiagos

Dr. A. Buska sako, kad šiltinant šlaitinius stogus (tarp gegnių) izoliacinis sluoksnis turi būti mažiausiai dviejų sluoksnių, nes, įrengus tik vieną, daug šilumos prarandama per laikančiuosius medinius stogo karkaso elementus, todėl pagrindinis šiltinimo sluoksnis įrengiamas tarp gegnių, o kitas, jau plonesnis, iš vidinės gegnių pusės taip, kad perdengtų visus sujungimus. Labai svarbu, kad izoliacinės plokštės tarp gegnių visomis kryptimis užpildytų joms skirtą erdvę. Daugumos

„ROCKWOOL“ akmens vatos gaminių matmenys tokie, kad nepjaustant juos galima montuoti į 550–600 ar net 980 mm pločio tarpus.

„ROCKWOOL“ akmens vatos gaminiais apšiltintas stogas atitinka visus konstrukcijų

atsparumo ugniai reikalavimus, padidėja jų garso izoliacinė geba ir kartu patikimai saugoma šiluma.

„Šlaitiniams stogams skirtos medžiagos

„Superrock“, „Superrock Premium“ arba „Rockton Premium“ skiriasi savo techniniais parametrais. „Rockton Premium“ – aukščiausios kategorijos gaminys, turintis geriausias šilumines savybes, pasižymintis dideliu tankiu ir puikia garso izoliacija, o tai šlaitiniams stogams labai aktualu, ypač kai stogas dengiamas skardos danga, kuri yra gana triukšminga lyjant arba namas statomas triukšmingoje vietoje: judrioje gatvėje, prie geležinkelio ar oro uosto. „Superrock“ yra vienas populiariausių mūsų gaminių, išsiskiriantis geromis izoliacinėmis savybėmis, labai plačiai ir daug metų naudojamas, patikrintas laiko ir sulaukęs puikių rekomendacijų. Tai optimalus ir itin universalus sprendimas, kai norima pasiekti atitinkamą kainos ir kokybės santykį“, – pasakoja dr. A. Buska.„ROCKWOOL“ akmens vatos gaminiai yra nedegūs, nebijo kontaktų su įkaitusiais vamzdžiais, elektros laidais ar kita instaliacija, o tai aktualu, jei ant stogo montuojami saulės elektrinių elementai. Be to, akmens vata laikui bėgant nesensta, nesusitraukia ir gerai užpildo tarpus tarp stogo karkaso elementų, be plyšelių, galinčių būti šilumos nuostolių priežastimi. „ROCKWOOL“ akmens vatos pluošto struktūra užtikrina gerą vandens garų laidumą, tad naudojant šią medžiagą išorinėse konstrukcijose išvengiama drėgmės kaupimosi namuose, sumažėja pelėsių ir grybelių augimo rizika, sukuriamas sveikas, malonus patalpų mikroklimatas.

Prenumeruokite žurnalą ir statybos naujienas sužinokite pirmi!

KIEKVIENAME NUMERYJE:

Aktualiausia statybų informacija

Investicinių krypčių prognozės

Ateities temos – contech, tvarieji pastatai, medinė statyba, off-grid

Konkursai ir interviu su specialistais Metinė

saulės elektrinė –didesnė nepriklausomybė

Saulės elektrinių bumą gamintojai pajuto dar praėjusiais metais. Jei anksčiau pasiūlymą reikėdavo rimtai argumentuoti, tai dabar rinkos galimybės sunkiai patenkina poreikį ir gyventojams saulės elektrinių tenka laukti net iki pusės metų. Kainos irgi kyla, nors 2021 m. buvo prognozuojama, kad jos mažės. Jei dar prieš metus saulės elektrines dažniau įsirengdavo žaliosios energijos entuziastai ar naujausių tendencijų sekėjai, tai dabar norinčiųjų ratas labai išsiplėtė. Jei anksčiau žmones atbaidydavo gana ilgas 10 metų atsipirkimo terminas, tai, elektros kainoms šovus aukštyn, jis gerokai sutrumpėjo. Dabar argumentacija labai paprasta – įsirengei saulės elektrinę ir esi saugesnis, stabilesnis. Apie saulės elektrinių poreikį ir įsirengimą pasakoja tarptautinėje rinkoje pirmaujančio šildymo, vėsinimo sistemų, saulės elektrinių gamintojo „Viessmann“ atstovas

Elektrą mokame gaminti, tad naudokimės

Įsirengiant saulės elektrinę ant stogo, reikėtų gerai peržiūrėti savo elektros energijos sunaudojimo balansą, įvertinti, kokio dydžio elektrinę reikėtų montuoti (nepamirštant, kad moduliai bėgant metams dėvėsis ir gamins mažiau elektros), įvertinti šildymo būdą, pagalvoti apie galimybę esamą transporto priemonę keisti elektrine, kartu įsirengiant ir jos įkrovimo stotelę, realiai įvertinti savo galimybes.

Nėra stogo, kuris visiškai netiktų saulės elektrinei, – kiekvienu atveju galima kažką sugalvoti, išspręsti. Be to, architektai projektuodami stogus jau galvoja ir apie saulės elektrinės išdėstymą. „Jei name saulės elektrinės gamyba ir elektros vartojimas sutampa, efektas yra didžiulis. Net jei pagamintos elektros perteklius saugomas el. tinkluose, iš kurių sugrąžinamas už tam tikrą mokestį, ekonomija, esant dabartinėms elektros kainoms, tikrai nemaža. Šiuo metu elektros pasaugojimas el. tinkluose

leidžia apsieiti be brangių elektros energijos kaupiklių, nes paslauga nėra brangi, tad už nedidelę kainą elektrą galima susigrąžinti ir naudoti, kada reikia. Jei pasaugojimo sąnaudos padidės, be abejo, stebėsime elektros energijos kaupiklių (namų baterijų) bumą, tačiau šiandieninė situacija leidžia apsieiti be jų. Šiuo metu saulės elektrinių savininkai tiesiogiai suvartoja apie 30–35 proc. pagaminamos energijos. Sumontavus namie bateriją šį procentą galima padidinti iki 70“, – sako M. Digrys. Paklaustas apie šilumos siurblius, kuriuos, kaip ir saulės elektrines, gamina „Viessmann“, ir kalbas, kad toks šildymo būdas tapo brangus, Marijus atsako: „Elektrą mokame pasigaminti ir tą galime daryti savo namuose – dujų

nepasigaminsime. Tad šilumos siurblys ir pigią elektrą gaminanti saulės elektrinė yra labai aktualus derinys.“

Saulės elektrines galima montuoti ant įvairiausių stogo dangų, nes sukurtos įvairiausių tvirtinimo elementų sistemos. Jei užsakovas pateikia išsamius stogo duomenis, galima parinkti optimalų elektrinės variantą. Projektuojant saulės elektrinę turi būti įvertinta ir stogo estetika –elektrinė ne tik technologinis objektas, bet ir stogo dalis.

Atsakomybė – svarbus kriterijus

Vienas toliausiai pažengusių gamintojų, nuosekliai ir ilgai dirbantis namų energetikos segmente, „Viessmann“ gamina „Vitovolt“ saulės elektrinių modulius. Visi „Viessmann“ siūlomi saulės elektrinių moduliai yra kruopščiai atrinkti, nes tik taip jie gali būti parduodami su „Viessmann“ ženklu. Vienas svarbiausių pranašumų, kurį gauna „Viessmann“ saulės elektrinę

pasirinkęs vartotojas, yra bendrovės atsakomybė. „Nelengva išskirti pagrindinius kriterijus, parodančius, kuo vieno gamintojo moduliai geresni už kito, bet kai kalbame apie labai ilgas, dešimties metų trukmės garantijas, labai svarbiu kriterijumi tampa atsakomybė. Šiais laikais nesunku kažką atsivežti ir prekiauti. Tarkim, atvežė, pardavė, sumontavo ant jūsų stogo saulės elektrinę. O kas toliau? Kaip bendrausite su rangovu, kai teks naudotis garantija praėjus 5 metams nuo montavimo? Greičiausiai jo jau nerasite ir teks kreiptis į gamyklą, kuri, didelė tikimybė, yra Azijoje. Perkant tokio ilgamečio gamintojo kaip „Viessmann“ produkciją, garantine priežiūra rūpinasi atstovybės, Baltijos šalyse dirbančios daugiau nei 20 metų. Vartotojai būtinai turi į tai atkreipti dėmesį, nes kartu su ant stogo sumontuota elektrine teks gyventi labai ilgą laiką. Saulės elektrinė nėra pigi, todėl ją įsigijęs žmogus turi jaustis saugus, kilusios problemos sprendžiamos greitai ir paprastai“, – sako „Viessmann“ atstovas prekybai M. Digrys.

prekybai Marijus Digrys.

KOKYBIŠKAS PLIENINIS STOGAS –ilgaamžis ir stilingas pasirinkimas

Šiuolaikiškų technologijų plieniniai stogai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, nes jų pranašumai –ilgaamžiškumas, atsparumas atmosferos poveikiui, lengvesnis, greitesnis ir pigesnis montavimas. Metalinė stogo danga puikiai dera su saulės elektrinių sistemomis – ant tokių stogų lengva montuoti saulės elektrinių elementus. Tačiau norint turėti gerą metalinį stogą, pirmiausia vertėtų pasidomėti gamintojo patirtimi. Skandinavų kompanija „Ruukki“ plieninius stogus gamina daugiau nei 60 metų, per tą laiką įrodė savo produkcijos patikimumą ir tinkamumą mūsų klimato sąlygoms, išsikovojo lyderio pozicijas Skandinavijos, Baltijos ir kitose šalyse. Apie šios bendrovės metalinius stogus mums pasakoja „Ruukki“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims Mantas Grigaliūnas.

Nuo plieno gamybos iki galutinio produkto

Vis dar yra individualių namų statytojų, kurie medžiagų paieškas pradeda nuo stogo dangos kvadratinio metro kainos, manydami, kad taip reikšmingai sutaupys. Mitas, kad patikimo prekių ženklo stogo danga gerokai pabrangina viso stogo kainą. „Visų pirma reikėtų įvertinti, kad metalinė stogo danga užima tik nedidelę viso stogo sąmatos dalį, jei vertintume visą stogo sąmatą, t. y. pradėdami medine konstrukcija ir baigdami stogdengių paslaugų kaina“, –sako M. Grigaliūnas. Manyti, kad plieninė stogo danga – tik plienas ir dažai, šiais nanotechnologijų laikais būtų labai klaidinga. Visų pirma tai kruopščiai parinkta plieno sudėtis, suteikianti lakštui tvirtumo. Standartinis plieno storis, matuojamas neskaitant cinko, grunto, polimerų sluoksnių, turėtų būti bent 0,50 mm,

o aukščiausios kokybės produktų, pavyzdžiui, „Ruukki Classic Authentic“, 0,60 mm. Minimalus cinko sluoksnis turėtų būti 275 g/m2. Išorinis polimerinis padengimas gali būti kelių rūšių, tačiau būtent nuo jo labiausiai priklauso stogo išvaizda ir ilgaamžiškumas.

Suomijos gamintojo „Ruukki“ išskirtinumas metalinių stogo dangų rinkoje yra tai, kad bendrovė turi savo plieno liejyklas ir pati lydo plieną stogo dangoms. Visa gamybos grandinė, pradedant geležies rūda ir baigiant stogo dangos lakštais, yra vienose rankose, o tai leidžia visuose gamybos etapuose vykdyti griežtą kokybės kontrolę ir prisiimti atsakomybę už kokybę. Jei gamintojas perka žaliavą iš įvairių tiekėjų, garantijų, kad visais atvejais plienas bus toks pats, nėra. „Ruukki“ sau pasigamina reikalingos kietumo markės plieną, pati dengia metalą įvairiausiais apsauginiais sluoksniais (cinku, gruntais, polimerais ir t. t.),

atlieka plieno profiliavimo darbus taip, kad stogo danga patikimai tarnautų daug metų“, –sako M. Grigaliūnas.

Kai tiek apsauginių sluoksnių –plienas plienui nelygu

Metalinių stogų rinkoje yra įvairios kokybės ir kainų dangų. „Mūsų išskirtinumas yra „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasė. Tai geriausias „Ruukki“ produktas su specialiai stogams sukurtu polimeriniu padengimu. Vien plieno žaliava kokybės negarantuoja – metalo profiliavimui turi būti naudojama tinkama įranga, parinkti tinkami gamybos temperatūros režimai, – pažymi „Ruukki“ rinkodaros vadovas M. Grigaliūnas.

Pagal kokybę „Ruukki“ dangos skirstomos į keturias klases: „Ruukki 30“, „Ruukki 30 Plus“, „Ruukki 40“ ir aukščiausią – „Ruukki 50 Plus“. Įmonės atstovas pažymi, kad, lyginant

aukščiausią ir žemiausią „Ruukki“ kokybės klases, garantijos ir ilgaamžiškumas skiriasi beveik dvigubai, tačiau kainų skirtumas vertinant visą stogo sąmatą nėra didelis. Vos keletu procentų brangesnė danga tarnaus daug ilgiau. Aukštesnės kokybės dangos daug ilgiau išlaiko nenublukusią spalvą, nes yra itin atsparios UV spinduliams, mechaniniams pažeidimams. „Stogo dangų rinka turi šį tą bendro su automobilių rinka, kai lyginame vienų gamintojų plieną su kitų. Visų automobilių kėbulai salonuose blizga, kol nauji. Tačiau vienų prekės ženklų kėbulai tarnauja išties ilgai, o apie kitus kuriami anekdotai. Tą patį galime pasakyti ir apie stogus. Išore panašūs produktai techniškai gali skirtis ir cinko kiekiu, ir apsauginių sluoksnių padengimo tolygumu lakšto plote. Kartais nereikia net ir laboratorijos analizės, net per padidinimo stiklą pažvelgus, galima pastebėti, kad skirtingų gamintojų matinių paviršių grublėtumas ir dažų struktūra ženkliai skiriasi, o ant per daug grubaus paviršiaus ilgiau užsilaikys nešvarumai, dulkės", – sako M. Grigaliūnas.

Kitoks polimeras, kitoks ilgaamžiškumas

„Ruukki“ dangų kokybės klasės skaičius nurodo garantijos trukmę, kuri priklauso nuo apsauginių polimerų cheminės sudėties. Pasak M. Grigaliūno, per daugiau nei 60 metų „Ruukki“ atrado idealią, ne per minkšto plieno sudėtį, todėl paties plieno struktūros keisti nėra poreikio. Tačiau žengiant su šiuolaikinėmis technologijomis, plieną dengiančių polimerų cheminė sudėtis nuolat tobulinama, sukuriamos vis atsparesnės ir draugiškesnės aplinkai stogų dangos. Ekonominėje klasėje, „Ruukki 30“ ar „Ruukki 30 Plus“ kokybės klasių produktams naudojamas poliesterio padengimas. Vidutinės, „Ruukki 40“, kokybės klasės produktams taip pat naudojamas poliesterio pagrindu pagamintas padengimas, tačiau jis yra jau šiek tiek kitos sudėties, storesnis nei įprastas poliesterio padengimas. Aukščiausios, „Ruukki 50 Plus“ kokybės klasės išorinio polimero pagrindas jau yra poliureta nas – gerokai atsparesnis UV spinduliams, me chaniniams pažeidimams, plastiškesnis lenkimo vietose, užtikrinantis didesnį ilgaamžiškumą.

„Svarbu ir tai, kad naujausių „Ruukki“ poli merinių metalo dangų gamyba yra draugiška aplinkai – gamybos procese naudojamas rapsų aliejus, o ne iškastinis kuras nafta, ir kartu tai užtikrina dar geresnes mechanines ir chemines padengimo savybes, tarkim, kad ir atsparumą lenkimui, kuris labai svarbus gaminant lankstinius“, – pažymi M. Grigaliūnas.

Šiandienos tendencijos

M. Grigaliūnas atkreipia dėmesį: „Lietuvių pasirinkimo tendencijos artina mus prie skandinaviškų standartų – vis labiau vertinamos kokybiškesnių klasių metalinės stogų dangos, nes jau suprantama, kad stogas visą laiką bus gerai matoma namo apdailos dalis, sulig automobilio kėbulas. Dar viena tendencija – stogų nuolydžio mažėjimas, t. y. namo tūrio efektyvesnis naudojimas. Vadinasi, didėja sandarumo reikalavimai, nes kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo sandaresnė stogo danga turėtų būti naudojama, kad vanduo tirpstant sniegui ar lietingu oru nepatektų į stogo ar sienų konstrukcijas. Plieninių stogų lakštų pranašumas tas, kad gamykloje jie pagaminami atsižvelgiant į konkretų užsakovo stogo šlaito ilgį – tad dažniausiai plieniniai lakštai jungiami tik kraštais, vietų, kur gali pratekėti vanduo, gerokai sumažėja.“ Jei stogo nuolydis minimalus, t. y. 7° ar didesnis, rekomenduojama naudoti klasikines „Ruukki Classic“ dangas. Jos yra ištobulintos, patikimos ir sandarios. Išorėje nesimato jokių sujungimo sraigtų –tvirtinant lakštą, vienas kraštas sujungiamas „click“ sistema, kitas prisukamas sraigtais, kurie pasislepia po sujungimą apkabinančio

lakšto kraštu, tad vietų, kur galėtų kauptis nešvarumai, spygliai ar šakelės, nėra. Jei nuolydis yra didesnis nei 11°, galima rinktis ir trapecinio profilio dangas (T20, T45). Na, o jei nuolydis 14° ar didesnis, galima rinktis bet kurį profilio raštą, t. y. ir čerpinio profilio dangas „Monterrey“, „Adamante“, „Finnera“, „Frigge“, „Hyygge“. Kalbant apie spalvas, šiuo metu madingiausia yra tamsiai pilka antracito spalva. Ir tai liečia ne tik stogus, bet ir langus, duris, fasadus, terasas, tvoras ar net lauko baldus.

M. Grigaliūnas pažymi, kad populiarėja tendencija tą pačią „Ruukki Classic“ dangą, kuria dengiamas stogas, naudoti ir fasado apdailai. Tokio pasirinkimo priežastys yra kelios, viena jų – gana įspūdingai atrodantis namo dizainas, kita – praktiškumas, ilgaamžiškumas. Be to, jau ryškėja tendencija saulės elektrines montuoti ne tik ant stogo, bet ir ant metaline danga dengto fasado.

„Ruukki“ gamina ir siūlo ne tik dangas, bet ir visą metalinių stogo elementų komplektą, pradedant stogo plėvelėmis, baigiant stogo saugos elementais, o tai reiškia idealų visų stogo elementų suderinamumą, dėl to gaunamas geresnis estetinis rezultatas, lengvesnė eksploatacija ir ilgaamžiškumas.

„ETERNIT“ BANGUOTI LAKŠTAI –saugus ir patikimas sprendimas

Fibrocementiniai banguoti lakštai – labai populiari danga. Žmonės ją vertina dėl įvairių dalykų: gerų eksploatacinių savybių, paprasto montavimo, klasikinės išvaizdos, nedidelės kainos. Šių lakštų pranašumus atskleidžia Naujojoje Akmenėje įsikūrusios „Eternit Baltic“ gamyklos produktų vadovas Donatas Bosas.

„Kvėpuojanti“, nepralaidi danga

„Mūsų gamykloje fibrocementiniai banguoti lakštai gaminami iš nekenksmingų medžiagų: cemento, celiuliozės pluošto, pluoštą sutvirtinančio polivinilacetato (PVA) ir kitų tvarių užpildų. Anksčiau tokių lakštų gamybai buvo naudojamas kenksmingas asbestas, bet jau 17 metų, kai statybinių medžiagų gamyboje jis draudžiamas“, – sako specialistas.

Kaip vieną svarbiausių banguotų lakštų savybių D. Bosas išskiria jų gebėjimą absorbuoti drėgmę ir ją atiduoti į aplinką, dėl to po stogo danga nesusiformuoja joks kondensatas. Pavyzdžiui, skarda labai greitai įkaista, greitai atšąla ir po ja susitelkia kondensatas, ir jei difuzinė plėvelė bus pažeista, kondensatas tekės į apšiltinamąjį sluoksnį ar namo vidų. Fibrocementinių banguotų lakštų danga tokių

problemų neturi. Banguoti lakštai yra 6 mm storio danga ir ji taip greitai neįkaista kaip plienas. Nors ji sunkesnė už plieninę dangą (vidutinis banguotų lakštų dangos svoris 15 kg/ m2), tačiau gerokai lengvesnė nei čerpės. Be to, čerpės yra ir brangesnės.

„Dar vienas svarbus momentas: banguoti lakštai tvirtinami sraigtais, aukščiausioje lakšto vietoje, tai reiškia, kad lyjant vanduo nuo aukščiausios vietos teka link žemiausios. Todėl tikimybė, kad vanduo prasiskverbs per tvirtinimo elementus, yra labai maža. Dviejų lakštų persidengimo atstumas yra 12,5–15 cm ir jis vienas didžiausių tarp visų rinkoje esančių dangų. Didesnis persidengimo atstumas saugo nuo stiprių priešpriešinių vėjų, galinčių pripustyti lietaus vandens po stogo danga“, –pažymi „Eternit Baltic“ gamyklos produktų vadovas D. Bosas.

Nuolydis nuo 7°

Banguoti lakštai būna skirtingų ilgių ir skirtingo banguotumo, o kai kurie savo banguotumu imituoja čerpes. „Eternit Baltic“ siūlo 8 spalvų banguotus lakštus – tarp jų yra pačios populiariausios: juoda, grafito, ruda ir kt. Tokie lakštai naudojami dengti tiems šlaitiniams stogams, kurių nuolydis yra 7° ir daugiau, taigi šiuos lakštus galima rinktis ir gana lėkšto nuolydžio stogams. Pliaupiant lietui pluoštinis cementas garsą sugeria dukart geriau nei metalas. Jis mažina triukšmą, nesvarbu, koks šiltinamasis sluoksnis – tai „tyli“ stogo danga. Banguoti lakštai – ilgaamžė danga: jų techninėms savybėms gamintojas suteikia 30 m. garantiją. Danga nedegi ir atitinka vieną aukščiausių degumo klasių.

„Pasidaryk pats“

Banguoti lakštai labai populiarūs atliekant namų renovaciją. „Ypač sėkmingai jie keičia senąjį asbestinį šiferį – tokiu atveju net nereikia keisti stogo laikančiosios konstrukcijos, nes vietoj senų lakštų ant tų pačių gegnių su papildomais grebėstais uždedami nauji. Tradicinio profilio banguoti lakštai „Eternit Klasika“ namui suteikia klasikinį vaizdą, todėl sodyba ar namas visuomet atrodys tvarkingai, derės prie supančios aplinkos.

Kalbėdamas apie šios stogo dangos montavimą, D. Bosas pabrėžia: „Banguotų lakštų montavimas yra toks paprastas, kad šiuos darbus kokybiškai gali atlikti kiekvienas, panagrinėjęs instrukcijas, kurias galima rasti „Eternit“ svetainėje ar pažiūrėjus „Eternit Baltic“ Youtube kanale „Pasidaryk pats“ video, kur aiškiai išdėstyta, kaip tokius lakštus reikėtų montuoti. Iš esmės, jų montavimas yra „pasidaryk pats“ sudėtingumo. Be to, mūsų gamykla turi techninį skyrių, kur galima paskambinti ir gauti išsamią ir kvalifikuotą konsultaciją. Montuojant nereikės daug tvirtinimo elementų. Jei skardinėms dangoms reikės apie 10 sraigtų vienam kvadratiniam metrui, kad danga nebūtų plevėsuojanti, tai banguotiems lakštams užtenka 2–5 sraigtų. Konkretus skaičius priklauso nuo lakšto dydžio – kuo mažesni lakštai, tuo daugiau sraigtų kvadratiniame metre. Banguoti lakštai labai gerai dera su saulės elektrinėmis, nes saulės elementų montavimas ant šių lakštų dangos irgi yra labai paprastas. Iš esmės net nereikia dangoje gręžti naujų kiaurymių – išsukamas lakšto tvirtinimo sraigtas ir vietoje įsukamas kitas sraigtas su tarpine ir ribotuvu, skirtas saulės elektrinių elementų montavimui.

Banguotų lakštų montavimas yra

toks paprastas, kad šiuos darbus kokybiškai gali atlikti kiekvienas, panagrinėjęs instrukcijas, kurias

galima rasti „Eternit“ svetainėje.

RENOLIT ALKORDESIGN –puiki metalinių stogų alternatyva

Stogas – vienas svarbiausių namo elementų. Čia nieko negali būti atsitiktinio, nes vienas pasirinkimas veda prie kito. Netinkamai parinktos medžiagos gali turėti labai neigiamos įtakos stogo tvirtumui, jo izoliacinėms savybėms ir stogo sistemos funkcionalumui. Metalinių stogų mada – ne tik estetika, spalva, bet ir tam tikros problemos. Moderni stogų sistema RENOLIT ALKORDESIGN siūlo natūralią metalinę išvaizdą, bet visiškai kitokius standartus. Vertinant stogo sistemos savybių visumą, RENOLIT ALKORDESIGN iš tiesų yra praktiškas ir labai patrauklus pasirinkimas.

Nuo plokščiojo stogo ant šlaitinio

Stogo medžiagų pasiūla yra labai didelė, bet gana daug žmonių paminėtų čerpes, metalinius lakštus, šiferį. Lietuvių požiūris į stogą keičiasi lėtai ir šis konservatyvumas, nesidomėjimas naujomis medžiagomis ir technologijomis neleidžia susipažinti su optimaliais variantais. Visada verta, įvertinus savo poreikius ir lūkesčius, apsvarstyti stogo dangos išvaizdą, jos funkcionalumą, įsigijimo ir įrengimo

išlaidas ir rasti optimalų sprendimą, t. y. geriausios kokybės medžiagas už palankesnę kainą, išsiaiškinti, kaip šis pasirinkimas paveiks stogą, nes vienas pasirinkimas nulemia vėlesnius sprendimus, dėl kurių gali atsirasti papildomų išlaidų.

Įvairaus nuolydžio stogams skirtos stogo sistemos RENOLIT ALKORDESIGN pirmtakai – plokštiesiems stogams skirtos sintetinės RENOLIT dangos. Tai reiškia, kad sandarumas yra aukščiausio lygio, nes RENOLIT šioje srityje dirba daugiau kaip 45 metus, o plokščiojo stogo sandarinimas yra nepalyginamai sudėtingesnis nei šlaitinio, RENOLIT pasiekimai stogų sandarinimo srityje yra labai įspūdingi.

Itin dideliu sandarumu pasižyminčioms stogo sistemoms RENOLIT ALKORDESIGN buvo sukurtos specialios, įvairius metalinius paviršius imituojančios 1,5 mm storio PVC-P membranos ir jas jungiantys, metalinio stogo jungtį imituojantys profiliai. Savo išvaizda šie stogai nesiskiria nuo metalinių šlaitinių stogų, bet turi ir daug kitų savybių, dėl kurių investuotojams jie gali būti daug patrauklesni nei tradiciniai metaliniai stogai.

Kad požiūriai sutaptų

Ilgą laiką stogo forma turėjo didelės įtakos jo dangos pasirinkimui, tačiau šiais laikais viskas pasikeitė – naujos technologijos ir medžiagos, tam tikromis savo savybėmis gerokai lenkiančios tradicines stogų dangas, įnešė rimtų pokyčių. Renkantis stogo dangą, svarų žodį taria architektas – projektavimo etape būsimo namo savininkas gali pasiūlyti tokią stogo dangą, kokios norėtų, bet dažniausiai jis įvertina ne techninius ar funkcinius dalykus, o dizainą. Deja, savininko ir architekto požiūriai gali nesutapti. Siūlydamas medžiagą, architektas atsižvelgia į stogo šlaito nuolydį, nes kiekviena stogo dangos rūšis turi tam tikrą nuolydžio kampų diapazoną, stogo formą, net namo aplinką (augmeniją, pavėsį, oro taršą, švarą), ir pasirinkti tokią dangos apdailą, kurią būtų lengva prižiūrėti.

Vis tik projektuotojo ir investuotojo požiūriai daugeliu atvejų gali visiškai sutapti, jei pasirenkama moderni RENOLIT ALKORDESIGN stogų sistema. Šios dangos išvaizda tokia pat kaip įvairių metalinių dangų (plieninių, varinių,

aliumininių ar cinko), tačiau nėra jokių apribojimų dėl nuolydžio – stogas gali būti horizontalus, vertikalus, šlaitinis ar net lenktas. PVC–P danga yra gerokai lengvesnė už kitas, todėl laikančioji stogo konstrukcija gali būti daug paprastesnė ir kartu pigesnė. Sistemą RENOLIT ALKORDESIGN galima pasirinkti dengiant ne tik paprastų, bet ir labai sudėtingų konstrukcijų stogus, kur tradicinių medžiagų panaudojimas paprastai būna komplikuotas, reikalauja nemažų darbo sąnaudų papildomų išlaidų, kur pasiekti tinkamą sandarumą labai sunku ar net neįmanoma. Be to, svarbu pažymėti, kad sistema RENOLIT ALKORDESIGN gali būti naudojama tiek naujiems, tiek renovuojamiems projektams.

Kaip sutaupyti?

Stogas yra visa sistema: tai jį laikančios konstrukcijos, šiltinimas, danga, kaminai, stoglangiai, lietaus nuvedimo sistemos ir t. t. Visi jie turi įtakos galutinei stogo kainai. Pasirinkus sistemą RENOLIT ALKORDESIGN galima sutaupyti net iki 40 procentų. Ir tą nulemia keli veiksniai.

1. Mažos medžiagų sąnaudos

Pastaraisiais metais kainų skirtumas tarp sintetinių ir įvairių natūralių medžiagų gerokai padidėjo. Ir ateityje jis tik augs, nes, tiek metalo išgavimas, tiek apdirbimas yra didelių energijos sąnaudų reikalaujantys procesai. Tą patį galima pasakyti ir apie keramiką: pakilus dujų kainoms ne viena ES keramikos gamykla

informavo apie darbų apimties mažinimą, kainų kėlimą. Taigi, didėjant energijos kainoms, sistemos RENOLIT ALKORDESIGN pasirinkimas yra labai patrauklus žingsnis, juolab kad nereikia veltis į kompromisus dėl galutinės stogo ir pastato išvaizdos, jau nekalbant apie šimtaprocentinį sandarumą.

2. Greitas ir paprastas montavimas

Stogo montavimas – daug ir brangiai apmokamo darbo reikalaujantis procesas. Kuo paprastesnis montavimas, tuo daugiau sutaupoma. RENOLIT ALKORDESIGN sistemos dangos montavimas yra daug paprastesnis ir greitesnis nei metalinių dangų. Net jei jūsų stogas sudėtingas, daug šlaitų, įvairių kampų, lenktų paviršių, vis tiek montavimo darbai bus vykdomi sparčiai.

3. Pigesnė laikančioji konstrukcija

Tiek stogo danga, tiek RENOLIT ALKORDESIGN sistemos tvirtinimo elementai yra nedidelio svorio (stogo dangos membrana ALKORPLAN sveria tik 1,8 kg/m²), jei lyginsime su metalinėmis, beasbesčio šiferio ar keraminėmis dangomis. Taigi laikančiąją konstrukciją galima projektuoti lengvesnę, o tai irgi leidžia sutaupyti.

Galvos skausmai, kurių padeda išvengti RENOLIT ALKORPLAN

RENOLIT ALKORPLAN – karštu oru suvirinama, vandeniui atspari ir nepralaidi PVC membrana. Tai „kvėpuojanti“ danga, tad pastato viduje esantys vandens garai patenka

į išorę – nesusidaro kondensatas, nereikia spręsti papildomo vėdinimo klausimų. Kadangi tiek RENOLIT ALKORPLAN membrana, tiek ją jungiantys profiliai yra lankstūs, ja galima dengti sudėtingus paviršius. Jos nereikia prižiūrėti.

Kolekcijos RENOLIT ALKORPLAN METALLIC membranos idealiai imituoja natūralaus atspalvio metalus – aliuminį, varį. Speciali jų paviršiaus struktūra išryškina metalo efektą.

Visi žino, kad lyjant metaliniai stogai labai smagiai „groja“, dėl ko erdvė po tradiciniumetaliniu stogu turi būti gerai izoliuota, o tai – papildomos išlaidos.

Danga RENOLIT ALKORPLAN lietaus muziką puikiai sugeria, jokios garso izoliacijos nereikia.

Metaliniai stogai labai populiarūs, tačiau jei namų savininkai pasirenka netinkamus tiekėjus, neaiškios reputacijos gamintojus, vieniems stogas pernelyg greitai pradeda rūdyti, kiti išsiaiškina, kad dangos skarda yra plona kaip folija, treti stebisi žiemą nusidažiusiu sniegu, ketvirti greitai blunkančiu stogu ir pan.

RENOLIT ALKORDESIGN yra puiki metalinių stogų alternatyva – nepaisant to, kad tokio stogo danga yra PVC membrana, ji ne tik atrodo įspūdingai, bet ir neturi tų trūkumų, dėl kurių galvas nuolat skauda metalinių stogų savininkams.

Sintetinių hidroizoliacinių membranų srityje RENOLIT turi labai didelę patirtį ir jos stogo sistemos RENOLIT ALKORDESIGN jau ne vieną dešimtmetį montuojamos visame pasaulyje tiek naujai statomuose, tiek rekonstruojamuose ar renovuojamuose namuose.

BALTIJOS MEDINĖS STATYBOS FORUME aptartos klimato kaitos grėsmės

„Medinė statyba neišgelbės pasaulio, tačiau mediena gali tapti šiandienos iššūkių sprendimo dalimi“, – taip šių metų Baltijos medinės statybos forume („3rd Forum Wood Building Baltic 2022“) savo įžvalgas apibendrino prof. dr. Andreasas Krausė. „Thünen“ Medienos tyrimų institutui Vokietijoje vadovaujantis mokslininkas forume skaitė pranešimą apie klimato kaitą, jos įtaką miškams, medinę statybą bei aptarė esamą situaciją Vokietijoje ir Europoje.

A. Krausės vadovaujamas institutas atlieka išsamius tyrimus, kur galėtų būti panaudojama mediena, kaip ji galėtų būti pritaikoma pramonėje, taip pat vertina, kokį poveikį aplinkai ir klimatui daro mediena ir jos pramonė.

Vida KUZMICKAITĖ

Kardinalūs klimato pokyčiai

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) skaičiavimais, dauguma klimato pokyčių scenarijų prognozuoja dar karštesnį klimatą ateinančius 80 metų, ir tai reikšmingai pakeis ne tik Vokietijos, bet ir visos Europos miškų būklę. A. Krausė pabrėžė, kad esame dramatiškų pokyčių pusiaukelėje, kadangi sparčiai keliaujame vis labiau šylančio klimato ir ilgesnių karštųjų laikotarpių link. Jis išskyrė, kad Vokietijoje kasmet lietingieji periodai vis mąžta, o miškai susiduria su vis sudėtingesne situacija: juos naikina sausros, plintantys gaisrai, liūtys ir kitos stichinės nelaimės. Vien Vokietijoje 2018–2020 m. buvo prarasta apie 277 tūkst. ha paprastųjų eglių miško, o visoje Europoje 2018–2020 m. dėl įvairių nelaimių netekta apie 300 mln. m3 medienos. Mokslininko vertinimu, kritinėje situacijoje yra spygliuočių (paprastųjų eglių) miškai. Tai viena labiausiai paplitusių medienos rūšių, kuri aktyviai naudojama šiandieninių medinių pastatų statybose. Nors Skandinavijos šalyse eglėms, pušims kol kas grėsmės nekyla, Centrinėje Europoje jos sparčiai nyksta. Taip pat itin mažėja ir paprastųjų bukų.

Ateities prognozės

A. Krausė prognozuoja, kad, keičiantis klimatui, keisis bei plėsis ir auginamos medienos rūšys. Europos miškuose sodinami medžiai turės būti universalūs, lengvai prisitaikantys tiek prie karštųjų, tiek prie šaltųjų klimato periodų. Taip pat tikėtina, kad žemesnė pjautinės medienos kokybė skatins naudoti medienos kompozito gaminius.

Svarbiausias iššūkis – siekti, kad mediena kaip medžiaga statybų produktuose būtų naudojama kuo ilgiau ir savyje išlaikytų užrakintą CO2. Taip pat svarbu vengti medienos ir jos atliekų deginimo. O kas galėtų vykti su medienos atliekomis joms pabaigus savo gyvavimo ciklą?

„Galbūt per artimiausius 10 ar 20 metų mes galėsime pirmiausia medieną naudoti kaip statybinę medžiagą, o vėliau jos atliekas laikyti po žeme, t. y. sukauptą anglį sugrąžinti dirvai, iš kurios ją ir gavome“, – savo pranešime teigė A. Krausė.

Vokietijos praktika

Vokietija – viena Centrinės Europos valstybių, kurioje medinė statyba vis labiau įsitvirtina, miestuose sparčiai kyla mediniai daugiaaukščiai ir kiti pastatai. Kartu šalyje nemažai diskutuojama dėl to, kaip išsaugoti medžių įvairovę ir kaip panaudoti medieną kovoje su klimato kaita.

Vokietijos Vyriausybės artimiausių kelerių metų veiksmų plane numatoma dar aktyviau siekti išsaugoti miškus, nebekirsti senų bukmedžių, esančių valstybiniuose miškuose. Planuojama įtvirtinti žiedinę ekonomiką statybų sektoriuje, nustatyti nacionalinę medinių statybų, lengvųjų konstrukcijų ir medienos žaliavų strategiją.

Temperatūros pokyčiai palyginti su 1986–2015 m. laikotarpiu

Miškų pažeidimai palyginti su 1986–2015 m. laikotarpiu

kokybiško namo DNR

MILANAS

- Po dvejų metų pertraukos žymi Italijos baldų ir interjero elementų paroda „i Saloni“ Milane išsiilgusiems gero dizaino pristatė ir vonios kambario tendencijas.

- Daug dėmesio parodoje buvo skirta tvarumui –vyravo natūralios medžiagos.

- Šių metų bestseleris – iš įvairaus akmens –marmuro, granito – formuojami praustuvių, stalviršių paviršiai.

MAŽA VONIA

- Kokie pagrindiniai mažo vonios kambario įrangos pasirinkimai ir planavimo principai?

- Naujausi produktai sukurti taip, kad net mažų gabaritų įrenginys būtų patogus naudoti ir liktų patikimas.

APŠVIETIMAS

- Lauko erdvė prie pastatų naudojama daug daugiau nei bet kada anksčiau, todėl tinkamas išorės apšvietimas yra labiau būtinybė nei prabanga.

- Kartu su vandeniui atspariais, ergonomiškais lauko baldais oro sąlygoms atsparūs lauko šviestuvai gali paversti terasas ir pavėsines papildoma gyvenamąja erdve.

Verskite ir skaitykite

Vonios kambario tendencijos –Milano „i Saloni“ parodoje

Jau 60-uosius metus skaičiuojanti tradicinė tarptautinė baldų ir įrangos dizaino paroda „i Saloni“ Milane (Italija) yra vienas žinomiausių interjero dizaino įvykių pasaulyje, pritraukiantis tūkstančius lankytojų iš įvairių šalių. Ne išimtis ir Lietuvos dizaineriai – norintieji būti tendencijų priekyje kiekvienais metais stengiasi aplankyti žymiausių italų ir kitų šalių gamintojų ekspozicijas, kuriose pristatomi naujausi garsių dizainerių kūriniai. Po dvejų metų pertraukos išsiilgusiems gero dizaino – labiausiai žvilgsnį traukiančios naujausios

„Eurocucina“ virtuvės įrangai ir „Eurobath“ vonios įrangai skirtos ekspozicijos. Apie pastarąją ir pasakoja šių metų birželio pradžioje parodoje apsilankiusi interjero dizainerė Vaida Kandratavičiūtė (studija „IDAS“).

Tvarumo ir klimato kaitos mažinimo tendencijos neaplenkė ir šių metų renginio. Nors dauguma „i Saloni“ ekspozicijų Milane priklauso vadinamajai high end ar luxury produktų kategorijai, šiais metais krito į akis tai, kad tvarumas ir estetiniai sprendimai –neatsiejama visuma. Tiek dizaineriai, tiek gamintojai akcentavo medžiagiškumą: vyravo gaminiai iš natūralių, lengvai perdirbamų medžiagų – metalo, stiklo ir akmens. „Metalo gaminiai leidžia išlaikyti kitokias proporcijas, lengvesnes: liaunesnė briaunelė, kompaktiškumas“, – sako V. Kandratavičiūtė. – Į akis krintanti tendencija – į minimalizmą orientuotų proporcijų, skirtingų medžiagų ir jų santykio ieškojimas. Svarbu, kad būtų paprasta ir patogu naudoti, nesudėtinga išvalyti.“ Prabanga buvo reiškiama ne per įmantrias formas, o per medžiagas. Daugelyje ekspozicijų demonstruojamas atsinaujinimas, cikliškumas, ilgaamžiškumas, energijos taupymas – daugybė augalų, tekantis vanduo, akmuo, nesenstančios medžiagos.

Aušra NYMAN

Vaida Kandratavičiūtė.

Nuotr.

V. Kandratavičiūtės

Šių metų bestseleris – iš įvairaus akmens – marmuro, granito formuojami praustuvų, stalviršių paviršiai.

Spalvos, transformuojančios vonios įvaizdį. Panašu, kad vonios kambarys pretenduoja į visavertę gyvenamąją erdvę: skulptūriškos sanitarinės keramikos gaminių formos bei spalvų įvairovė ar metalo paviršių padengimo galimybės paverčia juos estetinio pasigėrėjimo objektais, kurie gali būti laisvai pastatomi gyvenamojoje erdvėje. „Įprastų baltų santechninės keramikos ar chromuotų metalo gaminių – minimumas“, – teigia dizainerė. – Jeigu vandens maišytuvai anksčiau būdavo dengiami vario ar aukso atspalviais, tai dabar dėmesį ypač atkreipia tų atspalvių gausa.“ Šie išraiškingi praustuvai, maišytuvai gali tapti bendros miegamojo ir vonios kambario erdvės puošmena. Nemažą vaidmenį čia atlieka ir apšvietimas, padedantis išryškinti tai, kas svarbu ir estetiška.

Amatininkystės tradicijos. Šiaurės Italijos regionas nuo seno garsėja amatininkystės tradicijomis – Murano stiklo šviestuvai, indai ir papuošalai, dekoratyvūs elementai iš marmuro, subtilūs metalo gaminiai įkvepia ne tik šiuolaikinius dizainerius, bet ir amatininkus bei meistrus. „Šių metų bestseleris – iš įvairaus akmens – marmuro, granito formuojami praustuvų, stalviršių paviršiai“, –sako dizainerė. – Kaip leitmotyvas šie akmens gaminiai keliauja beveik per visas ekspozicijas ir prekybos sales. Išradingumą gamintojai demonstruoja spręsdami vandens nubėgimą tokiuose praustuvuose. Gamykliniuose, įprastuose paviršiai dažniausiai būna lenkti, o natūralaus akmens praustuvai gaminami iš, pavyzdžiui, kvarcito akmens, kurio plokštės storis yra tik 6 milimetrai. Tokio praustuvo salonuose nenusipirksi, jį turi formuoti meistrai. Ekspozicijose stebina vertikalių ir horizontalių plokštumų, kampų suleidimo precizika. Kadangi Lietuvoje tokių meistrų nėra daug, kol kas ši tendencija neskuba plačiai įsitvirtinti mūsų interjeruose. Tai yra kol kas prabangus sprendimas, nes netinka, tarkim, standartinis vandens nubėgimo sifonas. Reikia specialaus nuimamo dangtelio, tokio, kad ant viršaus užsiklijuotų akmens gabaliukas, jį paslepiantis.“ Dizainerė apibūdina tai kaip juvelyrinį rankų darbą – nesimato pjovimo linijų ir pan.

Dizainerei antrina ir salono „StilusS“ vadovas Stasys

Jodauga: „Tarptautinė baldų ir interjero paroda Milane prieš metus buvo nevisavertė dėl COVID-19 apribojimų, tad šiemet ypač jautėsi lankytojų dėmesys. O pažiūrėti buvo į ką. Vis labiau stiprėja natūralių medžiagų naudojimo tendencija. Turiu omeny medieną, akmenį, terakotą. Italija visais laikais garsėjo savo auksarankių išradingumu. Iš akmens išskobtos vonios, suformuoti praustuvai, baldai. Šie interjero elementai stambių gabaritų, tačiau elegantiškų proporcijų. Išsiskyrė ir gaminiai iš nerūdijančiojo plieno – iš jo galima susikurti visą vonios kambarį. Gaminiai tikrai verti dėmesio ir įspūdingais skirtingų medžiagų faktūrų deriniais. Stipriai akcentuojamos žemės spalvos – daug rudų atspalvių, dominuoja gaminiai iš terakotos, akmens.“

Marmuro praustuvai. Žaliavos margumas pagrindinis akcentas interjere.

Hinoki medžio (Japonija) vonia.

Klijuoto marmuro praustuvas.

Nuotr. Stasio Jodaugos

Technologijos – vonios kambaryje atsiranda vis daugiau dirbtinio intelekto. Maišytuvuose yra integruoti maži ekranėliai, rodantys vandens temperatūrą ar srovės stiprumą.

Pageidaujamus parametrus kiekvienas šeimos narys gali užsiprogramuoti taip, kad, tarkim, įjungus programą srovė ir jos temperatūra atitiktų kiekvieno poreikius. Vienas maišytuvas atlieka šalto, karšto ar karbonizuoto vandens funkciją. Iš maišytuvo tekančiu karštu vandeniu net galima užsiplikyti kavą ar arbatą. Arba pasukti svirtelę į šalto geriamojo vandens poziciją. Maišytuvo funkcija – 3 viename, jis buvo pristatytas vienoje italų gamintojų ekspozicijoje ir paliko gerą įspūdį. Tačiau pirkėjai, parodos lankytojai kol kas santūriai vertina išmaniąsias technologijas, nes šiuo metu jos dar yra brangios.

Pageidaujamus parametrus kiekvienas

šeimos narys gali užsiprogramuoti taip, kad, tarkim, įjungus programą srovė ir jos temperatūra atitiktų kiekvieno

poreikius. / Vaida Kandratavičiūtė /

XS KOLEKCIJA

išsiskiria tekstūra, išgraviruota medžio masyvo fasade. Perteikiamas šiuolaikiškas, „Premium“ lygio jausmas, kuriame atsispindi meistrų dėmesys detalėms ir meilė tokiai estetiškai medžiagai kaip medis. Kolekcija gaminama iš riešutmedžio ir ąžuolo. Baldo priekinė ir išorinė pusės yra pagamintos iš 3 sluoksnių medienos, kad laikui bėgant būtų išvengta galimų deformacijų, būdingų medžio masyvui. Šiuo atveju brangiausios išorinės dalys, iš 5 mm storio riešutmedžio yra derinamos su vidine dalimi iš beržo faneros. Riešutmedžio versija yra siūloma 3 šiltų atspalvių, pabrėžiančių šio medžio rašto grožį. Baldas atidaromas mechanizmu „Push-Pull“ arba įfrezuotomis rankenėlėmis. Viršutinėje stalčiaus dalyje yra aliuminio apdailos profilis, kuris gali būti nudažytas bet kokia spalva iš siūlomos spalvų paletės.

VONIOS ĮRANGA IR BALDAI

Vonios įrangos salonas „Stilus S“ (UAB „Trulita“) Vytenio g. 13, Vilnius

Inovatyvaus dizaino ir tvarių technologijų triumfas Milane

Tiek tarptautinėje Milano „i Saloni“ baldų parodoje, tiek ją

lydėjusioje, įvairiuose Milano kvartaluose vykusioje dizaino savaitėje

„Fuorisalone“, kur beveik visi interjerų salonai, meno galerijos ar net garažai bei industrinės erdvės tapo ekspresyviomis arba

informatyviomis instaliacijomis, šiais metais itin svarbūs buvo išteklių taupymo ir tvarumo aspektai. Žymių prekės ženklų – vokiečių

gamintojo „Kaldewei“ ir legendinio žurnalo „VOGUE Germany“

kviestinės dizainerės, italės Cristinos Celestino sukurta instaliacija

„Bathscape“ ir vokiečio dizainerio Stefano Diezo pristatyta laisvai pastatoma vonia OYO DUO, bendradarbiaujant su italų žurnalu „ELLE

Decor Italia“, sujungianti formą ir dizainą su tvarumu ir išteklių tausojimu, buvo vieni ryškiausių įvykių šių metų dizaino žemėlapyje.

„Kaldewei“ ir glamūras

C. Celestino ir „Kaldewei“ bendradarbiavimas jau laikomas vienu šių metų specialios baldų mugės akcentų. Pavadinimas „Bathscape“ susijęs su anglų kalbos veiksmažodžiu „escape“. Taip C. Celestino darbai gyvybingame Breros rajone (Via Maroncelli 2) tapo savotišku estetiniu pabėgimu žiūrinčiajam į akinantį šiuolaikinės vonios kultūros spindesį. Milano „Fuorisalone“ prekės ženklai „Kaldewei“ ir „Vogue“ šventė prabangos ir kartu intymios estetikos sąjungą vonios kambaryje – jausmingumo ir kokybiško dizaino sukurtą ypatingą nuotaiką, kurią geriausiai išreiškia sąvoka „glamūras“. C. Celestino

kūriniuose pristatomų temų spektras svyruoja nuo estetinių klausimų apie juslinį suvokimą ir kasdienybės estetiką, atsipalaidavimo prabangą iki tvarumo ir išteklių tausojimo aspektų. Žymiajai Milano dizainerei šis projektas taip pat buvo ir įvairiapusis skulptūriškų vonios kambario įrangos ir jai naudojamų medžiagų tyrimas. Kas paverčia šiuolaikišką vonios kambarį oaze, kurioje įgaunama energijos ir atsipalaiduojama? O kiek svarbūs ekologiniai ir socialiniai aspektai? Šių sudėtingų klausimų fone „Bathscape“ sukuria pagrindą itin aktualiam dialogui ir kartu pateikia įdomių

šiuolaikinio, prabangaus vonios kambario dizaino būdų. Dizainerės kūriniai iliustruoja, kaip jausminius sprendimus lemia medžiagos pasirinkimas. „Kaldewei“ įranga vonios kambariui gaminama iš perdirbamos medžiagos – plieno, kurio gamybai sunaudojamo CO2 kiekis yra nuolat mažinamas, taikant naujausias technologijas ir prisilaikant griežčiausių reikalavimų. Vonioms ir praustuvėms naudojamas plienas dengiamas emaliu, kuriam galima suteikti įvairių atspalvių ir raštų – panašiai kaip keramikos dirbiniuose, jau nekalbant apie liejamų formų galimybes.

Kitas „Kaldewei“ dizaino maršrutas driekėsi iki istorinio Palazzo Bovara pastato, kur, bendradarbiaudamas su „ELLE Decor Italia“, parodoje „Design Forever“ gamintojas „Kaldewei“ pristatė tautiečio vokiečių dizainerio Stefano Diezo sukurtą laisvai pastatomą vonią OYO DUO. Ją dizaineris sukūrė įkvėptas Japonijos porceliano meno. Vonios indo vidinė forma yra ilgametės „Kaldewei“ patirties ir sudėtingo gamybos proceso rezultatas ir, svarbiausia, ji pritaikyta

išskirtiniam sėdėjimo komfortui, taip pat skatina atsakingai naudoti vandenį. O išorinė, skulptūriška forma išskirtinai remiasi elegancijos ir lengvumo samprata. Ši dizaino skulptūra iš perdirbamo plieno emalio harmoningai įsilieja į vonios kambarį ir atrodo kone plūduriuojanti. OYO DUO dizainas į dialogą sujungia praeities formų grožį ir dizaino scenos avangardą. Tai puikiai atspindi „ELLE Decor“ koncepciją ir yra skirta nesenstančio kūrybiškumo svarbai.

Komfortas ir elegantiškas lengvumas – OYO DUO

mažas VONIOS KAMBARYS. Planavimo ir įrangos pasirinkimo principai

Gyvename laikotarpiu, kai didžiuosiuose Europos miestuose butas tampa vis sunkiau įperkamas. Dėl šios priežasties mažėja butų dydis, o proporcingai butui mažėja ir vonios kambarys. Architektė, interjero dizainerė Jurgita Ambraškaitė pažymi, kad būsto mažėjimo priežasčių, be augančių kainų, gali būti keletas: keičiasi visuomenės socialinė struktūra, daugėja viengungių, kuriems pakanka mažesnio būsto arčiau miesto centro. Ryškėja ir kita tendencija – vienas iš suaugusių šeimos narių įsirengia mažą butuką miesto centre kaip papildomą darbo vietą.

Tarkime, šeima gyvena name užmiestyje, o atvežus vaikus į darželį ar mokyklą, toks butas naudojamas kaip mažas namų biuras. Atvykus svečiams, taip pat yra galimybė juos apgyvendinti šiame būste arba kurį laiką jį nuomoti. Jurgita tvirtina pastaruoju metu pagelbėjusi įrengti bent septynis iki 25 kv. m. dydžio butus.

Kokie sprendimai turėtų būti, kad mažas vonios kambarys išliktų visaverte ne tik higienos, bet ir atsipalaidavimo patalpa būste?

Aušra NYMAN

/ Architektė Jurgita Ambraškaitė /

Neatsisakyti komforto

Tad kokie pagrindiniai tokio buto vonios įrangos pasirinkimai ir planavimo principai? Architektė teigia, kad mažame vonios kambaryje labai svarbu neaukoti kokybės ir rinktis patikimų gamintojų kokybišką įrangą. „Mažą vonios kambarį reikia projektuoti taip pat atsakingai kaip prabangios jachtos interjerą, įvertinant kiekvieną centimetrą, jeigu norime patogiai jame jaustis, – sako specialistė. – Neatsisakyti to, kas suteikia komfortą: lietaus srovės dušo galvos, kokybiško unitazo.“ Tiesa, architektė rekomenduoja nuomojamam būstui rinktis įprastą pastatomą unitazą, o ne potinkinį. Anot specialistės, tokio unitazo bakelio įrangos priežiūra mažiau komplikuota, kita vertus, jį galima nesunkiai pakeisti nauju. Virš unitazo architektė rekomenduoja įsirengti spintelę vonios priemonėms susidėti. Praustuvę ji siūlo rinktis sutapdintą su skalbykle. Taip pat virš praustuvo esančią erdvę galima išnaudoti spintelei su apšvietimu – mažame vonios kambaryje svarbu turėti vietą kosmetikos priemonėms, kad neapkrautume jomis paviršių, nes daiktų chaosas vizualiai mažina erdvę.

Architektė teigia, kad labai svarbu numatyti pakankamai vietos dušo kabinai, ypač nuomojamame būste, nes nežinia, kokios kompleksijos žmogui gali prisireikti ja naudotis – ar sportiškam raumeningam atletui, ar besilaukiančiai dvynukų būsimai mamytei.

Jai antrina ir interjero dizainerė Natalija Škil, kuri teigia, jog vonios kambaryje prietaisus reikia pradėti dėlioti nuo didžiausių – visų pirma dušo kabina, paskui praustuvė, unitazas. Aišku, atkreipiant dėmesį į jau esamus vandens ir nuotekų įvadus.

Mažą vonios kambarį reikia projektuoti taip pat atsakingai kaip prabangios jachtos interjerą, įvertinant kiekvieną centimetrą, jeigu norime patogiai jame jaustis.

Skirti dėmesio apšvietimui

Abi architektės yra įsitikinusios, kad vonios kambaryje labai svarbus geras apšvietimas. Jis gali būti įrengtas lubose ar dekoratyvus, tačiau svarbu jį turėti ir virš praustuvės – kosmetinėms ar higienos procedūroms.

Šviesos šaltiniai, šviestuvai vonios kambaryje turi būti sandarūs ir atitikti atsparumo vandeniui IP 44 klasę.

Todėl J. Ambraškaitė teigia dažniausiai naudojanti uždarus LED plafonus, kurie tolygiai apšviečia patalpą,

nepalikdami nejaukių šešėlių kampuose. Architektė teigia, kad jos užsakovai nepabūgsta ir tamsių spalvų mažoje vonios patalpoje. Anot specialistės, reikia tik būti atsargiems su juoda santechnine keramika, nes nuo jos dažniau tenka valyti kalkių nuosėdas, todėl ji renkasi baltus, elegantiškus ir ergonomiškus sanitarinės keramikos prietaisus. O juodi vandens maišytuvai, priešingai, suteikia vonios kambariui išbaigtumo ir papildomos grafikos.

Naudojant mažesnių gabaritų vonios

/ „Ideal Standard“ direktorius plėtrai Baltijos šalyse Ignas Jankauskas /

Rinktis mažesnių gabaritų santechnikos įrangą

„Ideal Standard“ direktorius plėtrai Baltijos šalyse Ignas Jankauskas tvirtina, kad būsto mažėjimo didžiuosiuose Europos miestuose tendencijas stebi jau kelerius metus iš eilės, todėl buvo priimtas sprendimas sukurti specialią vonios produktų seriją, skirtą mažiems vonios kambariams. Šios kolekcijos dizaino kūrimu rūpinosi garsus dizaineris Roberto Palomba. Kuriant kolekciją buvo analizuojami tokių miestų kaip Roma, Paryžius ar Londonas gyventojų įpročiai ir pasirinkimai. Atsižvelgiant į naujas didmiesčiuose vyraujančias stiliaus tendencijas, 2022 metais išleista mažiems vonios kambariams skirta kolekcija „i.Life S“. Joje dominuoja mažesnių, nei įprasta, matmenų unitazai, praustuvai ir baldai. Produktai sukurti taip, kad net mažų gabaritų įrenginys būtų patogus naudoti ir liktų patikimas. Naudojant mažesnių gabaritų vonios prietaisus, vonios kambarys atrodo erdvesnis, lieka daugiau erdvės judėjimui.

Pirmiausia – ergonomiški sprendimai

Visi kolekcijos „i.Life S“ prietaisai atrodo šiuolaikiškai, dominuoja stačiakampiai tūriai suapvalintais kampais. Stačiakampis dizainas yra efektyvesnis už apvalų erdvės išnaudojimo prasme, o suapvalinti kampai yra saugiau mažo dydžio voniose. Mažesnių matmenų daiktai sukurti taisyklingų proporcijų, jie atrodo taip pat puikiai kaip ir įprasto dydžio praustuvas ar unitazas. Praktiškai vienintelis vonios kambario elementas, kurio dydis lieka nepakitęs mažame vonios kambaryje, yra dušo kabina. Ji turi būti bent 80 cm pločio ir 80 cm gylio. O kiekvienas papildomas centimetras suteiks dušui daugiau patogumo.

Mažame duše I. Jankauskas siūlo naudoti potinkinius maišytuvus. Tokie sprendimai sutaupo iki 10 cm dušo gylio, o tai mažame vonios kambaryje yra labai daug.

„Gamintojo „Ideal Standard“ kolekcija „i.Life S“ sukurta taip, kad kiekvienas praustuvas galėtų būti komplektuojamas su baldu po apačia. Mūsų nuomone, daiktų laikymo vietų trūkumas mažame vonios kambaryje yra viena didžiausių problemų“, – sako I. Jankauskas.

prietaisus, vonios kambarys atrodo erdvesnis, lieka daugiau erdvės judėjimui.

Kuo daugiau vientisumo

Mažoje patalpoje svarbu išlaikyti vientisumą medžiagomis, naudoti kuo mažiau skirtingos apdailos rūšių –taip jis atrodys vizualiai didesnis. Patartina grindims ir sienoms rinktis tokias pačias plyteles. „Įrengiant mažos kvadratūros vonios kambarį ir siekiant jam suteikti didesnės erdvės pojūtį, vientisumo vaizdą, išvengti matomų paviršių jungčių, sienų apdailai siūlome rinktis didelio formato plokštes, – sako įmonės „Cosentino“ atstovė

Lietuvoje Edita Motiejūnė ir pataria: – Populiariausias ir patogiausias sprendimas – 4 mm storio „Dekton Optimma“ plokštės (didelio formato plytelės), kurios yra itin lengvos, plonos, pritaikytos sienų apdailai ir ypač paprastai montuojamos. Be to, šios plokštės gali būti

naudojamos ir vertikaliai, ir horizontaliai, o tai reiškia, kad šios medžiagos puikiai tinka tiek sienų, tiek grindų apdailai. Techniškai optimalus sprendimas sienoms ir grindims naudoti skirtingo storio plokštes. Pavyzdžiui, vonios kambario sienoms rekomenduojame rinktis 4 mm „Dekton“ plokštes, o grindų dangai – 8 mm. Galimybė rinktis tos pačios spalvos ir rašto medžiagas visai vonios kambario apdailai leis sukurti ne tik vientisą vaizdą, bet ir suteiks patalpai tvarkos ir padidins erdvės pojūtį. Siekiant maksimalaus vientisumo ir estetikos, patariame rinktis dušo padėklus ir praustuvus, derančius prie jau pasirinktos sienų bei grindų apdailos. Šių gaminių pasirinkimas „Silestone“ ir „Dekton“ kolekcijose išties didelis.“

/ „Cosentino“ atstovė Lietuvoje Edita Motiejūnė /

„Cosentino“ nuotr.

Galimybė rinktis tos pačios spalvos ir rašto medžiagas visai vonios kambario apdailai leis sukurti ne tik vientisą vaizdą, bet ir suteiks patalpai tvarkos ir padidins erdvės pojūtį.

5 priežastys, KODĖL MUMS REIKALINGAS

IŠORĖS APŠVIETIMAS

Aušra NYMAN

Spartėjantis gyvenimo ritmas, kelionės, komandiruotės ištrina ne tik šalių, bet ir dienos ar nakties ribas. Vis dažniau gyvename visą parą, todėl namų, komercinių ir viešųjų erdvių išorinė aplinka su tinkamo tipo ir lygio apšvietimu tampa vis svarbesnė.

Tvarių ir atsparių atmosferos poveikiui šviestuvų gamintojai siūlo daugybę skirtingų sprendimų, kurie užtikrina saugumą lauko erdvėms, suteikia galimybę gyventojams ir lankytojams orientuotis tamsioje ir nepažįstamoje aplinkoje. Projektuojamas subtilus įleidžiamas apšvietimas arba turintis masyvių elementų, išryškinančių pastato architektūrines ypatybes, taip pat įrengiami prislopintą šviesą skleidžiantys šviestuvai, suteikiantys gyvenamajai erdvei šiltų ir jaukių užuominų.

Apgalvoti apšvietimo scenarijai šiuolaikiniame interjere sukuria subtilų funkcinių zonų ir akcentinio apšvietimo derinį, kuris puikiai subalansuoja praktiškumą ir malonų vizualinį šviesos poveikį. Tačiau ne mažiau svarbi namų lauko erdvė kol kas dar paliekama nuošalyje ar paskutiniam etapui – jeigu pakaks lėšų.

Be reikalo – štai penkios svarbios priežastys, kodėl tinkamas išorės apšvietimo derinys yra labiau būtinybė nei prabanga.

/ Architektė, apšvietimo dizainerė Vilija Malevičienė /

Projektuojant lauko apšvietimą labai svarbu įvertinti sklypo dydį ir pasirinkti sprendimus, kurie labiau nutolusiose ar reikšmingose namo gyventojams ar lankytojams vietose nesukurtų nejaukių šešėlių ir suteiktų saugumo jausmą.

1. Funkcionalumas

Nors laikas, praleidžiamas šalia namų ar pastato, yra trumpesnis nei viduje, dažnai labai svarbu matyti atliekamą veiksmą. Pavyzdžiui, įėjimo ar išėjimo vietose tinkamas apšvietimas padeda namo gyventojams saugiai atsirakinti duris, pastatyti automobilį stovėjimo aikštelėje ar pasiekti šiukšliadėžę. Gerai apšviestas takas suteikia saugumo pavieniams lankytojams nuošaliose viešose erdvėse, tą patį galima pasakyti ir apie privačius namus.

Architektė, apšvietimo dizainerė Vilija Malevičienė pabrėžia, kad projektuojant lauko apšvietimą labai svarbu įvertinti sklypo dydį ir pasirinkti sprendimus, kurie labiau nutolusiose ar reikšmingose namo gyventojams ar lankytojams vietose nesukurtų nejaukių šešėlių ir suteiktų saugumo jausmą.

Vietos, kurias būtina apšviesti –slenksčiai, laiptai, posūkiai. Šiuose funkcinio ryšio zonose turime jaustis saugūs, nesuklupti, nesusižeisti.

2. Saugumo jausmas

Savisaugos instinktas veikia taip, kad labiausiai bijome to, ko nematome. Netgi įsirengus apsaugos sistemas mintis, kad kažkas slypi šešėlyje, gali reikšti neramius vakarus ar net bemieges naktis. Viena priemonių yra pašalinti šešėlius. Dažniausiai užtenka tiesiog apšviesti artimiausią aplinką. Nedideliame sklype tai padaryti yra paprasčiau. Jeigu sklypas pakankamai didelis, V. Malevičienė rekomenduoja įsirengti šviestuvus, kurie deramai apšviestų sklypo perimetrą, suteikdami saugumo jausmą. O tolimame sklypo kampe netikėtai įsijungdamas judesio šviestuvas gali atbaidyti ir neprašytus svečius.

Esant nepakankam apšviestumui, šiuolaikinis sodo peizažas yra kupinas pavojų, kad ir tokių kaip apledėję laiptai ar atraminės sienelės sklypo teritorijoje. Pavyzdžiui, integruotas apšvietimas slidžiuose laiptuose šalia visuomeninių pastatų užtikrina, kad nesusižalotų nei vienas klientas.

Nuotr. iš asmeninio

V. Malevičienės archyvo

Nuotr. šaltinis –Davide Groppi, www.davidegroppi.com

Nuotr. šaltinis –Davide Groppi, www.davidegroppi.com

4. Šventės sode ir laisvalaikis

V. Malevičienės teigimu, be funkcinio ir pastato elementus išryškinančio apšvietimo, ne mažiau svarbus ir emocinis apšvietimo poveikis. Anot dizainerės, pastaruoju metu vyrauja tendencija, kai pačių šviestuvų nesimato, o apšvietimas traktuojamas kaip visumą atskleidžiantis dizaino kūrinys, išryškinant augalų grupes, mažosios architektūros elementus – pergoles, fontanus, skulptūras. Tiek privačiose, tiek komercinėse teritorijose lauko erdvė naudojama daug daugiau nei bet kada anksčiau. Net ir esant šaltesniam klimatui lauko šildytuvai suteikia galimybę ištisus metus atsipalaiduoti kieme ir mėgautis jame sukurta jaukia aplinka bei grožėtis augalų derme, medžių lapija.

Kartu su vandeniui atspariais, ergonomiškais lauko baldais oro sąlygoms atsparūs lauko šviestuvai gali paversti terasas ir pavėsines papildoma gyvenamąja erdve. Ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje patogūs lauko krėslai ir išradingai sukomponuotas apšvietimas sukuria sodo kampelyje ramybės ir atsipalaidavimo oazę, apgaubtą gamtos.

3. Fasado išryškinimas

Pastato fasade gali būti suprojektuoti originalūs ažūriniai elementai ar tauriojo metalo detalės, spalvingi plytų raštai ar įspūdingas frontonas, tačiau saulei nusileidus visa tai panyra į tamsą. Architektūrinis apšvietimas gali atskleisti išraiškingus ar subtilius pastato elementus, o naudojant šviesos ir šešėlių paletę suteikti pastato fasadui dramatišką nuotaiką, apšviečiant jį keliais prožektoriais ar sieniniais šviestuvais kryptine ar vadinamąja slystančia šviesa.

Pavyzdžiui, ažūrinis pastato fasadas, imituojant augalų motyvus, apšviestas iš apačios, naktį sukuria įspūdingą linijų piešinį. Naudojant paslėptus šviestuvus, išryškinama ir pastato elementų geometrija.

Nuo fasado atspindėta šviesa gali suteikti papildomą apšvietimą aplinkai, ypač jei paviršiai – šviesių spalvų.

VILNIUS Vy tenio g. 20 Verkių g. 44, „UNIDECO“

KAUNAS Savanorių pr. 290

KLAIPĖDA Minijos g. 42, „NIC“

ŠIAULIAI Pramonės g. 17B, „NIC“

IŠSKIRTINIS KOMFORTAS JŪSŲ NAMAMS

ŠIUOLAIKIŠKOS

APŠVIETIMO IR SAULĖS KONTROLĖS SISTEMOS

LAUKO ROLETAI IR STOGINĖS

5. Sujungti vidų ir išorę

Net tada, kai oro sąlygos uždaro mus viduje, laikinai neprieinamas sodas vis tiek gali būti vizualinio pasigėrėjimo šaltiniu. Taigi nesvarbu, ar žiūrime į jį iš pavėsinės, ar pro didelį svetainės langą, ar skubame praeiti taku po skėčiu, lauko erdvė visada turi būti pateikiama geriausioje šviesoje.

Instaliacija „Naturescape“ Milane (Italija) parodo, kaip paslepiant sodo šviesas žalumynuose galima sukurti mažus pasakų kūrinius ir grožėtis jais iš tolo. O taikant panašų principą tiek visuomeninėse erdvėse, tiek savo sklype – stebuklingą vidurvasario nakties sapno kokybę arba nostalgišką rudens vakaro nuotaiką.

Vienas pavyzdžių, kai išorės ir vidaus riba tarsi neegzistuoja. Vidaus šviesa „iškeliauja" į pastato išorę, pasklinda aplinkoje.

Nuotr. šaltinis –Linea Light Group, www.linealight.com

Vienas iš daugybės stiklinių sienų pranašumų – jos neabejotinai optiškai padidina ir praplečia pastato gyvenamąsias erdves, ypač jei svetainės ir terasos grindys yra iš vizualiai panašios medžiagos. Šis beveik nematomas barjeras tarp vidaus ir išorės leidžia gyventojams jausti ryšį su gamta ištisus metus, nepaisant oro sąlygų. Taigi dideli stiklai idealiai tinka gražaus kraštovaizdžio ar sodų apsuptiems namams.

Be jokios abejonės, dar vienas tokio tipo konstrukcijų pranašumas – nuolatinė natūrali saulės šviesa, kuri ne tik apšviečia, bet ir šildo patalpą. Dėl šios priežasties pastato pietų ir pietryčių pusėse projekte turėtų būti įrengi dideli langai ir durys.

Šiuolaikinės „Yawal“ stumdomųjų

durų sistemos

Šiuolaikinės stumdomųjų durų sistemos, tokios kaip „MOREVIEW“, suteikia kone neribotų galimybių formuoti pastato erdves. Galima kurti vienbėges, dviejų bėgių ar kelių bėgių konstrukcijas ir būti tikriems, kad jos veiks sklandžiai ir bus ilgaamžės. Dabar galima įrengti 90 laipsnių atsidarančius kampus ir kurti fiksuotas ištisas stiklo linijas, kurias jungiamos bet kokiu kampu naudojant visiškai stiklinius kampus.

„Yawal“ pateikia naująją sistemos versiją „MOREVIEW S“ ir pristato revoliucinį požiūrį į slenksčių stumdomosiose konstrukcijose sprendimus. Apatinis rėmas ir bėgelio mechanizmas įleidžiami į grindis, todėl jie yra visiškai nematomi. Vartotojas mato tik siaurą, estetinį, vos 25 mm tarpą. Plyšinis sprendimas suteikia laisvę renkantis grindų apdailą ir kuriant interjerą. „MOREVIEW S“ – tai visiškai plokščias slenkstis, o varčia juda siaurame grindyse paliktame tarpe.

sprendimai namams

Pastatas su dideliais, pagal jo dizainą tinkamai parinktais stiklais atrodo elegantiškai, unikaliai ir moderniai. Taip pat dideli stiklai – aukštesnės projekto klasės ženklas.

Vis dažniau architektai projektuose „MOREVIEW“ ir „DP 180 PRIMEWIEV“ sistemas pasitelkia numatydami sienoje pradingstančias stumdomąsias duris, dar vadinamas kišeninėmis durimis. Tai sprendimas, užtikrinantis, kad riba tarp namo vidaus ir išorės yra visiškai nematoma, o laisvas angos plotis, atidarius varčią, maksimaliai didelis.

Aukščiausios klasės komfortas

„DP 180 PRIMEVIEW“ siūlomi sprendimai remiasi šiuolaikine architektūros tendencija naudoti plonus ir kiek galima siauresnius aliuminio profilius. Siauras statramstis, kurio matomas plotis tik 47 mm, yra geriausias rinkoje prieinamas sprendimas. Be to, „Yawal“ – vienintelis sistemų tiekėjas rinkoje, siūlantis šį sprendimą, atitinkantį RC2 apsaugos nuo įsilaužimo klasę.

„Yawal“ siūlo aliuminio langų ir durų profilius, kurie, palyginti su pagamintais iš PVC, geriau išsaugo spalvą veikiant saulės spinduliams ir nereikalauja dažnos priežiūros kaip medis, kuris turi būti dažomas kas kelerius metus. Aliuminio langų ir durų energijos taupymo parametrai išlieka aukščiausio lygio daugelį metų.

Sistema „TM 102HI“ atitinka aukščiausius reikalavimus dėl projektuojamų objektų ilgaamžiškumo, kokybės ir estetikos. Jos pagrindu sukurtos konstrukcijos atrodo lengvai ir subtiliai. Ši sistema naudojama projektuojant modernaus tipo langus ir duris, skirtus pasyviems ir energiją taupantiems namams. „Yawal“ siūlo plačias stiklinimo galimybes ir leidžia montuoti skirtingų tipų ir storių rinkoje esančius stiklus.

Naujovė „Yawal“ pasiūloje – sistema „VERTILINE“ – aliuminio fasadų apdaila, kuri naudojama tiek gyvenamuosiuose, tiek komerciniuose ir visuomeniniuose pastatuose. Fasadas su „VERTILINE“

apkala gali būti padengtas ištisai arba tik keliais fragmentais, pabrėžiant unikalų dekoruoto paviršiaus charakterį.

Sistema „VERTILINE“ taip pat gali būti naudojama kaip apsauga nuo saulės. Tiesiog pritvirtinkite dekoratyvinius segtukus prie lango, durų ar langų ar durų elementų.

Šiuolaikinės architektūros tendencijos siekia viso namo dizaino ir spalvų nuoseklumo. Su „Yawal“ siūlomomis lamelėmis pasiekti tokį efektą bus labai paprasta. Galimybė pasirinkti praktiškai bet kokią spalvą ir struktūrą leis šias lameles panaudoti įvairiems architektūriniams stiliams – kiekvienas susikurs savo stiliaus namus!

Neribotos galimybės ir puikūs aliuminio parametrai

Svarbiausios aliuminio langų ir durų savybės yra energinis naudingumas, ilgaamžiškumas ir tinkamumas kuriant didelio masto konstrukcijas. Sistema „FA 50N“ vienija šias savybes: ji pagal šilumos ir garso izoliaciją, atsparumą vandeniui ir atsparumą vėjo apkrovai priskiriama geriausių rinkoje esančių fasado sistemų grupei. Dėl daugybės sistemoje įdiegtų sprendimų galima laisvai formuoti fasadą geometrijos ir spalvos atžvilgiu. Metų pabaigoje Pastatų tyrimo institute buvo išbandyta „Yawal S.A.“ gaminama keturių dizaino variantų fasadų sistema „FA 50N“. Atlikus bandymus, „Yawal“ gavo keturias naujas klasifikacijas, patvirtinančias puikius minėtų aliuminio ir stiklo fasadų sandarumo parametrus. Kai aliuminio profilių sistemos naudojamos su termointarpais ir sudaroma galimybė naudoti įvairaus tipo stiklus ir užpildus, išlaikomi šilumos izoliacijos koeficientai, o šilumos nuostolių patiriama mažiau. Tai ypač svarbu pasyviems ir nulinės energijos namams.

Belaidis JUNG jungiklis šviesos sistemai Philips Hue valdyti

BELAIDIS JUNGIKLIS ŠVIESOS SISTEMAI PHILIPS HUE, DIZAINO SERIJA LS 990

Dailus ir patogus klasikinio JUNG dizaino prietaisas šviesos sistemos

Philips Hue šviestuvams valdyti. Stambių klavišų belaidį jungiklį galima

tvirtinti varžtais ar klijuoti bet kur, nepriklausomai nuo turimos elektros instaliacijos.

AMBICINGAS

OLANDŲ PROJEKTAS:

statomas tvariausias medinis

daugiabutis Amsterdame

Vida KUZMICKAITĖ

Medinės konstrukcijos šiandien formuoja naują europietiškos architektūros tradiciją. Tai puikiai iliustruoja Amsterdamas: sparčiai besivystančiame Ijburgo salų rajone, rytiniame miesto pakraštyje, statomas tvarus daugiabutis iš medinių modulių. Projekto „Juf Nienke“ architektai –olandų architektūros studijos „RAU“ ir „seARCH“.

8300 kv. m ploto gyvenamųjų būstų statinį sudaro 61 butas nuomai su automobilių stovėjimo aikštele, bendrosiomis erdvėmis ir komercinėmis patalpomis. Daugiabutis įsikūrė vos 15 minučių nuo Amsterdamo centrinės stoties, todėl yra lengvai pasiekiamas, greta išvystyta patogi infrastruktūra. Klimato poveikiui neutralus pastatas projektuojamas ir statomas vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais.

Konstrukcija iš medinių modulių

Dauguma statyboms naudojamų medžiagų yra natūralios ir perdirbamos. Aktyviai reaguojant į klimato kaitos keliamus iššūkius ir prisidedant prie aplinkai draugiškų statybų, pastatui naudota mediena, kuri sukaupusi daugiau nei 580 tūkst. kg CO2

Objektas: „Juf Nienke“

Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai

Architektai: „RAU“, „seARCH“

Pastato plotas: 8300 kv. m

Metai: 2018–statomas

Daugiabutis statomas iš surenkamųjų medinių modulių, pagamintų iš lengvų konstrukcijų rėmų sistemų ir kryžmai sluoksniuotosios medienos (CLT) elementų. Šie moduliai jungiami horizontaliai arba vertikaliai, taip sukuriant įvairių architektūrinių variacijų. Surenkamoji gamyba, lengvas transportavimas gerokai sutrumpino modulių sumontavimo statybvietėje ir pačių statybų laiką.

Nors surenkamųjų medienos modulių gylis skiriasi, visuose moduliuose išlaikomas standartinis 4 m plotis. Kiekvienas modulis gali būti išardytas ir naudojamas pakartotinai. Tai reiškia, kad statinys ir jo elementai gali būti keičiami ne tik šiandien vykstančių statybų metu, bet ir galės ateityje prisitaikyti prie potencialių statinio paskirties, technologijų ar vietos pasikeitimų.

Pastatą sudaro trys tūriai, jis statomas iš medinių modulių.

Socialinė pastato funkcija ir žalieji sprendimai

Pastato pavadinimas „Juf Nienke“ kilęs iš Nyderlandų mokytojo vardo. Šis pastatas atlieka ne tik tvarumo, bet ir socialinę funkciją. Dėl tinkamo būsto stygiaus Amsterdame trūksta mokytojų, tad net 30 butų iš 61 yra numatyti sostinėje dirbantiems mokytojams. Naujieji būstai orientuoti ir į kitus viešojo sektoriaus darbuotojus: tikimasi, kad juose įsikurs ir sveikatos priežiūros srityje, policijoje dirbantys gyventojai.

„Juf Nienke“ pastatas išsiskiria trimis tūriais: pirmajame, orientuotame į šiaurinę pusę, numatyti būstai nedidelei šeimai; antrajame, orientuotame į vakarus, išsidėstę didesni, pailgos formos butai; o trečiasis, mažesnis tūris orientuotas į pietus.

Iš abiejų statinio pusių kylantys laiptai veda gyventojus į aukščiau esančią atvirą terasą, kurioje numatyta rami susitikimų erdvė su vaizdu, atsiveriančiu į vidinį sodą. Statinio pirmas aukštas skirtas bendrosioms erdvėms – jame vyrauja medžio ir stiklo elementai.

Didelis dėmesys skiriamas vidaus ir išorės erdvių apželdinimui, žaliosioms zonoms. Pastate yra ne tik apželdintas vidinis bendruomenės sodas, bet ir žaliasis stogas, kuris sulaiko vandenį. Lietaus vanduo renkamas, saugomas ir naudojamas pakartotinai. Taip pat sumontuoti saulės moduliai, leidžiantys gaminti elektros energiją ir ja aprūpinti pastato erdves.

Visi langai turi skaitmeninius savo pasus – gamybos metu į jų konstrukciją buvo integruoti NFC lustai, kuriuose įkelta suskaitmeninta techninė ir kita informacija apie langą.

Vizualizacijos ©„RAU“, „seARCH“.

Produktai:

Apsauginė skaidri natūralių pilkų atspalvių lazūra „Grey Protect“ lauko medienai. Impregnantas, gruntas ir dažai viename produkte.

Paskirtis:

Lauko medienai – mediniams fasadams, pastogėms, tvoroms, sodo nameliams, vartams ir kt.

Savybės:

Impregnantas, gruntas ir dažai viename produkte. Medienai suteikiama visapusiška ilgalaikė apsauga nuo drėgmės, UV spindulių, mėlynavimo, vapsvų. Atnaujinant paviršių nebūtina prieš tai šlifuoti. Nenusilupa.

Namas Čekijos kalnuose

Naujai pastatytas individualus namas Čekijos Jizeros kalnuose. Tai medinis namas su ventiliuojamuoju fasadu ir atviromis sandūromis.

Tiek namo fasadą, tiek terasą nuolat veikia oro sąlygos. Medžiui reikėjo ilgalaikės apsaugos nuo tokių veiksnių kaip UV spinduliuotė, drėgmė, mėlynosios dėmės ar puvimas. Be to, produktų pasirinkimui įtakos turėjo ir būsto savininkų estetinė vizija. Pilkos spalvos namai atrodo prabangiai ir moderniai.

Iššūkis: įgyvendinti tvarų projektą

Medinė statyba vis labiau atpažįstama, vertinama ir kuria naujus standartus rinkoje. Visgi, imantis tvaraus medinio projekto, visuomet susiduriama su iššūkiais.

Anot architekto Thomo Rau („RAU“), šio projekto užsakovai šiam statiniui iškėlė itin aukštus standartus, todėl naudojant tradicinės statybos metodus jų pasiekti būtų buvę tiesiog neįmanoma: „Mūsų užduotis buvo pastatyti ir tvarų, ir perdirbamą pastatą. Siekėme užtikrinti, kad medžiagos galėtų būti pakartotinai naudojamos net ir tuomet, kai pastatui jų nebereikės.“

Jam antrina ir Bjarne'as Mastenbroekas („seARCH“): „Nepaisant to, kad tiek „seARCH, tiek „RAU“ architektūros studijos turi didelę patirtį medinių statybų srityje, tai nereiškia, kad šis projektas mums buvo paprastas. Teko suderinti įvairius reglamentus, rangovų reikalavimus, sklaidyti klientų dvejones.“

Šiuo metu jau sumontuoti visi moduliai ir pradedami apdailos darbai. Planuojama, kad pirmieji nuomininkai tvariausiame Amsterdamo daugiabutyje įsikurs dar šių metų rudenį.

Nuotraukos ©Stijn Poelstra

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI

IR IŠSKIRTINIAI NAMAI!

„House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

padengti lakštai

Čerpės – viena populiariausių stogo dangos medžiagų. Gamintojai

nuolat bando nustebinti vartotojus, pristatydami rinkai naujų produktų:

vienas jų yra stogo dangos, padengtos specialia uolienos skalda. Susipažinkime su šia „Blachotrapez“ naujove – moduliniais lakštais „Blizzard“ ir „Thunder“, padengtais uolienos skalda.

Stogo danga, padengta uolienos skalda, šiek tiek skiriasi nuo tradicinio stogo lakšto, o didžiausias jų pranašumas yra gaminio ilgaamžiškumas. Šios stogo dangos labai atsparios kenksmingiems išorės veiksniams. Tiek stogo čerpės, padengtos uolienos skalda, tiek medžio skiedras imituojanti danga yra atsparios įvairiems mechaniniams pažeidimams. Uolienos skaldos danga naudojama dėl labai svarbių produkto savybių: gamybos procesas turi įtakos aukštesnei dangos kokybei – jai būdinga daug geresnė nei tradicinių stogo čerpių šilumos ir garso izoliacija.

Stogo danga, padengta uolienos skalda

Stogo dangos medžiagos, padengtos uolienos skalda, ne tik tikrai gerai atrodo, bet ir yra itin patvarios.

Moduliniai lakštai, padengti uolienos skalda, pranoksta tradicines stogo čerpes itin puikiomis savybėmis. Uolienos skaldos sluoksniu padengta stogo danga labai atspari UV spinduliams, puikiai slopina lietaus bei krušos garsus

ir yra ypač patvari. Šio tipo modulinius plieninius lakštus siūlo „Blachotrapez“ – tai patikima stogo čerpė „Blizzard“ su uolienų užpildu.

„Blizzard“ – dėmesį traukiantys gaminiai

Stogo čerpės, padengtos uolienos skalda, taip pat džiugina savo originalia išvaizda. „Blachotrapez“ asortimente esantys moduliniai lakštai „Blizzard“ yra puiki alternatyva keraminėms čerpėms. Jie ypač stiprūs ir kartu stilingi. Forma su dvigubu profiliavimu puikiai atitinka šiuolaikinių architektų lūkesčius. Čerpės forma atkartoja klasikines keramines čerpes, todėl labai gerai atrodo ant tradicinės formos pastatų stogų. „Blizzard“ taip pat puikiai pabrėš minimalistinės, modernios architektūros charakterį.

Uolienos skalda padengtų lakštų stogas efektyviai slopina lietaus, krušos ar stiprių vėjo gūsių garsus, dėl to būti palėpėje daug komfortiškiau. Be to, stogdengiai vertina „Blizzard“ stogo čerpes už greitą ir paprastą montavimą. Dėl lakštų dizaino ypatumų jie lengvai dengiami, o atliekų lieka mažiau.

Malksnas imituojanti „Thunder“ –reikliems klientams

Medines skiedras imituojanti stogo danga su uolienos skalda – antrasis „Blachotrapez“ pasiūlymas.

Siekiant atliepti šiuolaikines architektūros tendencijas, „Thunder“ gaminamas onikso spalvos ir turi formą, puikiai imituojančią tradicines medines čerpes. Naudojamos aukštos kokybės medžiagos, puiki specialių lako dangų apsauga ir unikalus modulinių metalinių lakštų montavimo būdas daro „Thunder“ daug pranašesnę už tradicines medines skiedrines dangas.

Svarbu tai, kad stogų danga „Thunder“, padengta uolienos skalda, pasižymi labai gera šilumos izoliacija. Natūralų bazalto akmens paviršių verta rinktis dėl dar vienos priežasties: jis puikiai slopina lietaus garsus.

Tiek „Thunder“, tiek „Blizzard“ išsiskiria daugiasluoksne modulio konstrukcija. Uolienos skalda užtikrina puikią stogo čerpių apsaugą nuo oro sąlygų, kurią patvirtina iki 60 m. rašytinė garantija. Sprendimas pirkti modulinius plieninės stogo dangos lakštus, padengtus uolienos skalda, iš „Blachotrapez“ reiškia, kad galima tikėtis tinkamos visos stogo sistemos su įvairiais stogo priedais.

Stogo dangos medžiaga yra labai svarbi, todėl verta atidžiai apsvarstyti pasirinkimą.

„BLIZZARD“ ir „THUNDER“ –moduliniai, uolienos skalda

SANDĖLIŲ GAMYBA IR STATYBA

SURENKAMI SANDĖLIAI IŠ LENGVO PLIENO KARKASO

Sandėlis 224 m² Kaina nuo 19.170 €

Sandėlis 448 m²

Kaina nuo 35.840 €

Sandėlis 672 m² Kaina nuo 45.158 €

INJEKCIJOS – PATIKIMAS BŪDAS ne tik žmonėms, bet ir gruntams stiprinti

Danutė SLIŽYTĖ , Rimantas MACKEVIČIUS

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentai, technikos mokslų daktarai

Kol nekviestas ir nepageidaujamas COVID-19 virusas nesutramdytas, kad paliktų viso pasaulio žmones ramybėje ir leistų mums džiaugtis savo kasdieniais malonumais ir rūpesčiais, vakcinos injekcijos vertinamos kaip gelbėjimo ratas galinčiam nuskęsti. Kas gavo, tas ramesnis.

Medikamentų injekcijos jau išgelbėjo žmoniją nuo daugelio praeityje baisių ligų. Injekcijos gali būti labai veiksmingos ne tik gelbėjant žmones, bet ir gerinant gruntų savybes, kai tie gruntai būna per silpni, kad tenkintų jiems statybininkų keliamus reikalavimus. Injekcijos stabilizuoja ir žmones, ir gruntus.

Gruntų stiprinimą injekcijomis pirmasis sugalvojo ir pritaikė prancūzų inžinierius Šarlis Berinji (Charles Berigny). Jis įkvėpimo sėmėsi gamtoje: natūralūs cementai esant palankioms sąlygoms gali smėlį paversti smiltainiu – stipria ir nelaidžia vandeniui uoliena. Smiltelės susicementuoja, susiklijuoja ir virsta puikiu pagrindu įvairiems statiniams: tiltams, tuneliams, pastatams.

Š. Berinji pirmą kartą injekciją statyboje panaudojo 1802 m., kai Prancūziją valdė imperatorius Napoleonas. Siekdamas izoliuoti vandeningojo žvyro tarpsluoksnį, trukdžiusį dirbti rekonstruojant Djepo uosto šliuzą, jis pucolaninio cemento skiediniu sutvirtino žvyrą. Š. Berinji pirmasis pavartojo sąvoką procédé d‘injection (išvertus iš prancūzų kalbos –injekcijos metodas).

1810 m. Š. Berinji dar kartą panaudojo cemento skiedinio injekciją tilto per Senos upę Sevro mieste netoli Paryžiaus atramų pagrindui stiprinti.

Cemento suspensijos injekcija gali būti naudojama ir mūsų dienomis, nes šis skiedinys yra švarus ekologiniu požiūriu, puikiai sucementuoja žvyro daleles. Deja, jei paduodamas žemu slėgiu (iki 10 bar), jis yra tinkamas tik itin laidiems vandeniui žvyringiems gruntams, kurių filtracijos koeficientas yra didesnis nei 50 m per parą. Tokių gruntų, reikalaujančių stabilizacijos, pasitaiko ne tiek daug, dažniau sustiprinimas reikalingas įvairaus grūdėtumo smėliams, kurių filtracijos koeficientas daug mažesnis. Jiems cemento suspensijos injekcija žemu slėgiu netinka, nes ne ištirpusios, o pakibusios skiedinyje cemento dalelės

greitai užkemša smėlinio grunto poras ir padaro injekciją į gruntą neįmanomą.

Smėliams ieškota kitų stabilizuojančios injekcijos medžiagų. Kai suspensijos bejėgės padėti, žvilgsnis nukrypo į tirpalus.

1886 m. Vokietijoje lenkų kilmės inžinierius P. Jeziorskis (Jeziorsky) užpatentavo taikyti kalnakasybos darbams vandeniui laidžių dispersinių uolienų stiprinimo metodą, pagal kurį į rupųjį (stambųjį) arba vidutinio rupumo (stambumo) smėlio gruntą paeiliui injekuojami natrio silikato (skystojo stiklo) ir kalcio chlorido tirpalai. Sąveikaudami nedelsiant po kontakto grunto porose, šie tirpalai duoda silicio rūgšties gelį, kuris suteikia smėliui stiprumo ir nelaidumo vandeniui.

1926 m. olandų kilmės inžinierius H. J. Jostenas (Joosten) patobulino, pritaikė ne kalnakasybos, o statybos inžinerijos reikmėms P. Jeziorskio

pasiūlytą būdą, kuris nuo tol pasauliui labiau žinomas kaip Josteno metodas (retkarčiais vadinamas Jeziorskio–Josteno metodu).

1927 m. Vokietijoje porų injekcijos metodu sėkmingai sutvirtintas po polių padais tarp vandensparų (nelaidžių vandeniui molinio grunto sluoksnių) buvęs vandens prisotintas smėlis. Josteno metodas bemat pradėtas taikyti smėlio gruntams stiprinti Vokietijoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Čekoslovakijoje, Lenkijoje. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Anglijoje) Josteno metodas ilgai buvo pagrindinis stiprinant gruntus injekcijomis. Šiuo ekologiškai švariu būdu kartais tvirtinami silpnieji pagrindai ir mūsų dienomis.

Injekuojamo grunto apimtys ypač padidėjo XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtojo pradžioje, kai pasaulio didmiesčiuose

Taip 1908 m. pavaizdavo Sevro tiltą, kurio pagrindą cemento suspensijos injekcijomis sutvirtino

Š. Berinji. Prancūzų dailininkas Anri Ruso (Henri Rousseau). Iki šių dienų tiltas neišliko.

(Paryžiuje, Londone, Berlyne, Hamburge) intensyviai buvo tiesiami metro tuneliai ir dėl to teko stiprinti gretimų pastatų pagrindus, o kartais – ir paties tunelio skliautą.

Josteno metodas (kitaip vadintas silikatizacijos dviem tirpalais metodu) irgi turėjo savo ribas – smulkiajam smėliui stiprinti, jei jo filtracijos koeficientas buvo mažesnis nei 2 m per parą, nebuvo tinkamas. Reikėjo naujų paieškų.

Prancūzai Ž. Lemeras (Lemaire) ir R. Diumonas (Dumaunt) užpatentavo metodą, pagal kurį natrio silikatas sumaišomas su rūgštimi, o gautas mišinys injekuojamas į gruntą ir ten virsta silpnu, nelaidžiu vandeniui geliu. Šį metodą tobulino A. Žeiraras (Geyrard), D. Rodijus (Rodio) ir kiti. Šiuo būdu galima buvo sutvirtinti smulkųjį smėlį, kurio filtracijos koeficientas didesnis nei 1 m per parą.

XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse buvo taikomi ir kiti injekciniai smulkiųjų smėlių stiprinimo būdai: P. Fransua (Francois) metodas (kai naudojamas natrio silikato ir aliuminio sulfato mišinys), Rodijaus (skystasis stiklas su kalkių pienu) ir kiti.

1939 m. jaunas rusų mokslininkas V. Sokolovičius smėliams, kurių filtracijos koeficientas mažesnis kaip 2 m per parą ir todėl silikatizacija dviem tirpalais netinka, pasiūlė silikatizacijos vienu tirpalu metodą.

Injekcinis gruntų

stabilizavimas –

Injekcija po esamo pastato siena Australijoje.

Nuotrauka iš cgisolutions.com.au

tai ne tik mokslas, bet ir menas.

/ W.

G. Jaques,

injekcinio gruntų stiprinimo JAV vystytojas

/

Nuotr. iš kellergrundbau.de

Esminis skirtumas tarp silikatizacijos dviem tirpalais (Josteno metodo) ir silikatizacijos vienu tirpalu (Lemero, Diumono, Žeiraro, Rodijaus, Fransua, Sokolovičiaus metodai) yra tas, kad pirmuoju atveju reakcijoje dalyvausiantys tirpalai į gruntą injekuojami paeiliui (reakcija prasideda jų kontakto metu grunte), o antruoju atveju tirpalai sumaišomi dar prieš injekuojant (gelio susidarymo reakcija prasideda žemės paviršiuje stovinčioje maišyklėje, vyksta ir baigiasi po numatyto laiko grunte).

Naudojant silikatizacijos vienu tirpalu metodą, injekuotas mažo klampumo (artimo vandens klampumui) reagentų mišinys sukietėja po 40–60 minučių. Prireikus kietėjimo laiką galima pailginti arba sutrumpinti, keičiant reagentų santykį. Be to, kietėjimo laikas priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Penktajame dešimtmetyje greta pirmosios injekcinio pagrindų stiprinimo plėtotės krypties, paremtos daugiamolekulių neorganinių junginių taikymu, atsirado antroji. Ji buvo grindžiama organinių polimerų (sintetinių dervų) naudojimu.

Iš daugybės sintetinių dervų gruntams stiprinti labiausiai tiko karbamidinės, akrilinės, uretaninės dervos.

Karbamidinę (karbamido formaldehidinę) dervą gruntams tvirtinti pirmasis tyrė amerikiečių inžinierius G. Lautonas (Lawton). 1947 m. šia derva jis sutvirtino vandeningą smėlį naftos gręžinyje. Kaip dervos kietiklį jis naudojo amonio chloridą.

Vėliau karbamidine derva buvo stiprinami gruntai įvairiose šalyse. Ji gerai sutvirtindavo smulkųjį smėlį ir stambesnius smėlio gruntus: suteikdavo didelį atsparumą gniuždymui (iki 10

MPa), nelaidumą vandeniui, ilgaamžiškumą. Kietikliais būdavo naudojami druskos rūgšties HCl (3 arba 5 %), organinės 6 % rūgštynių rūgšties (oksalo rūgšties) H2C2O4, geležies chlorido FeCl3 (18 %) tirpalai.

Pagrindinis karbamidinių dervų trūkumas, ilgą laiką ribojęs jų naudojimą požeminėje statyboje ir mažai ventiliuojamose rūsio patalpose, yra formaldehido, nuodingos ir žmogaus uoslę bei akis erzinančios, net kai žema koncentracija, medžiagos buvimas pačiame dervos tirpale ir sutvirtintame tuo tirpalu grunte. Mokslininkų atlikti tyrimai buvo sėkmingi: pavyko rasti papildomą medžiagą, kurią įdėjus į karbamidinę dervą laisvojo formaldehido kiekis gerokai (iki 25 kartų) sumažėdavo. Šios modifikuotos karbamidinės dervos atitinka higienos bei sanitarijos reikalavimus ir gali būti taikomos tiek pamatų, tiek požeminėje statyboje.

Akrilinės dervos – tai akrilo ir metakrilo rūgščių amidų, nitrilų bei eterių polimerai. Apie galimybę naudoti akrilines dervas gruntams stiprinti pirmieji pranešė amerikiečiai F. Hauzeris (Houser) ir E. Danenbergas (Dannenberg). Nuo 1950 m. akrilamidinės receptūros geotechnikų naudojamos pagrindams stiprinti.

Akrilinės receptūros leidžia gauti silpną, bet nelaidų vandeniui gelį (sukietėjusį

Mano sėkmės priežastis ta, kad aš mokėjau savo susižavėjimą geotechnikos technologijomis perteikti kitiems.

/ Karlheinz Bauer, kurio dėka bandrovė „Bauer Spezialtiefba“ tapo pasauline geotechnikos technologijų lydere /

Injekcijoms atlikti pakanka lengvos įrangos. Nuotr. iš mainmark.com

Injekcija leidžia pagilinti pamatus. Nuotr. iš protectivecoatingsystems.com.au

želatinizacijos procese tirpalą). Ekologiniu požiūriu kai kurios jų nebuvo švarios. Pavyzdžiui, geotechnikos literatūroje 1977 m. aprašytas akrilinės dervos poveikis japonų šeimai, ėmusiai vandenį iš šulinio vos už 5 m nuo statybinės aikštelės, kurioje gruntai buvo stiprinami japonų akrilamidine receptūra „Sumisoil“. Laisvas akrilamido monomeras patekdavo į šulinį ir sudarė vandenyje 1 g/m3 koncentraciją. Jos pakako, kad šeimos nariams atsirastų nervinių ir psichinių sutrikimų. Paguldyti į ligoninę visi šeimos nariai pasveiko.

Naujos akrilinės dervos atitinka šių dienų higienos ir sanitarijos reikalavimus ir gali būti taikomos statyboje pagrindams tvirtinti. Kitos sintetinės dervos pagrindams stiprinti naudotos rečiau.

Būtina pabrėžti, kad žemo slėgio injekcija (angl. Permeation Grouting) tinkama tik smėlio gruntams, kurių filtracijos koeficientas didesnis nei 1 m per parą. Mokslininkai tyrė galimybę stiprinti molio gruntus skystuoju stiklu, pasitelkus į pagalbą pastoviąją elektros srovę, bet praktiškai pritaikyti šie bandymai nebuvo.

Greitoji pagalba sėdantiems pastatams

Injekcijos į gruntą ekologiškais polimeriniais tirpalais išsprendžia ne tik rekonstruojamų ar renovuojamų visuomeninių pastatų problemas ir naudojamos ne vien daugiaaukščių ar inžinerinių statinių gruntams stiprinti. Neretai, kalbant apie gyvenamuosius pastatus, iš pat pradžių yra neįvertinama grunto geologija, dėl to sėda pamatai, grindys, įtrūksta sienos, o dėl vandentiekio avarijos atsiradusios ertmės po pamatais ilgainiui gali lemti kritinę pastato būklę. Tai menkina nekilnojamojo turto vertę, todėl atsiradus šioms problemoms

būtina laiku kreiptis į specialistus. „Uretek“ profesionalai jau pirminėje apžiūroje įvertins ir patars, kokių priemonių reikėtų probleminei situacijai spręsti, supažindins su ekologiška ir aplinkai nekenksminga injektavimo į gruntą technologija.

Svarbiausia, kad ši technologija nereikalauja didelių intervencijų į pastatą, sudėtingų kasimo darbų. Injektuojama tik tose vietose, kur gruntas labiausiai susilpnėjęs. Tai padeda sutaupyti laiko, lėšų ir per palyginti trumpą laiką išspręsti problemą.

Daugiau galite sužinoti –www.uretek.lt

Injekcija po esamo pastato pamatu leidžia greta jo daryti iškasas.

Ruukki® fasadų apdailos plokštės

Daugiau apie „Ruukki®Libertaruukki.lt/liberta

Pažvelkite į vieną iš Ruukki projektų su nuostabiu fasadu. Blizgančios metalinės kasetės sukuria gražų kontrastą su mūriniu mokyklos pastato fasadu.

Sukurkite klasikinį ir harmoningą fasado paviršių su fasadų kasetėmis Liberta® Elegant 500.

off-grid

Atsinaujinančių išteklių vartojimui augant visame pasaulyje, o vartotojų įpročiams intensyviai keičiantis, off-grid sąvoka tampa vis labiau atpažįstama. Tuo tarpu mokslininkų bendruomenė kuria ambicingas inovacijas, skirtas gyvenimui atsijungus nuo tinklo.

Ar mokslininkų sukurti saulės dažai jau paruošti komerciniam naudojimui?

Ar yra sukurtos technologijos, pasiūlysiančios alternatyvius atsinaujinančios energijos saugojimo metodus?

ATEITIES TECHNOLOGIJOS

Vida KUZMICKAITĖ

Gyvenimas visiškoje darnoje su supančia aplinka, atsijungus nuo tinklo (off-grid), naudojantis atsinaujinančiais energijos šaltiniais, šiandien tampa naujojo, tvaraus amžiaus aksioma.

Atsinaujinančios energetikos ir off-grid sektorius skatina intensyviai vystyti inovacijas. Kokie technologiniai sprendimai gali būti pritaikyti artimiausioje ateityje, o galbūt jau ir šiandien?

Saulės dažai

Jau ilgiau nei dešimtmetį kuriami ir vystomi elektros energiją generuojantys dažai šiandien jau nebėra vien tik teorinė galimybė. Įvairios mokslininkų komandos visame pasaulyje intensyviai kuria realius produktus, kuriuos ateityje tikimasi pristatyti komerciniam naudojimui.

Saulės dažais galėtų būti dengiami visi dideli paviršiai (namo sienos, stogas), kuriuos veikia tiesioginiai saulės spinduliai. Taip saulės šviesos energija virstų elektros energija. Taip pat šie dažai galėtų būti naudojami saulės modulių efektyvumui padidinti.

Daugumoje kuriamų saulės dažų prototipų sudėtyje yra elementų, turinčių fotovoltinių savybių, todėl jie geba gaminti elektros srovę, kai yra veikiami saulės spindulių. Pavyzdžiui, JAV ir Kanados mokslininkai sukūrė fotovoltinius dažus, pagamintus iš šviesą sugeriančių nanodalelių. Šios nanodalelės, vadinamieji kvantiniai taškai, gali gaminti elektros srovę dėl savo

puslaidininkių savybių. Mokslininkai vis dar stengiasi padidinti jų efektyvumą ir tarnavimo laiką.

2014 m. Jungtinės Karalystės Šefildo universiteto mokslininkai sukūrė metodą, kaip sukurti purškiamuosius saulės elementus, kuriuose naudojami perovskito mineralai. Perovskitas gerai sugeria šviesą ir yra puslaidininkė medžiaga, galinti padėti gaminti elektros energiją. Perovskito pagrindu pagaminti ir komerciniam naudojimui pritaikyti purškiamieji dažai galėtų būti pritaikomi stogams, langams ir kitiems statinio paviršiams.

Išrasti ir specialūs saulės dažai, skirti vandeniliui išgauti. Šie dažai sugeria vandenį iš oro ir naudoja saulės šviesos energiją vandens atomams skaidyti į vandenilį ir deguonį. Tokiu būdu vandenilis galėtų būti naudojamas kaip atsinaujinančios energijos šaltinis.

Nei vieni iš šių saulės dažų kol kas nėra pritaikyti komerciniam naudojimui, jie vis dar tobulinami ir vis dar nėra tokie veiksmingi kaip įprastiniai saulės elementai, pagaminti silicio pagrindu. Nepaisant to, rinkoje yra

, lūkuriuojančios ant proveržio slenksčio

„EcoCapsule“. Nuotr. ©„Nice Architecture“; „EcoCapsule“ gamintojų.

ne vieni energijos suvartojimą mažinantys dažai. Štai padengus stogą jau gana plačiai paplitusiais saulės šviesą atspindinčiais dažais, stogas daugiau šviesos atspindi nei sugeria, todėl mažiau kaitinamas pastato vidus, sumažinamas oro kondicionavimo poreikis ir energijos suvartojimas. Šie dažai populiarūs komercinės, gamybinės paskirties pastatų statybose.

Alternatyvios energijos saugojimo sprendimai

Šiandien sparčiai ieškoma sprendimų alternatyvios

energijos iššūkiui, kai energijos pagaminama per daug arba nepavyksta pagaminti reikiamo energijos kiekio, pavyzdžiui, gaminant elektros energiją apniukusiomis dienomis. Tokiais atvejais būtų optimalu pasaugoti pagamintą elektros energiją vėlesniam laikotarpiui.

Dažniausiai saulės energija kaupiama baterijose, tačiau mokslininkai intensyviai ieško alternatyvų.

Pavyzdžiui, dar 2018 m. Švedijos mokslininkai sukūrė

būdą, kaip išsaugoti saulės energiją skystame junginyje beveik du dešimtmečius. „Molecular Solar Thermal“

(MOST) technologijos veikimo principas lyginamas su įkraunamąja baterija, tik jam naudojama ne elektros energija, o saulės šviesa. Saulės šviesai susidūrus su mokslininkų sukurto specialaus skysčio molekulėmis, įvyksta reakcija, kurios metu susiformuoja energijos kupinas izomeras, kuris ir saugomas skystu pavidalu. Kai skystis teka per katalizatorių, molekulė grįžta į pradinę formą, išskirdama sukauptą energiją šilumos pavidalu. Ši technologija tebėra vystoma.

Off-grid namai

Europoje ir už jos ribų vis sparčiau daugėja atsijungusių nuo tinklo nedidelių namelių. Mažesnio dydžio namas savaime yra tvaresnis sprendimas, nes jo statybų procesas dažnai paremtas žiedinės ekonomikos principais, taip pat nedideliam namui šildyti, vėsinti ir eksploatuoti sunaudojama mažiau energijos. Vienas ikoninių šiuolaikinių mobilių ir off-grid namų pavyzdžių – slovakų architektūros studijos „Nice Architecture“ suprojektuota ir nuolatos tobulinama offgrid kapsulė „EcoCapsule“. Tai išmanus ir tvarus, modernaus dizaino būstas, paremtas saulės ir vėjo energijos gamybos sistema. Ant kapsulės formos namelio stogo įrengti saulės kolektoriai, sumontuota vėjo turbina, integruota vandens filtravimo sistema. Ji surenka ir filtruoja lietaus vandenį, jį valo ir paruošia naudojimui UV LED lempa.

„EcoCapsule“ paskirtis universali – namelis gali būti integruojamas bet kokiame landšafte ir pritaikomas bet kokiai paskirčiai nuo mini viešbučio iki namų biuro ar tyrimų stoties. Vos 6,3 kv. m ploto vidinė erdvė funkcionaliai suplanuota ir gali būti adaptuota skirtingiems naudotojų poreikiams.

Tarptautinės energetikos agentūra (TEA) prognozuoja intensyviai augsiantį atsinaujinančių išteklių vartojimą – numatoma, kad 2021–2026 m. pasauliniai atsinaujinančios elektros energijos pajėgumai kasmet padidės vidutiniškai apie 305 GW per metus. Atitinkamai tai dar labiau skatins naujų technologijų vystymą ir intensyvesnes nulinės CO2 emisijos pastatų statybas.

„EcoCapsule“. Nuotr. ©„Nice Architecture“; „EcoCapsule“ gamintojų.

Nuotr. © Pexels

Skaitmenizacija statybų sektoriuje įgauna pagreitį, atrandamos naujos medžiagos ar jų deriniai, o nuo seno žinomos medžiagos panaudojamos inovatyviai. Štutgarto universiteto Kompiuterinio projektavimo ir statybos institutas (ICD) kartu su Pastatų konstrukcijų ir konstrukcijų projektavimo institutu (ITKE) pastaraisiais metais sukūrė ne vieną itin novatorišką, gamtoje randamų struktūrų įkvėptą paviljoną.

Susipažinkite

Kevalas statybų aikštelėje Heilbrone jungtas tarsi milžiniška trijų dimensijų dėlionė.

GAMTOS TOBULUMĄ ARCHITEKTŪROJE ATKARTOJA ROBOTAI

PROJEKTO DUOMENYS

Matmenys: 32 x 25 x 7 m

Dengiamas plotas: 500 m²

Kevalo plotas: 600 m²

Laikančiosios medinės konstrukcijos svoris: 36 kg/m²

KONSTRUKCINĖ SISTEMA

Konstrukcinis kevalas: robotų pagaminti tuščiaviduriai, daugiakampiai segmentai iš klijuotosios laminuotos medienos (LVL) su apsaugine UV danga

Apdaila: nepralaidi vandeniui EPDM danga, 3 ašių CNC staklėmis pjaustyto 3 sluoksnių natūralaus maumedžio medienos plokštės

Unikalus, lengvos konstrukcijos, suprojektuotas ir pagamintas laikantis žmogaus ir kompiuterio bendradarbiavimo principo – BUGA medienos paviljonas rodo, kaip plačiai skaitmeninės technologijos gali veikti ateities medinę statybą ir architektūrą. Paviljono medinių segmentų kevalas sudarytas taip pat, kaip sudarytas plokštelinis jūrų ežių skeletas: pastaruosius abu Štutgarto universiteto projektavimo ir statybų institutai tyrinėjo beveik dešimtmetį.

Įgyvendinant BUGA projektą, buvo sukurta robotizuota gamybos platforma, skirta frezuoti ir surinkti 376 tuščiaviduriams medienos segmentams. Automatizuotas gamybos procesas užtikrino, kad visi segmentai derėtų mikrometrų tikslumu tarsi didžiulės trimatės dėlionės dalys.

Lengva biomimetinė konstrukcija

BUGA medienos paviljono dizainas pagrįstas plokštelinio jūrų ežių skeleto sandara. LAGA parodų rūmai Švabijos Gmiunde buvo pirmasis komandos tiriamasis projektas. BUGA medienos paviljonu ta pati tyrėjų grupė siekė perkelti konstrukcines biomimetinių kevalų savybes į naują lygmenį. Projekto autoriai ieškojo atsakymo, ar galima pastatyti kevalą su trigubai didesniu tarpatramiu, naudojant tą patį mažą kiekį medienos vienam kvadratiniam metrui kaip LAGA projekte? Ir ar ši struktūra gali būti panaudota pakartotinai, ją perkeliant ir pastatant kitoje vietoje taip, kad būtų išsaugotos visos jos konstrukcinės savybės?

Atsakymas teigiamas: paviljonas statytas biomimetiniu principu, kai naudojant mažiau medžiagų išgaunama daugiau formos, kalbant tiek apie visą kevalo tūrį, tiek apie atskirus jo segmentus. Kad medžiagų būtų sunaudota mažiau, o konstrukcija būtų lengva, kiekvienas medienos segmentas yra sudarytas iš dviejų plonų plokščių, kurias jungia dvitėjinių sijų žiedas. Taip sudaromi dideli tuščiaviduriai daugiakampio formos mediniai elementai. Apatinėje plokštėje paliekama didelė anga, kuri veikia kaip išskirtinė architektūrinė detalė ir surenkant segmentą leidžia pasiekti paslėptas jungtis. Lengvi pastato elementai yra sujungti užkartomis, kregždiniu būdu, labai panašiai, kaip tarpusavyje kraštais jungiasi jūrų ežių kiauto plokštelės.

Jūrų ežio skeletas ir detalus jo plokštelių jungčių vaizdas.

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Konstrukcinis modelis, rodantis numatomas minimalias deformacijas.

Integruoto planavimo modelis rodo plokščių dizainą ir jų rievių kryptingumą.

Grįžtamuoju ryšiu pagrįstas dizainas

Nauji statybos būdai reikalauja projektavimo ir gamybos naujovių. Vadovaudamasi bendro projektavimo principu, BUGA medienos paviljoną kūrė tarpdisciplininė komanda. Ji dirbo remdamasi nuolat atnaujinamais skaičiavimais ir taip tyrinėjo naujas projektavimo, inžinerijos ir gamybos galimybes. Šios komandos išdirbti bendro projektavimo algoritmai sukūrė kiekvieno paviljono elemento formą pagal architektūrinio projektavimo ir konstrukcinius reikalavimus, atsižvelgiant ir į visus automatizuotos gamybos aspektus. Paviljono projektavimas vyko tuo pačiu metu kaip ir robotų ruošimas paviljono gamybai: tai, kaip sumodeliuotas robotų darbas, taip pat lėmė grįžtamasis ryšys.

Toks integruotas procesas leido sukurti 376 unikalius plokščių segmentus su 17 000 skirtingų jungčių. Šis metodas tiksliai sprendžia ir architektūrinius, ir konstrukcinius projekto aspektus: integruotas skaičiavimo procesas leido kruopščiai suprojektuoti kiekvieną pastato elementą. Novatoriškas projektas įgyvendintas per neįtikėtinai trumpą laiką – nuo darbų pradžios iki paviljono atidarymo tepraėjo 13 mėnesių.

Paviljono pjūvis.

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Nuotr. ©Nikolai Benner

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Robotizuota surenkamųjų elementų gamyba

Palyginti su medžio masyvo plokštėmis, kurios buvo naudojamos parodų rūmuose LAGA, tuščiaviduriai pastato segmentai žymiai sumažino svorį ir reikiamą medžiagų kiekį, tačiau jie aštuonis kartus padidino pastato detalių skaičių ir lėmė sudėtingesnę gamybą. Taigi, efektyviau naudojant išteklius, teko kevalo segmentų gamybą patikėti robotams. Tam Štutgarto ICD universitetas ir „BEC GmbH“ sukūrė naują, transportuojamą, 14 ašių robotizuotą medienos gamybos platformą. Gamybos partnerio „MuellerBlaustein Holzbauwerke GmbH“ teritorijoje įkurdintą platformą sudaro du didelės apkrovos pramoniniai robotai, sumontuoti ant standartinio 6 metrų konteinerio pagrindo. Šioje kompaktiškoje darbo vietoje robotai atliko visus paviljono segmentų gamybos etapus.

Surinkimo etape robotai išdėstė iš anksto suformuotas medienos plokštes ir sijas, laikinai sutvirtino jas buko medienos vinimis, galiausiai tepė tikslų kiekį

konstrukcinių klijų tarp plokštės ir sijos. Antruoju gamybos žingsniu robotai 300 mikrometrų tikslumu suvedė sudėtingas jungtis į joms skirtas angas, sudarydami vientisus segmentus.

Viskas nuo sijų ir plokščių surinkimo iki apdirbimo skirtingais įrankiais vyksta visiškai automatizuotai. Kokybė kontroliuojama sensoriniais ir vizualaus įvertinimo metodais, darbo eigą valdo 2 milijonai šiems robotams parašyto kodo eilučių – jos tiesiogiai eksportuotos iš skaitmeninio projektavimo sistemos. Surinkti vieną segmentą vidutiniškai trunka aštuonias minutes, o itin tikslus frezavimas užtrunka dar 20-40 minučių.

„Medinis BUGA paviljonas parodo, kad skaitmeninė gamyba leidžia statyti efektyviai ir taupyti išteklius. Sukūrėme visiškai automatizuotą gamybos procesą, kuriame vietoj paprastų, bet tvirtų medinių komponentų, atsiranda sudėtingos, bet medžiagų atžvilgiu labai taupios ir lengvos medinės struktūros. Jos paviljonui suteikia architektūrinio išskirtinumo“, – sako vienas projekto autorių, profesorius Achimas Mengesas.

Kiekviename tuščiaviduriame medienos segmente išfrezuotos unikalios jungtys.

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Inovatyvus statinys ir architektūrinė erdvė

Be daugybės pastolių ar klojinių, paprastai reikalingų tokio dydžio statiniams, dviejų meistrų komanda surenkamuosius kevalo segmentus sumontavo vos per 10 darbo dienų. Sujungus visus segmentus nuimamaisiais varžtais, ant paviljono 8 juostomis buvo užtiesta hidroizoliacinė EPDM danga. Paviljono eksterjeras apkaltas neapdoroto maumedžio fasado plokštėmis. Visi pastato elementai yra pritaikyti išmontuoti ir pakartotinai naudoti kitoje vietoje.

Paviljono laikančiojo medinio kevalo tarpatramis siekia 30 metrų, bet konstrukcija sveria tik 36 kg/m². Tai mažiau, palyginti su LAGA parodų sale, nors BUGA tarpatramis trigubai ilgesnis, o dydžiu paviljonas pirmtaką lenkia penkiskart. BUGA medienos paviljonas brėžia liniją tarp tradicinio medienos apdirbimo ir aukštųjų technologijų gamybos metodų bei yra efektyvios, ekonomiškos, ekologiškos ir išraiškingos medinės architektūros pavyzdys, gimęs meistriškumo, skaitmeninių inovacijų ir mokslinių tyrimų dermėje.

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

Nuotr. ©ICD-ITKE, BugaWood

DIRBTINIS INTELEKTAS ŽINO, KO TAU REIKIA

Nekilnojamojo turto (NT) startuolis – tikslines paslaugas nekilnojamojo turto ir susijusiems (statybų, būsto ir komercinių pastatų valdymo, pastatų priežiūros) sektoriams teikianti įmonė, kurios esminis bruožas yra inovacijos. Kai įprasti sprendimai NT sektoriuje ne(be) veikia, startuoliai prieina prie klausimo naujai, jam spręsti taiko aukštąsias technologijas ir supranta, kaip tai daryti.

Daugiau nei 50 proptech įmonių

„Kadangi NT sektorius yra gana inertiškas, lėtai įsivažiuoja ir priima naujoves, tai startuolis gali būti katalizatoriumi, kuris paspartintų progresą“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Progresyvių NT įmonių yra nemažai visose Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Prieš penkerius metus asociacija po Proptech Baltic skėčiu ėmėsi burti Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmones, besidominčias NT technologijomis. Surinkus įmones draugėn, Baltijos šalių NT technologinis žemėlapis tapo aiškesnis: šiandien proptech startuolių regione identifikuojama daugiau nei penkiasdešimt ir jų skaičius palaipsniui auga.

Žmogaus darbą keis technologijos

Technologines NT įmones pagal veiklos sritį galima suskirstyti į mažiausiai šešias kategorijas:

rinkos stebėsenos ir analizės technologijų; pardavimų skatinimo technologijų; finansavimo platformų; pastatų valdymo technologijų; statybos ir planavimo priemonių; transporto ir parkavimo sprendimų.

„Šie pagrindiniai šeši segmentai, kuriuose veikia mūsų startuoliai, ateityje turėtų pasipildyti praktiniais sprendimais, padiktuotais robotikos. Matome, kad pasaulyje daug į tai investuojama: įgalinami 3D spausdintuvai, robotai stato pastatus, robotai valo ar dažo pastatų fasadus. Ten,

kur žmogaus darbo jėga yra brangi ar darbo veikla pavojinga, technologijos geba tai atlikti tiksliau, saugiau ir geriau“, – robotizacijos progresą statybos ir pastatų priežiūros srityse numato K. Statulevičius.

Fintech ir proptech

Kuo toliau, tuo panašiau, kad žmogaus darbui imliuose verslo segmentuose, tokiuose kaip NT, įmonių sėkmę lems technologinis progresas. Proveržį jau patyrę sektoriai integruojasi su dar technologiškai besivystančiais – tarkime, fintech ir proptech jungtis kuria NT finansavimo platformas, kurių ne viena itin sėkmingai veikia Lietuvoje. Didžiausi lietuviški startuoliai, pasiūlę rinkai stiprias finansavimo (investavimo) platformas, yra „Profitus“, „Rontgen“, Estijoje

Lina SVALDENIENĖ

Tarp šešių technologinių NT įmonių veiklos sričių yra ir transporto bei parkavimo sprendimai.

plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius /

registruota, bet Lietuvoje veikianti „Estate Guru“. Lietuvių kompanija „Numai“ padeda ne pirkti, o išsinuomoti būstą. Tai irgi tam tikra finansavimo forma, padedanti išsipirkti būstą palaipsniui. Šalia pagrindinių Baltijos šalių žaidėjų vis randasi naujų: pavyzdžiui, „Inrento“. Tai platforma, leidžianti privatiems investuotojams uždirbti iš kitų nuomojamo turto – žmonės finansuoja objektų, skirtų nuomai, įsigijimą. „Šis startuolis demonstruoja gana geras grąžas, lenkiančias netgi dabartinę infliaciją – 16 proc. ir daugiau, – sako M. Statulevičius. – Lietuviai finansavimo kategorijoje atrodo gana tvirtai, tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse.“

Gyva emocija nepakeičiama

Technologinis progresas veikia įvairias sritis: ne tik finansavimą, bet ir planavimą, architektūros darbus, pastatų valdymą – ilgainiui šiems procesams reikės vis mažiau žmogiškųjų resursų. Lietuvos proptech startuoliai „Planner 5D“ įdarbino dirbtinį intelektą planavimui, kompanija „ID3D“ taip pat taiko dirbtinį intelektą optimizuodama būsto suplanavimo ir architektūros sprendimus. Latvijoje šioje srityje dirba startuolis pavadinimu „Giraffe visual“.

NT sektoriui dirbtinis intelektas itin reikšmingas. Algoritmai geba parinkti žmogui NT projektą pagal jo poreikius, būseną, finansines galimybes, pagal žmogaus gyvenimo būdą ir miestą, kuriame jis nori gyventi. Jei dirbtinis intelektas padirbėjo sėkmingai, vartotojui pasiūlomas jam įperkamas, tinkamas ir palankus projektas.

Nors einama link to, kad pastatai būtų perkami skaitmeninėje erdvėje vartotojui draugišku būdu, komplektuojant pirkinį pagal asmeninius

poreikius, tačiau nereikia pamiršti, kad namai yra nuo emocijų neatsiejamas reiškinys. „Tu turi pamatyti ir pajausti vietą, nuvažiuoti, susipažinti su įmone, kuri statys tau namus, nes tam reikalingas pasitikėjimo kreditas. Artimiausioje ateityje visko robotui ar kompiuteriui dar neatiduosime. Ar viskas nuo pat sklypo parinkimo iki įsikėlimo į namą turėtų vykti virtualioje platformoje? Vis tik vietos pajautimas ir NT meilės emocija neturi būti prarasta. Skaitmeninės priemonės tam padeda, bet visiškai šio proceso nepakeičia“, – svarsto asociacijos prezidentas.

Teoriškai skaitmeninį būsto pirkimą būtų įmanoma įgyvendinti: priemonės nusipirkti sklypui, sudaryti notarinį sandorį nuotoliniu būdu, įregistruoti nuosavybę registre, sudėti parašus, projektuoti statinį konkrečiame sklype egzistuoja. Tačiau sudėti viską į bendrą procesą dar reikėtų trupučio laiko.

Startuolio sėkmė: sudominti tradicinį verslą

Aukštyn šauna ir vienaragiais tampa vienetai iš dešimčių tūkstančių startuolių. Ne paslaptis, kad didesnė dalis startuolių natūraliai numiršta. „Į startuolį dažnai žiūrima rezervuotai – jis turi idėją, bet dažnai neturi komandos, nes nepritraukia specialistų, kurie jam padėtų tą idėją auginti, nepritraukia finansavimo, todėl gyvuoja iš savo lėšų, virdamas savo sultyse. Taip jis atsiduria ribojančioje ir augti nepalankioje padėtyje“, – startuolių sunkumus vardija LNTPA prezidentas. Nors tai nelengva, daliai naujų technologinių įmonių pasiseka – startuolis išsilaiko ilgiau negu trejus metus, sulaukia finansavimo, sudomina tradicinį verslą.

Pavyzdžių yra ne vienas: sakykime, „Vilniaus projektų žemėlapis“, prasidėjęs kaip bendruomenės iniciatyva, 2018-aisiais tapo rinkos stebėsenos platforma „Citify“. NT analitikos platforma „Citinow“, gegužę patekusi į „Startup Lithuania“ startuolių mūšio finalą, keičia seniai pažįstamas platformas, tokias kaip aruodas.lt. Lietuvių startuolis „Tiltus“ gelbsti būsto pirkėjui, supaprastina būsto įsigijimo procesus, „Topbroker“ lengvina brokerių gyvenimą, siūlydami programinę įrangą pardavimų, klientų, projektų duomenų valdymui. Stipri lietuvių kompanija „Serfy“ siūlo užduočių valdymo programinę įrangą pastatų priežiūros profesionalams. „Pingin“, taip pat sulaukusi investuotojų dėmesio ir įvertinta rinkos dalyvių, sukūrė išmaniąją paslaugą vystytojams, nuomojantiems verslo centrus ir bendradarbystės erdves. Estų startuolis „Moderan“, veikiantis ir Lietuvoje, taip pat siūlo programinę įrangą komercinio NT valdymui.

Contech ir proptech

Contech ir proptech – tarsi sesės: jos abi yra tos pačios pastatų ekonomikos dalis, tiesiog contech taikoma projektavimo, modeliavimo ir statybų stadijoje, įtraukiant ir finansinius aspektus, tarkime, sąmatų rengimą. Contech pastatą paruošia, padaro jį kuo išmanesnį dar statybų stadijoje, o proptech perima pastatus kitame etape: taiko technologinius sprendimus projekto pardavimui, valdymui, priežiūrai. Kuo tiksliau projektas parengtas skaitmenizavimui, tuo paskui lengviau paslaugų teikėjams perimti jo valdymą ir priežiūrą.

Kadangi NT sektorius yra gana inertiškas, lėtai įsivažiuoja ir priima naujoves, tai startuolis gali būti katalizatoriumi, kuris paspartintų progresą. / Lietuvos nekilnojamojo turto

XII a . MENANTI VILA

ISPANIJOJE –šiuolaikiškas komfortas istorinėje erdvėje

Objektas: svečių namai-vila „Masia Cabellut“

Vieta: Masllorenç miestelis, Katalonijos regionas, Ispanija

Rekonstrukcijos autorius: architektas Jordi Granada Font, Ispanija

Interjero autorės: architektė Laura Grigaravičiūtė, architektė Dovilė Aleknavičienė ir dizainerė Greta Zablackaitė, studija „Insidel“

Kraštovaizdžio architektė: Vaiva Marozienė

Pastato plotas: 1100 kv. m

Sklypo plotas: 30 ha

Rekonstrukcijos ir įrengimo metai: 2020–2022

Rangovas: „Constecnia“ (Ispanija)

„Masia Cabellut“ – privatus vynuogynas, esantis gražiame 30 ha slėnyje, mažame Masllorenç miestelyje, 50 km nuo gyvybingo, niekada nemiegančio Barselonos metropolio ir apie 20 km nuo Viduržemio jūros pakrantės. Vynuogyno centre pastatyta įspūdingą praeitį turinti vila, menanti dar Napoleono karų laikus, šiais metais buvo visiškai restauruota ir paversta jaukiu svečių viešbučiu įsimintiniems šeimos ar draugų renginiams bei pobūviams.

Pastato rekonstrukcijos autorius – ispanų architektas Jordi Granada Fontis, interjero autorė – architektė Laura Grigaravičiūtė.

Istorinė šeimos vila, atvira piligrimams ir svečiams

Vila „Masia Cabellut“ savo istoriją pradėjo dar XII a., tačiau dokumentai su oficialiu antspaudu ir Ispanijos karaliaus parašu savininkui Josepui Bondo de la Bisbaliui del Penedésui buvo įteikti 1745 m., XVIII a. pabaigoje. Tuo metu tai buvo svarbūs piligrimų ir kitų keliautojų nakvynės namai, vykstant senuoju Romos keliu. Ši istorinė vieta, Napoleono karų metu buvusi prancūzų kariuomenės prieglauda, visada gyvavo kaip šeimos verslas, per šimtmečius valdomas tik kelių savininkų. Dabar „Masia Cabellut“ priklauso europietiškoms šeimoms – lietuvei Jūratei Bilkštytei ir danui Peteriui Johnsenui bei Belgijos van Buitenenų šeimai, nusprendusioms atnaujinti vynuogyną ir pagrindinio pastato liekanas. Vilos rekonstrukcija prasidėjo 2020 m., o baigta 2022-ųjų vasarą.

Interjero autorė L. Grigaravičiūtė bendradarbiauti su būsimais vilos šeimininkais lietuviais pradėjo prieš kelerius metus, įrengus jiems jaukų klasikinio stiliaus būstą Vilniaus senamiestyje. Abipusis supratimas ir pasitikėjimas lėmė, kad interjero kūrėjai buvo patikėtas ir 1100 kv. m istorinės vilos interjeras. Kaip pasakoja interjero autorė, dabartiniai šeimininkai įsigijo šią vilą jau virtusią griuvėsiais, be stogo, su viduje spėjusiais suželti medžiais. Taigi rekonstrukcijos autorių laukė kruopštus darbas grąžinti vilai buvusį solidų prieglobsčio ir tvirtovės pavidalą, sukuriant jaukias tiek vidaus, tiek kiemo erdves nuostabioms svečių patirtims, ar tai būtų šurmulinga vestuvių puota su 200 žmonių, ar jaukios atostogos su artimiausiais žmonėmis prie baseino.

Vidinis poilsio kiemas.

Pasitinkantis vaizdas atvykstant į slėnį.

L. Grigaravičiūtės nuotr.

Pagrindinis įėjimas į vilą pro 17 amžių menančius vartus.

Pokylių salės terasa su atsiveriančiu vaizdu į slėnį.

Masia Cabellut įėjimo erdvę formuojantis uždaras kiemas.

Autentiškų ir modernių elementų darna

Pasak interjero autorės, net ir ilgokai neprižiūrimoje viloje buvo išlikę nemažai autentiškų elementų – arkiniai langai ir mažyčiai langeliai, dar Napoleono karų laikais pasitarnavę kaip šaudymo angos. Taip pat akmenų ir plytų mūro sienos, kurias interjero autorė siekė atidengti ir eksponuoti daugelyje vidaus erdvių. Abu rekonstrukcijos autoriai, tiek architektas Jordi Granada Fontis, tiek ir pati Laura vieningai pasirinko neimituoti autentiškų elementų, o priešpriešinti juos moderniems sprendimams, taip sukuriant įtaigų kontrastą. Masyvaus medžio gegnės ir stogo konstrukciją slepiančios medinės dailylentės, matomos viršutinio aukšto patalpų interjeruose, – nauja konstrukcija, kaip ir išlietos iš betono grindys, tampančios minimalistiniu fonu atidengtam išraiškingam senoviniam plytų mūrui, langų arkoms bei šiuolaikiniams lakoniškiems, kiek primenantiems bionines formas skandinaviškiems, ispaniškiems, itališkiems ir portugališkiems baldams.

L. Grigaravičiūtės nuotr.

Privatumas ir intymi atmosfera –pagrindinė vilos vidaus erdvių

struktūra

Nors aplink vilą yra didžiulė privati teritorija, autentiška vilos struktūra buvo siekiama sukurti jaukesnį, vėjų ar smėlio audrų negairinamą vidaus kiemą, vidurvasarį šešėliu apsaugotą nuo kaitros. Anot interjero autorės, vienas iš šeimininkų pageidavimų buvo suteikti jam kiek intymesnį, egzotišką marokietiško vidaus kiemo-riado

įvaizdį. Parinktos marokietiškos plytelės atgabentos iš paties Marakešo, dekoro elementai originaliai papildo moderniais langų apvadais įrėmintą autentišką sienų mūrą. Apgalvotas lauko apšvietimas sukuria šventinę, pakylėtą nuotaiką.

Visos pirmo aukšto erdvės yra pritaikytos bendram naudojimui, todėl vila daugiau skirta vienai pažįstamų ir artimų žmonių bendruomenei. Pirmame aukšte, pravėrus duris, atsiduriama įėjimo zonoje su baru, kurioje svečiai kviečiami išgerti taurę putojančio vyno, sėdint ant žymios kompanijos „B&B italia“ baro kėdžių. Iškart už jo – poilsio kambarys su garsiosiomis ispaniškomis

„Fredericia“ kėdėmis ir minkštasuoliais. Iš ten galima patekti į baseino zoną ir lauko poilsio erdvę, kurią pagal

autorės projektą sukūrė kompanija „Ethimo“, arba į valgomąjį su įspūdingu 4,80 m ilgio ąžuoliniu stalu, kurį savo rankomis pagamino garsus ispanų dailidė Xavieras Masas, ir originaliomis daniškomis žymaus dizainerio Carlo Hanseno sukurtomis kėdėmis. Iš registratūros taip pat lengvai galima pasiekti ir vidinę virtuvę su žymaus italų gamintojo „Poliform“ baldais, įrengtą svečių visiems kasdieniams poreikiams, taip pat to paties gamintojo vėsinamą vyno kambarį. Čia pat yra ir įspūdinga atviros erdvės svetainė su jaukiu židiniu, baltomis sofomis iš Portugalijos kompanijos „Laskasas“, „Karin Desiree“ poilsio kėdėmis, „Moggi“ šoniniais ir „Linteloo Lowtide“ kavos staliukais, įspūdingais kompanijos „Vibia“ ažūriniais „Wireflow“ ir Anglijoje pagamintais „J.Adams“ sieniniais šviestuvais.

Ne mažiau kruopščiai apgalvoti ir miegamieji, išsidėstę vilos antrame ir trečiame aukštuose. Be išraiškingų interjero elementų, gyvumo miegamiesiems kambariams suteikia garsaus Lietuvos menininko Eigirdo Scinsko tapybos darbai.

Valgomasis su išėjimu į vilos terasą ir baseino erdves.

Poilsio zona su židiniu, kuri jungiasi su vidiniu kiemu. Langai su panoramomis į alyvmedžių slėnį. Čia leidžiamas laikas prie židinio ir mėgaujamasi vietiniais vynais.

Trečio aukšto „Master Bedroom“ jaunavedžių pasirinkimas. Erdvus kambarys su nepakartojamomis panoramomis. Poilsio zona, kosmetinis stalelis jaunosios pasiruošimui. Erdvi vonia betarpiškai palydima gamtos vaizdų. Daug natūralaus medžio, akmens, betono paviršių.

Išskirtinė vilos aplinka

Vilos didybė ir grožis atsiskleidžia dėl čia pat plytinčio vynuogyno. Svečiai ne tik vilos vidaus erdvėse, bet ir šalia jos laukiami degustacinėse vakarienėse – paragauti puikios kokybės ekologiškų vynų, kurie parduodami keliuose „Michelin“ žvaigždučių restoranuose Šiaurės Europoje. Pietų Europos šalims būdingas terasomis ir akmenų atraminėmis sienelėmis suskirstytas sklypas kartu su vila kuria įstabią, autentiškumo persmelktą atmosferą, kupiną istorijos ir šiuolaikinio gyvenimo patirčių.

L. Grigaravičiūtės nuotr.

Sodas yra paveldo saugomoj teritorijoj ir kuriant sodą buvo begalės apribojimų kokius augalus galima, o kokių negalima sodinti. Buvo parinkti išskirtinai vietinė augmenija ir keletas sukultūrintų vietinių rūšių. Nepaisnat daugelio apribojimų, pavyko augalus parinkti taip, kad sodas žydėtų ištisus metus. Taip dekoratyvusis sodas (30 a), kuriame sukurtos ir erdvės svečių pokyliams, buvo sodinamas pagal unikalią tik tiems kraštams būdingą, sodinimo techniką ir augalai gerus metus buvo mokinami ieškoti vandens giliai ir savarankiškai. Žinoma, visas sodas, jo spalvos, tekstūros, idėja glaudžiai siejasi su namo architektūra ir interjeru. Saugomas autentiškumas ir išskirtinumas, kurį stengtasi pritaikyti šiuolaikinėms tendencijoms ir ritmui.

/ Kraštovaizdžio architektė Vaiva Marozienė /

„ERGOLAIN“

ORGANIZUOJAMAM

FESTIVALIUI „ARCHFEST“

Baldų projektų ekspertai „Ergolain“

jau dešimtą kartą pakvietė architektus

Tarptautinę architektų dieną švęsti tradiciniame festivalyje „ArchFest“.

Andriaus Lamausko ir Artūro Šostako

Nuotraukose akimirkos iš ,,ARCHFEST’22‘‘ festivalio. Nuotraukų autoriai Andrius Lamauskas ir Artūras Šostakas.

sumanytojas

Romualdas Bėkšta.

Liepos 1-ąją Europos centro golfo klube architektai ir dizaineriai turėjo išskirtinę progą susitikti neįprastoje aplinkoje, išmėginti jėgas golfo laukuose, dalyvauti konkursuose, loterijose. Profesinėje architektų šventėje skambėjo gyva muzika ir tvyrojo puiki nuotaika.

Kiekvienais metais „Ergolain“ nustebina architektų bendruomenę, renginį „ArchFest“ suorganizuodami vienoje iš neįprastų Vilniaus erdvių. Pastaruosius kelerius metus festivalis vyko įspūdingoje Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus terasoje Gedimino kalno papėdėje, kiek anksčiau

Vienas pagrindinių renginio prizų – „Ergolain“

ergonomiškas sėdėjimo kamuolys atitekęs golfo turnyro pirmos vietos nugalėtojui architektui

Vytautui Stukui. Ukrainos spalvų kamuolys daugelio įmonių biuruose atsiranda ne tik dėl ergonomiško sėdėjimo, bet ir kaip dizaino elementas ar simbolis kolegoms, primenantis nenustoti aukoti ir palaikyti Ukrainą karo akivaizdoje.

Šią dieną reikia švęsti, o architektų dieną švęsti kartu su bendraminčiais yra geriausias pasirinkimas –sako šventės

architektai susibūrė Vilniaus stoties rajone ant traukinių bėgių. Per dešimt „ArchFest“ metų architektai pristatė darbus ir diskutavo aktualiomis temomis ne tik ant scenos, bet ir baidarių žygiuose ar pažintiniuose dviračių turuose po Vilnių.

Renginio organizatoriai – baldų projektų ekspertai „Ergolain“ ir renginio partneriai „Exterus“ –pripažįsta, kad „ArchFest“ misija yra suburti

architektus ir Architektų dieną švęsti kartu su bendraminčiais. Po šventės festivalio rengėjai dalijosi mintimis, kad architektai jau dešimt metų džiaugiasi galimybe susiburti ir švęsti, nejausdami konkurencijos, o vasariškas oras, gyva muzika, gaivinanti atmosfera kaskart sukuria išskirtinę „ArchFest“ aurą. Dalijamės renginio nuotraukomis.

Linksmą renginio nuotaiką „Ergolain“ pratęsė organizuodami nuotraukų konkursą socialinėje erdvėje. Šiame konkurse ypač įsitraukė jaunieji architektai parodydami kūrybiškumą ir atspindėdami „ARCHFEST‘22“ šventės unikalumą.

ARCHITEKTŲ kūrybos autorystė SOVIETMEČIU

Architektas, tiek teikdamas projektavimo paslaugas užsakovui, tiek dirbdamas įmonei, gali perleisti visas turtines teises į projektą. Tik ne autorines – šios lieka architekto be jokių išlygų. Todėl, jei kas nors dėl kokių nors priežasčių nori keisti projektą, turi gauti sutikimą iš projekto autoriaus (autorių). Šias ir kitas architekto kaip autoriaus teises bei pareigas, remdamiesi mūsų šalies teisės aktais, aptaria Lietuvos architektų rūmai (https:// www.architekturumai.lt/kita-veikla/konsultacijos/). Tačiau pasitaiko, kad kartu su kolegomis pastato projektą rengęs architektas, dėl kokių nors priežasčių pasitraukęs iš įmonės, kūrėjų grupės, dingsta ir iš kūrėjų sąrašo. Pasirodo, ši problema projektuotojams buvo nesvetima ir sovietmečiu.

Valstybės kontroliuojama projektavimo sistema

Aida ŠTELBIENĖ

Architekto, priešingai nei kitų meno rūšių atstovų, kūrybai tiesioginę įtaką daro didelis žmonių ratas: pradedant užsakovu, baigiant statybininkais. Jau žengdamas pirmus žingsnius, jis turi atsižvelgti į kliento pageidavimus, įpročius, konstruktoriaus ir kitų inžinerinių sričių specialistų galimybes, statybininkų gebėjimus. Ir vis dėlto, tik jis – statinio architektas – turi teisę vadinti save autoriumi (tą numato Statybos įstatymo 48 straipsnis) ar, jei kūrėjų daugiau, bendraautoriu.

Dabar sunku įsivaizduoti, kad būtų įmanoma visas šalies projektavimo paslaugas sutelkti keliose rankose – iškart kiltų klausimų dėl rinkos monopolizavimo. Sovietmečiu, planinės ekonomikos sąlygomis, veikė „centralizuota projektavimo sistema“, t. y. keletas skirtingose srityse besispecializuojančių institutų, kurių filialai buvo tolygiai pasiskirstę po Lietuvą. Jų pavadinimai byloja patys: Miestų statybos projektavimo institutas (trumpai – MSPI), Kolūkių statybos projektavimo institutas, Žemės ūkio statybos projektavimo institutas, Pramoninės statybos projektavimo institutas ir kt. Šie institutai buvo aiškiai struktūruoti. Pavyzdžiui, MSPI veikė keturi skyriai, kuriuose darbavosi grupės. Vienas jų buvo Tipinio projektavimo skyrius, kurio viena grupė projektavo tipinius gyvenamuosius namus, kita –tipinius visuomeninius pastatus (ligonines, parduotuves ir kt.). Originalius visuomeninius pastatus kūrė trečiasis MSPI skyrius.

Apie 600 darbuotojų turėjusiame MSPI egzistavo ir architektų hierarchija: jame dirbo instituto vyriausiasis architektas, skyrių vyriausieji architektai, grupių vadovai; pastarieji jau tiesiogiai parinkdavo jaunesnius kolegas, su kuriais kūrė konkretų objektą (o jei jaunasis kolega – talentingas ir ambicingas, pasitaikydavo, kad jis kurdavo veik savarankiškai, apsiribodamas tik vadovo patarimais).

Kaip prisimena architektas Kęstutis Pempė, iš pradžių dirbęs MSPI Tipinio projektavimo, vėliau – Visuomeninių pastatų projektavimo skyriuje, kol projektas atsidurdavo ant užsakovo stalo, „pereidavo“ nemažai patikrų. Pirmasis derinimo etapas vykdavo MSPI veikusioje architektūros taryboje, kurią sudarė skyrių

100 2022 rugsėjis

Lazdynų rajono ŠV dalies fragmentas su viaduku.

Iš V. E. Čekanausko asmeninio archyvo

Miestų statybos projektavimo institutas (MSPI) – viena pirmųjų modernios architektūros kregždžių pokaryje, Vilnius; archit. Eduardas Chlomauskas, 1961. Gintaro Česonio nuotr. iš leidinio „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pradėti statyti 1965-aisiais, duris atvėrė 1971 metais. Architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis, Zigmantas Liandzbergis, inžinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Aleksejus Kamarauskas, Sofija Kovarskaja. Jų pavardės ir eiliškumas kito. Rūmų kūrėjams 1973 m. paskirta LTSR valstybinė premija. Aidos Štelbienės nuotr.

vyriausieji architektai ir grupių vadovai (apie 25–30 žmonių). Tarybai vadovaudavo arba instituto vyriausiasis architektas, arba vyriausiasis inžinierius. Išimtiniais atvejais, kai buvo svarstomas svarbesnis objektas, dalyvaudavo ir instituto direktorius.

Pasirodo, šie posėdžiai galėjo būti ir teisinis svertas, sprendžiant dėl autorystės kilusius klausimus.

Neretai – kaip būdinga sovietiniam režimui – jautrių klausimų sprendimas tebuvo dūmų uždanga. Tuo galime įsitikinti, atsivertę žurnalo „Statyba ir architektūra“

1983 metų 6 numeryje publikuotą poleminį dviejų autorių – prof. Eduardo Budreikos ir Sąjunginės autorių teisių agentūros Lietuvos skyriaus viršininko Jono Leikausko – straipsnį „Architektų kūrybos autorystė“. Iš esmės tai – dviejų dalių rašinys, savo pobūdžiu artimas rubrikai „klausiate–atsakome“. Mat redakcija pasirūpino, kad E. Budreikos tekste keliami klausimai neliktų „kaboti ore“ – kreipėsi į J. Leikauską komentaro.

Dingusios ar post factum įrašytos projektuotojų pavardės

E. Budreikos straipsnyje iškelti klausimai dėl gana padriko sovietmečio objektų autorystės fiksavimo patraukė dėmesį: „Juk iki šiol respublikoje nėra tokios įstaigos ar organizacijos, kur būtų kaupiami, sakysime, kad ir vien pokario metais pastatytų objektų duomenys. O praktikoje pasitaiko, pavyzdžiui, taip. Išsami dokumentinė medžiaga, gauta apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmus Vilniuje (jų kampuose aiškiai išskaitomi visi autoriai). Tačiau oficialiai minimi yra ne visi ten pasirašę autoriai, o viena pavardė atsirado nauja.“

Profesorius abejoja teisingu Žemės ūkio statybos projektavimo instituto rūmų Kaune autorių įvardijimu. Taip pat jis klausia: „Kas gali išvardinti Vilniaus Lazdynų gyvenamojo rajono projekto autorius? Juk Lenino premija už šio rajono projektavimą ir realizavimą

Vilnius, 1963–1974. Dažniausiai literatūroje minimi pirminio – 1963 m. –projekto autoriai: architektai Vytautas Čekanauskas ir Vytautas Brėdikis. 1966 m. detalizuojant projektą, prie minėtųjų prisijungė architektai Vytautas Kazimieras Balčiūnas, Gediminas Valiuškis, Sigitas Juozas Katilius, Algis Bražinskas, Aida Lėckienė, Osvalda Gerliakienė, Genovaitė Balėnienė, inžinieriai Algimantas Kleinotas, Vincentas Šileika (tik nebūtinai visi jų aktyviai projektavo). Gintaro Česonio nuotr. iš leidinio „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“

Lazdynai,

1969 m. Nr. 7 žurnalo „Statyba ir architektūra“ viršelis, kuriame matyti Lazdynų maketo nuotr.

apdovanota grupė architektų ir statytojų. Kurie iš jų tikrieji autoriai, o kurie prisidėjo kaip organizatoriai ir vykdytojai?“

Anot E. Budreikos, sovietmečiu neretai nutikdavo ir taip, kad viršininko valia tikrasis autorius anuliuojamas, nors konkretaus objekto jis nemini.

Tiesa, realiu pavyzdžiu galėtų būti konstruktorės, dalyvavusios projektuojant Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmus Vilniuje, atvejis. Neseniai išleistoje monografijoje „It sustingusi muzika: Nacionalinio operos ir baleto teatro rūmai Vilniuje“ jos sudarytoja ir vieno tekstų autorė Lada Merkejevaitė apie vieną vyriausiųjų konstruktorių, projektavusią teatro konstrukcijas nuo konkurso 1958 m. iki savo emigracijos į Izraelį 1972 m., rašo: „Ida Doktorskytė, nors ir skaudžiai nukentėjusi per Holokaustą, po emigracijos į Izraelį buvo „pamiršta ir ištrinta“ iš oficialių dokumentų.“

Polemika dėl kūrybinio darbo indėlio į konkretų kūrinį

Pasak į E. Budreikos priekaištus reagavusio J. Leikausko, autorystės klausimų kyla, kai „brėžinyje nėra nei autoriaus pavardės, nei parašo. O tai galėjo atsitikti dėl įvairių priežasčių: autorius nepasirašė, nes neužbaigė darbo, dėl tam tikrų asmeninių ar darbo sumetimų nenorėjo nurodyti pavardės ir pan.“

Praktikoje aiškumo, kas gali būti įvardinti projekto autoriais ar bendraautoriais, stigo. J. Leikausko teigimu, „kaip taisyklė, didesnių ar mažesnių objektų projektavimui sudaromas autorių kolektyvas, kuris įforminamas organizacijos vadovo įsakymu, būtinai sutinkant visiems kūrybinės grupės nariams. Taip pat turi būti įforminti ir visi darbo eigoje įvykę pasikeitimai: dažnokai pasitaiko, kad atskiri autoriai pasitraukia iš darbo ir vietoje jų ateina nauji“.

To meto architektams mažai rūpėjo administraciniai projektavimo proceso reikalai. „Greičiausiai, kad buvo surašomi direktoriaus įsakymai, bet mes jų akyse neregėjome“, – pokalbyje atskleidė K. Pempė. Todėl abejotinas atrodo J. Leikausko teiginys, kad, keičiantis autoriams, reikia pasitelkti „objektyvų“ autorystės nustatymo kriterijų: konkretaus kūrybinio darbo indėlio į konkretų kūrinį.

Abejonių kelia ne pats principas – konkretaus architekto konkretus indėlis į projektavo procesą (juolab kad pats J. Leikauskas siūlo vadovautis „ne įsakymais“), bet kaip tai nustatoma: „Projektavimo ir kitose organizacijose dažnai kyla klausimas, ar gali būti projektų bendraautoriais didesnio ar mažesnio rango vadovai. Čia taip pat būtina vadovautis konkrečiu kūrybinio darbo indėliu. Jeigu vadovas pagal tarnybines pareigas atliko

Operos ir baleto teatras, Vilnius; archit. E. N. Bučiūtė (dalies eksterjero ir interjero bendraautoris J. Markejevas), vyr. inž. I. Doktorskytė ir C. Strimaitis, teatro aplinkos sutvarkymo ir skvero bei vandens kaskadų autoriai architektai A. Knyva ir A. Lukšas, kt. prie interjero prisidėję kolegos, 1960–1974. Gintaro Česonio nuotr. iš leidinio „100 žingsnių modernios lietuviškosios architektūros link“

MSPI braižykla (iš kairės): archit. Nijolė Bučiūtė, konstr. Ida Doktorskytė ir konstr. Rita Sadovodova (?), apie 1964 m. Nuotr. autorius nežinomas. Iš E. N. Bučiūtės asmeninio archyvo

Operos ir baleto teatro pastato išilginis pjūvis.

Iš E. N. Bučiūtės asmeninio archyvo

Operos ir baleto teatro pastato pirmo aukšto planas, 1962 m. brėžinys, kuriame dar yra projekto vyr. inžinierės Idos Doktorskytės pavardė. Vėliau iš dokumentų ji dingo.

Iš E. N. Bučiūtės asmeninio archyvo

bendrą vadovavimą, aptariant projektus ir kitą administracinį darbą, tai tas nesuteikia jam teisės į bendraautorystę. Tačiau jeigu projektų aptarimo metu vadovas sukūrimui pateikia konkrečių pasiūlymų, kurie fiksuojami aptarimų protokoluose ir įgyvendinami, tai reikėtų laikyti kūrybiniu indėliu ir pripažinti bendraautorystę. Taigi čia kūrybinio darbo indėlis turi būti vertinamas aukščiau kitų pareigų.“

Autorystė sovietmečiu de facto ir de jure

K. Pempė šypsosi išgirdęs svarstymus apie pamatuojamą, fiksuotą projekto vadovų indėlį į objekto projektą. Anot architekto, „pagrindinis kriterijus autorystei būdavo objekto reikšmingumas: jei aiškėja, kad objektas svarbus ir sulauks teigiamo įvertinimo respublikos ar net sąjungos mastu, prie jo neretai „prisirašydavo“ ir skyriaus bei instituto vadovai“.

Šioje šviesoje darosi akivaizdu, kad turėtume atsargiai vertinti sovietmečio objektų ikonografijoje fiksuotus autorių kolektyvus. Ypač jei jų sąrašas – ilgas.

RUBRIKOS RĖMĖJAI: