Sveikatos langas 2013 Birželis by Sveikatos Langas

Sveikatos langas 2013 birželis

Nemokamas mėnesinis žurnalas

ISSN 2029-2333

Sveikatos langas Gintaras Karosas. Siena

Mielieji skaitytojai, Vasara – toks margaspalvis metas, kad belieka juo tik džiaugtis.

EUROPOS CENTRO MUZIEJUS

EUROPOS PARKAS − gamtą ir meną jungiantis ir Europos centrą įprasminantis muziejus. Romantiškas ir nepakartojamas, pilnas paslapties ir atradimų džiaugsmo. Britų dienraščio „The Independent“ įtrauktas į įspūdingiausių pasaulio muziejų penkiasdešimtuką. Tarptautinio kelionių albumo „Destination Art“ pripažintas unikaliausia Lietuvos vieta, dėl kurios verta aplankyti mūsų šalį. Čia eksponuojama daugiau kaip šimtas dailės kūrinių. Europos parką 1991 m. įkūrė skulptorius Gintaras Karosas. Muziejaus po atviru dangumi plotas – 55 hektarai. Parko įkūrėjas yra ir specialiai meno kūriniams formuojamo kraštovaizdžio, architektūros ir daugelio dailės kūrinių autorius. Televizorių skulptūra, vienintelė tokia pasaulyje, judančios ir siūbuojančios skulptūros, ranka paliečiamas Europos centras, stulbinantys lietuvių ir užsienio menininkų kūriniai – Europos parke pateksite į nuostabių fantazijų pasaulį. Parkas įsikūręs 19 km nuo Vilniaus centro. Važiuoti reikia Žaliųjų ežerų kryptimi ir sekti kelio nuorodas į Europos parką. Iš Vilniaus į parką galima atvykti 146-tu autobusu iš Žalgirio stotelės. Mėgautis gamta galima ir muziejuje įsikūrusiame restorane

Cristina Biaggi. Lizdas

Šiame numeryje landšafto architektė Elena Voverienė supažindina su rytietiškaisiais sodais, pasakoja, kuo jie gali būti naudingi sveikatai. Vaistininkė Alisa Palavenienė pateikia naudingų patarimų kenčiantiems nuo hemorojaus. Šeimos psichologė Laura Batikaitė-Čekanauskienė primena tėvams, kaip turiningai suplanuoti vaikų atostogas. Rasite vasaros patiekalų receptų, sužinosite, kaip tinkamai laikytis rankų higienos, kaip saugotis žaibo bei kuo naudingi pomidorai. Gražių Jums vasaros akimirkų ir pačio geriausio poilsio.

Dennis Oppenheim. Gerianti struktūra su inksto formos baseinu Sol LeWitt. Dvigubo negatyvo piramidė

„Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko, Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“, A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius.

Dennis Oppenheim. Krėslas baseinas

Europos parko adresas: Joneikiškių k., 15148 Vilniaus r. Tel./faks. (8 5) 2377 077

www.europosparkas.lt

www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.

Šiame numeryje

Liaudies pastebėjimai apie vasarą – 1 psl. Būti sodininku ar būti laimingam – labai artimos sąvokos“ – 2 psl. Skaidulų kiekis maisto produktuose – 4 psl. Vaistiniai augalai – nuo diabeto – 5 psl. Kuo skundėsi Napoleonas Bonapartas? – 6 psl. Vasaros gėrybėse natūralūs vitaminai

– 10 psl.

Šeimos psichologas

– 12 psl.

Siūlo mokamą metinę vaiko sveikatos priežiūros programą – 14 psl. Eukaliptas sveikatai

– 15 psl.

Jei vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas – 16 psl. Saugus laisvalaikis Pomidorų nauda sveikatai

– 18 psl.

– 20 psl.

Vasaros skanėstas – braškės – 22 psl. Bičių produktai

– 24 psl.

Nuo kokių ligų saugo rankų higiena? – 26 psl. Sveikatos kodas

– 28 psl.

Pasaulio įvairenybės

– 29 psl.

Linksmasis kampelis – 30 psl Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

Liaudies pastebėjimai apie vasarą • Lyjant šliaužioja sliekai – galima laukti ilgo lietaus. • Jeigu pievose skruzdės neša aukštus lizdus – bus lietinga vasara. • Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš saulę, tai galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šilto oro, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, tai po dviejų dienų galima tikėtis lietaus. • Balti debesys žemės nedrėkina. • Auksinis dangus po saulėlydžio – bus geras oras. • Jei į kalną eidamas jauti šiltesnį orą – bus giedra. • Jei rugys pradeda žydėti iš vidurio – vasara bus lietinga, jei iš apačios – ruduo bus lietingas. • Prieš lietų: rasoja lašiniai; patamsėja upės vanduo; šuo žolę ėda; žiogai vakarais negriežia; oras padūmavęs; žuvys nardo, krosnis nebetraukia; akmuo rasoja; druska drėksta, vištos smėlyje „maudosi“; rytą žolė sausa. • Jei žvirbliai maudosi dulkėse – bus lietaus. • Uodų spiečiai žada gerą orą. • Daugybė uodų – bus geras agurkų derlius. • Jei vasara lietinga, žiemą bus daug sniego. • Vasarą giedrą pranašauja: didelė rasa; rausvas saulėlydis. • Prieš sausrą bitės piktesnės. • Jei musės piktos – lauk lietaus. • Jei šuo ant žemės voliojasi – bus vėjo. • Pietuose laumės juosta būna prieš didelę pagadą.

– 31 psl.

– 32 psl.

2013/6

Kitoks sodas

B „

ūti sodininku ar būti laimingam – labai artimos sąvokos“, –

teigia galerijos „Bambukų sodai“ įkūrėja architektė Elena Voverienė, septynerius metus gyvenusi Kinijoje ir studijavusi rytietiškuosius menus. Šiandien Elena kuria ramybės oazes – sodus, interjerą Lietuvoje ir užsienyje, taip pat moko tai perkelti ant popieriaus lapo – tapybos paslapčių. Ką Kinijoje reiškia būti sodininku? Būti sodininku Kinijoje reiškia būti Žmogumi iš didžiosios raidės. Vis prisimenu istoriją apie paskutiniojo kinų imperatoriaus Piu Ji transformaciją į tikrąjį Žmogų: kai Kinjoje buvo panaikinta monarchija ir valdžią po kurio laiko šalyje paėmė komunistai, imperatorius nebuvo sušaudytas (kaip caras Rusijoje). Jam teko

2013/6

patirti paprasto žmogaus dalią ir galiausiai paskutines dienas jis praleido dirbdamas paprastu sodininku. Kokiais pagrindiniais dėsniais vadovaujatės kurdama namų ir sodo aplinką? Pagrindinis tokių sodų ar interjerų principas yra erdvė, kurioje žmogus jaučiasi saugus ir laimingas. Tai užtikrina uždara sodo

erdvė, kurioje vertinamas privatumas. Tuo šie sodai radikaliai skiriasi nuo vakarietiškųjų sodų, kuriuose vyrauja noras rodyti aplinkiniams sodo grožį, nepriekaištingą veją, preciziškas linijas. Kuriant rytietiškąjį sodą, vandens telkinius, akmenis, augalus stengiamasi išdėstyti kuo natūraliau. Viskas turi atrodyti tarsi sukurta gamtos seniai seniai. Svarbu ir tai, kad kinų sodai yra vieta, kurioje

Nuotr. Vitos Guobienės

Kinų patarlė sako „Jei nori būti laimingas visą gyvenimą – tapk sodininku ar paimk į rankas teptuką...“ Pastarasis teiginys man labai tinka, nes esu ir sodininkė (sodų kūrėja, landšafto architektė) ir kasdieną laikau rankose teptuką.

žmogus galėtų ilsėtis, o ne būti šios erdvės vergas. Kokių detalių ar simbolių tikrai neptartumėte turėti namuose, sode? Nors Kinijoje ir kai kuriose kitose Rytų šalyse dievinamas drakono atvaizdas, tikriausiai iš pagarbos ir baimės jo jėgai žmonės neskuba jo atvaizdo įnešti į savo namus ar sodus. Nemėgsta jie ir skaičiaus „4“, nors pats sodas dažnai būdavo įrėmintas hu tongo pastatais – tradiciniu keturkampiu. Būtent jo uždarumas suteikia saugumo jausmą, sudaro gerą mikroklimatą tiek žmogui, tiek augalams. Panašiu principu buvo kuriami ir pasaulyje gerai žinomi sodai Uždraustajame mieste.

Kas svarbiausia puoselėjant kiniškąjį sodą? Ypatingas sodo elementas, suteikiantis išskirtinį žavesį ir simbolizuojantis gyvenimo tėkmę, yra vanduo su savo atspindžiais ir nuolatiniu čiurlenimu. Rytų sodas turėtų būti gamtos kampelis, kuriame žmogus atsigautų, o ne vergautų, nuolat pjaudamas veją ar net pincetu ją ravėdamas. Todėl gėlėms skiriami nedideli ploteliai. Jie džiugina akį, bet nereikalauja didesnės priežiūros. Kita vertus, purendamas žemę apie augalus, prisiliesdamos prie jos žmogus gauna energijos. Čia veikia gamtos dėsnis: darbas visada yra su atlygiu, arba, anot Biblijos, duodančiam Dievas visada duoda. Jei nėra galimybės turėti sodo, kokius augalus patartumėte auginti balkonuose, terasose? Jei neturite sodo, visada smagiai „žaiskite“, kaip žaidžia kinai „mini atkuriamus sodus“, nes tik nedaugelis jų gali mėgautis to-

Kitoks sodas

Kokius augalus patariate sodinti rytietiškajame sode? Rekomenduočiau sodinti daugiamečius augalus, kurie nereikalauja nuolatinės priežiūros. Kartu dera ir lietuviški, ir adaptuoti atvežtiniai augalai. Pagal rytietiškojo sodo principus jame turi būti amžinai žaliuojantys augalai (tujos, kadagiai, kiti spygliuočiai), samanos. Jie primena, kad gyvybė yra amžina. Tačiau sode turi būti ir augalų, primenančių apie gyvenimo cikliškumą, keičiančių savo spalvą, formą įvairiais metų laikais (žagrenių, sakurų, magnolijų, azalijų ir kt.).

Manau, kad žmogus, liesdamas augalą, stebėdamas gėlės tobulumą, ją tapydamas, patiria refleksuojantį kūrybinį džiaugsmą. Tą džiaugsmą, kurį Dievas patyrė kurdamas šį pasaulį. Šiuolaikine kalba tariant, „pasikraunama gerosios energijos“, teologine prasme – taip galbūt atgaunamas pradinis ryšys su Dievu. Tikriausiai girdėjote, kad mes sukurti pagal Dievo atvaizdą, bet pirminė medžiaga vis tik buvo žemė. Ir kaip nuostabu, kad iš tos substancijos atsiranda medžiai, gėlės, paukščiai. Ne vienas iš mūsų nustemba pamatęs stebuklą, kai iš mažiausios žemėje pasėtos sėklytės išauga gražus, stiprus augalas, kraunantis žiedą, brandinantis vaisių.

Elenos Voverienės asmeninio archyvo nuotr.

Yra žmonių, kuriems patinka vadinamasis skandinaviškas stilius, interjeras. Kaip Jūs vertinate tokį pasirinkimą? Visa savo esybe priešinuosi šaltam, racionaliam skandinaviškajam stiliui. Be abejo, žmonių poreikiai ir skoniai skiriasi. Veikia ir mada, reklama. Dažnai žmogus pasirenka tai, kas madinga, šiuolaikiška. Bet net ir toks žmogus ramybę ras rytietiškojo sodo apsuptyje.

kia prabanga kaip nuosavu sodu. Kad neprarastų ryšio su gamta, kinai kuria miniatiūrinius peizažus imituojančius natūralios gamtos vaizdus – kalnus, ežerus, medžius – mini sodus. Neįtikėtina, bet toks peizažas gali tilpti plokščiame inde, lėkštėje. Visa tai kinai vadina žodžiu „pandzi“, iš kurio, beje, kilo mums, vakariečiams, 2013/6

Kitoks sodas

Elenos Voverienės asmeninio archyvo nuotraukos

Rytietiškasis sodas padeda surasti pusiausvyrą, kurią žmogus praranda taip skubančiame pasaulyje...

Tikra išmintis neturi ribų. Mano gyvenimo dalis, praleista Kinijoje, atskleidė daug paslapčių. Ryšys su gamta, jos stebėjimas, dalyvavimas jos vystymosi procese suteikia žmogui nepakartojamą gyvenimo impulsą.

labiau žinomas japoniškas terminas „bonzai“. Kaip apibūdintumėte žmones, kurie Lietuvoje nori auginti kiniškąjį sodą? Rytietiškaisiais sodais Lietuvoje susidomėtų žmonės, kurių darbas susijęs su stresu, nuolatine įtampa, tačiau turintys meditacijos bei relaksacijos poreikių, žmonės, mylintys gamtą ir siekiantys ramybės. Kokį ryšį matote tarp augalų, sodų ir sveikatos? Sodai, augalai, žemė, kontaktas su jais teigiamai veikia žmogų.

2013/6

Nuotr. Vitos Guobienės

Elenos Voverienės asmeninio archyvo nuotraukos

Sodu galima grožėtis pusę metų, o tapyboje tuos pačius sodus galima pražydinti ištisus metus. Su tuo, ką moku, dalinuos, ir to užtenka palaikyti dvasinę pusiausvyrą.

Dažnai ilgo ir laimingo gyvenimo laidas yra suderintas darbas ir relaksacija savo auginamame sode. Šiandien visi taip užsiėmę... Kaip rasti laiko tiesiog pasigrožėti savo aplinka? Galbūt verta prisiminti seną kinų palinkėjimą „Man man dzio“, kuris reiškia „Eik lėtai“. Jei į darbą išsiruoši pusvalandžiu anksčiau ar neskubėdamas, lėtu žingsniu grįši namo, visuomet pastebėsi ir pasigrožėsi žydinčiomis alyvomis… Šventajame Rašte slypi atsakymas, kaip išsaugoti vidinę laimę bei sveikatą. „Kūno žiburys yra tavoji akis. Todėl, jei tavo akis sveika, visas tavo kūnas bus šviesus.“

Architektūroje, kaip ir bet kokioje srityje, ieškau intuityvaus – dvasinio sprendimo, įsiklausau, įsigyvenu į pagrindinę idėją ir tik po to priimu sprendimus. Tai ne tik mano, bet kartu ir Dievo kūrinys. Sodu galima grožėtis pusę metų, o tapyboje tuos pačius sodus galima pražydinti ištisus metus. Su tuo, ką moku, dalinuos, ir to užtenka palaikyti dvasinę pusiausvyrą. Gamta be galo įvairi, todėl ja gali gėrėtis įvairių skonių ir poreikių žmonėms. Rytietiškojo stilaus sodus kuriu jau daugiau kaip 10 metų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Prieš 10 metų tokie sodai mūsų šalyje buvo naujovė, o dabar jau neretai galima pamatyti tokio stiliaus sodus šalia gyvenamųjų namų, sodybose. Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Stipriausiai veikiančiu augalu nuo diabeto, augančiu Indijoje, vartotu Ajurvedoje, laikoma miškinė pokštenė (Gymnema sylvestre).

aistiniai augalai – nuo diabeto

Nuo seno vaistažolėmis gydoma daugybė ligų. Ar gali vaistiniai augalai, žolelės padėti pacientui ir gydytojui suvaldyti cukrinį diabetą? Senovės išmintis ir šiuolaikinis mokslas teigia, kad gali. Tinkamai parinkta, paruošta ir dozuojama vaistažolių arbata padeda pamažu ir švelniai. Vaistažolių arbatos poveikį lemia ne tik žolelių rūšis,bet ir jų paruošimas, tikslus dozavimas, gėrimo būdas (pvz., vieną arbatą reikia gerti prieš valgį, po valgio, dar kitą – gurkšnoti per dieną). Kiekviena tauta turi savo vaistinių augalų rinkinį, mažinantį cukraus kiekį. Lietuviai nuo seno žino, kad cukrų ir svorį mažina: mėlynių lapai, širdažolės, takažolės, dilgėlių, kiaulpienių, varnalėšų šaknys, šaltekšnių žievė, pupelių ankštys, artišokų lapai ir kt. Jie mažina cukraus pasisavinimą ir greitina medžiagų apykaitą. Antai, japoniškųjų šilkmedžių lapuose esančios biologiškai aktyvios medžiagos slopina cukraus ir kitų angliavandenių virtimo gliukoze procesą. Todėl po valgio į kraują patenka mažesnis gliukozės kiekis. Miškinė pokštenė slopina potraukį saldumynams, mažina cukraus kiekį šlapime bei kraujyje, skatina insulino veiklą ir kasos funkciją.

Taip pat paminėtini: vaistinė aitrūnė, raukšlėtasis svaidenis, plaukuotasis viršūklis, slyvinis gvazdikmedis, himalajinis kedras, vaistinė ožragė, gulsčioji ragūžė, Indijos nimbamedis, Indijos kokcinija, agrastinis lapainis, širdžialapė drabsnė, riešutinė viksvuolė, akuotuotasis raugerškis, ženšenis, cinamonas ir kt. Deja, daugelis šių naudingų augalų auga tik tolimose šalyse. Senovės kinai nuo seno žaliąją arbatą gėre ne tik kaip troškulį malšinantį gėrimą, bet ir žinojo ją esant lieknėjimo, medžiagų apykaitą skatinančia priemone. Ji ne tik tonizuoja, mažina nuovargį, gerina fizinę ir protinę veiklą, bet ir mažina cholesterolio kiekį kraujyje, spartina medžiagų apykaitą, riebalų metabolizmą, turi antiseptinių savybių. Stipriausiai veikiančiu augalu nuo diabeto, augančiu Indijoje, vartotu

Ajurvedoje, laikoma miškinė pokštenė (Gymnema sylvestre). Hindi kalboje šis pavadinimas reiškia cukraus ar saldumo „naikintojas“. Pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai papildė žinias apie šio atogrąžų miškuose augančio vijoklinio augalo vaistines savybes. Jis ne tik slopina potraukį saldumynams, bet ir mažina cukraus kiekį šlapime bei kraujyje, skatina insulino veiklą ir kasos funkciją. Būtent šias savybes – kasos beta ląstelių regeneraciją, beta ląstelių kiekio gausėjimą, aktyvesnę insulino gamybą ir veiklą – nustatė ir patvirtinto daugelis mokslininkų. Vaistinių augalų žinynuose taip pat aprašoma, kad miškinė pokštenė turi priešvirusinių, cholesterolį mažinančių savybių. Ji naudinga esant lėtiniam vidurių užkietėjimui, skatina vidaus organų veiklą, normalizuoja medžiagų apykaitą. Parengė gyd. Rūta Samuolienė

Arbatoje GlucosCare yra kininio arbatmedžio (žaliosios arbatos) ir miškinės pokštenės lapų mišinys. GlucosCare rekomenduojama sergantiesiems cukriniu diabetu, mėgstantiems saldumynus, norintiems sumažinti svorį ir visiems, besirūpinantiems savo sveikata. Vartojimas: arbatos maišelį užpilti karštu vandeniu ir palaikyti 2–3 minutes. Gerti šiltą (ne karštą ar šaltą) kaskart pavalgius, pvz., po pusryčių, pietų ir vakarienės. Negardinti cukrumi ar medumi. Kiekvieną arbatos maišelį galima plikyti keletą kartų. Gerti 2–3 kartus per dieną. Greitas GlucosCare arbatos išbandymas: išgerkite mažą puodelį šiltos Glucoscare arbatos, ją šiek tiek palaikydami burnoje. Paragaukite šiek tiek cukraus. Pastebėsite, kad cukrus visiškai nesaldus! Teiraukitės Camelia, Apotheca, Universiteto vaistinėse.

2013/6

uo skundėsi

Napoleonas Bonapartas?

Vaistininkė Alisa Palavenienė Ši liga aprašyta jau Hipokrato, o ja sirgo tokie garsūs žmonės kaip Napoleonas Bonapartas, Kazanova, Kopernikas, Karlas Marksas, Ernestas Hemingvėjus, Merlin Monro, Elizabet Teilor ir kiti. Hemorojus yra dažniausiai pasitaikanti tiesiosios žarnos liga. Tai dalies analinio kanalo nusileidimas žemyn, pasibaigiantis iškritimu, uždegimu ar kraujavimu. Priklausomai nuo to, kurioje išangės vietoje yra išsiplėtusios venos (vadinamieji hemorojaus mazgai), hemorojus skirstomas į vidinį ir išorinį. Viena iš dažniausių hemorojaus priežasčių yra vidurių užkietėjimas ir su tuo susijęs stanginimasis tuštinantis.

2013/6

Hemorojaus priežastys: • netinkama mityba, • sunkumų kilnojimas (statybininkams, krovikams, sunkiaatlečiams), • nėštumas, • venų vožtuvų nepakankamumas, • vyresnis amžius (ir vyrams, ir moterims), • įtakos gali turėti ir antsvoris, paveldimumas. Ilgalaikis sėdimas darbas (biuro darbuotojams, kasininkams, gydytojams, vairuotojams, siuvėjams), nuolatinė sėdima padėtis (žmonėms invalidų vėžimėliuose) arba ilgalaikis stovimas darbas (pardavėjams, barmenams, konsultantams, kirpėjams, vaistininkams) taip pat gali sukelti hemorojų. Jis gali atsirasti dėl kitų būklių, kurių metu pažeidžiamas storasis žarnynas ar kraujotaka, pavyzdžiui, sergant kepenų ciroze, širdies nepakankamumu ar sutrikus kraujotakai; kartais net prasidėjus viduriavimui. Hemorojumi dažniau serga nuo 45 metų amžiaus, aukštesnės socialinės klasės vyrai. Be to, vyrai serga du kartus dažniau nei moterys.

Hemorojaus gydymas

Hemorojaus gydymas parenkamas priklausomai nuo ligos sunkumo ir nusiskundimų. Nedidelis kraujavimas iš išangės tuštunimosi metu paprastai būna pirmasis ligos simptomas. Gali atsirasti niežėjimas, paraudimas, skausmingumas ir su tuo susijęs bendras diskomforto jausmas. Jei liga susirūpiname šioje, pirminėje, stadijoje, gydymo rezultatai paprastai būna labai geri. Esant pirminei hemorojaus stadijai, pagrindinės gydymo priemonės yra: tinkama mityba, gyvenimo būdo pakeitimai, vietiškai vartojami vaistai ir geriamieji vaistai, į kurių sudėtį įeina vazoaktyvios medžiagos (flavonoidai). Tinkama mityba ir racionalus vaistų vartojimas. Esant pirmiesiems hemorojaus simptomams, visų pirmą patariama sureguliuoti tuštinimąsi, kad jis taptų neskausmingas ir reguliarus (ne rečiau kaip trys kartai per savaitę). Tai svarbu, nes hemorojus yra labai dažna ilgalaikio vidurių užkietėjimo komplikacija. Būtina pradėti valgyti daugiau šviežių vaisių ir daržovių, nuolat sportuoti

Konservuoti burokėliai pjaustyti, obuolių sultyse Sudėtis: burokėliai, vanduo, koncentruotos obuolių sultys (6 %), druska, cukrus, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga citrinų rūgštis.

Tai, ko reikia skaniems šaltibarščiams 2013/6

Gyvenimo būdo pakeitimas suteikia galimybę NEMOKAMAI pagerinti sveikatos būklę. Vaikščiojimas gryname ore, rytinė mankšta, mėgstamas sportas, aktyvus poilsis gamtoje gerina bendrą savijautą ir yra puiki profilaktinė priemonė nuo begalės ligų. Jei ilgas valandas dirbate sėdimą darbą, nesėdėkite ant per daug minkštų krėslų ir pakankamai judėkite. Dirbdami fizinį darbą, reguliuokite keliamų daiktų svorį. Negalima sąmoningai slopinti natūralų norą tuštintis. Patariama vartoti tik švelnų tualetinį popierių, o po kiekvieno tuštinimosi apsiplauti drungnu vandeniu. Geriau nesimuilinti arba vartoti tik labai švelnų muilą be šarmų. bei gerti pakankamai vandens! Kai kurie maisto produktai, mineralinės medžiagos, vaistai ir ligos gali sukelti ilgalaikį vidurių užkietėjimą. Viduriai gali užkietėti gausiai vartojant bananus, šokoladą, juodąją arbatą, tam tikrus pieno produktus (pavyzdžiui, įvairius kietuosius sūrius), raudoną mėsą (jautieną) ir mėsos gaminius (įvairią dešrą, kumpius, koldūnus su mėsos įdarų ir pan.), kietai virtus arba keptus kiaušinius, greitąjį maistą ir pusfabrikačius (šaldytą maistą, sumuštinius su mėsos gaminiais). Pravartu atkreipti dėmesį, kurį iš išvardintų maisto produktų vartojate dažniau nei tris kartus per savaitę ar net kasdien, ir vartoti rečiau. Venkite sotaus ir sunkiai virškinamo, vidurius pučiančio maisto, koncentratų, aštrių prieskonių, badavimo; mažiau vartokite kavos ir alkoholio. Kefyras – greito pasisavinimo rekordininkas: tik per vieną valandą jo suvirškinama apie 91 proc. Vienas iš naudingiausių patiekalų sergant hemorojumi yra šaltibarščiai. Kefyras gerina žarnyno veiklą ir yra lengvai virškinamas, o burokėliai stiprina kraują. Gerai žarnyno veiklai reikalingi maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug ląstelienos. Tai kviečių sėlenos, džiovinti vaisiai (figos, abrikosai, slyvos, razinos, datulės), švieži vaisiai ir uogos (avietės, braškės, obuoliai, kriaušės, apelsinai), daržovės (artišokai, brokoliai, briuseliniai kopūstai, ropės, pomidorai su odele), sveikų grūdų produktai (avižinės ir mieži-

2013/6

nės košės, rudieji ryžiai, sveikų grūdų duona) ir ankštiniai augalai (pupos, žirniai, lęšiai). Nuo ankštinių augalų gali pūsti vidurius, todėl jie vartotini saikingai, mažomis porcijomis. Kad ląsteliena atliktų savo gerą darbą, per dieną būtina išgerti pakankamai įvairių skysčių (iki 1,5–2 litrų): tyro vandens, rūgpienio ar kefyro, žaliosios ar vitamininės arbatos. Kava, saldinti, alkoholiniai ir gazuoti gėrimai, sūrios sriubos naudingų skysčių grupei, deja, nepriklauso. Prasidėjus vasaros sezonui, daug keliaujama automobiliu, autobusu, lėktuvu. Vasara – tai iškylų gamtoje, poilsio kurortuose ir vestuvių metas. Po ilgų sėdimų kelionių ar gausių vaišių žmonės dažnai skundžiasi vidurių užkietėjimu. Kad to išvengtumėte patariama gerti daugiau vandens. Prie kiekvieno sumuštinio pridėkite po sultingą daržovę (pomidoras, agurkas) ir nepamirškite vaisių bei uogų (obuolys, melionas, arbūzas, braškės, avietės ir kt.). Neįtikėtina, bet vidurių užkietėjimas atsiranda ilgą laiką vartojant senos kartos vidurius laisvinančius nereceptinius vaistus bei arbatžoles (senos lapus, šaltekšnių žievę, rabarbarų šaknis, alijošiaus sultis). Juos rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip septynias dienas. Jei po septynių dienų nepagerėja, patariama kreiptis į vaistininką, o jei būklė net pablogėjo – būtinai kreiptis į gydytoją. Jei senos kartos vidurius laisvinančius nereceptinius vaistus vartojate jau ilgą laiką (ir dėl jų ilgalaikio vartojimo problema tapo nuolatinė), patariama juos pakeisti naujos kartos nereceptiniais vaistais, kurie yra efektyvūs, neraižo pilvo ir tausoja žarnyno veiklą. Ilgalaikį vidurių užkietėjimą gali sąlygoti nesaikingas nuskausminamųjų ar nereceptinių vaistų padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti (į kurių sudėtį įeina kalcio ar aliumino mineralų) vartojimas, kai kurie antidepresantai, vaistai širdies nepakankamumui, alergijai gydyti, mineralinės medžiagos (kalcis ir geležis didelėmis dozėmis); žarnų patologinės ligos (šiuo atveju vidurių užkietėjimas gydomas tik prižiūrint gydytojui specialistui), taip pat ligos, kurioms būdinga lėtesnė medžiagų apykaitą (skydliaukės nepakankamumas, cukrinis diabetas, depresija).

Vietiškai vartojami vaistai slopina pagrindinius hemorojaus simptomus: skausmą, niežėjimą ir paraudimą. Preparatai nuo uždegimo ir skausmo skiriami ne ilgesniam kaip dešimties dienų kursui. Tai tepalai, žvakutės arba tepalai su antgaliu (skirti išangei). Tepalus su heparinu ar standartizuota negyvos E.coli bakterijų kultūros suspensija galima vartoti ilgiau. Namų sąlygomis galima pasidaryti žolelių voneles. Vienas iš paprasčiausių receptų yra toks: dubenėlyje užplikyti karštu (bet ne verdančiu) vandeniu po vieną valgomąjį šaukštą ramunėlių ir kraujažolių, palaikyti 15 minučių, nukošti. Užpilą atvėsinti iki kūno temperatūros (36–37°C) ir tada atsisėsti į šią vonelę 10 minučių. Hemorojus – viena iš opiausių civilizuoto pasaulio problemų. Fizinis aktyvumas pakeičiamas kasdieniu televizijos laidų žiūrėjimu arba naršymu internete, vietoj lengvo pasivaikščiojimo gryname ore pasirenkama kelionė automobiliu, maisto gaminimui namuose skiriama mažai dėmesio arba tam tiesiog neužtenka laiko. Vaistai, į kurių sudėtį įeina vazoaktyvios medžiagos (flavonoidai), geriami tam, kad sustiprintų išangės venų sieneles ir pagerintų kraujo cirkuliaciją jose. Šie vaistai yra veiksmingi esant ūmiam hemorojui. Gydytojo specialisto apžiūra ir pagalba būtina, jei hemorojaus vidiniai mazgai tuštinantis iškrenta į išorę arba kraujuojama tuštinimosi metu. Gausus kraujavimas gali sukelti mažakraujystę. Išskyros iš išeinamosios angos labiausiai būdingos sunkiai hemorojaus stadijai. Jei liga progresuoja, pagrindinės hemorojaus gydymo priemonės buvo neveiksmingos arba jų nebuvo paisoma, prireikia ir chirurgo pagalbos. Specifinės hemorojaus profilaktikos nėra. Gera jūsų savijauta iš esmės priklauso nuo gyvenimo būdo ir mitybos įpročių sąmoningo ir nuolatinio reguliavimo.

2013/6

asaros gėrybėse natūralūs vitaminai

Vasara – uogų metas. Jose yra antioksidantų, ląstelienos, kuri ne tik gerina žarnyno veiklą, bet ir skatina sotumo jausmą. Uogose taip pat gausu vitaminų, didinančių organizmo atsparumą ligoms, bei mineralinių medžiagų, garantuojančių gerą organų ir endokrininių liaukų veiklą. Antioksidantai – biologiškai aktyvios medžiagos, būtinos mūsų mitybai. Jie apsaugo mūsų organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantų turintis maistas, taigi ir uogos, gali apsaugoti nuo daugelio negalavimų – piktybinių navikų, širdies ir kraujagyslių ligų, pristabdyti senėjimo procesus. Uogos – nekaloringas maisto produktas, 100 gramų yra apie 40 kilokalorijų. Šviežių uogų per dieną reikėtų suvartoti panašiai tiek, kiek ir vaisių – apie 300– 400 gramų. Tačiau nereikėtų piktnaudžiauti, pavyzdžiui, spanguolių nederėtų persivalgyti tiems, kurių didesnis skrandžio rūgštingumas, o cukriniu diabetu sergantiesiems – vynuogių. Geriausia uogas valgyti šviežias, tačiau galima ir šaldytas, džiovintas. Verdant uogienes, pridedama cukraus, uogos apdorojamos termiškai, todėl jų maistingumas gerokai sumažėja.

Spanguolėse gausu C, E, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies ir cinko. Jos turi tam tikrų organinių rūgščių, kurios suteikia savitą skonį ir turi dezinfekcinį poveikį virškinamajam traktui, skatina fermentų gamybą. Spanguolėse esančios rūgštys laikomos natūraliais antibiotikais, jų sultimis gydomos peršalimo ligos, karščiavimas ir kosulys, tačiau tai – kompleksinė, papildoma gydymo priemonė. Jos padeda gydant uždegimines šlapimo takų ligas.

Parengė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Juodieji serbentai turi daug C, A vitaminų, folio rūgšties, geležies, kalio, magnio ir fosforo. Jie mažina galvos, sąnarių skausmus, cukraus kiekį kraujyje, todėl tinka sergantiems cukriniu diabetu. Taip pat šios uogos puikiai tinka organizmo atsparumui stiprinti. Tačiau reikėtų žinoti, kad juodieji serbentai turi kraują tirštinančių savybių.

2013/6 2012/08

Avietėse daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A ir E. Jos turi uždegimą mažinančių savybių. Pastebėta, kad džiovintose avietėse yra salicilo rūgšties, kuri labai veiksminga nuo peršalimo ligų, sergant gripu ar angina.

Sveikata iš gamtos

Mėlynėse yra daug A, E, B grupės vitaminų, jose nemažai kalio, fosforo ir kalcio. Mėlynės gerina regėjimą, jas valgant, atsigauna akys. Šios uogos taip pat padeda įveikti senėjimą. Mėlynėse esantys pektinai padeda prie greičiau šalinti iš organizmo toksinus. Rekomenduojama valgyti mėlynes, sergant cukriniu diabetu, nes jos reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Be to, jos mažina uždegimo procesų tikimybę, padeda gydyti ūmines ir lėtines virškinamojo trakto ligas. Liaudies medicina netgi pataria gerti mėlynių lapų arbatą nuo kosulio, esant pykinimui, skrandžio skausmams, šlapimtakių uždegimui. Mėlynės stiprina kaulus, todėl tinka osteoporozės prevencijai.

Agrastai turi daug vitaminų C, A, E, kalio, magnio ir fosforo. Jie stiprina kraujagysles, todėl tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyšniose nemažai geležies, fosforo, vitamino C ir E, jos reguliuoja kraujo krešėjimą, turi antiseptinių savybių. Anksčiau buvo vartojamos nuo karščiavimo, atsikosėjimui palengvinti. Vyšniose daug flavonoidų – stiprių antioksidantų, naudingų sergant tam tikrais uždegimais. Be to, šios uogos apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų žalos. Tačiau vyšnių kauliukuose yra nuodingųjų medžiagų, todėl jų tikrai nereikia valgyti.

2013/6

Šeimos psichologas

V Nuotr. Edmundo Paukštės

aikų vasaros atostogos – galvosūkis tėvams

Psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė

Atostogos – tai laikas, kuomet vaikams labai svarbu atgauti jėgas, stiprinti sveikatą, pažinti aplinkinį pasaulį ir, žinoma, kaip reikiant pailsėti. Nuo to, kaip vaikas pailsės atostogų metu, priklausys jo darbingumas ir sėkmė ateinančiais mokslo metais. Tėvai atostogas turėtų organizuoti taip, kad vaikai jas praleistų naudingai. Iš anksto planuojant vasaros atostogų programą, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir jo asmenybės ypatumus. Jeigu vaikas nemėgsta triukšmingų draugijų, nereikėtų jo siųsti į vasaros stovyklą, nes tai gali jam sukelti diskomfortą ir emocinę įtampą. Tuomet geriau leisti vaikui pabūti tylumoje ir paskaityti knygą. Paaugliams geriausia suteikti galimybę atostogas suplanuoti patiems.

2013/6

Svarbiausia – pakeisti aplinką. Visiškai nerekomenduotina siųsti vaiką atostogauti ten, kur jis važiuoti nenori. Planuodami vaiko atostogas, stenkitės, kad jis kuo daugiau laiko praleistų gryname ore. Tai svarbu bet kokio amžiaus vaikams. Pasivaikščiojimai, žaidimai ir treniruotės lauke – geriausias užsiėmimas po įtemptų mokslo metų. 6–8 metų vaikas gana savarankiškas, ir laikas jį pratinti prie darbų namuose. Nepamirškite režimo. Laikas, kada vaikas eina miegoti, pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja, turėtų likti toks pat kaip ir mokslo metais. Neleiskite vaikams iki išnaktų žiūrėti televizorių ar sėdėti prie kompiuterio vien todėl, kad kitą dieną nereikės anksti keltis į mokyklą ar darželį. Dažnai atostogų metu tėvai nori palepinti savo vaikus įvairiais skanumynais. Kartais vaiko mitybos racionas primena smaližiaus Karlsono racioną, kuomet mažasis maitinasi saldainiais, sausainiais ir pyragaičiais. Geriau tegul vasaros valgiaraštis bus pilnas sezoninių vaisių ir daržovių.

Atostogos – tinkamiausias laikas aplankyti muziejus, teatrus, važiuoti į ekskursijas ir t. t. Tačiau svarbu saikas. Nereikėtų stengtis kasdien organizuoti vaikui visą „kaleidoskopą“ pramogų. Nuo tokio „poilsio“ jis tik dar labiau pavargs. Aktyvų poilsį reikėtų derinti su pasyviu, ramiu laiko praleidimu. Šiuo metu organizuojama išties nemažai poilsinių, sveikatinančių, pramoginių ir ugdomųjų stovyklų. Tėvai dažnai svarsto, ar leisti vaiką į stovyklą, ir jei taip, tai į kurią. Paprastai stovyklos organizuojamos tokio amžiaus vaikams, kurie patys gali nuspręsti, ar jiems toks laisvalaikis įdomus ir priimtinas. Todėl atsižvelkite į jų norus ir pomėgius. Pasiteiraukite apie tai draugų ar pažįstamų. Būtinai išsamiai pasidomėkite visais organizaciniais stovyklos klausimais: dienotvarke, veiklų pobūdžiu, su vaikais dirbsiančiais specialistais, saugumo užtikrinimu ir pan. Nerekomenduojama pirmą kartą leisti vaiko stovyklon ilgam laikui. Pradėkite nuo trumpesnių dienos stovyklų. Pirmą kartą išleidžiant vaiką į stovyklą, tėvams patartina būti pasiekiamiems

Ko negalima daryti: • atidaryti duris svetimam žmogui; • prieiti prie balkono krašto ar persisverti pro langą; • įjungti tam tikrus elektros prietaisus ar dujinę viryklę; • imti tam tikrus daiktus (skysčius ir t. t.) į rankas; • kur nors eiti su nepažįstamais žmonėmis; • eiti per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui; • imti ką nors iš nepažįstamų žmonių ir t. t. Ką galima daryti: • suvalgyti ką nors saldaus papietavus; • įjungti televizorių; • skambinti draugams ar tėvams; • imti tam tikrus „suaugusiųjų“ daiktus (pvz., žirkles, siūlus ir t. t.). Jeigu jums nesant namuose, leidžiate vaikui naudotis peiliu, žirklėmis, dar kartą su juo pakartokite, kaip reikia saugiai naudoti šiuos daiktus. Tegul parodo, kaip jis tai daro.

ir neišvykti į užsienį. Kai kurie vaikai iš pradžių sunkiai pritampa ir prašosi namo. Skubėti pasiimti nereikia, bet nuoširdžiai pasikalbėti, išklausyti ar net aplankyti – būtina. Su vaiku būtinai aptarkite saugaus elgesio namuose ir lauke taisykles. Paauglius, ypač berniukus, dažnai vilioja mintis užsidirbti „savų“ pinigų. Tėvai galėtų vaikui padėti ir sugalvoti, kur jis galėtų padirbėti. Nereikėtų baimintis, kad dirbantis vaikas nepailsės. Paprastai nuo savanoriško darbo nepavargstama. Tokios veiklos rezultatai būna akivaizdūs: didėja paauglio savivertė, atsiranda tikėjimas savo jėgomis, ugdomas atsakomybės ir pareigos jausmas. Planuojant atostogas kartu, rinkitės tokią vietą, kad visai šeimai būtų patogu ir įdomu. Nepamirškite, kad tai – visos šeimos atostogos. Nesirinkite vaikams nepritaikyto viešbučio ir neišsinuomokite ženkliai mažesnio būsto nei gyvenate dabar, nes tai sukels papildomų rūpesčių ir gali visiems gadinti nuotaiką. Nevažiuokite ten, kur vaikai neturės ką veikti arba kur nuolat turėsite juos saugoti nuo kokio nors pavojaus (staigiai gilėjančio kranto, skardžių, didelio žmonių sambūrio vietų ir pan.). Nereikėtų stengtis kasdien organizuoti vaikui visą „kaleidoskopą“ pramogų. Nuo tokio „poilsio“ jis tik dar labiau pavargs. Tačiau ką daryti tuomet, jei šeima negali atostogauti su vaiku visą vasarą ar užimti jį kitomis veiklomis ir didžioji būsimų atostogų dalis planuojama vaikui vienam būti namuose? Nenukabinkite nosies, nes ir namuose yra ką veikti! Geriausia iš anksto apgalvoti, ką vaikas veiks atostogų metu. Kartu sudarykite veiklos planą (tai disciplinuos ir jus, ir vaiką) ir pakabinkite ant sienos. Keletą valandų per dieną skirkite užduotims, lavinančioms protinius gebėjimus: loginių užduočių, galvosūkių arba kryžiažodžių sprendimui. Jeigu žinote, kad atostogų metu vaikui reikia „užtaisyti“ kurio nors dėstomo dalyko spragas, sudarykite kompleksą užduočių bei pratimų kompleksą. Neatidėliokite to ir nelaukite rugpjūčio pabaigos: geriau kasdien po mažai negu vienu metu daug.

9–12 metų vaikas geba visiškai pats save užimti. Visgi galite jam padėti sugalvoti įdomių veiklų ir pažintinių užsiėmimų. • Lavinančių knygų, albumų su spalvinimo užduotimis, galvosūkiais ir įdomiomis užduotimis galima rasti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje. • Jeigu namuose turite gaublį ar pasaulio žemėlapį, tegul geografija tampa linksmu žaidimu. Pasiūlykite vaikui išsirinkti šalį ar žemyną ir internete (jeigu leidžiate juo naudotis jums nesant namuose) ar knygose apie keliones, enciklopedijose surasti informaciją apie ją. Tegul iki jūsų grįžimo paruošia mažą pristatymą apie regiono kultūrą, istoriją, nupiešia, kaip įsivaizduoja tą šalį. • Pažaiskite piratus. Kol jūsų nėra namuose, tegul vaikas paslepia kokį nors žaislą ir nupiešia buto planą-žemėlapį, kuriame pažymi nuorodas, užuominas ir t. t. Kad mamai būtų sunkiau surasti „lobį“, žemėlapyje gali keletą vietų pažymėti kryželiu. • Pasiūlykite sukurti koliažą iš senų vaikiškų žurnalų su paveikslėliais. • Mergaitėms labai patinka gaminti popierinėms lėlėms drabužėlius: nupiešti juos, iškirpti ir „aprengti“ lėlę. • Nepamirškite mėgstamų animacinių filmukų. Tegul po peržiūros parašo arba nupiešia filmuko tęsinį. Jeigu baiminatės, kad prie televizoriaus praleis visą dieną, užstatykite televizoriaus laikmatį. Arba vakare pažiūrėkite filmą, o kitą dieną, kai būsite darbe, vaikas tegul sukuria jo tęsinį. • Skaitymas – puikus laisvalaikio praleidimo būdas. Jeigu duktė ar sūnus nemėgsta skaityti, sugalvokite prizą už perskaitytą knygą. Susitarkite, kad kasdien perskaitytų tam tikrą skaičių puslapių, o vakare jums perpasakotų turinį. Klausykitės ir domėkitės tuo, ką vaikas pasakoja, aptarkite išgirstas situacijas. Būkite kūrybingi. Nepamirškite protinę veiklą derinti su fizine veikla, poilsiu ir pramogomis. Ir svarbiausia – ne tiesiog būkite šalia savo vaikų, o bendraukite su jais! Gražių atsotogų!

Šeimos psichologas

6–8 metų vaikas gana savarankiškas, ir laikas jį pratinti prie darbų namuose. Tegul kasdien atlieka tam tikrus namų ruošos darbus: šluoja, palaisto gėles, nuo staliuko nušluosto dulkes. Iš anksto suplanuokite veiklas gryname ore. Nors kartą per savaitę skirkite laiko estetiniam ir intelektiniam vaiko vystymui. Su vaiku būtinai aptarkite saugaus elgesio namuose ir lauke taisykles. Galbūt esate aptarę tai ir anksčiau, tačiau atsargumo labui – nepakenks pasikartoti. Galima kartu sudaryti saugaus elgesio taisykles, surašyti jas ant popieriaus ir pakabinti matomoje vietoje. Sąrašą rekomenduojama padalyti į dvi dalis:

Psichologė Bratikaitė-Čekanauskienė www.seimospsichologas.lt Tel. nr. 8 668 00 000 2013/6

VAIKŲ LIGONINĖ, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialas VAIKŲ KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA

iūlo mokamą metinę vaiko sveikatos priežiūros programą Kokios medicinos paslaugos sudaro vaiko sveikatos priežiūros programą?

Vaikų ligoninės nuotr.

Konsultacijos: • vaikų ligų gydytojo, • neonatologo, • ortopedo traumatologo, • vaikų neurologo, • vaikų akių ligų gydytojo, • vaikų kardiologo, • vaikų alergologo, • vaikų chirurgo.

Vaikų ligoninė siūlo mokamą vaiko sveikatos priežiūros programą. Sudarius metinę sutartį su Vaikų ligonine, vaikas ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje bus apžiūrėtas aukščiausiosios kvalifikacijos vaikų ligų specialistų, jam visus metus bus teikiama reikiama medicinos pagalba, tėveliams gydytojai atsakys į visus rūpimus klausimus apie vaiko raidą, poreikius, sveikatos būklę skirtingais amžiaus tarpsniais. Šiuo metu Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikoje konsultuoja visų sričių vaikų ligų specialistai, galintys profesionaliai ištirti vaikų sveikatą. Pasirašę metinę sutartį su Vaikų ligonine, tėveliai pirmiausia pasirinks vaikų ligų gydytoją, kuris, prireikus vaikui medikų pagalbos, konsultuos ir patars, į kokius specialistus ir kuriuo metu kreiptis. Pagal individualius poreikius vaikui bus

2013/6

skiriamos visos reikalingos programoje numatytos paslaugos. Jei tėveliai su vaiku atvyks į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių (Santariškių g. 4 ir 7) Vaikų konsultacijų poliklinikos nedarbo metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis, bet pateiks vaiko sveikatos priežiūros pasą, vaikų ligų gydytojas suteiks reikiamą pagalbą nemokamai. Programos kaina – 1200 Lt metams. Jei gydytojas diagnozuos vaiko sveikatos būklės sutrikimą, tolesnis ištyrimas ir gydymas bus nemokamas teisės aktų nustatyta tvarka. Jei tėveliai sudarys sutartį dėl dviejų ar daugiau savo šeimos vaikų, bus taikomos nuolaidos.

Echoskopiniai tyrimai: • klubo sąnarių, • širdies, • vidaus organų. Laboratoriniai tyrimai: • bendrasis kraujo tyrimas, • bendrasis šlapimo tyrimas, • C reaktyvaus baltymo tyrimas, • gliukozės kiekio nustatymas kraujyje. Kūdikių klausos patikra

taikant OAE metodą.

Vaikų skiepijimas.

Vaikų konsultacijų poliklinikos tel. pasiteirauti: (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36 696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis.

Eukaliptas –

Atgaivinkite savo kūną ir sielą tropinio miško aromatu

Eukaliptas (lot. eucalyptus) išvertus iš lotynų kalbos reiškia „stebuklų medis“. Tai didžiulis šiltųjų kraštų visžalis medis. Natūraliai auga Australijos, Azijos ir Tasmanijos subtropikų regionuose. Priklausomai nuo drėgmės kiekio, eukaliptas užauga iki 60–100 ir daugiau metrų aukščio. Šio augalo lapai ypač vertinami dėl juose esančio eterinio aliejaus, kuris veikia kaip antiseptikas.

Eukaliptas pirtyje

Eukalipto vantos, pargabentos tiesiai iš Azijos miškų, yra išskirtinės dėl stipraus aromato, gydomųjų savybių ir švelnaus prisilietimo jomis vanojantis. Jos itin mėgstamos Rusijos, Kaukazo, Nyderlandų pirtininkų, sparčiai populiarėja Europoje. Eukalipto lapuose yra daug mineralų, kurių dėka greičiausiai atsiveria poros, todėl iš organizmo lengvai pašalinamos negyvos ląstelės, mikroorganizmai ir kiti nešvarumai. Lapuose esantis eterinis aliejus slopina infekcinių ligų sukėlėjus, naikina tuberkuliozės bakterijas. Tokia vanta veiksmingai gydo gerklės ir kvėpavimo organų ligas, slogą, sumušimus, patempimus bei sąnarių skausmus. Kaitinimosi patalpoje ji dažniausiai vartojama kvėpavimui palengvinti. Poveikis pajuntamas netrukus: eukalipto garams keliaujant trachėja ir bronchais, kvėpavimo takai išsivalo, suaktyvėja medžiagų ir kraujo apykaita. Prieš vartojimą eukalipto vantą užtenka 12–24 val. pamerkti į kambario temperatūros vandenį.

Nuoviro paruošimas: 2–3 valgomuosius šaukštus susmulkintų eukalipto lapų įdėti į emaliuotą indą, užpilti apie 0,5 l karšto vandens ir pavirti apie 10–15 minučių. Esant sveikatos sutrikimams, prieš vartojant nuovirą būtina pasitarti su gydytoju.

Džiovinti eukalipto lapai buityje

Atbaido įvairius kenkėjus: tarakonus, blusas, erkutes ir kt. (eukalipto lapai sudedami į drobinį ar lininį maišelį ir išdėliojami patalpose). Galima pridėti į pagalvėlę smulkintų lapų ir padėti augintiniui (pvz., šuniukui) į guolį. Tai padės jį apsaugoti nuo įvairių parazitų. Labai veiksminga su eukalipto lapų nuoviru plauti grindis ar pirties sienas. Tai puiki dezinfekcinė priemonė.

Eukalipto vantų iš ekologiškų tropinių Azijos miškų

Eukaliptas sveikatai

kūnui ir sielai

teirau k itės pas k am binę tel. + 3 70 61 0 3 16 74 ar ba el. paš tu info @ eu k al iptas. l t

Labai malonu šiltoje pirties patalpoje ant gulto išdėlioti keletą vantų, ant jų atsigulti, uždėti keletą vantų ant nugaros, ir apsiklojus lininiu audeklu, pagulėti. Eukalipto lapai vėsina.

Eukalipto lapų nuoviras

Eukalipto lapų nuoviras vartojamas kvėpavimo procedūroms ar tiesiog pilti į vonią ar pirties kubilą. Kvėpuojant eukalipto nuoviro garais, sumažėja bronchito, astmos simptomai, išsivalo nosis, plaučiai ir viršutiniai kvėpavimo takai. Tokia procedūra veikia antiseptiškai, atpalaiduoja organizmą.

Gero garo jums linki www.eukaliptas.lt 2013/6

Jei vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas Daugybei žmonių pažįstamas labai nemalonus rėmens graužimas. Dažniausiai kartu atsiranda rūgšties jutimas burnoje, skausmas, veržimo ar deginimo jausmas duobutėje po krūtinkauliu. Kiti jį apibūdina kaip aštrų „skrandžio skausmą“, ypač nevalgius. Taigi, kas sukelia šį pojūtį ir kaip sau padėti. Kai jaučiame skausmą, kuris praeina pavalgius – tai gali būti ženklas, kad per didelis rūgšties kiekis skrandyje pradėjo graužti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinę, dėl to laikui bėgant, gali išsivystyti opos.

Kodėl jaučiame rėmenį?

Žmogus nejaučia skrandžio rūgštingumo. Mes tiesiog žinome, kad skrandis gamina skrandžio rūgštį tam, kad būtų virškinamas suvalgytas maistas. Tai, ką mes jaučiame (rėmenį, skausmą duobutėje, deginimo jausmą už krūtinkaulio), jau yra neigiamo rūgšties poveikio rezultatas: rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir skundžiamės graužimo, deginimo jausmu. Stemplės apatinėje dalyje yra raukas (sfinkteris), kuris saugo stemplės gleivinę nuo agresyvaus rūgštaus skrandžio turinio poveikio. Ryjant maistą, stemplės raukas trumpam atsipalaiduoja ir leidžia turiniui patekti į skrandį. Sutrikus rauko funkcijai, atsipalaidavimas įvyksta ne laiku, užtrunka ilgiau nei įprastai. Skrandžio turinys, patekęs į stemplę, žaloja jos gleivinę ir sukelia jos uždegimą.

2013/6

Kas sukelia rėmenį?

Kartais refliuksas ir rėmuo atsiranda nėštumo metu, nutukus, po skrandžio ar stemplės operacijų. Tačiau vis dėlto gana dažnai stemplės apatinio rauko atsipalaidavimo ir nepakankamo užsidarymo priežastis būna neaiški. Rėmenį gali sukelti slėgio padidėjimas pilvo ertmėje (fiziniai pratimai, stanginimasis tuštinantis, atkaklus kosulys, ankšti rūbai, nutukimas), darbas pasilenkus, persivalgymas, gulima padėtis pavalgius, riebus ar saldus maistas, alkoholis, kava, produktai, kuriuose yra pipirmėčių, rūkymas, kai kurie vaistai (eufilinas, atropinas ir kiti). Norint išvengti nevirškinimo, rekomenduojama gerai sukramtyti maistą, valgyti dažnai ir po nedaug, nepersivalgyti.

Galimos komplikacijos

GERL. Jeigu rėmuo vargina dažnai ir ilgai, vadinasi, kad stemplėje yra uždegimas, t. y. žmogus serga gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Be rėmens, šios ligos simptomai gali būti skrandžio turinio atpylimas į burną, rijimo sutrikimai, rytinis balso užkimimas, kosulys, net astma. Galimos GERL komplikacijos yra stemplės susiaurėjimai, sukeliantys ženklius rijimo sutrikimus, kraujavimas iš stemplės, stemplės išopėjimas, suvėžėjimas. Opaligė. Ilgalaikis skrandžio sulčių rūgštingumo padidėjimas – viena svarbiausių opaligės priežasčių. Mat šią ligą sukelianti bakterija Helicobacter pylori aktyviai funkcionuoti gali tik rūgščioje skrandžio terpėje. Žinoma daug opaligės išsivystymo teorijų, ta-

Sutrikus virškinimui, jaučiamas skausmas po krūtinkauliu arba šiek tiek žemiau jo, gali atsirasti pykinimas, vidurių pūtimas. Nevirškinimą sukelia: • blogai sukramtytas maistas, • persivalgymas, • sumažėjęs virškinimo fermentų išskyrimas, • didelis valgymo metu išgerto skysčio kiekis, • valgymas vėlai vakare, • sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, • stresas ir kiti veiksniai. čiau pastaruoju metu vyrauja nuomonė, kad ji išsivysto ar paūmėja, kai sutrinka pusiausvyra tarp gleivinę pažeidžiančių ir ją saugančių veiksnių. Agresyviems veiksniams priskiriama druskos rūgštis, vaistai (ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)), rūkymas, alkoholis, Helicobacter pylori infekcija, stresas. Ilgalaikis skrandžio sulčių rūgštingumo padidėjimas – viena svarbiausių opaligės priežasčių. Nors Helicobacter pylori yra užsikrėtę beveik 90 proc. suaugusių žmonių, tačiau, esant normaliam ar sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, ji didelės žalos nepadaro. Tuo tarpu rūgštingumui padidėjus, šių bakterijų veikla suaktyvėja ir susidaro palankios sąlygos skrandžio ligų (ūminio ir lėtinio gastrito, opaligės ir net skrandžio vėžio) vystymuisi.

Pagalba esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui

Raniberl – vaistas įvairių priežasčių sukeltam skrandžio rūgštingumui gydyti. Jis stabdo rūgšties gamybą ir taip apsaugo nuo nemalonių pojūčių visą dieną. Viena Raniberl tabletė veikia iki 12 val. Ji veikia pačią ligos priežastį – padidėjusią rūgšties gamybą, o ne tik neutralizuoja jau susidariusią rūgštį.

2013/6

Saugus laisvalaikis

aip apsisaugoti nuo žaibo

Kiekvieną vasarą dėl žaibo iškrovos įvyksta nemažai nelaimingų atsitikimų. Kaip jų išvengti, pataria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos specialistai. Perkūnijos metu atmosferoje susidaro dideli elektros išlydžiai, kuriuos lydi šviesos blyksniai (žaibai) ir garsas (griaustinis). Laiko tarpas tarp blyksnio ir garso priklauso nuo to, kokiu atstumu esame nuo elektros išlydžio. Kartais pastebime žaibą, bet negirdime griaustinio. Vadinasi, elektros išlydis įvyko mažiausiai už 20 kilometrų. Jei laiko tarpas tarp žaibo ir griaustinio yra trumpesnis nei 10 sekundžių, tai nuo elektros išlydžio mus skiria vos keli kilometrai. Kartais tą didžiulį išlydį pavyksta pastebėti visai šalia. Virš Žemės rutu-

2013/6

lio kas sekundę įvyksta apie 100 žaibo išlydžių. Dauguma žaibų susidaro tarp debesies ir žemės, tačiau būna žaibų, susidarančių tarp skirtingai įelektrintų debesų arba atskirų to paties debesies plotų. Šie žaibai vadinami linijiniais. Be linijinių žaibų, būna ir kamuolinių. Kamuoliniai žaibai tyrinėti mažai. Tai švytintys arba kibirkščiuojantys 10–20 cm skersmens ugnies kamuoliai, susidarantys po linijinio žaibo išlydžio. Jie išsilaiko 1–2 minutes. Juda be garso ir gali pro plyšius patekti į patalpas, kartais sprogsta. Jų pasitaiko mė-

lynos, baltos ar oranžinės spalvos. Žaibų būtina saugotis, ypač kamuolinių, nes jie nenuspėjami. Statistika rodo, kad žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai; dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Statistika rodo, kad žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai; dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Neretai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną ir palieka įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus.

ti aukštose vietose: po medžiais, arti vandens. Negalima bėgti.

• Žaibui pataikius į medį, atvirkš-

tinis išlydis gali būti mirtinas ir žmogui, ir gyvūnui, jeigu šie nuo lietaus slepiasi po medžiu. Todėl perkūnijos metu atstumas tarp medžio ir žmogaus turi būti ne mažesnis kaip 3, o dar geriau 8–10 metrų. Negalima slėptis po aukštais, atokiau nuo kitų augančiais medžiais lygumoje arba pamiškėje.

• Jei perkūnija užklupo gamtoje, jos pabaigos geriausia palaukti nedidelėje lomoje (įduboje) arba stataus šlaito papėdėje.

• Lygioje vietoje patartina pritūp-

ti, apglėbti kojas rankomis arba atsisėsti ant akmens.

• Kartais nelaimingi atsitikimai

įvyksta arti vandens, atviruose baseinuose, todėl, išgirdus nors ir tolimą griaustinį, būtina kuo skubiau lipti į krantą.

• Jei žaibas pataiko į automobilį ar

negalima judėti, nes judėjimas sukelia oro sroves, kurios gali pritraukti žaibą. Kad kamuolinis žaibas nepatektų į pastato vidų, patariama uždaryti langus, duris, dūmtraukius siekiant patalpoje išvengti skersvėjų. Ventiliacijos angas iš anksto būtina perdengti įžeminta metaline 2–2,5 mm skersmens gardele su 3–4 cm² akutėmis.

traktorių, jame esantys žmonės paprastai nenukenčia. Perkūnijos metu reikia sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti. Jeigu esate pastate, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ar stambių metalinių daiktų, t. y. venkite visko, kas gali turėti stiprų elektros krūvį. Tai ypač svarbu, jeigu statinys neturi perkūnsargio.

• Perkūnijos metu labai pavojinga

• Kiekvienas namo, kotedžo, sodo

• Pastebėjus kamuolinį žaibą,

būti prie aukšto statinio ar ant kalvos viršūnės, šalia metalinio aptvaro, elektros tiekimo linijos. Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke arba statybinėmis bei žemės ūkio mašinomis.

Kaip žaibas sužeidžia?

Žaibas pažeidžia smegenis ir jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, todėl žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjusiųjų praranda sąmonę arba ji aptemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko). Atgaivintas žmogus sunkiai pajudina kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas. Žaibas gali sukelti elektros traumas. Šios traumos ir jų klinika būna labai įvairi: nuo nežymių sveikatos sutrikimų, kai nereikia rimtesnės medicinos pagalbos, iki gyvybei grėsmingų būklių.

Saugus laisvalaikis

Kaip elgtis žaibuojant? • Perkūnijos metu negalima stovė-

namelio ir kitokių statinių savininkas turėtų įsirengti perkūnsargį ir taip pasirūpinti savo bei artimųjų sugumu. Žaibų išvengti neįmanoma, bet apsisaugoti nuo jų tikrai galima.

Pagrindinė mirties priežastis po žaibo ir kitų elektros traumų – širdies ir kvėpavimo sustojimas. Nuo žaibo iškrovos nukentėjusį žmogų būtina pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20–30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti ir kuo skubiau kviesti greitąją medicininę pagalbą. Kol atvyks medikai, būtina patikrinti nukentėjusiojo pulsą ir kvėpavimą. Jei nėra širdies veiklos ir kvėpavimo požymių, nedelsiant pradėti išorinį širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė 2013/6

omidorų

nauda sveikatai Doc. dr. Elena Bartkienė, magistr. Vaida Lūžaitė LSMU VA Maisto saugos ir kokybės katedra

Pomidorai – viena iš populiariausių maistui vartojamų augalinių kultūrų (Radzevičius ir kt., 2008). Jų vaisiuose daug cukrų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: daugiausiai yra kalio, mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies, taip pat daug vitaminų (B, C, PP, karoteno). Iš pomidoruose esančių cukrų apie 60 proc. sudaro D-gliukozė ir D-fruktozė. Juose esantys lipidai yra trigliceridų, laisvųjų riebalų rūgščių ir hidrokarbonatų pavidalo. Pomidorų baltymuose yra iki 20 amino rūgščių. Daugiau yra alanino, arginino, leucino ir valino. Nemažai mikroelementų – jodo, vario, cinko, fluoro. Kalio pomidoruose yra beveik tiek pat, kiek ir kitose daržovėse, o alfa-tokoferolio ir vitamino A pomidoruose žymiai daugiau. Palyginus su kitomis populiariomis daržovėmis, tik morkos yra geresnis vitamino A šaltinis už pomidorus.

Kuo raudonesnis, tuo daugiau likopeno

Spalva yra vienas pagrindinių vaisių ir daržovių bei iš jų pagamintų maisto produktų kokybės požymių. Daugumos pomidorų veislių vaisiai yra raudoni, dažnai būna geltonų, rečiau pasitaiko oranžinių, rožinių, purpurinių, žalių, baltų ar juodų. Vartotojai dažniausiai intuityviai renkasi ryškesnių spalvų produktus. Pomidorų vaisiaus spalva iš esmės priklauso nuo jame esančių karotenoidų (likopeno, karotino, ksantofilo ir kt.) koncentracijos ir pasiskirstymo, o augalo auginimo sąlygos ir genetinė prigimtis gali turėti labai didelę įtaką likopeno kiekiui vaisiuose (Viškelis ir kt., 2005; Tomlekova ir kt., 2007; Brandt et al., 2006; Shi, Le, 2000). Dažniausiai pomidorų odelė yra ryškiai raudonos spalvos, nes daugiausia likopeno sukaupiama būtent pomidorų žievelėje (Reboul et al., 2005; George, Kaur et al., 2004; Toor, Savage, 2005).

2013/6

Daug antioksidantų

Pomidorų produktuose (sultys, pastos, padažai) paprastai yra daugiau maistinių medžiagų ir antioksidantų (tokių kaip likopenas) negu vaisiuose. Pavyzdžiui, vienodame pomidorų pastos kiekyje antioksidanto yra 3–6 kartus daugiau negu vaisiuose (Khachik, Carvalho et al., 2002; Renfroe, Brevard, Montgomer, 2004). Pomidorų ekstraktai Japonijoje, Graikijoje, Peru plačiai vartojami tradicinėje medicinoje – virškinimui gerinti, kepenų ligoms gydyti ir kitiems negalavimams šalinti (Salunkhe ir kt., 1974).

Šalina nuodingąsias medžiagas

Pomidoruose esantys vitaminai ir biologiškai aktyvios medžiagos ne tik praturtina žmonių mitybą, bet ir gali mažinti daugelio ligų riziką. Pomidoruose esantys vitaminai ir kitos biologiškai aktyvios medžiagos (vit. A ir vit. C, kalcis, fosforas, kalis, natris, karotenoidai ir kt.) šalina iš organizmo nuodingąsias medžiagas, valo kraują, gerina virškinimą ir apetitą, laisvina vidurius. Manoma, kad pomidoruose esantys karotenoidai, kurių vidutiniškai yra 3,67 mg/100 g, gali lemti šių daržovių prevencinį poveikį nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei prostatos onkologinių susirgimų. Tyrimais įrodyta, kad pomidorai gali mažinti virškinamojo trakto onkologinių susirgimų riziką. Ir visa tai antioksidanto likopeno, neutralizuojančio kenksmingą laisvųjų radikalų poveikį, dėka (Sesso, Liu et al., 2003).

Vertingi kepti pomidorai

Pomidorų naudą lemia likopenas – pagrindinis jų komponentas, veikiantis kaip antioksidantas. Deja, likopeno pasisavinimo organizme mechanizmas iki šiol nėra pakankamai ištirtas ir išaiškintas. Žinoma, kad pasisavinama tik apie 10 proc. (tam tikrais atvejais – iki 30 proc.) su maistu gaunamo likopeno. Nustatyta, kad likopeno kiekis yra didesnis įvairiais būdais apdorotuose, pvz., trintuose ar keptuose pomidoruose negu šviežiuose (Frohlich, Kaufmann, et al., 2006; Khachik, Carvalho et al., 2002).

siuose taip pat yra daug skirtingų fenolinių junginių (Takeoka, Dao et al., 2001), kurie didina antioksidacinį aktyvumą (Raffo, La Malfa et al., 2006). Karotenoidai (lot. carota – morka) – nesotieji angliavandeniliai, žinomi kaip riebaluose tirpūs, biologiškai aktyvūs pigmentai, sąlygojantys oranžinę ar raudoną spalvą (Oliver, 2000). Jų randama beveik visuose augaluose (apelsinuose, pomidoruose, morkose) ir gyvūnų organizmuose, išskyrus kai kuriuos grybus. Dažniausiai jų kiekis būna nedidelis. Pavyzdžiui, augalų lapuose karotenoidai sudaro vidutiniškai 0,07–0,2 procento jų

sausosios masės, kai kurių augalų organuose šių pigmentų koncentracija šiek tiek didesnė. Karotenoidai yra labai svarbūs visai gyvajai gamtai. Augaluose jie absorbuoja šviesą ir paverčia ją energija fotosintezės proceso metu, taip pat apsaugo augalus nuo fotooksidacijos. Žmogaus organizme karotenoidai svarbūs kaip provitamino A šaltiniai, antioksidantai ir kt. (Breemen, 2008). Pomidorų sudėtyje esantys karotenoidai likopenas ir ß–karotenas, patekę į organizmą, veikia kartu ir vienas kitą papildo. Manoma, kad pomidoruose esantys karotenoidai, ypač likopenas, gali mažinti įvairių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių bei prostatos onkologinių susirgimų tikimybę (Cohen, 2002).

Sveikata iš sodo

Nustatyta, kad likopeno kiekis yra didesnis įvairiais būdais apdorotuose, pvz., trintuose ar keptuose pomidoruose negu šviežiuose.

Ar žinote, kad atmintį gerina raudonos spalvos daržovės, tarp jų ir pomidorai.

Biologiškai aktyvūs pomidorų komponentai Antioksidantai yra junginiai, kurie apsaugo organizmo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Karotenoidų junginiai yra pagrindiniai antioksidantai, iš kurių svarbiausias likopenas (Khachik, Carvalho, et al., 2002). Pomidorų vai-

Tyrimais įrodyta, kad pomidorai gali mažinti virškinamojo trakto onkologinių susirgimų riziką. 2013/6

Vasaros skanėstas –

braškės

Paprastasis

abrikosas Tadžikų protėviams, gyvenusiems gyvenvietėse, viena nuo kitos atskirtose kalnų, abrikosas buvo pagrindinis cukraus šaltinis. Paprastajame abrikose yra iki 27 proc. cukraus (subrendusiuose vaisiuose daugiausia sacharozės), obuolių, citrinos ir vyno rūgščių, pektino, krakmolo, rauginių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų C, PP ir provitamino A, kuris minkštimui suteikia oranžinį atspalvį. Sėklose

2013/6

yra 30–50 proc. riebiojo aliejaus, turinčio oleino ir linolinės rūgšties, vitamino B15 ir glikozido amigdalino (karčiųjų abrikosų veislių sėklose jo daugiau kaip 8 proc.). Abrikosuose yra gana daug geležies, jie rekomenduojami sergant mažakraujyste, išsekus. Vaisių minkštimas turi kalio druskų, todėl jie tinka dietinei mitybai, ypač širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams.

Labai maistingos abrikosų sultys, jose išlieka daug vitaminų. Jų saikingai rekomenduojama duoti mažiems vaikams.

Braškių uogose yra vitaminų A, C, K, B5, B6, kalio, ląstelienos, folio rūgšties, gerinančios atmintį, riboflavino, flavonoidų, polifenolių ir įvairių rūšių antioksidantų. Jose taip pat gausu magnio, kalio, vario, ir omega-3 riebalų rūgščių. Kuo ryškesnė braškių spalva, tuo daugiau jose naudingųjų medžiagų. Tyrimai taip pat parodė, kad nuolat vartojamos braškės teigiamai veikia odą ir plaukus. Anot mitybos specialistų ir dietologų, jos turi daug skaidulų ir asparto rūgšties. Asparto rūgštis šalina toksinų perteklių iš organizmo. Žurnale „Chemistry“ paskelbti naujausi tyrimai rodo, kad braškės veiksmingai užkerta kelią hemolizei – raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) sunaikinimui. Mokslininkai iš Markės politechnikos universiteto (Univer-

sita Politecnica delle Marche) Italijoje ir Granados universiteto (Universidad de Granada) Ispanijoje vieningai sutarė, kad braškių stiprybė – jose esantys didelės koncentracijos fenolio junginiai, pavyzdžiui, flavonoidai, turintys antioksidacinių savybių. „Šios medžiagos mažina oksidacinį stresą, padeda vyresnio amžiaus organizmui pasipriešinti galimoms patologijoms (kraujagyslių ligų, vėžio ir diabeto atsiradimui) ir fiziologiniams procesams (pasireiškiantiems dėl gimdymo, senėjimo, fizinių krūvių). Tai pirmiausia kova su laisvaisiais radikalais organizmui suteikiant antioksidantų apsaugą“, – teigia dr. Jose Luisas Quilesas iš Granados universiteto. Braškes rekomenduoja vartoti neapdorotas, nes taip išsaugomos visos jų naudingos savybės.

Kuo ryškesnė braškių spalva, tuo daugiau jose naudingųjų medžiagų.

Migdolų pyragas su vaniliniais ledais • 250 g migdolų „Arimex“ • 6 kiaušiniai • 200 g cukraus • 300 g šviežių braškių • 4 šaukštai cukraus • vanilinių ledų • Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Į 24 cm skersmens kepimo formą įtieskite kepimo popierių. • Virtuvės kombainu ar elektrine trintuve iki miltelių sutrinkite migdolus. Sudėkite į dubenį trintus riešutus, sumaišykite su cukrumi ir tryniais. • Kitame dubenyje iki standumo išplakite baltymus, atsargiai įmaišykite į riešutų mišinį. Nepermaišykite! • Sukrėskite masę į kepimo formą ir kepkite orkaitėje apie 45–50 minučių. Tuo tarpu kartu sutrinkite šaldytas braškes ir cukrų. Jei mėgstate saldžiau, cukraus galite įberti dar šiek tiek. Iškepusį pyragą patiekite su vaniliniais ledais ir trintomis braškėmis.

AR ŽINOJOTE, KAD: vos viena migdolų sauja aprūpina organizmą 35 proc. vitamino E paros normos. E vitaminas yra svarbus antioksidantas, saugo žmogų nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, mažina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Šis vitaminas gyvybiškai svarbus sveikai odai ir plaukams, stiprina imuninę sistemą.

2013/6

Bičių produktai

ropolio tepalai

ropolio purškalas

ropolis yra vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Jis turi stiprų antibakterinį, antivirusinį, imunomoduliacinį poveikį, skatina žaizdų, opų gijimą. Sudėtyje esanti oksideceno rūgštis – labai stiprus antioksidantas. Propolyje gausu mikroelementų, ypač daug cinko ir mangano, kurie itin svarbūs ląstelių augimo, diferenciacijos procesams. Propolis, naikindamas bakterijas ir virusus, mažina ar stabdo uždegimą, slopina skausmą, didina organizmo atsparumą. Preparatas slopina bakterijų, grybelių ir virusų veiklą, mažina skausmą, patinimą. Malšina skausmą ir niežulį vabzdžių įgėlimo vietose. Ypač tinka vasaros poilsio, sporto ir turizmo renginiuose, kelionėse. Rekomenduojama turėti kiekvienų namų vaistinėlėje.

2013/6

ropolio tepalas minkština ir saugo odą. Vartojamas esant jautriai, suskirdusiai odai, taip pat išopėjimams, nudegimams ir kitiems odos pažeidimams.

ropolio tepalas su cinku turi sausinamąjį poveikį ir vartojamas pūslelinės ar kitokių priežasčių pažeistai odai, nedideliam nudegimui ar nuožvarbai, egzemai, dilgėlinei, pritrynimui ar iššutimui, išangės įtrūkimams, lūpų kampučių skilimams, gydyti. Cinko oksidas, jungdamasis su odos bei žaizdos sekretu, sudaro tirpias cinko druskas, kurios audinius sutraukia, sausina ir šiek tiek dezinfekuoja, taip pat sudaro apsauginį sluoksnį, saugantį odą nuo pašalinių dirgiklių. Vartoti tik išoriškai. Saugoti akis.

ropolio ir medetkų tepalas su sviestmedžio aliejumi – plataus veikimo tepalas sausai, džiūstančiai, dažnai traumuojamai ir pažeistai odai. Ypač tinka po nudegimų, dirbant su odą dirginančiomis medžiagomis, žemės, buitinius bei ūkinius darbus, jautrią odą turintiems vaikams. Sudėtyje esantis natūralus sviestmedžio aliejus stiprina, minkština ir apsaugo odą ir gleivinę, stiprina propolio bei medetkų poveikį. Labai tinka kaip apsauginė, raminamoji, odos senėjimą stabdanti priemonė žygiuose, kelionėse. Vartoti tik išoriškai. Saugoti akis. Dėmesio. Nerekomenduojama vartoti žmonėms, kurie alergiški bičių produktams.

Pomidorų salotos su fetos sūriu ir moliūgų sėklomis

• Gūžė salotų arba salotų lapų mišinys • 2 pomidorai • 200 g fetos sūrio • 2–3 šaukštai lukštentų kepintų moliūgų sėklų „Arimex“ Padažui: • 2 skiltelės česnako • 6 šaukštai alyvuogių aliejaus • 2 šaukštai acto • druskos ir šviežiai maltų pipirų • petražolių

AR ŽINOJOTE, KAD: moliūgų sėklose yra pektinų, organinių rūgščių, ląstelienos, vitaminų, karotino, mineralinių medžiagų ir magnio. Jos reguliuoja vandens ir druskų apykaitą, aktyvina žarnyno peristaltiką.

• Nuplaukite ir susmulkinkite žalumynus. Ant jų išdėliokite pjaustytus pomidorus, sutrupinkite fetos sūrį, pabarstykite lengvai skrudintomis moliūgų sėklomis. • Padažui sumaišykite grūstą česnaką, actą ir alyvuogių aliejų. Pagal skonį pagardinkite druska ir šviežiai maltais pipirais. Salotas užpilkite salotų padažu ir pabarstykite smulkintomis petražolių šakelėmis.

Lašiša su graikinių riešutų plutele • 4 gabaliukai lašišų filė • 200 g graikinių riešutų „Arimex“ • 4 šaukštai miltų • 1 kiaušinio baltymas • 1 šaukštas vandens • 1 šaukštelis džiovintų raudonėlių • 1 šaukštas aliejaus • 400 g šaldytų žirnelių • 2 šaukštai citrinų sulčių • 2–3 šaukštai sviesto • saujelė kapotų šviežių mėtų • šviežio tarkuoto imbiero (nebūtina)

• Pasūdytame vandenyje išvirkite žirnelius. Nupilkite nuovirą, žirnelius sugrūskite bulvių grūstuve. Berkite druskos ir pipirų, supilkite citrinų sultis, įmaišykite sviestą. Gerai išmaišykite. Jei košė per tiršta, įpilkite šiek tiek vandens. Sudėkite į dubenį, įmaišykite mėtas, jei reikia, dar įberkite druskos, pipirų. • Dubenyje išplakite baltymą su vandeniu. Į vieną lėkštę suberkite miltus, į kitą – grūstus graikinius riešutus ir žiupsnelį druskos su raudonėliais. • Nusausintą lašišos filė pavoliokite miltuose, tada kiaušinių plakinyje ir, galiausiai, vieną pusę gausiai pavoliokite riešutuose. Dėkite į įkaitintą aliejų riešutų plutele žemyn ir kepkite apie 3 minutes. Atsargiai apverskite ir švelniai apskrudinkite iš kitos pusės. • Dėkite žuvis į kepimo indą, pateptą aliejumi, riešutų plutele aukštyn ir baikite kepti orkaitėje apie 5–8 minutes, priklausomai nuo gabalėlių dydžio. • Į lėkštę dėkite žirnelių košę, ant viršaus – po lašišų gabalėlį. Papuoškite šviežių bazilikų lapeliais. Galite patiekti ir su daržovių salotomis. AR ŽINOJOTE, KAD: graikiniuose riešutuose gausu omega-3 nesočiųjų rūgščių. 25 g lukštentų graikinių riešutų esančios omega-3 siekia 95 proc. rekomenduojamos dienos normos. 2013/6

Nuo kokių ligų saugo

rankų higiena?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras Moksliniais tyrimais nustatyta, kad rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Rankų odos raukšlėse, po nagais, žiedais ar laikrodžiais gali kauptis ir daugintis įvairūs mikroorganizmai, kurie tampa užkrečiamųjų ligų priežastimi. Žarnyno užkrečiamosios ligos (diarėjos – viduriavimai) vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis, nes jos nesunkiai gali būti perduodamos net paspaudžiant ranką. Mokslininkai nustatė, kad kai kurių mikroorganizmų išgyvenimo ant rankų trukmė gali siekti net kelias valandas.

2013/6

Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių galima susirgti šigelioze (bakterine dizenterija), hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija). PSO duomenimis, kasmet pasaulyje nuo diarėjos miršta apie 3 milijonus žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rotavirusinė infekcija yra viena iš labiausiai paplitusių visame pasaulyje ūminių virusinių žarnyno infekcijų. Kasmet užregistruojama apie 100 milijonų rotavirusų sukeltų viduriavimų. Europos šalyse apie 17 proc. visų diarėjų sudaro norovirusinė infekcija, kuria dažniau serga suaugę žmonės. Apie 3,5 milijono rotavirusų sukeltų viduriavimų diagnozuojama vaikams iki 5 metų amžiaus. Deja, apie 200 iš jų miršta.

Išanalizavus pastarųjų metų Lietuvos gyventojų sergamumo statistiką, nustatyta, kad sergamumas užkrečiamosiomis ligomis didėja. Aktualia problema išlieka per maistą plintančios užkrečiamosios ligos. Susirūpinimą kelia ir virusinių žarnyno infekcijų plitimas. Nedžiuginantys statistikos duomenys rodo, kad dalis gyventojų vis dar nesirūpina savo sveikata ir nepakankamai žino apie rankų higienos svarbą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių žarnyno infekcinių ligų atvejų, iš kurių apie 3 tūkstančius atvejų sudaro rotavirusinis gastroenteritas. 2012 m. užregistruoti 375 protrūkiai (susirgo 1036 asmenys): 127 rotavirusinės infekcijos, 19 norovirusinių

Rankų plovimo taisyklės

• Prieš plaudami rankas nusimaukite žiedus, laikrodžius. • Sušlapinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu. Ant rankų paviršiaus užpilkite skysto muilo (jis tinka geriau už gabalinį, nes ant gabalinio muilo gali „apsigyventi“ bakterijos). • Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite išorines ir vidines rankų puses, riešus apie 20 sekundžių. • Trinkite delną į delną. • Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses. • Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses. • Ypač kruopščiai patrinkite pirštų galiukus ir panages. • Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais). • Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne. • Kruopščiai nuplaukite rankas. • Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu. • Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą. • Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

infekcijų, 13 virusinio hepatito A, 51 salmoneliozės, 13 kitų bakterinių etiologijų ir 152 nenustatytos etiologijos. Nustatyta, kad 334 protrūkiai (89 proc.) kilo šeimose dėl netinkamos maisto ruošimo ir rankų higienos. Dažniausia protrūkių priežastis buvo rotaviruso ir Salmonella sukėlėjai. Vaikų ugdymo įstaigose užregistruoti 24 protrūkiai, 13 protrūkių – maitinimo įmonėse, 3 protrūkiai siejami su pagamintu maistu, 1 protrūkis užregistruotas bendruomenėje. Vaikų ugdymo įstaigose kilo 8 rotavirusinės infekcijos protrūkiai, 3 virusinio hepatito A ir 10 nenustatytos etiologijos protrūkių. Prekybos ir maitinimo įmonėse kilo 11 salmoneliozės ir 5 nenustatytos etiologijos protrūkiai. Žarnyno infekcinių ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną su maistu, per nešvarias rankas ir įvairius aplinkos

daiktus (žaislus, virtuvės, stalo inventorių). Diarėjų pagrindiniai rizikos veiksniai yra vištų kiaušiniai (šiluma neapdorotų kiaušinių vartojimas), nepakankamas terminis maisto apdorojimas, netinkama rankų higiena prieš gaminant maistą ir po sąlyčio su žalia mėsa. PSO teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas pigiausių ir veiksmingiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų. Mokslininkai nustatė, kad rankas plaunant su muilu, nuo jų pašalinama apie 90 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų. Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pa-

grindinė profilaktikos priemonė yra asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari namų, darbo bei gamybinė aplinka. Svarbu žinoti, kad neplautomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir nosies ar akių gleivinių, nes taip galima užsikrėsti įvairiomis infekcijomis. Mokslininkai atliko rankų plovimo įpročių pasinaudojus viešaisiais tualetais tyrimą ir nustatė, kad dalis žmonių savo rankų neplauna taip, kaip pridera. Tik vienas iš trijų žmonių pakankamai muilino ir tinkamai plovė rankas. Rankų higienos būtina mokyti nuo pat mažens. Naujausi tyrimai parodė, kad net 40 proc. vaikų, pasinaudoję tualetu, nenusiplauna rankų su muilu, o apie 30 proc. neplauna jų ir prieš valgį.

Kas senovėje pakeisdavo muilą?

Senovės graikai nežinojo, kas yra muilas. Iš Homero kūrinių paaiškėja, kad kūną jie prausdavo smėliu. Bet tai buvo ypatingas, labai smulkus Nilo krantų smėlis. O egiptiečiams muilą pakeisdavo pasta iš bičių vaško, sumaišyto su medumi. Romėnai vartojo medžio pelenus ir sodą, tuo tarpu finikiečiai muilą darė iš ožkų riebalų ir buko pelenų. Nors ir labai stengėsi romėnai, bet pagaminti tokio muilo kaip šiandien jiems nepavyko. Muilas buvo vertinamas kaip brangiausi vaistai ir kosmetinės priemonės. Apie veido išmuilinimą prieš skutantis niekas net nepagalvodavo. Pirmieji muilą, panašų į šiuolaikinį, padarė senovės keltai. Pramoniniu būdu muilas pradėtas gaminti IX amžiuje Marselyje. 2013/6

Kada reikia plauti rankas? Rankos plaunamos visada, kai jos nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pa-

buvus viešosiose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, prieš žaizdos sutvarkymą ir po jo, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais. Švarios ir tvarkingos rankos ne tik puošia žmogų, bet gali apsaugoti nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.

Vasara yra palankus metas žarnyno užkrečiamosioms, kirmėlinėms bei grybelinėms ligoms plisti. Daugelio parazitinių kirmėlių kiaušinėliai subręsta 24– 30oC temperatūroje. Užterštose smėlio dėžėse vaikai nesunkiai gali užsikrėsti echinokokoze, toksoplazmoze, mikrosporija bei kitomis parazitinėmis užkrečiamosiomis ligomis. Neleiskite vaikams žaisti šunų ir kačių teršiamose smėlio dėžėse, aikštelėse ir parkuose. Daugelio užkrečiamųjų ligų išvengsite, jeigu skirsite pakankamai dėmesio jų profilaktikai. Straipsnį pagal Pasaulio sveikatos organizacijos bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“ per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį 11.00 val. Taip ilgai laukta vasara pagaliau čia. Atostogos. Poilsis. Galų gale atsigriebsime už visus metus: juk taip mažai sau skyrėme dėmesio. Deginsimes saulutėje, maudysimės, aplankysim tolimus kraštus ir pagaliau ilgiau pabūsime su mums brangiais artimais žmonėmis. Deja, tačiau ir vasarą mūsų sveikatai pavojų netrūksta. Karšti orai labai apsunkina širdies darbą, todėl vasarą ypač padaugėja infarktų ir insultų. Tai viena iš šio mėnesio mūsų laidos temų. Visi norime atrodyti gražūs. Ypač vasarą. Apie specialias šiam sezonui skirtas kosmetikos priemones, kokios tinkamiausios, ar gali maisto papildai liekninti, valyti organizmą, skatinti atsinaujinimo procesus, kalbės specialistai. Kas iš mūsų nėra valgęs braškių tiesiog iš lysvės. Tai labai skanu, tačiau taip galime nesunkiai užsikrėsti žarnyno infekcija. O vasarą pacientų, besigydančių

2013/6

infekcinių ligų ligoninėse, gausu. Todėl kalbėsime apie infekcinių žarnyno ligų profilaktiką, apie tai kaip svarbu kuo dažniau plauti rankas, vaisius, daržoves. Vasara – alerginių ligų „žydėjimo“ metas, nes daugiau būname gamtoje. O alergiją gali sukelti ne tik žiedadulkės, bet ir augalai net uogos. Gyvybei pavojingi gali būti ir vabzdžių įkandimai – tai dar vienos laidos tema. Laidose, kaip visuomet, kalbės žinomi medicinos ir farmacijos specialistai. Jūs dėkosite padėjusiems medikams. Linkime, kad apie minėtas ligas sužinotumėte tik iš laidos „Sveikatos kodas“ , o ne iš jus gydančio gydytojo... Įminkime sveikatos kodą kartu! Laidos „Sveikatos kodas“ kūrybinė grupė

Pasaulio įvairenybės

Gyvensime ilgiau? Smegenyse atrasta senėjimą stabdanti sritis

Molekulinės farmakologijos daktaras Donšenas Kai (Dongsheng Cai)

Mokslininkams pirmą kartą pavyko galvos smegenyse aptikti viso kūno senėjimo procesus kontroliuojančią sritį, informuoja „LiveScience.com“. Neuronų gija galvos smegenų srityje, kuri vadinama hipotalamu, spartina arba lėtina pelių organizmo senėjimo procesus. Jei ta pati sritis analogiškai funkcionuoja ir žmonių smegenyse, šis atradimas gali atverti galimybes suvaldyti su senėjimu susijusias ligas ir pailginti žmogaus amžių. „Kol kas mes išties ne kažin ką teišmanome apie organizmo senėjimo procesus, – pripažįsta Alberto Einšteino medicinos koledžo Niujorke molekulinės farmakologijos daktaras Donšenas Kai (Dongsheng Cai). – Senėjimas gali vykti kaip chaotiški, pasyvūs pokyčiai kūno audiniuose ar organuose, tačiau senėjimas gali būti kontroliuojamas ir kažkokio organo. Įmanoma ir abiejų faktorių kombinacija.“ Giliai galvos smegenyse glūdintis migdolo dydžio hipotalamas žinomas kaip smegenų sritis, reguliuojanti tokias svarbias organizmo funkcijas

kaip augimas, vystymasis, reprodukcija ir medžiagų apykaita. D. Kai su kolegomis atrado, kad imuninės sistemos neuronų gija hipotalame turi įtakos senėjimo procesų kontroliavimui. Paprastai imuninė sistema funkcionuoja kaip apsauga nuo infekcijų ar audinių pažeidimų, tačiau tyrimais nustatyta, kad ji gali būti siejama su garbaus amžiaus nulemtomis ligomis (pvz., kardiovaskuliariniais ir neurodegeneraciniais sutrikimais). Š. Kai su kolegomis tyrinėjo hipotalamo įtaką pelių senėjimo procesams. Mokslininkai tyrimo objektu pasirinko baltymų kompleksą (angl. nuclear factor kappa-light-chain-enhancer of activated B cells, NF-κB), atliekantį labai svarbų vaidmenį uždegiminiuose procesuose. Tyrėjai eksperimento metu pastebėjo, kad, stimuliuojant šį baltymų kompleksą pelių hipotalame, senėjimo procesai paspartėjo: susilpnėjo tiriamų pelių raumenų tonusas ir dydis, pakito odos storis, pasikeitė išmokimo gebėjimai. Visa tai sutrumpino tirtų pelių amžių. Bet kai tyrėjai kitai tiriamų pelių grupei minėtą baltymų giją NF-κB blokavo, senėjimo procesai sulėtėjo – tiriamosios pelės išgyveno maždaug 20 proc. ilgiau nei pelės, kurioms nebuvo taikytas joks poveikis. Maža to, NF-κB baltymo gijų aktyvinimas stabdė hormono gonadotropino (GnRH) išskyrimą (šis hormonas stimuliuoja neuronų formavimąsi) ir aiškiai lėtino naujų neuronų vystymąsi. „GnRH taip pat reguliuoja re-

Hipotalamo sritis pelės smegenyse

produkcinę funkciją, tačiau, regis, yra labai svarbus jaunystės palaikymo procesams“, – pažymi Š. Kai. Į pelių hipotalamus suleidus gonadotropino, paaiškėjo, kad šis hormonas suteikia impulsą neuronų generavimo procesams ir pristabdo senėjimą. Tyrėjai šio hormono kasdien suleisdavo senoms pelėms. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tokia intervencija žymiai pristabdė senėjimo sukeliamą pažintinių procesų nykimą. Tyrime nedalyvavęs Pietvakarių Kalifornijos universiteto Gerontologijos mokyklos senėjimo procesų tyrėjas Kalebas Finčas (Caleb Finch) šią kolegų studiją pavadino fantastiška. Mokslininkas jau senokai įtarė, kad hipotalame gali slypėti senėjimo procesus reguliuojantys svertai. „Šiaip ar taip, šio tyrimo rezultatai rodo akivaizdžią neuroendokrininių mechanizmų įtaką senėjimo procesams“, – pridūrė gerontologas. Š. Kai ir kolegų tyrimo rezultatai publikuoti žurnalo „Nature“ gegužės 1 d. numeryje. www.technologijos.lt 2013/6

Suraskite 5 skirtumus

Su šypsena – Tavo galvoje – plika dykuma, – šaukia ant Petriuko mokyklos direktorius. – Jūs visiškai teisus, – atsako Petriukas. – Tačiau kiekvienoje dykumoje yra oazės, bet ne kiekvienas kupranugaris moka surasti kelią iki jų... – Petrai, kaip tu pradėtum pokalbį su moterimi, kuri yra miela, puikiai gamina valgyti, mėgsta tvarkytis, skalbia, lygina ir t. t.? – Hm... Labas, mama?.. Suvalkietis semia vandenį kibiru iš kūdros ir pila žemėn. Praeivis klausia: – Ką gi tu čia, žmogau, darai? – Noriu išsemti vandenį iš balos. – Tu ką?! Iš proto išsikraustei? – Išsikraustytum ir tu, jei paskandintum muilą. Auklytė vaikų darželio tėvų susirinkime: – Brangūs tėveliai, nežinau, ką jūs veikiate savaitgaliais, bet kiekvieną pirmadienį, per pusryčius, prieš valgant, vaikai susidaužia puodeliais su kompotu... Norint patikti moterims reikia būti protingam, turtingam, gražiam arba gimti katinu.

Birželio mėnesio liaudies pastebėjimai ü Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta. ü Geriausias laikas šienavimui – iki Jono. ü Jei birželis karštas, gruodis bus šaltas. ü Jei per Sekmines šlapia, per Kalėdas bus daug sniego. ü Jei per Jonines griaudės, riešutai bus tušti, nors jų bus daug, gilių ant ąžuolų nebus. ü Jei per Jonines lyja, bus šlapias rugpjūtis. ü Joninių rasos, lietus javus gaivina. ü Lietūs iki Joninių sodiečiui į piniginę pinigus krauna, lietūs po šv. Jono juos atgal iš piniginės traukia. ü Jei gegutė ir po Joninių kukuoja, bus ilgas ruduo.

2013/6

Sportuočiau, tačiau kol kas nesu tam pasiruošęs psichologiškai. Atėjęs pas logopedą žmogelis atidaro duris ir klausia: – Ar gama? – Ne gama, o jeikia, – žvaliai atsako logopedas. Žymus aktorius susitinka garsią aktorę. Jis pasakoja apie save. Ji pasakoja apie save. Kiekvienas jų įsimyli save, ir jie susituokia iš begalinės meilės kiekvienas sau…

Smagioji medicina Horizontaliai:

Vertikaliai:

2. Riešutas. 3. Transporto priemonė: oro ... 4. Organinės kilmės mineralas, susidaręs sustingus spygliuočių augalų sakams. 7. Valstybė pietinėje Užkaukazėje, tarp Juodosios ir Kaspijos jūrų. 10. Vyriausiasis jūrų dievas graikų mitologijoje. 12. Gydytojai, naudojantys instrumentus, kuriais atliekamos operacijos. 13. Japonijos automobilių ir motociklų gamintoja. 14. Šilčiausias metų laikas.

1. Kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas... 5. Žinių „kūrimas“. 6. Vaizdinių, minčių ir jausmų visuma, patiriama miegant. 8. Senelių džiaugsmas. 9. Medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo kūno sandarą. 11. Knyga, kurioje surašytos retos gyvūnų, grybų ir augalų rūšys.

Liepos mėnesio liaudies pastebėjimai

ü Jei liepa karšta – rugsėjis šaltas. ü Liepa karšta, daug rūgštynių – lauk šaltos žiemos. ü Koks oras Septynių miegančių brolių (t. y. liepos 10 d.) dieną, toks bus septynias savaites. ü Ko liepa, rugpjūtis neišvirs, to rugsėjis neiškeps. ü Liepos viduryje kukuojanti gegutė pranašauja ilgą vasarą, gausiai žydinčios liepos – lietingą rudenį, uodų spiečiai – gerą orą. ü Kokia liepa, toks ir sausis. ü Perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus. ü Didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą. ü Jei vieversys čirena iki šv. Onos, pavasarį jį išgirsime prieš šv. Kazimierą; jei čirena ir po Oninių, pavasarį jį išgirsime po Kazimierinių. 2013/6

Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į birželį ir liepą Birželio 14 (nuo 19:26), 15, 16, 17 (iki 04:18) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat gerai gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis. Birželio 17 (nuo 04:18), 18, 19 (iki 09:38) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą. Tinkamas laikas gydyti dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Birželio 19 (nuo 09:38), 20, 21 (iki 11:31) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Veiksmingas galvos, pečių srities masažas. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje. Birželio 21 (nuo 11:31), 22, 23 (iki 11:08) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo. Taip pat nepalankus metas kraujo donorų procedūroms. Saugokite stuburą nuo didelių fizinių krūvių, taip pat kepenis – nuo sunkesnio maisto. Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas. Birželio 23 (nuo 11:08), 24, 25 (iki 10:26) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapes-

2013/6

ni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, druskų nusėdimo, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, diafragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros. Birželio 25 (nuo 10:26), 26, 27 (iki 11:32) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas) – tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką. Birželio 27 (nuo 11:32), 28, 29 (iki 16:06) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai. Padidėja odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė. Venkite pedikiūro ir manikiūro. Šiomis dienomis bus labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas. Birželio 29 (nuo 16:06), 30, liepos 1, 2 (iki 00:43) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, stuburo juosmens dalį. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų, o ypač veido valymo, laikas. Liepos 2 (nuo 00:43), 3, 4 (iki 12:21) Mėnulis Jaučio ženkle. Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo

peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų metas. Liepos 4 (nuo 12:21), 5, 6, 7 (iki 01:13) Mėnulis Dvynių ženkle. Tinka gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke. Liepos 7 (nuo 01:13), 8, 9 (iki 13:48) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Vartokite daugiau skysčių. Palankios dienos gydyti kaulus, kelio sąnarius, žandikaulius ir viršutinius dantis, šalinti iš organizmo akmenis ir šlakus. Taip pat tinka šalinti karpas, gydyti nuospaudas, gražinti rankas ir pėdas. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Liepos 9 (nuo 13:48), 10, 11, 12 (iki 01:12) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, druskų nusėdimą, kojų blauzdas, akių ligas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas. Liepos 12 (nuo 01:12), 13, 14 (iki 10:40) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Taip pat gerai gydyti pėdas, kepenis, kraujotakos sistemą. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis.