12 minute read

contech

Next Article
architektūra

architektūra

STATYBŲ SEKTORIAUS IŠSKIRTINUMAS: MITAS AR VISA KO PAAIŠKINIMAS?

Lina SVALDENIENĖ

Advertisement

Skaitykite ↓

Nuotr. pxhere.com

Pav. 1 Per pastaruosius 50 metų statybos industrijos produktyvumas pakito neženkliai

Produktyvumas per dirbtą valandą ir daugiafaktorių produktyvumas, statybos pramonė ir visi rinkos sektoriai, JK, nuo 1970 iki 2020

300 Indeksas 1970 = 100

200

100

Šaltinis: Nacionalinių statistinių duomenų biuras – darbo produktyvumas ir daugiafaktorinis našumas 0

1972 1975 1978 1981 1984 19871990 1993 1996 1999 2002 2005 2008 2011 2014 2017 2020

Bendras rinkos produktyvumas per valandą Rinkos daugiafaktorių produktyvumas Statybos našumas per valandą Statybos daugiafaktorinių našumas

Yra toks žinomas, daugeliui statybininkų jau matytas Pasaulio banko, IHS ir Tarptautinės darbo organizacijos sudarytas grafikas. Statybų sektoriui jis – tarsi gėdos lenta, nes visų kitų ekonomikos sektorių produktyvumą žyminčios linijos stačiau ar ne taip stačiai, bet kyla į viršų. Pasaulinę padėtį atspindinčiame grafike krinta tik statybų sektoriaus darbuotojo sukuriamos realios vertės kreivė, nuo 100 dolerių 1990 metais iki 60 dolerių 2018-aisiais.

Pav. 2 Investicijos į statybų pramonę aplenkė rinkos sektorių, ypač nuo 2009 m.

Investicijos į statybų (išskyrus pastatus, statinius ir kraštovaizdžio gerinimo darbus) ir rinkos sektorius, JK, nuo 1997 iki 2019

300 Indeksas 1997 = 100

200

Šaltinis: Nacionalinių statistinių duomenų biuras – investicijų sąmatos 100

0

1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014 2016 2018 2020

Pav. 3 Statybų našumas, palyginus su kitais sektoriais, sumažėjo Pasaulinis produktyvumo augimas

Bruto realioji pridėtinė vertė (2010 $) vienam darbuotojui, indeksuota (1991 = 100)

250

230

210

180

160

140

120

100

80

60

1990 1994 1998 2002 2006 2010 2014 2018 Žemirbystė

Gamyba

Viso

Kasyba

Statyba

Šaltinis: Pasaulinis bankas, Tarptautinė Darbo Organizacija Statybų pramonė gerai finansuojama, tačiau sektoriaus darbuotojo sukuriama reali vertė nekyla dešimtmečius.

Dažniausiai dėl menko produktyvumo kaltinamos realios statybos – prastas projektas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, medžiagų tiekimo problemos ir kitos aplinkybes.

Kaip vytis pirmaujančius

Statybų sektoriaus naujokus tokie duomenys stebina, netgi atrodo, tarsi grafikas būtų klaidingas. Juk statybų pramonė gerai finansuojama, čia naudojama moderni technika, o sektoriaus darbuotojai atlieka sudėtingus skaičiavimus, vadinasi, statybų versle dirba protingi ir gabūs žmonės. „Aš nesu girdėjęs, kad artėjančios olimpinės žaidynės būtų atšauktos, nes olimpinių objektų statytojams išseko biudžetas“, – socialiniame tinkle sarkastiškai rašo Alexanderis Borovikovas, klientų patirties komandos vadovas ne pelno siekiančioje organizacijoje „Open Design Alliance“. Jis ieško pagrįsto paaiškinimo apgailėtinam statybų produktyvumo rodikliui grafike, nes tokios frazės kaip „oras gali būti nenuspėjamas“ skamba nepateisinamai, ypač žvelgiant į žemės ūkio, tikrai ne ką mažiau priklausomo nuo oro sąlygų, kreivę.

Diskusijos, statybų forumai ir komentarai nurodo, kad šios pažeme šliaužiančios kreivės priežastis – statybų sektoriaus išskirtinumas. „Statybos turi savo kelią“, „Statybose viskas labai specifiška“, „Kitų sričių patirtis nepritaikoma statybai“ ir taip toliau. A. Borovikovas įsitikinęs, kad reikia nustoti propaguoti statybų išskirtinumą ir ieškoti kitokių atsakymų. „Tikriausiai atėjo laikas pasakyti: „Vyručiai, mes atsiliekame. Padėkite mums pasiekti tokį patį efektyvumą.“ Tik tokiu atveju bus galima pagerinti šį gėdingą grafiką“, – svarsto specialistas.

Nuotr. pxfuel.com

Nuotr. „TAKT“ įmonės puslapio taktcph.com

Kaltė krinta ant realių statybų

Artemas Boiko, duomenų valdymo specialistas, pritaria minčiai, kad laikas nustoti statybų pramonę laikyti išskirtine, ypač duomenų tvarkymo atžvilgiu. Jis pats diegia programavimo kalbos „Python“ scenarijus ir procesų automatizavimą statybos pramonėje ir yra įsitikinęs, kad tėra mažai suprantančių, kas iš tiesų šiandien vyksta šiame sektoriuje. Todėl tarpsta įmonės, „nežiniukams“ parduodančios stebuklingą BIM sprendimą, kuris neva visiems laikams sutvarkys visus įmonės procesus ir netgi užtikrins paties verslo ilgaamžiškumą.

Taigi, kaip koreliuoja investicijos į informacines technologijas ir statybų sektoriaus našumas? Egzistuoja nuomonė, kad dalis verslų, laikomų statybų sektoriaus dalimi, tiesiog parazituoja, nesuteikdami industrijai jokios vertės. Taip reali vertė dalijama į daugiau pyrago gabalėlių, nei priklausytų, ir smarkiai sumažina statistiką.

Socialiniame tinkle diskutuojantis inžinierius siūlo pažvelgti į bet kurio statybų projekto išlaidų sudėtį ir pastebėti, kiek išleidžiama produktyviam darbui. Pelnas tradiciškai yra susietas su projekto išlaidomis, tad atsiranda stipri paskata šias išlaidas didinti. Jei inovatyvios technologijos tėra pretekstas išpūsti statybų projekto biudžetą, tai kažkoks „būtinas patobulinimas“, ypač dideliuose viešuosiuose projektuose, yra puikus būdas tai padaryti. Kai tokia padėtis paverčiama skaičiais, o skaičiai suvedami į grafiką, jis gąsdina, tačiau dažniausiai dėl to kaltinamos realios statybos: prastas projektas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, medžiagų tiekimo problemos ir kitos aplinkybes.

IT gali padėti, bet negali padaryti darbo už jus

Manuelis Luisas, technologijų specialistas ir BIM projektų vadovas, šioje diskusijoje stoja technologijų pusėn, pabrėždamas, kad statybos neatsiejamai susijusios su bendradarbiavimu. Pasak specialisto, nauji IT įrankiai arba programinė įranga gali padėti pagerinti statybų produktyvumą, bet, bent jau kol kas, rezultato užtikrinti negali. „Naudodami dabartines technologijas, galite daug greičiau atlikti pasikartojančius veiksmus ir greitai eksportuoti duomenis suinteresuotosioms šalims, – sako M. Luisas ir apibendrina: – Tačiau vargu ar technologijos duos naudos, jei statybų projekte bendradarbiaujama prastai ar iš viso nebendradarbiaujama. Taip nutinka dėl statybų sektoriaus dalyvių nenoro mokytis, žinių stokos, kartais bendradarbiavimo vengiama dėl sutarties apribojimų ar kitų priežasčių. Manau, kad tai yra pagrindinė našumo mažėjimo priežastis ir sudėtinga spręstina problema, dėl kurios statybos pramonė smarkiai atsilieka nuo kitų pramonės šakų.“

Savo ruožtu A. Boiko tikina, kad pagrindinė problema yra ne prastas bendradarbiavimas, o pernelyg sudėtingi naudoti programiniai įrankiai ir formatai. Neatsitiktinai BIM nepavyko pagerinti produktyvumo statybų pramonėje per pastaruosius 20 metų.

Atvirojo kodo įrankiai

„Šiandien statybų pasaulyje BIM programinė įranga užpildyta produktais su nedideliu aplikacijų programavimo sąsajų (angl. API) funkcionalumo rinkiniu, kuris riboja duomenų apdorojimą ir analizę. Norėdami patekti į reikiamą informacijos sąrašą ar lentelę, šiandien turite parašyti daugybę kodo eilučių arba parengti kelių lygių API užklausas. Mažos BIM programuotojų grupės yra priverstos kurti API užklausas, siekiant integracijos su su didesnių produktų API“, – aiškina A. Boiko.

Šios aplikacijų programavimo sąsajos supaprastina prieigą prie įrankių funkcijų. Paprasčiau tariant, kai programinės įrangos vartotojams nebepakanka esamų mygtukų, jie kreipiasi dėl papildomų funkcijų ir taip skatina naujų API kūrimą. Integracijos ir duomenų pasiekiamumo poreikis rinkoje nuolat auga ir vartotojai to reikalauja, tačiau prieigos prie funkcionalumo paklausa tampa spąstais uždarų programų kūrėjams, kurie pirmiausia sukuria savo įrankius, o paskui susiduria su būtinybe suteikti plačią prieigą prie įrankių ar duomenų.

Dėl to daugėja atvirojo kodo BIM įrankių, kurie bando atkartoti patentuotų sprendimų funkcionalumą. Bet kuriuo atveju, tarpprograminė integracija vis dar yra komplikuota, visiems atvejams ir visoms pasaulio įmonėms API nesukursi, todėl bet kuriame BIM sprendime pagrindine funkcija tampa lentelių eksportavimas iš jau egzistuojančių sistemų ir bibliotekų. Pasak A. Boiko, šimtai milijonų profesionalų ir didelių statybų įmonių jau pasirinko lentelių formatą kaip pirminį, atmesdami darbą sudėtingose struktūrose. Tai leidžia greičiau automatizuoti procesus ir atsikratyti priklausomybės nuo API pardavėjų.

Ar pasirinkti lentelių formatą, ar investuoti į didesnę integraciją, ar paprasčiausiai laukti, kol tokia integracija bus sukurta naujų rinkos dalyvių? Šie klausimai, neraminantys statybos industrijos atstovus, lieka atviri. Parašykite savo nuomonę komentare SA.lt.

LANGŲ PROJEKTAVIMO SPRENDIMAI PRAPLEČIA ARCHITEKTŲ GALIMYBES

Vienas pirmaujančių Europoje modernių PVC langų ir durų profilių sistemų gamintojas GEALAN architektams ir projektuotojams siūlo įvairiausius sprendimus, palengvinančius langų projektavimą ir integravimą į projektus, padedančius išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Išmanieji skaitmeniniai GEALAN sprendimai keičia visą veiksmų grandinę: nuo langų projektavimo, gamybos, pardavimo, montavimo iki priežiūros – ji spartesnė, tikslesnė, informatyvesnė.

Ankstyvas įsitraukimas į projektavimą

Langas – gana sudėtinga konstrukcija, o jo ypatybes apibūdina labai daug rodiklių: atsparumas vėjo apkrovai, nepralaidumas vandeniui, garso izoliacija, šilumos perdavimo koeficientas, šviesos pralaidumas ir kt. Dalis šių ypatybių lemia ir maksimalius konkrečios langų konstrukcijos gabaritus. Todėl langų projektavimas ar jų parinkimas yra itin atsakingas procesas. Kuo daugiau informacijos turės architektai ir projektuotojai, kuo greičiau ta informacija juos pasieks, kuo paprastesnis bus prieinamumas prie duomenų, tuo geresnis bus galutinis rezultatas.

„Labai dažnai ruošiant projektus, ypač projektinius pasiūlymus, langai projektuojami neatsižvelgiant į jų charakteristikas ar gamintojų galimybes. Ne kiekvieną idėją gamintojai gali įgyvendinti. Gana dažna situacija, kai gamintojas, gavęs užklausą iš statytojų ar užsakovų, mato, kad techninių galimybių pagaminti tokį gaminį nėra. Taip prarandama laiko, tenka atlikti pakeitimus, kyla ginčų, nepasitenkinimas, nes buvo suplanuoti vienokie langai, o gaminti tenka kitokius, tada keičiasi ir bendras vaizdas, ir gaminių techninės charakteristikos. Viso to galima išvengti, jei architektas laiku gauna visavertę informaciją. Didelis GEALAN pranašumas yra tai, kad mes nuo pat pradžių įsitraukiame į projektavimą, padedame teisingai suprojektuoti langus, kad jie atitiktų pageidaujamus reikalavimus, kad būtų įmanoma juos pagaminti“, – pasakoja GEALAN architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas Giedrius Mastavičius.

Lengviau suprasti ir įsivaizduoti projektą

Tinklalapyje www.gealan.lt yra sukurtas visiškai atskiras skyrius – paslaugos architektams ir projektuotojams. Jame galima surasti labai daug bendros informacijos apie langus apskritai, jų rūšis (įprasti langai, lauko durys, stumdomosios konstrukcijos ir kt.), labai daug techninės informacijos (langų dydžiai, atsparumas vėjo apkrovai, mechaninis stipris ir kiti rodikliai, galimas konstrukcijas ir kt.).

