Sveikatos langas 2013 Lapkritis by Sveikatos Langas

Sveikatos langas 2013 lapkritis

Nemokamas mÄ&#x2014;nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Sveikatos langas

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Mielieji skaitytojai, artėjant didžiosioms metų šventėms, daugiau nei įprasta galvojame apie artimuosius, draugus. Ir norėtųsi palinkėti, kad šis laikas būtų prasmingas ne ilgais dovanų sąrašais, o nuoširdžiu bendravimu, kad spėtume pabaigti metų darbus ir kad dar liktų energijos bei laiko įsiklausyti į save. Išminčiai sako, kad santykis su išoriniu pasauliu pirmiausia prasideda nuo santykio su savimi. Jei bus gerai tau, ir šalia esantieji jausis geriau. Šiame numeryje gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė ir šeimos gydytoja Janina Visockienė pataria, kaip gyventi esant žemam kraujospūdžiui. Šeimos psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė gilinasi į dvasinius ieškojimus. Rasite temų apie vaistinguosius augalus, mineralinio vandens svarbą bei seksualinio gyvenimo problemas. Taip pat kviečiame „pakeliauti“ po Alpėse įkurtus nacionalinius parkus. Taigi, dar yra laiko pasistengti, kad šios šventės būtų tokios, kokių ir laukiame: ar su naujais kulinariniais atradimais, ar Jūsų pačių sukurtais atvirukais, ar pagerėjusia savijauta... Ačiū už Jūsų laiškus. Šviesių minčių ir gražaus bendravimo artėjant naujam metų virsmui. O orams šąlant, bendravimas šildo. „Sveikatos lango“ redakcija: Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė Dizainas: Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com

Agnės Kiškytė nuotr.

Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.

Pažink save

Per žemas kraujo spaudimas (hipotonija / hipotenzija) ir bendrosios rekomendacijos Keletas rekomendacijų, kurios padės jaustis žvaliau iš ryto: Vilniaus dietologijos centras, Pušyno kelias 23, Vilnius Reg. tel.: 8- 659-23416 el.p. info@dietoscentras.lt www.dietoscentras.lt

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė

Daugelis hipotonikų dieną pradeda nuo stiprios kavos, arbatos puodelio. Tai teisinga, nes geros kokybės kava ir arbata turi daug kofeino, kuris tonizuoja ir suteikia jėgų. Tačiau nederėtų tuoj pat skubėti dar išgerti papildomai puodelį kavos ar arbatos. Geriau paruoškite pusryčius, pvz., sumuštinis su trupučiu sviesto ir sūriu. Arterinį kraujo spaudimą didina sūrūs ir riebūs produktai. Sūris – puikus sūraus ir riebaus produkto derinys. Jei iš ryto nepavyko pasistriprinti sumuštiniu su sūriu, paimkite užkandžių – vaisių, ypač rūgštesnių, kuriuose gausu vitamino C, stiprinančio kraujagysles, ar sūdytų riešutų. Suvalgę jų, tikrai pasijusite geriau. Tačiau atminkite, kad sūriais

2013/11

produktais piknaudžiauti nerekomenduojama, nes druskos perteklius kenkia inkstams. Pietų ir vakarienės metu suvalgykite gyvūninės ir augalinės kilmės baltymų turinčio maisto: žuvies, mėsos, paukštienos ar ankštinių patiekalą su daržovėmis, sudėtinių angliavandenių turinčių produktų: tamsios, rupaus malimo duonos, su sėklomis, grūdais, košių, puikiai tinka bulvės (virtos, keptos orkaitėje), jose daug kalio, kuris gerina kraujagyslių tonusą. Į valgiaraštį būtinai įtraukite ir pieno produktų (žinoma, jei nereikia jų atsisakyti dėl kitų sveikatos problemų). Patiekalus gardinkite įvairiais žoliniais, kas mėgsta – aštriais prieskoniais.

Bendri patarimai turintiems per žemą kraujo spaudimą

Šie žmonės mėgsta ilgiau pamiegoti. Įprastai miegui reikia skirti 6–8 val., o jiems – 9–12 val. miego. Dažnai hipotonikus vadina „miegaliais“, o iš tiesų jiems ilgai miegoti iš ryto – tai fiziologinis organizmo poreikis.

• nesikelkite iš lovos staiga; pabudę dar keletą minučių ramiai pagulėkite, judinkite rankas, kojas ir tik tada lėtai atsisėskite lovoje; • pripratę prie vertikalios padėties lėtai stokitės, būtent taip galima išvengti galvos svaigimo ir rytinių alpimų; • kasdien išgerkite apie 2 l vandens; • valgykite 4–5 k/d. (mityba turi būti visavertė, ypač turinti B grupės , A, E vitaminų); • galimi gastritai, padidėjęs rūgštingumas, todėl venkite rūkytų, aštrių, keptų patiekalų. • turintieji žemą kraujospūdį labai prastai toleruoja statinius krūvius, todėl būtina tokia fizinė veikla, kuri didina raumenų ir kraujagyslių tonusą, teikia žvalumo ir naujos energijos antplūdį. Puikiai tinka plaukiojimas baseine, tenisas, badmintonas, rankinis; • būtinai mėgaukitės vandens procedūromis, masažais, hidromasažais. Taip pat tiktų kontrastinis dušas, tik venkite ryškių temperatūrų skirtumų; • tinka natūralios kilmės maisto papildai su eleuterokoku, ženšeniu.

2013/11

Pažink save

Kas gelbsti esant žemam kraujo spaudimui? Patarimų, kaip gyventi hipertonikams, gausu, tačiau, kaip gyventi tiems, kuriuos vargina žemas kraujo spaudimas (hipotonikams)? Šeimos gydytoja Janina Visockienė

Kas sukelia žemą kraujo spaudimą?

Sergant hipotenzija, sutrinka kraujagyslių tonuso reguliacija. Dauguma sergančiųjų pirmine hipotenzija ją paveldi. Tačiau ligą gali sukelti ir nuolatinis stresas, per dideli darbo krūviai, judėjimo stoka; o kartais ir vitaminų E, C ir B grupės stoka. Reiktų išskirti dvi hipotenzijos rūšis: nuolatinę ir situacinę. Hipotenzija dažniausiai sukelia alpimą (sinkopę) – trumpalaikį sąmonės netekimą, atsirandantį dėl ūminės galvos smegenų hipoksijos. Žmonėms, kurių žemas kraujo spaudimas, rekomenduojama reguliariai mankštintis.

2013/11

Dažniausios jo priežastys – ortostatinė hipotenzija, širdies aritmija, situacinė hipotenzija, sukelta kosulio, šlapinimosi, tuštinimosi, rijimo, isterinės kilmės ir traukulių sindromas. Dėl ortostatinės hipotenzijos, kurią gali sukelti ilgas stovėjimas, ypač saulėje ar tvankioje aplinkoje, gali nualpti ir sveiki asmenys. Dėl suretėjusio pulso, skysčių stokos, viduriavimo, prakaitavimo, karščiavimo ar kraujavimo metu. Esant nuolatinei hipotenzijai, pulsas dažnai būna dažnesnis – tai kompensacinė organizmo reakci-

ja, kad į audinius patektų daugiau deguonies. Jeigu žemas kraujo spaudimas nekelia didelių problemų, labai dėl jo nerimauti neverta. Tačiau taip būna labai retai, o kad būtų galima tinkamai pagelbėti nelaimėliui, reikalingi papildomi tyrimai; pirmiausia – kraujo ir šlapimo tyrimai, kardiograma, širdies echoskopija. Jeigu šie tyrimai nerodo sveikatos sutrikimų, gali būti reikalinga kardiologo arba neurologo konsultacija. Specialieji tyrimai rekomenduojami, jei surinkus anamnezę ir atlikus fizinį

Nepakankama kraujotaka daro žalą organizmui

Kai kraujospūdis yra per žemas, organai negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Pavyzdžiui, jei sutrikusi smegenų kraujotaka, jų ląstelės negauna pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų, todėl asmuo gali jausti lengvą svaigulį arba net nualpti. Staigiai sėdėjimo ar gulėjimo pozą pakeitus į stovimą, dažnai juntami žemo kraujo spaudimo simptomai. Ypač atsargios turi būti būsimosios mamos. Nors nėštumo metu hipotenzija labai vargina, nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti net augalinų vaistų.

Būtina „treniruoti“ kraujagysles

Reikėtų keisti gyvenseną. Gyvenant aktyviai ir sveikai, hipotenzija vargina mažiau. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės pirmiausia puola gerti tabletes. Rinktis vaistą reikia labai atsargiai, nes organizmas gali jo netoleruoti (pavyzdžiui, nitroglicerinas kraujo spaudimą gali dar labiau sumažinti). Sergant hipotenzija, reikia „treniruoti“ kraujagysles. Tam tinka gydomosios vonios ir dušai, hidromasažai, pirtis. Taip pat galima pasimėgauti kontrastiniu dušu, tik temperatūrų skirtumai neturi būti labai dideli. Ir, žinoma, būti-

na judėti – niekas taip nepagerina raumenų ir kraujagyslių darbo kaip fizinė veikla.

Veiksmingas miegas ir kvėpavimo pratimai

Geriausias vaistas nuo žemo kraujo spaudimo – miegas. Miegoti rekomenduojama 9–11 valandų per parą. Bus dar geriau, jei prieš miegą bent pusvalandį pasivaikščiosite lauke. Energijos rytą padės sukaupti kvėpavimo pratimai, kuriuos 5–7 kartus reikia atlikti nepakilus iš lovos. Gulėdami ant nugaros giliai įkvėpkite, kad išsipūstų pilvas. Po to lėtai iškvėpkite, kad pilvas susitrauktų. Toks kvėpavimas gerina kraujotaką, didina nervų sistemos tonusą.

Į pagalbą vaistiniai augalai

Spaudimą galima sureguliuoti spiritiniais vaistingųjų augalų antpilais. Vienas tinkamiausių – ženšenio antpilas, kuris stiprina ir tonizuoja organizmą, gerina širdies veiklą. Rekomenduojama vartoti po 15–25 lašus 3 kartus per dieną maždaug 2 savaites. Tik neperdozuokite, nes gali padidėti jautrumas, atsirasti nemiga ir galvos skausmai.

Galimi alpimai

Jeigu jūsų spaudimas žemas, didelė tikimybė, kad galite apalpti atsidūrę tvankioje aplinkoje. Alpimo „šaukliai“: staigus galvos skausmas, padažnėjęs širdies plakimas, pykinimas... Jeigu taip nutiko, pasistenkite kuo greičiau atsisėsti, nuleiskite galvą žemiau kelių, kvėpuokite tolygiai, bet ne giliai. Pasijutę geriau, neskubėkite atsistoti. Netikėtai nualpusį žmogų reikia paguldyti. Horizontalioje padėtyje smegenys geriau aprūpinamos krauju, ir žmogus greičiau atsipeikėja. Todėl nualpusiam žmogui nieko nereikia dėti po galva. Jeigu nėra galimybės paguldyti, nukentėjusį

žmogų reikia pasodinti taip, kad jo galva būtų nusvirusi žemyn. Netekus sąmonės, labai padeda eterinių aliejų garai, jie puikiai stimuliuoja galvos smegenų veiklą ir padeda normaliai funkcionuoti širdžiai. Tinkamiausias – rozmarino, kamparo ir mėtų aliejų mišinys.

Hipotenzija ir kitos ligos

Jeigu arterinė hipotenzija (būtent taip gydytojai vadina sumažėjusį kraujo spaudimą) yra antrinė, t. y. „lydi“ kitas ligas (pvz., anemiją, skydliaukės, kepenų, nervų sistemos ir kt.), bus gydoma pagrindinė liga. O jeigu ji pirminė ir jūsų kraujo spaudimas visuomet yra 90/60 ar dar mažesnis, specialus gydymas netaikomas. Tuomet liga nepavojinga gyvybei: ji nesukelia infarkto ar insulto. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad mažesnis kraujo spaudimas stabdo aterosklerozės vystymąsi. Kai kurių profesijų asmenims (pvz., stogdengiams) alpimas yra itin pavojingas, kitų profesijų (pvz., vairuotojų) – pavojingas ir aplinkiniams. Nėštumo metu hipotenziją gali sukelti mažakraujystė, todėl būtina kreiptis į gydytoją ir vartoti paskirtus vaistus.

Pažink save

tyrimą, tikimasi pagrįsti tam tikrą ligą. Pirminei hipotenzijai būdinga asteninė kūno sandara, retas pulsas, leukopenija. Antrinė hipotenzija dažnai būna endokrininės kilmės (sergant antinksčių nepakankamumu, hipotireoze, cukralige), sergant aortos ligomis, lėtinėmis infekcinėmis ligomis, mažakraujyste, vartojant per dideles kraujospūdį mažinančių vaistų dozes.

Žmonės, kurių kraujo spaudimas žemas, labai jautriai, tarsi barometrai, reaguoja į orų permainas. Pacientai neturėtų vartoti arba vartoti mažesnes (sergantys arterine hipertenzija) antihipertenzinių vaistų dozes. Patartina mūvėti elastines kojines, ypač jei yra venų varikozė, vartoti daugiau skysčių. Kraujospūdžiui, kaip ir širdies ritmui, įtakos turi fizinis aktyvumas, pasichoemocinė būklė, kūno masės indeksas, kai kurie vaistai ir tam tikros ligos. Todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti hipotenzijos priežastį ir tik po to koreguoti savo gyvenimo būdą: fizinį aktyvumą, mitybos įpročius ir kt.

2013/11

Priešlaikinė ejakuliacija sutrikdo seksualinį poros gyvenimą

alimybė kontroliuoti lytinio akto laiką grąžina seksualinio gyvenimo kokybę

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos seksualinės medicinos gydytoja dr. Giedrė Jonušienė teigia, kad greita ejakuliacija – rimta problema, į kurią vyrams nederėtų numoti ranka. Dovilė Joneliūnienė Giedrė Jonušienė informuoja, kad dar 1970 m. eksperimentinės seksologijos pradininkai W. Mastersas ir V. Johnsonas priešlaikinę ejakuliaciją įvardijo kaip negalėjimą sulaikyti ar atidėti ejakuliacijos iki partnerės orgazmo per buvusias 50 proc. sueičių. Progresuojant seksologijos mokslui, atsirandant vis daugiau klinikiniais tyrimais grįstų įrodymų, keitėsi ir greitos ejakuliacijos apibrėžimai. Ejakuliacija, visada arba beveik visada prasidedanti prieš arba maždaug per vieną minutę po prasiskverbimo į makštį, taip pat

2013/11

nepakankama ejakuliacijos kontrolė ir neigiami, su būkle susiję asmeniniai padariniai apibrėžiami kaip priešlaikinė ejakuliacija. Ši klinikinė situacija gali progresuoti, ir vyras gali pradėti vengti lytinių santykių, o santykiaudamas – jausti diskomfortą. Kai specialistas vertina nusiskundimus, susijusius su priešlaikine ejakuliacija, svarbu įvertinti vyro sugebėjimą kontroliuoti ejakuliaciją, ją atidėti, jos trukmę ir jaučiamą įtampą dėl šios situacijos. Vienas objektyvesnių būklės įvertinimo metodų – intravagina-

linis ejakuliacijos laikas. Tai laikas nuo varpos įvedimo pradžios iki ejakuliacijos. Šis laikas yra svarbus diagnostinis kriterijus. Ejakuliacijos trukmė yra labai individuali, normalu, jei ji trunka nuo vienos iki septynių minučių. Apklausiant vyrus, kurie skundžiasi greita ejakuliacija visą gyvenimą, net 90 proc. jų teigė, kad santykių metu ejakuliacija įvyksta per mažiau nei trisdešimt sekundžių, o vyrai, nesiskundžiantys greita ejakuliacija, teigė, jog ejakuliacija įvyksta vidutiniškai per penkias minutes.

2007 m. atliktoje tarptautinėje studijoje, kurioje dalyvavo apie 12 tūkst. vyrų iš įvairių šalių, buvo nustatyta, kad greitą ejakuliaciją patiria nuo 20 iki 25 proc. 18–65 metų vyrų. Bet, nepaisant problemos aktualumo, tik 9 proc. vyrų, patiriančių priešlaikinę ejakuliaciją, kreipiasi pagalbos į specialistus. Net kas antras su šia problema susiduriantis vyras mano, kad priešlaikinė ejakuliacija atsiranda dėl per didelio susijaudinimo, padidėjusio jautrumo lietimui, retų santykių. Tik apie 10 proc. mano, kad tai – medicininė būklė.

Shutterstock nuotr.

Progresuojant seksologijos mokslui, atsirandant vis daugiau klinikiniais tyrimais grįstų įrodymų, keitėsi ir greitos ejakuliacijos apibrėžimai. Pats ejakuliacijos procesas yra gana sudėtingas refleksas, kurio centrai (aktyvinantys ir slopinantys) yra tiek galvos, tiek stuburo smegenyse. Šių centrų veiklą reguliuoja neuromediatoriai. Vienas pagrindinių ejakuliacijos procese dalyvaujančių neuromediatorių yra serotoninas: kuo mažiau jo yra neuronų jungtyse, tuo didesnė tikimybė, kad vyrui

bus greitos ejakuliacijos fenomenas. Manoma, kad ši serotonino apykaita nulemta genų, ir dėl to gali pasireikšti vadinamoji viso gyvenimo priešlaikinė ejakuliacija.

Neskuba kreiptis į gydytoją

Pasak gydytojos, vyrai vis dar vengia kalbėti apie ejakuliacijos problemas, nes jaučia nepatogumą ir gėdą, taip pat nežino, kur kreiptis pagalbos, ar net mano, kad nėra jokių metodų jiems padėti. Yra manančių, kad ši būklė trumpalaikė ir greit praeis. Žalingiausia situacija būna tuomet, kai, esant greitai ejakuliacijai, vyras nemano, jog tai yra problema, nesidomi savo partnerės orgazmo potyriu, apie tai su ja nediskutuoja, o pati moteris vengia pradėti diskusiją šia tema, nes bijo įskaudinti savo partnerį. Dėl neigiamų priešlaikinės ejakuliacijos padarinių ne tik vyrui, bet ir jo partnerei ši situacija turi būti koreguojama pritaikant gydymą. Prieš skiriant gydymą, reikia įvertinti paciento ir jo partnerės lūkesčius. Priešlaikinei ejakuliacijai gydyti rekomenduojama daug metodų. Tarp jų – psichoseksualinės terapijos metodai (stabdymo, užspaudimo technikos tiek santykių, tiek masturbacijos metu),

jiems pritaikyti reikalinga labai stipri paciento ir jo partnerės motyvacija, disciplina, laisvas laikas sekso terapijai. Taip pat greitai ejakuliacijai gydyti rekomenduojamas vietinis gydymas – varpos galvutės jautrumą mažinančiais anesteziniais preparatais, geriamaisiais varpos kraujotaką gerinančiais preparatais, nors jų efektyvumo įrodymų ir trūksta. Psichoseksualinė terapija nerekomenduojama vyrams, kuriems priešlaikinė ejakuliacija tęsiasi visą gyvenimą. Šiuo atveju rekomenduojamas gydymas vaistais. Medikamentinio gydymo tikslas yra serotonino koncentracijos neuronuose didinimas, siekiant sulėtinti ejakuliacijos refleksą. Serotonino kiekį didina tam tikrų grupių antidepresantai, tačiau jų poveikio reikia laukti ilgai. Šiandien jau yra serotonino koncentraciją didinantis medikamentas greitai ejakuliacijai gydyti. Naujasis vaistas yra trumpo veikimo, vartojamas tik prieš santykius ir pagal poreikį. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad, vartojant šį medikamentą ir jo efektą lyginant su placebu, nustatytas ejakuliacijos trukmės santykių metu pailgėjimas, lengvesnis ejakuliacijos kontroliavimas, didesnis pasitenkinimas santykiais, atsipalaidavimas jų metu tiek pačiam vyrui, tiek jo partnerei.

2013/11

VA I K Ų L I G O N I N Ė S VA I K Ų KO N S U LTAC I J Ų P O L I K L I N I K A

Vaikų konsultacijų poliklinikoje (Santariškių g. 7, Vilnius) vaikų gydytojo konsultacija skiepijimo klausimais su šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimu yra nemokama, galima paskiepyti vaikus. Vaikus, linkusius dažnai sirgti peršalimo ligomis, turinčius silpną imuninę sistemą, alergiškus ar turinčius kitų sveikatos bėdų, pravartu kurį laiką stebėti dėl reakcijos į skiepus. Tokiems vaikams Vaikų konsultacijų poliklinika gali pasiūlyti gydytojo priežiūrą iki 6 val. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus Stebėjimo palatoje.

2013/11

Gydytojo patarimai Kas turėtų rūpėti tėvams, ruošiantiems skiepyti ar jau paskiepijusiems vaiką? Pataria Vaikų ligoninės vaikų gydytojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis Kas sudaro vakciną? Vakcinų veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti mikroorganizmai arba tam tikri mikroorganizmų fragmentai. Tai natūralios veikliosios medžiagos, kurios sužadina paskiepytojo imuninę sistemą. Pačios savaime vakcinoje esančios medžiagos nėra toksiškos ar kitaip biologiškai aktyvios, todėl įskiepijus vakciną imuninei apsaugai susidaryti reikia tam tikro

laiko (dažniausiai apie mėnesį). Vakcinose yra labai nedaug konservuojamųjų ir stabilizavimui skirtų medžiagų, todėl jos nesukelia jokio biologinio poveikio paskiepytam vaikui. Kas vyksta paskiepyto vaiko organizme? Įskiepytos vakcinos veikia vaiko imuninę sistemą. Gyvų ir negyvų vakcinų poveikis šiek tiek

Nuotr. Simonos Gelombickienės

Aktualu

Ar reikia skiepyti vaikus?

vosios vakcinos gali sukelti karščiavimą, o jautresniems vaikams – neryškius klinikinius simptomus, primenančius lengvą ligos formą. Ką daryti, jei atsirado nepageidaujamų reiškinių? Šiuolaikinės vakcinos yra labai saugios, tačiau negali nesukelti absoliučiai jokių reakcijų – juk jos turi sužadinti imuninį atsaką! Retais atvejais (iki 5% paskiepytųjų) reakcijos po skiepijimo gali būti kiek stipresnės. Gal tai atrodo paradoksalu, tačiau tokiems vaikams vakcina itin reikalinga, nes, susidūrę su natūraliu, nesusilpnintu virusu, jie gali būti „kandidatai“ sirgti labai sunkiai. Kiekvienam vaikui vakcinų poveikis gali kiek skirtis, todėl po paskiepijimo bent 3 dienas vaikams reikia daugiau dėmesio. Dažniausi reiškiniai vietiniai: paraudimas, patinimas, jautrumas injekcijos vietoje. Šie nepageidaujami reiškiniai visiškai nepavojingi ir praeina be jokio gydymo. Skiepo vietos nereikia šildyti ar masažuoti. Kartais paskiepyti vaikai sukarščiuoja. Karščiavimas yra

normali imuninės sistemos reakcija. Labai aukšta temperatūra gali būti pavojinga, pavyzdžiui, sukelti traukulius. Kad šio pavojaus išvengtumėte, savo namuose turėkite vaiko amžių atitinkančių ir nepasibaigusio galiojimo laiko karštį mažinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio arba ibuprofeno. Karščiuojantiems vaikams negalima duoti aspirino. Jeigu vaikas patirtų neįprastų nepageidaujamų reiškinių po skiepijimo, prašytume apie juos pranešti Jūsų vaiką prižiūrinčiam gydytojui arba Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikai.

Aktualu

skirtingas. Gyvosios vakcinos – iš sergančių lengvomis ligų formomis išskirti ir šiuolaikinėmis priemonėmis stabilizuoti natūralūs mikroorganizmai (dažniausiai virusai). Paskiepytojo organizme jie dauginasi ir sukelia infekcinį procesą. Paprasčiau tariant, įskiepijus gyvą vakciną, sukeliama labai lengva „liga“, kuri dažniausiai neturi klinikinių požymių. Virusai dauginasi tiek, kiek jiems leidžia paskiepyto vaiko imuninė sistema. Susidarius apsaugai, infekcija nuslopinama. Įdomu, kad ši „lengvos ligos“ idėja yra labai sena: jau prieš 2–3 tūkstančius metų Rytų medicinoje buvo žinomi bandymai apsaugoti nuo raupų, įskiepijant sergančiojo labai lengva forma pūlinukų turinio. Panašių bandymų būta ir vėliau Anglijoje bei kituose kraštuose, rengiant vadinamuosius „raudonukės vakarėlius“, kai pabūti su sergančiu raudonuke buvo sukviečiami aplinkinių sodybų vaikai. Šiuolaikinių vakcinų pranašumas – griežtai kontroliuojama vakcinų kokybė ir vakcininių mikroorganizmų saugumas. Gy-

Jei norite pasikonsultuoti skiepijimo klausimais, registruokitės Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikos telefonu (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis arba internetu www.sergu.lt Konsultacijų poliklinikos puslapyje.

2013/11

Nacionaliniuose parkuose abipus Diana Rakauskaitė Lietuvoje gamtinis, arba ekologinis, turizmas dar tik populiarėja, o Vakarų Europoje nacionalinius, regioninius ir kitus gamtinius parkus aplanko šimtai tūkstančių žmonių, kurie suvokia, kad tai – didžiausios vertybės, atsinaujinimo, dvasinių dalykų, darnaus gyvenimo šaltinis. Alpių regiono gamtos grožis saugomas Prancūzijos ir Italijos nacionaliniuose parkuose. Nors parkų veiklos metodai šiek tiek skiriasi, tačiau pagrindiniai tikslai yra panašūs: išsaugoti gamtos ir

kultūros paveldo vertybes, pritaikyti jas lankymui, patraukliai pateikti turistams, ieškoti bendros kalbos su vietos gyventojais. Vanuazo (Vanoise) nacionalinis parkas, išsidėstęs Prancūzijos rytinėje dalyje, ne taip toli nuo aukščiausios Vakarų Europos viršukalnės Monblano – pirmasis šalies parkas, įkurtas 1963 m. Aplink stūkso 3 km ir aukštesnės Alpių viršukalnės, kurias pamėgo alpinistai. Žemesniuose kalnuose lankosi tie, kurie mėgsta pasivaikščioti pažintiniais takais, Prenumeruokite žurnalą metams ir gaukite dovanų kelionių vadovą „Islandijos maršrutai“.

2013/11

lpių

stebėti gyvąją gamtą. Populiaru nakvoti kalnų nameliuose. Nakvynė tokioje „pastogėje“ žmogui kainuoja apie 20 eurų. Prancūzai turi ir privačių vasaros namelių kalnuose. Kaip ir Lietuvoje, namelių atnaujinimą arba statybą reikia derinti su parko direkcija, laikytis tam tikrų reglamentų – tarkim, rekomenduojamos tradicinės architektūros formos, šiam regionui būdinga stogo danga iš plokščio skalūno ir pan. Įdomu tai, kad atstumai kalnuose matuojami ne kilometrais, o valandomis. Nenustebkite pamatę rodyklę, kur bus parašyta, kad iki tam tikro lankytino objekto – 3 val. kelio, nors jis kalnuose matomas ir plika akimi.

Dianos Rakauskaitės nuotraukos

Pažintinių takų pradžioje pateikta išsami informacija apie parką. Eidami pažintiniu gamtos taku, visuomet rasite kryptis, informacijos stendus apie čia esančias biologinės įvairovės rūšis. Informaciniai stendai – tvirtos konstrukcijos, kad pavasarį tirpstantis sniegas jų nesugriautų. Daug kur informacija pateikta žaidimo forma: užduotas klausimas apie gamtą, o kitoje lentelės pusėje – atsakymas. Takuose įrengti nematomi skaičiuotuvai, kurie fiksuoja lankytojų srautus. Kas penkeri metai parko reindžeriai lankytojams pateikia klausimyną, iš kurio geriau pažįsta teritorijos lankytojus, sužino, kodėl vienas takas labiau lanko-

mas už kitą. Vanuazo nacionaliniame parke tradiciškai apsilanko apie 80 proc. prancūzų ir 20 proc. užsieniečių. Vidutinis lankytojo amžius – 45-eri metai. Siekdama pritraukti daugiau jaunų žmonių, parko direkcija dirba su mokyklomis, organizuoja „žaliąsias“ pamokas gamtoje, su vaikais stebi kalnų ožius ir grifus. Nuo lankytojų centro iki įdomaus gamtinio objekto kursuoja nemokamas autobusiukas. Viena įdomiausių Vanuazo nacionalinio parko vietų – Belle compo aikštelė (2,3 km aukštyje). Nustebome pamatę didelę grupę pradinių klasių mokinių, kurie „pasikaustę“ kalnų batais ir turistine įranga žygiavo gana pavojinga kalnų atbraila, lydimi vieno auklėtojo bei reindžerio. Jeigu nenorite iki apžvalgos aikštelės eiti kalnų takeliu, galite į ją užvažiuoti asfaltuotu serpantinu. Šiuo keliu dažniausiai keliauja neįgalūs saugomos teritorijos lankytojai. Informacinė sistema yra pritaikyta regos, klausos, proto ir fizinę negalią turintiems žmonėms. Šalia apžvalgos aikštelės stovi „pastogė“, kurioje gali pernakvoti keliaujantys į Alpių aukštikalnes. Mūsų maršrutas pasuko į piečiau esantį Ecrins nacionalinį parką, pavadinimą gavusį nuo

Atstumas matuojamas valandomis

Parko reindžerė apžvelgia parko teritoriją

aukščiausios šios saugomos teritorijos Ecrins viršukalnės (4102 m). Parko direkcijoje dirba apie 100 darbuotojų, plėtojama kelių krypčių – mokslinė, apsaugos, plėtros, bendravimo (lankytojų priėmimas, bendravimas su vietos žmonėmis) – veikla. Parko teritorijoje beveik nėra slidinėjimo trasų, todėl daugiausia lankytojų sulaukiama vasarą. Gamtos takai

Tolumoje kalnų pastogė 2013/11

Informacinis stendas

Gran Paradiso – vienas seniausių Italijos nacionalinių parkų

Alpių serpantinai

įrengti iki 2,5 km aukštyje, per dešimt dienų galima apeiti visas parko viršukalnes nakvojant „pastogėse“. Populiarus ir plaukimas kalnų upėmis (beje, Prancūzijoje vidaus vandenys priklauso valstybei, t. y. visiems), šioje turizmo srityje verslauja vietos žmonės. Parko direkcija itin didelį dėmesį skiria bendravimui su vietiniais gyventojais, kaimelių merijomis ir regiono mokyklomis. Ecrins nacionalinio parko įkūrimui iš pradžių priešinosi priimtas vietos bendruomenė, todėl reikėjo daug aiškinti ir dirbti su vietos žmonėmis. Dabar naujai įkurtas parko lankytojų centras su įdomia gamtine ekspozicija, įdomūs pažintiniai takai, ekologinio turizmo infrastruktūra pritraukia vis daugiau lankytojų. Vietos gyventojai pajuto realią naudą, galėdami dirbti gamtos gidais, prekiauti sūriais ir kita savo produkcija, nuomodami namelius ir turistinį inventorių.

Ecrins nacionalinis parkas

Ekrens (Ecrins) nacionalinis parkas yra pietinėse Alpėse, vasarą slėniuose būna labai karšta. Todėl daugelis keliauja į kalnus patirti gaivumo. Tik, pasak parko darbuotojų, gaila, kad ledynas viršukalnėse sparčiai tirpsta ir

2013/11

kasmet prarandama vos ne po kalnų ežerą. Prancūzijoje yra 10 nacionalinių parkų, tačiau ne visi jie – šioje šalyje, trys – buvusiose kolonijose Pietų, Centrinėje Amerikoje ir Afrikoje. Nacionaliniai parkai finansuojami iš valstybės biudžeto, bet papildomų lėšų gali pritraukti ir per projektus. Prancūzijoje yra 46 regioniniai parkai, susibūrę į federaciją. Reindžeris veda grupę taku

Italijoje yra 23 nacionaliniai ir daug regioninių parkų. Vienas seniausių šios šalies parkų, kuriame lankėmės – Gran Paradizo (Grand Paradiso) nacionalinis parkas, įkurtas 1922 m. Parko simbolis – kalnų ožys. Jam išsaugoti ir buvo įkurtas šis parkas. Kadangi XIX a. pab.–XX a. pr. kalnų ožiai buvo intensyviai medžiojami, jie buvo beveik visai išnaikinti. Parko lankytojų centro ekspozicijoje „Kalnų ožys ir žmogus“ atsispindi vietos gyventojų ir šio gyvūno ryšys nuo pat pirmykščių laikų iki šių dienų. Olose buvo rasta primityvių piešinių, vaizduojančių

ožius. Šis gyvūnas tapo kalniečių gyvenimo dalimi: jis buvo ir maistas, ir vaistas, iš kaulų gamindavo įnagius, iš ragų – ginklus. Dabar kalnų ožių populiacija atkurta. Šiandien Gran Paradizo nacionalinio parko lankytojai gali pamatyti šiuos gyvūnus, laisvai besiganančius kalnuose. Kalnų ožio atvaizdas puikuojasi ne tik Gran Paradizo nacionalinio parko logotipe. Ožys, kaip išskirtinė parko vertybė, naudingas ir vietos verslininkams – viešbučių, restoranų, suvenyrų parduotuvėlių savininkams. Parko komunikacijos skyrius sugalvojo konkursą, kurio metu buvo renkamas skaniausias vietos kepėjų pyragas, skirtas nacionalinio parko svečiams. Iš 44 pyragų išrinktas įdomiausias ir, aišku, su kalnų ožio atvaizdu. Pyrago ir kitų suvenyrų su parko simbolika galima įsigyti lankytojų centre. O pirkdamas pyragą Milane ar Turine, dar gausi ir įdomios informacijos apie lankytinus objektus. Švilpikas švilpia

Alpių perspektyvos

Gran Paradizo nacionalinis parkas gausiai lankomas turistų visais metų laikais. Jo teritorijoje yra keli lankytojų centrai su gamtinėmis ekspozicijomis, botanikos sodas, senovinė XIX a. kalnų mokyklėlė, laukinių gyvūnų veterinarijos punktas, 6 gamtos takai, edukacijos centras, kuriame vyksta gamtos pamokos moksleiviams. Kartu su reindžeriu eidami 2,2 km aukštyje pažintiniu taku, gėrėjomės akinančiomis Alpių viršukalnėmis, žydraakiais kalnų ežerėliais, spalvinga augmenija,

stebėjome kalnų ožius, gana tingius švilpikus, aukštai danguje sklandė kilnusis erelis. Lankytojų srautas liepos ir rugpjūčio mėn. šiek tiek ribojamas, o pavasarį, kai gyvūnai veisiasi – net draudžiamas. Reindžeris Paolas paklaustas, ar teko kada nors panaudoti ginklą, kuris yra neatsiejama reindžerio uniformos dalis, Gran Paradizo nacionalinio parko darbuotojas atsakė, kad per 20 metų tik vieną kartą pagąsdino brakonierius. Šiukšlių problema parko teritorijoje irgi išspręsta: kiekvienas išsineša tai, ką atsineša. 2013/11

Psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė

Ilgėjant rudens vakarams ir nostalgiškai nuotaikai „beldžiantis į langus“, žmogus natūraliai nori užsiimti „kažkuo“, kas nuvytų šalin liūdnas mintis, suteiktų „kitokių spalvų“ mūsų vidiniam pasauliui. Vieni renkasi gerai patikrintus metodus: skaito knygas, mezga, neria ar žings-

2013/11

niuoja į sporto klubą. Kiti ieško gilesnių potyrių, nori pasinerti į savojo Aš paieškas ir užsiima vadinamosiomis, „dvasinėmis praktikomis“... Dvasinės praktikos – labai plati sąvoka, po kuria kartais „palenda“ su dvasiniais dalykais nieko bendra neturinčios veiklos. Pavyzdžiui, JAV 6-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje dvasine praktika laikytas ir LSD (sintetinės narkotinės medžiagos) vartojimas. Šią medžiagą vartojantys asmenys išgyvendavo „ypatingas“ būsenas, matydavo savo gimimo vaizdus, „persikeldavo“ stebėti istorinių įvykių, vykusių dar iki jiems gimstant ir pan. 1967 m. uždraudus LSD ir priskyrus jį narkotinėms medžiagoms, tas pats psichiatras, kuris tyrinėjo LSD poveikį žmogaus psichikai, sukūrė naują alternatyvų metodą – holotropinį kvė-

pavimą. Buvo manoma, kad toks kvėpavimas padeda pasiekti panašias sąmonės būsenas. Metodas gana paprastas: žmogus, giliai ir tankiai kvėpuojantis, sukelia hiperventiliaciją: kraujyje ženkliai sumažėja anglies dvideginio, tai skatina kraujagyslių susitraukimą. Deguonis stipriau susijungia su hemoglobinu, dėl to kūno organai prasčiau aprūpinami raudonaisiais kūno kūneliais. Atsiranda paradoksalus dalykas – deguonies badas nuo oro pertekliaus. Taip atsitinka astma sergantiems žmonėms, sergant stenokardija ar hipertonija, kai kraujas dėl tankaus kvėpavimo prisipildo deguonies, o organizmas ir jo dalys „dūsta“ nuo jo stygiaus. Tai stabdo galvos smegenų žievės darbą, aktyvina požievio sritis ir sukelia įvairius pojūčius (regimuosius, girdimuosius ir pan.). Intensy-

Free picture nuotr.

vasinės praktikos – kas tai?

Nuotr. Edmundo Paukštės

Pixmac nuotr.

vus dažnas kvėpavimas vis dėlto nėra toks „nekaltas“ užsiėmimas, nes gali sukelti smegenų kraujotakos sutrikimus. Taip pat kaip ir priklausomybę, nes, pavyzdžiui, kai kuriose užsienio šalyse holotropinis kvėpavimas taikomas gydant priklausomybes nuo narkotinių medžiagų, nes manoma, kad geriau nuolat „giliai pakvėpuoti“ negu žaloti organizmą narkotikais. Dvasinėmis praktikomis dažniausiai laikomos įvairios meditacijų rūšys, ritualiniai šokiai ar pasikartojantys judesiai, kvėpavimo technikos. Kalbant apie „lengvąją artileriją“, pvz., relaksaciją, vaizduotės pratimus, meno terapiją, dėmesio koncentravimo pratimus ir pan., baimintis nėra ko – tai naudingi dalykai, padedantys išreikšti savo jausmus ir mintis, mokantys atsipalaiduoti, sumažinti nerimą ir stresą. Darbas su savo sąmone visada sveikintinas. Tačiau savo sąmonės ribų plėtimas vienokiais ar kitokiais būdais iki, pvz., įsivaizdavimo, kad esi skrendan-

tis paukštis, gerai žinomas psichiatrams, kai toks „paukštelis“ iš tiesų susiruošdavo šokti pro langą. Arba masinis kvėpavimas sporto salėje iki klykavimų ir vaitojimų, kaip menamų kalčių atpirkimas ar susitikimas su savuoju Aš, yra pavojingas „žaidimas su ugnimi“. Panašios dvasinės praktikos turi būti atliekamos, tik kruopščiai prižiūrint itin patyrusiems šios srities specialistams. Dvasiniai ieškojimai yra aukštesnės asmenybės brandos pakopos reiškinys, paprastai pirmą kartą aplankantis amžiaus vidurio link artėjantį žmogų. Taip nutinka dėl asmenybinių krizių, gyvenimo sunkumų ir noro surasti prasmę. Ir nėra labai svarbu, ar žmogus save atras piešdamas mandalą, kalbėdamas mantrą ar klausydamas šv. Mišių, svarbu, kad jis randa laiko stabtelėti, įsiklausyti į save ir susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė

2013/11

iberžolė – natūralus

priešuždegiminis antibiotikas

Ciberžolė* – į nendrę panašus, iki 1 m užaugantis imbierinių šeimos augalas, natūraliai augantis ir kildinamas iš pietryčių Indijos. Taip pat auginamas Kinijoje, Japonijoje, Kambodžoje, Šri Lankoje ir kitose palankaus klimato šalyse, kuriose dažnai lyja ir visus metus būna 20–30 laipsnių šilumos. Visų pirma, ciberžolė – tai klasikiniu laikomas geltonos spalvos prieskonis, be kurio neįsivaizduojama daugelio Rytų šalių virtuvė. Iš tikrųjų ciberžolė – ne tik prieskonis. Jau seniai žinoma, kad ji pasižymi ir gydomosiomis savybėmis: padeda gerinti kepenų veiklą, padeda kovoti su artritu, naudojama kaip galingas antioksidantas, taip pat yra žinių apie tai, kad kurkuma padeda kovojant su vėžio ląstelėmis. Labiausiai ciberžolė vertinama dėl priešuždegiminių savybių.

slopinančiu poveikiu. Jis mažina uždegimą palaikančių medžiagų – leukotrienų ir prostaglandinų, sintezę, tokiu būdu mažina uždegiminį procesą. Visas gydomąsias savybes ciberžolei suteikia kurkuminas – ypatingas fenolių junginys, kuriame gausu C, B1, B2, B3 vitaminų, mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, jodo). Kurkuminas padeda iš organizmo pašalinti medžiagų apykaitos procesuose susidariusius laisvuosius radikalus, kurie neigiamai veikia žmogaus organizmą – jį sendina. Kurkuminas saugo kepenis nuo toksinių medžiagų, skatina tulžies išsiskyrimą ir jos gamybą, reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, padeda tirpdyti riebalus.

Kurkuminas – ypatingas fenolių junginys

Sąnarių skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, bet daugumai žmonių sąnarių uždegimas atsiranda dėl per didelio arba netaisiklingo fizinio krūvio ar

Šiuolaikinė medicina ypač susidomėjo ciberžole, kai buvo nustatyta, kad joje esantis kurkuminas pasižymi uždegimą

Skausmą sukelia uždegimas

*Sanskr. – kurkuma, angl. – turmeric, ind. – Haldi, rus. – куркума, lot. – curcuma longa, akniastiebis.

2013/11

sporto. Ciberžolė, kaip natūralus vaistas, negali atstatyti pažeistos sąnario kremzlės, tačiau gali sumažinti skausmą, sukeltą vietinio uždegimo. Uždegimą sukelia fermentai COX, todėl, prasidėjus uždegimui, svarbu juos slopinti. Ciberžolė kaip tik ir slopina šių fermentų veiklą. Mokslininkai sutaria, kad ciberžolėje esantis kurkuminas padeda malšinti artrito sukeltus skausmus, sąnarių uždegimą, raumenų skausmus ir net riešo tunelio sindromą. Ciberžolė veikia kaip galinga priešuždegiminė priemonė (natūralus antibiotikas), nepaliekanti jokių šalutinių veiksnių.

Gyd. dietologė Eglė Kliukaitė apie

bikarbonatinį mineralinį vandenį mąstymas, trinka širdies ir kvėpavimo organų veikla, atmintis ir kt. Natūralus mineralinis vanduo išgaunams iš gamtoje natūraliai susiformavusių požeminių šaltinių, kurie pasižymi ypatingomis fizinėmis savybėmis, chemine sudėtimi, kuri priklauso nuo ištirpusių mikroelementų ir mineralinių medžiagų.

Gyd. dietologė Eglė Kliukaitė Vandens kiekį organizme gyvybiškai būtina nuolatos papildyti. Trūkstant vandens juntamas nuovargis, energijos stoka, sulėtėja

Kas yra bikarbonatai, koks jų vaidmuo mineraliniame vandenyje? Bikarbonatai - viena iš svarbiausių natūralaus mineralinio vandens sudedamųjų dalių, kurie stimuliuoja virškinimą, gerina kraujotaką, apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo, didina raumenų tonusą, odos elastingumą.

„Jamnica“ yra krištolo tyrumo ir malonaus skonio gazuotas natūralus mineralinis vanduo, kurio naudą prieš kelis tūkstančius metų prieš Kristų įvertino ir senovės keltų gentys. Imperatorienės Marijos Teresos dėka pirmą kartą chemiškai „Jamnica“ buvo ištirtas 1772 m., ir netrukus Vienos teismas šį vandenį įtraukė į mineralinių vandenų registrą. Pirmieji mineralinio vandens „Jamnica“ buteliai pripildyti 1828 m. Būtent šiuo laikotarpiu vaistinėse pradėta prekiauti „Jamnica“ vandeniu, kaip daugelio lėtinių ligų profilaktikos ir gydymo priemone. Lyginant visų, nuo 1823 m. iki šių dienų atliktų vandens tyrimų rezultatus, „Jamnica“ sudėtis praktiškai nepakito – tai patvirtina šaltinio kokybės pastovumą ir stabilumą. Kroatijoje, Jamnička Kiselica regione iš 500 metrų gylio požeminių šaltinių (Jana šaltinis) išgaunamas „Jamnica“ vanduo yra apsaugotas nuo menkiausios taršos. „Jamnica“ – tyras kaip krištolas gėrimas tinka vartoti kiekvieną dieną. Jį ypač rekomenduojama gerti plieskiant vasaros kaitrai ar kenčiant nuo gausaus prakaitavimo. Šį bikarbonatinį mineralinį vandenį itin vertina gastroenterologijos ir maisto specialistai. „Jamnica“ vandeniui būdingas unikalus skonis, subalansuota mineralų sudėtis bei natūrali karbonizacija. „Jamnica“ atgaivina, numalšina troškulį, puikiai dera su sultimis ar kitais gaiviaisiais gėrimais. Paryžiaus vandens mugėje Aqua Expo 2003 „Jamnica“ iškovojo prestižinį EAUSCAR apdovanojimą nominacijoje „Geriausias gazuotas vanduo“, taip pat jis buvo apdovanotas ir Kroatijos kokybės ženklu. „Jamnica“ mineralinio vandens galite įsigyti SOLO VYNOTEKA parduotuvėse.

Kokia natūralaus mineralinio bikarbonatinio vandens nauda organizmui? Pastebėta, jog mineraliniame vandenyje esantys bikarbonatai palaiko rūgščių ir šarmų balansą, veikia virškinimo procesus, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, gerina maisto medžiagų įsisavinimą, kepenų, tulžies pūslės veiklą. Bikarbonatai padeda iš organizmo pašalinti susidariusias kenksmingas medžiagas, mažinti riebalinį audinį, reguliuoti kūno temperatūrą. Kaip dažnai galima gerti natūralų mineralinį vandenį? Sveikam vidutinio amžiaus žmogui per parą rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens. Rekomenduojama gerti 1 stiklinę natūralaus mineralinio vandens ryte ir paskui dienos metu 10 min. likus prieš valgį, taip daugiau pajusime organizmui teikiamą naudą.

2013/11

Sutrikusi šlapimo pūslės funkcija gali lemti rimtus susirgimus Šlapimo pūslės vėžys – dažniausias žmogaus šlapimo sistemos piktybinis susirgimas. Šlapimo pūslės vėžys pasaulyje užima 9-tą vietą tarp piktybinių navikų. Nustatyta, kad juo vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Paprastai ši liga diagnozuojama 50–70 metų amžiaus žmonėms (vidutiniškai 65 m. amžiaus). Lietuvoje vykdomos įvairios – gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos – vėžio prevencijos programos. Deja, šlapimo pūslės vėžio išankstinei diagnostikai neskiriama reikiamo dėmesio. Net 30 proc. atvejų diagnozuojamas jau pažengusių stadijų šlapimo pūslės vėžys. Nerimą stiprina pastarųjų metų statistiniai duomenys: vyrų sergamumas didėjo 2,5 proc., o moterų 3,0 proc., 2006–2010 m. ženkliai daugėjo IV (pažengusios ir išplitusios) stadijos šlapimo pūslės vėžio: vyrų 3,8 proc., moterų 27,8 proc. (duomenys iš Lietuvos vėžio registro, 2006–2010 m.). Visi šie duomenys skatina pradėti šlapimo pūslės ankstyvosios diagnostikos projektą, kuris leistų pradėti gydyti laiku.

Rizikos veiksniai

Atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti rizikos veiksnius, didinančius galimybę susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Šiuo metu išskiriami du pagrindiniai veiksniai: paveldimumas (jūsų giminaitis sirgo šlapimo pūslės vėžiu) ir rūkymas. Manoma, jog rūkymas turi reikšmės išsivystant šlapimo pūslės vėžiui net 50 proc. pacientų. Kuo anksčiau pradedama rūkyti, kuo daugiau cigarečių surūkoma ir kuo daugiau metų rūkoma, tuo didesnė žala bei ri-

2013/11

zika. Pažymėtina, jog ne mažiau kenksmingas ir pasyvus rūkymas, t. y. kuomet jūs esate greta rūkančių žmonių ir įkvepiate jų iškvepiamų cigarečių dūmų. Vienintelė paguoda rūkoriams – metus šį žalingą įprotį, rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu per 1–4 metus sumažėja net 40 proc. Kiti svarbūs rizikos veiksniai susiję su kenksminga sveikatai aplinka, užteršta cheminėmis medžiagomis, vartojamomis dažų, gumos, dujų, plastmasės ir kt. pramonėje. Mažiau reikšmingi rizikos veiksniai: Schistosoma haematobium infekcija (endeminis cistitas), vaistas ciklofosfamidas, arseno junginiai, jonizuojamoji spinduliuotė.

Simptomai

Būdingiausiais šlapimo pūslės vėžio simptomas – kraujas šlapime. Tai vadinama hematurija. Šis simptomas paprastai atsiranda staiga ir dažniausiai skausmo nesukelia. Pasirodžius kraujui šlapime, kitą dieną jo gali ir nebebūti, bet po kurio laiko jis gali vėl pasirodyti. Retesni simptomai: dizurija (dažnas ir skausmingas šlapinimasis), stiprus ir dažnas noras šlapintis, dubens skausmas. Tačiau minėti simptomai būdingi ir esant šlapimo pūslės uždegimui, kuris pasitaiko daug dažniau nei vėžys. Jei simptomai nepranyks-

Ar man reikėtų kreiptis į gydytoją? Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu bent kartą pastebėjote kraują šlapime (raudonos spalvos šlapimą) ir/ar jums tinka bent vienas iš žemiau išvardintų rizikos veiksnių: • kenčiate nuo stipraus ir dažno noro šlapintis ir jums nenustatyta šių varginančių simptomų priežastis; • rūkote ar rūkėte anksčiau; • jūsų giminaitis sirgo šlapimo pūslės vėžiu; • esate vyresnis(-ė) nei 40 metų; • ilgą laiką praleidote užterštoje aplinkoje (dirbote dažų, gumos, odos pramonėje); • jums buvo taikyta jonizuojamoji spinduliuotė dubens srityje dėl kitų piktybinių ligų. ta ir vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus, būtina atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar nėra vėžio. Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris gali padėti įtarti ankstyvas šios ligos stadijas ir laiku nukreipti gydytojo urologo konsultacijai specializuotose urologijos centruose VUL Santariškių klinikose ar VU Onkologijos institute. Tiksliai šlapimo pūslės vėžio diagnozei reikalingi specialūs tyrimai. Atliekant standartinius tyrimus, ne visi šlapimo pūslės navikai matomi, todėl kartais gali likti nepastebėti. Tokia rizika bus minimali taikant šiuolaikinius diagnostikos metodus, kurie kol kas taikomi tik VU Santariškių ligoninėje ar VU Onkologijos institute.

Telefonai registruotis urologo konsultacijai, turint šeimos gydytojo siuntimą: VUL Santariškių klinikos Tel. (8 5)236 5046 nuo 7.00 iki 14.00 val. (darbo dienomis)

www.slapimasbekraujo.lt

VU Onkologijos institutas Tel. (8 5) 219 0966 nuo 8.00 iki 15:30 val. (darbo dienomis)

Po šalnų – rinkti „ Šaltalankių uogose yra 3,5 proc. cukraus ir daug organinių rūgščių (3,2 proc.), daugiausia obuolių ir vyno; labai daug vitamino C (iki 450 mg%), B1, B2, folio rūgšties, vitaminų P, E, saugančio nuo senėjimo vitamino F, reguliuojančio medžiagų apykaitą provitamino A, gliukozės, sacharozės, riebalų, geležies, mangano, boro, rauginių medžiagų. Šaltalankių uogos – puiki hipovitaminozių ir avitaminozių profilaktikos priemonė. Sibiro gyventojai šias uogas dėl jų maistinių savybių ir saldžiarūgščio skonio vadina „Sibiro ananasu“.

ibiro ananasų“

Šaltalankių aliejus pripažintas nuo seno

Šaltalankių sėklų aliejuje yra 12,5 proc. riebiojo aliejaus, kuriame daug karoteno, vitaminų E ir F; pastarasis reguliuoja odos medžiagų apykaitą. Sėklų (taip ir uogų minkštimo) aliejus mažina skausmą, skatina gleivinės ir odos gijimą. Rekomenduojama šaltalankių aliejaus gerti po šaukštelį 2–3 kartus per dieną pusvalandį prieš valgį. Šis aliejus vartojamas ir ginekologijoje esant uždegimams, tinka išangės įtrūkimams tepti, nes pagreitina pažeistų vietų epitelinio audinio susidarymą ir gijimą.

Vertingi sultys ir lapai

Šaltalankių lapuose yra labai daug vitamino C, jų galima prisidžiovinti vitaminingos arbatoms, tik juos reikėtų rinkti pavasarį. Šaltalankių uogos ir sultys gerina virškinimą, saugo nuo trombozės, stiprina plaukų šaknis, tačiau sulčių nerekomenduojama sergant opalige ir šlapimo pūslės akmenlige. Uogas geriausia rinkti po šalnų, tuomet jos nekarčios, gerai laikosi ir užšaldytos, todėl jų jų nebūtina konsevuoti su cukrumi.

2013/11

Lūpų balzamai iš Raminamasis lūpų balzamas –

www.bioteka.lt

ramina ir drėkina pažeistą ir jautrią lūpų odą. Saugo lūpas nuo šalto oro, saulės ir vėjo. Subtilaus salstelėjusio skonio ir gaivaus aromato. • Citrinos, žaliosios citrinos ir mandarinai turi daug antioksidantų, suteikia nuostabų skonį. • Alyvuogių aliejuje gausu antioksidantų, kurie stabdo odos senėjimą ir intensyviai drėkina. • Simondsijų aliejus drėkina. • Agurklių aliejus padeda sugrąžinti odos drėgmę, turtingas GLA (gamalinoleno rūgšties). Kaina – 24,50 Lt

„Bioteka“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Dr. Hauschka maitinamasis lūpų balzamas.

Kad sudirgusios, sutrūkinėjusios lūpos vėl būtų švelnios ir minkštos, patepkite jas šiuo balzamu – atgaivinamąja apsaugine priemone. Augaliniai vaškai skatina lūpų ir odos apie lūpas regeneracijos procesus. Ši priemonė saugo jas nuo atšiaurių klimato sąlygų ir vasarą, ir žiemą. Kaina – 38 Lt

„Bioteka“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, „Biosaloje“ ir Eurovaistinėse.

Sante lūpų balzamas „Funny twist“ –

skaniausia žiemos sezono naujiena, kuriai neįmanoma atsispirti. Dviejų spalvų patrauklios pakuotės balzamas drėkina ir suteikia joms vaisinį gaivumą bei perlamutrinį švelniai rožinį spindesį. Ekologiški ricinų, simondsijų, migdolų aliejai ir bičių, karnaubo ir kandelilos vaškai lūpas apsaugo nuo nepalankių aplinkos faktorių. Kaina – 13 Lt

„Bioteka“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Dr. Hauschka MED intensyvaus poveikio lūpų balzamas. Akimirksniu ramina įsitempusią, sudirgusią lūpų odą. Jame yra šviežiai spaustų medetkų ir ežiuolių sulčių, nuo seno garsėjančių savo raminamosiomis, gaivinamosiomis bei uždegimą mažinančiomis savybėmis. 100 proc. natūralios augalų sultys turi šaldomojo šalavijų ekstrakto. Balzamas lengvai susigeria, todėl lūpos tampa minkštos ir švelnios it šilkas. Kaina – 34 Lt

„Bioteka“ parduotuvėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, „Biosala“ ir Eurovaistinėse.

Lūpas tepkite, kai reikia. Ypač rekomenduojama vartoti prieš dažantis lūpas, einant į lauką.

būtų gražios

Lūpų oda – viena ploniausių žmogaus odos vietų. Ir dažnai tai ta kūno dalis, kuriai skiriama per mažai dėmesio, ypač šaltuoju metų laiku. Lūpų oda neturi riebalinių ir prakaito liaukų, taigi iš esmės ji neturi ir apsauginio epidermio mechanizmo, todėl, norint turėti sveikas ir gražias lūpas, būtina jas nuolat prižiūrėti. Kodėl skilinėja lūpos?

Šaltas, vėjuotas oras. Pati paprasčiausia išeitis – prieš einant į lauką, lūpas patepti kremu arba balzamu. Dantų pasta. Ypač sausina ir dirgina fluoro turinčios dantų pastos. Jų poveikis būna toks stiprus, kad sukelia odos aplink burną uždegimą. Pastebėjus nors

2013/11

ir mažiausius odos sudirgimo požymius, pastą būtina keisti. Blogas įprotis. Sausėjančias lūpas vis norime aplaižyti, ypač, jei jos dar ir trūkinėja. Tačiau šito kaip tik ir nereikėtų daryti. Nuo laižomų lūpų nusitrina natūrali apsauginė plėvelė. Jos dar labiau sausėja, o nuo seilių ir trūkinėja. Įprotis nuolat kramtyti

lūpas traumuojama jų gleivinę, ant jų atsiranda žaizdelių ir įtrūkimų, tai gali sukelti rimtų problemų. Vitaminų stoka. Trūkstant vitaminų, lūpos ne tik sausėja, jos gali aižėti, skilinėti. To išvengti padės kremai, turintys vitaminų A ir E. Tinka ir veidui skirti kremai, bet geriau – pagaminti būtent lūpoms: jie yra minkštesnės konsistencijos, greičiau įsigeria, be to, turi malonų skonį. Alergija. Galbūt lūpų oda jautriai reaguoja į kokias nors lūpdažio sudedamąsias dalis?

• Nuo seno žinoma, kad lūpoms naudinga medaus kaukė: ją palaikykite 15–20 min., nuplaukite ir lūpas patepkite kremu; kad kaukė būtų veiksmingesnė, medų sumaišykite su kiaulienos taukais (proporcijos 2:1). Paruoštą mišinį laikykite šaldytuve, o pateptas lūpas po 10 min. švelniai nuvalykite medvilnine servetėle. • Kartkartėmis lūpas patepkite agurkų sultimis, jos minkština odą. • Varškės ir morkų kaukė lūpoms suteiks elastingumo. Kaukę laikykite 10–15 min., nuplaukite ir lūpas patepkite augaliniu aliejumi. • Nakčiai lūpas patepkite ricinos aliejumi. • Lygiomis dalimis sumaišykite alyvuogių aliejaus ir morkų sulčių. Užtepkite ant lūpų ir palaikykite 5 min. Kaukės likučius švelniai nuvalykite medvilnine servetėle. • Kartą per savaitę pasigaminkite riebios varškės, grietinėlės ir tarkuotos morkos kaukę. Ją užteptą ant lūpų, laikykite 20 minučių. • Suminkštinti lūpas ir išgydyti įtrūkimus pagelbės obuolių ir 1 šaukštelio lydyto, atvėsusio sviesto kaukė. Šį mišinį užsitepę ant lūpų, palaikykite 15–30 minučių.

Netinkama mityba. Jeigu išorinės priemonės nepadeda, reikėtų daugiau valgyti produktų, turinčių vitamino A. Dažniau savo organizmą patariama palepinti morkų salotomis, valgyti žalią papriką, oranžinius vaisius, šaltalankį, kepenėlių patiekalų. Jeigu oda sutrūkinėjusi ir sudirgusi burnos kampučiuose, greičiausiai trūksta vitamino B. Jo yra žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, kepenyse, moliūgo sėklose, mielėse. Dehidratacija. Sausos lūpos – vienas pirmųjų signalų, kad organizmui reikia daugiau vandens. Viršutinių kvėpavimo takų virusas. Sausėjančios lūpos gali išduoti, kad esate užsikrėtę viršutinių kvėpavimo takų virusu.

Skilinėjančios, sausos lūpos gali įspėti apie prasidedančią ligą

• Sausos lūpos gali rodyti prasidedantį diabetą, žarnyno disbakteriozę, imuninės sistemos nusilpimą. • Pamėlusios lūpos – organizme sutrikusi deguonies apykaita. • Išblyškusios lūpos – kasos aktyvumo sumažėjimas arba širdies ligos.

Spindėk kiekvieną dieną

Lūpų odą puikiai pamaitins natūralių produktų kaukės

Geritamin neo Tai vitaminų A ir E derinys.

üStiprus imunitetas üGeras regėjimas üElastinga ir sveika oda üTvirti nagai Ir tai tik vienos kapsulės per dieną dėka!

2013/11

Visavertei mitybai

Lašiša su graikinių riešutų plutele Išvirkite žirnelius pasūdytame vandenyje. Nuovirą nupilkite, žirnelius sugrūskite bulvių grūstuvu. Įberkite druskos ir pipirų, supilkite citrinų sultis, įmaišykite sviestą. Gerai išmaišykite. Jei košė per tiršta, įpilkite šiek tiek vandens. Sudėkite į dubenį, įmaišykite mėtas, jei reikia, įberkite dar druskos, pipirų. Dubenyje išplakite baltymą su vandeniu. Į vieną lėkštę suberkite miltus, į kitą – grūstus graikinius riešutus ir žiupsnelį druskos su raudonėliais. Nusausintą lašišos filė pavoliokite miltuose, tada kiaušinių plakinyje ir, galiausiai, vieną pusę gausiai pavoliokite riešutuose. Dėkite į įkaitintą aliejų riešutų plutele žemyn ir kepkite apie 3 minutes. Atsargiai apverskite ir švelniai apskrudinkite iš kitos pusės. Dėkite žuvį į kepimo indą, pateptą aliejumi, riešutų plutele aukštyn ir baikite kepti orkaitėje apie 5–8 min. priklausomai nuo gabalėlių dydžio. Į lėkštę dėkite žirnelių košę, ant viršaus – po lašišų gabalėlį. Papuoškite šviežių bazilikų lapeliais. Galite patiekti ir su daržovių salotomis.

Marokietiškas pikantiškas riešutų kuskusas Šiame recepte vartojamų kvapiųjų žolelių ir riešutų skonis sudaro puikų kontrastą.

• 4 gabaliukai lašišų filė; • 200 g graikinių riešutų „Arimex“; • 4 šaukštai miltų; • 1 kiaušinio baltymas; • 1 šaukštas vandens; • 1 šaukštelis džiovintų raudonėlių; • 1 šaukštas aliejaus; • 400 g šaldytų žirnelių; • 2 šaukštai citrinų sulčių; • 2–3 šaukštai sviesto; • saujelė kapotų šviežių mėtų; • šviežio tarkuoto imbiero (nebūtina).

• 1 valgomasis šaukštas alyvų aliejaus; • 1 puodelis kuskuso; • 2 puodeliai vandens; • 1 puodelis truputį paskrudintų įvairių riešutų (migdolų, anakardžių, lazdynų, karijų ir kedrų riešutų); • 1 puodelis razinų; • 1 susmulkinta raudonoji paprika; • po 1/2 puodelio: susmulkintų šviežių itališkų petražolių ir mėtų; • po 1 valgomąjį šaukštą malto cinamono ir kmynų; • druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį. Orkaitę įkaitinkite iki 121ºC. Aliejų įkaitinkite didelėje nelimpančioje keptuvėje ant vidutinės ugnies; apie 3 min. vis pamaišydami kepkite kuskusą, kol jis pagels. Supilkite vandenį, uždenkite ir vėl pamaišydami troškinkite ant silpnos ugnies 5–10 min., kol susigers vanduo. Nukelkite nuo ugnies; šakute pakedenkite. Suberkite riešutus, razinas, papriką, petražoles, mėtas, cinamoną bei kmynus ir išmaišykite; pabarstykite druska ir pipirais. Šaukštu sudėkite paruoštą kuskusą į troškintuvą ir uždengę kepkite 30 minučių. Jei norite, galite papuošti truputį apkepintais įvairiais riešutais. Patiekite karštą.

2013/11

istacijų riešutai – puikus užkandis

Šiuose riešutuose (100 g) yra apie 48,50 g riebalų, iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių – 60,50 g, mononesočiųjų riebalų rūgščių – 32,51 g, polinesočiųjų riebalų rūgščių – 7,24 g; baltymų – apie 20,50 g, angliavandenių – 27,60 g, taip pat ląstelienos, šiek tiek vandens. Svarbu: 100 g pistacijų turi 550 kcal, todėl net ir šiais pačiais nekaloringiausiais riešutais mėgautis reikia saikingai. Įdomu: • pistacijos auga panašiai kaip vynuogės; • pirmiausia pistacijos medis pasirodė Artimuosiuose Rytuose, ir tai yra vienas seniausių žydinčių riešutmedžių; • pistacijų riešutuose nėra cholesterolio; vasario 26–ąją švenčiama Pasaulinė pistacijų diena; • daugiausia (apie 98 proc.) pistacijų užauginama Kalifornijoje, likusi dalis – Turkijoje, Sirijoje, Italijoje ir Graikijoje; • Irane pistacijos vadinamos „besijuokiančiu riešutėliu“.

Stiprina širdį

Pistacijos gali padėti stiprinti širdį, todėl kad turi daug naudingųjų riebalų ir kalio. Taip pat jos naudingos akims, nes turi liuteino ir zeaksantino elementų, kurie stiprina regėjimą. Dėl didelio kiekio mineralinių medžiagų ir vitaminų pistacijos gelbsti esant išsekimui, mažakraujystei. Riešutuose esantys eteriniai aliejai žvalina organizmą, gerina nuotaiką. Per dieną patariama suvalgyti ne daugiau kaip saujelę riešutų (iki 15 branduolių).

Vienas mažiausiai kaloringų riešutų

Dėl didelio proteino ir ląstelienos kiekio pistacijos greitai ir ilgam numalšina alkį, nors ir yra vienos mažiausiai koloringų riešutų. Porcija, kurią sudaro 30 šių riešutėlių, teturi vos 100 kcal. JAV mokslininkai atliko eksperimentą: bandomajai grupei prieš valgį buvo duodama šiek tiek pistacijų. Paaiškėjo, kad tie, kurie prieš pietus užkąsdavo šių riešutų, greičiau pasisotino ir suvartojo 41 proc. mažiau kalorijų nei tie, kurie pietavo įprastai (jei skaičiuotume bendrą paros kalorijų kiekį, užkandžiaujant pistacijomis, kalorijų suvartojama 23 proc. mažiau).

Pistacijose yra: Vandens Sausųjų medžiagų Baltymų (iš viso) Gyvūninių baltymų Augalinių baltymų Riebalų (iš viso) Sočiųjų riebalų rūgščių Mononesočiųjų riebalų rūgščių Polinesociųjų riebalų rūgščių Cholesterolio Angliavandenių (iš viso) Krakmolo Cukrų (monoir disacharidų) Skaidulinių medžiagų Mineralinių medžiagų Natrio Magnio Fosforo Kalio Kalcio Geležies Cinko Seleno Jodo Vitamino A (retinolio ekv.) Vitamino D Vitamino E (tokoferolio ekv.) Vitamino B1 Vitamino B2 Niacinio (vitamino PP) Niacinio ekv. Folio rūgšties Vitamino B6 Vitamino 812 Vitamino C Alkoholio Energinė vertė (kJ)

2.10 g 97.90 g 20.50 g 0.00 g 20.50 g 48.50 g 60.50 g 32.51 g 7.24 g 0.00 mg 27.60 g 2.50 g 6.60 g 6.10 g 2.60 mg 6.00 mg 108.00 mg 384.00 mg 785.00 mg 107.00 mg 6.60 mg 1.01 mg 2.00 μg 0.00 μg 23.00 μg 0.00 μg 5.20 mg 0.82 mg 0.17 mg 1.10 mg 5.80 mg 58.00 μg 0.00 mg 0.00 μg 0.00 mg 0.00 g 2552 kJ

2013/11

Patarimai, kaip sumažinti cukraus vartojimą:

ukrūs:

jų vartojimą reikia mažinti

Cukrūs – maisto produktuose esantys monosacharidai ir disacharidai (pvz., gliukozė, fruktozė, galaktozė, sacharozė, laktozė). Kartais cukrūs dar vadinami paprastaisiais angliavandeniais. Cukraus alkoholiai (polioliai), t. y. sorbitolis, ksilitolis, manitolis ir laktitolis dažniausiai nepriskiriami „cukrų“ grupei. Vaisiuose, uogose, daržovėse, pieno produktuose yra natūralių cukrų. Tačiau bene svarbiausias jų šaltinis yra maisto produktai (pvz., gazuoti gėrimai ir saldumynai), į kuriuos pridėta sacharozės (cukraus) ir krakmolo hidrolizatų (pvz., gliukozės ar fruktozės sirupo). Tiek natūralūs maiste esantys, tiek pridėti cukrūs yra paprastieji angliavandeniai, kuriuos organizmas panaudoja energijai. Vienas gramas cukrų – 4 kilokalorijos, tiek pat kaip ir kitų angliavandenių. Taigi – nedidelis cukrų kiekis yra puikus energijos šaltinis. Kodėl reikia mažinti jų vartojimą? Daug sudėtinių angliavandenių (polisacharidų) turintys produktai sudaro maisto produktų piramidės pagrindą: grūdinių produktų (rupios duonos, košės ir kt.) rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Tačiau maisto produktai,

2013/11

kuriuose gausu cukrų (saldainiai, saldūs kepiniai ir kt.), yra maisto produktų piramidės viršūnėje, jų rekomenduojama vartoti retai ir mažai. Dažnai žmonės suvartoja daugiau cukrų nei jie mano. Populiariausia iš cukrų yra sacharozė. Cukrus – tai tirpus vandenyje maisto saldinimui vartojamas produktas, dažniausiai gaminamas iš cukrinių runkelių ar cukranendrių. Būna kristalinis cukrus, cukraus pudra ar karamelizuotas cukrus. Rekomenduojama, kad iš rafinuotų, pridedamų cukrų gautume ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energijos (visi angliavandeniai turėtų sudaryti 45–60 proc. paros maisto davinio energinės vertės). Kodėl maistas saldinamas? Todėl, kad saldumas daugeliui patinka. Pasaldintas maistas skanesnis. Tačiau cukrų į maisto produktus dedama ir tam, kad sustiprintų aromatą, suteiktų kepiniams spalvą ir tekstūrą, cukrūs turi konservuojamųjų savybių, padeda kildinti tešlą, reguliuoja rūgštingumą ir pan. Per gausus cukrų vartojimas kenkia sveikatai. Dažnas daug cu-

• mažinti cukrų (cukraus) kiekį nuolat vartojamuose maisto produktuose, pvz., rytinėje košėje, kavoje ar arbatoje; • mažiau vartoti gaiviųjų gėrimų, kurių sudėtyje yra daug cukraus (pvz., stiklinėje saldaus gėrimo yra šaukštas cukraus); • norint saldaus užkandžio, vietoj pyragaičio rinktis vaisius, nes juose taip pat yra cukrų, tačiau jie turi ir naudingų organizmui vitaminų, mineralinių bei skaidulinių medžiagų; • pridedamo cukraus kiekį mažinti palaipsniui; • bent dalį į maistą dedamo cukraus galima pakeisti riešutais, vanile, apelsinų ar citrinų ekstraktais, taip pat galima įdėti daugiau prieskonių: imbiero, kvapiųjų pipirų, cinamono, muskato; • skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis tuos, kurių sudėtyje yra mažiau cukrų.

krų turinčių maisto produktų vartojimas gali padidinti dantų ėduonies atsiradimo riziką, ypač kai prasta burnos higiena. Mokslinių tyrimų duomenimis, dažnas cukrų vartojimas gali padidinti trigliceridų koncentraciją, neigiamai veikti gliukozės ir insulino kiekį. Minėti veiksniai siejami su didesne aterosklerozės, kraujotakos sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto rizika, taip pat antsvoriu ar nutukimu. Jei maiste yra daug angliavandenių, jie paverčiami riebalais. Ypač daug angliavandenių gauname valgydami maistą, kuriame cukrų įdėta gamybos metu. Parengta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją

Agnės Kiškytės nuotr.

asaulinės maisto dienos tema „Maisto saugai ir mitybai – darnios maisto sistemos“

Kasmet spalio 16 d. švenčiama Pasaulinė maisto diena. Ją minėti pasiūlė Jungtinių Tautų Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO, Food and Agriculture Organization). 2013 m. Pasaulinės maisto dienos tema „Maisto saugai ir mitybai – darnios maisto sistemos“. Maisto sistemą sudaro aplinka, žmonės, institucijos ir procesai, kurių dėka žemės ūkio produktai yra gaminami, apdorojami ir pateikiami vartotojams. Kiekviena maisto sistemos grandis turi įtakos galutiniam maisto produktui ir jo prieinamumui. Nuo to, ar suderintai veiks šios sistemos grandys, priklausys maisto vartojimo tausa ir jo ateities perspektyvos. Efektyvus išteklių naudojimas visuose maisto sistemos etapuose gali padidinti sveikatai palankaus maisto prieinamumą visame pasaulyje. Maisto produktų gamyba ir vartojimas turi didelę įtaką maisto ir vandens ištekliams, dirvožemio ir vandens rūgštėjimui. Renkantis maisto produktus, reikėtų pagalvoti, kokią įtaką mūsų pasirinkimas daro aplinkai, kaip buvo paruoštas vienas ar kitas maisto produktas, kokios papildomos medžiagos buvo vartojamos. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai kviečia prisiminti Europos Komisijos skelbiamus patarimus, kaip įgyvendinti tausojančio maisto vartojimo ir gamybos principus. Ką galima padaryti kasdien, kad maisto atliekų būtų kuo mažiau? 1. Susiplanuokite, ką pirksite. Sudarykite savaitės valgiaraštį. Patikrinkite šaldytuve ir spintelėse, kokių reikalingų produktų jau turite, tada užsirašykite tik tai, ko dar reikia nusipirkti. Sąrašą pasiimkite į parduotuvę ir pirkite tik tai, kas

jame nurodyta. Nesusigundykite nuolaidomis ir neikite į parduotuvę alkani, nes prisipirksite nereikalingų dalykų. Rinkitės nesupakuotus vaisius ir daržoves, kad galėtumėte jų nusipirkti tiksliai tiek, kiek reikia. 2. Patikrinkite suvartojimo datas. Jei manote, kad nespėsite suvalgyti maisto produkto, kurį reikia greitai suvartoti, paieškokite kito, kurį reikia suvartoti per ilgesnį laiką, arba tiesiog pirkite jį tą dieną, kai jo reikia. Nemaišykite dviejų formuluočių: „Suvartoti iki“ reiškia, kad maisto produktą saugu vartoti iki nurodytos dienos (pvz., mėsą ir žuvį); „Geriausia su-

vartoti iki“ reiškia, kad iki nurodytos datos produktas yra tinkamos kokybės, bet vėliau tokį produktą vartoti vis dar saugu. 3. Apskaičiuokite savo išlaidas. Švaistydami maistą, švaistote ir pinigus. 4. Pasirūpinkite šaldytuvu. Patikrinkite, ar jūsų šaldytuvas sandarus ir jame nustatyta tinkama temperatūra. Kad maistas kuo ilgiau išliktų šviežias, jį reikia laikyti 1–5°C temperatūroje. 5. Maistą laikykite taip, kaip nurodyta ant pakuočių. 6. Kaitaliokite tvarką. Kai nusiperkate naujų maisto produktų, dėkite juos į šaldytuvo ir spintelių lentynų galą, o anksčiau turėtus produktus laikykite priekyje, kad maistas neužsiliktų ir nepasentų. 7. Maistą tiekite mažomis porcijomis, o kas norės, pabaigęs galės įsidėti daugiau. 8. Suvartokite likučius. Neišmeskite maisto likučių. Juos galite suvartoti kitą dieną pietums ar vakarienei arba užšaldyti ir suvartoti kitą kartą. Iš tik pradėjusių minkštėti vaisių galite pasidaryti tirštą kokteilį ar išsikepti pyragą, o iš pradedančių vysti daržovių išsivirti sriubą. 9. Užšaldykite maistą, jei suvalgote tik mažą jo dalį, pavyzdžiui, duoną – po to keletą riekelių galėsite iš šaldiklio išsiimti prieš porą valandų. Taip pat užšaldykite nesuvalgytą pagamintą maistą, kuris pravers vakarais, kai būsite per daug pavargę suktis virtuvėje. 10. Panaudokite atliekas kompostui. Tam tikras kiekis maisto atliekų neišvengiamas, tad kodėl gi nepaskyrus atskiros šiukšlių dėžės vaisių ir daržovių žievelėms? Po kelių mėnesių turėsite vertingo komposto augalams. Pagaminto maisto atliekas sutvarkysite virtuviniu komposto gamybos prietaisu. Tiesiog sudėkite į jį atliekas, padenkite jas specialių mikrobų sluoksniu ir palikite fermentuotis. Gautą kompostą galima panaudoti augalams namuose. Parengė Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2013/11

Sveikata iš daržo

rokolis –

būtiniausių mineralinių medžiagų šaltinis

Brokoliuose, kaip ir daugumoje kitų žalios spalvos daržovių, gausu folio rūgšties, būtinos kraujo atsinaujinimui, smegenų funkcijai, protinei ir emocinei būklei, vitamino C (jo netgi tris kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose), vitamino K (stiprinančio kraujagyslių sieneles, padedančio išsaugoti švytinčią odą). Brokoliuose taip daug vitaminų A, PP bei liuteino, kurie būtini geram regėjimui; daug kalio, natrio, būtinų sklandžiam širdies darbui, fosforo ir kalcio, stiprinančio kaulus, lengvai organizmo pasisavinamos geležies. Brokoliuose taip pat randama šiek tiek seleno.

Padeda kovoti su stresu

Brokoliuose gausu baltymų, todėl ši daržovė puikiai tinka dietinei mitybai, padeda užgydyti nedideles skrandžio opas ir pasirūpina skrandžio bei žarnyno ligų profilaktika. Brokoliai taip pat padeda kovoti su stresu, nervų sistemos sutrikimais.

Svarbu:

kuo ilgiau verdamas, brokolis praranda daugiau naudingųjų svybių.

2013/11

Visai neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad brokoliai turi ir dar vieną unikalią savybę – jie gali blokuoti vėžinių ląstelių augimą. Taip yra dėl šiose daržovėse esančio cheminio junginio indol-3-karbinolo.

Su „Visiovitaliu“ matyk geriau! Kompleksinis preparatas „Viziovitalis“ gaminamas iš džiovintų mėlynių uogų miltelių, turi natūralaus bičių pienelio, liuteino bei vitaminų A, E ir C. Šio maisto papildo poveikis organizmui pagrįstas ne atskirai vieno komponento, o grupės tarpusavyje sąveikaujančių biologiškai aktyvių medžiagų. Mėlynių uogose yra taninų ir antocianų. Jie reguliuoja pigmento rodopsino, kuris padeda matyti tamsoje, sintezę, saugo akies lęšiuką, stiprina kapiliarų sieneles, pasižymi antisklerotiniu, antioksidaciniu poveikiu, saugančiu ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Bičių pienelis (apilakas) – vienas stipriausių natūralių biostimuliatorių. Tai labai koncentruotas, biologiškai aktyvus produktas, turintis daug vertingų medžiagų, atitinkančių subalansuotos mitybos reikalavimus, skatina medžiagų apykaitą, reguliuoja lipidų apykaitą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina regėjimą. Liuteinas – biologiškai aktyvus pigmentas, randamas augaluose. Liuteinas kaupiasi akies tinklainės geltonojoje dėmėje, kurios dėka matome ryškų vaizdą. Jis svarbus mūsų akims, nes saugo geltonąją dėmę nuo degeneracijos ir žalingo ultravioletinių spindulių poveikio, gerina akių kraujotaką, veikia kaip antioksidantas.

Naujiena!

Vitaminas A svarbus normaliai gleivinių ir odos būklei, imuninės sistemos veiklai, ląstelių diferencijacijai, geležies apykaitai. Trūkstant vitamino A, silpnėja akies jautrumas šviesai. Vitaminui E (tokoferoliui) būdingos veiksmingos antioksidacinės savybės, jis slopina lipidų peroksidinę oksidaciją, organizme kovoja su laisvaisiais radikalais. Vitaminas C svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, energinių medžiagų apykaitai, nervų sistemos veiklai.

Vaistingieji augalai į pagalbą, kai užpuola angina Perštint gerklei, užklupus angina mūsų senoliai pasitikėdavo vaistingaisiais sodo ir daržo augalai ir iš jų pagamintais receptais, pateikiame keletą iš jų. Vaistinė kalankė. Sergant peršalimo pobūdžio gerklės ligomis, kalankės sultis perpus atskiesti drungnu virintu vandeniu ir keletą kartų per dieną skalauti gerklę. Kamuojant slogai, kalankės sulčių lašinti į nosį. Sergant gripu, 4–5 kartus per dieną gerti po vieną valgomąjį šaukštą kalankės sulčių, perpus atskiestų vandeniu. Paprastasis anyžius. Arbarinį šaukštelį susmulkintų anyžiaus

vaisių užplikyti stikline verdančio vandens, uždengus palikti 20 min., kad pritrauktų, ir nukošti. Gerti po ketvirtadalį stiklinės 3–4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Juodasis šeivamedis. Liaudies medicinos žinovai sergantiems angina, burnos ertmės uždegimu, varginant kosuliui, rekomenduoja skalauti gerklę šeivamedžio žiedų nuoviru. 3–4 valgomuosius šaukštus džiovintų žiedų užplikyti stikline verdančio vandens, 5 min. pavirinti ant mažos ugnies, palikti, kad atvėstų, ir nukošti. Vaistinis šalavijas. Sergant migdolinių liaukų, burnos ertmės gleivinės arba dantenų uždegimu, burną patartina skalauti šalavijo lapelių užpilu (4 arbatinius šaukštelius smulkintų lapų užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, uždengus palikti pusei valandos, kad pritrauktų, ir nukošti). Mėlynės. Tirštu mėlynių uogų nuoviru skalaujama gerklė sergant

angina (100 gramų džiovintų uogų užpilti puse litro vandens ir virinti ant mažos ugnies, kol skysčio sumažės iki maždaug 300 ml). Citrinos. Prasidėjus anginai, rekomenduotina lėtai pakramtyti griežinėlį šviežios citrinos, būtinai su baltuoju požievio sluoksniu. Po to pusvalandį nieko nevalgyti – tik taip eteriniai aliejai bei natūrali citrinos rūgštis teigiamai paveiks uždegimo apimtą gerklės gleivinę. Šią procedūrą kartoti kas 3 valandas. Saulėgrąžų aliejus. 1 valgomuoju šaukštu saulėgrąžų aliejaus 1–15 min. skalauti burną taip, kad jo patektų į visus dantų tarpelius. Baigus skalauti, aliejus išspjaunamas. Šią procedūrą galima pakartoti ir prieš naktį.

2013/11

Nustatyta smegenų dalis, leidžianti matyti iliuzines figūras baltos žvaigždės iš tiesų nėra, ji – tik iliuzija. Tokia pati iliuzija ir „S“ raidė, matoma kompanijos USA Network prekiniame ženkle. Abiejų šių prekinių ženklų kūrėjai pasinaudojo tuo, kad žmogaus smegenys lengvai pasiduoda apgaulei – tai vadinama suvokimo iliuzija. Žmogus, žvelgdamas į fragmentišką foną, labai dažnai mato formas ar figūras, kurios iš tiesų neegzistuoja. Vanderbilo universitete (JAV) dirbantis psichologijos profesorius Aleksanderis Mejeris (Alexander Maier ) teigia, jog tai – haliucina-

Psichologijos profesorius Alexander Maier

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“ per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį, 11.00 val. Štai atėjo ir lapkritis – paskutinis rudens mėnuo. Kaip visuomet žvarbokas ir niūrus; verčiantis apmąstyti nuveiktus darbus, prisiminti tai, ko nespėjome atlikti per visus metus; prasidėjęs kiek liūdnoka Vėlinių ir Visų šventųjų diena ir besibaigiąs advento pradžia. Gamta jau pasiruošusi žiemos miegui. O ir mes patys jau vis dažniau pamąstome apie artėjančius žiemiškus džiaugsmus bei rūpesčius. Taip jau yra, kad mūsų kraštuose, rudens palydovas yra peršalimo ligos. Kaip jų išvengti, kaip jas gydyti, kada būtini antibiotikai ir ką gero mūsų sveikatai duoda probiotikai, laidose kalbės žymiausi specialistai. Lapkričio mėnesį visas pasaulis mini Tarptautinę cukrinio diabeto dieną. Kartu su KMU Endokrinologijos instituto direktoriumi prof. Antanu Norkumi laidose

2013/11

priminsime, kokia tai klastinga liga ir kokios liūdnos gali būti jos pasekmės. Tačiau laiku ir teisingai ją kontroliuojant, galima gyventi visavertį gyvenimą. Laidose neišvengsime ir pokalbių apie širdies ligas. Juk tai pati dažniausia negalia, su kuria susiduriame. O padėti savo širdelei galime labai daug. Ir ne vien vaistais ar vitaminais. Tai ir sveikas gyvenimo būdas, ir taisyklinga mityba, ir kova su stresu. Nors, atrodo, visi puikiai žinome šias teisas, bet laidose pabandysime pažvelgti į tai kitaip ir galbūt padėti rasti atsakymus į jums rūpimus klausimus. Kalbėdami apie širdies ligas, nepamiršime ir cholesterolio. Kas tai yra, ar tikrai jis toks baisus ir kaip jį kontroliuoti – apie tai taip pat išgirsite. Laidose kalbėsime ir apie plaučių ligas. Sužinosime, apie moderniausius jų gydymo metodus. Taip

Laidos „Sveikatos kodas“ archyvo nuotr.

1984 m. Los Andžele vykusių olimpinių žaidynių logotipas susideda iš raudonos, baltos ir mėlynos spalvos žvaigždžių, tačiau

Laidos vedėja gyd. Irena Pivoriūnienė ir KMU Endokrinologijos instituto direktorius prof. Antanas Norkus

pat pateiksime informacijos ir apie daugelį aktualių sveikatos temų. Rubrikose „Ačiū, daktare“ išgirsime Jūsų nuoširdžias padėkas medikams, o laidoje skelbiamose viktorinose galėsite laimėti tikrai vertingų prizų. Pasibaigus laidoms, visiems, paskambinusiems telefonu 8655 61254, laidos dalyviai atsakys į rūpimus klausimus. Taip pat primename, kad visi, kurie nespėjo pamatyti laidos ar norėtų dar kartą peržiūrėti sudominusį reportažą, gali tai padaryti internete adresu www.sveikatoskodas.com . Įminkime sveikatos kodą kartu! Laidos „Sveikatos kodas“ kūrybinė grupė

1984 metais Los Andžele vykusių Olimpinių žaidynių logotipas

USA Network kompanijos prekinis ženklas

cijos, matomos nevartojant jokių haliucinogeninių preparatų. A. Mejerio vadovaujama neurologų komanda siekė nustatyti smegenų sritis, atsakingas už šių iliuzijų matymą. Šių metų rugsėjo 30 d. mokslininkų komanda pranešė smegenų srityje, atsakingoje už vaizdinės informacijos apdorojimą, atradusi neuronų grupes, suaktyvėjančias žmogui žiūrint į paveikslą, sukuriantį optinę iliuziją. Nustatyta, kad šios neuronų grupės būna neaktyvios tuomet, kai žiūrima į paveikslą, nesukeliantį šių iliuzijų. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad įvairios gyvūnų rūšys, tarp jų beždžionės, katės, pelėdos ir netgi bitės, geba matyti optines iliuzijas. Tai paskatino mokslininkus iškelti hipotezę, jog šis gebėjimas – pašalinis produktas, išsivystęs smegenyse evoliucijos metu, kuomet vystėsi gebėjimas pastebėti plėšrūnus arba krūmuose besislepiantį grobį. Tai galima laikyti gebėjimu, būtinu išgyventi. Nepaisant to, kad optinės iliuzijos pastebėtos daugiau nei prieš 100 metų, šis reiškinys mokslininkus domina tik pastaruosius 30 metų, nes buvo pastebėta, kad šio reiškinio tyrimai gali pa-

dėti surinkti daugiau žinių apie vidinius mechanizmus, kuriuos naudoja smegenys, bandydamos interpretuoti jutiminę įvestį. Žinduolių smegenų sritis, atsakinga už vizualinių signalų apdorojimą, yra skirstoma į penkias skirtingas sritis, sutartinai žymimas nuo V1 iki V5. Pirminėje, regos, žievėje (V1) priimami ir rūšiuojami iš akių ateinantys signalai. Iš V1 srities informacijos srautai keliauja į antrąją sritį, vadinamą V2. Čia toliau atliekami V1 srityje pradėti informacijos apdorojimo procesai, taip pat atpažįstami signalų skirtumai, ateinantys iš skirtingų akių: taip sukuriamas „žiūroninis“ matymas. Iš V2 srities vienas kelias informacijos signalus veda į V5 sritį, kuri yra siejama su objekto vietos ir judėjimo trajektorijos nustatymu, o kitas kelias – į V4 sritį, kuri siejama su formos atpažinimu ir objekto vaizdo sukūrimu. Tyrimo bendraautorė Mišelė Koks (Michele Cox) teigia, kad jau įrodyta, jog V4 sritis yra atsakinga už matomo objekto atpažinimą ir už vizualinį dėmesį, tad, remdamasi šiomis žiniomis, tyrėjų komanda iškėlė prielaidą, kad ši sritis galėtų būti atsakinga ir už optinių iliuzijų matymą. Pirmiausia tyrėjai pabandė nustatyti makakų (lot. Macaca) galvos smegenų V4 srityje esančius neuronus, susijusius su skirtingomis tinklainės vietomis. Sudarius šių neuronų žemėlapius, tyrime dalyvavusioms makakoms buvo rodomas optines iliuzijas sukeliantis, Kanizsa aikštės (angl. Kanizsa square) paveikslas. Šiame paveiksle vaizduojamos keturios

Optines iliuzijas sukeliantis, Kanizsa aikštės paveikslas

„Krioklys“ (litografija), Maurits Cornelis Escher, 1961 m.

„Pac-Man“ figūros, kurių „burnos“ nukreiptos iš kvadrato kampų centro link. Kai juodos spalvos figūros išdėstomos ant balto fono, žiūrovo smegenys per vidurį mato baltą kvadratą, jungiantį keturis apskritimus. Tuo metu, kai tiriamos beždžionės žiūrėjo į šį paveikslą, mokslininkai nustatė, jog neuronai, reprezentuojantys tuščią paveikslo plotą, esantį tarp keturių „Pac-Man“ figūrų (iliuzinis kvadratas), tapo aktyvūs, tačiau, kai beždžionės žvelgė į tą patį, tik pakoreguotą paveikslą (juodų figūrų „burnos“, nukreiptos ne į paveikslo centrą, iliuzijos nesukuria), šie neuronai išlieka neaktyvūs. A. Mejeris, bandydamas paaiškinti šį reiškinį, teigia, jog galvos smegenyse esantys neuronai elgiasi kaip detektyvai: jie reaguoja į aplinkoje esančias užuominas ir bando teisingai jas susieti tarpusavyje. Vis dėlto optinių iliuzijų atveju daromos neteisingos išvados. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas plėtojant jo institucinius gebėjimus. Parengė www.technologijos.lt 2013/11 2013/9

Su šypsena Suraskite 5 skirtumus Vilkas nusipirko karvę, o kiškis – laikrodį. Bet vilkas nemokėjo karvės melžti, o kiškis nepažino valandų. Vilkas pasityčiodamas paklausė kiškio: – Kiek dabar valandų? – Laikas melžti karvę, – atšovė kiškis.

Veislynas „Okeanas“ tel. 8 698 17100

Sėdi dvi skruzdėlės. Viena kitai sako: – Šiandien, deja, knygų neskaitysim, nes jonvabalis pakėlė kainą už elektrą...

www.okeanas.lt

Nuotr. Virgilijaus Burbulio

Plaukia du rykliai, žiūri – bangletininkas plaukia. Vienas ryklys sako: – Čia tai bent aptarnavimas – ant padėklo ir dar su servetėle. Skambutis į kompiuterių firmą: – Mano printeris blogai spausdina, ką daryti? – Galite užvežti jį mums, mes jį išvalysime. Tai kainuos 80 litų... Bet aš patarčiau jį išvalyti pačiam... Instrukcijoje parašyta, kaip tai daryti... Klientas nustemba tokiu atvirumu: – Hmmm... Ačiū už patarimą... O... sakykite, ar jūsų bosas žino, kad duodate tokius patarimus? – Aišku, žino. Tai jo idėja – tada mes daugiau uždirbame už printerių taisymą. Chirurgas apžiūrinėja rentgeno nuotrauką: – Taip... Du šonkauliai sulūžę, dubenkaulis įskilęs, raktikaulis sutrupintas... Negerai... Na, bet nieko, fotošopas viską ištaisys! Pats populiariausias melas šioje planetoje: „Kai aš gausiu tai, ko noriu, aš būsiu laimingas“. Niekad nebijok daryti to, ko nemoki. Atmink: Nojaus arką pastatė mėgėjas, o „Titaniką“ pastatė profesionalai...

2013/11

Smagioji medicina Vertikaliai: 1. Italų kompozitorius, parašęs kūrinį „Keturi metų laikai“. 3. Japonų kilmės šuns veislė. 5. Žymusis M. Ravelio kūrinys. 7. Biblijos Pradžios knygoje aprašyto laivo pavadinimas. 9. JAV valstybinė agentūra, atsakinga už visas nekarines kosmoso tyrimo programas. 12. Porinė apatinė širdies dalis. 14. Šalis, iš kurios kilęs Napoleonas Bonapartas. 16. Specialistas, gydantis vyrų ir moterų šlapimo trakto problemas. 18. ... gitara. 19. Prancūzų rašytojas, vienas žymiausių prancūzų švietėjų atstovų, švietėjų „Enciklopedijos“ leidimo iniciatorius bei organizatorius.

Horizontaliai: 2. Karoteno perteklius. 4. Vaizduojamosios dailės šaka, kai dažomoji medžiaga tepama ant tam tikro paviršiaus (popieriaus, sienos). 6. Prietaisas dangaus kūnų ir reiškinių stebėjimui pasirinktoje spektro dalyje. 8. Akies dalis. 10. Skaičius su dvylika nulių. 11. Milijoninis miestas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. 13. Kambarinė gėlė, kurios pavadinime yra žodžio „kalnas“ šaknis. 15. Bulvinė saulėgrąža kitaip ... 17. Vienas iš labiausiai gamtoje paplitusių augalinės kilmės angliavandenių.

Spalio numerio kryžiažodžio atsakymai Vertikaliai: 1. neuronai, 3. aorta, 5. Nemunas, 7. šonkauliai, 8. Ženeva, 12. chloroplastas, 13. kepenys, 15. tvirčiau. Horizontaliai: 2. krioterapija, 4. hipotenzija, 6. leukocitai, 9. Agatodemonas, 10. Cheopsas, 11. ąsa, 14. pieniniai, 16. Brazilija.

Atrask tikrą

PAU L I G E S P R E S S O 2013/11