Sveikatos langas 2014 Gegužė

Sveikatos langas 2014 Nr. 5

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Mielieji skaitytojai, vasara įtraukia į savo sūkurį sušildydama bet kokį tamsų šešėlį. Juk ir žmogus siekia būti ten, kur šviesu, kur pilnatvė. Kiekvienas ją suvokiame ir kuriame savaip. Taigi norisi palinkėti Jums tokios vasaros, tokių įvykių, kurie jus padarytų laimingus.

Tikimės, kad ir vasarą mūsų žurnalas taps jūsų laisvalaikio dalimi. O jame šį kartą skaitykite apie vidinės pilnatvės paieškas, kurias aptaria gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė.

Psichologė Vaiva Klimaitė supažindina su rašymo terapija. Gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė ragina būti atsargiems lepinantis saule. Interjero dizainerė dekoratorė Sandra Jaskevičiūtė primena, kokios svarbios smulkmenos mūsų gyvenime. Rasite ajurvedos patarimų, kaip išvengti vidurių užkietėjimo. Doc. Dalia Triponienė kviečia rūpintis kojų sveikata. Taip pat rasite ir kitų naudingų patarimų.

Ir pabaigai: „Net jei aš kiek ir skundžiuosi, – sako širdis, – tai tik todėl, kad esu žmogaus širdis, o žmonių širdys tokios. Jos bijo įgyvendinti didžiausias savo svajones, nes mano, kad nėra jų vertos arba kad nesugebės jų realizuoti.“ Paulo Coelho „Sveikatos lango“ redakcija:

Neringos Vinslovaitės nuotr.

Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Šiame numeryje

Sveikatos langas

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Ką reikia žinoti, kad saulė nekenktų – 2 psl.

Kad kojos būtų gražios ir sveikos

– 6 psl.

Kaip išlipti iš būsenos „Kai visko per daug...“ Smulkmenos mūsų gyvenimuose Vidinės pilnatvės ir laimės paieškos

Vanduo: – 8 psl.

– 10 psl.

– 12 psl.

Kuo naudingos skaidulinės medžiagos? – 14 psl.

Rašymo terapija

Kodėl organizmui reikia vandens?

– 18 psl.

• perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus; • mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį; • apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis; • Jei odos ląstelės gauna pakankamai vandens, oda lieka elastinga, ne taip greitai raukšlėjasi ir sensta; • reikalingas normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai; • reguliuoja kūno temperatūrą, apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Pavyzdžiui, šiltuoju metų laiku žmogus gausiau prakaituoja, o kūną atvėsina vanduo.

Kai organizmui trūksta vandens, jaučiame alkį, norime daugiau saldumynų.

Sūris. Brandintas, pelėsinis, šviežias... – 20 psl.

Vasaros skonis – raudonos prinokusios braškės – 22 psl.

Vidurių užkietėjimas – XXI amžiaus rykštė – 24 psl.

Ką žinome apie bobausius – 26 psl.

Sveikatos kodas

– 28 psl.

Didžiausias visų laikų tyrimas: dėl autizmo kalta aplinkos tarša – 29 psl.

Dizainas:

Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės

Linksmasis kampelis – 30 psl

Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt

Smagioji medicina

Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius.

Astrologinis sveikatos langas

– 31 psl.

– 32 psl.

www.sveikatoslangas.com

Vykdami poilsiauti, turėkite su savimi OFF ir AUTAN. Gražių akimirkų gamtoje!

Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

SVARBUS ŽMOGUI KASDIEN

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą.

Šarminis vanduo „TICHĖ“ – vienintelis pasaulyje vidutinės mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo, išgaunamas maistui skirtais plieno vamzdžiais iš 689 m gylyje esančio šaltinio.

Natūralus šarminis vanduo „TICHĖ“ turtingas kalcio, magnio ir sulfatų, pasižymi išskirtiniu šarminiu pH balansu (7,6–7,8), kuris artimas žmogaus kraujo pH (7,45). Šiuolaikinis gyvenimo būdas, neteisinga mityba, stresas sutrikdo natūralią žmogaus organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą, organizmas rūgštėja. Dėl to jaučiamės blogai.

Tačiau Jūs galite pakeisti šią būseną. Kasdien gerdami natūralų šarminį vandenį „TICHĖ“ ir stabdydami organizmo rūgštėjimą, galite padėti palaikyti asmeninę pH pusiausvyrą.

Odos paslaptys

Ypač nuo saulės reikėtų saugoti vaikus. Būnančius saulėje reguliariai tepti apsauginiu kremu, turinčiu aukštą saulės apsaugos faktorių, aprengti marškinėliais, apsaugoti galvą galvos apdangalu. Nepamišti akinių nuo saulės.

Ką reikia žinoti, kad saulė nekenktų mui. Tačiau UV spinduliuotė turi ir teigiamų savybių: UVB spinduliai skatina vitamino D gamybą, kuris būtinas, kad kalcis susigertų į kaulus, skatina sintezę, įdegį. Taip pat UV spinduliuotė padeda gydyti kai kurias ligas: rachitą, žvynelinę, egzemą. Saulės spinduliai atlieka ir dezinfekcijos bei sterilizacijos funkciją – naikina virusus ir bakterijas.

Gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė

Ultravioletinių spindulių poveikis

Saulėje žmogų veikia ultravioletiniai A, B (UVA, UVB) spinduliai. UVA spinduliavimas sudaro apie 90 proc. UV spinduliuotės ir yra intensyviausias anksti rytą bei vidurdienį. Jis apie 400 kartų skvarbesnis už UVB spinduliuotę.

UVB spinduliavimas stipriausias yra nuo 10 iki 14 valandos. Minėtu laiku būtina vengti tiesioginių saulės spindulių, geriau likti šešėlyje. Pravartu prisiminti „šešėlio“ taisyklę – jei jūsų šešėlis trumpesnis už jūsų ūgį, UV spinduliavimas yra intensyvus.

Daugiau kaip 90 proc. UVB spindulių sulaiko epidermis. UVA spinduliai, pasiekiantys odą, į organizmą patenka giliau: 20 proc. šių spindulių įsiskverbia iki dermos ir turi įtakos ankstyvam odos senėji-

2

2014/5

Žalingas saulės poveikis

Odos įdegis yra apsauginė organizmo reakcija į saulės spindulių poveikį. Paprastai oda, besigindama nuo saulės spindulių, stengiasi išskirti kuo daugiau tamsiau odą nudažančio pigmento – melanino. Kadangi žmogaus odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama pavėluotai ir dažniausiai pajaučiama po 4–8 valandų. *** Gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė: „Piktnaudžiaujant saule ir nevartojant jokių apsaugos priemonių, ilgainiui atsiranda ankstyvų raukšlių, oda suplonėja ar sustorėja, ilgainiui pakinta jos spalva.

Taip pat gali atsirasti patologinių odos pakitimų: dėmių, apgamų, vystosi melanoma (odos vėžys).

Didžiausias pavojus yra tas, kad

neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta.“ ***

UV poveikis priklauso ir nuo metų laikų

Ultravioletinių spindulių poveikis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip ozono sluoksnio storio, geografinės padėties, oro užterštumo, debesuotumo, paros laiko ir spindulių atspindžio nuo vandens (apie 95 proc.), sniego (apie 80 proc.) ar smėlio (iki 25 proc.).

Pavojingiausias metų laikas lepintis saulės spinduliais yra nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio, o pavojingiausias paros metas – nuo 11 iki 15 valandos.

Nors pavasarinė saulė ir mažiau intensyvi, tačiau žmogaus organizmas dar nėra pripratęs prie UV spindulių dozių, todėl prie saulės būtina pratintis palengva.

Pavasarį UV indeksas (t. y. UV spinduliuotės intensyvumo rodiklis) yra apie 3–4, vasarą jis siekia 8–10, kartais net 11, tačiau vasarą atmosferos skaidrumas paprastai būna mažesnis, atmosfera labiau užteršta, todėl UV spindulių pralaidumas paprastai būna šiek tiek mažesnis.

I tipas: oda blyški, stazdanota. Plaukai – šviesūs, rausvi.

Oda linkusi nudegti. Įdegama labai lėtai, raudonu atspalviu.

II tipas: oda šviesi, šiek tiek strazdanota. Plaukai – nuo blondinų iki šviesių šatenų.

Oda jautri linkusi nudegti.

III tipas: oda netamsi. Plaukai rusvi, iki kaštoninių. Oda mažai jautri, švelniai įdega, retai nudega.

IV tipas: oda ir plaukai tamsūs. Oda nejautri, niekada nenudega. Greitas ir tamsus įdegis. IV tipui priklauso juodaodžiai.

Norintys sužinoti UV indeksą konkrečią dieną, tai gali padaryti internetinėje hidrometeorologijos tarnybos svetainėje (http:// www.meteo.lt), kurioje kiekvieną dieną nurodomas UV indeksas (UVI) ir apsaugos priemonės, reikalingos tą dieną.

UV poveikis atskirais metų laikais ir skirtingu dienos metu labai skiriasi. Giedrą dieną apie 60 proc. visos spinduliuotės, gaunamos nuo saulės patekėjimo iki laidos, tenka keturioms popietinėms valandoms. Atvirame ore išsklaidytosios saulės spinduliuotės poveikis labai stiprus. Giedrą dieną jis gali dar padidėti. Ypač stiprus poveikis esant prie vandens telkinių, nes vandens paviršius ar jo purslai UV spindulius atspindi įvairiomis kryptimis. Miške ar sode, kur yra pavėsis, poveikis bus kiek mažesnis, tačiau vis tiek būtina saugotis. Jokio UV poveikio nebus tik uždaroje patalpoje. Įdomu tai, kad lango stiklas užblokuoja beveik visus UVB ir mažiausiai pusę UVA spindulių.

Ultravioletinės spinduliuotės poveikio nereikėtų sieti su kūno įkaitimu. Šilumą mums neša infraraudonieji spinduliai, o UV poveikis pastebimas tik po kelių valandų.

Lygiai taip pat nereikėtų apsigauti, jeigu vėsina lengvas vėjelis – UV spinduliai vis tiek jus veikia.

Odos tipai

Norint tinkamai apsisaugoti nuo žalingo saulės poveikio, būtina įvertinti savo odos tipą.

Tai, kas įprasta tamsiaodžiams, kurie nuo gimimo gyvena 40 ir daugiau laipsnių temperatūros aplinkoje, gali būti pražūtinga šviesiaodžiui rusvaplaukiui žmogui, pripratusiam prie šiaurietiško klimato.

Saulės turėtų vengti *** Gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė: „Saikingai degintis ir būti saulėje turėtų: I ir II odos tipo žmonės, asmenys iki 18 metų, strazdanoti, vaikystėje smarkiai nudegę saulėje, turėję ar turintys piktybinių ir nepiktybinių odos pažeidimų (apgamų, randų ir pan.). “ *** Intensyvus saulės spindulių poveikis vaikams – svarbus odos vėžio rizikos veiksnys, galintis turėti įtakos ir ilgalaikiams odos pažeidimams, saulės alergijos rizikai. Vaikams iki 3 m. apskritai patartina vengti tiesioginių saulės spindulių. Tyrimais įrodyta, kad per pirmuosius 18 gyvenimo metų žmogaus organizmui tenka apie 80 proc. viso saulės poveikio sukeltų odos pažeidimų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30-ties metų. Taip pat saulėje kaitintis nerekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, sergantiesiems lėtinėmis plaučių, kepenų, inkstų, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Apsauginiai kremai nuo saulės *** Gydytoja dermatovenerologė Viktorija Trinkūnienė: „Nors daug rašoma, kad, aktyvėjant saulės spinduliams, būtini apsauginiai kremai nuo saulės, vis dar nemažai žmonių jų nevartoja arba vartoja netinkamai ir nepakankamai. Dėl to oda nudega, greičiau sensta, didėja tikimybė susirgti odos vėžiu. Sergant kai kuriomis odos ligomis, pvz., raudonaisiais spuogais, raudonąja vilklige, esant išsiplėtusiems veido odos kapiliarams, pigmentinėms dėmėms, gausiems ar pakitusiems apgamams, padidėjusiam jautrumui saulės spinduliams, kremus su apsauginiais saulės filtrais reikėtų vartoti ištisus metus.

Vaikams iki 6 mėnesių rekomenduojama visiškai nevartoti kremų nuo saulės. Vyresniems vaikams derėtų vartoti apsauginius kremus, purškalus, kadangi tyrimais įrodyta, kad vaiko oda yra nesubrendusi ir negali pati apsisaugoti. Vaikams patartina vartoti tik tokias priemones nuo saulės, kurių informaciniuose lapeliuose tiksliai nurodoma paskirtis, amžius (kokio amžiaus vaikui skirtas produktas), apsaugos lygis, informacija apie tai, kokiai vaiko odai ji tinkamiausia, kokią apsaugą suteikia, apie galimas alergines reakcijas (jei tokių galėtų būti) bei pateikiamos tikslios vartojimo rekomendacijos, pavyzdžiui, ,,tepti ar purkšti 30 min. prieš einant į lauką“. Beje, tepti ar purkšti rekomenduojama ne rečiau kaip kas dvi valandas.

Odos paslaptys

Odos tipai

Vykdami poilsiauti, turėkite su savimi OFF ir AUTAN. Gražių akimirkų gamtoje!

2014/5

3

Odos paslaptys

*** Kadangi žmogaus odoje yra mažiausiai karščio receptorių, todėl į odos perkaitimą reaguojama pavėluotai ir dažniausiai pajaučiama praėjus 4–8 valandoms.

Apsaugos nuo saulės faktorius – SPF (angl. Sun protection factor) rodo, kiek jūs galite būti saulėje nenukentėdami nuo UV spindulių.

Norint sužinoti, kiek laiko kremas veiks, SPF skaičių reikia padauginti iš 10 ir iš gauto laiko atmesti maždaug 30–50 proc. – kremo vartojimo klaidoms (kai jis tepamas jau paplūdimyje, o ne prieš pusvalandį, užtepamas per plonas sluoksnis ir pan.). Saugaus deginimosi trukmė taip pat priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, jei esate II odos tipo, pasitepę priemone, kurios SPF 15, galėsite saugiai išbūti

4

2014/5

saulėje 150 minučių. Po to reikia vėl pasitepti. Kremo veiksmingumas mažėja dažnai maudantis, voliojantis smėlyje, stipriai prakaituojant. Tuomet kremu tepkitės dažniau. Dermatologai rekomenduoja apsauginiais kremais pasitepti 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę. Tepti reikėtų kruopščiai, nes antraip galima stipriai nudegti nepateptą odos vietą ar įdegti netolygiai.

• Nekarštą vasaros dieną geriausias laikas būti saulėje– nuo 6 val. ryto iki 10–11 val. ir po 14 valandos.

• Karštą vasaros dieną nuo 10 iki 15 valandos reikėtų praleisti pavėsyje (tam puikiai tiktų sodai, pušynai), o dar geriau uždaroje patalpoje.

Kadangi žmonės kremo tepasi nepakankamai, dermatologai Lietuvos klimato sąlygomis veidui rekomenduoja ne mažesnio kaip 50 SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) kremą, kūnui – 20–25.

Anot medikų, kremus reikėtų rinktis tik su fizikiniais filtrais, nes jie apsaugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių. Paprastai tai būna cinko oksidas arba titano dioksidas. Pastarieji, kitaip negu cheminiai filtrai, labai retai sukelia alergiją, neprasiskverbia pro odos epidermį, todėl neturi biologinio poveikio.

Neigiamo saulės poveikio sukeliami susirgimai

Nuo saulės spindulių reikia saugoti ne tik odą, bet ir akis, nes daugiau nei 99 proc. saulės spindulių suaugusiems asmenims absorbuoja priekinės akies struktūros. Todėl UV spinduliai gali lemti amžinę kataraktą ar geltonosios dėmės degeneraciją, sparninę plėvę, fotodermatitą ir aplink akis esančios odos vėžį. Kūdikiams ir vaikams iki 10 metų amžiaus gali padidėti tinklainės pažeidimo rizika, nes šio amžiaus kūdikių lęšiukai labiau praleidžia žalingus

Kiti patarimai, kaip saugiai mėgautis saule

• Nuo tiesioginių saulės spindulių reikia saugoti ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, patepant apsauginėmis priemonėmis, bet ir pridengti galvą gerai orą praleidžiančiu audeklu ar šiaudine skrybėle bei dėvėti ypač kokybiškus saulės akinius su apsauginiu UV filtru.

• Perkant saulės akinius, reikia ieškoti kokybės ženklų ,,CE“ arba „UV 400“, kurie dažniausiai būna užrašyti ant akinių kojelių arba informacinių lapelių ir reiškia, kad akys bus apsaugotos nuo saulės spindulių. Akių tinklainė yra labai jautri saulės spinduliams, todėl saulė gali pagreitinti kataraktos ir kitų nemalonių akių ligų atsiradimą.

• Po ilgoko kaitinimosi saulėje nerekomenduojama stačia galva pulti į šaltą vandenį – tai skatina odos kraujagyslių išsiplėtimą, sąnarių ligas. Į vandens telkinį reikia bristi pamažu, apsitrinant kūną vandeniu.

N-LT-IWO-14-05-01

Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia.

Dalis spindulių prasiskverbia ir pro kremus su apsauginiu filtru, ir pro drabužius, todėl piktnaudžiauti saulės voniomis bet kuriuo atveju nereikėtų.

Nė vienas apsaugos nuo saulės produktas neužtikrina visiškos apsaugos nuo pavojingų UV spindulių poveikio. Neretai apsaugos nuo saulės priemonės ženklinamos kaip „visiška apsauga“. Produktų, visiškai apsaugančių nuo UV spindulių, nėra. Oda, patepta apsauginiu kremu, gauna pakankamai saulės spindulių ir įdega, bet toks įdegis yra mažiau kenksmingas tiek odai, tiek organizmui.

Apsaugos priemones reikia vartoti ne tik paplūdimyje ar prie vandens telkinių, bet ir išėjus į miestą.

UVA ir UVB spindulius, be vandens ar smėlio, gerai atspindi asfaltas ir betonas. Pavėsis taip pat neužtikrina visiškos apsaugos.

Labai svarbu ne tik vartoti apsaugines priemones, bet ir vengti tiesioginių saulės spindulių didžiausiomis saulės aktyvumo valandomis.“

matomos šviesos mėlynuosius bei UV spindulius.

Būtina reaguoti į odos pakitimus

Euromelanomos dienos akcijų iniciatorė Lietuvoje doc. Matilda Bylaitė pabrėžė, kad užleistų melanomos formų daugėja, tačiau, laiku diagnozavus šią pavojingą ligą, net iki 97 proc. pacientų išgydomi. „Žmonės, žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Tačiau kiekvienais metais tokios akcijos metu mes aptinkame melonomos atvejų, – teigia M. Bylaitė. – Todėl raginame: jeigu aptikote ant savo odos ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą!”

2014/5

5

Rūpinkimės savimi

K

ad kojos būtų gražios ir sveikos

Daugelis moterų vasarą patiria ypač nemalonų kojų patinimą ir sunkumą.

Gydytoja doc. Dalia Triponienė pataria, kaip padėti tinstančioms kojoms.

Kad kojos būtų gražios, lengvos ir sveikos, turime patys nuolatos jomis rūpintis. Dažniausiai kojos patinsta dėl sulėtėjusios veninio kraujo tėkmės arba dėl audinių skysčio, tai yra limfos drenažo sutrikimo. Kraujas venomis teka širdies link, o limfa limfagyslėmis taip pat subėga į stambesnes venas ir kartu pasiekia širdį.

Nors žmogus turi sveikas venas ir limfagysles, kraujo ir limfos sąstovis kojose gali priklausyti nuo mažos fizinės veiklos (sėdimo, stovimo darbo), antsvorio, neracionalios dietos. Kojos ne tik

6

2014/5

patinsta, bet žmogų dar vargina kojų sunkumas, nuovargis, skausmas. Pirmiausias patarimas – kuo daugiau judėti: vaikščioti, važiuoti dviračiu, plaukioti, maudytis vėsiame vandenyje. Tam geriausiai tinka Baltijos jūra. Poilsio metu patariama atsigulti, o kojas pakelti apie 30 laipsnių kampu. Iš medikamentų geriausiai tinka heparino tepalai (pvz., Lioton 1000 gelis), kurie gerina kraujo cirkuliaciją, šalina diskomfortą.

Didesnis veninio kraujo sąstovis kojose atsiranda dėl venų ligų: paviršinių venų išsiplėtimo, buvusios giliųjų venų trombozės, neretai nėštumo metu. Limfa kojose susilaiko ne tik po venų, bet ir po kitų (sąnarių, mažojo dubens, pilvo organų) operacijų.

Tuomet patariama nešioti elastines kompresines kojines. Didelės koncentracijos heparino tepalai (pvz., Lioton 1000 gelis) yra svarbi gydymo sudedamoji dalis.

Vasara moterų kojoms – ypatinga priežiūra

Moterys labiau nei vyrai turėtų rūpintis kojomis, nes jos 4 kartus dažniau nei vyrai serga venų varikoze, kuriai įtakos turi paveldimumas ir gyvenimo būdas. Ar kada susimąstėte, kokį krūvį atlaiko kojos. Pasirodo, kiekvieną dieną, įveikdami sunkio jėgą, venomis teka beveik 9 tūkst. litrų kraujo. Tarsi 1000

• Jei diagnozuota venų liga, reikia stengtis sumažinti kūno masę.

• Būtina kasdieninė kojų odos priežiūra.

• Gerai veikia masažuojamasis dušas.

• Veninė stazė sukelia odos pakitimus, kurie atsiranda dėl sutrikusios mikrocirkuliacijos.

• Pastebėjus, kad blauzdos apačioje atsiranda smulkių mėlynų venučių arba rudų pigmentinių dėmių, reikėtų pradėti gydymą heparino tepalu. Šiuo atveju svarbu, kad Lioton 1000 tik labai retais atvejais gali sukelti alergines reakcijas. kibirų vandens būtų keliami nuo žemės ant stalo. Todėl kojos kartais pervargsta, apsunksta ir skauda. Lioton 1000, šiuo metu rinkoje turintis didžiausią heparino koncentraciją, gali padėti dėl sąnarių ir raumenų traumų ar sausgyslių pažeidimo atsirandančio patinimo ir kraujosrūvų atveju.

Lioton 1000 pasižymi stipriu poveikiu esant patinimams, tinka nuo uždegimo, t. y. vartojamas simptomų, būdingų išsiplėtusioms venoms gydyti. Kadangi jis vartojamas vietiškai nemalonių pojūčių vietoje, sisteminio šalutinio poveikio organizmui pavojus yra visiškai mažas (gelis gerai toleruojamas).

LT/Lio/2014/18

2014/5

7

Daug dirbi? Įtemptai mokaisi? Pervargai?

Minčių ir jausmų harmonija!

K

aip išlipti iš būsenos „Kai visko per daug...“

Kai pagalvojame ar garsiai ištariame: „Daugiau nebegaliu, neištversiu, nuo visko pavargau“, ar susimąstome, kad tas „viskas“ (dažniausiai – mūsų kūrinys) – tai nesugebėjimas ar nenoras tvarkyti gyvenimą. Kai nuolat jaučiame stresą be aiškios priežasties, vadinasi, gyvenime yra per daug dalykų, kurie mūsų nedžiugina, o tik kelia rūpestį, tačiau mes nieko nekeičiame. Tiesa, šiuo atveju nemaišykime pareigų, įsipareigojimų ir atsakomybės, kurių negalime atsisakyti, o jų nevykdymas pablogintų situaciją ir sukeltų dar didesnį stresą.

Jei atrodo, kad gyvenate normalų gyvenimą, o streso nepakeliamai per daug, pirmiausia padės dienotvarkės, savaitės veiklos peržiūra.

Nuo ko pradėti?

Daugiau kontrolės – mažiau streso

1

. Sudarykite sąrašą. Sudarykite buvusios dienos ir einančios savaitės (atskirai kiekvienos dienos) veiklos sąrašą. Dienotvarkėje rašykite ir kiekvieną pasikartojantį veiksmą: einu į darbą, tvarkau namus, gaminu pusryčius ir vakarienę, vežu vaikus į darželį ir t. t. Taip pat paminėkite dalykus, kuriuos

8

2014/5

noriai darote, jie teikia džiaugsmo, nors sąžinės balsas sako, kad tai – laiko švaistymas, pavyzdžiui, mezgu, sprendžiu kryžiažodžius, prižiūriu gėles, lankau saviugdos, maisto gaminimo kursus, vakarieniauju su draugėmis ir t. t.

2

. Suskirstykite. Veiklas suskirstykite į privalomas (einu į darbą, pas odontologą) ir neprivalomas (lankau gidų kursus, krepšinio treniruotes, skaitau mėgstamą žurnalą, einu į parduotuves). Galite sudaryti lentelę. Prie kiekvienos veiklos pažymėkite (galite sugalvoti ženklus), kas jus džiugina, o kas tik siurbia energiją.

3

. Pašalinkite. Pažvelkite į privalomų veiklų sąrašą. Permąstykite, ar iš privalomųjų dalykų sąrašo, kurie sukelia daug streso, tikrai nieko negalime atsisakyti. Išbraukite, kas nėra tikrai privaloma ir neteikia malonumo ar neveda link tikslo. Pavyzdžiui, savanoriška veikla, į kurią jūs įsitraukėte paskatintas draugo, tačiau ji jums neteikia tokio pasitenkinimo, kokio tikėjotės. Ištrinkite ir pamirškite!

Peržvelkite neprivalomų dalykų sąrašą. Peržvelkite tuos dalykus, kurie labai malonūs, bet atima nemažai laiko ir neveda link

didesnių jūsų siekių. Pavyzdžiui, pastebite, kad daug laiko praleidžiate prie televizoriaus; jei tai jus džiugina, puiku, tačiau, jei yra kita veikla, kuria norėtumėte užsiimti, ir ji jus labiau atpalaiduotų bei suteiktų daugiau džiaugsmo, perdėliokite prioritetus.

4.

Sustiprinkite. Dabar pažvelkite į tai, kas liko jūsų sąraše.

Matydami pareigas, pagalvokite apie galimybes atlikti jas paprastesniu būdu. Pavyzdžiui, jei pasiruošti darbui turite daug medžiagos, pasidomėkite, ar nėra tos medžiagos garso įrašo, kad galėtumėte klausytis važiuodami namo. Paprastas patarimas: venkite vienu metu daryti keletą darbų.

O jei vis dėlto negalite to išvengti, poruokite reikalaujančius protinių gebėjimų su fizine veikla (bėgdami klausotės kursų medžiagos, ar mokotės užsienio kalbos).

5

. Subalansuokite. Kai tik ištrinate pareigas, kurios sekina, racionalizuokite tai, kas liko. Imkitės tokios veiklos, kuri vestų prie jūsų tikslų ar padėtų labiau nusiraminti. Kartokite šią techniką kaskart, kai tik jaučiate, kad pareigos jus vėl spendžia į kampą. Tai puikus būdas atgauti pusiausvyrą.

HERBASTRESS® - net 5 augalų ekstraktų ir B grupės vitaminų derinys Jūsų nervų sistemai!

Maisto papildas Patarimai:

1) kartais bent jau kurį laiką neįmanoma

ištrinti įsipareigojimų, kurie mus sekina.

Jei žinome, kad jie truks neilgai ir mus veda link aiškaus tikslo, motyvuoja žinojimas, kad tai baigsis ir būsime įveikę sunkų, bet naudingą etapą. Tačiau, jei tai ilgalaikė situacija be pabaigos ženklų, stabtelėkite ir pagalvokite, ką galite padaryti, kad tai jus mažiau sekintų; 2) jei vienu kartu viską surašyti sunku, galite tai daryti kas savaitę galvojant, kuri veikla yra būtina, o kuri gali ir turi būti pakeista vedančia tikslo link ir teikiančia daugiau pasitenkinimo. Kai pamatysite pažangą, jausite didesnį pasitikėjimą savo jėgomis; 3) užsiimdami šia praktika, bandykite įsivaizduoti tokį gyvenimą, kokio norite: daugiau susitelkite į tai, ko norite, o ne į tai, ko nenorite. Tai padės išlikti pozityvesniems ir leis lengviau rasti būdų, kaip pakeisti įsipareigojimus, kurie nėra tai, ko jūs trokštate.

www.herbastress.lt • Bet kurioje situacijoje svarbu mokėti įžvelgti ir turėti alternatyvų.

• Paklauskite savęs, ar tai, kas vyksta, iš tikrųjų labai svarbu, o gal po kelių mėnesių tai bus pamiršta?

Tuomet kam taip nervintis.

• Suvokę, kad mažiau kontroliuodami gyvenimą esame labiau pažeidžiami ir blaškomi aplinkybių, sumažinsime ir galimus streso šaltinius.

• Nusprendę imtis pokyčių, įtraukite į tai ir namiškius. Atidžiai išklausykite vieni kitus ir paisykite jų nuomonės.

• Stresą gali sukelti ne tik neigiami, bet ir teigiami pokyčiai: vestuvės, aukštesnės pareigos darbe, naujo namo įsigijimas.

• Nuolatinis stresas – kelias į rimtas ligas.

• Streso niekada neišvengsime, svarbu išmokti su juo susidoroti ir į tą pačią situaciją reaguoti skirtingai.

Fiziniai streso padariniai

Nustatyta, kad reaguodamas į stresorius organizmas sutelkia visus turimus išteklius ir siekia prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.

Todėl žmogus jaučia vidinę įtampą, kuri pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, raumenų įtampa, dantų griežimu naktį, padidėjusiu prakaitavimu , užsitęsus ilgesnį laiką – virškinimo, moters ciklo sutrikimais. Nuolatinis stresas didina kortizolio kiekį kraujyje ir taip pakeičia medžiagų apykaitą, kad organizmas ima daug lengviau gaminti ir kaupti riebalus, ypač pilvo srityje.

2014/5

9

Smulkmenos

mūsų gyvenimuose

Miegamuosiuose rajonuose žmonės dažniau skundžiasi nepasitenkinimu nei gyvenantieji senamiestyje. Taip yra dėl senamiesčių architektūros ir bendros aplinkos dinamiškumo, daugybės detalių, kurios mažina rutiną.

Todėl pasistenkite bent jau namuose susikurti malonią aplinką: • pasikabinkite paveikslą, kuris keltų geras emocijas; tai gali būti spalvų gama, kurios jums reikia kasdienybėje ar tiesiog jums patinka, gal tai įdomios geometrinės formos, o galbūt labai smulkios detalės, į kurias pasižiūrėję pamatote kažką naujo; • apvilkite pagalvėles spalvotais ar raštuotais užvalkalais, pasitieskite įdomesnį kilimą. Pastatykite kelias skulptūrėles, kurias galėsite keisti; • įsigykite didelę kambarinę gėlę, kuri tikrai suteiks žalumos ir jaukumo. Šiuo metų laiku galite pasisodinti gėlių, kurios gražiai žydės ant palangės ar balkone; • vaikų kambaryje pakabinkite paties vaiko pieštus piešinius. Tai bus malonu ne tik jums, bet ir jūsų atžalai; • kiekvienas vyras džiaugiasi, kai mato savimi patenkintą moterį ir namuose. Gal verta vietoj „naminio“ chalatėlio įsigyti patrauklią paprastą trikotažinę suknelę, su ja bus patogu, o svarbiausia, pasijusite moteriškesnė.

Smulkmenos, smulkmenos, smulkmenos... Labai gerai žinomas žodis visiems, tačiau daugelis mūsų kasdienybėje jau net nebepastebi, kokia didelė prasmė slypi smulkmenose.

Mažos detalės, mažas žodelis ar emocinis veiksnys. Moterys yra tos dailiosios lyties atstovės, kurioms smulkmenos labai svarbios: kokios spalvos gėles gavo dovanų, kokios spalvos skėtis, kokia staltiesė užtiesta ant stalo ir t. t.

Interjero dizainerė Sandra Jaskevičiūtė

Santykiai su kitais žmonėmis

Ir čia daug smulkmenų. Maža detalė padeda pradėti arba nutraukti santykius. Su žmogumi, kuris valgo taip, jog norisi kuo greičiau nusisukti (nors tai smulkmena), jau nebegalėsite tęsti santykių. Žmogus, kuris pabučiuoja į kaktą neprašomas (o tai jums labai patinkanti vieta), iš karto sukelia šypsenos ir gero jausmo bangą, o tai juk irgi maža smulkmena. Todėl labai svarbu, kad bendraudami nepamirštume smulkmenų, kurios leidžia dažniau pasijusti svarbiems, mylimiems...

Sakykite komplimentus. Nereikia to daryti labai dažnai, tiesiog stenkitės, kad tai būtų natūralu ir nuoširdu: labai skaniai kvepi, gražiai krenta plaukai, užtenka ir mažo žodelio: šaunuolis (-ė) arba tu nuostabus (-i).

Smulkmenos namuose

Miegamuosiuose rajonuose žmonės dažniau skundžiasi nepasitenkinimu nei gyvenantieji senamiestyje. Kodėl? Būtent dėl architektūros ar bendros aplinkos. Juk ten stovi vienodi namai, vienodi darželiai ir žaidimų aikštelės, panašios parduotuvės ir spalvų gamos. Atrodo, tai smulkmenos ir mes tokių dalykų nepastebime, bet taip nėra.

Monotoniška aplinka ir mūsų pačių veiksmai tampa kasdieniški ir vienodi, t. y. rutiniški. Ir tai mums nekelia kasdienio džiaugsmo ar malonumo.

Nepamirškime apsidairyti aplinkui

Viena draugė man pasakojo, jog eidama po sunkios darbo dienos pamatė moterį, važiuojančią dviračiu su spalvotų gėlių krepšeliu. Visa tai apšvietė vakaro saulė ir vaizdas pakėlė nuotaiką. Taigi, nepamirškime apsidairyti aplinkui ir pamatysime negalę širdžiai mielų smulkmenų.

Taigi, visa tai – tik smulkmenos, bet būtent jos suteikia žavesio jūsų aplinkai ir gyvenimui.

Būkite kūrybingi!

10

2014/5

2014/5

11

Siekdami vidinės ramybės ir pilnatvės:

V

• stenkitės vienu metu visiškai pasinerti į vieną veiklą; • išmokite džiaugtis paprastomis akimirkomis; • stenkitės įsiklausyti į savo vidines būsenas, ką jos mums sako, mūsų tarpusavio santykius; • stenkitės suprasti ir priimti savo vidines būsenas, kokios jos bebūtų, nekovokite su jomis; • supraskite, kad ramybė ir pilnatvė nėra gaunamos, jos sukuriamos darbo su savimi dėka; • mokėkite truputį atitolti nuo savo problemų ir pažvelgti į jas iš tolo, iš ateities taško; • atminkite ir suvokite, kad gyvenimas yra nuolatinė sėkmių ir nesėkmių kaita; • išmokite pasveikinti ir pagirti save už pasiekimus ieškant laimės ir ramybės.

idinės pilnatvės ir laimės paieškos

Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė

Pats sunkiausias klausimas, kurį iškeliame patys sau, greičiausiai yra: ko mes siekiame ir ieškome savo gyvenime?

Ko ieško ir siekia įvairių specialybių žmonės? Ar šioms paieškoms įtakos turi jų profesija? Ko gi siekia gydytojai, psichoterapeutai? Vis daugiau atsiranda straipsnių, knygų, atskleidžiančių ilgą šios profesijos žmonių darbą su savimi, savo lūkesčiais. O vėliau šiais atradimais jų norą dalintis su kitais, sušvelninti kitų kančias ir rūpesčius.

Ne veltui sakoma, kad gydant kūno ir pačias subtiliausias – sielos – ligas, negalavimus, itin svar-

12

2014/5

bu ne tik profesionalumas, bet ir gydytojo, terapeuto asmeninės savybės: švelnumas, atidumas, paprastumas, mokėjimas suprasti, noras padėti kitam. Kiekvienas pacientas trokšta, kad su juo būtų elgiamasi nuoširdžiai, atvirai ir paprastai. Taip lengviau priimti pagalbą ir ištiestą ranką.

Tačiau, siekdami geresnės savijautos, didesnės savivertės, didesnio pasitenkinimo gyvenimu, pirmiausia kiekvienas turime išmokti nagrinėti savo trūkumus, abejones ir kančias. Mums reikia, kad kažkas mus tiesiog išklausytų neteisdamas ir nevertindamas.

Apie viską galima kalbėti labai paprastai ir nuoširdžiai. Ir tik tokioje saugioje aplinkoje galima atsikratyti baimių, nerimo ar depresijos būklių, išvengti jų atkry-

Buvimas gamtoje, susiliejimo su ja akimirkos taip pat stiprina sveikatą, didina vidinę pusiausvyrą. čių. Kartais ramina žinojimas, kad nė vienas iš mūsų nėra tobulas, visi esame netobuli, tačiau galime pasiekti laimės ir pilnatvės būsenas. Kai ką užtenka suvokti, kai ką reikia pakeisti, su kai kuo reikia padirbėti, o su kai kuo užtenka susitaikyti, susigyventi.

Svarbiausia – ne slėpti giliai viduje savo nuoskaudas, o tiesiog jas prisijaukinti ir susigyventi su jomis, kad jos neužgožtų dabartinio gyvenimo. Šiais didelio tempo, keliančiais daug reikalavimų laikais mes visi ilgimės tikro rūpesčio kitu žmogumi, paprastumo ir švelnumo. Tiek suaugusieji, tiek vaikai kartais trokštame, kad mus nuramintų apkabinimu ar žodžiu, ramiai ir tvirtai ištiestų ranką ir priimtų mus tokius, kokie esame.

Daugeliui iš mūsų gali padėti žinojimas ir patirtis, kad net ir po skaudžiausių išgyvenimų ateina susitaikymas ir nusiraminimas.

Paprastai dvasinis palengvėjimas ateina tada, kai pavyksta pasiekti vidinę gerovę ir ramų santykį su supančia aplinka, kai jaučiame harmoniją su vidiniu ir išoriniu pasauliu, gamta. Buvimas gamtoje, susiliejimo su ja akimirkos taip pat stiprina sveikatą, didina vidinę pusiausvyrą.

Įsiklausymas į savo vidų – prasminga veikla. Tai verčia tobulėti, žengti į priekį.

Vidinė pilnatvė ir harmonija neateina savaime, svarbiausia – nuolat skirti dėmesį savo vidinėms būklėms, jausenoms, darbui su savimi. Mes turime išmokti emociškai ramiai priimti visa tai, ką mums teikia gyvenimas.

Suprasti, kad pasiekta ramybės ar vidinio pasitenkinimo būsena yra kintanti ir kiekvieną dieną ramybę teks kurti iš naujo. Pa-

stovios gerovės pasiekti neįmanoma, tik galima suprasti, kad būtina jos nuolat siekti. Stengtis paimti iš gyvenimo tai, kas leidžia mums būti laimingesniems.

Vieną dieną mes suprantame, kad turime tausoti, saugoti save.

Svarbiausia – išmokti įsiklausyti į save, norėti gyventi geriau, netgi su savo kančia ar negalia, kai tokia aplanko.

Svarbiausia – ne slėpti giliai viduje savo nuoskaudas, o tiesiog jas prisijaukinti ir susigyventi su jomis, kad jos neužgožtų dabartinio gyvenimo.

Sugebėjimas suvokti, ką iš tiesų jaučiame, sugebėjimas atpažinti, ką jaučia ir kaip jaučiasi kiti – tai ir yra svarbiausi prigimtiniai dalykai.

Tai svarbu ne tik būčiai, bendravimui, tai yra įdomu: atpažinti savo jausenas, suprasti, ką jos mums sako, ir jų paisyti. Įsiklausymas į savo vidų – prasminga veikla.

Tai verčia tobulėti, žengti į priekį.

Vidinė pažanga sukelia džiugesį ir pasitenkinimo jausmą, skatina dar labiau gilintis į save, į tarpusavio santykius. Labai gera suprasti, kad aš pasikeičiau ir man sekasi geriau nei prieš kelerius metus.

Džiugesį kelia nuojauta, kad man pavyks ir toliau keistis, tobulėti. Tai pakylėja ir suteikia būties prasmę.

Vida Kilikevičienė gydytoja psichoterapeutė Tel. +370 675 74030

www.psichoterapijosklinika.lt 2014/5

13

Kokiame maiste yra skaidulinių medžiagų?

K

uo naudingos skaidulinės medžiagos?

Skaidulinėmis medžiagomis (jos dar vadinamos maistinėmis skaidulomis) vadinami angliavandeniai (polisacharidai), kurių yra augaliniuose produktuose ir kurių neskaldo žmogaus virškinimo fermentai. Skaidulines medžiagas skaldo storosios žarnos mikroflora.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maisto tiekimo vartotojams pateikiamas toks skaidulinių medžiagų apibrėžimas: skaidulinė medžiaga – angliavandenių polimerai su trimis ar daugiau monomero grandžių, kurių žmogaus plonoji žarna nevirškina ir nepasisavina ir kurie priskiriami šioms kategorijoms:

14

2014/5

• valgomiems angliavandenių polimerams, kurie vartojant natūraliai susidaro maiste; • valgomiems angliavandenių polimerams, gautiems iš maisto žaliavos fiziniu, fermentavimo ar cheminiu būdu ir turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais; • valgomiems sintetiniams angliavandenių polimerams, turintiems naudingą fiziologinį poveikį, įrodytą visuotinai pripažintais moksliniais įrodymais.

Skaidulinių medžiagų gausu kviečių, avižų ir miežių sėlenose.

Terminas ,,skaidulinės medžiagos“ pirmą kartą buvo pavartotas 1953 m. Hipsley apibūdinant maiste esančias augalų ląstelių sienelių dalis. 1970 m. Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę ir mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.

Kaip ir baltymai, angliavandeniai, riebalai, maistinės skaidulos yra energijos šaltinis: 1 g skaidulinių medžiagų suteikia 8 kJ, arba 2 kcal energijos.

Pagrindiniai maisto produktai, kuriuose gausu skaidulinių medžiagų: daržovės, vaisiai, rupi duona, visų grūdo dalių turintys duonos gaminiai, makaronai (dar vadinami „viso grūdo“ arba „pilno grūdo“), pupelės, avižos.

Skaidulinių medžiagų yra ir kituose augaliniuose produktuose, ypač ankštinėse ir kai kuriose kitose daržovėse (morkose, kopūstuose, burokėliuose), vaisiuose ir uogose (juoduosiuose serbentuose, avietėse), riešutuose. Skaidulinių medžiagų gausu kviečių, avižų ir miežių sėlenose.

Deja, ne visada žinome apie skaidulinių medžiagų kiekį maisto produktuose, kuriuos įsigyjame parduotuvėse – tai gali būti nurodyta etiketėje, tačiau nėra privaloma.

Užrašu „skaidulinių medžiagų šaltinis“ ar kitu teiginiu, galinčiu vartotojui reikšti tą patį, gali būti ženklinami tik tokie maisto produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal tenka mažiausiai 1,5 g skaidulinių medžiagų). O tie produktai, kurių 100 g yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų (arba 100 kcal – mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų), gali būti ženklinami užrašu „daug skaidulinių medžiagų“ ar kitu teiginiu, galinčiu vartotojui reikšti tą patį.

Respublikinio mitybos centro atliktų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojai su maistu gauna per mažai skaidulinių medžiagų (2007 m. – 17,9 g), valgo nepakankamai šviežių daržovių, vaisių ir grūdinių produktų. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20–30 g, t. y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą. Kiekvienam 1000 kcal, gaunamų su maistu, reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų.

Europos maisto saugos tarnybos (European Food Safety Authority) dietinių produktų grupės ekspertai skaidulines medžiagas suskirstė į šias grupes: • nekrakmolingi polisacharidai – celiuliozė, hemiceliuliozė, pektinai, hidrokoloidai (pvz., β-gliukanai); • atsparūs oligosacharidai – frukto-oligosacharidai, galakto-oligosacharidai, kiti atsparūs oligosacharidai; • atsparūs krakmolai – chemiškai arba fiziškai apdoroti krakmolai; • ligninas.

Skaidulinių medžiagų poveikio sveikatai mokslinių tyrimų apžvalga

Skaidulinių medžiagų rūšys Anksčiau skaidulinės medžiagos buvo skirstomos į tirpias ir netirpias, taip nurodant jų tirpumą vandenyje (pvz., tirpioms skaiduloms buvo priskiriami pektinai, o netirpioms – celiuliozė).

Skaidulinės medžiagos gali būti skirstomos ir pagal savo cheminę sudėtį bei fiziologinį poveikį žmogaus organizmui.

• Yra keletas mokslinių tyrimų, įrodančių, kad skaidulinių medžiagų vartojimas mažina krūties vėžio tikimybę moterims pomenopauziniu laikotarpiu.

• Mokslinės studijos rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir koronarinės širdies ligos (vainikinių širdies arterijų ligos) išsivystymo. Intervenciniai tyrimai parodė, kad, daugiau vartojant skaidulinių medžiagų, sumažėja koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, tokių kaip cholesterolio ir trigliceridų, kiekis. Cholesterolio koncentraciją mažina tirpiosios skaidulinės medžiagos.

• Kai kurie tyrimai rodo atvirkštinę priklausomybę tarp skaidulinių medžiagų suvartojimo ir antrojo tipo cukrinio diabeto. Manoma, kad skaidulinės medžiagos mažina gliukozės kiekį kraujyje ir insulino lygį.

Cholesterolio koncentraciją mažina tirpiosios skaidulinės medžiagos.

2014/5

15

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pataria, kaip maitintis norint su maistu gauti pakankamai skaidulinių medžiagų:

• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas padeda sulieknėti.

Tyrimais įrodyta, kad didesnis skaidulinių medžiagų, ypač esančių javuose, suvartojimas padeda numesti svorio. Daug skaidulinių medžiagų turinčius maisto produktus reikia ilgiau kramtyti, o ilgiau kramtant maistą, greičiau pajuntamas sotumas, todėl mažiau suvalgoma. Daugiau skaidulinių medžiagų turintis maistas ilgiau virškinimas. Be to, jis paprastai turi mažiau kalorijų nei mažiau skaidulinių medžiagų turintis maistas.

• Daug skaidulinių medžiagų turintis maistas pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu. Maistinės skaidulos sudaro didžiąją išmatų dalį, suriša tulžies rūgštis, kurios veikiant bakterijoms vėl išlaisvinamos storojoje žarnoje ir čia stimuliuoja motoriką bei sekreciją.

• 2008 m. kolorektalinis vėžys buvo trečias dažniausias onkologinis susirgimas pasaulyje.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad gausus skaidulinių medžiagų vartojimas mažina kolorektalinio vėžio išsivystymo tikimybę. Maistas, turintis pakankamai skaidulinių medžiagų, greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo serume, skatina biologiškai veiklių medžiagų – butiratų, slopinančių vėžinių ląstelių proliferaciją (vešėjimą) – susidarymą ir taip apsaugo nuo storosios žarnos vėžio.

• Tačiau per didelis maistinių skaidulų vartojimas gali turėti ir neigiamą poveikį. Neabsorbuojami angliavandeniai laisvina vidurius ir didina žarnyne esančių bakterijų kiekį. Kai skaidulinių medžiagų suvartojama daug

• dieną pradėkite nuo daug skaidulinių medžiagų turinčių pusryčių. Jų metu rekomenduojama gauti apie 5 g skaidulinių medžiagų. Neperdirbti grūdai ir nesijotų miltų duona yra geras skaidulinių medžiagų šaltinis. Į rytinę košę galite įdėti kelis arbatinius šaukštelius sėlenų. Savo pusryčius pagardinkite vaisiais ir uogomis; • per priešpiečius turėtumėte gauti apie 9 g skaidulų. Todėl priešpiečiams rinkitės salotas, keletą vaisių ar javainius.

• jei jūsų pietų lėkštėje pusę maisto kiekio sudarys daržovės, tai nesunkiai gausite ir likusius 11 g reikalingų skaidulinių medžiagų; • savo mitybos racioną praturtinsite skaidulinėmis medžiagomis, jei vakarienei ir užkandžiams pasirinksite vaisius, daržoves ar sumuštinį su visų grūdo dalių duona.

(75–80 g per dieną), gali atsirasti pilvo pūtimas ir pilnumo jausmas.

Kartais diskomfortą jaučia žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą ir vartojantys daug skaidulinių medžiagų. Per didelis jų kiekis taip pat gali sutrikdyti kai kurių mineralinių medžiagų, pvz., geležies, kalcio, magnio ir cinko pasisavinimą.

16

2014/5

Parengta pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją

2014/5

17

Rašymo

terapija

Dienoraščio rašymas, neišsiunčiami laiškai, poezijos ar apysakų kūrimas, rašymas gru­pėje – tai vadinama rašymo terapija. Gydomai veikia ne tik pats rašymas, bet ir parašy­to žodžio aptarimas grupėje ar individualiai. Kaip ir dauguma terapijos formų, rašymo terapija yra taikoma darbui su asmenimis, turinčiais įvairių neurozinių, stresinių (pvz., potrauminio streso sutrikimą), nuotaikos sutrikimų, taip pat išgyvenantiems netektį, patyrusiems smurtą. Žinoma, rašymo terapija gali būti taikoma ir sveikiems asmenims, norintiems išmokti geriau išreikšti savo emocijas, pažinti save ir kitus.

Apie rašymo terapiją

Vaiva Klimaitė, psichologė, Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros doktorantė

Rašymo terapija (RT) yra ekspresyvaus rašy­mo forma. Ši terapijos rūšis tyrinėjama maždaug nuo 1970 m. Ji gali būti taikoma tiek grupėse, tiek individualiai. Vienas pirmųjų jos autorių yra JAV psichologas ir kalbininkas James W. Pennebaker. Pennebaker taikyta ekspresyvi terapija – tai minčių, jausmų, išgyvenimų rašymas, padedantis pačiam rašančiajam geriau suprasti savo prastos savijautos priežastį, integruoti skaudžius išgyvenimus į paty­rimą. RT yra panaši į ekspresyvią terapiją, tačiau

čia šalia savo minčių, jausmų, išgyvenimų rašymo ap­tariama tai, kas parašyta. Tuo ši terapija yra artima poetikos terapijai bei biblioterapijai, tačiau vis dėlto nuo jų skiriasi.

Pagrindinis skirtumas – terapijos procesas. RT metu dalis grupės laiko būna skiria­ma rašymui: dalyviai rašo kilusias mintis, jausmus, išgyvenimus, vaizdinius. Rašymo tema gali būti neapibrėžta arba tiksliai įvardyta terapeuto, pvz., baimė, patirta trauma ar kt. Taip pat galima grupės dalyvių paprašyti atsinešti savo jau parašytų kūri­nių, dienoraščio ištrauką. Vėliau grupės dalyviai skaito savo rašinius vieni kitiems, dalijasi kylančiais jausmais, mintimis, taip leisdami skaitančiajam pla­čiau pažvelgti į savo problemą, įvardyti kylančius jausmus. Čia, kaip ir poetikos terapijoje, rašymas, diskusija tarnauja tam, kad žmogus išdrįstų sau ir grupei atskleisti skaudžius išgyvenimus.

Literatū­roje taip pat nurodoma, jog RT gali vykti susiraši­nėjant laiškais ar bendraujant internetu.

Rašymo terapijos poveikis

Daugėja tyrimų, įrodančių, jog žmogui, dras­komam vidinių konfliktų ir skaudžių išgyvenimų, rašymo ir po to vykstančio aptarimo metu gerėja fizinė sveikata, subjektyvi savijauta, adaptyvus el­gesys. Kūrybinės meno terapijos rūšys, tarp jų ir rašymas, efektyviai padeda asmenims atgaminti savo trauminę patirtį, padeda geriau integruoti šią patirtį į gyvenimą, užkirsti kelią galimai psicholo­ginės

RT remiamasi tuo, jog patyrimo, minčių parašymas padeda geriau suprasti savo jausmus, juos įvardyti, palengvina skausmingus išgyvenimus.

18

2014/5

dezorganizacijos raidai ir lėtinėms psichikos sveikatos problemoms.

Teigiama, jog dalinimasis mintimis ir jausmais apie slegiančius, skaudžius išgyvenimus teigiamai veikia emocinę gerovę.

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje J. Pennebaker atliko eksperimentą. Jame dalyvavo dvi studentų grupės: viena grupė 3 d. iš eilės po 20 min. rašė apie savo skaudžiausius išgyvenimus, o kita – apie mažiau emociškai reikšmingus dalykus, tokius kaip savo gebėjimą planuoti laiką. Šios kon­trolinės grupės dalyviai nepatyrė jokių sveikatos ar savijautos pokyčių, tačiau grupė, rašiusi apie skau­džius išgyvenimus, po eksperimento subjektyviai jautėsi geriau, pagerėjo jų nuotaika, jie gebėjo ge­riau suprasti savo išgyvenimus, įvardyti kylančius jausmus, jų fizinė sveikata taip pat kiek pagerėjo. Taigi tai buvo vienas pirmųjų įrodymų, jog atsklei­ džiant užgniaužtus jausmus meno, kalbos, kūry­biško rašymo dėka, galima sveikatos ir asmenybės sutrikimų korekcija. Vėliau šie J. Pennebaker gauti duomenys buvo ne kartą patvirtinti tiriant įvairias respondentų grupes. Genevieve (1999) tyrė rizikos grupės paauglius ir nustatė, jog rašymo intervenci­ja, orientuota į geresnį savęs supratimą ir savivertę, pasitikėjimo savimi jausmą bei savęs efektyvumo jausmą, davė teigiamų rezultatų, be to, pagerino paauglių elgesį.

Harvey ir Farrell (2003) RT taikė nemiga ser­gantiems asmenims.

Negalintys užmigti dažnai sako, kad nemiega dėl to, jog užplūsta gausybė minčių ir rūpesčių. Jiems buvo pasiūlyta užrašyti savo išgyvenimus ir mintis. Kontrolinė grupė tuo tarpu rašė apie savo laisvalaikį ir pomėgius arba nerašė iš viso. Autoriai nustatė, jog RT gana efekty­viai padėjo nemigos varginamiems asmenims.

RT taip pat buvo taikoma artimųjų netekusiems asmenims. Rašymas pasirodė esąs naudingas ir padedantis gedintiems apsiprasti, prisitaikyti prie trauminės patirties. Patyrimo išreiškimas žodžiais ir nuoseklaus pasakojimo apie įvykį sukūrimas lei­džia integruoti jausmus ir mintis, kelia ryžtą, norą

J. Pennebaker (1997) bandė atsakyti į šį klausimą, kaip rašymas ir kalbėjimas apie slegian­čius dalykus paveikia žmogų, pateikdamas du galimus terapijos veikimo modelius (lentelė).

1. Slopinimas ir atsiskleidimas. Psichologiškai svarbių išgyvenimų užslopinimas veikia ne tik emociškai, bet atsispindi ir autonominės bei CNS veikloje, gali veikti kaip ilgalaikis stresorius, sukeliantis psichosomatinius procesus, padidi­nantis ligų riziką, streso sukeliamus sutrikimus. Taigi šių užslopintų jausmų atsiskleidimas ir išgyvenimų iškėlimas į paviršių ir integravimas į patyrimą galimai sumažina tokius simptomus ir pagerina savijautą.

2. Tam tikri su rašymu susiję kognityviniai pokyčiai. Patyrimo pavertimas kalba padeda geriau integruoti jausmus, perorganizuoti patyrimą, sudėlioti jį į nuoseklią istoriją, identifikuoti ir įvardinti kylančius jausmus. Dėl šio kognityvi­nių funkcijų ir kalbos ryšio kūrybinį rašymą apimanti poetikos terapija taip pat visada turi kognityviosios terapijos dalį.

Rašymo procesas leidžia pajusti geresnį ryšį su kitais žmonėmis, būti išgirstam ir priimtam, geriau suprasti save, savo patyrimą, atspindėti savo patirtį, ją in­tegruoti. spręsti, sumažina negatyvius jausmus, susijusius su įvykiu, taip pat pagerina fizinę ir psichologinę savijautą. Ekspresyvus rašymas pasirodė esąs nau­dingas ir asmenims, kuriems pasireiškia potraumi­nio streso sutrikimas (PTSS). Nors simptomų pa­lengvėjimo tendencijų nebuvo aptikta, paaiškėjo, jog labai pagerėjo sergančiųjų nuotaika, jų sveiki­mas buvo greitesnis.

Tyrinėjant RT taip pat buvo pastebėta, jog rašymas sukelia daugiau minčių apie neigiamą įvykį, verčia rašantįjį dar kartą iš­gyventi savo traumą, o tai gali sugadinti nuotaiką, sukelti daugiau nerimo, baimės. Nors įrodyta, jog po RT pacientai dažnai jaučiasi geriau, kai kurie iš tiesų ima jaustis dar labiau prislėgti ir dėl to gali nebenorėti tęsti terapijos. Tačiau šis subjektyviai išsakomas nuotaikos pablogėjimas pasireiškia tik pačios terapijos metu, o, praėjus kiek laiko ir in­tegravus trauminę patirtį, atsiranda palengvėjimo jaus-

mas, taigi ir geresnė nuotaika. Be to, kiti auto­riai pabrėžia, jog rašymas jų tiriamiesiems sukėlė gerų emocijų, jie noriai tęsė terapiją ir rekomenda­vo ją artimiesiems. Šis literatūroje randamas skir­tumas galėtų būti aiškinamas tuo, jog terapijos su­kelti jausmai didžiąja dalimi priklauso nuo grupės narių nusiteikimo: Curl (2008) teigimu, pozityviai nusiteikusiems dalyviams, rašiusiems apie teigia­mus išgyvenimus, stresas labai sumažėjo, o nusi­teikusiems negatyviai – net šiek tiek padidėjo.

Lyginant RT su kitomis meno terapijos formo­mis, galima pastebėti, jog dailės terapija beveik niekada nesukelia tiek neigiamų jausmų kaip ra­šymas. Pizarro (2004) atliktame tyrime buvo lygi­namos rašymo ir dailės terapijos bei jų poveikis savijautai ir nuotaikai. Tyrimo dalyviai buvo pa­skirstyti į dvi grupes: vieniems buvo taikoma RT, kitiems – dailės. Rašymas geriau sumažino sociali­nių funkcijų sutrikimus, sukėlė daugiau teigiamų sveikatos pokyčių, tačiau dailės terapijos dalyviai teigė patyrę daugiau teigiamų išgyvenimų, labiau norėjo tęsti terapiją. Taigi Pizarro (2004) siūlo RT taikyti lygiagrečiai su kitomis meno terapijomis (pvz., dailės terapija).

Literatūra: 1. Curl K. Assessing Stress Reduction as a Function of Artistic Creation and Cognitive Focus // Art Therapy: Journal of the American Art Therapy Association. – 2008, 25(4), p. 164–169.

2. Genevieve E.Ch. A Creative Writing Program to Enhance Self – Esteem and Self – Efficacy in Adolescents // Journal of Cild and Adolescent Psychiatric Nursing. – 1999, 12(3), p. 70–78.

3. Graybeal A., Sexton J.D., Pennebaker J.W. The Role of Story – Making in Dislosure Writing: The Psychometrics of Narrative // Psychology and health. – 2002, 17(5), p. 571–581.

4. Harvey A.G., Farrell C. The Efficacy of a Pennebaker – Like Writing Intervention for Poor Sleepers // Behavioral Sleep Medicine. – 2003, 2, p. 115–124.

2014/5 Straipsnis publikuotas žurnale Nervų ir psichikos ligos, Nr. 1(45), 2010

19

S

Maistinė vertė Sūriai – vertingi pieno produktai, turintys baltymų, riebalų, įvairių mineralinių medžiagų, vitaminų.

Sūryje gausu kalcio, fosforo, vitamino A, taip pat E, B grupės vitaminų (B2, B6, B12) ir kt. Sūrio maistinė vertė priklauso nuo sūrio rūšies.

Sūrių maistinė vertė 100 g produkto Pavadinimas Baltymai, Riebalai, g g „Camembert“ 21 22,8 „Emmental“ 28,8 29,7 „Parmesan“ 41,5 32

ūris

Brandintas, pelėsinis, šviežias...

Sūris – maisto produktas, dažniausiai gaminamas iš karvių, rečiau iš kitų žinduolių (avių, ožkų, netgi buivolių (bizonių), šiaurinių elnių ir kt.) pieno.

Pasaulyje gaminama labai daug sūrio rūšių, nemažai jų pradėta gaminti prieš daugelį metų skirtinguose regionuose pagal savitus receptus ir tradicijas, pvz.: Camembert ir Brie – Prancūzijoje, Gouda ir Edam – Olandijoje, Cheddar – Anglijoje, Emmentaler – Šveicarijoje, Parmigiano, Gorgonzola ir Mozzarella – Italijoje, Feta – Graikijoje.

Lietuvoje nuo seniausių laikų paplitusi baltų varškės arba ūkiškų rauginto pieno sūrių gamyba ir vartojimas, nors fermentiniai sūriai taip pat buvo gaminami.

Sūris – brandintas arba nebrandintas, minkštas arba puskietis, kietas arba labai kietas pieno gaminys (galintis turėti dangą arba apvalkalą), kuriame išrūgų baltymų ir kazeino santykis yra ne didesnis kaip piene.

Brandintas sūris – sūris, kuris prieš vartojimą tam tikrą laiką laikomas atitinkamoje temperatūroje tam tikromis sąlygomis, kol įvyksta būdingi sūriui fiziniai ir cheminiai pokyčiai.

Pelėsinis sūris – sūris, kuris bręsta augant tam tikriems pelėsiams jo viduje arba paviršiuje. Iš pelėsinių grybų kultūrų dažniausiai vartojamos Penicillium camemberti, P. candidum, P. Caseicolum – baltieji pelėsiai ir Penicillium roquefortii – mėlynieji pelėsiai.

Sūryminis sūris – sūryme brandinamas ir laikomas sūris. Šviežias sūris – sūris, kuris tinka vartoti nebrandintas.

20

2014/5

Atsižvelgiant į tarptautinius prekybos reikalavimus, sūriai klasifikuojami pagal tris pagrindines savybes.

1. Brandinimo proceso ypatybės Pagal brandinimo proceso ypatybes sūriai gali būti klasifikuojami į brandintus ir šviežius. Brandinti sūriai brandinami veikiant paviršinei arba sūrio masėje esančiai mikroflorai. Specifinės brandintų sūrių grupės yra pelėsiniai ir sūryminiai sūriai. Švieži sūriai nebrandinami.

2. Riebumas Sausosios medžiagos riebalų kiekis, proc.

Lygus arba daugiau kaip 60 Lygus arba daugiau kaip 45, bet mažiau kaip 60 Lygus arba daugiau kaip 25, bet mažiau kaip 45 Lygus arba daugiau kaip 10, bet mažiau kaip 25 Mažiau kaip 10 3. Kietumas Neriebalinės sūrio medžiagos drėgnis, proc.

Mažiau kaip 51 49–56 54–69 Daugiau kaip 67

Sūrio apibūdinimas Labai riebus Riebus Vidutinio riebumo Mažo riebumo Liesas

Sūrio apibūdinimas Labai kietas Kietas Puskietis Minkštas

Fosforas, mg 310 620 849

Suvalgę 100 g fermentinio sūrio, gausite suaugusiesiems rekomenduojamą kalcio paros normą (800 mg). Daugiausia jo yra kietuose sūriuose, nes jie ilgiau nokinami ir juose daugiau sausųjų medžiagų. Šiuose sūriuose taip pat gausu fosforo, todėl, suvalgę 100 g kieto fermentinio sūrio, papildysite suaugusiesiems rekomenduojamą fosforo paros normą (700 mg). Fosforas kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis.

Ženklinimas ir laikymas Lietuvos Respublikoje šiuo metu galiojančios ženklinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 13-530), numato: 1. Prie sūrio gaminio pavadinimo privalo būti prirašytas žodis sūris (pvz., sūris „Germantas“), jeigu gaminys patvirtintas kaip atskiras arba grupinis standartas ir nekelia jokių abejonių dėl gaminio atpažinimo, pavadinime žodžio „sūris“ gali ir nebūti (pvz.; Čederis, Gauda ).

2. Ženklinimo etiketėje nebūtina nurodyti sūrio sudedamųjų dalių, jeigu gaminys pagamintas iš pagrindinių produktui gamybos elementų (pvz., pieno produktų, fermentų, mikroorganizmų kultūrų).

3. Etiketėje turi būti nurodytas sūrio sausosios medžiagos riebalų kiekis procentais arba sūrio masės riebalų kiekis procentais.

4. Jeigu sūrio sudėtyje yra prieskonių ar kitų ne pieno kilmės sudedamųjų dalių, sūrio pavadinime tai turėtų būti nurodyta (pvz., sūris su žolelėmis).

5. Jeigu produktas gaminamas pridedant augalinių riebalų, pavadinimas turi būti „Sūrio gaminys su augaliniais riebalais“.

Kalcis, mg 386 941 1295

Vit. A, E μg 232 389 253

Energinė vertė, kcal 290 383 454

6. Jeigu produktas gaminamas pridedant pieno kilmės baltymų ir augalinių riebalų nesilaikant įprastinės sūrių gamybos technologijos, tačiau jo forma, konsistencija ir savybės panašios į sūrius, pavadinime negali būti žodžio „Sūris“. Tokio gaminio pavadinimas turi būti „Baltyminis gaminys“.

7. Pavadinimas, pateiktas etiketėje, privalo būti to paties šrifto ir dydžio raidėmis vienoje vietoje.

Priklausomai nuo rūšies sūrius rekomenduojama laikyti 0–8oC temperatūroje, kai santykinė oro drėgmė 80–85 proc. Esant žemesnei nei 0oC temperatūrai, sūriai gali peršalti, tada pakis jų struktūra, taps lipnūs. Jeigu laikymo temperatūra bus aukštesnė negu rekomenduojama, sūriai suminkštės, rasos, pradės šusti. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja sūrių nelaikyti maistinėje plėvelėje. Sūrį iš tokios pakuotės geriau išvynioti ir šaldytuve laikyti sąlyčiui su maistu tinkamame plastikiniame inde. Laikymo trukmė priklauso nuo sūrio rūšies – nuo 5 parų iki 1 mėnesio.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nuolat atliekami fermentinių sūrių laboratoriniai tyrimai. Per pastaruosius trejus metus buvo tirta apie 5600 mėginių, iš visų tirtų valstybinių mėginių pažeidimų nenustatyta. Sūriuose dažniausiai tiriami veterinarinių vaistų likučiai, organiniai chloro pesticidai, polichlorintų bifenilų (PCB) suma, mikotoksinai, sausosios medžiagos, nitratai, salmonelės, L. monocytogenes bakterijos, koagulazę gaminančių stafilokokų ir koliforminių bakterijų skaičius.

2014/5

21

V

asaros skonis – raudonos prinokusios braškės

Braškių nauda organizmui

• Pagal antioksidantų kiekį braškės užima 4-ąją vietą po juodųjų serbentų, spanguolių ir aviečių.

• Polifenolinių antioksidantų ir vitamino C gerokai mažiau nesunokusiose ir pernokusiose uogose.

• Tyrimai rodo, kad braškes valgant ne mažiau kaip 3–4 kartus per savaitę po vieną puodelį, kraujyje sumažėja uždegiminiai rodikliai (C-reaktyvusis baltymas). Šį poveikį lemia braškėse esantys antocianinai, elagitaninai, flavonoliai, terpenoidai ir fenolinės rūgštys.

Rūpinkimės akių sveikata occhi premium Drėkinamieji ir gaivinamieji akių lašai

Braškių laikymas

• Norint išsaugoti vitaminą C ir polifenolinius antioksidantus, nuskintas braškes reikia suvalgyti per dvi dienas. Ilgiau laikomose braškėse naudingų medžiagų mažėja.

• Braškes geriausia laikyti 2°C temperatūroje, šaldytuve paprastai ji yra aukštesnė – apie 4°C. • Šaldant spalvą padeda išlaikyti apšlakstymas citrinos sultimis. Šaldant daugiau vitamino C lieka nepjaustytose ir netrintose braškėse.

Maistinės medžiagos

Kiekis

Paros norma (%)

Vitaminas C

84,67 mg

141,1

Manganas

0,56 mg

28,0

Skaidulos

2,88 g

11,5

Folio rūgštis

34,56 mcg

8,6

Jodas

12,96 mcg

8,6

Kalis

220,32 mg

6,3

18,72 mg

4,7

Vitaminas K

3,17 µg

4,0

Omega-3 riebalai

0,09 g

3,8

Magnis

• Braškių naudingosios medžiagos labai jautrios terminiam apdorojimui, pH pokyčiams, deguonies, saulės šviesos ir mechaniniam poveikiui.

Todėl geriausia braškes šaldyti.

22

2014/5

• Preparatas Aprospin occhi premium yra sterilūs oftalmologiniai lašai, parduodami vienkartiniuose lašintuvuose; • fiziologinio pH; • su mėlynių, erškėtuogių, alavijų, ramunėlių distiliuotu vandeniu, hipromelioze ir natrio hialuronatu; • be konservantų ir fosfatų; • tinka vartoti nešiojant kontaktinius lęšius.

Aprospin occhi premium padeda sudrėkinti ir atgaivinti akis tuomet, kai sausumą sukėlė: aplinkos veiksniai (dūmai, tarša, saulės spinduliai, vėjas ir t. t.); nuovargis; ilgas kontaktinių lęšių nešiojimas; sausų akių sindromas; chirurginės akių operacijos.

Dėka optimalaus klampumo akių lašai palengvina kontaktinių lęšių įsidėjimą ir išėmimą.

Tai padeda išvengti akių gleivinės sudirgimo ir paraudimo. Ypač tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali pasireikšti ašarų plėvelės pusiausvyros sutrikimas.

2014/5

23

Vidurių užkietėjimas – XXI amžiaus rykštė Ajurveda, arba gyvenimo mokslas – tradicinė Indijos medicina, kurios pagrindas – sielos, proto ir kūno harmonija. Taigi visų negalavimų atsiradimo priežastis – sutrikimai ir pažeidimai mūsų dvasiniame, emociniame ir fiziniame kūne. Taigi gydymas prasideda nuo to, kada jūs atsikeliate, ką valgote, ką veikiate, kaip reaguojate į situacijas, kada einate miegoti ir ar ramiai, giliai miegate ir t. t.

Pusryčiauti pasituštinus

Ajurveda daug dėmesio skiria vidurių užkietėjimui. Tai storosios žarnos sutrikimas, kuomet žmogus negali lengvai pasituštinti, ilgą laiką nenori tuštintis arba pasituštinęs vis tiek jaučia sunkumą ir pilnumą. Ajurveda teigia, kad žmo-

24

2014/5

gus kiekvieną rytą turėtų pirma išsituštinti ir tik po to valgyti. Deja, retas žmogus gali pasigirti tokiu reguliariu ir lengvu pasituštinimu.

Daugelyje leidinių rekomenduojamos valymo priemonės (t. y. klizmos) gali išbalansuoti apana vāta, kuri reguliuoja sigminės ir tiesiosios žarnos bei anuso, šlapimo pūslės ir lytinių organų tonusą. Be to, Ajurveda draudžia klizmas dažniau nei 2–3 kartus per mėnesį.

Klizmavimas – tai tik greita pagalba, tačiau jokiu būdu neturi virsti nuolatine pagalba norint pasituštinti. Dažnai žmogus nuolat vartoja vidurių laisvinamuosius preparatus, bet visiškai nenori keisti savo gyvenimo įpročių. Prie tokių preparatų organizmas pripranta ir problema progresuoja. Daugelis vidurius laisvinamųjų arbatų yra gana stiprūs stimuliatoriai ir organizmas prie jų pripranta.

Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio.

dens; negerti kavos ir juodosios arbatos, ypač rytą; • prieš miegą išgerti stiklinę karšto pieno su lydytu sviestu (gi) ir prieskoniais (cinamonu, gvazdikėliais, muskatu, kardamonu); • pasidaryti valomąsias sezamo aliejaus klizmas (30 g šilto aliejaus) ne dažniau kaip 2–3 kartus per mėnesį; • iš laisvinamųjų žolių tinka rabarbarai, alijošius, šaltekšnių žievė. Tačiau šių arbatų nevartokite ilgiau kaip 3 dienas; • vartoti daug skaidulų turinčių produktų. Vidurius laisvina džiovintos juodosios slyvos (prieš tai pamirkytos), razinos, gerai sunokę mangai ir persikai, slyvos. Rekomenduojami garuose apdoroti arba orkaitėje kepti vaisiai ir daržovės; • rytą mankštintis arba pasivaikščioti gryname ore; • du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) išvalyti organizmą.

Ne gydyti ligas, o sveikai gyventi

Ajurveda moko gyventi taip, kad ne gydytume ligas, o sveikai gyventume. Pirmiausia būtina keisti dienotvarkę: keltis su saulės patekėjimu (bent jau iki 6 val. ryto), eiti miegoti iki 21val., valgyti tuo pačiu laiku, šviežią, nešaldytą, nekonservuotą, negyvulinės kilmės, skanų ir kvapnų maistą, skirti laiko fizinio kūno mankštai ir meditacijai. Kiekvienas žmogus individualus, todėl ir pagalba yra skirtinga. Čia labai padeda savęs pažinimo testas – prigimtinės biologinės energijos (došos) testas.

Vidurių pūtimo ir žarnų nepraeinamumo priežastys labai įvairios.

Vieniems tai trumpalaikis sutrikimas po kelionės ar po sotaus vaišių stalo, kitiems nuolat pasikartojantis esant stresinėms situacijoms ar patyrus baimę, kitiems tai gali būti iš vaikystės atsinešta, įgyta bloga yda tiesiog visą dieną su savimi nešiotis nereikalingą amą (toksinus, išmatas).

Prakšalana valymosi procedūra

Ajurveda rekomenduoja daug valymosi procedūrų, tačiau prakšalana procedūra vadinama visų valymo procedūrų Mokytoju, ji labai veiksminga, nesudėtinga ir nereikalauja sudėtingų pagalbinių priemonių. Jums reikės tik šilto vandens ir nevalytos, nejuoduotos, natūralios jūros druskos. Ši procedūra palengvina virškinimą, užkerta kelią akmenų susidarymui, gerina kraujo cirkuliaciją, stiprina imuninę sistemą; tai gera profilaktika nuo nutukimo.

Procedūros eiga: pašildykite 2–3 l vandens ir įdėkite 1 šaukštelį druskos. Lėtai išgerkite 2 stiklines vandens ir atlikite šiuos pratimus: 1) tadasana – 8 kartus pasistiebti ir pasitempti į viršų rankas sunėrus virš galvos; 2) triyak tadasana – po 8 kartus pasilenkti į abi puses per liemenį rankas sunėrus virš galvos; 3) kati chakrasana – po 8 kartus suktis atgal, žiūrint per dešinį ir kairį petį; 4) triyak bhujangasana – atsigulti ant pilvo, rankomis iškelti virštutinę kūno dalį, po 8 kartus į abu puses žiūrint atgal; 5) udarakarshana – sėstis ant kulkšnių (atsitūpti), rankos ant kelių, pėdos ant žemės, nuleisti kelį ant žemės ir pažiūrėti atgal, po to – į kitą pusę. Po 8 kartus į abi puses. Arba galima tiesiog pavaikščioti žąsele.

Vienas procedūros ciklas: 2 stiklinės vandens ir 5 pratimai. Tokia pačia tvarka atlikite dar 3–4 ciklus (2 stiklinės vandens ir 5 pratimai).

Jei jaučiate norą nueiti į tualetą, eikite. Išskyros pradės skystėti. Kuo daugiau ciklų atliksite, tuo labiau skystės išmatos, kol galiausiai išeis tik vanduo. Tada procedūrą reikia baigti. Nusimaudykite po šiltu dušu, nusausinkite kūną ir šiltai apsirenkite. 30–60 min. ramiai pagulėkite. Pavalgykite labai lengvo, šilto maisto. Gerkite tik šiltas arbatas.

Tą dieną geriau ilsėkitės, ramiai pasivaikščiokite, pakvėpuokite grynu oru. Tokią procedūrą profilaktiškai Ajurveda rekomenduoja atlikti du kartus per metus.

1)

2)

4) Žarnyną suminkština ir teršalus išvalo juodųjų sezamų aliejus savimasažų metu. Organizmo pamaitinimas aliejumi ypač naudingas vyresnio amžiaus žmonėms, nes juose vyrauja vata doša (vėjo tipas). Kiekvieną vakarą šiltą juodųjų sezamų aliejų įmasažuokite sukamaisiais judesiais į visą pilvo sritį (vienam kartui sumaišykite apie 3 šaukštus aliejaus). Tinka ir šilti aliejaus kompresai nakčiai žemiau bambos. Delno dydžio kelis medvilninio audinio sluoksnius gerai įmirkykite į šiltą juodųjų sezamų aliejų ir uždėkite nakčiai, uždenkite plėvele, kompresą prilaikys jūsų apatinės kelnaitės.

Pančakarmos valymosi procedūra

Panča – „penki“, karma – „veiksmas“ arba „terapija“. Tai fizinio ir emocinio kūno valymas. Šią procedūrą sudaro: • abjanga – viso kūno masažas su specialiai paruoštais vaistažolių aliejais; • snechana – lydyto sviesto (gi) gėrimas organizmui valyti iš ypač giliai; • nasja – kvėpavimo takų ir organų detoksikavimas; • svedana – gydomoji vaistažolių pirtis; • širodara – aliejaus pylimas ant kaktos (trečioji akis).

3)

5) Šios procedūros gydo ir ramina dvasinį, emocinį bei fizinį kūną.

Taigi, jei jums rūpi ilgaamžiškumas, gyvenimo džiaugsmas, visų organizmo gyvybinių funkcijų atnaujinimas, toksinų iš kūno audinių išvalymas, sveika veido spalva, kūno lankstumas, fizinių skausmų numalšinimas, visų ligų prevencija, geriausia streso ir nemigos pasekmių terapija, gera atmintis ir koncentracija, minties ir sąmonės skaidrumas ir nušvitimas, puiki sveikata ir darbingumas, jaunatviškumas bei fizinės ir emocinės energijos balansas, savo įpročius pradėkite keisti nuo mažų žingsnelių, skirkite laiko savęs pažinimui. Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio.

Netradicinė medicina

Rekomendacijos, kurios gali padėti laisvai ir reguliariai tuštintis: • rytą išgerti 1–2 stiklines šilto van-

Parengė ajurvedos centro SPA SHANTI Kaune vadovė Justina Ližaitienė

Ajurvedos centras SPA Shanti Subačiaus g. 17, Vilnius, tel.: 8 606 755 57, spa@ajurveda.lt Laisvės al. 3, Kaunas, tel. 8 616 88 777, spakaunas@ajurveda.lt www.ajurveda.lt 2014/5

25

Siekiant išvengti neigiamo bobausių poveikio, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pataria:

B

obausius?

Jau senovėje grybai buvo žinomi dėl savo maistinių ir kulinarinių savybių, jie taip pat buvo vartojami kaip vaistai. Medienos fosilijose rastiems grybams yra apie 300 milijonų metų ir beveik neabejojama, kad priešistorinis žmogus gamtoje surinktus grybus vartojo kaip maistą. Taip pat svarbų grybų vaidmenį istorijoje liudija faktas apie dykumos triufelius (Terfezia arenaria), Biblijoje minimus kaip „duona iš dangaus“. Šiandien grybai laikomi naudą sveikatai teikiančiu maistu, nes turi baltymų, riebalų, angliavandenių, fosforo, geležies, vitaminų.

Kai kuriose senovės bendruomenėse stebuklingas grybo būdas augti be sėklų, be lapų, be pumpurų, staigus vaisiaus pasirodymas po lietaus, taip pat grei-

26

2014/5

Ką žinome apie

tasjo išnykimas tikriausiai sukėlė daugybę iliuzijų bei mitų.

Grybai nepriskiriami nei augalams, nei gyvūnams. Jie sudaro atskirą grybų karalystę. Žodis „grybas“ (ang. mushroom) įvairiose šalyse gali turėti skirtingas reikšmes. Plačiąja prasme grybas – tai makrofagas su skiriamuoju vaisiakūniu, kuris gali būti arba po žeme, arba virš žemės ir gana didelis, kad būtų matomas plika akimi ir renkamas rankomis.

Be to, kai kurie grybai gali būti taurelės formos, kiti – apvalūs kaip golfo kamuoliukai, primenantys koralus, o kai kurie net labai panašūs į žmogaus ausis.

Tūkstančiai grybų yra tiriami ir valgomi, tačiau reikia nepamiršti, kad kai kurie jų yra pavojingi, o kiti – net nuodingi. Pastariesiems priskiriamas pavasarinis gurmanų

mėgstamas grybas – valgomasis bobausis (lot. Gyromitra esculenta; angl. False morel, Beefsteak mushroom, vok. Frühjahrslorchel).

Bobausio kepurėlė yra beformė, vingiuotai raukšlėta, išauga iki 10 cm aukščio ir iki 15 cm pločio. Jaunesnių bobausių kepurėlė būna ruda, senesnių – juodai ruda. Kotas – 3–8 cm ilgio, 2–3 cm storio, baltas, gelsvas arba pilko atspalvio, jaunų grybų pilnaviduris, senesnių tuščiaviduris, apatinė jo dalis suaugusi su žemėmis.

Trama trapi, malonaus kvapo ir skonio.

Valgomasis bobausis paprastai auga kerpiniuose pušynuose, kirtavietėse, miškų aikštelėse, gaisravietėse. Sausomis oro sąlygomis jis gali pajuoduoti ir išdžiūti, taip miško paklotėje išsilaiko ilgą laiką. Šie grybai nuodingi,

• rinkti tik gerai pažįstamus grybus; • surinktus grybus apdoroti tą pačią dieną; • renkant valgomuosiuos briedžiukus, svarbu nesupainioti jų su bobausiais; • nevalgyti, neragauti žalių (nevirtų) bobausių; • 1 kg bobiausių virti mažiausiai 3 litruose vandens; • prieš vartojimą ne mažiau kaip tris kartus po 15 min. bobausius pavirti keičiant vandenį, nuovirą būtina nupilti; • bobausių nuoviro nevartoti sriuboms, padažams ir pan.; • verdant bobausius, būtina vėdinti patalpą, nes nuodai labai lakūs ir galima apsinuodyti įkvėpus garų; • grįžus iš miško ir sutvarkius grybus, būtina nusiplauti rankas; • džiovinant bobausius, juose esantis giromitrinas suyra ir išgaruoja, tadėl po 2 mėn. džiovintus grybus galima vartoti maistui.

• įtarus apsinuodijimą, kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

nes turi giromitrino, kuris sukelia virškinimo ir nervų sistemos sutrikimus. Bobausiai, augantys trąšioje, puveningoje dirvoje ir lietingu oru, yra nuodingesni negu augantys smėlėtose dirvose ir sausu oru. Skirtingų formų bobausiai irgi yra nevienodai nuodingi. Viename šviežių bobausių kilograme randama 1,2– 1,6 g, o džiovintų – nuo 15 mg

iki 6,4 g giromitrino. Giromitrinas neegzistuoja grynas, o atsiranda hidrolizės būdu jau išrovus grybą. Nuodas tirpus vandenyje, atsparus karščiui, tačiau verdant bobausius ilgiau kaip 10 min., iš jų pašalinama apie 99,5 proc. hidrazinų (panašiai veikia ir džiovinimas). Nuodas labai lakus, jis ir lemia malonų, stiprų bobausių kvapą. Nuodas ypatingas tuo, kad klinikinių reiškinių nesukelianti dozė ir labai sunkų apsinuodijimą sukelianti dozė skiriasi nežymiai.

Priklausomai nuo organizmo jautrumo nuodui gali susirgti tik dalis valgiusiųjų šiuos grybus. Mirtina giromitrino dozė: vaikams – 10–30 mg/kg, suaugusiesiems –

riuojama, prasideda pilvo skausmai, sunkiais atvejais galima gelta, traukuliai, koma ir kepenų nepakankamumas. Pirmieji simptomai atsiranda praėjus 2–12 val. po apsinuodijimo (besimptomis laikotarpis – iki 50 val.).

Dėl šios priežasties vokiečiai, čekai, lenkai ir kai kurie kiti juos laiko nuodingais ir nerenka, o skandinavai, italai, kanadiečiai, estai, baltarusiai, priešingai, valgo ir džiaugiasi jų geru skoniu.

Bobausiai yra panašūs į kitą skanų grybą – valgomąjį briedžiuką (lot. Morchella esculenta), todėl renkant pastaruosius labai svarbu nesupainioti su bobausiais.

Bobausius galima valgyti, tačiau

20–50 mg/kg. Toks toksino kiekis randamas 5 g džiovintų bobausių (po 14 dienų džiovinimo) arba 100 g 10 min. virtos grybienos. Viename šviežiame bobausyje esantis giromitrino kiekis už maksimalų toleruojamą paros kiekį didesnis maždaug 1500–3000 kartų.

Apsinuodijus dažniausiai pykina, jaučiamas silpnumas, galvos skausmas, kartais vemiama, vidu-

reikia tinkamai paruošti. Valgant pirmą kartą, rekomenduojama suvartoti labai nedaug, pvz., pusę kepurėlės, tam, kad būtų galima pasitikrinti savo jautrumą šiems grybams. Nors toks jautrumas būdingas tik labai nedidelei daliai žmonių, tačiau, jei šių grybų paragauja jautrus žmogus, jam greičiausiai prireiks medicininės pagalbos.

2014/5

27

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“

Mieli žiūrovai, sveikos, gražios ir linksmos vasaros. Šypsokitės ir būkite sveiki. Juk, kaip sakė Dailas Karnegis, „šypsena....

Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria, praturtina tuos, kurie ją gauna, neskurdindama tų, kurie ją duoda. Blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visam gyvenimui.

Niekas nėra toks turtingas, kad galėtų be jos apsieiti. Ji sukuria laimę namuose, geranorišką aplinką darbe, yra slaptažodis draugams....“ Laidos „Sveikatos kodas“ vedėja Irena Pivoriūnienė 28

2014/5

cijos procesus, patars specialistai.

Kas iš mūsų nėra valgęs braškių tiesiog iš lysvės? Tai taip skanu, tačiau galime nesunkiai užsikrėsti žarnyno infekcija. O vasarą pacientų, besigydančių infekcinėse ligoninėse, gausu. Todėl kalbėsime apie žarnyno infekcinių ligų profilaktiką, apie tai kaip svarbu kuo dažniau plauti rankas, vaisius, daržoves.

Vasara – alerginių ligų „žydėjimo“ metas, nes daugiau būname gamtoje. O alergija gali būti ne tik žiedadulkėms, bet ir augalams, net uogoms. Gyvybei pavojingi gali būti ir vabzdžių įkandimai – tai dar vienos laidos tema.

Vasaros sezono ligomis, deja, vadinamos lytiniu keliu plintančios

ligos – apie tai jus informuosime ir perspėsime savo laidoje. Kalbėsime ir apie būtinybę pasiskiepyti nuo ligų, kurios tyko vasarą. Tai ir erkių pernešamos ligos, ir ligos, kuriomis galime užsikrėsti egzotinėse šalyse, taip mėgstamose mūsų turistų. O sveikatos draudimas keliaujant į kitas šalis yra tiesiog būtinas.

Laidose kaip visuomet kalbės žinomi medicinos ir farmacijos specialistai. Jūs dėkosite padėjusiems medikams.

Linkime, kad apie visas šias ligas sužinotumėte tik iš laidos „Sveikatos kodas“ , o ne iš jus gydančio gydytojo...

Didžiausias visų laikų tyrimas: dėl autizmo kalta aplinkos tarša

Įminkime sveikatos kodą kartu!

Laidos „Sveikatos kodas“ kūrybinė grupė

Laidos „Sveikatos kodas“ archyvo nuotr.

Taip ilgai laukta vasara jau čia. Atostogos. Poilsis. Pagaliau atsigriebsime už visus metus ir daugiau dėmesio skirsime sau.

Deginsimes saulutėje, maudysimės jūroje, aplankysim tolimus kraštus ir ilgiau pabūsime su mums brangiais, artimais žmonėmis.

Tačiau ir vasarą mūsų sveikatai pavojų netrūksta. Karšti orai labai apsunkina širdies darbą, todėl vasarą ypač padaugėja infarktų ir insultų. Tai viena iš šio mėnesio mūsų laidos temų.

Visi norime atrodyti gražūs.

Ypač vasarą. Kokios šio sezono kosmetikos priemonės, kaip pasirinkti tinkamiausias, ar gali maisto papildai liekninti, valyti organizmą, skatinti regenera-

Pasaulio įvairenybės

per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį, 11.00 val.

Ar aplinkos veiksniai gali turėti įtakos autizmui būdingų sutrikimų gausėjimui?

Maždaug 1 proc. JAV vaikų turi autizmui būdingų sutrikimų (ASD). Daugelyje šalių, taip pat ir JAV, šių susirgimų per pastaruosius metus smarkiai padaugėjo, tačiau niekas nėra tikras – kodėl. Vis dar neaišku, ar tai skatina aplinkos veiksniai, vėlesnis gimdymas ar geresnis būklės supratimas ir diagnozės pokyčiai.

Karštai diskutuojama apie aplinkos įtaką. Esama įrodymų, kad riziką gali padidinti infekcijos nėštumo metu. Kiti tyrimai išskyrė galimą ryšį su antidepresantais, tuo tarpu kiti ieškojo padidėjusio gyvsidabrio kiekio. Tačiau nustatyti bet kokią medžiagą nėštumo metu yra sudėtinga, kadangi reikia žinoti medžiagas ir laiką, kada su jomis buvo susidurta.

Norėdamas išspręsti šią problemą Andrey Rzhetsky su kolegomis Čikagos universitete analizavo 2003–2010 metų JAV sveikatos draudimo paraiškas, kuriose yra daugiau kaip 100 mln. (trečdalio gyventojų) pacientų įrašų.

Toksiška aplinka?

Komanda lygino kiekvienos apygardos tokių apsigimimų duomenis su ASD duomenimis. Po duomenų koregavimo pagal lytį, pajamas bei etninį, socialinį ir ekonominį statusą, jie nustatė, kad dalis apsigimimų buvo susiję su pagausėjusiais ASD (autizmui būdingų sindromų) atvejais.

Kai kuriose apygardose autizmo lygis didesnis nei kitose keletą kartų. Mokslininkai tai interpretuoja kaip aplinkos toksinų pasekmę. „Jei toksinai lemia geografinį autizmo paplitimą, tai turi praktinę reikšmę“, – sako Rzhetsky. „Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje būna jų vaikai, politikai turėtų pasirūpinti aplinkos tvarkymu, o mokslininkai turėtų įtraukti duomenis apie vaikų aplinką į tolimesnius genetikos tyrimus.“ Parengta pagal www.technologijos.lt informaciją

2014/5

29

Su šypsena Įsilaužia vagis į butą. Surenka visus vertingus daiktus viename kambaryje, antrame, įžengia į trečią, o ten tupi didžiulis šuo ir urzgia. Vagis ima trauktis, bet staiga pasigirsta balsas: – Na ką, vogti atėjai?

Vagis apsidairo ir pamato ant spintelės topinčią papūgą ir bando ją nuraminti: – Tyliau, tyliau...

– Tai ką, vogti atėjai?

– Tyliau, negi kitokių žodžių nemoki?

– Moku: „FAS!“ Įeina naktį vagis į butą ir eidamas girdi, kaip kažkas sako jam: – Tave stebi Jėzus.

Jis paeina toliau ir vėl girdi: – Tave stebi Jėzus.

Paskui vagis pamato papūgą, kuri tupi ir jam vėl sako: – Tave stebi Jėzus.

Vagis klausia papūgos: – Kas tu?

– Aš Mozė.

– Koks kvailys tave taip pavadino?

– Tas pats, kuris kovinį šunį Jėzumi pavadino.

Ar žinote, kodėl kai kurie žmonės rašo septynetą su horizontalia linija, nors visose spausdinimo mašinėlėse bei kompiuteriuose rašoma be brūkšnio? Kai Mozė, nulipęs nuo Sinajaus kalno, pradėjo skaityti tautai 10 Dievo įsakymų ir priėjo prie septinto („Nepaleistuvauk“) - tauta choru pradėjo šaukti: „... Išbrauk, išbrauk septintą!!!“

30

2014/5

Atvažiuoja ūkininkas i Kauną, nusiperka žąsį. Eina Laisvės alėja su žąsim pririšęs pavadėlį.

Prie jo prisistato policininkas.

– Su žąsim po alėja vaikščioti negalima!

Nustemba ūkininkas: – A kodėl gi?

– Jūsų žąsis atsiprašant – dergia.

– O vat ten, prie suoliuko, balandžiai irgi dergia, jiems galima?

– Balandžiai – tai taikos paukštis, jiems galima!

– Na jei šitaip, tai mano žąsis irgi karo nenori.

Horizontaliai: 2. Italijos miestas, garsėjantis unikaliais kanalais.

4. Apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau kaip 57 briaunas.

6. Bičių pulkas.

7. Graikijos sostinė.

8. Piniginis vienetas.

9. Vandens augalas, iš kurio senovės egiptiečiai gamino popierių.

10. Ilgiausia pasaulio upė.

13. Metalinis arklio batas.

15. Ąžuolo vaisius.

Vertikaliai: 1. Mokslas, tiriantis žvaigždes ir kitus dangaus kūnus.

3. Patvoriuose mėgstantis augti astrinių šeimos vaistinis augalas.

5. Istoriografinis terminas, kuriuo buvo vadinama Rytų Romos imperija.

11. Šilčiausias metų laikas.

12. Moteriškas drabužis.

14. Ant žaizdos dedamas...

16. Mažas, namie auginamas graužikas su ilga uodega.

Smagioji medicina

Surask 7 skirtumus

Šarminis vanduo „TICHĖ“ – unikalus vidutinės mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo, išgaunamas maistui skirtais plieno vamzdžiais iš 689 m gylyje esančio šaltinio.

Vanduo greitina smegenų veiklą

Didžiojoje Britanijoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad tik vienas puodelis vandens gali pagreitinti smegenų veiklą. Rytų Londono universitete atliekamam eksperimentui buvo pasitelkti vanduo ir intelektualūs testai. Ištyrus gautus duomenis, išsiaiškinta, kad tie dalyviai, kuriuos vargino troškulys ir kuriems buvo leista atsigerti vandens, testus atliko 14 proc. geriau nei likusieji.

Smegenys sudarytos daugiausia iš vandens

Ar žinojote, kad smegenys sudarytos daugiausia iš vandens? Todėl vartodami pakankamai skysčių, būsime energingesni ir labiau susikoncentruosite atlikdami užduotis.

2014/5

31

Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į gegužę ir birželį Gegužės 23 (nuo 19:02), 24, 25, 26 (iki 00:29) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas.

Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, stuburo juosmens dalį. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų, o ypač veido valymo, laikas.

Gegužės 26 (nuo 00:29), 27, 28 (iki 07:49) Mėnulis Jaučio ženkle.

Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas, gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius.

Netinkamas kosmetinių veido procedūrų metas.

Gegužės 28 (nuo 07:49), 29, 30 (iki 17:15) Mėnulis Dvynių ženkle.

Tinka gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, hipertoniją. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke.

Gegužės 30 (nuo 17:15), 31, birželio 1, 2 (iki 04:44) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Palankios dienos gydyti kaulus, kelio sąnarius, žandikaulius ir viršutinius dantis, šalinti iš organizmo akmenis ir šlakus. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą.

Birželio 2 (nuo 04:44), 3, 4 (iki 17:21) Mėnulis Liūto ženkle.

Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, kojų blauzdas,

2

2014/5

akių ligas, šalinti druskas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas.

Birželio 4 (nuo 17:21), 5, 6, 7 (iki 05:02) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis.

Birželio 7 (nuo 05:02), 8, 9 (iki 13:39) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą, dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros.

Birželio 9 (nuo 13:39), 10, 11 (iki 18:24) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę.

Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje.

Birželio 11 (nuo 18:24), 12, 13 (iki 20:05) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, hipertenzijos. Taip pat nepalankus metas kraujo do-

norų procedūroms. Stuburą saugokite nuo didelių fizinių krūvių, o kepenis – nuo sunkesnio maisto.

Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas.

Birželio 13 (nuo 20:05), 14, 15 (iki 20:28) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų, šalinti druskų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, diafragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai.

Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros.

Birželio 15 (nuo 20:28), 16, 17 (iki 21:27) Mėnulis Vandenio ženkle.

Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas) – tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką.

Birželio 17 (nuo 21:27), 18, 19, 20 (iki 00:27) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai.

Didesnė odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė. Venkite pedikiūro ir manikiūro. Šiomis dienomis bus labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas.