Sveikatos langas 2014 Birželis/Liepa by Sveikatos Langas

Sveikatos langas 2014 Nr. 6-7

Nemokamas mÄ&#x2014;nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, štai ir vasaros vidurys. Jei atostogų jau nebeliko, prieš akis – dar daug savaitgalių... Vasara – puikus metas stiprinti sveikatą. Tačiau nepamirškime atsargumo ypač per karščius. Profesorius kardiochirurgas Audrius Aidietis pataria, ką būtina žinoti apie kraujagyslių ir širdies ligas. Psichoterapeutė Vida Kilikevičienė gvildena, kodėl vieni žmonės vasarą jaučiasi puikiai, o kiti prasčiau. Gydytoja Rasa Geigalienė primena rūpintis kojų sveikata. Taip pat sužinosite apie bičių produktų ir uogų naudą. Tikime, kad daugelį nustebins mankštos ant babuto nauda. O kad vasaros linksmybės nesusuktų galvos, linkime gerai išsimiegoti. Mokslininkai nustatė, kad miegas padeda išvengti sunkių ligų. Įkvepiančių žygių, smagių vasaros vakarų ir saulėtekių.

„Sveikatos lango“ redakcija:

Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Dizainas:

Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą.

Ką reikia žinoti apie širdies ir kraujagyslių ligas – 2 psl. Aspirinas trukdo susidaryti trombams – 4 psl. Gydymas šalčiu – veiksminga ir tikslu

– 5 psl.

Heparino gelis Lioton 1000® – 6 psl. Savijauta ir nuotaika vasarą – 8 psl. Spyruokliavimas ant batuto mankština kiekvieną ląstelę – 10 psl. Bičių produktai – gamtos turtai žmogui – 14 psl. Vasaros gėrybėse natūralūs vitaminai

– 16 psl.

Sveikos gyvensenos pagrindai – 18 psl. „Penkių sekundžių taisyklė“ – faktas ar prasimanymas – 22 psl. Gydomosios juodųjų serbentų savybės – 24 psl. Propolio aliejus

– 25 psl.

Gaminame namuose

– 26 psl.

Sveikatos kodas – 27 psl. Eteriniai aliejai vietoj tabletės – 28 psl. Pasaulio įvairenybės

– 29 psl.

Linksmasis kampelis – 30 psl. Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

– 31 psl.

– 32 psl.

www.okeanas.lt

iegas valo smegenis

JAV mokslininkai tvirtina turį naują paaiškinimą, kodėl mes miegame. Jų teigimu, miegant suaktyvinama „valymo sistema“, kuri pravalo smegenis, rašo theguardian.com. Atlikus eksperimentus su pelėmis, paaiškėjo, kad miego metu po smegenis pradedamas varinėti nugaros smegenų skystis, kuris tarsi biologinis ploviklis išplauna nereikalingas medžiagas. Šis procesas padeda pašalinti molekulių atliekas (detritą), kurias smegenų ląstelės išskiria įprastos veiklos metu, bei toksiškus baltymus, kurie susikaupę smegenyse gali sukelti silpnaprotystę, teigia mokslininkai. Žurnale „Science“ rašoma, kad miegant pelių smegenys susitraukia ir aplinkinę erdvę padidina vidutiniškai 60 procentų. Tai leidžia nugaros smegenų skysčiui cirkuliuoti gyvūno galvos smegenyse 10 kartų greičiau negu būdraujant. Be to, mokslininkai patikrino, kaip šalinami toksinai iš pelių smegenų: suleido joms su Alzheimerio liga siejamų baltymų pėdsakų ir šie beta amiloidiniai baltymai iš smegenų buvo pašalinti greičiau, kai pelės miegojo. Manoma, kad miegant valymosi procesas aktyvesnis, nes skysčiui po smegenis pumpuoti budrumo metu reikia pernelyg daug energijos. Mokslininkė

Mokslininkai rado ryšį tarp ilgiau nei 9 valandas trunkančio miego ir ankstyvos mirties, nes nuolatinis nuovargis ir miego poreikis gali liudyti apie sveikatos sutrikimus.

M. Nedergaard, vadovavusi šiam tyrimui, įsitikinusi, kad tokią pačią valymosi sistemą aptiks ir žmonių smegenyse. Šie darbai, jos teigimu, galėtų atverti kelią vaistams, kurie sulėtintų silpnaprotystės pradžią, sukeltą smegenų ląstelių atliekų sankaupų, ir net padėtų tiems žmonėms, kuriems trūksta miego.

Miego trūkumas didina ankstyvos mirties tikimybę

Anot mokslininkų, nuolat nepakankamai miegantys žmonės turi 12 proc. daugiau galimybių mirti per artimiausius 25 metus nei tie, kurie per parą miega nuo 6 iki 8 valandų. Tai ypač aktualu jauniems žmonėms. Mokslininkai taip pat rado ryšį tarp ilgiau nei 9 valandas trunkančio miego ir ankstyvos mirties, nes nuolatinis nuovargis ir miego poreikis gali liudyti apie sveikatos sutrikimus. Mokslininkai remiasi tyrimais, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1,5 mln. žmonių. Bandydami nustatyti ankstyvos mirties ir miego trūkumo ryšį, jie rėmėsi anksčiau Didžiojoje Britanijoje, JAV bei kitose Europos ir Rytų Azijos šalyse atliktais panašiais tyrimais. Buvo padaryta išvada, kad ankstyva mirtis susijusi ir su miego trūkumu, ir su miego pertekliumi. Šiuolaikinė visuomenė priversta po truputį mažinti miego valandas. Taip prieš žmonių valią kyla pavojus jų sveikatai. Kita vertus, per ilgas miegas taip pat nereiškia geros sveikatos – tai greičiau sutrikusios sveikatos rodiklis. Parengta pagal www.pasveik.lt 2014/6

Virgilijaus Bumbulio nuotr.

Šiame numeryje

Miegas valo smegenis – 1 psl.

ą reikia žinoti apie širdies ir kraujagyslių ligas Todėl aš labai rekomenduoju kartais profilaktiškai pasitikrinti savo kraujo spaudimą – jį tiesiog išmatuojant kraujo spaudimo matuokliu. Kito kelio aptikti ankstyvos stadijos arterinę hipertenziją tiesiog nėra, nes pradinėje šios ligos stadijoje žmonės dažniausiai nejaučia jokių ligos simptomų. Tuo arterinė hipertenzija ir yra klastinga, kad iš pradžių ji gali vystytis žmogui nejaučiant jokio diskomforto. Todėl profilaktinis kraujo spaudimo matavimas yra tiesiog būtinas rūpinantis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika. Dažnai tenka susidurti su tokia situacija: yra žmonių kategorija – hipotonikai, kurie „liaudiškai“ tariant turi žemą kraujo spaudimą. Jie būna įsitikinę, kad negali sirgti arterine hipertenzija. Su šia žmonių kategorija tenka padirbėti „iš peties“, kad jie suprastų, jog jau tapo hipertonikais, t. y. žmonėmis, turinčiais padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Tad juos tenka ilgokai įtikinėti, kad jau atėjo laikas kontroliuoti savo kraujo spaudimą ir rūpintis tuo, kad padidėjęs kraujo spaudimas nepridarytų jiems rimtų bėdų.

Profesorius kardiochirurgas Audrius Aidietis

Gerbiamas Profesoriau, nuo kokio amžiaus reikia pradėti rūpintis širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika? Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika reikia pradėti rūpintis nuo pat ankstyvos vaikystės. Jau dabar yra pakankamai įrodymų, kad permaitinus vaikus kūdikystėje jie turi žymiai didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, lyginant su tais vaikais, kurie vaikystėje buvo normalaus svorio. Kalbant apie arterinę hipertenziją, reikia pasakyti, kad ši liga gali būti diagnozuojama tiek vaikystėje, tiek paauglystėje, tačiau arterine hipertenzija dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės.

2014/6

Su kokiomis diagnozėmis Jūs dažniausiai susiduriate konsultuodamas pacientus? Man tenka konsultuoti įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis segančius pacientus. Tačiau daugiausia – dėl širdies ritmo sutrikimų. Dažniausiai pasitaikantis ritmo sutrikimas yra prieširdžių virpėjimas. Didžiausias pavojus sergant prieširdžių virpėjimu yra tas, kad gali įvykti insultas. Būtent prieširdžių virpėjimas, net ir toks, kuris žmogui nesukelia jokių simptomų, yra labai pavojingas. Žmogui senstant, didėja ir rizika susirgti prieširdžių virpėjimu. Tačiau nuosekliai gydydami, mes tą riziką galime labai sumažinti. Diagnozavus prieširdžių virpėjimą, labai dažnai atrandame ir padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Tad tenka gydyti ne tik ritmo sutrikimus, bet ir labai intensyviai reguliuoti arterinį kraujo spaudimą – gydyti arterinę hipertenziją. Ypač dažni tokie atvejai, kai žmogaus diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas yra apie 100 mm Hg st., ir jis galvoja, kad tai

visiškai normalu. O, liaudiškai tariant, jis jau „treniruoja“ prieširdžių virpėjimą. Jeigu mes norime prieširdžių virpėjimui užbėgti už akių, pirmiausia turime labai teisingai gydyti arterinę hipertenziją. Svarbu kraujo spaudimą kontroliuoti ne tik dienos, bet ir nakties metu. Labai svarbu išsiaiškinti ar nėra, vadinamosios naktinės hipertenzijos. Naktinę hipertenziją reikia gydyti, nes miegodamas žmogus gali nieko nejausti arba būtent dėl padidėjusio kraujospūdžio jį gali varginti nemiga. Dienos metu ligonis dar gali jausti kokius nors arterinės hipertenzijos simptomus ir pasimatuoti spaudimą, o naktį jis situacijos nekontroliuoja. Jeigu nemigos priežastis yra būtent arterinė hipertenzija, sureguliavus padidėjusį kraujo spaudimą, dažniausiai išsprendžiama ir nemigos problema. Kokie gali būti pirmieji širdies ir kraujagyslių sistemos ligų požymiai? Pirmieji širdies ir kraujagyslių sistemos ligų požymiai yra saviti. Pavyzdžiui, koronarinei širdies ligai būdingi stenokardiniai skausmai pasireiškia diskomfortu už krūtinkaulio. Dažnai žmonės šiuos skausmus apibūdina kaip sunkumą arba spaudimą krūtinės arba skrandžio srityse. Paprastai stenokardiniai skausmai praeina nutraukus fizinį krūvį, sučiulpus gydytojo paskirto nitroglicerino tabletę. Jeigu, suvartojus minėtą medikamentą, skausmai per 15 minučių nepraeina, galima įtarti, kad pacientą ištiko miokardo infarktas. Tada nedelsiant rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą, užrašyti elektrokardiogramą ir, patvirtinus diagnozę, kvalifikuoti specialistai turi kuo greičiau suteikti pacientui pagalbą: atverti užsikimšusią kraujagyslę. Gydytojai šį laiką vadina „dviem auksinėmis valandomis“, per kurias galima išgelbėti į bėdą patekusį žmogų. Tipinius stenokardinius skausmus žmonės dažniausiai pradeda jausti esant tam tikroms fizinėms apkrovoms ar išėję į šaltį. Vėliau šie skausmai juntami mažėjant fizinėms apkrovoms, kol galiausiai atsiranda netgi visiškoje ramybės būsenoje. Noriu paminėti ir nebyliąją krūtinės anginą. Tai tokia koronarinės širdies ligos forma, kai žmonės nejunta jokių ligos po-

žymių. Ši ligos forma yra itin pavojinga, nes dažnai gali baigtis staigia mirtimi. Kodėl svarbu tiksliai vartoti gydytojo paskirtas vaistų dozes ir laikytis nuoseklumo? Kalbant apie padidėjusio arterinio kraujo spaudimo gydymą, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vaistus vartoti nurodytu laiku. Tačiau gydant šią ligą svarbu suvokti, kad vaistas turi būti vartojamas tam, kad nepakiltų kraujo spaudimas. Dažnai tenka susidurti su tokia situacija, kai vaistai vartojami tik tada, kai kraujo spaudimas jau būna gerokai šoktelėjęs. Tai neteisingas požiūris. Gydant šią ligą, reikia numatyti jos eigą ir išgerti vaistą tam, kad jis užkirstų kelią galimam spaudimo pakilimui. Gydant arterinę hipertenziją, svarbu sureguliuoti ne tik medikamentinį gydymą, užkirsiantį kelią arterinio kraujo spaudimo pakilimui, bet ir keisti gyvenimo būdo įpročius: koreguoti mitybą, atsisakyti arba žymiai mažiau vartoti druskos, daugiau judėti, reguliuoti antsvorį ir t. t. Kompleksinis šios ligos gydymas atneša tikrai gražių rezultatų. Gavome daug skaitytojų klausimų apie aspirino reikšmę gydant širdies ir kraujagyslių ligas ir jų profilaktikai. Ką galėtumėt pasakyti ta tema? Aspiriną mes skiriame savo pacientams kartu su kitais medikamentais po stentų implantavimo ar kitais atvejais, kai norime sumažinti kraujo krešumą. Tokiais atvejais aspirinas kartu su kitais skiriamais medikamentais jau yra tapęs standartu ir mes jį vartojame gydydami savo pacientus. Aspirinas pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Anksčiau jį skirdavome reumatu sergančių ligonių gydymui, bet dabar tokių ligonių turime vis mažiau. Turintiems aspirino savo vaistinėlėse žinotina, kad jis vartotinas tada, kai ilgiau užtrunka stenokardinis skausmas už krūtinkaulio. Tada jo vartojimą tikrai laikyčiau prasmingu. Tačiau piktnaudžiauti aspirinu nereikėtų, ypač žmonėms, turintiems skrandžio problemų. Protingiausia prieš vartojant bet kurį vaistą, pirmiausia pasitarti su savo gydytoju.

2014/6

Kaip atsirado aspirinas

spirinas trukdo susidaryti trombams Vyresniame amžiuje (vyrams – nuo 45 m., moterims – nuo 55 m.) tikslinga skystinti kraują profilaktiškai vartojant aspiriną ar kitus krešėjimą mažinančius vaistus. Aspirinas slopina kraujo plokštelių sulipimą ir saugo nuo trombų susidarymo kraujagyslėse, kurios krauju ir deguonimi aprūpina širdį, smegenis, inkstus ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, reguliarus nedidelių aspirino dozių vartojimas gali reikšmingai (25 proc.) sumažinti kraujotakos ligų paplitimą ir gyvybei grėsmingų komplikacijų skaičių. Pasak šeimos gydytojos Janinos Visockienės, „aspirinas trukdo sukibti trombocitams – susidaryti trombams, todėl skystinti kraują svarbu norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų. Viena iš dažniausių ligų ir mirties priežasčių tarp vyresnio amžiaus žmonių – širdies ir kraujagyslių ligos. Galima paminėti pačią „populiariausią“ – pirminę arterinę hipertenziją. Sergant šia liga, būtina ankstyva ir nuolatinė pagrindinių komplikacijų, t. y. infarktų, insultų, kurie gali sukelti staigią mirtį – profilaktika.“ Gydytoja pabrėžia, kad „šią riziką kiekvienam ligoniui individualiai turi įvertinti gydantis gydytojas ir, prieš skirdamas bet kokį vaistą, atkreipti dėmesį, ar nauda pranoksta riziką.“

2014/6

Šio vaistinio preparato veiklioji medžiaga yra acetilsalicilo rūgštis. Pirmą kartą 1832 m. ją susintetino prancūzų chemikas Charlesas Fredericas Gerhardt’as natrio salicilato ir acetilchlorido reakcijos metu. Bet mokslininkas savo atradimo atsisakė pagalvojęs, kad jo išradimas nebus naudingas. 1897 m. acetilsalicilo rūgštis vėl buvo „atrasta“ ir ištirta jauno „Bayer“ kompanijoje dirbančio mokslininko chemiko Felixo Hoffmanno, kuris analizavo Gerhardt’o atliktus eksperimentus. XIX-ojo amžiaus pabaigoje buvo žinoma labai mažai priemonių skausmui malšinti. Nuo skausmo ir karščiavimo buvo vartojama salicilo rūgštis, kuri turėjo vieną labai didelį trūkumą – buvo sunkiai toleruojama ir ganėtinai nuodinga. F. Hoffmannas, ieškodamas nuo artrito skausmų kenčiančiam savo tėvui geresnių vaistų, susintetino chemiškai gryną ir patvarią acetilsalicilo rūgštį. Medžiaga apstulbino savo paprasta chemine sandara – tai buvo salicilo rūgšties darinys. O atlikus klinikinius tyrimus, išaiškėjo ir tam metui neįtikėtinos jos savybės: veiksminga malšinant uždegimo sukeltą skausmą ir gana gerai toleruojama. 1899 m. šis vaistinis preparatas Vokietijoje pateko į prekybą su jam suteiktu prekiniu ženklu „Aspirin“. Šiandien aspirinas yra žinomiausias gamintojo „Bayer“ prekinis ženklas, kuris registruotas daugelyje pasaulio šalių. Prieš keletą dešimtmečių aspirinas pradėtas vartoti kraujotakos ligų profilaktikai, šiuolaikinė medicina neįsivaizduojama be šio paprasto ir nebrangaus vaisto.

Širdies aspirinas atsparus skrandžio rūgštims

Siekiant pagerinti toleravimą, „Bayer“ įmonės laboratorijose buvo sukurta speciali ilgalaikio vartojimo aspirino forma „Aspirin Cardio“. Šio vaisto tabletės yra apgaubtos specialiu apvalkalėliu, atspariu skrandžio rūgštims. „Aspirin Cardio“ veiklioji medžiaga – acetilsalicilo rūgštis – atsipalaiduoja žarnyne, todėl mažiau dirginamas skrandis, išvengiama opų ir kraujavimų. Vokiško širdžiai skirto aspirino kalendorinė pakuotė yra patogi, padeda išvengti vartojimo klaidų ir nepamiršti išgerti vaisto. Preparatą galima vartoti ilgą laiką, žinoma, prieš tai pasitarus su gydytoju.

VAIKŲ LIGONINĖ, VAIKŲ KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA

ydymas šalčiu – veiksminga ir tikslu tiksliai pašalinti pakenktus audinius nepaliečiant sveikųjų. Yra ir kitų metodo pranašumų: procedūros mažai invazinės, todėl nekyla pavojus, kad audiniai negražiai surandės, mažai pasitaiko šalutinių reiškinių, todėl galima puikiai derinti su kitais gydymo metodais (medikamentiniu ar įprasta klasikine chirurgija). Konsultacijų poliklinikoje konsultuojami ir stacionaro ligoniai, ir įvairiomis odos ligomis sergantys vaikai, atsiųsti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto. Poliklinikoje dirbantys dermatovenerologai diagnozuoja ir gydo įvairiausias virusines, bakterines, parazitines, grybelines odos, gleivinių, plaukų, nagų ligas, šalina karpas, kondilomas, papilomas, moliuskus ir kitus odos darinius.

Norėdami pašalinti virusinės ligos sukeltus odos darinius (karpas, papilomas, kondilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius, galite kreiptis į Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų polikliniką. Registruokitės tel. (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis. Pas dermatovenerologą galima registruotis ir internetu: www.sergu.lt

Neringos Vinslovaitės nuotr.

Kriochirurgija šiandien laikoma viena perspektyviausių medicinos sričių. Pažangaus chirurginio metodo esmė – pažeistus audinius suardyti dideliu šalčiu. Pasak Vaikų ligoninės Vaikų poliklinikos vedėjos gydytojos Halinos Mikšo, šiuo metu Vaikų poliklinikoje ambulatorinėmis sąlygomis kriochirurgijos metodu gydytojai specialistai, naudodami N2O (linksminamąsias –89oC temperatūros dujas) šalina virusinės ligos sukeltus odos darinius (karpas, papilomas, kondilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius. Procedūra neskausminga, trunka iki 10 sekundžių ir yra kelis kartus efektyvesnė ir tikslesnė nei procedūra vartojant skystąjį azotą. Specialūs antgaliai padeda

2014/6

Heparino gelis Lioton 1000® – lokaliems lėtinio veninio nepakankamumo simptomams mažinti

Įvadas Stazė venose yra bendras patogeninis veiksnys, kuriam užsitęsus atsiranda pokyčių smulkiausiose kraujagyslėse ir prasideda audinių reakcija. Šie pokyčiai gali progresuoti individualiai, todėl lėtiniam veniniam nepakankamumui (LVN) būdingas klinikos polimorfizmas. Progresuojant LVN, atsiranda opų, kurios sunkiai gydomos ir pacientams sukelia labai didelį diskomfortą. Žinoma, visi LVN simptomai labai vargina, todėl pacientams aktualios visos priemonės, kurios gali pagerinti jų savijautą ir sulėtinti ligos progresavimą. Viena tokių priemonių yra heparino gelis. Vartojamas vietiškai jis sumažina nemalonius LVN simptomus, nesukelia sisteminio poveikio ir sisteminių nepageidaujamų reakcijų. Heparino tepalai Europoje plačiai vartojami profilaktikai ir vietiniams simptomams, susijusiems su LVN, gydyti.

ir kitus patologinius pokyčius, kuriais apibrėžiamas LVN. Heparinas yra gana saugus taikant vietiniam gydymui ilgą laiką, nes nedidina kraujavimo rizikos. Jis veikia kraujo krešėjimo kaskadą keliose vietose: inhibuoja Xa faktorių (taip slopina trombino susidarymą) ir IIa faktorių, aktyvina antitrombiną III, kuris slopina kai kuriuos krešėjimo faktorius. Taip pat heparinas pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu, kuris pasireiškia dėl kalikreino, XII faktoriaus ir trombino susidarymo slopinimo bei sąveikos su kitais uždegimo mediatoriais (histaminu, kininais, prostaglandinais) (1–4). Tyrimais nustatyta, kad kraujo krešėjimą ir uždegimą slopinantys poveikiai pasireiškia hepariną vartojant ne tik sistemiškai, bet ir vietiškai. Heparino gelis sumažino edemą, skausmingumą, pooperacinį patinimą ir eritemą, bet nesukėlė nepageidaujamo sisteminio poveikio (5, 6).

Heparino gelio veikimas Smulkiosios kraujagyslės labai svarbios palaikant venose hemodinamikos homeostazę. Užsitęsusi veninė stazė sukelia venulių ir arterioveninių anastomozių dilataciją, ir kaip refleksinis atsakas pasireiškia arteriolių konstrikcija. Šiomis sąlygomis labiausiai nukenčia endotelis, kuris pabrinksta ir susitraukia. Dėl to išsiplečia tarpląstelinės jungtys, sutrinka apykaita tarp kraujo ir audinių, išsivysto vazogeninė edema. Kraujotakos sistemoje taip pat atsiranda patologinių pasikeitimų: – audinių tromboplastinas aktyvina krešėjimo kaskadą, todėl lokaliai fibrinogenas transformuojamas į fibriną. Tuo pat metu iš audinių išsiskiria plazminogeno aktyvintojai, todėl suintensyvėja plazmino sukelta fibrino destrukcija. Dėl visų šių procesų atsiranda suvartojimo koagulopatija, kuriai būdingos 2 priešingos būklės: mikrotrombų susidarymas ir kraujavimas. Kliniškai tai lemia opų, pigmentacijos atsiradimą ir kitus odos patologinius pakitimus. Endotelį nuo pažeidimų galima apsaugoti, mažomis heparino dozėmis (patvirtinta, kad mažos heparino dozės gali prisijungti prie ląstelės membranos ir fiziologiškai sumažinti krešėjimo aktyvumą nekeičiant bendrų koaguliacijos mechanizmų, todėl nereikia periodiškai tirti laboratorinių krešėjimo rodiklių). Taigi venų ligų patofiziologijoje svarbu suprasti mikrovaskuliniame lygmenyje vykstančius procesus. Heparinas yra vienas iš vaistų, kuris veikia būtent šiame lygmenyje. Veikdamas kraujagyslių endotelį, jis kliniškai sumažina edemą, skausmą, trofikos pakitimų progresavimą

Heparinas: vietinio efektyvumo įrodymai Kalbant apie veninio nepakankamumo sukeltus lokalius simptomus, dažniausiai turima omenyje edema, skausmingumas, spaudimo jausmas, paraudimas, galūnės funkcijos sutrikimai, hematoma, sunkumo jausmas, opos, parestezijos, naktinis mėšlungis, odos sukietėjimas (induracija) ir veninis turgoras. Sisteminis poveikis vertinamas laboratoriniais tyrimais: krešėjimo laikas, DATL, protrombino laikas, eritrocitemija, hematokritas, hemoglobino koncentracija, leukocitų ir trombocitų koncentracija, C reaktyvus baltymas. D’Amico tyrime (7) nustatyta, kad po 20 dienų trukusio vietinio gydymo heparino geliu sumažėjo dauguma lokalių simptomų (p<0,05). Po 7–10 dienų nuo gydymo pradžios beveik visiems pacientams, gydytiems heparino geliu, sumažėjo spontaninis ir išprovokuotas skausmas, eritema, hematoma, galūnės sunkumo jausmas ir edema, funkcijos sutrikimai ir naktinis mėšlungis (p<0,01). Objektyviai buvo vertinta: kulkšnelių apimtis, odos trofikos pakitimai. Gauti rezultatai patvirtino teigiamą heparino gelio poveikį esant lėtiniam venų nepakankamumui ir jo komplikacijoms. Lokaliai vartojamas heparinas buvo gerai toleruojamas – tyrime nebuvo fiksuota nei lokalių, nei sisteminių alerginių reakcijų. Kito tyrimo rezultatai taip pat patvirtino, kad heparino gelis reikšmingai sumažina lokalius simptomus jau 15 gydymo dieną (p<0,01) (5), išskyrus paresteziją, naktinį mėšlungį ir veninį turgorą, kurių sumažėjimas buvo statistiškai

2014/6

patikimas (p<0,01) tik tyrimo pabaigoje, t. y. po 20 dienų nuo gydymo pradžios. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems buvo nustatytos veninės opos. Taikant gydymą heparino geliu, stebėta teigiama opų dinamika – jų dydis sumažėjo, opos kraštai epitelizavosi, kai kuriems pacientams opos užgijo. Atlikus laboratorinius tyrimus, neigiamų pokyčių tyrimo pabaigoje, palyginti su pradžia, nenustatyta. Tyrimo metu nebuvo nustatyta nepageidaujamo sisteminio poveikio. Dar vieno tyrimo rezultatai analogiški – lokalūs subjektyvūs ir objektyvūs LVN simptomai sumažėjo, o sisteminių ir lokalių nepageidaujamų poveikių neužfiksuota (6). Lokalūs simptomai sumažėjo ir pacientams, sergantiems tromboflebitu. Apibendrinimas Tyrimais įrodyta, kad heparino gelis reikšmingai sumažina subjektyvius lokalius LVN simptomus, kurie būdingi ir sergant tromboflebitu. Kai kurių tyrimų duomenimis, poveikis pasireiškė jau po 7–10 dienų nuo gydymo pradžios. Todėl heparino gelis (pvz., Lioton 1000®) tinkamas lokaliems simptomams mažinti, sergant mazginiu venų išsiplėtimu ir esant jo komplikacijoms, kai pasireiškia stazė, trombozė ir uždegimas. Svarbu, kad heparino gelis (pvz., Lioton 1000®) nesukėlė sisteminio nepageidaujamo poveikio, kuris būdingas parenteraliai vartojamam heparinui. Vartojant heparino gelį, nepageidaujami poveikiai yra labai reti, taigi kalbame apie vaisto formą, kuri yra pakankamai gerai toleruojama. Parengė gyd. Rasa Geigalienė LITERATŪRA 1. Castania A., Rothschild A.M. Lowering of kininogen in rat blood by adrenaline and its inhibition by sympatholytic agents, heparin and aspirin. British Journal of Pharmacology, 1974, 50, 375–389. 2. Carr J. The antiinflammatory action of heparin; heparin as an antagonist to histamine, bradykinin and prostaglandin E1. Thrombosis Research, 1979, 16, 507–516. 3. Murata K. Heparin and inflammation; the metabolic activity in inflammatory diseases. Rinsho Ketsueki, 1981, 22 (7), 1030–1036. 4. Weiler J.M. et al. Modulation of the formation of the amplification convertase of complement: C3b, Bb, by native and comercial heparine. The Journal of Experimental Medicine, 1978, 147, 409–421. 5. Marrapodi E., Bocci L., Cipriani C. et al. Use of percutaneous Heparin application in phlebological therapy. Giorn.It Angiol. 1986, (IV), 3/48. 6. Pola P. Changes in blood and plasma viscosity and seric lipids after topical therapy with sodic heparin. Giorn It Angiol. 1984, (IV), 3/84. 7. D’Amico N., Greco N., Ruotolo G., Colonna C.V. Clinical contribution to pharmacology in venous pathology and its complications. Effects of heparin in gel form. Minerva Cardioangiol, 1987, 35 (4), 195–203. LT/Lio/2014/17

