Sveikatos langas 2014 Sausis

Page 1

Sveikatos langas 2014 sausis

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333


Daugiau šypsokitės – ligos pasitraukia, kai Jūs šypsotės.

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, vėl verčiame naują kalendorinių metų lapą. Ir simboliškai kalbiname aktyvias mūsų žurnalo skaitytojas. Veiklios moterys nuoširdžiai dalijasi savo laimės ir geros savijautos receptais. Koks savitas kiekvienos moters pasaulis, kokie skirtingi ir kartu panašūs dalykai joms suteikia įkvėpimo. Tikimės, kad šie laiškai paskatins ir kitas moteris pagauti savo laimės paukštę. Šį kartą kalbiname gydytoją urologą Robertą Adomaitį, kuris patars, kaip padėti užklupus lytiniams sutrikimams. Taip pat rasite naudingų patarimų apie gerą miegą ir vaistažoles. Sužinosite, kiek daug teigiamų dalykų suteikia juokas. Taigi juokitės net ir tada, kai labai liūdna, tai padės išblaškyti mintis. Šeimos psichologė Laura BratikaitėČekanauskienė atskleis, kaip prisijaukinti sveikatą. Taigi būkite aktyvūs, sveiki ir laimingi. Gražių metų ir jaukaus skaitymo.

„Sveikatos lango“ redakcija:

Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Dizainas:

Aurelijaus Petrikausko ir Agnės Kiškytės Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia: UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060. Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas. Tiražas 30 000 egz. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti redakcijos raštišką sutikimą.


Šiame numeryje

Saugokitės nušalimų

– 1 psl.

Moteriška laimė – ypatinga – 2 psl. Kai miegamąjį aptemdo debesys

– 8 psl.

Šeimos psichologas Šypsenos terapija

– 10 psl.

– 12 psl.

Senolių išminties fondas – 14 psl. Vaistinėlė ant mūsų palangių

– 16 psl.

Gydymas šalčiu – veiksminga ir tikslu

– 17 psl.

Kad plaukai būtų vešlūs ir gražūs – 18 psl. Miegas – vienas iš sveikatos barometrų – 20 psl. Kokie „laimės produktai“? – 23 psl. Gaminame namuose – 24 psl. Stipri imuninė sistema – mažesnė rizika susirgti – 25 psl. Ką naudinga žinoti apie fitoterapiją? – 26 psl. Aklųjų baltąją lazdelę pakeis pjezoelektrinis liestukas – 28 psl. Sveikatos kodas

– 28 psl.

Linksmasis kampelis – 30 psl Smagioji medicina Astrologinis sveikatos langas

– 31 psl.

– 32 psl.

S

augokitės nušalimų

Žiemą kyla pavojus nušalti. Žmonės dažnai klysta manydami, kad vidutinio stiprumo šaltis neturi įtakos nušalimams. Esant drėgnam ir žvarbiam vėjuotam orui, greičiau siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba, todėl ir gresia nušalimai. Dažniausiai nušąla rankų ir kojų pirštai, ausys, nosis bei skruostai. I laipsnio nušalimas (paviršutinis) – kai žmogus jaučia nestiprų skausmą, oda ima dilgčioti, atsiranda baltos dėmės. II laipsnio nušalimas – tai gilus nušalimas, kai nušalusi vieta pabąla. Odai atšilus, atsiranda pūslės. III laipsnio nušalimas – nušalusi vieta pabąla, pamėlsta, oda tampa nepaslanki, apmiršta audiniai. Ją atšildžius, atsiranda kraujingų pūslių ir žaizdų. Nušalusiam žmogui reikia nedelsiant sušildyti nušalusias vietas ir jas šiltai aprišti. Kad pagerėtų kraujotaka, lengvai ranka pamasažuokite nušalusią vietą, tik jokiais būdais netrinkite sniegu. Atsiradus pagerėjimo požymiams, žmogų šiltai apklokite. Duokite gerti karštos arbatos ar karštos sriubos. Neduokite alkoholio, nes jis išplečia krauja-

Kad nesušaltute ir nepatirtute žiemos traumų:

• būkite atidūs ir atsargūs; • be reikalo neikite į lauką; • dėvėkite žieminius batus žema pakulne su gruoblėtu padu; • dėvėkite šiltus ir laisvus drabužius, nepamirškite kepurės ir pirštinių; • odą tepkite ją specialiu riebiu kremu; • šaltame ore stenkitės daugiau judėti (judinkite kojų ir rankų pirštus, veido raumenis); • saugokite vaikus, kad jie nesušaltų; • būkite atidūs eidami šaligatviais ir per gatvę; • išlipdami iš transporto ar lipdami laiptais laikykitės už turėklų; • nevartokite alkoholio. gysles, išgėręs žmogus greičiau atiduoda šilumą į aplinką, todėl jam darosi dar šalčiau. Nušalusią kūno dalį galima sušildyti kambario temperatūros vandeniu (18–20oC). Sušilusi oda tampa melsvai raudona, įgauna marmuro atspalvį, ima tvinksėti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija 2014/1

1


M

oteriška laimė – ypatinga Šį kartą kreipiamės į mūsų ištikimas skaitytojas ir klausiame, kada jos jaučiasi laimingos, kaip ir kada jos pagavo savo laimės paukštę... Koks skirtingas ir tuo pačiu moteriškai subtilus kiekvienos moters pasaulis. Mielos moterys, ačiū visoms už Jūsų nuoširdžias mintis, kurios tikimės įkvėps ir kitas žurnalo skaitytojas aktyviai siekti savo tikslų ir vidinės pilnatvės.

Agnės Kiškytės nuotr.

Kiekvienos moters pasaulis yra skirtingas, bet tik besišypsanti, geranoriškai ir pozityviai nusiteikusi moteris yra kūrėja, šviesos ir gėrio skleidėja. Gal bėgant metams ateina supratimas, bet šiandien, kai jau peržengiau 40–ies slenkstį, labiausiai branginu ir vertinu savo laiką ir jo davimą kitiems: šeimos nariams, giminaičiams, draugams. Kas man padeda kiekvieną rytą šypsotis, pasakyti gerą žodį sau ir kitiems? Smulkmenos, nes gyvenimas ir susideda iš smulkmenų, tik reikia jas pastebėti ir vertinti. Pavasarį ir vasarą energijos gaunu iš „žemės“: kiekvieną savaitgalį skubu pas draugę į sodą ar į tėvų sodybą, kad galėčiau „rankomis jausti žemę“ – pasodinti gėlę ar daržovę, po to jas auginti... Vasarą poilsio ir energijos suteikia uogavimas, grybavimas, vaisių ir daržovių ruošimas žiemai. Kas gali būti maloniau už žemuogių vėrimą ant smilgos? Ar lubinų puokštės skynimą pievoje? Rudenį ir žiemą skaitau, mezgu. Tai labai ramina: smagu atrasti naujus autorius. Ir nesvarbu – kas būtų: vasara ar ruduo, pavasaris ar žiema, man reikia bent keletą kartų per metus

2

2014/1

Iš asmeninio archyvo, Žilvino Pekarsko nuotr.

„Smulkmenos ir geri darbai...“

aplankyti Baltijos jūrą. Jos didybė, stiprios bangos ir vėjas išvalo smegenis, suteikia pasitikėjimo ir jėgų. Aš myliu save, myliu gyvenimą ir visapusišką pilnatvę jaučiu dalindama save kitiems. Audronė Būziuvienė Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorės pavaduotoja


Gritaminai – vaistų gamintojo sukurti vitaminai!

GRITAMIN® moterims GRITAMIN® moterims – išskirtinis nakvišų, kininių citrinvyčių, bičių pienelio ir vitaminų kompleksas, specialiai subalansuotas Baltijos šalių moterims! • Bičių pienelyje yra daugelis svarbių natūralių vitaminų, mineralų, mikroelementų, amino rūgščių ir kitų medžiagų. • Nakvišų ir kininių citrinvyčių ekstraktuose sukoncentruotos šių vaistinių augalų vertingos veikliosios medžiagos. • GRITAMIN® moterims sudėtyje esantys vitaminai: B1 (tiaminas) – svarbus normaliai energinių medžiagų apykaitai, B2 (riboflavinas) – svarbus normaliai odos būklei palaikyti, B3 (niacinas) – padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį, B5 (pantoteno rūgštis) – svarbus normaliai protinei veiklai, B6 (piridoksinas) – svarbus normaliai nervų sistemos veiklai, B12 (kobalaminas) – svarbus normaliai psichologinei būklei palaikyti, vit. A – svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, vit. E – padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.

GRITAMIN® moterims – kiekvienas vyras atsisuks! Maisto papildas. 30 tablečių. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.

2014/1

3


„Daina Gyvenimui.“ Kai šventi gyvenimą ir džiaugiesi tuo, ką turi, tai ir siela dainuoja. Tada akys šviečia, žodis tampa gyvas, o atvėręs langus pamatai gėlėtą Tiesos kilimą. Linkiu visiems gyventi šiandiena: nusimesti vakarėjančios Dienos rūką, pamilti kylančią Aušrą, išgirsti Upelio čiurlenimo giesmę, o savo ieškojimus išlieti senam bičiuliui Ąžuolui. Tik darnoje su savimi ir gamta gali įveikti didelius kalnus. Svarbiausia – dvasinė ramybė, negadinkite jos skubotais veiksmais, valgiais ir kasdieniais rūpesčiais. Su meile Danutė Kunčienė Žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ prezidentė

Agnės Kiškytės nuotr.

„Mano Mamos laimės receptas.“

4

Šeimos psichologė Laura Bratikaitė, prieš rašydama atsakymą, šį klausimą uždavė savo mamai. „Kai mamos paklausiau, ar ji laiminga, labai nustebo ir į mano klausimą atsakė klausimu: „Nejaugi nematyti? Turiu sveikus, išsilavinusius, sąžiningus ir padoriai gyvenančius vaikus. Mane džiugina sveiki, linksmi, išradingi ir neretai šmaikštumu nustebinantys anūkai. Turiu namus, į kuriuos noriu sugrįžti. Manęs vis dar laukia mėgstamas darbas. Vairuoju, siuvu, fotografuoju, kaligrafiškai rašau, puoselėju savo gėlynus, gėriuosi iš savo terasos nuostabia panorama ir matau labai gražios bažnyčios bokštus… Dirbu su jaunais žmonėmis taikioje aplinkoje. Tai – dalelė laimės, stimulas pasitempti, pasipuošti, ideali proga tobulinti save. Kažkada labai bijojau žodžio „pensija“. Jauni žmonės turi nemažai fobijų. Kai šis etatas atėjo, džiaugiuosi, kad vaikštau, kalbu, matau ir mąstau. Nelyginu savęs su niekuo ir stengiuosi mažiau galvoti apie nepageidaujamus savo elgesio praeityje momentus. Mano galvoje vis dar nemažai kūrybinio parako. Anūkų gimtadieniai nepraeina be mano pagamintų ir papuoštų tortų. Nustembu, kai draugė provokuoja sakydama: „Kam vargsti, juk galėtum užsakyti ar nupirkti?“ Manęs nevargina anūkų norų realizavimas, juk kuriu grožį. Tai – ne tik savų sugebėjimų testas, bet ir puiki saviraiška. Mano santuokai po pusmečio sueis 45-eri. Manęs neslegia tarnybinių romanų, šeimų ardymo, neištikimybės našta. Jeigu kažkam tai juokinga atgyvena, man – siekiamybė ir pagarba pačiai sau. Paprašyta surašyti savo gebėjimus, kompetencijas, žinias, patirtį ar kitas gerąsias savybes, pateikčiau tikrai solidų sąrašą, kuriame daugelį punktų pradėčiau: „Aš galiu…“, „Aš sugebu…“, „Man malonu…“, „Aš žinau…“, „Man sekasi…“, „Aš moku…“, „Aš tikrai parašysiu…“, „Aš tikrai įmesiu…“ Neabejoju, kad šis pranoktų 2014/1

mano neigiamų savybių sąrašą, nors tikrai nelaikau savęs tobula. Mažiau mąstau apie netektis, kurias pagaliau suvokiu kaip neišvengiamą dėsningumą. Stengiuosi vengti agresyvių žmonių, kurie savo elgesiu tiesiog provokuoja priešišką aplinką. Matydama, kad šansai apginti savo interesus yra labai menki, o prisitaikymas man nėra patrauklus, pasitraukiu. Vengiu verkšlenti, sureikšminti savo problemas. Mokausi iš tų, kurie man patinka, kuriais noriu sekti, į kuriuos noriu būti panaši. Prieš metus gauta dovana (šiaurietiškojo vaikščiojimo lazdos) ilgai liūdėjo spintoje. Kartą gavau rimtą spyrį iš marčios mamos, kuri jau porą metų praktikuoja šį sportą viltingai siekdama, kad vaikai senatvėje su tėvais turėtų mažiau problemų. Jau keletą mėnesių didžiuojuosi savimi savaitgaliais vaikščiodama nuostabiomis Nemuno pakrantėmis. Jeigu mane slegia situacija, keičiu požiūrį į ją. Prisipažįstu – nelengva, bet tvirtinu – įmanoma. Stengiuosi būti sąžininga sau, mažiau patarinėti savo vaikams. Vis dažniau įsitikinu, kad visa, ko jiems reikia, jie jau turi savyje. Prisijaukinau likimą ir esu laiminga. “ Laimutė Ona Bratikienė


„Myliu gyvenimą.“ Nuostabus jausmas pabusti rytą nuo paukščių čiulbėjimo, gaidžių giedojimo. Gyvenu gražioje gamtoje ir džiaugiuosi kiekvienu metų laiku. Man gražu rudenį, kai krenta auksiniai lapai, ir žiemą, kai šaltis nubalina medžius, išrašo langus. Nuostabus jausmas, kai lietaus lašai beldžiasi į langą. Ar tu žinai, kaip kvepia miškas po lietaus?! O aš žinau! Kiekvienu metų laiku skubu „pagriebti“, surinkti visas gamtos gėrybes. Pavasarį valgome pienių ir dilgėlių lapelius, gaminame salotas, verdame pienių sirupą, geriame sulą, netoli teka šaltinio vanduo, ten skubu nusiprausti ir atsigerti. O kur dar žolelių arbata, moliūgų sultys, spanguolių užpiltinė? Darau vyną iš uogų, saldainius iš morkų tirščių ir medaus. Kepu naminę duoną, ragaišį, tokį, kokį kepdavo mano mama, laikau bitutes, turiu pulką vištų ir ančių. Neseniai supratau, kad geriausiai gydo meilė gyvenimui, meilė darbui, meilė artimam žmogui. Tik jos varomoji jėga užaugina sparnus, suteikia jėgų dirbti ir gyventi, nes be meilės neiškepsi duonos, nepamatysi gamtos stebuklų: išsprogusių beržų pumpurų, pražydusių gėlių, parskrendančių paukščių. Šiandien dirbu UAB „Šerno pėda“, gaminame stirnienos, šernienos, elnienos, briedienos dešras, ku-

rioms taip pat reikia meilės, stropumo, nuoširdumo. Aš labai myliu gyvenimą, noriu išgerti jį visą ir su kaupu. Rima Kalundienė

„Geros savijautos receptas: pusiausvyra tarp darbo ir poilsio.“ Kai pradedi suvokti, kad darbai niekada nesibaigia, kuo daugiau dirbi, tuo jų daugėja, tada reikia nuspręsti, kokią vietą darbui skirti savo gyvenime, kad jis nepraeitų pro šalį. Laisvalaikiu reikia užsiimi veikla, kuri teikia malonumą, nes šis laikas – sielos poreikiams. Svarbiausia – darant vieną, negalvoti apie kitą ir planuoti ne tik darbus, bet ir malonumus. Gerą savijautą man užtikrina harmonija tarp darbo ir poilsio. Vaida Šeštokienė Oro Di Spello kosmetikos atstovė Baltijos šalių rinkai

2014/1

5


„Svarbiausia – mylėti žmones ir būti laimingam.“ Kai matai džiaugsmo kupinas žmonių akis po dailės ar šokių užsiėmimų, supranti, kad ne veltui gyveni. Kiekvienas iš mūsų yra kūrėjas, nes esame Dievo vaikai. Kuriantis žmogus nebus griovėjas. Daugiau laiko skirti savęs tobulėjimui, bendrauti, išklausyti, atrodo, smulkmena, ir kiekvienas tai gali. Iš rytiečių alegorijos: atėjo žmogus pas išminčių ir prašo: „O išminčiau, išmokyk mane skirti tiesą nuo melo, grožį nuo bjaurumo. Išmokyk mane gyvenimo džiaugsmo.“ Pagalvojo išminčius ir išmokė žmogų... šokti. Laima Dorofejevaitė Valstybinė veislininkystės inspektorė Širvintų moterų klubo „Jums“ pirmininkė Nedelsk (krūties vėžio prevencijos) geros valios ambasadorė Ponia Laima laisvalaikiu tapo ant šilko.

Agnės Kiškytės nuotr.

„Penki procentai talento ir devyniasdešimt penki procentai atkaklaus darbo!“

6

Tik su šypsena galiu nuveikti begalę darbų ir praleisti daug malonių gyvenimo akimirkų – tai ir būtų tie penki procentai talento. Atkakliam darbui (devyniasdešimt penki procentai) priskirčiau savo nuolatinį gyvenimą be televizoriaus, reguliarų sportą išbandant įvairias sporto šakas, keliones po Lietuvą ir užsienį, darbo vietos ir namų tvarkos palaikymą, malonios gyvenimo aplinkos kūrimą pagal feng shui, mokslinę veiklą universitete, rūpinimąsi savo šeima, aistrą užsienio kalbų mokymuisi (anglų, rusų, vokiečių, prancūzų, portugalų), kulinarinių ir konditerinių patiekalų kūrimą, vizitą pas gydytoją susirgus, aktyvaus ir pasyvaus poilsio derinimą, piešimą akvarele ir t. t. Turiu stiprią valią ir tai man padedu būti žvaliai ir energingai! Taip pat gerą savijautą užtikrina vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių maisto papildų vartojimas 2014/1

pagal poreikį, daugiausia du kavos puodeliai per dieną, bet kokia arbata be cukraus. Labai saikingas saldumynų vartojimas. Alisa Palavenienė Vaistinės vedėja, chemijos krypties doktorantė


Salus ALPENKRAFT® Pagaminta Vokietijoje

Žolelių sirupas, kurio sudėtyje yra ne tik įvairių vertingų žolelių ekstraktų ir distiliatų, bet ir natūralaus medaus bei salyklo, kurie nuramina sudirgusią gerklę ir padeda palengvinti kvėpavimą

saldymedžių, kalninių pušų ekstraktai palaiko plaučių ir bronchų valomąją funkciją; medus ir miežių salyklas dezinfekuoja ir ramina gerklės gleivinę; eteriniai aliejai (kalninių pušų, žvaigždanyžių, pankolių, citrinų, eukaliptų, pipirmėčių) palaiko normalią kvėpavimo takų gleivinės funkciją. Dozavimas Suaugusiems žmonėms ir vyresniems nei 12 metų vaikams vartoti po 10 ml (matavimo šaukštelį) 3–5 kartus per dieną. Prieš nuryjant palaikyti burnoje. 6–12 metų vaikams – po 5 ml 3–5 kartus per dieną.

Rekomenduojamoje dozėje yra Vandeninių žolinių ekstraktų ir distiliatų

30 ml

50 ml

Čiobrelių (Thymus vulgaris) Vaistinių ramunių žiedų (Matricaria recutita) Anyžių vaisių (Pimpinella anisum) Kmynų (Carum Carvi) Pankolių vaisių (Foenicullum vulgare) Apynių spurgų (Humulus Lupulus)

6,1 g 1,3 g 1,0 g 1,0 g 1,0 g 0,7 g

10,2g 2,3 g 1,6 g 1,6 g 1,6 g 1,2 g

www.floradix.lt

2014/1

7


K Asmeninio archyvo nuotr.

ai miegamąjį aptemdo debesys

Urologas mokslų daktaras Robertas Adomaitis

Kaip apibūdintumėte priešlaikinės ejakuliacijos būklę? Tai gana platus apibūdinimas, tačiau pagal empirinį (istorinį) apibrėžimą tai yra būklė, kai sėkla išsiveržia anksčiau negu vyras to nori arba partnerė pageidauja. Tai greitas ir nekontroliuojamas sėklos išsiveržimas, sukeliantis emocinį stresą. Tokių nusiskundimų vieną ar kitą kartą per savo gyvenimą, ilgesnį periodą patiria beveik 30 proc. vyrų.

8

2014/1

Seksualinė sveikata yra neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis ir neretai viena iš partnerystės stabilumo veiksnių. Deja, iškilus seksualinėms problemoms, partneriai jas bando spręsti savarankiškai, delsia kreiptis į gydytoją, ir buvusi tik seksualine problema dažnai ji tampa ir psichologine. „Kuo ilgiau žmonės delsia, tuo sunkiau paskui jiems padėti. Labai didelę įtaką gydymo rezultatui turi ligos „stažas“, – teigia seksualinės medicinos gydytojas, urologas mokslų daktaras Robertas Adomaitis, su kuriuo kalbamės apie priešlaikinės ejakuliacijos (PE) sutrikimą ir jo pasekmes. Kitas apibrėžimas, liečiantis tik tam tikrą būklę, kuri greičiausiai yra įgimta ir biologiškai nulemta,

Partneriai ateina pas gydytoją taisyti lytinių santykių, nors jau patiria žymiai daugiau psichologinių problemų.

yra visą gyvenimą trunkanti greita ejakuliacija su visom partnerėm, visose situacijose, taip pat kai sėklos išsivežimas įvyksta greičiau negu per 1 minutę nuo varpos įstūmimo į makštį arba net jos neįstūmus. Šiai būklei būdinga tai, kad vyras jokiais būdais negali kontroliuoti sėklos išsiveržimo. Sutrikimas diagnozuojamas tik tada, kai neigiamas emocijas patiria arba partneris, arba partnerė, arba abu.


Shutterstock nuotr.

Kada dažniausiai į Jus kreipiasi pacientai? Išskirčiau dvi pagrindines pacientų grupes. Pirmajai priklausytų jauni vyrai lytinio gyvenimo pradžioje, kurie pagal viešus informacijos šaltinius labai aiškiai nustato savo būklę kaip įgimtą, ilgalaikę, nuolatinę greitą ejakuliaciją. Jie į gydytoją kreipiasi jau lytinio gyvenimo pradžioje, per kelis pirmuosius metus. Antrąją grupę galėtume įvardyti „kai vaikai užaugo“ – tai yra porose gyvenantys vyrai, kuriuos ši problema kamuoja labai ilgą laiką. Poros santykiai po truputį trinka, bet vaikų buvimas juos vienija. Kai vaikai tampa paaugliais, tas vienijantis veiksnys dingsta ir tada partneriai pradeda labai pyktis. Ateina pas gydytoją taisyti lytinių santykių, nors jau patiria žymiai daugiau psichologinių problemų. Šią, antrąją, grupę sudaro 35–40 m. vyrai. Ir naujausia grupė, atsiradusi dėl informacijos gausos, vyresnio amžiaus vyrai, įvertinantys savo būklę pagal viešąją nuomonę.

Partneriams ypač linkiu bendradarbiauti, o nepriekaištauti, kad „vienas iš mūsų sugedo“. Kokią įtaką priešlaikinės ejakuliacijos sutrikimams turi gyvenimo būdas? Kalbant apie biologiškai nulemtą – įgimtą (įvairiais duomenimis ji sudaro apie 2–5 proc. vyrų populiacijos) PE, gyvenimo būdas ypatingai nieko nelemia. Įgytos greitos ejakuliacijos priežastys: biologinės (kylančios dėl kai kurių kūno ligų, todėl vyrai turi stengtis jomis nesusirgti), bet jos būna retos ir emocinės–psichologinės. Tuomet jau reikia „remontuoti“ partnerių santykius, kad vienas kito nebaustų greitais lytiniais santykiais ar nepasitenkinimu. Ką turite omeny sakydamas „greitais lytiniais santykiais“? Gali būti, kad lytinis aktas yra normalios trukmės, bet partne-

Kadangi žmonėms trūksta objektyvios informacijos apie lytinę funkciją, nereikėtų aklai pasikliauti interneto ir kitų viešų informacijos šaltinių duomenimis. rė teigia, kad jis yra per trumpas, nes ji negali atsipalaiduoti ir patirti orgazmo, kaip anksčiau. Čia jau atsiranda daug psichologinių situacijų, kai lytinio akto trukmė yra galbūt normali, t. y. maždaug 3–5 min. nuo varpos įstūmimo į makštį iki sėklos išsiveržimo. Ši trukmė pagrįsta normatyviniais tyrimais. Tikėjimas, kad normalus lytinis aktas gali tęstis nuo 20 min. iki valandos ar ilgiau, turėtų tik pralinksminti... Kadangi žmonėms trūksta objektyvios informacijos apie lytinę funkciją, nereikėtų aklai pasikliauti interneto ir kitų viešų informacijos šaltinių duomenimis. Jei imtume kaip pavyzdį pornografinę medžiagą, nereikia pamiršti, kad pornografinių filmų scenos kuriamos keletą parų, o sumontuojamos į 2 valandas. Tokių filmų prisižiūrėję vyrai galvoja, kad tos dvi valandos ir yra norma. Ar priešlaikinė ejakuliacija susijusi su vyro amžiumi? Amžius neturi įtakos nei įgimtai, nei įgytai priešlaikinei ejakuliacijai. Pagal populiacinius tyrimus visose amžiaus grupėse apie 20–25 proc. vyrų patiria tokį sutrikimą ilgesnį ar trumpesnį laiką. Susipykti, susirgti galima bet kuriame amžiuje. Kaip gydomas šis sutrikimas? Veikiant serotonino apykaitą. Iš lytinės funkcijos studijų buvo žinoma, kad serotoninas slopina lytinį aktyvumą, lytinio sujaudinimo greitį, taigi paveikus serotonino apykaitą, galima sulėtinti lytinį aktą. Senesni vaistai serotonino apykaitą paveikdavo taip, kad ne tik pailgėdavo lytinis

aktas, bet ir sumažėdavo noras. Tai buvo nepageidaujamas poveikis, todėl ieškota kitų vaistų. Jau penkti metai Europos rinkoje registruotas vaistas, trumpai veikiantis serotonino apykaitą, bet smarkiai padidinantis jo kiekį centrinėje nervų sistemoje. Tai yra vaistas, leidžiantis vyrui labiau kontroliuoti lytinio akto eigą, atidėti ejakuliaciją ir pailginti akto trukmę. Tai pirmasis ir vienintelis vaistas, skirtas priešlaikinės ejakuliacijos būklei gydyti. Ankstesnieji buvo vartojami ne pagal tas indikacijas, kurioms juos sukūrė. Šio vaisto poveikis trumpas (veikia iki 4 valandų) ir greitas, jis nesikaupia organizme. Vis dėlto šiuo vaistu nederėtų mėginti pailginti normalios lytinio akto trukmės. Kaip partnerės galėtų padėti

Moterys puikiai nutuokia, kokius sutrikimus patiria vyrai. Iš tiesų jos gali būti ir dažnai yra iniciatorės ieškant sprendimo. sprendžiant šią seksualinę problemą? Moterys puikiai nutuokia, kokius sutrikimus patiria vyrai. Iš tiesų jos gali būti ir dažnai yra iniciatorės ieškant sprendimo. Taip pat joms linkiu nebijoti kartu su partneriu ateiti pas gydytoją pasitarti. Ko palinkėtumėt žmonėms, susiduriantiems su seksualinėmis problemomis? Tiek vyrams, tiek moterims palinkėčiau aktyviai ir nesidrovint ieškoti pagalbos, neatidėti šių problemų porytojui, jei sutrikimas nedingsta savaime per 1–2 mėnesius. Partneriams ypač linkiu bendradarbiauti, o nepriekaištauti, kad „vienas iš mūsų sugedo“. Kai šią problemąpora sprendžia drauge, rezultatai yra žymiai geresni ir stabilesni. Kalbėjosi Agnė Kiškytė LT/Pri/2014/02 2014/1

9


10

Nuotr. Edmundo Paukštės

Šeimos psichologas

Kaip „prisijaukinti“ sveikatą?

Psichologė Laura Bratikaitė-Čekanauskienė

Žmogaus pasąmonėje slypi neįkainojami energijos ir išminties klodai, kuriais galima pasinaudoti norint kuo greičiau pasveikti. Visais laikais psichologus domino tam tikras psichikos „centras“, kuris lemia žmogaus gyvenimą. Šį „centrą“ Z. Froidas pavadino pasąmone – instinktų ir motyvų šaltiniu. Instinktai ir motyvai reguliuoja žmogaus elgesį, tačiau didžiąja dalimi yra neįsisąmoninti, t. y. mums nežinomi. G. Jungas manė, kad pasąmonės„veikla“ kur kas platesnė – ji ne tik daro įtaką tam tikram žmogaus elgesiui, bet ir brandina asmenybę, skatina žmogų siekti psichinės gerovės. G. Jungas tikėjo, kad pasąmonės siunčiami signalai yra skirti tam, kad žmogus pasiektų vidinę pusiausvyrą ir gerovę.

2014/1

Pasąmonė informaciją „perduoda“ jausmais, intuicija ir sapnais. Pavyzdžiui, medicinos mokslų daktaras Nikolajus Kasatkinas aprašė atvejį, kai vienas studentas kelis kartus sapnavo tą patį sapną: jį apsiveja pitonas, spaudžia krūtinę ir jis negali pajudinti nei rankų, nei kojų. Tuo metu medikai jokių ligos požymių nerado. Tik praėjus metams po pirmojo sapno apie pitoną, vaikinui buvo diagnozuotas nugaros smegenų navikas ir netrukus jis buvo visiškai suparalyžiuotas. Minėtas medikas daugiau nei trisdešimt metų tyrė sveikų ir ligotų žmonių sapnus. Rezultatai buvo stulbinantys – žmogaus sapnai perspėja apie ligą! „Pranašiški“ sapnai atsiranda maždaug du tris mėnesius iki nustatant hipertoniją, mėnuo iki gastrito, du mėnesiai iki pirmųjų tuberkuliozės požymių. Paaiškėjo, kad pagal sapnus net galima nustatyti pažeistą organą. Pavyzdžiui, žmogui, kuriam prasideda plaučių ligos (pleuritas, bronchitas ar tuberkuliozė), gali sapnuotis, kad jis nori išnerti iš vandens ar kad jam ant krūtinės užkrauta kažkas sunkaus. Arba jis lenda pro siaurą plyšį tvoroje ir

užstringa ties krūtine. Arba lipa į kalną ir jam sunku kvėpuoti. Sergantys skrandžio ir virškinamojo trakto ligomis sapnavo, kaip valgo supuvusį, neskanų, vėmimus sukeliantį maistą. Tuo atveju, jei žmogus niekaip „negirdi“ ar nesupranta, ką pasąmonė jam nori pasakyti, ji „prabyla“ fizinės ligos simptomais. Užgniaužta ir nerealizuota energija „susiranda“ silpniausią organą ir jame „apsigyvena“ ligos pavidalu. Tyrimai rodo, kad daugelis pasveikusių nuo onkologinės ligos žmonių priėjo prie išvados, kad iki ligos gyveno ne įsiklausydami į savąjį „Aš“, o stengėsi atitikti kitų lūkesčius, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų sutuoktinio, tėvų, viršininko ar visuomenės lūkesčiai. Vieni stengėsi būti „gerais“ žmonėmis, kurie „niekada nepyksta ir visada yra malonūs“; kiti siekė įrodyti, kad yra kažko verti, ilgą laiką dirbdami nemėgstamą darbą; treti, nieko nedarydami, kad santykiai būtų geresni, pasyviai gyveno „nenusisekusioje“ santuokoje „vardan vaikų“, nors tie patys vaikai paaugę sakydavo, kad „jau geriau tėvai būtų išsiskyrę, nei taip gyvenę“.

Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Poilsis kaip veiklos priešingybė gali būti tiek aktyvus, tiek pasyvus. Priklausomai nuo individualių savybių atsipalaidavimo būdai yra labai įvairūs.


Egzistuoja glaudus ryšys tarp fizinės ir dvasinės savijautos. Tai reiškia, kad, kai jaučiame psichologinį ir emocinį komfortą, mūsų kūnas yra atsipalaidavęs. Ir atvirkščiai, jei esame apimti nerimo ar mus sukausto baimė, mūsų kūne vyksta iš pradžių nejuntami, tačiau pavojingi biocheminiai pokyčiai, o raumenyse kaupiasi įtampa. Todėl, jei masažistė „užčiuopė“ įsitempusius raumenis, žinokite, kad būtina atkreipti dėmesį į save patį ir į tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Nustatyta, kad apie 80% visų kraujotakos, endokrininių, virškinimo trakto, onkologinių sutrikimų ar imuninės sistemos nusilpimų yra psichosomatinio pobūdžio. Organizmui fiziologiškai yra reikalingas periodiškas poilsis, kuris įmanomas giluminio atsipalaidavimo arba miego metu. Atsipalaidavęs žmogus tampa ramus, pusiausviras, stabilizuojasi psichika bei psichiniai procesai, teigiamai veikiama emocinė bei protinė būklė. Todėl atsipalaidavimą galima laikyti sveikatinančia procedūra.

Veiksmingai atsipalaiduoti galima taikant relaksacijos – koncentruoto atsipalaidavimo – techniką. Tokių metodų esmė – sąmoningas kūno raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas, kai kuriais atvejais papildomai panaudojant saviįtaigą ir vaizduotę. Taip galima pašalinti nereikalingą emocinę įtampą, susikurti vidinę ramybę bei užkirsti kelią organizmo alinimui, pervargimui, atsikratyti nemigos, atkurti vidinę pusiausvyrą bei harmoniją. Manoma, kad 15–20 min. giluminio atsipalaidavimo tolygu 2–3 val. geros kokybės miego. Muzika taip pat gali būti puiki atpalaidavimo priemonė. Tyrimai rodo, kad muzika gali veikti širdies ir kraujagyslių (pvz., mažina sistolinį kraujospūdį), kvėpavimo, nervų sistemos veiklą. Taip pat įrodyta, kad muzika gali padidinti periferinio matymo jautrumą, paveikti raumenų tonusą, asmens nuotaiką, netgi padidinti darbingumą. Muzikos kūrinių klausymas mažina nerimo ir pykčio lygį. Siekiant atpalaiduojančio poveikio, paprastai naudojama klasikinė, specialiai sukurta relaksacinė muzika su

įvairių gamtos garsų intarpais, lėto tempo, lengvos muzikos kūriniai. Aromaterapija – vienas iš gydymo metodų, kuomet eteriniai aliejai vartojami fizinių bei dvasinių problemų sušvelninimui ir profilaktikai. Šiuolaikiniai tyrimai tik patvirtina, kad eteriniai aliejai turi antiseptinių, imuninę sistemą stiprinančių, antivirusinių savybių. Kvapai teigiamai veikia organizmą, o eterinių aliejų poveikis juntamas per odą ir kvėpavimo takus. Ir, ko gero, vienas paprasčiausių ir lengviausiai prieinamų atsipalaidavimo būdų – pasivaikščiojimas gryname ore. Laiko leidimas lauke naudingas ne tik fizinei, bet ir psichinei žmogaus sveikatai. Reguliariai einantis pasivaikščioti žmogus ilgainiui tampa pastebimai ramesnis. Gamta atpalaiduoja nervų sistemą, padeda atsiriboti nuo varginančių problemų. Netgi nuteistiesiems įkalinimo įstaigose suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore. Kaip jums atrodo – kodėl?.. Nes tai labai reikalinga mūsų organizmui.

Šeimos psichologas

Natūralus organizmo gebėjimas save išgydyti prilyginamas stebuklui, nors yra įrodyta, kad tai įmanoma ir iš tiesų įvyksta. Tiesiog reikalinga atkurti psichinio ir fizinio „kūnų“ pusiausvyrą ir harmoniją.

Psichologė Laura Bratikaitė www.onkopsichologas.lt Tel. nr. 8 668 00000

Todėl, jei masažistė „užčiuopė“ įsitempusius raumenis, žinokite, kad būtina atkreipti dėmesį į save patį ir į tai, kas vyksta jūsų gyvenime. Atsipalaiduoti galima ir sąmoningai, ir nesąmoningai. Įtampa gali būti pašalinama įvairiais būdais. Poilsis kaip veiklos priešingybė gali būti ir aktyvus, ir pasyvus. Priklausomai nuo individualių savybių atsipalaidavimo būdai yra labai įvairūs. Jie pasirenkami priklausomai nuo asmeninių polinkių bei siekių.

2014/1

11


Šypsenos terapija Ausys pagauna malonų garsą, akys išvysta seniai matytą mielą draugą, ranka jaučia švelnų kitos rankos prisilietimą, o visa ši informacija keliauja į kairiąją smilkininę smegenų dalį tam, kad būtų „įjungti“ du atsakingo už šypseną veido raumenys: didysis žandikaulio raumuo, kuris slypi skruostuose ir pakelia lūpų kampučius į viršų, bei žiedinis akies raumuo, su kurio pagalba akių išorinėje pusėje susimeta „žąsies kojelė“. Visas šis procesas užtrunka 2/3–4 sekundes, tačiau mums, žmonėms, ši akimirka be galo svarbi ir maloni.

Devyniolika šypsenų

Būtent tiek šypsenų atmainų suskaičiavo psichologai. Iš jų net aštuoniolika laikoma nenuoširdžiomis, tačiau žmonių santykiams jos labai naudingos. Šios šypsenos puikios kaukės kasdieniniame gyvenime. Žmonės šyp-

12

2014/1

sosi ne tik iš laimės, bet ir iš mandagumo, baimės, noro pritapti. Pačia tikriausia šypsena vadinama Diušeno (Duchenne) šypsena. Ji pavadinta prancūzų anatomo Guillaume‘o Duchenne‘o garbei, kuris tyrinėjo žmonių emocines išraiškas stimuliuodamas veido raumenis elektros srove. Kalbama, jog ši technika buvusi labai skausminga, o tyrinėtojas savo bandymo objektais rinkosi myriop nuteistus nusikaltėlius. 1862 m. jis rašė, jog mes galime priverstinai nusišypsoti pakeldami lūpų kampučius, tačiau žiedinis akies raumuo susitraukia tik tada „kai mūsų sielą aplanko malonios emocijos“. Tikros, nesuvaidintos šypsenos metu ne tik pakyla burnos kampai, bet ir truputį prisimerkia akys, jų kertelėse susimeta vadinamosios juoko raukšlelės, pakyla viršutinė skruostų dalis, o veide atsispindi džiaugsmas. Manoma, jog žiedinio akies raumens

veiklos beveik neįmanoma valdyti valios pastangomis.

Šypsenos privalumai

Šypsena – galingas vaistas. Dauguma žmonių galvoja: jei mes šypsomės, vadinasi, esame laimingi, tačiau galima perfrazuoti ir kitaip: mes esame laimingi, nes šypsomės. Pasak Marko Stibicho, Kolumbijos universiteto konsultanto ir „Ilgaamžiškumo vadovo“ autoriaus, šypsotis būtina, nes: • šypsodamiesi tampame patrauklesni; • šypsena kelia nuotaiką, todėl, net ir būdami prastos nuotaikos, stenkitės šypsotis, tai pagerins savijautą; • šypsena yra užkrečiama. Įrodyta, jog tie, kurie šypsosi dažniau, turi daugiau draugų. Šypsena pritraukia žmones; • šypsena mažina stresą, kuris beveik visada palieka pėdsa-


Šypsokitės, kad būtumėte laimingi

Mokslininkai nuo senų laikų žino, kad mūsų emocijos neatsiejamos nuo fiziologinių pakitimų organizme – išgyvenant stiprias emocijas, pakinta daugelio organų ir sistemų veikla, susitraukia kraujagyslės, dažniau ima plakti širdis ir t. t. Tačiau ne taip seniai sužinota, jog mūsų smegenys kreipia dėmesį į tai, ką atlieka mūsų kūnas, o tai suformuoja atitinkamas emocijas. Šis atradimas buvo pavadintas „grįžtamąja veido hipoteze“, t. y. smegenys jaučia tam tikrų veido raumenų susitraukimą ir tai interpretuoja: „Aš esu laimingas“. Jei šypsenos raumenys nesusitraukia, tai interpretuojama: „Aš esu nelaimingas“. Todėl jausdamiesi prislėgti, prisiverskite nusišypsoti, o jei tai padaryti sunku, psichologai pataria atlikti tokį paprastą pratimą:

Kaip išmokti vidinės šypsenos?

Susiraskite ramią vietą, patogiai įsitaisykite ir užmerkite akis. Pabandykite nusišypsoti. Tai padaryti gali būti sunku, atrodys nenatūralu, tačiau pabandyti verta. Kai veidą papuoš šypsena, tuomet įjunkite savo vaizduotę ir pabandykite nusišypsoti savo nosiai, įsivaizduokite, jog ji jums taip pat nusišypso. Nusišypsokite savo ausų galiukams ir įsivaizduokite, jog ausys jums taip pat šypsosi. Vėliau keliaukite žemyn ir šypsokitės krūtinei, pilvui, šlaunims, keliams ir net kiekvienam kojos pirštui, neskubėkite, sulaukite, kol jie jums irgi „nusišypsos“. Tada keliaukite savo nugara, rankomis ir kiekvienu rankos pirštu. Jauskite jų šypseną. Kai visą kūną apgaubs šypsena, truputėlį pailsėkite. Pajuskite šypseną savo viduje. Kuo dažniau tai praktikuosite, tuo lengvesnė ims atrodyti ši technika. Tai puikus būdas pasikrauti gerų emocijų ir atsikratyti streso. Šypsena – tai laimė, kurią surasi po savo nosimi. Tom Wilson

sukąskite pieštuką lygiagrečiai savo lūpoms ir stenkitės jį išlaikytidantimis. Jūsų išraiška taps panaši į šypseną. Tikėtina, kad smegenys išskaitys, jog šiuo metu jūs esate laimingas. kus mūsų veiduose, o dažnai šypsantis nuovargio žymės veide mažėja; • šypsena stiprina imuninę sistemą, tai paremta atsipalaidavimu; • šypsantis gali sumažėti arterinis kraujo spaudimas; • šypsantis išsiskiria endorfinai ir serotoninas, kurie mažina skausmą ir suteikia laimės. Jei jaučiatės puikiai, praneškite tai kitiems savo šypsena, jei nuotaika prasta, prisiverskite nusišypsoti arba tiesiog įsikiškite tarp dantų pieštuką. Veide atsiradusi šypsena nusiųs signalą smegenims, kad jūs esate laimingas.

Socialiniai šypsenos privalumai

Nors apskaičiuoti ir pasverti šypsenos naudą neįmanoma, tačiau pradėjus dažniau šypsotis, ženkliai gerėja santykiai su kolegomis, šeimos nariais ir draugais. Tai netgi gali padėti labiau pamilti save ir atrasti naujų elgesio savybių: tapti spontaniškesniems ir labiau atsipalaidavusiems, nes juokas padeda atsikratyti nuolatinio galvojimo apie rūpesčius. Būdami spontaniški patirsite daugiau džiugių akimirkų; išeiti iš gynybinės pozicijos, kurios laikomės norėdami atremti kritiką ir abejones, į neutralią, nes juokas padeda pamiršti kritiką ir išsklaidyti abejones; atsikratyti vidinių baimių, kurios trukdo eiti į priekį; išreikšti tikruosius jausmus; mažiau probemų laikydami savyje, pasijusite lengviau.

Grupinis juokas veikia stipriau nei individualus, todėl stenkitės sukurti aplinkybes daugiau juoko patirti kompanijoje: • su draugais žiūrėkite linksmus filmus ir TV šou; • pralinksminkite kolegas anekdotu. Žinokite anekdotų ar linksmų istorijų ir dalinkitės su kitais; • draugaukite su linksmų plaučių žmonėmis; • žaiskite su augintiniais; • pasitaikius progai draugams iškrėskite linksmų pokštų, tam puikiai tinka gimtadieniai, teminiai vakarėliai; • skirkite laiko linksmiems komandiniams užsiėmimams (boulingui, karaokė ir kt.). Humoro jausmas – viena galingiausių priemonių kasdienei nuotaikai ir emociniam stabilumui palaikyti. • Juokas yra galingas streso, skausmo ir konfliktų priešnuodis. • Niekas taip greitai ir patikimai nesubalansuoja emocijų kaip nuoširdus juokas. • Juokas sušvelnina rūpesčių naštą, įkvepia vilties, didina darbingumą, sujungia su kitais ir padeda ilgiau išlikti dėmesingiems ir budriems. Parengta kartu su http://slaugytojams.wordpress.com

Norite gyvenime daugiau šypsotis? Įsigykite augintinį

Augintiniai teigiamai veikia mūsų protinę ir psichologinę savijautą. Tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai padeda išvengti depresijos, sumažinti stresą ir netgi širdies ligų riziką. O jų iškrėstos šunybės verčia šypsotis net ir didžiausius rimtuolius.

2014/1

13


Svarbu:

universalus bet kokių vaistažolių vartojimo terminas yra 21 diena, po to būtina daryti 3 savaičių pertrauką. Nėštukės ir maitinančios moterys dėl vaistažolių vartojimo turėtų pasitarti su gydytoju.

K

okios vaistažolės naudingos moterims? Dėl hormonų pokyčių moteris vargina įvairūs negalavimai. Juos įveikti padės natūralūs vaistai iš gamtos.

Didžiosios dilgėlės

Šalina skysčių perteklių ir pabrinkimą, kurie būdingi prieš menstruacijas ar menopauzės metu, stiprina kraują, gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines.

Gysločių lapai

Dezinfekuoja, stabdo kraujavimą, mažina uždegimą ir spazmus, gerina virškinimą, didina skrandžio sulčių rūgštingumą.

14

2014/1

Pankolių vaisiai

Mažina vidurių pūtimą, slopina spazmus ir uždegimą, skatina pieno sekreciją (žindančioms mamoms). Pieno gamybą skatina ir kmynų bei krapų sėklos, kiaulpienių šaknys, anyžiai, raudonėliai, kalendros.


Artišokų lapai

Kiaulpienių šaknys

Mažina kraujavimą per mėnesines, viduriavimą, gydo hemorojų, egzemą, šunvotes ir nudegimą, taip pat mastitą (dažnai pasitaiko krūtimi maitinančioms moterims), gerina miegą, tulžies nutekėjimą, aktyvina kepenų ir kasos fermentų veiklą, skatina medžiagų apykaitą ir valo organizmą. Dėl jose esančio inulino tinkamos vartoti cukriniu diabetu sergantiems žmonėms. Jei pila karščio bangos per menopauzę, veiksmingai padeda mišinys lygiomis dalimis su gervuogių ir šalavijų lapais.

Jonažolės

Dezinfekuoja, slopina uždegimus, spazmus ir kraujavimą, gydo ginekologines ligas ir depresiją (aktualu toms, kurias vargina niūri nuotaika mėnesinių ar menopauzės metu), tonizuoja, didina kraujospūdį, gerina virškinimą. Kadangi didina odos jautrumą saulei, vasarą ir kitais metų laikais būnant saulėje, jonažolių vartoti negalima.

Senolių išminties fondas

Vaistinė žaliava gaminama iš artišokų lapų. Jie skatina tulžies išsiskyrimą, taip pat reguliuodami riebalų ir cholesterolio kiekį stabdo senėjimą. Šiuolaikinėje natūralioje medicinoje artišokas vartojamas gydant įvairių tipų kepenų ir tulžies pūslės sutrikimus, profilaktiškai nuo tulžies akmenų, sergant anemija, ateroskeroze, diabetu, inkstų ligomis.

Apynių spurgai

Vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti, „kraują valanti“ priemonė bei karščiuojant. Taip pat vartojama kaip raminamoji priemonė nuo skausmo sergant hipertonine liga, ateroskleroze, kamuojant nemigai. Nerekomenduojama maitinančioms moterims, nes mažina pieno sekreciją.

Medetkos

Bene žinomiausia moteriška vaistažolė. Veikia kepenis ir padeda išsiskirti tulžiai, yra priešuždegiminė ir bakterijas veikianti vaistažolė.

Šermukšnių uogos

Puiki vaistažolė nuo avitaminozės. Jų kartumas skatina žarnyno veiklą.

Beržų lapai

Pumpurai turi baktericidinių, skausmą malšinančių, uždegimą mažinančių savybių. Taip pat skatina prakaitavimą, greitina medžiagų apykaitą, šalina druskų sankaupas, mažina patinimus.

2014/1

15


V

aistinėlė ant mūsų palangių

Alavijas (lot. Aloe) – plėnūninių (Asphodelaceae) šeimos augalų gentis. Dažnai vadinamas alijošiumi. Stambiuose ir sultinguose alavijo lapuose yra daugiau nei 75 maistiniai ir maždaug 200 aktyviųjų komponentų. Gydymui tinka tiek lapų minkštimas, tiek alavijo lapų sultys, kurios veikia antibakteriškai, todėl dažnai vartojamos gydyti žaizdoms. Nuskinkite lapą, išlukštenkite minkštimą ir tiesiog uždėkite ant žaizdos. Nuo mažakraujystės. Alavijo sulčių, eukalipto ir ricinos aliejaus (lygiomis dalimis) tepalu malšinami nudegimai ir nušalimai. Šviežios sultys po arbatinį šaukštelį vartojamos sergant mažakraujyste, gastritu, vidurių užkietėjimu, progresuojančia trumparegyste.

16

2014/1

Alijošiaus lapus rinkite tik storus. Ploni mažiau sukaupę gydomųjų medžiagų.

Peršalus. Sergantiesiems sloga patariama į kiekvieną šnervę įsilašinti po 5–6 lašus alijošiaus sulčių. Palašinus 2–3 kartus kas kelias valandas, sloga išnyks arba pastebimai sumažės. Sergantiesiems dantenų ir burnos ertmės ligomis patariama burną skalauti 50 proc. alijošiaus sulčių ir vandens mišiniu. Užkietėjus viduriams. Alijošius vartojamas ir į vidų. Jo miltelių tirpalas (vieną ar du kartus ant

Dėmesio. Kai kuriems žmonėms alavijas alergizuoja odą, todėl, prieš tepdamasi jo ant veido, iš pradžių atlikite odos jautrumo testą: užtepkite alavijo sulčių ant nedidelio odos plotelio ir parą laiko stebėkite, ar nėra pakitimų. peilio galo), išvirtas su šaukšteliu medaus, puikiai išvalo vidurius. Užkietėjus viduriams, sergant gastritu, taip pat kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, patariama gerti alijošiaus sulčių po arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Norintiesiems suliesėti. Pusę šaukšto šviežių alijošiaus sulčių įpilti į pusę stiklinės (100 ml) vandens ir išgerti prieš einant miegoti. Po 10 dienų daryti pertrauką. Po kurio laiko galima vėl pakartoti. Kaukės plaukams. Sausiems ir normaliems plaukams rekomenduojama daryti kaukę iš valgomojo šaukšto medaus, valgomojo šaukšto alavijo sulčių, šaukšto ricinos aliejaus ir vieno trynio. Mišiniu įtrinamos plaukų šaknys, apgaubiama rankšluosčiu, po 20 min. plaukai išplaunami. Jei plaukai slenka ir lūžinėja, rekomenduojama ištrinktą galvą įtrinti alavijo lapų minkštimo košele, gerai iššukuoti plaukus ir apgaubti rankšluosčiu. Po 20– 25 min. išplauti šiltu vandeniu. Nuolat atliekant šias procedūras, plaukai taps minkštesni.


G

VAIKŲ LIGONINĖ, VAIKŲ KONSULTACIJŲ POLIKLINIKA

ydymas šalčiu – veiksminga ir tikslu

Kriochirurgija šiandien laikoma viena perspektyviausių medicinos sričių. Pažangaus chirurginio metodo esmė – pažeistus audinius suardyti dideliu šalčiu. Pasak Vaikų ligoninės Vaikų poliklinikos vedėjos gydytojos Halinos Mikšo, šiuo metu Vaikų poliklinikoje ambulatorinėmis sąlygomis kriochirurgijos metodu gydytojai specialistai, naudodami N2O (linksminamąsias –89oC temperatūros dujas) šalina virusinės ligos sukeltus odos darinius (karpas, papilomas, kondilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius. Procedūra neskausminga, trunka iki 10 sekundžių ir yra kelis

kartus efektyvesnė ir tikslesnė nei procedūra vartojant skystąjį azotą. Specialūs antgaliai padeda tiksliai pašalinti pakenktus audinius nepaliečiant sveikųjų. Yra ir kitų metodo pranašumų: procedūros mažai invazinės, todėl nekyla pavojus, kad audiniai negražiai surandės, mažai pasitaiko šalutinių reiškinių, todėl galima puikiai derinti su kitais gydymo metodais (medikamentiniu ar įprasta klasikine chirurgija). Konsultacijų poliklinikoje konsultuojami ir stacionaro ligoniai, ir įvairiomis odos ligomis sergantys vaikai, atsiųsti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto.

Poliklinikoje dirbantys dermatovenerologai diagnozuoja ir gydo įvairiausias virusines, bakterines, parazitines, grybelines odos, gleivinių, plaukų, nagų ligas, šalina karpas, kondilomas, papilomas, moliuskus ir kitus odos darinius. Norėdami pašalinti virusinės ligos sukeltus odos darinius (karpas, papilomas, kondilomas), hemangiomas, apgamus ir kitus nepiktybinius odos darinius, galite kreiptis į Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų polikliniką. Registruokitės tel. (8 5) 272 05 70 arba mob. tel. 8 640 36696 nuo 7.00 iki 17.00 val. darbo dienomis.

Nuotr. Simonos Gelombickienės

Pas dermatovenerologą galima registruotis ir internetu: www.sergu.lt

2014/1

17


Verta žinoti

K

ad plaukai būtų vešlūs ir gražūs

Gavome skaitytojų klausimų apie tai, kokios priemonės stiprina galvos plaukus, skatina jų augimą? Kadangi ši problema aktuali nuo seniausių laikų, siūlome pabandyti įvairius laiko patikrintus varnalėšų šaknų preaparatus, kuriuos galima pasigaminti patiems.

Stiprina plaukus Manoma, kad viena geriausių priemonių nuo plaukų slinkimo yra varnalėšų šaknų antpilai. Jie įeina ir į daugelio šampūnų sudėtį, tačiau aktyviausiai veikia šviežiai pagaminti vaistiniai preparatai.

Pleiskanojančiai odai ir slenkantiems plaukams

• Susmulkinkite 20 g varnalėšų šaknų, 10 g medetkų žiedų (dar galima įdėti 15 g apynių spurgų) ir užpilkite litru karšto vandens, palaikykite kelias valandas uždengtame inde. Gautu nuoviru galvą skalaukite du kartus per savaitę. • Po 4 valgomuosius šaukštus vaistinių gelsvių, varnalėšų šaknų ir dilgėlių mišinio (lygiomis dalimis) užpilkite 4 stiklinėmis šalto vandens. Uždengę 15 min. pavirkite ant silpnos ugnies ir dar palaikykite 15 min. Kiek ataušusį

nuovirą perkoškite ir juo įtrinkite galvos odą. Nuo senų laikų žinoma, kad šviežios paprastųjų ir kitų rūšių varnalėšų sultys (įtrinamos į galvos odą) stiprina plaukus, gali apsaugoti nuo plikimo.

Nuoviras plaukams stiprinti

• Susmulkinkite 20 g varnalėšų šaknų ir užpilkite 0,5 l vandens, pavirinkite 5 min. Ataušusį nuovirą perkoškite ir juo įtrinkite galvos odą, po to šiuo nuoviru perplaukite visus plaukus. Tai darykite tris kartus per savaitę du mėnesius.

Plaukų šaknis stiprinančios medaus ir kiaušinio trynio kaukės 2 kiaušinių trynius, 2 arbatinius šaukštelius medaus, 2 valgomuosius šaukštus varnalėšų aliejaus (rasite vaistinėse, kosmetikos parduotuvėse) sumaišykite ir gautą masę įtrinkite į galvos odą (galima ir per visą plauką), apvyniokite rankšluosčiu ir po 40–50 minučių išplaukite plaukus.

••• 1 kiaušinio trynį, arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus, 2 lašelius citrinos sulčių ir vieną lašelį obuolių acto sumaišykite ir gautu mišiniu įtrinkite plaukus, apvyniokite rankšluosčiu ir po 20–30 minučių išplaukite. Šios kaukės pamaitins odą ir plaukus, skatins augimą, suteiks plaukams blizgesio. Gydomajam tikslui šias kaukes galite vartoti kartą per savaitę 2–3 mėnesius.

18

2014/1


Geritamin neo Tai vitaminų A ir E derinys.

üStiprus imunitetas üGeras regėjimas üElastinga ir sveika oda üTvirti nagai

Ir tai tik vienos kapsulės per dieną dėka!

Kad plaukai būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki, labai svarbi visavertė mityba Daug silicio turi bananai, alus, avižos, razinos, bulvių odelės, žaliosios ir raudonosios paprikos. Nuo šio elemento kiekio ypač priklauso plaukų storis ir stiprumas.

Vitaminų A ir C turtingos tamsiai žalios daržovės: špinatai ir brokoliai. Būtent šie vitaminai padeda išsiskirti odos riebalams. Tačiau dėl to neverta baimintis, nes natūralūs riebalai būtini plaukų sveikatai.

Avinžirniai turi cinko, vitamino A ir B6, kurie svarbūs plaukų sveikatai.

valgykite baltymų, kurie maitina plaukus ir kurių žmogui paprastai trūksta. Jų yra pupelėse;

Beta karoteno turi saldžiosios bulvės. Šis junginys saugo nuo išsausėjimo tiek odą, tiek plaukus. vitamino A turi geltonos spalvos vaisiai ir daržovės: mangai, morkos ir kt.;

Daug naudingų mikroelementų ir geležies turi neriebi raudona mėsa. Ypač dietologų rekomenduojama vyrams, kuriems per 40 m., kaip profilaktika nuo plikimo. 19 2014/1


M

iegas – vienas iš sveikatos barometrų

Sveikatos specialistai tvirtina, kad pagal miego kriterijus galima nusakyti žmogaus sveikatos būklę. Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, pvz., baltymų biosinteze, augimu, atmintimi. Jo trūkumas gali privesti prie depresijos, dėmesio koncentravimo, atminties ir kt. sutrikimų. Taigi, kas svarbu geram miegui?

Miego trukmė

Norint pagerinti miego kokybę, būtina žinoti, kiek valandų miego jums reikia, kad atsikeltumėte savaime ir puikiai pailsėję. Taigi eksperimentuokite. Suaugusiesiems rekomenduojamos 7–8 valandos. Paslaptis: eksperimentuodami atrasite, koks miegas jums geriausias. Žmonėms, kurių žemas kraujo spaudimas, paprastai miego reikia daugiau nei turintiems aukštą kraujospūdį. To paties ritmo turite laikytis bent 2 savaites, kad tai taptų įpročiu.

Miego režimas

Jei išsaugosite nuolatinį miego režimą, jausitės labiau pailsėję ir energingesni, nei miegotumėte tą patį valandų skaičių, tačiau skirtingomis valadomis. Jei norite pakeisti savo miego režimą, pradėkite mažais žings-

neliais, nuo 15 minučių kasdieną iki norimo laiko. Pabuskite tuo pačiu metu. Jei miego pakanka, pabusite natūraliai be žadintuvo. Prarastą miegą kompensuokite dienos poguliu (geriausia ankstyvą vidudienį) iki 30 minučių, tačiau ne ilgiau, nes ypač vyresnio amžiaus žmonėms dienos miegas gali būti nemigos priežastis. Jei jūsų miegojimo laikas dar neatėjo, o jaučiatės mieguistas,

imkitės kokio lengvo darbo, tik negerkite tonizuojamųjų gėrimų, pvz., kavos, stiprios arbatos (visi stimuliantai: nikotinas, kofeinas ir alkoholis tik blogina miego kokybę). Jei pasiduosite mieguistumui, tikėtina, kad prabusite naktį ir nepailsėsite. Savaitgaliais arba atostogų metu gerą miegą išsikelkite kaip prioritetą, taip pašalinsite susikaupusį nuovargį dėl miego trūkumo.

Natūrali dienos šviesa

Bendras melatonino kiekis kūne labai stipriai priklauso nuo šviesos kiekio, kurį akys sugeria dienos metu. • Praleiskite kuo daugiau laiko dienos šviesoje. • Darbo pertraukos metu išeikite bent trumpam į dienos šviesą. • Dieną užuolaidas laikykite atvertas, kad patektų kuo daugiau dienos šviesos. • Darbo vietą įsirenkite arčiau lango. • Trumpomis žiemos dienomis pasilepinkite šviesos terapija. Nukelta į 22 psl.

20

2014/1


Floradix Salusan® Rekomenduojama:

• padidėjusios fizinės ar psichinės įtampos metu,

pvz., esant stresinėms situacijoms mokykloje ar darbe;

• kad miegas būtų sveikas ir grąžintų jėgas; • siekiant apsisaugoti nuo nervinės įtampos kelionių ar egzaminų metu.

Maisto papildas

Augaliniam ekstraktui vartojami šie specialiai atrinkti, itin kokybiški augalai: rausvosios pasifloros tinkančios nervinio nerimo atvejais; vaistinės melisos padedančios užmigti, kai kankina nervinė įtampa; kvapieji rozmarinai turintys daug eterinių aliejų, svarbių skrandžio ir žarnyno gerai būklei palaikyti; paprastieji kviečiai ir miežiai suteikiantys bendro stiprumo; vaistinių valerijonų šaknys raminančios ir padedančios užmigti; paprastųjų apynių spurgai padedantys nuraminti sumaištį galvoje ir skrandyje; lupulinas „auksiniai“ milteliai iš apynių spurgų liaukučių, stiprinantys apynių spurgų poveikį.

Sudėtis – 72 % vandeninį ekstraktą sudaro: rausvosios pasifloros (Passiflora incarnata), vaistinės melisos (Melissa officinalis), kvapieji rozmarinai (Rosmarinus officinalis), tikrosios citrinžolės (Cymbopogon citratus), paprastųjų kviečių gemalai (Triticum aestivum), paprastųjų miežių gemalai (Hordeum vulgare), vaistinių valerijonų šaknys (Valeriana officinalis), paprastųjų apynių spurgai (Humulus lupulus), tikrųjų citrinmedžių vaisių žievelės (Citrus limon), paprastųjų apynių spurgų liaukutės (Humulus lupulus), medus, kriaušių sulčių koncentratas, natūralios kvapiosios medžiagos ir citrinų aliejus. Dozavimas: 20 ml (matavimo dangtelis) vidurdienį ir 20–40 ml einant miegoti. Vaikams nuo 3 metų: po 5 ml 2 kartus per dieną. Salusan® sudėtyje nėra alkoholio ir cheminių konservantų. Visos sudedamosios dalys yra natūralios. 2014/1

21


Įdomu:

Atsipalaiduoti prieš miegą

Jeigu atsigulus mintys sukasi ties dienos rūpesčiais, kūnas bus įsitempęs ir budrumo būsenos. Todėl prieš miegą pirmiausia išsikelkite tikslą atsipalaiduoti, o ne miegoti. Nustatytas glaudus ryšys tarp sapnų turinio (košmarų) ir praėjusių dienų emocinės įtampos; tai lyg psichologinė reakcija į (emocinį ir kt.) stresą. Raumenų įtempimas, įtampos būsena lemia negilų miegą, kuris neleidžia tinkamai pailsėti nervinėms ląstelėms. Visapusiškam poilsiui būtinas gilus miegas.

Miego hormonas – melatoninas

• Melatoninas (N-acetil-5-metoksitriptaminas) (gr. melas ‘juodas’, tonas ‘įtampa’) – hormonas, kurį gamina kankorėžinė liauka (lot. corpus pineale), daugiausia nakties miego metu. Jis lėtina me-

JAV mokslininkas Jerome M. Siegelas palygino įvairių gyvūnų miego poreikį ir padarė išvadą, kad yra aiškus ryšys tarp gyvūno suvartotų kalorijų kiekio ir jo miego poreikio. Pagal tai jis padarė šias išvadas: • žolėdžiai turi praleisti daug laiko ėsdami, kad gautų pakankamai kalorijų, todėl mažai miega (pvz., drambliai per parą miegą apie 3 val.); • plėšrūnai gauna daug kalorijų per trumpą laiką, todėl turi daug laiko miegui (pvz., tigrai per parą miegą apie 16 val.); • visaėdžių gyvūnų miego poreikis yra tarpinis tarp žolėdžių ir plėšrūnų (pvz., beždžionės per parą miega apie 10 val.); • smulkūs gyvūnai miega daugiau negu stambūs (pvz., šikšnosparniai per parą miega apie 20 val.).

džiagų apykaitą, slopina skydliaukės funkciją. Jis taip pat yra antioksidantas, naikinantis laisvuosius radikalus. • Mokslininkai mano, kad sezoninės depresijos priežastis yra rudens ir žiemos šviesos pakitimai, dėl kurių keičiasi melatonino gamyba. • Melatoninas slopina skydliaukės funkciją ir lėtina medžiagų apykaitą. Jis gaminamas smegenyse miego metu. • Melatonino gamybą skatina tamsa, o labiausiai lėtina mėlyna šviesa. Melatonino pirmtakas yra serotoninas, neuro-

Miegamojo aplinka

Peržvelkite, ar miegamojo aplinka tikrai skirta miegui. Atnaujinkite pagalves, jų turinį. Ši investicija greitai atsipirks kokybišku poilsiu. Įsigykite toršerą, kad naktinė šviesa būtų blausi ir jūsų neišbudintų. Kuo kambaryje tamsiau, tuo geresnis miegas.

22

2014/1

mediatorius, sintetinamas iš triptofano. • Senstant organizmui, mažiau gaminasi augimo hormonų, melatonino gamyba taip pat sutrinka. Tai priklauso nuo kankorėžinės liaukos veiklos sumažėjimo ar degeneracijos ir siejama su dažnesniais miego sutrikimais. Miegas tampa ne toks gilus ir su trukdžiais, tačiau ir čia galima pasiekti gerų rezultatų einant anksčiau miegoti ir anksčiau keliantis.

Miego metu visi organai ilsisi

Neurofiziologai teigia, kad miego metu vyksta intensyvus informacijos, gautos būdravimo metu, apdorojimas, atranka ir išsaugojimas. Jo metu iš smegenų tarsi išvaloma perteklinė, nenaudojama informacija, kuri miego metu yra vertinama pagal vidinius atrankos mechanizmus, ir sprendžiama, kokia ir kiek jos yra svarbu tolesnei organizmo veiklai.


Agnės Kiškytės nuotr.

K

okie „laimės produktai“? Vilniaus dietologijos centras, Pušyno kelias 23, Vilnius Reg. tel.: 8 659 23416 el.p. info@dietoscentras.lt www.dietoscentras.lt

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė Nevisavertė mityba, gryno oro, fizinio aktyvumo stoka ilgainiui sukelia nuotaikos svyravimus, dirglumą. Kad to išvengtume, prisiminkime šiuos maisto produktus. Šokoladas – išsiskiriantis savo savybėmis produktas, kuriam teisėtai priklauso pirmoji vieta „laimės produktų“ sąraše. Šokolade gausu kalio, yra B grupės vitaminų, purinų, oksalo rūgšties ir teobromino, švelniai stimuliuojančio nervų bei širdies ir kraujagyslių veiklą. Itin didelio dėmesio sulaukė natūralus šokoladas iš smulkintų kakavos vaisių ir kakavos sviesto (juodasis, kartusis šokoladas). Natūraliame šokolade yra antioksidantų, atitolinančių organizmo senėjimo procesus. Mokslininkai nustatė, kad, valgant juodąjį šokoladą, organizme gaminasi endorfinai ir enkefalinai, kurie dar vadinami laimės hormonais, nes sukelia

euforiją, laimės, džiaugsmo jausmą. Todėl visiškai suprantama, kodėl, norėdami pakelti sau nuotaiką, saldiname gyvenimą šiuo juoduoju stebuklu. Besirūpinantys savo figūra neturėtų pamiršti, kad šis „laimės produktas“ pakankamai kaloringas. Apelsinai, mandarinai ir persimonai. Šie vaisiai – tikras vitaminų (A, B1, B2, PP, C) ir mikroelementų (magnio, fosforo, natrio, kalio, kalcio, geležies) šaltinis. Apelsinai gerina apetitą, mandarinai mažina pabrinkimus, persimonai padeda gydyti skrandį ir stiprina nervų sistemą. Bananai – puikūs saldumynų pakaitalai ir maistingi vaisiai, kurių ląsteliena lengvai virškinama, o angliavandeniai lengvai pasisavinami. Bananuose yra nemažai kalio, būtino gerai širdies ir kraujagyslių, kepenų, raumenų bei nervų sistemos veiklai. Gydytojai dažnai rekomenduoja šiuos vaisius valgyti sergantiems hipertonija ir aritmija (kraujospūdį reguliuojantys vaistai dažnai mažina kalio kiekį organizme). Vitaminas B6, esantis bananuose, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, todėl moterims (ypač menstruaciniu laikotarpiu), kurias kankina nuotaikų kaita, skausmas ir kt. nemalonūs pojūčiai, rekomenduojama valgyti

bananus. Bananuose yra medžiagų, panašių į vadinamuosius „laimės hormonus“ – triptofano, noradrenalino, serotonino ir vitamino B. Šios medžiagos mažina įtampą, gerina nuotaiką ir taip padeda atsipalaiduoti bei įveikti depresiją. Tačiau, nepaisant gerųjų bananų savybių, reikėtų žinoti, kad tai kaloringi vaisiai (dėl sudėtyje esančio krakmolo), todėl linkusiems pilnėti ir sergantiems cukriniu diabetu jų rekomenduojama vengti. Esant tirštesniam kraujui, bananai nerekomenduotini, nes juose esanti geležis stimuliuoja hemoglobino sintezę. Kuo daugiau būkite gryname ore. Judėkite, sportuokite. Eikite miegoti tuo pačiu metu. Morkos, pomidorai. Vien ryški šių daržovių spalva nuteikia džiugiai. Pomidoruose gausu 5-hidroksitriptamino, kuris veikia panašiai kaip serotoninas. Morkos ir pomidorai – pagrindiniai karotinoidų (beta karoteno ir liuteno), stiprinančių regėjimą ir apsaugančių odą nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio, šaltiniai. Produktai, slopinantys laimės pojūtį. Tai riebus, keptas, greitasis maistas ir pusfabrikačiai. Jie užsibūna skrandyje. Derėtų dažniau atsisakyti sausainių, pyragaičių, saldumynų, nes nedidelis cukraus kiekis kelia nuotaiką, o daug cukraus dažniausiai nuliūdina.

2014/1

23


Gaminame namuose

Prancūziški šokolado putėsiai

• ••

Sudėtis:

200 g juodojo šokolado (geros kokybės, kuriame būtų ne mažiau kaip 75 proc. kakavos), 3 kiaušiniai, 30-40 g rudojo cukraus.

Šokoladą sulaužykite gabalėliais, sumeskite į dubenį, labai lėtai ištirpinkite virš garų, tada nukelkite nuo ugnies ir išmaišykite iki vientisos masės. Kiaušinius gerai nušveiskite šepetėliu po tekančiu karštu vandeniu, kad ant lukštų neliktų nešvarumų ir baltymus atskirkite nuo trynių. Trynius plakite elektriniu plakikliu, kol susidarys vientisa, puri masė ir mediniu šaukštu labai lėtai įmaišykite į šiltą šokoladą. Baltymus kelioms minutėms padėkite į šaldytuvą, kai jie šiek tiek pašals, išplakite elektriniu plakikliu iki vientisos masės, tada palengva suberkite cukrų ir plakite tol, kol pasidarys blizgi masė. Į atvėsusią šokolado masę palengva įmaišykite baltymų plakinį. Dėmesio: šokolado putėsių negalima maišyti intensyviai, nes jie sukris. Gerai pagaminta masė turi būti labai puri. Paruoštus putėsius išpilstykite į taures, uždenkite plėvele, kad neprisigertų kvapų, ir kelioms valandoms statykite į šaldytuvą. Pagaminsite per 40 min. (neskaičiuojant šaldymo laiko).

Kiaušiniai visavertei mitybai

24

2014/1

Visos kiaušiniuose esančios maisto medžiagos subalansuotos ir gerai įsisavinamos organizme. Vištos kiaušinyje yra 12,7 proc. visaverčio baltymo, kuriame yra nepakeičiamų aminorūgščių, 11,5 proc. riebalų, vitaminų A, B1, B6, D, E. Daugiausia vitaminų yra trynyje. Kiaušiniuose daug mineralinių medžiagų – fosforo, geležies, kalcio, kalio bei mikroelementų – jodo, vario, kobalto ir t. t. Vienu metu kiaušiniai dėl juose esančio cholesterolio buvo nerekomenduojami žmonėms, sergantiems ateroskleroze, tačiau kiaušiniuose yra daug lecitino, kuris trukdo cholesteroliui kauptis ant kraujagyslių sienelių. Todėl kiaušinius gali valgyti ir sergantys ateroskleroze, ir pagyvenę žmonės. Žarnynas geriausiai įsisavina minkštai virtus kiaušinius; valgant žalius, sumažėja vitaminų įsisavinimas. Maistingumu ir chemine sudėtimi vištos kiaušiniams artimi putpelių kiaušiniai.


tipri imuninė sistema – mažesnė rizika susirgti

P

Vienoje propolio kapsulėje yra 290 mg propolio ekstrakto. Kapsulės vartojamos imunitetui stiprinti, gripo, kvėpavimo takų, kitų infekcinių ligų profilaktikai. Rekomenduojame vartoti po 2 kapsules rytą ir vakare, valgio metu ar iškart po jo, užgeriant stikline vandens.

ropolis yra vienas stipriausių natūralių antibiotikų. Jis pasižymi ryškiu antibakteriniu, antivirusiniu, imunomoduliaciniu poveikiu, skatina žaizdų, opų gijimą. Propolio fenolinės rūgštys skatina tulžies ir šlapimo gamybą bei išsiskyrimą, stiprina kapiliarų sieneles, turi uždegimą mažinantį poveikį. Sudėtyje esanti oksideceno rūgštis – labai stiprus antioksidantas. Propolyje gausu mikroelementų, ypač daug cinko ir mangano, kurie yra itin svarbūs ląstelių augimo, diferenciacijos procesams. Jame randami nedideli beveik visų vitaminų ir 17 aminorūgščių kiekiai. Propolis naikina bakterijas ir virusus, mažina arba stabdo uždegimą, slopina skausmą. Net ir ilgesnį laiką vartojant propolio preparatus, neatsiranda atsparių mikroorganizmų formų, be to,

Propolis

S

propolis nesukelia pašalinio nepageidautino poveikio kaip cheminiai antibiotikai.

P

ropolis pasižymi imuninę sistemą aktyvinančiu poveikiu: skatina fagocitozę, didina gama globulinų kiekį ir palaiko specifinį imunitetą. Jį tikslinga vartoti nusilpusiems žmonėms, turintiems polinkį dažnai sirgti kvėpavimo takų ir kitomis peršalimo ligomis, gripu. Bet ir sveikas žmogus privalo rūpintis savo sveikata. Stiprinkite savo imunitetą, vartokite propolio kapsules, nes jos pagamintos iš mūsų organizmui genetiškai artimo lietuviško bičių pikio.

Vaistininkė Alisa Palavenienė: Atšalus orams, padidėja peršalimų, kvėpavimo takų ir kitų infekcinių ligų tikimybė. Propolio (bičių pikio) kapsulės gali puikiai papildyti maisto racioną žmonių, kurie dažnai peršala ar yra nusilpę po ligų, bet tinka ir sveikiems. Propolis – natūralus bičių produktas. Juo bitės aptepa korius, avilio laką. Propolis naikina bakterijas bei virusus ir taip apsaugo avilio mikroklimatą.

2014/1

25


Ką naudinga žinoti apie

fitoterapiją? Fitoterapija [gr. phyton – augalas] – gydymas vaistiniais augalais. Kaip sakė Paracelsas, „visos pievos ir pievelės, visi kalnai ir kalvos yra viena didelė vaistinė.” Fitoterapija žinoma nuo seniausių laikų: Egipto papiruse rasta 900 vaistų, gaminamų iš vaistinių augalų, receptų. Senovės Graikija mums paliko daug mokslinių knygų apie fitoterapinį gydymą, o Karolis Didysis išleido įstatymus, įpareigojančius auginti gydomuosius augalus, juos auginusiuose vienuolynuose išsivystė viduramžių medicina. Susidomėjimas fitoterapija auga, nes daugėja gydymo cheminiais vaistais (alopatijos) sukeltų ligų, ypač nuo be saiko vartojamų temperatūrą mažinančių, priešuždegiminių, antibakterinių, antihistamininių ir panašių vaistų. Plinta lėtinės ligos: disbakteriozė, distrofija, organizmo saugos sistemų pažaidos, kitos sisteminės ligos.

26

2014/1

Slopindami ligos mechanizmą, cheminiai preparatai sutrikdo ir normalios reguliacijos procesus: blokuoja biochemines reakcijas ir receptorius, neutralizuoja hormonų, prostaglandinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų poveikį.

Gydymo augaliniais preparatais privalumai

Fitoterapija: 1) leidžia vartoti natūralius medžiagų apykaitos reguliatorius; 2) mobilizuoja savigydos sistemas (imuninę, endokrininę, detoksikacinę, nervų). Augaliniai vaistiniai preparatai irgi yra cheminių, biologiškai aktyvių medžiagų visuma. Tai glikozidai, alkaloidai, eteriniai aliejai, rauginės medžiagos, vitaminai, fitoncidai, fermentai ir t. t. Jie sudaro kompleksus su kitais biologiškai veikliais junginiais ir stipriai sumažina nepageidaujamą augalinių vaistų vartojimo

poveikį. Dažniausiai gydomasis augalo veikimas priklauso ne nuo vienos, o nuo keleto medžiagų. Todėl, vartojant išgrynintą medžiagą, nesulaukiama tokio efekto, kaip vartojant visą augalą: pavyzdžiui, blindės žievė ir vingiorykštės žiedai turi natūralaus aspirino, kurie, priešingai nei cheminis aspirinas, stabdo kraujavimą, todėl šiuos augalus vartoti saugiau. Sveikatos pagrindas – organizmo homeostazė (sudėties ir savybių pastovumas). Dėl nuolat didėjančios aplinkos taršos, ultravioletinių spindulių, alkoholio vartojimo, rūkymo, blogos mitybos ir streso žmogaus organizme daugėja sveikatai kenksmingų molekulių, vadinamų laisvaisiais radikalais, kurie susidaro vykstant metaboliniam procesui. Tai labai toksiški dariniai – laiku nesunaikinti jie gali pakenkti svarbioms ląstelių sudėtinėms dalims, turėti įtakos širdies, kraujagyslių,


Patarimai

Medicinoje natūralaus pavidalo vaistiniai augalai vartojami retai. Paprastai iš jų gaminami vaistiniai preparatai ir vaistinės formos. Kartais vartojami džiovintų augalų milteliai arba iš žalių augalų išspaustos sultys. Dažniausi medicinoje – džiovintų augalų vandeniniai užpilai ir nuovirai. Užpilai ruošiami iš lapų, žiedų, antžeminės augalo dalies, o nuovirai – iš šaknų, žievės ar šakniastiebių. Susmulkinta žaliava sudedama į emaliuotą ar porcelianinį indą, užpilama vandeniu, uždengiama ir įstatoma į verdančio vandens vonią. Užpilai verdami 15, o nuovirai – 30 min., dažnai pamaišant. Po to indas atvėsinamas (atitinkamai – 45 ir 10 min.) kambario temperatūroje, skystis nukošiamas ir iki reikiamo tūrio pripilama vandens. Daugumos augalų proporcija 1:10 arba 1:20, t. y. iš vienos dalies žaliavos paruošiama 10 ar 20 dalių užpilo ar nuoviro. Namų sąlygomis užpilai ir nuovirai nevirinami: vaistinė žaliava uždengiama šiltai ir paliekama 4–6 val., po to nukošiama ir geriama. Vaistažolių ištraukos greitai genda: ypač vasaros metu iš vaistažolių išgautos veikliosios medžiagos greitai ỹra ir tinka vartoti tik 10–12 val. Todėl jas geriau ruošti kasdien. vėžinių ir kitų lėtinių susirgimų eigai. Organizme susikaupusius laisvuosius radikalus neutralizuoja antioksidantai. Šiuolaikinis mokslas atranda vis naujų medžiagų, padedančių organizmui apsisaugoti nuo ardančio laisvųjų radikalų poveikio. Ypač plačiai tyrinėjama augalinės kilmės antioksidantų įtaka apsauginių ląstelių savybių stiprinimui, įvairių ligų profilaktikai. Fitoterapija sėkmingai taikoma pediatrijoje, geriatrijoje (senatvės ligoms gydyti), gydant lėtines ligas.

Fitoterapijos ir cheminių preparatų derinimas

Vaistiniuose augaluose esantys biologiškai veiklūs junginiai pasižymi antioksidaciniu, imunomoduliaciniu, psichovegetacinius sutrikimus šalinančiu, mikrocirkuliaciją, kraujotaką aktyvinančiu, baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitą reguliuojančiu, acidozę šalinančiu, spazmolitiniu ir kitais poveikiais. Tačiau gydymas augalais kaip ir kiti gydymo metodai turi ribas, kurias būtina žinoti. Negalima pamiršti, kad ir fitoterapija gali sukelti šalutinį poveikį: augaliniais preparatais besigydantis pacientas privalo laikytis nurodytų dozių ir specialisto rekomendacijų. Daugelio ligų atveju racionalu derinti ir cheminius, ir augalinės kilmės vaistinius preparatus, tačiau reikia atminti, kad šie vaistai gali sąveikauti. Todėl gali padidėti cheminio vaisto koncentracija kraujyje ir pasireikšti šalutiniai jo poveikiai. Koncentracija gali ir sumažėti, tuomet vaistas neduos laukiamo efekto. Būkite atsargūs, jei vartojate: 1) kraują skystinančius vaistus; 2) nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (aspiriną, ibuprofeną); 3) laisvinančias vaistažoles, nes jos mažina visų vaistų pasisavinimą iš žarnyno.

Dozės

• Suaugusiajam: 1 valgomasis šaukštas žaliavos 500 ml vandens; • 1,5–2 m. vaikui: 1 arbatinis šaukštelis suaugusiesiems paruošto užpilo 3–4 kartus per dieną; • 2–3 m. vaikui: 2 arbatiniai šaukšteliai 3–4 kartus per dieną; • 3–4 m. vaikui: 1 valgomasis šaukštas 3–4 kartus per dieną. • Taip iki 13 metų kasmet pridedamas 1 valgomasis šaukštas užpilo, o nuo 13 metų skiriama suaugusiojo dozė. • Vyresniems nei 70 metų: 0,5 valgomojo šaukšto žaliavos 500 ml vandens. • Vienu augalu gydytis galima 3–4 savaites, po to reikia daryti pertrauką arba pakeisti augalą.

Kada vartoti?

Tulžį varančias vaistažoles geriausia gerti 15–20 min. prieš valgį. Augalus adaptogenus (padedančius organizmui prisitaikyti prie išorinių pasikeitimų) – dienos pradžioje 1 val. po valgio. Visas kitas vaistažoles galima gerti ir prieš valgį, ir po jo. Jei gersime po valgio, poveikis bus ilgesnis. Kartu vartojant ir cheminius vaistus, tarpas tarp cheminių ir augalinių preparatų vartojimo turėtų būti 2–3 valandos. 2014/1

27


Aklųjų baltąją lazdelę pakeis pjezoelektrinis liestukas

KTU archyvo nuotr.

Vienintelė priemonė, padedanti akliesiems orientuotis erdvėje, yra baltoji lazdelė. Tačiau pastaroji visiškai neatitinka ne tik šių dienų besikeičiančios visuomenės poreikių, bet ir sunkiai gelbsti norint nepasimesti miesto aplinkoje. Naudodamiesi baltąja lazdele, aklieji patiria didelių nepatogumų bandydami nuvykti iš taško A į tašką B, norėdami aplenkti kokią nors kliūtį ar identifikuoti kelyje pasitaikančius objektus.

Kviečiame žiūrėti laidą „Sveikatos kodas“ per Baltijos televiziją kiekvieną sekmadienį, 11.00 val. Štai ir praėjo gražiausios metų šventės. Gražiai, ramiai atšventėme šv. Kalėdas. Nutilo ir naujametinis šurmulys. Su viltimi pasitikome Naujuosius metus. Linkime visiems mūsų ištikimiems žiūrovams sėkmės, stiprybės ir, žinoma, sveikatos šiais naujaisiais 2014 metais. Lai išsipildo slapčiausi jūsų troškimai, lai sausio mėnuo tampa svajonių įgyvendinimo pradžia. Laida „Sveikatos kodas“ šiemet vėl ragins visus skirti daugiau dėmesio savo sveikatai, sveikam gyvenimo būdui. Išgirsite specialistų rekomendacijų ir sergančiųjų ar jau pasveikusiųjų patarimų. Vėl matysime ir išgirsime gražiausias jūsų padėkas sveikatą, o gal ir gyvybę išgelbėjusiems medikams.

28

2014/1

O sausio mėnesį pradėsime prisimindami ir pagerbdami tuos, kurie 1991 m. sausio 13-ąją apgynė nepriklausomą Lietuvą, ir tuos, kurie tą dieną gelbėjo sužeistuosius. Tema, kuriai sausį skirsime daug dėmesio, insultas. Insultas ištinka, kuomet sutrinka kraujo apytaka smegenų srityje. Jį gali sukelti trombai arba susiaurėjusios kraujagyslės. Taip pat būna insultai, kurie kyla dėl kraujuojančios arterijos. Pasaulyje insultą kasmet patiria apie 20 mln. žmonių. Patarsime, kaip atpažinti insultą, kaip sumažinti jo riziką ir kaip sau padėti, jei jau atsitiko ši nelaimė. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje per šimt-

Įvertinusi tobulėjančias technologijas ir jų pritaikymo galimybes, KTU mokslininkų komanda kartu su Informacinių technologijų organizacija sukūrė sistemą, kuri įgalina akluosius dirbti su 2D grafika ir padeda orientuotis erdvėje. Regos sutrikimą turinčiam žmogui tereikia turėti planšetinį kompiuterį arba išmanųjį telefoną ir specialų, mokslininkų sukurtą pjezoelektrinį liestuką. Pasikabinus ant kaklo išmanųjį telefoną ir jo ekraną ske-

metį išaugo nuo 10 iki 50 proc. Technologijų pažanga išvadavo nuo bet kokio fizinio darbo. Daugiau nei 70 proc. suaugusių žmonių per mažai juda. Todėl savo laidose daug kalbėsime ir apie širdies ligas. Juk tai labai aktuali problema šiandienos pasaulyje ir daugelis mūsų su ja susiduriame. Rubrikoje „Televitrina“ pasiūlysime maistų papildų ar sveikatingumo priemonių, kurių galite įsigyti savo sveikatos puoselėjimui. Lankysimės privačiose klinikose, grožio salonuose, kur specialistai parodys ir patars, kaip rūpintis savimi ir savo sveikata. Linkime geros sveikatos ir primename, kad nespėję pamatyti laidos per televiziją, jos įrašus gali rasti internete www.sveikatoskodas.com. Įminkime sveikatos kodą kartu! Laidos „Sveikatos kodas“ kūrybinė grupė


Pasaulio įvairenybės

KTU archyvo nuotr.

Prezidentei demonstruojama sistema akliesiems

nuojat pjezoelektriniu prietaisu, galima identifikuoti kliūtį ir jos išvengti. Naujoji sistema akliesiems gali nusakyti ir spalvą. Kaip šis prietaisas galėtų palengvinti aklųjų gyvenimą ir pakeisti baltąją lazdelę sutiko papasakoti projekto vadovas prof. Ramutis Bansevičius.

Apie kliūtį praneš garsinis signalas arba impulsas

Liestuku skenuojant ekraną, kertamos linijos ar specifiniam vaizdui būdingi kontūrai, o programinė įranga „paverčia“ juos tam tikro dažnio elektriniais signalais. Pastarųjų dažnis priklauso nuo linijų, kontūrų ar fono spalvos. Kadangi tam tikras dažnis atitinka tam tikrą spalvą, aklasis gali suvokti ne tik kliūtį, bet ir spalvą. „Planšetinio kompiuterio ar telefono objektyvas lytai jautriame ekrane fiksuoja aplinkos vaizdą, kuris su programinės įrangos pagalba jį filtruoja, palikdamas tik esminius objekto bruožus, pavyzdžiui, duris, laiptus, gatvės perėją ir t. t.“, – veikimo principą aiškina R. Bansevičius. Elektrinius signalus neregys gali suvokti 2 būdais: paverčiant juos į girdimo diapazono akustinius signalus arba perduodant juos į

liestuke esančias ir su pirštu kontaktuojančias Brailio adatėles. Pasak profesoriaus, aklųjų klausa itin išvystyta ir jautri, todėl daugumai jų priimtiniau, kad apie kliūtį būtų pranešama impulsu, o ne garsiniu signalu. Tačiau kiekvienas gali pasirinkti.

Baltosios lazdelės ir pjezoelektrinio liestuko skirtumai

Norint suvokti, kaip neregys jaučiasi tarp mums savaime suprantamų objektų, profesorius siūlo įsivaizduoti mišką: „Kaip aklajam eiti miške neužkliūvant už medžių? Jam tereikia ant kaklo pasikabinti mobilųjį telefoną, kad objektyvas fiksuotų vaizdą prieš jį. Programinė įranga filtruoja nereikalingas detales ir palieka tik medžių kamienus. Pirštu (akustinis signalas) ar liestuku (Brailio adatėlės poveikis į pirštą) skenuodamas ekraną, aklasis suvokia, kur yra kliūtis, ir ją aplenkia,“ – tikina R. Bansevičius. Taigi, priešingai nei naudojant baltąją lazdelę, kliūties paliesti nereikės – apie ją informuojama iš anksto. Be to, aklųjų sistema padeda atpažinti ir spalvą. Vertinant ne tik „baltosios lazdelės“ ar pjezoelektrinio liestuko techni-

nes galimybes, bet ir kainą, mokslininkų komanda tikina, kad tai nėra brangus išradimas. „Gaminti reikia tik pjezoelektrinį liestuką, o speciali programa, kuri gali būti visą laiką atnaujinama ar tobulinama, telefone ar planšetiniame kompiuteryje instaliuojama atskirai. Paties liestuko savikaina yra apie 50 litų,“ – pasakoja profesorius.

Išradimas, kuris laukia pripažinimo

Naujoji sistema akliesiems buvo pristatyta Vilniaus inovacijų forume kaip vienas pažangiausių išradimų. Kadangi tai naujas išradimas, masinės pjezoelektrinių lietukų gamybos dar laukiama: ieškoma investuotojų. Kol kas planuojama atlikti daugiau bandymų norint ir toliau tobulinti prietaisą. Mokslininkai išradimą „Liestukas, skirtas akliesiems ar silpnaregiams dirbti su planšetiniais kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais“ (autoriai R. Bansevičius, M. Gudauskis, A. Žvironas, V. Jūrėnas, pareiškėjas – Kauno technologijos universitetas) jau užregistravo Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure. 2014 m. mokslininkų komanda planuoja gauti ir europinį patentą. 2014/1

29


Suraskite 10 skirtumų

Su šypsena Saugok savo klaviatūrą – tai bendravimo su išoriniu pasauliu organas. Virusai, virusai... Niekai tie virusai. Štai valytojos – tai tikroji gresmė: vienas smugis šluota per serverį – ir visas biuras be darbo. Šnekasi du kompiuterininkai. Vienas sako: –Vakar kompiuteris išlėkė... Kitas perklausia: –Tai ką? Hardas parėjo? Pirmasis atsako: –Ne, žmona per langą išmetė... Vaikščioja du programuotojai, žiūri: žmogelis įbėga į namą, iššoka pro langą ir vėl įbėga – iššoka ir t. t. Vienas sako: – Žiūrėk, įstrigo! Antras: – Ir dar cikle! Šešiolika megabaitų... Argi tai atmintis? Tai juk tikra sklerozė!!! Užeina programuotojas pas pianistą į svečius. Apžiūri rojalį... Paskui sako: – Ghmmm... Žinai... 84 klavišai – tai per maža, ypač, kai pusė iš jų yra funkciniai. Klaviatūra nepatogi, nes tik viena mygtukų eilė... Bet štai idėja spaudinėti «Shift» koja – tikrai verta dėmesio! Kiek psichologų reikia, norint pakeisti elektros lemputę? Tik vieno. Tačiau lemputė turi pati norėti keistis. Odontologas: – Na, štai ir viskas. Imkite, tai jūsų išrautas dantukas. – Ačiū. Ir jūs imkite, tai jūsų kėdės rankena.

30

2014/1


Smagioji medicina Vertikaliai 1. Plačiausiai vartojamas antibiotikas. 4. Etikos teorija, teigianti, kad malonumas yra galutinis žmonijos tikslas. 6. Nesisteminis darbo ir energijos matavimo vienetas, lygus 4,184 J (džaulio). 7. Medicinos studijų pakopa. 8. Stipriausias žmogus pasaulyje. 11. Kvapų terapija. 12. Svarbiausias organizmo angliavandenis. 13. Lietuvos roko grupė. 15. Ypatinga kviečių rūšis, iš kurios gaminami miltai.

Horizontaliai 2. Sugebėjimas skirti muzikos garsus. 3. Valstybė, kurios sostinė – Baku. 5. Šveicarijos sostinė. 9. Oninės, Petrinės, Juozinės – ... 10. Dvimetė bastutinių šeimos daržovė. 14. Žodžio „nesūru“ priešingybė. 16. Iš augalų šakelių surištos „puokštės“, naudojamos pirtyje. 17. Panaši į vėgėlę žuvis. 18. Įrašykite praleistą žodį: „Išlindo ... iš maišo“.

2014/1

31


Astrologinis sveikatos langas

Astrologinis sveikatos langas į sausį ir vasarį Sausio 16 (nuo 00:00), 17, 18, 19 (iki 03:23) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, kojų blauzdas, akių ligas, šalinti druskas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus: galimas radikulitas. Sausio 19 (nuo 03:23), 20, 21 (iki 14:43) Mėnulis Mergelės ženkle. Šiuo metu vertėtų pasitikrinti sveikatą. Gydytojo apžiūra bus kruopšti, rūpestinga. Geras laikas gydyti nervų sistemą, neurozes, depresiją, taip pat atsisakyti žalingų įpročių. Šiomis dienomis veiksmingos vandens procedūros, ypač šiltos druskų vonios, masažai, kaitinimasis pirtyje. Jautrus žarnynas, pilvo sritis. Sausio 21 (nuo 14:43), 22, 23 (iki 23:43) Mėnulis Svarstyklių ženkle. Šiomis dienomis jautresni inkstai, šlapimo šalinimo sistema, kasa, moterims – lytiniai organai. Tinkamas laikas gydyti akis, ausis, galvos organų ligas, centrinę nervų sistemą, dantis. Veiksmingos kosmetinės veido procedūros. Sausio 23 (nuo 23:43), 24, 25, 26 (iki 05:12) Mėnulis Skorpiono ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, tulžies, šlapimtakių, lytinių organų, tiesiosios žarnos (hemorojaus) ligų. Palankus metas gydyti kaklą, gerklę, nosį, stuburą kaklo srityje, skydliaukę, stemplę. Saugokitės stresinių situacijų, blogos nuotaikos, verčiau aktyviai poilsiaukite gamtoje. Sausio 26 (nuo 05:12), 27, 28 (iki 07:04) Mėnulis Šaulio ženkle. Šiomis dienomis nepatartina gydyti kepenų, dubens, klubų sąnarių, kraujo ligų, arterinio kraujo spaudimo. Taip pat nepalankus metas

32

2014/1

kraujo donorų procedūroms. Saugokite stuburą nuo didelių fizinių krūvių, o kepenis – nuo sunkesnio maisto. Palankus metas valyti organizmą, atsikratyti žalingų įpročių. Tinkamos dienos gydyti rankas, pečius, bronchus, plaučius. Gerai veiks pečių, rankų masažas. Sausio 28 (nuo 07:04), 29, 30 (iki 06:33) Mėnulis Ožiaragio ženkle. Šiomis dienomis patartina saugoti stuburą, sąnarius. Jautresni, trapesni kaulai, dantys. Nepatartina gydyti artrito, kaulų, kelių sąnarių, kepenų, tulžies, odos ligų, šalinti druskų. Šiomis dienomis sėkmingai gis skrandis, kasa, diafragma, krūtys, limfinė sistema. Tinkamas metas valyti žarnyną, veiksmingos inhaliacijos, kvėpavimo pratimai. Nuo organizme susikaupusių druskų puikiai veiks masažai, vandens procedūros. Sausio 30 (nuo 06:33), 31, vasario 1 (iki 05:54) Mėnulis Vandenio ženkle. Palankus metas sėkmingai gydyti širdį, nugarą, krūtinės ląstą, blužnį. Jautri nervų sistema, blauzdos, sausgyslės, venos, akys. Šiomis dienomis nevarginkite kojų, pagulėkite jas iškėlę aukštyn. Tinkamas laikas džiaugtis vandeniu (pirtis, dušas, vonia, baseinas), tai padės sustiprinti nervų sistemą, kraujotaką. Vasario 1 (nuo 05:54), 2, 3 (iki 06:54) Mėnulis Žuvų ženkle. Šiomis dienomis jautrios pėdos, inkstai, kepenys, skydliaukė, nervai. Didesnė odos alergijų, infekcinių ligų tikimybė. Venkite pedikiūro ir manikiūro. Šiomis dienomis labai naudingas refleksinis pėdų masažas. Geras laikas valyti žarnyną. Palanku gydyti tulžies, kasos ir žarnyno, išskyrus tiesiosios žarnos, ligas. Vasario 3 (nuo 06:54), 4, 5 (iki 11:46) Mėnulis Avino ženkle. Šiomis dienomis jautri galva. Padidėja peršalimo, pervargimo, gal-

vos traumų rizika, nusilpsta akių dugnas. Nepalanku gydyti galvos, smegenų, akių, nosies, ausų, viršutinio žandikaulio ligas. Tinkamas laikas gydyti inkstus, šlapimo pūslę, šlapimtakius, kasą, gimdą ir prostatą, juosmens sritį. Nepatartinos kosmetinės veido procedūros, o ypač veido valymas. Vasario 5 (nuo 11:46), 6, 7 (iki 20:43) Mėnulis Jaučio ženkle. Palankus masažų, vandens procedūrų metas. Šiomis dienomis gali būti jautresnė gerklė, kaklas, skydliaukė, lūpos. Kaklą ir gerklę saugokite nuo peršalimo. Tinka skalauti gerklę ir daryti inhaliacijas, gydyti lytinius organus, tiesiąją žarną, šlapimtakius. Netinkamas kosmetinių veido procedūrų metas. Vasario 7 (nuo 20:43), 8, 9, 10 (iki 08:32) Mėnulis Dvynių ženkle. Tinka gydyti kraujotakos sistemos, kepenų, tulžies pūslės, klubo sąnarių ligas, arterinį kraujo spaudimą. Nepatartina gydyti rankų, plaučių. Geras vandens procedūrų laikas, daugiau judėkite lauke. Vasario 10 (nuo 08:32), 11, 12 (iki 21:15) Mėnulis Vėžio ženkle. Šiomis dienomis jautrus skrandis, limfinė sistema, krūtinės ląsta, moterims – krūtys. Palankios dienos gydyti kaulus, kelio sąnarius, žandikaulius ir viršutinius dantis, šalinti iš organizmo akmenis ir šlakus. Palankios dienos gydyti sergančią, spuoguotą odą. Vasario 12 (nuo 21:15), 13, 14, 15 (iki 09:25) Mėnulis Liūto ženkle. Palankus metas gydyti artritą, vegetacinę nervų sistemą, kojų blauzdas, akių ligas, šalinti druskas. Šiomis dienomis jautri širdis, nugara, saulės rezginys. Vengtini dideli fiziniai ir emociniai krūviai. Ypač reikėtų vengti sušalti nugarą, kilnoti didelius sunkumus: galimas radikulitas.




Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.