Sveikatos langas 2012 rugpjūtis
Nemokamas mėnesinis žurnalas
ISSN 2029-2333
Magnio orotatas 500 mg tabletės
Gintaras Karosas. Siena
EUROPOS CENTRO MUZIEJUS
EUROPOS PARKAS − gamtą ir meną jungiantis ir Europos centrą įprasminantis muziejus. Romantiškas ir nepakartojamas, pilnas paslapties ir atradimų džiaugsmo. Britų dienraščio „The Independent“ įtrauktas į įspūdingiausių pasaulio muziejų penkiasdešimtuką. Tarptautinio kelionių albumo „Destination Art“ pripažintas unikaliausia Lietuvos vieta, dėl kurios verta aplankyti mūsų šalį. Čia eksponuojama daugiau kaip šimtas dailės kūrinių. Europos parką 1991 m. įkūrė skulptorius Gintaras Karosas. Muziejaus po atviru dangumi plotas – 55 hektarai. Parko įkūrėjas yra ir specialiai meno kūriniams formuojamo kraštovaizdžio, architektūros ir daugelio dailės kūrinių autorius. Televizorių skulptūra, vienintelė tokia pasaulyje, judančios ir siūbuojančios skulptūros, ranka paliečiamas Europos centras, stulbinantys lietuvių ir užsienio menininkų kūriniai – Europos parke pateksite į nuostabių fantazijų pasaulį. Parkas įsikūręs 19 km nuo Vilniaus centro. Važiuoti reikia Žaliųjų ežerų kryptimi ir sekti kelio nuorodas į Europos parką. Iš Vilniaus į parką galima atvykti 146-tu autobusu iš Žalgirio stotelės. Mėgautis gamta galima ir muziejuje įsikūrusiame restorane
Cristina Biaggi. Lizdas
Dennis Oppenheim. Gerianti struktūra su inksto formos baseinu Sol LeWitt. Dvigubo negatyvo piramidė
Dennis Oppenheim. Krėslas baseinas
Europos parko adresas: Joneikiškių k., 15148 Vilniaus r. Tel./faks. (8 5) 2377 077
www.europosparkas.lt
Mielieji skaitytojai, Paskutinis vasaros mėnuo rugpjūtis džiugina Žoline, švente, simbolizuojančia vasaros ir rudens susidūrimą. Smagu, kai senosios tradicijos ir mūsų dienas nudažo spalvingiau – juk dažnoje šeimoje tą dieną šventinami surinkti žolynai, kurie, tikima, apsaugo namus nuo negandų, ir kaip anuomet, taip ir dabar susitinkama su draugais ir giminėmis. Mūsų senoliai rugpjūtį minėdavo ir Baltramiejaus – gandrų išskridimo – dieną, švenčiamą rugpjūčio 24-ąją – tai artėjančio rudens ženklas. Tikėta – jei ši diena bus graži, ir visas ruduo bus sausas. Tradicijų nesibodi ir mūsų žurnalo svečiai atlikėjas Donatas Montvydas ir jo mylimoji choreografė Veronika Brasaitė, su kuriais kalbamės apie gyvenimo realijas, sportą, požiūrį į žmonių santykius. Nuoširdus ačiū jiems už atvirą pokalbį. Psichologė Laura Bratikaitė pateikia netradicinių streso valdymo būdų. Pasakojame apie šarminio vandens naudą. Primename ir apie tradicinių daržovių – pomidorų, bulvių – vertingąsias savybes. Kaip visada, rasite ir daugiau naudingų patarimų, padėsiančių gerai jaustis.
Šiame numeryje
Sveikatos langas
Ačiū Jums, daktare
Ačiū, Jums daktare
–1
Spalvotas gyvenimas
–2
Virė košę vaikai atsilošę – 7 Sveikata iš sodo
–8
Vaikų konsultacijų poliklinikoje – nauja paslauga – 10 Mėlynieji puslapiai
– 11
Rūpinkimės savimi
– 12
Pasaulinė kūdikių žindymo savaitė – 14 Šeimos psichologas
– 16
Kaip vanduo susijęs su sveikata? Sveikata iš gamtos
– 20
Gražių vasaros akimirkų ir jaukaus skaitymo. Laukiame naujų laiškų, pasiūlymų ir pageidavimų.
Sveikata iš daržo
– 29
Su šypsena
– 30
Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas
Pagarbiai, profesorius Vitas Labutis
– 27
Visavertei mitybai Pasaulio įvairenybės
2001 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoje gerbiamas profesorius Vytautas Sirvydis kvalifikuotai sulopė man širdelę ir toliau manimi rūpintis pavedė nuostabiai gydytojai Rasai Čepienei. Reabilitacijai buvau atvežtas į klinikoms priklausančią Valkininkų sanatoriją. Dar dešimt kartų čia buvau atvykęs pats, nes šioje sanatorijoje visuomet nuoširdžiai sutinka ir kvalifikuota pagalbą suteikia skyriaus vedėjas Modestas Juozaitis, jam pad da rūpestingi gydytojai Valdas Kukulskis ir Aušra Kukulskienė. Visas sanatorijos personalas dirba kaip darnus orkestras, kiekvienas savo pareigas atlieka profesionaliai, rūpestingai, ligonį sutinka su geraširdiška šypsena. Iš čia visuomet grįžtų stipresnis, geresnės nuotaikos. Visiems čia paminėtiems gydytojams ir sanatorijos personalui nuoširdžiausiai dėkoju ir linkiu ilgai ilgai darbuotis grąžinant ir tausojant Lietuvos žmonėms sveikatą.
– 22
Propolio-medetkų aliejus „Procalend“ – 26
Elektroninė svetainė www.sveikatoslangas.com „Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko, Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“, A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.
Rubrikoje „Ačiū, Jums daktare“ kviečiame padėkoti medicinos darbuotojui (gydytojui, slaugei ir kt.), padėjusiam sveikatą susigrąžinti Jums ar Jūsų artimajam. Jūsų istorijų laukiame el. adresu agne@reklamoslangas.lt arba paštu adresu UAB „Reklamos langas“, A. Rotundo g. 4A – 4, LT-01400 Vilnius.
– 28
– 35
– 32
www.paslidija.lt
Mindaugo g. 19/3, Vilnius. Tel./faks. (8~5) 233 68 11. El. paštas: paslidija@takas.lt
Laimė pagal
Spalvotas gyvenimas
Su atlikėju Donatu Montvydu ir jo mylimąja choreografe Veronika Brasaite pirmą kartą kalbamės iškart po Joninių. Atlikėjas juokauja, kad šiais metais paparčio žiedo ieškojo klausytojų minioje – dainuodamas Palangoje. Vėliau jiedu išvyko į Lenkijos Tatrus, į kovos meno Niat-Nam stovyklą. Taigi mano pašnekovai pasakoja apie kovos menus kaip jų gyvenimo dalį, kalbamės apie saviugdą ir... laimę.
Nuotraukos iš asmeninio Donato ir Veronikos archyvo
ir
2
2012/08
Kadangi neseniai grįžote iš kovos meno Niat-Nam stovyklos, apie tai ir pakalbėkime. Kokią vietą jūsų gyvenime užima sportas? Keletu sakinių apibūdinkite Niat-Nam. Kuo jis skiriasi nuo kitų kovos menų? Donatas: Nuo vaikystės mačiau, kaip sportavo mano tėtis – jis užsiiminėjo karatė, nuolat bėgiojo į Vingio parką, kartu su juo ir aš. Turėjo tam tikrą darbo sistemą, discipliną, tai padarė įtaką ir man. Dėl to fizinis krūvis yra neatsiejama mano gyvenimo dalis nuo mažų dienų. Jei dvi savaites nepasportuoju, pradeda mausti visą kūną. Ta tėčio disciplina man patiko, todėl, kai po paauglystės atėjo kitas savarankiškumo etapas ir mano gyvenime atsirado Veronika, iš tėčio tą ugdymo estafetę perėmė kovos menas Niat-Nam. Man reikia žmonių, kurie padėtų tobulėti, nes mano kūnas kinta. Veronika, vadinasi, „užkrėtei“ Donatą Niat-Nam. Kiek laiko sportuoji ir kaip atradai šį kovos meną? Veronika: Jau 12-tus metus užsiimu Niat-Nam, šis kovos menas mano gyvenime atsirado dar vai-
kystėje, kai tėvai nuvedė į užsiėmimus dėl kreivo stuburo. Kas tau labiausiai patiko, kad taip ilgai esi ištikima būtent šiam kovos menui? Veronika: Norą pasilikti lėmė filosofija, ideologija, žmonės – tikri pavyzdžiai. Patiko, kad jų darbai nesiskiria nuo kalbų. Juk būna, kad sportuoja, sako, kad rūkyti nesveika, o rūko. Toje aplinkoje kalbos patvirtinamos darbais. Patiko ir tai, kad šio kovos meno puoselėtojas profesorius Quan Suan Bin yra medikas, todėl jis nesikerta su sveikatos supratimu. Esu buvusi Niat-Nam seminaruose Vietname, Maskvoje, dažnai į Lietuvą atvyksta treneriai iš svetur. Mane moko Lietuvos Niat-Nam vadovas. Kovos menai ir moteriškumas tarsi nesiderina. Kaip pavyksta rasti aukso vidurį? Veronika: Niat-Nam kovos menas turi ir vyriškąją, ir moteriškąją technikas, jos labai skirtingos. Tai ne boksas, kuomet vyrai ir moterys vieni kitus smūgiuoja vienodai. Niat-Nam filosofijoje daug sveikatingumo žinių, būtent moterys su-
žino apie kūno taškus, joms skirta technika – plastiškesnė. Niat-Nam daug dėmesio skiria kvėpavimui. Donatai, choreografas Jurijus Smoriginas tave pavadino „gerai šokančiu dainininku. Vieninteliu tokiu Lietuvoje. (...) deimantuku“. Kaip iš tiek gebėjimų, turiu omeny ir Niat-Nam, žinai, kam labiausiai atsiduoti? O gal esi maksimalistas ir nori visur save išbandyti? Donatas: Esu labiau kritiškas negu maksimalistas. Noriu būti savo srities profesionalas, meistras, tai užima laiko: privalai skirti ne valandą ir ne dvi, o visą dieną, kad tobulėtum. Gyvenime buvo galimybė kartu mokytis inžinerijos ir muzikos. Supratau, kad dviejų skirtingų dalykų labai gerai negalėsiu daryti, todėl pasirinkau vieną. Iš tikrųjų tiek muzika, tiek tu pats pasirenki; jei tau patinka tai, ką darai, esi laimingas. Gyvenime viskas susiję ir bet kurios žinios naudingos, todėl tiek šokis, tiek loginis mąstymas man praverčia ir dainuojant. Kol kas pasirinkau muziką. Kita vertus, žmogus dažnai pats nesuvokia, kam yra skirtas. 2012/08
3
Su kuo jums abiems siejasi žodis „laimė“? Donatas: Ta laimė dažnai susuka galvą tada, kai apsiriboji patogumu, materialiniais dalykais; tau sekasi – na ir puiku... Tai būna pakankamai dažnai. Bet dabar man atrodo, kad tai nėra tikroji laimė. Ne kartą pastebėjau: kai padarai kažkam gera, kai tavo poelgiai susiję su pagalba kitiems žmonėms ir tu jiems kažką duodi, o ne imi (nes mes dažnai jaučiamės laimingi, kai kažką gauname), tai ta laimė yra šimteriopai didesnė. Be to, ji daug vertingesnė. Be galo džiaugiuosi, kad mano muzika džiugina tėvus, mylimąją, sesę, nes tai, ką pats gaunu (plojimai, uždarbis ir kiti darbo vaisiai) už sunkų darbą, irgi suteikia laimės, bet nieko nėra nuostabesnio, kai sugebi kažką duoti pats. Veronika: Man laimė siejasi su vidine ramybe, kai ramu, kai jautiesi esantis laiku ir vietoje, save realizuoji ir kai gali suteikti gero kitam, ne vien sau. Gali ramiai įkvėpti, iškvėpti, žinai, kad viskas tvarkoje.
4
2012/08
Manai, vidinės ramybės galima išmokti? Veronika: Reikia mokytis, peržiūrint savo vertybes, susidėliojant galvoje tai, ko nori, analizuojant kas gerai, o kas blogai. Į ką reikia reaguoti ramiau. Tai ateina su gyvenimo patirtimi. Būtina mokytis gyventi sąmoningai, ir ta ramybė vėliau ar anksčiau ateis. Donatai, kaip tau pavyksta susikurti harmoniją? Donatas: Būtina save teisingai „programuoti“: miegas, režimas, maistas yra labai svarbu. Žmogus taip sutvertas ir negalima eiti prieš gamtą. Ypač man svarbu miegas, režimas. Tuomet galiu į viską ramiau žiūrėti: „vienam skirti laiko daugiau, kitam – mažiau“. Sportas disciplinuoja, todėl jo dėka tobulini ne tik fizinį kūną, bet ir dvasinę brandą. Daug kas skundžiasi, kad Lietuvoje sunku. Net ir Lietuvos paaugliai, kaip rodo neseniai paskelbtas tyrimas, pagal raminamųjų
vaistų be recepto vartojimą, užima vieną pirmųjų vietų Europoje, JAV. Kaip manot, kodėl tiek nerimo kamuojamų žmonių? Donatas: Tai priklauso nuo daugelio dalykų, bet išskirčiau aplinką ir auklėjimą, kuris sudaro maždaug 70 proc. tavo pasaulėžiūros. Bet galiausiai viskas priklauso nuo paties žmogaus. Kai esi paauglys, negalvoji apie pasekmes, bet yra tam tikros ribos, kurias turi logiškai suvokti. Meilė, studijos – visa tai žmogiška, bet būtina suprasti, kad, jei kažkas nepasisekė, negali dėl to žaloti savo kūno, gerti kažkokių antidepresantų. Privalai gyventi toliau.
Visai kitaip yra, kai tu sportuoji, turi mokytoją – trenerį, kuris pamoko gyvenimo būdo. Niat-Nam mokykloje yra disciplina, kultūra, kurios padeda susiformuoti tam tikram požiūriui į gyvenimą. Tu sąmoningai suvoki tai, ko nereikia daryti. Tas sportas, ritmas subalansuoja gyvenimą, padeda „atsijungti“ nuo visų sunkumų. Be abejo, jaunam žmogui, kuris pats nesirūpina savimi, neieško pagalbos ir kurio nepalaiko tėvai, draugai, yra labai sunku. Treneris Petras Golovač man yra ne tik kovos meno technikos mokytojas. Iš jo sužinojau, kaip kūnas susijęs su intelektu, ir tai padeda
intuityviai mąstyti ne tik raumenimis, bet ir galva. Galų gale turi laikytis savęs ir sakyti: „Aš nepasiduosiu. Aš turiu eiti.“ Veronika: Galima savo silpnybes suversti aplinkai, bet viskas priklauso nuo mūsų, nors Lietuva iš tikrųjų sudėtinga šalis. Anksčiau maniau, kad esame išskirtiniai, kad čia giminių kraštas, bet pakeliavusi supratau, kad ir kitur tokių problemų netrūksta. Indijoje, kurioje buvome prieš keletą metų, žmonės visą gyvenimą praleidžia moliniuose nameliuose, bet yra laimingi. Nematę kitokio gyvenimo, jie žino, kad gimė ir mirs savo namuke po medžiu. Jiems nereikia pinigų, automobilių, jie tiesiog yra laimingi. Tais pačiais metais lankiausi Amerikoje. Ten sukurta tokia sistema, kad visko norėtum... Galima išprotėti nuo pasiūlos. Norėjau nusipirkti jogurto, ten jo šimtas rūšių... Teko apsieiti su užpilama avižų koše. Ten begalybė daiktų, tačiau kažkaip nusiramini... Yra šalių, kuriose galima gyventi blogiau ar geriau,
tačiau kiek kam ko reikia – individualu. Afrikoje gal ir dar daugiau tų antidepresantų vartotų negu Lietuvoje, bet jų ten paprasčiausiai nėra, ir tiek (juokiasi). Viešojoje erdvėje daug neatviraujate apie savo santykius, o jei pasisakote, vienas kitam spinduliuojate didele pagarba. Kaip išsaugoti tokį ryšį, ar reikia daug pastangų? Ko linkėtumėte kitoms poroms? Veronika: Tolerancijos. Žinoma, didelis sėkmės dalykas – susirasti tinkamą žmogų, nes poroje viskas jau priklauso nuo dviejų žmonių. Ir linkėčiau abiems žiūrėti toliau į ateitį. Būna, kai, poroms pradėjus gyventi kartu, pasitaiko kivirčų, ginčų, ieškojimo, kas teisus. Tokių ginčų momentu man visada padeda žiūrėjimas į ateitį. Kadangi svajoju apie darnią šeimą, tai sprendimas, kas teisus, kas kaltas, yra labai paprastas – priartėti prie bendros taikos. Užsispyrimas „noriu būti teisus, tik ne tu, nors ir susprogsiu“ nieko gero neduoda, todėl reikia žiūrėti toliau negu čia ir dabar.
Spalvotas gyvenimas
Spalvotas gyvenimas
Veronika: „Yra šalių, kuriose gyventi blogiau ar geriau, tačiau kiek kam ko reikia – individualu. Afrikoje gal ir dar daugiau tų antidepresantų vartotų negu Lietuvoje, bet jų ten paprasčiausiai nėra, ir tiek.
Donatas: Todėl, jei galvoji, kad su pasirinktu žmogumi nori pasenti – tai yra didžiulė motyvacija, turi ryžtis pragyvent tuos sunkesnius etapus, ir viskas. Ir tau neturi kilti jokių kitų minčių.
2012/08
5
Veronika: Man laimė siejasi su vidine ramybe, kai ramu, kai jautiesi esantis laiku ir vietoje, save realizuoji ir kai gali suteikti gero kitam, ne vien sau. Donatas: Svarbu ir pastangos, ir jau minėtas auklėjimas. Aš augau šeimoje, kur apie tokius dalykus, kaip tėvai, šeima, močiutės, tradicijos, nebuvo nei kuklu, nei gėda kalbėti. Taigi jau nuo paauglystės žinojau, ko noriu ir ko nenoriu. Prigimtis kiekvienam žmogui duota dar prieš gimstant, todėl, manau, šioje visuomenėje, kur daug pagundų, reikia pasilikti prie savo šaknų, žiūrėti savo šeimos, nesvarbu, ar ten būta barnių. Mes atsiradom iš savo tėvų, vadinasi, toks modelis yra teisingas. Nesuvokiama, kad mokyklos vadovėliuose yra iliustruojama, kaip vyras su vyru gali turėti vaikų ir panašūs dalykai. Taigi turi pasilikti prie savo prigimties, žiūrėti į tėvų modelį (nekalbu apie kraštutinumus, pvz., narkomanų šeimas). Ir už savo santykius bet kuriuo atveju privalai kovoti. Iš esmės visi esame vienodi,
6
2012/08
išskyrus individualią prigimtį. Santykiuose, kuriuos pragyvename su antrosiomis pusėmis, yra tam tikri etapai, kuriuos lygiai taip pat turėtume pragyventi su kitu žmogumi. Tai kam susipykus ieškoti kito žmogaus ir taip gaišti savo laiką... Todėl, jei galvoji, kad su pasirinktu žmogumi nori pasenti – tai yra didžiulė motyvacija, turi ryžtis pragyvent tuos sunkesnius etapus ir viskas. Ir tau neturi kilti jokių kitų minčių. Gyvenant poroje būtina nuolat galvoti, kaip padaryti, kad būtų geriau.
Ir pabaigai, ko palinkėtumėt žurnalo skaitytojams? Donatas: Prižiūrėkite savo kūną, tuomet tobulės ir protas. Jei ne, prarasite daugiau metų, per kuriuos galite labiau pažinti save, savo vaikus, vaikaičius, patį gyvenimą; galimybę tobulėti ir dalytis išmintimi su kitais. Kūnas ir protas – du neatsiejami dalykai. Būtina pačiam susiimti ir neklausti: „Kam man to reikia?“ Tai privalomi gyvenimo dalykai. Siekime gyventi sąmoningai. Ko Jums palinkėti? Veronika: Kadangi jūsų žurnalas skirtas sveikatos temoms, palinkėkit mudviem su Donatu sveikatos ir gražios šeimos. To nuoširdžiai ir linkime.
Agnė Kiškytė
Moteriškai pasmalsausiu, ar lengva gyventi su Donatu? Veronika: Lengva, tikrai nesiskundžiu. Tai supratingas, dėmesingas žmogus, sutampa mūsų požiūriai į gyvenimą, todėl, jei skųsčiausi, varyčiau Dievą į medį (juokiasi).
K
ošės – sveika ir skanu
Stabtelkite ir paklauskite, kokie jūsų šeimos pusryčiai? Ar dažnai valgote košes? Sakysite, nelabai skanu, sumuštinis, sūrelis – daug skaniau ir greičiau. Taip maišeliai su grūdeliais ir lieka tūnoti spintelėse. Tačiau vargu ar rasite ką nors maistingesnio ir vitaminingesnio pusryčiams negu košė. Nors atrodo visai paprastas patiekalas, bet košę reikia mokėti virti, kiekviena jų verdama skirtingai. Tik nedaugelis žino, kad verdamų košių negalima maišyti (išskyrus manų!). Supylus kruopas į verdantį vandenį, nevalia kištis į tolesnį virimo procesą. Taip išvirta košė keliskart skanesnė už tą, kurią mėgėjiškai virėte iki šiol. Taigi košių dažniausiai nemėgstame todėl, kad nemokame jų skaniai išvirti. Ir atminkite – košės virkite tiek, kiek suvalgysite iš karto, jos nereikėtų palikti rytdienai ir dar kartą šildyti.
Avižos – jėgų šaltinis ne tik arkliams
Senovėje avižos, paplitusios nuo Korėjos iki Vakarų Europos, dažniausiai buvo auginamos kaip pašaras gyvuliams. Tik gerokai vėliau jos imtos vartoti medicinoje, o dar vėliau įvertintos ir kaip maistingas patiekalas. Ir ne be reikalo žmonės pradėjo šį anuomet gyvulių maistą valgyti patys. Avižų grūduose žymiai daugiau riebalų ir vitaminų negu kituose javų grūduose: juose yra 11–18 proc.
Studijos Lab (įsikūrusios Vilniuje, Šermukšnių gatvėje) įkūrėjai Donatas ir Veronika jau rugsėjo 1 dieną pakvies visus neabejingus šokiams į ketvirtojo sezono atidarymą. Daugiau informacijos apie Donato ir Veronikos šokių studiją rasite svetainėje www.labstudio.lt
baltymų, 4–6,5 proc. riebalų, iki 40 proc. krakmolo, B grupės vitaminų ir cholino, gerinančio atmintį, stabdančio plaukų slinkimą, dalyvaujančio riebalų ir cholesterolio apykaitoje, saugančio kepenis nuo riebalų ir kitų medžiagų sankaupų. Vertingiausia – nesmulkintų avižų grūdų košė, tačiau jos negalima duoti vaikams ir sergantiems žarnyno ligomis. Jei ne itin mėgstate avižinę košę, pabandykite ją pagardinti šviežiomis trintomis uogomis, medumi, sviestu. Skanesnė piene virta avižinė košė, pagardinta cinamonu ar citrinos žievelės milteliais. Liaudies medicinoje vartojamas avižų kisielius (nuoviras) skrandžio ir žarnyno negalavimams malšinti. Jis verdamas iš kruopų antpilo skystosios dalies, paskui 8–10 valandų paliekamas nusistovėti.
Avižos maitina smegenis
Anot Kardifo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų, nuolat valgydami avižinę košę, tapsite ne tik ramesni, bet ir pagerinsite smegenų veiklą. Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu savanorių grupė (30–80-ties metų amžiaus) mėnesį kasdien valgė avižinę košę. Jau po savaitės pastebėtas geresnis eksperimento dalyvių smegenų darbingumas, žmonės tapo žvalesni, džiaugėsi geresne nuotaika.
Grikiai – geležies šaltinis
Grikių košė yra viena populiariausių. Šie augalai kilę iš Pietų Sibiro. Dar prieš Kristų Tibeto medicinoje buvo žinoma, kad jie gydo įvairias ligas. Grikiuose yra lengvai virškinamų baltymų (9,4–14,1 proc.), krakmolo (80,5–84,1 proc.), riebalų (1,8–3,1 proc.), ląstelienos (1,2– 2,2 proc.), vitaminų B1 ir B2, vitamino P, fosforo, kalcio (kovoja su kariesu, stiprina nagus, kaulus), kalio (palaiko optimalų kraujo spaudimą), magnio (kovoja su stresu ir nemiga), obuolių ir citrinos rūgšties. Taip pat šiose kruopose yra du kartus daugiau negu kitose kruopose geležies ir nepakeičiamosios žmogaus organizmui aminorūgšties lizino. Jis ypač svarbus vaikų kaulų augimui, mažina uždegiminius procesus, reikalingas po operacijų. Grikius rekomenduojama valgyti sergant kepenų ligomis, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, venų varikozei, hemorojui. Grikių košė verdama santykiu 1:2 (vandens pilama dvigubai daugiau). Kruopos beriamos į verdantį vandenį, pirmąsias 3–5 minutes verdama ant stiprios, paskui dar 7 minutes ant silpnos ugnies. Supylus grikius, uždengiama sandariu dangčiu ir visą virimo laiką neatidengiama ir nemaišoma; košė verda savo garuose. Baigus virti, dar 12 minučių leiskite košei pašusti. Nukelta į 24 psl. 2012/08
Virė košę vaikai atsilošę
Spalvotas gyvenimas
Kokie artimiausi jūsų profesiniai planai? Donatas: Šiais pristatysiu metais tris singlus ir noriu nusifilmuoti vaizdo klipe ir tą padaryti labai kokybiškai. Veronika: Rugsėjį prasidės naujas šokių studijos sezonas. Bus keliami nauji uždaviniai, tikslai bei rūpinamasi mūsų šokių studijos Lab nariais. Sveikatingumo grupės jau nekantriai laukia artėjančio sezono.
7
omidorų
nauda sveikatai Doc. dr. Elena Bartkienė, magistr. Vaida Lūžaitė LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra Vertingi kepti pomidorai
Pomidorai – viena iš populiariausių maistui vartojamų augalinių kultūrų (Radzevičius ir kt., 2008). Jų vaisiuose daug cukrų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: daugiausiai yra kalio, mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies, taip pat daug vitaminų (B, C, PP, karoteno). Iš pomidoruose esančių cukrų apie 60 proc. sudaro D-gliukozė ir D-fruktozė. Juose esantys lipidai yra trigliceridų, laisvųjų riebalų rūgščių ir hidrokarbonatų pavidalo. Pomidorų baltymuose yra iki 20 amino rūgščių. Daugiau yra alanino, arginino, leucino ir valino. Nemažai mikroelementų – jodo, vario, cinko, fluoro. Kalio pomidoruose yra beveik tiek pat, kiek ir kitose daržovėse, o alfa-tokoferolio ir vitamino A pomidoruose žymiai daugiau. Palyginus su kitomis populiariomis daržovėmis, tik morkos yra geresnis vitamino A šaltinis už pomidorus.
Kuo raudonesnis, tuo daugiau likopeno
Spalva yra vienas pagrindinių vaisių ir daržovių bei iš jų pagamintų maisto produktų kokybės požymių. Daugumos pomidorų veislių vaisiai yra raudoni, dažnai būna geltonų, rečiau pasitaiko oranžinių, rožinių, purpurinių, žalių, baltų ar juodų. Vartotojai dažniausiai intuityviai renkasi ryškesnių spalvų produktus. Pomidorų vaisiaus spalva iš esmės priklauso nuo jame esančių karotenoidų (likopeno, karotino, ksantofilo ir kt.) koncentracijos ir pasiskirstymo, o augalo auginimo sąlygos ir genetinė prigimtis gali turėti labai didelę įtaką likopeno kiekiui vaisiuose (Viškelis ir kt., 2005; Tomlekova ir kt., 2007; Brandt et al., 2006; Shi, Le, 2000). Dažniausiai pomidorų odelė yra ryškiai raudonos spalvos, nes daugiausia likopeno sukaupiama būtent pomidorų žievelėje (Reboul et al., 2005; George, Kaur et al, 2004; Toor, Savage, 2005).
8
2012/08
Daug antioksidantų
Pomidorų produktuose (sultys, pastos, padažai) paprastai yra daugiau maistinių medžiagų ir antioksidantų (tokių kaip likopenas) negu vaisiuose. Pavyzdžiui, vienodame pomidorų pastos kiekyje antioksidanto yra 3–6 kartus daugiau negu vaisiuose (Khachik, Carvalho et al., 2002; Renfroe, Brevard, Montgomer, 2004). Pomidorų ekstraktai Japonijoje, Graikijoje, Peru plačiai vartojami tradicinėje medicinoje – virškinimui gerinti, kepenų ligoms gydyti ir kitiems negalavimams šalinti (Salunkhe ir kt., 1974).
Šalina nuodingąsias medžiagas
Pomidoruose esantys vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos ne tik praturtina žmonių mitybą, bet ir gali mažinti daugelio ligų riziką Pomidoruose esantys vitaminai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos (vit. A ir vit. C, kalcis, fosforas, kalis, natris, karotenoidai ir kt.) šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, valo kraują, gerina virškinimą ir apetitą, laisvina vidurius. Manoma, kad pomidoruose esantys karotenoidai, kurių vidutiniškai yra 3,67 mg/100 g, gali lemti šių daržovių prevencinį poveikį nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei prostatos onkologinių susirgimų. Tyrimais įrodyta, kad pomidorai gali mažinti virškinamojo trakto onkologinių susirgimų riziką. Ir visa tai antioksidanto likopeno, neutralizuojančio kenksmingą laisvųjų radikalu poveikį, dėka (Sesso, Liu et al., 2003).
Pomidorų naudą lemia likopenas – pagrindinis jų komponentas, veikiantis kaip antioksidantas. Deja, likopeno pasisavinimo organizme mechanizmas iki šiol nėra pakankamai ištirtas ir išaiškintas. Žinoma, kad pasisavinama tik apie 10 proc. (tam tikrais atvejais – iki 30 proc.) su maistu gaunamo likopeno. Nustatyta, kad likopeno kiekis yra didesnis įvairiais būdais apdorotuose, pvz., trintuose ar keptuose pomidoruose, negu šviežiuose (Frohlich, Kaufmann, et al, 2006; Khachik, Carvalho et al, 2002).
Nustatyta, kad likopeno kiekis yra didesnis įvairiais būdais apdorotuose, pvz., trintuose ar keptuose pomidoruose, negu šviežiuose.
Biologiškai aktyvūs pomidorų komponentai Antioksidantai yra junginiai, kurie apsaugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Karotenoidų junginiai yra pagrindiniai antioksidantai, iš kurių svarbiausias likopenas (Khachik, Carvalho, et al., 2002). Pomidorų vaisiuose taip pat yra daug skirtingų fenolinių junginių (Takeoka, Dao et al., 2001), kurie didina antioksidacinį aktyvumą (Raffo, La Malfa et al., 2006).
Sveikata iš sodo
P
Karotenoidai (lot. carota – morka) – nesotieji angliavandeniliai, žinomi kaip riebaluose tirpūs, biologiškai aktyvūs pigmentai, sąlygojantys oranžinę ar raudoną spalvą (Oliver, 2000). Jų randama beveik visuose augaluose (apelsinuose, pomidoruose, morkose) ir gyvūnų organizmuose, išskyrus kai kuriuos grybus. Dažniausiai jų kiekis būna nedidelis. Pavyzdžiui, augalų lapuose karotinoidai sudaro vidutiniškai 0,07–0,2 procento jų sausosios masės, kai kurių augalų organuose šių pigmentų koncentracija šiek tiek didesnė. Karotenoidai yra labai svarbūs visai gyvajai gamtai. Augaluose jie absorbuoja šviesą ir paverčia ją energija fotosintezės proceso metu, taip pat apsaugo augalus nuo fotooksidacijos. Žmogaus organizme karotenoidai svarbūs kaip provitamino A šaltiniai, antioksidantai ir kt. (Breemen, 2008). Pomidorų sudėtyje esantys karotenoidai likopenas ir ß–karotinas, patekę į organizmą, veikia kartu ir vienas kitą papildo. Manoma, kad pomidoruose esantys karotenoidai, ypač likopenas, gali mažinti įvairių ligų, ypač širdieskraujagyslių ir prostatos onkologinių susirgimų tikimybę (Cohen, 2002). Ar žinote, kad atmintį gerina raudonos spalvos daržovės, tarp jų ir pomidorai.
Be krakmolo – daugiau pomidorų!
Tyrimais įrodyta, kad pomidorai gali mažinti virškinamojo trakto onkologinių susirgimų riziką.
Pomidorų produktuose (sultys, pastos, padažai) paprastai yra daugiau maistinių medžiagų ir antioksidantų (tokių kaip likopenas) negu vaisiuose. Pavyzdžiui, vienodame pomidorų pastos kiekyje antioksidanto yra 3–6 kartus daugiau negu vaisiuose.
www.kkf.lt
2012/08
9
Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje padedami lenkų specialistų su kriochirurgijos metodu susipažino vaikų chirurgai, dermatologijos ir ausų, nosies, gerklės ligų specialistai. Ligoninės svečiai pagal panaudos sutartį leido įstaigai metus naudoti kriochirurgijos procedūroms skirtą aparatą„Cryo-S mini device“ su skirtingos paskirties antgaliais. Pažangaus chirurginio metodo esmė – pažeistus audinius suardyti dideliu šalčiu. Kriochirurgija kaip metodas Lietuvoje yra žinomas, bet plačiai netaikomas. Vaikų ligoninės dermatologijos, vaikų chirurgijos, ausų, nosies, gerklės ligų specialistus šio metodo subtilybių mokė lenkų specialistai iš kompanijos „Metrum CryoFlex“. Pasak Vaikų ligoninės Vaikų poliklinikos vedėjos gydytojos Halinos Mikšo, šiuo metu poliklinikoje ambulatorinėmis sąlygomis gydytojai taikydami kriochirurgijos metodą, su N2O (linksminamosiomis – 89oC temperatūros dujomis), šalina virusinės ligos sukeltus odos darinius
Edmund Kielbasa (kairėje) ir Piotr Sznelewski rodo, kaip šalinamas nepiktybinis odos darinys. Procedūra neilga ir neskausminga.
10
2012/08
(karpas, papilomas, kandilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius. Procedūra neskausminga, trunka iki 10 sekundžių ir yra kelis kartus veiksmingesnė ir tikslesnė nei procedūra naudojant skystą azotą. Specialūs antgaliai padeda tiksliai pašalinti pakenktus audinius nepaliečiant sveikųjų. Kriochirurgija šiandien laikoma viena perspektyviausių medicinos sričių. Šį metodą sėkmingai gali taikyti ne tik dermatologai, bet ir onkologai, ginekologai, kardiologai, angiochirurgai, oftalmologai, otorinolaringologai ir estetinės medicinos specialistai. Tai veiksmingas ir itin saugus metodas: procedūros nesukelia kraujavimo, joms nereikia anestezijos priemonių, todėl galima atlikti ambulatorinėmis sąlygomis. Yra ir kitų metodo pranašumų: procedūros mažai invazinės, todėl nekyla pavojus, kad audiniai
Norėdami pašalinti virusinės ligos sukeltus odos darinius (karpas, papilomas, kondilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius, galite kreiptis į Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų polikliniką. Registruokitės tel. (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis. negražiai surandės, mažas šalutinis poveikis, todėl puikiai derinamas su kitais gydymo metodais (medikamentiniu, radioterapiniu ar įprasta klasikine chirurgija). Vienintelis kriochirurgijos trūkumas yra tas, kad didelio šalčio paveiktų audinių pavyzdžių negalima ištirti histopatologiškai.
Odos priežiūra esant specialiems poreikiams Aktualūs klausimai Sulaukiame nemažai skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama apie odos priežiūros ypatumus ir priemones esant šlapimo ir išmatų nelaikymui. Todėl šį kartą Mėlynuosiuose puslapiuose daugiausia dėmesio skiriame gulinčių slaugomų ligonių odos priežiūros ypatumams.
„Tėtį po insulto jau metus laiko slaugome namuose. Rūpinamės kaip įmanydami, tačiau sėdmenų srityje oda nuolat parausta, baiminamės, kad neatsivertų pragulos. Girdėjome, kad reikia aktyvinti kraujotaką, masažuoti. Tačiau gal yra kokių specialių priemonių nuo pragulų?“ Gulintiems ligoniams daug greičiau sutrinka odos kraujotaka, todėl ji gali parausti, vėliau ima formuotis žaizdelės, o dar vėliau – pragulos. Vietos, kur oda dažniausiai spaudžiama, kiekvieną kartą paverčiant ligonį, reikia švelniai masažuoti, kad suaktyvėtų kraujotaka. Jai pagerinti patariama vartoti specialų aktyvinamąjį gelį
(pvz., Seni care). Jo sudėtyje esantys komponentai aktyvina kraujotaką, drėkina ir vėsina odą, naikina odos paviršiuje esančias bakterijas. Odoje, kurioje bus nuolat užtikrinama gera kraujotaka, pažeidimų (žaizdelių, pragulų) neatsiras. „Mama „ant patalo“ jau pusė metų. Didžiausia problema ne papildomi, su slauga susiję rūpesčiai, bet tas nuolat tvyrantis nemalonus kvapas, kuris išduoda, kad namie sunkus ligonis. Gal yra kokių priemonių, padedančių kovoti su nemaloniais kvapais prižiūrint šlapimo ir išmatų nelaikantį žmogų?“
Mėlynieji puslapiai gali padėti Jums ar Jūsų artimiesiems, turintiems šlapimo nelaikymo problemų. Kadangi sulaukiame vis daugiau laiškų, į Jums aktualius klausimus atsako specialistai.
Mėlynieji puslapiai
Vaikų konsultacijų poliklinikoje – nauja paslauga
Kviečiame rašyti, klausti, dalintis savo patirtimi. Laukiame Jūsų laiškų: el. adresu info@tzmo.lt skambinkite telefonu nemokama linija 8 800 00226
Kova su nemaloniais kvapais – neatsiejama sunkių ligonių priežiūros dalis. Tačiau šiuolaikinėje kokybiškoje priežiūroje svarbu ir ligonio, ir jį slaugančiųjų komfortas. Nemalonius kvapus dabar jau galima įveikti specialiomis priežiūros priemonėmis, turinčiomis kvapus panaikinantį komponentą Sinodor. Specializuotoje slaugos ir priežiūros (Seni Care valomajame kreme, Seni Care apsauginiuose kremuose) kosmetikoje esantis Sinodor panaikina nemalonius odos kvapus (šlapimo, išmatų, šutimo, prakaito). Šios priežiūros priemonės suteikia komfortą pacientui ir užtikrina malonesnę jo priežiūrą.
2012/08
11
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) – daugelio ligų rizikos veiksnys. Todėl kiekvienam piliečiui itin svarbu jį žinoti, kad laiku būtų galima imtis atitinkamų priemonių. Kraujospūdis didėja metams bėgant, tačiau vien jaunas amžius nuo šios ligos neapsaugo. Medikai pastebi, kad padidėjusio kraujospūdžio liga – arterinė hipertenzija (AH) – jaunėja. Kodėl vis daugiau jaunų, veiklių žmonių serga vyresnio amžiaus ligomis? Konsultuoja Kauno klinikinės ligoninės gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė. AH – liga, kai diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas yra aukštesnis negu 90 mmHg, o sistolinis (viršutinis) – daugiau kaip 140 mmHg. Deja, bet tokie AKS skaičiai būdingi maždaug 30 proc. suaugusiųjų. AKS didėja metams bėgant. Arterinė hipertenzija diagnozuojama 20 proc. dvidešimtmečių, 40 proc. keturiasdešimtmečių ir 60 proc. šešiasdešimtmečių.
Pastaruoju metu visame pasaulyje pastebima aiški AKS didėjimo tendencija. Framingemo širdies tyrimo metu po 30 metų stebėjimo nustatyta, kad naujų hipertenzijos atvejų skaičius tarp 30–39 metų vyrų per dvejus metus padidėja daugiau kaip 3 proc. ir 1,5 proc. tarp to paties amžiaus moterų. Per tą patį dvejų metų laikotarpį 70–79 metų vyrų naujų hipertenzijos atvejų padaugėja daugiau kaip 6 proc. ir daugiau kaip 8 proc. tarp to paties amžiaus moterų.
Taip pat manoma, kad ir poilsis gali prisidėti prie AKS mažinimo.
12
2012/08
AH pirmiausia sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčius. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai darosi sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, dėl to jų sienelės didelio spaudimo vietoje gali suplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis. Dėl pažeistų kraujagyslių vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausia nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai – inkstai, akys ar smegenys. Pradžioje AH nesukelia jokių simptomų. Ir tik tada, kai žmogų ima kamuoti galvos skausmas, dūrimas širdies plote, širdies permušimai, jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę. Tačiau ir tada daugelis neįvertina ligos grėsmės, o į padidėjusius AKS skaičius numoja ranka. Dėl to sergantieji pas gydytojus dažniausiai patenka, kai jau išsivysto koronarinė širdies liga, smegenų ar inkstų kraujagyslių aterosklerozė, inkstų nepakankamumas ar kt.
Kodėl liga jaunėja?
AH rizikos veiksniai nepriklausomai nuo amžiaus vienodai veikia visus žmonės. Kraujospūdis gali pradėti didėti vaikystėje ar net kūdikystėje. Manoma, kad hipertenzija ir su ja susiję širdies bei kraujagyslių ligos rizikos veiksniai gali būti užprogramuojami jau intrauteriniu periodu, o vėliau tai virsta specifiniu veiksniu, sukeliančiu ilgalaikius fiziologijos ir metabolizmo pokyčius. Mažas svoris gimimo metu ir kiti nenormalaus vystymosi gimdoje požymiai susiję su aukštesnio kraujospūdžio, gliukozės tolerancijos sutrikimų ir kitų širdies bei kraujagyslių ligos rizikos veiksnių atsiradimo vėliau rizika. Nustatyta, kad vaikų kūno masės indeksas (KMI) tiesiogiai susijęs su kraujospūdžiu jiems suaugus. Tad nutukimas ir didelis KMI yra vaikų pirminės AH rizikos veiksnys. Taigi polinkį sirgti šia liga galima nustatyti tiriant giminaičius, bet AH rastis įtakos turi ir aplinkos poveikis. Svarbiausi veiksniai, skatinantys pirminės AH (kurios priežastys nėra aiškios ir kurį sudaro 95 proc. visų AH) vystymąsi, gerai žinomi. Tai – gausus druskos ir riebalų vartojimas, kalio stoka, antsvo-
ris, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, rūkymas. Veikiausiai nesuklysime pasakę, kad kone kiekvienas skaitytojas pritaikys sau bent vieną iš šių AH rizikos veiksnių, pvz., nepakankamą fizinį aktyvumą. Išties civilizacijos pasiekimas – kompiuteris – daugelio gyvenimą pavertė nuolatiniu sėdėjimu prie stalo. Itin sunku nuo kompiuterio atitraukti vaikus. Nejudrumas skatina ir nutukimą, o per didelį druskos vartojimą lemia kitas civilizacijos „pasiekimas“ – greitas maistas, įvairūs pusfabrikačiai. Su šiuolaikiniu gyvenimo būdu siejamas stresas – dar vienas rizikos susirgti AH veiksnys. Taigi AH jaunėti ir plisti sudaromos visos sąlygos. O dar genetinis faktorius: dabartiniai ligoniai, kurių, beje, skaičius nuolat auga, šį polinkį perduoda vaikams. Todėl ir prognozės liūdnos: 2000 m. pasaulyje AH sirgo apie 1 mlrd. žmonių, 2025-aisiais, manoma, jų bus apie 1,5 mlrd. Kita vertus, didesnė rizika sirgti AH – ne nuosprendis, o situacija, kurią galima valdyti.
Kas turėtų susirūpinti?
Visi išvardyti rizikos veiksniai skatina didėti AKS. Todėl, esant bent vienam iš rizikos veiksnių, vertėtų išsiaiškinti, ar AKS nėra padidėjęs. O kadangi ligos pradžioje AH – nebylios eigos, t. y. besimptomė, medikai pataria kiekvienam žinoti savo AKS ir kartkartėmis jį matuoti. Tada AKS pokyčiai bus pastebėti laiku. Ir, be abejo, stengtis laikytis sveikos gyvensenos principų. Medikai rekomenduoja juos visai šeimai, o ne tik nariams, kurių AKS jau kelia riziką. Juk keisti įpročius labai sunku, todėl šeimos parama ir pagalba yra labai svarbi. Be to, vienam šeimos nariui pakeisti mitybos įpročius būtų sudėtinga: nejau jis gamins vien sau nesūdytus patiekalus? Taigi padidėjusio spaudimo priežastis ir simptomus turėtų žinoti ne tik ligonis, bet ir jo artimieji. Tai leis laiku pradėti keisti gyvenseną arba pasirinkti veiksmingą gydymą. Pagal tarptautinius standartus kraujospūdis nuo 120/80 iki 140/90 mmHg vadinamas prehipertenzija. Šis rodiklis skirtas atkreipti ligonių dėmesį į didėjančią AH išsivystymo riziką ir turėtų paskatinti juos keisti gyvenseną, kuri padėtų sulėtinti kraujospūdžio didėjimą.
Rekomenduojami gyvensenos pokyčiai: • druskos vartoti mažiau nei 5–6 g/d.; • vartoti daugiau kalio (bent 5 porcijos vaisių ir daržovių per dieną); • mažiau vartoti sočiųjų riebalų ir cholesterolio; • kontroliuoti gliukozės koncentraciją kraujyje; • turintiems antsvorio, numesti svorio; • aktyviai sportuoti; • vengti alkoholio, nerūkyti.
Kokie produktai reguliuoja AKS ?
Tyrimai įrodė, kad nemedikamentinis gydymas gali labai veiksmingai mažinti kraujospūdį. Tačiau žmonės neretai skundžiasi, kad iš gydytojo negauna išsamios informacijos, kad daug specialistų tinkamai nepaaiškina, kaip keisti gyvenseną ir mitybos įpročius. Aukštas AKS ir aterosklerozė dažnai vystosi dėl netinkamos mitybos. Ją pakeitę ligoniai gali smarkai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir sulėtinti jų vystimąsi. Ypač didelei hipertenzijos rizikos grupei priklauso tie, kurių nutukimas yra pilvinis. Šiems pacientams ypač dažnai nustatoma rezistencija insulinui ir padidėjęs simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimas. O tai savo ruožtu gali daryti įtaką hipertenzijos vystymuisi. Tačiau suliesėti gana sunku, todėl mažinti druskos vartojimą – viena veiksmingiausių nemedikamentinių hipertenzijos gydymo priemonių. Medikai pataria visiškai nesūdyti namie ruošiamo maisto. Iš pradžių maistas gali atrodyti labai prėskas, tačiau nereikėtų skubėti vėl pulti jį sūdyti, nes po 3–4 savaičių skonio receptoriai taps jautresni ir mažesnei druskos koncentracijai. Vegetarų kraujo spaudimas paprastai yra mažesnis nei nevegetarų.
Nustatyta, kad, mėsą pakeitus daržovėmis, kraujospūdis sumažėja.
Rūpinkimės savimi
Rūpinkimės savimi
Atpažinkime ligą laiku
Pirmiausia kenčia širdis
Teigiamo vegetarinės dietos poveikio mechanizmas nėra žinomas. Iš dalies tai gali būti susiję su mažesniu pieno produktų ar druskos suvartojimu. Tyrimų metu taip pat įrodyta, kad, vartojant daugiau kalio, galima tikėtis mažesnės hipertenzijos rizikos. Nustatyta, ir kalio reikšmė insulto atsiradimui: padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo jo rizika. Stebėjimo tyrimai parodė ir reikšmingą atvirkštinį ryšį tarp AKS ir suvartojamų skaidulų bei baltymų kiekio. Žurnalas „Sveikas žmogus“
Nauja hipotezė – vartoti daugiau kalcio
Iškelta įvairių prielaidų ir apie kitus mitybos pokyčius, galinčius sumažinti AKS. Viena jų – vartoti daugiau kalcio. Nustatyta, kad, daugiau vartojant kalcio ir magnio, kraujo spaudimas mažėja. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis poveikis yra minimalus, nes ilgalaikis šių papildų vartojimas nedavė laukiamų rezultatų. Kita vertus, iš praktikos žinoma, kad kalcio vartojimas sukelia inkstų ir tulžies pūslės akmenliges.
2012/08
13
P
Šių metų rugpjūčio 1–7 dienomis dvidešimtąjį kartą švenčiama Pasaulinė žindymo savaitė. O lygiai prieš dešimtį metų paskelbta Pasaulinė kūdikių ir mažų vaikų maitinimo strategija, kurią įgyvendino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF. Ši savaitė skirta skatinti, remti ir saugoti žindymą. Graži tradicija tęsiama daugiau kaip 176 pasaulio šalyse. Šventinių renginių metu išryškinamos įvairios su žindymu susijusios temos. Labai simboliška, kad šiemet jubiliejinės Pasaulinė žindymo savaitės šūkis – „Įvertindami praeitį, planuojame ateitį“. Apie paramos žindančioms moterims raidą Lietuvoje kalbamės su nepelno organizacijos ,,Pradžių pradžia“ steigėja laktacijos tarptautine konsultante, slaugos mokslų magistre Daiva Šniukaite-Adner.
14
2012/08
Nuotr. Andriaus Grigaliūno
asaulinė kūdikių žindymo savaitė Papasakokite, kada ir kodėl prasidėjo „Pradžių pradžios“ veikla? VšĮ „Pradžių pradžia“ veikla prasidėjo 2000 metais. Tuo metu Lietuvoje žindymo statistika buvo labai liūdna, o grįžusios iš gimdymo namų žindančios moterys neturėjo kur kreiptis pagalbos. Gimdymo namuose naujagimiai vis dar gulėjo atskirti nuo motinų, išvykstančios gimdyvės gaudavo krepšelį su reklaminiais pieno mišinių lankstinukais, lipdukais, čiulptukais, pieno mišinio pakuote pabandyti ir pan. Nors formaliai Sveikatos apsaugos ministerija, paskatinta tarptautinių organizacijų, nuo 1993 m. prisijungė prie PSO ir UNICEF iniciatyvos, programa sunkiai skynėsi kelią,
buvo neužpildytų spragų. Viena jų – žindančių motinų savitarpio paramos grupių steigimas. Todėl mes pirmiausia pradėjome nuo „Mama – mamai“ savanorių rengimo: radome kelias moteris, galinčias padėti kitoms mamoms. Galima sakyti, jog pradžia buvo ,,gaisrų gesinimas“. Vėliau veikla plėtėsi, pritaikėme ir sėkmingai vykdome giminingų pasaulinio organizacijų, besirūpinančių mamos ir vaiko sveikata, projektus. Taip Lietuvoje atsirado ,,Naujagimiui palankios ligoninės“, ,,Mama – mamai“ savanorių grupė, ,,Draugiški žindymui“ ir kiti mūsų pačių pradėti teisiniai, moksliniai ir kūrybiniai projektai bei inciatyvos.
Kokia, jūsų manymu, žindymo paramos ateitis? Geriausia pastarojo meto žinia yra Lietuvos žindymo ir laktacijos konsultantų asociacijos įsteigimas. Net šešios ,,Pradžių pradžios“ savanorės išlaikė tarptautinį žindymo ir laktacijos valdymo konsultanto egzaminą, įgijo daugelyje pasaulio šalių pripažįstamą profesinę kvalifikaciją ir vienos pirmųjų tapo sertifikuotomis konsultantėmis Lietuvoje. Dialogui pakvietėme Sveikatos apsaugos ministeriją ir tikimės, jog mūsų pasiūlytas pakeitimų paketas bus įgyvendintas. Akivaizdu, kad vyksta didžiuliai pokyčiai ir pagalba žindančiomas mamos turi tapti profesionali. Pasaulinę žindymo savaitę didžiausias dėmesys skiriamas jums. Jei jūs – žindanti mama, jūsų kūdikiui ar mažam vaikui didžiausia šventė yra gauti jūsų pieno. Jei jūs – žindyvės mama, draugė, vyras ir jūs (dar) nežindėte ar tiesiog negalite žindyti, švęskite palaikydami žindančias mamas, būkite jautrūs ir geranoriški, neskubėkite patarti ir komentuoti – mama ir vaikas JAUČIA geriausiai. Jei jūs – sveikatos priežiūros specialistas, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovas, švęskite plėsdami savo žinias ir galvokite apie mamas ir vaikus bei jų sveikatą, tarpusavio ryšį kaip apie didžiausią valstybės turtą. 2012/08
Pasaulinė kūdikių žindymo savaitė
Kokių projektų ėmėtės ir kokių rezultatų pavyko pasiekti per dvylika veiklos metų? Didžiausias mūsų pasiekimas – motinos pienu maitinami vaikai. „Mama – mamai“ savanorių tinklas apima daugelį Lietuvos miestų, kasmet plečiasi ir pasiekė net Didžiąją Britaniją. Mokome besilaukiančias mamas ir šeimas, leidžiame kokybiškos literatūros. Ypač džiaugiamės labai gerai įvertinta pernai išleista knyga ,,Žindymas“. Iniciavome projektą „Draugiški žindymui“, kurio tikslas – kviesti kavines, poliklinikas, laisvalaikio ir pramogų įstaigas paženklinti duris specialiu lipduku ir būti palankioms žindančiai šeimai. Į žindymo problemas visuomenės ir valstybinių institucijų dėmesį atkreipėme parengę Žindymo skatinimo ir susijusių problemų sprendimo deklaraciją ir peticiją, pastarąją pasirašė daugiau kaip 1300 žmonių.
15
Netradiciniai streso valdymo būdai
Greita ir veiksminga priemonė sumažinti stresą – atsikąsti aitriosios paprikos. Amerikiečių mokslininkai tvirtina, kad pagal penkiabalę sistemą ši daržovė geros nuotaikos hormonų endorfinų kiekį organizme padidina net 3 balais. Psichologiškai tai galima paaiškinti taip: suveikus kitam stipriam stresoriui (paprikos sukeltas deginantis pojūtis), dėmesys nukreipiamas nuo anksčiau veikusio stresoriaus (pvz., pokalbio su viršininku). Išspręsta situacija (aštrumo sumažinimas) suteikia pasitikėjimo, todėl tikėtina, kad asmuo drąsiau elgsis ir situacijoje, sukėlusioje stresą. Žinoma, prieš taikydami šį metodą, pasitarkite su gydytoju, nes sergant kai kuriomis ligomis, draudžiama valgyti aštrų maistą.
kas dar ateityje. Tačiau, ko gero, jau tik skaitant ir įsivaizduojant procedūrą, ne vienam nugara nuėjo šiurpuliukas ir trumpam iš galvos „išdulkėjo“ problemos... Vadinasi, vien mintis apie tai yra veiksminga.
Raminanti namų aplinka
Šeimos psichologas
Ekstremalus valgymas
Beveik kiekvienuose namuose yra daug dalykų, kurie vargina nervų sistemą ir „prisideda“ prie streso intensyvumo. Triukšmas skatina stresą, todėl išjunkite
Gyvačių masažas
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Skaitymas – vienas iš geriausių streso mažinimo būdų.
Psichologė Laura Bratikaitė
16
2012/08
Kiekvienas iš mūsų galėtume lengvai išvardyti streso priežastis: konfliktai darbe, sveikatos problemos, nesutarimai su namiškiais, „plėšymasis“ tarp darbo ir namų, didelis gyvenimo tempas ir pan. Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dauguma žmonių sunkiais gyvenimo momentais tiesiog „guli lovoje ir nieko nedaro“, taip pat yra linkę gelbėtis destruktyviomis streso malšinimo priemonėmis – alkoholiu bei cigaretėmis. Iš pozityvių streso
valdymo būdų dažniausiai pasirenkami šie: bendravimas su draugais ir artimaisiais (43 proc.), dėmesio nukreipimas į meną: filmų žiūrėjimas (26 proc.), muzikos klausymas (19 proc.) ir knygų skaitymas (16 proc.). 13 proc. stengiasi sumažinti stresą užsiimdami hobiu, 12 proc. lepinasi kuo nors skaniu, 10 proc. guli vonioje ar pastovi po dušu, tiek pat procentų randa paguodą žaisdami su augintiniu, 8 proc. pasineria į internetą arba žaidžia
kompiuterinius žaidimus, 7 proc. keliauja į parduotuves apsipirkti, 5 proc. eina pasilinksminti (į koncertus, klubus, vakarėlius ir pan.). Tačiau ko imtis tuomet, kai negali gulėti lovoje ar sėdėti sudėjęs rankas? Jei nenori nuodyti kūno svaigalais ar tabaku? Ko griebtis, jei įprasti kovos su stresu metodai nepadeda?
Ši priemonė skirta stiprių nervų asmenims. Jie apdedami nenuodingomis gyvatėmis, kurios šliaužioja po visą kūną. Sunkesnės ir didesnės gyvatės parenkamos klientams, norintiems gilaus masažo, o mažesnės parenkamos tuomet, kai pageidaujama atpalaiduojamojo pojūčio. Anot išbandžiusių drąsuolių, seanso metu gyvatės oda neatrodo slidi ar bjauri, o kaip tik priešingai – sausa ir švelni. Kaip gyvatės gali padėti? Specialistai teigia, kad jų kūnas ir jo atliekami judesiai veikia atpalaiduojamai, todėl šis metodas dažnai naudojamas, siekiant sumažinti galvos ir raumenų skausmus. Tiesa, neteko girdėti, kad ši procedūra jau būtų atliekama Lietuvoje – vis-
radiją ir televizorių, nenaudokite jų kaip foninių garsų. Tvarkingai sudėti daiktai taip pat veikia teigiamai, todėl sutvar-
HERBASTRESS® – minčių ir jausmų harmonija 2012/08
17
Venkite patalpų su dirbtiniu apšvietimu, verčiau rinkitės gerai natūralia šviesa apšviestą kambarį.
Žandikaulio masažas
Stresas sukelia kūno raumenų įtampą, ypač žandikaulio srityje. Ne veltui susirūpinusio žmogaus veido išraiška skiriasi nuo atsipalaidavusio. Todėl žandikaulio masažas padeda atpalaiduoti raumenis, ir stresas gerokai sumažėja. Dėl patirto streso įtempti žandikaulio raumenys gali sukelti galvos skausmus. Savimasažas daromas keturiais rankos pirštais (nenaudojant nykščių) atliekant sukamuosius judesius, judant žandikauliu žemyn ir aukštyn ir palaipsniui didinant spaudimą.
Alaus vonios
Čekijoje yra alaus darykla, kurioje siūloma pasinerti į alaus vonias. Turistai kviečiami 20 minučių pasilepinti vonioje, pripiltoje 35ºC laipsnių alaus. Manoma, kad šiltas alus padeda pašalinti iš kūno toksinus, valo odą, atpalaiduoja raumenis, o alaus mielės suteikia kūnui vitaminų. Atpalaiduojamąjį poveikį sutei-
ar apsikabinimas. Kai kurios teorijos teigia, kad mažiau besimylinčios moterys yra depresiškesnės ir lengviau pasiduoda stresui negu gyvenančios pastovų ir santykinai intensyvų intymų gyvenimą.
Skalbinių lyginimas
kia apyniai, jau nuo seno žinomi kaip raminamųjų savybių turintys augalai.
Skaitymas
Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos Sasekso universiteto savanoriams pateikdavo stresą sukeliančias užduotis, o vėliau siūlė įvairias relaksacijos priemones. Gauti rezultatai parodė, kad muzikos klausymasis stresą sumažina 61 proc., puodelis arbatos ar kavos – 54 proc., pasivaikščiojimas – 42 proc., kompiuteriniai žaidimai tik 21 proc. Geriausiai stresą malšina skaitymas – 68 proc. Kad sunormalėtų pulsas ir atsipalaiduotų raumenys, reikėjo paskaityti tik 6 minutes! Tyrimo autorius Deividas Liusi mano, kad nesvarbu, kokia knyga bus skaitoma, svarbu, kad žmogų sudomintų turinys ir jis įsijaustų į veikėjų išgyvenimus, o tai padės pamiršti savas problemas.
Intymumas
Švelnus kūno lytėjimas stimuliuoja paviršines nervų galūnėles ir aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atgaivina streso metu išeikvotas organizmo sistemas ir grąžina ramybę. Taip pat intymumas skatina hormono oksitocino, reguliuojančio pasitikėjimo ir prisirišimo jausmus, gamybą. Oksitocino gamybą gali sužadinti paprastas prisilietimas
18
2012/08
Retai kam skalbinių lyginimas – malonus užsiėmimas, tačiau jis gana naudingas. Pasikartojantys judesiai pirmyn atgal – viena geriausių (ir naudingiausių) nusiraminimo priemonių, nes lyginimas panašus į meditaciją. Šių dienų žmogaus smegenis nuolat kamuoja įvairios mintys. Streso metu jos perkraunamos, dėl to kyla pulsas ir didėja kraujospūdis. Monotoniški ir lėti judesiai verčia mus nusiraminti ir susitelkti į tai, ką darome. Beje, yra ir daugiau buities darbų, kuriuos būtų galima laikyti terapiniais streso malšintojais.
Riksmas
Nuo neatmenamų laikų žmogus savo jausmus išreikšdavo rėkimu. Reikalas tas, kad rėkaujant keičiasi cheminė organizmo sudėtis. Šauksmai skatina endorfinų (natūralių nuskausminamųjų) gamybą, taip pat sukelia daug kitų neurocheminių procesų, mažinančių stresą. Galima šaukti miške, į pagalvę ar automobilyje. Egzistuoja netgi terapijos seansai, kurių metu žmonės grupėje po pusę valandos šaukia. Net ir 10 minučių šaukimas gali sumažinti įtampą. Tačiau būtina prisiminti, kad šiuo atveju tiesiog šaukiama, tas šauksmas neturi būti skirtas vyrui, vaikui ar šuniui. Egzistuoja netgi terapijos seansai, kurių metu žmonės grupėje po pusę valandos šaukia. Net ir 10 minučių šaukimas gali sumažinti įtampą.
Burbuliukų sprogdinimas
Kiekvienam vaikui labai patinka polietileninė plėvelė su burbuliukais, į kurią dažnai įpakuojama buitinė technika. Patinka tai, kad spaudžiami burbuliukai garsiai sproginėja. Suaugusiesiems vertėtų žinoti, kad toks užsiėmimas taip pat mažina įtampą. Internete net galima rasti tinklalapių, siūlančių virtualiai „sprogdinti burbuliukus“ ir taip nusiraminti (pvz., http://public.aregner.com/ bubblewrap.swf ).
Šeimos psichologas
Šeimos psichologas
kykite bent jau tas vietas, kurios yra matomos. Svarbu ir sienų spalva, pavyzdžiui, neryški žalia atpalaiduoja, o oranžinė – aktyvina. Nebūtina perdažyti sienas, pakaks ir paveikslo. Kilimai ir pagalvėlės taip pat suteikia jaukumo ir atpalaiduoja. Venkite būti patalpose su dirbtiniu apšvietimu, verčiau rinkitės gerai natūralia šviesa apšviestą kambarį. Tačiau miego metu kambaryje turi būti kuo tamsiau. Kuo tamsiau, tuo daugiau organizmas pagamina hormono melatonino, kuris atsakingas už „gerą“ miegą, todėl išneškite iš miegamojo visus naktį šviečiančius daiktus (laikrodžius ir pan.), būtinai užtraukite užuolaidas, kad gatvės apšvietimas netrikdytų jūsų miego.
Yra daug įvairių streso mažinimo būdų... Ir juos papildo nauji išmaningi, kūrybingi, net kartais visai netikėti pasiūlymai. Svarbu žinoti, kad norėdamas sau padėti kiekvienas ras būdą tai padaryti. Tereikia tik paieškoti. Psichologė Laura Bratikaitė www.seimospsichologas.lt Tel. 8 668 00 000
HERBASTRESS® yra natūralus augalinis kompleksas, su vitaminais B6 ir B12. Jis padeda geriau valdyti kasdienį stresą ir prisitaikyti prie intensyvaus šiuolaikinio gyvenimo ritmo.
www.herbastress.lt
HERBASTRESS® – minčių ir jausmų harmonija 2012/08
19
Svarbiausios jonizuoto šarminio vandens savybės:
K
aip vanduo susijęs su sveikata?
Vandens svarbos mūsų organizmui nuneigti neįmanoma – tai pagrindinė žmogaus kūno sudedamoji dalis. Vanduo dalyvauja gausybėje organizmo procesų: medžiagų apykaitos, fermentų, hormonų gamybos. Vanduo perneša iš ląstelės į ląstelę gyvybiškai reikalingas medžiagas, šalina medžiagų apykaitos procese susidariusias atliekas. Neabejotina, kad vanduo, jo kokybė yra labai svarbūs mūsų organizmui ir jo sveikatai. Vandenyje prasideda mūsų gyvybė. Net apie 70 proc. žmogaus kūno sudaro vanduo. Vadinasi, vanduo ir jo kokybė yra labai svarbi mūsų organizmui ir jo sveikatai.
Geriausias – artimiausių žmogaus organizmui savybių vanduo
Pasirinkimas rinkoje labai platus. Vieni geria paprastą vandentiekio, kiti į įvairią tarą išpilstytą, mineralinį, treti išvalytą įvairiais valymo filtrais. Dar kiti, užšaldę ir atitirpinę, pasigamina tirpsmo vandens. Kai kurie jį pagerina įdėję koralų miltelių. Visokie pasirinkimai sveikintini, bet svarbiausia yra vanduo. Koks vanduo mūsų organizmui geriausias? Atsakymas paprastas. Tas, kurio savybės artimiausios mūsų organizmui. Toks vanduo yra jonizuotas šarminis vanduo. Pasaulyje jonizuoto vandens
20
2012/08
nauda žmogaus organizmui pradėta tirti prieš kelis dešimtmečius. Čia neginčijamas lyderis yra Japonija. Šioje šalyje po dešimties metų tyrimo, jau 1966 m., Sveikatos ministerija patvirtino vandens jonizatorių kaip medicininį sveikatos gerinimo prietaisą. 1970-aisiais vandens jonizatoriai pradėti naudoti Pietų Korėjoje, o vėliau patvirtinti kaip medicininiai prietaisai. Pastaruoju metu Japonija, Pietų Korėja, Taivanis, JAV yra šios srities lyderiai ir pagrindiniai vandens jonizatorių, kurie parduodami visame pasaulyje, gamintojai. Tai yra puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys.
Teigiamas jonizuoto
šarminio vandens poveikis
Japonijos mokslininkai (H. Hayashi iš Vandens instituto ir M. Kawamura iš Kyowos medicinos klinikos) pateikė pirmuosius mokslinius tyrimus apie įvairialypį teigiamą šarminio vandens poveikį, kurie tęsiami nuo 1985 metų. Pastaruoju metu daugelio šalių mokslininkai – dr. Water Irlacher, dr. Karl H. Asenbaum (Vokietija), dr. Sang Wang, dr. Robert Yuang (JAV) – apie tai rašo savo straipsniuose ir knygose.
1) jonizuoto šarminio vandens šarmingumas (pH = 8,5–9,5) yra kur kas didesnis nei vandentiekio vandens (pH = 7,4). Tai stabdo organizmo rūgštėjimą ir padeda išvengti kai kurių susirgimų; 2) natūralus antioksidantas. Žmogaus kraujo oksidacinis-redukcinis potencialas yra apie 50 mV. Vandentiekio vandens ORP = + 150...+ 200 mV). Jonizuoto šarminio vandens ORP taip pat neigiamas, apie – 200 mV. Neigiama ORP reikšmė rodo, kad šarminiame vandenyje yra laisvųjų elektronų, kurie padeda neutralizuoti ypač žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Geriant šarminį vandenį, organizmas gauna daugiau laisvųjų elektronų, kuriuos prisijungia laisvieji radikalai. Šios šarminio vandens antioksidacinės savybės padeda apsaugoti sveikąsias ląsteles, stiprinti organizmo imuninę sistemą; 3) šarminio vandens molekulės yra susijungusios į gerokai mažesnius (5–6 molekulės) darinius nei paprasto geriamojo vandens (10–13 molekulių). Todėl šis vanduo iš karto pereina pro ląstelių membranas, lengviau prasiskverbia į audinius; 4) šarminio vandens paviršiaus įtempis beveik du kartus mažesnis nei vandentiekio ir artimas kraujo paviršiaus įtempiui. Toks vanduo yra takesnis (skystesnis) ir, patekęs į kraują, neleidžia jam tirštėti; 5) šarminiame vandenyje atsiduria vienintelis vandens molekulėje esantis deguonies atomas. Todėl geriant šį vandenį, į organizmą patenka daugiau deguonies. Vokiečių biochemikui Otui Varburgui (Otto Warburg) už darbus tiriant įvairių susirgimų priežastis 1931 m. buvo įteikta Nobelio premija. Knygoje „Kūno navikų metabolizmas“ („The Metabolism of Tumors in the Body“) mokslininkas teigia, kad pirminė daugelio ligų priežastis – deguonies stoka ląstelėse. (Daugiau žinių apie unikalias jonizuoto vandens savybes rasite knygoje „Jonizuotas vanduo – gyvenimas be ligų“.) Jonizuotas šarminis vanduo tinkamas gerti kasdien, gaminti maistą, ruošti kavą, arbatą.
Lietuvos įmonė „Burbuliukas“ 17-tus metus gamina sertifikuotus ir patentuotus vandens jonizatorius ir jais aprūpina visą Europą. Tai vienintelė įmonė Vakarų Europoje, gaminanti originalios konstrukcijos keleto modifikacijų vandens jonizatorius. Naudojant buitinius vandens jonizatorius PTV ar aQuator, vienu metu gaunamas jonizuotas šarminis ir jonizuotas rūgštinis vanduo. Taip pat prietaisu galima pagaminti įvairios koncentracijos sidabringą vandenį. Investicija į prietaisą yra vienkartinė, o prietaisas tarnauja visą gyvenimą.
Daugiau informacijos www.burbuliukas.lt arba tel. 8 610 68 863 Visiems. užsukusiems į įmonės parduotuves–salonus, bus suteikta informacija ir pasiūlytas asmeninius poreikius tenkinantis vandens jonizatorius. Vilniuje: Parduotuvė-salonas „Burbuliukas“. Ukmergės g. 369, P. C. „Big“ pirmas aukštas. Tel. 8 699 20866, įmonės atstovo Vilniaus regione tel. 8 611 14687.
Europoje populiarėjantys įmonės „Burbuliukas“ jonizatoriai
Kaune: Parduotuvė-salonas „Burbuliukas“. Pramonės pr. 16, prekybos miestelis „Urmas“, Vakarinė galerija. Prekybos paviljonas – žaliasis traukinio vagonas Nr. 10. Tel. 8 699 13284.
Klaipėdoje: Galinio pylimo g. 13–1. Tel. 8 685 76525, 8 676 33511. Šiauliuose: Įmonės „Burbuliukas“ filialas parduotuvė-salonas. Tilžės g. 139. Tel. 8 640 46640 Panevėžyje: Įmonė „Burbuliukas“. Zikaro g. 1–2. Tel. 8 45 448329, mob. tel. 8 655 38445.
2012/08
21
asaros gėrybėse natūralūs vitaminai
Vasara – uogų metas. Jose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą. Uogose taip pat gausu vitaminų, didinančių organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. Antioksidantai – biologiškai aktyvios medžiagos, būtinos mūsų mitybai. Jie apsaugo mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantų turintis maistas, taigi ir uogos, gali apsaugoti nuo daugelio negalavimų – piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų, pristabdyti senėjimo procesus. Uogos – nekaloringas maisto produktas, 100 gramų yra apie 40 kilokalorijų. Šviežių uogų per dieną reikėtų suvartoti panašiai tiek, kiek ir vaisių – apie 300– 400 gramų. Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti, pavyzdžiui, spanguolių nederėtų persivalgyti tiems, kurių didesnis skrandžio rūgštingumas, o cukriniu diabetu sergantiesiems – vynuogių. Geriausia uogas valgyti šviežias, tačiau galima ir šaldytas, džiovintas. Verdant uogienes, pridedama cukraus, uogos apdorojamos termiškai, todėl jų maistingumas gerokai sumažėja.
Spanguolėse gausu C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies ir cinko. Jos turi tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekcinį poveikį virškinamajam traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai – kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.
Parengė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė
Juodieji serbentai turi daug C, A vitaminų, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio ir fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka sergantiems cukriniu diabetu. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.
22
2012/08
Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Jos turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.
Sveikata iš gamtos
V
Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo ir kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Šios uogos taip pat padeda įveikti senėjimą. Mėlynėse esantys pektinai padeda prie greičiau šalinti iš organizmo toksinus. Rekomenduojama valgyti mėlynes, sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicina netgi pataria gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.
Agrastai turi daug vitaminų C, A, E, kalio, magnio ir fosforo. Jie stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo vartojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų – stiprių antioksidantų, naudingų sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingųjų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.
2012/08
23
Atkelta iš 7 psl.
Virė košę vaikai atsilošę
Perlinių kruopų košė – sportininkams
Būtent sportininkams galima dedikuoti šių kruopų košes, nes jose dukart daugiau fosforo negu kitose košėse. Fosforas būtinas normaliai medžiagų apykaitai ir gerai protinei veiklai bei aprūpina raumenis energija, kuri ypač reikalinga daug sportuojantiems ir fiziškai dirbantiems žmonėms. Fosforas yra viena svarbiausių kaulų ir dantų medžiaga. Perlinės kruopos (stambios poliruotos miežių kruopos) – tai baltymų ir baltymingo glitimo sandėlis. Paruošti perlines kruopas reikia daugiau laiko negu kitas košes: ji verdama apie 1,5 valandos. Prieš tai 3 valandas kruopas galima pamirkyti. Kad būtų skaniau, patartina pertrinti per metalinį sietą, kad atsisijotų akuotai. Į gautą masę įpilama truputį su varške sumaišyto pieno ir viskas gerai išplakama. Košė pagardinama trupučiu druskos. Perlinių kruopų košė valgoma iškart, atšalusi ji paprasčiausiai nebeskani.
Ryžiai – kasdieninei mitybai
Dėl didelio maistingumo ir gero pasisavinimo ryžių košė puikiai tinka kasdieninei mitybai. Kruopose yra apie 75 proc. angliavandenių, 7,7 proc. baltymų, 0,4 proc. riebalų, 2,2 proc. ląstelienos, 0,5 proc. pelenų, 14 proc. vandens. Ryžiai, kaip ir kitos kruopos, turi daug B grupės vitaminų, vitamino E (apsaugan-
čio nuo senėjimo) ir mikroelementų: geležies, cinko, magnio, kalio, kalcio. Šios košės tinka ūmiems skrandžio ir žarnyno sutrikimams gydyti, puikiai tinka pagyvenusiems žmonėms. Mažiau jos reikėtų vartoti nutukusiems ir sergantiems vidurių užkietėjimu. Naudingiausiais laikomi rudieji ryžiai, nuo kurių apdorojimo metu pašalinamas tik lukštas, o apvalkalas, kuriame susikaupę dauguma vitaminų, paliekamas.
Kaip verdami ryžiai
Rytuose ryžiai verdami pagal tikslią schemą: santykis – 200 g ryžių, 300 g vandens; pilama į verdantį vandenį; uždengiama sandariu dangčiu be jokio plyšio garams, netgi prispaudžiama kokiu svoriu. Virimo laikas – tiksliai 12 minčių; pirmąsias 3 minutes verdama ant stiprios ugnies, 7 minutes – ant vidutinės, likusias – ant silpnos ugnies. Išvirusi košė neatidengiama, ant viryklės paliekama dar 12 minučių. Paskui galima dėti 25–30 g sviesto, šiek tiek pasūdyti ir maišyti vienodais sukamaisiais judesiais (bet ne maigyti tarsi gabaliukus). Pabandę taip išvirti apvaliagrūdžius ryžius įsitikinsite, kad tokios košės tikrai verta paragauti!
Manų košė
Manų košė, nors ir neturi daug vitaminų, nes gaminama iš išvalytų kviečių, yra lengvai virškinama. Ji rekomenduojama turintiems skrandžio ir žarnyno problemų. Šią košę reikia virti piene pagal tokias proporcijas: pusei litro pieno 100–120–150 ml manų kruopų (arba litrui pieno 300 ml manų kruopų). Į užvirintą pieną kruopas pilti per sietą, kad jos nesuliptų, ir pavirti 1–2 minutes visą laiką intensyviai maišant. Paskui uždengti sandariu dangčiu ir leisti pastovėti 10–15 minučių, kad košė išbrinktų. Manų košę galima paskaninti šviežiai trintomis uogomis, uogienėmis, cinamonu ir kitais pagardais.
24
2012/08
2012/08
25
to laikų, nes juose gausu karotenų, fitosterolių ir polifenolių. – Medetkas galima vartoti esant virškinimo trakto uždegimams, gastritui, dvylikapirštės žarnos opoms. Padeda nuo tulžies pūslės ir kepenų negalavimų, tinka sutrikus virškinimui, sunegalavus šlapimo pūslei. • Medetkų preparatai gali mažinti menstruacijų skausmus ir jas normalizuoti. • Kadangi medetkos turi ir priešgrybelinį poveikį, todėl gali būti vartojamos išoriškai, ir į vidų.
ropoliomedetkų aliejus
„Procalend“
Propolis, arba bičių pikis, yra vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Jam būdingas stiprus antibakterinis, antivirusinis, priešuždegiminis poveikis, jis skatina žaizdų, opų gijimą, stiprina imunitetą. Jis naikina bakterijas ir virusus, mažina ir stabdo uždegimą, slopina skausmą, didina organizmo atsparumą. Net ir ilgiau vartojant propolio preparatus, neatsiranda atsparių mikroorganizmų formų, be to, jis nesukelia pašalinio poveikio kaip cheminiai antibiotikai.
Medetkos liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje medetkos vartojamos ne tik išoriškai – ilgai negyjančioms žaizdoms, nudegimams, nušalimams, išbėrimams,
26
2012/08
gleivinės uždegimams gydyti, bet ir faringitų, dermatitų, furunkulų, inkštirų, gerklės ligų, parodontozės atvejais. Kadangi medetkos mažina uždegimus, jos tinka esant nedideliems fiziniams pažeidimams ar infekcijoms, nubrozdinimams ar silpnai kraujuojančioms žaizdelėms, lėtai gyjančioms žaizdoms ar opoms, nestipriai nudegus ar nusiplikinus. Medetkų žiedai stimuliuoja kolageno sintezę, kuris veiksmingas nuo raukšlių, padeda odai ilgai išlikti gaiviai, saugo nuo išsausėjimo ilgai būnant saulėje ir mažina senėjimo požymius bei raukšles. Nuolat vartojami medetkų preparatai, paruošti aliejaus pagrindu, gali mažinti odos suplonėjimą ir sausumą. Šios medetkų žiedų savybės žinomos jau nuo senovės Egip-
Kalbant apie propolio ir medetkų preparatus, būtina paminėti ir tai, kad vienas svarbiausių vaistinių medžiagų gamybos principų – papildymas ir sustiprinimas. Seniai žinoma, kad tam tikros medžiagos, vartojamos kartu, sustiprina viena kitos gydomąjį poveikį. Tam tikslui ir gaminami įvairūs sudėtiniai preparatai. Nuolat vartojami medetkų preparatai, paruošti aliejaus pagrindu, gali mažinti odos suplonėjimą ir sausumą.
Propolio ir medetkų aliejų „PROCALEND“ galima vartoti dvejopai: • išoriškai – ilgai negyjančių žaizdų, nudegimų, nušalimų, išbėrimų, gleivinės uždegimų, taip pat faringitų, dermatitų, furunkulų, gerklės ligų, parodontozės atvejais; • į vidų – esant skrandžio, kepenų, tulžies problemoms ir kaip stiprią antibakterinę priemonę. Jo sudėtyje esantis propolis ir medetkos dar veiksmingiau slopina uždegimą bei malšina skausmą.
Saikingai vartojamos bulvės – visavertei mitybai Pasak docentės Ksaveros Vaištarienės, „bulves reikėtų valgyti saikingai ir stebėti, kaip jaučiatės jų pavalgę. Jei ima miegas, trūksta energijos, vadinasi, to maisto reikėtų vengti. Kenkia ne tiek bulvės, kiek jų patiekalų paskaninimai: grietinė, spirgučiai, padažai.“ Senovėje bulvėmis gydydavo kvėpavimo ir virškinimo organų, odos ligas, nudegimus ir nušalimus (ant pažeistos vietos buvo dedami bulvių tarkių „paplotėliai“) tuberkuliozę, iš bulvių buvo daromos netgi žvakutės hemorojui gydyti. Šiandien bulvės naudingos tuo, kad jose yra apie 18 proc. angliavandenių ir 2 proc. baltymų. 1 kg bulvių turi 800–1000 kcal, tai yra kelis kartus daugiau negu kitos daržovės. Apie 75–80 proc. šviežio gumbo sudaro vanduo. „Sausos medžiagos“ pagrindas – krakmolas. Jo bulvėse randama apie 18
proc. Bulvėse yra vitaminų B2, B6, B9, PP, K, E, U, bet svarbiausia – tai didelis vitamino C kiekis. Suvalgęs 200 g bulvių, žmogus gauna pusę kasdienės šio vitamino normos. Taip pat ši daržovė yra geras įvairių mineralų (kalio, fosforo, kalcio, geležies, magnio), organinių rūgščių ir karoteno – pigmento, kuris aprūpina organizmą vitaminu A, – šaltinis. Tačiau, kuo ilgiau bulvės laikomos, tuo jose mažėja vitaminų kiekis, kuris priklauso ir nuo bulvių veislės, klimato, dirvožemio, bulvių subrendimo, laikymo sąlygų ir kt. veiksnių.
Populiariausias gydymo bulvėmis būdas – šviežių sulčių vartojimas. Šviežios nevirtų bulvių sultys, vartojamos prieš valgį, gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, gastritą (kai padidėjęs rūgštingumas) arba užkietėjusius vidurius. Geriama po pusę stiklinės sulčių 2–3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Bulvių sultys – tai puiki organizmą stiprinanti priemonė, naudinga gydant nervinius sutrikimus. Sultyse esančios kalio druskos yra gera priemonė, šalinanti iš organizmo šlakus. Kalis normalizuoja širdies raumens funkciją, todėl bulvės yra puikus vaistas širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms gydyti.
Sveikata iš daržo
P
Propolio ir medetkų preparatai
Bulvių sultys organizmui stiprinti
Kada bulvės pavojingos
Reikia žinoti, kad, be daugybės naudingų medžiagų, šiose daržovėse yra ir žmogui mirtinai pavojingos medžiagos – toksinio glikoalkaloido solanino. 0,2 g šios medžiagos daugeliui žmonių yra mirtina dozė, bet paprastai bulvėje šių nuodų būna žymiai mažiau, todėl sveikatai jie neturi jokio poveikio. Reikėtų vengti vartoti pažaliavusių ar sudygusių gumbų – juose solanino yra daugiau. Tad senų peržiemojusių bulvių maistui vartoti nerekomenduojama, ypač nėščioms moterims ir vaikams. Nepamirškite, kad visavertėje mityboje turi būti kuo įvairesnių maisto produktų, todėl ir bulvių patiekalus būtina kaitalioti su kitu augaliniu maistu.
Trumpai virtos garuose ir su lupenomis 100 gramų bulvių per dieną pakanka normaliai visavertei mitybai, tačiau reikia nepamiršti, kad svarbiausia, kokiu būdu jos paruoštos. Pavyzdžiui, keptos bulvės yra netgi kenksmingos, nes kepant aliejuje bulvės gumbas praranda daugiausia naudingų medžiagų, tokiose bulvėse kaupiasi kancerogeninės medžiagos – pirmiausia akrilamidas. Todėl bulves geriausia virti (kuo trumpiau verdamos, tuo daugiau išsaugo naudingų medžiagų) garuose ir su lupenomis, nes jų odelėje yra daug naudingų medžiagų, fermentų, padedančių organizmui pasisavinti krakmolą. 2012/08
27
cholesteroliui mažinti Vilniaus dietologijos centras, Pušyno kelias 23, Vilnius Reg. tel.: 8- 659-23416 el.p. info@dietoscentras.lt www.dietoscentras.lt
Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė
Išanalizavus 25 mokslines studijas, atliktas 7 šalyse, dalyvaujant 583 žmonėms (vyrams ir moterims, turintiems normalų ir padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat, nevartojusiems cholesterolį mažinančių vaistų), paaiškėjo, jog lipidų kiekį mažinantis poveikis buvo akivaizdus asmenims, turintiems daug trigliceridų kraujyje, riešutų vartojimas turėjo didelį teigiamą poveikį DTL („gerajam“) cholesteroliui ir trigliceridų kiekiui kraujyje. Riešutai tinka kaip Cholesterolį mažinantis riešutų poveikis užkandis, taip pat su buvo ryškesnis asmenims, turintiems dausalotomis, vaisiais, giau MTL („blogojo“) cholesterolio arba jogurtu ir sausais mažesnį kūno masės indeksą (KMI). dribsniais.
Naudingi širdžiai Naujausi duomenys, paskelbti „Archives of Internal Medicine“ rodo, kad riešutai ypač reikalingi norint kuo ilgiau išlaikyti sveiką širdį. Išsamios klinikinės studijos duomenimis, riešutų vartojimas gali sumažinti koronarinių širdies ligų (KŠL) riziką. Vidutiniškai suvartojant 67 g riešutų per dieną, bendrojo cholesterolio, MTL („blogojo“) cholesterolio, MTL/ DTL („gerojo“) cholesterolio santykis ir bendro cholesterolio/DTL santykis, atitinkamai sumažėja 5,1 proc., 7,4 proc., 8,3 proc. ir 5,6 proc. Pastebėta, jog įvairios riešutų rūšys ir minėtas jų kiekis per parą turėjo panašų poveikį kraujo lipidams. Ši analizė įrodo, jog reguliarus riešutų vartojimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį ir pagerinti kitus riebalų rodiklius. Sumažėja išeminės širdies ligos rizika, pagerėja endotelio funkcija, sumažėja oksidacinis stresas.
Įsiutote? Skaičiavimas iki 10 –
blogiausias dalykas, kokį tik galima pasirinkti
Foto Jo McCulty
Visavertei mitybai
iešutai –
Profesorius Bredas Bušmanas (Brad Bushman) Apėmus įsiūčiui, skaičiavimas iki dešimties (mėginant nusiraminti) viską gali tik dar labiau pabloginti. Testų, kuriuos atliko į stresinę situaciją pakliuvę studentai, rezultatai rodo, jog sprendimas skirti laiko „susivokti“ supykusį žmogų tik dar labiau įsiutina. Tokioje situacijoje galvoti apie savo emocijas yra blogiausia iš visų alternatyvų, tvirtina Ohajo valstijos (JAV) mokslininkai. „Supykus blogiausia, ko žmonės įprastai griebiasi, yra mėginti „susitelkti“ į nuoskaudą, pykčio emocijas ir jas suprasti, – tvirtina Ohajo valstijos universiteto komunikacijos ir psicho-
logijos profesorius Bredas Bušmanas (Brad Bushman). – Jei tam skirsite pernelyg daug dėmesio, sulauksite „atatrankos“ efekto, t. y. jūsų agresija tik dar labiau sustiprės. Toks veiksmas ne nukenksmina sąmonėje įsismarkavusias agresyvias mintis ir emocijas, o jas tik suintensyvina, t. y. padidina agresyvių veiksmų tikimybę.“ B. Bušmanas, eksperimentuodamas su studentais, kuriuos į stresinę situaciją „įvarydavo“ jų veiklą grubiai pertraukianti vidinė ryšio sistema, priėjo prie išvados, kad tokiu atveju geriausias „receptas“ – mėginimas pažvelgti į save iš šalies. Žmonėms derėtų apsvarstyti savo problemas, tačiau žvelgiant į jas iš šalies, iš aukštai. Tyrėjai tokią strategiją vadina „nutolimu, atitolimu“ (angl. self-distancing). Pasirodo, toks triukas veiksmingesnis net ir už mėginimus įsivaizduoti kažką ramaus. Tyrimo rezultatus aprašančios publikacijos pagrindinis autorius, Ohajo valstijos universiteto psichologijos studentas Dominikas Miškovskis (Dominik Mischkowski) tvirtina, jog raminamų dalykų įsivaizdavimas duoda trumpalaikį efektą, tačiau pyktis vėliau vis tiek atsinaujina. „O štai atitolimo veiksmas iš tiesų padeda, net ir iškart po provokacijos – tai yra galinga priemonė, kurią
„Įsijautus į pyktį, jis tik dar labiau sustiprėja, ir žmogus tampa dar agresyvesnis“, – tvirtina B. Bušmanas. Eksperimentas buvo vykdomas dviejose grupėse. Pirmojoje dalyvavo 94 koledžo studentai. Jiems buvo paaiškinta, kad jie dalyvauja tyrime, kurio metu ketinama išsiaiškinti, kaip muzika veikia problemų sprendimą ir emocijas. Studentų buvo paprašyta klausytis klasikinės muzikos fragmento ir tuo pat metu mėginti išspręsti 14 sudėtingų anagramų (pateiktų raidžių grupės sudėliojimas į prasmingą žodį). Kiekvienai anagramai buvo skirta tik po 7 sekundes. Per tą laiką tiriamieji privalėjo ne tik išspręsti anagramą, bet ir vidinio ryšio kanalu bendrauti su eksperimentuotoju. Eksperimento tikslas – išvesti tiriamuosius iš kantrybės ir išprovokuoti jų pyktį. Tai eksperimentuotojai darydavo nuolat pertraukdami užduotis sprendžiančius studentus, į vidinio ryšio sistemos mikrofoną kalbėdami garsiau ir galiausiai tiriamiesiems išrėždami: „Klausykite, aš jums kartoju jau trečią kartą! Gal malonėtumėte laikytis tyrimo instrukcijų? Prašyčiau kalbėti garsiau!“ Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tie studentai, kurie ištikti streso taikė atitolimo veiksmą, jautė mažesnį pyktį negu antrosios (kontrolinės) grupės tiriamieji, pyktį malšinę kitokiais būdais. „Daugelis tiki, kad leidžiant pykčiui įsisiūbuoti, pavyks sulaukti vadinamojo „katarsio“ efekto, kuomet palengvėja vien todėl, jog emocijai leidžiama „išsilieti“. Tačiau įpykus taip nebūna. Įsijautus į pyktį, jis tik dar labiau sustiprėja, ir žmogus tampa gerokai agresyvesnis“, – tvirtina B. Bušmanas.
Pasaulio įvairenybės
R
rekomenduojame taikyti visiems, kuriuos apėmė pyktis ar įsiūtis, – teigia D. Miškovskis. – Svarbiausia – neįsijausti į kylantį pyktį, pažvelgti į situaciją nuosaikiau, iš tam tikros perspektyvos. Reikia mėginti įsivaizduoti, jog į stresinę situaciją ir nirštantį save žvelgiate ant sienos tupinčios musės akimis.“
Parengė www.technologijos.lt
28
2012/08
HERBASTRESS® – minčių ir jausmų harmonija
2012/08
29
Su šypsena
Suraskite 10 skirtumų
Smagioji medicina
Žvejys pagavo auksinę žuvelę. Ši sako: – Aš galiu išpildyti tris tavo norus, bet tai, ko panorėsi, bus tris kartus daugiau tavo priešui. Žvejys: – Noriu turėti daug pinigų, daug vilų ir mikroinfarktą. Vilkas su zuikiu neša spintą į devintą aukštą. Vilkas ir sako: – Zuiki, nubėk pažiūrėti, kiek aukštų liko. Grįžęs zuikis sako: – Turiu dvi žinias: gera ta, kad liko vienas aukštas, o bloga – supainiojom laiptines... Žmona ruošiasi kepti kiaušinienę. Grįžta namo vyras ir pradeda: – Daugiau aliejaus! Aliejaus, sakau, pridegs! Apversk, apversk, sakau! Ar išprotėjai? Dieve! Druskos, druskos... Žmona susinervinusi jį nutraukia: – Negi manai, kad aš nemoku kepti kiaušinienės? Vyras: – Aš tik noriu, kad suprastum, kaip man reikia vairuoti, kai tu sėdi šalia. 1. Jungdami, kaip paveikslėlyje nurodyta, raides, sudarykite žodį. Raktas: šokinėjama žemyn (10 raidžių).
2. Kuris iš toliau pateiktų žodžių yra priešingas savo reikšme žodžiui nekultūringas? tvarkingas, neskubus, sumanus, civilizuotas, nedoras, nuovokus
3. Kas bendro sieja žemiau išvardytus žodžius? pikčiurna, akistata, kilniaširdis, kaklaskarė, barzdaskutys
2012/08
Atsakymai: 1. Tramplinas 2. Civilizuotas 3. Visuose žodžiuose yra kūno dalį reiškiantis žodis: čiurna, akis, širdis, kaklas, barzda.
30
Krenta nuo stogo suvalkietis ir rėkia: – Motin, man šiandien pietų negamink, pavalgysiu ligoninėje! Žmona atsiliepia: – Tėvai tik krisdamas taikyk ant galvos, kad kelnių nesuplėšytum!
Atsakymas:
Vertikaliai: 2. Smegenų operacija, kurios metu pažeidžiamos smegenų kaktinės skiltys. 5. Antrasis pagal dydį žemynas. 6. Lėtinis epizodinis galvos skausmas. 7. Geltonai žydinti vaistažolė, kitaip dar vadinama karpažole. 9. Dykuma Šiaurės Afrikoje. 10. Taukmedis kitaip. 12. Žydintis medis. 15. Vaistinis augalas, dar vadinamas kibišu. 17. Senovės graikų mitologijoje viršutinis skaidriausias oro sluoksnis, dievų buveinė.
Horizontaliai: 1. Daržovė, kitaip dar vadinama šparagu. 3. Debesų rūšis. 4. Vidurinė vaivorykštės spalva. 8. Liga, kuriai būdingas ilgalaikis padidėjęs arterinis kraujospūdis. 11. Liga, kurios metu inkstų geldelėje susidaro akmenys. 13. Mentė su kotu duonai šauti į krosnį. 14. Būklė, priešinga hipertonijai. 16. Austrijos sostinė. 18. Daugiametis žolinis augalas, kurio rūgštūs lapai valgomi.
Liepos numerio kryžiažodį teisingai išsprendė ir kosmetikos rinkinius pelnė: Birutė (pavardės nenurodė), Birutė Simonavičiūtė, Asta Alšauskienė, Asta Šakienė ir Giedrė Kontrimavičienė. Liepos numerio kryžiažodžio atsakymas: enzimai.
Teisingą atsakymą siųskite el. adresu: agne@reklamoslangas.lt Pirmiesiems penkiems skaitytojams, atsiuntusiems teisingą kryžiažodžio atsakymą, įteiksime: LUMENE akių makiažo valiklis – daugiau kaip 80 proc. natūralus, be parabenų, kvapiklių, dažiklių, parafino, silikono, etilo alkoholio. „Blueberry Volume Brilliant Black “ – 83 proc. natūralus, be parabenų, alkoholio. Tai blakstienų tušas, suteikiantis ypatingą apimtį ir juodą spalvą.
2012/08
31
Astrologinis sveikatos langas
Astrologinis sveikatos langas į rugpjūtį ir rugsėjį Rugpjūčio 13 (nuo 11:28), 14, 15 (iki 21:05) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Vartokite kuo daugiau skysčių. Palankios dienos kaulų, kelio sąnarių, žandikaulių ir viršutinių dantų gydymui, akmenų ir šlakų šalinimo procedūroms. Taip pat tinka šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Rugpjūčio 15 (nuo 21:05), 16, 17, 18 (iki 03:33) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, šalinti druskų nuosėdas, kojų blauzdas, akių ligas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtina didelių fizinių ir emocinių krūvių. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas. Rugpjūčio 18 (nuo 03:33), 19, 20 (iki 07:45) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių.Tinka gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis. Rugpjūčio 20 (nuo 07:45), 21, 22 (iki 10:54) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lytiniai organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą, taip pat ir dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Rugpjūčio 22 (nuo 10:54), 23, 24 (iki 13:50) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, kaklo sritį, skydliaukę,
2
2012/08
stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje. Rugpjūčio 24 (nuo 13:50), 25, 26 (iki 16:58) Mėnulis Šaulio ženkle. Nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujospūdžio. Taip pat nepalankus metas kraujo donorų procedūroms. Saugokite stuburą nuo didelių fizinių krūvių. Šiomis dienomis reikėtų vengti sunkaus maisto. Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas. Rugpjūčio 26 (nuo 16:58), 27, 28 (iki 20:38) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, šalinti druskų nuosėdų, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, diafragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Susikaupusias druskas puikiai šalins masažai, vandens procedūros. Rugpjūčio 28 (nuo 20:38), 29, 30, 31 (iki 01:31) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas) – tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką. Rugpjūčio 31 (nuo 01:31), rugsėjo 1, 2 (iki 08:37) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai. Padidėja odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė. Venkite pedikiūro ir manikiūro. Šiomis dienomis labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas.
Astrologė Daiva Juknelienė
Rugsėjo 2 (nuo 08:37), 3, 4 (iki 18:41) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, juosmens sritį. Nerekomenduojamos kosmetinės veido procedūros, ypač veido valymas. Rugsėjo 4 (nuo 18:41), 5, 6, 7 (iki 07:10) Mėnulis Jaučio ženkle. Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo.Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas laikas kosmetinėms veido procedūroms. Rugsėjo 7 (nuo 07:10), 8, 9 (iki 19:49) Mėnulis Dvynių ženkle. Tinkamas metas gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujospūdį. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke. Rugsėjo 9 (nuo 19:49), 10, 11, 12 (iki 06:01) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Vartokite kuo daugiau skysčių. Palankios dienos kaulų, kelio sąnarių, žandikaulių ir viršutinių dantų gydymui, tinka akmenų ir šlakų šalinimo procedūros. Taip pat galima šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Rugsėjo 12 (nuo 06:01), 13, 14 (iki 12:30) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetatycinę nervų sistemą, šalinti Daivos druskų Juknelienės nuosėdas, kojų blauzdas, akių astrologinių konsultacijų ligas. Šiomis dienomisregistracija jautri širdis, tel. +370 683 05151;rezginys. el. p. nugara, saulės Vengtina astrohoroskopai@gmail.com didelių fizinių ir emocinių krūvių. Nesušalkite nugaros, nekilnokite didelių sunkumų – galimas radikulitas.