2014/6

avijauta ir nuotaika vasarą

Per dažnai savo nuotaiką mes linkę perkelti į išorę: aplinką, orą, kitą žmogų. Susireguliavę vidinę pusiausvyrą, būsime mažiau priklausomi nuo aplinkybių. Visi žinome posakį: „Blogo oro nebūna, būna bloga tik apranga“. Taigi jį galima perfrazuoti taip: „ Blogo oro nebūna, būna tik bloga nuotaika“. Nebūna jau tokios baisios vasaros Lietuvoje. Na, truputį palyja, būna truputį apsiniaukę. Bet iš tiesų – tai juk yra šiltasis, žaliasis periodas, kuomet galime mėgautis visais gamtos malonumais. Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė

2014/6

Nors mokslininkai pateikia duomenis, rodančius, jog žmonių nuotaika priklauso ir nuo metų laiko, ir nuo oro, sunku tikėti, kad šiltas lietutis ar tvieskianti saulė gali stipriai išbalansuoti mūsų organizmą. Tačiau mokslininkai aptiko ryšį tarp saulėto oro ir blogos nuotaikos, tarp didelės oro drė-

gmės ir padidėjusio nuovargio, mieguistumo. Taip besijaučiantys žmonės teigia, jog lietingomis dienomis jiems būna sunkiau susikaupti, sutelkti dėmesį.

Kuomet vėliau temsta, gali sutrikti paros gyvenimo ritmas, sutrumpėti miego trukmė. Šis disbalansas ir turi įtakos vasaros depresijai. Ši taisyklė tikrai galioja ne visiems, tačiau tenka sutikti žmonių, jautriau reaguojančių į orus. Didžioji mūsų šalies gyventojų dalis mėgsta vasarą: jaučiasi kur kas laimingesni saulėtomis ir šiltomis dienomis nei lietingą rudenį. Tačiau yra ir kita žmonių grupė: nemėgstantys ar net nekenčiantys vasaros, nes jų nuotai-

Agnės Kiškytės nuotr.

tiek prieš išorinius dalykus (kad ir orą: visas pyktis išliejamas netinkamam orui). Kai sugebėsime priimti sunkumus, kai sumažės savigynyba, tada galėsime priimti save tokius, kokie esame, mūsų vidinė pusiausvyra nurims, tuomet ir prasti orai ar karštis taip stipriai nebeerzins. Tiesiog per dažnai mes savo nuotaiką linkę perkelti į išorę: aplinką, orą, kitą žmogų (psichoterapijoje tai vadinama perkėlimu). Jei savo vidinės pusiausvyros susireguliuoti nepavyksta, tada geras oras per daug nedžiugina. Dauguma žmonių nekantraudami laukia vasaros pradžios, tačiau kai kurie tampa laimingesni jai pasibaigus. Dėl to kaltas reiškinys, sukeliantis depresiją. Tai sezoninis afektinis sutrikimas, daliai žmonių tampantis vasaros depresijos priežastimi.

ka kaitriomis, saulėtomis ar šiltomis dienomis subjūra. Tačiau yra dar dvi žmonių grupės; tai nepaveikieji: jų nuotaikai ir savijautai orai žymesnės įtakos nedaro. Ir žmonės, kurie šiltuoju metu laiku būna suirzę, blogos nuotaikos, prastai miega. Dažniausiai jie patys nesupranta savo blogos nuotaikos priežasties, tačiau oro įtakos nesureikšmina. Bloga nuotaika, apatija psichoterapiniu požiūriu gali rodyti, kad nuo kažko ginatės: kartais atrodo, kad nuo blogo oro, kartais, kad nuo neįdomių pašnekovų. Bet gerai paanalizavus, paaiškėja, jog priežastis – greičiausiai mūsų pačių savijauta dėl sutrikusios vidinės pusiausvyros. Dėl nepasitenkinimo savimi. Tokiu atveju dalį energijos naudojame gynybai tiek prieš savo vidinę būseną,

Sergantiesiems vasaros depresija gali padėti saikingos kasdieninės, ypač rytinės, saulės dozės: organizmas anksčiau pasitinka dieną „pastumdamas“ savo organizmo biologinį laikrodį. Tokie žmonės turi sutrikimą, pasireiškiantį vasarą: šiltuoju metų laiku mažiau miega, mažiau valgo, praranda svorio, tampa ypač irzlūs, juos kankina nerimas. Vasaros depresija yra penkis kartus retesnė nei žiemos depresija. Tačiau ji irgi gali būti rimta, padidinti savižudybės riziką, kuri didėja, kai šalia blogos nuotaikos atsiranda stiprus nerimas. Pirmą kartą vasaros depresijos reiškinys buvo nustatytas 1986 metais, o kaip pagrindinė šio afektinio sutrikimo priežastis buvo nurodomas vasaros karštis ir drėgnumas. Tokius negalavimus buvo siūloma mažinti išorinėmis priemonėmis: maudytis po šaltu dušu, naudoti oro kondicionierius, plaukioti vėsiame vandenyje. Vėliau mokslininkai ištyrė, kad visos minimos priemonės atsivėsinti vasarą yra naudingos, tačiau

jos nėra tokios veiksmingos kaip šviesos terapija sergantiesiems žiemos depresija. Vasaros depresijos priežastys slypi giliau: jos turi ir psichologinį pagrindą.

Kai sugebėsime priimti sunkumus, kai sumažės savigynyba, tada galėsime priimti save tokius, kokie esame, mūsų vidinė pusiausvyra nurims, tuomet ir prasti orai ar karštis taip stipriai nebeerzins. Taigi, galime neigiamai reaguoti į vasaros karštį ir drėgmę. Tačiau yra žmonių, kurie, net ir esant šaltai ar drėgnai vasarai, vis vien kenčia nuo vasaros depresijos. Taigi, vėl tenka pripažinti, kad žmonės kenčia nuo psichologinės organizmo nedarnos. Žmogui, kaip ir kitiems gyviems organizmams, daro įtaką ir vasaros šviesa, ir trumpos tamsos bioritmai. Kuomet vėliau temsta, gali sutrikti paros gyvenimo ritmas, sutrumpėti miego trukmė. Šis disbalansas ir turi įtakos vasaros depresijai. Sergantiesiems vasaros depresija gali padėti saikingos kasdieninės, ypač rytinės, saulės dozės: organizmas anksčiau pasitinka dieną „pastumdamas“ savo organizmo biologinį laikrodį. Tačiau sudėtingesnius simptomus gali išgydyti tik antidepresantai arba psichoterapija.

Vida Kilikevičienė gydytoja psichoterapeutė Tel. +370 675 74030

www.psichoterapijosklinika.lt 2014/6

Faktai apie batutus:

• NASA įtraukė batutus į astronautų reabilitacijos programą, nes jie 68 proc. efektyvesni už bėgimo takelį ir saugesni sąnariams bei raiščiams. Astronautai, būdami kosmose, per 2 savaites praranda 15 proc. kaulų ir raumenų masės. NASA ištyrė, kad prarasta masė sugrįžta mažiau nei per 6 savaites treniruojantis kasdien po 30 minučių; • JAV aerobikos instituto atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 20 sekundžių pasišokinėjimas ant batuto tarp treniruočių su įprastais treniruokliais raumenų jėgą padidina 25 procentais. • Šiuo metu vien JAV yra daugiau kaip 40 vidaus batutų gamintojų.

pyruokliavimas ant batuto mankština kiekvieną ląstelę

Jolanta Paškevičienė VšĮ RVUL Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja

Batutai asocijuojasi su vaikiška pramoga, tačiau jau daugiau nei prieš 30 metų amerikietis, buvęs olimpinės rinktinės narys ir medicinos žurnalistas Albertas Carteris (Albert Carter) pastebėjo, išanalizavo ir aprašė visapusę treniruočių su batutu naudą fizinei ir psichinei sveikatai. Šiandien būtų sudėtinga rasti efektyvesnį treniruočių būdą, nes

2014/6

šokinėjant ant batuto vienu metu dirba VISI kūno raumenys ir ląstelės, todėl mankštai pakanka skirti 10–15 minučių per dieną. Ji tinka bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms. Ją nesudėtinga įtraukti į labiausiai apkrautą dienotvarkę. Kad batutas būtų visad po ranka, gamintojai netruko sukurti jį tokį, kad tilptų nedideliame bute, standartinio aukščio patalpose. Ši naujiena visai neseniai atkeliavo į Lietuvą. Mums įdomu, ką apie mankštą ant batuto mano mūsų specialistai. Apie tai pasiteiravome gydytojos reabilitologės Jolantos Paškevičienės Kuo ypatinga mankšta (šokinėjimas) ant batuto? Visų pirma džiugina nepaprastas tokios mankštos efek-

tyvumas. Šokinėjimas ar supimasis ant batuto organizmą veikia labai švelniai, tačiau nauda neįtikėtinai didelė. Ji padeda turintiems antsvorį, sergantiems osteoporoze, artritu, depresija, demencija (atminties susilpnėjimu), diabetu, raumenų atrofija (nusilpimu), dubens raumenų nusilpimu (šlapimo nelaikymu), sutrikus virškinimui, patiriantiems stresą, po lūžių ir kt. Batutai idealiai tinka mūsų širdies ir kraujagyslių, limfinei bei imuninei sistemoms,virškinimui, raumenų masės auginimui, sąnarių stiprinimui, vaikščiojimo ir stovėjimo sutvirtinimui, atsipalaidavimui, koncentracijai, balansui ir kt. Kaip mankšta ant batuto veikia imunitetą? Šokinėjimas ant batuto mankština kiekvieną kūno ląstelę, kurios suaktyvina širdies ir kraujagyslių sistemą, skatina limfos tekėjimą, o tai teigiamai veikia imuninę sistemą. Senstant širdies ir kraujagyslių sistemos procesai silpsta. Tačiau jie gali būti vėl pagreitinti lengvai spyruokliuojant ant batuto. Mankšta mums padeda nugalėti svetimus patogeninius mikroorganizmus, gerai išvalyti organizmą.

Praktinis patarimas: kai jaučiate pirmuosius peršalimo simptomus, pašokinėkite ant batuto po 1–2 min. kas kelias valandas. Suaktyvinsite limfotaką, tad organizmas efektyviau pasipriešins puolančiam virusui. Kuo mankšta ant batuto gali būti naudinga norintiems sumažinti ar išlaikyti svorį? Kitaip negu įprastoje treniruotėje, šokinėjant suaktyvinama kiekvienos kūno ląstelės medžiagų apykaita, o ne tik tam tikra raumenų grupė. Dėl to geriau pasisavinamas deguonis neperkraunant atskirų raumenų bei širdies ir kraujagyslių sistemos. Sudeginama daug kalorijų fiziškai neįdėjus daug pastangų. Tyrimai patvirtina, kad 10 minučių tokios rytinės mankštos pakanka, kad medžiagų apykaita būtų suaktyvinta visai dienai. Tai reiškia, kad nieko nepakeitę sudeginsite daugiau kalorijų ir mankštindamiesi, ir ilsėdamiesi. Kaip mankšta ant batuto gali pagelbėti apsisaugoti nuo osteoporozės ar sustabdyti jau prasidėjusius procesus? Pasaulyje vykdyti tyrimai su osteoporozės pacientais įrodė, kad kaulų tankio mažėjimas buvo sustabdytas šokinėjant ant batuto. NASA įtraukė batutus į astronautų reabilitacijos programą, mat būdami kosmose dėl traukos jėgos nebuvimo per 2 savaites jie praranda 15 proc. kaulų ir raumenų masės. NASA ištyrė, kad treniruotė ant batuto 68 proc. efektyvesnė už bėgimo takelį, be to, ji saugi sąnariams bei raiščiams. Prarasta astronautų kaulų ir raumenų masė atkuriama mažiau nei per 6 savaites, jiems treniruojantis kasdien po 30 minučių. Jei treniruotės padeda astronautams, jos padės ir eilinėms moterims: vyresniame amžiuje žymiai sumažėja kaulų lūžių pavojus ir net pacientai, sergantys Parkinsono liga, gali geriau judėti. Minėjote, kad batutas gali pagelbėti kenčiantiems dėl šlapimo nelaikymo. Dubens dugno raumenų nusilpimas ir šlapimo nelaikymas –

itin dažna, nemaloni problema, su kuria susiduria tiek vyrai, tiek moterys. Mankštinantis ant batuto raumenys vėl sustiprėja ir problemos tiesiog nebelieka. Labai svarbu batuto kokybė: spyruokliuodamas ant kietesnio batuto žmogus gali patirti gana nemalonių pojūčių, nes raumenys, kurie turėtų išlaikyti šlapimą, apkraunami per smarkiai, tad galite pajusti šlapimo nutekėjimą. Minkštesnis batutas su gumomis tinka geriau, nes galima švelniai reguliuoti apkrovą ir ją tolygiai didinti raumenims sustiprėjus. Žmonėms, turintiems nugaros problemų, specialistai pataria vengti šokinėti ant batuto. Iš tiesų žmonėms, patyrusiems nugaros traumas, reikia būti atsargiems, tačiau ne viskas taip blogai. Turintiems nugaros problemų reikia žinoti du dalykus: 1) jie turėtų ne šokinėti, o lengvai, švelniai spyruokliuoti; 2) itin svarbi batuto kokybė (minkštumas, tamprumas). Yra batutų, kurie tikrai galėtų pakenkti, todėl rinktis reikia ypač atidžiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje gaminamiems bellicon batutams vietoj metalinių spyruoklių panaudoti sutankintos gumos žiedai, o šokinėjimo kilimėlis yra tamprus. Dėl šių technologinių naujovių nusileidimas ant batuto yra gilus ir tolygus, jis visiškai neapkrauna nugaros apačios, sąnarių ir raiščių. Dėl labai efektyvios, bet

švelnios mankštos bei patvirtinto poveikio nugaros raumenims, stuburui ir tarpslanksteliniams diskams asociacija „Kampanija už sveikesnę nugarą“ (AGR, Aktion Gesunder Rücken) apdovanojo bellicon batutus savo patvirtinamuoju antspaudu. Jis suteikiamas tik tuomet, kai gaminys atitinka griežtus reikalavimus, kuriuos sudarė neprikausoma medicinos bei terapijos ekspertų grupė, kurią sudaro dviejų kompetentingų profesionalių medicinos asociacijų – Federal Association of German Back Schools (BdR) e. V. ir The Association Forum Healthy Back e. V. – Better living nariai. Tik griežtai patikrinti gaminiai gauna AGR patvirtinamąjį antspaudą. Dauguma nugaros negalavimų kyla dėl laikysenos problemų ir nepakankamo fizinio aktyvumo. Priežastis – neišvystyti pilvo ir nugaros raumenys. Kūno judesiai aukštyn-žemyn ant tampraus kilimėlio verčia raumenis nuolat įsitempti ir atsipalaiduoti. Tai stiprina raumenis, o traukos jėgos pasikeitimas juos atlaisvina ir atpalaiduoja. Be to, vidiniai raumenys yra stiprinami žmogui to net nepastebint. Mankšta ant bellicon batuto teigiamai veikia ir tarpslankstelinius diskus. Švelnus stūmimas ir traukimas spyruokliuojant užtikrina, kad tarpslanksteliniai diskai būtų gerai aprūpinami skysčiais ir būtų pajėgesni veikti kaip buferiai.

2014/6

Treniruotės su bellicon® batutu

Treniruotės su spyruokliniu batutu

Treniruotė ant bėgimo takelio

Neigiamas poveikis Teigiamas poveikis

Kokius batutų privalumus dar galėtumėte paminėti? Mankšta ant batuto ypač tinka tiems pacientams, kuriems sudėtinga prisiderinti įprastas

2014/6

treniruotes: apkūniems pacientams, pacientams su nesveikais sąnariais, pacientams, turintiems širdies nepakankamumą. Nuolatinė nuosaiki kardiomankšta gali greitai sumažinti kraujo spaudimą ir efektyviai papildyti vaistų poveikį arba juos pakeisti. Mankštos treniruoja koordinaciją, įprastais pratimais stimuliuoja sunkiai pasiekiamus trumpuosius raumenis, mažina kojų tinimą, gerina trumpalaikę atmintį, greitina mąstymą. Net regėjimas gali pasitaisyti, jei jo pablogėjimo priežastis buvo nusilpę akių raumenys. Šokinėjimas ant labai tampraus, guminių spyruoklių batuto yra smagus užsiėmimas, kurį paprasta įtraukti į kasdienį gyvenimą. Kai mankšta labai smagi, didesnė tikimybė, kad ją darysite nuolat ir nemesite užsiėmimo praėjus pirmajam įkarščiui. Mankštinantis ant batuto, paprasta pasirinkti apkrovą. Pavyzdžiui, lengvai spyruokliuojant apkraunama 25 proc. visų raumenų ir ląstelių. To visiškai pakanka bendrai sveikatai

užtikrinti. Kuo aukščiau šokinėsite, tuo labiau apkrausite kūną. Tai tolygu svorių didinimui įprastų treniruočių metu, tik vienu metu papildomą apkrovą tolygiai patirs visas kūnas. Apkrovą galima padidinti iki 400 procentų. Ką svarbu žinoti pradedantiems mankštintis ant batuto? Yra keletas universalių taisyklių. Mankštos trukmę pasirinkite pagal savo pajėgumą. Nebūtina visas 15 min. mankštintis be pertraukos. Mankštinkitės tol, kol pakis kvėpavimas, tuomet padarykite pertrauką. Įsiklausykite į savo kūną, nepersistenkite, apkrovas didinkite nuosekliai. Nieko nedarykite per skausmą, kuriam laikui sumažinkite apkrovas, ir nemalonūs pojūčiai, įtampa per keletą dienų praeis. Pirmą kartą pasisupus ant batuto gali kiek svaigti galva, bet tai paprastai praeina jau po antro-trečio karto. Pajusite, kad turite raumenis, apie kuriuos net nenumanėte... Daugiau informacijos apie sveikatinimui itin tinkamus Vokietijoje gaminamus batutus bellicon galite gauti UAB „Ad sensum“, el. paštas: rasa@adsensum.lt, tel. 8 686 50500.

pirmoji pagalba ... ir jūs liksite aktyvūs patyrę nedidelius sužeidimus Susižeidus labai svarbu vartoti tinkamus pleistrus. DermaPlast® pleistrų asortimentas: • 2-jų ir 5-ių dydžių pleistrų rinkiniai, • pleistrai jautriai odai, • pleistrai vaikams, • atsparūs vandeniui pleistrai, • tekstiliniai pleistrai, • specialūs šiuolaikiški hidrokoloidiniai pleistrai pūslėms bei nuospaudoms. Visi DermaPlast® yra nealergiški, pralaidūs orui ir ypač malonūs odai. Priklausomai nuo žaizdos ar sužeidimo galite išsirinkti jums tinkamiausią.

Dermaplast® pleistrų ieškokite „Ramunėlės vaistinėse“, „Mano vaistinėje“, „Vilniaus medicinos technika“, www.100metu.lt internetinėje vaistinėje. Vaivos Venclovaitės nuotr.

Iškylaudami prisiminkite: • vartoti pakankamai skysčių: dėl kaitros netenkama skysčių, tirštėja kraujas, todėl gali paūmėti kraujotakos ligos; • šaltas vanduo ilgiau pasilieka skrandyje, blogiau pasisavinamos vandenyje ištirpusios druskos, didėja prakaitavimas; • kad žygio metu batai nepratrintų pūslių, ant kiekvienos kojos apsiaukite po dvi medvilnines kojines. Tokiu būdu pėdą spaudžianti ir trinanti jėga išskaidoma, nesusitelkia į vieną vietą ir nepratrina pūslių. Jei žinote, kuriose vietose batai dažniausiai pratrina pūsles, prieš audamiesi juos, šias pėdos vietas užklijuokite medicininiu pleistru; • saugokite odą ir akis nuo tiesioginių saulės spindulių. Dėvėkite kepurę. Prie vandens telkinių, kalnuose greitai įdegama ir nešviečiant tiesioginei saulei.

Lioton – tavo kojų grožiui ir sveikatai

2014/6

Nuo gėlės prie gėlelės

ičių produktai –

gamtos turtai žmogui Pasakoja bitininkas Leopoldas Tarakevičius

Gydantis medus

Pradėjus jausti, jog puola šaltukas, yra du keliai: kreiptis į gydytoją arba eiti į vaistinę. Tačiau gydytojo taip lengvai nepasieksi – prie jo durų jau išsirikiavusi tokių pat kostinčių ir čiaudančių eilė, o vaistinėje tiek vaistų, kad sunku susiorientuoti, kokia cheminių elementų kombinacija bus veiksminga. Taigi siūlau rinktis trečiąjį kelią būti sveikam – gamtos mums teikiamas priemones. Rimtai susirgus, be abejonės, reikia kreiptis į gydytojus, bet gal geriau stiprinti savo organizmą, jo imuninę sistemą ir nesirgti? Gamta būtų visai neprotinga, jei užsiimtų tik ligų kūrimu – ji susinaikintų pati. Vienas iš gamtos stebuklų – sveiki vaistai. Na, o žmogaus reikalas juos surasti ir vartoti. Tai ne tik vaistažolės, augalai, mineralai, dumbliai ir kt., bet ir bičių produktai, kurių vis naujas ir naujas gydomąsias savybes pastaraisiais metais atskleidžia mokslininkai.

Nuo gėlės prie gėlelės

Medus – bičių pagamintas produktas iš jų surinkto augalinės (dažniausiai žiedinės) kilmės

2014/6

nektaro. Augalai išskiria saldų nektarą tam, kad suviliotų bites ir kitus vabzdžius, kurie, nutūpę ant žiedo, ant savo kūno plaukelių atneša giminingo augalo žiedadulkes, apdulkina žiedo piestelę ir taip padidina augalo gyvybingumą. Augalai dovanoja bitėms nektarą, o bitės atsidėkodamos pratęsia jų populiaciją. Toks tarpusavio sugyvenimas, kai vieni be kitų negali apsieiti, vadinamas simbioze.

Medus sveikiau nei saldumynai

Žmogaus organizmas cukraus (sacharozės) suvirškinti betarpiškai negali, jį privalo suskaidyti į dvi pagrindines dalis – gliukozę ir fruktozę, o tam reikalingas insulinas, kurį žmogaus organizme gamina kasa. Jei šis mechanizmas nesutrikęs, medžiagų apykaita yra normali. Jei jis dėl kažkokių priežasčių sustreikuoja, kraujyje lieka cukraus, prasideda cukrinis diabetas. Viena iš jo priežasčių – padidėjęs cukraus vartojimas: saldainiai, sausainiai, ledai, tortai ir t. t. Mūsų tėvai ir protėviai saldėsiais pasimėgaudavo tik per šventes, taigi, šiuolaikiniam žmogui – šventė kiekvieną dieną.

Bitės augalinę sacharozę invertuoja, tai yra suskaido į gliukozę ir fruktozę. Vartojant medų, žmogaus organizmas gauna jau paruoštą produktą, todėl kasa pailsi, gerėja jos funkcija. Pažangūs medikai diabetikams pataria vartoti šiek tiek medaus, nes kraujyje privalo būti tam tikras gliukozės ir fruktozės kiekis. Žmogaus organizmas, negaudamas jo iš medaus, pradeda gaminti iš duonos, bulvių, makaronų, kruopų ir t. t. Tokiu būdu apkraunama kasa.

Saldus, gardus, gintarinis...

Medus skirstomas į monoflorinį ir poliflorinį („mono“ – vienas, „poli“ – daug). Jei meduje vieno augalo žiedadulkių yra 50 proc. ir daugiau, jis vadinamas augalo vardu, pavyzdžiui, liepų, viržių ir t. t. Medaus esama įvairių rūšių. Sodų ir pienių. Tai pavasarinis medus – skaisčiai geltonos spalvos, su baltom gliukozės juostelėm, kvapus, greit kristalizuojasi. Liaudies medicinoje jis vadinamas gydomuoju, nes stiprina žmogaus imuninę sistemą. Aviečių ir liepų. Būna šviesus arba ryškiai geltonas, malonaus

Medaus laikymo sąlygos

Medų geriausiai laikyti vėsioje patalpoje, 4–18º C temperatūroje, sandariai uždarytame inde, pagamintame iš nerūdijančio plieno arba maistui tinkančio plastiko.

Medaus kokybės reikalavimai

Nekokybiško medaus priežastys – plastikinė tara, o kaip jis pagamintas, sandėliuojamas ar nefalsifikuotas. Liesdamasis su juodaisiais metalais (geležimi, cinku, variu), medus tampa nuodingas! Kad tuo įsitikintumėte, į skysto medaus indelį keletui dienų įdėkite juodojo metalo virtuvinį peilį, po to jį palaižykite – pajusite spe-

cifinį skonį ir kvapą. Supylę medų į seną emaliuotą puodą, juolab, jei emalė išdužusi, gausite porciją nuodų. Ir tai dar ne viskas kalbant apie medaus kokybę. Daugelio bitininkų naudojamas besisukantis medsukio rotorius pagamintas iš to paties juodojo metalo. Čiaupas, pro kurį teka medus, medaus atakiavimo šakutės, peiliai, kaltai – taip pat iš juodojo metalo. Metaliniai koštuvai, rėmelių viela... Irgi, iš juodojo cinkuoto metalo. Taigi čia išvardytos svarbiausios ir pagrindinės priežastys, dėl kurių medus tampa nekokybiškas.

Bitininko higiena

Kalbėdami apie medaus kokybę, turėtume atkreipti dėmesį į bitininko higieną: ar jis tvarkingas, ar turi reikiamų žinių, ar yra kompetentingas. Šiais laikais, kada pagrindinis tikslas yra pinigai, parduodama nemažai falsifikuoto medaus, kuris ir pagal skonį, ir pagal kvapą bei spalvą panašus į natūralų. Todėl nerekomenduoju pirkti įvežtinio medaus, nors jis gražiuose induose, apklijuotuose spalvingomis etiketėmis. Toks medus dažniausiai yra skystas, nesikristalizuoja, nes yra pakaitintas tam, kad jį galėtų sufasuoti mechanizmai. Rankinis fasavimas – brangus malonumas. Pakaitintame meduje atsiranda hidroksimetilfurfurolo, kuris yra labai nuodingas. Pastaruoju metu bitininkai išmoko padaryti kreminį medų, kuris lengvai kabinamas ir tepamas. Tai mechaniškai paveiktas (kad nesikristalizuotų) medus. Kietėjantį medų, kad jis būtų minkštas, bitininkas maišo mediniu arba nerūdijančio plieno įrankiu. Tai pagrindiniai dalykai, kuriuos turi žinoti kiekvienas medaus mėgėjas. Todėl verta turėti ne tik savo kirpėją, odontologą, finansų konsultantą bet ir savo bitininką. 2014/6

Nuo gėlės prie gėlelės

Subrendęs medus turi 18–20 proc. drėgmės, sugeria vandenį ir kvapus. Nesandariai uždarytame inde viršutinis medaus sluoksnis gali suskystėti, į jį gali pakliūti mielių grybelių, sukeliančių rūgimą. Liaudiškai tariant, medus „užburbuliuoja“. Medų galima laikyti įvairiuose induose: mediniuose, keraminiuose, stikliniuose, polietileniniuose. Kadaise jis buvo laikomas medinėse statinėse, dabar – tik dėl egzotikos. Mediniai indai nepatogūs, prisigeria medaus, sunkiai išplaunami. Neglazūruota keramika per savo poras praleidžia skystą medų. Anksčiau puodynės buvo glazūruojamos išlydyta druska. Tokia glazūra įgaudavo žalsvą spalvą. Dabar gaminama įvairiaspalvė glazūra, kurios sudėtyje yra švino junginiai. Keraminė tara nesandari. Geriau naudoti stiklinius indus. Bet ir jie turi savų pliusų bei minusų: sandariai uždaromi, lengvai išplaunami, skaidrūs, matyti medaus spalva, bet sunkūs, greitai dūžtantys, brangūs. Atsiradus polietileninei tarai, bitininkai noriai renkasi ją, nes ji lengva, skaidri, pigi, sandari, atspari smūgiams, lengvai sandėliuojama. Pastaruoju metu kilo vajus prieš plastikinę tarą, pradėjus ją vadinti plastmase. Reikia atskirti maistinę tarą nuo plastmasės. Maistinis polietilenas žymimas atitinkamu ženklu, nurodančiu, kad yra tinkamas kontaktui su maistu, todėl jo vengti tikrai nereikia.

Agnės Kiškytės nuotr.

kvapo, kristalizuojasi stambiais kristalais. Gydo peršalimą, slogą, skatina prakaitavimą. Rapsų. Tai naujas produktas, atsiradęs Lietuvoje pradėjus auginti žieminius ir vasarinius rapsus. Jis yra baltos, mums neįprastos spalvos, greitai kristalizuojasi. Jo sudėtyje yra aliejų, reguliuojančių žarnyno ir kepenų veiklą, taip pat šis medus tinka masažui pirtyje. Grikių. Tai rudos ir tamsiai rudos spalvos, specifinio kvapo ir skonio medus. Turi geležies, kuri skatina hemoglobino atsinaujinimą, stiprina širdį, šalina kraujagyslių kalkėjimą. Viržių. Tamsios spalvos, malonaus skonio, drebučių pavidalo medus. Viržiai auga pušyne. Medus gydo kvėpavimo takus. Įvairiažiedis. Šis medus surinktas iš įvairių žiedų, jame gausu mikroelementų ir vitaminų. Lipčiaus. Pavadinimas kilęs nuo žodžio „limpa“, dar vadinamas miško medumi. Tai augalinės, o ne žiedinės kilmės medus – amarų veiklos rezultatas. Mieste vasarą galima pastebėti blizgančius liepų lapus, o šaligatvius po jomis šlapius. Lipčiaus medų išskiria lapuočiai ir spygliuočiai. Bitės surenka saldžią medžiagą ir paverčia ją medumi. Šis medus beveik bekvapis, pilkos ir tamsiai rudos spalvos, nesikristalizuojantis. Bitėms žiemai maistui jis netinka, bet žmogui yra labai naudingas produktas, nes turi mineralinių medžiagų, mikroelementų, aminorūgščių, vitaminų, fermentų ir kt. Vakarų Europoje lipčiaus medus yra pats brangiausias ir labiausiai vertinamas.

2014/6

veikos gyvensenos pagrindai, arba ką žinome apie sveiką gyvenseną

Modernioje šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta grožio ir mados industrijos bei žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas, kuris susiaurino supratimo ribą tarp sveikos gyvensenos ir patologijos. Siekis turėti „idealų kūną“ labai dažnai veda į rizikingą sveikatai elgseną. Sukuriama iliuzija, kad sveikatos stiprinimo pastangų tarsi ir nereikia, nes viską gali atlikti plastinė chirurgija, maisto papildai, soliariumai, elektriniai masažuokliai ir treniruokliai. Daugialypiai moksliniai tyrimai ir faktai rodo, kad Lietuvoje nuolat silpnėja mokinių sveikata, vyrų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje, o gyventojų sveikos gyvensenos įpročiai kur kas prastesni nei kaimyninių valstybių. Europos kontekste Lietuvos gyventojai, ypač paaugliai, išsiskiria itin žemais fizinio aktyvumo rodikliais.

Pagrindinė sveikos gyvensenos kryptis – žmogaus fizinės prigimties ugdymas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sveikatą apibrėžia kaip visiškos fizinės, protinės ir socialinės gerovės būseną. Todėl pagrindinis sveikos gyvensenos tikslas turi būti žmogaus fizinės prigimties, o ne atskirų fizinio pajėgumo požymių ugdymas, atsižvelgiant į amžių, psichinę ir dvasinę būklę, gyvenseną ir laisvo pasirinkimo teisę. Sveikatos ugdymas yra jos stiprinimo pagrindas, skatinantis naudingų įpročių, vertybių ir elgesio formavimąsi. Sveiko gyvenimo įpročių ugdymas nuo pat vaikystės yra bene svarbiausias sveikatos stiprinimo veiksnys, nes žinios, geri įgūdžiai

2014/6

ir pavyzdžiai yra reikalingi tam, kad galėtume įvertinti ir išsiugdyti teigiamas nuostatas bei pajusti atsakomybę už savo sveikatą. Rūpintis sveikata žmogus privalo visą gyvenimą. Šiais laikais vis labiau pabrėžiamas sveikos gyvensenos ir sveikatos ryšys ir manoma, kad individų atsakomybė už savo pačių sveikatą ir gerą savijautą didėja. Mados, įvaizdžio, kūno estetikos, sveikos mitybos, jaunystės ir grožio kultas vartotojiškoje visuomenėje kūną įkalina į tam tikrus mados rėmus, supančioja mąstymą ir pasmerkia žmogų dar didesniam vartojimui.

Sveikatą stiprinanti ir žalojanti gyvensena

Svarbiausi sveikatos ugdymo uždaviniai modernioje visuomenėje yra gyventojų supratimo apie sveikatą (raštingumo) didinimas, kritinio mąstymo ugdymas, mokymas įveikti socialinį spaudimą bei sugebėti atsirinkti reikiamą ir naudingą informaciją. Gyvensena (gyvenimo būdas, angl. life style) – įpročių ir papročių visuma. Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus sugebėtų atsirinkti sveiką gyvenimo būdą. Sveika gyvensena (vadovaujantis įvairia moksline literatūra) yra daugiamatė sąvoka, kurią sudaro: • mityba, • fizinis aktyvumas, • tabako vartojimas ar nevartojimas, • alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas ar nevartojimas, • farmacijos preparatų vartojimas, • darbo ir poilsio (miego) režimas,

• seksualinė elgsena, • patiriamas stresas ir gebėjimas jį įveikti, • kita elgsena, galinti turėti įtakos sveikatai (pvz., ilgas deginimasis saulėje, soliariume). Sveika gyvensena – tai įpročių visuma, kuri susidaro veikiant socializacijos procesui visą žmogaus gyvenimą. Sveikatą stiprinanti elgsena (angl. health promoting behavior) – kai sąmoningai elgiamasi taip, kad sveikata stiprėtų, arba tikimasi, kad taip elgiantis ji sustiprės. Tai įvairūs veiksmai, kuriuos asmuo atlieka norėdamas sustiprinti sveikatą. Sveikatos elgsena (angl. health behavior) – su poveikiu asmens sveikatai susijusi įgimtų ir įgytų reagavimo į aplinką bei jos pokyčius būdų visuma, priklausanti nuo asmenybės ryšių su kitais žmonėmis, šeima, socialinėmis grupėmis. Sveikatą žalojanti ir rizikinga elgsena (angl. risky health behavior) yra susijusi su tokiais sveikatos rizikos veiksniais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali mityba.

Modernios visuomenės rizikos veiksniai ir pavojai

Šiuolaikinės medicinos ir farmacijos pasiekimai leidžia išgyventi ir silpnos sveikatos žmonėms. Taip yra veikiamas žmonijos genofondas, nebevyksta natūralioji atranka, todėl silpna sveikata palikuonims perduodama genetiniu būdu. Pastaraisiais metais Lietuvoje didėja rūkančiųjų skaičius, visuomenėje vis labiau plinta narkotikų ir kitų psichotropinių (svaiginamųjų) medžiagų vartojimas. Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad didelį pavojų

sveikatai kelia modernėjanti kasdienė aplinka bei naujos technologijos, kurios sukelia triukšmą, vibraciją, elektromagnetinę ir ultravioletinę spinduliuotę bei išskiria į aplinką toksines, chemines ir kancerogenines medžiagas. Medicinos mokslų ir visuomenės sveikatos tyrimų duomenimis, išsivysčiusiose visuomenėse labiausiai paplitę su gyvenimo būdu glaudžiai susiję lėtiniai sveikatos sutrikimai: širdies ir kraujagyslių sistemos, onkologinės ligos, nutukimas. Vienu svarbiausių rizikos faktorių laikoma fizinio aktyvumo stoka, kuri glaudžiai susijusi su nutukimu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sąmoningas fizinis aktyvumas bei aktyvi gyvensena yra svarbūs ne tik fizinei žmogaus sveikatai, bet ir teikia daug psichologinių bei socialinių pranašumų. Įrodyta, kad tai yra veiksminga atsipalaidavimo ir psichoterapinė priemonė, kuri padeda atsigauti po įtempto protinio darbo ir kasdienių rūpesčių bei streso. Remiantis Lietuvos socialinių tyrimų instituto atliktų tyrimų duomenimis, didelė šalies gyventojų dalis skursta, gauna nedideles pajamas, nuolat patiria psichosocialinį stresą. Todėl didėja autodestrukcija, agresija ir sveikatai žalinga elgsena (ypač alkoholio ir narkotikų vartojimas). Žmogaus studijų centro atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojams būdingi itin aukšti save žalojančio elgesio rodikliai. Visuomenėje vyrauja pasyvus požiūris į savo sveikatą, nesuvokiama asmeninė atsakomybė, išlieka žemas visuomenės socialinis aktyvumas, iniciatyvumas, neišplėtota bendruomeninė, nevyriausybinių organizacijų veikla. Save žalojančio elgesio formas (nesaikingą alkoholio vartojimą, rūkymą) besirenkantys žmonės jaučiasi nereikalingi visuomenei, yra nelaimingi ir nepatenkinti savo gyvenimu, jaučiasi vieniši, praradę pasitikėjimą ir linkę žudytis. Tam didelės įtakos turi žiniasklaidos ir valstybės institucijų vykdomi viešųjų ryšių veiksmai.

Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai

Nustatyta, kad Lietuvoje labai paplitę su mityba susiję lėtinių ligų rizikos veiksniai: arterinė hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, sutrikusi angliavandenių apykaita. Gausus gyvulinės kilmės riebalų vartojimas skatina nutukimą ir didina išeminės širdies ligos riziką. 1994 m. Suomijos visuomenės sveikatos instituto iniciatyva pradėtas tarptautinis FINBALT HEALTH MONITOR tyrimas, kurio metu kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos mokslininkais jau dešimt metų stebima suaugusiųjų (20–64 m.) gyvensena. Išsamiai išanalizuotas Lietuvos gyventojų subjektyvios sveikatos ir gyvensenos ryšys su išsilavinimu. Gauti labai įdomūs ir susimąstyti verčiantys duomenys apie geros sveikatos ir tam tikrų įpročių paplitimą tarp įvairaus išsilavinimo žmonių. Nustatyta, kad Lietuvos gyventojai vartoja daug riebių pieno produktų, kurie yra sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. 2012 m. riebų pieną gėrė apie trečdalis gyventojų (37 proc. vyrų ir 35 proc. moterų). Vidurinį išsilavinimą turėjo: vyrų 2, o moterų – 1,7 karto daugiau negu aukštąjį išsilavinimą. 2012 m. sviestą ar tepųjį sviesto mišinį ant duonos tepė 60 proc. vyrų ir 64 proc. moterų, iš kurių 73 proc. buvo aukštojo išsilavinimo vyrų ir 69 proc. moterų. Nustatyta, kad aukštesnio išsilavinimo žmonės sviestą vartojo dažniau nei žemesnį išsilavinimą turintys asmenys.

Ką reikėtų žinoti apie sveiką mitybą?

Maisto pramonė siūlo įvairių maisto produktų: šaldytų, vytintų, rūkytų, virtų, pasterizuotų gaminių ar pusgaminių ir daug užkandžių bei salotų. Rinkoje gausu produktų, turinčių daug riebalų, cukraus, druskos, o mažai skaidulinių medžiagų. Jau nieko nebestebina tai, kad žmonės retai

valgo namuose pagamintą karštą maistą, o tenkinasi tik greitųjų užkandinių siūlomu maistu. Mokslininkai nustatė, kad nuo perteklinio 10 kg svorio sistolinis kraujo spaudimas padidėja 6,5 mm Hg. Nutukimas susijęs su įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, sąnarių ligomis bei įvairiomis vėžio formomis. Lietuvos mokslininkai tyrimo metu nustatė, kad antsvoris tarp vyrų padidėjo nuo 47 proc. iki 61 proc., o nutukimas – nuo 10 proc. iki 18 proc. 2012 m. antsvorį turėjo 44 proc. moterų, o nutukusių buvo penktadalis. Nutukusių aukštojo išsilavinimo moterų nustatyta 2,4 karto mažiau nei vidurinio išsilavinimo. Sveikatos apsaugos ministras, siekdamas mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, antrojo tipo cukriniu diabetu bei gerinti gyventojų mitybą ir palengvinti maisto produktų, turinčių mažesnį riebalų, cukraus ir (arba) druskos kiekį ir (arba) daugiau maistinių skaidulinių medžiagų, pasirinkimą tarp kitų panašių produktų, pasirašė įsakymą, kuriuo leido maisto gamintojams savanoriškai ženklinti „Rakto skylutės“ simboliu produktus, turinčius mažiau riebalų, cukraus ir druskos bei daugiau maistinių skaidulinių medžiagų. Todėl gyventojai raginami rinktis sveikesnius, pažymėtus „Rakto skylutės“ simboliu maisto produktus, atsižvelgti į maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijas.

Kodėl reikia valgyti vaisius ir daržoves?

PSO lėtinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijoje patariama daugiau vartoti šviežių vaisių ir daržovių. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje rekomenduojamo maisto pasirinkimo piramidėje vaisiai ir daržovės sudaro vieną iš pagrindinių jos dalių. Vaisius ir daržoves rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną ir suvalgyti jų ne mažiau 2014/6

kaip 400 g, išskyrus bulves. Vaisiai ir daržovės organizmą praturtina vitaminais, mikroelementais, skaidulinėmis medžiagomis, antioksidantais, o juose esantis kalis, magnis ir kalcis gali sumažinti arterinės hipertenzijos riziką. Jei maiste trūksta antioksidantų, didėja rizika susirgti piktybiniais navikais bei širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl skaidulinių medžiagų trūkumo maiste blogėja žarnų peristaltika, kietėja viduriai, galima susirgti storosios žarnos vėžiu. Pasak mokslininkų, Lietuvoje šviežių vaisių ir daržovių vartojimas didėja, bet nepakankamai. Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja tik apie 260 g vaisių ir daržovių. Higienos instituto duomenimis, vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 41,5 proc. Lietuvos mokinių. Pažymėtina, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų, kasdien valgiusių šviežias daržoves, buvo 1,5 karto daugiau negu tarp vidurinio išsilavinimo moterų.

Ar pakankamai judame?

PSO Europos regiono biuro pateiktose sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo rekomendacijose vaikams ir suaugusiesiems pabrėžiama fizinio aktyvumo nauda sveikatai. Teigiama, kad ne trumpesnė kaip 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 dienas per savaitę suaugusiesiems sumažina pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių, II tipo cukriniu diabetu, storosios žarnos ir krūties vėžiu. Manoma, kad fizinis nejudrumas yra viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių. Mokslininkai įrodė, kad fizinis pasyvumas didina riziką susirgti galvos smegenų insultu 60 proc., širdies ligomis – 45 proc., arterine hipertenzija – 30 proc. Fizinis krūvis gerina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, dėl to stiprėja imunitetas, grūdinama valia, mažėja stresas. Ypač svarbu mankštintis laisvalaikio metu. 2012 m. apie keturias dienas per savaitę

2014/6

mankštinosi tik 31 proc. vyrų ir 27 proc. moterų. Nuo 1994 m. gyventojų, einančių į darbą ir grįžtančių iš jo (nors 30 min.), sumažėjo nuo 29 iki 18 proc. (vyrų) ir nuo 27 iki 23 proc. (moterų). Ėjimas į darbą ir iš jo pėsčiomis yra viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų. Rekomenduojama kasdien pėsčiomis greitu žingsniu nueiti 3 kilometrus arba ėjimą pakeisti fizine veikla (bent 30 min). Sužinoti fizinio aktyvumo (ištvermės, jėgos, lankstumo) naudą sveikatai galima pagal moksliškai pagrįstą lentelę, kurioje išanalizuota ir taškais įvertinta įvairi fizinė veikla ir jos trukmė. Puikus rezultatas, jei surinkote daugiau nei 25 taškus per savaitę, nuo 20–25 (labai gerai), 15–19 (gerai), 10–14 (patenkinamai), 5–9 (mankštinatės per mažai), mažiau kaip 5 (mankštinatės nepakankamai). Bėgimas, plaukimas (30 min.) įvertintas 5 taškais, čiuožimas, slidinėjimas (1 val.) – 4 taškais, važiavimas dviračiu (30 min.), sportiniai žaidimai – 3 taškais, darbas sode, ėjimas – 2 taškais. Labiausiai ištvermę, jėgą ir lankstumą ugdo plaukimas – 12 taškų, futbolas – 11 taškų, važiavimas dviračiu, bėgimas ristele, darbas sode – 9 taškai, šokiai, gimnastika – 8 taškai, lipimas laiptais – 6 taškai, buities darbai – 5 taškai, greitas ėjimas – 4 taškai.

Rūkai – save žudai

Mokslininkai nustatė, kad rūkantieji 10 kartų dažniau serga plaučių vėžiu, jiems pažeidžiamos kraujagyslės. Tabako dūmuose aptikta apie 200 sveikatai kenksmingų medžiagų, tokių kaip nikotinas, anglies monoksidas bei įvairios dervos. Rūkant sumažėja deguonies patekimas į širdį, smegenis, pagreitėja aterosklerozės formavimasis ir padidėja miokardo infarkto ar insulto rizika. Pasak mokslininkų, rūkymas yra labai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. 2012 m. kasdien rūkė 33 proc. vyrų ir 13 proc. moterų. Įdomu tai, kad 1994 m. dažniau

rūkė aukštesnio išsilavinimo moterys. Vėliau nustatyta, kad rūkymas labiau paplitęs tarp žemo išsilavinimo moterų. Moksliniais tyrimais buvo įrodyta, kad pasyvus rūkymas irgi yra plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksnys. 2012 m. pasyviai rūkančių moterų sumažėjo iki 13 proc., o vyrų – iki 29 procentų.

Alkoholis – pagrindinė daugelio nelaimių priežastis

Piktnaudžavimas alkoholiu jau tapo daugelio valstybių ir tautų tragedija. Alkoholį vartojantys žmonės yra pagrindinė nelaimių keliuose, traumų, nelaimingų atsitikimų darbe ir namuose bei savižudybių priežastis. Per metus nuo alkoholio pasaulyje miršta 3,3 mln. žmonių. Negailestinga statistika byloja, kad Lietuva jau tapo viena iš valstybių, kurioje daugiausia išgeriama. Pagal PSO 2014 m. atskaitoje „Pasaulio ataskaita apie alkoholio vartojimą ir sveikatą“ apibendrintus 200 šalių duomenis nustatyta, kad kiekvienas pasaulio žmogus per dieną išgeria apie 30 ml grynojo alkoholio. Beje, daugiausia geriančiųjų pasaulio šalių yra Europoje. Pirmauja baltarusiai – 17,5 litro per metus, antri – Moldovos gyventojai (16,8 litrai), treti – lietuviai (15,4 litrai), ketvirti rusai – (15,1 litro). PSO pranešime teigiama, kad alkoholis skatina apie 200 įvairių ligų vystymąsi.

Sveikos gyvensenos pagrindų ugdymo strategija

Nustatyta, kad Lietuvoje populiariausi tyrimai, analizuojantys mitybos, fizinio aktyvumo, tabako ir alkoholio vartojimo paplitimą, o kiti sveikos gyvensenos komponentai tyrinėjami tik fragmentiškai. Taip galbūt yra dėl to, kad Lietuvos Respublikoje gydymui ir prevencijai skiriamų lėšų santykis labai iškalbingas. Pavyzdžiui, 2010 m. bendrosios

sveikatos priežiūros išlaidos sudarė 6,7 mlrd. Lt (vidutiniškai 2031 Lt kiekvienam gyventojui), iš jų net 49 proc. buvo skirta gydymo paslaugoms ir vos 1 proc. prevencijai bei visuomenės sveikatai. Daugialypiai moksliniai tyrimai rodo, kad investuoti į sveikos gyvensenos įpročių ugdymą valstybei yra daug naudingiau nei apmokėti sveikatos netekusio asmens išlaikymą bei gydymą. Kadangi nuo visuomenės narių sveikatos tiesiogiai priklauso visos visuomenės ir valstybės gerovė, sveika gyvensena turi būti suvokiama ne tik kaip bendražmogiška, bet ir kaip ekonominė vertybė.

Sveikos gyvensenos receptas – kelias į ilgaamžiškumą

Gyventi ilgai, išlaikyti jaunatviškumą ir sveikatą bei rasti jaunystės hormoną ar gyvybės eliksyrą – sena žmonijos svajonė. Prailginti gyvenimą – nepagrindinis tikslas. Svarbiausia, kad ilgaamžis žmogus išsaugotų geras fizines ir protines savybes bei gyventų visavertį ir aktyvų gyvenimą. Mokslininkai mano, kad natūrali žmogaus gyvenimo trukmė galėtų būti 120–160 metų. Reali gyvenimo trukmė priklauso nuo gyvenimo būdo, aplinkos, higienos sąlygų, genetikos bei žalingų įpročių. Mokslininkai teigia, kad, likvidavus širdies ir kraujagyslių, užkrečiamąsias ligas bei onkologinius susirgimus ir diabetą, žmonių gyvenimas pailgėtų apie 11–13 metų. Prie žalingų, žalojančių sveikatą ir skatinančių priešlaikinę senatvę veiksnių PSO Europos biuras priskyrė ne tik rūkymą, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų bei įvairių cheminių preparatų vartojimą, bet ir nepakankamą miegą, netinkamą ar per gausią mitybą, fizinio aktyvumo stoką, emocijų pertempimą ir psichikos žalojimą. Todėl pagrindinis šiuolaikinės visuomenės siekis yra ne tik įveikti ligas, bet ir pasiekti bendrą

Taigi, sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo receptas yra paprastas, bet labai reikšmingas ilgaamžiškumo bei sveikatos garantas:

1) žinoti

ir nuolat vadovautis Europos kardiologų draugijos rekomenduojamu sveiko žmogaus kodu 035140530: 0 (nerūkyti), 3 (kasdien greitu žingsniu nueiti ne mažiau kaip 3 km, laisvalaikio metu mankštintis bent 30 min. 4 kartus per savaitę), 5 (kasdien suvalgyti 5 porcijas daržovių ir vaisių), 140 (sistolinis kraujo spaudimas turi būti mažesnis nei 140 mmHg), 5 (kraujyje bendrojo cholesterolio koncentracija turi būti ne didesnė kaip 5 milimoliai litre), 3 (mažo tankio lipoproteinų MTL koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 milimoliai litre), 0 (KMI = svoris (kg)/ūgis (m)2, norma 18,5 – 24,99). Norint sumažinti kūno svorį ir prieš pasirenkant krūvį, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ir atlikti širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumo testą. Geriausia mankštintis sveikatingumo centre pagal individualią kūno kultūros specialistų parengtą ir pritaikytą programą,

2) laikytis

asmens higienos (tinkamai plauti rankas, laikytis kūno priežiūros taisyklių), grūdintis (kontrastinis dušas, pirtis, baseinas, oro vonios) bei stiprinti imuninę sistemą,

dvasinę pusiausvyrą, mažinti vis didėjantį žmonių atotrūkį nuo natūralių sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų, kurios yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas.

3) rinktis

sveikatai naudingesnius maisto produktus vadovaujantis SAM maisto pasirinkimo piramidės rekomendacijomis ir pažymėtus „Rakto skylutės“ simboliu,

4) vengti streso, įtampos, per-

vargimo, skubos ir konfliktų. Formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir problemas. Derinti protinį darbą su fiziniu, pakankamai ilsėtis ir gerai išsimiegoti. Būtina išlaikyti vidinę darną ir gerą savijautą,

5) atsisakyti

visų nesveikų gyvensenos įpročių (nevartoti psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kvaišalų, alkoholio, vengti vartoti vaistus be gydytojo žinios, nerūkyti, nepersivalgyti, mažiau laiko leisti prie televizoriaus ir kompiuterio, vengti azartinių lošimų),

6) dalyvauti nustatytų tikslinių

grupių prevencinėse programose ir profilaktinėse patikrose,

7) nuolat ugdyti ištvermę, jėgą ir lankstumą pagal mokslininkų ir kūno kultūros specialistų rekomenduojamą fizinio aktyvumo piramidę. Joje nurodyta, kad žmogus daugiausia laiko turėtų skirti vaikščiojimui, važiavimui dviračiu, namų ruošos darbams, aktyviai leisti laisvalaikį. Per dieną reikėtų nueiti 10 tūkst. žingsnių, kuriuos galima fiksuoti žingsniamačiu,

8) kuo ilgiau būti sveikoje gyve-

namojoje, laisvalaikio, darbo aplinkoje, gryname ore ir tinkamame mikroklimate.

Informaciją pagal PSO medžiagą ir kitus šaltinius parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė

2014/6

P „

enkių sekundžių taisyklė“ – faktas ar prasimanymas?

Turbūt daugelis mūsų bent kartą gyvenime pasinaudojome „penkių sekundžių taisykle“, kai valgomam maistui nukritus ant žemės, greitai jį pakeliame sakydami „penkios sekundės nepraėjo“ ir valgome toliau, tarsi per tokį trumpą laiką bakterijų ant maisto neturėjo patekti. O kaipgi yra iš tikrųjų? Astono universiteto (Birmingamas, Anglija) mokslininkai ištyrė dviejų rūšių ant skirtingų grindų dangų esančias patogenines bakterijas ir jų patekimą ant skrebučių, makaronų, sausainių bei lipnių saldumynų, kai jie 3–30 sekundžių buvo nukritę ant žemės. Mokslininkų komanda išanalizavo bakterijų išsilaikymą ant minėtų paviršių bei jų patekimą ant kitų maisto produktų. Kaip teigia mokslininkai, kai maistas ant žemės prabuvo ilgiau nei 5 sekundes, labiausiai nuo laminato ar plytelių į drėgnus maisto produktus linkę patekti Esherichia coli (E. coli) ir auksi-

2014/6

nis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Rečiausiai į maisto produktus bakterijos patekdavo nuo kiliminių paviršių. Londono Karalienės Marijos universiteto (Queen Mary University of London) mikrobiologas dr. Ronaldas Kutleris (Ronald Cutler) teigia, kad „penkių sekundžių taisyklė“ yra tik mitas, o ant bet kokio grindinio paviršiaus numestas maistas turėtų būti išmetamas lauk. Astono universiteto biologinio ir biomedicininio mokslo vadovas profesorius A. Hiltonas (A. Hilton) teigia, kad paviršiaus, ant kurio buvo nukritęs maistas, struktūra

turėjo įtakos bakterijų patekimui į maistą. Nukritęs ant kiliminio paviršiaus maistas laikosi ant pluošto skaidulų, todėl visiškai su paviršiumi nekontaktuoja, ne taip kaip nukritęs ant plytelių ar laminato. Žmonės galvoja, kad per tas penkias sekundes bakterijos tiesiog nespėja patekti ant maisto. Šiam tyrimui E. coli ir auksinis stafilokokas buvo pasirinkti kaip dažniausiai laboratorijose naudojami mikroorganizmų įvairovėje paplitę atstovai. Kuo ilgiau maistas būna nukritęs ant žemės, tuo daugiau bakterijų susikaupia. Pavyzdžiui, makaronams nukritus ir susilietus su grindimis, bakterijos spėja kolonizuotis, todėl keliamuose nuo žemės makaronuose kartu jau būna ir bakterijų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad E. coli ir auksinis stafilokokas – bakterijos,

Kad ant vartotojų stalo patektų saugūs, tinkami vartoti produktai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja: • vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus; • termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto; • kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su mėsa, žuvų produktais, daržovėmis; • pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose; • kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą; • paruoštus vartojimui produktus laikyti ne aukštesnėje kaip 6–8 °C temperatūroje; • produktus, kurie vartojami karšti, laikyti aukštesnėje nei 68°C temperatūroje; • laikytis asmens higienos reikalavimų, dažnai plauti rankas po tekančiu vandeniu, ypač prieš maisto ruošimą, maisto ruošimo metu, pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais; • negaminti maisto sergant angina ir odos pūlinėmis ligomis. kurios gali sukelti žarnyno infekcines ligas. E. coli bakterijų grupė yra gausi ir įvairi. Nors dauguma E. coli rūšies bakterijų nėra patogeniškos žmogui, tačiau dalis jų gali sukelti viduriavimą, šlapimo, kvėpavimo takų infekcijas, kitas ligas. Tinkamiausia šioms bakterijoms daugintis yra 37°C temperatūra. Bakterija jautri dezinfekantams. Veikiant 121°C temperatūros drėgnam karščiui mažiausiai 15 minučių arba 160–170°C temperatūros sausam karščiui mažiausiai 1 valandą, sukėlėjas žūva. Žmogui susirgti pakanka labai mažai. Jis gali susirgti suvalgęs maisto, kuris užkrėstas nors ir

mikroskopiniu žmonių ar gyvūnų išmatų kiekiu. Infekciją gali sukelti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač maltos jautienos, nepasterizuoto pieno ir iš jo pagamintų produktų (ypač sūrių), netinkamai apdoroto vandens, žalių vaisių, daržovių, nepasterizuotų obuolių sulčių ar sidro vartojimas. Maistą bakterijomis gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudojus tualetu. Sukėlėjai į maistą taip pat gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta mėsa, daržovės. Vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas sukėlėjais laikant jį kartu su neapdorota mėsa, daržovėmis. Taip pat galima užsikrėsti kontakto būdu nuo gyvūnų fekalijų. Ligos inkubacinis periodas paprastai trunka 3–4 dienas. Dažniausiai infekcija sukelia stiprius pilvo spazmus, labai intensyvų viduriavimą (paprastai su kraujo priemaiša), vėmimą. Gali pakilti temperatūra (iki 38,5°C). Dauguma susirgusiųjų pasveiksta per 5–7 dienas, tačiau 10 proc. išsivysto komplikacija – hemolizinis–ureminis sindromas (HUS). Jis paprastai atsiranda septintą dieną nuo pirmųjų ligos simptomų pradžios, pasireiškia hemolizine anemija, trombocitopenija, ūminiu inkstų nepakankamumu. Kad maistą būtų saugu vartoti, būtina jį tinkamai termiškai apdoroti. Dauguma stafilokokų yra nepatogeniški, nedaugelis patoge-

ninių stafilokokų gamina enterotoksinus, kuriais žmonės apsinuodija. Pagrindinis vaidmuo apsinuodijimo maistu sukėlėjams tarp stafilokokų tenka koagulazei teigiamiems stafilokokams (taip pat Staphylococcus aureus), kurie gali augti 7–48°C temperatūroje, atsparūs 70°C temperatūrai 30 min., 80°C – 10 min. Stafilokokai gali daugintis ir gaminti toksinus įvairiose medžiagose, todėl ir apsinuodijama įvairiais maisto produktais. Dažniausiai apsinuodijama produktais, kuriuose gausu angliavandenių, nes kaip tik juose stafilokokai geriausiai vystosi. Stafilokokinės toksikozės gana dažnos, jomis suserga 60–90 proc. apsikrėtusių žmonių. Stafilokokinę infekciją perduoda žmonės, sergantys pūliniais, kurie patenka ant maisto produktų (per orą, rankas, inventorių). Apsinuodijimas pasireiškia praėjus 1–6 val. po valgymo tipiškais virškinimo trakto sutrikimo (gastroenterito) požymiais: skrandžio, vidurių skausmais, vėmimu, viduriavimu. Liga praeina per 1–2 dienas. Stafilokokų intoksikacijų profilaktikai svarbu, kad maisto negamintų odos pūlinėmis ligomis ir angina sergantys žmonės. Maisto produktai turi būti laikomi šaltai, tinkamai termiškai apdorojami ir greitai realizuojami. Parengta pagal FoodQualitynews.com bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto informaciją.

2014/6

ydomosios juodųjų serbentų savybės

Vitaminų šaltinis

Juodieji serbentai, palyginti su kitomis uogomis, turi gerokai daugiau vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų. Juose yra net iki 400 mg vitamino C (daugiau jo turi tik aktinidijos ir erškėtuogės), nemažai kitų vitaminų (A, E, B1, B2, PP), karoteno, mineralinių medžiagų (kalio, magnio, fosforo ir geležies). Taip pat juoduosiuose serbentuose gausu antioksidantų, saugančių ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.

Stiprinia imuninę sistemą

Juodaisiais serbentais patariama gydyti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę bei gastritą, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Jie taip pat padeda nuo aterosklerozės, inkstų ligų, mažakraujystės bei medžiagų apykaitos sutrikimų. Juodųjų serbentų uo-

2014/6

gose esantys fitoncidai naikina uždegiminių ir grybelinių ligų sukėlėjus. Jų antpilas naikina gripo sukėlėjus, gerina bei stimuliuoja skrandžio ir virškinimo trakto darbą, malšina pilvo skausmus, stiprina imuninę sistemą. Sergantiems centrinės nervų sistemos ligomis patariama valgyti šviežių juodųjų serbentų uogų.

Britų mokslininkai nustatė, kad iš visų Didžiojoje Britanijoje augančių uogų žmogaus sveikatai naudingiausi – juodieji serbentai. Daugkartiniais testais nustatyta, kad juodieji serbentai turi priešvėžinių savybių, saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, palaiko garbaus amžiaus žmonių protinę veiklą ir neleidžia jai susilpnėti.

ropolio aliejus

Gydymas bičių produktais, kaip ir vaistažolėmis, Lietuvoje turi senas tradicijas. Įvairūs bičių produktai buvo vartojami jau nuo seniausių laikų. Jais vėl susidomėta nauju, moksliniu, požiūriu. Šiuo metu propolis, vaistažolės vartojami ir kaip gydomoji, ir kaip profilaktinė priemonė.

ropolis (bičių pikis)

Šalinti blogą kvapą, mažinti ar visai nuslopinti skausmą ir tinimą, padėti gyti žaizdoms – šias propolio savybes žmonės žinojo jau žiloje senovėje. Tai labai plataus veikimo bičių gyvybinės veiklos produktas. Per daugelį metų patikrinta antimikrobinė priemonė, dar vadinama „natūraliu antibiotiku“ (prie jo, priešingai negu prie sintetinių antibiotikų, nepriprantama). Propolis slopina daugelio patogeninių mikroorganizmų augimą, taip pat turi priešuždegiminį, dezodoruojamąjį poveikį, slopina skausmą, skatina audinių regeneraciją, stiprina organizmo imuninę sistemą, turi antioksidacinių savybių. Cheminiu požiūriu propolis – labai sudėtingas junginys: turi įvairių aromatinių medžiagų, vaško, eterinių aliejų, žiedadulkių. Antimikrobinį poveikį sukelia propolio sudėtyje esančios įvairios eterinio aliejaus rūšys ir bioflavonoidai. Plačiausiai žinomos ir panaudojamos propolio baktericidinės ir bakteriostatinės, įvairių audinių, tarp jų ir kaulų, regeneraciją skatinančios, dezodoruojamosios savybės. Propolio aliejiniai preparatai vartotini padidėjusiam gleivinių sausumo sukeliamam diskomfortui palengvinti, esant slogai, odos niežuliui, nudegus saulėje, įgėlus vabzdžiams, nusidilginus.

atūralūs eteriniai aliejai

Jie gaminami iš vaistingųjų augalų, turi unikalių savybių. Vartojami kaip pagrindiniai produktų komponentai farmacijoje, kosmetikoje, parfumerijoje, aromaterapijoje, liaudies medicinoje. Eterinių aliejų vertingumas – visiškas jų natūralumas ir teigiamas poveikis žmogaus organizmui. Eteriniai aliejai turi tas pačias savybes kaip ir vaistingieji augalai. Jie, kaip ir vaistažolės, labai įvairūs, todėl ir jų poveikis skirtingas. Pušų eterinis aliejus vartojamas kaip skausmą ir spazmus slopinanti priemonė, todėl gana veiksmingas esant artritui, reumatui, raumenų skausmui ir spazmams. Mėtų eterinis aliejus tinka sergant sinusitu, bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimui ir kt.

Maišant įvairius komponentus, vienas svarbiausių principų – papildyti ir sustiprinti teigiamas jų savybes. Nuo seno žinoma, kad tam tikros medžiagos, vartojamos kartu, dar labiau sustiprina viena kitos gydomąjį poveikį. Tam tikslui ir gaminami įvairūs bičių produktų bei sudėtiniai vaistažolių preparatai.

ropolio ir eterinių aliejų kompozicija „Propolio aliejus PLIUS“

Preparatą sudaro aliejinis propolio ekstraktas, eukaliptų, mėtų, rozmarinų, pušų, gvazdikėlių eteriniai aliejai ir mentolis. Propolio ir eterinių aliejų kompozicijos dėka šis preparatas padeda slopinti skausmą ir spazmus, todėl jis vartotinas esant įvairioms traumoms, reumatui, raumenų skausmui ir spazmams, mažina skysčių kaupimąsi organizme, padeda nuo celiulito. Dėl stipraus antiseptinio poveikio gali būti vartojamas esant rinitui (tepamos nosies landos), taip pat tinka būnat sloguojančių žmonių aplinkoje. Dermatologijoje ir kosmetologijoje vartojamas kaip antiseptinė, dezodoruojamoji priemonė, taip pat rekomenduojamas esant pigmentinėms odos dėmėms, inkštirams, pleiskanoms, suerzintai odai. Mentolio dėka preparatas, užteptas ant odos ar gleivinių, dirgindamas nervų galūnėles, pradžioje sukelia šalčio pojūtį. Vėliau refleksiškai išsiplečia kraujagyslės ir juntama šiluma. Taip švelniai malšinamas skausmas, niežulys, perštėjimas. Todėl tinka nuo odos niežulio, nudegus saulėje, įgėlus vabzdžiams, nusidilginus. Propolio aliejus Plius skirtas išoriniam vartojimui: tepti odą, gleivines. Nerekomenduojamas žmonėms, alergiškiems bent vienai preparato sudėtinei daliai.

2014/6

Gaminame namuose Justinos Svirskaitės receptai ir nuotr.

Špinatų sriuba

•• •• •• •• •• ••

Reikės (4 porcijoms):

3 skiltelių česnako, 1 svogūno, 3 vidutinio dydžio bulvių, 300 ml daržovių sultinio, 200 ml verdančio vandens, 450 ml pieno, 300 g špinatų, žiupsnelio druskos, žiupsnelio šviežiai maltų juodųjų pipirų, 2 citrinų, 100 ml grietinės, 100 ml grietinėlės kavai.

Keptuvėje aukštesniais kraštais įkaitinti šlakelį aliejaus. Per tą laiką nuplauti špinatus drungnu vandeniu ir palikti nuvarvėti. Nuluptą svogūną supjaustyti plonais griežinėliais. Nulupti česnakus, supjaustyti ir kartu su svogūnu sudėti į įkaitintą keptuvę. Kepti apie 5 minutes dažnai pamaišant. Nuluptas bulves supjaustyti kuo plonesniais griežinėliais, sudėti į keptuvę ir pakepti apie 5 minutes. Užvirti 300 ml vandens ir jame ištirpinti daržovių sultinio kubelį, tuomet supilti į keptuvę su daržovėmis. Užvirinti. Supilti 400 ml pieno ir virti apie 15 minučių. Į smulkintuvą ar indą, kuriame smulkinsite sriubą, sudėti nuplautus špinatų lapus ir įpilti 50 ml pieno, kad būtų lengviau susmulkinti lapus. Taip susmulkinami visi špinatai ir išvirta sriuba. Viskas kartu sumaišoma. Supilti grietinėlę ir gerai išmaišyti. Patiekiant įdėti po šaukštą grietinės ir užtarkuoti pusės citrinos žievelę.

Miežiniai sausainiai

Orkaitę įkaitinti iki 180oC. Riešutus susmulkinti virtuvės kombainu iki kelių milimetrų dydžio gabalėlių, paskleisti juos ant skardos ir paskrudinti vis pamaišant, kol švelniai paruduos. Visą laiką būtina stebėti, nes smulkūs riešutai gali sudegti vos per kelias akimirkas. Apskrudintus riešutus apvėsinti. Smulkintuvu susmulkinti miežinius dribsnius beveik iki miltų. Sumaišyti juos su atvėsusiais riešutais, cukrumi, druska ir dar kartą viską susmulkinti smulkintuvu. Į turimą masę po truputį dėti sviestą ir maišyti rankomis. Iš gautos masės suformuoti ritinėlį, įvynioti jį į sviestinį popierių ir padėti į šaldytuvą 30 minučių, tačiau ne ilgiau, nes per daug sustingusi masė pjaustoma ims trupėti. Išimtą iš šaldytuvo masę supjaustyti maždaug 1 centimetro storio gabalėliais. Kiekviename gabalėlyje nykščiu švelniai įspausti duobutę ir įdėti pasirinktos uogienės ar džemo. Suformuotus sausainius sudėti ant kepimo popieriumi padengtos skardos ir kepti 15 minučių, kol švelniai paruduos.

2014/6

•• •• ••

30 sausainių reikės:

186 g anakardžių riešutų, 186 g miežinių kruopų, 100 g cukraus, 1/4 arb. šaukštelio jūros druskos, 133 g kambario temperatūros sviesto, uogienės arba džemo (tinka slyvų, juodųjų serbentų ir mėtų uogienė).

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“

Atostogos – tai, ko visus metus sunkiai dirbdami laukėme. Kur ir kaip jas praleisime, tikriausiai jau seniai nusprendėme. Vieni mėgausimės tropikų saulės ir vandens teikiamais malonumais, kiti džiaugsimės Lietuvos pajūriu ar miškais, dar kiti atrasime svetimų kraštų ir jų gyventojų svetingumą bei žavesį. Kad atostogos neapkarstų, laidos „Sveikatos kodas“ kūrybinė grupė patars, kaip sveikai ir maloniai praleisti laiką. Kartu su žymiausiais medicinos specialistais padėsime jums apsisaugoti nuo dažniausiai vasarą gresiančių sveikatos sutrikimų. Vasara ir kūrybinių minčių metas. Todėl ieškosime naujų idėjų ir temų ateinančio sezono laidoms. Stengsimės, kad jos būtų įdomios ir naudingos. Ir jus, mieli žiūrovai, kviečiame prisidėti kuriant laidą. Aplankykite mūsų internetinį puslapį www.sveikatoskodas.com. Čia, greta straipsnių apie sveikatą, laidos archyvuose rasite ir jau rodytų laidų įrašus. Šiuolaikinės technologijos praplečia bendravimo galimybes. Todėl ir sukūrėme šią internetinę svetainę. Džiaugiamės, kad galite su mumis pasidalyti savo sveikatos receptais. O gal norite padėkoti savo gydytojui? Rašykite padėkas tiesiai į internetinio puslapio skyrelį „Ačiū, daktare“. Sugalvojote naują laidos temą? Norite gauti išsamesnės informacijos apie jums rūpimą negalią? Rašykite ir siūlykite. Mums labai svarbi jūsų nuomonė ir patarimai. Todėl visą liepą ir rugpjūtį skelbiame įdo-

Laidos „Sveikatos kodas“ archyvo nuotr.

per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį, 11.00 val.

Laidos vedėja – gydytoja Irena Pivoriūnienė

miausio rašinio, kurio tema „Mano sveikatos kodas“, konkursą. Pačių įdomiausių rašinių autorius apdovanosime leidyklos „Algarvė“ knygomis apie sveikatą. Laiškus siųskite adresu UAB „AKARA“ Sausio 13-osios 2-105, Vilnius arba elektroniniu paštu sveikatoskodas@gmail.com. Savo

mintis galite tiesiog parašyti ir internetinėje svetainėje rubrikoje „Konkursai“. Įminkime sveikatos kodą kartu!

Gerų ir turiningų atostogų! Laidos „Sveikatos kodas“ kūrybinė grupė

2014/6

teriniai aliejai vietoj tabletės

Gvazdikėlių eterinis aliejus buvo vartojamas dantų skausmui malšinti ir iki šiol vartojamas odontologijoje kaip skausmą mažinantis preparatas, malšinantis uždegimus esant pulpitui, stomatitui, ėduoniui ir parodontozei. Aliejus pasižymi antibakterinėmis ir priešvirusinėmis savybėmis, gali užkirsti kelią infekciniams susirgimams net ir epidemijos metu. Eterinis gvazdikėlių aliejus padeda gydant bronchitą, respiracines ir peršalimo ligas.

Pušų eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis ir atsikosėjimą lengvinančiomis savybėmis, todėl vartojamas sergant bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, pneumonija, tracheitu, padeda normalizuoti kūno temperatūrą. Kaip skausmą ir spazmus slopinanti priemonė eterinis pušų aliejus gana veiksmingas esant artritui, reumatui, raumenų skausmui ir spazmams.

2014/6

Eukaliptų eterinis aliejus vartojamas sergant kvėpavimo takų ligomis (gripu, lėtiniu ir ūmiu bronchitu, frontitu, plaučių tuberkulioze, astma, angina, kosuliu), šlapimtakių ligomis (įvairiomis infekcijomis, pienlige, kolibacilioze), diabetu. Šį aliejų galima vartoti karščiuojant, esant reumatui, neuralgijai, radikulitui, fleksitui, astenijai, migrenai, nudegimams, sinusitui, pedikuliozei, turint žarnyno parazitų. Dermatologijoje ir kosmetologijoje vartojamas kaip antiseptinė, dezodoruojamoji priemonė, taip pat rekomenduotinas nuo pigmentinių odos dėmių, inkštirų, pleiskanų.

Rozmarinų eterinis aliejus turi skausmą mažinančių, antispazminių savybių, todėl jis veiksmingas esant įvairioms traumoms, reumatui, raumenų skausmui ir spazmams; puiki priemonė kitą dieną po ilgų ir intensyvių pratimų, nes užkerta kelią raiščių patempimui. Eterinis rozmarinų aliejus gerina kraujotaką, tonizuoja venų sienelių raumenis, malšina varikozinių venų uždegimą ir flebitą. Eterinis rozmarinų aliejus normalizuoja virškinimo trakto veiklą ir padeda esant kolitui, dispepsijai bei vidurių užkietėjimui, šalina tulžies stazinius reiškinius, skatina netgi tulžies akmenų tirpimą ir smėlio šalinimą, toksinų iš audinių šalinimą, mažina skysčių susilaikymą organizme.

Mėtų eterinis aliejus vartojamas esant įvairiems virškinimo trakto sutrikimams, skatina kepenų veiklą, mažina tulžies sąstovį. Eterinis mėtų aliejus puikiai kovoja su blogu burnos kvapu, atsirandančiu dėl virškinimo, sugedusių dantų ar rūkymo, padeda sergant peršalimo ligomis: sinusitu, bronchitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, astma.

Mokslininkams pirmą kartą pavyko pademonstruoti, kaip bevielė energija gali būti naudojama širdies stimuliatoriaus darbui užtikrinti. Laboratorinio triušio širdies ritmas buvo reguliuojamas pasitelkus novatorišką, itin mažą širdies stimuliatorių, kuris su maitinimo elementu buvo sujungtas ne laidu, o naudojo bevielę energiją. Tyrimą atlikę mokslininkai tikisi, jog netolimoje ateityje šis metodas gali būti pritaikytas nuo širdies ritmo sutrikimų kenčiantiems pacientams ir taip gerokai palengvins jų gyvenimą. „Mūsų sukurtas įrenginys yra išties mažas, tad jį daug paprasčiau implantuoti į žmogaus organizmą,“ – teigia Kalifornijoje (JAV) esančio Stanfordo universiteto profesorė, tyrimo vadovė Ada Poon. Šiuo metu pacientai, kurių širdies ritmui palaikyti naudojamas širdies stimuliatorius, yra priversti ne vieną kartą gultis ant operacinės stalo: pirmą kartą – prietaisą implantuojant, po to kiekvieną kartą, kai tik išsenka jo veiklą palaikantis maitinimo elementas ar pakinta paties stimuliatoriaus, laidų būklė. Ada Poon ir jos kolegų sukurtas stimuliatorius – vos trijų milimetrų ilgio, be laidų ir maitinimo elemento – buvo implantuotas į triušio organizmą, o jo veikimą užtikrino per kelis centimetrus virš krūtinės srities laikoma me-

Mažas širdies stimuliatoriaus, toks kaip šis buvo prijungtas laboratoriniam triušiui, ir su maitinimo elementu buvo sujungtas bevieliu ryšiu

talinė plokštelė, maitinama tik mobiliojo ryšio telefono elementu. Bevieliu būdu į širdies stimuliatorių buvo perduodamos 2000 mikrovatų elektromagnetinės bangos, kurių dėka į triušio organizmą implantuotas širdies stimuliatorius galėjo palaikyti normalų triušio širdies ritmą. Iki šiol buvo manoma, kad toks energijos perdavimo būdas yra per silpnas mažų arba giliai paciento kūne implantuotų prietaisų veikimui palaikyti. Bandydami išspręsti šią problemą, mokslininkai sukūrė plokštelę, skleidžiančią elektromagnetinę spinduliuotę tiesiu spinduliu implanto link. Rezultatui pasiekti panaudotas ir triušio kūno audinys: aukšto dažnio spinduliuotė geba prasiskverbti pro audinį prarasdama labai nedidelį energijos kiekį ir nedarydama žalos gyvam organizmui. „Manome, kad mūsų sukurtas prototipas yra geriausias būdas širdies stimuliatoriui įkrauti. Kai pristatėme metodą kolegoms, daugelis buvo išties nustebę,“ – pasakoja tyrimo bendraautoris, Kalifornijos universiteto profesorius Patrikas Mercieris.

Pasaulio įvairenybės

Stanfordo universiteto profesorė Ada Poon

Nuotr. Aleksandras J. Yeh

Proveržis: širdies stimuliatoriams nebereikės laidų ir maitinimo elementų

Kalifornijos universiteto profesorius Patrikas Mercieris

Šiuo metu naująjį širdies stimuliatorių sukūrusių mokslininkų komandos tikslas – įrenginį taip ištobulinti, kad jį būtų galima implantuoti ir žmonėms. Taip pat ateityje bus mėginama technologiją pritaikyti ir kitiems implantų tipams, pavyzdžiui, į smegenis implantuojamiems neurostimuliatoriams, su kurių pagalba gydoma Parkinsono liga. Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.

2014/6

Su šypsena Surask 7 skirtumus Žmona ruošiasi kepti kiaušinienę. Grįžta namo vyras ir pradeda: – Daugiau aliejaus! Aliejaus, sakau, pridegs! Apversk, apversk, sakau! Ar išprotėjai? Dieve! Druskos, druskos... Žmona susinervinusi jį nutraukia: – Negi manai, kad aš nemoku kepti kiaušinienės? Vyras: – Aš tik noriu, kad suprastum, kaip man reikia vairuoti, kai tu sėdi šalia. Parke sėdi porelė. Vaikinas klausia: – Sakyk, o jei aš tave pabandyčiau pabučiuoti, tu priešintumeisi? – Žinoma, juk mes pažįstami tik vieną dieną. Aš priešinčiausi iš visų jėgų! Bet šiandien mane kažkodėl kamuoja silpnumas... Skirta moterims. Kalorijos – tai tokie maži padarėliai, kurie naktį įlenda į mūsų spintas ir sumažina mūsų rūbus. Yra dvi nuomonės: mano ir neteisinga.

pirmoji pagalba ... ir jūs liksite aktyvūs patyrę nedidelius sužeidimus

2014/6

Sutvėrė Dievas Adomą. Ir kad jam nebūtų liūdna gyventi, iš jo šonkaulio padarė žmoną Ievą. Gyveno Adomas su Ieva rojuje, vargo nematė. Tačiau Ieva buvo labai pavydi. Kartą Adomas grįžo vėlai vakare namo, o Ieva jo klausia: – Adomai, kur tu buvai? Kur taip ilgai valkiojais? Kam moterį kitą susiradai? Adomas: – Ieva, ką tu čia šneki? Taigi mes tik dviese esam?! Kokią moterį? Iš kur jinai? Ieva nusiramino, bet, vos tik Adomas užmigo, jinai dėl visa ko perskaičiavo jo šonkaulius... Miške badas. Gyvūnų karalius liūtas sušaukia žvėrių susirinkimą ir sako: – Suvalgom tą, kurio ausys ilgiausios! Kiškis spjaudosi delnus, susilaižo ausis atgal, ir sako: – Šakės asiliukui !!!

Smagioji medicina Vertikaliai: 1. Gydymo deivė, Asklepijo ir Epionės dukra. 3. Vidaus ligų gydytojas. 4. Spalvotas lankas danguje. 11. Miško uoga. 12. Kirmėlinė atauga. 13. Žuvis. 15. Balso ...

Horizontaliai: 2. Organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, kai parūgštėja kraujas. 5. Nariuotakojai, randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. 6. Uoga, skoniu ir išvaizda panaši į mėlynę. 7. Gyvulio dantys. 8. Pramušiau ledą – radau sidarbą, pramušiau sidabrą – radau auksą. Kas yra auksas? 9. „Keliai“, kuriais žmogaus kūne teka kraujas. 10. Žodžio „žema“ antonimas. 14. Pagrindinė virškinimo sistemos liauka.

2014/6

Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į liepą Liepos 2 (nuo 00:25), 3, 4 (iki 12:44) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis. Liepos 4 (nuo 12:44), 5, 6 (iki 22:34) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lyties organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą. Tinkamas laikas gydyti dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Liepos 6 (nuo 22:34), 7, 8, 9 (iki 04:25) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lyties organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje. Liepos 9 (nuo 04:25), 10, 11 (iki 06:25) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo. Taip pat nepalankus metas kraujo donorų procedūroms. Saugokite stuburą nuo didelių fizinių krūvių, taip pat kepenis – nuo sunkesnio maisto. Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas. Liepos 11 (iki 06:25), 12, 13 (iki 06:08) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapes-

2014/6

ni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų, šalinti druskų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, diafragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros. Liepos 13 (nuo 06:08), 14, 15 (iki 05:42) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas): tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką. Liepos 15 (nuo 05:42), 16, 17 (iki 07:08) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai. Padidėja odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė. Venkite pedikiūro ir manikiūro. Šiomis dienomis bus labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas. Liepos 17 (nuo 07:08), 18, 19 (iki 05:08) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, galvos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, stuburo juosmens dalį. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų, ypač veido valymo, laikas. Liepos 19 (nuo 05:08), 20, 21 (iki 19:37) Mėnulis Jaučio ženkle. Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti

jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas. Tinkamas laikas gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų metas. Liepos 21 (nuo 19:37), 22, 23, 24 (iki 06:00) Mėnulis Dvynių ženkle. Tinka gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke. Liepos 24 (nuo 06:00), 25, 26 (iki 17:36) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Palankios dienos gydyti kaulus, kelio sąnarius, žandikaulius ir viršutinius dantis, šalinti iš organizmo akmenis ir šlakus. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Liepos 26 (nuo 17:36), 27, 28, 29 (iki 06:38) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, kojų blauzdas, akių ligas, šalinti druskas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus – galimas radikulitas. Liepos 29 (nuo 06:38), 30, 31 (iki 19:10) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis.