Sveikatos langas 2015 rugsėjis

Sveikatos langas 2015 Nr. 9

Nemokamas mÄ—nesinis Ĺžurnalas

ISSN 2029-2333

Daugiau šypsokitės !

Kai šypsotės, pasitraukia ligos.

Sveikatos langas Mielieji skaitytojai, Ruduo – ilgesnių vakarų ir apmąstymų metas. Rečiau šildant saulei išplinta virusas – noras skųstis. O jei dar kas nors nepasiseka, dažnai ir pasiduodame, užuot ėmęsi keistis ir kitaip vertinę naujas situacijas. Tad būkite drąsesni: svajokite, veikite ir džiaukitės savo pasiekimais!

Numeris prasideda pokalbiu su gydytoju Svajūnu Barakausku, kuris kviečia atsakingai vertinti savo sveikatą. O pirmuoju postūmiu gali tapti kad ir pasiruošimas kraujo tyrimui. Gydytoja gastroenterologė Ieva Stundienė pasakoja apie žarnyno florą, o iš gydytojos odontologės Ievos Bogdanovičiūtės-Hamoudeh sužinosime apie dantų dilimą. Jei norite sužinoti, kaip išvengti sausos odos problemų, skaitykite gydytojos dermatovenerologės Viktorijos Trinkūnienės patarimus. Psichoterapeutė Vida Kilikevičienė kviečia į save pažvelgti iš šalies ir rasti laiko vidinei išminčiai.

Nuoširdžiai dėkojame visiems žurnalo svečiams, o skaitytojams linkime gyvybingo rudens ir šviesių minčių.

Su šilčiausiais linkėjimais, Agnė „Sveikatos lango“ redakcija:

Daiva Kuklienė Agnė Kiškytė, žurnalo „Sveikatos langas“ projekto vadovė

Dizainas:

VA komanda , Agnė Kiškytė Atsiliepimus rašykite: agne@reklamoslangas.lt Žurnalą leidžia UAB „Reklamos langas“ A. Rotundo g. 4A–4, Vilnius. www.sveikatoslangas.com Dėl reklamos žurnale prašome kreiptis tel. 8 619 70060.

2

2015/6

Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas.

Tiražas 30 000 egz.

Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone. Žurnale spausdinami straipsniai yra pažintinio pobūdžio. Tik Jūsų gydytojas gali nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Perspausdinant straipsnius ar jų dalis, būtina gauti raštišką redakcijos sutikimą. Šis leidinys nemokamas, prekiauti juo be leidėjų raštiško sutikimo draudžiama.

Šiame numeryje

Namų vėdinimas jaukumui ir sveiktai... 1 Svajūnas Barakauskas: “Kraujo tyrimui būtina pasiruošti nuoširdžiai”... 2 Kad plaukai būtų vešlūs ir gražūs ... 5 Žarnyno flora. Kokia ji turi būti? ... 6 Dantų dilimas.

Kas tai? ... 8 Rudenį oda reiklesnė...10 Mintys ne visuomet būna linksmos...12 Praktiniai patarimai, kaip tausoti sveikatą ... 14 KTU magistrė iš Indijos: “Lietuvės moterys stiprios, panašios į švedes”.. 16 Cinamonas medžio žievė... 18 Mesk rūkyti - išvenk plaučių vėžio... 22 Atsargiai, pelėsiai!... 24 Teatras - raktas į sveiką sielą ... 28 Linksmasis kampelis.. 30 Smagioji medicina... 31

Namų vėdinimas – jaukumui ir sveikatai Gyvenamąsias patalpas būtina nuolat vėdinti, kad jose netrūktų deguonies, nesikauptų pavojin­ gi mikrobai bei bloga energija ir dėl to nepradėtų kamuoti ligos.

Ypač svarbu kambarius vėdinti sergant peršalimo ligomis, nes­ kuo daugiau jose susikaupia ligų sukėlėjų, tuo ilgiau nepasveiks­ tama.

Butą dažnai vėdinti geriausia giedromis saulėtomis dienomis, nes tuomet jį apšviečia tiesioginiai saulės spinduliai. Būtina periodiškai vėdinti ir patalynę, kad nesikauptų dulkės ir nesiveistų erkutės, galinčios sukelti alergiją.

Mėnulio kalendorius ir kambarių vėdinimas susiję

Turbūt visiems teko pastebėti, kad kartais net visą valandą vė­ dinamo kambario oras nebūna toks gaivus, koks kartais būna vos keletą minučių palaikius at­ vertą orlaidę. Tai priklauso nuo mėnulio kalendoriaus. Lengviau­ sia patalpas išvėdinti, kai mėnulis yra Oro arba Ugnies ženkluose, o sunkiausia – jam patekus į Žemės arba Vandens ženklus.

Kuo ilgiau laikykite atvirus lan­ gus, kad butas ilgam prisipildy­ tų gaivaus oro. Mėnuliui esant Žemės arba Vandens ženkluose, geriau vėdinti trumpiau, kad ne­ sikauptų drėgmė. Ji nenaudinga net karštomis vasaros dienomis, nes drėgnas karštis sunkiau tole­ ruojamas negu sausas.

Lengviausia patalpas išvėdinti, kai mėnulis yra Oro arba Ugnies ženkluose, o sunkiausia – jam patekus į Žemės arba Vandens ženklus.

Košės - sveika ir skanu...32

2014/9 2015/9

3

Svajūnas Barakauskas: „Kraujo tyrimui būtina pasiruošti nuoširdžiai“ Su p. Svajūnu Barakausku, pirmosios Lietuvoje privačios laboratorijos UAB „Medicina practica“ steigėju ir vadovu, kalbamės, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, kas gali iškreipti rezultatus ir ką galima sužinoti apie žmogų iš pasiruošimo tyrimui. „Visų tyrimų paskirtis – nustatyti prasidedančią ligą ir pasirinkti kryptingą jos gydymo kelią,“ – pokalbį pradeda p. Svajūnas ir kviečia į tyrimus pažvelgti plačiau – tiek paciento, tiek gydytojo akimis. Pasak medicininių tyrimų įmonės steigėjo, pacientai dažnai tyrimą priima kaip nemalonią patirtį (genami ligos ar nusiskundimų) ir nori apie tai išvis negalvoti.

Pats būdamas medikas pabrėžia, kad tyrimas – bendras gydytojo ir paciento reikalas. Anot jo, tyrimai gydytojui padeda atmesti nepagrįstus ligos įtarimus (paciento nusiskundimai tikrinami atsižvelgiant į tyrimo rodmenis), o svarbiausia – pagal surinktą šeimos anamnezę ir gautus tyrimo rodmenis nustatoma tolesnė gydymo eiga. Taigi labai svarbu, kad tyrimai būtų kuo tikslesni.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kas labiausiai akcentuotina ruošiantis kraujo tyrimui?

4 2

1. Nevalgyti. Prieš atliekant kraujo tyri-

mus svarbiausia nevalgyti 8–12 valandų.

Dažnai pacientai tai sieja tik su maistu, bet lygiai taip pat nevartotini ir visi gėri-

2015/9

Prieš kraujo tyrimą būkite ramūs.

Kuo natūralesnė jūsų būklė, tuo mažiau atsakymus iškraipysiančių nuovargio ar streso hormonų gamins organizmas. mai, nes sultys, arbata, kava (ypač su cukrumi) yra maistas. Gėrimai su saldikliais turi įtakos užvedant mechanizmą, kuris sukelia virškinimo sulčių išsiskyrimą. Jei labai troškina, galima išgerti tik stiklinę vandens – tai mažiausiai tyrimus veikiantis skystis.

Maistas keičia fermentų, cholesterolių, baltyminių frakcijų reikšmes, nekalbant apie gliukozės koncentraciją. Kraujo rodikliai pavalgius gali pakisti net iki 50 procentų.

2. Taip pat didelę įtaką turi alkoholis. Vieną dvi dienas prieš kraujo tyrimą neturi būti vartotas joks alkoholis. Alkoholis labai iškreipia tyrimus, nes suaktyvėja kepenų fermentai, keičiasi kraujo sudėtis, klampumas ir kt.

3. Privaloma mažiausiai 1 valandą iki tyrimo nerūkyti. Rūkymas keičia ląstelių skaičių, tūrį, dydį; didėja kai kurių fermentų išsiskyrimas, nes nikotinas skatina tam tikrus medžiagų apykaitos procesus.

4. Labai svarbu prieš kraujo paėmimą bent 10–15 min. ramiai pasėdėti ir atsipalaiduoti. Dažnai pacientai pastato mašiną, atbėga, atkiša ranką ir sako: „Va, imkite kraujo, negaila. Tik greičiau!“ Tokiu atveju mūsų darbuotoja sako: „Sėskitės.“ Tyrimui žmogus turi nusiteikti ir psichologiškai. Šiuolaikinės kraujo paėmimo priemonės tikrai neskausmingos. Netgi vyrai, kurių skausmo faktorius išlieka labai didelis, po procedūros nustemba: „Ką, jau viskas?“ Jiems keista, kad neskaudėjo, nes adatos yra aštrios. Moterims būdinga vienu metu galvoti apie keletą dalykų (ar išjungė lygintuvą, ar vaikui davė pinigėlių į mokyklą ir t. t.), todėl tas 10–15 min. prisėdimas padeda mobilizuotis, išgryninti vieną problemą (tyrimą) ir sutelkti visą dėmesį į ją.

Fizinis krūvis, kad ir pabėgėjimas nuo mašinos iki kabineto, dienos stresas keičia hormonų, fermentų, kraujo sudėties parodymus. Vėlgi, tokiomis aplinkybėmis tyrimams paimtas kraujas gali suklaidinti gydytoją, kuris toliau vertins rezultatus.

5. Būtina kiekvieną kartą prieš atliekant tyrimą procedūrinio kabineto darbuotoją informuoti, kokius vaistus vartojame, nes jie turi labai didelę įtaką.

Siuntimo lapelyje turi būti pažymėta, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ar vartojami kraujo krešumą

stabdantys vaistai. Antibiotikai gali pakeisti kraujo ląstelių sudėtį. Tokiu atveju gausime tyrimo rezultatą, kuris gerokai viršys normą. Nemanykite, kad procedūriniame kabinete dirba ekstrasensai. Imantieji kraujo mėginius tikrai neskaito mūsų minčių, negyvena mūsų gyvenimo. Visi medicinos darbuotojai reikalingi tam, kad padėtų išsiaiškinti visą tiesą, bet vieni bus bejėgiai, todėl neverta nuo jų nieko slėpti.

Kita vertus, ką gi apgausime?

6. Nepatartina atlikti kraujo tyrimo po rentgenokontrastinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų, chirurginių intervencijų. Masažuojant sujudinami tiek raumenys, tiek limfa, suaktyvinama kraujotaka. Net ir po mažiausių chirurginių intervencijų pasikeičia kepenų fermentų kiekis kraujyje. Paisydami bent šių pagrindinių dalykų, turėsime aiškesnį atsakymą.

Laikydamiesi bent šių esminių gairių, jau gausime tikslesnius tyrimus.

7. Tyrimo dieną esate neišsimiegoję (nevienkartinis miego trūkumas), blogai jaučiatės?Jei galite, verčiau tyrimą atidėkite kitai dienai. Nuovargio ar streso hormonai gali iškraipyti atsakymus.

Jaudulys ar nervinis stresas yra mūsų kasdienybė. Tačiau turime lietuvių kalbą, kuri yra skirta komunikacijai.

Jei mūsų laukia tyrimas, dėl kurio jaudinamės, reikia tai įvardyti. Nieko baisaus, jei namiškių paprašysime: „Šiandien nenervinkite manęs ir būkite man truputį nuolaidesni.“ Bet toks pasiruošimas veikliam šiuolaikiniam žmogui gali pasirodyti vargiai pasiekiamas?

Kaip jausdamas kaltę žmogus eina į bažnyčią ir mintyse nusiteikia gauti atleidimą, taip eidamas duoti kraujo turi būti lygiai toks pat sąžiningas ir nieko neslėpdamas kraują imančiam darbuotojui išsakyti visus išvardytus dalykus, kurių būtina paisyti. Galiausiai žmogus savo gyvenime turi atrasti laiko ne ligos vedamas, bet pats ateiti pas gydytoją ir atlikti profilaktinius tyrimus. Rūpestis savo sveikata parodo vidinę žmogaus kultūrą. Kaip buvome mokomi gražiai elgtis, tinkamai kalbėti, taip turime išmokti atsakingai rūpintis savimi.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

2015/9 2015/9

53

„Medicina practica“ – pažangiausi laboratoriniai tyrimai Iš 2000 m. gydytojo Svajūno Barakausko įsteigtos pirmosios Lietuvoje privačios laboratorijos „Medicina practica“ išplėtotas atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklas, kuris yra vienas patikimiausių ir žinomas visose Baltijos šalyse. „Medicina practica“ laboratorijose naudojamos pažangiausios laboratorinių tyrimų technologijos, darbuotojams svarbu atidumas, atvirumas ir inovacijos, dėmesys pacientams, taip pat organizuojama daug sveikatos profilaktikos akcijų.

Laboratorijose atliekama apie 200 skirtingų kraujo ir šlapimo tyrimų: • bendraklinikinių, • vėžio, • alergijos, • skydliaukės hormonų, • inkstų, • kepenų fermentų, • osteoporozės, • lytiškai plintančių ligų, • citologinių ir kt.

„Medicina practica“ laboratorijose tiek modernūs analizatoriai, tiek naujausios tyrimų metodikos diegiamos praktiškai tuo pat metu kaip ir Vakarų Europoje. Taigi mūsų pacientai gali gauti aukščiausius standartus atitinkančius tyrimus, kokius gautų Vokietijoje ar Prancūzijoje.

