„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2022 sausis-vasaris by SA.lt (Statyba ir architektūra)

Kaina 7 Eur

ATEITIES ARCHITEKTŪRA

2022 sausis–vasaris (01–02)

Fotografas Laimonas Ciūnys

Langai Jūsų gyvenimui Aliuminio langai, durys ir fasadai su 10-ies metų garantijos sertifikatu. Modernus jų dizainas, naujausios technologijos ir pritaikymo galimybės – tai reali pagalba architektams bei statybų bendrovėms projektuojant mazgus, sudarant sąmatas, parenkant langų gamintoją pagal regioną, konstrukcijų ar projekto specifiką.

„Misionierių sodai“, Maironio g. 27A, Vilnius Architektai - „DO architects“ Reynaers sistemos: stikliniai fasadai – CW50HI, langai – Masterline 8HI+HV

Together for better www.reynaers.com info@reynaers.lt, tel +370 5 2497755, Kęstučio g. 47, Vilnius.

Leidėjas VšĮ „SA.lt projektai“ Verslo centras „Kamanė“, Vilnius LT-12142 Tel. +370 610 39 642, el. p. redakcija@sa.lt www.sa.lt Redaktorė Aušra Nyman Redaktorės pavaduotoja Agnė Tamašauskaitė

SA.lt – statybos ir architektūros sektoriaus naujienos kasdien

Redakcinė kolegija: Doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja; Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; prof. dr. Algirdas Juozapaitis, „Vilnius Tech“ Statybos fakulteto dekanas; prof. dr. Andrius Jurelionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Rūta Leitanaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė; dr. Adas Meškėnas, „Vilnius Tech“ centro „Linkmenų fabriko“ direktorius; doc. dr. Liutauras Nekrošius, „Vilnius Tech“ Architektūros fakulteto dekanas; Lukas Rekevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas; Remigijus Simanavičius, Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Tekstų autoriai: Vida Kuzmickaitė, Jokūbas Baltrukonis, Rolandas Kažimėkas, Agnė Tamašauskaitė, Aušra Nyman.

Šiame numeryje skaitykite:

Portalo SA.lt redaktorius Jokūbas Baltrukonis Kalbos redaktorė Brigita Kulikovskienė Dizainas

interjeras Iliuzijos istorija

medinė statyba Medinis laivas, plūduriuojantis Tokijo įlankos zonoje

interjeras Biure – kaip žaidime

off-grid Tvaraus ir patogaus gyvenimovariklis – off-grid energija

moduliniai pastatai Moduliniai elementai pramoninėje architektūroje

objektas „Komfovent“ naujojo komplekso sprendimai, orientuoti į ekologiją ir darbuotojų komfortą

tvarieji pastatai Ateities pastato vizija – iš statybinių atliekų?

kokybiško namo DNR Kodėl mes nemėgstame pirmadienių ir kam mums reikalingas apšvietimas pagal bioritmus?

Vonios kambarys istorinėse erdvėse

SA/100 K. Pempė: Architektūra yra mano didžioji meilė, nors kartais atrodo, kad jos nekenčiu

technologijos Betonas ateityje. Ar pavyks išlikti neutraliam?

Ir betonas gali būti gražus

Architektūrinis betonas fantazijos neriboja

Infrastruktūra Kompleksiškai tvarkytos erdvės atnaujino miesto veidą

išmanioji erdvė Išmaniojo pastato stuburas – skaitmeninis dvynys

„LDesign“ Reklamos skyrius Liuda Michalkevičienė Tel. +370 610 39 642 Šiuo ženklu žymimas užsakomasis turinys. © Statyba ir architektūra Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino AB „Spauda“ ISSN 2538-8797 Leidinio ištakos – 1922 m., dabartiniu pavadinimu leidžiamas nuo 1957 m. Mūsų viršelyje – gimnastikos centras „Ariake“ (Tokijas, Japonija). Ken’ichi Suzuki nuotr.

SĄMATOS NORM AT Y VAI K AIN YN AI PROGR AMOS UAB SISTELA Žalgirio g. 88, 09303 Vilnius tel. +370 5 27 526 45 info@sistela.lt, www.sistela.lt

@StatybairArchitektura

@statybairarchitektura

Statyba ir architektūra

interjeras

N. Tukaj nuotr.

ILIUZIJOS ISTORIJA Atidaręs niekuo neišsiskiriančias biuro duris, lankytojas patenka tarsi į kitokią realybę. Netikėti optiniai efektai, medžiagų kontrastai ir net dūminės pirties kvapas – toks yra neįprastas naujasis tarptautinės reklamos agentūros „Ogilvy“ biuro interjeras Vilniuje, Paupio rajone.

Aušra NYMAN

2022 sausis–vasaris

interjeras

„Ar tai, ką mato mūsų akys, yra tai, kas yra iš tiesų? Ar galime pasikliauti pirmu įspūdžiu? Ar mūsų vaizduotės lūkesčiai mūsų neapgauna?“ – klausia interjero autorės, architektės Justė Žibūdienė ir Dominyka Šulcaitė (studija „Toota“), pristatydamos savo naujausią darbą.

Optinė iliuzija – vos pravėrus duris Dažniausiai architektai siekia pabrėžti originalią medžiagų prigimtį, išgryninti jų natūralias savybes. Šiuo atveju autorės pasirinko kitokį kelią – sulaužyti stereotipus ir parodyti, kad įprastos medžiagos gali būti panaudotos sukurti optinei iliuzijai – priešingai, nei galima būtų įsivaizduoti. Žmogus tarsi įvedamas į visiškai kitokią erdvę, nei tikėjosi prieš paliesdamas durų rankeną. Autorių siekis buvo nustebinti netikėtais interjero elementais ir skirtingų medžiagų kontrastais, kuriančiais klaidingą pirmąjį įspūdį. Prieškambario zonoje sienos ir lubos padengtos tarsi pripūstais, minkštais elementais, kurie, atrodo, tuoj subliūkš nuo stipresnio paspaudimo. Tik palietus juos, paaiškėja, kad jie yra iš metalo ir labai tvirti. „Mums svarbu 4

2022 sausis–vasaris

buvo papasakoti iliuzijos istoriją, – interjero koncepciją apibūdina J. Žibūdienė. – Pagrindinį svorį skyrėme įėjimui. Tai savotiškas tiltas tarp elementaraus koridoriaus įėjimo durų, pro kurias žengdamas nesitiki nieko, – ir staiga pasitinka kažkas stipriai neįprasto, kas tiesiog kelia emocijas. Pripūstos detalės atrodo minkštos, kol jų nepalieti ir supranti, kad tai – metalas. Šių detalių gamyba buvo kone sudėtingiausias sprendimas visame interjere. Esu labai dėkinga meistrams, kurie sugebėjo tai išpildyti.“

Raudona – vienintelė dominuojanti spalva, paimta iš kompanijos prekės ženklo.

interjeras

N. Tukaj nuotr.

„Kita mažiau tradicinė medžiaga – degintas medis. Įdomu buvo tai, kad jis su savimi atsinešė ir kvapą – tarsi dūminės senos lietuviškos pirties.“

N. Tukaj nuotr.

interjeras

Ko tikėtis kitose erdvėse? Optinės iliuzijos idėja išlieka keliaujant per visas likusias biuro erdves. Iš išorės šaltas ir skarda dengtas pasitarimų kambarys viduje – minkštas ir ryškus. Lounge zonoje, kurią įprasta matyti minkštą ir atpalaiduojančią, pasitinka griežti „metalizuoti“ baldai – tikra priešprieša šios zonos funkcijai. Ir tik atsisėdus ar palietus juos paaiškėja, kad tai iliuzija. Iš tikrųjų jie yra minkšti ir patogūs. Medžiu aptaisytas pasitarimų kambarys viduje virsta sudegusiu – medžiaga išlieka ta pati, bet keičiasi jos struktūra, forma ir spalva, nes viduje sienoms dengti autorės naudojo degintas medžio dailylentes. Ir net nepabūgo specifinio kvapo, kuris jaučiamas vos įžengus į šią patalpą – tarsi dūminės senos lietuviškos pirties. Kiekviena funkcinė zona buvo išskirta atskiru medžiagiškumu, sukuriančiu savitą charakterį. Šaltos medžiagos, tokios kaip betonas, nerūdijantysis plienas, cinkuota skarda, derinamos su minkštomis ir šiltomis: veltiniu, kilimu, medžiu. Neutralūs metalo, betono

2022 sausis–vasaris

atspalviai derinami su ryškia raudona įmonės prekės ženklo spalva.

Sukurti laikui nepavaldų interjerą Garsios tarptautinės reklamos agentūros „Ogilvy Vilnius“ biuro pirmąjį interjerą kūrė netikėtais ir originaliais sprendimais garsėjęs architektas Valdas Ozarinskas, galima sakyti, industrinio stiliaus ar net high-tech pradininkas mūsų šalyje. Todėl kartelė buvo aukštai iškelta – kompanija, įpratusi prie netradicinės aplinkos ir drąsių sprendimų, ieškojo ir išskirtinės biuro idėjos. „Mums buvo svarbu sukurti laikui nepavaldų interjerą, todėl pasirinkome tokį kelią. Nenorėjome eiti tendencijų kryptimi, norėjom kažko, kas būtų amžina. Tai savotiškas pirmtako V. Ozarinsko idėjos tęsinys. Buvau stipriai nustebinta, kad interjeras gali būti toks aktualus, tam tikra prasme – pranokti savo laikmetį. Siekėme to paties – nesidairyti į tai, kas dabar madinga ar populiaru, bet kurti interjerą, kuris labiausiai išpildytų viziją“, – sako architektė J. Žibūdienė.

interjeras

Funkciniai sprendimai

Netikėčiausias šiame biure yra metalas. Naudojome ir nerūdijantįjį plieną, ir cinkuotą metalą. Jo čia yra įvairiausių struktūrų: pūstos detalės, lygios, profiliuotos sienos, languotos lubos, baldų ir šviestuvų elementai.

Drąsi ir įspūdinga interjero stilistika nebuvo vienintelė interjero autorių užduotis. Jų tvirtinimu, toks kelias labiausiai atitiko biuro darbuotojų požiūrį: intensyviai naudojamos erdvės turi būti sunkiai nudėvimos, atsparios – tokios, kurių nereikėtų ypač saugoti. Interjeras turi tarnauti žmonėms, o ne atvirkščiai, įsitikinusios jo autorės, todėl jos nesiekė interjero stilistikos paversti dominuojančia. Ne mažiau svarbu buvo ją suderinti su ergonomika, kuri dažniausiai būna standartizuota, o sprendimai – įprasti ir laiko patikrinti. „Mums teko nelengvas uždavinys laviruoti tarp šių dviejų užmačių“, – pripažįsta interjero autorės. Didžiausią įspūdį sukuriančios erdvės – izoliuotos, netrikdančios bendros darbo atmosferos. Biuro planinė struktūra labai tiksli ir detaliai apgalvota. Pagrindinis dėmesys skirtas funkcionalumui, ergonomikai: kompaktiškame 420 kv. m plote teko suprojektuoti gan didelę programą – virš 50 darbo vietų, 5 skirtingo dydžio pasitarimų kambarius, erdvią ir didelę poilsio ir virtuvės zoną bei patogius funkcinius ryšius tarp jų.

interjeras

Apibendrinant Nors pirmas interjero įspūdis tarsi kosminio erdvėlaivio, vis tik autorės teigia, kad tikslas buvo papasakoti istoriją apie šiuos įmonės namus, o ne sukurti teminį interjerą. Visos netradicinės medžiagos atspindi iliuzijos mintį, kuri ir yra pagrindinė idėja. „Tai, kad interjeras atrodo kiek futuristinis, – tik to išdava. Bet viliuosi, kad tai reiškia, jog pranoko savo laikmetį“, – sako J. Žibūdienė.

N. Tukaj nuotr.

„Apšvietimas projektuotas su dideliu dėmesiu: kuo mažiau akinimo, kuo daugiau tikslingos šviesos, tolygiai iššviestų paviršių, – teigia architektės ir patikslina: – Kadangi interjere palikome betonines lubas, kaip atsvarą akustiniams nuostoliams pasirinkome kiliminę dangą. Interjere ji skiriasi spalvomis, kurias skaidėme pagal tūrių idėjas. Visuose pasitarimų kambariuose naudotos akustinės medžiagos luboms. Yra kelios erdvės, kuriose panaudotos medžiaginės sienos.“

Apšvietimas pagal poreikį „Išraiškingame interjere apšvietimo elementai nebūtinai turi groti pirmu smuiku, todėl visų šio projekto dalyvių pagrindinis tikslas buvo koncentruotis į apšvietimo kokybę“, – sako įmonės „Delight Lt“ vadovas Laimonas Jucius. „Ogilvy Vilnius“ biure įmonės komanda įdiegė novatorišką apšvietimo valdymo sistemą, lanksčiai prisitaikančią prie jame dirbančio žmogaus poreikių. Pagal interjero autorių pateiktus brėžinius ir planus, taip pat aptarus paviršių medžiagiškumą, „Delight Lt“ komanda pateikė šviestuvų išdėstymo pasiūlymą, skai-

2022 sausis–vasaris

čiavo apšviestumą, vizualizavo apšvietimo sprendimus, numatė apšvietimo scenarijų ir rūpinosi, kad darbo vietose nebūtų akinimo. Vienintelis interjero autorių pageidavimas buvo parinkti pilko atspalvio metalo padengimo šviestuvus, taip derinant juos prie interjero. Visi kiti sprendimai buvo patikėti apšvietimo profesionalams. Virš darbo vietų numatyti kabamieji šviestuvai, skleidžiantys šviesos srautą į viršų ir apačią. Koridoriuose lubose ant bėgelių įrengti prožektoriukai leidžia nukreipti šviesą norima kryptimi, pasitarimų kam-

bariuose po ažūrinėmis pakabinamosiomis lubomis įrengtų šviestuvų beveik nesimato, todėl jie neakina ir tolygiai apšviečia patalpą. Darbuotojai apšvietimą tiek visame biure, tiek savo darbo vietoje gali valdyti išmaniaisiais telefonais per „Bluetooth“ prieigą.

www.delight.lt

medinė statyba Medinės pastatų konstrukcijos nepaliaujamai stebina vis augančiu dydžiu, patvarumu ir estetiniu orginalumu. Japonijos sostinėje, Tokijuje, pristatytas vienas didžiausių medinių karkasinių stogų pasaulyje. Paprasta „Ariake“ gimnastikos centro konstrukcija, kurioje naudojami masyvūs elementai iš klijuotosios medienos, sujungia struktūrą, erdvę ir funkciją.

Ken’ichi Suzuki nuotr.

Susipažinkite

↓

Kaip pastato stogas, išsidriekęs net 90 m, pabrėžia estetinę medinės statybos pusę, konstrukcinį tvirtumą ir jos svarbą tradicinėje japonų architektūroje?

Konkursas „Medinis daugiabutis“ sulaukė 35 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Konkurso naujienas sekite portale SA.lt/konkursai/

KONKURSĄ RENGIA

Portalas SA.lt kartu su Anykščių miesto savivaldybe. Konkursą remia ir palaiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

RĖMĖJAI

2022 sausis–vasaris

HK-Lasur Dekoratyvinė, apsauginė lazūra lauko medienai, su itin gera apsauga nuo drėgmės.

www.remmers.lt

MEDINIS LAIVAS, PLŪDURIUOJANTIS TOKIJO ĮLANKOS ZONOJE Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Japonijos sostinėje, Tokijuje, akį traukia vienas didžiausių medinių karkasinių stogų pasaulyje. Išsidriekęs net 90 m, išskirtinio dizaino ir konstrukcijų stogas suprojektuotas ant Tokijo gimnastikos centro „Ariake“ arenos, kurią 2020 m. atidėtoms olimpinėms ir parolimpinėms žaidynėms sukūrė Japonijos architektų studija „Nikken Sekkei“. Įsikūręs visai šalia kanalo, buvusios medienos saugyklos vietoje, Tokijo gimnastikos centras pabrėžia estetinę medinės statybos pusę, konstrukcinį tvirtumą ir jos svarbą tradicinėje japonų architektūroje.

2022 sausis–vasaris

Ken’ichi Suzuki nuotr.

medinė statyba

OBJEKTAS: gimnastikos centras „Ariake“ VIETA: Tokijas, Japonija ARCHITEKTAI: „Nikken Sekkei Ltd“ KONSTRUKTYVAS: „Shimizu Corporation“, „Masao Saito“ (inžinierius konsultantas) STATYBOS METAI: 2017–2019 m. PLOTAS: 39,194 30 kv. m

Statinys, esantis netoli Tokijo centro, pirmą kartą buvo pristatytas 2019 m. ir buvo meninės, ritminės ir batuto gimnastikos bei neįgaliųjų vežimėlių sporto bočios vieta. Galiausiai gimnastikos centras „Ariake“ sukurtas veikti dviem etapais: iš pradžių kaip laikinas tarptautinių sporto varžybų objektas, vėliau, išėmus laikinąsias žiūrovų tribūnas, kaip nuolatinė ekspozicijų salė. Autorių pasirinkta didelė, pusiau lauko viešoji erdvė, puikiai tinka miesto įlankos aplinkai.

Tvarių šaltinių mediena Išskirtinis šio įrenginio bruožas yra platus ir gausus medienos naudojimas visame pastate. Įkvėpta

dizaino koncepcijos „Mediniai laivai įlankoje“, gimnastikos centro „Ariake“ konstrukcija optimizuoja 2300 m3 medienos, gaunamos iš Japonijos Akitos, Mijazakio ir Šizuokos prefektūrų. Maumedžio mediena su masyviu mediniu stogu buvo gauta iš Nagano ir Hokaido prefektūrų. Būtent mediena buvo parinkta siekiant išreikšti šio rajono, kuris kadaise buvo medienos laikymo vieta, atminimą. „Remiantis medinio laivo, plaukiojančio įlankoje, architektūrine koncepcija, mediena naudojama visur, kur tik įmanoma, ypač stogo karkaso konstrukcijoje, fasade, žiūrovų sėdynėse ir išorinėse sienose, kiekvienu atveju atidžiai įvertinant medienos savybes“, – sako projekto autoriai, „Nikken Sekkei“ komanda.

Struktūra, funkcija ir erdvė

Ken’ichi Suzuki nuotr.

Projektas tikslingai sujungia struktūrą, erdvę ir funkciją. Atsižvelgiant į aplinkines rezidencijas, pastato aukštis buvo išlaikomas kuo mažesnis, sumažinant visą tūrį. Arenos lubos yra medinių karkasinių konstrukcijų, kuriomis sumažinamas ir bendros konstrukcijos svoris. Visą stogo konstrukciją sudaro daugybė didelių, arkos formos klijuotosios medienos sijų, pagamintų iš japoniško maumedžio, 90 m atstumu tarp plieninių centro kolonų. „Mes pasirinkome paprastą konstrukciją, kurioje naudojami masyvūs elementai iš klijuotosios medienos, o ne įprastos su daug mažų elementų tam, kad būtų pasiektas atsparumas ugniai ir konstrukcijos stabilumas, – sako „Nikken Sekkei“ architektai ir priduria: – Aikštelės erdvė, kur žiūrovai įeina į areną, tyčia įrengta lauke. Mediniame fasade atsižvelgiama į akustines ir šilumos izoliacijos savybes. Funkcija, struktūra ir erdvė yra glaudžiai sujungtos, kad būtų pasiektas grožis ir paprastumas, o tai yra japonų tradicinės medinės architektūros esmė, kurią, tikimės, patirs žiūrovai ir sportininkai iš viso pasaulio.“

2022 sausis–vasaris

Lyg pakibęs ore Atraminiai strypai leidžia pastatui iš toli atrodyti taip, lyg jis būtų pakibęs ore. Projekto statybvietė yra didžiulio, plataus ir atviro kraštovaizdžio palei kanalą dalis. Tačiau projektuojant reikėjo atsižvelgti ir į kaimynystėje esančių vidutinio ir didelio aukštingumo daugiabučių namų gyvenamąją aplinką. Horizontaliai ilgos, tarsi tekančios linijos buvo sukurtos tuo pat metu išlaikant kuo mažesnį pastato aukštį, sumažinant bendrą tūrį ir kontroliuojant karnizo aukštį. Nuo pastato centro apverstos piramidės forma slenka į viršų, kad apsaugotų žemiau esančią išorinę dalį, atspindinčią viduje esančių sėdimųjų vietų formą su pakopomis, dengtomis horizontaliomis medinėmis lentomis. Primenanti tradicinę, į verandą panašią erdvę, aptinkamą japonų architektūroje, išorinę dalį

laiko du plieninių atramų žiedai: vienas vertikalus supa įėjimus centre, o kitas kampu remia stogo konstrukcijos kraštą. „Pastačius perimetru juosiančią aikštelę pastato išorėje ir sukūrus atvirą ir plačią lauko erdvę, stengiamasi išvengti nepralaidžios išorės, paprastai būdingos dideliems sporto objektams“, – paaiškina architektų biuras. Pirmoji Japonijos sudėtinga konstrukcinė sistema, naudojanti medinių sijų stygų struktūrą ir konsolines santvaras, sukūrė didelę medinio karkaso erdvę, kuri dinamiškai dengia areną. Gofruotasis plieninis stogas dengia konstrukciją, atitinkančią apačioje esančių medinių sijų formą, kad būtų sukurta išskirtinė arenos banguoto stogo forma. Plieniniai kabeliai, pritvirtinti prie šios stogo vidinės konstrukcijų dalies, tarnauja arenos apšvietimo įrenginiams. Taip pat apšviečiamos ir tribūnos, kuriose telpa daugiau nei 12 000 žiūrovų.

Roof︓Double corrugated steel sheets (glass wool in between） Waterproof rooﬁng Laminated tinber pannel t28 Glasswool board t25

“A”

Roof︓Double corrugated steel sheets (glass wool in between） Waterproof rooﬁng Laminated tinber pannel t28 Glasswool board t25

Steel Bundle H-150×150 Glulam 1150×220

1150

Rever [Glued in Rod Joint] LIFT UP

M20 Bolt Glulam 1150×220

Maintenance Deck Glulam 750×220

220

Steel Cable Φ56 Joint Cover (Glulam)

LIFT UP

Steel Cable Connector Steel Brace Φ28.6

Glulam 1150×220

220

660

Steel Cable Φ56

“A”

Steel Bundle H-150×150 Steel Box Clamp Steel Cable Φ56

Steel Box Clamp Steel Brace Φ28.6

Joint Cover (Glulam)

2022 sausis–vasaris

The laminated-wood beams Section

“A” Detail Section

Ken’ichi Suzuki nuotr.

9,600

69,600

9,600

2,700 5,040

9,130

29,818 29,330 10,950

13,340

Corrugated Roof

▽3F

LIFT UP

EQUIPMENT SPACE

Timber Cladding

EQUIPMENT SPACE

TEMPORARY CONCOURSE

Column Wood Chip Pavement

Glulam Bench

▽2FL

ARENA

▽1FL ▽PIT

3,600 6,000

8,400

7,200

7,200 7,200 111,600

7,200

8,400

6,000

7,200

medinė statyba

Bridge

Apibendrinant

CONCOURSE COURT YARD EV

„Ariake“ buvo vienas pagrindinių olimpinių žaidynių renginių ir vietų centrų. Be gimnastikos arenos, šiaurinėje šio rajono dalyje yra „Ariake“ arena, Tarptautinis transliavimo centras, pagrindinis spaudos centras ir olimpinis (parolimpinis) kaimelis. Gimnastikos centre „Ariake“ per olimpines žaidynes tilpo apie 12 000 žmonių, buvo surengta daugybė ritminės, meninės ir batuto gimnastikos renginių, per parolimpines žaidynes vyko bočia. „Nikken Sekkei“ projektuotas gimnastikos centras buvo ir yra itin svarbus Japonijos kultūrą reprezentuojantis statinys. Futuristinės išvaizdos gimnastikos centras „Ariake“ Tokijuje atspindi tradicines statybos technikas, kurios buvo naudojamos anksčiau nei šiuolaikinės medžiagos. „Kaip ir tradicinėje mūsų kultūros praktikoje, pastatui naudojama daug medienos, – sako vietos generalinis direktorius Koichi Fukui. – Būdami arenoje mes jaučiame medienos kvapą ir jaučiame medienos šilumą.“

PS/DS

ARENA

2022 sausis–vasaris

SEAT PLAN

2F PLAN

EKOLOGIŠKI, EKONOMIŠKI IR IŠSKIRTINIAI NAMAI! „House Modul“ – tai daugiau nei 11 metų patirties skydinių bei modulinių namų statyboje. Nepriklausomai nuo metų laiko, visą produkciją gaminame uždarose patalpose, naudojame aukščiausios kokybės medžiagas ir taip užtikriname namo patvarumą bei ilgaamžiškumą.

HOUSEMODUL.COM 19

BIURE – KAIP ŽAIDIME

Jokūbas BALTRUKONIS

Elipsinės formos Vilniaus verslo centre „k29“ architektų komanda „INBLUM“ įgyvendino projektą su išskirtiniais jų pačių projektuotais baldais. Žaismingo interjero biure įsikūrė tarptautinė žaidimų kūrėjų įmonė „Melsoft“. 20

2022 sausis–vasaris

D. Petrulaičio nuotr.

interjeras

Miegantis milžinas Šis objektas yra kaip „vietoženklis“ interjere. Jis matomas jau nuo patekimo liftu į biuro erdves, dėl esamos „stiklinės“ architektūros. Prieš patenkant į biuro patalpas, žvilgsnį patraukia ne registratūra, o tolumoje esantis gigantiškas susivėlęs objektas, kuris kuria intrigą ir traukia prieiti arčiau. Biuro patalpų aukščiausioje erdvėje, kurioje suformuotos atviros darbo erdvės, „įsitaisęs“ susivėlęs objektas – itin didelė sofa, kuri savo tūriu formuoja erdvę bei kuria papildomą poilsio, neformalių susitikimų zoną ir sugeria aplinkos garsus. Sofa aptraukta rankų darbo „ilgaplaukiu“ audiniu . Šis objektas – tai

netiesioginė

citata į vieną iš „Melsoft“ kuriamų žaidimų personažų. Kartu šis baldas atlieka terapinę funkciją. Į baldą galima tarsi pasinardinti, pasijusti apglėbtam.

PROJEKTO AUTORIAI: Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Margarita Podagelytė, Ricardo Rodrigues PLOTAS – 1000 m2 VIETA – Vilnius, Lietuva METAI – 2021

Šio šmaikštaus interjero erdvių naratyvas yra paremtas kompiuterinio žaidimo, ieškojimo ir atradimų (angl. map of quest) principu. Žengiant per biurą, atrandamos „keistos erdvės“ ir „keisti objektai“. Viena iš projekto autorių – „Inblum“ partnerė, architektė Laura Malcaitė darbą pastate „k29“ įvardino kaip keliantį profesinių iššūkių. Elipsės formos pastatas padiktavo savo žaidimo sąlygas – teko gerokai pasukti galvas, kokiu būdu integruotis į esamas erdves pasakant kažką naujo, sukuriant kompanijos identitetą atspindinčias erdves, tuo pačiu pratęsiant pastato architektūros diktuojamas taisykles. Įdomu tai, kad iš pažiūros atodo, kad aptakių formų

erdvės jau savaime tarsi koduoja sėkmę dėl kuriamo stipraus vizualinio efekto. Tačiau jose integruoti iš prigimties statiškas darbo erdves nebuvo taip paprasta. Kita vertus, būten esamos architektūros erdvių plastika padiktavo naujai kuriamų interjero erdvinių elementų charakterį bei formą. Darbo procesas buvo nuolatinis dialogas su duotybėmis. Taigi interjero koncepcija yra stipriai įvietinta. Kalbant apie pastato architektūros privalumus, tai atrijus, kuris pastato erdvėms suteikia nemažai papildomos dienos šviesos. Jose malonu būti, dėl šviesos kiekio jos atrodo erdvesnės. Todėl ten, kur galėjome, išnaudojome ir šią savybę. Pavyzdžiui, dalis papildomų biuro funkcijų yra orentuotos į atrijaus pusę. 21

D. Petrulaičio nuotr.

Ola

Švelnūs ežiai

Tai poilsio

Šiuose tūriuose įsikūrę

erdvė

žaidimų komandų vadovai.

integruota

Šios patalpos neturi stačių

sienoje.

kampų ir yra aptrauktos

Žvelgiant

kūginiu akustiniu porolonu.

per atstumą,

Tokiu būdų sprendžiama

atrodo, kad

atvirų darbo erdvių

ola šypsosi.

akustikos problema.

Sudėtingi projektai – mūsų standartas. 30-ties metų technologijų kūrimo ir minkštų baldų gamybos patirtis.

sedes regia www.sedesregia.com 22

2022 sausis–vasaris

interjeras

Džiunglės

Švelnūs ežiai

Juodas bokštas

Ola

Miegantis milžinas

Miego ringas su mini šokių stulpu

„Nenuobodūs“ kabinetai

INTERJERO OBJEKTAI

Statybos procesų valdymas Projekto vieta – verslo centras „k29“, buvusios nuomojamos ~ 1500 m2 ploto patalpos, kurias iš esmės reikėjo atnaujinti pritaikant naujiems UAB „Melsoft LT“ poreikiams. Projekto vienas pagrindinių tikslų buvo kiek įmanoma labiau prisitaikyti prie esamo suplanavimo ir inžinerinių sistemų, taip maksimaliai mažinant sąnaudas jas pertvarkant pagal galiojančius normatyvus ir UAB „Melsoft LT“ komandos biuro poreikius. Architektų parengtas projektas visiškai išpildė keliamus reikalavimus ir tai nesutrukdė sukurti išskirtinio dizaino projekto, kurį būtų sunku pavadinti standartiniu.

Projekte teko demontuoti dalį gipso kartono pertvarų bei įrengti naujas, atnaujinti ir naujai įrengti stiklines pertvaras, keisti grindų dangą, įrengti naujas sienų apdailas, pertvarkyti inžinerines sistemas (vėdinimo, šildymo, patalpų vėsinimo, elektros instaliacijos, silpnų srovių), keisti ir papildomai įrengti naujus šviestuvus, kabinetų automatinio apšvietimo sistemą papildyti galimybe reguliuoti šviestuvų veikimą pagal poreikį, papildomai įdiegti biuro garso sistemą, kurią telefonu gali valdyti biuro darbuotojai tam tikrose zonose, įrengti vaizdo stebėjimo sistemą įėjimų į biurą stebėjimui,

susitikimų kambariuose sumontuoti nuotolinių susitikimų sistemas ir kita. Džiaugiamės galėję savo žiniomis ir patirtimi prisidėti prie šio išskirtinio projekto įgyvendinimo būnant projekto valdytoju.

www.stav.lt 23

D. Petrulaičio nuotr.

2022 sausis–vasaris

interjeras

Žengus į „Melsoft“ biurą, pirmas įspūdis gan įprastas, sako architektė. Tačiau, anot jos, einant toliau koridoriumi, patenkama į erdves, kuriose atsiskleidžia vis naujos funkcijos, formos ir išraiškos. Kuriant erdvių architektūrą, pagrindiniu instrumentu tapo minkštų, skulptūriškų elementų integravimas į monotonišką darbo erdvių sistemą.

D. Petrulaičio nuotr.

„Iš užsakovų pusės, užduotis buvo maksimaliai prisitaikyti prie esamų erdvių. Todėl daug vietos erdvių transformacijai neturėjome. Visi naujadarai šiame ofise tapo „minkštais kūnais“. Tokiu būdu atskyrėme esama nuo naujo. „Minkšti kūnai“ tai ne tik forma, bet ir komfortas ofise dirbantiems žmonėms: akustinis, fizinis, taktilinis“, – teigia L.Malcaitė.

Džiunglės

Miego ringas su mini stulpu šokiams

Virtuvė išorėje ir

Rožinis čiužinys, užpildantis tolimiausią

viduje labai tankiai

ofisų patalpų kampą ir atkartojantis

apauginta augalais.

netaisyklingą geometriją skirtas

Tai oazė darbo erdvių

poilsiui. Jame integruotas plonas

pilkumoje ir taipogi

vamzdis yra esamas pastato komunikacijų

citata į vieną iš

elementas, kurio negalima buvo demotuoti.

„Melsoft“ kuriamų

Tad jis tapo žaidimo dalimi.

žaidimų.

Juodas bokštas Darbo erdvės

Kaip atsvara miegančiam milžinui, šalia yra labai

Jos pilkos. Ir ne dėl

aukštas ir plonas tūris iš išorės aptrauktas juodu

to, kad

veltiniu. Jame – susitikimų kambarys. Taigi –

darbas – apie

nuobodulį.

erdvėje vyksta žaidimas masteliu.

Kai kurie interjere esantys objektai turi tiesiogines referencijas į „Melsoft“ kuriamus žaidimus.

D. Petrulaičio nuotr.

interjeras

„Viskas atsiskleidžia per atradimą ir netikėtumą, kurį sukuria netikėti objektai erdvėje. Kai kurie interjere esantys objektai turi tiesiogines referencijas į „Melsoft“ kuriamus žaidimus. Pavyzdžiui, biuro centre įrengta virtuvė „Jungle Kitchen“ buvo kurta pagal žaidimo „Family Island“ motyvus. Minkštas baldas, taip pat esantis biuro centre, yra referencija į to paties žaidimo herojų – berniuką su dredais. Realizuojant šį įspūdingą baldą susidūrėme su iššūkiu gauti norimą tekstilę. Audinys turėjo būti labai ilgo ir minkšto plauko. Galiausiai jis buvo pagamintas pagal užsakymą, specialiai šiam projektui, nes niekur Europos ribose tinkamo audinio neradome. Taip pat technologiniu iššūkiu tapo šio audinio vientisas susiuvimas. Čia vėlgi gelbėjo meistriški vietos gamintojai. Smagiausia tai, kad šiuo metu baldas yra pradirbinėjamas ir vystomas masinei gamybai. Jo prototipas jau spėjo sudalyvauti tarptautinėje baldų parodoje Prancūzijoje“, – sako architektė.

„LT.Project“ pateikė akustikos ir ergonomikos sprendimus „LT.Project“ atliepė architektų sumanymus ir pateikė didelių gabaritų 3D akustines medžiagas. „Teko gerokai paplušėti, kol radome tinkamą ir išraiškingą sprendimą, kurį galėtume pritaikyti esant lenktoms sienoms. Atskiro paminėjimo verta šio biuro ergonomika – jame pasirinktos JAV gamintojo „HAWORTH“ aukščiausius ergonomikos įvertinimus turinčios

2022 sausis–vasaris

kėdės „Zody“, – apie projekto detales pasakoja „LT.Project“ rangos projektų padalinio vadovas Arvydas Kukys.

www.ltproject.lt

off-grid Vienas svarbiausių aspektų, be kurio neįsivaizduojame savo kasdienybės, yra elektros energija. Inovatyvūs šių dienų sprendimai leidžia ją generuoti ir kaupti individualiai, o vėliau paskirstyti ir panaudoti savo reikmėms, gyvenant off-grid. Kaip atrodo, kaip veikia ir kokios įrangos reikalauja off-grid elektros energija? Pristatomi trys pagrindiniai šiandienos off-grid elektros energijos gamybos būdai: saulės moduliai, vėjo turbinos ir

Apie off-grid

pexels nuotr.

elektros energiją

↓

mikrohidroelektrinės.

off-grid

Tvaraus ir patogaus gyvenimo variklis – off-grid energija SA.lt off-grid konkurso laureatas – projektas „Delta“. Autorės – Greta Vasiliauskaitė ir Grasilda Mintaučkytė.

Modernios technologijos daro gyvenimo off-grid konceptą prieinamą kiekvienam žmogui. Viena iš dalių, be kurios neįsivaizduojame savo kasdienybės, yra elektros energija. Inovatyvūs šių dienų sprendimai leidžia ją generuoti ir kaupti individualiai, o vėliau paskirstyti ir panaudoti savo reikmėms, gyvenant off-grid. Kaip atrodo, kaip veikia ir kokios įrangos reikalauja off-grid elektros energija? Ji nesijungia prie bendrųjų inžinerinių tinklų, pavyzdžiui, elektros tinklo, o naudoja atsinaujinančius išteklius ir gaminasi savarankiškai. Susipažinkite su off-grid elektros energijos gamybos būdais, jų privalumais ir trūkumais bei svarbiausiais aspektais, į kuriuos reikėtų atsižvelgti renkantis sau tinkamiausią off-grid elektros energijos sistemą.

Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Off-grid elektros energija gali būti gaminama naudojant įvairius šiandien turimus atsinaujinančius energijos šaltinius. Žinoma, yra ir neatsinaujinančių šaltinių, puikiai pritaikomų off-grid gyvenimo konceptui. Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, tai įsigijimas sistemos, kuri yra per maža, kad galėtų užtikrinti jiems patogų gyvenimo būdą. Atsijungti nuo bendrųjų inžinerinių tinklų su svajone daugiau niekada nemokėti sąskaitos už elektrą skamba patraukliai, bet jei negalite sau leisti to padaryti tinkamai, galų gale norėsis grįžti prie pagrindinio elektros tinklo. Renkantis offgrid sistemą, susipažinus su jos galimybėmis, pliusais ir minusais bei sistemos gyvavimo ciklu, bus daug paprasčiau suprasti bendras kiekvienos parinkties išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje ir atrasti tinkamiausią sprendimą projektuojamiems pastatams.

2022 sausis–vasaris

Pereidami į off-grid ir savarankiškai gamindami reikalingą elektros energiją, žmonės siekia mažinti savo poveikį aplinkai ir tuo pat metu būti energetiškai nepriklausomi. SA.lt off-grid konkurso laureatas – projektas „Inkilas“. Autorės – Agnė Šeduikytė ir Jūratė Volkavičiūtė.

off-grid

Kaip veikia off-grid elektros energija? Off-grid elektros energijai išgauti pasitelkiami atsinaujinantys šaltiniai. Trys pagrindiniai off-grid elektros energijos gamybos būdai yra vėjo turbinos, mikrohidroelektrinės ir saulės moduliai. VĖJO ENERGIJA Vėjo energija oro judėjimą paverčia elektra naudojant turbiną ir generatorių. Vėjas judina turbinos mentes, todėl vidinis generatorius sukasi ir gamina elektros energiją, kuri tiekiama į energijos reikalaujančią sistemą. Šiuolaikinės turbinos gali būti horizontalios ašies, kokias paprastai matome laukuose, arba vertikalios ašies. Pastarasis tipas galbūt yra mažiau atpažįstamas, tačiau jų pranašumas tai, kad jos yra įvairiakryptės, tad jų nereikia koreguoti, kad pagautų vėją. Tiek horizontalių, tiek vertikalių vėjo jėgainių tarnavimo laikas labai panašus. Teisingai eksploatuojant ir prižiūrint, jos turėtų tarnauti 15–25 m., tačiau vertikalios ašies jėgainės yra pigesnės, mažesnės ir vizualiai mažiau teršia kraštovaizdį, todėl tinkamesnės gyvenamiesiems namams. Pagrindinis vėjo energijos trūkumas tas, kad vėjas nėra pastovus. Jis skiriasi žemynuose ir net kasdien, priklausomai nuo oro sąlygų. Nors tam tikras vėjo energijos kiekis gali būti saugomas baterijose, kad būtų galima naudoti vėliau, svarbu turėti nenumatytų atvejų planą, kliaujantis elektra iš vėjo turbinų. Tai gali būti kitų elektros šaltinių įdiegimas, kuriant hibridines sistemas. VANDENS TURBINOS Panašiai kaip ir vėjo, šių turbinų mentės sugauna judantį vandenį, kuris tada suka kiekvienos turbinos rotorių ir maitina generatorių. Dažniausias to pavyzdys yra hidroenergijos užtvanka, kuri nuleidžia vandenį ant masyvių turbinų ir generuoja hidroenergiją ištisoms bendruomenėms. Vandens turbinos, skirtos off-grid namams, yra akivaizdžiai mažesnės ir, deja, apsiriboja pastatais, kurie yra šalia judančių vandens telkinių. Vanduo yra patikimesnis nei vėjas, elektros gamyba hidroelektrinėse yra mažiau priklausoma nuo oro sąlygų negu naudojant vėjo ar saulės energiją, tačiau turbinoms sukti reikia tam tikros kinetinės jėgos, todėl neretu atveju sunku rasti pakankamai judančio vandens, kad sukurtų tokią jėgą.

gija. Ši energija, kaip ir vėjo, gali būti saugoma baterijose, kad ją būtų galima panaudoti vėliau. Saulės moduliams gamintojai paprastai teikia 12–30 m. garantijas. Iš trijų pagrindinių off-grid energijos rūšių saulės energija praktiškiausia, nes jai reikia mažiausiai specialių sąlygų. Viskas, ko reikia, yra pakankamai saulėta vieta. Dauguma pasaulio vietų atitinka reikalavimus. Vis dėlto tai nėra stabilus energijos šaltinis. Priklausomai nuo debesuotų dienų ir naktų, ši sistema energiją generuos mažiau nei pusę laiko, o tai reiškia, kad reikės pasikliauti atsarginiu generatoriumi ir baterijomis. Saulės energijos atsiperkamumas priklauso nuo skirtų investicijų, suvartojamos elektros kiekio ir elektros tinklų siūlomos kainos. Skaičiuojama, kad vidutiniškai saulės elektrinė atsiperka per 10–15 metų. Kadangi saulės energijos sistemoms suteikiamos net kelias dešimtis metų siekiančios garantijos, jos ne tik spėja atsipirkti, bet ir atneša didelės naudos. Didelis pliusas ir tai, kad, pasak saulės energijos sistemų gamintojų, joms beveik nereikalinga priežiūra, nes jos neturi judančių dalių, nėra greito susidėvėjimo, išlaidų kurui, tepalams ir kitoms reikmėms. Apsisprendus naudoti saulės energiją, du pagrindiniai komponentai, kurie labiausiai lems saulės elektrinės kainą ir darbą, yra fotovoltiniai saulės moduliai ir įtampos keitiklis (inverteris). Dieną saulės fotovoltiniai moduliai (1) gamina nuolatinę elektros srovę, todėl tam, kad ji galėtų patekti tiek į namo vidinį, tiek į išorinį tinklą, ją reikia pakeisti į kintamąją elektros srovę. Tą daro saulės elektrinės įtampos keitiklis (inverteris) (2). Dažnai būtent įtampos keitiklio (inverterio) pasirinkimas yra vienas svarbiausių sprendimų, nes jis tiesiogiai maitina jūsų elektros prietaisus (3) ir (arba) įkrauna baterijas (5) per off-grid keitiklį (akumuliatoriaus įkroviklį) (4). Vakare arba debesuotomis dienomis, kai nešviečia saulė, naudojate baterijose sukauptą energiją (5). Kitą dieną patekėjus saulei ciklas prasideda iš naujo. Papilomas energijos šaltinis yra atsarginis generatorius (6), kurį galima integruoti į sistemą.

SAULĖS ENERGIJA Šiomis dienomis saulės energija tampa vis populiaresnė, o galimi saulės energijos panaudojimo būdai – vis įvairesni. Saulės moduliai, be abejo, yra viena labiausiai paplitusių ir lengvai prieinamų atsinaujinančios energijos formų. Saulės moduliai veikia dėl fotovoltinių elementų, kurie fiksuoja saulės šviesą ir paverčia ją elektros ener29

off-grid

ESMINIAI PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI Savarankiški energijos gamybos būdai

Pagrindiniai off-grid elektros sistemos

sparčiai populiarėja tiek komerciniuo-

trūkumai yra šie:

se, tiek individualių namų projektuose ir tai nestebina, kadangi off-grid energija turi daug privalumų:

• Visiškai nuo bendrųjų elektros tinklų nepriklausoma sistema reikalauja brangios įrangos, kurią savinin-

• Visiška energinė nepriklausomybė, atleidžianti nuo prisijungimo prie artimiausių bendrųjų inžinerinių tinklų ir mokėjimo kas mėnesį elektros įmonei už šią privilegiją.

kas turi nusipirkti ir sukonfigūruoti pats. • Off-grid elektros energijos sistemos priklauso nuo vietos. Priklausomai nuo pasirinkto tipo, atsinaujinantys

• Beveik neegzistuojantis anglies dvi-

energijos šaltiniai dažniausiai ne-

deginio pėdsakas, patraukli galimybė

gamina energijos pusę ar net didžiąją

tiems, kuriems rūpi jų daromas povei-

laiko dalį, todėl reikia atsarginio

kis aplinkai.

generatoriaus.

• Ekonomiškumas ir išlaidų mažinimas ilgalaikėje perspektyvoje.

Energijos kaupimas ir saugojimas Off-grid energijos gamyba pasikliauja natūraliais gamtos elementais, kurie ne visada yra patikimi. Kai saulė, vanduo ar vėjas nebendradarbiauja, energijos kaupimas ir saugojimas gali būti išsigelbėjimas. Tai galimybė saugoti tai, ką generuojate, kad galėtumėte panaudoti tuomet, kai elektros energija negali būti gaminama (naktį, debesuotą dieną, esant silpnam vėjui). Paprastai yra du energijos kaupimo būdai. Vienas jų yra vietoje naudojant bateriją, o kitas, įprastas Lietuvoje, kai saulės elektrinė yra prijungiama prie elektros tinklų ir namo poreikiams nepanaudota elektros energija yra atiduodama į tinklus pasaugoti. Taip pat kaip papildomas elementas gali būti įrengiamas generatorius, dažniausiai varomas dujomis, dyzelinu arba propanu. Sistemoje susimontavus savo bateriją, joje galima kaupti nepanaudotą saulės energiją ir taip padidinti nepriklausomybę nuo elektros tinklų. Energijos kaupiklis (baterija) leidžia elektros energiją saugoti tuomet, kai ji yra gaminama, bet vartojimas yra mažesnis už gamybą. Vis dėlto šiuo metu tai rečiau naudojamas sprendimas dėl didelių energijos kaupiklių kainų. Šiandien vis dar labiau apsimoka energiją atiduoti saugoti į bendruosius skirstymo tinklus, tačiau, atsižvelgiant į tendencijas, panašu, kad individualių baterijų diegimas Lietuvoje galėtų pradėti apsimokėti per ateinantį dešimtmetį.

Apibendrinant Didžioji dauguma žmonių, kurie atsijungia nuo bendrųjų inžinerinių tinklų, tai daro, nes susiduria su perne30

2022 sausis–vasaris

SA off-grid konkurso laureatas – projektas „Delta“. Greta Vasiliauskaitė ir Grasilda Mintaučkytė.

lyg didelėmis išlaidomis, siekia nepriklausomybės arba tai yra vienintelis galimas sprendimas konkrečioje vietovėje. Tam, kad būtų įsivertinta, ar tai tinkamas pasirinkimas, pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, kiek kainuoja prisijungimas prie bendrųjų elektros tinklų, apskaičiuoti ir atsižvelgti į numatomas bendras elektros energijos sąnaudas per ateinančius 10–15 m. ir įsivertinti norimos off-grid sistemos įrengimo išlaidas. Svarbu pabrėžti, kad išankstinės off-grid sistemos įrengimo išlaidos yra investicija, daroma tam, kad galėtumėte patys gaminti elektros energiją, mažinti savo poveikį aplinkai ir kartu būti energetiškai nepriklausomi, nesusidurti su tokio pobūdžio kainų sukrėtimais ir patikimumo problemomis.

Šiandien prieinami savarankiškos elektros gamybos sprendimai leidžia neatsisakyti patogumų, o tikslinga paskirstyti ir panaudoti pagamintą energiją visoms savo reikmėms.

SURENKAMI NAMAI

THE WILD WAVE

THE JEWLERY BOX

SURENKAMI NAMAI

THE MOUNTAIN SLOPE

THE SWEET CUPCAKE

SURENKAMI NAMAI

THE MORNING GLORY

THE SUNBEAM SPECTACLE

Namai tavo tikrajam „AŠ“ www.np5.lt

MODULINIAI ELEMENTAI PRAMONINĖJE ARCHITEKTŪROJE

Ketil Jacobsen, Stephen Citrone nuotr.

moduliniai pastatai

Dėl galimų dydžių, lengvų konstrukcijų, paprastumo ir optimalios kainos moduliai ir moduliniai elementai dažnai asocijuojami su gyvenamaisiais būstais. Vis dėlto, kuriant pramoninės architektūros pastatus, taip pat aktualūs tie patys kriterijai: greitas montavimas, mažai priežiūros reikalaujantys komponentai ir lanksčios erdvės, kurios gali būti naudojamos įvairiems tikslams. Todėl tokiose statybose taip pat populiarėja

Šiandien modulinės konstrukcijos patiria naują dėmesio ir investicijų bangą. Skaitmeninių įrankių tobulėjimas radikaliai pakeitė modulinės konstrukcijos galimybes, pavyzdžiui, palengvino modulių projektavimą ir optimizavo pristatymo logistiką. Vartotojų supratimas apie surenkamuosius pastatus pradeda keistis, ypač dėl to, kad naujos, įvairesnės medžiagos pagerina šių pastatų vizualinį patrauklumą.

2022 sausis–vasaris

moduliniai sprendimai, pastatui suteikiantys išskirtinę vizualinę išraišką.

moduliniai pastatai

Atviros erdvės ir kompozicinė įvairovė Modulinė statyba suteikia pramonei galimybę žengti žingsnius pokyčių link: perkelti daugelį statybos aspektų nuo tradicinių statybviečių į gamyklas. Sukūrus tam tikrą standartinį modulį ar modulinį elementą, naudojant surenkamąsias medžiagas, konstrukcija tampa lengvesnė ir funkcionalesnė, taip pat suteikia pastato dialogui su kontekstu ir aplinka tam tikrą periodiškumą ir tapatybę. Kokios modulių ir modulinių elementų panaudojimo pramoninėje architektūroje galimybės? Ne vieno tūkstančio kvadratinių metrų plotai, atviros erdvės, daugiaaukštės konstrukcijos, medžiagiškumo, formų ir spalvų įvairovė. Skirtingi pramoninių projektų pavyzdžiai demonstruoja į savo struktūrą integruotus modulinius elementus ir įrodo, kad moduliai tikrai neapsiriboja gyvenamųjų būstų kūrimu.

Galimybė keistis Miestams būdingas nuolatinių pokyčių bruožas. Tai itin svarbu centrinėse, gyvenamosiose miesto zonose, bet ne mažiau svarbu ir pramoniniams rajonams. Jie taip pat

Sevilijos kruizinių laivų terminalas

Jesús Granada nuotr.

Holmeno pramonės rajonas Šiaurės Norvegijoje.

susiduria su nuolatinio poreikio keistis keliamais iššūkiais. Vienas iš sprendimų miesto, užmiesčio ar uosto pakrančių pramoniniams rajonams – modulinė pramoninė architektūra. Sevilijos uosto projektas Ispanijoje naudoja modulius ne tik lanksčioms erdvėms užtikrinti, bet ir pritaikyti architektūrą prie išskirtinio uosto charakterio. Sevilijoje reikėjo naujo kruizinių laivų terminalo, kuris būtų lankstus, universalus, išplečiamas, lengvai nuimamas ir net transportuojamas. Tai leistų laipsniškai prisitaikyti prie padidėjusio keleivių skaičiaus ir ateities perspektyvų dėl vertingos miesto (uosto) erdvės palei Las Delicias prieplauką. Vietovė prie Gvadalkivyro upės, kuri teka per Seviliją, taip pat reikalavo kokybiško architektūrinio projekto, kuris skatintų aktyvų dialogą tarp uosto ir jo miesto apylinkių. Architektų biuras „Hombre de Piedra Arquitectos“ ir „Buró 4“ įgyvendino visus šiuos tikslus, parengę tvarų modulinį projektą, kuriame naudojamos perdirbtų laivybos konteinerių teikiamos statybos galimybės. Projektas taip pat integruoja pastatą į labai centrinę miesto aplinką, turinčią didelę kraštovaizdžio vertę, pritaikant jo architektūrą prie Viduržemio jūros klimato.

Jesús Granada nuotr.

moduliniai pastatai

Sevilijos uosto statyba buvo vykdoma dviem etapais. Pirmasis apėmė tik dalį pakartotinai naudojamų konteinerių išdėstymo. Antrajame etape Sevilijos uostas išplėtė savo patalpas ir padidino modulių skaičių nuo 508 kv. m ploto pirmame aukšte iki 891 kv. m. O kadangi ir viršutinis aukštas buvo suprojektuotas vaikščiojimui, bendras keleivių priėmimo zonos plotas padidėjo iki 1096 kv. m.

Sevilijos kruizinių laivų terminalas

Paprastos konstrukcijos ir funkcionalumas Glaustas terminalo dizainas leidžia suprasti projektą ne tik atsižvelgiant į funkcinius uosto parametrus, bet ir urbanistiniu bei architektūriniu požiūriu, todėl miestas jį gerai priėmė. Iš tiesų pastatas ne tik atlieka keleivių priėmimo centro funkciją, bet ir yra daugiafunkcė miesto kultūrinių ir socialinių renginių vieta, sustiprinanti tikslą didinti uosto matomumą ir jo ryšį su miestu. Pastato morfologiją sudaro lygiagrečiai išdėstyti aukšto kubo konteineriai, o ant jų yra standartiniai konteineriai, kurie veikia kaip stoglangiai. Rezultatas – plati atvira erdvė, kurią pagyvina ritmiška šviesų ir šešėlių seka, su standartiniu ir dvigubu lubų aukščiu bei gofruotomis skardos sienomis, kurios atskleidžia konstrukciją ir sukuria patrauklią, tinkamą įvairioms veikloms erdvę.

Estetiška kasdienybė Kitoje Europos žemyno pusėje, Šiaurės Norvegijoje, įmonės „Snøhetta“ architektai suprojektavo Holmeno pra-

2022 sausis–vasaris

monės rajoną – itin kompleksišką ir spalvingą 6000 kv. m žvejybos objektą, esantį rytinėje Sortlandsundeto dalyje, Vesteroleno salyne. Naujasis statinys sumaniai suderina skirtumą tarp žvejybos pramonės nepagražintos kasdienybės ir estetiškesnio įmonės įvaizdžio, subtiliai sujungdamas „Holmøy Maritime“ tralavimo, žuvų auginimo ir žuvų perdirbimo verslą bei įmonės būstinę į keturis išskirtinius pastatus. Pastatuose taip pat yra svečių namai, kurie veikia kaip būstas toli gyvenantiems darbuotojams, kuriems reikia pailsinti akis tarp pamainų jūroje ar sausumoje. Visi pastatai orientuoti į 126 m pločio giliavandenį uostą, suprojektuoti taip, kad palengvintų veiklą jūroje ir žemyne bei kartu gerbtų aplinkinį Šiaurės Norvegijos kraštovaizdį. Holmeno pramoninė zona tikslingai atsižvelgia į savo kontekstą, kuriama paprasta, tačiau kompleksiška pramoninė tipologija, kuri lengvai įsilieja į kraštovaizdį. Spalvingas projektas yra įkvėptas besikeičiančių šviesos sąlygų ir įspūdingo Vesteroleno kraštovaizdžio. Jis suprojektuotas paprastos stačiakampės modulių formos, kuri kruopščiai užmaskuoja krovininių laivų ir sunkvežimių, laviruojančių tarp Holmeno pramoninio rajono, jūros ir žemyno, eismą.

Ketil Jacobsen, Stephen Citrone nuotr.

Holmeno pramonės rajonas Šiaurės Norvegijoje.

Ketil Jacobsen, Stephen Citrone nuotr.

moduliniai pastatai

Žaismingumas per spalvas ir grafinius elementus Sukūrus atvirą erdvę su dideliais langais, pagrindinis pastatas leidžia maksimaliai dienos šviesai prasiskverbti į vidų, taip pat atveria nuostabius jūros vaizdus. Funkcionalios medžiagos, tokios kaip aliuminio fasado danga, parinktos dėl savo estetikos ir ilgaamžiškumo bei galimybės sukurti kontrastą spalvingoms objekto detalėms. Šiltos spalvos – nuo raudonos, prislopintos oranžinės, geltonos ir žalios – sukuria žaismingą kontrastą Vesteroleno dangui, vandenynui bei kalnams ir įrodo, kad modulinė pramoninė architektūra neturi būti nuobodi. Ryški spalvų paletė perkeliama ir į interjero dizainą – nuo pačios konstrukcijos iki interjero elementų. Spalvos sukuria šiltą atmosferą, kontrastuojančią su lubų lentjuosčių, sienų plokščių, grindų ir stacionarių bei laisvų baldų šviesaus uosio ir beržo medžio dirbiniais, prideda žaismingumo kvapą gniaužiantiems besikeičiantiems ir dramatiškiems lauko kraštovaizdžiams. Sodrūs, spalvingai grafiniai elementai su tipiniu jūriniu raštu, įkvėptu žuvų žvynų, puošia šaldymo terminalo langus ir šonus, bei naują „Holmen Industrial Area“ logotipą ir taip kuria

2022 sausis–vasaris

estetinį priedą prie bendros „Holmøy Maritime“ istorijos, pasakojamos per architektūrą, landšaftą, interjero ir grafinį dizainą.

Apibendrinant Modulinė architektūra vis dažniau pasirenkama kaip šiuolaikinių gyvenamųjų būstų poreikio sprendimas. Nekyla abejonių, kad ji padeda kurti paprastesnį, greitesnį, kokybiškesnį statybų procesą ir universalų dizainą. Moduliai pamažu veržiasi ir į pramoninės architektūros projektus, išstumdami tipinius masyvius, statiškus pastatus, kurie neretai atgraso savo dydžiu, niūriu charakteriu ir daugybe išmėtytų priestatų, kuriančių chaotišką pramoninių rajonų įvaizdį. Moduliniai elementai įneša dinamiškumo ir svarbiausia suteikia galimybę pastatui plėstis ne atsitiktiniais priestatais, o tikslingai suprojektuotais ir estetiškai derančiais papildymais. Funkcionali ir žaisminga architektūra svarbi ne tik centriniams miesto rajonams, šiandien pramoniniai pastatai atlieka ne mažiau reikšmingą vaidmenį kuriant tvarią kasdienybę ir tvarią ateitį.

KOMFOVENT naujojo komplekso sprendimai, orientuoti į ekologiją ir darbuotojų komfortą Viena didžiausių vėdinimo sistemų ir įrangos gamintojų Baltijos šalyse „Komfovent“ Vilniuje, Lentvario g., savo darbuotojams pastatė naują, A+ energinio naudingumo klasės administracinį pastatą ir gamyklos priestatą su remonto dirbtuvėmis. Bendras pastatų plotas siekia 50 000 m2.

2022 sausis–vasaris

objektas

Vida KUZMICKAITĖ

Monos Avik nuotr.

Naujasis administracinis pastatas (Lentvario g. 146), kuriame įsikūrė 140–150 įmonės darbuotojų, akį traukia drąsiais sprendimais. Pastato idėjinio architektūrinio projekto autorius – Dalius Šarakauskas. Projektuotojai – UAB „City projects“. Naujai pastatytas statinys pridengė esamą gamybinį pastatą ir, pirmame aukšte, su juo buvo sujungtas.

„Ženkliška“ pastato architektūrinė raiška „Kadangi administracinis pastatas buvo statomas didelės gamyklos fone ir dažniausiai yra matomas tik greitai pravažiuojant automobiliu pro šalį, pagrindinis fasadas atgręžtas į šiaurę ir niekada nebus apšviestas, statinio forma turėjo būti aiški, lakoniška, tačiau įsimintina ir „ženkliška“. Todėl, pasitelkdami fasado grafiką ir pabrėžtinai horizontalų dalinimą, siekėme reprezentatyvesnės architektūrinės išraiškos“, – teigia architektūrinio projekto autorius D. Šarakauskas, kurio pirminis projektas vėlesniuose etapuose buvo kiek pakoreguotas. Anot architekto, užsakovai pagrindinį dėmesį skyrė progresyviems inžineriniams sprendimams, orientavosi į tvarią pastato eksploataciją. Projektuojant statinį buvo orientuojamasi į tai, kad pastatas būtų kuo draugiškesnis aplinkai ir kuo energiškai efektyvesnis. Pastatas pastatytas iš gelžbetoninių konstrukcijų, eksterjerui buvo pasirinktas stiklinis fasadas. Siekiant apsaugoti vidaus erdves nuo tiesioginių saulės spindulių, įrengtos fasadinės žaliuzės. D. Šarakauskas pasakoja, kad naujojo administracinio pastato sujungimas su gamykla buvo vienas didesnių iššūkių, kadangi pastatų aukščiai nesutapo. Dėl šios priežasties ir dėl apriboto pastato aukštingumo buvo nuspręsta administraciniame pastate įrengti cokolinį aukštą. Iš viso 4342,93 m2 ploto administraciniame pastate – suprojektuoti ir įrengti trys aukštai ir pusrūsis.

Administraciniame pastate buvo suprojektuotos ir įrengtos komfortiškos ir patogios erdvės darbui, taip pat ir vietinė kavinė, sporto klubas, laisvalaikio zona su įvairiais žaidimais, šokių ar aerobikos studija, elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelės, sutvarkyta aplinka poilsio pertraukėlėms lauke ir daugelis kitų smulkmenų.

Dėmesys tvarumui ir poilsio zonoms Pasak „Komfovent“ atstovo Vytauto Šukio, vienas iš tikslų buvo pastatyti tokį pastatą, kuris ne tik atitiktų visus statybų reikalavimus, bet ir juos viršytų: „Siekėme, kad visų inžinerinių sistemų eksploatacija būtų taupi, kad pastato sienos ar stogas būtų storesni, nei numato reikalavimai, o pats pastatas būtų ne tik energiškai efektyvus, bet ir patogus ir ergonomiškas. Dar viena svarbi užduotis buvo sukurti geriausias įmanomas darbo sąlygas čia dirbantiems žmonėms, kad šie galėtų patogiai dirbti.“ Administraciniame pastate buvo suprojektuotos ir įrengtos komfortiškos ir patogios erdvės darbui, taip pat ir vietinė kavinė, sporto klubas, laisvalaikio zona su įvairiais žaidimais, šokių ar aerobikos studija, elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelės, sutvarkyta aplinka poilsio pertraukėlėms lauke ir daugelis kitų smulkmenų. Ypač daug dėmesio skirta inovatyvioms pastato inžinerinėms sistemoms. Siekiant komfortiško mikroklimato patalpose, įrengti pažangūs „Komfovent“ šildymo, vėdinimo, rekuperacijos sprendimai. Monos Avik nuotr.

projekto sprendimai

Šviesos technologijos Išskirtinio dizaino, pasaulyje pripažintų gamintojų šviestuvai ir tvarūs apšvietimo sprendimai padės užtikrinti komfortą biure ir efektyvų darbą. Kokybiškas bendradarbiavimas su užsakovu ir projekto architektais, savalaikis projekto valdymas ir dėmesys kiekvienai detalei leido pasiekti darnių rezultatų.

www.svt.lt projekto sprendimai

DOMASTA UAB „Domasta“ pasirūpino naujojo „Komfovent“ administracinio pastato vidaus apdailos darbais. Įmonė pastate sumontavo „Knauf“ gipso kartono pertvaras, atliko viso pastato vidaus sienų glaistymo ir dažymo darbus. Taip pat klijavo grindų ir sienų plyteles. Administracijos darbuotojų kabinetuose išklota kiliminė danga, o koridoriuose, sanitariniuose mazguose ir holuose buvo klijuojamos akmens masės plytelės. Visame pastate įrengtos akustinės gipso kartono lubos, kurių bendras plotas siekia

2022 sausis–vasaris

1200 m2. Įrengdami lubas įmonės specialistai susidūrė su iššūkiu – patalpos išsiskiria didelėmis erdvėmis, jose yra daug kampų ir apvalių kolonų, todėl kartu su architektais teko ieškoti sprendimų, kaip lubas kuo vientisiau integruoti į bendrą interjerą. Įrengiant administracinio pastato virtuvės zoną, siekta atitikti visus higienos reikalavimus, todėl buvo įrengtos grindys iš epoksidinės dangos, o visos sienos apklijuotos drėgmei atspariomis kompozitinėmis plokštėmis.

Atestuota, statinio statybos, apdailos ir įrengimo darbus atliekanti įmonė UAB „Domasta“ visuomet girdi klientų poreikius ir gali pasiūlyti originalius statybų sprendimus.

www.domasta.lt

Monos Avik nuotr.

Kurdami interjerą mes siekėme per ekologiškas medžiagas atspindėti „Komfovent“ idėjines vertybes ir jų produkcijos ekologiškumą. Naudojome ekologiškas, natūralias medžiagas, kurios susijusios su gamta ir švariu oru. Į dizainą integravome šiltus paviršius, interjere dominuoja medis ir betonas. / architektas G. Vieversys /

Ypač daug dėmesio skirta inovatyvioms pastato inžinerinėms sistemoms. Siekiant komfortiško mikroklimato patalpose, įrengti pažangūs „Komfovent“ šildymo, vėdinimo, rekuperacijos sprendimai.

projekto sprendimai

Kokybiška apdaila – ilgaamžiam eksploatavimui „Komfovent“ gamybinėse dirbtuvėse su administracinėmis patalpomis vidaus apdailos darbus atliko UAB „Salgesta“. Bendrovės specialistai išklojo patalpų grindis plytelėmis, sumontavo gipso kartono pertvaras, suformavo staktas pertvaroms, įrengė lubas ir kruopščiai atliko kitus techniniame projekte numatytus apdailos darbus. Patyrusi komanda stengėsi maksimaliai atliepti užsakovo poreikius, vadovavosi numatytomis montavimo instrukcijomis, naudojo aukščiausius standartus atitinkančias techno-

2022 sausis–vasaris

logijas bei tvarias medžiagas. Kokybiškai atlikti darbai užtikrins komfortą gamyklos darbuotojams ir ilgaamžį patalpų eksploatavimą. UAB „Salgesta“ atlieka statybų ir apdailos darbus viešosios ir pramoninės paskirties statiniuose, gyvenamuosiuose pastatuose. Taip pat teikia remonto, projektavimo paslaugas, bendradarbiauja su Lietuvos architektais ir siūlo pažangius architektūrinius bei dizaino sprendimus. Šiandien įmonės komanda skaičiuoja, kad per veiklos metus įgyvendino jau daugiau nei 500 objektų Lietuvoje ir užsienyje.

www.salgesta.lt

objektas Vidaus interjere – žalieji sprendimai

Monos Avik nuotr.

Administracinio pastato vidaus interjero autoriai – architektas Gintas Vieversys (studija „LG projektai“) ir architektė Simona Vilutė. Architektai pasakoja, kad rengdami projektą stengėsi kuo labiau atspindėti užsakovo įmonę ir jos vertybes, kurios orientuotos į ekologiškumą ir tvarumą. Pagrindinė vidaus interjero ašis yra nuo pirmo iki trečio aukšto pastato centrinėje dalyje sukurta žaliųjų augalų

klomba ir aukštyn kylantys mediniai elementai. Ši, iš kiekvieno aukšto aiškiai matoma, pastato interjerą jungianti linijinė idėja kuria jaukumą, simbolizuoja medį ir atspindi žaliąją kryptį. „Kurdami interjerą mes siekėme per ekologiškas medžiagas atspindėti „Komfovent“ idėjines vertybes ir jų produkcijos ekologiškumą. Naudojome ekologiškas, natūralias medžiagas, kurios susijusios su gamta ir švariu oru. Į dizainą integravome šiltus paviršius, interjere dominuoja medis ir betonas“, – sako architektas G. Vieversys. Architektas pasakoja, kad pastato interjerui naudotos ąžuolo faneruotės plokštės, betono paviršiai, grindims buvo naudojama kiliminė danga ir akmens masės plytelės, turinčios betono atspalvio. Kai kuriuose individualiai projektuotuose balduose taip pat buvo integruotos betono paviršiaus medžiagos. Cokoliniame aukšte taip pat panaudoti medžio elementai, tampantys aliuzija į antžeminę pastato dalį. Tačiau, architekto teigimu, cokolinio aukšto erdvėse labiausiai siekta akcentuoti šilumą, todėl įrengtos gėlių klombos, suprojektuoti nestandartiniai baldai. Pasak vidaus interjero projekto bendraautorės S. Vilutės, projektuojant ypač orientuotasi į tai, kad darbuotojas pastato erdvėse jaustųsi kuo geriau: „Ieškojome ilgaamžiškų ir greitai nenusidėvinčių sprendimų. Patalpų ir projektuotų baldų ergonomiką numatėme siekdami komforto pastato darbuotojui. Siekėme, kad interjere nebūtų ryškių, dirginančių elementų ir būtų paprasta susikaupti. Itin svarbus elementas buvo dirbtinis apšvietimas, todėl atlikome tyrimus ieškodami geriausių apšvietos sprendimų.“ Taip pat buvo siekiama kuo labiau atsižvelgti į paties pastato architektūrą, kurioje dominuoja ekspresija, langų linijos, pasvirusios plokštumos, todėl ir interjere galima išvysti daug susijusių elementų. Pavyzdžiui, pirmo aukšto vestibiulyje lankytojus pasitinka pasvirų elementų turinti apsaugos sala ar pasviras įėjimo riboženklis.

projekto sprendimai

UAB „Minareta“ specialistai liejo betonines grindis ir jas įrengė naudodami modernią techniką „Grindų danga labiausiai apkrauta statinių dalis, todėl ji turi būti patvari ir ilgaamžė. Pagrindinė pramoninių grindų įrengimo žaliava yra betonas. Kokybiškas betonas ir profesionalus darbas – gerų grindų pagrindas“, – pasakoja bendrovės direktorius Marius Polekas ir akcentuoja, kad „Komfovent“ objekte betonas buvo pilamas panaudojant lazerinį „Somero“ mechanizmą. Pasak M. Poleko, betonas yra perkamas tik iš patikrintų ir sertifikuotų jo tiekėjų, o betono

receptūroms sudaryti pasitelkiami mokslinių įstaigų atstovai. Konstruktorių paruošti projektai ir įmonės turima bei naudojama profesionali technika leidžia įrengti įprastas grindis su deformacinėmis siūlėmis ir panaudoti vadinamųjų besiūlių grindų įrengimo technologiją. Taip yra pagerinamos eksploatacinės grindų savybės ir sumažinamos priežiūros išlaidos. Grindys armuojamos dispersine metalinių pluoštų armatūra, taip pat – klasikiniu būdu – plieniniais strypais.

UAB „Minareta“ ne tik užsiima betoninių, epoksidinių grindų įrengimu, bet ir atlieka betoninių grindų bei siūlių remonto ir betono paviršiaus poliravimo darbus.

www.minareta.lt

objektas

Intensyvi komplekso plėtra

Monos Avik nuotr.

„Komfovent“ pastatų komplekse, įsikūrė ne tik naujas administracinis pastatas. Taip pat buvo pastatytos remonto dirbtuvės su administracinėmis patalpomis ir sandėliavimo (gamybinis) priestatas prie esamos gamyklos. Vienas naujų „Komfovent“ statinių – sandėliavimo paskirties pastatas – iškilo sklype, esančiame Alsakių g. 3, kuriame iki tol nebuvo jokių pastatų. Sklype suprojektuotas ir pastatytas 9448,33 m2 ploto vienaaukštis pastatas, ku-

riame įrengtos sandėliavimo paskirties ir administracinės patalpos. Administracinėje statinio dalyje suprojektuoti darbo kabinetai darbuotojams, poilsio erdvė, virtuvėlė, sanitarinės patalpos. Kitoje dalyje įrengtos sandėliavimo patalpos ir speciali zona produkcijai krauti ir rūšiuoti. Projektuojant vidaus patalpų dizainą buvo orientuojamasi į natūralias medžiagas. Pastato eksterjero elementai – fasado spalvinis koloritas, langų rėmai, durys – buvo kuriami taip, kad darniai susilietų su esamos gamyklos eksterjero sprendiniais.

projekto sprendimai

Įrengti efektyvūs pramoniniai vartai Naujajame „Komfovent“ remonto dirbtuvių pastate UAB „Termoliuksas“ įrengė vidinius priešgaisrinius vartus, vidinius greitaeigius vartus ir rampas krovininiams automobiliams su šildomais paviljonais. Šiame objekte buvo nuspręsta įrengti aukščiausios kokybės „Hörmann“ pramoninius vartus, išsiskiriančius galingomis elektrinėmis pavaromis, intensyviam vartojimui pritaikytomis sudedamosiomis dalimis ir automatika, kaupiančia duomenis apie vartų eksploatavimą. Ši ypatybė leidžia centralizuotai kontroliuoti vartų dalių susidėvėjimą ir laiku jas keisti, nenutraukiant eksploatacijos ir nesudarant prielaidų atsirasti gedimui.

2022 sausis–vasaris

Siekiant maksimaliai sumažinti galimus šilumos praradimus per lauko vartus, kai privažiavęs krovininis automobilis yra pakraunamas ar iškraunamas, šio tipo krovininių automobilių krovimo platformų vartams numatytas šilumos laidumo koeficientas U:šl,6 W/m2*K. Pačios krovimo platformos yra šildomos, be to, jos aprūpinamos sandarinimo rankove, sujungiančia automobilio korpusą su platforma. Tokiu būdu krovimo darbai bet kokiu oru vyksta komfortiškomis ir darbuotojams, ir technikai sąlygomis. Dar vienas įdomus sprendimas šiame projekte – tai dalis vartų (dveji priešgaisriniai ir dveji greitaeigiai vidaus vartai), esančių an-

trame pastato aukšte. Kadangi laiptais užnešti montuojamų vartų dalis ir kitą įrangą buvo neįmanoma, UAB „Termoliuksas“ inžinieriams teko naudotis pastato antro aukšto fasadinėje pusėje esančia technologine anga. Bendrovė jau daugiau nei dvylika metų projektuoja ir montuoja pramoninius vartus, tad tokie iššūkiai jai nėra naujiena – darbai buvo atlikti kaip visada sklandžiai ir vartai sumontuoti nepriekaištingai.

www.termoliuksas.lt

Monos Avik nuotr.

objektas

Kitame pastate (Lentvario g. 150) įsikūrė remonto dirbtuvės. 8192,94 m2 ploto pastatas yra dviaukštis, papildomai įrengtas techninis aukštas. Pirmame aukšte – administracinės ir gamybinės patalpos. Antrajame didžiąją dalį ploto užima dirbtuvių patalpos. Techniniame aukšte numatytos inžinerinės patalpos. Visi statinio architektūriniai ir projektiniai sprendiniai numatyti taip, kad užtikrintų efektyvų darbą ir darbuotojų komfortą. Taip pat orientuotasi į pažangius ir statinio paskirties specifikai aktualius vėdinimo ir šildymo sprendinius.

projekto sprendimai

CONTESTUS - projektavimo ir statybų valdymas, techninė priežiūra Naujuose „Komfovent“ projektuose (administraciniame pastate ir remonto dirbtuvėse) atlikome projektavimo ir statybos valdymo, techninės priežiūros funkcijas. Tai buvo 4-asis mūsų projektas iš šio užsakovo. Džiaugiamės suteiktu pasitikėjimu ir galimybe bendradarbiauti įgyvendinant naujos kartos objektus Lietuvoje ir užsienyje jau beveik 15 metų. Įgyvendinant šiuos projektus didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į efektyvų pastatų naudojimą ir eksploataciją, kad pastatai būtų kuo energetiškai naudingesni ir mažiau terštų aplinką. Projektai buvo įgyvendinami pandemijos metu, todėl labai svarbu buvo numatyti ir suval-

dyti visas rizikas iš anksto, pasirinkti patikimus rangovus, partnerius, laiku užsakyti medžiagas. Laiku priimti sprendimai, greitas visų statybos proceso dalyvių reagavimas, projektavimo ir techninių sprendinių operatyvus derinimas ir priėmimas padėjo projektą įgyvendinti tokį, kuris atitiktų užsakovo lūkesčius, net ir pandemijos sąlygomis. Rinkoje dirbdami jau daugiau nei 15 metų, esame statybos projektų valdymo profesionalai. Konsultuojame ir visada padedame užsakovui priimti palankiausius sprendimus, įvykdyti visus su projektu susijusius žingsnius nuo pat projekto rengimo pradžios iki statybų užbaigimo ir atidavimo eksploatacijai. Esame prisidėję prie

beveik 100 statybos projektų valdymo bei nekilnojamojo turto didelės vertės ir apimties objektų plėtros visoje Lietuvoje. Savo komandoje turime didelę patirtį sukaupusių specialistų, perduodančių užsakovui savo žinias. Mūsų veiklos sėkmę užtikrina teikiamų paslaugų profesionalumas ir projektų valdymo efektyvumas, visada siekiame tobulėti bei semtis patirties šioje dinamiškoje ir nuolat kintančioje statybų srityje.

www.contestus.lt

G. Rapalio nuotr.

Ekologiškumo ir gamtos dermė naujajame „Ergolain“ projekte projekto sprendimai

Biuro ir HORECA baldų projektų „Ergolain“ įmonių grupės ekspertai, kurdami „Komfovent“ vėdinimo įrangos gamyklos ir administracijos pastato interjerą, pritaikė šiuolaikiškus tvarumo, ergonomiškumo ir funkcionalumo sprendimus. Įrengdami šį A+ energinio naudingumo klasės kompleksą, kurį sudaro 3 aukštų administracinis pastatas, 2 aukštų gamybos patalpos ir sandėliavimo erdvė, „Ergolain“ profesionalai siekė sujungti praktiškumą ir estetiką bei sukurti harmonijos pojūtį.

Gamtos ritmu Ypač daug dėmesio ir laiko buvo skirta bendrųjų patalpų interjero kūrimui. Pagrindinis „Ergolain“ specialistų tikslas buvo pagal architektų sumanytą koncepciją sukurti jaukias bendrąsias erdves. Interjeruose dominuoja gamtos motyvai, kurie sukuria ramybės, švaros, išbaigtumo įspūdį. Erdvėse vyrauja žalia spalva ir medžio dekoro detalės. Pavyzdžiui, patalpų sienų ir lubų apsiuvimui panaudotos ąžuolo dekoro plokštės. Erdvėje dominuoja natūralios medžiagos, betonas, stiklas, medis. Pažymėtina, kad naudojamomis medžiagomis siekiama pabrėžti ekologiškumo ir tvarumo svarbą, nes draugiškumas gamtai yra esminė šio projekto koncepcija. Pagrindinę pastato ašį „Ergolain“ apsiuvo medžio dekoru, ji simbolizuoja medžio kamieną. Centrinė pastato dalis, ovalo formos atrijus su natūraliais augalais, pabrėžia ekologijos temą. Medžio dekoras, kuris yra pagrindinis interjero akcentas, matomas iš visų biuro erdvių. 46

2022 sausis–vasaris

Ekologija, tvarumo principai, harmonija su supančia aplinka yra kertiniai „Ergolain“ principai, kuriais remiantis įrengiami užsakovų patikėti objektai. Pasak ekspertų, kaskart ieškant interjero sprendimų stengiamasi sukurti tokią aplinką, kurioje būtų ne tik patogu dirbti, bet ir malonu būti, kolegiškai bendrauti, o prireikus ir pailsėti nuo darbo šurmulio.

G. Rapalio nuotr.

„Ergolain“ baldų sprendimai „Ergolain“ savo nuosavame fabrike Šiaulių rajone pagal individualų architektų sukurtą dizainą gamina išskirtinius baldus. Ne išimtis ir šis projektas – dalis vienetinių nestandartinių, specialiai „Komfovent“ projekto interjerui pritaikytų baldų buvo gaminami „Ergolain“ gamykloje. Su COVID-19 keliamais iššūkiais teko susidurti ir įgyvendinant šį projektą. Pandemija sutraukė pasaulinio tiekimo grandinę, todėl „Ergolain“ reikėjo ieškoti būdų, kaip gauti tinkamų žaliavų kiekį, kurių visiems šiuo metu trūksta. Be to, dėl nestabilaus žaliavų tiekimo arba jų trūkumo teko nuolat ieškoti alternatyvių medžiagų, kurios atitiktų užsakovų keliamus reikalavimus. Kita vertus, integruojant kitokias medžiagas į projektą, reikia pasistengti nenutolti nuo architektų sukurtos koncepcijos. Dar vienas pandeminės realybės iššūkis – suspėti įgyvendinti projektą, nepaisant trukdžių. Galima pasidžiaugti, kad „Ergolain“ komanda jį įveikė sklandžiai – projektas pagal suderintą grafiką ir etapus įgyvendintas laiku.

Įdomūs faktai apie „Komfovent“ projektą • Sienų, lubų ir durų apsiuvimui buvo panaudota 1500 m2 nedegios BS1 klasės ir 1000 kv. m įprastos LMDP ąžuolo dekoro plokštės. • Atrijaus viduryje – gėlynas su apšvietimu medinėje klomboje, kurios perimetras siekia 21 metrą. • Specialiai šiam projektui pagamintos 78 rūbinės persirengimo spintelės. • Valgykloje pagaminta 13,5 m ilgio maisto išdavimo linija ir įrengta 150 sėdimų vietų. • Visi projekto baldai ir panaudotos medžiagos svėrė 32 tonas.

www.ergolain.lt 47

tvarieji pastatai

ROTOR nuotr.

Ateities pastato vizija – iš statybinių atliekų?

Vida KUZMICKAITĖ

Statybinės ir griovimo atliekos yra didžiausias tiek pagal svorį, tiek pagal tūrį atliekų srautas Europoje. Šioms atliekoms tvarkyti šiandien skiriama vis daugiau dėmesio – jos įtraukiamos į žiedinės ekonomikos ciklą ir yra perdirbamos, naudojamos pakartotinai (angl. reuse). Architektai ieško, kaip medienos, gelžbetonio, plytų atliekas ir kitas medžiagas panaudoti pakartotinai renovacijos metu ar naujai statomuose objektuose. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra atliekama statybinių atliekų panaudojimo studija, be to, pastebimas augantis sąmoningumas rinkoje.

2022 sausis–vasaris

tvarieji pastatai

Simon Menges nuotr.

Pakartotinės statybinės medžiagos buvo naudojamos atnaujinant Naująją nacionalinę galeriją Berlyne, kuri buvo pastatyta dar 1968 metais. Pirmojo projekto autorius buvo vienas žymiausių modernizmo architektūros atstovų – architektas Liudwigas Miesas van der Rohe. Rekonstrukcijos autoriai – „David Chipperfield Architects“.

I Drąsi belgų architektų iniciatyva

Naujoji nacionalinė galerija Berlyne

Briuselyje įsikūrusi architektų įsteigta organizacija „Rotor“ dar nuo 2005 m. tyrinėja pakartotinio statybinių medžiagų panaudojimo galimybes ir jas pritaiko praktiškai, kurdama tvarius architektūrinius projektus, įrengdama interjerus iš perdirbtų medžiagų. „Rotor“ aktyviai bendradarbiauja su architektais, rangovais, pastatų savininkais ir kitais statybų industrijos dalyviais. Taip pat yra aktyviai įsitraukusi į mokslinę ir edukacinę veiklą. Vienas organizacijos padalinių „Rotor Deconstruction“ buvo įkurtas po dešimt metų trukusių intensyvių tyrimų ir 2016 m. tapo savarankiška kompanija, kuri iš griaunamų pastatų surenka griovimo atliekas ir jas prikelia antram gyvenimui. Bendrovės specialistai išmontuoja, surenka ir parduoda statybines medžiagas iš kokybiškų pertvarkomų ar griaunamų pastatų. „Rotor Deconstruction“ taip pat padeda pastatų savininkams, rangovams ir architektams integruoti šiuos elementus į savo projektus.

Išskirtinis „Rotor“ projektas – „Opalis“, kurio tikslas atspindi pagrindinę organizacijos misiją skatinti pakartotinį statybinių medžiagų naudojimą statybų ir renovacijos metu. Šis projektas yra daugialypis – jo interneto tinklalapyje pateikiamas sąrašas pardavėjų, prekiaujančių statybinėmis medžiagomis iš senų išardytų pastatų bei konsultuojančių pakartotinio elementų naudojimo klausimais. Šiuo metu sąraše galima rasti tiekėjų iš Belgijos, Olandijos ir Prancūzijos. Projekte pateikiama visa techninė informacija apie pakartotinio naudojimo medžiagas ir jų charakteristikas, taip pat pristatomi įkvepiantys pavyzdžiai. „Opalis“ yra remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir yra tarpregioninio bendradarbiavimo programos „Interreg Europe“ projekto FCRB (angl. Facilitating the circulation of reclaimed building elements in Northwestern Europe) dalis. FCRB pagrindinis tikslas – iki 2032 m. net 50 proc. padidinti pakartotinį statybinių medžiagų naudojimą Belgijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge ir Airijoje. 49

tvarieji pastatai

II Lietuvos architektai neatsilieka Augantį statybinių ir griovimo atliekų kiekį ir platesnes jų panaudojimo galimybes pastebi ir lietuvių įmonės „2L architects“ architektas Julius Lapinskas. Jis išskiria, kad svarbiausia mažinti statybinių šiukšlių kiekį, ir tai įgyvendinti tinkamai pritaikant esamus pastatus – juos renovuojant, restauruojant arba panaudojant jų dalis. „Pastebiu gerą tendenciją atgaivinti senus medinius pastatus (gyvenamosios statybos). Yra keletas socialinių tinklų grupių, kuriose gyventojai dalijasi patirtimi, kaip išsaugoti senas medines konstrukcijas, prikelia senas krosnis antram gyvenimui, interjere panaudoja aukštos kokybės senas plytas, taip pagyvindami interjerą ir gerokai sumažindami CO2 pėdsaką statyboje. Šiuo atveju nelieka arba gerokai sumažėja klausimų dėl statybinių šiukšlių ir didėja žmonių sąmoningumas“, – sako J. Lapinskas. Architektas dalijasi praktika, kad taip pat yra nemažai atvejų, kai visuomeninių ar pramoninių pastatų statybose užsakovai nutaria naudoti esamas gelžbetonines konstrukcijas, jas sutvirtindami. „Jeigu vis dėlto nusprendžiama griauti seną pastatą, tai atliekos privalo būti rūšiuojamos į tinkamas ir netinkamas perdirbti. Tinkamos yra betono, plytų, medžio, popieriaus, PVC atliekos, stiklas. Netinkamos perdirbti gali būti nepanaudoti glaistai, dažai, supuvę ir netinkami naudoti elementai (grindys, balkiai ir kt.), lakuoti interjero elementai, dervos ir t. t. Šios medžiagos privalo būti utilizuotos. Statybų proceso metu svarbu užtikrinti, kad nebūtų perkama su „stipria atsarga“, nes tuo atveju dažnai lieka nepanaudotų produktų, kurių tiekėjai nenori priimti. Tuomet praverčia sutartys su tiekėjais, kuriems grąžinamas medžiagų perviršis ir jos parduodamos kitiems klientams. Klientai, rangovai turėtų daugiau rinktis gaminius, turinčius EPD deklaracijas, nes tada gamintojas užtikrina šios medžiagos perdirbimą“, – sako pašnekovas. Anot J. Lapinsko, didžiausią potencialią Lietuvoje turinčios statybinės ir griovimo atliekos yra betonas, plytos, medis. Betono skalda (kaip pagrindas po sklypo dangomis) yra gana plačiai naudojama Lietuvoje. Taip pat pakartotinai statybų ir griovimo atliekos naudojamos gabionams – iš skaldyto akmens arba betono surinktiems cinkuotos vielos ryšuliams, skirtiems lauko atitvarams, šlaitams stiprinti.

2022 sausis–vasaris

„Becker + Becker“ nuotr.

tvarieji pastatai

Viešbutis „Marcel“.

Kompanijos „Becker + Becker“ rekonstruotas apleistas pastatas (JAV) tapo tvariu 165 kambarių viešbučiu „Marcel“. Rekonstrukcijos metu buvo orientuojamasi į pakartotinio naudojimo statybinius elementus, naudojamos perdirbtos ir vietinės statybinės medžiagos. Vystytojai tikisi, kad šis viešbutis taps pirmuoju viešbučiu JAV, įvertintu „Passive House“ sertifikatu.

III Kokius sprendimus mato valstybės institucijos? Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiosios specialistės Eglės Ginčienės teigimu, siekiant įgyvendinti ambicingus žiedinės ekonomikos tikslus, būtina didinti statybinių atliekų perdirbimą ir skatinti statybinių atliekų, kaip žaliavų, naudojimą. Perdirbti ar kitaip naudoti statybines atliekas skatinama ir vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus. Statybos darbų viešiesiems žaliesiems pirkimams nustatyti statybos procesuose susidarančių atliekų mažinimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ar kitokio naudojimo aplinkos apsaugos kriterijai, plačiai taikant viešųjų žaliųjų pirkimų vykdymą. Anot E. Ginčienės, šiuo metu Aplinkos ministerijos užsakymu yra atliekama statybinių atliekų panaudojimo

studija, kurios tikslas – įvertinti statybinių atliekų susidarymo prevencijos, jų panaudojimo statybos produktų gamyboje, statyboje, įskaitant kelių tiesimą, aplinkos tvarkymą, kitas veiklas, galimybes, parengti pasiūlymus dėl statybinių atliekų susidarymo prevencijos, surinkimo, panaudojimo ir jo skatinimo Lietuvoje. Studijos rezultatus planuojama turėti 2022 m. gegužės mėnesį. „Statybinių atliekų tvarkymas turėtų būti planuojamas jau projektuojant statinį, tačiau neįvertinamas gaminio gyvavimo ciklas ir poveikis aplinkai. Nėra suderintų organizacinių, administracinių, informacinių technologijų, finansinių ir teisinių priemonių, reikalingų siekiant sukurti bendrą modeliavimo sistemą, mažinančią atliekų kiekį ir užtikrinančią efektyvų jų tvarkymą (pavyzdžiui, nėra informacijos ir duomenų apie statinių, statybos produktų poveikį, perdirbimo, antrinio panaudojimo galimybes statinio gyvavimo ciklo etapuose)“, – komentuoja E. Ginčienė.

tvarieji pastatai

Specialistė išskiria derinamo plano priemones, skirtas statybinių atliekų tvarkymo sektoriui: • finansuoti ekologinį projektavimą, skatinti mažiau naudoti pavojingas chemines medžiagas, taikyti skaitmeninius ir pažangius sprendimus siekiant mažinti atliekų susidarymą; • vykdyti viešinimo kampanijas, skatinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą; • parengti statinių gyvavimo ciklo modeliavimo metodiką; • griežtinti atliekų šalinimo sąvartynuose kontrolę, kad juose nebūtų šalinamos perdirbti ar kitaip naudoti tinkamos atliekos; • įvertinti galimybę prekybos vietose grąžinti nepanaudotus medžiagų likučius ir jų įsigyti; • užtikrinti antrinių žaliavų naudojimą gamyboje, pavyzdžiui, statybines atliekas naudoti kaip užpildus statyboje, tiesiant kelius ir kitose srityse; • parengti statybinių atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus.

REUSE

Simon Menges nuotr.

Sparčiai plėtojantis statybų sektoriui ir vis daugėjant statybinių atliekų, pakartotinis jų panaudojimas ilgainiui turėtų tapti neatsiejamu žiedinės ekonomikos elementu. Tai skatina tiek tarptautiniu lygmeniu augančios organizacijos ir jų vystomi projektai, pavyzdžiui, „Rotor“, tiek nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami strateginiai žingsniai. Tvari architektūra, funkcionalus planavimas ir pakartotinai į pastatus integruojamos statybinės medžiagos – ateitis, kuri kuriama jau šiandien.

2022 sausis–vasaris

kokybiško namo DNR Pernelyg ilgai trunkantis per daug mėlynos spalvos turinčios šviesos poveikis ne tik sutrikdo cirkadinį ritmą, bet ir kelia fotobiologinį (mėlynos šviesos) pavojų, lemiantį įvairias sveikatos ir psichologines problemas. LED programuojamas gebėjimas dinamiškai nustatyti šviesos spektrą visoms spalvų temperatūroms leidžia apšvietimo sistemoms atkartoti spalvų pokyčius, imituojančius natūralų apšvietimą.

IDEAL STANDARD nuotr.

Verskite ir skaitykite

↓

Renkantis vonios kambario įrangą autentiškoms erdvėms, svarbiausia nepasiduoti emocijoms ir išsirinkti kokybiškus gaminius. Dauguma santechninės įrangos gamintojų savo asortimente turi vieną ar kelias klasikines kolekcijas, kurios išsiskiria savo senoviniu dekoratyvumu. Verta atkreipti dėmesį ir į šiuolaikines klasikos interpretacijas, sukurtas žymių dizainerių ir nepavaldžias laikui.

kokybiško namo DNR

KODĖL MES NEMĖGSTAME PIRMADIENIŲ IR KAM MUMS REIKALINGAS APŠVIETIMAS PAGAL BIORITMUS? Aušra NYMAN

LED šviesos šaltinių išradimas buvo didžiulis proveržis dirbtinio apšvietimo istorijoje. Šios technologijos reikšmė slypi ne tik efektyviame energijos konvertavime. Įspūdingas šviesos diodų valdymas, panašus į kitus puslaidininkinius įrenginius, suteikia didžiulių galimybių įdiegti pažangias funkcijas. Viena jų – į žmogų orientuoto apšvietimo arba HCL (angl. human centric lighting) koncepcija, susijusi su mūsų savijauta ir psichologine būsena, kuri priklauso nuo apšvietimo, jo intensyvumo ir spalvos temperatūros. Apšvietimo pramonė ilgą laiką praktiškai visus savo išteklius investavo į technologijas, sprendimus ir gaminius, atitinkančius mūsų vizualinius poreikius. Tik tada, kai šio tūkstantmečio pradžioje žmogaus akyje buvo atrastas trečiasis fotoreceptorius (be jau žinomų strypelių ir kūgių) ir šviesos biologinės įtakos įrodymai, žmonių sveikata ir gerovė pradėta sieti su šviesa. Atlikti tyrimai ir išvados apie šviesos poveikį metė iššūkį apšvietimo pramonei imtis holistiškesnio požiūrio, kuris tuo pačiu metu atsižvelgia ne tik į vizualinius, bet ir į biologinius žmonių poreikius. HCL priima šį iššūkį ir atveria visiškai naują galimybių pasaulį su LED apšvietimo ir daiktų interneto (IoT, angl. internet of things) pažanga.

Į žmogų orientuoto apšvietimo svarba HCL – tai apšvietimo koncepcija, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas natūralios dienos šviesos dinamikos sugrąžinimui į kasdienį žmonių gyvenimą, naudojant biologiškai efektyvų dirbtinį apšvietimą. Tai padeda žmogaus kūnui išlikti suderintam su natūraliais cirkadiniais ritmais, kuriuos žmogus išsiugdė per visą savo istoriją. Dar prieš 200 metų mūsų protėviai 90 proc. laiko praleisdavo saulėje ir jų biologiniai laikrodžiai būdavo sinchronizuojami pagal 24 valandų žemės aplinkos pokyčių ritmą. Šiais laikais žmonės lauke būna ribotą laiką, todėl netinkamas dirbtinės šviesos poveikis uždarose patalpose gali sukelti cirkadinį sutrikimą, kuris yra susijęs su padidėjusiu būdingų ligų paplitimu šiuolaikinėje visuomenėje. Vietoj nepritaikyto apšvietimo su fiksuota optine spinduliuote, neatsižvelgiant į veiklą ar paros laiką, HCL imituoja dinaminius lauko šviesos intensyvumo ir spalvos temperatūros pokyčius per dieną. Su HCL sukuriamos biologiškai optimizuotos šviesos kompozicijos, kad padidintų koncentraciją ir produktyvumą darbo ir mokymosi 54

2022 sausis–vasaris

aplinkoje, kartu skatinant atsipalaiduoti ir regeneruotis naktį. Kuriant holistinį biologiškai efektyvių apšvietimo sistemų dizainą, atsižvelgiama į šviesos poveikį tiek biologiniams, tiek emociniams žmogaus fiziologijos aspektams.

Efektyvus šviesos valdymas ir HCL programos HCL yra skirtas fiziologinėms ir psichologinėms pasekmėms, atsirandančioms dėl natūralios ir dirbtinės šviesos neatitikimo, sušvelninti. HCL koncepcija laikoma neatsiejama apšvietimo dizaino dalimi visur, kur žmonės gyvena, dirba ir mokosi. Sveikatos priežiūros įstaigos turi aiškų poreikį įdiegti HCL, kad sukurtų teigiamą pacientų patirtį, skatintų jų sveikimą, spręstų pacientų miego problemas, gydytų ir užkirstų kelią depresijos simptomams. Kadangi nustatyta, kad įvairaus spektro ir intensyvumo šviesa palaiko koncentraciją, mažina nuovargį ir pagerina pažinimo veiklą, švietimo įstaigos taip pat turėtų palankiai vertinti ir diegti HCL sistemas įvairioms mokymosi veikloms skatinti. Kitos erdvės, kuriose galima integruoti cirkadinį apšvietimą, yra gamybos patalpos, biurų aplinka ir konferencijų salės. Nors šios vietos dar vis užtvindytos mėlynos spalvos šviesa, kad padidėtų personalo ar darbuotojų motyvacija, atsidavimas ir produktyvumas, lankstus spektrinės sudėties ir šviesos intensyvumo reguliavimas visą darbo dieną gali pagerinti darbuotojų pasitenkinimą ir darbo rezultatus, kad pirmadieniai nebebūtų nemėgstamiausia diena savaitėje.

gama spinduliuotė

rentgeno spinduliai

ultravioletiniai

infraraudonieji spinduliai

matoma šviesa

MATOMAS SPEKTRAS

radaras

radijo bangos TV FM

„ARDENA“ – 30 metų MES TIK PRADEDAM!

INSIGHT magnetinė apšvietimo sistema

APŠVIETIMAS

ŽALIUZĖS

ELEKTROS INSTALIACIJA

„ARDENA“ SALONAI VILNIUS

Vytenio g. 20

Verkių g. 44, „UNIDECO“

KAUNAS

Savanorių pr.290

ŠIAULIAI

Pramonės g. 17B, „NIC“

KLAIPĖDA

Minijos g. 42, „NIC“

www.ardena.lt

www.sviestuvai.lt

kokybiško namo DNR

ŠALTAS

Buvo žinoma, kad regos pojūtį žmonėms suteikia du tinklainėje esantys fotoreceptoriai: strypeliai ir kūgiai. Strypelių fotoreceptorius veikia su mažu jautrumu, užtikrina skotopinį regėjimą (naktinį matymą) ir prisideda prie regėjimo tarpinio diapazono (mezopinio regėjimo). Kūgio fotoreceptorius, reaguojantis į visas regėjimo spektro spalvas, prisideda prie regėjimo esant dideliam apšvietimui (fotografinis matymas). Šio tūkstantmečio pradžioje akyje buvo aptiktas trečiasis fotoreceptorių tipas – iš esmės šviesai jautrios tinklainės ganglioninės ląstelės (ipRGC). IpRGC sudaro pagrindinį nervinį kanalą į suprachiasmatinius branduolius (SCN) smegenų kamieno srityje, kur yra mūsų cirkadinis laikrodis. IpRGC dalyvauja cirkadinėje fototransdukcijoje – biocheminiame procese, kurio metu fotoreceptorių ląstelės generuoja elektrofiziologinius signalus, reaguodamos į užfiksuotus fotonus. SCN reaguoja į neurologinius signalus, perduodamus ipRGC per akies tinklainę ir reguliuoja hormonų, tokių kaip dopaminas, kortizolis, serotoninas ir melatoninas, sekreciją arba slopinimą. Esant silpnam apšvietimui ir tamsoje, kankorėžinė liauka pradeda gaminti cirkadinį neurohormoną melatoniną (N-acetil5-metoksitriptaminą), kuris sukelia mieguistumą ir skatina miegą. Kai akis pajunta didesnio intensyvumo optinę spinduliuotę, melatonino išsiskyrimas slopinamas ir suaktyvėja dopamino, kortizolio ir serotonino gamyba. Dopaminas yra endogeninis katecholaminas, reikalingas malonumui, budrumui ir raumenų koordinacijai palaikyti. Kortizolis yra streso hormonas, kuris skatina budrumą ir leidžia žmonėms jaustis aktyviems. Serotoninas yra neuromediatorius, užtikrinantis impulsų kontrolę, gerinantis nuotaiką ir motyvaciją.

Redakcijos archyvo nuotr.

Biologinis šviesos poveikis

Šiaurės šviesa/mėlynas dangus

8500 K 8000 K

Tamsus apsiniaukęs dangus

7500 K

Per didelis arba per mažas tam tikrų tipų šviesos poveikis gali turėti įtakos elgesiui, nakties miegui, bendrai asmeninei sveikatai.

9000 K

6500 K

Vidurdienio saulės šviesa debesuotą dieną

6000 K

Šešėlis dienos metu

5500 K

Vidurdienio saulės šviesa giedrą dieną

5000 K

Saulės šviesa vėlyvą rytą ir ankstyvą popietę

4500 K

Saulės šviesa ryto ar popietės vidury

4000 K

Saulės šviesa ankstyvą rytą ir vėlų vakarą

3500 K 3000 K

2000 K

Saulės šviesa saulėtekio ir saulėlydžio metu

Cirkadinis sutrikimas ir jo pasekmės

ŠILTAS

2500 K

Sutemų/aušros, didelio galingumo halogeninės lempos. Volframo-halogeninės (kvarco) lempos. Standartinės kaitrinės lempos

Šiuolaikinė tendencija, kai žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose, žymiai padidina cirkadinio veikimo sutrikimo riziką dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo poveikio. Biuruose, mokyklose, komercinėse ir pramoninėse patalpose naudojama didelio intensyvumo mėlyna šviesa, kad žmonės būtų budresni, susikaupę, produktyvesni. Mėlyna šviesa yra būtina dienos metu, siekiant pagerinti gyvybingumą ir koncentraciją, tačiau ji gali pakenkti sveikatai, jei pratęsiama iki nakties valandų. Tiesą sakant, didelė dalis gyventojų dažnai dirba arba mokosi giliai iki nakties. Šiems žmonėms gresia didelis cirkadinis sutrikimas, nes naktinis bioaktyvios mėlynos šviesos poveikis smarkiai slopina melatonino sekreciją ir priverčia organizmą iš naujo nustatyti biologinį laikrodį. Melatonino sekrecijos laiko pasikeitimas dėl sezoninių pamainų, darbo nak-

tinėse pamainose ar keliaujant per skirtingas laiko juostas taip pat gali sukelti cirkadinį sutrikimą. Nukenčia ne tik miegas, tai sukelia nuovargį, sumažėjusį darbingumą dieną ir įvairius miego sutrikimus, tokius kaip nemiga ir miego apnėja. Vidinė desinchronizacija tarp SCN ir periferinių „laikrodžių“ veikia visą mūsų metabolizmą ir ląstelių dauginimąsi. Nustatyta, kad sutrikęs cirkadinis ritmas yra susijęs su nutukimu, diabetu, depresija, bipoliniais, širdies ir kraujagyslių sutrikimais, reprodukcijos problemomis ir sezoniniais afektiniais sutrikimais. Nesubalansuotas hormonų išsiskyrimas gali pakenkti imuninės sistemos veiklai ir skatinti ląstelių, susijusių su vėžiu, pavyzdžiui, krūties, prostatos ar gaubtinės ir tiesiosios žarnos, vėžiu, aktyvumą.

2022 sausis–vasaris

1500 K

Degtuko, žvakės liepsna

SOLISCAPE Modules for lighting, acoustics & sensors

šviestuvų SOLISCAPE teiraukitės: Vilniuje – šviesos ir technologijų centre „Sunamus“, P. Lukšio g. 15 ; Kaune – Puodžių g. 10 ; Klaipėdoje – Kuosų g.16.

kokybiško namo DNR

Mūsų biologinis laikrodis evoliucionavo taip, kad galėtų sekti saulėtekį ir saulėlydį. Bioaktyvios mėlynos šviesos nebuvimas arba labai mažas jos lygis po saulėlydžio suteikia nakties signalą, kuris liepia smegenims gaminti melatoniną. Melatonino sekrecija pradeda didėti apie 21 valandą ir pasiekia piką apie 2 valandą nakties. Smegenys nustoja gaminti melatoniną iki 7 valandos.

00:00 21:00 Vidurnaktis Prasideda melatonino 19:00 sekrecija Aukščiausia kūno temperatūra

18:00

CIRKADINIAI RITMAI

17:00 Didžiausias širdies ir kraujagyslių sistemos efektyvumas ir raumenų jėga

Terminas „spalvos temperatūra“ yra sąvoka, nusakanti baltos šviesos šaltinio spalvos išvaizdą. Šis terminas dažnai apibūdinamas „koreliuojančia spalvų temperatūra“ (CCT; angl. correlated colour temperature). CCT išreiškiamas kelvinais (K). Pavyzdžiui, įprasta žvakės šviesos spalvos temperatūra yra 1800 K, spalvos temperatūra prieblandoje ir auštant yra 2000 K arba didesnė, kaitrinės lemputės tipinė spalvos temperatūra yra 2800 K, halogeninės lemputės – 3000 K, saulės šviesos vidurdienį – apie 5000 K, dienos šviesos debesuotą dieną – apie 6500 K, o mėlyno dangaus spalvinė temperatūra yra 9000–12000 K. Kuo žemesnė spalvų temperatūra, tuo šiltesnis atrodo šviesos šaltinis, nes šviesos spektras yra prisotintas raudonų ir oranžinių bangų ilgių. Kuo aukštesnė spalvų temperatūra, tuo šaltesnis atrodo šviesos šaltinis, nes šviesos spektras yra prisotintas mėlynų bangų ilgių. Todėl šviesos šaltiniai paprastai skirstomi į „vėsiai baltus“ (4000 K ar daugiau), „neutraliai baltus“ (apie 3500 K) ir „šiltai baltus“ (3000 K ar mažiau). Anksčiau minėti terminai „žydra sodri šviesa“ ir „bioaktyvi mėlyna šviesa“ reiškia baltą šviesą, kurios atspalvis yra vėsus (4000 K ar daugiau). Evoliucijos proceso metu mūsų cirkadinis ritmas buvo suderintas su natūralia dienos ir nakties seka. Saulėtekiai ir saulėlydžiai sudaro natūralias ribas tarp darbo ir poilsio laiko. Nuo ryto (pavyzdžiui, 8 val.) iki vakaro (pavyzdžiui, 17 val.) akyje esantis nevizualinis fotoreceptorius melanopsinas lauko šviesoje konkrečiai reaguoja į mėlynus komponentus, kurių jautrumas yra didžiausias. Dienos šviesa 4000–6500 K diapazone skatina biologinį organizmą slopinti melatoniną ir sustiprinti dopamino, serotonino ir kortizolio gamybą. Būtent šiuo laikotarpiu žmonės pasižymi didžiausiu budrumu, susikaupimu, gyvybingumu, motyvacija ir pasiryžimu atlikti įvairias užduotis efektyviai ir produktyviai. Logiška, kad šalta balta spalva yra universali dirbtinio apšvietimo spalvos temperatūra mokymosi ir darbo aplinkoje. Šilta, mažesnio intensyvumo šviesa saulėtekio ir saulėlydžio metu suteikia žmonėms švelnią dienos pradžią arba padeda nusiraminti naktį. Žmogaus cirkadinis ritmas yra iš prigimties susietas su saulės dienos šviesos ciklu ir nustatytas priimti šiltą baltą šviesą (2700–3000 K), kuri yra 2022 sausis–vasaris

04:00 Žemiausia kūno temperatūra

18:30 Aukščiausias kraujospūdis

Spalvų temperatūrų reikšmė ir svarba

02:00 Giliausias miegas

15:30 14:30 Greičiausia Geriausia reakcija koordinacija (savikontrolė)

06:00 06:45 Staigiausias kraujospūdžio padidėjimas

12:00 Vidurdienis

07:30 Slopinama 10:00 Didžiausias melatonino veikla budrumas

stipresnė raudonojoje spektro dalyje vakaro ir nakties metu. Jei nėra mėlynos sodrios šviesos, melatonino kiekis pakyla naktį, prisidedant prie atsipalaidavimo ir skatinant mieguistumą. Šiltas šviesos tonas taip pat suteikia komforto ir jaukumo jausmą, sukuria intymią atmosferą, leidžiančią žmonėms ramiai pailsėti.

HCL neturėtų būti tapatinamas su reguliuojamu baltu apšvietimu Verta paminėti, kad pasaulyje yra daug gyventojų, kurie nuo dienos iki nakties buvo veikiami didelės CCT dirbtinės šviesos (6000 K ir daugiau). Pernelyg ilgai trunkantis per daug mėlynos spalvos turinčios šviesos poveikis ne tik sutrikdė jų cirkadinį ritmą, bet ir kelia fotobiologinį pavojų (mėlynos šviesos pavojus). Šios didelės rizikos grupės žmonėms nedelsiant reikia cirkadinio apšvietimo. Reguliuojama balta spalva yra tik technologija, naudojama HCL sistemose, kad būtų galima nustatyti šviesos diodų spektrą ir intensyvumą. Žmogiškasis HCL koncepcijos aspektas yra pats svarbiausias. Į žmogų orientuotas apšvietimas neišvengiamai sutelks daugiau intelekto ir tinklų kūrimo galimybių, kad būtų užtikrinta geriausia patirtis. Integracija su pastatų automatizavimo sistemomis ir internetinėmis daiktų interneto (IoT) paslaugomis suteiks HCL sistemoms galimybę žymiai pagerinti apšvietimo valdymą, energijos vartojimo efektyvumą, taip pat automatizuotą apšvietimo kalibravimą, naudojant 24 valandų biologinį ciklą. Į žmogų orientuotas apšvietimas atsirado tinkamiausiu metu kaip LED technologijos išdava. LED programuojamas gebėjimas dinamiškai nustatyti šviesos spektrą visoms spalvų temperatūroms nuo labai šiltos baltos šviesos iki baltos dienos šviesos leidžia HCL apšvietimo sistemoms atkartoti spalvų pokyčius, imituojančius natūralų apšvietimą, saulei keliaujant per horizontą. Be to, kiti HCL valdymo komponentai, tokie kaip šviesos intensyvumas, laikas ir trukmė, gali būti lanksčiai pritaikyti prie žmogaus cirkadinio ritmo.

APŠVIETIMAS NAMAMS IR VERSLUI

www.gaudre.lt

kokybiško namo DNR

VONIOS KAMBARYS ISTORINĖSE ERDVĖSE Aušra NYMAN

Restauruoti ar rekonstruoti senoviniai pastatai – išsaugotas praeities palikimas, didelė galvosūkis autentiškas erdves atkuriantiems architektams ir dizaineriams – įrangos parinkimas vonios kambariams. Juk tai gali būti pastatas senamiestyje, kuriame stengiamasi išlaikyti bent dalį istorinės dvasios, o gali būti ir paveldui priklausantis saugojamas statinys, kurio restauratoriams keliamas tikslas atkurti maksimalų autentiškumą. 60

2022 sausis–vasaris

„Ideal Standard“ nuotr.

vertybė. Kam lemta gyventi juose, jaučia ypatingą praėjusių laikmečių dvasią. Didesnis

tato interjere juos lengva pritaikyti prie bendros stilistikos, tačiau jie gali puikiai suskambėti ir šiuolaikiškame, eklektiškame interjere. Julijus Neufeld, gamintojų „Kaldewei“ ir „Keuco“ atstovas Lietuvoje. Vonios kambarys tiek naujuose, tiek restauruotuose pastatuose vidutiniškai atnaujinamas kas 15–20 m. ar net po 25 m., todėl sprendimai turi būti pamatuoti ir atsakingi. „Kaldewei“ vonios, dušo plokštumos ar praustuvai tarnauja daugybę metų, nes pagaminti iš nesenstančio emaliuotojo plieno. Be to, tai ir tvarūs produktai – ilgas gyvavimo ciklas, visiškai perdirbami, gamybos metu beveik nesusidaro atliekų. Jau beveik 70 m.

„Ideal Standard“ nuotr.

Nerijus Bakšys, gamintojų „Laufen“, „Roca“ ir „Jika“ atstovas Baltijos šalims. Žinoma, senoje viduramžių pilyje autentiško vonios kambario neatkursi, nes jo ten arba nebuvo, arba buvo toks, kuris tikrai neatitiktų šiuolaikinių sanitarinių reikalavimų. Tačiau kartais vonios įrangos gamintojai imasi autentiško įrangos atkūrimo projektų, nors tai yra gana ilgas ir brangus procesas, labai priklausantis nuo užsakovo valios ir finansinių galimybių. Tokie projektai yra gana komplikuoti ir reti. Dėl to dauguma santechninės įrangos gamintojų savo asortimente turi vieną ar kelias klasikines kolekcijas, kurios išsiskiria savo senoviniu dekoratyvumu, būdingu XIX a. pabaigai ar XX a. pradžiai, – tais laikais vonios įranga buvo prieinama tik patiems turtingiausiems, tad ir projektuojama ji buvo pataikaujant jų skoniams ir rūmų stilistikai. Funkcionalumu jie paprastai nedaug nusileidžia moderniems gaminiams; tiesa, dėl apdailos specifikos gali būti sudėtingesnė jų priežiūra, o kai kuriais atvejais – mažiau patogus naudojimas. Bene racionaliausias kompromisas istorinių erdvių sanitarinėms patalpoms ar namų SPA – vadinamieji modernios klasikos gaminiai, kurių dizainas paprastai būna gana universalus, bet turintis aiškių užuominų į praeitį. Tad seno pas-

„Ideal Standard“ nuotr.

Kokią įrangą istorinių pastatų vonios kambariams siūlo gamintojai?

„Keuco“ specializacija – vonios patalpos pavertimas geros savijautos kambariu, gamintojas siūlo aksesuarus, maišytuvus ir vonios baldus įvairiems skoniams ir norams. Ypatingas dėmesys skiriamas detalėms – patogiam dušo krepšeliui ar kabliukui, itin tiksliai ir tyliai dirbančiam maišytuvui, estetiniam išbaigtumui ir ergonomiškumui. Ignas Jankauskas, gamintojo „Ideal Standard“ plėtros Baltijos šalyse direktorius. „Ideal Standard“ pagrindinis dizaino centras yra Italijoje, todėl mums labai svarbi galimybė savo gaminiais prisidėti prie senosios architektūros išlaikymo ir atnaujinimo.

Praustuvų kolekcija „Tipo-Z“, sukurta dizainerio R. Palombos, yra moderni klasikinio praustuvo interpretacija. Tokia forma buvo naudojama kultinio dizainerio G. Ponti dar 1954 m. sukurtuose gaminiuose. Ši kolekcija gaminama baltos ir juodos spalvos. Su klasikinių formų keramikos kolekcijomis „Ideal Standard“ derina „Joy Neo“ maišytuvų kolekciją. Šlifuoto aukso ar sidabro spalvos turi emocinį ryšį su klasikiniu stiliumi.

LAUFEN nuotr.

kokybiško namo DNR

Kolekcijoje „The New Classic“ dizaineris M. Wandersas sugebėjo apeiti stilistines klišes ir stereotipus bei išryškinti klasikiniam stiliui būdingą eleganciją ir santūrumą. „Carmen“ kolekcija atspindi šiuolaikinio vartotojo nostalgiją praeičiai, sužadina pozityvias emocijas, tačiau ji yra ne tik apie emocijas: gamintojai nepamiršo funkcionalumo, komforto ir aukščiausios kokybės. Ketaus vonia „Newcast“, gamintojas „Roca“.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vonios įranga buvo prieinama tik patiems turtingiausiems, tad ir projektuojama ji buvo pataikaujant jų skoniams ir rūmų stilistikai. 62

2022 sausis–vasaris

Juk klasikinis stilius remiasi antikos idėjomis ir vertybėmis, kurios giliai įleidusios šaknis Italijoje jau daug amžių. Senojoje Europoje yra labai daug architektūros paveldo, kuris metams bėgant atnaujinamas išlaikant pirmines architektūrines idėjas. „Ideal Standard“ gamina tiek vonios keramikos produktus, tiek maišytuvus, įkvėptus klasikinio stiliaus. Stengiamasi gaminti kelias kolekcijas, derančias tarpusavyje ir galinčias vonios kambaryje išlaikyti vientisą klasikinį stilių.

Vintažiniai, klasikinį stilių interpretuojantys maišytuvai, praustuvės ar sanitarinė keramika – kokios jų ypatybės, kokie gaminiai? N. Bakšys. Klasikiniams maišytuvams būdingiausios medžiagos buvo varis, bronza, o išskirtiniais atvejais ir auksas. Per pastaruosius tris dešimtmečius mums tapo įprasti viena svirtele reguliuojami maišytuvai, tačiau seniau jų vožtuvai dažniausiai būdavo užsukami – atskirai šalto ir karšto vandens. Gana mažai nuo senųjų laikų pasikeitė unitazai. Pagrindinė ir nenukonkuruojama jų medžiaga nuo XIX a. iki

šių laikų liko glazūra dengta keramika – ir tikrai ne dėl gamybos paprastumo (anaiptol – tai gana sunkiai suvaldoma, deformuotis gamybos procese linkusi medžiaga), o dėl savo higieniškumo, vandens neįgėrimo. Reikšmingai patobulėjo tik jų nuplovimo technologijos, priežiūros patogumas, ekonomiškumas. Ispanų sanitarinės įrangos gamintoja „Roca“ 2017-aisiais šventė savo istorijos šimtmetį ir ta proga naujai gyvybei prikėlė 1946 m. sukurtą vintažinį praustuvą „Carmen“, tapusį tikru tos eros simboliu. Kaip sakoma, geras dizainas niekur nedingsta, tad po septynių dešimtmečių „Carmen“ sugrįžo, ir šį kartą ne viena, o su visu būriu kitų vonios įrangos elementų, leidžiančių vartotojui susidėlioti beveik visą vientiso stiliaus kambarį. „Carmen“ baldai, tarsi įžengę iš senelių ar prosenelių nuotraukų, turi ypač talpius, visiškai atsidarančius ir tyliai užsiveriančius stalčius. Aukšta spintelė su įstiklintomis durelėmis savo modernumą išduoda vos tik ją atidarius, kai įsijungia stiklinių lentynėlių LED apšvietimas. „Carmen“ kolekcija atspindi šiuolaikinio vartotojo nostalgiją praeičiai, sužadina pozityvias emocijas, tačiau ji yra ne tik apie emocijas: gamintojai nepamiršo

Išdrįsk būti kitoks

Silk Black

LAUFEN nuotr.

2012 m. Brno (Čekija) mieste restauruotoje garsaus vokiečių ir amerikiečių architekto Mies‘o van der Rohe‘s Tugendhat viloje, įtrauktoje į UNESCO paveldo sąrašą, visas interjeras, įskaitant ir santechninę įrangą, atkurtas pagal originalius 1929–1930 m. brėžinius, nuotraukas, eskizus ir pagal originalių interjero elementų liekanas. Paties M. van der Rohe‘s suprojektuotus originalaus dizaino santechninės keramikos įrenginius – praustuvus, unitazus, plautuvę ir bidė – atkūrė ir pagamino Šveicarijos gamintojo „Laufen“ dukterinė įmonė „Laufen CZ“ Čekijoje, Znoimo mieste.

funkcionalumo, komforto ir aukščiausios kokybės. Elegantiškas „Carmen“ unitazas suprojektuotas be vandens paskirstymo apvado (naujoviška „Rimless“ technologija), jis kokybiškai nuplaunamas vos su 4, 5/3 litro vandens, o lėtai nusileidžiantis unitazo dangtis pagamintas iš itin atsparios ir higieniškos „Supralit“ medžiagos. Tačiau jo išvaizda – pabrėžtinai vintažinė. Vien ką reiškia bakelio šone įrengta chromuota vandens nuplovimo rankenėlė... J. Neufeld. Centrinėje ir Šiaurės Europoje tikros klasikos (retro) dizaino gaminiai nėra tokie populiarūs kaip Pietų Europoje (Italijoje, Prancūzijoje), todėl ir gamintojai vonios kambariams siūlo įprastas ir modernias kolekcijas, kurios puikiai tinka ir šimtamečiams pastatams. Juk ir moderniam vonios kambariui, kokį jį dabar turime, viso labo tik apie 100– 120 metų. Vonios kambaryje praleidžiame patį intymiausią laiką su savimi, todėl ir įranga turi padėti mums ne tik atlikti švaros funkciją, bet ir nusiraminti, atsipalaiduoti. O tam reikia ir atitinkamų prietaisų, dažniausiai šiuolaikiškų bei modernių, technologiškai atliepiančių šiandienos poreikius ir reikalavimus. I. Jankauskas. Maišytuvų gamyba yra labai pažengusi į priekį nuo tos, kurią mes galime sieti su senuoju klasikiniu stiliumi. Yra galimybė gaminti ilgiau tarnaujančius, lengvesnių formų prietaisus, todėl šioje srityje dominuoja 64

2022 sausis–vasaris

modernios interpretacijos, ryšiui stiprinti naudojamos spalvinės jungtys. Pavyzdžiui, šlifuoto aukso ar sidabro spalvos turi emocinį ryšį su klasikiniu stiliumi. Sanitarinė keramika pagal naujas technologijas gaminama švaresnių formų, tikslesnė, todėl klasikinis stilius atsiskleidžia dar su didesniu žavesiu. Stasys Jodauga, „StilusS“ prekybos salono vadovas. Nusprendusiems rinktis klasikinio stiliaus prietaisus yra išties platus pasirinkimas gaminių, kurie galėtų perteikti to laikmečio stilių ir funkciją. Įprastai klasikinis stilius asocijuojasi su tokiomis medžiagomis kaip masyvus metalas, krištolas ar marmuras. Taip pat šiam stiliui būdinga aukso spalva ir gausybė dekoruotų detalių, kurios neretai tampa interjerų akcentu. Dažniausiai tokius gaminius renkasi brandesnio amžiaus žmonės, nors, žinoma, pasitaiko išimčių. Architektai klasiką mėgta interpretuoti rinkdamiesi modernaus stiliaus daiktus su klasikai būdingomis spalvomis ar dekoru. Pavyzdžiui, natūralų marmurą imituojantys paviršiai, šlifuoto aukso spalvos prietaisai, įvairūs metaliniai poliruoti paviršiai.

Moderni kokybiška įranga – tendencijos, naujovės N. Bakšys. Šveicarijos gamintojo „Laufen“ specialistai teigia, kad Europoje ryškiai išreikš-

tos, prabangiai dekoratyvios klasikos poreikis yra nykstantis. Tad prieš trejus metus jie pristatė naują pasaulinio garso dizaino žvaigždės Marcelio Wanderso kolekciją „The New Classic“ iš inovatyvios patentuotos keramikos „SaphirKeramik“. M. Wanderso kūrybine vizitine kortele buvo neobarokinis stilius, kuriam būdinga elegancija, lengva ironija ir teatrališkumas, tačiau kolekcijoje „The New Classic“ dizaineris nustebino itin jautriu ir subtiliu požiūriu. M. Wandersas sugebėjo apeiti stilistines klišes ir stereotipus bei išryškinti klasikiniam stiliui būdingą eleganciją ir santūrumą. Pats dizaineris apie dizaino idėją sakė: „Tai, ką šioje kolekcijoje norėjome atskleisti, yra poetiška patirtis, nes vonios kambarys – vieta poilsiui, atsinaujinimui ir tikrajai ramybei.“ Tai puikus modernaus požiūrio į klasikinį dizainą pavyzdys, kuriame naudojamos inovatyvios medžiagos, įdiegtos komfortą užtikrinančios funkcinės naujovės. J. Neufeld. Moderni įranga gero interjero architekto ar dizainerio rankomis gali ne tik puošti rekonstruotus pastatus, bet ir sustiprinti seno ir naujo kontrastą, atkreipti dėmesį į skirtumus. Šiuo metu vyraujančios tendencijos – mažiau yra daugiau, daugiau spalvų (nors balta, švaros spalva, išlieka populiariausia), lygios su grindimis dušo erdvės ir kartu neerzinantis bendras vaizdas. Mažiau yra daugiau tendencija ypač jaučiama renkantis maišytuvus, iš dalies praustuvus: šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti mažesnius ir universalesnius gaminius, puikus to pavyzdys yra maišytuvų kolekcija „Keuco IXMO“. Ji ypač universali, turinti daug technologijų ir kartu minimalistinė išorėje – išorinės dalys yra vos 90 x 90 mm dydžio arba 90 mm skersmens, kai įprastos kitų gamintojų maišytuvų valdymo plokštelės net 170 mm skersmens. Be to, siūlomos net 7 skirtingos dangos, pavyzdžiui, „matinio nikelio“ ar „matinės bronzos“ dangos puikiai derėtų su senomis sienomis. Minimalistinė, su grindimis lygi dušo plokštuma „NEXSYS“ („Kaldewei“), siūloma net 20 dydžių, puikiai suderina latako dizaino groteles ir vientisą, lengvai valomą ir su garantuotu nuolydžiu paviršių. Galima rinktis iš 22 atrinktų, madingų ir aktualių spalvų, taip vizualiai suderinant su patalpos grindų atspalviais, o, pavyzdžiui, „rose gold“ dangos latako grotelės suteiks akcentą visam kambariui.

Ką rekomenduotumėte rinktis ir kodėl?

2022 sausis–vasaris

KALDEWEI nuotr.

I. Jankauskas. „Ideal Standard“ praustuvų kolekcija „Tipo-Z“ yra moderni klasikinio praustuvo interpretacija. Tokia praustuvo forma buvo naudojama dar 1954 m. Gio Ponti, kultinio Italijos architekto ir dizainerio, kuriamose vonios keramikos kolekcijose. 2021-aisiais dizaineris Roberto Palomba sukūrė savo interpretaciją. Šie praustuvai yra nepaveikūs laikui, jų forma unikali. Tik sudėtingomis šiuolaikinėmis technologijomis galima pagaminti tokių plonų linijų ir didelių matmenų praustuvą. Ši kolekcija gaminama baltos ir juodos spalvos. Tai klasikinė kertinių vertybių dvikova. Su klasikinių formų keramikos kolekcijomis „Ideal Standard“ derina „Joy Neo“ maišytuvų kolekciją. Tai technologiškai labai modernūs maišytuvai, tačiau jų siluetas dera tiek su moderniomis, tiek su senomis klasikos formomis. Ši kolekcija pasižymi dviem valdymo svirtimis, o tai nukelia toli į praeitį. Tačiau palietus maišytuvą suprantama, kad naudojamas daiktas yra šiuolaikinio tikslumo viršūnė. Šiuo metu labai laukiame kolekcijos „Ideal Standard Calla“ atnaujinimo. Tai dešimtmečius gaminama klasikinių formų kolekcija, kuri 2022 m. balandį bus pristatyta pasauliui iš naujo. Prie šios kolekcijos atnaujinimo dirba Roberto Palomba. Jau pavasarį galėsime džiaugtis atjaunėjusia, tačiau brandžia klasikinio stiliau kolekcija „Calla“.

N. Bakšys. Pagrindinis patarimas: nepasiduoti nostalgijai ar kitai emocijai ir neįsigyti nefunkcionalių, neilgaamžių daiktų. Rinktis arba laikui ir naudojimui atsparias medžiagas (glazūra dengtą keramiką, emaliuotąjį plieną, ketų), arba tokias, kurios su laiku dėvisi natūraliai, organiškai, ir tampa dar žavesnės (natūralų medį, akmenį). J. Neufeld. Kaip ir bet kokiam interjerui, svarbiausi pasirinkimo kriterijai vonios įrangai turėtų būti jos patikimumas, ilgalaikiškumas, patogumas (ergonomiškumas), na ir tvarumas. Verta pasidomėti, iš ko ir kur gaminami produktai, nepasikliauti tuščiomis reklaminėmis frazėmis, teirautis kvalifikuotų, patyrusių pardavėjų (pavyzdžiui, kokią įrangą rinktumėtės sau?), nesižavėti internete rastais svajonių paveikslėliais, kurie nebūtinai yra teisingi ir tikslūs. Ilgai dirbantys ir didelę patirtį sukaupę gamintojai ir gali būti tas garantas, užtikrinantis gaminių kokybę. Pravartu pasidomėti ir sertifikatais, pavyzdžiui, maišytuvų gamintojai visus gaminius privalo sertifikuoti pagal jų skleidžiamą triukšmo lygį – aukščiausia kategorija yra I-a (II-a – triukšmingesni); taip pat vertinti pratekantį vandens kiekį (aktualu praustuvams) – taupūs ir komfortiški gaminiai

žymimi WELL ženklu (maks. 6 l/min.). Vonios ir dušo plokštumos gali turėti tvarumo sertifikatus, taip pat gamintojo produkto kokybės deklaraciją. Svarbu pasidomėti, ar gamintojas užtikrins garantinę priežiūrą ir – dar svarbiau – priežiūrą garantijai pasibaigus. I. Jankauskas. „Ideal Standard“ gamybos procesai yra tobulinami jau daug dešimtmečių ir šiuo metu gaminami tokios kokybės keramikos gaminiai, kad jiems suteikiama 100 m. garantija. Tikėtina, kad kokybiškai atnaujintas klasikinio stiliaus vonios kambarys net ir po 100 m. galės būti naudojamas. S. Jodauga. Rankantis prietaisus, reikia būti egoistu – visuomet svarbu įsiklausyti į save ir suprasti savo norus bei poreikius. Ir vadovautis vienintele taisykle, kad jokių taisyklių nėra. Žinoma, yra tam tikrų techninių niuansų. Būtina atkreipti dėmesį į prietaisų funkcionalumą, kuris naudotojui suteikia daugiau komforto. Pavyzdžiui, lokalus oro ištraukimas iš unitazo, padedantis greitai neutralizuoti nemalonius kvapus vonios kambaryje, vandens nuleidimo technologija „New Flush“, dėl kurios vandens nuleidimas unitaze yra gerokai efektyvesnis ir tylesnis, ar technologija „Cataglaze“, suteikianti gaminiams išskirtinį lygumą ir maksimaliai užtikrinanti lengvą priežiūrą.

Moderni įranga gero interjero architekto ar dizainerio rankomis gali ne tik puošti rekonstruotus pastatus, bet ir sustiprinti seno ir naujo kontrastą, atkreipti dėmesį į skirtumus. „Kaldewei“ vonios kambario įranga pasirinkta vilos Berlyne rekonstrukcijai ir pritaikymui šiuolaikiniams poreikiams.

INBANI Design by Norm Architects

Pasikartojime ir nuolatiniame šviesos ir šešėlių kontraste yra kažkas raminančio ir elegantiško. Linijinis ritmas visada buvo stipri intervencija į istorinį dizainą ir klasikinę architektūrą, todėl įgyvendinant šį elementą vonios baldų projekte pavyksta atkurti dalelę šio jausmo mažesniu mastu. Paprastai grotelių efektas, kur kas dažniau, naudojamas industrinėje aplinkoje. Tačiau tęsiant pasikartojančios linijos detalizavimą, spintos pačios tampa dizaino objektais. Tai suteikia begalines galimybes išreikšti medžiagų ir tekstūrų naudojimą. Dėl paprastos konstrukcijos balde gali būti integruotas arba ant stalviršio montuojamas praustuvas. Norint išlaikyti šiuolaikišką stilių dizaine labai svarbu sutelkti dėmesį į linijų ir grotelių detales, kurias matote ant visų spintelių fasadų. Ši nekalta, bet stipri detalė kartojasi ir integruotame praustuve. „Grate“ kolekcija sujungia subtilią ir elegantišką žaliavų ir spalvų, tokių kaip marmuras, cementas, mediena ar metalas, paletę.

IŠSKIRTINĖ VONIOS ĮRANGA IR BALDAI

Vonios įrangos salonas „Stilus S“ (UAB „Trulita“) Vytenio g. 13, Vilnius www.stiluss.lt

N. Tukaj nuotr.

K. PEMPĖ: ARCHITEKTŪRA YRA MANO DIDŽIOJI MEILĖ, nors kartais atrodo, kad jos nekenčiu

K. Dineikos sveikatingumo parkas Druskininkuose.

Jokūbas BALTRUKONIS

Vienas žymiausių šalies architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Kęstutis Pempė šiemet kartu su savo architektų-konstruktorių biuru „Vilniaus architektūros studija“ (VAS) minės trisdešimtmečio jubiliejų.

Tai reikšminga sukaktis vienai seniausių architektūros studijų Lietuvoje, tačiau vienas iš jos įkūrėjų K. Pempė sako, kad šis jubiliejus jam sukelia dvejopus jausmus. Profesoriau, kaip jaučiatės sutikdamas šį jubiliejų ir atsigręždamas atgal? Jaučiuosi keistai. Reikėtų prisiminti, kas gi ta architektūra yra žmogui, ir pagalvoti, ką ji reiškia man. Esu rašęs knygoje „Kelionė“, kad architektūra yra visą planetą, visą šalį, kraštovaizdį, visus statinius, jų vidų apglėbęs tinklas, tarsi koks voras, surakinęs ir para68

2022 sausis–vasaris

lyžiavęs savo aukas. Tai begalinis širdies skausmas, kurio neįmanoma net išrėkti. Materialus menas, paliekantis meilės ir skausmo atspindį kultūroje. Be Dievo pagalbos nebūsi architektu. Be globojančios, suprantančios aplinkos nebūsi architektu. Tai mano didžioji meilė, nors kartais man atrodo, kad jos nekenčiu. Tokiame kontekste aš ir jaučiuosi. Tas trisdešimt metų atrodo daug, bet, kita vertus, architektūros kūryboje tai nėra daug. Smagu dėl kolektyvo, nes jį kuriant buvo atidžiai galvojama pirmiausia apie žmones, kad atitiktų jų interesai ir charakteriai.

???????

Architektūros studiją įkūrėte Lietuvos nepriklausomybės aušroje, kai vyko pereinamasis laikotarpis daugelyje sričių. Kaip viskas prasidėjo?

Asm. archyvo nuotr.

Viskas prasidėjo nuo mūsų bendro darbo su Gyčiu Ramuniu. Su juo bendradarbiauti pradėjome dar 1974 metais. Kaip žinia, jau nuo 1990 m. ėmė byrėti Miesto statybos ir projektavimo institutas. Didelės permainos vyko visoje Lietuvoje. 1992 m. įkūrėme VAS. Iš pradžių dirbome su G. Ramuniu, Kęstučiu Kisieliumi, pasikvietėme ir Romualdą Kirdulį bei Artūrą Asauską. Skirtingai negu panašiu laiku besikuriančios įmonės, nusprendėme steigti įmonę penkiese. Nuo to meto VAS visuomet augo. Į kolektyvą įsijungė dabar jau garsūs architektai: Algimantas Pliučas, Vytautas Lukoševičius, Daiva Pauliukonienė, Lijana Jančytė, Emilis Petkevičius, konstruktoriai Laimonas Stikleris, Alfonsas Vaškevičius

ir kiti. Pradžia buvo nuo penkių žmonių, o dabar skaičius siekia netoli penkiasdešimt. Turėjau galimybę kurį laiką dėstytojauti Vilniaus dailės akademijoje. Iš ten keletą buvusių studentų pasikvietėme į VAS ir jie ilgam liko mūsų kolektyve. Visuomet darbą kolektyve vertinau kaip svarbų kūrybinį procesą, pirmoje vietoje visada man buvo šeima, o antroje – VAS. Koks tai buvo metas Lietuvos architektūrai? Architektai yra visuomenės dalis ir architektūra visada atspindi ekonominę, socialinę, kultūrinę viziją bei jos būklę. Pavyzdžiui, nuvažiuoji į kokią šalį, apsidairai į pastatus, miestų struktūras ir imi suprasti, koks ten verda gyvenimas. Atkūrus nepriklausomybę buvo didelis pasimetimas. Nebuvo stabilios ekonomikos ir nusistovėjusių visuomeninių santykių, dalis žmonių pradėjo emigruoti. Kita dalis staiga pradėjo statyti, tik ne visuomet įvertinant prasmę, savo galimybes. Dėl to po kiek laiko Lietuvoje atsirado dešimtys tūkstančių apleistų namų, kurie savininkams buvo per dideli, nebereikalingi arba per įmantrūs ir per brangūs. Tačiau nesmerkčiau nei kolegų, nei statytojų, nes tiesiog buvo toks laikotarpis. Tai buvo gal nenatūrali, bet reali reakcija. Tas laikotarpis išsitęsė iki maždaug 2000 metų. Jame buvo nerealių planų ir įvairiausių projektinių siūlymų. Be abejo, atsirado ir vienas kitas neblogas postmodernistinis pastatas. Tai buvo tarsi atliepas į tai, kas Europoje vyko anksčiau, mes tarsi vijomės pasaulį.

Lietuvos jūrų muziejus

Asm. archyvo nuotr.

Druskininkų vandens pramogų parkas

Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia

Ar sekate spartų gimtojo miesto Kauno augimą? Kaune užaugau, todėl šis miestas man svarbus ir mylimas. Be abejo, seku, kas jame vyksta. Džiaugiuosi dėl vis labiau vertinamos modernizmo architektūros. Tai yra didelė vertybė, tikras reiškinys. Duok Dieve, kad tuo niekas nesuabejotų ir kad tai būtų išsaugota ateities kartoms. Kalbant apie tai, kas vyksta moderniame Kaune, džiaugiuosi už Kauno architektus ir vertinu jų darbą. Tai irgi yra kaip reiškinys. Dabartiniai Kauno architektūros lyderiai užaugo mano akyse, stebint jų darbus nuo pat karjeros pradžios. Matau, kokią didžiulę pažangą jie padarė ir dabar kuria brandžius projektus, kurie skiriasi nuo to, kas kuriama kituose šalies miestuose. Kaunas vėl įgauna savo architektūrinį braižą ir jauseną. Visuomenėje vis garsiau kalbama apie architektūros, urbanistikos procesus, tačiau neretai įvyksta vienoks ar kitoks nuomonių atsimušimas į sieną. Kokios būklės yra mūsų visuomenės suvokimas apie mus supančius pastatus ir viešąsias erdves? 70

2022 sausis–vasaris

Lietuvos jūrų muziejus

Dėl to nėra kalti nei architektai, nei visuomenė. Tačiau joje įžvelgiu daug nepasitikėjimo ir vertybinių krizių. Nesusikalbėjimas tampa šio laikmečio ženklu. Diskusijos vyksta ne tik pas mus ir tai yra normalus dalykas, kuris ir turi vykti. Tik kartais pas mus pasireiškia valdininkų baimė prarasti savo kėdę. Tai ilgina, stabdo derinimo procesus ir lemia atsakomybės nebuvimą. Kartais tai virsta gal ir į korupciją, pavyzdžiui, kai nugali ne visuomenės ar architektų pozicija, o stambių vystytojų interesai. Visais laikais reakcijų būta įvairių. Yra Europoje daug garsių pastatų, kuriuos visuomenė iš pradžių pasmerkdavo, o paskui jie tapdavo kultiniai. Visi Lietuvoje žino pastatą itin nuvertinantį ir žeminantį apibūdinimą – „stiklainis“. Ar Lietuvą kamuoja „stiklainių“ manija? Į tai žiūriu ramiau. Pretekstą tam greičiausiai duoda keli pastatai, kurie buvo pastatyti negirdint konteksto arba naudojant pigias fasadų sistemas. Stiklinis fasadas atsirado kaip ryšio su gamta, atvirumo ir demokratijos išraiška

tau, kad bandoma tarsi pabėgti nuo ištisinės stiklinės plokštumos.

Asm. archyvo nuotr.

Nekilnojamojo turto vystytojai savo projektus neretai pavadina užsienyje esančių vietovių vardais. Tai fantazijos stygius, nepilnavertiškumo kompleksas, lėšų taupymas originalios koncepcijos vystymui ar bandymas būti kažkuo kitu? Pagrindinis dalykas – marketingistų sugalvoti pavadinimai. Nekilnojamojo turto vystymo kompanijos glaudžiai dirba su marketingo kompanijomis ir siekia išsiskirti rinkoje bei privilioti pirkėjus. Dažnai pati projekto išraiška neturi nieko bendro su tuo pavadinimu ir neretai pavadinimas būna sugalvojamas jau parengus projektinius siūlymus. Akivaizdžiai blogų stiliaus kopijavimo pavyzdžių atsiranda, bet nemanau, kad tai yra problema.

Asm. archyvo nuotr.

Kokiais įgyvendintais VAS pastatų projektais labiausiai džiaugiatės?

Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčia

Architektūra yra visą planetą, visą šalį, kraštovaizdį, visus statinius, jų vidų apglėbęs tinklas, tarsi koks voras, surakinęs ir paralyžiavęs savo aukas. ir jis savaime nėra nei gėris, nei blogis. Tačiau siekiant pastatyti kuo pigiau, pastatai tampa vienodi ir neįdomūs. Kad stiklinis pastatas būtų geras, reikia labai kokybiško atlikimo ir brangių techninių sprendimų. Visgi, šiuo metu nepastebiu, kad įsivyrautų stikliniai fasadai. Kaip tik ma-

Smagu, kad kartu su kolegomis pavyko nemažai dirbti su sakraline architektūra: Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčia Alytuje, Lietuvos kankinių bažnyčia Domeikavoje, šiek tiek teko prisidėti ir rekonstruojant Vilniaus arkikatedrą, Dievo gailestingumo koplyčia Santaros klinikose, Kankinio bažnyčia Dubingiuose, Grikiškių Šv. Dvasios bažnyčia, projektiniai siūlymai kitoms bažnyčioms, seminarijai. Iš visuomeninių pastatų galėčiau išskirti Jūrų muziejaus rekonstrukcijos projektą. VAS nuveikė daug Druskininkuose. Pavyzdžiui, Druskininkų bendrasis planas, Vandens pramogų parko rekonstrukcija ir išplėtimas, K. Dineikos sveikatingumo ir poilsio parkas, kavinės, viešbučiai. Dar paminėčiau verslo centrą ir viešbutį „Centrum“. Tai buvo 1992–1997 metais. Ten buvo sukurta pirmoji vidinė stiklu dengta erdvė, kurios dabar nieko nebestebina. Dar yra toks įsimintinas objektas Jogailos g. – buvęs banko „Hermis“ pastatas (1993–1995 m.). Vėlesni – administracinis pastatas V. Kalinausko g., „Mitsubishi“ automobilių centras, „Lietuvos energijos“ pastato rekonstrukcija, Karaliaus Mindaugo apartamentų kompleksas, SPA centras Dadenbadene, gyvenamieji pastatai įvairiose Lietuvos vietose. Bet pats svarbiausias „statinys“, džiuginantis širdį, yra sėkmingai kuriantis „Vilniaus architektūros studijos“ kolektyvas.

SA100 RUBRIKOS GENERALINIS RĖMĖJAS

PAGRINDINIAI RĖMĖJAI

ATEITIES STATYBOS PRASIDEDA ŠIANDIEN! • Kodėl svarbu plėtoti „ConTech“ Lietuvoje? Ką tai gali duoti mūsų šalies pramonei? • Ar šiandien mes pajėgūs taikyti „ConTech“ Lietuvoje? Kaip turėtų atrodyti pirmieji žingsniai? • Ko trūksta ir ko labiausiai reikia, kad „ConTech“ startuoliai sėkmingai įsikurtų ir vystytųsi Lietuvoje?

WHAT'S THe

FUTURe? CONFeReNCe + DiSCUSSiON Lietuva jau spėjo tapti viena iš FINTECH industrijos lyderių ir sėkmingai taiko „blockchain“ technologiją. CONTECH yra dar viena dėlionės dalis. „Statyba ir architektūra“ aktyviai dalyvauja plėtojant statybos pramonę Lietuvoje. Siekdami pradėti aktyvią diskusiją apie CONTECH galimybes Lietuvoje, rengiame konferenciją –

↓↓↓

diskusijų forumą: „CONTECH – what‘s the future?“.

METINĖ KONFERENCIJA

DISKUSIJŲ PLATFORMA BENDRUOMENĘ BURIANTI PLATFORMA

2022 04 29 Radisson Blu Hotel Lietuva, Vilnius www.sa.lt/contech

technologijos

BETONAS ATEITYJE

AR PAVYKS IŠLIKTI NEUTRALIAM?

Šiais laikais betonas kartu su iškastiniu kuru dažnai linksniuojamas kaip medžiaga, kurios tarši gamyba daug prisidėjo prie klimato kaitos. Nuo 2019 m. apie architektų ir statytojų prieraišumo betonui įtaką klimato kaitai diskutuojama kur kas intensyviau nei iki tol. Architektai ir projektuotojai spaudžiami atsakingai vertinti projektuose naudojamas vadinamąsias nešvarias medžiagas, rinktis ekologiškesnes alternatyvas. Statybinių medžiagų pramonė irgi atitinkamai reaguoja: 2020 m. Pasaulinė cemento ir betono asociacija (GCCA) įsipareigojo modernizuoti betono gamybą taip, kad jos poveikis klimatui būtų neutralus. GCCA paskelbė ambicingą asociacijos narių įsipareigojimą per dešimt metų 25 proc. sumažinti klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas, o iki 2050 m. pasiekti, kad betono gamybos poveikis klimatui būtų neutralus. Svarbu, pažymėti, kad tokius tikslus

2022 sausis–vasaris

planuojama pasiekti be teršalų kompensavimo mechanizmų (t. y. nemažinant emisijų, bet skiriant lėšų miškams atsodinti ir pan.).

Dvi kryptys Betono ir cemento pramonė nuo 1990 m. išmetamų teršalų kiekį sumažino 20 proc., o dabar siekia kur kas ambicingesnių tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti neutralų poveikį klimatui, o tai reiškia nulines CO2 emisijas. Tačiau ar tikrai betono gamyba yra labai tarši? LC3 projekte („Limestone Calcined Clay Cement“) dirbanti Lozanos politechnikos instituto (Ecole Polytechnique Fédérale de Lousanne) statybinių medžiagų laboratorijos vadovė Karen Scrivener sako: „Cemento ir betono poveikis aplinkai yra labai didelis dėl to, kad šių medžiagų naudojame labai daug. Iš tikrųjų betono

poveikis yra daug mažesnis nei bet kurio jo pakaitalo. Cemento ar betono pakeitimas kitomis medžiagomis padėties nepagerins. Turime nepamiršti, kad cemento pagrindu pagamintos medžiagos sudaro daugiau nei pusę visų mūsų naudojamų statybinių medžiagų, todėl jų bendra įtaka į atmosferą patenkančiam CO2 kiekiui gana didelė.“ Kita vertus, reikia įvertinti ir tai, kad gelžbetonio konstrukcijos gali tarnauti daugiau nei 100 metų. Jei palyginti betoninį ir iš kitų statybinių medžiagų pastatytą pastatą, tai norint, kad pastarasis tarnautų taip ilgai kaip betoninis, jį tektų vieną ar du kartus perstatyti. Taigi papildomos medžiagos, papildomi darbai, papildomos CO2 emisijos. Norvegijos nepriklausomos tyrimų organizacijos SINTEF mokslinis bendradarbis Christianas Engelsenas siūlo įvertinti, kad betonas yra 100 proc. perdirbama medžiaga, tad,

Unsplash nuotr.

Rolandas KAŽIMĖKAS

apskaičiuojant betono pramonės poveikį aplinkai, reikia atsižvelgti į tai, kas nutiks nugriovus betoninį pastatą. Anot jo, betoną galima naudoti pakartotinai ir perdirbti, nugriovus pastatą jis gali būti naudojamas keliams tiesti, betono gamybai. Pasak Karen Scrivener, reikia realistiškai vertinti betono vaidmenį mūsų gyvenime ir kartu ieškoti būdų, kaip galėtume sumažinti jo poveikį aplinkai: „Nepamirškime, kad 90 proc. betono pagaminama besivystančiose šalyse, todėl reikia, kad mūsų pasiūlyti CO2 emisijų mažinimo sprendimai būtų įgyvendinti iš tikrųjų. Reikia galvoti ne tik apie cemento ir betono gamybą, bet ir apie visą gamybos ir tiekimo grandinę. Apskaičiavome, kad, naudodamiesi šiandien turimomis technologijomis ir optimizavę įvairias tos grandinės dalis, galime iki 80 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Pirmasis lygmuo – cemento gamyba. Kitas žingsnis – betono gamyba, mišinyje esančio cemento kiekis, nes paprastai cemento dedama daugiau, nei reikia. Trečias žingsnis – betono naudojimas statybose. Šiuo atveju projektuotojai linkę konstrukcijose naudoti daugiau betono, nei reikėtų. Sudėjus visus šiuos veiksnius, aiškėja, kad galima gerokai sumažinti CO2 emisijas net nekeičiant technologijų. Turime ieškoti ir ilgalaikių sprendimų, pavyzdžiui, anglies dioksido surinkimo.“ Taigi yra dvi aiškios kryptys, kurias turės pasirinkti cemento ir betono pramonė. Viena – CO2 emisijų mažinimas gamyboje, kita – CO2 surinkimas.

Mažinti klinkerio kiekį GCCA nariai – 40 didžiausių pasaulio gamintojų, atsakingi už maždaug 8 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2. Ateinančio dešimtmečio tikslus šios asociacijos nariai planuoja pasiekti gamyboje naudodami esamas technologijas, tačiau tolesnius 2030–2050 m. tikslus (cemento ir betono gamybos neutralumą klimatui) numatoma pasiekti panaudojus ir CO2 surinkimo ir saugojimo technologijas. Šiuo metu jos dar tik kuriamos ar yra eksperimentų stadijoje – kol kas CO2 surenkamas ir saugojamas (geriausia po žeme) tik mažais kiekiais (beje, 2019 m. Lietuvos Seimas pritarė siūlymui uždrausti CO2 laidoti Lietuvos žemės gelmėse). CO2 surinkimas itin dideliais kiekiais yra netolimos ateities vizija, apie kurią svajoja ne tik betono gamintojai, bet ir tos pramonės šakos, kur pasiekti tokį ženklų CO2 mažinimą, kad veiklos poveikis (be kompensacinių mechanizmų) būtų neutralus klimatui, yra nerealu.

Redakcijos archyvo nuotr.

technologijos

Betono ir cemento pramonė siekia ambicingų tikslų – iki 2050-ųjų pasiekti neutralų poveikį klimatui.

Deja, CO2 surinkimo technologijos bus labai brangios, bet tikimasi, kad jos bus labai efektyvios. Kalbant apie betoną, taršiausia yra cemento gamyba, o ypač jo komponento klinkerio, gaminamo iš 1450 C° temperatūroje kaitinamo klinčių ir molio mišinio, gamyba, kuri atsakinga už 60 proc. į atmosferą patenkančių cemento gamybos teršalų. Ir čia yra du taršos mažinimo keliai – vienas keisti degimo krosnyse naudojamą kurą švaresniu, kitas – mažinti klinkerio kiekį cemento sudėtyje. Per pastaruosius du dešimtmečius viso pasaulio cemento pramonė jau sumažino klinkerio kiekį, vietoj jo naudodama pakaitalus. Jei 1990 m. cemente buvo 90 proc. klinkerio, tai dabar jo yra 65 procentai. Tačiau mažinimas irgi turi savo ribas, nes persistengę vargu ar iš tokio cemento pagaminę betoną galėsime jį vadinti betonu. Vis tik galimybės dar neišsemtos – Šveicarijoje pradėtas, o vėliau įvairiose pasaulio šalyse tęstas LC3 projektas teikia nemažai vilčių. Šio cemento, kurio pagrindą sudaro kalkakmenio ir molio mišinys, sudėtyje klinkerio kiekis sumažintas iki 50 proc., todėl gaminant tokį cementą iki 40 proc. galima sumažinti išmetamo CO2 kiekį, palyginti su tradicine cemento gamyba. LC3 projekto tikslas siekti, kad toks cementas pasaulinėje rinkoje taptų dominuojantis. Yra ir kitokių sprendimų: Kvebeke įsikūrusi bendrovė „CarbiCrete“, gamindama betoną, cementą pakeičia šalutiniu plieno lydymosi produktu – šlaku. Kad mišinys sukietėtų, forma dedama į specialią kamerą, kuri užpildoma CO2. Taigi šiam betonui kietinti naudojamas

ne vanduo, o CO2. Bendrovės vadovas Chrisas Sternas tvirtina, kad jų gamyba jau dabar yra neutrali klimatui, nes išskiriamas CO2 yra mažesnis nei panaudojamas. Tačiau šlako atsargos yra labai ribotos – pramonė per metus pagamina 250 mln. tonų šio šalutinio produkto, kai visame pasaulyje kasmet sunaudojama 4,1 mlrd. tonos cemento. Kitame Kanados mieste, Vankuveryje, įsikūrusi bendrovė „CarbonCure“ gamindama betoną į paruoštą mišinį įpurškia CO₂, kuris mišinyje mineralizuojasi ir padidina betono stiprį. Tai leidžia sumažinti cemento kiekį ir sumažinti betono gamybos CO2 pėdsaką, be jokio poveikio kokybei ar eksploatacinėms savybėms. Ši bendrovė jau užsitikrino „Amazon“ ir „Microsoft“ investicijas. Taigi betono pramonė keičiasi, žinoma, minėtos alternatyvos yra brangesnės už tradicinį betoną, be to, jų gamybos apimtis yra ribota, bet laikui bėgant situacija tikrai pasikeis. Panašūs tyrimai ir eksperimentai atrodo kaip daug žadantys, suteikiantys optimizmo tiek architektams ir statytojams, tiek aplinkosaugininkams, tačiau yra keli veiksniai, kurie priverčia į visas naujoves žiūrėti atsargiai. Pirma, novatoriškos medžiagos paprastai būna nepakankamai ištirtos ir niekas nežino, kaip jos elgsis bėgant laikui, koks jų ilgaamžiškumas, patikimumas esant įvairioms aplinkos sąlygoms. Antra, kai biudžetas ribotas, projektuotojai ieško ne novatoriškų alternatyvų, kurios paprastai yra brangesnės, o pigesnių tradicinių sprendimų. Trečia, daugelis jau esančių novatoriškų technologijų reikalauja 75

technologijos

kontroliuojamos aplinkos, o tai reiškia, kad jos gali būti diegiamos tik gamyklose ir panaudojamos tik surenkamosios statybos elementų gamybai, o ne pamatų ar kitų konstrukcijų formavimui lauko sąlygomis. Ketvirta, kol visos alternatyvios technologijos nėra įdiegtos masinėje gamyboje, tol neverta tikėtis platesnio jų panaudojimo. Penkta, kol neaiški naujų produktų paklausa, tol stambiems gamintojams rizikinga keisti nusistovėjusius cemento ir betono gamybos procesus, juolab kad pramonės standartai ir vyriausybiniai reglamentai kuriami atsižvelgiant į pagrindinius rinkos dalyvius ir jų naudojamas technologijas. CO2 surinkimas

Unsplash nuotr.

Karbonizacija – tūkstančius metų žinomas natūralus procesas, kurio metu betono konstrukcijos absorbuoja iš atmosferos CO2. Šiame procese dalyvauja klintys, vanduo ir oras, o jo intensyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, betono kokybės, santykinės oro drėgmės, betono paviršiaus apdailos ir kt. Suomijos statybų industrijos konfederacijos vadovas Jussi Matilla teigia, kad šios šalies vystomas projektas „Concrete Solutions“ („Betono sprendimai“) siekia ištirti betono kaip CO2 absorbento potencialą. „Per 150 m. sukūrėme daugybę betoninių konstrukcijų, kurios nuolat iš atmosferos sugeria CO2. Atliekame

tyrimus, siekdami kiekybiškai įvertinti, kiek betonas yra anglies dioksido absorbentas. Tačiau tyrimai dar tik pradedami.“ J. Matilla pažymi, kad betono kaip anglies dioksido absorbento potencialo tyrimai atliekami visame pasaulyje, tačiau, norint realiai ištirti betono kaip anglies dioksido absorbento potencialą, reikia įvertinti įvairius veiksnius, pavyzdžiui, Suomijoje, kur klimatas šaltas, naudojamas šalčiui atsparus betonas, tad rezultatai gali būti visiškai kitokie nei pietiniuose pasaulio kraštuose, kur naudojamas kitokių savybių betonas. Arba štai toks variantas – nugriovus betoninį pastatą ir susmulkinus betono luitus, smarkiai padidėja oro veikiamas betono paviršiaus plotas, o tai reiškia, kad karbonizacijos procesas yra intensyvesnis, todėl, žiūrint iš ekologinės pusės, perdirbant betono laužą, poveikis klimatui yra mažesnis. J. Matilla sako, kad, kalbant apie emisijas, daugiausia dėmesio skiriama gamybos proceso metu į atmosferą patenkančiam CO2. Tačiau, norėdami tiksliai įvertinti betono konstrukcijos poveikį aplinkai, turime įvertinti visą šios statybinės medžiagos gyvavimo ciklą – gamybą, betono karbonizaciją, energinį jo efektyvumą, mažesnes priežiūros išlaidas ir ilgesnį tarnavimo laiką. „Jei betoninis pastatas tinkamai prižiūrimas, jis gali stovėti labai ilgai. Kol jis stovi, jis sugeria iš atmosferos CO2“, – sako J. Matilla.

2022 sausis–vasaris

Norėdami tiksliai įvertinti betono poveikį aplinkai, turime įvertinti visą jo gyvavimo ciklą.

Kita vertus, jau matosi ir „priverstinio“ CO2 surinkimo technologijų kontūrai. „Heidelberg Cement“ grupei priklausanti JAV kompanija „Lehigh Cement“ ir vamzdynus tiesianti bei kuro saugyklas valdanti tarptautinė bendrovė „Enbridge Inc.“ pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant CO2 saugojimo projektą „Lehigh“ cemento gamykloje Edmontone, Kanadoje. Šiuo metu Edmontono cemento gamykloje vystomas pirmasis Šiaurės Amerikoje visavertis CO2 surinkimo, saugojimo ir panaudojimo projektas. Per metus planuojama surinkti apie 780 000 tonų CO2, kuris bus transportuojamas vamzdynu ir saugojamas specialiose saugyklose. Jei bus patvirtinti atitinkami teisės aktai, CO2 surinkimas turi būti pradėtas 2025 metais. „Enbridge“ šalia Edmontono planuoja sukurti vieną didžiausių pasaulyje anglies dioksido centrų, kurio pajėgumai leis surinkti beveik 4 mln. tonų CO2 per metus. Neabejotina, kad tokie centrai bus pastatyti ir kitose pasaulio dalyse. Taigi betonas yra gyvybiškai svarbus šiuolaikiniam pasauliui, todėl būtina užtikrinti jo ilgalaikį tvarumą. Ir žvelgiant į tai, kas dabar yra daroma, turbūt galima pasakyti, kad misija įmanoma!

ARCHITEKTŪRINIO BETONO SPRENDIMAI

Sika® ViscoCrete®

Sika® Stabiliser®

Sika®Control

Sika® ViscoCrete® – tai didelio efektyvumo vandenį mažinantys superplastikliai, kurie pagerina betono mišinio apdirbamumą ir sukietėjusio betono ilgaamžiškumą.

Sika Stabilizer naudojamas betono mišinio stabilumui, homogeniškumui ir kohezijai padidinti; gaunami lygesni betono paviršiai.

Sika Control sumažina džiūstančio betono susitraukimo deformacijas bei sumažina įtrūkių susidarymą konstrukcijose.

Sika® Perfin

Sika® Separol®

Sikagard®

Sika Perfin naudojamas betono paviršiaus apdailai pagerinti, kuris šalina porų skaičių bei betono paviršiuje esančių tuštumų kiekį.

Sika Separol klojinių ir formų tepalų asortimentas. Parinkus tinkamą tepalą itin sumažinamas gaminių paviršinis poringumas ir gaunami aukštos kokybės paviršiai.

Sikagard® paviršiaus impregnavimas, kuris gali būti naudojamas siekiant pagerinti betono ilgaamžiškumą arba estetinę išvaizdą.

„SIKA Baltic“ Lietuvos filialas Tel. +370 656 904 41 www.sika.lt

Daug metų betonas buvo laikomas konstrukcine statybine medžiaga, kuri tinkama tik apkrovoms atlaikyti. Apie betono dekoratyvumą buvo net negalvojama. Visi betono paviršiai buvo dengiami apdailos medžiagomis, tokiomis kaip tinkas, glaistas ir dažai arba medis, plastikas ir kitomis. Neuždengti betono paviršiai buvo laikomi „nebaigta statyba“. Šiuo metu atsiradus specialioms betonavimo technologijoms ir įrangai, neapdirbti betoniniai paviršiai pastatuose tampa populiaresni dėl ekonomiškumo, paprastumo, didelio ilgaamžiškumo ir nesudėtingos eksploatacijos. Mūsų klimato sąlygomis betono panaudojimas fasaduose ir aplinkos tvarkymo gaminiuose yra ypač patrauklus. Architektai puikiai išnaudoja betono formos ir paviršiaus galimybes pastato architektūroje.

Namas tarp medžių. Architektas Luciano Kruk. Namas Kaune. Architektas Gintautas Natkevičius.

2022 sausis–vasaris

Gintautas SKRIPKIŪNAS, Vilnius Tech universitetas, Statybos industrijos asociacija

Gintauto Skripkiūno nuotr.

Mindaugas DAUKŠYS, Kauno technologijos universitetas, Statybos industrijos asociacija

Daniela Mac Adden nuotr.

Ir betonas gali būti gražus

technologijos Susidariusių gumbų skaičius 1 m2

Gaminio paviršiaus kategorija

Aukštis,

1 mm

2 mm

3 mm

Įdubų skaičius

Didžiausias

1 m2, kai įdubos

pakopinis

rumbo aukštis,

griovelio gylis,

skersmuo

nevientisumas,

(5–10) mm, gylis

iki 5 mm A*

1) A* kategorijos paviršiai išgaunami esant sąlyčiui su horizontaliuoju formos paviršiumi. 2) Įdubų kiekis iki 5 mm skersmens, kai jų gylis neviršija 5 mm, nereglamentuojamas. 3) Matomam paviršiui, kuriam gamykliniuose brėžiniuose arba kliento ir gamintojo sutartyje nenurodyta paviršiaus kategorija, taikomi C paviršiaus kategorijos leistini nuokrypiai. Nematomam paviršiui nuokrypiai neribojami, tačiau turi būti užtikrinamas apsauginis betono sluoksnis pagal leistinų nuokrypių ribas.

Todėl atsirado poreikis standartizuoti dekoratyvinio betono paviršiaus reikalavimus. Neseniai Statybos industrijos asociacijos iniciatyva parengtame ir Lietuvos standartų departamente aprobuotame lietuviškame standarte LST 2015:2020 „Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“ pateikiami betono paviršiaus leistini nuokrypiai (vizualiniai defektai), kurie taikomi įprastiniams bei lygiems specialiesiems paviršiams. Surenkamųjų betono gaminių paviršiaus charakteristikos bei jų matavimo schemos yra pateiktos standarte LST EN 13369:2018 „Bendrosios surenkamųjų betoninių gaminių taisyklės“. Standarte išskiriamos šios paviršiaus charakteristikos: įduba (1); gumbas (2); griovelis (3); rumbas (4); pakopinis nevientisumas (5); banguotumas (6). Surenkamųjų betono gaminių paviršiaus charakteristikos pateiktos standarte LST EN 13369:2018 „Bendrosios surenkamųjų betoninių gaminių taisyklės“. Lygus gaminio paviršius gaunamas esant sąlyčiui su lygiu formos paviršiumi. Lygus įprastinis paviršius gaunamas naudojant įprastinį, t. y. nespalvotą betono mišinį. Tuo tarpu lygus specialusis paviršius gaunamas naudojant spalvotą betono mišinį. Įprastinis paviršius apibūdinamas kaip gaminio paviršius, kuriam nekeliami specialūs reikalavimai ir kurį galima glaistyti arba kurio briaunų nuskilusias vietas ar kitus nereikšmingus paviršiaus defektus galima remontuoti netaikant apribojimų dėl spalvos. Betono paviršiaus dekoratyvumui pasiekti gali būti naudojami ir matriciniai arba faktūriniai paviršiai. Šiuo atveju specialusis paviršius yra toks gaminio paviršius, kuriam keliamas bent vienas iš reikalavimų, susijusių su

LST EN 13369:2018 standarte išskiriamos paviršiaus charakteristikos: įduba (1); gumbas (2); griovelis (3); rumbas (4); pakopinis nevientisumas (5); banguotumas (6).

Matricinė ir 3D spausdinimo technologija suformuotų paviršių vaizdai

a) Matricinis specialusis paviršius suformuotas sąlyčio su atitinkamu formos įdėklu metu

b) 3D spausdinimo technologija suformuotas paviršiaus

technologijos

Betono paviršiaus vizualiniai defektai: įdubos (a); plyšiai (b) ir pakopinis nevientisumas (c)

c) Lygus įprastinis paviršius suformuotas sąlyčio su lygiu formos paviršiumi metu

spalva, tekstūra, struktūra, mišinio spalva, žymėmis nuo formos sandūrų vietų ir kt. Būtent specialiesiems paviršiams leistini nuokrypiai (pagal LST 2015:2020) yra netaikomi, tačiau gali būti taikomi kai kurių tipų matriciniams arba grafiniams specialiesiems paviršiams, kurių atskiri plotai taip pat gali būti lygūs. Matricinis specialusis paviršius yra toks gaminio paviršius, kuriam keliami specialūs reikalavimai. Palyginti su lygiu įprastiniu ar specialiuoju paviršiais, matricinio specialiojo paviršiaus gamybos metu viso gaminio ar 80

2022 sausis–vasaris

3D spausdinimo technologija suformuotas paviršius

jo dalies paviršiaus struktūra arba raštas išgaunami naudojant specialų įdėklą (matricą) į formą arba klojinį. Matricinis specialusis paviršius gali būti gaunamas naudojant tiek įprastinį, tiek spalvotą betono mišinį. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja betono 3D spausdinimo technologija. Ją taikant betonas nesiliečia su formos paviršiumi pastarojo klojimo metu. Dažniausiai suformuoto betono paviršiuje yra matomi atskiri 3D spausdintuvo galvutės sukloti sluoksniai. Savo paviršiaus struktūra 3D spausdinimo

technologija išgauti paviršiai yra panašūs į matricinius specialiuosius paviršius, parenkant atitinkamą specialų įdėklą į formą. Remiantis standartu LST 2015:2020 matriciniams specialiems paviršiams leistini nuokrypiai yra netaikomi. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai 3D spausdinimo technologija išgauti betono paviršiai taip pat gali turėti vizualinių paviršinių defektų, kurie praktikoje nėra pageidaujami. Taikant tiek 3D spausdinimo technologiją, tiek esant betono sąlyčiui su lygiu formos paviršiumi, gali susiformuoti tos pačios įdubos, plyšiai ir pakopinis nevientisumas. Tačiau kol kas nėra aišku, kokius techninius reikalavimus, kartu ir paviršiaus kokybei, ateityje žadame taikyti 3D spausdinimo technologija suformuotam betono paviršiui. Tiek įprastiniai lygūs, tiek faktūriniai, kartu ir naudojant 3D spausdinimo technologiją, dekoratyviniai betono paviršiai turi atitikti 1 lentelėje nurodytoms A, B ar C kategorijoms keliamus reikalavimus. Tinkamai įrengti betono paviršiai ne tik vizualiai gerai atrodo, bet taip pat yra lengvai eksploatuojami ir ilgaamžiai.

Literatūra 1. House in the Trees / Luciano Kruk. Image Daniela Mac Adden. https://divisare.com/projects/417182-luciano-kruk-daniela-mac-adden-house-in-the-trees 2. LST 2015:2020 Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai. https://www.lsd.lt/ 3. LST EN 13369:2018 Bendrosios surenkamųjų betoninių gaminių taisyklės. https://www.lsd.lt/ 4. 2/248 Cooper, RECKLI. https://www.reckli.com/ en/products/concrete-formliners/select/abstract/2248-cooper 5. 1/43 Corse, RECKLI. https://www.stylepark.com/en/ reckli/1-43-corse 6. 3D spausdinimo technologija suformuotas paviršius. https://all3dp.com/2/concrete-3d-printing-how-to-doit-and-application/ 7. 3D spausdinimo technologija suformuotas paviršius. https://www.theguardian.com/technology/2021/ apr/30/dutch-couple-move-into-europe-first-fully-3d-printed-house-eindhoven 8. 3D spausdinimo technologija suformuotas paviršius. https://www.sika.com/en/knowledge-hub/3d-concrete-printing.html 9. Plyšys betono konstrukcijoje. https://www.bondall. com/how-to-fill-a-crack-in-concrete/ 10. A. U. Rehman, J.-H. Kim. 3D Concrete Printing: A Systematic Review of Rheology, Mix Designs, Mechanical, Microstructural, and Durability Characteristics. Materials 2021, 14, 3800. https://doi. org/10.3390/ma14143800.

kristalizuojanti įmaiša vandeniui nelaidžiam, SAVAIME UŽSISANDARINANČIAM BETONUI Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, labai svarbu yra betono ilgaamžiškumas, kuris priklauso nuo aplinkos poveikio. Suirimo pobūdį ir laipsnį lemia agresyvi aplinka ir poveikio intensyvumas, taip pat betono atsparumas ardančiam cheminių medžiagų ir fizikinių jėgų poveikiui. Betono ilgaamžiškumą lemia tinkama, vandeniui nepralaidaus mišinio receptūra, teisingas paklojimas, sutankinimas ir kietinimas. Koncernui MAPEI Lietuvoje atstovaujančios įmonės UAB „Velve M.S.T.“ betono technologo ir pardavimų vadovo Mindaugo Karietos teigimu, „Idrocrete sistema“ – pasiteisinusi technologija, kurioje dažniausiai naudojamas superplastiklis iš serijos „Dynamon“ kartu su kristalizuojančia įmaiša „Idrocrete KR 1000“, betono fizikinėms ir mechaninėms savybėms pagerinti. „Idrocrete KR 1000“ yra miltelių pavidalo įmaiša. Ji kristalizuoja betono mišinį ir betonas

palaipsniui tampa visiškai nepralaidus vandeniui. Betono eksploatacijos metu augdami kristalai gali užpildyti iki 0,4 mm dydžio mikroįtrūkimus, plyšius ir ertmes. „Idrocrete KR 1000“ reaguoja su betone esančiu arba į betoną prasiskverbiančiu vandeniu. Vykstant medžiagų cheminei reakcijai, susidaro smailūs adatos formos hidratavusio kalcio silikato kristalai ir kiti vandenyje netirpūs kristaliniai junginiai, kurie palaipsniui mažina kapiliarinių porų dydį. Taip pat, vykstant užpildančios medžiagos aktyvinimo procesui, „Idrocrete KR 1000“ aprūpina kristalizaciniais branduoliais, kurie reikalingi kristalams augti. Iš šių mikroninio dydžio branduolių išauga karbonatų ir netirpių hidrosilikatų kristalai, kurie mažina betono pralaidumą vandeniui. Laboratorinių tyrimų metu su skirtingos sudėties betono bandiniais buvo atlikta daug bandymų. Į betoną pridėjus „Idrocrete KR 1000“ analizės skenuojančiu elektroniniu mikroskopu

nuotraukoje matomi adatiniai kristalai, kurie užpildo cementinės matricos tuštumas.

• Tankis (kg/m3): > 2300 • Didžiausias vandens įsiskverbimo gylis pagal EN 12390-8: < 30 mm • Didžiausias vandens įsiskverbimo gylis pagal DIN 1048: < 30 mm • Darcy skvarbos koeficientas: < 1x10-13 m/s • savaime užsisandarinantis, mikroįtrūkimo, plyšio plotis (mm): ≤ 0,4 mm • atsparus aukštam hidrostatiniam vandens slėgiui;

• mažiau pralaidus chloridų jonams; • mažiau veikiamas karbonizacijos; • turi mažesnį kapiliarinį įgeriamumą.

• uosto statiniams; • automobilių stovėjimo aikštelėms; • tuneliams, skysčių saugykloms, rezervuarams;

„Idrocrete KR 1000“ rekomenduojama naudoti visose betono konstrukcijose, kurias veikia drėgmė, vanduo, druska ar hidrostatinis slėgis: • rūsiams, pamatams, atraminėms sienutėms; • vamzdžiams ir poliams;

• tiltams; • baseinams; • surenkamo gelžbetonio konstrukcijoms; • vandeniui nepralaidžioms “balto betono” konstrucijoms.

www.mapei.lt

Velve mst

Įdėjus „Idrocrete KR 1000“, nuotraukoje matomi adatiniai kristalai, kurie užpildo cementines matricos tuštumas.

Mažą vandens pralaidumą dažniausiai parodo didžiausia vandens įsiskverbimo į betoną vertė ir vandens pralaidumo (K) vertė. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad kristalizuojančio produkto „Idrocrete KR 1000“ panaudojimas labai pagerina nelaidaus vandeniui betono savybes. Priklausomai nuo projekto reikalavimų „Idrocrete KR 1000“ dozuojamas nuo 1% iki 3%, nuo cemento masės. Vandeniui nelaidaus betono vandens ir cemento santykis turi būti labai mažas (<0,5), betonas turi būti geros sudėties ir tinkamai kietinamas. Šiuo metodu pagamintas C30/37 ir didesnės gniuždymo stiprio klasės betonas turės tokias charakteristikas:

velvemst_mapeisolutions

UAB Velve M.S.T.

Unsplash nuotr.

technologijos

Architektūrinis betonas fantazijos neriboja 82

2022 sausis–vasaris

Rolandas KAŽIMĖKAS

Su architektūrinio betono sąvoka susiduriame vis dažniau, bet taip pat dažnai būna neaišku, kokiomis savybėmis jis turėtų pasižymėti. Kas yra architektūrinis betonas, kas turi įtakos jo kokybei ir kur jis naudojamas? Paprastai tariant, architektūrinis betonas – niekuo nepadengta, atvira (eksponuojama) pastato konstrukcijos dalis. Architektūrinis betonas taip pat ir vidaus apdaila, betoniniai baldai, laiptai, mažosios architektūros elementai. Kalbant apie architektūrinio betono panaudojimą pastatų išorei, labai svarbios savybės yra stiprumas, eksploatavimo aplinkos poveikio klasė, bet ne mažiau svarbu išsiaiškinti, kokį estetinį efektą norima pasiekti, o tam įtakos turi tokios savybės kaip betono elemento paviršiaus defektai (pavyzdžiui, poringumas), spalva, atspalviai, betono tekstūra ir kt. Šiais laikais architektūrinis betonas vis dažniau minimas kaip viena pagrindinių modernaus dizaino kūrimo priemonių. Ypač žavi jo pritaikymo visapusiškumas. Betonas vis dar yra viena patvariausių ir ekonomiškiausių statybinių medžiagų, o taki jo būsena suteikia beveik neribotų galimybių, kurias apkarpo nebent tik klojinių tipas.

Estetinė įvairovė Betonas architektams ir konstruktoriams leidžia įgyvendinti drąsiausius projektus. Jis gali būti išgaubtas, kampuotas, masyvus, subtilus, net lengvas. Vienais atvejais gali imituoti medines lentas, kitais – plytas, gali atspindėti šviesą ar net būti fotobetonu. Šiais laikais betono brutalumas nyksta užleisdamas vietą įvairiausioms estetiško vaizdo faktūroms. Betonu kuriami kontrastai, suformuojamos optinės apgaulės, monumentalūs masyvai, tad šiais laikais architektūrinis betonas turi visiškai kitokį įvaizdį nei XX a. 6–8-ame dešimtmečiuose, kai klestėjo brutalizmas. Suprantama, kad architektūriniam betonui keliami kur kas aukštesni reikalavimai, nes jis yra eksponuojamas. Ko gero, dažniausia problema, su kuria susiduriama monolitinėse konstrukcijose, yra netinkama architektūrinio betono paviršiaus kokybė, kurią gali nulemti įvairiausi veiksniai: netinkama klojinių paviršiaus kokybė, netinkamas jų panaudojimas, netinkama betono mišinio sudėtis, betonavimo technologijos nesilaikymas, darbininkų

Unsplash nuotr.

technologijos

Betoną galima naudoti kuriant sudėtingas drąsios geometrijos išraiškos formas, individualią paviršiaus tekstūrą ir spalvą.

kompetencijos stoka, neatsakingumas. Dėl tokių veiksnių betono paviršiuje atsiranda porų, kurių neturėtų būti, betoninio elemento spalva nėra tolygi, ant jo paviršiaus matomi nelygumai ir pan. Visos šios problemos dingsta surenkamojoje statyboje, kai betoniniai pastato elementai gaminami gamyklose. Automatizavimo procesų plėtra statybos pramonėje lėmė, kad vis dažniau kalbama apie architektūrinio betono panaudojimą surenkamojoje statyboje, gaminant didelių gabaritų konstrukcijas. Sienos, fasadų plokštės, balkonai, pastato karkaso elementai (sijos, kolonos, perdangos, arkos, laiptai ir t. t.), įvairūs spalvoto betono elementai, specialios tekstūros ir formų elementai – galimybės labai didelės. Surenkamieji architektūrinio betono gaminiai rinkoje tampa vis paklausesni, kaip ir gamyklose pagaminti betono elementai. Užsakovus ir statytojus traukia tai, kad visi vienos serijos gaminiai turi vienodą ir lengvai atkuriamą spalvą, gaminiai yra tikslūs, išbaigti, jų nereikia papildomai apdirbti. Galų gale gaminant elementus gamykloje, betonas naudojamas taupiai, gamykloje galima paruošti idealų konkrečiam elementui skirtą betono mišinį. Šiandien šią statybinę medžiagą galima naudoti kuriant labai sudėtingas išraiškos formas, kurioms būdinga įdomi ir drąsi geometrija, individuali paviršiaus struktūra, tekstūra ir spalva. Sujungus naujausias technologijas, projektavimą, formų gamybą, tiksliai parinktus

konkrečios paskirties betono mišinio komponentus, atsiveria didžiulės galimybės. Kaip jau minėta, svarbi savybė yra betono paviršius. Jis nebėra tik pilkas, porėtas ir neapdorotas. Jis gali būti lygus arba šiurkštus, su daugiau arba mažiau atidengtais užpildais, įdomios tekstūros ir struktūros. Dedant į betono mišinį pigmentų ar įvairių medžiagų, gaunama unikali betono spalva, ir jo paviršius jau nebereikia dažyti. Tokios architektūrinio betono savybės kaip ilgaamžiškumas, gamybos pakartojamumas daro šią medžiagą įdomią investuotojams ir rangovams. Pažvelkite į mus supantį pasaulį – infrastruktūrą, viešąsias erdves, pastatus ir jų interjerus ir pamatysite, kiek daug yra architektūrinio betono. Gaminant betono elementus serijiniu būdu, galima sutaupyti daug lėšų, todėl Vakarų Europoje sparčiai plečiasi surenkamųjų betoninių konstrukcijų statyba, šios mados skverbiasi ir į mūsų šalį.

Formos ir matricos Surenkamųjų konstrukcijų gamyklose įvairiems betono elementams gaminti naudojamos atitinkamų tipų formos. Įvertinus tokius veiksnius kaip daugkartinis formos naudojimas (betono elemento pakartojamumas), pageidaujamas estetinis vaizdas, gamybos technologija, surenkamojo elemento matmenys ir t. t., parenkama formos medžiaga: plienas, mediena

technologijos

Betono dažymas ir apsauga Betonui spalvą galima suteikti dviem būdais. Pirmasis – jo dažymas. Kitas – naudoti specialius pigmentus, kurie betonui suteikia 84

2022 sausis–vasaris

Keičiant architektūrinio betono mišinį, galima išryškinti konstrukcines arba dekoratyvines jo savybes: pavyzdžiui, statant sudėtingos formos monolitinės konstrukcijos pastatą, pirmenybę galima teikti konstrukcinėms savybėms, gaminant betonines apdailos plokštes, pirmenybė teikiama dekoratyvinėms savybėms. Šių savybių pusiausvyrą galima derinti, bet paprastai dekoratyvinės įmaišos, kaip pigmentai ir kitos, mažina betono gniuždymo stiprį, hidrofobiškumą, t. y. konstrukcines savybes. Tačiau yra įmaišų, tiek cheminių, tiek mineralinių priedų, plastiklių, polimerų, kurie gerina konstrukcines savybes: stiprį, atsparumą šalčiui ir kt. Galimybių yra daug daugiau. Tiek betoninių konstrukcijų gamintojai, tiek įvairių šioje pramonėje naudojamų sprendimų kūrėjai pritaiko vis naujesnes technologijas, medžiagas ir metodus, kad gautų įdomesnes struktūras, tekstūras ir spalvas. Klientai, kurie vis geriau supranta, ką gali gauti, pasirinkę architektūrinį betoną, kelia vis didesnius reikalavimus, o architektai gauna puikią galimybę kurti įdomius projektus. Architektūrinio betono dalis statybose tik didės, nes jis suteikia beveik neribotų galimybių.

Unsplash nuotr.

ar kieti plastikai. Šių medžiagų formos naudojamos tiek paprastų, tiek sudėtingų formų elementų gamybai. Plieninės formos dažnai naudojamos serijinėje gamyboje, kai reikia paruošti labai didelį tokių pačių elementų skaičių. Sudėtingos geometrijos betono gaminiams naudojama vandeniui atspari fanera, iš kurios gana lengva išgauti erdvinę formą. Tiek plieninės, tiek medinės formos surenkamos iš daugelio dalių. Plastikai dažnai naudojami kaip plieninių arba medinių formų įdėklai, suteikiantys paviršiui atitinkamą struktūrą. Jie gali būti tiek standūs, tiek lankstūs. Architektūrinio betono elementų gamybai naudojamos ir matricos – įvairiausių raštų ir tekstūrų elastingos medžiagos įdėklai. Matricos skirtos betoniniams paviršiams apipavidalinti. Elastinės faktūrinės matricos suteikia betono elemento paviršiui tekstūrą, kuri, veikiama šviesos ir šešėlių, atgaivina fasadus ir betoninius paviršius. Matricos naudojamos ne tik surenkamojo gelžbetonio gamyklose, bet ir statybų aikštelėse, statant monolitinius betono statinius. Į klojinius ar formas įdedamos matricos eksponuojamo betono paviršiui suteikia norimą faktūrą. Matricų gamintojai siūlo gana didelį standartinių tekstūrų pasirinkimą, leidžiantį įgyvendinti įvairiausias idėjas, bet galima užsisakyti ir individualią, unikalią matricą su savo sukurta tekstūra ar net fotografija. Tai leidžia klientui pasiūlyti išskirtinį, vienintelį tokį sprendimą.

norimą spalvą. Betono dažymo būdo pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo pageidaujamo efekto, bet gana dažnai abu būdai naudojami vienu metu. Įvairių mišinių ir pigmentų naudojimas tam, kad būtų išgautos kažkokios betono spalvos, yra stilingas spalvų integracijos būdas. Atliekant tai gamykloje, sąlygos leidžia visada pagaminti tokį patį mišinį, tad visų elementų spalvos bus vienodos. Spalvą betonui suteikiantys mišiniai nuolat tobulinami, dėl jų betonas gali būti ir juodas, ir geltonas, ir panašus į medžio faktūrą. Dažnai architektūriniam betonui parenkami mineraliniai pigmentai, kurie paprastai yra įvairių metalų oksidai arba druskos. Tačiau yra įvairių organinių pigmentų ir dažiklių, kurių net nedidelis kiekis gana intensyviai nudažo betoną, tačiau šiuo atveju svarbu, kad organiniai pigmentai būtų atsparūs kietėjant betonui susidarančiai šarminei aplinkai. Kad betono spalva būtų vienoda, irgi naudojamos specialios įmaišos. Parenkant architektūrinio betono mišinį, galvojama ir apie medžiagas, kurios jam suteikia apsauginių savybių, turinčių įtakos ir eksponuojamo betono estetikai: saugo nuo erozijos dėl vėjo ar kritulių poveikio, mechaninės ir cheminės korozijos, betono karbonizacijos ir kt.

Galima išryškinti konstrukcines arba dekoratyvines architektūrinio betono savybes, pavyzdžiui, pirmenybę teikti konstrukcinėms savybėms.

G. Kartano nuotr.

infrastruktūra

KOMPLEKSIŠKAI TVARKYTOS ERDVĖS ATNAUJINO MIESTO VEIDĄ 86

2022 sausis–vasaris

Sėkmingo darbo rezultatas – tai pagal paskirtį naudojamos ir gyvos miesto aikštės erdvės.

infrastruktūra Dar prieš penkerius metus Panevėžys suplanavo projektus, kurie turėjo būti ne pavieniai mieste sutvarkyti taškai, o tarpusavyje susietas rekonstrukcijų kompleksas. Užmojis sutvarkyti pagrindines miesto erdves iš esmės pakeitė Panevėžio įvaizdį. Tvarkant miestą didžiausias dėmesys skirtas Panevėžio centrinei daliai – Senvagei, Laisvės aikštei ir jos prieigoms, Nepriklausomybės aikštei. Sumanymams įgyvendinti buvo paskelbtas projekto konkursas Laisvės aikštei ir jos prieigoms sutvarkyti, geriausia architektūrine idėja išrinktas „Studijos 501“ pasiūlytas konceptas, o statybos darbus atliko AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) filialas „Gerbusta“.

Aikštė įgijo naujų funkcijų

Architektai siūlė formuoti atskiras saleles įvairioms veikloms: vaikų žaidimų aikštelę, lauko kavinių vietas, poilsio erdves, aktyvaus laisvalaikio zonas.

Laisvės aikštę buvo suplanuota pertvarkyti iš esmės, ne tik pakeičiant trinkelių dangas, suoliukus ar šiukšliadėžes. Užsakovas norėjo matyti aikštę teisingai suplanuotą, geros architektūros, inovatyvią, su moderniomis vietomis naujoms veikloms, atvirą galimybėms smulkiajam verslui plėstis ar naujai susikurti, su atnaujintomis zonomis poilsiui, iškilmėms, šventėms, renginiams. Projekto konkurso nugalėtoja tapusi „Studija 501“ pasiūlė modernią ir šiuolaikišką erdvę, pritaikytą skirtingoms funkcijoms – reprezentacinei (erdvė priešais savivaldybę), kasdienio naudojimo (centrinė aikštės dalis), masiniams renginiams (plotas tarp viešbučio ir J. Miltinio dramos teatro). Architektai siūlė formuoti atskiras saleles įvairioms veikloms: vaikų žaidimų aikštelę, lauko kavinių vietas, poilsio erdves, aktyvaus laisvalaikio zonas.

OBJEKTAS: Laisvės aikštė ir jos prieigos VIETA: Panevėžys VYSTYTOJAS: Panevėžio miesto savivaldybė ARCHITEKTAI: „Studija 501“ KRAŠTOVAIZDŽIO ARCHITEKTAS: Aurelija Lozuraitienė GENERALINIS RANGOVAS: AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) filialas „Gerbusta“ TVARKOMOS TERITORIJOS PLOTAS: apie 4 ha STATYBOS METAI: 2021 m. 87

G. Kartano nuotr.

Patogi, patraukli, šiuolaikiška Prieš rekonstrukciją lankantis teritorijoje, projekto autoriui Martynui Norvilai į akis krito daug atraminių sienų ir laiptų. Rengiant projektą, preciziškai suvedus aukščius, pavyko daugumos jų atsisakyti, o tai ryškiai pagerino aikštės teritorijos pasiekiamumą ir patogumą. Šiaurinėje dalyje esančią pėsčiųjų judėjimą ribojančią atraminę sienutę nuspręsta rekonstruoti į sėdėti pritaikytus laiptus, nuo kurių atsiveria Senvagės panorama, taip pat nutarta panaikinti automobilių stovėjimo aikštelę Laisvės aikštės pietinėje dalyje. Vienas pagrindinių generalinio rangovo, AB „Panevėžio statybos tresto“ (PST) filialo „Gerbusta“, uždavinių buvo paruošti darbų technologinius procesus taip, kad jie kuo mažiau trukdytų šią miesto dalį kertančių praeivių srautus bei užtikrinti nepertraukiamą aikštėje veikiančių įvairaus tipo įmonių veiklą. „Suprantame, kad centrinėje miesto dalyje vykdant tokio masto aplinkotvarkos darbus, ten veikiančioms įmonėms kilo nepatogumų, tad esame dėkingi dėl jų kantrybės ir supratimo. Tikimės, kad rezultatas, kurį turime, atperka praeityje patirtus nepatogumus“, – Panevėžio centre įsikūrusiems verslams dėkojo PST filialo „Gerbusta“ direktorius Kęstutis Kastrickas.

Projekto sėkmę iliustruoja gyvybė aikštėje Rekonstruojant šią viešąją erdvę, ji pritaikyta kuo platesniam visuomenės ratui – tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Visa sutelpa vienoje aikštėje, neskaidant jos į atskiras ryškias erdves. Tai padaryta pasitel88

2022 sausis–vasaris

kiant išmonę bei iki šiol mieste nenaudotas medžiagas ir gaminius. Tarp fontano ir vaikų žaidimo aikštelės įrengtas plieninis paviljonas; jo konstruktyvas dėl didelio apvalaus profilio skersmens buvo valcuojamas Belgijoje. „Aikštėse integruodami suolus, siekėme sudaryti kuo natūralesnį kalvelių įspūdį. Tam pagaminti korteno lakštai, o jiems formą suteikė specialūs valcavimo įrenginiai Mažeikiuose“, – pasakoja rangovas. Atmosferos veiksniams atsparus ir dekoratyvus „Corten“ plienas dera su jaukiais medienos elementais. Aikštės lankytojams įrengtos medinės terasos, kurioms mediena atvežta iš Sibiro. Vaikus džiugina žaidimų įrenginiai, pagaminti jau nebe pirmą dešimtį skaičiuojančio gamintojo iš Suomijos. „Šioje erdvėje kiekvienas miestietis ar svečias gali atrasti

Aikštė projektuota taip, kad būtų patogi ir funkcionali tiek kasdienybėje, tiek per šventes.

Rekonstruojant Laisvės aikštę atsižvelgta į įvairių visuomenės grupių poreikius.

Išryškėjo brandžių medžių grožis „Studijos 501“ architektas atkreipė dėmesį, kad centrinė miesto aikštė yra turbūt labiausiai visuomeninis objektas, kokį tik galima įsivaizduoti. „Kiekviename žingsnyje jautėme didelį visuomenės įsitraukimą ir aikštėje susitinkančių įvairių visuomenės grupių interesų daugiasluoksniškumą. Dėl to architektūriniai sprendimai turėjo būti atsakingai pamatuoti visais įmanomais pjūviais – ergonomiškumo, patvarumo ir estetikos“, – sakė architektas. Pagrindinis tikslas projektuojant aikštę buvo išsaugoti jos savitumą bei suaktyvinti ją minimaliomis priemonėmis kaip traukos centrą, įvedant naujų funkcijų. Daugiausia visuomenės diskusijų sukėlė žaliųjų plotų pertvarkymas. Anot Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Bubliauskaitės, Laisvės aikštės atnaujinimo projektas buvo pavyzdinis – juo siekta išsaugoti senus medžius ir kartu suprojektuoti naujus želdinius, praturtinti biologinę įvairovę aikštėje. „Kaip ir kiekvienas naujas proveržis, šis neliko nepastebėtas. Sulaukta ir palaikymo, ir kritikos. Atsižvelgus į visuomenės susirūpinimą esamų želdinių pertvarka, rekonstruojamos Laisvės aikštės projektuotojai turėjo pakoreguoti jau suderintą projektą ir maksimaliai išsaugoti senus bei miestiečiams brangius medžius“, – gyventojų poziciją priminė V. Bubliauskaitė. Arboristinės darbų dalies svarbą pabrėžė ir PST filialo „Gerbusta“ direktorius. Vienas didžiausių iššūkių buvo išsaugoti sveikus ilgaamžius medžius ir pašalinti sergančius, pažeistus puvinio. „Kruopščiai ruošėmės kirsti ir genėti Laisvės aikštės medžius: dirbome labai atsakingai, nes, kirsdami ir genėdami pažeistus medžius, privalėjome išsaugoti šalia esančius sveikuosius. Atlikus šiuos darbus išryškėjo tikrasis esamų brandžių medžių grožis“, – sakė K. Kastrickas.

Kokybiškos šiuolaikiško miesto viešosios erdvės – tai patogios erdvės. Jos tokios turi būti visiems: tiek dviratininkams, tiek neįgaliesiems, tiek tėvams, stumiantiems vaiko vežimėlį.

Tiekimo problemas sprendė verslo ryšiais Įgyvendinant didelius miestui, verslui, gyventojams svarbius projektus, iš rangovo tikimasi laiku atliktų darbų. PST filialas „Gerbusta“ stengėsi kuo greičiau rekonstruotą aikštę grąžinti visuomenei, tačiau įvyko kai kas netikėto. „Patekome į dar niekada nepatirtą situaciją, kai paskelbus karantiną visas pasaulis tarsi sustingo ir nutrūko medžiagų tiekimas. Buvo sunku prognozuoti reikalingų gaminių ir produktų tiekimo terminus, pradedant gėlių sodinukais, baigiant granito plokštėmis, – vardija rangovas. – Tačiau turime patikimus ilgamečius partnerius, todėl šią situaciją pavyko išspręsti ir objektą baigti laiku.“ Kokybiškos šiuolaikiško miesto viešosios erdvės – tai patogios erdvės. Jos tokios turi būti visiems: tiek dviratininkams, tiek neįgaliesiems, tiek tėvams, stumiantiems vaiko vežimėlį. Laisvės aikštė po rekonstrukcijos tapo patogi gyventojams ir svečiams. Rekonstruojant Laisvės aikštę pagal naująjį projektą, norėta, kad visos infrastruktūrinės komunikacijos nepertraukiamai funkcionuotų, bet kartu nebūtų matomos. Tai padaryta įrengiant paslėpto tipo dangčius ant jau funkcionuojančių šulinių ir šachtų. Miesto Kalėdų eglės įtvirtinimas įrengtas taip, kad jį galima būtų paslėpti. Taip pat įrengta požeminė elektros skirstykla, kuri pakeliama virš žemės paviršiaus tik renginių metu tinkamam elektros tiekimui užtikrinti. Šie ir kiti techniniai sprendiniai labai supaprastina rekonstruotos viešosios erdvės priežiūrą.

G. Kartano nuotr.

sau artimą kampelį. Kad ir kokių būta iššūkių, visų šalių bendru darbu pasiektas tikrai geras rezultatas“, – įgyvendintu projektu didžiuojasi „Gerbustos“ vadovas.

Įmonės archyvo nuotr.

Sprendimai, užtikrinantys STATYBŲ KOKYBĘ LIETUVOJE Statybos yra ilgas ir sudėtingas procesas, kurio metu svarbu užtikrinti, kad statinys būtų pastatytas kokybiškai ir laiku. Taip pat kad atitiktų visus statybos projekte nustatytus kriterijus ir šiandien itin aktualius energinio naudingumo reikalavimus. Daugiau nei 15 metų patirtį sukaupusi UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir jos atestuoti darbuotojai vertingai prisideda įgyvendinant įvairios paskirties ir apimties projektus privačiame ir viešajame sektoriuje visoje Lietuvoje.

Platus sertifikuotų paslaugų spektras

Statinių akustinio triukšmo, apšvietimo, šiluminės aplinkos matavimais galima nustatyti, kada būstas atitinka komfortiškas gyvenimo sąlygas.

2022 sausis–vasaris

UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ rūpinasi statybų ir pastatų technine priežiūra. Taip pat klientui gali pasiūlyti platų paslaugų asortimentą statybos sektoriuje. Profesionali komanda atlieka statinių priežiūrą, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą, techninių-energetinių pasų sudarymą, vykdo žemės sklypų, pastatų kadastrinius matavimus, elektrofizikinius matavimus, energetiškai efektyvių

pastatų projektų energetinius moduliavimus, termovizinius tyrimus, stogų dangos sandarumo testavimus, darbų saugos koordinatoriaus funkciją. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ turi akredituotą laboratoriją, kuri yra licencijuota atlikti pastatų sandarumo, statinių akustinių parametrų, apšvietimo, šiluminės aplinkos, akustinio triukšmo ir vibracijos tyrimus. Įmonė nuolatos telkia dėmesį į teikiamų paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę, investuoja į darbuotojų mokymą ir tobulėjimą, taip pat didžiuojasi pelnydama klientų pasitikėjimą.

www.pds.lt

išmanioji erdvė Kaip užtikrinti, kad pastatas technologiškai nepasentų ir galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ateityje? Šiandien daugumai žinomas ir vis plačiau naudojamas įrankis, kuris kaip niekas kitas palengvina šį nuolatinio optimizavimo procesą. Tai – skaitmeninis dvynys.

Pexels nuotr.

Apie pastato skaitmeninį dvynį

↓

Skaitmeniniai dvyniai leidžia ne tik sukurti, modeliuoti ir pagaminti produktus greičiau, bet ir pagerinti jų ekonomiškumą, našumą, tvirtumą ar suderinamumą su aplinka.

išmaniojo namo sprendimai istoriniame interjere

Koplyčios šiandien turi perspektyviausiu apšvietimo reguliavimo tipu laikomą DALI apšvietimą, kuris įrengtas ir už pagrindinio Vilniaus katedros altoriaus.

Išmanumui bažnyčioje ne vieta? Anaiptol. Ypač jei tai pastatas pagrindinėje šalies aikštėje, kuriame ne tik vyksta religinės apeigos, bet ir priimamos svarbios delegacijos, saugomas itin vertingas sakralusis menas. Supratote teisingai: nuo šalies istorijos neatsiejama Vilniaus katedra yra išmanusis namas – bene pirmasis visuomeninės paskirties projektas Lietuvoje, kuriame pažangūs technologiniai sprendimai puoselėja kultūrinę objekto vertę atliepdami šiuolaikinius lūkesčius. 92

2022 sausis–vasaris

Nuskaitykite QR kodą ir pirmieji iš arti pamatykite, kaip atrodo išmaniosios katedros sprendimai.

Įmonės archyvo nuotr.

NEŽINOMAS VILNIAUS KATEDROS VEIDAS:

Suvokti, kiek balto ir juodo XIII a. iškilusiai šventovei teko regėti, daugeliui lietuvių veikiausiai padėtų nebent dėmesinga pažintis su istoriniais šaltiniais. Dabar – ir faktą, kad įspūdingo interjero apšvietimas ir kitos funkcijos 2003 m. čia buvo automatizuotos meistriškai suprojektavus JUNG KNX standarto pastatų automatikos sistemą, kuri šiemet dar ir renovuota. „Išskirtinės reikšmės ir paskirties architektūrinis objektas tapo išmaniuoju namu, įgalinančiu kurti, modifikuoti ir valdyti skirtingus apšvietimo scenarijus netgi per nuotolį. Tarkime, suprogramuoti, kad konkrečią mėnesio dieną ir valandą katedra savarankiškai pabustų, įjungdama šiokiadienio apšvietimą. Nustatytu metu jis gali automatiškai persijungti į skirtą pamaldoms, o dar vėliau einant dienai – pritaikytą vestuvėms ar kitoms specialioms iškilmėms. Ir, žinoma, vienu spustelėjimu vakare absoliučiai visas šviesas katedroje galima išjungti“, – pasakoja jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Katedros „nervų sistema“ atgijo požemiuose Sinergiškai veikiantis ir lengvai valdomas išmanusis apšvietimas tokioje didelėje erdvėje pirmiausia atliepia patogumo poreikį, mat visus sprendimus vienijančios KNX sistemos valdymas telpa zakristijoje įrengtame jutikliniame ekrane ir mobiliojoje programėlėje. Įjungti ar išjungti scenarijus galima ir jungikliais, visgi galimybė sukurti atokiausių koplyčių scenarijus ar juos aktyvuoti nepajudant iš vietos skamba gerokai komfortiškiau. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir kitų savybių, kuriomis pasižymi toks modernus pastatas, – funkcionalumo ir ekonomiškumo. Anot R. Skurdenio, lyginant pirmuosius katedros automatizavimo sprendimus ir tai, kokia išmani ji yra šiandien, progresas išties nemenkas ir pareikalavęs pastangų bei laiko. „Pavyzdžiui, nors kai kurie prožektoriai veikdavo pagal scenarijus ir visus juos valdyti buvo galima iš vienos vietos, tai buvo įmanoma tik jungikliais. Ne iškart automatizuotas ir koplyčių apšvietimas. Norint varijuoti įdomesniais čia saugomų relikvijų ir bažnytinio paveldo meno kūrinių apšvietimo sprendimais, palengvinti jų valdymą, reikėjo patobulinti išmaniojo namo „nervų sistemą“ – katedros požemiuose atra-

www.jung.lt

Į Vilniaus arkikatedros KNX sistemą prijungtos ne tik apšvietimo scenarijus valdančios sistemos, bet ir reguliuojančios langų automatiką.

Lengvai valdomas išmanusis apšvietimas didelėje erdvėje pirmiausia atliepia patogumo poreikį. Sprendimus vienijantis valdymas telpa zakristijoje įrengtame jutikliniame ekrane ir mobiliojoje programėlėje. dus senuosius kabelius prie jų montuoti naujus ir taip sukurti bendrą išmaniojo namo tinklą“, – komentuoja R. Skurdenis. Šv. Kazimiero, Turino drobulės, Šv. Stanislovo ir Gailestingumo koplyčios šiandien turi perspektyviausiu apšvietimo reguliavimo tipu laikomą DALI apšvietimą, kuris įrengtas ir už pagrindinio Vilniaus katedros altoriaus bei prie centrinių paveikslų. Ši apšvietimo valdymo sistema leidžia suprogramuoti tam tikrą šviesos kiekio įžiebimą per tam tikrą laiką, o ne iškart – pavyzdžiui, per 5 sek. palengva įsijungia tiksliai tik pusė visos įmanomos šviesos. Kitaip tariant, galima tarsi žaisti: grupuoti apšvietimą, užprogramuoti kiekvieną prožektorių, sukurti tam tikrą scenarijų ar net kelis. Pavyzdžiui, iš 15 prožektorių galima suprogramuoti 10 ar 20 apšvietimo funkcijų.

Išmanumas atskleidžia unikalaus pastato interjero estetiką Į bendrai veikiančią Vilniaus arkikatedros KNX sistemą prijungus ir langų automatiką, nebeliko ne tik iššūkio lipti aukštyn norint juos praverti – kartu išspręstas ir visuomeniniuose pastatuose itin aktualus vėdinimo klausimas. Tinkama temperatūra viduje padeda palaikyti malonų mikroklimatą, o turint omenyje dabar-

tinį pandemijos laikotarpį ir būtinybę erdves vėdinti reguliariai automatinis langų valdymas apskritai tapo nepamainomu sprendimu. Sukurti apeigų dalyviui išskirtinai taurią atmosferą, subtiliai atskleisti istorinį interjerą pasigėrėti pastatu užsukusiam lankytojui – neatsiejama religinių pastatų funkcija, kurią suteikia modernūs išmanieji sprendimai. Atsižvelgiant į Bažnytinio paveldo muziejaus rekomendacijas, katedros erdvėje suprojektuotas apšvietimas padėjo išryškinti architektūrinius privalumus, eksponuojamus katedros lobyno daiktus ir įnešti į pastatą dar daugiau didingumo, estetikos ir komforto. Pasak R. Skurdenio, kiekvieną išmaniojo namo sistemą įgalina technologinis progresas ir šioje srityje dirbantys profesionalai. Tačiau tokie neeiliniai projektai kaip šis net ir jį patį, turintį nemenkos patirties ateitimi laikomos pastatų automatikos srityje, kaskart nustebina iš naujo, žavi iš pažiūros neįmanomomis galimybėmis. Tiek katedros automatizavimui reikalingos technikos parūpinimas, tiek išmaniojo namo sistemos renovacija šiame projekte inicijuoti verslo – „JUNG Vilnius“ padovanotą įrangą suprojektuoti ir integruoti Vilniaus arkikatedroje padėjo išmaniąją namų inžineriją diegiančios „Būsto automatikos“ ekspertai. 93

išmanioji erdvė

IŠMANIOJO PASTATO STUBURAS – SKAITMENINIS DVYNYS Agnė TAMAŠAUSKAITĖ

Atsižvelgiant į sparčią šių dienų plėtrą, kyla esminis klausimas – kaip užtikrinti, kad pastatas technologiškai nepasentų ir galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ateityje? Didžiausias iššūkis ir siekiamybė tampa planuoti ir tvarkyti pastato duomenis, atsižvelgiant į ateities poreikius. Šiandien jau turime ir vis plačiau naudojame įrankį, kuris kaip niekas kitas palengvina šį nuolatinio

PNGitem iliustracija

optimizavimo procesą. Jis žinomas kaip skaitmeninis dvynys.

Skaitmeninių dvynių konceptas sparčiai populiarėja tarp skirtingų sričių įmonių. Plečiantis pasaulio skaitmeninei aplinkai, šie virtualūs atitikmenys bus vis svarbesni kuriant optimalius sprendimus, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami. Skaitmeniniai dvyniai leidžia ne tik sukurti, modeliuoti ir pagaminti produktus greičiau nei anksčiau,

2022 sausis–vasaris

bet ir pagerinti jų ekonomiškumą, našumą, tvirtumą ar suderinamumą su aplinka. Virtualusis dvynys taip pat gali lydėti objektą kaip skaitmeninis šešėlis per visus jo gyvavimo etapus – nuo projektavimo iki gamybos, eksploatavimo, priežiūros ir net perdirbimo. Tai sklandžiai sujungia gaminį, gamybą ir našumą.

išmanioji erdvė

SKAITMENINIS DVYNYS

Virtualus realaus pastato modelis

Veikia realaus pastato fizinę būseną ir funkcionavimą

Teikia informaciją apie unikalias realaus statinio savybes, susietas su konkrečiais to statinio aspektais ir poreikiais

Skaitmeninė realaus objekto kopija Taigi, kas yra skaitmeninis dvynys? Tai programinės įrangos projektavimo modelis, atvaizduojantis fizinį objektą, kurio tikslas yra suprasti originalaus objekto būseną, reaguoti į pokyčius, pagerinti jo veikimą ir sukurti pridėtinę vertę. Kitaip tariant, tai skaitmeninė realaus pasaulio objekto ar sistemos kopija, sukurta pasitelkiant programinę įrangą. Kuo tai skiriasi nuo mums įprasto virtualaus modeliavimo? Skaitmeninis dvynys prasideda kaip modeliavimas, tačiau skirtumas tarp skaitmeninio modeliavimo ir skaitmeninio dvynio yra atnaujinimai realiuoju laiku. Naudodami modeliavimą, galime atlikti modeliuotos fizinio objekto versijos bandymus ir vertinimus. Tačiau modeliavimas yra statinis. Kitaip tariant, jis atsilieka nuo fizinio objekto, nebent kaskart įvedame naujų parametrų. Skaitmeninis dvynys realiuoju laiku gauna atnaujinimus iš fizinio objekto, proceso ar sistemos. Todėl atliekami bandymai, vertinimai ir analizės darbai yra pagrįsti realiomis sąlygomis. Kadangi skaitmeninio dvynio būsena dinamiškai kinta, kai jis gauna naujus duomenis iš fizinio pasaulio, jis bręsta, todėl gaunami tikslesni ir vertingesni rezultatai. Sukūrus skaitmeninį dvynį, galima statyti greičiau, optimizuojant kaštus ir tuo pat metu pasiekti daug daugiau lankstumo, o naudojant jį skirtingiems bandomiesiems scenarijams, galima atlikti šiandien arba ateityje reikalingus pakeitimus.

Neatsiejama ateities architektūros dalis Skaitmeninimas leidžia išmaniesiems pastatams suprasti aplinką ir bendrauti su vartotojais. Viskas, kas vyksta pastatuose, yra stebima ir registruojama vis tiksliau: įvairios išmaniosios sistemos, elektros instaliaci-

Nuolat atsinaujina pagal pastato būsenų, sąlygų ir (arba) konteksto pokyčius

Teikia informaciją ir ją susistemina pasitelkdamas vizualizavimą, analizes, numatomas prognozes ar galimą optimizavimą

jos ir tūkstančiai jutiklių nuolat teikia informaciją apie esamą sistemų būklę ir bendrus rodiklius pastatuose. Šie duomenys gali būti panaudoti energijos taupymui, optimizuojant pastate esančių žmonių komfortą arba siekiant užtikrinti maksimalų saugumą. Tačiau šiandien įmanoma ir daugiau. Pasitelkiant dirbtinį intelektą, skaitmeninis pastato dvynys leidžia pamatyti potencialius gedimus, numatyti galimus sprendimo būdus ar reikiamus pokyčius ateityje. Kartu su kitomis technologijomis skaitmeniniai dvyniai gali pasiūlyti tikrai išsamų supratimą apie tai, ką reikia tobulinti, o skaitmeninio dvynio potencialas veikti kartu su dirbtiniu intelektu įgalina naujas išmaniosios architektūros projektavimo galimybes.

Miestų planavimo įrankis Skaitmeninių dvynių fenomeno atsiradimas atnešė didelių pokyčių ir miesto planavimo procese. Jis pateikia miestą dinamiška, virtualia forma, kurioje įvertintas kiekvienas elementas iš istorinio audinio, naujų statinių, esamo ir projektuojamo viešojo transporto. Visi kompleksiški miesto elementai sudaro vieną trimatį modelį. Jame ne tik pateikiami pagrindiniai kraštovaizdžio elementai, bet ir dažnai neįvertintos sąlygos, tokios kaip šviesa, kintanti paros metu, taip pat kintantys šešėliai ar visa miesto augmenija. Skaitmeninį dvynį sudaro trys pagrindiniai komponentai: vizualizacija, prognozavimas ir diagnostika. Tai suteikia galimybę modeliuoti ir išbandyti miesto kraštovaizdžio modifikacijas prieš jas įgyvendinant. Jis gali numatyti, kaip struktūros pokyčiai gali paveikti aplinką. Iš esmės tai yra puikus kruopštaus miesto planavimo metodas, mažinantis sąstingį ir užtikrinantis, kad miestas toliau darniai vystytųsi. Skaitmeninis dvynys iš esmės yra ateities miestas, leidžiantis priimti pažangius sprendimus miestų planavimo procese.

išmanioji erdvė

NAUDOJIMO PRANAŠUMAI

Kaip tai veikia? Kaip skaitmeninis dvynys renka šią informaciją, kurią vėliau galime tikslingai panaudoti? Tam pasitelkiama vadinamųjų karštųjų duomenų (angl. Hot data) forma – terminas, vartojamas apibūdinti duomenims, kurie yra greitai prieinami, lengvai perduodami tam tikroje sistemoje ir tiesiogiai susiję su modeliu. Daug šių duomenų galima surinkti naudojant daiktų interneto (IoT) įrenginius. Jie išgauna duomenis iš fizinių jutiklių, kurie gali rinkti tokią informaciją kaip oro kokybė, drėgmė, patalpų užimtumas, inžinerinių tinklų veikimas, energijos sąnaudos ir kt. Tokia renkama informacija kuria į vartotoją orientuotą projektavimo procesą, bei įrodymais pagrįstą dizainą tam, kad geriau atitiktų architektūros, kuriamos žmonėms, poreikius.

• Padidėjęs įrangos ir gamybos patikimumas • Padidėjęs produktyvumas • Sumažėjusi rizika įvairiose srityse • Sumažinamos priežiūros išlaidos, numatant problemas prieš įvykstant gedimams • Greitesnis gamybos laikas • Patobulintas klientų aptarnavimas, nes jie gali nuotoliniu būdu konfigūruoti objektus • Pagerinta kokybė ir patobulinta įžvalga apie objektų eksploatacines savybes keliose realaus laiko aplinkose

SKAITMENINĮ DVYNĮ SUDARO TRYS PAGRINDINIAI ELEMENTAI:

Praeities duomenys – atskirų įrenginių, bendrų procesų ir konkrečių sistemų istoriniai našumo duomenys.

Dabartiniai duomenys – realaus laiko duomenys iš integruotų jutiklių ar kitų verslo padalinių sistemų, įskaitant klientų aptarnavimą ir pirkimus.

Ateities duomenys – mašininis mokymasis ir inžinierių įvestis.

Visi duomenys vienoje vietoje Kaip ir daugelio įdomiausių šiandienos naujovių atveju, duomenys yra skaitmeninių dvynių technologijos pagrindas. Daug duomenų. Anksčiau tai buvo kelių dešimčių duomenų taškų sujungimas pastatuose, o šiandien jau kalbame apie dešimtis, kartais net šimtus tūkstančių duomenų taškų. Akivaizdu, kad skaitmeninių dvynių kon96

2022 sausis–vasaris

• Efektyvesnės tiekimo ir pristatymo grandinės • Naujos medžiagos = naujos savybės

cepcija gali išnaudoti visą savo potencialą tik tada, kai visi pastato duomenys yra saugomi ir pasiekiami vienoje vietoje. Skaitmeninis dvynys veikia kaip centrinė duomenų bazė, kurioje saugoma visa informacija, kuri anksčiau buvo saugoma ir tvarkoma skirtingose, konkrečioms programoms skirtose duomenų bazėse. Tai – patikimas ir lengvai pasiekiamas visos informacijos apie pastatą šaltinis, tarsi būsimo išmaniojo pastato stuburas.

Apibendrinant Skaitmeninių dvynių koncepcija yra naudinga visomis prasmėmis, ją galima naudoti tiek didelės, tiek mažos apimties pastatų projektuose. Tai auganti tendencija. Vis daugiau įmonių pripažįsta skaitmeninių dvynių vertę, kurią jie gali suteikti savo produktams ir paslaugoms, o naujų žaidėjų įtraukimas čia taps vis svarbesnis. Plečiantis skaitmeninių dvynių naudojimui, jau kuriami lengviau pritaikomi įrankiai ir analizės būdai, kad būtų pasiekti geresni rezultatai. Ši sparti plėtra galiausiai padės sumažinti riziką visose srityse, o statybų sektorius galės pasinaudoti visa skaitmeninės transformacijos teikiama nauda, tokia kaip gebėjimas vystytis, pasiūlyti naujas paradigmas, kaip mes vizualizuojame pastatus ir aplinką. Tai – architektūra su fizinės formos nebuvimu.

SA.LT NAUJIENLAIŠKIAI ARCHITEKTŪRA, INTERJERAS, URBANISTIKA, PAVELDAS Įveskite el. paštą

Užsisakyti

STATYBA, NT, INŽINERIJA, INFRASTRUKTŪRA Įveskite el. paštą

20 22 sa us is– va

sa ris (0 1– 02 )

Užsisakyti

ŽURNALO PRENUMERATA Įveskite el. paštą

Užsisakyti

Kaina 7 Eur

ATEITIES ARCHITEK TŪRA

www.utu.lt

Dizainas

nepavaldus laikui

Berker jungiklių serijos – grožis, slypintis paprastume. Jungikliai su išmaniųjų įdėklų sistema užtikrina visų svarbių valdymo funkcijų kontrolę namuose.

20EN0059CME

Dėka daugybės dizaino variantų įgyvendinamos individualios architektūrinės koncepcijos ir sudėliojami akcentai interjere.

„SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2022 sausis-vasaris

Articles inside

Infrastruktūra

išmanioji erdvė

Architektūrinis betonas fantazijos neriboja

Ir betonas gali būti gražus

moduliniai pastatai

interjeras

o -grid

tvarieji pastatai

technologijos

Vonios kambarys istorinėse erdvėse

interjeras

objektas