BALTIC INDUSTRY (2019 pavasaris)

BALTIC

INDUSTRY 2019 Spring

THE INDUSTRY OF THE BALTIC STATES: HEADING THE SAME DIRECTION INDUSTRIAL REVOLUTIONS 3.0 AND 4.0

SETTING UP HOUSE – WITHOUT ANY MAJOR INTERFERENCES

IT’S INDUSTRY 4.0!

METALWORK IS NO LONGER A DIRTY OCCUPATION

Rimotex is a company that manufactures and imports entrance mats. Their entrance mats are designed as an attractive, low-maintenance entrance system for all high-traffic areas, such as airports, shopping centres, public buildings, residential buildings, etc.

The entrance systems ensure that less dirt is tracked into the building and help reduce cleaning costs and the likelihood of slipping; they do not damage the floor coverings and improve the overall look.

The Topwell and Topwell-MINI entrance mats that are produced in Lithuania are made of high-quality materials, are aesthetically pleasing, and last for years and years.

Topwell entrance mats were awarded a gold medal at the Made in Lithuania 2017 exhibition.

Topwell MINI entrance mats were awarded a gold medal in the Lithuanian Product of the Year 2018 competition.

Representing Prihoda, which is one of the largest producers in this field, we supply an innovative quality product in Lithuania – fabric air distribution systems. Diversity and special processing of the materials used allow fabric systems to be used in rooms that require air ventilation, heating, humidifying, cooling or freezing. Some of the advantages of fabric ducts: • fabric ducts are 10–15 times lighter; • corrosion-resistant and easy to use in moist premises; • lower noise level; • no need for thermal insulation in air conditioning systems; • the same duct can be supplied with warm and cold air in different directions; • low transportation costs; • aesthetically pleasing; • easy to clean (wash).

www.rimotex.lt LT: info@rimotex.lt +370 621 26 838 LV: info@kalndruvas.lv +371 260 10 292

Baltic Industry magazine Publisher UAB Portalas SA.lt Editorial address Fabijoniškių g. 99 Vilnius LT-07101 Tel. +370 5 267 9484 E-mail redakcija@sa.lt www.sa.lt

Editor Kristina Buidovaitė Contributing authors Kristina Buidovaitė, Lina Svaldenienė, Audronė Filimanavičienė www.sa.lt portal administrator Artūras Aleksiejūnas Language editor Brigita Kulikovskienė Designer Jonas Landsbergis Editorial board Robertas Dargis, president of the Lithuanian Confederation of Industrialists.

The first issue of the Baltic Industry was a bit chaotic: it was intended to look at the industry at a glance: through energy efficiency, ecology, architecture... This time we are talking about industry revolution 4.0. How to prepare for it? What industry revolution we have already been experiencing, what is still waiting?

An example of Continental is the future industrial roadmap and image. BIM, modern technology – everything you need for the future industry.

The Ministry of Energy has offered some 150 companies an incentive – companies that intensively use electricity in their own industries and consume more than one GWh of electricity per year will be able to recover 85% of PSOs payments for the promotion of electricity production from renewable energy sources (RES).

Mr. Rene Tammist, the Minister of Entrepreneurship and Information Technology, and Mr. Arvils Ašeradens, the Minister for Economics, shared their vision of future industry in Latvia and Estonia. Two successful examples came from Latvia and Estonia: Saku breweries and Daugavpils pellet factory.

We also talked about the worth of politicians’ promises about planned investments, the plants to be built or the new jobs in the regions.

A VGTU’s professor reminded of the difference between industry 3.0 and industry 4.0. What we have done and what is expected in the future.

The aim of the Baltic Industry magazine, which will be distributed in Lithuania, Latvia and Estonia, is to show what cutting-edge, modern and future industry is. It is not an issue that only smoking chimneys shows how much indusrty we have. According to experts, it is industry that brings Lithuania among the winners of industrial countries in the European Union.

You are welcome to read, suggest topics or visit www.bindustry.eu.

Darius Lasionis, director of the Lithuanian

Editor of Baltic Industry Kristina Buidovaitė

Engineering Industries Association LINPRA. Prof. dr. Audrius Čereška, Vilnius Gediminas Technical University (VGTU) Department of Mechanical and Material Engineering.

Advertising department Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 © Portal „SA.lt“, 2018 Material may only be copied or distributed with consent from the editorial office.The editorial office

Table of contents

is not responsible for the content of advertising

4 38 44

Insights The industry of The Baltic States: heading the same direction Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį?

It’s Industry 4.0! Metalwork is no longer a dirty occupation

10 49

Topic Industrial revolutions 3.0 and 4.0 Politikų pažadais statomos gamyklos

17

Production Pramonę stiprins itin svarbia lengvata

22

Science Specialists for the profession of the future are already needed now

24

Situation Setting up house – without any major interferences

30 34 40

Automation Focused on technology Industrial treasure with a scent of melted lead Pramonės revoliucija ir robotai Lietuvos įmonėse

and ads.

Printed by AB „Spauda“ ISSN 0131-9183 Cover photo – pixabay.com.

Naujienos | News Panevėžio miesto „Pramonės 4.0“ vystymo strategiją koordinuos profesionali patarėjų taryba Panevėžio ambicija – tapti vienu stipriausių Šiaurės Rytų Europos regiono robotikos centrų. Numatytos regiono pagrindinės plėtros kryptys – robotika ir automatizavimas.

Atitinkamai Panevėžys siekia koncentruotis į ketvirtosios pramonės revoliucijos esmines priemones – į robotų ir automatizavimo sprendimų kūrimą, vystymą, taikymą,

Į gamybos automatizavimą „BIOK laboratorija“ investuos beveik 2 mln. eurų Lietuviškos kosmetikos gamintojai UAB „BIOK laboratorija“ su Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė priemonės „Pramonės skaitmeninimas“ projekto sutartį, kuriam įgyvendinti skirta beveik 687 tūkst. Eur iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, o bendra projekto vertė siekia 1,97 mln. Eur. Per pastaruosius 10 metų pardavimus padidinusi penkiagubai, bendrovė sustoti

Netrukus – lietuviškų inovacijų ir technologijų paroda „Balttechnika 2019“ Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamoje parodoje, kuri vyks parodos „Balttechnika 2019“ metu (Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, gegužės 15–16 d.), bus galima pamatyti ir išbandyti 10 lietuvių inovatorių kuriamų naujų sprendimų, stebinančių pažangumu ir unikalumu. Įmonė „Evana Technologies“ pristatys plastiko, naudojamo medicinoje, mikrogręžimo lazerinę technologiją. Inovatyvaus sprendimo kūrėjai tikisi, kad ši technologija sudomins Lietuvos ir užsienio šalių medicinos reikmenų sektoriaus gamintojus ir potencialius vartotojus.

Kita bendrovė „Idėja 3D“ kvies atkreipti dėmesį į liejimo technologija daromus gaminius, kuriuos dažniausiai savo prototipams užsako ne tik startuoliai, bet ir pramonės įmonės. Ši liejimo technologija Lietuvoje kol kas dar naujovė, tad parodoje turėsite išskirtinę galimybę išvysti gaminius ir užduoti klausimus inovacijos kūrėjams.

2

švietimo ir darbuotojų profiliavimą ir kt. su robotika susijusias sritis.

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyvių atliktas tyrimas atskleidė realius verslo ir švietimo poreikius, konkrečias priemones kuriant Panevėžio „Pramonės 4.0“ ekosistemą.

Taip pat pasiūlyta sukurti 3 dalių sistemą, tai būtų strateginė patarėjų taryba; „Pramonės 4.0“ strategija; koordinuojanti institucija su stipria komanda ir ištekliais.

Patarėjų tarybos tikslas – formuluoti, koordinuoti „Pramonės 4.0“ strategiją, priimti ir teikti strateginius sprendimus, tirti „Pramonės 4.0“ vystymosi pokyčius

Panevėžio regione, šalyje ir tarptautiniu mastu, svarstyti kylančias problemas ir teikti sprendimo būdus joms spręsti, siūlymus gerinti politinę, ekonominę, socialinę ir technologinę aplinką.

Panevėžio miesto „Pramonės 4.0“ vystymo patarėjų tarybą sudarys VšĮ „Investuok Lietuvoje“ regionų plėtros koordinatorė Živilė Kazlauskaitė, bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas, Lietuvos robotikos asociacijos vadovas Edgaras Leichteris, bendrovės „Rifas“ vadovas Tomas Prūsas ir kt.

neketina ir pradeda vykdyti projektą UAB „BIOK laboratorija“ gamybos skaitmeninimas“. Padidinti „BIOK laboratorijos“ darbo našumą ir automatizuoti gamybos procesus – vieni pagrindinių šio projekto tikslų. Įgyvendindama projektą „BIOK laboratorija“ įsigys ir įsidiegs pramoninę automatizavimo įrangą, kuri leis bendrovei gaminti greičiau ir daugiau.

Anot „BIOK laboratorijos“ vadovės Romualdos Stragienės, šis projektas yra sudedamoji didžiausio bendrovės istorijoje investicinio projekto dalis, nes įmonė

planuoja naujo fabriko statybas šalia Vilniaus, kur bus montuojamos naujos gamybos linijos ir kuriamos modernios laboratorijos. Įgyvendinus projektą, „BIOK laboratorijos“ technologinė bazė bus pritaikyta ir atitiks visus moderniajam kosmetikos produktų gamintojui keliamus reikalavimus.

Taip pat bendrovė galės patenkinti augantį pardavimų skaičių vietinėje ir eksporto rinkoje, o visa tai sudarys sąlygas siekti ilgalaikių tikslų ir užtikrinti įmonės konkurencingumą ateityje.

Dar viena įmonė sudomins transporto sektoriaus ekspertus ir mėgėjus. „Baltic Car Equipment“ kuria ir vysto IT sprendimus, skirtus automobilių parką valdančioms įmonėms. Inovatyvios bendrovės kuriama transporto valdymo ir kontrolės sistema naudojasi tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonės. Įmonė „Rubedo sistemos“ pristatys stereokamerą, skirtą robotų navigacijai, o parodos lankytojai galės apžiūrėti robotą, kuriame navigacijos sistema jau yra įdiegta.

Parodoje bus galima ne tik apžiūrėti ar išbandyti naujoves, bet ir susitikti su Valstybinio patentų biuro ir MITA ekspertais B2B zonoje. MITA specialistai per susitikimus išskirtinį dėmesį skirs tarptautinėms „Eurostars2“, „Horizon2020“ ir nacionalinėms „Inočekių“, „Inopatento“ ir „Inostarto“ investicijų programoms, o Valstybinio patento biuro specialistai konsultuos prekių ženklų ir dizaino apsaugos, teisiniais pramoninės nuosavybės objektų apsaugos ir išradimų apsaugos klausimais.

Renginys organizuojamas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“,

kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo MITA. MITA inf.

The World’s No. 1 Trade Fair for Plastics and Rubber

T h i n k i n g . R e t h i n k i n g .

L a t e r a l t h i n k i n g .

T h i n k i n g o u t o f t h e b o x .

K 2 0 1 9

Global

megatrends

are

calling

for

new

approaches from industry to help trigger the paradigm shift for our planet with solutions f i t f o r t h e f u t u r e . Ta k i n g u p t h e s e c h a l l e n g e s , around 3,200 international e xhibitors at K 2019 will be showing you the latest developments and gr oundbr eak ing in n ovati on s i n th e p l asti c s an d r u b b e r i n d u s t r y . K 2 019 : T h e i n d u s t r y ’ s m o s t important business platform. Be a part of it. www.k -online.com/ticketing

German-Baltic Chamber of Commerce in Estonia, Latvia, Lithuania Vinco Kudirkos 6 _ 03105 Vilnius _ LITHUANIA Phone: +370 5 264-7377 _ Fax: +370 5 213-1013 duesseldorf.lt@ahk-balt.org

www.ahk-balt.org

3

Photo: pixabay.com

The industry of The Baltic States: heading the same direction What Latvia and Estonia see as the future of industry and how they are preparing for it: interview with Minister of Entrepreneurship and Information Technology Rene Tammist and Minister of Economics Arvils AĹĄeradens.

What kind of challenges and possibilities await Latvian industry in the near future? What should be expected in our region’s industrial sector?

Arvils AĹĄeradens, Minister for Economics.

As one of the main challenges we face today and in the nearest future is labor availability and their practical and profesional skills.

The lack of labour force in long term could really affect posibility to rise productivity of industry. This problem is topical for all Baltic region.

The number of students in general education will decrease in the long term both 4

at primary and secondary level. The trend of reduction also applies to the number of secondary vocational education students.

The structure of secondary education depends on the choice of elementary school graduates for further education. It needs to be made clear that the main problem in vocational education is still low attractiveness: about 3/5 of young people in Latvia choose to continue their studies in general education who enter in the labor market without a certain specialty and skills. Latvia has set a target to achieve at least 50% of the total number of pupils at vocational secondary level by 2020. In terms of the proportion of students in engineering, the

Insights goal is to reach 27% of the total number of graduates in 2020.

Regarding to the lack of labour force industry has begun to intensify its consideration of the use of various IoT solutions to improve production processes.

The implementation of robots and various digital solutions in the long run will allow to replace the missing professionals. The Ministry of Economics of Latvia also sees potentional of the development of digitisation, AI, Industry 4.0 and regarding to this potentional we have several national initiatives and strategies for the more successful implementation.

Since the manufacturing industry is energy intensive, large costs for companies are earmarked for electricity costs. The energy efficiency is one more aspect to improve in our region to stabilize the development of the industry in national level.

From 2018 Latvia has been made significant changes in the national tax system also which is one more aspect which allows to develop industry. Latvia was already among the top five most competitive countries, and recent tax reforms helped it move to 2nd place in the International Tax Competitiveness Index. In its annual overview the World Bank has ranked Latvia 1st among the Baltic countries with relatively low total tax rates. In 2018 Latvia implemented a business tax reform package and now applies 0% tax to reinvested profit. Corporate income tax at a rate of 20 percent is paid in case of distributed profit.

VAT is charged on all transactions made in the course of business. Latvia has

VAT standard rate of 21 percent and reduced rate of 12 percent. Moreover, from 1 January 2018 the new super reduced VAT rate of 5 percent is applied to a range of traditionally locally produced vegetables and fruit.

Personal income tax is charged at 20, 23 and 31.4 percent differential tax rate from January 2018 on employment and other income, except for income from capital and capital gains which are taxed with a flat tax rate of 20 percent.

There is micro-enterprise tax (MET) in Latvia which is unique in the world. MET is a single tax payment of 15 percent from turnover (up to 40 thousand EUR), it includes social contributions, personal income tax, corporate income tax and business risk fee.

How would you assess the competitive advantages and possibilities of your country’s industrial companies?

We have strong local and international companies in each of industries with their unique competitive advantages. If we have to take a more general position and to identify key success factors throughout all industries, I would say that the following characteristics would give the most accurate description: 1. Perseverance 2. Reliability 3. Creativity 4. Flexibility.

These characteristics have helped our

industrial companies stand out not only in the Baltic Sea region, but globally. From winning efficiency awards within 6 months of signing a contract with Alibaba, to training Tom Cruise and Shaolin monks to fly.

From supplying NASA, with the toughest of quality demands to cooperating with Daimler-Benz in finding new efficiency solutions.

From supplying glass solutions in the Louvre museum in Paris, to constructing CLT buildings in Scandinavia.

Each industry, of course, has their additional benefits and advantages, but I would say that those four qualities are the main competitive advantages that have allowed those companies to fully embrace difficult challenges and turn them into possibilities.

As one of supportive instruments for industrial companies is the availability of EU Structural Funds. Regarding to financial instruments, the possibility to receive support for the project implementation are provided and application process is simple, also the necessary improvements are being made in order to ensure that this process for applicant is convenient as possible.

In recent years, the importance of the availability of financial support has increased in stimulating investment. Financial conditions are counted as a significant factor supporting investment, which is equivalent to technical factors such as technological development, availability of skilled labor, etc.

In particular, I would like to point out the development of innovations through

5

grants, which is one of the main aspects why the Latvian industry can become attractive and competing abroad. Latvia’s innovation performance has slightly improved over the last years, but many challenges still remain.

What are the prospects of the production sector in Baltic countries?

In the medium and long-term manufacturing growth rate will remain relatively fast. At the same time, growth will be not so much related to the extensive increase of material-intensive production volumes, but rather with the usage of newest technological processes, digitisation (Industry 4.0 concept), process optimisation, etc. Due to the above-mentioned factors, faster development is expected in the high and medium 6

technology sectors – chemistry, pharmacy, electronics, etc. Relatively fast growth rates are forecasted also in biggest manufacturing sector – wood-processing. Sectors which are more focusing on domestic market (for example, food industry, printing) will be mostly effected by the dynamics of domestic demand. Manufacture of other non-metallic mineral products will be closely related to construction tendencies.

As a result of multiple factors like demographics, EU single labour market and labour wages in other EU countries, in the medium term labour force will become more scarse therefore more valuable, especially among industry workers with vocational education. Ministry of Economics is forecasting an increase in wages about 6% anually, which need to be matched with an increase in productivity, shifting from labour intensive production to high value

added products.

Some improvements can be expected in energy costs, and financial instruments for productivity increase and accessibility of venture capital. Upstream integration in value chains will contribute to sustainable growth in industry.

Nowadays, the 4th industry revolution, industrial robotics, digitization and the predominance of services for the industry are often discussed. The traditional concept of a sector is vanishing away, and more and more attention is being paid to cross-sectoral business. What are the prospects in this field?

Considering the EC and Europe-wide guidelines, Latvia also pays special attention to the integration of new technology solutions into Latvian manufacturing companies. Latvia intensifies its focus on updating digitization activities by providing

Insights Photo: pixabay.com

Ministry of Economics is forecasting an increase in wages about 6% anually, which need to be matched with an increase in productivity, shifting from labour intensive production to high value added products.

Arvils Ašeradens

program). The aim is to increase the competitiveness of enterprises by facilitating research and industrial cooperation in new product and technology development projects.

What changes and tendencies are being observed in this sector?

manufacturing companies with the opportunity to work with smart technology developers, mainly companies of ICT industry, to collaborate on the implementation of new technologies and the improvement of existing ones awaring the latest available technology and data processing capabilities.

Applying new technologies and digital tools in manufacturing processes is important for our industries. The use of innovative and especially – digital technologies in manufacturing can make the easier transition to a more sustainable economy. We have all preconditions in Latvia to ensure systematic move to industry which is driven by digital tools.

We also have special programs which supports cross-sectoral partnership and collaboration via innovative project implementation (e.g. Competence Centre

During the crisis, as labour costs fell, the competitiveness of Latvian producers improved, which served as a basis for the export rise and, therefore, also for the development of tradable sectors. The structure of the national economy changed. In 2008, tradable sectors alone (agriculture, forestry, manufacturing and transport services) comprised only 26% of the total value added, while in 2010 their share reached 33%. In 2017, the share of these sectors has fallen slightly, constituting 29.5% of the total value added.

As Latvia has returned to economic growth after the crisis, the growth rates of the manufacturing have been considerably faster than the overall economic development. Manufacturing, in fact, has become one of the main driving forces of economic growth. The development of manufacturing is mainly facilitated by the improvement of the competitiveness of Latvian manufacturers and positive demand dynamics in the largest export markets.

In 2017, as the external environment improved, manufacturing experienced the largest growth in recent years. In 2017, a

rise was recorded in all sub-sectors, especially in manufacture of basic metals and metal articles and food industry. Other sub-sectors, such as the production of transport vehicles, the production of electrical and optical equipment; as well as the production of non-metallic mineral products also greatly contributed to the overall industry’s growth.

What should one pay a special attention to while assessing and analysing the situation in your country’s industrial companies?

To analyze situation, it is very important to have clear and objective information for having real overview in the market. For overview it is important to collect such a data as technological readiness level of technological development, availability of workforce and infrastructure.

It is important to identify existing and potential export markets as well as potential future partners. In order to be able to develop the industry, it is necessary to look at the global trends and the overall demand.

It is important that our companies look attractive in the international arena. One of the ways we can do it, is to encourage companies to engage in research and development. By demonstrating the potential of creating new products and technologies, we have made the domestic market attractive to foreign investors, raising interest in the region as a whole.

7

What kind of challenges and possibilities await Estonian industry in the near future? What should be expected in our region’s industrial sector?

Minister of Entrepreneurship and Information Technology, mr. Rene Tammist.

We have many important changes waiting ahead in Estonian industry sector. The industry is moving towards more complex production and higher extent of automation not only in Estonia, but also in the whole region. As we see a great disparity of productivity between the companies in the manufacturing industry (Finland has productivity rate three times higher than Estonia and even more compared to Latvia and Lithuania) then there is a clear demand to minimize such gap in coming years. This also means that the structure of the manufacturing industry in Baltic states has to change 8

significantly. In addition to that, we have a challenge to meet all the ever-tightening environmental requirements as well.

How would you assess the competitive advantages and possibilities of your country’s industrial companies?

First of all, Estonia’s manufacturing industry is extremely flexible. Generally, the companies aren’t very big, and doing business with them is fast and simple. The client’s expectations are also rather easily met.

Estonia has a flexible labour market and the policies behind it allows to expand the workforce when needed.

In addition to that, we have very good connections to the Baltic Sea through various ports, making the logistics much cheaper and easier. Locating the industrial potential close to the sea gives the

Insights

Viewed separately, the internal market of each state is too small to focus on. Two thirds of goods produced in Estonia are sold in export markets and we expect this share to rise even higher.

Rene Tammist

Photo: pixabay.com

competitive advantage to move large structures by ship.

One of our greatest strengths is the ICT sector that supports the industry with digitalisation and implementing artificial intelligence as well. This means that in many fields the production is modern, automated and hence very efficient.

What are the prospects of the production sector in Baltic countries?

The development of Baltic states’ industry is closely tied to competitiveness in foreign markets. Viewed separately, the internal market of each state is too small to focus on. Two thirds of goods produced in Estonia are sold in export markets and we expect this share to rise even higher.

Another very important direction is the funding of scientific research and

development of the industry. According to Eurostat, Estonia invested 29 euros per capita to industry’s R&D, while Latvia did 8 and Lithuania 13 euros. At the same time, Germany and Sweden invested over 700 euros and Finland about 500 euros per capita to R&D. Nowadays, the 4th industry revolution, industrial robotics, digitization and the predominance of services for the industry are often discussed. The traditional concept of a sector is vanishing away, and more and more attention is being paid to cross-sectoral business. What are the prospects in this field?

The digitalisation and use of industrial robots and other intelligent machines provides wide opportunities to industries in the Baltic states. We are partnering with the private sector to make better use of the possibilities created there. The sale of the services tied to the product and production become more important and more profitable for the industry. The government of Estonia is supporting taking the risks and intervenes in case of market failure. We have different measures that address such problems, such as co-funding the product development and diagnostics for digitalising and automatizing the processes of a company. We also adjust the curriculums of colleges and universities according the need from the market. The enterpreneurs themselves are looking for

opportunities to conduct in product development activities and to use new technologies as well. The interest in digitalisation has grown at great speed during last few years.

What changes and tendencies are being observed in this sector?

The business model is changing and the share of services is growing in manufacturing industry as well. From 2013 to 2017 the export of services in Estonian manufacturing industry has grown 50% while the overall export of goods had grown only 1%.

There is a shift towards more expensive end products. The average salary has risen 36% in Estonia during last five years.

On one hand it means that it’s increasingly difficult to hold the competitive edge with cheaper products, but on another it gives a better chance to hire higher skilled specialists and professionals, either domestically or from abroad.

What should one pay a special attention to while assessing and analysing the situation in your country’s industrial companies?

The major focus must be on added value and export capabilities. We have very good preconditions to excel in both.

9

Photo: pixabay.com

Industrial Revolutions 3.0 and 4.0

Prof. dr. Audrius ČEREŠKA Vilnius Gediminas Technical University Department of Mechanical and Material Engineering

The transformation of industry began with small inventions. The Industrial Revolution began in the second half of the 18th century with small inventions, when manual labour done by people was replaced by mechanisms. The First Industrial Revolution – the steam engine (1760–1840). The Second – electricity and assembly lines (1840–1960). The Third – computerisation and the Internet (1960–1980).

10

Topic

Marks of the Fourth Industrial Revolution: speed, wide variety, and system transformations. The innovations being developed can also spread faster than ever.

Prof. dr. Audrius ÄŒereĹĄka

The Fourth Industrial Revolution is taking place on the foundations of the third digital revolution. The latter flooded the world with computers and automated data collection. However, the new wave of change is not the same as previous ones.

This revolution is different. This is not the application of one invention in industry like it was with steam, electricity and information technology, thus changing the production process substantially. New production methods are now constantly emerging, but

this is not just about production.

This revolution includes work habits as well. Nowadays, people working in industry already need more than special technical knowledge – they also need good computer literacy as well as other skills, such as knowing languages, understanding the art of communication, and being able to work flexibly in terms of time and location.

The ongoing digitisation of industry forces companies to rethink their production process, since manufacturing and information

technologies are increasingly intertwined.

Marks of the Fourth Industrial Revolution: speed, wide variety, and system transformations. The innovations being developed can also spread faster than ever.

Decreasing marginal production costs and the rise of platforms that concentrate business activities in many sectors are increasing the link between profit and volume. All countries will be touched by this revolution and contribute to its development, and mankind will feel the impact of the changes 11

in many areas. This is precisely why employee re-qualification is one of the most common tasks in modern industry.

A smart factory or warehouse, where there is not a single person and things “interact” with each other, is already becoming a reality – supply, production and sales chain management based on digital technologies and organised and run by the digital technologies themselves is being implemented in practice.

Today, the Fourth Industrial Revolution is creating an effective human-robot super-team to deal with the greatest challenges of today’s business, and in the future it will provide opportunities for consumers themselves to interact with robots.

Organisers’ photo

12

PEIKKO Internet and conference voters decided that Peikko Lithuania was awarded the prize for public choice. The award was presented to the company director Paulius Bulota.

Topic

For the first time Lithuania organised awards for the business best in the field of production process digitalisation “Industry 4.0 Star 2019”.

Industrial lodestars The Fourth Industrial Revolution is leading to rapid changes in everyday business. This was demonstrated by the Industry 4.0 Star 2019 awards that were held for the first time in Lithuania to honour the businesses that have accomplished the most manufacturing processes in the field of digitalisation. The public and the committee that selected the most advanced companies not only evaluated the results they achieved, but also the unique technologies that allowed them to do so.

At the awards ceremony that was held in Kaunas, the Industry 4.0 Star 2019 title in the large company category went to Baltik Vairas, a company operating in Šiauliai. It is digital manufacturing management that allows the largest bicycle factory in Northern European to maintain its competitive edge – employees monitor all ongoing processes in real time in the system. After introducing this innovation, Baltik Vairas increased productivity by as much as 25 percent, but the company does not plan on stopping there – it is already testing 3D printers and computer simulation. Their innovative processes – and their products as well – have not gone without notice: Baltik Vairas has made bikes for companies like Google and Deutsche Post, and has won numerous awards in Germany and the Netherlands.

Ortho Baltic, which produces innovative orthopaedic

technical devices and implantable medical devices, was declared the winner in the small- and medium-sized business category. The company’s main activity is the manufacture of implants, prostheses and orthopaedic footwear that are individually tailored to the customer’s needs with 3D printers. There are 21 specialists working in the Ortho Baltic Research and Innovation Division, and their innovations have led to the company being recognised as one of the world’s leading suppliers of jaw and head implants. The company is in active cooperation with scientists, doctors and researchers to ensure further development of the 3D printing community in Lithuania. They export as much as 99 per cent of their products to European markets as well as to countries such as Canada, Australia and Brazil.

Based on votes online and at the conference, the Public Choice Award went to Peikko Lietuva, which specialises in reinforced concrete solutions and the production of composite building structures. There are currently around 300 employees working at the company’s three factories in Kaunas, and their daily design and production activities are digitised. The company also uses a unique technology that performs the painting process 20 times faster than usual – a product can be painted in a mere 15 minutes. It was in Lithuania that the engineering division was founded in 2018 to provide services to the Peikko Group worldwide.

13

UĹžs.

Photo: Continental and Baltic Engineers

Continental plant: an example of technological innovation The production complex being built in Kaunas by German industrial giant Continental has already been awarded for its advanced building information modelling (BIM) technologies. However, Baltic Engineers, the company taking care of plant design and construction management, is not limiting itself to the design process – on the construction site, it is testing completely new tools and methods which are likely to become an example for other industrial companies.

14

Baltic Engineers is an engineering consultancy and project management company that is one of the largest companies in Lithuania providing design, project management and construction supervision services. The company is known not only for its successfully implemented industrial buildings, but also for the IKEA projects in Vilnius and Riga. The company operates according to ISO quality standards and is a licensed BREEAM assessor.

BIM: for design and construction Baltic Engineers was one of the first in Lithuania to start comprehensively using information modelling tools. According to managing director Darius Kvedaras, in implementing this project, they managed to successfully integrate BIM capabilities from the emergence of the design concept right to the construction site. Using

modern project development and management methodology, project quality, work deadlines, resources, and the future construction budget can be controlled at each stage, and later, construction progress and management and building maintenance and operation can be monitored as well.

The company is trying to avoid using stacks of printed documents on the construction site. The digital design is not only

easily accessible to engineers, contractors and supervisors – is also easy to understand thanks to AR (augmented reality) technology. “The building’s spatial model and project documentation are available on mobile devices, and when you point the tablet at the part of the building you’re interested in, you can see the construction elements that will have to be installed on the screen,” said Mr Kvedaras.

15

BIM model of the factory

Outcome of spatial scanning

Used 3D scanning In providing Engineering, Procurement and Construction Management (EPCM) services for the approximately 16,000 m2 Continental plant project, Baltic Engineers specialists used both augmented reality technology as well as a digital twin of the building. In other words, a virtual model that reflects the actual state of the building for a specific work phase.

Construction is regularly scanned with a 3D scanner, and the accumulated point cloud is transformed into a 3D model that you can walk around on your computer screen and make measurements or leave comments. Spatial scanning not only makes it easier to control the quality of the 16

construction work – it also facilitates in further building maintenance, since once it is in use, the manager is given the ability to check where and how “hidden” engineering systems were installed at any time.

Model project Continental aims to become the first factory in Lithuania to become LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) Gold certified for design and construction.

In addition, the complex will have to meet the highest reliability standards according to FM Global requirements. It will also be possible to use automated devices in accordance with Industry 4.0 requirements at the modern, high-tech plant, and thanks to

the comprehensive system of ventilation units and large amounts of air, a highly accurate micro-climate will be maintained in the production areas.

“We have worked with different industrialists in as many as four Free Economical Zones (FEZ) areas, where more and more new, modern buildings have been being built lately. The Continental project stands out from all of them, both in terms of its investment size and its extremely high quality requirements. The advanced design and construction methods implemented here will probably become a good example not only for industry, but for the entire Baltics construction sector,” says the Baltic Engineers managing director.

Gamyba | Production

Photo: pixabay.com

Pramonę stiprins itin svarbia lengvata Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lengvata, kuria galės pasinaudoti intensyviai elektros energiją vartojančios pramonės įmonės, žadama, didins jų konkurencingumą ir mažins išlaidas elektros energijai. Galiausiai šiuo žingsniu siekiama paskatinti įmones investuoti į energinį naudingumą.

Energetikos ministerija sprendžia ir dar vieną pramonės įmonėms aktualią problemą – kaip išvengti elektros tiekimo trukdžių. Konkretūs žingsniai žadami netrukus.

Neatsiliksime nuo kaimynų Energetikos ministerija skaičiuoja – daugiau nei vieną gigavatvalandę (1 GWh) elektros energijos per metus suvartojančių įmonių Lietuvoje galėtų būti apie 150. Dalis įmonių priklauso tokioms pramonės šakoms kaip plastiko, trąšų ir azoto junginių, organinių ir neorganinių chemijos junginių, rafinuotų naftos produktų gamyba ir kitoms.

VIAP diferencijavimo schema buvo sukurta didinant daug elektros energijos suvartojančių pramonės įmonių konkurencingumą ir pritraukiant užsienio investicijų. Tikimasi, kad, sumažinus mokestinę naštą energijai imliai pramonei, bus pagerinta investicinė aplinka Lietuvoje, sudarytos palankios sąlygos aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms pritraukti, galiausiai išaugs daug elektros energijos

naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumas.

Panašias diferencijuotas VIAP schemas mūsų regione jau taiko Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija, todėl Lietuva, konkuruodama dėl tiesioginių užsienio investicijų, buvo mažiau patraukli potencialiems investuotojams. Planuojama, kad, sukūrus geresnes verslo sąlygas, per ateinančius 15 metų į pramonės 17

sektorių būtų galima pritraukti investicijų už daugiau nei 700 mln. eurų.

Taigi, VIAP lengvata galės pasinaudoti intensyviai elektros energiją savo veikloje naudojančios pramonės šakų įmonės, kurios per metus suvartoja daugiau nei vieną gigavatvalandę (1 GWh) elektros energijos.

Tokios įmonės galės susigrąžinti 85 proc. nuo elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skatinti skirtų VIAP mokėjimų. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2019 metams patvirtinta elektros gamybai iš AEI skatinti VIAP įmoka yra 0,88 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) arba 8810 Eur/GWh. 18

Šia VIAP lengvata taip pat siekiama paskatinti įmones investuoti į energinio naudingumo didinimą. Todėl ypač svarbus kriterijus – pramonės įmonės turės būti atlikusios energijos vartojimo auditus ne anksčiau nei prieš ketverius metus nuo prašymo dėl VIAP lengvatos pateikimo dienos.

Atsižvelgiant į energijos vartojimo auditų išvadas, įmonės, kuriose nebus įdiegtos geriausios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, turės įsipareigoti šias priemones diegti, investuodamos ne mažiau kaip 75 proc. nuo susigrąžintos VIAP mokėjimų sumos.

Taip pat į šią paramą galės pretenduoti

tik tos įmonės, kurios neturi pradelstų mokėjimų už VIAP ir nėra priskiriamos sunkumų patiriančių įmonių kategorijai.

Energetikos ministerija teigia esanti susipažinusi su elektros energijos tiekimo trukdžių problema, pažįstama bent daliai pramonės įmonių, ir ieško racionalių sprendimų gerinant elektros energijos tiekimo kokybę, juolab kad pramonės įmonių technologiniuose procesuose vyksta rimtų pokyčių.

Energetikos ministerija kartu su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Valstybine energetikos inspekcija, elektros perdavimo sistemos operatoriumi

Gamyba | Production AB LITGRID ir skirstomųjų tinklų operatoriumi AB „Energijos skirstymo sistemos operatorius“ analizuoja ir diskutuoja apie galimus sprendimo būdus bei priemones, siekdami išspręsti elektros įtampos svyravimų bei kryčių (mikrotrūkių) problemas Lietuvoje. Tikimasi sutarti dėl konkrečių žingsnių.

Kriterijų – ne vienas

Photo: pixabay.com

Lietuvos pramonininkų konfederacija taip pat diskutavo dėl atsiradusios galimybės susigrąžinti dalį sumokėtos kainos už VIAP. Energetikos ministro patarėjas Rytis Kėvelaitis pristatė priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo suteikta galimybė elektros energijai imlioms įmonės, veikiančioms tam tikruose Europos Komisijos nustatytuose sektoriuose, susigrąžinti 85 proc. elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) skirtų VIAP lėšų. 75 proc. susigrąžintų lėšų įmonės bus įpareigotos panaudoti energijos vartojimo efektyvumo priemonėms diegti, o likusią dalį galės naudoti kitoms veikloms. Tuo atveju, jei įmonė auditoriaus išvada pripažįstama visiškai energetiškai efektyvi, galės visus 85 proc. naudoti savo nuožiūra.

VIAP lėšų administratoriaus bendrovės BALTPOOL generalinis direktorius Andrius Smaliukas pristatė sutartį, kurią su VIAP lėšų administratoriumi turės sudaryti įmonė, norinti susigrąžinti dalį sumokėto VIAP. Prašymą grąžinti VIAP už 2019 m. patirtas išlaidas bus galima pateikti iki 2019-ųjų liepos 1 d., o vėlesniais metais kasmet iki liepos 1 d. bus galima teikti prašymą už praėjusius metus.

Kriterijai, kuriuos atitinkančios įmonės galės pasinaudoti lengvata, net keli: sunaudoja daugiau nei 1 gigavatvalandę (GWh) elektros per metus; gauna ne mažiau nei 30 proc. pajamų iš veiklų, nurodytų Europos Komisijos gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai 3 bei 5 prieduose (tokia veikla galėtų būti vaisių, uogų ir daržovių sulčių, krakmolo ir krakmolo produktų, aliejaus ir riebalų gamyba ir kt.); atliktas energijos vartojimo auditas – ne anksčiau nei prieš 4 metus; nėra įsiskolinusi VIAP administratoriui ir nepatiria finansinių sunkumų. Kai kuriais atvejais papildomai skaičiuojamas elektros energijos vartojimo intensyvumas (pavyzdžiui, pardavimai ir paslaugos, akcizas parduotai produkcijai, neatskaitomo PVM sąnaudos, subsidijos gaminiams ir pan.).

VIAP diferencijavimo schema galima pasinaudoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 dienos.

Summary: The benefit of public service obligations (PSOs), which will be available to intensive electricity-consuming industries, promises to increase their competitiveness and reduce the cost of electricity. Finally this step aims to encourage companies to invest in energy efficiency. The Ministry of Energy is also tackling another issue that is of interest to industry – how to avoid electricity supply interruptions. Specific steps are about to come soon.

19

Užs.

Concreting – cheaper and more rational Effective and rational – that is how IN FATIS specialists could explain the decision to replace the steel fibres and reinforcement mesh used in concreting with polypropylene fibres, which are quite a bit lighter but are on par with metal in terms of their properties.

IN FATIS manages the PP Baltic brand, and is the official partner of Adfil – the Belgian manufacturer of polypropylene fibres and filament –in Lithuania, Latvia and Estonia.

Adfil belongs to the Low & Bonar Group.

Concrete products reinforced with polypropylene fibres can be used for concreting floors, pitches and access roads, 20

for foundations and airport and seaport grounds, in the construction of agricultural buildings and fish farms, for various reinforced concrete products, and so on.

Compared to steel, the polypropylene fibre dosage required to maintain the same structural strength characteristics is considerably lower. For example, 20–30 kg/m³

of steel fibres can be replaced by 2–4 kg/m³ of polypropylene fibres, depending on the project.

Polypropylene fibres save precious time and money by eliminating the need for reinforcement mesh before concreting.

Steel fibres and reinforcement mesh can be affected by corrosion, which results

in the concrete product losing some of its properties, weakening the structures. Polypropylene fibres are also resistant to cold, moisture, water, salt and other chemical substances.

Polypropylene fibres form a unique 3D grid in the concrete and distribute evenly in the concrete layer. The concrete layer is much easier to process when it is covered with a surface layer, such as an acrylic or epoxy coating.

Durus® polypropylene fibres are designed for reinforcing concrete. The most frequently used dosage is 2–4 kg/m³.

These polypropylene fibres are designed

to replace the widely used steel fibres and reinforcement mesh, which makes concrete reinforcement cheaper and improves reinforcement properties. Available in lengths from 30 to 55 mm.

Crackstop® monofilament polypropylene fibres are designed for micro-crack control during the initial stage of concrete setting, better surface protection, and better freeze-thaw cycle control.

The dosage is 0.6–0.91 kg/m³.

Ignis® polypropylene fibres are a good solution for buildings with a high fire risk. In the event of a fire, the fibres melt, creating micro-channels in the concrete through which the moisture and steam pressure can exit, thus avoiding the risk of the concrete exploding.

Not only does PP Baltic offer alternatives to reinforcement mesh and metal fibres – it also provides additional services: project preparation consultations and calculations on the part of the project where polypropylene fibres are planned to be used. All calculations provided by the company are insured. And finally, you don’t have to worry about maintenance of the concrete work where polypropylene fibres supplied by PP Baltic are used – the company’s specialists will do that for you.

Contact us: UAB In Fatis Address: Savanorių pr. 124, Vilnius E-mail info@ppbaltic.lt Tel. +370 685 62 655

21

Specialists for the profession of the future are already needed now An accountant interested in innovation or a specialist in the field?

Specialists agree that these days, representatives from many different areas of industry, including ones based in Lithuania, are balancing on a similar line. Today’s world of manufacturers is rapidly being transformed by digital technologies, and 22

Even though a decade ago the mobile phone was just a thing to make a call early in the morning or late in the evening when the rates were better, now few can fathom that this, our everyday companion, could not be used to log in to social media, make a video or listen to your favourite music. However, the sad example of the mobile phone unit at Finnish technology giant Nokia is one of the most illustrative when we talk about new technologies and their development and application in production.

Due to a poor assessment of the competitive environment, Nokia’s mobile phone business fell unacceptably behind its aggressively innovative competitors, and was ultimately swallowed up by US tech giant Microsoft in 2014. What can we learn from this story?

data management is beginning to dictate solutions in almost all processes – most of them are being digitised and production automation is rapidly increasing as well.

Audrius Jasėnas, director of the Intechcentras Smart Manufacturing Competence Centre, says that practice shows that any modern, forward-looking company with at least 150 employees is definitely creating

positions for digital technology specialists.

“Only Lithuanian companies usually retrain production or IT managers for these positions; there have been cases where an accountant interested in innovation has been retrained. These actions are not the result of the good life – there just aren’t enough experts available in the labour market, so companies have to train them

Science Photo: pixabay.com

themselves,” emphasises the specialist.

In 2018, Intechcentras and the Lithuanian Innovation Centre prepared the Lithuanian Industry Digitisation Roadmap 2019– 2030. It was based on a study which found that manufacturing companies are currently ready to take on approximately 1,000 production process digitisation specialists.

“For corporate managers, qualified digital manufacturing specialists would be a counterbalance in the search for quicker solutions, would make it possible to introduce innovations in production processes faster, and would provide resources to address the specific digital needs of every unit. Not only can these specialists take care of digital technology – they can also take care of the search for necessary digital competences and develop a dialogue with customers and partners about what digital changes they are making or plan to make in the future. All of these faster processes would help the company compete under global market conditions,” believes Mr Jasėnas.

A VGTU programme for targeted preparation of specialists Prof. dr. Vytautas Bučinskas, head of the Department of Mechatronics, Robotics and Digital Manufacturing at the Vilnius Gediminas Technical University Faculty of Mechanics, not only agrees that Lithuania already has a shortage of digital manufacturing specialists, but also notes that the demand for them will only increase in the future.

Seeing this niche, the digital manufacturing Bachelor’s degree study programme was created at the university where future specialist can acquire targeted knowledge.

Graduates of this study programme will be awarded a Bachelor of Engineering.

“The digital manufacturing study programme was designed to prepare specialists who are able to adapt to rapidly evolving industry needs. In production, people are currently resolving issues with the resources that they have. But with the emergence of technologies based on cloud engineering solutions, large data flows from

mass production, and machine-to-machine communication, everything is changing and the need for domain-specific competencies is increasing. And these processes are not necessarily in the machine processing industry. It can also be the food, agriculture, product processing or biotechnology industry,” says one of the authors of the digital manufacturing study programme.

According to Prof. Bučinskas, the most important accents of the programme are focused on two directions.

“First, it is the organisation of a modern manufacturing process, covering many areas: classic machine manufacturing, product manufacturing, food production, biotechnology production, and other things where technology is interrelated. And the second thing is the field of computerisation. This is the Internet, the Internet of Things, and cloud computing technologies and their specific application,” underlines the professor.

According to the observation of the authors of the digital manufacturing study programme, of no less importance is the liberalisation of the human workforce, by automating classic production.

“In this case, we are actually releasing managers or ordinary manual workers from production, and we can direct their energy to more creative processes and generate additional values. We are also becoming attractive in the market – the number of investing companies is increasing and new facilities are emerging. There are already a lot of modern and well-known production brands in Lithuania. Manufacture of components, avionics and hydraulic systems, and production of lasers and related components, which is also a large branch of digital production. There’s a lot of everything here,” notes Prof. Bučinskas.

23

Setting up house – without any major interferences Industrial companies have different plans in the Baltic States. Every fifth Lithuanian industrial company considers the most important operational priorities of 2019 to be investments to increase production capacity as well as expansion abroad. Latvia’s big companies will focus on product and service innovation (22 per cent), while Estonia’s will concentrate on digitisation (19 per cent).

However, industrial companies that are becoming established or expanding first and foremost have to solve the problem of land plots. It turns out that there are no major difficulties in Lithuania or Latvia.

A selection of plots for industrial companies around the capital truly exists and no shortage is felt. Plots can be found in all 24

of the main directions at exit roads from the city and on the main routes from the southern (Kirtimai, Vaidotai), western (Lentvaris, Dobrovolė, Rykantai) and northern (Maišiagala) parts of the city.

Obviously, the specific needs of the company have to be taken into account, because they are definitely different for

each company. So upon narrowing down the query, the wide range of existing offers can shrink considerably and then the selection will no longer seem as wide.

For example, most companies feel it is very important that the plot have the specific communications that the company needs. So in choosing a plot for

Situation Photo: pixabay.com

Kaunas Free Economic Zone shares a 3 km common boundary with Kaunas International Airport. Land plots along this line are reserved for the development of businesses related to the aviation industry.

Photo: Kauno LEZ

industrial companies, communications, access roads, and the shape and terrain of the land are very important aspects. A plot near the highway will not always have convenient exits and entrances. However, one of the most important factors is the price of the plot.

Warehousing and logistics companies lead in terms of the area of operation of companies that are being established.

Ober-Haus Commercial Department Expert Kaspars Korbs said that there are industrial land plots available in and around Riga.

Especially in Kenagarags area, Krustpils iela, Maskavas iela, etc.

The question may be the price, as some find 20 EUR/sqm a bit expensive. There are offers in the market for 10-15 EUR/sqm., or less.

In 2018, in Riga region, there have been 33 purchases of commercial and industrial

land, average size 7500 sqm., avg. price 6.8 EUR/m2. Out of these typical manufacturing was ca. 12 purchases, price ca. 7 EUR/m2.

In Riga, 54 purchases, avg,. size 5500 sqm, price 62 EUR/m2. Out of these typical manufacturing was ca. 10 purchases, price ca. 10 EUR/m2.

As for example, please see attached an industrial village offer in/near Riga.

25

Užs.

Kryptis – atsinaujinančia energija paremta pramonė Ketvirtoji pramonės revoliucija, kuriai ruošiasi Lietuvos pramonės įmonės, yra proga perdėlioti prioritetus sprendžiant, ar investuoti vien tik į gamybos automatizaciją, robotizaciją, o galbūt vertėtų pagalvoti ir apie atsinaujinančius energijos šaltinius, ne tik prisidedančius prie švaresnės gamybos ir aplinkos kūrimo, bet ir realiai taupančius įmonės pinigus. Nacionalinės plėtros įstaigos Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) ir Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (EEFP) teikia ilgalaikes paskolas įvairių sričių įmonių energinio naudingumo projektams įgyvendinti ir skatina, kad įmonės konkrečių veiksmų imtųsi jau šiandien. Atsinaujinantys energijos šaltiniai gali tapti rimtu startu pokyčiams ir pramonėje.

Atsinaujinantys ištekliai – pramonės plėtrai Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius, sykiu būdamas ir Energetikos komiteto pirmininku, komentavo, kad, artėjant 2030 metams, laikantis Lietuvos ir Europos 26

strategijos, 35 proc. energijos šalys turėtų pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.

Visgi, pašnekovo žodžiais, pramonė atsinaujinančią energetiką turėtų rinktis ne tik dėl griežtėjančių reikalavimų, bet ir dėl to, kad pramonės įmonės vienu metu yra ir teršėjos, ir pridėtinės vertės kūrėjos. O kurti pridėtinę vertę galima kaip įmanoma

mažiau teršiant aplinką. „Ketvirtoji pramonės revoliucija leidžia vystyti sumaniąją pramonę panaudojant ne iškastinį kurą, o iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektrą. Nepaisant to, kad daugeliu atvejų atsinaujinantys šaltiniai dar brangesni nei iškastinis kuras, turime suvokti, jog šiandien sutaupyti pinigai rytoj

kainuos daug daugiau. Jei gerai planuojame miestą, iš anksto numatomos vietos keliams, aplinkkeliams. Toks netrumparegiškas sprendimas keliskart pigesnis nei po keliolikos metų, atėjus laikui projektus įgyvendinti, prireiktų išpirkti žemes ar griauti pastatytus pastatus. Geriau iš anksto susiplanuoti, padaryti ir eiti tvariu keliu, galbūt su lėtesniu vystymusi, bet žaliu ir tvariu bei sveiku aplinkai ir žmonėms“, – komentavo V. Janulevičius.

Atsinaujinantys ištekliai – puiki galimybė pramonės įmonėms sutaupyti,

juolab kad jų diegimas – skatinamas ir remiamas. „Vėjo parkai, saulės jėgainės ant stogų leidžia racionaliai išnaudoti pastatus. Įdiegus atsinaujinančius šaltinius, nebereikia aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, minimalizuojami elektros perdavimo nuostoliai, mat pati įmonė suvartoja pasigamintą elektrą. Galiausiai investavusi įmonė užsifiksuoja elektros kainą ateinantiems 20 metų“, – teigė pašnekovas.

Parama energinio naudingumo projektams įgyvendinti skiriama mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms. Maža ir vidutinė įmonė elektrą vartoja iš žemos įtampos

tinklo, kuriame elektros kaina svyruoja tarp 11–14 euro centų.

V. Janulevičiaus įsitikinimu, šiandien saulės energija, biomasė, geoterminė energija kuria didžiausią pridėtinę vertę. Be to, verta galvoti ne tik apie elektros gamybą, bet ir apie elektros energijos naudojimą pramonės pastatams šildyti ir vėsinti, kas ypač aktualu mažesnėms ir vidutinėms įmonėms. Kalbant apie pramonės įmones, elektros energijos kaina sudaro nuo 5 iki 12 proc. visų įmonės sąnaudų. Įskaičiuojant gamybinių pastatų šildymą ir vėsinimą, sąnaudos išauga iki 20 procentų.

27

Geriau iš anksto susiplanuoti, padaryti ir eiti tvariu keliu, galbūt su lėtesniu vystymusi, bet žaliu ir tvariu bei sveiku aplinkai ir žmonėms.

Vidmantas Janulevičius

Parodė pavyzdį Europai V. Janulevičius duomenimis, kai kurios Lietuvos įmonės jau yra pasistačiusios aukštųjų technologijų gamybos pastatus su administracinėmis ir sandėliavimo patalpomis, kuriose naudojama geoterminė energija, o ant stogo įrengti saulės moduliai, generuojantys elektrą būtent šilumos siurbliams.

Skaičiuojama, kad sąnaudos elektros energijai tokiame pastate yra bent 4–5 kartus mažesnės nei prisijungus prie centralizuotų tinklų, o vėsinamas atsieina triskart pigiau.

Pašnekovo akimis, jei norime išlaikyti pramonės augimą Lietuvoje, įmonėms nebus kito pasirinkimo nei diegti atsinaujinančius šaltinius. „Jei ir ateityje pramonė Lietuvoje sudarys apie 20 proc. BVP., ir toliau būsime priskiriami prie išsivysčiusių pramonės šalių ES, mat daugelyje šalių pramonė sudaro tik 12–13 procentų. Vokietijoje – apie 20, Čekijoje – 23 procentus. Turime automatizuoti gamybą, kurti 28

sumaniąją pramonę. Pavyzdžiui, Belgijoje, kur automatizavimas padidėjo 13–14 proc., nedarbas sumažėjo 3–4 procentais. Automatizavimas siejasi su elektros energijos suvartojimu. Kuo labiau automatizuota gamyba, tuo daugiau reikia elektros energijos. Vėjas – vienas efektyviausių šaltinių, antroje vietoje – saulė. Po 10 metų galbūt situacija keisis, technologijos juda į priekį.

Mes kone prieš dešimtmetį investavome į šią kryptį vieni pirmųjų Europoje“, – pabrėžė pašnekovas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas neabejoja – elektros kaina tik augs. Investavę į atsinaujinančius šaltinius, juolab kad paskolas tokių investicijų finansavimui suteikia VIPA, išties įmanoma sumažinti gamybos sąnaudas. Kiekviena įmonė, viena vertus, pajėgi pasitelkti atsinaujinančius šaltinius: saulės elektrines, šilumos siurblius, vėjo jėgaines. Antra vertus, naudojant atsinaujinančius šaltinius, elektros kaina gali siekti 5,5 euro cento už kWh.

Kalbant apie vėjo jėgaines, elektros kaina galėtų būti mažesnė nei rinkoje. Problema tik viena – šiuo metu vis dar nėra užtikrinamas nuoseklus elektros energijos tiekimas. Pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos kombinacija užtikrina 70 proc. stabilios elektros.

Proga diegti saulės elektrines – ilgalaikės paskolos VIPA ir ESO 2018-aisiais įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (EEFP) suteikia finansinę galimybę juridiniams asmenims, apsisprendusiems diegti

energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones.

Siūloma finansinė priemonė – ilgalaikė paskola. Jos gavėjais gali būti juridiniai asmenys, turintys tiek smulkios ir vidutinės įmonės, tiek didelės įmonės statusus.

Su EEFP suteikiamomis ilgalaikėmis paskolomis savo planus galės realizuoti juridiniai asmenys, kurie jau įgyvendina ar dar planuoja tą padaryti pagal energijos vartojimo audito dokumentuose pateiktas rekomendacijas ir vysto energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus arba nori įsirengti atsinaujinančius

išteklius naudojančią saulės elektrinę jėgainę.

Paskolos energinio efektyvumo projektams įgyvendinti arba atsinaujinančius išteklius naudojančių saulės elektrinės jėgainių įrengimui iš EEFP suteikiamos iki 10 metų laikotarpiui ir išmokamos dalimis už įgyvendintus projektus. Kiekvieno juridinio asmens pateikta paraiška bus vertinama individualiai ir nustatoma galima tikslinė siektinų įgyvendinti energinio efektyvumo projektų paskolos suma bei konkreti palūkanų norma. Konkreti pareiškėjui taikoma paskolos palūkanų marža nustatoma paraiškos vertinimo metu, kuri gali svyruoti tarp 4–8 procentų.

Pareiškėjui suteikiamos paskolos suma negali viršyti 80 proc. projektų investicijų vertės. EEFP lėšomis finansuojami tik projektai, kurių 0,8 Eur EEFP lėšų investicija pasiektų ne mažiau kaip 1 kWh energetinių sutaupymų per metus.

Paskolos, skirtos atsinaujinančius išteklius naudojančiai saulės elektrinei jėgainei įrengti, suma negali viršyti 800 Eur už įdiegtą 1 kW. Paskolos terminas – nuo 2 iki 10 metų (įskaitant paskolos grąžinimo atidėjimo laikotarpį). Paskolos grąžinimas gali būti atidėtas 12 mėnesių laikotarpiui, su galimybe šį terminą pratęsti papildomiems 6 mėnesiams.

Detalesnę informaciją apie EEFP teikiamų ilgalaikių paskolų sąlygas galite rasti VIPA tinklapyje www.vipa.lt.

Automation

Focused on technology Lina SVALDENIENĖ

Saku Olletehas, once a brewery in an estate of the privileged, now is a part of giant international corporation, Carlsberg. Despite the fact, that Estonian company gained the exclusive right to resell at home well-known international beer brands such as Tuborg and Carlsberg - it proudly sticks to its domestic beer, particularly Saku Originaal. It was the first “modern” beer in Estonia since 1994 and still the best known Estonian brew both at home and abroad. In a competitive environment company stay strong with its experience of almost 200 years combined with an innovative technology.

NATURAL CHOICE Beer and vodka always were the two first choices of Estonians, when thinking about alcoholic drinks, - at least author of Estonian tastes and traditions claims that. Estonians have brewed their own beer for centuries, considering it a source of nutrients, vitamins and energy. Moreover, families continue to homebrew for holidays and special occasions.

30

While locals are familiar with brewing and may have their own opinions about preferred quality and taste, Saku Olletehas, being largest and oldest brewery in Estonia, must keep their refined tastes satisfied.

And it keeps: per year brewery produces 100 million liters of beer; of which lion’s share is consumed in Estonia, but almost half of all the production is exported. Saku mostly offers lagers - a preferred drink in this part of Europe. But there is choice of

bock, pilsner, porter and craft tastes as well.

FALLS AND GROWTHS Using the benefits of being in the international family of breweries, Saku also enjoys advantages of being local. Estonian brewery is familiar with market conditions; moreover, everywhere consumers tend to discriminate foreign brands in favor of

local names. And given its long history, the brand Saku is familiar to every single Estonian.

An average 82,2 liters of beer per capita of adults (2017) is consumed in Estonia yearly. Scandinavian tourists also have their added share in these statistics - amounting in the past years to approximately 1/3rd of overall consumption. However, sales on Estonia’s northern border heavily depend on alcohol excise duty rates. The high rate impacted steep three-fold drop of the sales volumes in 2018.

On the other hand, company has experienced increases in product lines other than beer, such as alcoholic long drinks, cider, and nonalcoholic beverages. The fastest growing market today, in terms of volume and market share, is nonalcoholic beer - which has evolved from yesterday’s 1-taste product to a range of 5-6 brews.

MANUFACTURING STEPS The process of making beer has many stages, including boiling, fermenting and

bottling. The early stage is malt making; there grains are essential, let it be barley or wheat. Hop is as much important; it comes in the boiling step. The last necessary ingredient is yeast; it does its work during fermentation.

Saku uses different kind of malts Nordic barley malt, roasted caramel malt, traditional light barley malt, coffee malt.

To ensure the quality needed for production volumes and given the lack of necessary supply locally, imported malt is used. Mashing, lautering, boiling and

Photo: Saku Olletehas.

31

Automation fermentation, filtering and bottling are all done in the Saku Olletehas, one of the most technologically advanced breweries in Baltic countries.

SITE OF INDUSTRIAL HISTORY The very beginning was 1820, when local nobleman and Lord of Saku Manor Graf Karl Friedrich von Rehbinder built a distillery and a brewery on his manor on the bank of the Vääna River. Most probably the beer could have been produced in his manor before, but from 1820 there are official registry documents of the autumn’s brew. From the same year onward the beer masters of Saku have brewed good Estonian beer from the best local groundwater, malt, hops and yeast. Producers to this day claim that the core of Saku’s products is high quality water, which is “inherited” from the most recent ice age – groundwater dates back to 20-22 thousand years.

Since the end of the 19th century, Saku has been among the leading breweries in Estonia offering tens of different brands &

Production Manager Marika Tungel.

32

tastes throughout the years. It’s also the oldest brewery continuously operating at the same location throughout all these years, set aside two forced stoppages in production during World Wars.

Contemporary Saku Brewery got its name from its location and historical brewery. Nowadays brewhouse complex includes a pub with a summer terrace and the Beer Museum.

INNOVATIONS Even the materials had been locally supplied and beer may had been good, manor’s brewery stayed in the shadow up to mid 19th century until the new owner came. The Baggo family introduced major innovations in the brewery in 1849. Brewhouse was turned into steam-powered industrial brewery and the beer making soon escalated. By 1880 the production capacity reached to 90 000 buckets (ca 230 000 liters).

In turn of the 20th century Saku Brewery was the forerunner in industrial development and innovation for the whole of Estonia. The

first logistics “milestone” dates back to as far as 1899, when the brewery was connected to the main Tallinn market via railway instead of horse carts.

Similarly, Saku has led the marketing innovation already a century ago, when in the 1930s the brewery advertised itself with a banner from the airplane. At the time very few people had seen an airplane at all!

Recent marketing achievement of Saku is one of the longest running Christmas ad in the world – a close-up of heartwarming snowfall, which gradually transforms into a glass full of bubbling Saku beer. It has been continuously on air for over 15 years.

HARD TIMES After WWII Estonia was forcibly incorporated into the Soviet Union and all private initiative was suppressed.

Nevertheless, the innovative minds at Saku didn’t forget their past and the brewery was a beacon for all the vast empire

Located south of the Estonian capital of Tallinn, Saku Brewery is the largest and oldest brewery in Estonia.

behind Iron Curtain. For example, at a rare exhibition of Western technology in Moscow in the 1970s, a new type of whirlpooling tank from West Germany was showcased. The engineers from Saku Brewery didn’t waste the opportunity, purchased a tapeline and carefully measured the “Western wonder” to copy this new machine’s dimensions exactly.

As Soviet empire collapsed, new era began. Through the joint venture with Finnish Hartwall and Swedish Pripps Western technology, product development and marketing was brought to the newly independent Estonia.

Novelties from Saku were kept coming to the market, where beer was for 50 years linked to sticky bottles and unclear consistence. Also the market discovered cider, another product of Saku.

WAREHOUSING Over the years various new automations have been adopted in the brewery. Most recent is the construction of a semi-automatic warehousing system (in 2015-17) on the basis of robotic conveyor belts, in which the company invested two million Euros. As the result, the enterprise has doubled its warehousing capacity and has significantly improved the occupational safety level.

Saku Brewery has also implemented a new warehousing management system, which allows the height

of warehouse buildings and the depth of shelves to be used efficiently. In addition to the improvement of efficiency, the level of occupational safety has increased because the real-time ordering system makes pallet movement smoother and safer. What should also be noted is the environmental aspect as the new system has contributed to a decrease in traffic on the premises of the plant and in Saku town.

High standards as well as emphasis on business responsibly are reflected by titles: Saku is the owner of Estonian CSR (Corporate Social Responsibility) Index Silver Award, being a single company in the brewing sector honored with this title.

Santrumpa: „Saku Olletehas“, kadaise buvusi privilegijuotųjų dvaro alaus darykla, dabar yra didžiulės tarptautinės korporacijos „Carlsberg“ dalis. Nepaisant to, kad Estijos įmonė įsigijo išskirtinę teisę perparduoti namie gerai žinomus tarptautinius alaus prekės ženklus, tokius kaip „Tuborg“ ir „Carlsberg“, ji su pasididžiavimu lieka ištikima savo vietiniam alui, ypač „Saku Originaal“. Tai buvo pirmasis „šiuolaikiškas“ alus Estijoje nuo 1994 m. ir vis dar yra žinomiausias estiškas alus tiek namuose, tiek užsienyje. Konkurencingoje aplinkoje įmonė išlaiko stiprias pozicijas, nes turi beveik 200 metų patirtį ir naudoja inovatyvias technologijas.

33

Photo: Daugavpils Shot Factory

Industrial treasure with a scent of melted lead Lina SVALDENIENĖ The L.Relsers’s factory in Dinaburga, first mentioned in L.Sabanejevs’s Hunter’s Calendar, was a large enterprise, which produced high-quality lead shots in the territory of Russia. In order to put this industrial object into a broader image of life in imperial Russia, it’s necessary to take social and economic circumstances into account.

1886 IN RUSSIAN EMPIRE We can follow the character of the time looking what was established the same year in different parts of a giant empire.

Don State Public Library, the oldest library in Southern Russia, was founded. It shows the expansion of education, reaching out for remarkably wider society than ever before. Then, in the same 1886, Technical College, now Saint Petersburg Electrotechnical University “LETI”, is founded.

It is one of the oldest Russian higher education institutions. So, significance and accessibility of education grows, importance of electrical engineering emerges.

While education, once prerogative of 34

the privileged, goes more public, the Russian empire still firmly keeps the structure of social classes. Rich and noble build their residences surrounded by parks and enjoy high culture as they were used to. In 1886, the manor designed and established by Nikolai von Glehn rises in the lands of nowadays Estonia, Rajevsky’s Manor House was built in Pushkin, Saint Petersburg.

Saint Petersburg seems to be attractive city for education, aristocracy and ethnic minorities. Ha-Yom, the first daily Hebrew newspaper, was started there in 1886 and had a daily circulation of around 2,400. Jews must have found their way to live in the state, as they were discriminated

and denied voting, serving in the Imperial Guard or Navy, their attendance in schools also was limited.

In Mykolaiv, in the territory of today’s Ukraine, 1886 marks the start of Ship repair plant. That was an independent company enterprise. In Dinaburga, city, which today is called Daugavpils, in 1886, the history of Daugavpils skrošu rūpnīca (The Daugavpils Shot Factory) started.

To sum up, authority struggles to catch up with the leading industrial nations, social differentiation exists despite the Great Reform, independent companies or entrepreneurs, often jews, rise as industry builders.

Automation BACKWARDNESS BY ALL MEANS While Russian state had struggled because of the lack of engineers for centuries, the end of 19th century finally there were enough professionally trained engineers. It means, industrialists could have employed local professionals to build their factories. Moreover, emerging new plants form a new - industrial working class.

The expansion of the railway network and growing integration with global markets led to increased regional specialization.

There were substantial industrial growth in the north-central provinces. Although Russia was an expanding regional giant, it could not generate enough capital to support rapid industrial development or to compete with advanced countries on a commercial basis, writes Glenn E. Curtis in Russia. A Country Study.

DAUGAVPILS SHOT FACTORY Since 1886, near many church towers in Daugavpils, the 28-meters-high tower of the Daugavpils Shot Factory have risen. As a visiting-card for the factory, at the same time it was being used for shot casting till nowadays. Daugavpils shot factory was a private enterprise. There is a document where the founder, L. Relsers, asks permit to build a factory. “There is no evidence that Relsers family was Jewish, but some of the old workers have said it, - say Lelde Ozoliņa, representative of the factory. - They came from Minsk region and historically there were many Jewish. Relsers family owned the factory for several decades until 1930s“.

As a sociologist Max Weber suggested, business often provided outlets for the energies and enterprise of national and religious

Daugavpils Shot Factory is the only ammunition factory in the Baltic region.

minorities who were blocked from rising through the state apparatus. For instance, Jews, according to Weber, thrived in economy not because of their culture, but due to institutional barrier.

It’s a pity that little is known about the very beginning of the factory: its founders, builders or workers, selling destinations. “We don’t have information who built the buildings and all machines. Basically this kind of shot towers were built all around the world, - says L.Ozoliņa. As far as we know the production was sold in local market because it appeared in newspapers, but we don’t know if it was sold to other countries ”.

Unfortunately, there are no facts about the workers, but most probably they were city inhabitants. In the second half of 19th century many liberated peasants went on to work in cities. “Daugavpils in 19th century was already quite large city.

And the district near factory was very industrial, there were located several factories and manufacturing places, and also the railway was already there. At the beginning there worked only 4-6 people in the factory”, - said the representative.

Though it is not clear where the lead was supplied from in the first decades of manufacturing, railway must have been very useful for the enterprise, as lead is very heavy material and trains could have been the best mean of transportation.

TECHNOLOGICAL HERITAGE Daugavpils Shot factory is a great site of industrial heritage. Not only for its exclusive architecture - remarkable red brick tower, which, by the way, replaced a coronets and weathervanes decorated

wooden construction after a fire in 1911. The shot making technology is as old as this tower - it changed very little over the time. “Only the way how lead is melted is different now, tells L.Ozolina. - Of course, at the beginning it was melted by burning wood. Then wood was changed to diesel, and nowadays electric kettles are used”.

Also throughout the time new products appeared. For example, in the decades of USSR, factory produced metal fences.

Since 1990s there is hunting and sport ammunition produced. But basic shot making technology is the same as it was 133 years ago: shots are cast at the top of the tower, where at first the melted material is let flow in narrow spurts through a riddle which is adjusted to the size of each shot. Falling down, the material separates in the required pellet form. A fall from the height of 28 meters is not enough, therefore, there is a deepening of 20 meters inside the tower, i.e. a well with a lift that sifts the finished shots and sends them to the sorting according to calibers.

Talking about innovations and achievements, specialists of the company have developed a unique bullet stabilizer, which ensures a gradual rise of pressure and improves the speed of a bullet. A bullet with polymer coating for preventing barrel residue is also a new product. Moreover, a perfect balance of ammunition cartridge is achieved.

Now 9 types of bullets for smoothbore weapons as well as bullets for pneumatic weapons, buckshots and shots are produced in the Daugavpils Shot Factory.

A great deal of the production is exported to Germany. Furthermore, production is popular among hunters in Latvia and its neighbouring countries – Russia, Belarus, Ukraine, Lithuania, Estonia.

Santrumpa: L. Relsersio gamykla Dinaburge, pirmą kartą paminėta L. Sabanejevo „Medžiotojo kalendoriuje“, buvo didžiulė įmonė, gaminusi aukštos kokybės švininius šratus Rusijos teritorijoje. Norint šį pramoninį objektą įtraukti į Rusijos imperijos gyvenimo kontekstą, būtina atsižvelgti į socialines ir ekonomines aplinkybes.

35

pixabay.com nuotr.

„Pramonė 4.0“ keičia pasaulį: į kelius išriedės 3D spausdintuvais pagaminti automobiliai 3D spausdintuvu galima daug greičiau ir paprasčiau pagaminti sudėtingus produktus, todėl tikimasi, kad ateityje vienu spausdintuvu bus galima sukurti tiek, kiek anksčiau pagamindavo visa gamykla. Jau dabar 3D spausdintuvų rinka ir jų panaudojimo galimybės sparčiai plečiasi: statistika rodo, kad 2018 m. ji sudarė 14 mlrd. JAV dolerių, o 2021 m. prognozuojamas rinkos dydis – net 20 mlrd. JAV dolerių. Ar realu, kad jau artimiausiu metu į kelius išriedėtų 3D spausdintuvais pagaminti automobiliai?

2015-aisiais Pasaulio ekonomikos 36

forumas nusakė kelias dešimtis virsmo taškų, t. y., didžiojoje visuomenės dalyje įvyksiančių technologijų permainų, kurios formuos pasaulio ateitį. Tikimasi, kad virsmo taškai išryškės iki 2025 m. – būtent šiuo periodu, prognozuojama, įvyks esminiai ketvirtosios pramonės revoliucijos pokyčiai.

Apie tai forumo įkūrėjas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Klausas Schwabas kalba knygoje „Ketvirtoji pramonės revoliucija“. Šie virsmo taškai buvo identifikuoti forumo metu atlikus tyrimą dėl programinės

įrangos ir visuomenės ateities („Deep Shift – Technology Tipping Points and Societal Impact“, 2015), kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 įmonių vadovų ir ekspertų iš informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus. Respondentų buvo klausiama, ar tiki, kad konkretus virsmo taškas bus pasiektas per 10 metų.

Prognozė: iki 2025 m. 3D spausdintuvu bus pagamintas pirmasis automobilis.

Tyrimas: 84 proc. respondentų tiki, kad tai įvyks.

„Ši hipotezė labai reali, jeigu kalbėsime apie vienetinių automobilių arba išimtiniais atvejais labai nedidelių serijų automobilių gamybą. Kita vertus, jau dabar internete yra informacijos apie egzistuojančius pagamintus „atspausdintus“ automobilius“, – sako KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) Gamybos inžinerijos katedros docentas Marius Rimašauskas.

Yra ir pranašumų, ir trūkumų M. Rimašauskas įsitikinęs, kad 3D technologijomis spausdintų automobilių atsiras daug anksčiau nei iki 2025 m., tačiau lieka klausimas, kiek procentų automobilio bus pagaminta naudojant 3D spausdinimo technologijas ir kiek – tradicines. „Kol kas sunkiai įsivaizduoju tradicinio automobilio (su vidaus degimo varikliu) 3D spausdinimą, ypač dėl matmenų tikslumo, kurį reikia pasiekti gaminant variklį.

Vienas iš 3D spausdinimo technologijų trūkumų kaip tik ir yra spausdintų objektų matmenų tikslumas ir pakartojamumas“, – paaiškina KTU docentas. „Taigi prognozė yra reali, tikėtina, kad tokių automobilių atsiras dar greičiau, tačiau tai nebus šimtu procentų 3D spausdinimo technologijomis pagaminta transporto priemonė.“ 3D technologijomis vykstanti gamyba visuomenei duotų ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Pasak paties K. Schwabo, gamyba, panaudojant 3D technologijas, teigiamai paveiktų aplinką, nes sumažėtų pervežimų, būtų sparčiau kuriama produkcija, greičiau pereinama nuo modelio sukūrimo prie gamybos, lengviau pagaminamos sudėtingos detalės.

Be to, stiprėtų kūrybos ir gamybos galia, o švietimo institucijos galėtų pasitelkti 3D spausdinimą mokymuisi ir supratimui paspartinti ir pan.

Tačiau kartu atsirastų ir didesnis kiekis atliekų, kurias reikėtų pašalinti. Nors didėtų produktų dizainerių paklausa, bendrai darbo vietų šioje technologijų pramonėje, ko gero, sumažėtų. Pasitaikytų piratavimo atvejų, iškiltų sunkumų visuomet užtikrinti prekės ženklo ir produktų kokybę.

Rinka vis dar vystosi M. Rimašauskas pabrėžia, kad 3D spausdinimas kaip technologija, turinti daug pranašumų, tikrai gali padaryti didelę įtaką visuomenei, tačiau tik tada, kai randamos labai nišinės panaudojimo (pritaikymo) sritys. „Kalbant apie automobilių pramonę,

Iki 2025 m. pigesnio automobilio, pasižyminčio analogiškomis savybėmis kaip tradicinėmis technologijomis pagaminti automobiliai, išvystyti naudojant 3D spausdinimo technologijas nepavyks.

Marius Rimašauskas

siekiamybė tikriausiai būtų sumažinti automobilio kainą ir padaryti jį prieinamą platesnei visuomenės daliai. Tačiau, mano nuomone, iki 2025 m. pigesnio automobilio, pasižyminčio analogiškomis savybėmis kaip tradicinėmis technologijomis pagaminti automobiliai, išvystyti naudojant 3D spausdinimo technologijas nepavyks“, – pažymi jis.

KTU docentas teigia, kad tam yra kelios priežastys. Visų pirma, spausdinimas iš metalo yra brangus ir kol kas nėra gana tikslus. Kita priežastis ta, kad 3D spausdinimo medžiagų, kaip ir apskritai 3D technologijų, kainos ir jų kitimo tendencijos nėra linkusios mažėti taip sparčiai, kaip to norėtų vartotojai. Taip pat yra vis dar nepakankamai žinių (angl. know-how).3D spausdinimo

rinkoje susiduriama su iššūkiu, kad didžioji dalis technologijų yra patentuotos, todėl konkurencija yra nepakankama, kad atsirastų ženklus kainų mažėjimas. „Be to, technologijos yra gana naujos, todėl žinios nėra susistemintos, nėra išleista žinynų ar nesukurta metodikos, kaip efektyviausiai išnaudoti technologijas. Kita vertus, jeigu tokių žinių ir yra, dažniausiai tai laikoma įmonės nuosavybe, patirtimi, kuri kaupiama daug metų, ir bendrovės nėra suinteresuotos tokia informacija dalytis“, – sako M. Rimašauskas.

Visgi bendrai 3D spausdinimo rinkos plėtra, pasak KTU docento, itin sparti. „Plėtra yra milžiniška, ypač metalo spausdinimo sistemų. Galima prognozuoti, kad tai tikrai tęsis ir toliau“, – teigia jis.

37

Įžvalgos | Insights

Ką pamirštame kalbėdami apie technologijų proveržį?

Edita GIMŽAUSKIENĖ

Diskusijos apie technologijų proveržį, įvairių sričių veiklos skaitmenizavimą pastaruoju metu dominuoja tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje medijoje. Dažniausiai naudojami raktažodžiai – didieji duomenys (angl. Big Data), dirbtinis intelektas, robotika, pramonės skaitmenizavimas įsisuka ir į socialinių medijų ratą. Straipsnių, renginių ir įvairių nuomonių gausa rodo, kad tai aktualu verslui, valdžios institucijoms ir visuomenei.

Pasisakymai šiomis temomis pasižymi įžvalgomis, kurios kartais pranašauja gražią ateitį skaitmenizuotame pasaulyje, o kartais net apokalipsę. Tai, kad technologijų giganto „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas aiškinasi Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese dėl prezidento rinkimų baigties, o „Google“ sulaukė nemalonių žinių iš Europos Komisijos dėl mokestinių ir konkurencinių reikalų ir gavo rekordinę 4,34 mlrd. Eur (5 mlrd. USD) baudą už antimonopolinių įstatymų pažeidimą, rodo, 38

kad vis dar nesugebama tinkamai įvertinti technologijų poveikio ir nustatyti atitinkamų žaidimo taisyklių.

Dar daugiau, populiariausi apokaliptiniai samprotavimai ir diskusijos apie tai, kad darbuotojus pakeis robotai, o sprendimus darys dirbtinio intelekto mašinos, sėja lengvą paniką darbo rinkos dalyviams ir kuria naujus galvosūkius švietimo politikos formuotojams, vis dar mąstantiems profesinėmis klasifikacijomis.

Iš tiesų būtų sunku paneigti, kad

technologijų proveržis neturės įtakos žmonių elgsenai ar verslo sprendimams bei visuomenei, tačiau kur kas aktualesni klausimai yra susiję su pokyčio poveikiu, mastu ir gebėjimu prisitaikyti.

Pasaulio ekonomikos forumo parengta ataskaita teigia, ir su tuo, ko gero, reikia sutikti, kad vykstantys pokyčiai yra labiau revoliuciniai nei evoliuciniai. Prielaidos, kad jie turės tvaraus vystymosi tendencijas, o ne griaunantį poveikį, priklauso nuo to, kaip verslas sugebės transformuoti savo

tbwom.com

The Bright World of Metals

veiklos modelius. Manoma, kad pokyčių procese itin svarbu sugebėti keisti mąstymo būdą, struktūras ir užtikrinti ekonominį gyvybingumą besikeičiančiame pasaulyje.

Galvojant, kaip transformuoti mąstymo būdą, pirmiausia reikia galvoti apie žmones, o tai mažiausiai susiję su skaičiavimais, kiek darbuotojų reikės atleisti, jei įdiegsime naujas technologijas.

Klausimai, kuriuos šiuo atveju kelčiau, tai kokių žmonių reikės, kad sugebėtume padidinti veiklos produktyvumą ir kaip technologijų naudojimas bei analitika pakeis kiekvieno darbuotojo vaidmenį?

Gebėjimas koncentruotis į klientą ir rezultatą, užtikrinant partnerystę, įsitraukimą, bendradarbiavimą organizacijos viduje ir antreprenerišką nuolatinį mokymąsi, yra privaloma sąlyga dirbti.

Tačiau esminis mąstymo lūžis yra susijęs su gebėjimu dirbti itin dinamiškoje aplinkoje. Adaptacija ir nuolatinė konfigūracija yra realybė. Gebėjimas veikti per save organizuojančias komandas, kurių prioritetas yra progresas, o ne tobulumas, yra neišvengiamas, norint suspėti į traukinį. Manyčiau, kad rizikos ir neapibrėžtumo tolerancija tampa viena iš laimingo gyvenimo sąlygų.

Nemažiau svarbūs ir fundamentalūs organizaciniai struktūriniai pokyčiai. Efektyvus veikimas tinkluose kiekvienai dalyvaujančiai organizacijai padeda pasiekti gerokai daugiau. Ekosistemos yra pagrįstos bendra samprata apie sprendimą vartotojui ir informacijos dalijimąsi, kur kiekvienas dalyvis žino savo esminius gebėjimus ir vaidmenį bendroje veikloje, o visa kita patiki partneriams.

Neturėtų būti užmirštas ir gebėjimas išnaudoti vidines kompetencijas, sukuriant tokias struktūras, kurios būtų efektyvios, skatinant vystymąsi, naujų verslo idėjų integravimą, jaunų verslų įsigijimą ir išorinio potencialo pritraukimą. Dažnai sėkmės garantu tampa organizacijų gebėjimas tam tikros užduoties sprendimui pritraukti geriausius talentus, tinkamu laiku sukuriant žmonių išteklių pritraukimo ir įdarbinimo modelius, apimančius laikinus darbuotojus, partnerius ir laisvai samdomus išteklius.

Akivaizdu, kad šie uždaviniai yra glaudžiai susiję su bet kurios valstybės ekonomikos gyvybingumu. Manyčiau, jiems spręsti reikia pokyčių agentų, gebančių pamatyti visą paveikslą, koncentruotis į tvarų ir pelningą augimą, suderintą su visuomenės vertybėmis, pasitikėjimu ir skaidrumu.

Technologinis proveržis yra gerokai daugiau nei naujausių technologijų – daiktų interneto, autonominių mašinų, dirbtinio intelekto, robotikos, skaitmeninio atsekamumo, 3D, virtualiosios realybės ar „blockchain“ pritaikymas. Gyvybingą ekonomiką užtikrinsime, jei greta talentingų technologijų kūrėjų turėsime žmonių, gebančių sisteminti, analizuoti, vertinti bei prognozuoti investicijų dydį bei grąžą, klientų elgseną, darbuotojų kompetencijų pokyčius bei makroekonominį poveikį.

KTU inf.

25–29 JUNE

2019 DÜSSELDORF/GERMANY

worldwide Pasaulinė metalurgijos rinka Keturios inovatyvios parodos vienu metu. Pasaulinio pripažinimo sulaukusios liejimo, metalu˛ gamybos ir perdirbimo bei terminio apdorojimo technologiju˛ parodos.

Metals EFFICIENT PROCESS SOLUTIONS

Keturios parodos – vienas tikslas Aukščiausio lygio forumuose „Bright World of Metals“ temomis bus pasiūlyti sprendimai ir Know-how perdavimo galimybiu˛ apžvalga.

Sveiki atvyke ˛ ˛i Diuseldorfa! ˛ Messe Düsseldorf GmbH atstovybė Lietuvoje Vokietijos ir Baltijos šaliu˛ prekybos rūmai Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) Vinco Kudirkos g. 6 _ LT-03105 Vilnius _ Lietuva T. +370 5 264 7377 _ F. +370 5 213 1013 El. paštas: duesseldorf.lt@ahk-balt.org

www.messe-duesseldorf.de

39

Automatizavimas | Automation

Pramonės revoliucija ir robotai Lietuvos įmonėse Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti vartojami ir šnekant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės organizacijos, tiek Lietuvos ekspertai, vertindami šalies įmonių laimėjimus ir kartu primindami, kad ties jais sustoti nereikėtų. O tobulėti ir mokytis vieniems iš kitų dar tikrai yra kur – savo veikloje robotus pasitelkia vos 3 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių.

Ekonomikos variklis didino apsukas Apdirbamoji pramonė – didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius, kasmet sugeneruojantis apie penktadalį bendrojo vidaus produkto. O sektoriaus įmonių gaminiai sudaro daugiau nei 80 proc. visų iš mūsų šalies į užsienį iškeliaujančių prekių ir paslaugų. Savo dėmesį į eksportą ir konkurenciją užsienio rinkose Lietuvos gamybos įmonės ypač sukoncentravo po 2008 m. finansinės

40

krizės. Tai nulėmė, kad per dešimtmetį nuo 2007-ųjų iš eksporto sugeneruota apdirbamosios pramonės apyvarta ūgtelėjo net dešimčia procentinių punktų – nuo 52 iki 62 procentų. Šie pasiekimai – atspirties taškas judėti toliau. Augantys darbo vietų kaštai, konkurencija užsienio rinkose – signalas įmonėms ieškoti naujų būdų procesų efektyvumui didinti. Sektoriaus ekspertai skaičiuoja, kad žemosiomis technologijomis pagrįstai gamybai vis dar atitenka daugiau

nei pusė apdirbamosios pramonės produkcijos.

Savo ruožtu Europos Sąjungos statistikos biuras „Eurostat“ neseniai paskelbė, kad vos 3 proc. Lietuvos įmonių savo veikloje naudoja robotus. Toks pat rodiklis užfiksuotas Estijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir yra vienas žemiausių Bendrijoje. Įdomu tai, kad didžiausia dalis robotus savo veikloje naudojančių kompanijų veikia Ispanijoje (11 proc.), Danijoje ir Suomijoje (po 10 proc.). Europos Sąjungoje veikiantys verslai savo veikloje dažniau pasitelkia pramoninius robotus, juos naudoja maždaug 16 proc. gamybos įmonių.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis pažymi, kad mūsų šalies įmonės, būdamos lanksčios, dėl gamybos užsakymų sėkmingai konkuruoja tiek su Kinija, tiek su kitomis Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos šalimis – inžinerinės pramonės eksporto rodikliai nuosekliai auga pastaruosius penkerius metus. Žinoma, tai nulemia ir kasmet augančios įmonių investicijos į inovacijas, modernizavimą ir atsinaujinimą. „Tiesa, ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje asociacijai LINPRA priklausančios įmonės savo pasirengimą ir dabartinį lygį dar vertina vidutiniškai ir akcentuoja gyvybišką skaitmeninimo procesų svarbą.

Ateityje jos planuoja ir toliau didinti savo konkurencingumą, tikslingai investuodamos į skaitmeninių technologijų diegimą ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą“, – sako D. Lasionis.

Tolesnei konkurencijai būtinas efektyvumas Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus darbo vietų kaštams išaugus keliomis dešimtimis procentų, Lietuvos gamybos įmonių efektyvumas išaugo tik 14 procentų. Tai reiškia, kad erdvės diegti išmaniuosius sprendimus, taikyti technologijas ir taip pagerinti įmonių viduje vykstančius procesus dar apstu, tereikia išnaudoti ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamas galimybes. „Ketvirtoji pramonės revoliucija, kurios ištakos yra Vokietijoje, ir kartu su ja vykstanti skaitmeninė transformacija gamybos procesus daro efektyvesnius, lengviau valdomus ir optimizuojamus. Tai sudaro sąlygas verslo įmonėms nuosekliai didinti produktyvumą, sumažinti išteklių naudojimą. Dėl to sparčiai kinta įvairių prekių ir paslaugų kūrimo, gamybos ir pardavimų pobūdis, formuojasi kitokie ateities verslo modeliai ir keičiasi rinkos jiems konkuruoti“, – teigia Audronė Gurinskienė, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė.

Vietinės ir tarptautinės patirties dermė Ekspertų vertinimu, siekiant išlaikyti ar padidinti ligšiolinį tempą, Lietuvos įmonėms būtina dalytis sukauptomis žiniomis ir semtis tarptautinių organizacijų patirties. Tarp šiuolaikinių priemonių, galinčių padėti šalies įmonėms ir toliau sėkmingai varžytis užsienio rinkose, yra gamybos ir kitų procesų automatizacija, robotizacija, kibernetinio saugumo, 3D spausdinimo ir kitų modernių sprendimų vystymas, atspindintis ketvirtosios pramonės revoliucijos diktuojamas kryptis ir tendencijas. „Aplinka, kurioje veikia Lietuvos įmonės, šiuo metu palanki sklandžiai įgyvendinti reikalingus pokyčius ir prisitaikyti prie kintančių konkurencijos sąlygų. Lietuvos įmonių dydis signalizuoja apie jų lankstumą, turimi ištekliai ir makroekonominė situacija – apie galimybes investuoti į reikalingus pokyčius, o geografinė padėtis leidžia operatyviai pasiekti tikslines rinkas.

Be to, mūsų šalis pasižymi gerai išvystyta IT infrastruktūra, čia palyginti aukšta IT bendrovių koncentracija, veikia itin spartus internetas, o talentai imlūs naujoms technologijoms“, – sako Dovydas Zinkevičius, asociacijos INFOBALT darbo grupės „Industry 4.0“ pirmininkas.

41

Programinės įrangos milžinės „SOLIDWORKS“ vadovas: „Kalbėkime ne apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, o apie renesansą“ Viešojoje erdvėje ketvirtoji pramonės revoliucija (Industry 4.0) linksniuojama ne pirmus metus. Vis tik JAV įsikūrusios trimačio modeliavimo ir su tuo susijusių skaitmeninių procesų programinės įrangos milžinės „Dassault Systèmes SOLIDWORKS Corporation“ vadovo Giano Paolo Bassi teigimu, reikėtų šnekėti ne apie revoliuciją, o apie industrinį renesansą. „Revoliucijos yra suardančios, griaunančios, tai nėra labai malonus transformacijos būdas. Jų metu daugelis žmonių 42

kažko netenka, revoliucijos visada turi pralaimėtojus. Trys vykusios revoliucijos daliai visuomenės sukūrė naują vertę, bet išstūmė arba nuskurdino kitas dalis. Renesansas istoriškai nuo revoliucijos skyrėsi tuo, kad į veiksmo centrą pastatė žmogų, iškėlė vidurinę klasę, gamintojus, išradėjus“, – sako G. P. Bassi. Anot jo, vienas svarbiausių renesanso išradimų buvo masinės spaudos staklės, kurios suteikė galimybę plačiai sklisti žinioms. „Tokia yra mūsų ir šiuo metu vykstančių permainų

vizija – automatizacija, dirbtinis intelektas neturėtų išstumti žmonių – tai turėtų sustiprinti juos, praplėsti jų žinias ir gebėjimus“, – teigia „SOLIDWORKS“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį į kitus pokyčius, kuriuos atneša pramonės renesansas.

Sąnaudų mažinimas nebėra sėkmingo verslo variklis Visos trys iki tol buvusios pramonės revoliucijos išskirtinai stengėsi sumažinti

masinės gamybos sąnaudas. Pasak G. P. Bassi, dabar vertė jau nebekyla iš jų sumažinimo – ji kyla iš inovacijų, kurios suteikia vartotojams kuo įspūdingesnių ir įdomesnių naujų, į atskirą žmogų ir jo poreikius orientuotų potyrių. „Ketvirtoji pramonės revoliucija keičia mentalitetą ir vartojimo modelį – žmonės jau nepasitenkina vien funkcijomis, kurias atlieka masinės gamybos produktas, jie nori įgyti potyrių. Pirkdami garsių ar išskirtinių prekės ženklų produktus, žmonės renkasi ne prekę, o potyrį.

Tiesa, dažnai jis suformuotas reklamos“, – sako „SOLIDWORKS“ vadovas.

Anot G. P. Bassi, vykstant šiems pokyčiams, didžiausias pavojus kyla šalims, kurios susitelkusios į sąnaudas mažinančią gamybą: „Dėl to jau susirūpino Kinija.

Ji „Kinija 2025“ vizijoje iš „Made in China“ nori tapti „suprojektuota ir išrasta Kinijoje“ (angl. Designed and Invented in China).

Kitu atveju šalis neišgyvens. Tas pats gresia ir Pietų Korėjai. Dabar šios šalys siekia tapti vadinamosios kūrybinės ekonomikos (angl. Creative Economy) dalimi, o šiai ekonomikai vertės suteikia inovacijos, ne gamybos sąnaudų mažinimas.“

Inovacijų vertė matuojama kitaip Lankydamasis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ G. P. Bassi akcentavo, kad tokios vietos kaip ši yra geriausias pavyzdys tų pokyčių, kurie vyksta pastaruoju metu, – nuo masine produkcija grįstos ekonomikos pereinama prie tokios, kuri siekia prisitaikyti prie vartotojo, individualių jo poreikių. „Vertė yra kuriama tokiose vietose kaip „LinkMenų fabrikas“, nes čia gimsta inovacijos. Jomis pagrįsta ekonomika yra visiškai kitais parametrais paremtas vertės kūrimas. Dėl to esant naujoms sąlygoms kai kurios pramonės šakos susiduria su didžiule problema – jos gali skaitmenizuoti savo procesus, tačiau nemanau, kad vien tik tai joms padėtų sukurti daugiau vertės. Jos privalo ne tik skaitmeninti procesus, bet ir juos visiškai keisti. Seni procesai su skaitmenizavimo injekcija neišgelbės nuo per pasaulį besiritančios inovacijų bangos“, – sako jis.

Išsilavinimo svarba augs G. P. Bassi akcentuoja, kad, inovacijų reikšmei augant, švietimo reikšmė taip pat didėja. „Inovacijos dažnai gimsta netikėtai, tačiau reikia jas paskatinti, „pasėti sėklas“, ir tam geriausias būdas – per švietimą. Kuo toliau, tuo labiau fizinis darbas nebebus toks aktualus, jį pakeis automatizacija; robotai jau dabar gali atlikti daugelį darbų. Ateities darbuotojai bus labai gerai išsilavinę ir, jei visuomenė nori išgyventi ir klestėti, turi edukuoti savo piliečius. Švietimas tampa visuomenės klestėjimo pagrindu. Manau, kad tas vyksta ir Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį jis. „SOLIDWORKS Corporation“ pati aktyviai įsitraukia į švietimo procesą Lietuvoje.

Pusketvirto tūkstančio „SOLIDWORKS EDU Edition 2018-2019 Multi-Site Network“ („SOLIDWORKS EDU“) programinės įrangos licencijų 2018 m. pavasarį Lietuvos švietimo sistemai padovanojo „Dassault Systemes SOLIDWORKS Corporation“ įgaliotas techninio palaikymo ir mokymo centras Lietuvoje, kompanija „IN RE“, partnerystėje su Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacija LINPRA. VGTU inf. ir nuotr.

43

Užs.

It’s Industry 4.0!

Metalwork is no longer a dirty occupation Lina SVALDENIENĖ

Industry 4.0 Challenge: Empowering Metalworkers for Smart Factories of the Future is a three-year-long international project, co-funded by Erasmus+ Programme. Started at the end of 2016, now project is in the last stage, piloting.

www.change4industry.eu

PILOTING “Five different companies from Estonia, Latvia, Lithuania and Germany started to use the products we created during the project. First results are positive and we hope that the work which has been done by all partners is going to be successfully used in practice“, - said project manager Gintaras Rimša in Kaunas, at the 4th international conference, dedicated to Industry 4.0.

During the previous stages of the project three Baltic countries along with Germany put their efforts together to tackle skills gap of metalworkers. The main facts 44

and problems were detected: what standards of CNC (computer numerical control) operators’ qualification exist in different countries and what is missing in that qualification. Afterwards, system named Galaxy Model was created. It includes 5 sets of competencies: basic and advanced technical skills, digital skills, competences of a smart factory, change and innovation management, self learning and coaching.

Each skill in a particular set can be leveled from 3 to 5, according its importance in the workplace.

Armed with a Galaxy model, twelve participating partners - industry associations, VET providers, governmental bodies

of certification as well as private enterprises - designed a new, targeted VET (vocational education and training) programme.

All the methods and tools in this programme are based on the current skills demand. Furthermore, they are determined to cover future skills, which are going to be demanded in a smart factory of the metalworking sector.

TECH-DRIVEN INDUSTRY What makes an industrial worker qualified today is much different what it used to be a decade ago. There is less manual work, more engineering in a smart factory. The

Insights

need for advanced technology and digital skills increases every year. Metalworkers should be qualified with wide array of skills, including metal tooling knowledge, mechanical and mechatronic skills along with programming, robotics, computer-aided design and manufacturing (CAD/CAM), networking IT security and big data. Moreover, worker of smart factory is expected to be confident in change and innovation management, be able to self-learn and coach others.

“When the global market requires to increase efficiency, new challenges rise in front of each metalworking company. In engineering industry, the problem is that

professional skills in need are constantly changing. Giant concerns, such as Siemens or Continental, have a huge potential to invest to special tools for the training of human resources to increase efficiency.

But other companies, mainly SME (small and medium-sized enterprises), are not able to put so many finances and devote so much time to educate their employees”, - notices G.Rimša, project manager and chairman of management board in UAB Baltec CNC Technologies.

The learning system, developed in the project, should let enterprises of metalworking sector have qualified workers and gain competitive position within the EU.

EDUCATIONAL PRODUCTS Products, developed during project Industry 4.0 Challenge: Empowering Metalworkers for Smart Factories of the Future can be used in VET as well as directly on the job training in metalworking enterprises. Next to the VET programme, self-adaptive workbased learning system was developed.

G. Rimša points out, that CNC operating is a process of machine controlling: both programming and setting tool parameters can be considered digital skills.

So CNC operators have already been digital natives a long time ago. Seemingly it should be easy to increase their additional 45

capacities, but practice shows that even fundamentally prepared employees have some knowledge gaps. While smart factory equipment becomes more and more complicated and CNC machines are loaded with new solutions, not each employee is able to fully use its capacity, which, of course, negatively affects productivity and overall value chain.

“We must have found solution how to teach them efficiently and in shortest time possible, as CNC operators are in high demand in EU - not only EU - everywhere in the world (if one made investigation in US or China, it would be clear that skilled metalworkers are in huge demand). Not only ready-to-work metalworkers are absent any good teachers, who follows the development of the machines, do not exist

46

too.” - says project manager.

That’s why the project aimed to create new learning possibilities not only to future CNC operators, but their teachers as well.

NEW COLLAR An urge to empower metalworkers to meet that demand in the worldwide job market exists for multiple reasons. Despite the fact that VET institutions lacks constantly improving teachers and can not prepare an ideal match for a smart factory worker position, there is also a matter of old-fashioned attitude.

It used to be white and blue collars in the factories. White ones were with university degrees, mechanical engineers; blues were hard workers with jumpsuits soaked

in oil. There was straightforward hierarchy where those, whose brain is working, tell what to do to those, who work with hands.

This image, probably the remain from the industry 2.0, makes industrial sector seem like an unattractive and dirty place to work, by real and symbolic means.

For this reason, participants of the project seek to introduce a New Collar.

That should be somebody in between white and blue, somebody with a college degree in smart production. This new collar, generation of new employees, must increase attractiveness of jobs, connected with CAD/CAM implementation and involving new solutions of Industry 4.0, and finally increase competitiveness of all metal sector of countries, participating in this project.

Insights

When the global market requires to increase efficiency, new challenges rise in front of each metalworking company. In engineering industry, the problem is that professional skills in need are constantly changing.

Gintaras RimĹĄa

47

48

Tema | Topic

Politikų pažadais statomos gamyklos Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Ekonomiškai atsilikusiame Didžiasalyje (Ignalinos r.) manyta, kad iš socialinių problemų pelkės čia pavyks išbristi pastačius mineralinių izoliacinių medžiagų gamyklą. Projektas žlugo, nes jį siūlyta įgyvendinti turint mintyje daugiabučių namų renovavimą, kuris Lietuvoje vyksta vangiai. Regis, nieko konkretaus nevyksta ir Rokiškio rajone, kur neseniai buvo garsiai prabilta apie indų investicijas. Ko tuomet verti politikų pažadai apie planuojamas investicijas, numatomas statyti gamyklas ar naujas darbo vietas regionuose?

Didžiasalio depresija tęsiasi Prie Didžiasalio ir toliau klijuojama asocialių gyventojų vietovės etiketė, nes merdėjanti daugiabučių namų modernizavimo programa atbaido investuotojus, kurie galėtų čia kurti naujas darbo vietas. Daugiau nei penktadalis žmonių Didžiasalyje neturi darbo, tuščių butų apstu kiekviename daugiabutyje. Šiame, kaip dažnai sakoma, Dievo užmirštame kampelyje ketinta įkurti mineralinių izoliacinių medžiagų gamyklą. Tačiau norinčių ją statyti verslininkų neatsirado, nors Europos Sąjunga (ES) buvo numačiusi skirti dalį investicijų – per 4 mln. eurų.

Prikelti naujam gyvenimui Didžiasalį ketino bendrovė „Luido keramika“. Įmonė planavo pastatyti gamyklą ir įdarbinti kone 80 vietos gyventojų. Naujoji gamykla turėjo iškilti prieš gerą dešimtmetį uždarytos plytinės teritorijoje. Joje mineralinę vatą norėta gaminti iš Lietuvoje randamų išteklių – statybinio molio ir smėlio. Įmonė netgi buvo išsinuomojusi karjerus. „Luido keramika“ taip pat buvo sukūrusi mineralinių izoliacinių medžiagų gamybos ir atliekų technologiją. Sulaukusi ES paramos bendrovė bent 2 metus ieškojo verslininkų, kurie į gamyklos statybą galėtų investuoti beveik 12 mln. eurų.

Tačiau dėl merdinčio daugiabučių namų

modernizavimo finansuoti projektą nesutiko nei vienas bankas, be to, dalies galimų investuotojų netenkino 5 su puse metų laikotarpis, per kurį gamykla galėjo atsipirkti.

Taigi, toje vietoje, kur turėjo iškilti mineralinių izoliacinių medžiagų gamykla, tebekiurkso griuvėsių krūva. Darbo neturintys vietos gyventai baigia išardyti likusias mūro sienas, ieškodami metalo, kurį galėtų parduoti. Ypač bedarbiai piktinasi, kad Didžiasalyje gamyklos statomos tik politikų liežuviais. „Didžiasaliui žadami aukso kalnai dažniausiai prieš rinkimus. Tačiau šalies valdžia jau seniai mums pučia miglą į akis“, – sako didžiasaliečiai.

49

Photo: wikipedia.org ir esinvesticijos.lt

Lietuvos pakraštyje esanti gyvenvietė buvo prisiminta 2004 m., kai per rinkimų kampaniją ją aplankė prezidentas Valdas Adamkus. Tuomet šalies vadovas žadėjo, kad Didžiasalyje bus statoma moderni plytų ir kitų statybinių medžiagų gamykla – danų kompanija „Baltic Bridge Consulting“ netgi pristatė studiją. Planuota, kad įmonėje dirbs iki 200 žmonių, bet metai bėgo, o jokių pokyčių neįvyko. Įdomiausia, kad panašiai būna prieš kiekvienus rinkimus, po kurių politikai savo pažadus greitai pamiršta.

Pažadai žmones tik juokina „Kalbos apie gamyklą Didžiasalyje jau pritilusios. Dabar politikai žada paleisti greitąjį traukinį iš Ignalinos į Vilnių. Iš tokių šnekų labiau mąstantys žmonės tik juokiasi. Kita gyventojų dalis mandagiai patyli“, – pasakodamas juokėsi ir Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas.

Seniūno teigimu, žadėtosios gamyklos statybos buvo grynas populizmas, susijęs su tam tikrais politikų interesais. Šie esą pasibaigė, ir liko tik pažadai.

50

Seniūnijos vadovas stengiasi žmonėms paaiškinti, kad tokios gamyklos statybos nėra realios. Technologijos, kurias norėta įdiegti, žiūrint šių dienų akimis, yra pasenusios, neefektyvios. Pagal jas gaminamos plytos ar keramzitas dabar būtų aukso vertės. „Nesu aiškiaregis ir tikrai negalėčiau vienareikšmiškai pasakyti, ar ateityje išliks Didžiasalio gyvenvietė, kurioje dabar gyvena per 1200 žmonių. Turime daug nemokių gyventojų ir tuščių butų. Vieni savininkai išvykę, kiti mirę, dalis būstų perduota Turto fondui ar Mokesčių inspekcijai“, – tęsė A. Pauliukėnas.

Visuomeniniai pastatai, pavyzdžiui, mokykla, darželis, ambulatorija, yra renovuoti, tačiau tarp visų daugiabučių namų modernizuotas tik vienas vienintelis pastatas, atitikęs finansavimo kriterijus.

Seniūno žodžiais, buvo planuota renovuoti dar vieną penkiaaukštį gyvenamąjį namą, tačiau vos vienai iš Vilniaus į Didžiasalį atvykusiai šeimai paprieštaravus pastato modernizavimas baigėsi dar nė neprasidėjęs. „Politikai, ypač prieš rinkimus, gali

prižadėti visko, bet dažniausiai pažadai prasilenkia su realybe. Dažnai sakau: jei verslininkams būtume įdomūs, jie būtinai investuotų, ir netgi valdžia jų iš čia neiškrapštytų. Tačiau gyvename Lietuvos pakraštyje ir esame situacijos įkaitai“, – apgailestavo seniūnas.

Rokiškis ir Indijos investuotojai Vienu iš politikų pamėgtų triukų vadinami ir plačiai nuskambėję dviejų Indijos investuotojų ketinimai Rokiškio rajone pastatyti tekstilės ir skardinių gamyklas. Žaibo greitumu pasklido žinia, kad indai į gamyklas žada investuoti kone 200 mln. eurų ir įdarbinti apie pusantro tūkstančio žmonių. Tačiau su tokiais skaičiais nesutinka dabar jau buvęs Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis sakydamas, kad kažkas išpūtė didelį burbulą.

Nemažai abejonių kilo paaiškėjus, kad vienas investuotojų, įgyvendinantis projektą Omane, nedisponuoja laisvomis lėšomis ir turi daug skolų, o antrasis, valdantis bendroves Omane, Indijoje ir Dubajuje, panašus į apsišaukėlį.

Tema | Topic Nežiūrint į tai, ketinimų protokolas dėl numatomų projektų buvo pasirašytas, o tada ir kliuvo tuomečiam merui A. Vagoniui. Šis žingsnis buvo traktuojamas kaip pasirengimas savivaldos rinkimams. Tačiau pats buvęs meras sako, kad viskas prasidėjo nuo Lietuvos verslo konfederacijos, kurių atstovai esą pirmieji ir apžiūrėjo galimas vietas indų investicijoms. „Vieta jiems tiko. Ketinimų protokolą pasirašėme, kad susitarimas būtų pagrįstas. Dabar visus šiuos reikalus kuruoja „Investuok Lietuvoje“, – paaiškino meras, prisiminęs istoriją, jau spėjusią apaugti įvairiais gandais.

Pasak A. Vagonio, pasklido kalbų, kad meras galimus Indijos investuotojus sutiko ilsėdamasis Dubajuje, nors teigė ten niekada nebuvęs. Užkliuvo ir Rokiškio geografinė padėtis. Ekspertų teigimu, pasirinkta stambioms investicijoms ne itin tinkama

vieta, nutolusi nuo pagrindinių energetinių ir transporto mazgų. Daugybę priežasčių, kodėl didelės investicijos negali ateiti į Rokiškį, įvardijo ir patys rajono gyventojai: nėra laisvosios ekonominės zonos, nenutiestas dujotiekis, dėl didesnių elektros energijos pajėgumų tektų investuoti į transformatorių pastotę.

Maža to, labai abejotina, ar investuotojams būtų naudingas verslas Lietuvoje, jei Indijoje darbo jėga gerokai pigesnė, o, tarkime, tekstilės gamyklos toje šalyje gauna išskirtines lengvatas, kurios Lietuvoje netaikomos.

Nors indų investuotojų atėjimas į Rokiškį yra pavirtęs kone anekdotu, tuometis meras paatviravo besiderantis dar su maždaug 20-čia užsienio kompanijų, norinčių įgyvendinti maisto gamybos, metalo pramonės ir kitus projektus. Ką gi, galbūt ir pavyks. O ką apie tai mano specialistai?

Neskubėk ir būsi pirmas Žinomas ekonomistas Tadas Povilauskas mano: Rokiškio pavyzdys parodė, kad savivaldybių merai turi dar aiškiau pasakyti visuomenei, jog su potencialiais investuotojais pasirašytas ketinimų protokolas nėra įsipareigojimas investuoti. Toks dokumentas – tai tik pirmas nedidelis žingsnis, nuo kurio pradėjus reikės nueiti ilgą kelią iki realių investicijų ir projekto įgyvendinimo. „Nereikėtų pamiršti, kad tie patys investuotojai tuo pat metu dairosi savo investicijoms vietos ir kitose Lietuvos savivaldybėse ar kitose šalyse“, – pabrėžė ekonomikos specialistas.

T. Povilauskas nenorėjo spėlioti, ar Rokiškio meras turėjo subjektyvių interesų prieš savivaldos rinkimus prabilti apie galimas indų investicijas. Tačiau, analitiko manymu, tai bus gera pamoka kitų

Daugiau nei penktadalis žmonių Didžiasalyje neturi darbo, tuščių butų apstu kiekviename daugiabutyje.

51

Nereikėtų pamiršti, kad tie patys investuotojai tuo pat metu dairosi savo investicijoms vietos ir kitose Lietuvos savivaldybėse ar kitose šalyse Tadas Povilauskas

savivaldybių merams, kad reikėtų lukterėti, kol galimi investiciniai projektai įsibėgės, ir tik tuomet viešai girtis apie ateinančias investicijas.

Kita vertus, panašu, kad meras nebuvo vien tik pasyvus stebėtojas šiame procese, ir tai yra gerai. Pasak ekonomisto, pastangos rodyti iniciatyvą, bandant pritraukti investicijas, kurių dažnai trūksta ypač ekonomiškai mažiau aktyviuose regionuose, yra sveikintinas dalykas. „Manau, kad investicijų pritraukimo procedūra Lietuvoje yra ganėtinai pažengusi į priekį. Tikrai gerai dirba „Investuok Lietuvoje“, kuri padeda suderinti investuotojų ir valdžios interesus, tačiau yra kitų problemų. Vienos jų – reikiamų sklypų investuotojams suformavimas, infrastruktūros parengimas – sprendžiamos greičiau, kitos – kvalifikuotos ir ne tik darbo jėgos pasiūla – lėčiau“, – tęsė pašnekovas.

Rokiškio atveju jau nuo pat pradžių abejonių realiomis indų investicijomis šiame rajone turėjo sukelti faktas, kad „Investuok Lietuvoje“ atsisakė komentuoti šį atvejį. Anot T. Povilausko, gali būti, kad „Investuok Lietuvoje“ pasiūlė investuotojams geresnių sklypų kitose Lietuvos savivaldybėse, kur infrastruktūra jų verslui palankesnė.

Ekonomistas indų investicijas įvardijo kaip palyginti nedideles, o jų verslą – kaip neturintį didelės pridėtinės vertės. Eksperto nuomone, reikėtų šalies valdžios strategiško sprendimo, ar šiam rajonui nepakaktų dar mažesnių investicijų. Specialistas abejoja, kad tokiose 52

gamyklose ilgesniu laikotarpiu pakaktų darbuotojų. Tikėtina, kad vidutinė jų alga nebūtų didelė, todėl tokiu būdu susigrąžinti emigrantus iš užsienio, kad ilgainiui keistųsi šio regiono ekonominis veidas, kažin ar pavyktų. „Galbūt pasikartosiu, tačiau turime suvokti, kad ne visi pirminiai investicijų projektai pasiekia galutinę stadiją, ir nebūtinai tai yra šalies problema. Lemiamu veiksniu kartais gali būti tiesiog pačių investuotojų poreikių ar strategijos pokyčiai“, – pabrėžė analitikas.

Summary: It was thought that building a mineral insulation factory in economically backward Didžiasalis (Ignalina district) would eliminate social problems. The project failed because it was focused on renovation of apartments buildings, which is not popular in Lithuania. The Rokiškis district cannot be proud of any concrete advancements either, although recently people loudly spoke about Indian investments. So the question is if we can ever trust in promises of politicians when they talk about planned investments, future factories, and new jobs in the regions.

TARPTAUTINĖ SPECIALIZUOTA GAMYBOS, INOVACIJŲ IR INŽINERINIŲ SPRENDIMŲ PARODA International Specialised Exhibition of Manufacturing, Innovations and Engineering Solutions

LIETUVOS IR UŽSIENIO ĮMONIŲ PRISTATYMAI

Presentation of Lithuanian and foreign companies

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA

International conference

VERSLO KONTAKTŲ MUGĖ

Matchmaking B2B event

SEMINARAI SPECIALISTAMS

Seminars for trade visitors

Daugiau informacijos / More information: www.litexpo.lt

Efficient and clean provision of energy, as well as high operational safety and reliability, are essential requirements for energy generating systems employed by industry. Viessmann offers extensive system solutions that safeguard an economic provision of steam up to 120 tonnes per hour and heat up to 120 MW. Viessmann is the technological trailblazer for efficient energy systems. Matching components and systems are developed from a single source for each individual customer, and extended with a comprehensive range of services.

Lithuania +370 523 64 33 www.viessmann.lt

Latvia +371 675 45 292 www.viessmann.lv

Estonia +372 509 33 13 www.viessmann.ee