Ilgametė patirtis

Mums laboratorinius tyrimus patiki daugiau kaip 200 valstybinių ir privačių gydymo įstaigų, šimtai tūkstančių žmonių. Esame atlikę daugiau nei 8 mln. tyrimų, o tai sudarytų maždaug po tris tyrimus kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Užtikriname tyrimų kokybę ir tikslumą

Nuolat dalyvaujame tarptautinėse tyrimų kokybės ir tikslumo tikrinimo programose „Labquality“ (Suomija) ir „RIQAS“ (D. Britanija). Tyrimams naudojame tik sertifikuotus reagentus. Planingai ir reguliariai atnaujiname laboratorinę įrangą. Darbuotojų kvalifikacija nuolat tobulinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Galima pasirinkti apie 30 sveikatos profilaktikos tyrimų programų. Reguliariai rengiamos tokios akcijos kaip „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!“, „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“, „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“, „Nusimesk anemijos kilpą!“, „Sveikink pavasarį be alergijos!“, „Vitamino D turėsi – sveikatai padėsi!“, kurių metu tyrimams taikomos didelės nuolaidos.

Modernūs analizatoriai

Laboratorijose analizatorių ir reagentų pasaulinės gamybos lyderės „Roche“ įdiegtos naujausios technologijos itin padeda tiksliai diagnozuoti ligas ir pacientus įspėti apie dar tik artėjančią grėsmę sveikatai.

Tyrimai atliekami su gydytojo siuntimu ar pageidaujant pacientui be išankstinės registracijos.

Padalinių adresai VILNIUJE Antakalnio g. 72, tel. (8 5) 234 0972 KAUNE Baltų pr. 7, tel. (8 3) 730 1605, mob. 8 620 17019 KLAIPĖDOJE Šilutės pl. 38, tel. (8 4) 623 0048, mob. 8 615 14039 ŠIAULIUOSE Tilžės g. 139, tel. (8 4) 142 1670, mob. 8 615 13964

4

2015/9

PANEVĖŽYJE Nemuno g. 75, tel. (8 4) 550 0615, mob. 8 620 17091 MAŽEIKIUOSE Vilniaus g. 2, tel. (8 4) 433 5063 TAURAGĖJE Jūros g. 5, tel. (8 4) 466 2263, mob. 8 650 58847 NAUJOJOJE AKMENĖJE Žemaitijos g. 6, tel. (8 4) 255 1620

w w w.m e dicinap ractica.lt Tel. (8 5) 268 5164

ZARASUOSE Vilniaus g. 1B, tel. (8 3) 855 4487 IGNALINOJE Ligoninės g. 13A, tel. (8 3) 867 4234, mob. 8 656 85613 ŠILALĖJE VytautoDidžiojo g. 19, tel. (8 6) 566 7957 UTENOJE J. Basanavičiaus g. 54, tel. (8 3) 894 7116 KUPIŠKYJE Krantinės g. 28, tel. (8 4) 594 6110

ad plaukai būtų vešlūs ir gražūs

Gavome skaitytojų klausimų apie tai, kokios priemonės stiprina galvos plaukus, skatina jų augimą.

Kadangi ši problema aktuali nuo seniausių laikų, siūlome paban­ dyti įvairius laiko patikrintus var­ nalėšų šaknų preaparatus, kuriuos galima pasigaminti patiems.

Stiprina plaukus Manoma, kad viena geriausių priemonių nuo plaukų slinkimo yra varnalėšų šaknų antpilai. Jie įeina ir į daugelio šampūnų su­ dėtį, tačiau aktyviausiai veikia šviežiai pagaminti vaistiniai pre­ paratai.

Pleiskanojančiai odai ir slenkantiems plaukams

• Susmulkinkite 20 g varnalėšų šaknų, 10 g medetkų žiedų (dar galima įdėti 15 g apynių spurgų) ir užpilkite litru karšto vandens, pa­ laikykite kelias valandas uždeng­ tame inde. Gautu nuoviru galvą skalaukite du kartus per savaitę.

• Po 4 valgomuosius šaukštus vaistinių gelsvių, varnalėšų ša­ knų ir dilgėlių mišinio (lygiomis dalimis) užpilkite 4 stiklinėmis šalto vandens. Uždengę 15 min. pavirkite ant silpnos ugnies ir dar palaikykite 15 min. Kiek ataušusį

nuovirą perkoškite ir juo įtrinkite galvos odą.

Nuo senų laikų žinoma, kad šviežios paprastųjų ir kitų rūšių varnalėšų sultys (įtrinamos į gal­ vos odą) stiprina plaukus, gali ap­ saugoti nuo plikimo.

Nuoviras plaukams stiprinti

• Susmulkinkite 20 g varnalėšų šaknų ir užpilkite 0,5 l vandens, pavirinkite 5 min. Atvėsusį nuo­ virą perkoškite ir juo įtrinkite galvos odą, po to šiuo nuoviru perplaukite visus plaukus. Tai da­ rykite tris kartus per savaitę du mėnesius.

Plaukų šaknis stiprinančios medaus ir kiaušinio trynio kaukės 2 kiaušinių trynius, 2 arbatinius šaukštelius medaus, 2 valgomuosius šaukštus varnalėšų aliejaus (rasite vaistinėse, kosmetikos parduotuvėse) sumaišykite ir gautą masę įtrinkite į galvos odą (galima ir per visą plauką), apvyniokite rankšluosčiu ir po 40–50 minučių išplaukite plaukus.

••• 1 kiaušinio trynį, arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus, 2 lašelius citrinos sulčių ir vieną lašelį obuolių acto sumaišykite ir gautu mišiniu įtrinkite plaukus, apvyniokite rankšluosčiu ir po 20–30 minučių išplaukite. Šios kaukės pamaitins odą ir plaukus, skatins augimą, suteiks plaukams blizgesio.

Gydomajam tikslui šias kaukes galite vartoti kartą per savaitę 2–3 mėnesius.

Verta žinoti

K

Žarnyno flora.

Kokia ji turi būti?

Pastaruoju metu nemažai diskutuo­ jama apie žarnyno mikroflorą. Su gydy­ toja gastroenterologe Ieva Stundiene kalbamės apie žarnyno grybelį kandidą ir bakterijų pertekliaus sindromą.

Paprastai kandida yra normalus žarnyno gyven­ tojas. Yra kelios šių mieliagrybių rūšys. Jei nėra imu­ nosupresijos, jie problemų nekelia.

Sunerimę žmonės kreipiasi dėl kandidos, dažnai patys ją gydosi. Tačiau jei kandidą randame išmatose, negydome, nes tai normalu.

Kada kandidą reikia gydyti?

Esant imunosupresijai kandida gali patekti į kraujotakos sistemą ir sukelti įvairių kūno vietų uždegimus (pvz., akių, širdies, odos, kaulų, rau­ menų, nervų sistemos ir kt.). Tai jau rimta problema ir reikalingas sisteminis gydymas.

Kandidos grybeliai taip pat gali sukelti burnos ir stemplės uždegimus.

Burnos (orofaringinė) kandidozė dažniausiai pasitaiko kūdikiams, vyresnio amžiaus pacientams, nešiojantiems dantų protezus, sergantiems AIDS ir kitomis imunosupresinėmis ligomis, taip pat po antibiotikų kurso, chemoterapijos ar spindulinio gydymo. Tokiu atveju gali skaudėti ryjant, dažnai susilpnėja skonio pojūčiai, burnoje jaučiamas ap­ našas.

Dažniausias stemplės kandidozės simptomas – skausmingas rijimas: ryjant dažnai skausmas jun­ tamas už krūtinkaulio. Jei atlikdami endoskopinį stemplės ir skrandžio tyrimą matome specifines baltas dėmes stemplėje, skiriame gydymą. Stem­ plės kandidozė dažniausiai atsiranda esant imuno­ supresijai ar po antibiotikų kurso.

Neretai pacientai dėl kandidos ateina tirtis jau vartodami vaistus nuo jų. Taip daryti nereikėtų. Radę kandidos rūšies grybelių išmatose, jų negydome,

8

2015/9

A.Kiškytės nuotr.

Kas yra žarnyno kandida?

Gydytoja gastroenterologė Ieva Stundienė

nes tai normali žarnyno flora. Jeigu viduriuojama ir randama kandida, ieškome ir kitų viduriavimo priežasčių. Nustatę ir patvirtinę diagnozę, skiriame atitinkamą gydymą. Žarnyno grybeliai gali sukelti odos paraudimą bei perštėjimą aplink išeinamąją angą. Tokiu atveju reikalingi tikslūs tyrimai ir specialus gydymas.

Kas yra bakterijų pertekliaus sindromas?

Bakterijų pertekliaus sindromo (anksčiau va­ dinto disbakterioze) nereikia painioti su kandidoze.

Tai skirtingi dalykai. Bakterijų pertekliaus sindromas nustatomas pasikeitus žarnyno mikrofloros sudėčiai ir savybėms, paprastai kalbant – pasikeitus gerųjų ir blogųjų bakterijų santykiui. Žarnyno florą veikia įvairūs veiksniai: genetika, dieta, alkoholis, vaistai, gyvenamoji vieta, stresas, gyvenimo būdas. Plataus veikimo spektro antibiotikai sunaikina ne tik ligos sukėlėją, bet ir natūralią žarnyno mikroflorą. Todėl įsigali toksigeniškos, nepalankiai virškinamąjį trak­ tą veikiančios bakterijos. Bakterijų pertekliaus sin­ dromas gali atsirasti sergant kai kuriomis lėtinėmis virškinamojo trakto, infekcinėmis ligomis ar jomis persirgus, po žarnyno operacijų, radioterapijos.

Dėl bakterijų pertekliaus sindromo sutrinka maisto

medžiagų virškinimas ir pasisavinimas. Bakteri­ jų pertekliaus sindromui būdingas tuštinimosi sutrikimas – dažnai viduriuojama, kartais už­ kietėja viduriai, pučia pilvą, gali būti junta­ mas nemalonus skonis burnoje, išsivystyti mažakraujystė. Po antibiotikų kurso ga­ lima vartoti gerąsias bakterijas.

Kalbėjosi Agnė Kiškytė

Medicina yra prieš mitybos kraštutinumus.

Sveikas žmogus turi valgyti įvairų maistą.

Dantų dil

A.Kiškytės nuotr.

s­tiprus dantų sukandimas, at­ siranda dėl nervinės įtampos, streso, kai naktį neatsipalaiduoja nervinė sistema ir įsitempia veido raumenys. Neretai rytą atsibudę pacientai jaučia veido raumenų, žandikaulio sąnario ir dantų skausmą, kartais randa atskilusių dantų skeveldrų. Tai yra dieną pa­ tiriamos nervinės įtampos pada­ riniai.

Gydytoja odontologė Ieva Bogdanovičiūtė-Homoudeh

Su gydytoja Ieva Bogdanovičiūte-Homoudeh kalbamės apie dantų nusidėvėji­ mo priežastis ir gydymą.

Kas yra patologinis dantų nusidėvėjimas?

Dantys dėvisi nuolat ir tai natūralu, tačiau patologinio nusidėvėjimo procesas būna in­ tensyvus ir greitas. Negydomas ir nestabdomas dėvėjimasis dar labiau intensyvėja: ne tik dyla dantų kauburai, bet ir lūžinėja patys dantys, apsinuogina den­ tinas, kuris yra daug minkštesnis nei emalis. Progresuojant ligai, pažeidžiamas danties nervas, dėl ko prarandamas danties aukštis ir gyvybingumas.

Pažemėjus sąkandžiui, pa­ kinta apatinio žandikaulio padėtis sąnaryje, o tai yra viena pagrindinių žandikaulio sąnario ligų priežasčių. Be to, gali būti

10

2015/9

jaučiami žandikaulio sąnario, gal­ vos skausmai, kankinti migrena, ūžesys ausyse, dalinis apkurti­ mas, ribotas arba užstringantis išsižiojimas, žandikaulio išnirimai ir veidinių nervų uždegimai.

Kas lemia dantų nusidėvėjimą?

Pagrindinis dantų nusidėvė­ jimo veiksnys – dantų griežimas, kuris gali būti dieninis arba naktinis. Kitos priežastys: stiprus dantų sukandimas, paveldimos ir sisteminės ligos, netaisyklingas sukandimas dėl prarastų dan­ tų, senų nekokybiškų plombų ir blogų protezų, vaistų poveikis, mikroelementų trūkumas, nevi­ savertė mityba, dietos, intensy­ vus sportas, nėštumas ir žindy­ mas.

Dėl ko griežiama dantimis?

Dantų griežimas, kaip ir

Kokios ligos gali paspartinti dantų nusidėvėjimą?

Tai – onkologiniai, autoi­ muniniai susirgimai, inkstų pa­ tologija. Taip pat skrandžio ligos, padidėjęs rūgštingumas arba dažnas rūgščių produktų varto­ jimas. Reikia atsiminti, kad suval­ gius rūgštaus maisto (saldumynų, ypač ledinukų), būtina išsiskalau­ ti burną paprastu vandeniu.

Kokie galimi kiti veiksniai?

Kai organizmui trūksta kalcio, pirmiausiai jis pradedamas imti iš dantų, todėl šie itin susilpnė­ ja. Tai ypač aktualu nėščiosioms, žindančioms, daug sportuojan­ tiems, besilaikantiems dietų ir pan.

Dantų nusidėvėjimą itin ska­ tina įprotis kramtyti kramtomąją gumą, nes didėja raumenų hi­ pertonusas, taip pat išsiskiria dau­ giau skrandžio rūgščių ir tiesio­giai skatinamas mechaniškas dantų dilimas. Dėl šio įpročio pacien­

Intensyvus sportas sukelia mikroelementų trūkumą, kuris irgi nenaudingas dantims. tams netgi gali išsivystyti naktinis patologinis dantų griežimas.

Vyrai, ypač kilnojantieji svar­ menis, turi nešioti apsaugines

limas. Kas tai? kapas, saugančias dantis nuo stipraus sukandimo. Intensyvus sportas sukelia mikroelementų trūkumą, kuris irgi nenaudingas dantims.

aparatai, vadinamieji treineriai (angl. trainer), pravartūs tada, kai dantys nėra visiškai „nuvalgyti“.

Anksčiau dantys būdavo pri­ plombuojami įprastinėmis (helio, sidabro ar kitomis) plombomis, Dantų nusidėvėjimą itin o naujausias būdas – kompozici­ skatina įprotis kramtyti niai venyrai ir pusiniai vainikėli­ kramtomąją gumą, nes ai, kurių pagalba danties aukštis didėja raumenų hipertopakeliamas nešlifuojant. Jie pra­ našesni už helio plombas, nes nusas, taip pat išsiskiria daugiau skrandžio rūgščių išlydyti 300 laipsnių temperatūro­ je ir suspausti 100 atmosferų slė­ ir tiesiogiai skatinamas giu būna tvirtesni už helio plom­ mechaniškas dantų dilimas. bas, be mikroporų, nesitraukia, Dar viena priežastis – praras­ o paviršius apdorotas modernia ti dantys ar nekokybiškai įdėtos lazerine technologija.

Kai problema jau įsisenėjusi plombos, protezai. Dėl to žemėja sukandimo aukštis, pakinta dan­ ir skauda žandikaulio sąnarį arba tų padėtis, o kiti dantys gauna griežiama dantimis, bet danties perkrovas, sukeliančias danties aukštis dar pakankamas, gali­ kaklelio pleištinius defektus ir ma dėvėti naktines individualias dantų nusidėvėjimą. kapas arba vis labiau gydytojų ir pacientų pripažįstamą funkcinį Kaip šiandien siūloma gydy- aparatą – ortodontinį treinerį, kuris keičia netaisyklingus funk­ ti dantų nusidėvėjimą?

Dažnai sukandimo aukštis at­ cinius įpročius, panaikindamas kuriamas priplombuojant dantis parafunkcijas: tinkamai nukreipia arba protezuojant. Taip pat efek­ liežuvį viršutiniame žandikaulyje, tyvios naktinės kapos ir funkci­niai padeda keisti netaisyklingo riji­

mo įpročius, sukeliančius dantų susigrūdimą, treniruoja pacientą kvėpuoti pro nosį, priverčia toly­ giai dirbti visus veido raumenis, taip padėdami juos atpalaiduoti ir išvengti papildomo krūvio. Yra kelių rūšių treineriai, padedantys spręsti dantų griežimo, sąna­ rio skausmų, knarkimo ir dantų susigrūdimo bėdas. Be to, mo­ delis pritaikomas pagal paciento amžių, atsižvelgiant tiek į pačių mažiausiųjų, tiek pačių vyriausių­ jų poreikius.

Kai dantys jau pavojingai

Dantų griežimas, kaip ir stiprus dantų sukandimas, atsiranda dėl nervinės įtampos, streso, kai naktį neatsipalaiduoja nervinė sistema ir įsitempia veido raumenys. nusidėvėję ir aukščio negali­ ma atkurti išvardytais bū­ dais, tenka protezuoti: sąkandis paaukštinamas vainikėliais, til­ tais, implantais, plokštelėmis.

Kalbėjosi Agnė Kišytė

2015/9

11

Rudenį oda reiklesnė Su gydytoja dermatovenerologe Viktorija Trinkūniene kalbamės apie kūno dalių, kurių oda yra ypač sausa ir linkusi kietėti, priežiūrą rudenį.

Kaip kinta odos būklė įvairiais sezonais? Šaltuoju metų laiku viso kūno oda tampa sau­ sesnė. Prasidėjus šildymo sezonui, daugiau laiko praleidžiame patalpose, kur oras būna sausas. Be to, mažiau judame, pasikeitus maisto racionui ima stigti vitaminų, vargina peršalimo ligos, todėl sausė­ jant viso kūno odai greičiau ragėja ir kulnai, alkūnės, keliai.

Pedikiūrą reikėtų darytis kartą į mėnesį ar bent kas sezoną

minkštėti.

Būtina atkreipti dėmesį į avalynę: ji turi būti ne per ankšta, kad netrikdytų pėdų kraujotakos. Stai­ Odos priežiūra žiemą ir vasarą skiriasi, giai kintant temperatūrai kojos batuose prakaituo­ todėl būtina atsižvelgti į metų laiką ir keisja, vėliau šąla, o oda netenka drėgmės ir gali pradėti ti priemones. ragėti, todėl ją reikėtų apsaugoti nuo šių pokyčių.

Kas lemia odos ragėjimą?

Stipriai sustorėjusiam raginių ląstelių sluoksniui išdžiūvus, kulnų oda tampa šiurkšti, kieta, atsiranda paviršiniai, o vėliau ir gilesni įtrūkimai.

Odos polinkis greičiau ragėti gali būti įgimtas, taip pat didėja senstant. Su amžiumi lėtėja odos regeneracijos procesai, todėl raginės ląstelės lėčiau pasišalina ir šis sluoksnis natūraliai sustorėja.

Ką daryti suragėjus kulnų odai?

Reikėtų reguliariai (kartą per mėnesį arba bent kas sezoną (vasarą, žiemą ir t.t.)) darytis pedikiūrą.

Procedūrą galima atlikti ir patiems. Ji bus efek­ tyvesnė, jei tinkamai pasiruošite. Bent savaitę prieš šią procedūrą reikėtų ryte ir vakare suragėjusią odą įtrinti priemonėmis, turinčiomis minkštinančių ir keratolitinių (tirpinančių raginį sluoksnį) savybių. Po savaitės šiomis priemonėmis išpurentą suragėjusį sluoksnį pašalinti, pasidarius minkštinamąją vonelę.

Mėnesį atliekant šias procedūras, oda turėtų su­

Šaltuoju metų laiku patariama rinktis švelnesnius valiklius, tonikus be alkoholio, muilą su kremu ar aliejais.

12

2015/9

Kaip išsirinkti tinkamą kremą suragėjusiai odai?

Reikėtų rinktis specializuotą kremą, skirtą būtent tų kūno dalių priežiūrai. Rudenį tinka rie­ besni, maitinantys kremai. Labai svarbu kremą gerai įmasažuoti.

Rudenį venkite... ...ilgų maudymosi procedūrų, nes karštas vanduo sausina odą. Tinkamiausia maždaug 37 laipsnių vandens temperatūra. Idealu vonioje pagulėti ne ilgiau kaip 10–15 minučių. ...pernelyg dažnai naudoti antibakterinį ir įprastą muilą, dušo prausiklius, šveitiklius, nes taip dar labiau išdžiovinsite odą. Verčiau rinkitės švel­ nesnius valiklius ir tonikus be alkoholio, muilą su kremu ar aliejais.

Atkreipkite dėmesį Apsauga nuo vėjo, lietaus, šalčio. Rudenį odai reikia apsau­ ginių arba atkuriamųjų priemonių, sukuriančių apsauginį barjerą.

Kuo žemesnė temperatūra ir kuo daugiau laiko praleidžiate lauke, tuo riebesnis dieninis kremas turėtų būti. Svarbiausia – nepersis­ tengti, nes tas pats kremas šiltoje patalpoje gali užkimšti poras ir neleisti odos aprūpinti deguonimi. Jei einate į lauką, kremu pa­ sitepkite bent prieš 20 minučių.

Pasirūpinkite, kad su maistu gautumėte odai svarbių vitaminų ir mineralų.

Vitaminas A padeda odai išsaugoti reikalingus rieba­ lus ir atlieka svarbų vaidmenį stiprinant imunitetą, norint išvengti spuogų ir infekcijų.

Vitaminas C

būtinas kolageno formavimuisi. (Tai yra pagrindinis struktūrinis odos proteinas.) Taip pat padeda pa­ šalinti pašalinį medžiagų apykaitos proceso produktą – laisvuosius radikalus, kurie gaminasi rūkant, deginantis saulėje.

Vitaminai A ir C dideliais kiekiais randami vaisiuose ir daržovėse. Vitamino A provitamino beta karotino yra morkose, raudonose paprikose, špinatuose, abrikosuose, kvapiuosiuose (mus­kusiniuose) moliūguose ir brokoliuose. Geriausias vitamino C šaltinis – kiviai, juodieji serbentai, mėlynės, raudonos ir žalios paprikos, braškės, apelsinai ir greipfrutai.

Cinkas dalyvauja ląstelių dalijimosi, kasdieninio kūno audinių ir odos atsinaujinimo procese. Geriausi cinko šaltiniai – jūros gėrybės (ypač austrės), sardinės, kepenys, inkstai, liesa mėsa, vištiena, grūdiniai augalai, lęšiai, sezamas.

Biotinas priklauso B grupės vitaminams ir dažnai vadina­ mas vitaminu H. Biotino trūkumas gali sukelti dermatitą, plaukų slinkimą ir nagų lūžinėjimą. Biotino turi kiaušiniai, soja, avižos, kepenys ir žemės riešutai. Šviesos stoka. Daugeliui būdinga sezoninė depresija, todėl svarbu pasirinkti tinkamą fizinį krūvį, išsimiegoti, dieną stengtis gau­ ti kuo daugiau natūralios šviesos. Bloga nuotaika neigiamai veikia ir mūsų odą.

Odai ypač naudingi obuoliai ir vynuogės. Obuoliuose gausu kalio, kalcio, magnio, geležies, vitaminų C, E, B, PP ir kt., o vynuogėse aptinkama iki 150 įvairių medžiagų (geležies, antioksidantų ir kt.).

2015/9

13

Šeimos psichologas

Gydytoja psichoterapeutė Vida Kilikevičienė

Mintys ne visuomet būna linksmos...

Atėjo ruduo. Sąmoningai ar nesąmoningai ima­ me suvokti, kad šių metų šiltasis atostogų ir links­ masis pramogų metas eina į pabaigą. Pirmosios šio rudens dienos tikrai lepino mus šiluma ir gamtos grožiu. Vaikai išėjo į mokyklas, studentai tęsia studi­ jas. O gamta rimsta ir ruošiasi šaltesniajam periodui.

Kokie gi mūsų rudens lūkesčiai? Matyt, tai priklauso nuo to, kokio amžiaus esame. Kokie mūsų planai, siekiai, interesai. Kokios mūsų moralinės ver­ tybės, finansinės galimybės. Kokia mūsų pačių fizinė ir psichinė sveikata.

Kaip ir daugumą žmonių, mane ruduo veikia kiek nostalgiškai. Pamažu atsisveikiname su dar vieneriais kalendoriniais metais... Gamta ruošiasi poilsiui.

Tai metas, kai aštriau suvokiame savo laikiną būtį šioje žemėje, tad nori nenori pamąstome, kad turėtume savo laiką leisti kuo prasmingiau ir turi­ ningiau.

14

2015/9

Be galo trokštama tuščių, vienadienių blizgučių. Už tai vėliau dažnai sumokama itin didelė kaina: žmonės prasigeria ar net susinaikina (nusižudo ar nužudo).

Akimirkai akyse blyksteli nuglaistytos roman­ tiškos nuotraukos iš žurnalų viršelių ar tinklalapių.

Tačiau gyvenimiška kasdienybė dažnai visai kitokia.

Man kasdien tai primena psichiatrės-psichotera­ peutės darbas. Dirbdama su pacientais matau, kaip veši kivirčai, nesutarimai, subtilūs ar tiesioginiai įžeidinėjimai, išdavystės, netikėjimas ir nepasitikėji­ mas vieni kitais. Ir agresija, agresija, agresija...

Manau, ne vienas esame apie tai pamąstę.

Juolab, kad Lietuvoje tarpusavio bendravimas nežavi nei mūsų pačių, nei svečių iš kitų kraštų. Ne vienas užsienietis yra pastebėjęs, kad Lietuvos gam­ ta nuostabi, maistas skanus, miestai ir miesteliai gražūs, bet žmonės nedėmesingi, pikti, nelai­mingi,

A. Kiškytės nuotr.

Ruduo – tai metas, kai aštriau suvokiame savo laikiną būtį šioje žemėje, tad nori nenori pamąstome, kad turėtume savo laiką leisti kuo prasmingiau ir turiningiau.

nemandagūs. (Sakyčiau, pasakyta itin švelniai, būtų galima drąsiai teigti, kad ne tik nedėmesingi vieni kitiems, bet ir agresyvūs.)

Ar tikrai mes, lietuviai, esame tokie nuskriausti ir nelaimingi, kad nesugebame susidoroti su savo pykčiu, grubumu, agresija? Net nebesiginame, kai lyg tarp kitko, lyg pajuokaudami kitataučiai lietu­ vius pavadina bambeklių ir pavyduolių tauta. O juk pavydas taip pat ne kas kita, o šiek tiek lengvesnė agresijos forma.

Nuo ko tai priklauso? Ar bendraudami rasime būdų keistis į gera, ar rasime savyje žmogiškumo likučių? Nesiekiu šiuo straipsniu įrodyti, kad lietu­ viai geri ar blogi, taip pat nenoriu pasakyti, kad yra idealių tautų.

Pavydas taip pat yra ne kas kita, o šiek tiek lengvesnė agresijos forma.

Tačiau, mano nuomone, nereikia grandiozinių mokslinių tyrimų, kad suvoktume, kodėl lietuvių tauta pirmauja savižudybių (o taip pat ir nužudymų)

skaičiumi. Ko gero, nieko nenustebins ir priežastys, dėl kurių įvyksta tiek daug itin skaudžių eismo ne­ laimių, žūsta tiek jauni, tiek vyresni. Atsakymas išties aiškus. Visa tai vyksta todėl, kad žmonės savyje kaupia didžiulę agresiją, kurią nukreipia tiek į save, tiek į aplinkinius. Vyrauja abejingumas tiek sau, tiek kitiems. Nepagarba. Bejėgiškumas. Be galo trokštama tuščių, vienadienių blizgučių. Už tai vėliau dažnai sumokama itin didelė kaina: žmonės prasigeria ar net susinaikina (nusižudo ar nužudo).

Kaip sustabdyti visas šias mūsų laikų nelaimes?

Kaip atrasti ramybę, vidinę išmintį? Kaip išmokti atskirti pelus nuo grūdų? Kaip derėtų elgtis, o kaip ne? Kas žmogiška, o kas ne? Savo veiksmus ga­ lime rinktis tik mes patys, įsisąmoninę, kaip norime nugyventi savo gyvenimą: žmogiškai ar ne. Nei karai, nei patys baisiausi sunkumai nesunaikina žmogiškumo, jei pats žmogus nenori nužmogėti, jei nei pats su kitais elgiasi žiauriai, nei leidžia su juo taip elgtis kitiems.

Galėjau šiuos pamąstymus ir baigti mintimis apie gražų rudenį. Tačiau ateina metas pažvelgti ir į kitus, ne visai malonius dalykus... Tad pamąstykime apie tai.

2015/9

15

Praktiniai patarimai, kaip tausoti sveikatą Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro darbuotojai parodoje BALTMEDICA 2015 lankyto­ jams pažėrė patarimų, kaip padėti sau ir kitiems tausoti sveikatą.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus Zenono Javtoko, vaikščiojimas – puiki sveikatos stiprinimo priemonė.

Vaikščioti naudinga, nes: • mankštinami viso kūno raumenys; • mažėja sąnarių ir raumenų sąstingis ir skausmai, rizika susirgti diabetu, stabdomas kaulinio audinio irimas (osteoporozė); • mažėja kraujospūdis, širdies priepuo­ lio ir insulto pavojus, gerėja kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla, stiprėja širdis, didėja plaučių tūris; • smegenys gauna daugiau deguonies, todėl gerėja protinė veikla, rečiau skauda gal­ vą; • mažėja įtampa, gerėja savijauta; • spartėja medžiagų apykaita; • didėja fizinė ištvermė ir pajėgumas.

Be to, Z. Javtokas papasakojo, kad lengvai vaikščiojant sudeginama po 5 kalorijas per minutę, taigi puikiai tinka norintiems sulieknėti, tereikia paskaičiuoti, kiek kalorijų gauname su maistu ir kiek jų išnaudojame eidami.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos ad­ ministratorė Dalia Sabaliauskienė parodos lanky­ tojams pateikė apie 70 būdų, kaip tėvams įsitrauk­ ti į darželio ar mokyklos vykdomą sveikatinimo veiklą, pademonstravo filmą „Sveika mokykla“. Taip pat pabrėžė tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo naudą: „Bendra veikla suartina tėvus ir vaikus, di­ dina tėvų ir pedagogų autoritetą. Tėvams sudaro­ ma galimybė pamatyti, ką vaikai veikia darželyje ar mokykloje, kaip jie jaučiasi, tobulindami sveikos gyvensenos įgūdžius. Kai šeima ir darželis ar

16

2015/9

mokykla veikia drauge, ugdytiniai pasiekia geres­ nių rezultatų. Būdami kartu su tėveliais vaikai sau­ gesni, labiau pasitiki savimi, yra drąsesni ir jaučia pasididžiavimą.“ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pa­ vaduotojo Remigijaus Zumero praktiniai patari­ mai, kaip tapti aktyvesniems: • jei yra galimybė, į darbą važiuokite dvi­ račiu, o jei vykstate visuomeniniu transportu, išlipkite viena stotele anksčiau ir likusią kelio dalį įveikite sparčiu žingsniu; • užuot važiavę liftu, lipkite laiptais; • užuot sėdėję, išnaudokite kiekvieną progą pastovėti; • užuot skambinę ar rašę elektroninį laišką kolegai arba kaimynui, nueikite pas juos į gretimą kabinetą, aukštą ar laiptinę;

Šventes organizuokite kūrybingai ir įtraukite įvairių fizinio aktyvumo elementų.

• prieš eidami pietauti ar papietavę bent ke­ liolika minučių pasivaikščiokite ar pasimankštinkite lauke; • stebėkite savo laikyseną prie darbo stalo ir ją kartkartėmis koreguokite, atlikite keletą ne­ sudėtingų pratimų, reguliariai keiskite padėtį; • bendraudami su draugais dažniau rinkitės ne sėdėjimą už stalo, o aktyvų laisvalaikį: pasi­ vaikščiojimus, pasivažinėjimus dviračiais, šokius, kėglius, grybavimą ir pan.; • gimtadienio proga draugams ar bendradar­ biams dovanokite daiktus, skatinančius būti fiziškai aktyvesniems: žingsniamatį, abonementą į sporto klubą, sportinius batelius; • įmonėse ir įstaigose kasryt darykite rytinę mankštą, jei tai priimtina vadovams; • šventes organizuokite kūrybingai ir

Lengvai vaikščiojant sudeginama po 5 kalorijas per minutę. įtraukite įvairių fizinio aktyvumo elementų; • mažiau laiko leiskite prie televizoriaus ar kompiuterio: nustatykite laikmatį, kiek praleisite žiūrėdami televizorių ar naršydami internete ir pa­ sistatykite jį šalia, kad įspėtų laikui pasibaigus;

• būkite aktyvus TV žiūrovas ir žiūrėdamas kokią nors laidą ar filmą lengvai pasimankštinkite; • ieškokite būdų, kurie treniruotę padarytų malonią; • atraskite mėgstamiausią fizinę veiklą; • nešvaistykite laiko siekdami perdėto fizinio tobulumo.

Sveiko žmogaus kodas 0 3 5 140 5 3 0: • 0 – diena be cigarečių; • 3– kilometrus kasdien nueikite pėsčio­ mis; • 5 – porcijas vaisių ir daržovių suvalgy­ kite kasdien; • 140 – siekite, kad būtų 140 mmHg arba mažesnis sistolinis arterinis kraujo­ spūdis; • 5 – siekite, kad bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje būtų ne didesnė kaip 5 mmol/l; • 3 – siekite, kad mažojo tankio lipopro­ teinų (blogojo cholesterolio) koncentracija kraujyje būtų ne didesnė kaip 3 mmol/l; • 0 – jokio antsvorio ir cukrinio diabeto.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistės Jolantos Šaltenienės pranešimą.

2015/9

17

KTU magistrė iš Indijos:

„Lietuvės moterys stiprios, panašios į švedes“ joje. Kaip tau pavyko? – paklausėme Titty. (Vishnu prisijungė tik pokalbio pabaigoje.)

– Paraišką dalyvauti „Erasmus“ studentų mai­ nuose pateikėme rudenį, vos atvykę į Lietuvą, o per antrą semestrą jau išvažiavome į Jyväskylä uni­ versitetą Suomijoje. Ten abu gavome galimybę padirbėti nevyriausybinėje organizacijoje, be to, savanoriavome vasaros festivaliuose. Man patinka tokia veikla – Indijoje taip pat buvau įkūrusi moterų teises ginančią organizaciją. Be to, nenoriu nuvykusi į kitą šalį sėdėti sudėjusi rankų, noriu susipažinti su kultūra, žmonėmis. Suomijoje gyvenau 11 mėnesių, užmezgiau daugybę ryšių, kuriuos palaikau iki šiol.

– Studijos truko tik pusmetį, tačiau likai ilgesniam laikui.

– Man buvo svarbu likti ilgiau – rašiau magistrinį

Titty Varghese

Vishnu Muraleedharanas

A.Kiškytės nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) ab­ solventai indai Titty Varghese ir Vishnu Muraleed­ haran’as šypsosi: „Mes viską darome drauge: susi­ pažinę Indijoje, kartu išvykome studijuoti į Lietuvą, kartu mokėmės Suomijoje. Nori papasakoti apie vieną iš mūsų, papasakosi apie mudu“.

Viešosios politikos ir administravimo magistro diplomus KTU įgiję Titty ir Vishnu neketina grįžti į Indiją – rugsėjį jie rengiasi vykti į Suomiją, kur mer­ gina doktorantūros studijų metu gilinsis į moterų prievartos situaciją Baltijos ir Šiaurės šalyse. Indų pora vadina save moterų teisių gynėjais ir tiki­ na, kad apsisprendimą likti Europoje lėmė noras gyventi atviroje visuomenėje.

– Per palyginti trumpą laiką spėjai ir magistrantūros studijas baigti, ir pastudijuoti Suomi-

18

2015/9

darbą prievartos prieš moteris tema: lyginau situaci­ ją Šiaurės šalyse ir Keraloje, Indijoje.

– Atrodytų, šalys labai skirtingos. Radai panašumų?

– Esu iš Keralos, pietinės Indijos valstijos, kurioje išsilavinimo lygis yra pats aukščiausias visoje šalyje.

Kone 100 proc. žmonių turi išsilavinimą, vienoje šei­ moje gali rasti dvi tris medicinos seseris, tačiau prie­ vartos prieš moteris rodikliai labai aukšti. Įdomu tai, kad Suomijoje prievartos prieš moteris rodikliai taip pat labai aukšti – vieni aukščiausių Eu­ ropoje. Nepaisant to, kad čia labai išvystyta socialinė parama, moterys retai kreipiasi pagalbos. Keralos ir Suomijos sveikatos, ekonomikos, gerovės rodikliai itin skiriasi, o prievartos prieš moteris lygis abejose šalyse aukštas. Norėjau pasigilinti į šią problemą.

– Ar pavyko nustatyti priežastis?

– Padariau išvadą, kad išsilavinimas ir ekono­ mikos išsivystymas nekeičia žmonių mentaliteto, jei jie patys nesistengia keistis. To priežastis – uždara visuomenė.

– Kalbi apie Keralą ar Suomiją?

– Apie abi šalis. Pavyzdžiui, imdama interviu iš prievartą patyrusių merginų Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, pamačiau, kad jose situacija tokia pat sudėtinga kaip Indijoje. Šios merginos bijo apie tai kalbėtis, viešinti informaciją, baiminasi, kad taip praras šeimą ir draugus. Tačiau kaip tuomet joms padėti?

– Gal teko patyrinėti Baltijos šalių situaciją?

– Iš tiesų, teikdama paraišką doktorantūros studijoms turėjau pateikti duomenų ir apie situaciją Lietuvoje. Nors prievartos prieš moteris lygis čia taip pat aukštas, lietuvės stiprios moterys, kaip ir švedės: mažiau bijo, skundžiasi, drąsiau kreipiasi į policiją.

Magistro studijos – per trumpas laiko tarpas įsi­ gilinti į tokią tematiką, todėl nusprendžiau savo da­ ktaro disertacijoje lyginti situaciją Baltijos ir Šiaurės šalyse. Man pasisekė – gavau stipendiją Laplandijos universitete, tad rudenį vėl išvyksiu į Suomiją.

– Taigi grįžti į Indiją neketini?

– Savo ateitį sieju su gyvenimu čia, Europoje, todėl ir rinkausi temą apie Europos šalių situaciją.

Siekti karjeros Europoje man atrodo lengviau nei Indijoje – čia įrodžiusi, kad gebi dirbti, gali pasiekti savo tikslų. Pavyzdžiui, jei gerai mokaisi, gali gauti fi­ nansavimą studijoms. Toks skaidrumas man patinka.

Esu paprasta mergina, mano tėvai jokie politikai, šei­ ma nėra turtinga, tad Indijoje ko nors pasiekti turiu nedaug galimybių. Vien sunkiai dirbti ten neužtenka.

Noriu gyventi atviroje visuomenėje. Tiesa, kai at­ vykome čia, į Lietuvą, buvo šiokių tokių sunkumų, tačiau viskas labai greitai keičiasi. Todėl galiu pa­ sakyti – gyventi tiek čia, tiek kitoje Europos šalyje man atrodo vienodai priimtina.

– Net ir per trumpą laiką KTU spėjai įgyti labai daug patirties – atlikai praktiką universitete, dirbai nevy­

riausybinėje organizacijoje. Papasakok apie tai.

– Kadangi į KTU atvyksta labai daug studentų iš Indijos, man pasiūlė atlikti praktiką universiteto Tarp­ tautinių ryšių departamente. Man labai patiko: nau­ ja patirtis, nauji žmonės, įdomu ieškoti problemų, su kuriomis jie susiduria, sprendimo. Vėliau, dalyvauda­ ma KTU Karjeros dienose, gavau pasiūlymą padirbė­ ti Kauno moters užimtumo informacijos centre, kur stažavausi 4 mėnesius: rašiau žinutes apie organi­ zacijos vykdomą veiklą populiarinant lyčių lygybės klausimus, be to, dalyvavau konferencijoje.

Darbas centre įkvėpė mane įkurti merginų ly­ derystės organizaciją universitete. Pakalbėjusi su KTU Karjeros centro vadove supratau, kad nors uni­ versitete veikia daug pačių įvairiausių organizaci­ jų, tokios, kurioje būtų kalbama moterų lyderystės klausimais, nėra. Pradėjome su saujele narių, tačiau jų skaičius auga. Jei neklystu, esame vienintelė tokia organizacija tarp Lietuvos universitetų.

– Esi aktyvi moterų teisių gynėja.

– Taip, tačiau visada sakau, kad mane įkvėpė ir palaikė vyrai. Visų pirma – Vishnu.

– O nevilioja galimybė grįžti į Keralą ir ten įkvėpti permainoms dabar, pasisėmus patirties Europoje?

Titty: Neįmanoma. Mes abu jau bandėme.

Vishnu: 2013 m. Delyje 6 vyrai brutaliai išprie­ vartavo ir nužudė moterį autobuse. Tai įvyko 11 valandą vakaro, nusikaltėliai buvo girti. Šis įvykis mus šokiravo, tad nutarėme įsteigti studentų orga­ nizaciją, kurios tikslas – apsaugoti moterį ir vaiką.

Subūrėme daug studentų iš įvairių universitetų, rengėme įvairias kampanijas patiems įvairiausiems visuomenės sluoksniams, organizavome viešus protestus. Stengėmės pasakyti, kad vyro pareiga – apsaugoti moterį, pažvelgti į ją kaip į savo mamą, seserį ar draugę. Aiškinome, kokios bausmės laukia nusikaltusiųjų.

– Ar jūsų darbas tęsiamas?

Vishnu: Taip, tačiau trūksta aktyvių vyrų. Aš bu­ vau vienintelis vaikinas organizacijoje, nors univer­ sitete jų tūkstančiai. Kita vertus, visi noriai jungiasi prie politinių organizacijų, kiekviena partija turi savo šalininkų studentų organizaciją. Tačiau tiems, kurie iš manęs šaipėsi, pasakiau: esu ne berniukas, o vyras, todėl turiu saugoti moteris.

Titty: Tai – dar viena priežastis, kodėl noriu gyventi Europoje. Nenoriu, kad iš manęs juoktųsi dėl to, kad darau tai, kuo tikiu. Be to, ši patirtis man buvo labai naudinga – taip gavau darbą nevyriausybinė­ je organizacijoje, mano aktyvumas turėjo įtakos ir gaunant stipendiją doktorantūros studijoms.

– Pasirodo, jūs abu – feministai.

Vishnu: Noriu išsaugoti moters integralumą. Jei tai ir yra feminizmas, tada taip, aš – feministas.

2015/9

19

C

inamonas

Medžio žievė

(angl. – Cinnamon, ind. – Dalchini, rus. – Корица, lot. – Cinnamonum verum) Cinamonas – nedidelis visžalis laurinių šeimos medis (krūmas) su odiškais kiaušinio formos lapais.

Smulkūs balti žiedai kraunami šakų viršūnėse šluotelės pavidalo žiedynuose. Uogos būna tamsiai mėlynos.

Rūdžių spalvos žievė stipraus, specifinio ir malonaus kvapo. Šioje vidinėje žievėje nuo šaknų iki lapų kau­ piasi maistingos medžiagos, be to, būtent joje susitelkusios aromatingo eterio ląstelės. Džiovinta jaunų šakų žievė – cinamonas – nuo senų laikų vertinamas prieskonis. Iš kai kurių cinamono rūšių lapų išgaunamas aliejus. Vartojamos ir uogos. Graikiškai augalo pavadinimas reiškia „nepriekaištingą prieskonį“.

Nuo senų laikų konkuruoja dvi cinamono rūšys: kininis ir ceiloninis. Pirmosios rašytinės žinios apie kininį cinamoną siekia maždaug XXVII a. pr. m. e. Jis itin vertintas visais laikais ir visų tautų. Portugalams užkaria­ vus Ceiloną, geresnės kokybės ceiloninis cinamonas išstūmė kininį, XVI a. viduryje kainavusį keliasdešimt kartų brangiau. Cinamonas buvo labai brangus dėl to, kad būdavo renkama savaime augančių medžių žievė. Pirmosios kultūrinio cinamono plantacijos Ceilone užveistos 1765-aisiais. Jos patenkino beveik visų šalių poreikius.

Istorija Cinamonas vartojamas nuo senų laikų: II tūkstantmetyje pr. m. e. jis jau vartotas Senovės Egipte, ne kartą minimas ir Biblijoje. Senovės graikai ir romėnai cinamoną kaip smilkalus naudojo laidotuvių laužams ir religinėms ceremonijoms. Svarbiausias prekybos cinamonu centras buvo Aleksandrija, tačiau europiečiai nežinojo, kad ši brangi prekė atkeliaudavo iš Malabaro kranto. Viduramžiais prikurta įvairių mitų apie cina­ mono kilmę. Žanas de Žuanvilis rašė, kad cinamonas žvejojamas ties Nilo ištakomis. Dar pasakota legenda, esą Arabijoje milžiniški cinamono paukščiai iš nežinomų kraštų surenka cinamoną ir iš jo krauna lizdus. Šis prieskonis labiausiai vertintas Graikijoje, kur už 35 kilogramus cinamono duodavo 5 kilogramus aukso.

Lyginant su kitomis šalimis, kaina buvo prieinama, nes kitur šis prieskonis kainuodavo net 15 kartų dau­ giau. Dažnai kilogramą cinamono mainydavo į kilogramą aukso. XVIII a. portugalai Ceilone išleido įstatymą kiekvienam vyresniam nei 12 metų ceiloniečiui per metus pristatyti valdžiai 303 kg cinamono.

Ceiloninio cinamono tėvynė – Pietų ir Pietryčių Azija (Šri Lanka ir Pietų Indija), o kininio – Pietų Korėja.

Iki pat XVI a. šio prieskonio kilmė europiečiams buvo nežinoma.

Cinamoną iš Azijos šalių gabendavo arabai ir parduodavo venecijiečiams, tačiau iškilus Osmanų imperijai ši prekyba sutriko, todėl europiečiai pradėjo ieškoti būdų, kaip pa­ tiems gauti cinamono. XVI a. pasiekę Indiją ir Šri Lanką, cinamono prekybą ėmė kontroliuo­ ti portugalai. Tiesa, XVI a. konkistadorai Pietų Amerikoje taip pat ieškojo Cinamono slėnio, tačiau iš tiesų šie augalai ten neaugo. XVII a. pasaulinę prekybą cinamonu perėmė olandai, o po amžiaus – britai.

Dabar pagrindiniai cinamono tiekėjai – Šri Lanka, Indija (ypač Kerala), Bangladešas, Kinija,

20

2015/9

Indonezija, Vietnamas, Zanzibaras, Madagaskaras, Brazilija.

Vaistinė augalo žaliava – cinamono žievė. Ji renkama ūgliams išaugus iki 2 m ilgio. Žievė nuo jaunų medžio šakelių lupama variniu peiliu. Nuvalomas kamštinis sluoksnis, žievė susukama į ritinėlius ir džiovina­ ma saulėje, kol paruduoja. Taip atsiranda vadinamosios cinamono lazdelės.

Kininis cinamonas pakankamai gerai gana įvairiomis klimato sąlygomis auga skirtingų rūšių dirvoje, nebijo užteršto oro, be to, gali augti 1000 metrų virš jūros lygio. Indijoje cinamonai auga net netręštame smėlyje.

Apie kininį cinamoną rašyta net prieš kelis tūkstančius metų prieš mūsų erą.

Kininį cinamoną visos tautos vertino visais laikais.

Auginimas Cinamonai dauginami sėklomis, kai kada ir ūgliais bei auginiais. Patariama sėti ką tik surinktas prinoku­ sias cinamono sėklas, nes jos labai trumpai lieka daigios. Pasėtos sėklos sudygsta per 20–30 dienų, o į nuo­ latinę augimo vietą daigus pakanka sodinti 3 × 3 metrų atstumu. Kad užaugtų daugiau šoninių šakelių, medžius patariama apipjaustyti antraisiais ar trečiaisiais augimo metais. Cinamono žievę patariama lupti po dvejų metų, kai jau lengvai atsiskiria nuo medžio. Pjaunamos 1–1,5 m ilgio ir 1,2–1,3 cm storio šakos tamsiai ruda žieve. Pirmiausiai nulupamas šiurkštus išorinis sluoksnis, tada – švelni vidinė žievė, kuri džiovinama ir rūšiuojama.

Panaudojimas Cinamono žievėje gausu ląstelienos, rauginių medžiagų, sakų, dervų, pektinų, šiek tiek riebalų ir eteri­ nio aliejaus, kuriame yra cinamono aldehido. Be to, yra manitolio, kalcio dervos ir oksalato, vitaminų C, B1, B2, PP, A, tokių mikroelementų kaip kalis, geležis, fosforas, magnis, cinkas.

Cinamonas, turintis mangano ir kalcio geležies, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą, apsaugo nuo per didelio kraujo krešėjimo, o cinamono aldehidas sumažina trombocitų kiekį kraujyje (jei jų per daug, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika).

Turbūt nėra valgio ar patiekalo, kuriam netiktų cinamonas. Juo gardiname ledus, vaisių salotas, kep­ tus obuolius, pyragaičius, keksus, meduolius, košes. Dera su arbata, kava ir pieno gėrimais. Cinamonu ir kitais prieskoniais skanintų mūsų mėgstamų meduolių protėvis – medaus pyragas, mėgtas senovės egiptiečių, graikų ir romėnų. Šio ilgai išsilaikančio skanaus ir vertingo maisto produkto dėdavo į žygį su­ siruošusiems kareiviams ar jūrininkams. Anksčiau kepiniai būdavo kulto dalis – juos per šventes ­aukodavo dievams. Iki šiol meduoliai su cinamonu ir kitais prieskoniais tebėra išskirtinis religinių švenčių akcentas.

Cinamonas tinka ruošiant prieskonių mišinius, sūdytus ir marinuotus patiekalus, pavyzdžiui, grybus, konser­ vuojant, aromatizuojant padažus, norint pagardinti pomidorus ir agurkus.

Cinamonas dedamas į daržovių patiekalus iš moliūgų, morkų, kopūstų, kukurūzų, agurkų, bulvių, saldžiosios paprikos, bak­ lažanų, ropių, burokėlių, taip pat į ankštin­ ius patiekalus iš lęšių, žirnių, pupelių. Gar­ dinami patiekalai iš ryžių ir kitų kruopų.

Pavyzdžiui, sunku įsivaizduoti mėsa įd­ arytus baklažanus ar graikišką troškinį be cinamono. Įdomų skonį cinamonas suteikia rūgpieniui, kefyrui, jogurtui.

Mes įpratę vartoti maltą cinamoną, kuriuo tinka gardinti kepinių tešlą ar įdarą.

O štai cinamono lazdelės mūsų virtuvėse aptinkamos rečiau, tačiau būtent jas pato­

giau naudoti visais atvejais, nes baigiant virti ar troškinti, lazdelę galima išimti, o aromatas išlieka. Be to, maltas cinamonas pakeičia patiekalo spalvą: balti ryžiai tampa pilki, o tokie skaidrūs patiekalai kaip sriubos, gėrimai, kompotai atrodo drumsti. Tokiais atvejais lazdelė itin praverčia, nes aromatizuoja patiekalą, bet jo nesudrumsčia ir nepakeičia spalvos.

Indijoje vartojama nemalta ceiloninio cinamono žievė. Žievės gabaliukai įkaitintame aliejuje verdami tol, kol išsivynioja ir pradeda skleisti aromatą; vėliau temperatūra sumažinama, dedami kiti komponentai: pomidorai, vaisiai ar jogurtas. Cinamono gabaliukus prieš patiekiant galima išimti, bet dažniausiai palieka­ mi kaip kvapnus papuošimas.

Gydomosios savybės Pirmieji įrašai apie gydomąsias cinamono savybes aptinkami kinų imperatoriaus Šen Nung Kvan (III a. pr. Kr.) knygoje apie augalus. Hipokratas ir Paracelsas išgarsino jį kaip vaistą, normalizuojantį menstruaci­ jas, pagreitinantį gimdymą, stiprinantį širdį. Kiek vėliau gydytojai apie cinamoną rašė: „Cinamonas išjudina šlapimą ir organizmo skysčius, stiprina skrandį, širdį ir smegenis, palengvina gimdymą, mažina dujų susida­ rymą. Tačiau vartojamas dideliais kiekiais gali sukelti nerimą. Rekomenduojamas pagyvenusiems žmonėms, flegmatikams ir melancholikams, bet visiškai netinka ūmaus ir tulžingo temperamento jaunuoliams.“ Cinamonas turi uždegimą gydančių savybių, malšina sąnarių ir raumenų skausmą. Jį ypač patariama vartoti sergantiesiems artritu. Prieskonis taip pat naudingas kraujotakai, virškinimui, mažina skrandžio skausmus. Dėl antibakterinių savybių cinamonas – puiki prevencijos priemonė nuo šlapimtakių infekcijų ir dantenų ligų.

Cinamoną geriausia vartoti su medumi. Nors medus saldus, vartojamas tinkamomis dozėmis kaip vais­ tas jis nekenks net sergantiems diabetu.

Cinamone esantis eterinis aliejus skatina kraujotaką. Ši jo savybė pravarti peršalus, esant reumatiniams sąnarių ir stuburo skausmams. Be to, cinamonas garsėja savo šildančiosiomis savybėmis: jis padeda orga­ nizmui sušilti, atpalaiduoti raumenis ir sustabdyti drebulį.

Cinamono aliejus vartojamas aromaterapijoje. Jis nuteikia kūrybai ir ramina, padeda atsikratyti vienišu­ mo, susikaustymo ir baimės jausmo. Cinamono aromatas namams suteikia jaukumo. Cinamono kvapas lyginamas su šiltu apklotu, šildančiu ir fiziškai, ir emociškai. Jis padeda atsikratyti nerimo, netikrumo dėl rytdienos, skatina atsipalaiduoti, sukuria ramybės kupiną atmosferą.

Cinamono kvapai nuo blogos nuotaikos ir melancholijos ypač gelbsti žiemą, kai mažai judama, pasigen­ dama šilumos ir optimizmo. Pasklidęs šio prieskonio aromatas sužadina mintis apie židinio šilumą.

Cinamonas itin vertinamas antioksidanto šaltinis. Antioksidantai stabdo aterosklerozės vystymąsi, neutralizuoja daugelį toksinų, sumažina laisvųjų radikalų gamybą. Iš prieskonių už cinamoną stipresnis an­ tioksidantas tik mėta.

Turėtume žinoti, kad kai kurių rūšių cinamonai, pvz., cassia cinnamon arba cinamonum aromaticum, kuris dar vadinamas kininiu cinamonu, kaupia didesnę kvapiosios medžiagos – kumarino – koncentraciją. Ši medžiaga ypač jautriems žmonėms gali pažeisti kepenis. Ceilono cinamone randami palyginti maži kiekiai kumarino, tačiau Kinijos cinamone kumarino kaupiasi daugiau, todėl tokio cinamono reikėtų nepadauginti.

22

2015/8

Slenka plaukai

Jei slenka plaukai, sumaišykite šiltą alyvuogių aliejų, šaukštą medaus, šaukštelį cinamono, ištepę plaukus palaikykite, tada išplaukite.

Spuoguota oda

Padės kaukė iš 3 šaukštų medaus ir šaukštelio ci­ namono. Veidą vakare ištepkite, o ryte nuplaukite. Ši kaukė efektyviai naikina spuogus.

Norint sulieknėti

Kiekvieną rytą prieš valgį ir vakare prieš miegą išgerkite puodelį medaus su vandenyje pavirin­ tu cinamonu. Reguliariai vartodami šį mišinį, ne­ leisite riebalams kauptis kūne.

Artritas

Kenčiantiems nuo artrito padės pasta, pagaminta iš vienos dalies medaus, dviejų dalių vandens ir šaukštelio cinamono. Šia pasta įtrinkite skaudamą vietą. Yra dar vienas receptas: ryte ir vakare gerkite po puodelį vandens su 2 šaukštais medaus ir šaukšteliu cinamono.

Mažina cholesterolio kiekį

Tyrimai parodė, kad vartojant vos po pusę šaukšte­ lio cinamono kasdien, gali sumažėti bendrojo (o svarbiausia – MTL (blogojo)) cholesterolio bei tri­ gliceridų (riebalų rūgščių) kiekis kraujyje.

Peršalimas

Imuninė sistema

Kasdien vartojant medų su cinamonu stiprinama imuninė sistema.

Viduriavimas

2–3 kartus per dieną vartokite mišinį iš pusės arba­ tinio šaukštelio jogurto, pusės arbatinio šaukštelio cinamono ir žiupsnelio malto muskato.

Ilgaamžiškumas

Reguliariai geriant arbatą su medum ir cinamonu dingsta senėjimo požymiai ir ilgėja gyvenimo trukmė.

Paimkite 4 šaukštus medaus, 1 šaukštą cinamono, 3 puodelius vandens ir virkite kaip arbatą.

Gerkite po ¼ puodelio 3 kartus per dieną. Gyveni­ mas pailgės iki 100 metų!

Gimus vaikeliui

Kasdien vakare visą mėnesį vartokite po žiupsnelį cinamono. Taip menstruacijos nutolinamos 15–20 mėnesių ir sumažinama tikimybė pastoti.

Vartojamas didesniais kiekiais padės susitraukti gimdai ir skatins pieno laktaciją.

Širdies

ligos

Sumaišykite medų su cinamonu ir susitepkite su­ muštinį. Tokie kasrytiniai pusryčiai sumažins cho­ lesterolio kiekį kraujyje ir apsaugos nuo infarkto.

Nuovargis

Sumaišykite maltą cinamoną su šiltu vandeniu ir gauta tiršta mase ištepkite galvą.

Naujausi tyrimai rodo, kad meduje esantis cukrus ne tiek kenkia, kiek duoda naudos ir stiprina kūną. Pagyvenę žmonės, reguliariai vartojantys medų ir cinamoną lygiomis dalimis, yra gerokai gyvybingesni ir lankstesni. Dr. Miltonas, atlikęs šį tyrimą, teigia, kad stiklinė vandens su puse val­ gomojo šaukšto medaus ir žiupsneliu cinamono, išgerta kasryt išsivalius dantis ir 15 val. popiet, kai kūno gyvybingumas pradeda mažėti, suteikia kūnui daugiau energijos.

Šlapimo pūslės

Blogas kvapas

Norėdami išsigydyti peršalimo ligas, 3 dienas vartokite po 1 valgomąjį šaukštą šilto medaus su ketvirtadaliu arbatinio šaukštelio malto cinamo­ no. Išgydo daugumą chroniškų peršalimų, slogų ir išvalo sinusus.

Galvos skausmas persišaldžius infekcija

Stiklinę šilto vandens sumaišykite su 2 valgomai­ siais šaukštais cinamono ir 1 arbatiniu šaukšteliu medaus. Šis gėrimas gydo infekciją.

Dujos

Indų ir japonų mokslininkai pastebėjo, kad medus su cinamonu šalina dujų kaupimąsi pilve.

Pietų Amerikos gyventojai rytais skalauja burną ir gerklę karštu vandeniu, sumaišytu su arbatiniu šaukšteliu medaus ir cinamono. Taip visą dieną burnos kvapas lieka gaivus.

Nemiga

Pusę arbatinio šaukštelio cinamono ir 1 arbatinį šaukštelį medaus išmaišykite puodelyje šilto pie­ no. Gerkite prieš miegą.

Parengta pagal „Prieskoniai – ir maistas, ir vaistas“, sudarė Sigita Palionienė, 2013 m.

2015/9

23

Mesk rūkyti – išvenk plaučių vėžio Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos cen­ tras primena, kad pagal mirštamumą vėžys išlie­ ka viena pirmaujančių ligų pasaulyje. Neretai ši liga vadinama šiuolaikinės civilizacijos padariniu.

Progno­zuojama, kad jau kitais metais statistinėje mirštamumo nuo ligų lentelėje vėžys turėtų užimti pirmąją vietą, aplenkęs širdies ir kraujagyslių siste­ mos ligas, o 2030 m. sergamumas vėžiu išaugs iki 21 mln. per metus. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plaučių vėžys yra labiausiai paplitusi ir agresyviausia onkologinė liga pasaulyje, lemian­ ti didžiausią mirštamumą. Lietuvoje nuo šios ligos kasmet miršta apie 500 žmonių, apie 400 iš jų – vy­ rai. Nors lietuvių moterų sergamumas šia liga yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, vyrų ro­ dikliai vidurkį gerokai viršija.

Tyrimais įrodyta, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra tabako rūkymas. Narko­ tikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Lietuvoje rūko beveik trečdalis gyven­ tojų (31 proc.) – 48 proc. vyrų ir 15 proc. moterų. Tuo galima paaiškinti vyrų mirštamumo nuo plaučių vėžio Lietuvoje statistiką.

Plaučių vėžys dažniausiai diagnozuojamas pavėluotai, nes pirmosios stadijos dažniausiai būna besimptomės. Nesant simptomų žmonės ne­ sikreipia į gydytojus, nėra atliekami tyrimai, todėl išaiškinama tik 6 proc. besimptomių ligos atvejų.

Dažniausiai jie nustatomi tiriant dėl gretutinių ligų.

Klinikiniai simptomai paprastai atsiranda navikui padidėjus arba išplitus į kitą vietą. Navikui augant pacientus pradeda varginti bendrieji negalavimai, tokie kaip nuovargis, silpnumas, pablogėjęs apeti­ tas, svorio kritimas, kūno temperatūros padidė­ jimas ir karščiavimas. Vėlesnėse vėžio stadijose ligos simptomai ryškėja, atsiranda specifiniai simptomai: kosulys, dusulys, skrepliavimas, atsikosėjimas krau­ ju, krūtinės ląstos skausmas.

Pacientų išgyve­ namumas priklauso nuo simptomų pa­ sireiškimo: kai liga besimptomė, 5 metus išgyvena 18 proc. ligo­ nių, esant pirminio vėžio klinikinių simptomų – 12 proc., esant sisteminių ar metastazių sukeliamų simp­ tomų – atitinkamai 6 proc. ir 0 proc. Dažniausiai plaučių vėžys metastazuoja į kepenis, kaulus, an­ tinksčius, smegenis, kaklo limfmazgius.

Plaučių vėžys ir rūkymas • Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio priežastis. Jis nulemia 8 iš 10 plaučių vėžio atvejų (86 proc.), įskaitant nedidelę dalį pasyvaus rūkymo atvejų.

• Tabako dūmuose yra apie 4800 įvairių medžiagų, tarp jų anglies monoksidas, kietosios dalelės, der­ vos ir kancerogenai (benzinas, polinis-210, benz­ pireno nitrozaminai). Būtent pastarieji žaloja ląs­ telių DNR, įskaitant pagrindinius genus, saugančius organizmą nuo vėžio.

• Viena surūkyta cigaretė greičiausiai nesukels DNR pažeidimų ir vėžio. Dažniausiai jis išsivysto rūkant keliolika ar keliasdešimt metų. Tačiau tyrimai rodo, kad kaskart surūkius 15 cigarečių, ląstelėse atsiran­ da DNR pakitimų, kurie gali išprovokuoti naviko augimą.

• Žmonių, per dieną surūkančių iki 14 cigarečių, rizika mirti nuo plaučių vėžio 7 kartus didesnė nei nerūkančiųjų.

• Kuo jaunesni žmonės pradeda rūkyti, tuo didesnė rizika susirgti.

• Pasyvus rūkymas (tabako dūmų įkvėpimas šalia rūkant kitiems žmonėms) taip pat didina plaučių vėžio riziką, tačiau ji yra daug mažesnė nei aktyvių rūkalių.

• Rūkymas taip pat didina tikimybę, kad išsivystys mažiausiai 13 kitų vėžio tipų, tokių kaip gerklų,

stemplės, burnos ir ryklės, šlapimo pūslės, kasos, inkstų, kepenų, skrandžio, žarny­ no, gimdos kaklelio, kiaušidžių, nosies ir ­ prienosinių ančių ir kai kurių leukemijų tipai.

• Metus rūkyti itin sumažina­ ma plaučių vėžio rizika. Kuo anks­ čiau žmogus meta rūkyti, tuo mažesnis yra liekamasis efektas.

Tyrimai rodo, kad me­ tus rūkyti, po 10 metų plaučių vėžio išsivystymo rizika sumažėja perpus, o metus rūkyti iki 30 metų amžiaus, numatoma gyvenimo trukmė išlieka tokia pat kaip ir nerūkančiųjų.

Kaip mesti rūkyti?

Pagrindinė veiksminga plaučių vėžio profilak­ tikos priemonė – mesti rūkyti. Šiuo metu sukurta nemažai priemonių, padedančių atsisakyti šio ža­ lingo įpročio. Visos jos daugiau ar mažiau veiksmin­ gos, tai priklauso nuo rūkymo stažo, priežasties, žmogaus charakterio ir lūkesčių.

Pasaulio sveikatos organizacija siūlo pradėti nuo 4 žingsnių programos.

1. Nustatykite metimo rūkyti datą. Svarbu pasirinkti kuo ankstesnę datą ir kuo trumpesnį pe­ riodą, kuris paskatins tikslą greičiau įgyvendinti.

2. Praneškite draugams, šeimai ir bendradar­ biams. Svarbu, kad žmonės, su kuriais dažniausiai bendraujate, žinotų apie jūsų planus ir jus palaikytų.

Galite paprašyti, kad sunkiomis akimirkomis pri­ mintų apie užsibrėžtą tikslą ir padrąsintų atsisakyti cigaretės. Dar geriau, jei turite draugą, kuris taip pat nori mesti rūkyti. Su juo galite dalytis įspūdžiais, pa­ laikyti vienas kitą ar varžytis dėl greitesnio rezultato.

3. Numatykite iššūkius artėjant išbandymo metui. Mesti rūkyti nėra paprasta. Svarbu žinoti, kad pirmosios dienos ir savaitės bus sunkiausios dėl abstinencijos simptomų, todėl reikia iš anksto juos žinoti ir pasiruošti.

4. Pašalinkite tabako gaminius iš aplinkos.

Kuo mažiau tabako gaminių aplink matysite ir kuo atokiau nuo rūkančiųjų laikysitės, tuo lengviau pa­ sieksite tikslą.

Staiga metus rūkyti, atsiranda cigaretėse e­ sančio nikotino abstinencijos simptomai, tokie kaip galvos skausmas, kosulys, nenumaldomas potraukis rūky­ ti, padidėjęs apetitas ir svorio augimas, nuotaikos pokyčiai (liūdesys, irzlumas, nusivylimas ar pyktis), nerimas, sumažėjęs širdies ritmas, dėmesio sutri­ kimas, į gripą panašūs simptomai ir nemiga. Kiek­ vienas jaučia skirtingus simptomus, bendra tai, kad jie laikini (trunka apie 2–4 savaites). Yra 2 būdai su jais kovoti: kognityvinė elgesio terapija ir farma­ kologinė-medicininė terapija.

• Kognityvinė elgesio terapija apima veiksmus, kurie palengvina abstinencijos simptomus. Tai ilgas ir gilus miegas, pakankamas fizinis krūvis, užimtu­ mas, sveika ir subalansuota mityba, pakankamas suvartojamo vandens kiekis, poilsis, relaksacija ir teigiamos mintys, maloni veikla, joga, meditacija, masažas ir pan.

• Farmakologinė-medicininė terapija (vadinamoji nikotino pakaitinė terapija) apima vaistinius prepa­ ratus, kurie papildo organizmą nedideliais nikoti­ no kiekiais, mažindami abstinencijos simptomus.

Dažniausiai vartojama nikotino guma ir nikotino pleistras, kurie lengvai prieinami kiekvienam. Sun­ kesniais atvejais galima kreiptis į šeimos gydytoją, kad išrašytų stipresnių vaistų arba nukreiptų pas specialistą. Kartais taikoma psichologinė grupinė terapija, hipnozė, teikiamos aiškinimo ir mokymo konsultacijos ir pan.

Ilgalaikiams rezultatams pasiekti ir atkryčio pre­ vencijai siūloma išstudijuoti savigalbos literatūrą, kreiptis į specialistus patarimų, dalyvauti privačiose ar grupinėse elgesio modeliavimo konsultacijose.

Rūkymas yra pagrindinė išvengiama plaučių vėžio, kasmet nusinešančio apie 500 Lietuvos gyventojų gyvybių, priežastis. Pagrindinė veiks­ minga šio vėžio tipo profilaktikos priemonė – mesti rūkyti. Yra sukurta daug būdų, padedančių atsikra­ tyti šio žalingo įpročio, todėl visada galima pasiekti norimą rezultatą. Nors šis procesas nėra labai grei­ tas ir paprastas, jis būtinas siekiant išvengti mirtinos ligos. Mesti rūkyti niekada nevėlu!

Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis

2015/9

25

Atsargiai, pelėsiai!

Pelija sienos, langai, lubos? Jaučiamas nemalonus pelėsių kvapas? Jūs turite „augintinį“, vardu pelėsis.

Niekas nenori aptikti pelėsių (mikroskopinių grybų, dažnai vadinamų tiesiog grybais arba mikromicetais) savo gyvenamų­ jų patalpų erdvių ore. Šios taršos galima išvengti geriau susipaži­ nus su pelėsių biologiniais sa­ vitumais, pasitelkus šiuolaikinius statybos mokslo principus ir tam tinkamas medžiagas.

Pelėsiai yra grybai. Dažniau­ siai tai siūliniai grybai, augantys siūlais, gijomis (hifais). Šie siūlai auga ir šakojasi, sudarydami siūlų tinklą – grybieną (arba micelį).

Pelėsiai augina mažytes sporas, iš kurių dauginasi. Siūlų tinklas ir sporos būna juodos, pilkos, ru­ dos, žalsvos ir kt., todėl matomos paprasta akimi.

Dalis pelėsių didelės žalos žmogui nedaro ir higieniniu požiūriu yra inertiški, tačiau da­ lis gali sukelti įvairias ligas, apsi­ nuodijimus ir kitokius negalavi­ mus.

Pelėsių sukeliamos grybelinės ligos įvairios: ūmios ir lėtinės, paviršinės ir gilios, sisteminės ir visceralinės (lot.

26

2015/9

viscera – viduriai), lokalizuotos ir greitai plintančios, užkrečiamo­ sios ir neužkrečiamosios, išgydo­ mos ir neišgydomos.

Patalpoje atsiradę pelėsiai yra potencialūs žmogaus darbo ir gyvenamosios aplinkos blo­ gintojai ar net kokios nors ligos sukėlėjai. Besivystant pelėsiams susiformuoja žmogaus sveikatai nepalankūs veiksniai: pelėsių veiklos ir medžiagos (substrato) irimo metabolitai, kurių prigim­ tis kiekvienu atveju gali būti vis kita (priklauso nuo medžiagos cheminės sudėties, mikroor­ ganizmų funkcinių savitumų ir aplinkos), ir mikroorganizmų pra­ dai (grybų sporos ar atplaišos),

Įrodyta, kad pelėsių išskiriamos medžiagos gali pažeisti beveik visas žmonių ir gyvūnų organizmo sistemas. kurie su oro srovėmis pasklinda žmonių darbo ir gyvenamojoje aplinkoje. Pakibusius ore mikro­ organizmų pradus žmogus su oru

įkvepia, o nusėdusius ant maisto suvalgo. Taip žmogus ir aplinkos pelėsiai nuolat sąveikauja.

Pelėsiai jau seniai pripažįstami kaip potencialūs alergenai. Juose esančios baltyminės medžiagos gali sukelti neigiamas organizmo reakcijas: kvėpavimo takų užde­ giminius procesus, alergiją, astmą bei kitokius sveikatos sutrikimus.

Pelėsių žala žmonėms ir gyvūnams

Mokslinėje literatūroje vis dažniau skelbiama apie naujus toksiškų metabolitų gaminto­ jus, išskiriamos naujos pelėsių produkuojamos medžiagos ir jų kompleksai, diagnozuojami nau­ ji žmonių ir gyvūnų sveikatos sutrikimai, kuriuos lemia dažnai net nedideliais kiekiais su oru ir maistu į organizmą patekusios pelėsių gaminamos nuodingos medžiagos (mikotoksinai), o jų ilgesnis poveikis sukelia įvairias, pradinėje stadijoje sunkiai diag­ nozuojamas ligas.

Pelėsių išskiriamos nuodin­ gos medžiagos neigiamai veikia

žmonių sveikatą, gyvybinę veiklą, gyvūnų produktyvumą ir dažnai yra didelių ekonominių nuostolių priežastis. Pažymėti­ ­ na, kad tai nustatyti ir įrodyti gana sunku dėl lėto proceso, di­ agnostinių priemonių trūkumo ir stiprių išorės veiksnių. Pasta­ ruoju metu akcentuojamas šių medžiagų molekulinio veikimo mechanizmų tyrimų aktualumas, nes pelėsių sukeltų lėtinių ligų priežastys siejamos su ląstelių genetiniais pakitimais, kurie gali būti paveldimi.

Kaip vystosi pelėsiai

Pelėsiai pradeda vystytis, kai jų pradų iš oro ar kitų šaltinių pa­ tenka ant drėgno paviršiaus. Pelė­ siai − tai organizmai, mintantys kitų organizmų pagamintomis organinėmis medžiagomis ir jas sintetinantys į sudėtingus pro­ duktus. Pagal savo mitybos po­ būdį priskiriami chemotrofams, kurie nepriklausomai nuo švie­ sos, energijai gauti oksiduoja neorganines medžiagas.

Pelėsių vystymuisi būtinas vanduo, tinkamas mitybinis sub­ stratas ir teigiama temperatūra.

Mitybiniu pelėsių substratu

patalpose gali būti statybinės, apdailos medžiagos, interjero detalės, dažai, dangos, baldai, įvairūs namų apyvokos daik­ tai, drabu­ žiai, avalynė. Parazi­ tinių rūšių pelėsiai vystosi namų dulkėse, jei jose didelę dalį suda­ ro odos e ­ pitelio atplaišos, nami­ nių gyvūnų plaukai ir įvairios sin­ tetinio pluošto medžiagos.

Kambarinių augalų dir­ vožemis, sunykusios augalų dalys yra puikus mitybinis substratas ne tik saprofitams, bet ir sąlygi­ nai patogeninių rūšių pelėsiams.

Pelėsinio grybo plitimui nuo au­ galų į aplinką įtaką daro oro judė­ jimas patalpoje.

Pelėsių plitimo priežastys

o Padidėjusi drėgmės kon-

densacija (normaliai eksploa­ tuojant patalpas kondensacijos neturi būti) o Prastas vėdinimas o Nepakankamas šildymas o Susidaręs šalčio tiltas Pelėsių ir jų pradų galima ap­ tikti beveik visur. Jie – dalis mūsų aplinkos. Pelėsių augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėg­

mė, temperatūra, maisto medžia­ gos.

Idealios sąlygos pelėsiams augti susidaro tada, kai ant pa­ viršių kondensuojasi drėgmė.

Padidėjus drėgmei, mikroor­ ganizmų pradai pradeda dygti, formuojasi siūlo pavidalo micelis, kuris driekiasi medžiagos pavir­ šiumi.

Medžiagų atsparumas mikroorganizmams siejasi su jų ge­ bėjimu sugerti drėgmę iš aplinkos. Įvairių medžiagų drėgmės sugėrimo galia nevi­ enoda. Ji priklauso nuo medžia­ gos cheminės sudėties ir struk­ tūros. Naudojamos polimerinės medžiagos veikiamos įvairių, gana agresyvių aplinkos veik­ snių. Medžiagas veikia rūgštūs lietūs, oro deguonis, ozonas, drėgmė, ultravioletiniai spin­ duliai, saulės spinduliai, įvairūs cheminiai junginiai ir kt. Tokio­ mis sąlygomis vyksta intensyvi medžiagų oksidacija, keičiasi jų fizikinės ir cheminės savybės, sil­ pnėja atsparumas mechaniniams veiksniams, medžiagos paviršiuje susidaro mikroplyšiai, į juos pat­ enka mikroorganizmų, ir taip pra­ sideda medžiagos destrukcija.

2015/9

27

Poveikis sveikatai

Žmogaus sveikatai ypač pavojingos augančių pelėsių jų sintetinamos nuodingos medžiagos (toksinai). Tokių sunkių ligų kaip alergija, bron­ chinė astma, kvėpavimo takų uždegimas viena iš priežasčių gali būti gyvenamosios aplinkos grybi­ nis užterštumas, jei toksinus gaminančių mikroor­ ganizmų koncentracija didelė. Pelėsių sukeltomis ligomis gali susirgti visa šeima.

Nustatyta, kad švariame kambaryje 1m3 oro yra iki 500 grybų sporų. Vienos jų gali sukelti alergiją, kitos – plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą.

Pelėsiai neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus.

Su maistu pakliuvę į žarnyną, gali kenkti ir virški­ nimo sistemai.

Ne visada pelėsių dauginimasis matomas plika akimi, tačiau bet kuriuo atveju pažeista medžia­ ga tampa pelėsių sporų šaltiniu, todėl pirmasis užterštumo pelėsiu požymis – ore atsiradusios jo sporos. Kaip radiacija ar sunkieji metalai, pelėsiai daro nematomą poveikį žmonių sveikatai.

Nuo alerginio rinito, liaudiškai vadinamo šien­ lige, kenčia daugiau kaip 36 milijonai žmonių.

Daugeliu atvejų pagrindinė šios ligos priežastis yra alergizuojantys pelėsiai. Tarp didžiulio skaiči­ aus pelėsinių grybų alergizuojančiomis savybėmis pasižymi apie 300 rūšių!

Kenčiančiųjų nuo alergijos pelėsiams kasmet daugėja ir dažniausiai tai yra žmonės, sergantys bronchine astma. Dėl nežinomų priežasčių vaikai daug dažniau tampa jautrūs pelėsių sporoms nei suaugusieji. Mažiausiai 15 proc. vaikų, sergančių bronchine astma, atsiskleidė jautrumas pelėsinių

Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdi­ kiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.

28

2015/9

grybų alergenams. Ši liga pasižymi laipsniška pradžia ir ilgu gydymu. Pelėsių sporoms patekus į virškinamą­ jį traktą, vystosi maistinė alergija. Pelėsiai plinta spo­ romis, oru keliaujančiomis tol, kol patenka ant kokio nors paviršiaus ir ima ten augti. Namų dulkės sukelia alergijos priepuolį žmonėms, alergiškiems pačiam pelėsiui. Taip pat kai kurių pelėsių rūšių skleidžiamas nemalonus kvapas gali suerzinti kvėpavimo takus, nors ir nesukeldamas alergijos.

Išvada: pelėsių žmogaus gyvenamojoje aplinko­ je neturėtų būti, nes jie − papildomas organizmo teršalas.

Netinkamai naudojamos pelėsių pažeistos medžiagos gali sukelti trumpalaikį ir ilgalaikį poveikį sveikatai.

Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia: • • • • • • • • • • • • •

galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, infekcijomis, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, pneumonija, padidėjusiu jautrumu, astmos priepuoliais, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.

Jei patalpos vėdinamos kasdien, galbūt drėg­ mė ant sienų patenka iš lauko pusės dėl neteisingo parapeto skardinimo, netvarkingų lietvamzdžių, ne­ sandarių siūlių ar sienos konstrukcijų defektų, nepa­

Geriausias būdas išvengti pelėsių dauginimosi – vėdinimas ir per didelės drėgmės šalinimas. kankamos išorinių sienų varžos. Norint panaikinti pelėsius, reikia pašalinti jų atsiradimo priežastį – kon­ densacinę drėgmę. Pelėsiai ypač gerai veisiasi esant pernelyg didelei drėgmei patalpose. Drėgmė bute kaupiasi laistant gėles (jų namuose nerekomenduo­ jama auginti itin daug), skalbiant, džiovinant, gami­ nant maistą. Drėgmė didėja žmonėms ir gyvūnams kvėpuojant. Daugelyje butų drėgmė padidėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais.

Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais – nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Charakteringi požymiai: pelėsių kvapas, dėmės ant sienų, lubų ar įrenginių. Pelėsių naikinimo priemonės negali su­ stabdyti jų augimo labai ilgam laikui, jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina, nes net pačios geriausios fungicidinės priemonės negali garantuoti, kad pelė­ siai nebeaugs.

Yra daug drėgmės susidarymo šaltinių, iš kurių dažniausi šie:

išorinė drėgmė:

stogai ir vandentiekio sistemos pratekėjimai; sienų įlūžimai, įtrūkimai; o vandens kondensavimasis ant vamzdynų ir metalinių konstrukcijų ir kt. o o

vidinė drėgmė:

nepakankamas šildymas, pastovios optimalios temperatūros neužtikrinimas; o netinkamas vėdinimas; o drėgmės kondensavimasis ant šaltų paviršių. o

Šias problemas galima išspręsti sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą, pašalinus palankias sąlygas pelėsiams augti.

Apgenėkite arti pastato esančius medžius, kurie

visai nepraleidžia saulės šviesos, kad pagerėtų vėdinimas. Prakiurę ar užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelė­ siams reikalingą drėgmę.

Rūsiuose ant vidinių sienų pelėsiai dažniausiai atsiranda dėl blogo drenažo, todėl prieš pradėdami naikinti pelėsius, jį sutvarkykite. Pelėsiai, atsiradę tiek ant išorinių pastato sienų, tiek pastato viduje, naikinami nevienodai.

Pelėsiai gali būti šalinami che­ miniu arba mechaniniu būdu.

Liaudiškos priemonės pelėsiui naikinti Baliklis (su chloru) geriausiai tinka pelėsiams iš audinių šalinti. Sudrėkin­ kite pažeistą vietą ir įtrinkite šiek tiek skalbiamųjų miltelių. Tuomet įpilkite ½ stiklinės baliklio su chloru į karščiausią vandenį, kokį tik galima pagal instrukci­ ją, išskalbkite audinį (arba drabužį). Jeigu audinio negalima nei skalbti karštame vandenyje, nei balinti, 30 min. jį pamirky­ kite tirpale iš ¼ stiklinės baliklio be chloro ir maždaug 4 litrų šilto vandens, o paskui išskalbkite pagal instrukciją.

DĖMESIO! Chloras yra kenksmingas sveikatai ir labai dažnai naudoti turinčius chloro preparatus nerekomenduojama, ypač jautriems žmonėms, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo ligomis.

Baliklis padės išvalyti ir vonioje tarp plytelių atsiradusius pelėsius. Sumaišykite jo lygiomis dalimis su vandeniu, supilkite į buteliuką su purkštuvu ir api­purkškite nuo pelėsių pajuodavusias vietas. Pali­ kite 15 minučių, kad skystis įsigertų, ­tuomet gerai nutrinkite pelėsius šepečiu ir nuplaukite vandeniu. (Šia priemone galima išbalinti plytelių sandūras.)

Straipsnis parengtas pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją

2015/9

29

Teatras – raktas į sveiką sielą XXI a. visuomenė pasidalijusi į sveikos gyven­ senos šalininkų ir hedonistų stovyklas. Pirmieji kas rytą geria vandenį ar žalią arbatą be cukraus, antrieji renkasi kavą ir cigaretę. Pirmieji sportuoja, antrieji be saiko vartoja alkoholį. Kiekvienas pats renkasi gyvenimo trajektoriją ir sprendžia, koks bus jo požiūris į kasdien naujai atrandamus teisingos gyvensenos receptus. Romėnų poetas Juvenalis yra pasakęs: „Sveikame kūne – sveika siela“. Nepriklau­ somai nuo kūno, įmanoma turėti sveiką sielą. O rak­ tą galime atrasti bibliotekose, muziejuose, galerijo­ se... Arba teatre.

Teatras – mūsų kasdienybės atspindys, susi­

30

2015/9

liejantis į nedalomą visumą su fikcija. Čia neįmano­ ma virsta įmanoma, svetimi išgyvenimai tampa savi, o pasibaigus spektakliui, sukurti personažai pasirodo besą realūs žmonės. Sėdėdami salėje tarp žiūrovų, jaučiame greta esančius žmones, bet iš tiesų esame savame pasaulyje ir mus neišvengiamai užvaldo neapčiuopiamos emocijos ir apmąstymų raizginiai. Kiekvienos vasaros pabaigoje visi teatrai brandina naują kūrybos vaisių derlių teatro išalk­ usiems žiūrovams. Kokį gi naujojo sezono meniu ruošia Nacionalinio Kauno dramos teatro kūrybinė komanda?

Praėjus savaitei, rugsėjo 25 d. Rūtos salėje išvysime Rolando Atkočiūno tragikomediją „Klaros santykiai“, režisuotą pagal Dea Loer (Dea Loher) pjesę. Pagrindinė herojė nežino savo gyvenimo prasmės ir siekia atrasti savo didįjį už­ davinį, pateisinantį jos būtį. Ieškojimų labirinte ji susiduria su įvairiausiomis ilgesio ir potroškių for­ momis, bet dažniausiai tenka būti tik kitų žmonių norų projekcija. Deja, nei vienas žmogus nė nesist­ engia padėti jai ieškant savosios vietos gyvenime ar atsakymų į kankinančius klausimus. Tai tragiškai komiškomis spalvomis nutapytas spektaklis apie žmogaus, izoliuoto nuo „normalios“ egoistiškos visuomenės, kasdienybę. Žmonių santykiai atsk­ leidžia, kokios žiaurios gali būti pasekmės balan­ suojant tarp realybės ir svajonių.

Spalio 2 d. Didžioji scena žiūrovus pasitiks režisieriaus Andriaus Kurieniaus spektaklio „Vargšų opera“ muzikos garsai. Šis spektaklis pastatytas pagal to paties pavadinimo Džono Gė­ jaus (John Gay) pjesę. Nors pirmą kartą šio spek­ taklio premjera įvyko „Lincolno Inn Fields“ teatre dar 1728-aisiais, netgi praėjus beveik trims šimt­ mečiams nereikia specialaus šiuolaikinimo – herojų frazės rodos tariamos šiandien ir būdingos ši­ uolaikiniam žmogui: godžiam, nepatenkintam, stebinančiam išradingumu ir apsukrumu, amžinai ieškančiam pažįstamų protekcijų ir vis dar bal­ ansuojančiam ant nelegalumo ribos. Autorius nepamokslauja, jo „Opera“ pakili ir pozityvi, o juoką keičia pasibaisėjimas. Režisieriaus A. Kurieniaus siekiamybė – šiuolaikiškai pateikti muzikinės ko­ medijos žanrą, per humoro ir ironijos prizmę ap­ nuoginant mūsų visuomenės ydas, skaudulius ir problemas.

paslaptingajame Šiaurės ašigalio pasaulyje. Jas sie­ ja glaudus seserystės ryšys ir stipri meilė laukiamai anūkėlei Solei, kurios vis neatveža pasisvečiuoti rūpesčiuose paskendę tėvai. Močiutės su mažaisi­ ais žiūrovais diskutuoja apie senelių ir anūkų ryšį, pasakoja dar negirdėtas Grenlandijos eskimų liau­ dies pasakas ir groja šamaniškais būgnais. Po spek­ taklio ne vienas paklaus savęs, ką mums reiškia senatvė, ar mūsų pagarba seneliams nesuvaidinta.

Keturi skirtingi režisieriai, keturios įsimintinos istorijos, daugybė charakteringų personažų, išskir­ tinis emocijų spektras ir tik kelios dienos, kol visa tai pasieks žiūrovų vaizduotės gelmes.

Rugsėjo 18 d. Nacionalinis Kauno dramos teatras atveria duris kiekvienam, norinčiam pamatyti, kaip faktai susilieja su tikrove, kokie tragikomiški gali būti žmonių santykiai, kaip XVIII a. gali virsti dabartimi. Jūsų kūne gali būti sveika siela, o teatras – tai raktas į šviesią ir gilią vidinę pilnatvę. O dar tik sezono pradžia...

Čia neįmanoma virsta įmanoma, svetimi išgyvenimai tampa savi, o pasibaigus spektakliui, sukurti personažai pasirodo besą realūs žmonės. . .

Teatras – mūsų kasdienybės atspindys, susiliejantis į nedalomą visumą su fikcija.

Spalio 24-ąją Rūtos salėje girdėsime vaikų klegesį ir stebėsime režisierės Agnės Dilytės sukurtą interaktyvų spektaklį „Solė ir močiutės“. Jame atskleidžiamas paslaptingas receptas, kaip išsiugdyti meilę ir pagarbą senatvei. Tai spek­ taklis apie tris močiutes šamanes, gyvenančias

Daugiau informacijos

www.dramosteatras.lt

Su šypsena Suraskite 5 skirtumus

Linksmasis kampelis

Ruduo. Eina dvi blusos. Lietus, vėjas. Viena blusa sako: – Šalta.

Kita blusa atsako: – Nieko, palauk. Praturtėsim, šunį nusipirksime...

Skundžiasi vienas žvejys kitam: – Tiesiog nežinau, ką bedaryti.

Kiekvieną kartą iš žvejybos grįžęs namo, po lova randu žmonos meilužį.

– Tai ką, daugiau į žvejybą neisi?

– Dar ko! Galvoju, gal reikėtų lovos kojas nupjauti?

– Ar mano ausys ilgos?

– Ne. – Tai gal dantys kreivi?

– Ne. – Tai kodėl mane zuikute vadi­ ni?

– Aš labai nemėgstu žmonių, kurie atrodo geriau už mane.

– Vadinasi, nemėgsti beveik visų žmonių?

– Na, iš esmės taip ir yra, tačiau štai tu, pavyzdžiui, man labai patinki.

– Brangioji, sūris baigėsi.

– Reikia sakyti ne „Baigėsi“, o „Aš suvalgiau visą sūrį“. Atsa­ komybę reikia jausti, mielasis, atsakomybę...

Važiuoja vyras su žmona ir barasi. Įsuka į kaimo keliuką, o ten purve voliojasi dvi kiaulės. Žmona sarkastiškai su piktdžiuga taria: – Žiūrėk, tavo giminės!

– Taip, kaip iš akies lupti uošvis su uošve! – atsako vyras.

32

2015/9

Smagioji medicina Vertikaliai:

Horizontaliai:

4. Moliūginių šeimos augalų genties vaisius.

5. Australijoje paplitęs augalas, iš kurio gaminami eteriniai aliejai, vantos.

9. Gydymas būnant druskų kambaryje.

10. Ūminis galvos smegenų kraujo apytakos nepakankamumas.

12. Liguista įkyri nepagrįsta baimė.

13. Geltona arba oranžine spalva žydinti vaistažolė.

14. Medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi.

15. Gatvės ir buto numeris.

16. Žinomas Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas.

17. Vieta, kur laikomi žirgai.

1. Sporto šaka, kuri reikalauja ypatingo balanso, judrumo ir koordinacijos.

2. Tyrimas, kai specialiu aparatu tikrinama, kaip kvėpuoja plaučiai.

3. Kalbos dalis, atsakanti į klausimą „Kas“.

6. Kvapus žolinis prieskoninis augalas.

7. Laikas tarp žmogaus apsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių atsiradimo.

8. Nevalingas mirkčiojimas.

11. Klausos ir pusiausvyros organas.

18. Duonos ...

Galvosūkiai senelis, du tėvai ir du sūnūs. Kiek žmonių žiūri televizorių?

2. Rita yra 15 metų mergai­

tė. Jos mama – tris kartus vyresnė nei jos dukra. Po kelių metų mama bus tik dvigubai vyresnė už dukrą?

3. Keturi turistai nakčia bėga per džiungles

nuo juos besivejančių plėšikų. Grupelė pri­ bėga prie kabančio liepto per prarają. Lieptu gali eiti tik vienas arba du žmonės, einant būtina pasišviesti žibintuvėliu, kurį turistai turi tik vieną. Pirmas turistas greitas – jis per lieptą gali pereiti per vieną minutę. Antras sugaišta dvi minutes, trečiasis – penkias mi­ nutes, o ketvirtajam pereiti reikia dešimties minučių. Kiek mažiausiai laiko bus sugaišta, visiems turistams pereiti per lieptą? Koks yra gauto skaičiaus kubo ir kvadrato skirtumas?

4. Monika turi 201 mone­

tą. Trečdalis jų yra vieno euro monetos, kitas trečdalis – 5 eurų mo­ netos, o likusios yra 10 eurų monetos. Kiek iš viso eurų turi Monika?

Atsakymai: 1. 3 žmonės; 2. po 15 metų; 3. 4624; 4. 1072 eurai.

1. Televizorių žiūri vienas

2015/9

33

K

ošės — sveika ir skanu

Avižos - jėgų šaltinis ne tik arkliams Senovėje avižos, paplitusios nuo Korėjos iki Vakarų Europos, dažniausiai buvo auginamos kaip pašaras gyvuliams. Tik gerokai vėliau jos imtos var­ toti medicinoje, o dar vėliau įvertintos ir kaip mais­ tingas patiekalas. Ir ne be reikalo žmonės pradėjo šį anuomet gyvulių maistą valgyti patys. Avižų grū­ duose žymiai daugiau riebalų ir vitaminų negu ki­ tuose javų grūduose: juose yra 11—18 proc. baltymų, 4—6,5 proc. riebalų, iki 40 proc. krak­ molo, B grupės vitaminų ir cholino, gerinančio at­ mintį, stabdančio plaukų slinkimą, dalyvaujančio riebalų ir cholesterolio apykaitoje, saugančio ke­ penis nuo riebalų ir kitų medžiagų sankaupų. Ver­ tingiausia - nesmulkintų avižų grūdų košė, tačiau jos negalima duoti vaikams ir sergantiems žarnyno ligomis. Jei ne itin mėgstate avižinę košę, paban­ dykite ją pagardinti šviežiomis trintomis uogomis, medumi, sviestu. Skanesnė piene virta avižinė košė, pagardinta cinamonu ar citrinos žievelės milteliais.

Liaudies medicinoje vartojamas avižų kisie­ lius (nuoviras) skrandžio ir žarnyno negalavimams malšinti. Jis verdamas iš kruopų antpilo skystosios dalies, paskui 8-10 valandų paliekamas nusistovėti.

Avižos maitina smegenis

Anot Kardifo universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkų, nuolat valgydami avižinę košę, tapsite ne tik ramesni, bet ir pagerinsite smegenų veiklą.

Mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu savanorių

34

2015/9

grupė (30—80-ties metų amžiaus) mėnesį kas­ dien valgė avižinę košę. Jau po savaitės pastebėtas geresnis eksperimento dalyvių smegenų darbin­ gumas, žmonės tapo žvalesni, džiaugėsi geresne nuotaika.

Grikiai - geležies šaltinis

Grikių košė yra viena populiariausių. Šie augalai kilę iš Pietų Sibiro. Dar prieš Kristų Tibeto medici­ noje buvo žinoma, kad jie gydo įvairias ligas. Gri­ kiuose yra lengvai virškinamų baltymų (9,4—14,1 proc.), krakmolo (80,5-84,1 proc.), riebalų (1,8—3,1 proc.), ląstelienos (1,2—2,2 proc.), vitaminų B, ir B2, vitamino P, fosforo, kalcio (kovoja su kariesu, stip­ rina nagus, kaulus), kalio (palaiko optimalų kraujo spaudimą), magnio (kovoja su stresu ir nemiga), obuolių ir citrinos rūgšties. Taip pat šiose kruo­ pose yra du kartus daugiau negu kitose kruopose geležies ir nepakeičiamosios žmogaus organizmui aminorūgšties lizino. Jis ypač svarbus vaikų kaulų augimui, mažina uždegiminius procesus, reikalin­ gas po operacijų. Grikius rekomenduojama valgyti sergant kepenų ligomis, esant padidėjusiam krau­ jospūdžiui, venų varikozei, hemorojui.

Grikių košė verdama santykiu 1:2 (vandens pila­ ma dvigubai daugiau). Kruopos beriamos į verdantį vandenį, pirmąsias 3—5 minutes verdama ant stip­ rios, paskui dar 7 minutes ant silpnos ugnies. Su­ pylus grikius, uždengiama sandariu dangčiu ir visą virimo laiką neatidengiama ir nemaišoma; košė ver­ da savo garuose. Baigus virti, dar 12 minučių leiskite košei pašusti.

44 proc. moterų kenčia nuo alergijos, kurią sukelia intymios higienos priemonės. Didieji gamintojai Jums žada ramunėlių lauko aromatus ir raminamąjį alavijų poveikį, tačiau jūs susiduriate su išbėrimais ir niežuliu? Įprastinės intymios higienos priemonės yra gaminamos iš chloru balintos medvilnės, o jų sugeriamasis sluoksnis būna pripildytas iš naftos pramonės atliekų pagamintų granulių, negailint cheminių kvapiųjų medžiagų. Netgi jei Jus aplenkė alergijos, pamąstykite, ar verta rizikuoti derinant nesuderinamus dalykus – jautriausios kūno vietos priežiūrą ir sintetines priemones?

100 proc. ekologiška medvilnė ir šilkinis švelnumas – moteriškos higienos produktai iš Prancūzijos

Silver Care iš 100 proc. ekologiškos medvilnės pagamintos moteriškos higienos priemonės – kasdieniai įklotėliai, įklotai ir tamponai. Tausojančios SVEIKATĄ priemonės padeda išvengti odos sudirginimo, alerginės reakcijos ir gaminamos nenaudojant dioksinų, chloro ir kitų cheminių medžiagų. Puikiai prisitaiko prie anatominių moters formų, nelimpa prie odos, o ypač švelni medvilnė suteikia šilkinį pojūtį.

Visas priemones Silver Care rasite parduotuvėse ,,Bioteka“: Vilniuje: Klaipėdos g. 3; PC „Ozas“ Ozo g. 18; PC „Nordika“​,​ Vikingų g. 3 Kaune: Laisvės al. 69 w w w . b i o t e k a . l t Klaipėdoje: PC „Herkaus galerija“ H. Manto g. 22

HERBASTRESS® - standartizuotų augalų ekstraktų ir B grupės vitaminų derinys nervų sistemai.

HERBASTRESS® komplekso sudėtyje yra raudonžiedžių pasiflorų žiedų, paprastųjų apynių spurgų, sėjamųjų avižų sėklų, vaistinių ramunėlių žiedų, juodųjų eleuterokokų šaknų standartizuotų ekstraktų bei vitaminų B6 ir B12. Vitaminas B6 svarbus normaliai nervų sistemos veiklai, o B12 padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. HERBASTRESS® standartizuotuose vaistinių augalų ekstraktuose sukoncentruotos vaistinių augalų vertingosios medžiagos, todėl jų kiekis yra didesnis nei paprastose džiovintose vaistažolėse ar jų tabletėse.

Rekomenduojama vartoti po vieną tabletę per dieną.

Maisto papildas. Svarbu įvairi ir subalansuota mityba bei sveikas gyvenimo būdas.