Be to, atsižvelgusi į architektų, projektuotojų ir kitų specialistų poreikius, GEALAN sukūrė modernų langų projektavimo įrankį „GEALAN Planersoftware“, kurį galima rasti tame pačiame architektams skirtame GEALAN svetainės skyriuje. „Pasinaudojęs programa, architektas ar projektuotojas pats gali patikrinti savo idėjas ar sprendimus, kartu su langų gamintoju gali suderinti kiekvieną konstrukcijos niuansą. Tokie įrankiai labai išplečia projektavimo galimybes. Langų projektas, sukurtas „GEALAN Planersoftware“ projektavimo įrankiu, turi visą reikiamą dokumentaciją, kuri gali būti integruojama į BIM aplinką“, – sako G. Mastavičius.

Taigi architektai ir projektuotojai, naudodami skaitmeninį GEALAN įrankį, gauna realius gaminių duomenis ir iš karto gali juos įvertinti viso projekto kontekste, o tai šiais laikais, kai bet kurio statinio langams keliami aukšti reikalavimai, labai svarbu. GEALAN siūlomas langų projektavimo skaitmeninimo procesas susieja visą langų gamybos grandinę: nuo projektavimo iki pastato eksploatacijos. „Šiandien kai pastatuose naudojama vis daugiau stiklo, o langai projektuojami vis didesni, natūraliai kyla techninių galimybių problemų, o tada tenka priimti tam tikrus sprendimus, kurie iš esmės gali pakeisti jau sukurtą pastato dizainą. Tą patį galima pasakyti ir apie langų rėmų spalvas – reikėtų pažymėti, kad GEALAN siūlo labai didelę spalvų įvairovę, tačiau jei architektas neturi informacijos, jis dažniausiai nueina paprasčiausiu keliu, naudoja standartines spalvas. GEALAN spalvų gama yra labai įvairi ir architektai, su ja susipažinę, gali sukurti gana savitus sprendimus“, – pasakoja G. Mastavičius.

Tarp architektams, projektuotojams ir užsakovams siūlomų GEALAN įrankių reikėtų pažymėti virtualios ar papildytos realybės programėles „WindowViewer“ ar „ProfileViewer“, leidžiančias lengviau suprasti ir įsivaizduoti, kas yra projektuojama, pavyzdžiui, atvažiavus pas užsakovą, nuskenavus jo sieną, galima pasiūlyti vienokį ar kitokį langą, naudojant papildytą virtualią realybę, aiškiai pamatyti, kaip langas atrodys sienoje, kokia galėtų būti jo spalva, forma ir t. t. 3D modelius bet kurioje vietoje leidžiančia vizualizuoti programėle užsakovas ir architektas gali greitai rasti priimtiniausią sprendimą.

BIM – greitas ir tikslus darbo koordinavimas

GEALAN yra vienas iš nedaugelio PVC langų ir durų sistemų kūrėjų Europoje, siūlantis visą savo produktų portfelį BIM failų formatais. Toks informacijos pateikimas labai naudingas visai grandinei: nuo langų konstruktorių ir gamintojų iki vartotojų, o ateityje palengvins langų priežiūrą, remontą ir netgi utilizavimą. „Projektavimas BIM aplinkoje pasitelkiamas vis dažniau, o pagrindinis jo pranašumas tas, kad visi projekto duomenys yra išsamesni, tikslesni ir kiekvienas projekto dalyvis gali matyti kito dalyvio sprendinius ir sprendimus. Pavyzdžiui, jei langai eina iki grindų, langų gamintojams labai svarbus yra langų ir grindų sujungimo mazgas. BIM projekte tiek grindų įrengimo specialistai, tiek langų montuotojai gali matyti šį mazgą, konsultuotis, ieškoti optimalaus sprendimo, bendradarbiaudami matyti vienas kito sprendinius. Projektavimas BIM aplinkoje padeda pašalinti tokias konfliktines situacijas, kai viena pusė tvirtina, kad „mes nežinojome“, kita pasako„ galvojome, kad bus kitaip“. BIM projekte yra visos realaus lango charakteristikos (ne tik matmenys, bet ir įvairiausias lango savybes apibūdinantys rodikliai). Ne ką mažiau svarbus ir tvarumas – BIM projekte yra ir informacijos, iš ko pagamintas langas, kaip pasibaigus jo tarnavimo laikui reikėtų panaudoti, perdirbti ar utilizuoti“, – pasakoja GEALAN architektų ir techninio palaikymo skyriaus vadovas G. Mastavičius.

Skaitmeniniai GEALAN sprendimai ir BIM aplinka projektuotojams ir architektams suteikia galimybę matyti bei įvertinti iš esmės viską: brėžinius ir vaizdus pagal mastelį, 3D modelius, žinoti kiekvieno lango charakteristikas, matyti profilio sandarą ir t. t., o tai labai palengvina ir spartina darbą.

GEALAN siūlomi sprendimai ne tik praplečia šiuolaikinių langų dizaino, jų funkcionalumo rėmus, bet ir edukuoja profesionalus, formuoja naują tvarių langų ir durų konstrukcijų bei stumdomųjų sistemų dizaino ir techninių savybių standartą. Šių metų GEALAN šūkis „Mes praplečiame rėmus“ – aiški žinia, kad GEALAN gali pasiūlyti kur kas daugiau nei tik modernius profilius langų ir durų rėmams.

Daugiau apie GEALAN langų projektavimo, įskaitant BIM, sprendimus ir architektų bei projektuotojų palaikymą rasite – www.gealan.lt

„Statyba ir architektūra“ organizuoja naują medinės statybos konkursą „Žalioji banga. Urbanistinės idėjos Lietuvai“. Tai antrasis SA.lt organizuojamas konkursas, šį kartą skirtas Elektrėnų savivaldybės erdvių konversijai ir plėtrai. Šiuo projektu yra siekiama paskatinti tvarią Lietuvos miestų urbanistinę plėtrą, paremtą ES Žaliojo kurso įpareigojimais, padėti Elektrėnų savivaldybei pritraukti jaunus specialistus į regionus, siūlant jiems patrauklius būstus ir kvartalus gyvenimui ir nubrėžti artimiausius tvaraus vystymosi savivaldybėje tikslus. Pagrindiniai konkurso tikslai – pristatyti naujausias medinių pastatų tendencijas, atlikti tarpininko vaidmenį tarp savivaldybės ir architektų bei siekti darnios plėtros idėjų spartesnio įgyvendinimo. Konkurse kviečiame dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalių architektūros ir statybų sektoriaus profesionalus, o taip pat ir šių krypčių studentus. Tema ir sąlygos

Konkurso dalyviai projektuoja vienoje iš savivaldybės pasiūlytų teritorijų, patenkinant tai teritorijai nustatytus poreikius ir lūkesčius. Konkurso tema: esamų pastatų renovacija ir plėtros galimybių paieškos, sudarant vieningą kvartalą. Į projektą turėtų būti įtraukta inovatyvi rekonstrukcija ir kvartalų renovacija (mediniais elementais), užstatymą papildantys naujos statybos pastatai (pagal poreikį ir galimybes), tvarios plėtros urbanistiniai sprendimai – efektyvus esamų urbanistinių teritorijų sutvarkymas, pritaikymas atnaujinto kvartalo poreikiams.

Konkurso trukmė: 2022 m. spalio 17 d. – 2023 m. kovo 1 d. 1-ąją vietą užėmusi komanda pelnys 2000 Eur piniginį prizą ir 2 psl. publikaciją „Statyba ir architektūra“ žurnale ir portale bei „Statyba ir architektūra“ sertifikatą, 2-ąją – 1000 Eur piniginį prizą ir publikaciją bei sertifikatą, 3-iąją – 500 Eur piniginį prizą ir publikaciją bei sertifikatą.

Kviečiame registruotis el. paštu: konkursas@sa.lt Daugiau informacijos sužinosite: https://sa.lt/zalioji-banga/

kokybiško namo DNR

Skaitmenizacija ir holistinis mąstymas keičia šviestuvų dizainą ir turės tam didelę įtaką ateityje. Parodos „Light + Building“, vykusios 2022 m. m. spalio 2–6 d. Frankfurte prie Maino, Vokietijoje, tendencijos 22+23 parodė, kas ir kaip jas lemia.

Kas vonios kambarį daro patogų ir tuo pačiu sukuria saikingą estetiką?

Lygios vonios kambario grindys suteikia galimybę saugiai ir lengvai judėti, nes kiekvienas nereikalingas slenkstis ar laiptelis yra tarsi vizualinis defektas. „Tai puikiai dera su funkcionalumu ir patogumu – priežiūra tampa daug paprastesnė, – priežiūra tampa daug paprastesnė, juk kampai vonioje yra ta vieta kur kaupiasi nešvarumai ir bakterijos“. Ignas Jankauskas, „Ideal Standard“ atstovas Baltijos šalims.

Verskite ir skaitykite ↓

Verskite ir skaitykite ↓

This article is from: