JUOZAS STRAŽNICKAS:
„Fenomenas, kad „Statyba ir architektūra“ sugebėjo išlikti“ Nuo 1922-ųjų savo istoriją skaičiuojantis žurnalas „Statyba ir architektūra“ 2022 m. minės šimtmečio jubiliejų. Artėjant ypatingai sukakčiai, atsigręžiame atgal ir kalbiname 78 metų žurnalistą, redaktorių ir biografą Juozą Stražnicką, kuris „Statybos ir architektūros“ redakcijoje dirbo beveik Jokūbas BALTRUKONIS
tris dešimtmečius: nuo 1980 m. ėjo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas, o 1991–2005 m. dirbo vyriausiuoju redaktoriumi.
Kaip pradėjote savo kelią „Statybos ir architektūros“ redakcijoje? Į redakciją Vilniuje mane iš Alytaus pasikvietė redaktorius Jonas Vėlyvis. Iš karto pradėjau dirbti redaktoriaus pavaduotoju, o nuo 1991 m. tapau vyriausiuoju redaktoriumi. Statybos temomis susidomėjau greičiausiai dėl savo gimtojo miesto Alytaus. Kai pradėjau dirbti vieno Alytaus leidinio redakcijoje, mieste buvo apie 20 tūkst. gyventojų. Ten dirbau beveik dešimtmetį ir Alytų palikau turintį jau 75 tūkst. gyventojų. Alytus atsirado kaip statybininkų miestas. Pažinojau juos, tad pradėjau rašyti, kaip auga Alytus, – taip viskas ir prasidėjo.
Prisiminkite, koks leidinys „Statyba ir architektūra“ buvo anksčiau – iki nepriklausomybės atkūrimo? Pavadinimu „Statyba ir architektūra“ leidinys pradėtas leisti 1957 metais. Tuomet buvo pakvipę šiokiais tokiais politiniais pokyčiais – vyko vadinamasis atšilimas. Sovietmečiu Lietuvoje nebuvo jokio leidinio apie statybą ir 1957-aisiais atsirado keletas inteligentų, kurie sumanė tokį įsteigti.
6 2021 balandis
Tuomet reikėjo gauti leidimus iš įvairių propagandos skyrių Maskvoje, todėl pirmieji numeriai buvo žinybinio pobūdžio ir vadinosi „Techninis biuletenis“. Netrukus leidėjai pamatė, kad viskas gerai, ir gimė leidinys „Statyba ir architektūra“. Pagrindinis dėmesys žurnale sovietmečiu buvo skiriamas statybos procesui. Architektūra taip pat buvo svarbu, tačiau liko antraeiliu dalyku. To meto leidėjais buvo Valstybinis statybos reikalų komitetas, kuris diktavo statybų politiką Lietuvoje, komitetui priklausė Miestų statybos projektavimo institutas, Statybos ir architektūros mokslinių tyrimų institutas ir kitos stambios struktūros. Kartu jos kuravo statybos technologijas ir statybos mokslą. Tuomet veikė ir Lietuvos TSR kaimo statybos ministerija, kuri buvo didžiausia to meto ministerija.
Sovietmečiu valdžia akylai prižiūrėjo spaudą, veikė cenzūra. Koks buvo „Statybos ir architektūros“ vaidmuo sovietmečio spaudos istorijoje? Sakyčiau, kad laimingas vaidmuo. Mūsų leidėjai buvo protingi ir stengėsi likti politikos nuošalėje. Tiesa, kartais
