„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 kovas by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Išmanieji pastatai mąsto savo galva Mediniai namai ne taip jau ir bijo ugnies Pokyčiai vonios kambaryje Namai ant ratų

Kaina 5 Eur

2021 kovas (03)

STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

Langai Jūsų gyvenimui

Fotografas: Evaldas Lasys

Aliuminio langai-durys-fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu. Pagalba architektams ir statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją, pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

Krepšinio namai (Santakos 11, Kaunas). Architektai – UAB Architekrų biuras G.Natkevičius ir partneriai. Reynaers sistemos: fasadai CW 50HI+SC; langai CS77HI; priešgaisriniai gaminiai CW50FP ir CS77FP.

Together for better Reynaers Aluminium

www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

redakcijos skiltis „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Redakcijos adresas „Technopolis - Alfa“ V. Gerulaičio g. 1, Vilnius LT-08200 Tel. +370 610 39642 El. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt

Redaktorė Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė Tekstų autoriai Vida Kuzmickaitė Jokūbas Baltrukonis Lina Svaldenienė Rūta Anusevičienė Aneta Vaitkienė Portalo www.sa.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas LDesign Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39642 © SA.lt (Statyba ir architektūra) Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidžiamas nuo 1922 m.,

Kovo mėnesio numeryje Atidesni skaitytojai ir portalo sekėjai jau turbūt pastebėjo, kad šių metų pagrindiniai mūsų temų banginiai – Europos Sąjungos skelbiamas Žaliasis kursas ir su juo susijusios tvarumo temos: medinė statyba, tvarieji pastatai, išmanioji erdvė ir ketvirtosios pramonės revoliucijos bei skaitmenizacijos padiktuota inžinerija 4.0. Šiame numeryje medinės statybos rubrikoje – du straipsniai, skirti medinių pastatų gaisrinei saugai ir planuojamiems reglamento pokyčiams. Pristatomas ir kaimyninės Lenkijos architektų iš medžio konstrukcijų suprojektuotas darželis-biblioteka. Visuomeninių pastatų statyba iš medžio visame pasaulyje populiarėja, nepaisant to, kad medis yra degi medžiaga. Kokiu keliu pasuksime mes? Pasirodo, naujos vandens technologijos, paprastesnė priežiūra ir mažesnis vandens sunaudojimas yra susiję tarpusavyje. Anot Jenso J. Wischmanno, Vokietijos vonios kambarių sektoriaus asociacijos (Vereinigung Deutsche Sanitärwirtschaft) generalinio direktoriaus: „Vonios kambario nereikia kurti iš naujo, jis ir taip yra vienas švariausių namuose – dėl apdailos ir šiuolaikinių produktų, kurie šiais laikais yra standartiniai.“ Tad – kokie šie didesnės higienos standartai? Išmaniosios erdvės rubrikoje – namai, kurie tarnauja savo šeimininkui: sukuria jam palankų mikroklimatą, atsižvelgdami į jo poreikius ir daugelį kitų komforto dalykų. Taip pat šiame numeryje – nuo prabangių namų iki minimalizmu pagrįsto gyvenimo būdo ant ratų. Toks šiuolaikinio žmogaus galimybių ir poreikių diapazonas. O ką rinksitės Jūs?

dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m. Mūsų viršelyje – Naujas „Medžio stiliaus“ biuras Kaune, fotografas - Norbert Tukaj.

SĄMATOS NORMATYVAI KAINYNAI PROGRAMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

Mes socialiniuose tinkluose: @StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

architektūra

Edukacinė erdvė, kurioje susitinka miestas ir gamta

kokybiško namo DNR

Pokyčiai vonios kambaryje – jau ant slenksčio

TURINYS

objektas

Namas, mirksintis langinėmis

2 2021 kovas

tvarieji pastatai

Darbo be sienų tendencijų atspindys – verslo centras „NOVA“

išmanioji erdvė

Šiuolaikiniai pastatai mąsto savo galva

interjeras

Išskirtiniai namai. Kas šiais laikais laikoma prabanga?

4 tema Istorinė transformacija – statybų laivas suka į Žaliąjį kursą 8 forumas Prioritetas statyboms renkantis konstrukcijas – žmonių saugumas 12

architektūra Edukacinė erdvė, kurioje susitinka miestas ir gamta

medinė statyba Mediniai namai ne taip jau ir bijo ugnies, kaip atrodytų

kokybiško namo DNR Pokyčiai vonios kambaryje – jau ant slenksčio

išmanioji erdvė Šiuolaikiniai pastatai mąsto savo galva

interjeras Išskirtiniai namai. Kas šiais laikais laikoma prabanga?

objektas Namas, mirksintis langinėmis

tvarieji pastatai Darbo be sienų tendencijų atspindys – verslo centras „NOVA“

76 konkursas Tvarus demonstracinis pastatas 80 urbanistika Kuo ypatingas MO skulptūrų sodas? (I dalis)

architektūra

Modernaus minimalizmo persmelktas ąžuolo gaminių salonas Kaune

106

off-grid

Namai, keliaujantys kartu su savo šeimininku

architektūra Modernaus minimalizmo persmelktas ąžuolo gaminių salonas Kaune

infrastruktūra Visu greičiu pirmyn! Naujieji geležinkelio tiltai

102 urbanistika Kuo ypatingas MO skulptūrų sodas? (II dalis) 106 off-grid Namai, keliaujantys kartu su savo šeimininku

tema

ISTORINĖ TRANSFORMACIJA – statybų laivas suka į Žaliąjį kursą Lina SVALDENIENĖ

uropos žaliasis kursas nubrėžė aiškią ateities perspektyvą – trys pagrindiniai jo tikslai yra iki 2050 m. pasiekti nulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir nuošalyje nepalikti nė vieno žmogaus, nė vienos vietovės. Visi šie siekiai yra aktualūs ES šalių ekonomikai ir atskiriems verslo sektoriams. Sekti Europos žaliojo kurso veiksmų gairėmis ypač svarbu statybų verslui, nes šis sektorius yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Iki šių metų birželio Europos žaliojo kurso veiksmų plane numatyta peržiūrėti ir klimato politikos užmojų kryptimi keisti europines direktyvas ir reglamentus. Taip teisėkūromis priemonėmis skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos. Tai reiškia besikeičiančią statybinių medžiagų gavybą ir gamybą, naujus procesus statybose ir renovacijoje. Lietuvos vyriausybė, nekilnojamojo turto vystytojai, miškininkai, pramonė, architektai taip pat diskutuoja, kokius pokyčius Europos žaliojo kurso ambicija paskatins mūsų šalies statybų sektoriuje. Iššūkiai apibrėžti, vizija yra, sprendimai jai įgyvendinti taip pat daugiau ar mažiau aiškūs, tad lieka tiesiog pradėti veikti.

4 2021 kovas

Tvari medienos ruoša Pirmasis esminis pokytis, turįs ateiti į statybų sektorių, susijęs su medžiagiškumu. Dabar gausiai statybose naudojamo plieno ir betono gamyba yra ypač tarši. Pagrindinė medžiaga, kuria siūloma keisti plieną, betoną ir stiklą, – inžinerinė mediena. Į statybas ir renovaciją įvesti daug daugiau atsinaujinančių žaliavų užsimojusi ir Aplinkos ministerija – apie tai liudija planas iki 2024 m. valstybės perkamuose pastatuose naudoti pusę statybinių medžiagų iš atsinaujinančių šaltinių, o tai, beveik savaime suprantama, yra mediena. Taip pat siūlomos ir viešųjų pirkimų pataisos, kuriomis siekiama ženkliai padidinti žaliųjų pirkimų apimtį, tarp jų ir statybų bei statybinių medžiagų. „Mediena gali būti ideali žaliava – ji atsinaujinanti, klimatui neutrali, galinti pakeisti betoną ir plastiką. Iškyla klausimas, kaip turėtų būti tvarkomasi miškuose, kad medienos ruoša vyktų sukeliant kuo mažesnį poveikį miškų ekosistemai. Mūsų įsitikinimu, į šį klausimą reikia žiūrėti kur kas plačiau, nei vien apribojant kirtaviečių dydžius ar uždraudžiant tam tikras ūkines veiklas saugomose teritorijose“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.

Danas AUGUTIS, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras

Unspalsh nuotr.

Mediena gali būti ideali žaliava – ji atsinaujinanti, klimatui neutrali, galinti pakeisti betoną ir plastiką.

Žaliavos į ugnį ir į užsienį Jei inžinerinė mediena bus imta gausiai naudoti tiek valstybinių pastatų užsakymuose, tiek privačiame statybų sektoriuje, jei iš anksto pagaminti skydai bus imti naudoti siekiant proveržio renovuojant, medienos žaliavos kiekis neabejotinai augs. Konferencijoje „Žalioji statybų transformacija ir žaliųjų pastatų gamyba 4.0: sektoriaus plėtros

2021 m.

siūlomos finansuoti priemonės

darbotvarkė“ Linas Didžpetris, EY konsultantas, atkreipė dėmesį, kad Lietuvą vis dar dideliais kiekiais palieka rąstai arba labai mažai apdorota mediena. Tai yra, ekonomika auginama remiantis išteklių eksportu, o ne produktų su pridėtine verte eksportu. „Kalbėdami apie medienos sektorių, matome, kad rąstai arba mažai apdirbta mediena vis dar išvežama dideliais kiekiais. Žiūrėdami į miško žaliavos apskaitą, matome, kad trūksta skaidrumo. Turime pakankamai nemažą medienos – ir kartais geros, kokybiškos, perdirbti tinkamos – panaudojimą biokurui“, – medienos sektoriaus iššūkius vardijo L. Didžpetris.

Sektoriaus (ne)kompetencijos Energijos vartojimo efektyvumo didinimas – pastatų atnaujinimas (modernizavimas) 27,5 mln. Eur

Gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas) Juridinių asmenų pastatų atnaujinimas (modernizavimas)

20 mln. Eur

7,5 mln.

Eur

Šalia nurodytų iššūkių esama ir kitų, apsunkinančių statybų sektoriaus žalėjimą. Kad žiedinės ekonomikos principai būtų sėkmingai perimti statyboje, reikia įgyti naujų kompetencijų dirbant su tvariomis, organinėmis žaliavomis. Skirtingiems specialistams ir kiekvienam darbų etapui reikalingos vis kitos kompetencijos, tačiau jas vystyti reikia visiems statybų sektoriaus dalyviams, nuo pat architektų ir inžinierių-konstruktorių iki statybų aikštelės darbininkų. Architektai pripažįsta turintys mažai darbo patirties su dideliais (daugiaaukščiais) medinių konstrukcijų

tema

Energinio efektyvumo didinimo priemonės pastatais, statybininkai neapmokyti ir neįgudę rūšiuoti statybinių atliekų, o baigto pastato tvarumas dažnai vis dar matuojamas remiantis vien energine klase. Aktyviai tiek ES, tiek Lietuvoje viešinama renovacijos banga skamba kaip puiki niša žaliosioms statybų praktikoms diegti. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, atkreipia dėmesį į tai, kad nėra iki galo aišku, kaip ji bus įgyvendinama. Statistinė informacija apie statybų sektorių rodo, kad į skaitmenizaciją investuojama labai nedaug. Maža to, sektorius stipriai nukraujavęs dėl emigracijos – čia trūksta darbuotojų. Pelningumo rodikliai liudija, kad statybos sektorius per mažai uždirba, o tai tiesiogiai susiję su darbo našumu. Bendras darbo našumo vidurkis valstybėje didesnis už statybų darbo našumą. Tokios realijos perša mintį, kad dabartinis tempas ir būdai nebetinkami, reikia žvalgytis į geruosius Europos pavyzdžius ir modeliuoti pokyčius.

Mažiau darbų aikštelėje Viena pasaulyje ženklių statybų tendencijų yra statybos gaminių standartizavimas, o labiausiai gamybą auginanti medžiaga – inžinerinė mediena. Tam, kad paruošti statybiniai komponentai ar netgi dar labiau išbaigti moduliai imtų cirkuliuoti lietuviškose statybose, reikia ekosistemos, įsitikinęs L. Didžpetris. Dabar statybų ir medienos sektoriai veikia atskirai, o bendra ekosistema sujungtų žaliavų tiekėjus, pirminius ir antrinius gamintojus bei kitus grandinės dalyvius, kurie, gavę gerai paruoštą produktą, žinotų, kaip su naujomis technologijomis dirbti. Kad statybų sektoriuje įvyktų laukiamas proveržis, būtina taikyti ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimus. Gaminių standartizavimas – tai išmaniosios gamyklos virtuvė. Statybiniai komponentai turėtų būti ruošiami automatizuotose gamybos linijose, kurias valdytų įgūdžių nestokojantys darbuotojai. Taip didelė darbo dalis iš statybų aikštelių persikeltų į gamyklines patalpas, statybų ir renovacijos procesas taptų nepalyginamai greitesnis, augtų sektoriaus produktyvumas. „Panaudojus inovatyvius statybinius sprendimus, tikėtinas kaštų mažėjimas, – esmines naudas vardijo EY konsultantas, – taip pat, pirminiais vertinimais, per ateinantį dešimtmetį būtų sukurta 16 tūkst. aukštos pridėtinės vertės darbo vietų, atsivertų naujų eksporto galimybių. Vis tik svarbiausiu veiksniu reikėtų traktuoti CO2 mažinimą.“

6 2021 kovas

Gyvenamųjų namų atnaujinimas (modernizavimas)

Juridinių asmenų pastatų atnaujinimas (modernizavimas)

7,5

9,4

Daugiabučių namų modernizavimas (15–30 proc.)

0,6

Mažoji renovacija (30 proc.)

Individualių namų modernizavimas (30 proc.)

Viešųjų pastatų modernizavimas (VIPA) (30 proc.)

2,5

Privačių pastatų (įmonių) modernizavimas (VIPA) (30 proc.)

Bandomieji, parodomieji projektai valstybės užsakymu duotų aiškų toną: valstybė imtųsi statybų transformacijos lyderės vaidmens.

Privalumus rodys pavyzdžiai Įsisukusi paruoštų komponentų gamyba dar negarantuoja žaliųjų statybų įgyvendinimo Lietuvoje sėkmės. Jei tokie sprendimai nebus naudojami naujų pastatų statyboje ir renovacijoje, tai geriausiu atveju reiškia padidėjusią statybų sektoriaus eksporto apimtį. Kad šalyje imtų rastis daugiau tvarių pastatų, reikalingas jų poreikis. Klientai turi norėti tokių pastatų, tad pirmiausia sektoriaus atstovų žvilgsnis krypsta valstybės, svarbaus statybų sektoriaus kliento, pusėn. Bandomieji, parodomieji projektai valstybės užsakymu duotų aiškų toną: valstybė imtųsi statybų transformacijos lyderės vaidmens. Pasak L. Didžpetrio, statybų sektoriaus tvarumui užtikrinti reikia didinti konkurencingumą, mažinti nekuriančios vertės medienos eksportą, šalinti teisinius ir reguliavimo barjerus, kurti klasterius, pritraukti tiek privataus sektoriaus, tiek valstybės investicijas į technologijas bei kartu su mokslo bendruomene siekti transformacijos. Per kelerius artimiausius metus būtina naujais, inovatyvių statybų pavyzdžiais pademonstruoti žaliųjų statybų privalumus.

Mediniai pastatai Medinių pastatų gaisrinė sauga – kaip niekad aktuali. Nuo 2024-ųjų visi visuomeniniai pastatai mūsų šalyje turės būti statomi iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Šiuo metu plėtoti medinę statybą stabdo galiojantys normatyvai. Ar mūsų priešgaisrinės apsaugos specialistai išdrįs peržiūrėti reglamentą, remdamiesi skandinavų pavyzdžiu. p. 9

Darželis-biblioteka iš medžio konstrukcijų miško apsuptyje „The Nature Gate“ („Vartai į gamtą“). p. 12

Mediniai pastatai ne taip jau ir bijo ugnies, kaip atrodytų.

Apie tai skaitykite

Lifeofpix nuotr.

jau kitame puslapyje

↓

p. 18

Prioritetas statyboms renkantis konstrukcijas –

ŽMONIŲ SAUGUMAS Rūta ANUSEVIČIENĖ

Mūsų šalies Vyriausybė yra iškėlusi tikslą, kad nuo 2024-ųjų visi visuomeniniai pastatai bus statomi bent iš 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų, bus didinamas antrinių žaliavų naudojimas ir mažinamas statybinių atliekų kiekis. Šiuo metu bene daugiausia dėmesio skiriama ruošiant reguliacinius pokyčius, tačiau labai svarbu nepamiršti ir saugumo klausimų: plačiausiai naudojama inžinerinė mediena buvo ir liks degi medžiaga, todėl reikia ieškoti sprendimų, padedančių iš esmės padidinti medinių konstrukcijų saugumą.

8 2021 kovas

forumas forumas / 1

Atliekama idėjų ir esamo reglamentavimo inventorizacija Šalyje nustatant numatomas įgyvendinti Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos kryptis, kuriose dėmesio skiriama ir tvarios medienos ruošos veiklai, racionaliam panaudojimui, saugumui, vasario ir kovo mėnesį inicijuojami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM atstovų susitikimai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, aukštojo mokslo įstaigų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimų centro atstovais. VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamose diskusijose aktyviai dalyvauja gaisrinės saugos specialistai ir verslo atstovai. Toliau ketiname tęsti aktyvų bendradarbiavimą: siekiame įvertinti galimybes peržiūrėti galiojantį gaisrinės saugos reglamentavimą.

Pastatų naudojimo ir gaisrinės saugos reikalavimai: ką reikėtų keisti? Pastaruoju metu diskutuojama dėl galimybės šalyje leisti naudoti degiąsias konstrukcijas ir apdailą statinių statyboje. Čia svarbu atkreipti dėmesį, kad Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, siekiant nediskriminuoti atskirų medžiagų, turi būti vadovaujamasi vienu LST EN 13501 serijos standartu: jame pagal gaisro pobūdį statybos produktai skirstomi į A1, A2, B, C, D, E, F klases. Taip pat be galimų aktyvių ir pasyvių gaisrinės saugos priemonių teoriškai kaip gaisrinės saugos sudėtinę dalį galima aptarti ir gaisrų prevenciją. Tai apima gaisrinės saugos valdymą – įvertinus pavojų įprasto pastato naudojimo metu, specifinę gaisro riziką, statinio naudotojas imasi visų priemonių gaisro pavojui maksimaliai sumažinti.

Vien tik įrengti gaisrinės saugos sistemų nepakanka Įgyvendinant tvariosios statybos principus svarbu tinkamai pasirinkti ne tik medžiagas, bet ir saugos sistemas. Bendrai aktyviosioms gaisrinės saugos inžinerinėms sistemoms priskiriamos stacionariosios gaisro aptikimo ir signalizavimo, gaisrui gesinti skirtos sistemos; perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo

Vincas SASNAUSKAS, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas

Ypač svarbu pasidomėti kitų šalių, plačiai naudojančių medieną statybose, patirtimi, tačiau kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad reglamentavimas Europoje labai skiriasi. Aktualu pasiaiškinti, kokie gaisriniai tyrimai arba argumentai konkrečiose šalyse lėmė sprendimą naudoti degiąsias medžiagas statyboje.

sistemos; dūmų ir šilumos kontrolės bei statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemos. Tai yra įrenginiai, skirti mažinti gaisro grėsmę tiek žmonėms, tiek turtui. Jie reikalingi ne tik gaisrui aptikti ir gesinti, bet ir dūmams bei šilumai šalinti. Minėtąsias gaisrinės saugos inžinerines sistemas, vadovaujantis statybą reglamentuojančiais gaisrinės saugos teisės aktais, šiuo metu privaloma įrengti tam tikros paskirties statiniuose, kai viršijami statinio paskirties, tūrio, ploto ar kiti rodikliai, nurodyti teisės aktuose. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad vien tik įrengę šias sistemas statinio gaisrinės saugos visiškai neužtikrinsime. Svarbu inicijuoti diskusijas ir apie esamų pastatų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų būklę bei priežiūrą. Dažnai netinkamai prižiūrimos sistemos tiesiog neveikia. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į mūsų šalies gyventojų saugos kultūrą. Pastatuose įrengtų gaisrinės saugos inžinerinių sistemų priežiūros kokybę turėtume

vertinti kaip svarbią aplinkybę, darančią įtaką sprendimams dėl gaisrinės saugos reglamentavimo pakeitimo.

Aklai vien užsienio šalių patirtimi pasikliauti nereikėtų Ypač svarbu pasidomėti kitų šalių, plačiai naudojančių medieną statybose, patirtimi, tačiau kartu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad reglamentavimas Europoje labai skiriasi. Pastebimas proveržis Švedijoje, Estijoje, Norvegijoje, Austrijoje, tad įdomu, dėl kokių priežasčių tose šalyse pakeistas teisinis reglamentavimas, kokie motyvai tai nulėmė. Aktualu pasiaiškinti, kokie gaisriniai tyrimai arba argumentai konkrečiose šalyse lėmė sprendimą naudoti degiąsias medžiagas statyboje. Įvertinę daugybę veiksnių turime nuspręsti, ar tai būtina daryti ir mūsų šalyje, ypač turint omenyje nacionalinius gaisrinės saugos reikalavimus ir jų pagrindu šalyje vykdomas statybas.

forumas forumas / 2

Darius KVEDARAVIČIUS, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras

naudotojų saugumui. Turime sugalvoti kompensacines priemones ir rasti kompromisą. Tiesiog paimti ir parengti paprastesnius reikalavimus – lyg ir paprastas, bet kartu ir rizikingas kelias, nes prioritetas išlieka žmonių saugumas. Net nežinau, ar pagrindinis trukdis – šiandieninis teisinis reguliavimas. Gal pakeitus jį pasirodys, kad kur kas didesni trukdžiai – rinkos pasirengimas ar gyventojų nuostatos. Bet šiandien, netgi jei visi kiti trukdžiai būtų pašalinti, tai dėl gaisrinės pastatų saugos medienos negalėtume naudoti visa apimtimi – taip, kaip mes įsivaizduojame visą medinį pastatą. Pavyzdžiui, mediena pastaruoju metu naudojama tik įrengiant stogą arba derinama su betonu, kitomis konstrukcijomis.

Siekiant tikslo diskutuoti kviečiamos valdžios ir mokslo institucijos

Reabilituoti medinę statybą – remiantis skandinavų pavyzdžiu

Tikslas – 50 proc. visuomeninės paskirties pastatų nuo 2024 m. statyti iš organinių medienos medžiagų – labai ambicingas, išsiplečiantis už vienos ministerijos ribų. Tačiau jeigu kolegoms pavyks greitai įrodyti, kokie šie pokyčiai svarbūs, viskas įmanoma. Jeigu įstrigsime, tikslas bus nepasiekiamas. Tobulindami esamus ir ruošdami naujus techninius reglamentus mediniams bei tvariems pastatams, bandome pradėti nuo pagrindų – diskutuoti kviečiame visus suinteresuotus asmenis: valstybines institucijas, mokslininkus. Jau turėjome kelias konsultacijas. Taigi iš pradžių atliekama idėjų ir esamo reguliavimo inventorizacija.

Skandinavai pažengę žymiai toliau: procesą, kurį mes dar tik pradedame, – reikalavimų peržiūrą, jie atlikę jau seniai. Be to, pas juos kur kas anksčiau detalizuotas Žaliasis kursas ir tvarioji statyba. Tad aišku tik tiek, kad kol

Kaip išspręsti gaisrinės pastatų saugos problemą ir statyti saugesnius medinius pastatus? Savaime suprantama, kad šiandien naudotis neapdorotos medienos konstrukcijomis neįmanoma. Reikia pasirinkti optimalias kompensacines medžiagas, apsaugančias medieną. Turime suprasti, kad gaisrinė sauga nėra kažkieno sugalvota, tad reglamentus turime keisti taip, jog nepakenktume pastato

10 2021 kovas

kas Lietuvoje negalime statyti analogiškų kaip Skandinavijoje pastatų. Dėl to ir iškėlėme tikslą reabilituoti medinę statybą, peržvelgti griežtesnius reikalavimus, pasižiūrėti, kurie iš jų pagrįsti, o kuriuos galima sudėlioti kitaip. Remiantis skandinavų patirtimi galima peržvelgti, kokie kompensaciniai mechanizmai, kurios normos galbūt yra perteklinės. Žinoma, yra ir objektyvių veiksnių, kodėl mūsų gaisrinės saugos specialistai taip skeptiškai vertina bet kokį normų sušvelninimą. Jie žino kolegų galimybes gesinti gaisrus, ir jeigu šiandien mūsų ugniagesiai, naudodamiesi turima įranga, gali pasiekti tam tikrą rezultatą, žinoma, jie bijo situacijų, su kuriomis nėra pajėgūs susidoroti. Galbūt viena iš priežasčių – jog ugniagesiai Skandinavijos šalyse tiesiog geriau pasiruošę: jie žino, kad su tam tikro lygio, tam tikru kiekiu įrangos galės greitai ir efektyviai reaguoti. Šiuo metu, be skandinavų, dar dėmesį atkreipiame ir į austrų praktiką bei patirtį. Bus analizuojami ES šalių reglamentai. Tikimės, kad drauge su mūsų valstybinėmis institucijomis, mokslininkais, laboratorijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis galėsime rasti reikiamus sprendimus.

Turime suprasti, kad gaisrinė sauga nėra kažkieno sugalvota, tad reglamentus turime keisti taip, jog nepakenktume pastato naudotojų saugumui. Turime sugalvoti kompensacines priemones ir rasti kompromisą. Tiesiog paimti ir parengti paprastesnius reikalavimus – lyg ir paprastas, bet kartu ir rizikingas kelias, nes prioritetas išlieka žmonių saugumas.

GEZE Counter® Žmonių skaičių parduotuvėje kontroliuokite A U T O M AT I Š K A I

GEZE Counter®– tai sistema, kuri įleidimo kontrolę automatizuoja, tam panaudodama durų funkcijas. Šis sisteminis GEZE sprendimas palengvina mažmeninės prekybos įmonių veiklą valdydamas žmonių skaičių jų parduotuvėse. Vos tik pasiekiamas maksimalus parduotuvėje leidžiamas žmonių skaičius, GEZE Counter® įėjimą pradeda laikyti uždarytą. Kai vienas arba keli klientai iš parduotuvėse išeina, įleidimo kontrolės funkcija gauna sistemos nurodymą į mažmeninės prekybos zoną leisti daugiau žmonių, kol bus vėl pasiekta maksimali riba.

Varstomo si o s du r ys

S l a n k io j an čios ios du rys

Su kamos ios du rys

La nga s

Sti k li nė per tva ra

Skaityti daugiau

Pr i ei gos kontrolė i r sauga

Pa st ato automat ika

Techn in ė priežiūra 11

EDUKACINĖ ERDVĖ, kurioje susitinka miestas ir gamta 12 2021 kovas

„Entropic“ vizualizacija

architektūra

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

VIETA: Juzefuvas, Lenkija ARCHITEKTAI: „ENTROPIC“ + „Studio4SPACE“ PASTATO PLOTAS: 4800 kv. m. PROJEKTO SUKŪRIMO METAI: 2021

„ENTROPIC“, bendradarbiaudama su „Studio4SPACE“, pateikė unikalų, medžio konstrukcijomis paremtą darželio ir bibliotekos projektinį pasiūlymą – „The Nature Gate“ („Vartai į gamtą“). Projekto sklypas yra Varšuvos pakraštyje esančioje Juzefuvo savivaldybėje – unikaliame, mažame miške, su aukštomis pušimis ir subtilia ekosistema gyvenamojo priemiesčio širdyje. Išskirtinio dizaino statinys įkūnija modernaus tvarumo idėjas: daugiafunkciškumą, gamtos tausojimą, švietimą ir socialinį ryšį.

„Entropic“ vizualizacija

„Vartai į gamtą“ Projektas apima du dėžutės formos tūrius, tarpusavyje susietus siaura jungtimi, vienu metu atliekančia tiek jungiamosios žaidimų aikštelės ant stogo, tiek simbolinę barjero funkciją tarp miesto ir gamtos, žemės ir dangaus. Du pagrindiniai statinio tūriai yra optimizuoti pagal jų individualius programinius reikalavimus: siauresnėje dalyje į pietus nukreiptos darželio klasės, o erdvesnėje dalyje suprojektuotos bibliotekos patalpos. Jungiamojoje dalyje numatyta laisvesnė programa: vidinė sporto salė, darželio žaidimų erdvė ir kavinės patalpa bibliotekai. Visos pastato dalys ir jose planuojamos programos sukurtos taip, kad optimaliai išpildytų skirtingus erdvinius reikalavimus, maksimaliai padidintų vidinį komfortą, ryšį

14 2021 kovas

su aplinka ir ekonomiškumą. Projekto autorių, „ENTROPIC“ komandos, vizijoje susijungę darželis su biblioteka tarsi kuria vartus į gamtą, iš naujo atrastą parką likusioje sklypo dalyje ir kartu nukreipia į žaidimų aikštelę ant stogo bei auditoriją.

Natūralumas konstrukcijose „Vartų į gamtą“ vizija įpareigojo projekte taikyti aplinkai draugiškus sprendimus, simbolizuoti organišką gamtos natūralumą. Reljefo padiktuota architektūrinė kompozicija, natūralios apdailos medžiagos padeda statiniui darniai įsilieti į supančią aplinką. Mediena vyrauja tiek fasadų, tiek viso projekto interjero apdailoje. Negana to, pagrindines pastato laikančiąsias konstrukcijas sudaro inžinerinės medienos elementai.

Projekto išilginis pjūvis. Du dėžutės formos tūriai sujungti tarpusavyje siaura jungtimi, vienu metu atliekančia tiek jungiamosios žaidimų aikštelės ant stogo, tiek simbolinę barjero funkciją tarp miesto ir gamtos, žemės ir dangaus. Darželio atsitraukimas nuo gatvės palieka vietos visiškai naujai kampinei aikštei, veikiančiai kaip viena iš nedaugelio atvirų miesto susibūrimo vietų. Natūralios apdailos medžiagos padeda statiniui darniai įsilieti į supančią aplinką. Mediena vyrauja tiek fasadų, tiek viso projekto interjero apdailoje.

Išorinėms sienoms ir perdangoms tvirtinti pasirinktos klijuotosios medienos kolonos ir sijos, o vidinėms sienoms kryžmai sluoksniuotos medienos elementai. Kartu su keturiomis monolitinio betono šachtomis suprojektuota hibridinė konstrukcinė sistema, kuri leido architektams padidinti optimalius tarpatramius, sumažinti vidinių laikančiųjų pertvarų skaičių ir išgauti organišką konstrukcijų formą. „Medinė statyba yra bene pažangiausia statybų forma, kurią turime šiandien. Mes tvirtai tikime, kad mediena yra nepripažintas XXI amžiaus herojus. Naujausios medinės statybos technologijos suteikė

mums daugybę galimybių, kaip panaudoti medieną, kuriant projektus tiek iš aplinkosaugos, tiek iš potyrių perspektyvos, ką ir demonstruoja „The Nature Gate“, – pasakoja „ENTROPIC“ studijos įkūrėjai Magdalena Mróz ir Geoffrey Eberle. – Medinė statyba yra viena iš klimato kaitos aktyvizmo formų.“

Tikslingai išnaudota stogo aikštelė Projekto architektų teigimu, tokiame jautriame kontekste, miško apsuptyje, buvo stengtasi tikslingai išnaudoti kiekvieną pastato centimetrą, o ne išplėsti užstatymo zoną. Užuot suprojektavus žaidimų aikštelę esamo miško teritorijoje, kas lemtų išstumtą viešąją erdvę ir pakenktų ekosistemai, projekto stogo erdvė panaudota kaip didžiulė žaidimų aikštelė, išvedanti vaikus iš šešėlio į saulės apšviestą terasą. Sukurta saugi žaidimų zona, atskirta nuo viešosios parko dalies, kuri nereikalauja aptverti didelių žalių zonų plotų. Ant stogo įsikūrusi ne tik vaikų žaidimo aikštelė, bet ir vieta darželio vaikams pažinti žemės ūkio pagrindus, bioįvairovę. Savaitgaliais erdvė būtų prieinama Juzefuvo gyventojams ir taptų nauju traukos tašku Varšuvoje, stiprinančiu vietinį turizmą ir ekonomiką.

Kūrybingumas interjere Nestandartinė architektūrinė forma sukuria dvi patrauklias erdves palei jungiamosios dalies rampą. Bibliotekos pusėje ji išnaudojama sukuriant sėdimą erdvę auditorijos pavidalu ir sujungiant su daugiafunkce zona. O darželio pusėje ši rampa jungiasi su sporto sale, įėjimo zona ir valgykla. Kūrybiškai panaudota erdvė tampa vidine žaidimų aikštele.

„Entropic“ vizualizacija

Interjero apdailoje vyrauja natūralus medis. Architektai taip siekė parodyti, kad mediena yra ne tik lengva ir ekonomiška medžiaga, bet ji gali būti ir nepaprastai graži, kurianti elegantišką ir šiltą interjerą. „Pasirinkę vaikų darželio programą, mintyse turėjome viziją, kurioje auga naujos kartos, suvokiančios medieną kaip pirminę medžiagą. Mūsų projektas Juzefuvo mieste siekia parodyti medienos suteikiamą laisvę per projektuojamus „vartus“ – lenktą formą jungiamojoje dalyje“, – aiškina M. Mróz ir G. Eberle. Šios formos kuriamas pasviręs interjeras įkūnija unikalias erdvines savybes, leidžiančias kūrybiškai išnaudoti erdvę. „Nestandartiškai suprojektuotas, tarsi banguojantis interjeras ties jungiamąja darželio ir bibliotekos dalimi skatina vartotojus žaisti, bendrauti, lipti, gulėti, sėdėti, riedėti, vaidinti, čiuožti ir dar daugiau!“ – papildo „ENTROPIC“ komanda. Paprasti tūriniai elementai, tačiau maksimalios interaktyvumo galimybės.

sklypo plotus. Pastatas atsiveria tiek į urbanizuotą pusę, tiek į parką (mišką). Tuo tarpu vaikų darželio zona, įkurdinta gilesnėje sklypo dalyje, užtikrina vaikų saugumą ir sąveiką su gamta. Visų klasių langai yra nukreipti į miško pusę. Svarbus ne tik vaizdas, bet ir tokios orientacijos suteikiamos puikios dienos šviesos sąlygos. Darželio atsitraukimas nuo gatvės palieka vietos visiškai naujai kampinei aikštei, veikiančiai kaip viena iš nedaugelio atvirų miesto susibūrimo vietų, naujas socialinis branduolys mieste, kuriame iki šiol buvo skurdžiai vystomos pėsčiųjų zonos. Įėjimai į pastatą veda tiesiai per šią aikštę ir sukuria galimybes spontaniškai susitikti ir bendrauti skirtingoms grupėms žmonių. „ENTROPIC“ architektų manymu, architektūra gali tapti ypač svarbiu elementu, padedančiu kurti, vienyti bendruomenę. „Mūsų projektas skirtas ir vaikų, ir suaugusiųjų ugdymui. Jis skatina suaugusiuosius vėl užmegzti ryšį su savo vidiniu vaiku, suteikdamas erdvių žaisti, bendrauti.“

Socialinis branduolys miestui Tvarus kompaktiškumas Visas projekto sklypas, galima sakyti, padalytas į dvi zonas – viešąją su biblioteka ir parku bei privačią su vaikų darželiu ir žaidimų aikštele. Bibliotekos zona išdėstyta palei Asnykos gatvę ir taip prisideda prie gatvės patrauklumo ir pastato matomumo, nebelieka poreikio terptis į esamus žaliuosius

16 2021 kovas

„The Nature Gate“ įkūnija modernaus tvarumo idėjas: daugiafunkciškumą, švietimą, socialinį santykį ir ryšį su gamta. Architektams puikiai pavyko perteikti urbanistinio projekto viziją – jis subtiliai įsiterpia į žaliuosius miško plotus, tačiau

architektūra

Medinė statyba yra bene pažangiausia statybų forma, kurią turime šiandien. Mes tvirtai tikime, kad mediena yra nepripažintas XXI amžiaus herojus. Šis projektas – tai naujas socialinis branduolys mieste, kuriame iki šiol buvo skurdžiai vystomos pėsčiųjų zonos. Įėjimai į pastatą veda tiesiai per šią aikštę ir sukuria galimybes spontaniškai susitikti ir bendrauti skirtingoms grupėms žmonių.

Projekto aukštų planai. Du pagrindiniai tūriai yra optimizuoti pagal jų individualius programinius reikalavimus: siauresnėje dalyje į pietus nukreiptos darželio klasės, o erdvesnėje dalyje suprojektuotos bibliotekos patalpos. Jungiamojoje dalyje bendrosios patalpos: sporto salė, darželio žaidimų erdvė ir kavinė.

nekontroliuoja erdvės. Priešingai, statinys pasiduoda diktuojamai gamtos kontrolei ir skatina jos tausojimą. Kompaktiškas tūris su požemine automobilių stovėjimo aikštele ir tikslingai išnaudota stogo erdve sumažina poveikį aplinkinėms žaliosioms teritorijoms. Nauji želdiniai plėtojami neinvaziniu būdu, papildo jau esamą struktūrą. Pagrindinėje aikštėje suprojektuotas lietaus vandens infiltracinis baseinas, o pačiame pastate projektuojami technologiniai sprendimai (žaliasis stogas, saulės kolektoriai) atitinka darnaus vystymosi strategiją. Išskirtinis, jaunų architektų sukurtas „The Nature Gate“ konceptas apima modernius tvarios architektūros sprendinius. Pastatai kuriami ir šiandienai, ir ateičiai, duoda erdvės pokyčiams. „Jei reikia, pastatą galima statyti dviem etapais, pradedant tik darželio ar tik bibliotekos statymu ir vėliau tęsiant investicijas“, – pažymi M. Mróz ir G. Eberle. Jų teigimu, „The Nature Gate“ buvo eksperimentas, kaip kompaktiškai galima suprojektuoti daugiafunkcį pastatą. Tuo pat metu gerbti ekologiją buvo daugiau nei labdara – vietinė ekosistema iš tiesų yra esminis vietos kokybės kriterijus. „Įsivaizduokite klases vaikams su voverėmis ir paukščiais tiesiai už lango, beveik kaip akvariumas realiame gyvenime! Tai didžiulė nauda tiek kasdienei patirčiai, tiek švietimui. Pasaulis, kuriame miestai ir pastatai gyvena gamtos apsuptyje, o ne konkuruoja su ja, kaip yra šiandien, tai išties daug žadanti ateities vizija.“

needpix.com nuotr.

Mediniai namai ne taip jau ir bijo ugnies, kaip atrodytų Viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų ne be reikalo laikomas medis. Aneta VAITKIENĖ

Jis buvo naudojamas ne tik gyvenamiesiems namams statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui ar kanalizacijai tiesti. Ir tik kitoms statybinėms medžiagoms – tokioms kaip betonas ar keraminės plytos – įgaunant populiarumą, pradėta manyti, kad mediena turi pernelyg trumpą gyvavimo laiką.

18 2021 kovas

medinė statyba

Priimta apdoroti antipirenais

Tačiau ne viskas taip paprasta su tuo trumpaamžiškumu: antai, Rusijos šiaurėje vis dar yra išlikę rąstinių namų, kurių amžius siekia 600– 700 metų. Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, Skandinavijoje nuo seno statomi mediniai karkasiniai namai taip pat įrodo, kad gerėjančios statybinės medžiagos, modernios tendencijos ir sprendimai leidžia rasti mūrui tvirtumu lygiavertį pakaitalą. Be to, atsakingo vartojimo polinkis atsižvelgia ir į tai, kad šiuo metu mediena yra kone vienintelė savaime atsinaujinanti statybinė medžiaga. Didžiulis vaidmuo šiame medinių namų statybos renesanse atitenka miškingam šiauriniam regionui, besitęsiančiam nuo Norvegijos per Švediją, Suomiją ir europinę Rusijos dalį iki Sibiro. Iš šiauriau, šalto žemyninio klimato su vyraujančiu šiaurinių krypčių vėju atkeliavusi statybinė mediena yra mažiau porėta, pasižymi ypač geromis fizinėmis ir mechaninėmis savybėmis. Statybų specialistų teigimu, šiai puikiai statybinei medžiagai iš esmės telieka išspręsti tik du klausimus – drėgnumo ir degumo.

Ir jei drėgnumo klausimas išsprendžiamas atidžiu, tolygiu ir kokybišku pramoniniu džiovinimu, tai konstrukcinės medienos degumas Lietuvoje mažinamas apdorojant ją medžiagomis, neleidžiančiomis greitai įsidegti ir stabdančiomis ugnies plitimą per medines konstrukcijas. Tokios medžiagos vadinamos antipirenais, gaminamos įvairių druskų tirpalų pagrindu. Apdorojant medieną, antipireniniai junginiai į ją įsiskverbia ir pakeičia jos savybes ugnies ir karščio atžvilgiu. Žinoma, dar neišrastas junginys, paverčiantis medieną visiškai nedegia, tačiau yra nemažai galimybių jos degumą ženkliai sumažinti. Kaitinant antipirenu padengtą medieną, labai sumažėja išsiskiriančių lakiųjų medžiagų kiekis, o paviršiuje susidaro termoizoliacinių savybių turintis anglies sluoksnis. Tokio anglies sluoksnio šilumos laidumo koeficientas yra nedidelis, tad jis apsaugo gilesnius medienos sluoksnius nuo įkaitimo ir tolesnio medienos skilimo į degiąsias dujas ir garus. Kilus gaisrui, antipirenai pirmiausia lydosi patys ir

padengia medieną plėvele, lėtinančia jos terminį irimą. Kadangi dalis šilumos sunaudojama antipirenui išsilydyti, mediena mažiau kaista, o susidarę garai ir dujos iš dalies papildomai vėsina jos paviršių ir sumažina deguonies koncentraciją ties medienos paviršiumi. Visų šių reakcijų rezultatas paprastas: medinis namas, atsitikus nelaimei ir kilus gaisrui nuo neatsargaus elgesio, užsidegs kur kas vėliau, degs labai nenoriai ir lėtai, o degimo metu išsiskirs kur kas mažiau nuodingų dūmų. Visi namo gyventojai spės iš jo išbėgti ir galės išgelbėti daugiau daiktų, o gaisro nuostoliai bus kur kas menkesni ir jų pašalinimas kainuos mažiau. Pagal STR 2.01.04:2004 statybos produktų degumo klasifikavimo reglamentą, mediniai statybos produktai priklauso D s2, d0 klasei. Iššifravus žymėjimą, tai reiškia, kad neapdorotos medinės konstrukcijos yra degios, tačiau užsiliepsnoja palyginti sunkiai, degdamos išskiria dūmų, bet degančių dalelių nesusidaro. Panaudojus antipirenus, pasiekiama B-s1 klasė. Konstrukcinė mediena tampa sunkiai degi, jos užsiliepsnojimo temperatūra padidėja, o kai ji galų gale užsidega – išskiria labai mažai dūmų. STR 2.02.01:2004 dalyje „Gyvenamieji pastatai“ reglamentuojama, kad I, II atsparumo ugniai pastatų E, F degumo klasės (degios ir vidutiniškai bei lengvai užsiliepsnojančios) laikančiosios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiais produktais, užtikrinant ne mažesnę kaip B degumo klasę. Vadinasi, griežto apribojimo naudoti medines konstrukcijas gyvenamiesiems namams, atsižvelgiant į jų degumą, nėra. Priešingai – daugelis medinių karkasinių namų statytojų išreiškia tvirtą įsitikinimą, kad medinės konstrukcijos yra atsparesnės ugniai už metalines, o tinkamai pastatytas medinis namas, kurio statyboms buvo naudotos kokybiškos medžiagos ir priemonės, yra kur kas mažiau degus.

needpix.com nuotr.

Savaime atsinaujinantis išteklius

Tradicinėje statyboje vidutinio platumo namui įprasta naudoti 10×14 cm skerspjūvio gegnes. Siekiant atsparumo gaisrui, medieną privaloma apdoroti antipirenais. O gal pakaktų tiesiog naudoti didesnių matmenų konstrukcijas?

medinė statyba

needpix.com nuotr.

greitis yra žinomas – tai ~ 40 mm per valandą. Masyvaus skerspjūvio medinių konstrukcijų atsparumas ugniai dar didesnis. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Tad medinių elementų atsparumas ugniai iš esmės gali būti didinamas ne tiek gausiau apdorojant juos antipirenais, kiek konstrukcijoms parenkant skerspjūvius su didesne, nei paprastai, atsarga.

Apsauga skandinaviškai

Obliuota mediena kur kas glotnesnė, mažiau porėta, turi suapvalintus kampus ir liepsnai užsikabinti susidaro kur kas mažiau sąlygų.

Mediena anglėja lėtai, ir anglėjimo greitis yra žinomas – tai ~ 40 mm per valandą.

20 2021 kovas

Antipirenai – ne vienintelis pasirinkimas Kol dar nebuvo modernesnių alternatyvų, antipirenų veiksmingumą gamintojai grįsdavo bromo turinčiais junginiais, tačiau daugelis jų (tikriausiai ne be pagrindo) laikomi toksiškais. Tad augantis poreikis statybose naudoti nei aplinkai, nei žmogui nekenksmingas medžiagas paskatino gamintojus pasidairyti kitų alternatyvų. Siekiant sumažinti statybinės medienos degumą, šiuo metu daugiausia rekomenduojama naudoti mišinius, sudėtyje turinčius boro, silicio arba fosforo rūgščių ir jų druskų. Praktikoje dažniausiai naudojami vandenyje tirpūs preparatai, sudaryti iš amonio sulfato (NH4)2SO4 ir dvipakaičio amonio fosfato (NH4)2HPO4 (arba amonio hidrofosfato). Žinoma, progresui nestovint vietoje, vis daugiau antipireninių preparatų gamintojų teigia, kad jų produktai yra visiškai nekenksmingi aplinkai, ir tikriausiai yra teisūs. Tačiau šimtu procentų pasikliauti vien tik jais iš tiesų nevertėtų. Mat, kaip teigia konstrukcinės medienos gamintojai, kilus rimtam gaisrui, antipirenų poveikis prilygsta trauklapiui ar žolelių arbatai vietoj antibiotiko – jie stabdo tik medinės konstrukcijos užsidegimą. O tai, kiek laiko ši konstrukcija gaisro apimtame name išlaikys neperdegusi, nesubyrėjusi ir tuo galimai nenusinešusi žmonių gyvybių, priklauso nuo medinės konstrukcijos skerspjūvio. Medinių namų statytojų teigimu, medinių namo elementų elgsena per gaisrą yra visiškai nuspėjama. Mediena anglėja lėtai, ir anglėjimo

Skandinavijos šalyse konstrukcinės medienos apdorojimo antipirenais praktika entuziazmo taip ir nesulaukė. Antai, Norvegijoje statomų medinių namų konstrukcijoms, tam, kad jie atitiktų vietinio degumo klasės standarto reikalavimus, pakanka naudoti obliuotą medieną. Visur, net ir ten, kur natūralaus obliuoto medžio grožio niekas negalės įvertinti – karkase ir kitose vėliau visiškai uždengiamose konstrukcijose. Obliuotą, tegul ir brangesnę, medieną skandinavai renkasi ne dėl jos estetikos, o dėl geresnių priešgaisrinių savybių: ji kur kas glotnesnė, mažiau porėta, turi suapvalintus kampus ir liepsnai užsikabinti susidaro kur kas mažiau sąlygų. Obliuojama mediena išlieka gyva ir išskiria limfą, kuri vėliau, medienai džiūstant, padengia paviršių ir sudaro papildomą apsauginę plėvelę, apsunkinančią užsiliepsnojimą.

Lietuvos medinių namų statybų laukia pokyčiai? Visų šių veiksnių, be to, nuolatinės kruopščios elektrinių prietaisų ir elektros instaliacijos priežiūros ir kontrolės, skandinavams su jų šimtmečius skaičiuojančia medinių namų statybos tradicija, panašu, visiškai pakanka. Tačiau nepakanka mūsų tautiečiams. Kita vertus, netrukus ši padėtis gali pasikeisti. Mat šiemet pradėta organizuoti iniciatyvinė grupė, siūlysianti Lietuvos statybų reglamentų pokyčius tam, kad, sekdami skandinavų pavyzdžiu, medinėje statyboje galėtume ne tik atsisakyti mirkinių, bet ir iš medienos konstrukcijų statyti kur kas didesnio aukštingumo ir sudėtingumo pastatus. Iki 2023 m., kai statybose pradės būti privaloma naudoti ne mažiau kaip 60 proc. žaliųjų produktų, tikėtina, pasikeis ir priešgaisriniai statybų reglamentai bei statybų standartai.

kokybiško namo DNR

Vonios kambarys Vonios kambarys pamažu keičiasi, jame vietą pradeda rasti technologijos. Grįžę namo žmonės neturi bijoti liesti paviršių. Namai turėtų būti saugus „burbulas“. Ar naujos technologijos, padės labiau rūpintis švara ir higiena?

Šios temos plačiau nagrinėjamos

„Pexels“ nuotr.

kituose puslapiuose

↓

Ateities tualetai su jutikliais ne tik taupys vandenį, bet ir analizuos žmonių mitybos trūkumus bei siūlys sveikesnio maisto idėjas.

kokybiško namo DNR

POKYČIAI VONIOS KAMBARYJE –

Leono Garbačausko nuotr.

JAU ANT SLENKSČIO

Kokybiška potinkinė įranga yra brangesnė, bet naudojimo patogumas ir paprasta priežiūra gana greitai atperka šias investicijas. Dizainerė Aušrinė Šeibelienė.

22 2021 kovas

Aušra NYMAN

Per pastaruosius metus vartotojai jau spėjo įgyti naujų įgūdžių: kruopščiai plautis rankas grįžus iš lauko ir naudoti dezinfekcinius skysčius.O kokius lūkesčius higienai bei saugumui ir tvarumui jie puoselėja įsirengdami naują vonios kambarį? Ar naujos technologijos, kurios pastaruoju metu sparčiai veržiasi į vonios kambarį, padės labiau rūpintis švara ir higiena? Atrodo, kad dabartinė pandemija, reikšmingai apribojusi žmonių galimybes vartoti ir skirti pinigų įvairioms pramogoms, dalį jų paskatino papildomai investuoti į savo būstą. „Galime stebėti, kaip Lietuvos gyventojai aktyviai siekia pagerinti jau turimus namus, įsigyja savo pirmąjį ir ne pirmąjį būstą, turimą keičia naujesniu ar erdvesniu ir pan.“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Jo nuomone, bendras aukštas rinkos aktyvumas rodo, kad gyventojai ilgalaikėje perspektyvoje nesureikšmina pandemijos grėsmių, įsigydami būstą. Tačiau reikalavimai jo kokybei nuolat auga. Ne išimtis ir vonios kambarys.

Namai turi būti saugus „burbulas“ Latvių architektė Zanė Teterė-Šulcė redakcijai patvirtino, kad švara ir higiena šiuo metu yra labai aktualios klientams. Visų pirma domimasi klimato kontrolės ir vėdinimo sistemomis – kalbama ne tik apie oro cirkuliaciją, bet ir apie jo kokybę ir grynumą, tinkamą drėgmės lygį namuose. Taip pat žmonės daugiau dėmesio skiria tiek medžiagų ekologijai ir natūralumui, tiek lengviau valomiems paviršiams. „Kalbant apie paviršius, tikėtina, kad ir toliau bus pasirenkamos medžiagos, kurias būtų lengva valyti ir prižiūrėti, o vonios kambaryje neįgertų per daug drėgmės (pavyzdžiui, ekooda). Esmė yra ta, kad žmonės siekia apsaugoti savo namų aplinką nuo išorinių grėsmių. Grįžę namo jie neturi bijoti liesti paviršių ar kvėpuoti užterštu oru. Namai turėtų būti saugus „burbulas“, – sako architektė.

kokybiško namo DNR

Projektuojant namus, netoli lauko vestibiulio neretai būdavo numatoma WC patalpa – svečiams. Naujiems būstams tai turėtų tapti įprasta norma. „Įeinant į namus jau įprasta lengvai pasiekti praustuvę – žmonės neretai norėdavo tik įėję nusiplauti rankas, – sako Z. Teterė-Šulcė. – Tačiau dabar gali pasirodyti priimtina ar net įprasta, kad rankų dezinfekavimo priemonės jau yra iškart už lauko durų ar koridoriuje. Tokie dozatoriai tampa savarankiškais dizaino elementais ir nebegadina bendro interjero vaizdo.“ „Kalbėdami apie klimato kaitos padarinius, galime tikėtis, kad klientai taps labiau išprusę, todėl turės naujų reikalavimų, pavyzdžiui, naudoti ekologiškas medžiagas ir energiją taupančias technologijas. Problema ta, kad inovatyvios technologijos šiuo metu brangios, jos nėra prieinamos masėms. Tikrai reikia palaikančių įstatymų ir dotacijų, kad ekologiški sprendimai ir toks gyvenimo būdo pasirinkimas taptų norma“, – įsitikinusi architektė.

Problema ta, kad inovatyvios technologijos šiuo metu brangios, jos nėra prieinamos masėms. Tikrai reikia palaikančių įstatymų ir dotacijų, kad ekologiški sprendimai ir toks gyvenimo būdo pasirinkimas taptų norma. / Architektė Zanė TETERĖ-ŠULCĖ /

24 2021 kovas

Potinkiniai maišytuvai reikalauja mažiau priežiūros, nes pagrindinė maišytuvo dalis slepiama sienoje. Dizainerė Aušrinė Šeibelienė

Leono Garbačausko nuotr.

↓

Lengvai prižiūrima ekologiška „Egger“ grindų danga „GreenTec“. Plačiau apie ją skaitykite - p. 47

Higieniški sprendimai vonios ir dušo zonoje

www.roth-czech.cz/lt

Namų higienos patalpos – vonios, dušo kambariai – šiandien tampa tikromis švarumo erdvėmis. Sanitarinių produktų gamintojai ir dizaineriai ilgainiui atsigręžia į du esminius kriterijus: maksimalios higienos užtikrinimą ir energinių išteklių taupymą. Šie veiksniai lėmė, kad vis labiau įsivyrauja minimalistinės formos, tolygūs ir vientisi paviršiai, bekontaktės, energiją taupančios dušo kabinos ir maišytuvai. Vonios ir dušo įrangos gamintojas „ROTH“ pastaraisiais metais rinkai pasiūlė kelias naujoves, atliepiančias šiandienos tendencijas. Inovatyvia nanotechnologija padengta stiklo danga „RothETC“ padės užtikrinti aukštesnį higienos lygį dušo zonoje – ji ilgaamžė, nuo jos lengva nuvalyti kalkes, nereikalauja ypatingos priežiūros. Nanotechnologija išlygina natūralius stiklo griovelius, todėl tampa gerokai lengviau nuvalyti ant stiklo susikaupusius nešvarumus. Vokiečių gamintojas rinkai taip pat pristatė berėmę dušo sienelę su specialia apsaugine plėvele. Berėmė dušo sienelė suteikia erdvės pojūtį ir turi mažiau paviršių, kuriuose

galėtų kauptis bakterijos ir apnašos. Dušo sienelės išorinėje dalyje užklijuota speciali plika akimi nematoma plėvelė apsaugo nuo stiklo dalelių dūžio atveju ir maksimaliai sumažina sužeidimo riziką. Šis sprendimas pritaikomas įvairiose viešosiose įstaigose, viešbučių ir svetingumo sektoriaus įmonių sanitarinėse patalpose. Taip pat jis aktualus šeimoms su mažais vaikais. Kita naujovė – itin plonos, vos 3 mm storio aliuminio kompozicinės plokštės „Vipanel“, skirtos dušo zonai atnaujinti. Operatyvus, didelių sąnaudų nereikalaujantis sprendimas leidžia ne tik renovuoti dušo erdvę, bet ir užtikrinti jos higieniškumą. Ypač sandarias plokštes „Vipanel“ labai lengva valyti dėl jų paviršiaus apdailos ir sujungimo be siūlių. Gamintojo asortimente net 11 skirtingų dekoro rūšių: plokštės su medžio, akmens, marmuro ir betono dekoru. „ROTH“ – sanitarinių sistemų gamintojas. Įmonė priklauso Vokietijoje įsikūrusiai „Roth Industries“ grupei. Higieniškais vonios gaminiais jau džiaugiasi klientai iš 25 šalių, tarp kurių – Čekija, Vokietija, Prancūzija, Austrija ir Šveicarija.

Alvio Rozenbergo nuotr.

kokybiško namo DNR

Ką reikia žinoti kreipiantis į interjero dizainerį? Tad ar tikrai ši įranga tokia brangi, kaip teigia Z. Teterė-Šulcė? Anot kalbintų santechninės įrangos gamintojų atstovų, daugelis tiesiog nežino naujų galimybių. Tačiau suformulavus įrangos pardavėjams ar dizaineriams savo pageidavimus, būtų lengviau parinkti poreikius labiau atitinkančius produktus. Vonios kambario įranga iki šiol technologijų prasme buvo viena lėčiausiai besivystančių, tačiau pokyčiai, regis, įgauna pagreitį sulig prasidėjusia pandemija. Analogiškai, pavyzdžiui, kaip su automobiliais „Tesla“, tvarumas turėtų būti viena siekiamybių, prestižo reikalas, rodantis vartotojo sąmoningumą ir, be abejo, kuriantis pridėtinę vertę, komfortą ir kasdienį patogumą. Vystantis technologijoms, mažėja ir įrangos kaina, nes gamintojai, jausdami poreikį, jas standartizuoja ir tobulina. Rinkoje jau atsiranda ir klozeto bakelių su dviem vandenimis – švariu ir panaudotu, taip pat juose montuojami papildomi dezinfekcinių skysčių dozatoriai. Jau yra ir hidroboost technologija, kai vanduo, patenkantis į bakelį, suka specialų generatorių ir gamina elektros energiją jutikliui, kuris nuleidžia vandenį. Interjero dizainerės Aušrinės Šeibelienės užsakovai grėsmių namuose kol kas nejaučia, bet dizainerė linkusi siūlyti jiems naujausiomis technologijomis pagrįstus sprendimus, reikalaujančius mažiau priežiūros. Ypač dizainerės rekomenduojami yra potinkiniai maišytuvai, nes tuomet pagrindinė maišytuvo dalis slepiama sienoje, o matomai daliai reikia mažiau priežiūros. Taip pat dizainerė siūlo rinktis šlifuoto metalo maišytuvus, kurie paprasčiau valomi. „Savo namuose vonios kambaryje rinkomės potinkinius maišytuvus, o svečių WC – paprastą. Po kurio laiko jau apgailestavome, kad nepasirinkome potinkinių abiejose patalpose, – pasakoja Aušrinė. – Taip, jie yra brangesni, bet naudojimo patogumas ir paprasta priežiūra gana greitai atperka šias investicijas.“ Dizainerė pripažįsta, kad tiek išskirtiniai matiniai ar spalvoti vonios įrangos paviršiai, kurie dabar itin madingi, tiek technologijos nėra pigūs, bet vonios kambarys įrengiamas ne vieneriems metams, todėl ir investicijos jam reikalingos didesnės.

26 2021 kovas

Medžiagų, kurias iš tikrųjų lengva prižiūrėti, įvairovė vonios kambaryje gali būti gana didelė. Todėl jas renkantis interjeras neatrodys prastesnis. Dizainerė Z. Teterė-Šulcė.

Leono Garbačausko nuotr. Geberit nuotr.

Minimalizmas visuomet pasiteisina vonios kambaryje. Dizainerė A. Šeibelienė.

Produktų dizainerio P. Flowerso įžvalgos ateities tualetams ir vonios kambariams. • Ateities vonios kambariuose bus įdiegtos technologijos be prisilietimų, kad jos taptų higieniškesnės ir kartu leistų suvartoti mažiau vandens. • Ateityje tualetuose gali būti jutiklių, kuriais bus galima analizuoti žmonių mitybos trūkumus ir siūlyti sveikesnės mitybos idėjas. • Tualetai netgi galėtų pateikti meniu rekomendacijas ir galbūt užsakyti maisto prekes prekybos centruose. • Kai daugiau žmonių keliasi į miestą ir būstai vis mažėja, ateityje gali būti planuojamos hibridines erdvės, tokios kaip vonios kambarys ir miegamasis kartu. • Ką tai reikš produktams? Bus vystomos kvapų sugėrimo technologijos, taip pat bus siekiama padaryti dušus ar klozetus tylesnius, t. y. bus kreipiamas dėmesys ir į jų akustines ypatybes.

Technologijos vonios kambaryje nematomos – jos slepiamos pačiuose prietaisuose ir sienose.

Alvio Rozenbergo nuotr.

Bekontaktės technologijos – jau čia pat Iki šiol vyravę visuomeniniuose tualetuose, bekontakčiai maišytuvai ryžtingai žengia ir į namų erdvę. Dar praeitų metų pradžioje „New England Journal of Medicine“ atliktas tyrimas parodė, kad koronaviruso dalelės gali išgyventi iki trijų dienų naudojant nerūdijantįjį plieną ir plastiką, iki 24 valandų – ant kartono ir apie keturias valandas – ant vario. Tad, pasak Paulo Flowerso, vandens technologijos prekės ženklo „LIXIL“ vyriausiojo dizaino vadovo, bekontakčių gaminių, tokių kaip tualetai ir maišytuvai, paklausa auga, nes architektai siekia užkirsti kelią koronavirusui plisti jų pastatuose. Tai gali sumažinti pavojų užsikrėsti virusais, kurie gali išgyventi ant paviršių. Namų savininkai vis labiau domisi ir bekontakčiais klozetais. „Praeitų metų pradžioje matėme smarkiai kylantį bekontakčių gaminių, valdomų jutikliais, poreikį, taip pat kojinio pedalo ar alkūnės paspaudimu, – tvirtina P. Flowersas. – Architektai ir pastatų savininkai vis dažniau nurodo šiuos gaminius, tokių paklausimų sulaukiame ir iš pavienių klientų, kurie oro uostuose, viešbučiuose ir kitose viešosiose erdvėse matė jutikliais valdomus gaminius. Mes turime klientų, kurie kreipiasi į mus prašydami pakeisti jų pastatų maišytuvus į bekontakčius. Įmonės nori užtikrinti savo darbuotojų saugą, o higiena yra vienas svarbiausių aspektų.“ Atsižvelgdami į augantį poreikį, gamintojai į rinką paleidžia vis daugiau bekontakčių gaminių, tarp jų – maišytuvų, dušų ir tualetų. Kai kuriuose klozetuose-bidė jau yra dangčiai, kurie atsidaro ir užsidaro automatiškai, taip pat automatizuotos plovimo, džiovinimo ir praplovimo funkcijos. „Eini į vonios kambarį, o tualeto dangtis pakyla automatiškai, – sako P. Flowersas. – Po naudojimo jis praplauna ir užsidaro pats, todėl nereikia gaminio liesti rankomis. Šis pažangus tualetas taip pat nereikalauja tualetinio popieriaus.“ Anot dizainerio, nors yra medžiagų, atsparesnių bakterijoms ir virusams, galiausiai geriausias būdas sumažinti taršą – pašalinti kontakto poreikį.

28 2021 kovas

/ Architektė Zanė TETERĖ-ŠULCĖ /

Architektės Zanės Teterės-Šulcės vonios kambaryje - kiek netikėtas ir originalus lengvai prižiūrimų medžiagų derinys.

Alvio Rozenbergo nuotr.

Architektė Zanė Teterė-Šulcė

Netoli lauko įėjimo esanti higienos patalpa naujuose būstuose turi tapti įprasta norma.

Apsaugokite rankas naudodami alkūnę Daugiau higienos neliečiant maišytuvo delnais Talis® Select S

Vandens įjungimas ir išjungimas paspaudus mygtuką.

Solidus ir aiškus „Talis Select S“ maišytuvo dizainas gražiai integruojasi į vonios kambario aplinką. Be ryškaus estetiškumo jis taip pat išsiskiria ir draugiškumu higienai: vandens tekėjimo funkcija „start-stop“ gali būti aktyvuojama alkūne. Taip ne tik išlaikoma maišytuvo švara, bet ir apsisaugoma nuo bakterijų. Su „start-stop“ funkcija vanduo naudojamas tik tada, kai jo reikia. Tai pagerina higieną, taupo pinigus ir tuo pačiu apsaugo aplinką.

Temperatūra reguliuojama sukant rankenėlę. Galimybė riboti temperatūrą.

EcoSmart technologija riboja vandens sunaudojimą iki 5 l/min. Taip taupomas vanduo ir energija.

Modeliai su uždarymo ventiliu arba be jo.

Speciali antikalkinė funkcija – kalkės ir nešvarumai lengvai pašalinami perbraukus pirštu silikoninę dangą.

Įjungimas Alkūne

Talis® Select S 80 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72040000 Be uždarymo ventilio. #72041000 Daugiau informacijos: www.hansgrohe.lt

Talis® Select S 100 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72042000 Be uždarymo ventilio. #72043000

Talis® Select S 190 Maišytuvas praustuvui su uždarymo ventiliu. #72044000 Be uždarymo ventilio. #72045000

Leono Garbačausko nuotr.

kokybiško namo DNR

Interjero dizainerė Aušrinė Šeibelienė

Stalviršio ir praustuvės, išleitų iš tos pačios medžiagos priežiūra gerokai paprastesnė. Interjero dizainerė Aušrinė Šeibelienė.

Žvilgsnis į ateitį – išmanieji klozetai? Pirkdami kompiuterį, mes nesirenkame vakarykščio modelio, o norime, kad jis tarnautų mums bent kelerius metus, todėl kreipiame dėmesį į jame įdiegtas pažangiausias inovacijas. Panašus požiūris turėtų būti ir renkantis santechnikos įrangą, juolab kad čia technologinės naujovės nesivysto žaibo greičiu, palyginti su kompiuterinėmis ir įrangos nereikia taip dažnai keisti. „Jei naudojate technologiją tik dėl jos pačios, manau, kad tai nėra svarbu, – sako P. Flowersas. – Bet jeigu jūsų įžvalgomis pagrįstos inovacijos atsiranda gaminyje, tai gali būti tikrai naudinga. Vonios kambarys pamažu keičiasi, jame vietą pradeda rasti technologijos.“ Ateityje tualetuose, tikėtina, atsiras jutiklių, kad būtų galima analizuoti žmonių mitybos trūkumus ir siūlyti sveikesnės mitybos idėjas, atsiras ir kvapų sugėrimo technologijos, taip pat ir bekontakčiai gaminiai, mitybos diagnozavimas. P. Flowersas taip pat pabrėžė tvarumo svarbą – tiriamas 3D spausdinimas, kad būtų galima sumažinti medžiagų švaistymą gamybos procese, taip pat technologijos, siekiant sumažinti vandens vartojimą.

30 2021 kovas

Vonios patalpa įrengiama ne vieneriems metams, todėl ir investicijos jai reikalingos didesnės. / Interjero dizainerė Aušrinė ŠEIBELIENĖ, Lietuva /

Jack Lovel nuotr.

kokybiško namo DNR

Pažangios technologijos įtakoja ir vonios kambario estetinius sprendimus.

Įmonės archyvo nuotr.

Santechninės įrangos tendencijos: AR ATEITIS JAU ATĖJO ŠIANDIEN?

Garsus britų architektas Normanas Fosteris, paklaustas, koks bus pasaulinės pandemijos poveikis architektūrai ir dizainui, pabrėžė, kad per trumpą laiką ypač išryškės ir įsivyraus jau esamos tendencijos, tačiau šis procesas vyks daug sparčiau ir intensyviau, todėl daugelis jų gali atrodyti kaip kažkas naujo. „Ilgalaikėje perspektyvoje architektūros ir interjero sprendimuose pirmenybė turės būti teikiama higienai ir praktiškumui“, – įsitikinusi dizainerė Kelly Hoppen. „Cleanet Riva“ galima drąsiai laikyti kompanijos „Laufen“ išmaniųjų unitazų flagmanu.

„Cleanet Riva“ turi apie 30 skirtingų funkcijų, susijusių su higiena, valdymu ir komfortu. Jo viduje nėra vietų, kuriose galėtų kauptis bakterijos ar kurias būtų sunku valyti.

32 2021 kovas

Šios N. Fosterio ir K. Hoppen įžvalgos papildo viena kitą ir ypač taikliai atspindi procesus, kurie pastaruosius metus vyksta santechninės keramikos ir įrangos rinkoje. Aukščiausi higienos ir ekologiškumo standartai – viena svarbiausių architektūros ir dizaino tendencijų, kuriai žinomiausios santechninės įrangos kompanijos pastarąjį dešimtmetį skiria milžinišką dėmesį ir dideles investicijas. Nemažai revoliucinių santechninės įrangos inovacijų, skirtų higienai ir švarai, galima pamatyti viešosiose ar specialiosios paskirties, tarkim, ligoninių, sveikatingumo centrų, erdvėse. Vis dėlto priverstinė izoliacija dėl pandemijos žmones skatina atidžiau įvertinti ir savo namus: jų komfortą, funkcionalumą ir higienos standartus, o kartu atidžiau rinktis santechninę keramiką ir prietaisus. O kurios jų vertos didžiausio dėmesio?

Taupūs ir itin higieniški unitazai Vienas didžiausių iššūkių santechninės keramikos gamintojams, kaip unitazuose išlaikyti aukštus higienos standartus, nedidinant sunaudojamo vandens kiekio, o gal net jį sumažinant. Pirmas rimtas žingsnis žengtas beveik prieš dešimtmetį, kai pasirodė pirmieji unitazai, kuriuose atsisakyta įprasto vandens paskirstymo apvado – vietos, kurioje susidaro didžiausios ir sunkiausiai prieinamos bakterijų, nešvarumų sankaupos. Viena pirmųjų tokius unitazus pristačiusi šveicarų kompanija „Laufen“ juos pavadino „Rimless“, ispanų „Roca“ – „Clean Rim“, tačiau visų jų esmė ta pati: visas vidinis unitazo puodo paviršius yra atviras ir lengvai prieinamas valymui, o iš bakelio išbėgantis vanduo į puodą nukreipiamas taip, kad nuskalautų beveik visą jo paviršių, neišsiverždamas už jo ribų. Taigi šiuo sprendimu nušauti net keli zuikiai: tokiame unitaze beveik nelieka vietų, kur galėtų kauptis nešvarumai ir bakterijos, juos yra nepalyginamai lengviau valyti ir prižiūrėti, be to, jie netgi padeda taupyti vandenį, pavyzdžiui, „Laufen“ ir „Roca“ unitazams be vandens paskirstymo apvado nuplauti užtenka 3–4,5 l, tačiau šie gamintojai turi modelių, kuriems nuplauti pakanka vos 2–4 l vandens.

Išmanieji unitazai Jei „Rimless“ tipo unitazai jau tapo higienos ir komforto standartu ir privačiose, ir visuomeninėse erdvėse, tai vadinamieji išmanieji unitazai su higieninio apiplovimo ir kitomis papildomomis funkcijomis vis dar laikomi labiau prabangos, o ne pirmos būtinybės santechnikos prietaisais. Vis dėlto vonios kambario ekspertai pripažįsta, kad tik laiko klausimas, kada šie unitazai nebebus laikomi tik prabangia egzotika. Akivaizdus tokių unitazų pranašumas – integruotos bidė (higieninio apiplovimo) funkcijos, tačiau jie gali turėti ir daugiau komfortą bei aukščiausią higieną užtikrinančių funkcijų. „Cleanet Riva“ galima drąsiai laikyti kompanijos „Laufen“ išmaniųjų unitazų flagmanu. Išoriškai prietaisas primena

įprastinį unitazą, nes visos technologijos meistriškai paslėptos po keramika. Šiame unitaze reguliuojamas vandens srovės intensyvumas ir temperatūra, veikia automatinė oro gaivinimo sistema, automatinis purkštuko apsiplovimas, pritaikyta visiškai naujo lygio higienos koncepcija, kai sistema reguliariai praplaunama 70 laipsnių temperatūros vandeniu ir taip užtikrinama švara ir higiena ne tik keraminio puodo paviršiuje, bet ir visoje vandens cirkuliacinėje sistemoje. Unitazas „Cleanet Riva“ yra „Rimless“ tipo, tad jo viduje nėra vietų, kuriose galėtų kauptis bakterijos ar kurias būtų sunku valyti, negana to, jis padengtas papildomu glazūros sluoksniu LCC („Laufen Clean Coat“), kuris sumažina paviršiaus porėtumą, mikronelygumus, o kartu – galimybę nešvarumams stipriai prikibti prie tokio paviršiaus. Kitas „Laufen“ išmaniojo unitazo modelis „Cleanet Navia“ – lyg jaunesnis unitazo „Cleanet Riva“ brolis: daug kompaktiškesnis (matmenys – vos 58 x 36 cm), tačiau su visomis pagrindinėmis, taip pat į keraminį puodą integruotomis funkcijomis kaip ir „Cleanet Riva“, tarp jų nešvarumams atspari glazūra LCC, kalkinimo sistema, aiškus valdymas ir kitos. Palyginimui – jei „Cleanet Riva“ turi apie 30 skirtingų funkcijų, susijusių su higiena, valdymu ir komfortu, tai „Cleanet Navia“ sąraše jų yra apie 20, bet tai labiau privalumas nei trūkumas. Šio modelio pranašumai – kompaktiškumas, šiek tiek mažiau funkcijų, konkurencingesnė kaina. Beje, abu išmaniųjų unitazų modeliai gali būti nesudėtingai valdomi unikaliu integruotu valdikliu, nuotoliniu pulteliu ar tiesiog mobiliąja programėle telefone.

„SaphirKeramik“ santechnika pagaminta naudojant mineralą korundą, kuris keramikai suteikia neįtikėtino tvirtumo, lengvumo ir atsparumo.

Tvirtesnė keramika leido praplėsti dizaino galimybių ribas ir vėl į antrą planą stumtelėjo akmens masę, kuri nusileidžia keramikai ir atsparumu nusidėvėjimui, ir higieniškumu. Plonos naujosios keramikos sienelės leidžia gaminti daug mažesnių išorinių matmenų praustuvus, kurių poreikis pastaruoju metu auga dėl to, kad net ir mažuose tualeto kambariuose stengiamasi įrengti papildomą vietą nusiplauti rankoms.

Bekontaktės sistemos vonios kambaryje

Sanitarinės keramikos atgimimas Šimtmečius sanitarinė keramika yra pagrindinė praustuvų gamybos medžiaga, o jos populiarumas turėtų dar labiau didėti dėl aukštų higienos ir švaros palaikymo reikalavimų. Keramikos glazūra yra ekologiška, ilgaamžė, atspari įvairių chemikalų, UV spindulių, temperatūrų svyravimų poveikiui, subraižymams. Šios medžiagos paviršius beveik neįgeria jokių medžiagų, yra lengvai valomas, nepalankus veistis bakterijoms ar kitiems mikroorganizmams. Tačiau dėl savo savybių, specifinio gamybos proceso keramika iki šiol laikyta gana įnoringa, sunkiai formuojama medžiaga, tad su ja pradėjo konkuruoti įvairios kompozitinės medžiagos (liaudyje vadinamos akmens mase), kurioms galima lengvai suteikti bet kokią formą. Tačiau 2013 m. „Laufen“ inicijavo keramikos atgimimą, pristatydama revoliucinę patentuotą keramiką „SaphirKeramik“, į kurios sudėtį įtraukė korundą. Šis mineralas keramikai suteikė neįtikėtino tvirtumo, lengvumo ir atsparumo. Praustuvų iš „SaphirKeramik“ sienelių storis sumažėjo iki 4 mm, briaunų – iki 1–2 mm, o atsparumas lenkimui padidėjo net du kartus ir pradėjo varžytis su... plienu.

Beveik prieš dešimtmetį pasirodė pirmieji unitazai, kuriuose atsisakyta įprasto vandens paskirstymo apvado – vietos, kurioje susidaro didžiausios ir sunkiausiai prieinamos bakterijų, nešvarumų sankaupos. 34 2021 kovas

Įdomi tendencija – jutiklinės sistemos jau integruojamos ne tik į santechnikos prietaisus, bet ir į vonios baldus.

Bekontakčiai sprendimai (daugiausia – maišytuvai) iki šiol buvo paplitę tik visuomeninės paskirties erdvėse, ir tai daugiau vandens taupymo sumetimais. Tačiau pastaruoju metu, pasaulį krečiant pandemijai, tokių sprendimų poreikis išaugo ne tik viešosiose erdvėse, bet ir privačiuose namuose. Maišytuvai su infraraudonųjų spindulių jutikliais, kurie aktyvuoja vandens srautą priartinus ranką ir išsijungia ją atsitraukus, mums jau yra įprasti. Šveicariški „Laufen“ maišytuvai „Twintronic“ ar „Roca“ modeliai „L20-E“, „L90-E“ padeda taupyti vandenį, išvengti tiesioginio kontakto su paviršiumi, jų priežiūra gerokai paprastesnė. Populiarėja ir bekontakčiai WC nuplovimo aktyvavimo mygtukai – „Roca“ siūlo automatinius klavišus „EP-1“ ir „EP-2“, pasižyminčius minimalistiniu dizainu, intuityviu valdymu ir nesudėtingu įrengimu. Vandens nuplovimą galima pradėti priartinus ranką prie tokio klavišo arba nustačius jį veikti pilnai automatiniu režimu – tuomet nuplovimas bus aktyvuojamas priklausomai nuo laiko, kiek bus naudojamasi unitazu. Ir „Laufen“, ir „Roca“ gali pasiūlyti ir plačią bekontakčių pisuarų, kurių jutikliai išmaniai suslėpti po keramika, gamą. Naujausi „Laufen“ pisuarų modeliai yra „Rimless“ tipo, vadinasi, jie atitinka aukščiausius higieniškumo standartus ir yra itin lengvai valomi. Įdomi tendencija – jutiklinės sistemos jau integruojamos ne tik į santechnikos prietaisus, bet ir į vonios baldus, įvairius aksesuarus. Pavyzdžiui, „Roca“ veidrodyje „Prisma Confort“ integruoto šviestuvo šviesos intensyvumas reguliuojamas rankos judesiais jutiklio zonoje. Taip išvengiama tiesioginio sąlyčio su stiklo paviršiumi, priežiūra paprastesnė. Tačiau šiemet „Roca“ žengia dar toliau – ruošiasi pristatyti veidrodinę spintelę, kurios apačioje gali būti sumaniai integruoti net 3 bekontakčiai įrenginiai: vandens čiaupas, muilo putų dozatorius ir rankų džiovintuvas. Tad pasaulyje po pandemijos įvairios santechnikos inovacijos, užtikrinančios maksimalų komfortą ir aukščiausius higienos standartus, tik dar labiau populiarės ir visuomeninėse, ir privačiose erdvėse. Bet, tiesą sakant, tai nuspėti ne taip jau ir sunku. Labiau intriguoja kitas klausimas – ar gana sparčiai?

www.laufen.lt

Išmanioji erdvė Išmanieji pastatai jau nebėra erdvės, kurias paprasta valdyti kelių mygtukų paspaudimu, tai erdvės, kurių valdyti nereikia. Dirbtinio intelekto įdiegimas leidžia šiandienos išmaniesiems pastatams intuityviai reaguoti į mūsų indvidualius poreikius ir prisitaikyti prie jų.

Išsamiau su aktualijomis susipažinkite rubrikos „Išmanioji erdvė“ straipsnyje

„Pexels“ nuotr.

„Šiuolaikiniai pastatai mąsto savo galva“

↓

Modernios pastatų valdymo sistemos ir kompleksiškai sumontuoti jutikliai pastatuose atveria daugybę galimybių.

BIG Bjarke Ingels Group nuotr.

išmanioji erdvė

ŠIUOLAIKINIAI PASTATAI

mąsto savo galva

Kas šiandien yra išmanusis pastatas? Išmanieji pastatai jau nėra erdvės, kurias paprasta valdyti kelių mygtukų paspaudimu. Tai erdvės, kurių valdyti nereikia, nes jos intuityviai reaguoja į mūsų individualius poreikius ir prie jų prisitaiko. Modernios pastatų valdymo sistemos, kompleksiškai sumontuoti įrenginiai pastatuose atveria daugybę galimybių, tačiau vien jutikliai ir kameros jau nedaro pastatų išmanių. Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Dirbtinio intelekto įdiegimas yra tai, kas iš tikrųjų gali juos transformuoti. isuomenėje plačiai kalbama, kaip dirbtinis intelektas netolimoje ateityje pakeis įvairias pramonės šakas, pavyzdžiui, kibernetinį saugumą, mediciną ir gamybą. Na, o kaip architektūra? Mums jau seniai ne naujiena – išmanieji pastatai generuoja daugybę duomenų. Iš pradžių tai buvo tik jutiklių ir vaizdo kamerų duomenys, tačiau šiandien naudojantis daiktų interneto (angl. IoT; Internet of things) prietaisais naudingų duomenų galima gauti iš kiekvieno pastato kampo. Modernūs išmanieji pastatai pagrįsti ne tik duomenų rinkimu, bet ir tikslingu jų panaudojimu gyventojo, aplinkos ir pačio pastato naudai. Visa tai daro dirbtinis intelektas. Jis apdoroja

36 2021 kovas

duomenis iš įvairių šaltinių ir juos analizuoja, kad gautų vertingų operatyvinių įžvalgų. Kauno technologijos universiteto Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovo Dariaus Pupeikio manymu, kuo toliau, tuo labiau pastatai bus papildyti įvairiomis jutiklinėmis priemonėmis ir valdikliais, kurie įgalins per nuotolį stebėti ir valdyti pastato inžinerines sistemas, mikroklimato parametrus, konstrukcijas ir kt.: „Dirbtinis intelektas gebės tų jutiklių ir valdiklių duomenis apdoroti ir pateikti atitinkamą informaciją ar priimti tinkamus sprendimus. Pavyzdžiui, vaizdo stebėjimo kamera, gebėdama identifikuoti ir atskirti pašalinį asmenį patalpoje, automatiškai iškvies apsaugos pareigūnus.“

Grafito juodumo. Tikra matinė.

LS 990

JUNG klasikinio dizaino jungiklių serijos LS 990 naujiena – matinės grafito spalvos elektros instaliacijos elementai.

JUNG-GROUP.COM/GRAFITO-JUODUMO 37

išmanioji erdvė

Dirbtinio intelekto veikimas pagrįstas statistikos ir tikimybių teorijos mokslais, todėl būtinas komponentas šiuo atveju yra duomenys. Šiandien mes esame apsupti įvairių informacinės ir ryšių technologijos (IRT) prietaisų, kurie būtent ir generuoja milžinišką kiekį duomenų, tačiau susiduriame su iššūkiu tinkamai juos interpretuoti ir gauti iš viso to naudos. Čia ir pasitarnauja dirbtinis intelektas. „Dirbtinis intelektas, o tiksliau mašininio mokymosi algoritmai, gali atlikti kiekybinį prognozavimą (pavyzdžiui, numatyti energijos ar vandens suvartojimą), klasifikaciją (pavyzdžiui, atskirti, kad šeimininkas priėjo prie durų, ir jas atidaryti) ar grupavimą (pavyzdžiui, identifikuoti sklype (ne)tinkamai augančią žolę ir dozuoti vandens ir trąšų kiekį atitinkamose zonose)“, – sako D. Pupeikis. Dirbtinio intelekto kuriamos įžvalgos gali leisti naudoti pastatą efektyviau daugelyje sričių: naudojant energiją, vandenį, nustatant įvairius defektus, gedimus ir atliekant jų prevenciją, suteikiant komfortiškas mikroklimato sąlygas, tačiau tam pirmiausia reikalingi tikslingai surinkti duomenys, kuriuos renka pastate integruotos išmaniosios sistemos.

Integruotos sistemos Daug išmanių su statiniais susijusių sprendimų yra vystomi tobulinant jų programinę įrangą, taikant mašininio mokymosi galimybes, t. y. tobulinant algoritmus ir pritaikymą prie esamų informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) priemonių. Lubose sumontuoti jutikliai gali nustatyti žmonių buvimą patalpoje, tikslią vietą. Jutikliais veikianti programinė įranga siunčia visus analizuojamus duomenis saugiu, užšifruotu ryšiu į bendrą valdymo sistemą. Ši integruota sistema valdo visą jutiklių ir kitų įrenginių gyvavimo ciklą, taiko pažangias kompiuterinio matymo ir mašininio mokymosi technologijas, o šiandieniniame išmaniajame pastate naudoja ir dirbtinį intelektą, kuris patobulina pastatų automatizaciją jausdamas ir analizuodamas informaciją apie tai, kur ir kaip žmonės naudoja erdvę, kartu išlaikydamas privatumo ir duomenų saugumo standartus.

Energijos taupymo sistema Pasinaudojus integruotų sistemų duomenimis per dirbtinį intelektą, galimas efektyvus energijos poreikių valdymas, o tai yra bene svarbiausia šiuolaikinio išmaniojo pastato dalis. Tam reikalinga sistema, atliekanti tiesioginę naudojamos energijos analizę. Pirmiausia išanalizuojama, kam energija buvo panaudota, o tuomet išmatuojamas, numatomas ir optimizuojamas tos energijos suvartojimas kitam kartui. Tam panaudojama dirbtinio intelekto programinė įranga. Pavyzdžiui, norint optimizuoti pastato aušinimo ir šildymo operacijas, dirbtinio intelekto jutikliai fiksuoja realaus laiko temperatūros, energijos suvartojimo ir vartotojo veiklos pokyčius. Gauti duomenys sujungiami su kita informacija, pavyzdžiui, tai gali būti oro sąlygos, įrangos specifikacijos ir pastato architektūrinis dizainas. Remdamasis surinktais duomenimis,

38 2021 kovas

dirbtinis intelektas numato būsimus energijos vartojimo įpročius. Su laiku tokios sistemos gali tiksliai nustatyti elementus, atsakingus už pastato šilumos nuostolius.

Efektyvesnis vandens naudojimas Vandenį, kaip ir energiją, taip pat svarbu panaudoti efektyviai, jo nešvaistant. Šiandieniniai išmanieji pastatai gali ne tik paleisti vandens srovę, žmogui priartėjus prie vonios įrangos, bet ir padėti jį taupyti. Dirbtinio intelekto įrankiai fiksuoja ir analizuoja jutiklių, įmontuotų į vandens tiekimo kanalus, duomenis. Jie tikrina, ar kuri nors šeima arba biuras sunaudoja daugiau vandens, nei tikėtasi. Dirbtinio intelekto įrankis tuomet siunčia šią ataskaitą pastato valdytojui (būsto bendrijai ar savininkui), kad jis galėtų imtis veiksmų. Dirbtinis intelektas taip pat pastebi vamzdynų nuotėkius, taip išsaugodamas vandenį ir išvengdamas pastatų pažeidimų.

Gedimų prognozavimas Pastato priežiūra yra labai svarbi veikla, kuri kartais gali tapti ir pagrindine užduotimi, atsižvelgiant į pastato kompleksiškumą. Dirbtinio intelekto technologija analizuoja įvestis, tyrimo modelius ir gali nustatyti gedimus, kol jie dar net neatsirado. Pavyzdžiui, pasitelkus dirbtinį intelektą, galima apdoroti jutiklių ir kamerų užfiksuotą informaciją lifte ir taip iš anksto nustatyti, ar jis artimiausiu metu gali sugesti. Remdamasis dirbtinio intelekto analize, pastato šeimininkas gali užkirsti kelią įvairiems pažeidimams ar rimtesniems gedimams.

BIG Bjarke Ingels Group nuotr.

Būtinas komponentas – duomenys

BIG Bjarke Ingels Group nuotr.

išmanioji erdvė

Savarankiškumas neįgaliesiems

Apibendrinant Dirbtinis intelektas atveria vartus į modernius išmaniuosius pastatus – gyvenamąsias ar komercines patalpas, kurios veikia kaip sudėtingi, gyvi, duomenimis pagrįsti organizmai. Dirbtinis intelektas veikia su dideliais duomenų rinkiniais, kurių kiekvienas nuolat tobulinamas, pasitelkiant mašininio mokymosi algoritmus. Dėl tokio veikimo principo dirbtinis intelektas idealiai tinka pokyčiams prognozuoti ir naudingoms laiką, energiją, vandenį taupančioms įžvalgoms kurti. D. Pupeikis pateikia ir daugiau dirbtiniu intelektu valdomų pastatų privalumų: „Tai išaugusi gyvenimo kokybė, patogumas, racionalus ir efektyvus energinių ir kitų išteklių naudojimas, saugesnė aplinka, namas, pastatas ar statinys tampa integralia ekosistema, valdoma iš bet kurios pasaulio vietos.“ Kalbėdamas apie tokių pastatų perspektyvas Lietuvoje, Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovas prideda: „Labai svarbus žingsnis perspektyvoje Lietuvoje ir kitose šalyse būtų duomenų ir sistemų integracija. Pavyzdžiui, sujungti duomenis ir galimybes tokių metodologijų kaip statinių informacinis modeliavimas, skaitmeniniai dvyniai, daiktų internetas. Visa tai gali tapti viena didžiule ekosistema.“ Vis dėlto architektams nemenku iššūkiu gali tapti sprendimai, kaip panaudoti dirbtinį intelektą, kad jis subtiliai integruotųsi į pastato dizaino kalbą. Tam reikalingi specialūs architektūriniai ir inžineriniai sprendimai, atitinkamos IRT priemonių instaliacijos, jų priežiūra, periodiškas atnaujinimas. Tačiau tai jau nėra ateities sprendimai, o šių dienų realybė. Išmanieji pastatai yra itin svarbi sudedamoji dalis pasaulyje, kuriame nuolat vykstanti urbanizacija neduoda kito pasirinkimo, kaip tik siekti tvarios plėtros.

40 2021 kovas

DIRBTINIO INTELEKTO KURIAMA ERDVĖ, KURIOJE KLESTI ŽMONĖS, TECHNOLOGIJOS IR GAMTA „Terminus Group“ – viena pasaulyje pirmaujančių išmaniųjų paslaugų teikėjų, kuriančių naujos kartos technologijas, netolimoje ateityje persikels į specialiai jai projektuojamą dirbtinio intelekto valdomą „AI CITY“, projektuojamą Čongčinge, Kinijoje. Projekto architektai – „Bjarke Ingels Group“ šio aukštųjų technologijų miestelio viziją pristato kaip naują Kinijos inovacijų centrą, skirtą „Terminus Technologies“ ambicijoms dirbtinio intelekto, robotikos, integruotų tinklų ir duomenų srityje plėsti. „Pastaraisiais metais dirbome su keliomis pasaulyje pirmaujančiomis technologijų kompanijomis. „Džiaugiamės galėdami pristatyti savo viziją Čongčingui ir kartu su „Terminus Group“ sukurti pirmąjį reikšmingą projektą aukštųjų technologijų slėnyje, kuris taps nauju Kinijos inovacijų centru. Tai miestelis, kuriame klesti žmonės, technologijos ir gamta – erdvės, skirtos visų gyvenimui: žmonių, augalų, gyvūnų ir net dirbtiniam gyvenimui“, – sako projekto architektas ir įmonės įkūrėjas Bjarke Ingelsas.

Plačiau apie projektą kitame žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje.

↓

Dirbtinis intelektas jau suteikė daugybę priemonių ir galimybių, palengvinančių neįgaliųjų įsitraukimą į visavertį visuomeninį gyvenimą. Tai, kas jau pasiekta šioje srityje, sėkmingai pritaikoma kuriant išmaniuosius pastatus. Dirbtinio intelekto valdomi pastatai gali ne tik padaryti neįgaliųjų kasdienybę ir priežiūrą lengvesnę. Dar svarbiau, kad taip žmonėms suteikiama galimybė gyventi savarankiškai. Integruota programinė įranga sparčiai mokosi atpažinti vaizdus, garsus ir kalbines išraiškas bei į jas reaguoti. D. Pupeikio manymu, modernūs išmanieji pastatai neabejotinai atvers neįgaliesiems naujų galimybių: „Dirbtinis intelektas gali identifikuoti ne tik negalią turintį žmogų, bet ir kokia tai negalia. Tai gali padėti valdyti pastato sistemas ir šiems žmonėms pagelbėti. Pavyzdžiui, atidaryti duris žmonėms, turintiems regėjimo ar judėjimo negalią, iškviesti liftą, įjungti šviesą, automatiškai atsukti ar užsukti vandens čiaupą ir kt.“ Šiandieniniai išmanieji pastatai jau nebėra tik apie papildomą patogumą, jie įgalina paprastus kasdienius žmogaus poreikius.

Jau šiandien prieinami ateities IŠMANIŲJŲ LANGŲ Įmonės archyvo nuotr.

SPRENDIMAI

Šiandieniniai išmanieji pastatai geba individualiai pritaikyti daugybę komponentų, būtinų kokybiškam šiuolaikinio žmogaus gyvenimui ir darbui. Energijos ir išlaidų taupymas, saugumas, sveikata, komfortiškos sąlygos savarankiškam vyresniųjų ar neįgaliųjų gyvenimui – visų šių elementų nepavyktų efektyviai įgyvendinti be inovatyvių langų sprendimų. Europoje pirmaujanti PVC langų ir durų profilių sistemų gamintoja GEALAN šiandien kuria ateičiai ir siūlo naujos kartos išmaniųjų langų sistemas, prisitaikančias prie individualių gyventojo poreikių. GEALAN vėdinimo, saugumo ir automatizuoto varstymo sistemos langus padaro integralia išmaniojo pastato ekosistemos dalimi. Įvairūs patalpos sprendimai suaktyvina atitinkamų GEALAN langų ir durų veiksmus, pavyzdžiui, jutikliams užfiksavus aukštą drėgmės lygį duše, automatizuoto varstymo sistema atidaro langą, o išmanus suderinamumas su kitomis namų sistemomis duoda signalą išjungti šildymą. Automatizuoto varstymo sistema skirta tiek langams, tiek durims valdyti. Modernus GEALAN durų konceptas leidžia jas valdyti jungikliu arba tiesiog išmaniuoju įrenginiu, todėl norint atidaryti duris net nebūtina būti namuose. Ši sistema gali būti naudojama ir įėjimo, ir terasų durims, o kartu su 0 mm slenksčiu užtikrina judėjimo komfortą be barjero. Vienas esminių išmaniųjų pastatų aspektų – saugumas. Specialūs apsaugos jutikliai GEALAN-SENSE® suteikia galimybę apsaugoti lengvai prieinamus langus bei duris ir taip nors dalinai pakeisti brangią namų apsaugos sistemą. GEALAN jutikliai leidžia atsipalaiduoti ir palikti namų saugumu rūpintis išmaniajai sistemai. Dviejų tipų apsaugos jutikliai „GEALAN-SENSE® window“ ir „GEALAN-SENSE® glass“ reaguoja į skirtingus įsilaužimo pro langą būdus: lango atidarymą jį išlaužiant arba

sudaužius lango stiklą. Viskas fiksuojama elektroniniu įrenginiu, kuris įjungia garsinį signalą, o integravus su išmaniųjų namų valdymo centru netolimoje ateityje, ši sistema automatiškai informuotų namų šeimininką arba iškviestų saugos tarnybas. „GEALAN-CAIRE®“ smart vėdinimo sistemos jutikliai leidžia patalpoje automatiškai užtikrinti optimalų temperatūros, drėgmės ir šviežio oro kiekį. Decentralizuota vėdinimo sistema nepastebimai atlieka savo darbą taip, kad patalpose oras visada būtų šviežias ir švarus, o jums ne tik nereikėtų atidaryti lango, bet ir išvis apie tai galvoti. Integruota į išmaniojo pastato valdymo sistemą, GEALAN vėdinimo sistema reaguoja į aplinkos sąlygas ir kuria asmeninį komfortą individualiam naudotojui. Ateities išmanieji produktai kuriami ne tik patogumui, jie skatina integraciją. GEALAN skiria daug dėmesio tobulindama durų slenksčių technologijas, kad vartotojas turėtų kuo mažiau kliūčių judėti ne tik pastato viduje, bet ir iš ar į pastato vidų. Tai svarbu asmenims, turintiems ribotų judėjimo galimybių ar judantiems su vaiko ar prekių vėžimėliu. Integruojami beslenksčiai durų sprendimai ir automatizuotas varstymas leidžia judėti laisvai, be kliūčių. Kartu su išmaniųjų langų sistemomis, GEALAN gaminiai apima viską, ko tikimės iš šiandienos ir iš ateities išmaniųjų pastatų: komfortą, saugumą, energijos taupymą, savarankiškumą ir estetiką. Apie rytojų GEALAN galvoja jau šiandien.

www.gealan.lt

JORG nuotr.

interjeras

IŠSKIRTINIAI NAMAI Kas šiais laikais laikoma prabanga?

Aušra NYMAN

Prabangaus būsto segmentas vis dar populiarus ir tokio būsto paklausa nemažėja. Teigiama, kad svarbiausias prabangaus būsto rodiklis yra prestižinė vieta ir kvadratinio metro kaina. O kokia šiuo klausimu architektų, interjero dizainerių nuomonė? Pačio nekilnojamojo būsto kainą, be abejo, lemia vieta – t. y. miestas (Paryžius, Vilnius, Venecija, Majamis...) ir tada jame – rajonas, dažniausiai senamiestis arba ilgainiui šalia miesto susiformavęs prabangus rajonas, kaip antai, Maskvoje – Rubliovka, Vilniuje – Gulbinai, Lisabonoje – Kaskaisas. Taip pat prabangos segmentui priklauso žemės sklypai, kurie yra su įspūdingais gamtos vaizdais – prie ežero, kalnuose, pajūryje, negyvenamoje saloje, kur, pavyzdžiui, į savo

42 2021 kovas

JORG nuotr.

Namas užmiestyje. Architektai – „Ancerl Studio“.

Architektė, interjero dizainerė Edita Righetto, studijos „Righetto design“ vadovė:

„Kokybiniai daiktų parametrai ir jų teisingas santykis su interjero erdvėmis – tai svertai, kuriais matuojama tikroji prabanga.“

namus gali patekti tik privačiu kateriu. Tokiose vietose nekilnojamąjį turtą įsigyja didelių finansinių galimybių turintys žmonės. Dažnai tai iš tikrųjų ne tik tokių galimybių turintys, bet ir intelektualūs, pasaulį apkeliavę žmonės, besidomintys šiuolaikiniu menu, architektūra, muzika. Tad gavę tokį užsakymą, architektai gauna dideles galimybes suprojektuoti išties geros architektūros šiuolaikinį namą, galvodami ne apie biudžetą, o apie konceptą, apie namą kaip meno ir dizaino kūrinį. Projektuojant tokius namus, ieškomi nestandartiniai suplanavimo sprendimai, kuriant autorinę tiek vidaus, tiek fasadų apdailą, naudojamos sudėtingos konstrukcijos, netaupant nei kvadratų, nei kubatūros sąskaita. Svarbu šviesos, erdvės ir tūrių santykis, kur tarp emocijos, estetikos ir funkcionalumo ištirpsta ribos. 43

JORG nuotr.

Vienas prabangaus būsto požymių –

didelių gabaritų langai, durys, kurios gali siekti

Siekta suteikti namo gyventojams kuo daugiau komforto, naudojant kuo mažiau skirtingų medžiagų. Architektai – „Ancerl Studio“.

44 2021 kovas

iki 6 m aukščio. JORG nuotr.

Užmiesčio name interjeras buvo kuriamas su intriga. Architektai – „Ancerl Studio“.

interjeras

• Jei kalbėtume skaičiais, iš esmės prabangus būstas yra tada, kai vienam žmogui skiriama minimaliai 100 kv. m, o investicija interjerui įrengti prasideda nuo 2500 eurų/kv. m. • Prabangaus būsto planinė struktūra visų pirma pasižymi erdvine kompozicija, kuri yra lyg persiliejanti erdvė – patalpos pereina viena į kitą, dažnai prarandant ribų suvokimą tarp vidaus ir lauko. • Dar vienas požymis – daugiaplaniškumas, kai, žiūrėdamas iš skirtingų vietų, matai vis kitas skirtingas perspektyvas, kurios kuria scenas, savotiškas scenografijas. • Scenografiniai sprendimai – tai skirtingų aukščių ir šviesos šaltinių naudojimas, derinant prie interjero sprendimų. Pavyzdžiui, virš vonios montuojamas švieslangis arba stiklinė siena valgomajame, atitraukta nuo kalno šlaito, apšviesto prožektoriais, sukuria virtuvėje natūralaus peizažinio paveikslo įspūdį. • Naudojama natūrali apdaila – marmuras, akmuo, medis, betonas, metalas. • Išskirtinis bruožas – didelių gabaritų langai, durys, kurios gali siekti iki 6 m aukščio. Durys, langai yra pastato sienos, kurios atsidaro, nusistumia, taip sujungdamos arba uždarydamos erdves. • Prabangiame būste, be standartinių erdvių, tokių kaip miegamasis, vaikų kambarys ir kitų, dažnai yra projektuojamos ir poilsio ar laisvalaikio erdvės: namų kino salė, SPA zona, baseinas. Gali būti šeimininko specifiniams pomėgiams skirtų erdvių: tai erdvūs kolekcinių mašinų garažai, meno kūrinių galerijos, slapti kambariai-seifai, medžioklės kambariai. • Dažnai projektuojamos dvi virtuvės – viena techninė, skirta gamybai, kurioje dirba samdoma namų šeimininkė, kita – reprezentatyvioji, skirta daugiau svečiams, vakarėliams. Jai naudojama prabangi apdaila: natūralus marmuras, poliruotas metalas (pavyzdžiui, „Minotti cucine“, Italija). • Prabangiame būste nėra tipinio suplanavimo – koridorinės sistemos ar butą primenančių erdvių. Prabangos segmente leidžiama žaisti erdvėmis kuriant vidinius peizažus, kur atsiranda tiesiog dideli holai, vidinės terasos, skirtos meno kūriniams ar pasigrožėjimui atsiveriančia perspektyva. • Lubų aukštis taip pat nebus standartinis – 2,5–3 metrai. Dažnai naudojami atrijai, erdvės per keletą aukštų, sudėtingų konstrukcijų laiptai, švieslangiai. Aukštis gali siekti ir 15 metrų.

Kaip keičiasi prabangaus būsto samprata? Ar tiesa, kad šiais laikais prabanga yra turėti kuo mažiau daiktų ir daugiau erdvės. Ar pritartumėte ir kodėl? Daiktų kiekybė ar jų neturėjimas patys iš savęs nei kuria, nei nekuria prabangos. Kokybiniai daiktų parametrai ir jų teisingas santykis su interjero erdvėmis – tai svertai, kuriais matuojama tikroji prabanga. Prabanga yra teisingas (elegantiškas, subtilus, glamūrinis) santykis tarp erdvės ir joje esančių daiktų (baldų, šviestuvų, dekoro elementų). Tad prabangos segmente projektuotojas turi būti ne tik aukšto lygio architektas, dizaineris, bet ir ekspertas, pažįstantis gerą dizainą, žinantis pasaulinio lygio kūrėjus, prekės ženklus, besidomintis meno ir dizaino istorija. Svarbu parinkti ir rekomenduoti aukštą meninę vertę turinčius daiktus, nes prabangos segmente labai svarbi yra išliekamoji vertė. Tai – ilgalaikė investicija į architektūrą ir dizainą, kurios vertė su laiku tik auga. Pasaulyje yra net šiuolaikinės architektūros kolekcionieriai, kurie investuoja į namus kaip į meno kūrinius. Vėliau juos parduodami, labai daug uždirba.

JORG nuotr.

Kokie pagrindiniai prabangaus būsto požymiai?

Daiktų kiekis labai individualus dalykas. Dažnai prabangos segmente galima sutikti kolekcionuojamų daiktų, aukščiausio lygio dekoro detalių, paveikslų. Viskas priklauso nuo užsakovo gyvenimo būdo ir pasirinktos interjero idėjos. Aukštos meninės vertės statiniai visame pasaulyje yra labai vertinami ir atstovauja vadinamajam prabangos segmentui, pavyzdžiui, design viešbučiai lankomi net ir atokiausiose vietose, o už kambarį mokamos tūkstantinės sumos. Tad kodėl toks viešbutis negalėtų atsirasti ir Lietuvos miške?

Šiuolaikinė prabanga ir yra ne kas kita, o tyli elegancija, švarios linijos ir pati aukščiausia, premium klasės kokybė ir dizainas.

Kokios yra šiuolaikinės apdailos medžiagos, kurių anksčiau nebuvo ar buvo mažai naudojamos, o šiuo metu labai populiarios? Kas dabar dominuoja Milano ir kitų garsiausius dizainerius buriančių miestų namų interjeruose?

46 2021 kovas

Namas Australijoje. Architektai „State of Kin“. Plačiau apie ją skiatykite p. 48

↓

Mes surengėme kelis pristatymus architektams iš prabangių ekspozicinių erdvių Milane ir Londone. Pristatėme prekės ženklus „Ariostea“, „Pentalight“, „Casaldi“, „Arrital“ ir kitus. Deja, karantinas pakoregavo planus. Šiandien POSITIVO renginiai persikėlė į virtualią erdvę. Planuojame kitą susitikimą OIKOS lauko durų gamintojų salone, kur lauko durys gali siekti net 6 m aukščio, o plotis – 3 metrus. Tai prabangiame segmente dirbantis prekės ženklas. Tokių durų kainos prasideda nuo 10 000 ir gali kainuoti net iki 100 000 eurų. Jos gali būti iš marmuro, šviečiančios, suprojektuotos pagal pastato sienų apdailas. Šių durų modelius matau garsiausių ir gražiausių pasaulio pastatų fasaduose. Labai norisi tokiuose renginiuose matyti ne tik architektus ir dizainerius, bet ir Lietuvos verslininkus. Šie renginiai buvo skirti galimybėms parodyti, supažindinti su prabanga, kuri nėra paauksuota, bet atstovauja aukščiausio lygio dizaino pasauliui. Pademonstruoti, kad po prabangiais ženklais slepiasi istorija, technologijos, garsūs pasaulinio lygio kūrėjai. Norisi turėti dialogą su savo klientu, tuomet galima koncentruotis į kūrybiškumą ir sukurti išties prabangą, nepavaldžią laikui ir stereotipams.

Jack Lovel nuotr.

Mūsų portalas sa.lt prieš metus tiesiogiai transliavo Jūsų organizuojamus POSITIVO renginius iš Milano ir kitų miestų baldų ir apdailos medžiagų salonų su prabangiam būstui skirtais interjero elementais. Ar pasiteisino šis projektas? Kokia buvo visuomenės reakcija, ar sulaukėte atgarsių?

Prabangos segmente nėra didelių skirtumų tarp to, kas buvo naudojama prieš šimtmetį (The Barcelona Pavilion By Ludwig Mies Van Der Rohe) ir dabar (marmuras, natūralus akmuo, medis, betonas, stiklas). Vadinamoji šiuolaikinė prabanga ir yra ne kas kita, o tyli elegancija, švarios linijos ir pati aukščiausia, premium klasės kokybė ir dizainas. Gaila, bet Lietuvoje šia sąvoka apibūdinami amerikietiško kičo interjerai... Kokios naujienos? Tai tiesiog nauji modeliai, naujos kolekcijos. Garsūs dizaino namai turi savo filosofiją bei atpažįstamą braižą pagal

estetines linijas, kuriomis vadovaujasi jas kuriantys dizaineriai ir architektai. Tad tikriems dizaino žinovams nesunku atpažinti baldus ar interjero detales, įvertinti, ar tai kopijos, ar žemo arba vidutinio lygio baldai. Smagu, kad iš esmės pasaulinės tendencijos šiandien keičia patį pirkimo būdą – verčiau renkamasi mažiau, bet kokybiškų interjero elementų, atsisakoma pigių interjero dekorų. Dar viena gera tendencija – „klasikinio“, t. y. istorizmo stiliaus, kuris mėgdžioja baroką, renesansą ir kitus praeities stilius, baldų ir aksesuarų gamyba pasaulyje sumažėjo apie 30 procentų.

Naujos technologijos ir aukščiausi ekologijos standartai:

„Egger“ grindų danga „GreenTec“ Tvarumas ir ekologiškumas šiandien tapo neatsiejama dalimi statant ir įrengiant naujus gyvenamuosius ar komercinius pastatus. Namų apdailos priemonių gamintojai nuosekliai analizuoja kasmet kintančius rinkos standartus, vartotojų lūkesčius ir ieško inovatyvių sprendimų. Šie veiksniai lėmė spartų grindų dangų technologijų vystymąsi ir joms keliamus itin aukštus architektūrinius bei ekologinius reikalavimus.

Austrų kompanija „Egger“, atsižvelgusi tiek į tvarios gamybos procesus, tiek į sveikatos ir ekologijos iššūkius, rinkai pristatė multimodalinę grindų dangą „Egger PRO Design „GreenTec“. Naujoji danga tapo ne tik stilingu biuro ar namų akcentu, bet ir visiškai atitinka visus šiuolaikinio vartotojo poreikius: yra palanki aplinkai, ypač tvirta, atspari dėvėjimuisi ir išsiskiria žema šilumine varža. Dangos paviršius laminuotas autentišką išvaizdą suteikiančiu sluoksniu. Grindų danga „GreenTec“ savo sudėtimi yra draugiškesnė gamtai nei standartiniai grindų produktai iš plastiko. Net 67 proc. gaminyje naudojamų medžiagų yra iš atsinaujinančių išteklių, sudėtyje 100 proc. nėra jokių PVC ir plastifikatorių. Gaminant plokštę šiai grindų dangai naudojama mediena iš sertifikuotų tvarių miškų, o didžiąją dalį plokštės rišiklių sudaro natūralios spygliuočių dervos, todėl palaikomas optimalus patalpų mikroklimatas. Natūralūs rišikliai produktui suteikia išskirtinį atsparumą drėgmei. Gamintojo atlikti testai parodė, kad į vandenį panardinta lentutė nepradeda keisti formos net iki 72 valandų, todėl ji gali būti montuojama ir vonios kambaryje.

Pažanga derinama su grindų dangos universalumu Projektuojant ir įrengiant grindis būtina atsižvelgti į joms keliamus specialiuosius reikalavimus, jų ekonomiškumą, apsaugą nuo triukšmo ir šiluminius techninius reikalavimus. Svarbu tai, kad projektuojant grindis rekomenduojama kuo žemesnė varža, kuri taupo šilumos atidavimo sąnaudas,

sukuria mažesnę akumuliaciją. „GreenTec“ 7,5 mm storio danga su jau integruotu aukšto tankumo kamštiniu paklotu turi 0,05 m2 K/W šiluminę varžą ir drąsiai konkuruoja su viniline grindų danga. Naujoji danga atitinka 33-ią grindų atsparumo klasę, todėl ją renkasi pageidaujantys užtikrinto ilgalaikio tarnavimo namuose ir komercinėse patalpose. Dėl integruoto kamštinio pakloto „GreenTec“ labai gerai absorbuoja vaikščiojimo smūgio garsą ir suteikia akustinį komfortą. Grindų atsparumą dar labiau padidina tai, kad grindų danga turi ne tik užraktų sistemą, leidžiančią dangą kloti plaukiojančiu būdu, bet ir yra aprobuota klijuoti tam tinkamais klijais. Tai suteikia galimybę ją kloti ir aukštesnio judėjimo intensyvumo patalpose, kai reikia užtikrinti, kad grindų konstrukcija atlaikys didelį vaikščiojimo krūvį. Dėl savo funkcionalumo multimodalinė grindų danga „GreenTec“ sumontuojama taip pat greitai kaip įprasta laminuotoji grindų danga. „Grindų arsenalas“ nuo 1996-ųjų klientams siūlo platų grindų dangų pasirinkimą. Bendrovės tikslas – rinkai pristatyti tik novatoriškus, ilgaamžius ir tvarius produktus, pagamintus iš natūralių ir atsinaujinančių medžiagų. Šiandien įmonė atstovauja „Egger“ ir kitiems visame pasaulyje gerai žinomiems, kokybiška produkcija išsiskiriantiems grindų dangų gamintojams.

www.grinduarsenalas.lt

NAMAS, mirksintis langinėmis Šį namą šiuolaikinei šeimai suprojektavo australų studija „State of Kin“. Jis buvo kuriamas žvelgiant į ateitį, kad šeima ilgus metus be rūpesčių gyventų saulės užlietuose kambariuose, įstabių meno ir dizaino kūrinių apsuptyje. Ne efektingas dekoras ar stereotipiški „madingi“ interjero sprendimai, o dėmesys čia gyvenančių žmonių vertybėms, tyli elegancija ir apgalvotas kokybiškų daiktų bei erdvių santykis sukuria ypatingą, neapčiuopiamą trauką šiems namams.

48 2021 kovas

Jack Lovel nuotr.

objektas

Langinių judesys sukuria papildomą emociją, suteikia namams netikėtą animacinę dimensiją, taip pat leidžia gyventojams mėgautis šešėliu ir privatumu karštesnėmis dienomis.

Didžiausias projekto autorių siekis buvo

organizuoti efektyvų

šviesos bei oro patekimą į kiekvieną subalansuotą erdvės kampelį ir sukurti įdomias perspektyvas visuose namuose.

Išnaudoti reljefo ypatumai Pastatas įrengtas gana urbanizuotoje Vemblio miesto teritorijoje, netoli miestiečių pamėgto Mongero ežero. Siauras sklypas stačiu šlaitu buvo iššūkis projekto autorėms Alessandrai French ir Arai Solomone (projektavimo ir statybos įmonės „State of Kin“ architektėms), nukreipęs jas pačia palankiausia linkme – išnaudoti reljefo ypatumus, įkomponuojant namą į šlaitą, naudojant įvairius pastato lygius, sąveikaujančius tarpusavyje. Didžiausias projekto autorių siekis buvo organizuoti efektyvų šviesos bei oro patekimą į kiekvieną subalansuotą erdvės kampelį ir sukurti įdomias perspektyvas visuose namuose.

Jack Lovel nuotr.

Pastato viduje vyrauja neperkrautų ir nesutaupytų erdvių elegancija ir ramybė.

Šiluma ir spalvos iš lauko zonos švelniai patenka į valgomąjį, kurio charakterį apibūdina nepriekaištingas prancūzų dizainerės Ingos Sempé kompanijai „Golrano“ sukurtas kilimas kolekcijai „Meteo Rug“, ant kurio puikuojasi tamsi stalo ir kėdžių versija „Moroso Mathilda“. Visą šią kompoziciją vainikuoja modernus tapybos darbas.

50 2021 kovas

objektas Svetainė. P. Urquiolos „Moroso Gogan Sofa“ buvo pasirinkta gyvenamajai erdvei antrame aukšte – įrengtai virš miegamųjų. Sofos pavadinimas kilęs iš gamtos – japoniškai taip vadinasi vėjo ir vandens per laiką nugludinti akmenys.

„Moroso Gogan Sofa“ puikiai dera su foteliu „Fjord“ (vienu pirmųjų ir žymiausių dizainerės sukurtų fotelių) ir smagia kilimėlio „Visioni“ spalva, kompoziciją vainikuoja italų „VV Cinquanta“ šviestuvas, suprojektuotas architekto Vittoriano Viganno dar 1951 m. ir pagamintas kompanijos „Astep“.

Valgomojo baldų slankiųjų durų motyvas atkartoja langinių struktūrą, taip sujungdamas vidų ir išorę.

Galimybė kurti įvairius scenarijus viduje ir lauke Išskirtiniu namo bruožu išorėje tapo įspūdingų gabaritų medinės ažūrinės langinės, nuo kurių ir kilo namo pavadinimas („Shutter house“). Automatiškai valdomos langinės ne tik suteikia privatumo namo erdvėms, bet ir leidžia kontroliuoti bei įgyvendinti skirtingus scenarijus tiek būnant lauke, tiek viduje ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais į gretimą ežerą. Langinių judesys sukuria papildomą emociją, suteikia namams netikėtą animacinę dimensiją, taip pat leidžia gyventojams mėgautis šešėliu ir privatumu karštesnėmis dienomis. Jau nekalbant apie tai, kad fasadai įgauna tarsi dar vieną sluoksnį, pabrėžia tarpinių balkonų ir terasų erdvių gylį bei sukuria fasadus papuošiantį šviesos ir šešėlių žaismą.

objektas Laiptinės erdvė, kaip ir kitos namo patalpos, dekoruota originaliais meno ir dizaino kūriniais.

Laiptinės „šachta“ per tris aukštus. Ši erdvė papuošta originaliais meno ir dizaino kūriniais. Įkvėpta „Fordite“ (automobilių pramonės) medžiagų, žymi ispanų dizainerė P. Urquiola parodo panašų požiūrį į tvarumą, kurdama kilimėlių, kurie sujungia dizaino elementus ir meno kūrinius į bendrą visumą namo interjere, kolekciją.

52 2021 kovas

objektas Namų erdves užpildo žymių dizainerių kūriniai

Jack Lovel nuotr.

Pastato viduje vyrauja neperkrautų ir nesutaupytų erdvių elegancija ir ramybė. Patalpos išdėstytos taip, kad būtų pakankamai vietos bendriems susibūrimams viršutiniuose aukštuose, sukuriant ramesnę privačią miegamųjų zoną pirmame aukšte. Cokoliniame aukšte yra garažas keturiems automobiliams, vyno rūsys ir prieangis į įspūdingą trijų aukštų ertmę, kur matyti visus lygius jungianti laiptinė. Pirmame aukšte, arba antrame lygyje, yra keturi miegamieji, trys vonios kambariai, skalbykla ir galerija su jaukiu vidiniu kiemu ir balkonu kiekvienam miegamajam. Pagrindiniame miegamajame įrengta naujausia Patricios Urquoilos lova „Tendre“, sukurta kultiniam italų baldų gamintojui „Moroso“. Tris šio lygio vonios kambarius jungia sumanus grafinis plytelių klojimo piešinys, energingos spalvos ir įspūdingi interaktyvūs „Shimmer“ veidrodžiai, metantys spalvingus šešėlius ant plytelių, kuriuos P. Urquiola sukūrė kompanijai „Glas Italia“.

Tris pirmo aukšto vonios kambarius jungia sumanus grafinis plytelių klojimo piešinys, energingos spalvos ir įspūdingi „Shimmer“ veidrodžiai, metantys spalvingus šešėlius ant plytelių, kuriuos P. Urquiola sukūrė kompanijai „Glass Italia“.

Pagrindiniame miegamajame įrengta naujausia P. Urquoilos lova „Tendre“ (gamintojas „Moroso“), nuotaiką sukuria didelių gabaritų tapybos darbas.

Lauko terasa ir baseino zona vidaus kieme sujungtos su pagrindine gyvenamąja erdve, jas praturtina būdingos ir atpažįstamos „State of Kin“ autorių sukurtos formos, suderintos su turtingu P. Urquiolos staliuko „Mesh“ ir kėdžių „Roll“ (gamintojas „Kettal“, Ispanija) medžiagiškumu ir spalvų pusiausvyra, geriausiai atsiskleidžiančiais ritmiškame plytelių išdėstymo fone.

54 2021 kovas

Jack Lovel nuotr.

Pagrindinio įėjimo vidaus kiemelis, kuriame svetingai pasitinka kėdė „Roll“ (gamintojas „Kettal“, Ispanija).

Antrame aukšte yra atvira gyvenamojo kambario erdvė ir virtuvė su valgomuoju bei atsiveriančiu vaizdu į Mongero ežerą. Tai nuostabi ir gyvybinga pramoginė zona namo savininkams, kaip ir kitos, šeimos ir draugų susibūrimo erdvės šiame name – jos jungiasi su terasos, baseino kiemu ir atskira studija. Saulės užlietą priekinį balkoną, iš išorės pridengtą jaukumą teikiančiomis medinėmis žaliuzėmis, puošia svetingai išdėstytos Patricios Urquilos sukurtos kėdės „Vimini“, pagamintos žymios ispanų lauko baldų įmonės „Kettal“. „Vimini“ kolekciją įkvėpė pinta kėdė „Basket“, 1950 m. sukurta danų dizainerių Nannos ir Jørgeno Ditzelių, puikiai dera su „Roll“ staliukais ir „Band“ krėslais, taip pat pagamintais kompanijos „Kettal“.

NAMELĮ SIŪLO IŠSIMOKĖTINAI Lina SVALDENIENĖ

www.ktmodules.com

Modulių gamintoja „KT Modules“ išplėtė savo veiklą ir, užbaigusi 4000 kv. m. surinkimo cechą Liepų gatvėje, Klaipėdoje, padvigubino savo gamybinių patalpų plotą. Įmonė turi užmojų plėstis dar: galiausiai cechai bus sujungti į vieną 10 000 kv. m uždarą gamybinę patalpą.

orėdami padidinti gamybinius pajėgumus, nusprendėme iš Tauragės persikelti į Klaipėdą. Pirmoji tokio sprendimo priežastis buvo noras į įmonę pritraukti naujų talentų, o antroji – uostas mums yra ypač palanki vieta logistiniu požiūriu“, – paskatomis keltis į pajūrį dalijosi „KT Modules“ direktorius Nikolajus Bystriakovas. Modulių gamintojai suprato, kad vidurinės grandies vadovų, tokių kaip cecho meistrai, ar meistrai apskritai, mažuose miesteliuose trūksta, o ir metalo bei medžio apdirbimo pramonės specialistų didžiausiame Vakarų Lietuvos mieste surasti kur kas paprasčiau. Suvirintojo ir staliaus-surinkėjo specialybės šiame versle pačios aktualiausios, mat modulinė statyba vyksta naudojant arba metalo, arba medžio konstrukcijas. Ne mažiau reikalingi elektrikai, pasirūpinantys elektros instaliacija jau surinktuose nameliuose.

„N

56 2021 kovas

Toliau investuoja į plėtrą Uostas – puiki lokacija ne tik dėl mieste klestinčio pramonės sektoriaus, kuris lemia didesnę specialistų pasiūlą, bet ir dėl palankių sąlygų produkcijos eksportui. „Mes daugiausia dirbame su Skandinavijos šalimis ir Vokietija, o nameliai dažniausiai gabenami Baltijos jūra. Perkėlus dalį gamybos į Klaipėdą, ženkliai sumažėja užbaigtų modulių transportavimo atstumai ir logistikos išlaidos. Turint galvoje, kad 80 proc. mūsų gaminių eksportuojami, tai pliusas tiek įmonei, tiek klientams“, – pasakojo „KT Modules“ vadovas. Įgyvendintas plėtros etapas – ne paskutinis. Įmonė ketina statyti dar vieną surinkimo cechą ir dabar derasi dėl jo įrangos įsigijimo: perkamas metalo miltelinio dažymo agregatas. Metalinių konstrukcijų dažymas yra vidurinė gamybos proceso dalis, einanti po metalo suvirinimo ir paruošimo etapų.

Nusprendėme išsikelti į Klaipėdą, nes norėjome į įmonę pritraukti naujų talentų. Be to, uostas mums yra ypač palanki vieta logistiniu požiūriu. / Nikolajus BYSTRIAKOVAS /

Tada jau nudažytas būsimo namelio „pusgaminis“ keliauja į konteinerių surinkimo cechą. Namelį surinkus, darbai užbaigiami išvedžiojant elektrą, įrengiant šildymo (vėdinimo) sistemą, santechniką, dušus ir kitus nuo kliento poreikių priklausančius patogumus. „KT Modules“ Klaipėdos ceche atlieka darbus nuo projektavimo iki visiškai išbaigto produkto.

Įmonės archyvo nuotr.

Gamybos valdymo inovacijos Naujojoje gamykloje įdiegta ERP (angl. enterprise resource planning) sistema, vadinama „Monitor 5G“. Tai švedų išvystyta gamybos valdymo programa, leidžianti „KT Modules“ efektyviai valdyti tiek užsakymų srautą, tiek gamybos technologijas. „Laimėję projektą, suvedame į „Monitoriaus“ sistemą unikalaus namelio technologiją, ir meistrai bei darbininkai kiekvieną rytą automatiškai pasiima savo užduotį, ką tądien jie turi ceche pagaminti. Kai užduotis atlikta, jie taip pat pažymi tai programoje“, – apie įdiegtą gamybinio verslo valdymo technologiją pasakojo direktorius. Gamyklą valdyti taip pat padeda įdiegtas LEAN gamybos efektyvumo įrankis ir įmonėje įgyvendinti keturi tarptautiniai ISO standartai. Taigi naujoji „KT Modules“ gamykla valdoma remiantis visais šiandieninėje modulių gamybos pramonėje esančiais standartais ir naujovėmis, taip išgaunant optimalų gamybos valdymo efektyvumą.

Daugiausia – unikalūs projektai Investuoti į įmonės plėtrą nuspręsta didėjant gamybos apimčiai ir veiklos spektrui. Dabar modulių gamintojas orientuojasi į dvi veiklos kryptis: į bendradarbiavimą su ilgalaikiais partneriais, tiekiant jiems standartizuotus produktus dideliems projektams įgyvendinti, ir į verslo verslui kryptį (B2B), apimančią nestandartinius projektus verslo klientams. Unikalūs projektai gimsta klientui atėjus vien tik su idėja. „Mes padedame suprojektuoti, o tada įgyvendiname kliento idėją iki pat galutinio gaminio, – aiškina N. Bystriakovas. – Daugiausia verslo užsakymai dėl modulių ateina iš naftos ir gamtinių dujų bei žemės ūkio sektorių.“ Pramonės įmonės perka modulinius biurus, o „KT Modules“ ne tik lanksčiai prisitaiko prie užsakovo poreikių, gamina vieno ar dviejų aukštų biuro pastatus, bet ir suteikia galimybę už juos atsiskaityti išsimokėtinai. Lizingo paslauga įprasta perkant automobilį ar elektroniką, tačiau „KT Modules“, pasiūlę klientams mokėjimą dalimis už modulinį namelį, šioje srityje tapo pionieriais. Klientas gali pasirinkti jam patraukliausią išsimokėjimo terminą iki ketverių metų, o nameliu imti naudotis iškart, kai tik jis bus pagamintas.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

tvarieji pastatai

DARBO BE SIENŲ tendencijų atspindys – verslo centras „NOVA“ Šiais metais bendrovės „Technopolis“ tęstiniam projektui Vilniuje – A+ energinės klasės biurų kompleksui „Nova“ suteiktas tarptautinis tvarumo sertifikatas „LEED Gold“. Šiam kompleksui įgyvendinti vystytojai pasirinko su ankstesniais biurų projektais dirbusias ir gerai įmonės aukštus standartus ir koncepciją perpratusias projektuotojų ir rangovų komandas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas ne efektingiems, o didesnį komfortą darbuotojams kuriantiems sprendimams ir tvarumui.

Aušra NYMAN

58 2021 kovas

OBJEKTAS: Biuro pastatų kompleksas Vilniuje „Nova“ PROJEKTO AUTORIAI: Tumas Mazūras, Eglė Olišauskytė, UAB „Unitectus“ KONSTRUKTORIAI: Laimonas Stikleris, Tadas Rumbutis, UAB „Vilniaus architektūros studija“ KONCEPCIJOS AUTORIAI: „L Arkkitehdit“, architektas Jarri Lonka BENDROJO NAUDOJIMO ERDVIŲ INTERJERO KONCEPCIJA: „Design Agency Amerikka Oy“ BENDROJO NAUDOJIMO INTERJERO ARCHITEKTAI: Tomas Jasiulis, Indrė Brazaitytė GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Veikmės statyba“ INŽINERINIŲ SISTEMŲ RANGOVAS: UAB „Caverion Lietuva“ ANTŽEMINĖ PASTATO DALIS: 26 796 m2 POŽEMINĖ PASTATO DALIS: 9 225 m2 STATYBŲ TRUKMĖ: 2019–2020 m.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Nesivaikant efektingų sprendimų, daugiau dėmesio skirta komplekso inžinerinėms sistemoms: apšvietimui, darbuotojų apsaugai ir gaisrinei saugai ir jų valdymui.

Viename iš poilsio kampelių pritaikytas ir dizainerio Mindaugo Žilionio daugiafunkcis rankų darbo krėslas „Spyndi“, jau spėjęs užkariauti dizaino gerbėjų dėmesį visame pasaulyje.

60 2021 kovas

D. Gumbrevičiaus nuotr.

SEB grupės paslaugų centro biuras. A2SM Architektai.

Projektas, padiktuotas skandinaviško racionalumo, trina ribas tarp valstybių – pabrėžiant verslo ir darbo be sienų tendencijas. Biurų pastato „Nova“ bendrųjų erdvių interjeras buvo projektuotas pagal naują „Technopolio“ grupės dizainą. Tad įžengę į naujuosius grupės užbaigtus pastatus Helsinkyje, Tamperėje, Taline ar Vilniuje, pastatų darbuotojai ir svečiai atsidurs jiems pažįstamoje aplinkoje.

projekto sprendimai Pirmo aukšto konferencijų salei įrengti įmonė „Stiklita Vilnius“ sumontavo transformuojamąją, garsą izoliuojančią vokiečių gamintojo „Nuesing“ mobiliąją pertvarą. „Nuesing“ – vienas lyderiaujančių prekės ženklų Europoje, pertvaros pasižymi puikiomis akustinėmis savybėmis – iki 57 db. Naudojant „Nuesing“ gaminius, verslo centre „Nova“ bendrovei „Stiklita Vilnius“ pavyko įgyvendinti tik šiam objektui suformuluotus architektų pageidavimus – įrengti nestandartinį pertvaros parkavimo būdą ir nestandartinę apdailą, o taip pat pasiekti aukštą garso izoliacijos lygį – Rw56dB. SEB grupės paslaugų centro erdvėms pasirinktos medžio ir stiklo pertvaros „TrenderWalls“, taip sukuriant medžio teikiamą jaukumą, o konstrukciniais „TrenderWalls“

sprendimais išgaunant aukštą kokybę bei projektuotojų iškeltus aukštus garso izoliacijos rodiklius: Rw35dB ir Rw44dB, naudojant stiklus su garsą izoliuojančiomis plėvelėmis, taip pat dvigubo stiklinimo principą bei montavimo sandarumui užtikrinti - itin aukštos kokybės sandarinimo medžiagas. Antro aukšto fojė papuošta ypatingu gaminiu, o keturi pasitarimų kambariai suformuoti apskritimo forma, išorinei „TrenderWalls“ sienai naudojant lenktą stiklą ir lenktus medžio gaminius, apdailinant juos vertikaliu medžio lentučių ažūru, kuris patalpai suteikia privatumo ir jaukumo. Pasitarimų kambarių pertvarose stiklui padengti naudotos „SmartGlass“ funkcijos plėvelės, kurios valdomos nuotoliniu pulteliu: išjungus – skaidrus stiklas, įjungus – matinis.

SEB grupės paslaugų centro biuras. A2SM Architektai.

www.beremeskonstrukcijos.lt

62 2021 kovas

D. Gumbrevičiaus nuotr.

Pastatas sukurtas pagal suomių architektų koncepciją, todėl jo erdvėse atsispindi skandinaviškam stiliui būdingos išgrynintos, gamtinius elementus primenančios formos, spalvos, medžio tekstūros ir racionalus paprastumas.

Įmonė „Keraplast“ naujajame verslo komplekse sumontavo tvirtus ir patikimus kupolinius stoglangius. Jais natūrali dienos šviesa efektyviausiai pasiekia net tolimiausius patalpų kampus.

www.keraplast.lt

D. Gumbrevičiaus nuotr.

tvarieji pastatai

Komplekso atsiradimą lėmė kokybiškų patalpų poreikis

Pagrindinis uždavinys – itin lankstus, aukštos kokybės patalpų suplanavimas ir ypatingas dėmesys teikiamoms paslaugoms, bendrajai pastato erdvei, restoranui ir konferencijoms.

Vystytojų teigimu, naujojo pastato „Nova“ poreikis atsirado natūraliai plečiantis tiek pačios bendrovės, tiek klientų veiklai – pastaruosius kelerius metus „Technopolio“ užimtumas buvo pasiekęs beveik 100 proc. ir naujiems klientams įmonė jau nebegalėjo pasiūlyti tokio aukšto lygio patalpų. Dalis šios paklausos užpildyta įsigijus „Pentos“ pastatą, tačiau ir to nepakako, nes jau ir esamų klientų poreikiai ėmė augti jiems besiplečiant. „Vietą rinkomės ir svarstėme net kelerius metus, kol galiausiai, įsigydami „Pentos“ pastatą, šalia atradome ir mums tinkantį sklypą naujam projektui“, – teigia „Technopolio“ nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros vadovas Tadas Žinys. „LEED Gold“ sertifikuotas, A+ energinės klasės pastatas „Nova“ buvo projektuotas ir statytas taikant naujausias technologijas, tvarius sprendimus ir aukštus „Technopolio“ standartus, o vienas pagrindinių išsikeltų uždavinių – itin lankstus, aukštos kokybės patalpų suplanavimas ir ypatingas dėmesys „Technopolio“ teikiamoms paslaugoms, bendrajai pastato erdvei, restoranui ir konferencijoms.

UAB „Arvūnas“ objekte įrengė pirmo aukšto gipskartonio plokščių sistemas, t. y. pertvaras, lubas ir kitas konstrukcijas, jas nuglaistė ir nudažė. Pasak įmonės vadovo Sigito Majausko, objekte teko dirbti neįprastu laikotarpiu – siaučiant COVID-19 pandemijai, tačiau dėl profesionalios „Veikmės statybos“ komandos organizuotumo visi darbai atlikti nenukrypstant nuo grafiko ir, svarbiausia, saugiai.

64 2021 kovas

UAB „ARVŪNAS“ info@samata.lt +370 670 19 184

Sėkmingai ir laiku baigtos verslo centro „Nova“ statybos

www.veikme.lt

66 2021 kovas

projekto sprendimai

Ambicingas terminas „Tai – dar vienas Vilniaus verslo centras, kuriuo kartu su komanda galime pagrįstai didžiuotis“, – sako Mantas Bagdonavičius, „Veikmės statybos“ vadovas. „Nova“ rikiuojasi tarp didžiausių rinkoje vystomų administracinių pastatų projektų. Jo trijų korpusų – 9, 8 ir 7 aukštų – bendrasis plotas sudaro daugiau kaip 36 000 m2. Sudėtingiems darbams koordinuoti „Veikmės statyba“ ne tik dirbo virtualioje 3D erdvėje, bet ir naudojo modernią specializuotą programinę įrangą bei pačios įmonės ištobulintą projektų valdymo sistemą. „Šie įrankiai leido mums projektą įgyvendinti ambicingais terminais“, – teigia M. Bagdonavičius.

„Nova“ – pirmasis A+ energinio naudingumo klasės pastatas biurų mieste „Technopolis Ozas“.

Protinga statyba Šiame, kaip ir kituose įgyvendinamuose projektuose, „Veikmės statyba“ vadovavosi protingos statybos principu. „Tai – tradicijų, žmogiškosios kompetencijos ir išmaniųjų technologijų sinergija. Efektyvų mūsų darbą įgalina projektų valdymo sistema, sujungianti pasaulines vadybos praktikas ir unikalius IT sprendimus“, – sako M. Bagdonavičius. Protingos statybos ženklu pažymėti visi pastarųjų metų kompanijos statiniai, tarp kurių rikiuojasi verslo centrai „Quadrum“, „k29“, „Avia Solutions Group“ būstinė, SEB biuras Vilniuje. „Veikmės statyba“ pagrįstai gali didžiuotis ir kitais neseniai įgyvendintais objektais – naujasis SEB banko administracinis pastatas pasiekė aukščiausią tarptautinį BREEAM pastatų standartą „Outstanding“. Juo net pasauliniu mastu įvertinti vos keli šimtai pastatų.

Karlo nuotr.

Sostinės biurų miestą „Technopolis Ozas“ papildė naujas narys – modernus verslo centras „Nova“. Sudėtingos statybos generalinės rangos darbus vykdė bendrovė „Veikmės statyba“. Statybos užbaigtos laiku – kaip ir planuota, verslo centras „Nova“ pastatytas per dvejus metus: pradėtas 2019 m. pradžioje ir užbaigtas 2020-ųjų gale.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

projekto sprendimai

Pastato inžinerinės sistemos, orientuotos į tvarumą Inžinerinės sistemos projektuojant ir statant kompleksą „Technopolis Nova“ buvo orientuotos į tvarumą ir LEED sertifikavimo reikalavimus. Bendrovė „Caverion Lietuva“ buvo pasirinkta įgyvendinti inžinerinius sprendinius, kurie užtikrintų komplekso ilgaamžiškumą, efektyvią eksploataciją ir sudarytų sąlygas žmonėms dirbti išmanioje, ergonomiškoje aplinkoje. Tai ne pirmas organizacijų bendras projektas. „Caverion Lietuva“ rūpinosi ir komplekso „Technopolis Delta“ įrengimu. Statybų inžinerijos korporaciją „Caverion“ ir įmonę „Technopolis“ tarptautiniu lygiu sieja bendradarbiavimo istorija, aukšti kokybės standartai ir tvaraus verslo principai.

Energinius išteklius taupanti efektyvi ŠVOK sistema Pastatų komplekse „Technopolis Nova“ efektyviam vėsinimo sistemų veikimui suprojektuotos ir ant pastato stogo įrengtos 7 šalčio mašinos (aušintuvai), trys iš jų – su oro-vandens šilumos siurbliais, turinčiais šaldymo ir šildymo funkcijas. Šie įrenginiai padeda taupyti energiją: lauko temperatūrai esant – 5 °C, šilumos siurblių sugeneruota šiluma panaudojama pašildyti vėdinimo

68 2021 kovas

sistemų tiekiamam orui, todėl pastatui reikia mažiau energijos iš miesto šilumos tinklų. Šiltuoju metų laiku gaminant šaltį, šaldymo agregatų sugeneruota perteklinė šiluma naudojama orui sausinti. Vėsą komplekse perduoda net 1500 šalčio sijų! Patalpų oro kokybei užtikrinti komplekse sumontuota 13 vėdinimo įrenginių. Parenkant ventkameras, kaip ir visą kitą inžinerinę įrangą, ypatingas dėmesys buvo skiriamas energijos efektyvumui: įrengtų vėdinimo įrenginių savitosios galios kategorija (angl. SFP) ne daugiau kaip 1,9 kW/m3/s. Komfortui užtikrinti sumontuota 9 oro drėkintuvų sistema. Kiekvieno drėkintuvo našumas vidutiniškai siekia 50 kg/h. Reguliuojama drėgmė patalpose saugo žmonių sveikatą ir didina darbingumą.

www.caverion.lt

projekto sprendimai DĖMESYS SAUGUMUI

Pastate dirbančių žmonių saugumą užtikrina vaizdo stebėjimo sistema, kuriai įrengti sumontuota

gaisrą bei evakavimosi valdymo sistemai, įrengta

90 kamerų. Apsaugos ir praėjimo kontrolės

12 gaisro signalizacijos valdymo pultų ir apie

sistemai, žmonių su negalia pagalbos iškvietimo

3200 gaisro signalizacijos prietaisų – gaisro

sistemai įrengta 140 kontroliuojamų durų. Iš viso

signalizacijos daviklių, gaisro pavojaus mygtukų,

„Caverion Lietuva“ suklojo daugiau nei 300 km

taip pat apie 900 priešgaisrinio įgarsinimo

kabelių elektros, automatikos, silpnųjų srovių

garsiakalbių.

sistemoms įrengti.

Evaldo Lasio nuotr.

Karlo nuotr.

Efektyviai gaisro aptikimo ir perspėjimo apie

SEB grupės paslaugų centro biuras. A2SM Architektai.

Saulės energijos panaudojimas ir kontrolė Pastatas dalį vartojamos elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Ant stogo sumontuoti saulės elementai – 58 moduliai po 1,68 kv. m, kurių bendrasis plotas – 97,44 kv. m. Pastatų kompleksą nuo perteklinės saulės šilumos patekimo saugo lauko žaliuzės. Jos automatiškai valdomos atsižvelgiant į lauko sąlygas ir saulės padėtį zenito atžvilgiu paros metu.

Apšvietimo valdymo sistemos Tiek bendrose erdvėse, tiek darbo vietose apšvietimas valdomas automatiškai, būvio arba judesio davikliais ar naudojant šiuolaikines pastatų valdymo sistemas (BMS) pagal laiko programą. Dirbtinis apšvietimas darbo vietose kinta priklausomai nuo natūralaus apšviestumo, kad visą laiką būtų palaikomas

vienodas šviesos intensyvumas. Pagrindinis dirbtinės šviesos šaltinis yra energiją tausojantys LED šviestuvai, kurių pastate sumontuota apie 6000 vienetų.

Pandemijos iššūkiai Įmonės „Caverion Lietuva“ pagrindinių darbų pradžia šiame objekte sutapo su pirmąja pandemijos banga, o inžinerinės įrangos tiekimo grandinė driekėsi į Italiją, kurioje tuo metu buvo kritinė situacija ir uždarytos sienos su kitomis šalimis. Pasaulį sukausčiusi situacija paveikė ir komunikaciją su projekto techninę priežiūrą vykdžiusiais specialistais iš Suomijos. Dėl verslo kelionių suvaržymų visi atlikti inžineriniai darbai buvo priduodami etapais tik nuotoliniu būdu. Šis projektas bendrovės komandai suteikė galimybę parodyti ne tik profesines kompetencijas, bet ir sudėtingų situacijų suvaldymo gebėjimus.

D. Gumbrevičiaus nuotr.

tvarieji pastatai

Planavimas moduliais – racionalus ir tvarus Kaip teigia projekto autoriai, biuro „Unitectus“ architektai Tumas Mazūras ir Eglė Olišauskytė, racionalaus skandinaviško suplanavimo pastato koncepcija jiems jau pažįstama iš ankstesnių projektų. Ši koncepcija sukurta Suomijos architektų biuro, pagrįsta racionaliu patalpų planavimu moduliais. Kiekviename aukšte erdvė yra suskirstoma į 2,7 m ilgio modulius, turinčius atskirą langą ir autonominę inžinerinių sistemų dalį. Toks principas leidžia sujungti arba atskirti erdves modulinėmis pertvaromis, kai jau yra žinomas konkretus patalpų nuomininkas ir jo poreikiai, taip pat įgalina keisti patalpų planavimą mažiausiomis sąnaudomis keičiantis nuomininkams ar jų poreikiams. Vienas šios koncepcijos ypatumų – pirmame aukšte numatomos bendrosios erdvės: registratūra, restoranai ir specifinei biurų veiklai, kuriai reikia įėjimo iš lauko (pavyzdžiui, turizmo agentūroms, konsultacinėms ar paslaugų bendrovėms), skirtos patalpos. Taikantis prie konkrečios šalies reikalavimų, pastato struktūra šiek tiek keičiasi, bet ne iš esmės. Architektai pažymi, kad toks universalus modulinio planavimo principas padeda racionaliau planuoti erdvę ir patalpas, o projektavimo metu tenka mažiau koreguoti projektą, taikantis prie specifinių nuomininkų reikalavimų. O tai yra vienas tvarumo požymių – planuoti, nepaliekant nefunkcionalių, mažai naudojamų pastato patalpų ir erdvių. „Unitectus“ architektai pabrėžia, kad toks planavimo principas pasiteisina ir pandemijos atveju – kai atsirado didesnis mažesnių erdvių poreikis, teliko tarp jų įrengti pertvaras.

projekto sprendimai

SEB grupės paslaugų centro biuras. A2SM Architektai.

Ieškant kuo ilgaamžiškesnių sprendimų, šiame verslo pastatų komplekse įsikūrusio SEB grupės paslaugų centro erdvėse buvo pasirinktos BFL-s1 degumo ir ypač įspaudams atsparios parketlentės „Meister

70 2021 kovas

Lindura“, paklotos bendrojo naudojimo patalpose. Sanitariniuose mazguose sumontuotos betono tekstūrą imituojančios, itin patvarios portugalų gamintojo „Aleluia Cermicas“ akmens masės plytelės.

www.ogrinda.lt

projekto sprendimai

Biurų pastate – išskirtinis architektūrinis grindų dizainas SEB grupės paslaugų centro biuras. A2SM Architektai.

Moderniame A+ energinio naudingumo klasės verslo komplekse „Nova“ įsikūrė ir SEB grupės paslaugų centro biuras. Jame įdiegti grindų paviršių dizaino sprendimai atitiko visus tvarumo kriterijus. Įmonė „Top decor“ devyniuose statinio aukštuose, daugiau nei 2 tūkst. kv. m plote, įrengė dekoratyvines cementines grindis „ARDEX panDOMO®“. „Šios grindys idealiai pritaikytos prie visuomeninės paskirties pastatų reikalavimų: priskiriamos A1 degumo klasei, turi aukščiausią emisijų ribojimo klasę EC1 PLUS ir yra ilgaamžės“, – dalijasi sudėtingus techninius sprendimus įgyvendinusios įmonės „Top decor“ direktorius Egidijus Dilba. Verslo klasės pastate įsikūrusio SEB erdvėse sumontuotos ypač modernios cementinės liejamosios grindys vizualiai primena pramonines betonines grindis. Architektų pasirinktas minimalistinių grindų sprendimas atliepia pastarųjų metų dizaino tendencijas ir yra populiarus tarp natūralaus stiliaus gerbėjų. Daugiau nei 18 m. patirtį grindų dangų įrengimo srityje turinti bendrovė „Top decor“ jau įrengė didesnį nei 150 tūkst. kv. m plotą grindų dangų įvairiausios paskirties pastatuose – nuo privačių gyvenamųjų namų iki biurų pastatų, viešbučių, restoranų. Su žinomiausiais

Vokietijos ir Šveicarijos medžiagų gamintojais dirbančios įmonės specializacija – ne tik grindų, bet ir sienų įrengimas. Taip pat bendrovė yra viena iš dviejų oficialių „ARDEX“ kompanijos „panDOMO®“ įrengimo partnerių Lietuvoje. „ARDEX“ yra pirmoji „Premium“ klasės statybinių produktų gamintoja, kuri, įkvėpta gamtos, 1999-aisiais pristatė unikalias „pandDOMO®“ „Floor“, „Loft“, „Wall“ ir „Studio“ paviršių dekoravimo sistemas viešosioms ir gyvenamosioms patalpoms. Visi be išimties šių sistemų produktai atitinka aukščiausią emisijų ribojimo klasę „EC1 PLUS“ ir sukuria idealias sąlygas sveikai gyvenamajai ar darbo aplinkai. „panDOMO®“ – tai kompanijos „ARDEX“ moderni paviršių dizaino sistema, atverianti plačių architektūrinio dizaino galimybių. Nesvarbu, ar tai grindys, laiptai, lubos ar sienos, svarbiausia – idėjos ir vaizduotė. „panDOMO®“ apima įvairius dizaino stilius nuo klasikinio, modernaus iki atitinkančio individualius poreikius.

www.topdecor.lt 71

tvarieji pastatai

Daugiau dėmesio fasadams

„Unitectus“ vizualizacijos

Pastato struktūra nesudėtinga – tai trys panašaus dydžio tūriai, sujungti į bendrą visumą įstiklintais pereinamaisiais tūriais. Todėl architektai daugiau dėmesio skyrė fasadams ir šio komplekso identitetui. „Iš pradžių norėjome didesnio išskirtinumo – lengvos „isterijos“, – šmaikštauja vienas projekto autorių T. Mazūras. Vis tik projekto fasadų genezė, prasidėjusi nuo ažūrinių netaisyklingos

geometrijos tekstūrų, palaipsniui perėjusi link fasadų grafikos Pito Mondriano paveikslų motyvais, užsibaigė nuosaikia tekstūra. Pagal architektės E. Olišauskytės eskizus vienoje Vokietijos keramikos įmonių individualiai pagaminti keraminiai elementai ir tapo išskirtiniu, jaukią ir šiltą tekstūrą suponuojančiu vertikaliu fasado piešiniu. Taip koncepciniame projekte numatytą tamsią fasadų apdailą pakeitė šviesi, darniau įsiliejanti į jau susiformavusį aplinkinių pastatų kontekstą.

Norėdami sukurti aiškesnį pastato identitetą, architektai siekė didesnio išskirtinumo. Fasadų genezė, prasidėjusi nuo ažūrinių netaisyklingos geometrijos tekstūrų, palaipsniui perėjusi link fasadų grafikos Pito Mondriano paveikslų motyvais, pasibaigė nuosaikia keraminių plytelių priešinio tekstūra.

72 2021 kovas

projekto sprendimai

Kokybiškos mūro sistemos įvairaus dydžio ir paskirties projektams Verslo centro „Nova“ dalinėms konstrukcijoms buvo pasirinkta mūro sistema. Mūrinės konstrukcijos pasižymi ypatingu tvirtumu, atsparumu drėgmei, geromis priešgaisrinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis, todėl atitiko „Technopolio“ biurų miesto keliamus aukštus kokybės reikalavimus. Trijų korpusų biurų statinio „Nova“ pagrindinių konstrukcijų mūro darbais rūpinosi UAB „Blokas“. Įmonės „Blokas“ darbuotojai sukaupė didelę patirtį atlikdami įvairaus sudėtingumo mūrijimo darbus Lietuvoje, rengdami tiek komercinius, tiek individualius projektus. Pasak įmonės direktorės D. Neimantienės ir statybos darbų vadovo Eriko Neimanto, biurų kompleksas „Nova“ buvo vienas didžiausių projektų, kurį teko įgyvendinti. Visi projekto mūrijimo darbai buvo atliekami įmonės kvalifikuotos mūrininkų brigados bendradarbiaujant su „Veikmės statyba“ – nuo pamatų, išorinių sienų, vidinių pertvarų iki stogo. Pastato sienos yra viena sudėtingiausių konstrukcinių dalių, turinti atlaikyti tiek kitų konstrukcijų apkrovas, tiek savąjį svorį, todėl aukšta darbų kokybė čia itin svarbi. Negana to,

augant energinio naudingumo reikalavimams, mūras tampa svarbus termoizoliacinis sluoksnis. Biuro komplekso „Nova“ biurų komplekso tikslas buvo atitikti A+ energinės klasės reikalavimus, todėl konstrukcinei mūro sistemai buvo keliami aukšti kokybės reikalavimai. Laikydamasi numatyto projekto, per šiek tiek daugiau nei devynis mėnesius, UAB „Blokas“ komanda sėkmingai įgyvendino automobilių stovėjimo aikštelės atitvarų apdailinio mūro, „Fibo“ blokų priešgaisrinių sienų ir silikatinių blokų pertvarų darbus. Savo klientams įmonė siūlo greitai ir kokybiškai atliekamus darbus. Dirbdama su įvairaus dydžio ir paskirties projektais, įmonė turi beveik 30 metų darbo patirtį, naudojant skirtingų gamintojų medžiagas ir individualiam projektui pritaikytas mūrijimo sistemas. UAB „Blokas“ atlieka mūro, taip pat pamatų, individualių ir daugiaaukščių namų statybos, apdailos darbus. Įmonės pagrindinis tikslas – suteikti užsakovams kvalifikuotą pagalbą įgyvendinant statybos projektus, užtikrinant nustatytų terminų laikymąsi ir aukščiausią kokybę.

Tel. +370 618 66 061 El. p. neimantiene@yahoo.com Tel. +370 620 61 391 edikasneimantas@yahoo.com

D. Gumbrevičiaus nuotr.

tvarieji pastatai

Pagrindiniai pranašumai „LEED Gold“ sertifikuoto, A+ energinės klasės pastato „Nova“ teikiamas komfortas ir privalumai atspindi modernaus verslo lūkesčius ir poreikius. Kaip jau minėta, verslo kompleksas buvo projektuotas ir statytas taikant naujausias technologijas, ypatingas dėmesys pastate skiriamas teikiamoms paslaugoms, bendrosioms erdvėms, restoranui ir konferencijoms. Čia įrengtos iki 250 vietų konferencijų ir susitikimų salės nuomininkų poreikiams ir išorės renginiams, taip pat įsikūrė pirmoji šalyje biurų pastatą aptarnaujanti gastronomijos erdvė „MIN Food Market“ ir pastato darbuotojams skirta sporto salė bei poilsio kambarys. Šalia pastato „Nova“ ir jo viduje įrengtos elektromobilių, elektrinių paspirtukų ir dviračių įkrovimo stotelės, yra didelis saugomų automobilių aikštelių plotas. Pastato stogą vainikuoja įspūdinga bendrojo naudojimo terasa su vaizdu į Ozo parką ir miestą, taip pat – nuosava saulės elektrinė ant stogo. Pastate įsikūrė žinomos bendrovės: SEB grupės paslaugų centras, nepriklausomas energijos tiekėjas „Enefit“, medienos ir baldų gamybos įmonė „Vakarų medienos grupė“, JAV technologijų įmonė „Bazaarvoice“, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, apskaitos ir konsultacijų įmonė „Leinonen“. Šalia pastato įrengtas dviračių takas ir šaligatviai bei kartu su kaimynystėje besikuriančiais projektų plėtotojais užbaigta paskutinė J. Balčikonio gatvės dalis suformuoja modernų dinamišką miesto kvartalą.

projekto sprendimai Bendrovė „Infrada“ šiame objekte atliko aplinkotvarkos darbus: įrengė betono trinkelių dangas bei pagrindus po jomis aplink pastatą ir požeminėje aikštelėje, taip pat suklojo bortus. Įrengiant pagrindus požeminėje aikštelėje, mechanizmuose buvo naudojamos naujausios technologijos (3D dangų paviršių projektai), leidžiančios dirbti sparčiau ir kokybiškiau. Turbūt didžiausias iššūkis bendrovei šiame objekte buvo sukloti dangas ant perdangos plokštės, nepažeidžiant hidroizoliacinių medžiagų sluoksnių, – 80 proc. viso objekto dangų ir buvo atliktos ant perdangos plokštės. Įrengta asfaltbetonio danga, vandens surinkimo nuo dangų sistema ir apsauginiai ryšių kabelių dėklai bei šuliniai, veja, dviračių ir pėsčiųjų takai, mažosios architektūros elementai. Laiku atlikti darbai išpildė užsakovo lūkesčius. UAB „Infrada“ – šiuolaikiška, inovatyvi ir ambicinga bendrovė, kurios pagrindinė veikla – kelių ir gatvių tiesimas bei lauko inžinerinių tinklų įrengimas. Bendrovė naudoja naujausias technologijas, todėl darbai atliekami efektyviau ir greičiau, nenukenwww.infrada.lt 74 2021 kovas

čiant kokybei.

Karlo nuotr.

projekto sprendimai

Pažangi ir atsakinga inžinerinių sistemų projektavimo technologija Įmonės archyvo nuotr.

Verslo centro „Nova“ statybos „Technopolio“ biurų mieste pareikalavo ne vienos profesionalios įmonės komandinių pastangų. Trijų korpusų statinys išsiskyrė masteliu, dizaino ir kokybės reikalavimais – tai pirmasis A+ energinės klasės pastatas visame biurų mieste. Kalbant tiek apie statybų procesą, tiek apie statinio funkcionalumą, labai svarbu atkreipti dėmesį į sistemas, kurių nei verslo centro nuomininkai, nei svečiai nemato, bet kurios yra nepaprastai svarbios pastato funkcionavimui. Vienos jų – UAB „PRIMUM Group“ suprojektuotos lietaus vandens nuleidimo sistemos. Pagrindinė UAB „PRIMUM Group“ veiklos sritis – architektūros bei inžinerinių sistemų projektavimas. Įmonė savo veiklą pradėjo 2012 m., todėl jau dešimtmetį kaupia tiek įvairios paskirties pastatų, tiek viešųjų erdvių, gatvių inžinerinių sistemų projektavimo žinias ir patirtį. „Technopolio“ verslo centro projektui „Nova“ įmonės „PRIMUM Group“ komanda suprojektavo ne tik lietaus vandens nuleidimo, bet ir pamatų drenažo sistemas. Nors ir nematomi plika akimi, tai vieni pagrindinių darbų, lėmusių sėkmingą verslo centro „Nova“ iškilimą „Technopolio“ biurų mieste. Taikydama statinio informacinio modeliavimo technologiją BIM, įmonė greitai ir kokybiškai įgyvendino jai patikėtus darbus. „Pažangūs, inovatyvūs sprendimai – vienas pagrindinių mūsų tikslų dirbant su bet kokiu užsakovo mums pateiktu projektu“, – sako UAB „PRIMUM Group“ direktorius Renatas Masialskis. Patyrę, savo darbą išmanantys įvairių sričių įmonės specialistai užtikrina, kad visos jų plataus spektro siūlomos paslaugos būtų kokybiškai įgyvendintos pagal užsakovo pageidavimus – tai gali būti individualių gyvenamųjų namų, daugiabučių, gamybinės ir visuomeninės paskirties pastatų, sporto aikštynų, skverų ir kitų viešųjų erdvių projektų rengimas. Kiekvienam projektui skiriamas ypatingas dėmesys, taikomos šiuolaikinės kompiuterinės modeliavimo technologijos. Inovatyvių sprendimų taikymas leidžia įmonei „PRIMUM Group“ sparčiai augti rinkoje ir prisideda prie atsakingo, darnaus įmonės vystymosi išsaugant aplinką.

www.primum.lt

konkursas

IDĖJŲ KONKURSAS

TVARUS DEMONSTRACINIS PA S TATA S

Kaip gyvensime ir dirbsime rytoj?

Konkurso tikslas – paskatinti tarpdisciplinines

projektai vaizdžiai atskleis svarbiausius tvaraus pastato

studentų komandas pristatyti visuomenei tvarius

komponentus, jų sąsajas ir naudą sveikatai bei povei-

sprendimus, lengvai įdiegiamus namuose, butuose

kį aplinkai. Planuojama, kad geriausios idėjos bus įgy-

ar biuruose.

vendintos „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto kieme

Tikimasi, kad bendradarbiaujant su patyrusiais mentoriais ir statybų sektoriaus profesionalais parengti

76 2021 kovas

planuojamame mobiliame demonstraciniame pastate, atvirame visuomenei.

VERTINIMO KRITERIJAI:

AR ŽINOJOTE, KAD…

• pastato architektūros kokybė;

• Pastatai suvartoja apie 25 proc. vandens, 55 proc. visos medienos ir sukuria apie 40 proc. atliekų.

• pastato energinis naudingumas, atsinaujinančių energijos šaltinių integravimas;

• 2050 m. apie 68 proc. žmonijos gyvens miestuose, kurie sudaro tik 3 proc. planetos paviršiaus, tačiau sunaudoja 78 proc. energijos ir išmeta 60 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

• tvarios statybinės medžiagos; • projektavimas SIM (angl. BIM) aplinkoje; • tvarūs kraštovaizdžio architektūros sprendimai (vietiniai želdiniai, lietaus vandens panaudojimas ir kiti); • optimalaus pastato mikroklimato palaikymas (oro kokybė, apšvietimas, akustika ir kiti); • išmaniųjų sistemų panaudojimas pastato valdymui.

• Šiuo metu vidutiniškai 75 proc. pastatų ES yra energiškai neefektyvūs ir 80 proc. šiandieninių pastatų vis dar bus naudojami 2050 metais. • Lietuvoje itin daug energiškai neefektyvių, renovuotinų pastatų – net 66 proc. jų yra žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

KONKURSO KOMISIJA : Doc. dr. Liutauras Nekrošius, komisijos pirmininkas, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas Artūras Abromavičius UAB „SWECO Lietuva“ prezidentas Eglė Randytė VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Evaldas Savickis Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas Dr. Karolis Januševičius VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra“ Energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas

SEKITE INFORMACIJĄ APIE KONKURSĄ Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos svetainėje www.lzpt.lt Informacinio partnerio žurnale ir portale https://sa.lt/tvaraus-pastato-konkursas/

Julius Lapinskas UAB „2L Architektai“ partneris

KONKURSO ORGANIZATORIAI

KONKURSO PA R T N E R I A I

GENERALINIS PARTNERIS

PAGRINDINIS PARTNERIS

PARTNERIAI

INFORMACINIS PARTNERIS STATYBA IR ARCHITEKTŪRA

iuolaikinių inžinerinių sistemų pagrindinė ir svarbiausia paskirtis – užtikrinti komfortišką mikroklimatą pastate visais metų sezonais. Tiek šiltuoju vasaros, tiek šaltuoju žiemos laikotarpiu ar pereinamuoju pavasario, rudens metu inžinerinės sistemos turėtų būti pritaikytos prie pastato patalpų mikroklimato poreikių. Danų mokslininkas Povlas Ole Fangeris terminio patogumo standartą ISO 7730 lemiančiais dydžiais apibrėžė patalpos oro temperatūrą, vidutinę supančių paviršių spinduliavimo temperatūrą, santykinį oro judėjimo greitį patalpoje, jo drėgnumą, šilumos varžą ir žmogaus aktyvumo laipsnį. Tik maksimaliai suderinus šiuos veiksnius pavyksta užtikrinti optimalų mikroklimatą patalpoje. Taip pat svarbu, kad inžinerinė sistema būtų nesudėtingai prižiūrima ir nereikalautų aukštų eksploatacinių sąnaudų. Kaip visa tai pavyksta suderinti šiuolaikiniuose, tvariuose pastatuose?

Energiškai efektyvios inžinerinės sistemos „Šiandien rinkoje stebima tendencija, kad visų pastato patalpų funkcionavimą užtikrinančios vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo bei kitos inžinerinės sistemos ilgainiui tampa vis efektyvesnės ir taupesnės, nes joms keliami aukšti energinio naudingumo reikalavimai. Moderniuose statiniuose diegiamos pažangios, kompleksinės sistemos gerokai palengvina įrengimo procesą

78 2021 kovas

ir sumažina inžinerinių įrenginių eksploatavimo sąnaudas“, – tendencijomis dalijasi atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų inžinerinių sistemų srityje dirbantis „TENKO Baltic“ vyr. projektų vadovas Vidmantas Dedela. Specialisto teigimu, inžinerinėms tvaraus pastato sistemoms priskiriami keli esminiai tvarumo principai: tai aukštas efektyvumas, aukšta vidaus klimato kokybė, mažos eksploatacijos ir priežiūros sąnaudos, ilgaamžiškumas, atsinaujinančios energijos panaudojimas.

Populiarėja kompleksiniai sprendimai Specialistas V. Dedela teigia, kad tvari sistema pirmiausia turėtų kompleksiškai sujungti inžinerinius sprendimus: „Dažniausiai tvari sistema kompleksiškai sprendžia šilumos, vėsos, vėdinimo klausimus. Pavyzdžiui, būste integruojamas vienas įrenginys, kuris atlieka dvi – šildymo ir vėsinimo – funkcijas. Toks sprendimas leidžia išvengti papildomų projektavimo, montavimo, priežiūros sąnaudų.“

archdaily.com nuotr.

Tenko Baltic nuotr.

Ateities pastatuose – tvarios inžinerinės sistemos

kilimėliai – šiandien tampa viena iš alternatyvų tradicinėms sistemoms. Kapiliarinius šildymo ir vėsinimo kilimėlius šalies rinkai teikiančios įmonės „TENKO Baltic“ atstovo V. Dedelos teigimu, šie kilimėliai integruojami į lubas, grindis, sienas. Kapiliariniu tinklu teka šiltas arba šaltas vanduo ir šildo arba vėsina paviršius. Ši sistema ilgaamžė, nereikalauja priežiūros ir užtikrina aukščiausią mikroklimato kokybę gyvenamosiose ar biuro patalpose, taip pat suteikia galimybę išnaudoti vadinamąją pasyviąją geoterminę energiją.

Ligoninėje Prancūzijoje Marne-la-Vallée įrengta kapiliarinių kilimėlių sistema higieniškam palatų ir operacinių šildymui bei vėsinimui

E. Lasio nuotr.

Anot „TENKO Baltic“ specialisto V. Dedelos, išskiriami ir modernioms sistemoms keliami papildomi kriterijai: tinkamas šilumos atgavimo sistemos (rekuperatoriaus) integravimas, kuriuo reguliariai pašildomas gaunamas šviežias oras, panaudojant energiją iš oro, kuris ištraukiamas iš kambarių. Šiuolaikiniai rekuperatoriai pasižymi aukštu iki 95 proc. šilumogrąžos efektyvumu ir labai nedidelėmis elektros energijos sąnaudomis. Jie kelia minimalų triukšmą ir užtikrina optimalų santykinį oro drėgnumą vidaus patalpose visais metų laikais.

Keičiasi vartotojų reikalavimai „TENKO Baltic“ specialistas pažymi, kad ilgainiui kinta pačių vartotojų reikalavimai inžinerinėms sistemoms: „Tiek privataus, tiek verslo sektoriaus užsakovas orientuojasi į maksimalų gyventojų ar darbuotojų komfortą, optimalų mikroklimatą. Augančius lūkesčius didina ir Europos Sąjungos direktyvos, skatinančios naudoti atsinaujinančius energijos išteklius naujuose ir renovuojamuose pastatuose. Aukštą kartelę iškelia ir lietuviški energinio sertifikavimo standartai, raginantys tradicines sistemas pakeisti tvariomis.“

Kapiliarinis kilimėlis po ažūrinėmis lubomis.

Iš naujo atrandamos technologinės inovacijos Gamintojai, norėdami prisitaikyti prie besikeičiančios infrastruktūros ir vis labiau augančio domėjimosi žaliomis, tvariomis sistemomis, nuosekliai kuria ir tobulina technologijas. Kai kurios jų skaičiuoja daugiau nei kelis dešimtmečius, tačiau didesnio dėmesio susilaukia tik šiandien. Pavyzdžiui, dar 1986 m. vokiečių inžinierius Donaldas Herbstas išrado ir patentavo kapiliarinių vamzdelių kilimėlius natūraliam patalpų klimatizavimui. Mokslininkas rėmėsi faktu, kad šilumos reguliavimas gamtoje vyksta vandenį cirkuliuojančiais kapiliarais, o vanduo perduoda šilumą tūkstančius kartų geriau negu oras, todėl daug kartų efektyviau. Gamtos įkvėpta kapiliarinių vamzdelių sistema – šildymo ir vėsinimo

Didesnės perspektyvos alternatyvioms inžinerinėms sistemoms Kita vis labiau populiarėjanti alternatyva tradicinėms šilumos gamybos sistemoms – šilumos siurbliai – šiandien įrengiami tiek privataus, tiek verslo sektoriaus pastatuose. Specialistas V. Dedela pabrėžia, kad šilumos siurbliai tinka ir statantiems aukščiausios energinio naudingumo klasės pastatus, pasyviuosius namus, ir renovuojant ar modernizuojant statinius. Šilumos siurbliai šilumą ima iš grunto, vandens arba oro ir ją panaudoja pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir vėsinti. Alternatyvių, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių inžinerinių sistemų skaičius rinkoje vis labiau auga. V. Dedela įsitikinęs, kad svarbiausia jas tinkamai pritaikyti ir integruoti ne tik naujai statomuose, bet ir renovuojamuose pastatuose: „Progresyviais sprendimais paremtos ir pastatuose įrengtos tvarios inžinerinės sistemos tarnaus ilgus dešimtmečius ir padės užtikrinti maksimalų mikroklimatą ir pastato gyventojų gerą sveikatą ir komfortą.“

UAB „TENKO Baltic“ – inovatyvi prekybos ir inžinerijos kompanija, jau 14 metų dirbanti atsinaujinančių energijos išteklių ir kitų pastatų inžinerinių sistemų srityje. Įmonės specializacija: kompleksiniai pastatų inžinerinių sistemų sprendimai, geoterminis ir aeroterminis šildymas ir vėsinimas, rekuperacinės vėdinimo sistemos, kapiliarinių kilimėlių šildymo ir vėsinimo sistemos, užtikrinančios minimalias šių sistemų eksploatacijos sąnaudas, ilgaamžiškumą ir optimalų patalpų mikroklimatą ištisus metus. UAB „TENKO Baltic“ yra Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos narė.

www.tenko.lt

urbanistika

Į šią erdvę pažvelgsime iš dviejų perspektyvų: Pirmoje dalyje - kraštovaizdžio architektūros, Antroje – sociologijos. Kiekvienai jų pasitelkiami savi

(I dalis)

kriterijai, nagrinėjant sukurtos erdvės mieste sėkmę. Suprantama, ir jų kalbėsena skiriasi – jei sociologiniame kalbėjime remiamasi žmonių veiklos ir sąveikos erdvėje tyrimu, tai menininkai akcentuoja meninę raišką, kompoziciją ir estetiką.

80 2021 kovas

Pradžia. Tęsinys 102 psl.

Kuo ypatingas MO skulptūrų sodas? ių dienų mieste tiek viešoji erdvė, tiek žalioji infrastruktūra yra nebe prabanga, o būtinybė, teikianti naudos žmonių gyvenimo kokybei daugiau, nei įmanoma įvertinti tik materialia išraiška. 2018 metais Vilniuje atidarytas MO muziejus įnešė naujovių į kultūrinį gyvenimą ir į miesto audinį. Privatus modernaus meno muziejus įkurtas vietoj buvusio kino teatro „Lietuva“ pastatytame naujame šiuolaikiškame pastate. Šalia šio tarptautinės kokybės pastato tūrio buvo suformuota savo originalumu jam nenusileidžianti viešoji erdvė, poetiškai pačių kūrėjų ir muziejaus pavadinta MO skulptūrų parku (projekto autoriai: „Do Architects“ ir Rasa Laurinavičienė). Joje eksponuojami MO muziejaus kolekcijai priklausantys Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūriniai.

Kraštovaizdžio architektė Goda CHARACIEJIENĖ

Į šią erdvę pažvelgsime iš dviejų perspektyvų: kraštovaizdžio architektūros ir sociologijos. Kiekvienai jų pasitelkiami savi kriterijai, nagrinėjant sukurtos erdvės mieste sėkmę. Suprantama, ir jų kalbėsena skiriasi – jei sociologiniame kalbėjime remiamasi žmonių veiklos ir sąveikos erdvėje tyrimu, tai menininkai akcentuoja meninę raišką, kompoziciją ir estetiką. Suprantama, architektūra, kraštovaizdis yra neatsiejami nuo žmonių, bet dažniausiai kūrėjai ar menotyrininkai remiasi savo pačių pajauta. Pirmiausia aptarsime, kaip ši erdvė atsiskleidžia iš kraštovaizdžio specialistės žiūros taško. Antroje dalyje iš sociologinės perspektyvos nagrinėsime, kaip ši vieta veikia, kokį pobūdį įgyja kasdieniame miesto gyvenime. Įžvalgos apie lankytojus ir jų veiklas grindžiamos 2020 metais liepos–rugsėjo mėnesiais įgyvendintu šios erdvės stebėjimu. ***

urbanistika

Nagrinėjant MO skulptūrų sodą iš kraštovaizdžio, urbanistinio dizaino perspektyvos, buvo remiamasi šiais kriterijais: kiek ši erdvė yra estetiška, kiek sėkmingai sukurtas objekto planas, erdvinė kompozicija? Ar galima teigti, kad sukurtas vietos identitetas, charakteris? Kiek ji yra tvari, skatinanti gamtinę įvairovę ir mažinanti klimato kaitos poveikį mieste? Kraštovaizdžio architektui MO skulptūrų sodas atsiveria kaip savito žanro skveras: nedidelis ir uždaras, atitrauktas nuo pagrindinių pėsčiųjų takų ir būtent tuo unikalus. Sodą, tarsi specialiai paslėptą nuo gatvės, galima atrasti lyg netyčia arba užsukti čia tikslingai. Tai vidinio senamiesčio kiemo tipą primenanti kamerinė erdvė, naudojama kaip ramaus poilsio, bendravimo ar nedidelių renginių, susitikimų vieta. Švarios ir įtaigios erdvės kompozicijos priemonės daro šią viešąją erdvę išskirtinę Lietuvos

82 2021 kovas

kraštovaizdžio architektūros kontekste. Kompaktiškas ir aiškiai pastatų tūriais apibrėžtas MO skulptūrų sodas yra įsiterpęs tarp šiaurinės naujojo muziejaus sienos ir namo Pylimo g. 15. Nedidelė grįsta aikštė po įžambiai „prakirstu“ pastato tūriu veikia kaip buferio zona, kviečianti užsukti į muziejų ar aukštyn laiptais į MO lauko terasą; ji taip pat lengvai transformuojama į erdvę renginiams, performansams lauke. Tuo tarpu gilyn į vakarus nuo judrios Pylimo gatvės atitraukta viešoji erdvė kuria jaukaus, pusiau uždaro kiemo įspūdį. MO sodo erdvės kompozicija patvirtina seną aksiomą, kad užnugaris, nedidelis mastelis ir artikuliuota erdvė yra efektyvios priemonės jaukumui sukurti. Atrodo, patenki į saugų ir ramų sodą, iš kurio tarsi iš šono žvelgi į skubančio miesto vaizdą. Mano žvilgsnį, visų pirma, patraukia tiek Vilniaus, tiek Lietuvos kontekste unikali dermė – šiuolaikinės skulptūros ekspozicija ir vešlūs, šiuolaikiški želdiniai.

Straipsniai apie MO skulptūrų sodo menotyrinę ir sociologinę refleksijas parengti Architektūros kokybės vystymo asociacijos iniciatyva kartu su partneriu – žurnalu „Statyba ir architektūra“ (sa.lt) įgyvendinant projektą „Straipsnių apie Vilniaus viešąsias erdves ciklas“, kurį finansuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Būtent ši „skani“, pavykusi sintezė „natura et cultura“ ir kuria unikalią MO sodo vietos dvasią. Anot sodo kūrėjų, tokios erdvės dominantės pasirinktos neatsitiktinai: visų pirma, tai yra skulptūrų parkas, kuriame augalų kompozicijos veikia kaip gyvas fonas skulptūroms. Būtent dėl to sode rasime tik keletą žemaūgių medžių, neužstojančių muziejaus pastato, kaip atskiro meno kūrinio, fasado. Visgi, prioritetu pasirinkus eksponuoti šiaurinį MO muziejaus pastato fasadą, atsisakyta galimybės sodinti augesnius medžius. Taip nepilnai išnaudota galimybė harmoningiau kurti erdvės ir tūrio balansą. Sodas, įsiterpęs tarp sąlyginai aukštų ir gožiančių architektūros tūrių, jei jame nėra pakankamo, adekvataus tūrio vertikalių, vizualiai tampa plokščias, „įdubęs“ – nuo to kenčia erdvės suvokimas, jautiesi it šulinyje ar duobėje. Taip pat, žvelgiant iš ekologinės perspektyvos, augesnis žaliasis sluoksnis būtų sukūręs palankesnį mikroklimatą, taip reikalingą mieste. Nepasodinus medžių, skveras neteko jų teikiamos naudos urbanizuotose teritorijose – pavėsio, karščio poveikio mažinimo, drėgmės režimo reguliavimo, didesnės bioįvairovės ir kt. Žolinių želdinių masyvai (dekoratyvinės žolės ir daugiametės gėlės) ir smulkiasvogūniai augalai sudaro didžiąją daugumą šio skvero žaliojo sluoksnio. Įstrižai orientuotos žolinių želdinių juostos ir takai tarp jų, persidengiančių kadrų principu, kuria ekspresyvų ritmą ir vizualiai plečia erdvę, pabrėždami įstrižainės liniją stačiakampėje erdvėje. Toks „pasuktas“ erdvės komponavimas įveda dinamikos ir leidžia išvengti tiesmuko, potencialiai varžančio judėjimo būdo, jeigu takai būtų orientuoti statmenai ir lygiagrečiai supančių pastatų sienoms. Balta muziejaus fasado spalva suteikia šviesos, taip reikalingos šiam miesto kanjonu dar vadinamam dalinai pavėsingam sklypui. Perimetru išdėstytas vientisas suolas yra patogi, talpi ir demokratiška vieta atsisėsti tiek pavieniams lankytojams, tiek jų grupėms. Erdvės gilumoje sodą įrėmina šiek tiek aukštėjantis reljefas, vadinamoji magnolijų kalva su senuoju „Lietuvos“ kino teatro ženklu. Išlikusi iškaba „Lietuva“, eksponuojama kiemo gilumoje, veikia kaip pagarbus ženklas praėjusiam laikui. Per ją kaip per simbolį autoriai siekė prabilti į šių dienų lankytoją, priminti jam neseną vietos istoriją. O menančiajam buvusį kino teatrą – galbūt dar labiau praturtinti erdvės patyrimą, savitai suliejant praeities ženklus su dabarties aplinka, vaizdžiai parodant erdvės transformaciją. MO skulptūrų sodas siūlo kitokią, „minkštesnę“ estetiką: Vakaruose jau naująja klasika tapusį reiškinį, kai griežtų lakoniškų formų šiuolaikinė

architektūra praturtinama gyvu ir subtiliu, ne pernelyg dekoratyviu, minkštu augalų audiniu. Augalų estetikos prasme – tai jautrūs, subtilūs, Lietuvos kontekste vis dar gana originalūs želdinių dizaino sprendimai, kai augalų paletė pabrėžia ir atkartoja šiuolaikinę estetiką. Dekoratyvus ne tiek individualus augalo grožis ar ryškumas, kiek jų masė, visuma ir prislopintos spalvos, natūralumas, formų ir tekstūrų įvairovė. Taigi, sodo želdiniai, atsiveriantys įvairiais rakursais, patrauklūs ne tik vizualiai. Raiškūs augalų tūriai Vilniaus ir kartu visos Lietuvos viešųjų erdvių kontekste vis dar gana retos daugiamečių gėlių ir dekoratyvinių žolių rūšys kviečia artimai lankytojo interakcijai – prieiti, paliesti, paglostyti. Kintančioje šviesoje, su lietaus lašais ar vėjo gūsiuose augalai tarsi atgyja, atsiskleidžia įvairiais netikėtais rakursais. Tai puiki vieta stebėti gamtos poeziją urbanistinėje aplinkoje. Estetikai pabrėžti ir savitai sodo atmosferai sukurti sėkmingai panaudotas dirbtinis apšvietimas. Jis ne tik pratęsia erdvės naudojimo laiką, bet ir kuria papildomą intrigą, projektuodamas augalų metamų šešėlių žaismą ant supančių šviesių fasadų, išryškindamas ir pabrėždamas trapius ir kintančius augalų siluetus. Erdvės želdiniai išpildo tvarumo kriterijų – yra dekoratyvūs įvairiais metų laikais, suteikia rūšių bioįvairovės, einant laikui vis labiau įsitvirtins ir reikalaus mažiau priežiūros. Kintant klimatui ir žiemoms tampant vis šiltesnėms, itin svarbus tampa ilgas želdinių dekoratyvumas – net ir vėlyvą rudenį ši erdvė gyva, stebina augalų puošnumu. Be to, įdomu stebėti, kaip žaliasis sluoksnis kinta einant metams: profesionaliai parinktame augalų asortimente nuo pavasario iki pat vegetacijos pabaigos išryškėja vis kitos augalų rūšys. Savo išgryninta architektūra ir natūralistiniu želdinių stiliumi MO sodas diktuoja naujus viešosios erdvės estetikos standartus. Vilniaus kontekste – tai originalus kraštovaizdžio objektas keliais atžvilgiais: viena, atsirado privačia iniciatyva, antra, šis skulptūrų sodas prižiūrimas privačiomis lėšomis. Neįkyriai išreikštas ryšys su pačiu muziejaus pastatu, leidžia naudotis erdve ne tik MO lankytojams, bet ir demokratiškai visiems praeiviams, tapdamas nauju šiuolaikišku traukos centru. Žiūrint iš kraštovaizdžio architektūros perspektyvos, vienas svarbiausių erdvės vertinimo kriterijų – ar ji turi savo charakterį, ar čia gyva vietos dvasia (lot. Genius loci), ar sukurtas unikalus vietos patyrimas. Šia prasme kokybiškos viešosios erdvės kriterijų MO skulptūrų sodas išpildo su kaupu.

architektūra

MODERNAUS MINIMALIZMO persmelktas ąžuolo gaminių salonas Kaune Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Šiais metais Kauno miesto urbanistinę erdvę papildė Gintauto Natkevičiaus architektų biuro projektuotas naujo koncepto ąžuolo gaminių salonas. Minimalistinė architektūra ąžuolyno kaimynystėje kuria darnų ryšį tarp salono ekspozicijos ir urbanistinės aplinkos. Naujose patalpose įsikūrė UAB „Medžio stilius“, todėl eksponuojami medinių grindų, durų, laiptų pavyzdžiai lankytojams suteikia galimybę matyti, liesti ir jausti ąžuolo faktūrą, analizuoti techninius parametrus, susipažinti su formų ir spalvų įvairove. Konceptuali pastato architektūrinė idėja, subtilios detalės bei kokybiška erdvė ir medžiagiškumas yra išskirtinės šio projekto ypatybės.

84 2021 kovas

L. Mykolaičio nuotr.

N. Tukaj nuotr.

VIETA:

Kaunas, Lietuva

ARCHITEKTAI:

Architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“

INTERJERO AUTORIAI:

Architektai Eivaras Rastauskas ir Mindaugas Leliūga

ANTŽEMINĖS PASTATO DALIES PLOTAS:

729 kv. m.

STATYBOS METAI:

2020

GENERALINIS RANGOVAS:

UAB „Nanosta“

Pastato ekspozicijos antrasis aukštas suprojektuotas kaip galima arčiau gatvės ne veltui. Tokia architektūrinė kompozicija kelia smalsumą ir praeiviams, ir pravažiuojantiesiems.

Žadina praeivių smalsumą Sprendimas projektą statyti mažiausiu leidžiamu atstumu nuo gatvės pasirinktas ne veltui. Architektams buvo svarbu išnaudoti didžiąją dalį sklypo teritorijos, bet dar svarbiau sukurti netradicinę architektūrinę kompoziciją, kuri labiau nei bet kokia reklama įsimintų ir kviestų apsilankyti potencialius „Medžio stiliaus“ klientus. „Tą, galima sakyti, minusą, kad neturime komercinių patalpų pirmame aukšte, mes pabandėme paversti pliusu, – aiškina G. Natkevičius. – Su ekspozicijos antruoju aukštu maksimaliai priartėjome prie gatvės, o tai davė privalumą, nes ir praeiviams, ir pravažiuojantiesiems kelia smalsumą. Atrodo, tarsi antras pastato aukštas „lipa“ ant gatvės ir taip kuria emociją žiūrovui ir būsimam klientui, toks efektingas dalykas įstringa atmintyje.“ Tai, kad visa pagrindinė „Medžio stiliaus“ salono erdvė yra antrame aukšte, projektui suteikia ir daugiau privalumų. Keturių metrų aukštyje į šlaito pusę suformuota terasa, siūlanti kontrastą judrios gatvės šurmuliui – ramią gamtos užuovėją tiek „Medžio stiliaus“ darbuotojams, tiek svečiams.

Architektūros sąsaja su ekspozicija G. Natkevičius pasakoja, kad jo komanda pirmiausia sprendė bendrinę urbanistinę problemą, kaip sukurti komercinę erdvę, kad ji būtų funkcionali, matoma, patogi. Tai, kad šiame pastate įsikurs UAB „Medžio stilius“, paaiškėjo jau projektavimo proceso metu. Architektai projektą šiek tiek pakeitė ir pritaikė būtent šiai įmonei. „Mes labai džiaugiamės,

86 2021 kovas

kai paaiškėjo, kad šiame objekte reziduos UAB „Medžio stilius“ – gerai žinoma įmonė, dirbanti su mediena, jaučianti estetiką, – teigia projekto architektas. – Tokio pastato užpildymas tokiu solidžiu turiniu yra labai svarbus – mediena pastato fasade siejasi su „Medžio stiliumi“. Fasadams pasirinktas naudoti stiklo ir medžio kompozicijos derinys. Medinių tašelių apdaila jungiasi su didžiuliais berėmio stiklo elementais, kurie leidžia matyti gamtos ir miesto vaizdus iš ekspozicijų salės, kartu matyti ekspozicijos salės vidų iš lauko. Priešais pastatą, kitoje gatvės pusėje, nusidriekęs ąžuolynas, kurio reljefas atsiveria per stiklinį fasadą. Ąžuolyno kaimynystė padeda persipinti vidaus ir lauko erdvėms – „Medžio stilius“ savo gaminiams naudoja būtent ąžuolo medieną. „G. Natkevičiaus ir partnerių“ biuro pasirinkti architektūriniai sprendimai, stikliniai fasadai atspindi tiek senąjį ąžuolyną, tiek miesto judesį.

Pastatas įsikūręs judrios gatvės ir ąžuolyno kaimynystėje. Pasirinkta vieta kuria darnų ryšį tarp salono ekspozicijos ir urbanistinės aplinkos.

Didžiuliai berėmio stiklo elementai leidžia matyti gamtos ir miesto vaizdus iš ekspozicijų salės, o kartu matyti ekspozicijos salės vidų iš lauko. N. Tukaj nuotr.

„Medžio stiliaus“ salono pastatas įsikūrė kauniečiams gerai žinomoje vietoje, prie judrios Tunelio gatvės, kuri jungia du miesto urbanistinius rajonus. Projekto autoriaus, architektas Gintautas Natkevičius pastato vietą apibūdina kaip ganėtinai sudėtingą. „Sklypo teritorijoje nebuvo užstatymo, galima sakyti, kad jis pusiau miške, pusiau gatvėje. Mūsų užduotis buvo suprojektuoti komercinės paskirties pastatą su nuomojamu plotu. Tokioje vietovėje kurdami komercines patalpas žinojome, kad lankytojus reikės prisikviesti atvažiuoti specialiai“, – pasakoja architektas. Negana to, sklypo teritorijoje nusidriekęs šlaitas neleido projektuoti standartinio pastato. Komercinei erdvei reikalingos automobilių statymo vietos, kurios reikalauja daug erdvės. Atsižvelgiant į sklypo vietą, dydį ir reljefą, buvo pasirinktas neįprastas architektūrinės kompozicijos sprendimo būdas. 729 kv. m. pastatas pakeltas nuo žemės vienu aukštu ir yra tarsi padėtas ant plonų kolonų. Tokiu būdu pirmo aukšto lygiu, po pastatu, buvo galima įrengti automobilių vietas kartu su sandėliavimo patalpomis ir vestibiuliu. Architektams pavyko tikslingai išnaudoti erdvę, neatitraukiant pastato nuo gatvės.

L. Mykolaičio nuotr.

Konceptas, padiktuotas reljefo

N. Tukaj nuotr.

Interjere dominuoja minimalizmas. Detalės – natūralaus medžio ir metalo elementai, vitrina, vaizdas pro ją. Interjero architektai - Eivaras Rastauskas ir Mindaugas Leliūga.

Betono monumentalumas Visa projekto laikančioji konstrukcija padaryta iš monolitinio gelžbetonio – sienos, perdangos, kolonos. Dėl neįprasto sklypo reljefo monolito konstrukcija čia ypač tiko – jo tvirtumas ir gebėjimas atlaikyti dideles apkrovas pasitarnavo projektuojant šlaitinę sklypo dalį. Pusė pastato įkasta į šlaitą tarnauja kaip atraminė siena, kuri sulaiko gruntą ir tokiu būdu leidžia sukurti atvirą pirmo aukšto lygį.

Grubaus betono estetinės savybės taip pat padėjo architektams išpildyti minimalistinės architektūros viziją. Monolitinės konstrukcijos projekte paliktos matomos ir tapo interjero dalimi. Masyvi, bet subtili betono apdaila neišsišokanti ir nepretenzinga – ji kuria darnią visumą su medžio ir stiklo fasadais. „Viduje tarsi nieko nėra, bet kalba proporcija, smulkios detalės, betono kokybė, santykis su stiklu, metalu, tie dalykai labai svarbūs, o juos estetiškai išpildyti ne daug kas gali“, – akcentuoja architektas G. Natkevičius.

projekto sprendimai Preciziški nestandartiniai baldų sprendimai Įmonės „Narbutas Lietuva“ komanda rūpinosi darbo vietų, virtuvės ir posėdžių zonų baldų sprendimais. Didžiausi iššūkiai šiame projekte buvo keli: tikslumo reikalaujantys nestandartiniai baldų sprendimai ekspozicijų salėje, kurioje užsakovas eksponuoja grindų ir durų pavyzdžius, ir registratūros O formos lenktas baldas iš faneruotės su integruotu LED apšvietimu. Kliento išreikštas poreikis siekti natūralumo įgyvendintas pagaminus posėdžių ir virtuvės stalus iš ąžuolo masyvo.

www.narbutas.lt

N. Tukaj nuotr.

Tvarumas per universalumą

N. Tukaj nuotr.

A+ energinio naudingumo pastatas į tvarumą atsižvelgia per minimalizmą ir universalumą. Pastato inžinerinėms sistemoms pasirinkti pažangūs geoterminio šildymo, vėdinimo būdai, šilumos siurbliai, bet vienu esminių tvarumo aspektų projekto architektas įvardija ilgaamžę betono ir aliuminio vitrinų konstrukciją. Monolitinio gelžbetonio konstrukcijos pasirinkimas padeda įgyvendinti įvairiausius architektūrinius sprendimus. Šiame projekte monolitinio betono konstrukcija leido patį statinį padaryti plonomis sienomis, be vidinių pertvarų, todėl vidaus suplanavimas liko universalus, su galimybe keisti pastato paskirtį ateityje. Taip ne tik kuriama tvari architektūra, bet ir suteikiamos įvairiapusiškos erdvės panaudojimo galimybės pastato nuomininkams – įmonei „Medžio stilius“.

88 2021 kovas

Įmonės archyvo nuotr.

projekto sprendimai

Profesionalus ir patikimas partneris sudėtingiausiems projektams įgyvendinti

Vienas pagrindinių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą projektų vystymą, yra patikimas ir atsakingas statybų generalinis rangovas. Jau daugiau nei 5 metus specializuotus statybos darbus atliekanti ir didelį pasitikėjimą rinkoje pelniusi įmonė „Nanosta“ taip pat gali padėti įgyvendinti visus vykdomo projekto darbus kaip generalinis statybų rangovas. Įmonės specialistai realizuoja sudėtingiausius projektus tiek viešojo sektoriaus, tiek privatiems užsakovams. Būtent UAB „Nanosta“ komanda sėkmingai atliko salono „Medžio stilius“ pastato generalinio rangovo darbus. Ilgametę patirtį įmonė sukaupė prisidėdama prie įvairaus tipo ir sudėtingumo objektų įgyvendinimo. Dirbanti su projektais visoje Lietuvoje, UAB „Nanosta“ pati atlieka betonavimo,

surenkamųjų konstrukcijų, mūrijimo darbus, geodezinius matavimus. Šis projektas buvo įgyvendintas beveik per metus glaudžiai bendradarbiaujant su kitais projekto rangovais. „Medžio stiliaus“ salono pastate ypač svarbios proporcijos, minimalistinės detalės, subtilus betono santykis su stiklu. Įmonės „Nanosta“ direktorius Irenijus Valatkevičius džiaugiasi sėkmingu projektu, kokybišku darbu ir sklandžiu bendradarbiavimu su projekto užsakovu. Įdomiausia projekto dalimi I. Valatkevičius nurodo pagrindinių statinio elementų betonavimą: „Betonas projekte liko matomas ir tapo interjero dalimi, galima sakyti, kad betonavome iš karto su apdaila. Užbaigti betonavimo darbus kaip apdailą daug sunkiau, reikia dar didesnio kruopštumo, nei įprastai.“ Tačiau jauna ir entuziastinga, rinkoje stiprų pasitikėjimą pelniusi

įmonės komanda darbus užbaigė greitai ir kokybiškai. UAB „Nanosta“ yra pasirengusi padėti įgyvendinti įvairaus lygio ir sudėtingumo projektus. Atsakingas požiūris į darbus ir užsakovų norus lemia tai, kad įmonė pasirenkama atlikti tiek specializuotus, tiek statybos generalinio rangovo darbus vis sudėtingesniems projektams visoje Lietuvoje.

www.nanostata.lt

architektūra

Interjeras – tik fonas produkcijai Kaip ir pastato architektūriniuose elementuose, interjere dominuoja minimalizmas, jame nėra vietos nereikalingoms detalėms. Spalvos pasirinktos neutralios, dėl savo estetinių konstrukcinių savybių, monumentalumo, faktūriškumo, apdailai palikta plika akimi matoma monolitinė konstrukcija. Detalės – natūralaus medžio ir metalo elementai, vitrina, vaizdas pro ją. Atsižvelgdami į pastato paskirtį, architektai atsisakė provokuojančių interjero elementų. Neutralūs tonai pasirinkti tam, kad nekonkuruotų su „Medžio stiliaus“ salono kuriama ekspozicija. G. Natkevičiaus teigimu, pastato interjeras yra tik fonas „Medžio stiliaus“ produkcijai. Atviras betonas, berėmis stiklas, pilki tonai – visa tai sukuria neutralią erdvę tam, ką pastato nuomininkai nori eksponuoti. Ta pačia idėja remiasi ir vidaus apšvietimo sprendimai. Antrame aukšte įkurtai ekspozicijos salei pasirinktas

90 2021 kovas

nepretenzingas apšvietimas tam, kad subtiliai apšviestų salone eksponuojamus gaminius. Svarbu buvo ir tai, kad apšvietimas matytųsi ir iš lauko. Taip sustiprinama pirminė architektų idėja – tarsi virš gatvės įsikūrusi ir praeivių dėmesį traukianti antro aukšto ekspozicinė erdvė. Didelės stiklo vitrinos ir iš jų į gatvę sklindanti šviesa kviečia apsilankyti potencialius „Medžio stiliaus“ klientus. Projekto architekto G. Natkevičiaus teigimu, šis projektas atrodo nesudėtingas, tačiau toks ir yra minimalistės architektūros tikslas. „Iš tiesų minimalistinės architektūros pastatą suprojektuoti nėra paprasta, dažnai atrodo, kad padaryti tai, ko yra mažai, labai lengva, bet yra priešingai. Esame labai laimingi, kad tiek vystytojas, tiek rangovas mus girdėjo, nes visus projekto minimalistinius dalykus padaryti ir buvo sunkiausia. Kuomet pastatas nėra perkrautas detalių, kiekvienas netikslumas, kokybės trūkumas labai matosi. Šiame projekte su tuo puikiai susitvarkyta.“

N. Tukaj nuotr.

Atsižvelgdami į pastato paskirtį, architektai atsisakė provokuojančių interjero elementų. Neutralūs tonai pasirinkti tam, kad nekonkuruotų su „Medžio stiliaus“ salono kuriama ekspozicija. Pastato užpildymas solidžiu medienos gaminių turiniu yra labai svarbus – mediena fasado elementuose siejasi su „Medžio stiliaus“ produkcija.

L. Mykolaičio nuotr.

projekto sprendimai Aliuminio-stiklo fasado sistemos

Įmonė objekte montavo CW50-SC aliuminio fasadus. UAB „Rūdupis“ – atestuota medinių ir aliumininių langų, durų, fasadų gamybos ir statybos įmonė, savo produkcijoje naudojanti tik aukščiausios kokybės žaliavas, o gamyboje diegianti moderniausias technologijas. Didžiąją dalį, apie 96 proc., produkcijos sudaro eksportas į kitas šalis: Angliją, Airiją, Vokietiją, Švediją, JAV, Prancūziją, Ukrainą, Azerbaidžaną, Kazachstaną, Rusiją, Latviją.

www.rudupis.lt

Išryškintas medienos reljefas fasaduose

Įmonės archyvo nuotr.

www.housemodul.com

UAB „Nemira“ pastato fasadui panaudojo ekologišką, natūralią statybinę medžiagą – kalibruotą graduotą C24 klasės medieną. Apdirbant mediena buvo šukuota siekiant išryškinti jos reljefą. Mediena padengta ekologiška, unikalia matine juodos spalvos dažyve, kuri užtikrina, kad nereikės ypatingos priežiūros. Montuojant skydais surinktus elementus ant fasado, jo išskirtinumui sukurti buvo išvengta matomų tvirtinimo detalių.

92 2021 kovas

N. Tukaj nuotr.

projekto sprendimai Interjere pritaikyta kokybiška stiklo furnitūra

„Medžio stiliaus“ salono objekte UAB „Stikresta“ pasiūlė stiklo pertvarų montavimo sprendinius. Sumontuotos pertvaros iš saugaus, grūdintojo, 10 mm storio stiklo. Pagrindinė pertvarų dalis itin aukšta – 4,2 metro. Stiklų viršutinė dalis sutvirtinta specialiais trijų komponentų suspaudimo profiliais. Atsižvelgiant į tokius aukštus stiklus, kurie nėra dažni berėmėms vitrinoms, architektams ir statytojams buvo pasiūlyta pertvaras sutvirtinti aliuminio profiliais ties stiklų briaunomis, kurie puikiai įsiliejo į bendrą interjero vaizdą. Standumo konstrukcijos dažytos atsižvelgiant į interjero dizainą. Sumontuota kokybiška stiklo furnitūra, leidžianti užtikrinti ilgalaikį konstrukcijos naudojimą. Atlikti darbai atitinka visus kokybei ir saugumui keliamus reikalavimus.

www.stikresta.lt

UAB „Deivida LT“, turinti daugiau kaip šešerių metų darbo patirtį, įrengia vidaus

Inovatyvi šildymo ir vėsinimo sistema

inžinerines sistemas tiek komerciniuose, N. Tukaj nuotr.

tiek gyvenamosios paskirties objektuose. Remdamasi savo patirtimi, objekte, adresu Tunelio g. 20, Kaunas, įrengėme inovatyvią šildymo ir vėsinimo sistemą perdangoje. Šildymo ir vėsinimo vamzdeliai įrengti perdangos konstrukcijos apačioje. Ta pati grindinė (lubinė) sistema žiemą pastatą šildo, o vasarą – pasyviai vėsina. Objekte sumontavome mechaninę oro tiekimo (ištraukimo) vėdinimo sistemą iš cinkuoto plieno ortakių. Ortakius izoliavome šilumine izoliacija „Armaflex“ ne tik laikydamiesi techninių parametrų, bet ir vizualiai gražiai, kadangi jie lieka atviri, neuždengti. Vėdinimui užtikrinti sumontavome 4 plokštelinius entalpinius rekuperatorius „DAIKIN VAM1000J“. Jų keliamam triukšmui sumažinti ir komfortiškai aplinkai sukurti sumontavome triukšmo slopintuvus. Pastato išorėje sudėjome oro tiekimo ir šalinimo, viduje – padavimo ir ištraukimo groteles. Tel. +370 687 90 399 El. p. deivida.info@gmail.com

projekto sprendimai

L. Mykolaičio nuotr.

Efektyvus, ekologiškas ir ekonomiškas šildymas iš žemės gelmių Energijos suvartojimo kiekiui nepaliaujamai augant, vis daugiau kalbama ne tik apie jos taupymo, bet ir apie optimizavimo procesus. Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas pastatuose jau seniai ne naujiena, tiek architektai, inžinieriai, projektų vystytojai, tiek privačių namų savininkai ieško tvarių energijos taupymo metodų savo projektams. Vienas moderniausių atsinaujinančių energijos šaltinių yra geoterminė energija. Panaudota kaip šiluminė energija, ji tampa efektyviu ir tvariu pasirinkimu pastato šildymo sistemoms. Lietuvoje geoterminis šildymas po truputį, bet užtikrintai žengia į rinką ir siūlo konkurencingą alternatyvą tradiciniams šildymo būdams. Ekologiškumas, greitas montavimas aikštelėje, mažesnės sąnaudos ir saugumo užtikrinimas padeda geoterminiam šildymui bei aušinimui sėkmingai skintis kelią Lietuvos statybų sektoriuje, o įmonė UAB „Franklis“ – viena rinkos lyderių, naudojanti inovatyviausias technologijas, geoterminio šildymo gręžinius ir sistemas. Tam, kad būtų sumontuota tvari šildymo sistema, svarbu atlikti kiekvienos patalpos šilumos poreikio skaičiavimo ir šildymo sistemos projektavimo darbus. Neteisingai įrengta

Bendrovė „Franklis“ naudoja GRD patentuotą gręžimo metodą, kuomet gręžiniai orientuoti ne vertikaliu, o radialiniu būdu – įstrižais kampais iš vieno šulinio, visomis kryptimis.

94 2021 kovas

Įmonės archyvo nuotr.

projekto sprendimai

GRD gręžimo technologija įgalina montuoti didelės galios šilumos siurblius: • kur nėra žemės ploto. • pastatų viduje. • kur aplinka sutvarkyta ir jos atstatymas kainuotų brangiai.

ir nesubalansuota šildymo sistema gali pareikalauti didesnių investicijų, nei iš tikrųjų reikėtų. Be to, parinkus namo šilumos poreikių neatitinkančią šildymo sistemą, mažės jos ilgaamžiškumas, taip pat galimos didelės eksploatacinės išlaidos. UAB „Franklis“ naudja novatoriškus šilumos siurblius „Protis“, gaminamus Lietuvoje, ir elektroninio agento įpurškimo technologiją, kuri padidina šilumos siurblio efektyvumą net 15 procentų. Šilumos siurbliuose „Protis“ naudojama naujausia technologija rinkoje – asimetriniai šilumokaičiai. Ši technologija pagerina termines sistemos eksploatacines savybes: kuria efektyvesnius mainus tarp šaldymo agento ir antifrizo, naudoja mažesnį šaldymo agento kiekį, 30 proc. sumažina energijos sąnaudas cirkuliacijai, o mažesnis komponento dydis leidžia įmonei kurti kompaktiškesnes sistemas. Standartinė geoterminės energijos išgavimo technologija paremta vertikaliai orientuotais gręžiniais. Vertikalūs gręžiniai reikalauja daug vietos, ypač komerciniuose projektuose, kadangi tarp jų būtina išlaikyti atstumą, taip pat yra sudarkoma aplinka. Dėl šių priežasčių dažnai geoterminių sistemų atsisakoma. Šiandieninės inovatyvios technologijos leido sukurti GRD patentuotą gręžimo metodą, naudojamą

UAB „Franklis“ komandos, kuomet gręžiniai orientuoti ne vertikaliu, o radialiniu būdu – įstrižais kampais iš vieno šulinio, visomis kryptimis. Ši sumani technologija taupo vietą, užtenka vos 1 m2 žemės ploto, nedarko aplinkos ir suteikia galimybę energiją pasiimti net po pastatais ar gręžti patalpų viduje. GRD gręžiniai labai efektyvūs, nes labai atitolsta vienas nuo kito, jie neturi paslėptų jungčių po žeme, o instaliacijos kaina – patrauklesnė nei vertikalių gręžinių. Kaune įsikūrusio „Medžio stiliaus“ salono pastatui architektai ir projekto vystytojai priėmė ne vieną inovatyvų sprendimą, tarp kurių ir geoterminio šildymo sistemos įrengimas. Sistema pritaikyta unikaliai pagal užsakovų pageidavimus, suformuotas gilesnis nei įprastai (50–100 m gylio) gręžinys tam, kad atitiktų „Medžio stiliaus“ vidaus temperatūros komforto reikalavimus. Salono darbuotojams suteikiama galimybė šildymą reguliuoti patiems – kiekvienas šilumos siurblys „Protis“ pajungiamas prie centrinio serverio. Pastato viduje įmontuota reguliavimo sistema ne tik užtikrina komfortą pagal kliento poreikius, bet ir, reguliuojant tam tikrus parametrus, naudotojui ekrane parodo, kiek jam tai kainuos, todėl tai ir energiškai efektyvus, ir ekonomiškas projekto užsakovų pasirinkimas.

Naujos technologijos, gręžimo metodai skatina geoterminį šildymą vis plačiau skverbtis į Lietuvos rinką. UAB „Franklis“ siūlo ir vienintelį pasaulyje plokščią vakuuminį kolektorių, į pastato paviršius integruotą vidaus šildymo sistemą. Pasirinkus geoterminį šildymą tiek lubos, tiek sienos gali tarnauti ne tik pastato šildymui, bet ir vėsinimui. Negana to, geoterminio šildymo eksploatacinis efektyvumas įspūdingas net esant ilgai šaltai žiemai. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja gamtos energiją, kuri kaupiasi žemėje ištisus metus, todėl tokia šildymo ir aušinimo sistema padeda sutaupyti nepatiriant jokių nepatogumų net smarkiai atšalus orams. Tai ypač efektyvus, komfortabilus, ekonomiškas ir ekologiškas gyvenamojo būsto ar kitokios paskirties patalpų šildymo būdas.

www.protis.lt

infrastruktūra

Visu greičiu pirmyn! NAUJIEJI GELEŽÍNKELIO TILTAI

Rūta ANUSEVIČIENĖ

Geležinkelio tiltai – dažnai aptarinėjami, gana daug dėmesio sulaukiantys istoriniai, architektūriniai ir inžineriniai objektai. Laikui bėgant geležinkelio tiltų statybos reikalavimai kito nežymiai. Projektuojant geležinkelio tiltus didžiausią indėlį įneša projektuotojas, kuris dažniausiai kartu yra ir architektas, o išskirtinis dėmesys projektuojant ir statant tiltus skiriamas nebe vien tik saugumui, bet ir tvarumui, aplinkosaugai.

021-ieji – išskirtiniai metai Lietuvos geležinkelio tiltų istorijoje: jau šiemet turėtų prasidėti ilgiausio Baltijos šalyse – net šiek tiek daugiau nei 1500 m ilgio – tilto per Nerį statybos. Iki šiol ilgiausiu tituluojamas prieš daugiau nei šimtmetį statytas, Antrojo pasaulinio karo metais susprogdintas ir 1951 m. atstatytas Lyduvėnų tiltas Raseinių rajone. Naujasis tiltas už dabartinį rekordininką bus ilgesnis net 2,5 karto.

96 2021 kovas

Rekonstruojami senieji tiltai Iki atsirandant plienui ir betonui, tiltų statyboms bene plačiausiai buvo naudojamos plytos ir akmenys. Jei ne sukilimai ir karai, akmeniniai tiltai praktiškai neturėtų galiojimo laiko. Tarptautinio geležinkelio transporto projekto „Rail Baltica“ Tiltų skyriaus vadovė Erika Būdvytytė pasakoja, kad nemažai mūrinių arkinių tiltų, ypač geležinkelio linijose, iki šiol

„Freepik“ nuotr.

infrastruktūra

yra išlikę Vokietijoje: „Pati esu dalyvavusi vieno tokio „senolio“ rekonstrukcijoje Hanoveryje. Jo amžius rekonstrukcijos metu viršijo 130 metų.“ Mūras kaip statybinė medžiaga, anot pašnekovės, nebėra naudojamas dėl ribotų galimybių pasiekti didesnius tilto tarpatramius. Tačiau restauruoti senieji tiltai, atliekantys savo funkciją, gali išlikti infrastruktūros dalimi.

Akmenį ir mūrą pakeitė plienas, gelžbetonis ir plienbetonis Šiuo metu pagrindinės statybinės medžiagos, naudojamos geležinkelio ar automobilių tiltams, yra plienas, gelžbetonis ir plienbetonis. Kuri iš šių šiuolaikiškų medžiagų bus naudojama, priklauso nuo techninių ir geometrinių statinio parametrų, iš dalies – ir nuo vietinių gamtinių išteklių. Pasak E. Būdvytytės, Lietuva ir kitos Baltijos šalys pasižymi gelžbetoninių tiltų statybos kultūra. Projekto „Rail Baltica“ sprendiniuose šiuo atžvilgiu

taip pat nenumatyta kažkokių inovacijų – didžiajai daliai statinių naudojamas gelžbetonis.

Statant geležinkelio tiltus – didesnis dėmesys tvarumui ir ekologijai Kaip jau minėta, šiuolaikinių geležinkelio tiltų statyboje plačiai naudojamos kelios pagrindinės konstrukcinės medžiagos, o reikalavimai bėgant dešimtmečiams beveik nekinta. Kaip ir seniau, tilto konstrukcija visų pirma turi būti saugi. Kiek daugiau dėmesio skiriama ir pačio objekto planavimui – statinys turi būti tvarus, o jo statyba ir eksploatacija turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, būti suderintos su atitinkamomis institucijomis. E. Būdvytytės teigimu, parenkant projektinius sprendimus, ypatingas dėmesys skiriamas statinio ilgaamžiškumui. Projekte „Rail Baltica“, taip pat infrastruktūros projektuose Vakarų Europoje, numatytasis statinių gyvavimo amžius – 100 metų.

Jau 2021-aisiais turėtų prasidėti ilgiausio Baltijos šalyse – kiek daugiau nei 1500 m ilgio – tilto per Nerį statybos.

infrastruktūra

Siekiant užtikrinti geležinkelio tiltų ilgaamžiškumą, labai svarbi jų priežiūra. Visų pirma, kiekvieno statinio projektinėje dokumentacijoje yra numatoma, kaip statinį reikės prižiūrėti po statybos darbų, t. y. per visą jo gyvavimo ciklą. Kaip ir įprastus, geležinkelio tiltus būtina reguliariai apžiūrėti, įvertinti techninę konstrukcijų būklę ir imtis veiksmų, jei nustatomas defektas. Geležinkelio tiltų priežiūrą galima palyginti su profilaktiniu vizitu pas gydytoją. Ten, kur techniškai įmanoma, parenkami integraliniai tiltai – šie statiniai neturi probleminių elementų, pavyzdžiui, atraminių guolių ir deformacinių jungčių. Taip probleminių statinio priežiūros elementų nebelieka jau projektavimo stadijoje.

„Čia tikrai dominuoja projektuotojas, kuris dažniausiai atlieka ir architekto funkciją. Tilto architektūra ir estetika yra užkoduotos statinėje skaičiuojamojoje schemoje: joje numatomos kliūtys, pavyzdžiui, upės, slėniai, įvertinamos kitos infrastruktūros, jautrios aplinkosauginės zonos, topografija ir geologija. Išnagrinėjus visus šiuos aspektus, sudėliojami tarpatramiai ir gaunama viso statinio geometrija (arba keli jos variantai), galiausiai skaičiuojama statybos trukmė ir sąnaudos. Kaip matome, nelabai ir lieka erdvės architekto inovacijoms – ir tai paaiškina, kodėl tiltų inžinieriaus profesija yra tokia specifiška ir ypatinga. Galbūt išimtis yra pėsčiųjų tiltai, kur architektai į procesą paprastai įtraukiami labiau.“

Projekte „Rail Baltica“ – daug dėmesio ilgaamžiškumui ir ekonomiškumui

Projektuojant geležinkelio tiltus, architektūrinės ir vizualinės detalės yra paprastai nulemiamos techninio sprendinio. E. Būdvytytė pasakoja iš studijų laikų Vilniaus Gedimino technikos universitete puikiai prisimenanti vieną gana provokatyvią frazę: „Tilto projekte architektas gali numatyti tik turėklų spalvą.“ Specialistė įsitikinusi, kad po beveik 10-ies metų, praleistų projektuojant tiltus, ir darbo statybos srityje iš dalies ji gali sutikti su šiuo teiginiu:

Anot E. Būdvytytės, „Rail Balticos“ architektūriniai ir estetiniai reikalavimai yra dalis projektavimo gairių ir taisyklių, sukurtų būtent šiam projektui. Šios taisyklės numato, kaip turi atrodyti visa nauja infrastruktūra – traukinių stotys, garso sienutės ir kt. Tiltams taisyklių nėra daug, jos labiau susijusios su antriniais tilto elementais, kaip, pavyzdžiui, turėklais ar šalitilčio plokštėmis. Projekto „Rail Baltica“ pėsčiųjų viadukų, tunelių, triukšmo barjerų dizainą įkvėpė Baltijos šalių

AB „LTG infra“ nuotr.

Tiltų statyboje techniniai sprendiniai – pirmame plane

98 2021 kovas

infrastruktūra

architektūrai būdingų formų stogai ir pasikartojantys elementai. Taigi siekiama, kad projekto „Rail Baltica“ infrastruktūra derėtų prie esamo kraštovaizdžio ir kitų infrastruktūros objektų dizaino. „Rail Balticos“ tiltai Lietuvoje yra tokie patys kaip ir Estijoje ar Latvijoje, kadangi jie projektuojami naudojant tas pačias projektavimo gaires ir tuos pačius projektavimo principus. „Projekte koncentruojamės į ekonomiškus ir ilgaamžius techninius sprendimus, nepriklausomai nuo Baltijos valstybės. Esame numatę keletą smulkių architektūrinių skirtumų tilto antriniams elementams, pavyzdžiui, turėklams ar šalitilčio plokštėms. Šių elementų techniniai sprendiniai yra identiški, tačiau skiriasi spalvos – Lietuvoje parinkta žalia“, – pasakoja tiltų specialistė.

2021 m. prasidės ilgiausio Baltijos šalyse geležinkelio tilto statybos Išskirtinio visuomenės dėmesio projekte „Rail Baltica“ sulaukė Jonavos rajone esanti atkarpa Šveicarija–Žeimiai

– geležinkelio sekcijos Kaunas–Ramygala dalis. Bendras atkarpos ilgis – 12,2 km, joje numatoma įrengti 2 kelius, po 1 geležinkelio viaduką ir kelių tunelį, 2 regionines stoteles, pralanką, 3 specialias gyvūnų perėjas. Tam tikrose atkarpos vietose taip pat numatoma įrengti triukšmo slopintuvus ir barjerus. Bendras planuojamas triukšmo barjerų ilgis – beveik 750 metrų. Atkarpoje Šveicarija–Žeimiai Jonavos rajone bus statomas ir ilgiausias visoje projekto „Rail Baltica“ linijoje ir apskritai Baltijos šalyse geležinkelio tiltas per Nerį. Saugant „Natura 2020“ teritoriją, upių augmeniją ir gyvūniją, naujojo geležinkelio tilto atramos bus įrengiamos tik sausumoje. Pastaraisiais metais tiltų statybos ypač klesti: Kaune tiesiamas automobilių tiltas per Nerį, taip pat kapitališkai bus atnaujinti dar du laikinosios sostinės tiltai. Projekto sprendimai viešai pristatyti 2020-ųjų liepą. Šios atkarpos projektinius pasiūlymus pristatė Ispanijos kompanija „IDOM“. Visos sekcijos Kaunas–Ramygala detalųjį techninį projektą numatoma užbaigti 2021-aisiais. Tilto statybos taip pat turėtų prasidėti šiemet.

SIKA – projekto „Rail Baltica“ partneris Šiuolaikinės lengvojo geležinkelio transporto priemonės tampa vis greitesnės ir patogesnės. Galingesni varikliai, rekuperaciniai stabdžiai, oro kondicionavimas kuria geresnę patirtį tiek keleiviams, tiek aplinkai. Vis dėlto esminiu reikalavimu išlieka vibracijos ir triukšmo mažinimas, o tam svarbu užtikrinti bėgių infrastruktūros kokybę.

www.sika.lt Tel. +370 610 722 92

100 2021 kovas

Koncernas „SIKA“ siūlo elastingus geležinkelių transporto bėgių tvirtinimo sprendimus visame pasaulyje. Lietuvoje įmonė montuos bėgių tvirtinimus ilgiausiame Baltijos šalyse geležinkelio tilto per Nerį projekte. Nesvarbu, ar tai tradicinis bėgių tiesimas, ar greituminio tilto nepertraukiamas tvirtinimas, ar individualiai pritaikyti sprendimai, – įmonės „SIKA“ „Icosit® KC Range“ yra lanksti sistema, suprojektuota ir pritaikyta įvairiausiems projektams. Pasaulinės grupės „SIKA“ specializacija – cheminių produktų gamyba ir tiekimas. „SIKA“ užima pirmaujančias pozicijas kurdama ir gamindama sistemas ir produktus, skirtus klijavimui, sandarinimui, amortizavimui, sutvirtinimui ir apsaugai statybų sektoriuje ir motorinių transporto priemonių pramonėje. Įmonės siūloma „Icosit® KC“ sistema yra lanksti 2 dalių poliuretano polimerinės dervos medžiaga, suprojektuota kaip vibraciją sugeriantis, apkrovą laikantis, elastingas produktas, skirtas nepertraukiamam bėgių tvirtinimui. Įvairios „Icosit® KC“ serijos paslaugos yra patikrintos ir naudojamos daugiau nei 3 dešimtmečius. Ši sistema skirta tvirtinimui ant betoninių ir metalinių konstrukcijų. Tai gali būti tiltai, tuneliai, geležinkelio stotys, depai ir kt. Į geležinkelio bėgius įmontuota novatoriška įmonės „SIKA“ „Icosit® KC 340“ sistema sumažina vibracijos ir triukšmo lygį dėl naudojamos medžiagos elastingumo. Tūrio suspaudžiamumas kartu su laikomąja galia leidžia efektyviai sumažinti traukinio ar tramvajaus keliamą vibraciją ir skleidžiamą garsą. „Icosit KC 340“ turi ir daug kitų privalumų, kurie paverčia šią sistemą plačiai naudojama geležinkelio bėgiams tiesti visoje Europoje, ypač kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje. Pirmiausia tai tolygesnis apkrovos pasiskirstymas bėgių pagrinduose, puikus sukibimas su įvairiais pagrindais, atsparumas drėgmei, gera elektros izoliacija nuo sūkurinių srovių, taip pat ilgaamžiškumas, reikalaujantis mažai priežiūros. Optimalių rezultatų galima pasiekti, kai bėgis yra visiškai įstatytas į „Icosit® KC 340“, o toks montavimo procesas gali būti atliekamas tiek automatiniu, tiek rankiniu būdu. Koncernas „SIKA“ pabrėžia, kad, prieš išleidžiant „Icosit® KC“ serijos gaminius, atliekami išsamūs, realias sąlygas atitinkantys testavimai, naudojant sudėtingą įrangą. Be to, didelio masto realių

Įmonės archyvo nuotr.

savybės leidžia produktą pritaikyti individualiems kliento poreikiams, atsižvelgiant į transporto priemonę, aplinką, parametrus. Pavyzdžiui, sunkiųjų portalinių kranų bėgiai gali būti veikiami net iki 50 t apkrovų, dėl ko dažnai sugenda cementiniai ir kartais net epoksidiniai glaistai. Stiprūs ir elastingi serijos „Icosit® KC“ tvirtinimai, veikiami taškinės apkrovos, lankstosi, tokiu būdu paskirstydami apkrovą platesniam paviršiaus plotui ir taip padėdami išvengti pažeidimų. Sistema „Icosit® KC 300“ sėkmingai naudojama statybų technikos pramonėje, įvairių tipų kranams, krautuvams, automatizuotų sandėlių bėgiams sandarinti. Įmonės „SIKA“ produktai gali pasitarnauti kaip stipri, nesutrūkstanti rišamoji medžiaga. Ji puikiai sugeria dinaminius įtempius ir prailgina betono ar metalo konstrukcijų dėvėjimosi laiką. Dar vienas įmonės produktas – „SikaControl®-50“. Tai betono ar skiedinio kietėjimo metu traukumą mažinanti įmaiša, skirta aukštos kokybės betono ar skiedinio gamybai su sumažintomis traukumo deformacijomis. Šis produktas naudojamas gaminant cementinius savaime išsilyginančius ir savaime sutankėjančius mišinius, tokius kaip „Sika Viscochape“ ar „Sika Levelchape HCS“, bei įvairius betoninius elementus, kurie yra veikiami traukumo deformacijų. Taip sumažinamas traukumas iki 50 proc., plyšių susidarymas, pagerinamas konstrukcijos nepralaidumas kenksmingoms medžiagoms. „SikaControl®-50“ padės užtikrinti ir projekto „Rail Baltica“ greituminio tilto konstrukcijų kokybę ir ilgaamžiškumą. Koncernas „SIKA“ ilgametę patirtį sukaupė vykdydamas veiklą beveik 100 pasaulio šalių ir gamindamas produktus daugiau nei 300 gamyklų. Įmonė kartu su tiekiamais produktais taip pat užtikrina aukščiausią kokybę, individualius reikalavimus atitinkančias paslaugas ir aplinkosaugą. „SIKA“ teikia ir betono, hidroizoliacijos, stogo dangų, grindų dangos, atnaujinimo, sandarinimo ir klijavimo sprendimus. Įmonėje dirbantys patyrę, savo sritį išmanantys specialistai užtikrina, kad paslaugos būtų kokybiškai įgyvendintos pagal užsakovo pageidavimus. Įmonės „SIKA“ įsitikinimu, sėkmė priklauso ne tik nuo teisingos strategijos vykdymo, ji remiasi visų darbuotojų pasitikėjimu ir atsidavimu.

SIKA Control 50 pagalba betono ar skiedinio kietėjimo metu mažinamas traukumas

sąlygų bandymus papildo įvairūs patvarumo, vibracijos ir triukšmo, atsparumo ugniai, dūmų emisijos ir elektros laidumo testai. Įmonė išskirtinį dėmesį skiria savo gaminių kokybei ir siekia suteikti užsakovams kvalifikuotą pagalbą įgyvendinant statybų projektus. Šiandien architektai, inžinieriai, miestų planuotojai stengiasi atskirti geležinkelius nuo kelių eismo, kad sutrumpintų tranzito laiką ir sumažintų avarijų riziką. Siekiant sumažinti geležinkelių poveikį aplinkai, projektuojamos vadinamosios žaliosios linijos – veja padengtų bėgių konstrukcija. Tokių žaliųjų linijų projektavimas pastaraisiais metais ypač populiarėjo dėl visuomenės susirūpinimo tvarumu, aplinkosauga ir dėl gręžimosi į natūralumą. Veja padengtų bėgių dizainas su „Icosit® KC 340“ sumažina sklindantį garsą iki minimumo ir vis tiek palaiko efektyvią izoliaciją nuo prasiskverbiančių srovių. Tokio pobūdžio projektai praktiškai nereikalauja priežiūros (išskyrus žolės nupjovimą), o šiuolaikinės technologijos leidžia jų statybos sąnaudas priartinti prie įprastų projektavimo metodų. „SIKA“ savo siūlomą sistemą taiko ne tik geležinkelių bėgiams tvirtinti, bet ir kitose statybų srityse. Įvairios „Icosit® KC 340“

101

Kuo ypatingas MO skulptūrų sodas? 102 2021 kovas

(II dalis) Pabaiga. Pradžia 80 psl.

urbanistika

Pirmoje straipsnio apie MO skulptūrų sodą dalyje rašyta iš kraštovaizdžio architektės pozicijų. Antroje dalyje pateikiamas sociologinis žvilgsnis į šį skverą. Koks yra šios mažos miesto erdvės socialinis gyvenimas? Ar tai puiki viešoji erdvė? Kokio ji pobūdžio? Soc. m. dr. Dalia ČIUPAILAITĖ-VIŠNEVSKA

ra Vilniuje MO muziejus, o greta jo – dailus skulptūrų sodas. Man, kaip sociologei, rūpi ne tik aplinkos dailumas, bet, kalbant viešųjų erdvių tyrėjo Williamo H. White žodžiais, koks yra šios „mažos miesto erdvės socialinis gyvenimas“? O kad tas gyvenimas atsiskleistų, reikia sėdėti ir jį stebėti. Tai ir padariau. Sėdėjau ir įdėmiai žvelgiau į šią, sakykime, viešąją erdvę. Pirmiausia tai klausimas, kiek ji sociologine prasme vieša, o kiek tiesiog atvira. Atvira miesto erdvė gali būti estetiškai įrengta, prižiūrima ir tvarkoma, bet negyva. Negyva, nes joje buvimo greta, spontaniškumo ir chaoso galimybės yra minimalios, o potencialių erdvinių santykių galimybės telpa „kavos puodelyje“. Ar tokia vieta gali būti maloni? Tikrai gali. Joje tas pats sociologas smagiai sau išgers puodelį kavos. Tačiau ji nebus vieša, nes viešosios erdvės sociologinėje perspektyvoje – tai erdvės, kurios atviros visiems visuomenėms nariams, įvairioms jų veikloms. Tai erdvė, kurioje galima susidurti su kitais žmonėmis ir kurioje veikla laisvai pasirenkama. Tai įvairovės ir nepažįstamųjų erdvė. Žinoma, niekas MO skvere nestovi su bizūnu ir nedraudžia laisvai rinktis savo veiklų. Tačiau klausimas, kokią veiklų įvairovę siūlo kiemelio aplinka ir dizainas? Ar šioje erdvėje esama veiklų sinergijos, ar joje galimas žaidimas, žaismingas elgesys?

Skveras įkurtas puikioje vietoje. Sankryžos, kur kertasi pėsčiųjų takai, – pačios dėkingiausios aktyviam miesto gyvenimui. Per skverą galima patekti į Naujamiestį, tačiau tai nėra tranzitinė vieta, tad į ją reikia eiti specialiai. Greta yra stotelė, universitetas, kavinės. Šaligatviu čia pulsuoja gyvenimas, tačiau jis yra atskirtas nuo dailios ir estetiškos, apibrėžtos tarsi atskiras meno kūrinys skvero erdvės. Prie jos praeiviai prieina, pažiūri į skverą ir nueina. Tai skveras – intravertas. Žvelgiantis į savo vidų, užsivėręs nuo gatvės. Nors gerai matomas, tačiau kaip paveikslas: vizualiai gražus kaip statiškas reginys, ne dinamiškai kunkuliuojantis kaip socialinė erdvė. Jeigu apsilankytumėte iš eilės išsidėstančiose trijose viešosiose erdvėse: MO skulptūrų sode, kitapus MO muziejaus esančioje Pylimo gatvės atkarpoje ir galiausiai Malkų skvere, pamatytumėte skirtingas naudojimo tendencijas. Malkų skvere ir Pylimo gatvės atkarpoje verda gyvybė. Pastaroji erdvė – tai veikiau pravažiuojama stovėjimo aikštelė, tačiau čia gausu žmonių. Praeinančių, einančių į kavines. Stoviniuojančių prie jų ir besišnekančių, sėdinčių ant įvairiausių tam pritaikytų ir nepritaikytų paviršių. Jeigu šiame sraute panūstumėte vienatvės – užsukite į MO skulptūrų sodą. Tai ramiausia vieta. Čia vienu metu rasite du tris žmones, na, daugiausia dešimt. Kartais saulėtą dieną jis bus tuščias. Kas būdinga šios erdvės materialumui, dizainui? Kokias veiklas siūlo ši aplinka? Skvero centrą užpildo žalumos

103

urbanistika

plotai, skirti akiai paganyti. Visais rakursais atsiveria skirtingi, įdomūs, dailiai sukrintantys į spalvingus koliažus vaizdai. Įsiterpia skulptūros, nedideli plotai grindinio. Skvero intravertiškumas aplinkinio miesto atžvilgiu persikelia ir į skvero vidų. Nors skveras įrengtas taip, kad visi jame esantys sėdi ratu, skulptūros, augalai išdėstyti taip, kad slepia už jų esančius žmones ir visa, kas susieta su jų veikla. Skvere gausu sėdėjimo vietų: ilgi suolai su atkaltėmis ir be, metalinės kėdės supa skverą lanku. Vientisi suolai leidžia rinktis tinkamą atstumą tarp sėdinčiųjų. Kraštinis suolas turi ilgą siaurą ir porą išplatėjančių vietų, kurios suteikia daugiausiai galimybių laisvumui – skirtingų sėdėjimo ir būriavimosi galimybių. Įsitaisyti įvairiomis pozomis, susėsti ratu ar patogiai ištiesti kojas. Mediniai suolai kur kas populiaresni nei kitoje skvero pusėje išdėstytos metalinės kėdės. Nors priklauso nuo oro sąlygų. Kai saulė pasisuka link suolų, pasijaučia, kad nėra šešėlio, karštis tampa nepakeliamas ir sėdinčiuosius nuveja ant kėdžių. Metalinės skulptūriškoms kėdėms būdinga visa tai, kas kritikuojama nagrinėjant viešųjų erdvių įrengimą. Jos yra šaltos net šiltą dieną. Formuojamos grupėmis po tris ir po dvi. Tad ant jų prisės tik kartu atėję asmenys, o jeigu trys – tai vidurinė arba abi iš šonų liks tuščios. Atstumas tarp jų per didelis prisėsti mylimiesiems ar draugams ir per mažas prisėsti nepažįstamiesiems. Kėdės pritvirtintos, tad šio atstumo pakeisti negalima. Izoliuotos nuo kitų, tad ant vienos iš dviejų kėdžių, būtum spaudžiamas bendrauti. Sėdinčiojo pozicija aiškiai apibrėžta. O jeigu jos nebūtų pritvirtintos? Gal būtų patraukliau? Galėtum atsitraukti ir suartėti savo nuožiūra. Pasirinkti grupės, su kuria nori bendrauti, dydį. Užtat jos gražios, gerai atrodo nuotraukose. Kaip skulptūros, puošiančios skverą, jos puikios. Populiariausios – trys metalinės kėdės centre, o galinės – nepopuliarios visai. Tačiau ši galinė erdvė su kėdėmis kuria nedidelį skverą skvere – kamerinę erdvę nedideliam renginiui. Tada atsiskleidžia scenos ir žiūrovų sąveikos galimybė. Renginys jaukiai apsupamas žaluma. Visgi, tai, matyt, vieta tik oficialiems renginiams, ne spontaniškiems susibūrimams. Pasak White, vietų prisėsti gausa – tai viešosios erdvės intensyvaus naudojimo prielaida: „Žmonės paprastai sėdi ten, kur yra vietos atsisėsti.“ Bet MO skvere galbūt būtina, bet nepakankama sąlyga intensyviam naudojimui. Daugelis sėdėjimo vietų išlieka tuščios. Neintensyvų erdvės naudojimą gali skatinti keletas veiksnių: minimalus tranzitas per erdvę, dizainu grįstas 104 2021 kovas

veiklos galimybių ribotumas ir pati erdvės estetika kartu su kontroliuojančia, į vizualumą orientuota aplinka. Dominuojanti šio skvero naudotojų grupė – jaunos, stilingos merginos ir moterys. Po vieną, poromis ir grupėmis, taip pat su vežimėliais ir mažais vaikais. Jeigu viešojoje erdvėje pastebime daug moterų, vadinasi, erdvė yra saugi, prižiūrėta, tvarkoma. Grupių ir atėjusiųjų dviese čia buvo daugiau nei pavienių asmenų. Tad galbūt žmonės ateina čia veikiau specialiai, susitarę. Tai atskleidžia, kad aptariama erdvė patiriama kaip saugi, tinkama trumpalaikiam poilsiui ir pokalbiui, į ją ateinama tikslingai. Tačiau kiek ši erdvė atvira miesto įvairovei? Vaikinų ir vyrų čia vos vienas kitas, nedaug ir vyresnio amžiaus žmonių. Paauglių išvis nepastebėjau. Henri Lefebvre kadaise rašė, jog tvarkingos, saugios ir išvalytos vietos paaugliams yra tiesiog nuobodžios. Galbūt rastume „TikTok“ vaizdų, kur paaugliai šoka skvero fone, bet besifilmuojančių nemačiau. Užtat vaizdas tikrai instagraminis – kadre kiemelis atrodo puikiai.

Ar šio skvero estetika sąmoningai ribojanti? Greičiausiai ne, tačiau, kūnai „jaučia lauką“ ir kas jame dera. O šioje erdvėje labiausiai dera dailūs, estetizuoti ir tinkamai besielgiantys kūnai. / Dalia ČIUPAILAITĖ-VIŠNEVSKA /

Paradoksalu, bet išpuoselėta estetika, kuri pritraukia stilingas šio kiemelio naudotojas, gali būti ir priežastimi, kodėl lankytojų pobūdis toks homogeniškas. Antropologė Setha Low pasiūlė sąvoka „viskas dailu“ (everything‘s nice). Ji nusako erdvės estetizavimo strategijas, kurios išstumia nepageidaujamuosius iš erdvės. Toks išstūmimas gali būti tiek sąmoningas, tiek atsitiktinumas. Ar šio skvero estetika sąmoningai ribojanti? Greičiausiai ne, tačiau kūnai „jaučia lauką“ ir kas jame dera. O šioje erdvėje labiausiai dera dailūs, estetizuoti ir tinkamai besielgiantys kūnai. Daugiausiai čia tiesiog sėdima, kalbamasi, žiūrima į telefoną. Rečiau valgoma ar geriama kava. Vaikštinėjo ar žiūrėjo į skulptūras tik vienas kitas žmogus. Man stebint čia niekas nesibūriavo, nestebėjo žmonių, nesišnekučiavo su sutiktu pažįstamu. Vienas vaikinas dirbo kompiuteriu, viena moteris skaitė knygą. Viena garbaus amžiaus dama tiesiog žvelgė prieš save. Visi kiti – į telefonus. Galbūt pastebėjau sinergiją tarp skirtingų veiklų? O gal kūrybiškumo apraiškų? Mergina pasitaisė plaukus žvelgdama į metalinį kubą – atrado mieste veidrodį. Vaikinas trumpam prisėdo ant metalinės kėdės atlošo. Vyrukas nufotografavo merginą, pozuojančią ant metalinių kėdžių. Jos tapo priemone, dekoracija atskleisti save. Po fotosesijos ant jų neprisėdo ir nuėjo. Kūrybingo buvimo ir laisvos apropriacijos šioje erdvėje negausu. Jos lankytojai tokie pat tvarkingi ir estetiški kaip ir pats skveras. Bet erdvę išlaisvina vaikai. Tie puikieji erdvės deviantai, taktikai, Michel de Certeau palytėti brikoliažų kūrėjai. Jie bėga į skverą ryškaus raudono arklio patraukti, lipa ant skulptūrų, įbrenda į žoles, mėgina jas

skinti. Pastebiu vaiką žolių vidury jas skinantį. Sutinku mamos akis. Įvyksta tai, ką sociologai vadina „simboline komunikacija“, mama supranta, kad aš suprantu, kad jos vaikas skina augalus dailiame sodelyje, ir ima kontroliuoti save ir vaiką garsiai sakydama: nagi, neskink, aš tau leidau vaikščioti, bet neleidau skinti. Vaikas stipriai nelaimingas verksmu palydi paliekamą derlių. Malonumai baigėsi. Viešąsias erdves tirianti sociologė Lyn Lofland skiria malonumus, kuriuos patiriame viešosiose erdvėse. Dalis jų – estetiniai. Ir Mo kiemelyje galime jų patirti: tai į erdvę vedančios užuominos, laiko sluoksnių susipynimai, keisti įdomūs objektai. Dalis malonumų – socialiniai. Tai vienatvė viešumoje, žmonių stebėjimas, bendravimas viešumoje ir žaidimas. Kokie jų gali būti patirti Mo kiemelyje? Vienatvė viešumoje – vienatvė – taip, bet ar viešumoje – ginčytina. Dauguma prisėdančių atsiduria savo burbule. Žmonių stebėjimas – ne. Reikia ieškoti perspektyvų, iš kurių atsivertų kiti žmonės. Jie čia paslepiami želdiniais ir skulptūromis. Bendravimas viešumoje – iš dalies. Nes erdvė atvira – taigi potencialiai vieša, bet to nelaikyčiau buvimu tarp žmonių. Žaidimas – ne. Žaidimas – tai išėjimas iš savęs, rizika, konkuravimas, spontaniška veikla. Šiame skvere būdingiau ne išėjimas iš savęs, bet panirimas į save, ar veikiau – savo telefoną. Arba pozityvia gaida – į pokalbį. Taigi ar MO skulptūrų sodas sociologine prasme yra puiki viešoji erdvė? Pirmiausia reikėtų suabejoti, ar čia apskritai viešoji erdvė. Veikiau tai kambarys po atviru dangumi, kur galime užeiti pasisvečiuoti. Jaustis kaip namuose, bet nepamiršti, kad svečiuose. Tai nėra vieta įvairiems žmonėms užsiimti įvairiomis veiklomis. Tai nėra gyvybinga vieta, kuri kuria miesto gyvenimo pagrindą. Tai nei laisvės, nei žaidimo, nei įvairovės erdvė. Veikiau tai vizualiai patiriama, kontroliuojama (per dizaino siūlomas galimybes), statiška aplinka ribotoms praktikoms. Čia nėra miesto gyvenimo natūralumo. Tai nėra savaime blogai, kol tokiomis netampa visos miesto vietos, ar kol tokios erdvės netampa modeliu kitoms naujoms viešosioms erdvėms. Jeigu tokios vietos yra kelios, jos prisideda prie miesto erdvių patyrimo įvairovės ir jomis tikrai galima mėgautis. Mo kiemelis nėra bloga erdvė. Tai dailus inkliuzas, „sekretas“ miesto audiny. Vieta, kur specifinė naudotojų grupė gali maloniai praleisti laiką pabendraudami, pasidžiaugdami saule ar savo pačių mintimis. Geografas Ashas Aminas rašė, kad viešosios erdvės pažymėtos nevaržomo kūnų cirkuliavimo, kuris kuria naujus ritmus iš daugybės sąveikų galimybių. Tokiomis vietomis yra Vingio parkas ir Katedros aikštė Vilniuje, pavadinimo neturinti apžvalgos aikštelė prie Vilniaus gynybinės sienos Bastėjos, kadaise tokia buvo Užupio prieplauka. Galbūt negalime tokio intensyvumo tikėtis iš MO skvero. Bet galime tikėtis naujų skverų, kurie įsileistų daugiau žmonių ir veiklų įvairovės, daugiau spontaniškumo, mažiau vizualumo ir daugiau taktiliškumo. Daugiau laisvės. Kur jauti, kad po grindinio akmenimis slypi paplūdimys.

105

off-grid

NAMAI, keliaujantys kartu su savo šeimininku

Ar šiais laikais galime pabėgti į gamtą ir gyventi joje kokybiškai? Globalios pandemijos sukelti visuotiniai kelionių apribojimai privertė žmones permąstyti tai, ko jie tikisi iš savo atostogų, laisvalaikio ar tiesiog kasdienybės. Koks tas šiuolaikinis keliavimo ir gyvenimo būdo modelis? Naudojantis saulės ir vėjo energiją, vietinius išteklius, atstovaujantis minimalizmui, bet leidžiantis patirti maksimalius besikeičiančios aplinkos potyrius. Namas ant ratų, keliaujantis kartu su šeimininku, o galbūt savarankiškai įrengtas kemperis, leidžiantis norimą gyvenimo tarpsnį skirti kaimyninių

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

šalių pažinimui. Keliaujantys namai – pastaruoju metu sparčiai auganti tendencija. Ypač aktualūs šiandieniniame kontekste, tokie namai gali suteikti privatumo, saugumo ir, svarbiausia, laisvės jausmą.

106 2021 kovas

Studio Edwards nuotr.

Į gamtą neatsisakant namų komforto Vis labiau nykstant ribai tarp gyvenamosios ir darbo erdvės, o namams apskritai tampant vis mažesniems, skleidžiasi naujos architektūrinės idėjos. Mobilumas vertinamas daugelyje gyvenimo aspektų, todėl nieko keisto, kad jis vis dažniau pritaikomas vietai, kurioje praleidžiame daugiausia laiko– namams. Augantis žmonių poreikis turėti nuosavą būstą trumpam poilsiui ar nuolatiniam gyvenimui gamtoje, toliau nuo miesto šurmulio sėkmingai populiarina modulinių namų projektus. Modulių naudojimas leidžia statyti greitai, paprastai, ekonomiškai ir tvariai, o turbūt labiausiai žmones žavi modulinės konstrukcijos pastatų likvidumas – prireikus juos galima transportuoti iš vienos vietos į kitą. Bet kurį modulinį namą galima paversti mobiliuoju namu neatsisakant kokybės ir komforto. Šiuolaikiniai dizaino sprendimai leidžia architektams suprojektuoti kompaktiškus, bet visą reikiamą namų ar darbo įrangą turinčius namus, kurie gali keliauti kartu su savo šeimininku į bet kurį pasaulio kampelį.

Pabrėžiamas ne dydis, o dizainas Mobilieji namai neabejotinai susiduria su dydžio apribojimais. Jie turi būti pritaikomi transportavimui, todėl svarbus ne tik statinio svoris, tūris, bet ir visa architektūrinė forma. Architektūroje vyraujantis minimalizmas atspindi tokio nesėslaus gyvenimo principus, kai varomoji jėga yra orientuota į kuklumo ir išsaugojimo, sąmoningumo, savarankiškumo ir gyvenimo nuotykių troškimus. Skatinamas mažesnis vartotojiškumas, paprastesnis gyvenimo būdas, sumažinamas ekologinis poveikis gyventojams. Paprastai keliaujančių namų dydis neviršija 40 kv. m. Modernūs mobilieji namai įkūnija tikslingai suprojektuotą erdvę ir pabrėžia kruopštaus dizaino, o ne pastato dydžio svarbą. Dažnai panaudojami dvejopos paskirties elementai, daugiafunkciai baldai ir technologinės pažangos siūloma vietą taupanti įranga. Vertikalus erdvės optimizavimas taip pat yra dažnas tokių namų bruožas, tačiau jų dizainas pritaikomas individualiems poreikiams, stilių, tvarumo lygį, įmantrumą, naudojamas medžiagas ir konfigūraciją lemia namo savininko pageidavimai.

Neatsibostantis vaizdas pro langą Šiuometinėje pandemijos kasdienybėje, kai daugiausia laiko praleidžiame tarp savo namų sienų, ypač reikšmingas tapo pro langus matomas kraštovaizdis ar nuosavo kiemo aplinka. Mobilieji namai leidžia matomą kraštovaizdį keisti taip dažnai, kaip tik norisi, o savo namų kiemu paversti atokiausius gamtos kampelius. Žmogų, norintį būti kiek arčiau gamtos, toks projektas gali nugabenti tiek į mažą sodo sklypelį, tiek į tėvų ar senelių sklypą, mišką ar vaizdingą vietovę kalnuose, prie upių ar ežerų. Kompaktiška interjero erdvė duoda galimybę mėgautis beribiu reljefu, skirtingais vaizdais ir kitokiu gyvenimo būdu, nei gyvenant įprastu miesto ritmu.

107

off-grid

Žmonės, gyvenantys keliaujančiuose pastatuose, yra tiesiogiai susiję su aplinka pirmiausia dėl mažo pastato dydžio ir ranka pasiekiamos aplinkinės ekosistemos. Per nuolatinį kontaktą, namo šeimininkui suteikiama galimybė geriau pažinti gamtą ir jos aspektus. Kuriamas ryšys, kuris leidžia plėsti tvarumo svarbos suvokimą. Kaip ir modulinių namų, taip ir namų ant ratų vienas pagrindinių tvarumo aspektų slypi medžiagiškume, ypač jeigu statoma naudojant medieną ar perdirbto metalo elementus. Tiek medienos, tiek metalo konstrukciniai elementai gali būti išmontuoti ir perdirbti pasibaigus jų naudojimui, todėl neabejotinai yra aplinką tausojantis pasirinkimas. Keliaujantys namai projektuojami iš aplinką tausojančių ir atsinaujinančių medžiagų. Dauguma mobiliųjų namų yra suprojektuoti taip, kad jiems reikalingos elektros, vandens, santechnikos sistemos kuo mažiau paveiktų supančią aplinką. Įrengiami biotualetai, vandens filtravimo sistemos, saulės kolektoriai, todėl gali būti ne tik energiškai efektyvūs, bet ir ekologiški.

Savarankiškas energijos šaltinis Dėl mažo dydžio statiniams ant ratų būdingas ir mažas energijos poreikis. Jų pritaikytos konstrukcijos ir mažesnė energijos paklausa lemia tai, kad tokie pastatai geba patys apsirūpinti reikiamu energijos kiekiu, dažniausiai iš saulės kolektorių, montuojamų ant stogo. Ypač dėl nuolat krintančios saulės kolektorių kainos mobilieji namai yra vienas iš sėkmingai pasiteisinusių, alternatyvių „off-grid“ (nuo inžinerinių tinklų nepriklausančių) gyvenimo pavydžių.

Namelis minimalizmo ir gamtos mėgėjams Dizainerės Anna Busch ir Monika Binkowska pristatė savo kurtą projektą „Projekt Datscha“ – medinį namelį ant ratų, sukurtą mėgstantiems minimalizmą ir gamtą. Šiuo metu Austrijoje, Štirijoje, stovintis namelis gali būti nugabentas į bet kurią norimą vietą ir savo šeimininkams suteikti patogią, šiltą, visiškai įrengtą gyvenamąją erdvę. Esminiu savo tikslu dizainerės A. Busch ir M. Binkowska įvardija gamykloje surenkamo namo projektą, kuris neprarastų unikalumo ir galimybės individualiai pritaikyti dizainą. Norint gauti vilkimo leidimą, statinys pagal maksimalų aukštį, plotį ir svorį turėjo atitikti tuos pačius teisinius reikalavimus kaip ir sunkvežimio priekaba. Medinis karkasas ir metalinės atramos suteikia namui reikiamą konstrukcinį vientisumą, kad kelyje galėtų atlaikyti 120 km/h vėją, o tam, kad nebūtų viršyta leistina 3,5 t svorio riba, buvo naudojamos tik lengvosios statybinės medžiagos. Pagrindinė projekto „Datscha“ konstrukcinė medžiaga yra vietinė mediena, pasižyminti puikiomis šiluminėmis savybėmis. Mediena suteikia unikalią estetiką, taip pat manoma, kad gyvenimas medinėse erdvėse yra naudingas

108 2021 kovas

Magdos Tracz nuotr.

Darnus ryšys su supančia aplinka

Magda Tracz nuotr.

Šiuo metu Austrijoje, Štirijoje, stovintis „Projekt Datscha“ namelis gali būti nugabentas į bet kurią norimą vietą ir savo šeimininkams suteikti patogią, šiltą, visiškai įrengtą gyvenamąją erdvę.

psichinei sveikatai. Apšiltinimui naudota ir PIR izoliacija, ir stiklo vata. „Deja, nė viena iš šių medžiagų nėra gaminama tvariai, tačiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas energiniam naudingumui. Kadangi projekto sienos yra tik 8 cm storio, reikėjo pasirinkti medžiagą, pasižyminčią išskirtinėmis izoliacinėmis savybėmis, tokią kaip PIR. Ji išlaiko savo savybes net ir sušlapusi, tačiau neleidžia sienoms kvėpuoti. Todėl ją derinome kartu su stiklo vata – labai lengva ir orui pralaidžia medžiaga“, – pasakoja projekto autorės. Visa namuose naudojama elektros įranga – šaldytuvas ir lemputės turi aukštą energinio naudingumo klasę, o daug energijos suvartojančių buitinių prietaisų, tokių kaip plaukų džiovintuvas ar elektrinis virdulys, atsisakyta išvis. Maistui ruošti įrengta spiritinė viryklė, bekvapiam biotualetui nereikia prisijungti prie nuotekų įrenginių. Ant grindų įrengtos infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės. Toks šildymas yra reguliuojamas, patogus naudoti ir neužima daug vietos. Infraraudonųjų spindulių technologija nesukelia šilumos perdavimo nuostolių, nes sunaudojama 100 proc. šilumos, kuri sugeneruojama grindims šildyti.

109

off-grid

Architektūriniam tūriui pasirinkta dvišlaičio stogo konstrukcija. A. Busch ir M. Binkowskos manymu, tai yra standartiškiausia, visiems žinoma gyvenamojo namo atvaizdavimo forma. Visi išoriniai elementai, tokie kaip lietaus latakai ir langinės, yra įmontuoti taip, kad leistų išlaikyti minimalią, aptakią formą. Apdailai pasirinktos šviesios, neutralios spalvos harmoningai dera prie natūralios aplinkos. Dideli langai leidžia šviesai prasiskverbti į interjerą, o stoglangis – naktį stebėti žvaigždes. „Vienas iš didžiausių iššūkių projektuojant tik 4 m aukščio ir 2,55 m pločio namą buvo visų norimų funkcijų pritaikymas tokioje mažoje erdvėje, – pabrėžia projekto dizainerės. – 18 kv. m. interjere yra pagrindinė svetainės erdvė su virtuve, miegamoji erdvė ir vonios kambarys. Norėdamos sutaupyti vietos, įrengėme pagal užsakymą pagamintą sulankstomąjį stalą ir miegamąją sofą, tačiau vengėme kitų

110 2021 kovas

Erdviame ir estetiškame „ESCAPE One XL“ iš visų keturių pusių suprojektuoti langai leidžia persipinti vidaus ir lauko erdvėms, šeimininko pasirinkta aplinka tampa jo namų interjero dalimi.

off-grid

transformuojamųjų baldų, nes mums jie atrodo nepraktiški.“ Infraraudonųjų spindulių šildymo sistemai ir vandens katilui reikalinga prieiga prie elektros, tačiau jei maitinimo nėra, namas vis tiek sėkmingai veikia nepriklausydamas nuo inžinerinių tinklų dėl spiritinės viryklės ir bekvapio biotualeto. Šis nedidelis, tačiau funkcionalus statinys gali būti surinktas vos per 3 mėnesius, atgabentas į bet kurią norimą vietą ir suteikti tikrų, šiltų, visiškai įrengtų namų jausmą.

Modernus požiūris į „mikronamų“ tipologiją Australų architektūros studija paprastą A formos kabiną pavertė mobiliuoju namu aptakia gumine oda. „Base Cabin“ – medinis vadinamasis mikronamas ant ratų yra labai tolimas tipiniam nameliui ar priekabai. Melburne įsikūrusi „Studio Edwards“ teigia, kad mobilusis, su savo šeimininku keliaujantis namelis turėtų būti panašesnis į minimalų, šiuolaikišką pastatą. Architekto Beno Edwardso manymu, A formos rėmo konstrukcija suteikia pastatui aiškią asimetrinę geometriją, tačiau taip pat daro ją konstituciškai efektyvesnę. „Geometriją įkvėpė A rėmo kabinos ir žymiosios „Airstream“ priekabos derinys, – pasakoja architektas. – A rėmui sunaudojama mažiau medžiagų nei įprastų formų pastatams. Tai buvo svarbus aspektas atsižvelgiant į bendrą pastato masę – jis turėjo būti lengvai transportuojamas.“ Kaip ir „Airstream“ poliruoto aliuminio fasade, „Base Cabin“ fasade vyrauja ir akį traukia viena medžiaga. Juoda guma suteikia statinio struktūrai vienodą estetiką, taip pat išlaiko atsparumą įvairioms oro sąlygoms. „Ši medžiaga buvo pasirinkta dėl savo patvarumo, neprovokuojančios išvaizdos ir galimybės ištisai aptraukti visą kampuotą statinio formą“, – sakė B. Edwardsas. Mobiliajame namelyje suplanuoti trys kambariai. Vonios kambarys pačiame centre skiria pagrindinę gyvenamąją ir valgomojo erdvę nuo nuošalesnės miegamojo zonos. Virtuvėje yra kriauklė, šaldytuvas ir įvairios spintelės, o vonios kambaryje – dušas, tualetas ir kriauklė. Dėl nestandartiškai kampuotos išorinės geometrijos viduje susidaro nuožulnios sienos, suteikiančios intymumo, jaukumo jausmą. Tai sukuria trikampę, į palapinę panašią erdvę miegamajame. Medinės plokštės – pagrindinis interjero apdailos elementas – išklotos ant visų sienų, o viršutiniame stogo taške esantis stoglangis įneša papildomos dienos šviesos į visus tris kambarius. Natūralių medžiagų naudojimas interjere kuria šiltą, jaukią ir apčiuopiamą erdvę.

111

off-grid

Minimalaus poveikio kraštovaizdžiui ir lengvai perkeliamas, modernus namelis ant ratų suteikia naują dizaino požiūrį į vadinamųjų mikronamų tipologiją. Šiandien tokia mobilioji kabina gali užtikrinti artimą ryšį ne tik su gamta, bet ir su aktyvia veikla lauke. „Base Cabin“ siūlo ekonomiškai efektyvią alternatyvą, palyginti su kitomis gyvenamųjų būstų statybų alternatyvomis. Unikalus jo dizainas skatina norą gyventi ir dirbti mažoje erdvėje, atsisakyti šiuolaikinio vartotojiškumo. Projekto architektas B. Edwardsas įsitikinęs, kad, norint mėgautis pabėgimo į gamtą malonumais, nereikia pernelyg didelės erdvės. „Svarbiausia kokybė, o ne kiekybė. Mūsų projektuojami namai ne tik suteikia išskirtinę patirtį, bet ir darniai įsilieja į gamtinį kraštovaizdį.“

Netipinis erdvumo pojūtis ant ratų „ESCAPE Homes“ – didžiausia Jungtinių Amerikos Valstijų kelionėms tinkamų namelių ant ratų statytoja kelia

112 2021 kovas

pabėgimo į gamtą komforto lygmenį. Jų namelis „ESCAPE One XL“ suprojektuotas taip, kad galėtų vienu metu apgyvendinti net iki 8 žmonių. Šiek tiek mažiau nei 36 m2 name išties vyrauja erdvumo ir estetikos pojūtis. Daugiau nei 3 m aukščio lubos, su dviem dideliais viršutiniais loftais, rodos, apibūdina visai ne mobilųjį namelį ant ratų. Miegamieji loftai turi daugiau nei 1,5 m aukščio lubas, įrengta pilno dydžio virtuvė ir vonia bei pirmo aukšto daugiafunkcės gyvenamoji ir valgomoji zonos. Iš visų pusių suprojektuoti langai leidžia persipinti vidaus ir lauko erdvėms, šeimininko pasirinkta aplinka tampa jo namų interjero dalimi. Vonios kambaryje yra 1,5 m vonia-dušas, didelė kriauklė ir tualetas. Visa erdvė po laiptais, vedančiais į miegamuosius, tikslingai išnaudota įmontavus spintą ir ištraukiamuosius stalčius. „ESCAPE One XL“ konstrukcijose panaudota efektyvi šilumos izoliacija ir vidaus mikroklimato kontrolės galimybės, leidžiančios atlaikyti didelius karščius ar

off-grid

„ESCAPE One XL“ fasadų apdailai pasirinkta „Shou sugi ban“ – japoniška apdegusių dailylenčių technika, o interjerui - natūralios pušų dailylentės, kuriomis išklotos grindys, sienos ir lubos.

šaltį keliaujant. „Energijos suvartojimas šiame projekte yra minimalus, o vandens, elektros ir komunalinių paslaugų prijungimas trunka vos kelias minutes, todėl toks namas su savo šeimininku keliauti gali bet kada užsigeidus.“ Nors suprojektuotas lyg kotedžas, pagal įstatymą „ESCAPE One XL“ yra rekreacinė transporto priemonė, todėl nereikalauja jokių pamatų ir gali būti pastatoma bet kur. Projekto fasadų apdailai pasirinkta „Shou sugi ban“ – japoniška apdegusių dailylenčių technika, o interjeras apdailintas natūraliomis pušų dailylentėmis. Dideli langai, atveriantys vaizdą, ir šviesios, stiklinės lauko durys įsileidžia maksimaliai natūralios dienos šviesos. Įmonės dizainas plačiai pripažintas tiek dėl estetikos, tiek dėl erdvės panaudojimo. Žurnalas „Forbes“ šį projektą įvardijo kaip estetiškiausią mobilųjį namelį pasaulyje.

113

114 2021 kovas

Audriaus Dzimidavičiaus nuotr.

Lietuvių pora savo mobiliajame namelyje patys įsirengė visus reikiamus patogumus: patogią ir gan erdvę virtuvę, biotualetą su dušu ir stacionarią dvigulę lovą su daiktų sandėliavimo spintelėmis po ja.

Stilingais ir patogiais namais gali tapti ir paprastas mikroautobusas Didesniu ar mažesniu mobiliuoju nameliu ant ratų galima apkeliauti ne vieną šalį, bet tai galima daryti ir su paprastu, savo rankomis įrengtu kemperiu. Tai įrodė lietuvių pora Justina Glembockytė ir Audrius Dzimidavičius. Daug ir dažnai keliavusi pora pasvajodavo, kad keliavimas galėtų tapti jų gyvenimo būdu. Tačiau nuolatos keliauti yra brangu, todėl, pradėję ieškoti ekonomiškiausio varianto savo svajonei įgyvendinti, nusprendė patys įsirengti mobiliuosius namus ant ratų. Prieš pradedant visus įrengimo darbus, reikėjo surinkti daug informacijos, kaip teisingai juos atlikti, kadangi ši sritis abiem buvo visiškai nauja. „Internete gausu informacijos anglų kalba šia tema, daugelis pasaulinės bendruomenės narių dalijasi savo patirtimi, tačiau visgi nėra vieno teisingo modelio įsirengiant namus ant ratų, nes viskas priklauso nuo asmeninių poreikių. Galiausiai išanalizavę surinktą informaciją pradėjome dėliotis savo įrengimo planą ir ieškoti sprendimų, kaip kuo praktiškiau išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą ir paruošti tokią minimalistinę erdvę nuolatiniam gyvenimui ir keliavimui, – pasakoja J. Glembockytė. – Kadangi įsigijome keleivinį autobusiuką, reikėjo išardyti visą gamyklinį vidaus įrengimą, o jau vėliau ėjo automobilio kėbulo izoliacijos darbai – vibroizoliacija bei šilumos ir garso izoliacijos. Taip pat įrengėme ir garų barjerą, kad automobilyje nesikauptų kondensatas. Tik atlikę visus šiuos paruošiamuosius darbus galėjome pereiti prie apdailos, elektros sistemos ir santechnikos darbų bei baldų gamybos.“

Kadangi savo mobiliuosius namus ruošė nuolatiniam keliavimui, J. Glembockytė ir A. Dzimidavičius stengėsi įsirengti juos taip, kad turėtų visus patogumus, kuriuos turėjo ir namie. „Įsirengėme patogią ir gan erdvią virtuvę maistui ruošti, kurioje turime dujinę viryklę, šaldytuvą, kriauklę ir ventiliatorių orui ištraukti. Miegamojoje zonoje įsirengėme stacionarią dvigulę lovą, po kuria palikome gan erdvų „garažą“ keliavimo įrangai bei mažiau naudojamiems daiktams ir įrankiams. Taip pat turime ir biotualetą bei dušą su karštu vandeniu.“ J. Glembockytės manymu, dauguma keliautojų dažniausiai atsisako dušo, nes vandens atsargos visgi yra ribotos ir jį reikia visuomet taupyti. „Įrengdami savo namus ant ratų norėjome, kad viskas būtų praktiška, tad nusprendėme, kad jei jau įrengiame dušą, tai jis turi būti ir dažnai naudojamas. Taip kilo idėja pasirinkti kelių pakopų vandens filtravimo sistemą, kuria galėtume išvalyti tą patį vandenį, kuriuo maudomės, ir panaudoti jį vėl. Tokiai dušo sistemai užtenka penkiolikos litrų vandens, kuriuo galime abu maudytis duše neribotą laiką ir nesijaudinti, kad pasibaigs vandens atsargos, – pasakoja pašnekovė. – O prisijungti prie elektros dar nei karto neprireikė. Turime tris gilaus iškrovimo baterijas, kurias krauna 400 vatų saulės moduliai, važiuojant baterijos taip pat kraunasi nuo mašinos generatoriaus, taigi turime pakankamai energijos net ir lietingomis dienomis.“ Visi šie patogumai leidžia keliautojų porai būti nepriklausomai nuo vietos ir jaustis kaip namuose, nesvarbu, kad ir kur keliautų. Tokio kemperio tipo namelio įrengimas ir techninis paruošimas porai kainavo apie 8000 eurų. Skirtingai nuo keliaujančių pastatų, įsirengiant gyvenamąją erdvę

115

Audriaus Dzimidavičiaus nuotr.

automobilyje, nėra keturių lygių sienų, todėl viskas interjere turi būti pritaikyta ir pagaminta specialiai. Lietuviai patys gamino baldus, atliko visą apdailą, įsirengė elektros sis temą ir santechniką. Neturint patirties visose šiose srityse, tai gali tapti tikrai nemenku iššūkiu. „Medžiagas, tokias kaip mediena, tvirtinimo detalės ir pan., pirkome statybinių medžiagų parduotuvėse, o visą specialią įrangą, kuri naudojama kemperiams įrengti, užsisakėme iš užsienio. Lietuvoje, kadangi paklausa nėra didelė, įrangos pasirinkimas gana mažas arba daugumos dalykų čia tiesiog nėra galimybės įsigyti, – paaiškina keliautojai ir priduria: – Labiausiai džiaugiamės radę įsirengti dyzelinį oro šildytuvą. Keliaujame ne tik šiltuoju sezonu, yra tekę nakvoti ir snieguotose kalnų viršūnėse prie minusinės temperatūros, tai turėti šiltus namus, kuriuose gali komfortabiliai leisti laiką bet kur, nepriklausomai nuo oro sąlygų, yra tikrai labai didelis privalumas.“ Kelyje jau daugiau nei pusę metų, pagyvenusi septyniose skirtingose šalyse, pora teigia, kad kasdienybė šiek tiek skiriasi nuo sėslaus gyvenimo name, bet toks gyvenimas tikrai nėra lyg nesibaigiančios atostogos, kaip gali pasirodyti iš šalies. Nemažai laiko jie praleidžia prie automobilio vairo, judėdami nuo vieno taško iki kito. Vis dėlto didžiausias tokio gyvenimo ir keliavimo būdo pliusas, pasak J. Glembockytės ir A. Dzimidavičiaus, yra laisvė, kurią jis suteikia. Galimybė skirti daugiau laiko vietoms, kuriose iš tiesų gera būti. „Jausmas, kad nereikia niekur skubėti ir kad viskam yra laiko, labai išlaisvina ir leidžia visai kitomis akimis pažvelgti į patį keliavimą apskritai.“

Apibendrinant Keliaujančių namų judėjimas, orientuotas į mažų, mobiliųjų namų statybą, atsirado JAV dar 70-aisiais. Per pastaruosius kelerius metus jis vis labiau populiarėjo Europoje, ypač Vokietijoje ir Skandinavijoje. Žmones įkvepia minimalizmas ir lankstumas, kurį tokie namai reprezentuoja, o šiandieniame globalios pandemijos kontekste jie plinta kaip ypač aktuali pabėgimo į gamtą namų tendencija. Namų ant ratų grožis tas, kad juos galima surinkti iš anksto, pakrauti į sunkvežimį ir išsiųsti į atokiausius žemės kampelius. Kadangi statybos darbai neatliekami vietoje, sutaupoma lėšų ir paprastai laiko. Gyvenimas tokiame namelyje plečia supratimą apie laiką, tvarumą ir išteklius. Leidžia sulėtinti savo gyvenimą ir priartėti prie gamtos.

116 2021 kovas

SAVAITĖS NAUJIENŲ APŽVALGA – SA.LT NAUJIENLAIŠKYJE

Įveskite el. paštą

Užsisakyti

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2021 kovas

Articles inside

off-grid Namai, keliaujantys kartu su savo šeimininku

urbanistika Kuo ypatingas MO skulptūrų sodas? (II dalis

infrastruktūra Visu greičiu pirmyn! Naujieji geležinkelio tiltai

architektūra Modernaus minimalizmo persmelktas ąžuolo gaminių salonas Kaune

urbanistika Kuo ypatingas MO skulptūrų sodas? (I dalis

konkursas Tvarus demonstracinis pastatas

interjeras Išskirtiniai namai. Kas šiais laikais laikoma prabanga?

objektas Namas, mirksintis langinėmis

kokybiško namo DNR Pokyčiai vonios kambaryje – jau ant slenksčio

išmanioji erdvė Šiuolaikiniai pastatai mąsto savo galva

tvarieji pastatai Darbo be sienų tendencijų atspindys – verslo centras „NOVA

architektūra Edukacinė erdvė, kurioje susitinka miestas ir gamta

tema Istorinė transformacija – statybų laivas suka į Žaliąjį kursą

forumas Prioritetas statyboms renkantis konstrukcijas – žmonių saugumas