SwO street #33 by SwO magazine

SwO

Nr. 33 2019 birželis–liepa

street

KITOKIE ATSPALVIAI

SwO

street

Angela Ter-Vardanian KŪRYBOS DIREKTORĖ / CREATIVE DIRECTOR angela@swo.lt Ieva Raudeliūnaitė VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ / EDITOR-IN-CHIEF ieva@swo.lt Kristina Janulytė / Ugnė Gromnickaitė KALBOS REDAKTORĖS / LANGUAGE EDITORS ŽURNALĄ RENGĖ / TEAM: Marija Sinicaitė / Laura Vanagaitė Vaidas Jokubauskas / Dmitry Zemenkov Virginija Vaičiulytė

Ačiū prisidėjusiems / Our precious contributors: Kristina Raulinaitytė / Karolis Inokaitis / Fausta Jurgilaitė N. Kabanow / Karolis Strautniekas / Supermodels Gabrielius Jauniškis / Gleb Gorodkov / Alicia von Rittberg Karoline Hill / Christian Borcher / Ignas Maldžiūnas Donatas Stankevičius / Justinas Erminas / Laima Buivydaitė Darius Osetrovas / Gediminas Gaučas / Martynas Lingė / Ignas Pukelis First Face Model / Marija Garnak / Žaneta Mackevičienė / Rugilė Bučiūtė Gelmina Ambrazevičiūtė / Lilija Lozovic / Yukivigo and Soong

SwO street – nemokamas miesto mados žurnalas Dizainas: SwO © SwO street Nr. 33 (2019 birželis–liepa)

Leidinyje panaudotos nuotraukos ir straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra „SwO street“ nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako. Žurnale pateiktų prekių kiekis ribotas. Jeigu kaina skiriasi, teisinga kaina yra gaminio etiketėje.

SwO

street

www.swo.lt

Nuotrauka – Yukivigo and Soong. STAFFONLY rudens–žiemos ‘19 kolekcija.

NUMERYJE SKAITYKITE:

www.swo.lt

POKALBIS SU FABIENU LEDE FOTOSESIJA: EGO POKALBIS SU OLAFURU ARNALDSU FOTOSESIJA: GLEB POKALBIS SU REŽISIERIUMI DAVIDU DIETLU POKALBIS SU REGIMANTU IŠ GRUPĖS „FLASH VOYAGE“ POKALBIS SU NERIJUMI ERMINU FOTOSESIJA: EXAMINING THE MASCULINITY POKALBIS SU MICHAELIU ZAJKOVU

4 18 44 54 68 76 82 90 102

Viršelyje: FOTOGRAFAS – VAIDAS JOKUBAUSKAS MODELIS – KAROLIS INOKAITIS VIZAŽISTĖ, PLAUKŲ STILISTĖ – KRISTINA RAULINAITYTĖ STILISTĖ – FAUSTA JURGILAITĖ

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt

3 | SwO

street

FABIENAS LEDE: SCENOGRAFIJA TURĖTŲ BŪTI ŽIŪROVO PALYDOVU Į ALTERNATYVŲ PASAULĮ Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Fabieno Lede, N. Kabanow

iuolaikinio vizualiojo meno atstovo Fabieno Lede kūryba – ryški ir įsimintina. Jo meninės instaliacijos ir teatro spektaklių scenografijos pasižymi ryškiomis neoninėmis šviesomis, skleidžiasi kartu su žalia augmenija, pasakoja istorijas per vaizdą, transliuojamą didelių įstrižainių ekranuose, ar įsikūnija architektūrinių objektų detalėse. F. Lede teigia, kad jo kuriami meno objektai – tarytum gyvos formos, galinčios veikti savarankiškai ar net keisti pavidalą.

SwO

street

www.swo.lt

5 | SwO

street

Kokia buvo tavo, scenografo ir vizualiojo meno kūrėjo, kelio pradžia? Vizualiuoju menu susidomėjau būdamas penkerių. Piešdavau sraigių kiautus ir bandydavau juos parduoti kaimynams. Pamenu, kad vieną tokį piešinį pardaviau, bet, ko gero, tik todėl, kad jie buvo pažįstami. Supratau, kad noriu kurti gražius, ne visada naudingus objektus, kurių niekas, išskyrus mane, nenorėtų matyti ar turėti. Tuo tarpu mano, kaip scenografo, karjera prasidėjo žymiai vėliau, kai iš Prancūzijos persikėliau į Lenkiją. Kas tau įdomiausia šiose srityse? Tai, kad viskas, absoliučiai viskas yra įmanoma. Mane džiugina netgi tos idėjos, kurių, galbūt, niekada neįgyvendinsiu. Kurti meną vardan jo paties, mėginti viską padaryti savo pastangomis, peržengti ribas, sugalvojant naujus metodus, netgi klaidų neišvengiamumas – visa tai man teikia didžiausią pasitenkinimą. Kiek scenografijos srityje turi erdvės ir galimybių realizuoti savo sumanymus? Juk teatre esi tam tikra prasme priklausomas ir nuo režisieriaus, ir nuo spektaklio koncepcijos. Turiu pakankamai erdvės ir galimybių asmeninei kūrybai, tačiau, žinoma, scenografijoje tavo darbai priklauso nuo padiktuotos temos, knygos ar filmo, pagal kurį statomas spektaklis. Taip pat jie gali priklausyti ir nuo kito menininko kūrinių ir bendros temos, jei scenografiją eksponuoji parodose. Kaip apibūdintum savo kūrybinį braižą ir kuriamą estetiką? Prieš kelerius metus būčiau pasakęs, kad kuriu gryną, šiek tiek naivų meną, paremtą stilizuotu folkloru, natūraliu koloritu ar emocionaliais vaizdiniais. Šiuo metu kuriu pavojingus architektūrinius objektus natūraliai ir besikeičiančiai erdvei. Vis labiau tampu sodininku nykstantiems kraštovaizdžiams, augalų ar akmenų, kurių nebėra natūralioje aplinkoje, kolekcionieriumi.

SwO

street

Ar tau svarbūs inovatyvūs metodai? Kaip kūryboje derini tradicines meninės raiškos formas su rankų darbu ir naujausiomis technologijomis? Neieškau būdų, kaip galėčiau pritaikyti inovacijas mene, tačiau esu smalsus ir mėgstu stebėti, žiūrėti daugybę vaizdų, video, domėtis kasdieniais įvykiais. Man patinka naujos formos ir būdai, kaip meną būtų galima sukurti naujai. Dėl to galiu progresuoti ir asmeninėje kūryboje. Viską kuriu pats. Man svarbus rankų darbas, kurį, ko gero, galima įvardinti kaip tradicinę raišką. Tačiau tuo pačiu jaučiu poreikį iš kūrybos eliminuoti materialumą, tapti lengvesniu, prarasti fizinio meno svorį... Visa tai tam, kad, pasitelkdamas naujausias technologijas, po truputį pereičiau prie virtualumo. Kokią vietą tavo kūryboje užima garsas ir video? Tinkamai parinktos ir suderintos šviesos yra vienas esminių elementų įgyvendinant kūrybinius sumanymus. Jei, tarkim, apšvietimas bus blogas, instaliacija iš karto praras apie penkiasdešimt procentų savo, kaip meno kūrinio, stiprybės. Todėl visada stengiuosi parinkti tinkamą apšvietimą. Jis padeda užtikrinti, kad šviesa atliks savo užduotį – išryškins objektus, jų formas ir detales. Manau, kad teatrinei scenografijai labiausiai tinka tiesiogiai nukreiptas apšvietimas. Tada ji tampa artimesnė kasdienei aplinkai. Video yra visai kas kita. Man patinka medijos, jas noriai naudoju savo instaliacijose. Taip jos tampa daugiasluoksnės ir daugiaprasmės. Tačiau visgi turiu pripažinti, kad įvairių medijų naudojimas scenografijų kūrime menininką gali ir varžyti. Žinoma, video galima labai įvairiai pateikti: perregimi ekranai, inkorporavimas į kitus objektus, išdėstymas erdvėje ir kt. Panašiai dariau ir kurdamas scenografiją režisieriaus Lukaszo Twarkowskio spektakliui „Lokis“, kuriame ekranui suteikėme antraplanę šviesdėžės funkciją, tačiau pats ekranas vis tiek neprarado savo tikrosios paskirties – rodyti video. Video leidžia išryškinti tam tikras detales ar akcentus, žiūrovo akiai ne visada matomas scenografijos dalis.

www.swo.lt

7 | SwO

street

SwO

street

www.swo.lt

Nuotrauka â&#x20AC;&#x201C; N. Kabanow www.swo.lt

9 | SwO

street

SwO

street

| 10

www.swo.lt

11 | SwO

street

SwO

street

| 12

www.swo.lt

13 | SwO

street

Kokios patirtys įsiminė, kuriant scenografijas režisieriaus L. Twarkowskio spektakliams „Lokis“, rodomame Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, ir „Es war einmal... das Leben“, ne taip ir seniai pastatytame Hanoverio teatre, Vokietijoje? Tai lyg ilga kelionė per tamsą. Šie abu spektakliai vienas kitą papildo ir pratęsia. Jie – tarytum nesibaigianti naktis, kurioje kiekvienas grįžta prie savo primityvumo, kai mūsų vidinis žvėriškumas mus užvaldo. Scenografija, dirbant šiuose spektakliuose, darėsi vis tamsesnė ir tamsesnė, artimesnė pogrindžiui, užslėpta, laukianti naujos dienos, kuri, galbūt, niekada neateis. Tad kas kartą sukurti scenografiją, galinčią tiesiog išnykti tamsioje erdvėje ar tapti organiška gamtos dalimi, yra nemažas iššūkis.

„Kiekvieno atvaizdo sukūrimas jau savaime tampa manipuliacija.“

Galiu atskleisti, kad „Lokio“ ir „Es war einmal... das Leben“ scenografijos yra savotiška užuomina į būsimą režisieriaus L. Twarkowskio spektaklį, kuris bus statomas Lietuvoje kitais metais. Spektaklio veiksmas vyks atviroje erdvėje, o scenografija įsilies į gamtinę aplinką. Galiausiai, visa tai išsivystys į reivo vakarėlį. Kuri mistines ir itin paveikias erdves. Ar tau svarbu sukelti žiūrovo emocinę, o galbūt net fizinę, reakciją? Ar savo scenografiją galėtumei pavadinti alternatyvia tikrove? Nors kuriu scenografijas ir instaliacijas, tačiau jaučiuosi kaip performansų atlikėjas. Savo kūrinius lyginu su gyvomis formomis, galinčiomis veikti, judėti, keisti spalvas ar savo pobūdį. Manau, kad meno instaliacijos, ar ta pati scenografija, turėtų būti žiūrovo palydovai į alternatyvų pasaulį, kažkas, kas egzistuoja, bet yra labai giliai paslėpta, užmaskuota po storu sluoksniu blogybių, kurias pasaulis mums kasdien bruka. Mano užduotis – padėti žiūrovui tapti tos „prabangios“ vaizduotės pasaulio dalimi. Ką manai apie manipuliaciją vaizdais? Ar naudojiesi tuo? Kiekvieno atvaizdo sukūrimas jau savaime tampa manipuliacija. Nesiekiu kurti melo ar apgaudinėti žiūrovo. Esu už tai, kad jis pats atrastų užslėptus dalykus, kad mano kūrinius suprastų kaip nevienareikšmius objektus.

SwO

street

| 14

Kokia vizualiojo meno ateitis ir transformacija? Kokią ją norėtumei matyti ir įsivaizduoti? Sunku įsivaizduoti. Kūrybos priemonių vystymasis suteikia galimybę kurti ir parodyti vaizdinius. Ateitį matau kaip didelį, netvarkingą įvairiausių atvaizdų kratinį ir miksą, primenantį devyniasdešimtųjų muzikos hitų remiksus. Kalbant apie savo kūrybą, jos ateitį matau itin konkrečiai. Planuoju nebekurti neegzistuojančių formų objektų ir atvaizdų, o skirti dėmesį tikrovėje esantiems elementams. Viena iš mano svajonių – įkurti palmių plantaciją Burgundijoje. Sparti klimato kaita parodo, kad pasaulis nebebus toks, kaip anksčiau. Noriu, kad neegzotiška vieta taptų tropine, o vyno gamybą pakeistų kokosų vandens produkcija.

www.swo.lt

15 | SwO

street

Reklama

SwO

street

| 16

www.swo.lt

Iliustratorius â&#x20AC;&#x201C; Karolis Strautniekas Reklama

Renginys

17 | SwO

street

EGO FOTOGRAFAS – VAIDAS JOKUBAUSKAS VIZAŽISTĖ, PLAUKŲ STILISTĖ – KRISTINA RAULINAITYTĖ MODELIS – KAROLIS INOKAITIS (SUPERMODELS) STILISTĖ – FAUSTA JURGILAITĖ

SwO

street

| 18

www.swo.lt

19 | SwO

street

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Kelnės: ALL SAINTS Aksesuarai: MARIJA PUIPAITĖ

SwO

street

| 20

www.swo.lt

21 | SwO

street

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Kelnės: ALL SAINTS Aksesuarai: MARIJA PUIPAITĖ Avalynė: DR. MARTENS

SwO

street

| 22

www.swo.lt

23 | SwO

street

Švarkas, kelnės: SANDRA STRAUKAITĖ Golfas: COS Akiniai: GUCCI

SwO

street

| 24

www.swo.lt

25 | SwO

street

Švarkas, kelnės: SANDRA STRAUKAITĖ Golfas: COS Akiniai: GUCCI

SwO

street

| 26

www.swo.lt

27 | SwO

street

Kelnės: ZARA Švarkas: MK DRAMA QUEEN Aksesuarai: MARIJA PUIPAITĖ

SwO

street

| 28

www.swo.lt

Švarkas: MK DRAMA QUEEN Aksesuarai: MARIJA PUIPAITĖ

www.swo.lt

29 | SwO

street

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ

SwO

street

| 30

www.swo.lt

31 | SwO

street

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Kelnės: MK DRAMA QUEEN

SwO

street

| 32

www.swo.lt

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Kelnės: MK DRAMA QUEEN Avalynė: DR. MARTENS

www.swo.lt

33 | SwO

street

SwO

street

| 34

www.swo.lt

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Kelnės: MK DRAMA QUEEN Avalynė: DR. MARTENS

www.swo.lt

35 | SwO

street

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Aksesuarai: MARIJA PUIPAITĖ

SwO

street

| 36

www.swo.lt

37 | SwO

street

Marškiniai: SANDRA STRAUKAITĖ Aksesuarai: MARIJA PUIPAITĖ

SwO

street

| 38

www.swo.lt

Švarkas, kelnės: SANDRA STRAUKAITĖ Golfas: COS Akiniai: GUCCI

www.swo.lt

39 | SwO

street

SwO

street

| 40

www.swo.lt

41 | SwO

street

Švarkas, kelnės: SANDRA STRAUKAITĖ Golfas: COS Akiniai: GUCCI

SwO

street

| 42

www.swo.lt

Reklama

www.swo.lt

Festivalis

43 | SwO

street

OLAFURAS ARNALDSAS: KŪRYBINIS PROCESAS PRILYGO KELIONEI Į SAVE Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Gabrieliaus Jauniškio

ukurti ir įrašyti naują albumą „re:member“ islandų kompozitoriui ir atlikėjui Olafurui Arnaldsui prireikė net trejų metų. Vasario pabaigoje jis surengė pirmąjį solinį pasirodymą Lietuvoje, o tik ką pasibaigęs koncertinis turas aprėpė ne tik daugelį Europos šalių, bet ir Amerikos žemyną. Prieš koncerto Vilniuje repeticiją Olafuras Arnaldsas sutiko atverti kūrybinius užkulisius.

SwO

street

| 44

www.swo.lt

45 | SwO

street

Ar tavo naujausias albumas, pavadintas „re:member“ (liet. prisiminti), kaip nors susijęs su asmeniniais prisiminimais, svarbiomis praeities akimirkomis? Vienas draugas yra pasakęs, kad tai gražus pavadinimas, puikiai atspindintis albumo esmę. Kūrybinis procesas prilygo kelionei į save, padėjo save, kaip kūrėją, atrasti iš naujo. Žodis remember man asocijuojasi su grįžimu prie savo vidinių ištakų, o ne konkrečiais prisiminimais. Įrašant albumą, tave supo skirtingi žmonės: styginių kvarteto nariai, ko gero, pirmą kartą į tavo koncertą įtrauktas perkusininkas, žymus britų atlikėjas SOHN, muzikantas ir programuotojas Halldoras Eldjarnas ir daugelis kitų. Ką šie bendradarbiavimai tau reiškia? Supratau, kad mane ir mano komandą supanti aplinka yra be galo svarbi. Tam, kad kūrybinis procesas eitųsi sklandžiai, būtina kiekvienam suteikti erdvės. Neužtenka styginių kvartetui paduoti partitūrą ir liepti groti. Stengiuosi juos įtraukti į kūrybinį procesą, kad jie jaustųsi galintys prie kūrinio skambesio prisidėti idėjiškai. Man svarbios jų mintys. Taip gimsta nauji atradimai. Kūrybiniam procesui svarbiausia atvirumas. Muzikantus į studiją pasikviesdavau gerokai anksčiau, nei būdavo užbaigti kūriniai. Leisdavau groti taip, kaip jiems atrodė geriausia. Išklausęs jų minčių, grįždavau namo ir pabaigdavau rašyti.

„Tam, kad kūrybinis procesas eitųsi sklandžiai, būtina kiekvienam suteikti erdvės.“

Įrašydamas albumą ir koncertuodamas, naudoji tris pianinus, iš kurių du – „Stratus“ tipo, atliekantys muziką savarankiškai. Ar per kiekvieną koncertą pianinai groja skirtingai? Ar netikėtumo faktorius atlieka svarbų vaidmenį? Ne, netikėtumo faktorius nėra didelis, nes kontroliuoju tai, ką jie groja. „Stratus“ pianinai reaguoja į mano komandas. Groju pagrindiniu pianinu, o kiti seka mano atliekamą muziką. Iš jų tikrai nesklinda atsitiktiniai garsai. Tačiau pasitaiko ir netikėtų momentų. Jų būna tik dešimt procentų iš šimto. To pakanka, kad kiekvieną kartą „Stratus“ atliekama muzika skambėtų vis kitaip.

SwO

street

| 46

www.swo.lt

47 | SwO

street

Ar į pasirodymus įtraukus pastarojo tipo instrumentus, pasikeitė tavo, kaip muzikanto, ryšys su pianinu? Galbūt daugiau įtakos tai turi pačiam muzikos įrašymui ir albumo realizavimo procesui. Nebeturiu tiesioginės galios ir įtakos paspaudęs pianino klavišą išgirsti garsą, kurio tikiuosi, kadangi, į muzikos atlikimą įtraukus „Stratus“ pianinus, ji, kad ir neradikaliai, kiekvieną kartą bus grojama kitaip. Tiesa, dažnai įkvėpimas ateina iš grojimo elektroniniais instrumentais. Jie daro įtaką kuriamai muzikai. Koks buvo pradinis „kabliukas“, inspiravęs sukurti „re:member“ albumą? Kaip gimė idėja? Negalėčiau pasakyti, kad buvo tik vienas konkretus dalykas, iš kurio viskas išsirutuliojo. Visada turiu kokią nors idėją, kuri, laikui bėgant, keičiasi, auga, pildosi. Pastarojo albumo idėja kilo, kai dar 2011 m. leidausi į koncertinį turą kartu su japonų kompozitoriumi Ryuichi Sakamoto, kuris savo pasirodymams naudojo „Stratus“ tipo pianinus. R. Sakamoto šiais instrumentais grojo iš anksto įrašytą muziką. Tuomet pradėjau galvoti, kaip galėčiau „Stratus“ pianinus integruoti į savo muziką. Vėliau albumo koncepciją man padėjo vystyti elektroniniai instrumentai, ypač sintezatorius. Kadangi grojant kurią nors natą, jis turi funkciją iš tos natos sukurti ritmą. Taigi mano pagrindinė užduotis buvo išsiaiškinti, kaip galėčiau visa tai pritaikyti pianinui. Kaip apibūdintumei patį kūrybinį procesą? Jis buvo tikrai ilgas, užtrukome trejus metus per kuriuos daug eksperimentavome. Ankstesnio albumo įrašymo darbai truko kur kas trumpiau. Nemanau, kad kūryboje egzistuoja neteisingas būdas. Galbūt ne viskas susiklosto taip, kaip planuoji, bet tai visiškai normalu. Naujų atradimų momentas – geriausia kūrybos dalis. Padarytos klaidos ir suvokimas, kad kažkas vyksta ne pagal planą, atveda prie naujų idėjų, apie kurias prieš tai net nesusimąstei. Kas tavęs laukia po koncertinio turo? Kol kas dar negalvoju apie ateitį. Kol būnu koncertiniame ture, visas savo mintis koncentruoju tik į jį ir į tai, ką galėčiau patobulinti. Stengiuosi išvengti kartojimosi. Man svarbu, kad kiekvienas mūsų pasirodymas būtų vis kitoks.

SwO

street

| 48

www.swo.lt

49 | SwO

street

SwO

street

| 50

www.swo.lt

51 | SwO

street

SwO

street

| 52

Reklama

Festivalis

www.swo.lt

Reklama

MAIŠTAS

Pirkiniai

Kelnės: JACQUEMUS (jacquemus.com), 352 € Juosmens krepšys: JACQUEMUS (jacquemus.com), 440 € Laikrodis: G-SHOCK (g-shock.co.uk), 104 € Sportbačiai: OFF-WHITE (off---white.com), 491 € Kvepalai: HELMUT LANG (helmutlang.com), 147 € Riedlentė: PENNY SKATEBOARDS (pennyskateboards.com), 91 € Megztinis: ACNE STUDIOS, 280 € Marškinėliai: RAG & BONE (rag-bone.com), 141 € Kepurė su snapeliu: OFF-WHITE (off---white.com), 237 € Diržas: HERON PRESTON (HERONPRESTON.COM), 213 € Šlepetės: SUICOKE (SUICOKE.COM), 207 €

www.swo.lt

53 | SwO

street

GLEB FOTOGRAFĖ – VIRGINIJA VAIČIULYTĖ MODELIS – GLEB GORODKOV

SwO

street

| 54

www.swo.lt

55 | SwO

street

SwO

street

| 56

www.swo.lt

57 | SwO

street

SwO

street

| 58

www.swo.lt

59 | SwO

street

SwO

street

| 60

www.swo.lt

61 | SwO

street

SwO

street

| 62

www.swo.lt

63 | SwO

street

SwO

street

| 64

www.swo.lt

65 | SwO

street

SwO

street

| 66

www.swo.lt

67 | SwO

street

POKALBIS SU FILMO „BERLIN BOUNCER“ REŽISIERIUMI DAVIDU DIETLU Autorė – Marija Sinicaitė Nuotraukos – Alicios von Rittberg, Karoline Hill, Christiano Borcher, „Flare Film GmbH“ archyvų

„N

epaliauju įsivaizduoti, kad iškeliavęs iš šio pasaulio pateksiu į tarpinį pragaro ratą kaip iš Hieronymo Boscho paveikslo. Belsiu, o jie man teatsakys: „Ne, ne tu!“ – juokauja Svenas Marquardtas, vienas filmo personažų, vadinamųjų bouncerių arba apsauginių, geriausiai žinomas iš griežtos ir negailestingos atrankos prie kultinio „Berghaino“ durų. „Berlin Bouncer“ – neseniai pasauliui pristatyta dokumentika, pasakojanti trijų vyrų: Sveno, Smiley bei Franco istorijas ir jų akimis piešianti retroperspektyvinį Berlyno, miesto, pagarsėjusio vakarėliais, paveikslą. Turėjau išskirtinę progą Kopenhagoje vykusiame tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje CPH:DOX susitikti su filmo režisieriumi Davidu Dietlu ir pasišnekučiuoti apie kūrybinį procesą bei profesiją, kurią vargu ar dažnas mūsų priimtu taip rimtai kaip šio filmo herojai.

SwO

street

| 68

www.swo.lt

69 | SwO

street

Nuotrauka – Alicios von Rittberg

Nuotrauka – Karoline Hill

SwO

street

| 70

www.swo.lt

71 | SwO

street

Filmo tematika gan netikėta. Kaip šovė tokia idėja? Norėjau pastatyti vaidybinį filmą apie Berlyną, tačiau to, kas sukosi mano galvoje, nepakako tokiam žanrui. Tada uždaviau sau klausimą: „Kokia viso to prasmė? Kokie įdomiausi šio miesto žmonės?“ Studijuodamas Berlyne, aktyviai dalyvavau naktiniame miesto gyvenime. Per visus tuos metus susidurdavau su tais pačiais veidais, kuriuos sutikdavau prie skirtingų klubų durų. Šie žmonės įstrigo mano atmintyje, nes jie buvo daugiau nei apsauginiai – jie buvo labai intriguojančios asmenybės. Pasidomėjęs, sužinojau, jog visi jie jau perkopę penktą dešimtį. Norėjau sužinoti, kodėl sulaukę tokio amžiaus jie vis dar dirba tokį darbą. Buvo įdomu daugiau sužinoti apie juos pačius, ką jie veikia, kai nestovi prie durų. Turbūt ir patiems herojams buvo gan keista gauti tokį pasiūlymą. Ar buvo sunku juos įtikinti prisidėti prie filmo kūrimo? Su visais sekėsi labai skirtingi. Smiley, pavyzdžiui, teikia apsaugos paslaugas Berlyno filmų festivalio metu. Su juo susipažinau renginyje. Pasišnekučiavome, apsikeitėme telefono numeriais ir susitarėme susitikti. Francą, kurį pažinojau iš seniau, įtikinti buvo gan lengva. Suvokiau, kad į kompaniją šiems dviems tiesiog būtinas Svenas Marquardtas. Lygiai taip pat suvokiau, kad negaliu tiesiog jam paskambinti pakviesti prisidėti prie šio projekto. Vienas mano draugų, Marcelis Dettmannas, dažnai grojantis „Berghain“ ir palaikantis ryšį su Svenu, padėjo man suderinti susitikimą su juo, kuris, atvirai pasakius, buvo visai sėkmingas. Mūsų panašus humoro jausmas, tad bendrauti sekėsi gan lengvai. Tuo metu Svenas buvo pristatęs savo autobiografiją, dėmesio jam užteko. Aš paaiškinau, kad man įdomi jo kaip fotografo asmenybė, norėčiau jį parodyti iš kiek kitos pusės. Jis nusprendė pabandyti. Pradžia užtruko – filmuoti pradėjome 2014 m. Koks tavasis ryšys su Berlynu? Gimiau Amerikoje, užaugau Miunchene, o į Berlyną atvažiavau studijuoti filmų mokykloje, kai man buvo 21-eri. Studijos užtruko ilgiau, kadangi naktinis gyvenimas dažnai buvo įdomesnis nei mokslai. Kadangi po 15 metų grįžau atgal į Miuncheną, man šis filmas – tarsi savotiškas atsisveikinimas su Berlynu ir ten praleistu laiku. Nesakyčiau, kad tas etapas baigėsi, tiesiog keičiasi kitu. Berlynas mainosi, jo naktinis gyvenimas taip pat. Tiesiog jaučiu, kad laikas, kai pats buvau pasišventęs naktinėtojas, ir pastarieji 15–20 metų, kai šie trys vyrai buvo itin svarbi naktinio Berlyne gyvenimo dalis, eina į pabaigą. Filmas paliečia šios kaitos ir naujos pradžios temas.

SwO

street

| 72

„Berlynas mainosi, jo naktinis gyvenimas taip pat.“

Filmas taip pat atspindi pokyčius mieste po sienos griuvimo, kai žmonės pradėjo laisviau save reikšti. Kokį miestą matome šiandien? Berlynas vis dar toks pats laisvas ir atviras kaip daugelis kitų vietų. Žmonės gali kurtis jame tokius gyvenimus, kokius nori. Kai aš atsikėliau į šį miestą, visi man sakė: „Praleidai geriausius metus, nes 90-ieji buvo laukiniai!“ Nemanau, kad daug praleidau, nes laikotarpis tarp 2000-ųjų ir 2010-ųjų taip pat buvo labai spalvingas. Draugams, atvykusiems į Berlyną vėliau, sakiau lygiai tą patį: „Praleidote geriausią laiką...“ Turbūt kiekvienam mūsų būdinga pabaigos nuojauta. Bet šis miestas sugeba atsinaujinti. Šiandieninis naktinis gyvenimas labiau komerciškas bei turistiškas nei anksčiau. Manau, kad šauniausias dalykas 90-aisiais buvo tai, kad padalinta šalis ir padalintas miestas užaugo kartu vakarėliuose. Tarsi tai apibendrindamas Svenas filme sako: „Jauti, kad miestas susivienijęs tada, kai susivienija žmonės. Kai klausimas „Iš kur esi?“ nebėra reikšmingas.“

www.swo.lt

73 | SwO

street

Nuotrauka â&#x20AC;&#x201C; Christiano Borcher

SwO

street

| 74

Reklama

Renginys

www.swo.lt

Reklama

SUBTILI ŽINUTĖ

Pirkiniai

Kelnės: JACQUEMUS (jacquemus.com), 308 € Viršutinis drabužis: HERSCHEL SUPPLY CO. (herschelsupplyco.co.uk), 164 € Marškinėliai: HERSCHEL SUPPLY CO. (herschelsupplyco.co.uk), 34 € Kepurė su snapeliu: PENNY SKATEBOARDS (pennyskateboards.com), 23 € Akiniai nuo saulės: PERSOL (persol.com), 226 € Kvepalai: MANCERA (manceraparfums.com), 150 € Juosmens krepšys: F.A.M.T., 57 € Kišeninė nosinaitė: UNDANDY (undandy.com), 29 € Sandalai: SUICOKE (suicoke.com), 102 € Laisvalaikio batai: UNDANDY (undandy.com), 181 €

www.swo.lt

75 | SwO

street

REGIMANTAS IŠ GRUPĖS „FLASH VOYAGE“: KELIAME SAU VIS DIDESNIUS LŪKESČIUS Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Igno Maldžiūno, Donato Stankevičiaus

ietuviškojo psichodelinio roko grupės „Flash Voyage“ nariai vasarą pradeda pasitikdami neeilinę progą – pirmąjį savo albumą „Voyage in a Flash“. Kaip teigia grupės vokalistas Regimantas Visockis, tai yra kiekvieno atlikėjo svajonė ir geriausias atskaitos taškas judėti toliau. Jis sutiko pasikalbėti ne tik apie savo kelią į muzikos pasaulį, grupės susikūrimo istoriją ar būsimus koncertus, bet ir tai, ką jam ir visiems „Flash Voyage“ nariams reiškia jau netrukus birželį pasirodysiantis pirmasis grupės albumas.

SwO

street

| 76

www.swo.lt

77 | SwO

street

Papasakok apie savo muzikinį backgroundą. Kaip muzika atsirado tavo kelyje? Viskas prasidėjo, kai man buvo ketveri. Kai tėvai pastebėjo, jog esu imlus muzikai, nuvedė į muzikos būrelį, kur šiek tiek mokiausi groti pianinu ir dainavau chore. Viskas pasisuko kita linkme, kai panorau pradėti sportuoti, užsiimti motokrosu. Tam įtakos turėjo tėtis, kuris buvo šios sporto šakos atstovas. Taigi gimtadienio proga turėjau rinktis: pianinas arba motociklas. Pasirinkau sportą. Prie muzikos grįžau būdamas šešiolikos, kai pažiūrėjęs filmą ,,Nowhere Boy“ visiškai susižavėjau bitlais ir visa senąja roko kultūra. Nusipirkau gitarą ir pradėjau pats mokytis groti ir dainuoti. Apie šią istoriją būtų galima pasakoti ir pasakoti. Metęs sportą nemažai laiko grodavau gatvėje, nes tikėjau savimi ir norėjau, kad mano pragyvenimo šaltinis būtų muzika. Tai po truputį ir vyksta. Jūsų muzikos grupė įvardinama kaip psichodelinio roko atstovai. Kiek tos tikrosios psichodelikos turi savyje kaip kūrėjas ir atlikėjas? Įdomus klausimas. Nemažai domėjausi ir domiuosi psichodeline kultūra ir muzika nuo pat jos pradmenų iki dabartinių grupių. Normalu, kad manyje tai egzistuoja, turi įtakos ir pats muzikos žanras, ir gyvenimo būdas. Ką tau reiškia tavo muzikos „įstatymas“ į muzikos žanrų, stilių rėmus? Ar sutinki su tais rėmais? Rėmai apriboja tiek, kiek pats save „įsistatai“ į juos. Mes linkę būti kuo laisvesni ir apie tai kol kas dar negalvoti, o tai, kad žmonės mūsų muziką priskiria konkrečiam žanrui – man didelė garbė. Kaip grupę pristatytumei dar jūsų nežinantiems, bet būsimiems klausytojams? Tikriausiai kaip mėgstamiausią tavo merginos grupę. Kaip atsirado pavadinimas „Flash Voyage“? Pavadinimą sugalvojo Remigijus iš grupės „Flying Saucer Gang“, mūsų bosisto Germano brolis. Visiems labai patiko, nes norėjome įsimintino ir skambaus pavadinimo, lyg skambėtų kaip iš praeities.

SwO

street

| 78

www.swo.lt

79 | SwO

street

Susibūrėte dar palyginti visai neseniai – 2017-aisiais. Kaip galėtum įsivertinti savo nuveiktus darbus iš šalies? Ar realizavote tai, ką buvote numatę, kurdami grupę? Jeigu nuoširdžiai, per šiuos du metus pranokom visus savo lūkesčius. Tikrai negalvojau, kad taip greitai viskas eisis, bet iš dalies ir suprantama – Lietuvos scena maža ir žmonės yra ištroškę kūrybingų lietuviškų atlikėjų. Tačiau tai, ką turime dabar, toli gražu dar nėra galutinis tikslas, keliame sau vis didesnius lūkesčius ir daug dirbame. Gegužės 12-ąją sulaukėm svarbios akimirkos – paskelbėte, kad birželio 17-ąją pasirodys „Voyage in a Flash“. Koks jausmas išleisti pirmąjį albumą? Jausmas nuostabus. Jau turim vinilą savo rankose, tai yra kiekvieno atlikėjo svajonė – atskaitos taškas judėti toliau. Kokias temas ir gyvenimo akimirkas sudėjote į naujausią albumą? Paliksiu tai išnarplioti klausytojams, bet nemažai jaučiamas mūsų kaip atlikėjų pasikeitimas, noras perlipti savo ribas, vidiniai išgyvenimai, meilė ir nauji supratimai. Praeiti metai grupei negailėjo svarbių įvykių: apšildėte atlikėją King Krule, „Garažo“ jaunų grupių konkurse laimėjote pirmą vietą, Vilniaus „Vasaros terasoje“ surengėte didelį solo koncertą… Kaip manai, ar šie metai turėtų atnešti daugiau galimybių? Jeigu viskas būtų tik tavo galioje, ką norėtum realizuoti dar? Ar šie metai atneš daugiau galimybių, bus matyti tik jiems einant, bet lyginant su praeitais metais turime trigubai daugiau kvietimų koncertuoti ir planų vasarai. Manau, bus viena nuostabiausių ir darbingiausių vasarų. Dabar mano tikslas – antrasis albumas, kuris bus lietuviškas. Man ganėtinai sunku save išreikšti ne savo kalba. Svajonių vieta, kurioje norėtum koncertuoti? Ten, kur visi žmonės jaustųsi lygūs ir laimingi, pati vieta nesvarbi. Noriu kuo daugiau suteikti žmonėms, kad ir kur bebūčiau. Koks tavo įsimintiniausias pasirodymas? Vienareikšmiškai atlikėjo King Krule apšildymas praeitą žiemą „Lofte“. Tai buvo didžiausias netikėtumas ir galimybė, kurią gavome, būdami tokia jauna grupė.

SwO

street

| 80

Feilas ant scenos. Ar buvo toks? Didžiausias feilas buvo mūsų pirmasis koncertas Nidoje, kuriame turėjome bėdų su garsu ir patys įsigarsinome pasirodymą. Sugedo Karolio klavišiniai ir jis, išgėręs alaus, koncerto metu sugalvojo išvažiuoti pasikeisti instrumento. Žinoma, buvo sustabdytas policijos ir koncerte nebepasirodė. Ačiū Šarukui iš grupės „Garbanotas“, kuris suvaldė mūsų garsą. Kas yra sunkiausia būnant grupės nariu? Kaip sprendžiate krizes? Sunkiausia laviruoti ir rasti kompromisą, tinkantį visiems kuriant muziką, idėjas ir stilių. Visi turi savo nuomonę ir visi nori jaustis savimi, tai pakankamai sunku. Krizes sprendžiame kalbėdamiesi, kitaip, manau, jų ir neišspręsi. Mėgstamiausia lietuviška muzikos grupė? Iš senųjų grupių patinka „Foje“, o iš dabartinių – „Sheep Got Waxed“. Muzikos portalas ore.lt apie jus yra atsiliepę kaip apie ilgaplaukių indėnų ir Keruako bytnikų mišinį arba kaip grupę iš Vudstoko. Kodėl supermoderniame XXI amžiuje stengiatės išlaikyti praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio stilių? Galbūt dėl to, kad šiame supermoderniame pasaulyje nerandame sau vietos. Visada svajojau atrodyti taip. Ar jau pradėjote krautis daiktus vasaros koncertams? Koks lietuviškas geografinis maršrutas jūsų laukia? Vasaros koncertų maratoną atidarėme Tilto namų festivalyje, dabar daug ruošiamės albumo pristatymo koncertams, kurie bus svarbiausi šią vasarą. Birželio 27-ąją pristatysim albumą „Vasaros terasoje“. Birželio 29-ąją – Palangos „Kablyje“. Liepos 4-ąją Kaune sugrosim koncertą ypatingoje vietoje, kuri virs kultūrine erdve. Joje niekada nėra vykęs joks roko koncertas, tai bus pats įspūdingiausias mūsų pasirodymas, todėl jo labiausiai laukiu. Be jų šią vasarą turime suplanavę dar virš dvidešimties koncertų, iš kurių septyni – festivaliuose. Apie viską išsamiau paskelbsim labai greitai, bet šiaip panašu, kad apvažiuosim visą Lietuvą.

www.swo.lt

81 | SwO

street

JAUTRI TIKROVĖS TRANSFORMACIJA SU NERIJUMI ERMINU Autorė – Angela Ter-Vardanian Nuotraukos – Justino Ermino, Laimos Buivydaitės, Nerijaus Ermino asmeninio archyvo

ai įprasti, kasdieniai dalykai transformuojasi į visiškai neįprastą, kitą formą, siužetui besiformuojant pradedame matyti tai, kas prieš tai buvo nematoma, atpažįstame kasdienes žmogaus gyvenimo detales, pastebim tai, ką buvome „praleidę“.

Kūryba Nerijaus Ermino gyvenime atsirado netikėtai, kaip sako pats menininkas: „Netikėtai, kaip vagis įlipo per langą, kurį, matyt, per neapdairumą buvau palikęs pravirą.“ Vilniaus dailės akademijoje įgijęs skulptoriaus specialybę, Nerijus Erminas ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos individualiomis valstybinėmis stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams. Menininko darbai įtraukti į MO muziejaus nuolatinę kolekciją.

SwO

street

| 82

Nuotrauka – Justino Ermino

Nerijaus Ermino instaliacijose gerai žinomos kasdienės detalės ir jų istorijos susijungia, sukurdamos visiškai naują, siurrealią tikrovę, o mes, žiūrovai, įtraukiami į nesibaigiantį prasminį žaidimą, skatinantį susimąstyti apie mus supančią aplinką, pasąmoninius savo ir kitų išgyvenimus, ir interpretuoti besikeičiančius siužetus, atpažįstamus iš asmeninės patirties.

www.swo.lt

83 | SwO

street

Esi surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje, taip pat aktyviai dalyvauji grupinėse parodose užsienyje. Su kokia galerija ir paroda darbas paliko didžiausią įspūdį? Sunku išskirti įspūdingiausią galeriją ar parodą. Dažniausiai, kai rengi parodą, viską būni suplanavęs, išmąstęs, apsipratęs su įspūdžiu, jis tampa toks natūralus. Tad visas dėmesys į žiūrovą, visi įspūdžiai Jam. O man asmeniškai didžiausią įspūdį palieka tai, kas vyksta šalia parodos, dalykai, nebūtinai susiję su paroda. Kokią svarbą tau turi dalyvavimas grupinėse parodose su kolegomis? Nesu didelis grupinių parodų gerbėjas, mene labiau esu vienišius. Gal tam turi įtakos ir mano kūrybos žanras – instaliacija. Instaliacijos orientuotos į tam tikrą erdvę ir turi tam tikrą pasakojimą. Jei šalia vieno pasakotojo atsiranda kitas, turintis savo istoriją, gali įvykti „nusipasakojimas“. Daug lemia parodos tema, kaip ji kuruojama, kuo grindžiamas grupės sudarymas. Neatmetu, bendras darbas gali turėti ir teigiamų patirčių. Vasario pabaigoje grįžai iš Vokietijoje vykusios modernaus ir šiuolaikinio meno mugės „art Karlsruhe“. Kaip manai, kuo šiuolaikinio meno atmosfera svetur skiriasi nuo Lietuvos meno scenos, kultūros? Kaip tai jaučiasi? Pastaruoju metu, bendradarbiaujant su galerija (AV17), karts nuo karto tenka dalyvauti įvairiose meno mugėse. Iš esmės jos visos vienodos. Tad nelinkčiau analizuoti šiuolaikinio meno atmosferos iš mugių perspektyvos. Kaip ir minėjau, visos mugės turi tendenciją panašėti. Aktyvesnės galerijos stengiasi kuo daugiau dalyvauti, tad jas gali sutikti įvairiose šalyse ir dėl to vaizdas darosi vienodokas. Skiriasi gal tik piniginių dydžiai: kuo finansiškai galingesnė šalis, tuo įspūdingesni kūriniai. Gal skamba keistokai, bet pinigai yra mugių varomoji jėga. Kiekvienas meno mugės dalyvis siekia susitikti su potencialiu klientu.

SwO

street

| 84

Ten galerija (AV17) pristatė dvi tavo instaliacijas: „Mąstantis vandenynas“ ir „Svetainė“. Kasdienius, paprastus objektus žiūrovui pristatai kaip užuominą į vis naują asmeninį ar kolektyvinį siurrealistinį siužetą. Kaip ir kokiu būdu atrenki objektus? „art Karlsruhe“ adaptavome vieną fragmentą iš paskutinės mano parodos, pavadinimu „Mąstantis vandenynas“, ir keleto mano kurtų objektų ansambliuką, mano mėgstamu pavadinimu „Svetainė“ (red. šypsosi). Išties manau, kad paprasti, kasdieniai objektai yra patys svarbiausi. Didieji įvykiai kuriasi iš paprastumo, plika akimi nematomų smulkmenų. Kasdienės kuria didžiąsias istorijas. Objektų atranka yra visiškai netvarkinga, net nežinau, kas ką pasirenka, ar aš objektus, ar jie mane (red. šypsosi). Dažniausiai juos atrenku pasikliaudamas empiriniu mąstymu. Jie kyla iš pasąmonės. Paprastai tai priklauso nuo tam tikros situacijos, kurią, manau, reikėtų vizualizuoti. O juk kiekviena situacija turi centrinę ašį, kuri dažniausiai pasireiškia kokio nors objekto pavidalu. Tas objektas lyg magnetas pradeda traukti iš pasąmonės kitus komponentus ir iš to išsivysto pasakojimas. O kai susidaro nemažas būrelis įvairių objektų, atsiranda pavojus nereikalingam daugžodžiavimui arba triukšmui. Tada įsijungia racionalus mąstymas, be gailesčio praretinantis naratyvinių objektų gretas. Kartais vardan raiškumo tenka atsisakyti net objekto, kuris buvo laikomas centrine ašimi. ...ir tada palieki žiūrovą siurrealistinėje erdvėje, kur jis kvestionuoja savo racionalų mąstymą, suvokimą apie save bei aplinką. Ar bandai padėti atsakyti į kylančius klausimus, nukreipti kažkokia linkme, ar palieki juos vienus? ...taip, palieku. Nemanau, kad žiūrovui reikia kažkokių pagalbinių priemonių, nelaikau jų negebančiais suvokti to, ką bandau pasakyti. O jei nepavyksta visko suvokti, nieko tokio, ir aš pats ne viską suvokiu savo darbuose ir nemanau, kad būtina, nes gyvenu pasaulyje, kuris irgi nėra iki galo suvoktas.

www.swo.lt

85 | SwO

street

Instaliacija „Svetainė“ – reprezentatyviausią namų vietą įprasminantis kūrinys, kurio objektai reprezentuoja tam tikro laikmečio prabangos atributus. Papasakok plačiau apie šį projektą. Šiuo pavadinimu esu sukūręs ir instaliaciją, ir keletą pavienių objektų. Jų jungiamoji ašis – baldinė plokštė, padengta storu lako sluoksniu. Tokie baldai buvo paplitę sovietmečiu ir vadinosi sekcija. Sekcijos būdavo statomos kambariuose, į kuriuos kviečiami „svečiai“ – svetainėse. Sekcija prilygdavo bažnytiniam altoriui. Ji buvo reprezentatyviausia namų vieta, prabangos rodiklis. Tos prabangos buvo keli variantai ir visi griežto dizaino: aiškūs skyriai daiktams laikyti, pvz., knygoms, vazoms, galimi ir meniniai akcentai, pagaminti „dailės kombinate“ serijiniu būdu. Ir dizaino neįvairovė, ir sekcijoje sudėlioti serijiniai objektai rėkte rėkė apie tai, kad visi mes lygūs kaip tas storas lako sluoksnis. Įvairios patirtys ir prisiminimai pastūmėjo mane imtis šios temos. Panorau šiai taisyklingai ir griežtai formai suteikti laisvumo, transformavau įprastą baldą į neįprastą, besikristalizuojančią formą. Tai lyg fizinio kūno virsmas metafiziniu, lyg matyti tai, kas nematoma.

Kokio projekto įgyvendinimas buvo problematiškiausias tavo praktikoje? Su kokiais sunkumais susidūrei? Apskritai savo kūrybinio proceso ir jo rezultato nemėgstu vadinti „projektais“. Šis žodis man asocijuojasi su kruopščiu planavimu. O man tai ne visada pavyksta, gal tiksliau sąmoningai to vengiu. Mėgstu, pavyzdžiui, jau turėdamas ekspozicijos planą, eksponavimo metu sukurti net ir sau netikėtą ekspozicijos sprendimą. Todėl savo veiklą labiau esu linkęs vadinti kūrimu, o jo rezultatą – paroda. Kalbant apie iškilusias įgyvendinimo problemas ar sunkumus, tai jie kyla labiausiai iš manęs paties. Pagrindiniai – laiko stoka ar jo planavimas. Su jais susidoroti turiu pats, žiūrovo akys to nepasiekia. Turi kokią nors svajonių vietą, kur labiausiai norėtum eksponuoti savo meną? Neturiu. Matyt, ne vieta svarbiausia.

Kokią rolę režisūra „žaidžia“ tavo praktikoje? Ar gali papasakoti šiek tiek daugiau apie ryšį tarp vizualių ir nematomų komponentų tavo darbuose? Kokiu būdu jais manipuliuoji? Kaip juos integruoji į pačią ekspoziciją?

Savo kūriniuose nagrinėji kasdienybės ritualus, interpretuodamas kultūrinį, politinį kontekstus, istoriją, religiją. Kokios tavo ilgalaikės įtakos? Išvardyk kelis menininkus, kurių kūrybą siūlytum stebėti.

„Žaidžiant“ tokį „žaidimą“, turiu omenyje instaliatyvujį meną, kažkuria prasme režisūra tampa neišvengiama. Kaip minėjau, kurdamas tam tikrą vizualinį pasakojimą, naudoju tam tikrus objektus, kuriais kuriu norimą naratyvą. O kad naratyvas būtu įskaitomas, reikia tiksliai sudėlioti „taškus“. Tu taškų dėliojimas ir galėtų būti vadinamas „režisūra“. Kiekvienas instaliacijos komponentas turi savo istoriją. Tad jei kūrinys susideda iš dviejų ir daugiau objektų, jis turi ir atitinkamą kiekį skirtingų istorijų. Mano, kaip režisieriaus, pagrindinė užduotis – atrinkti, tam tikru atstumu ir tvarka sustatyti komponentus su savo istorijomis į vietas taip, kad jų skirtingų istorijų sąjunga pagimdytų visiškai naują istoriją.

Galvodamas atsakymą į klausimą apie ilgalaikes įtakas, girdžiu tik už lango čiulbantį paukštuką. Įtariu, kad jis man sufleruoja atsakymą, tik, deja, nesuprantu, ką sako.

SwO

street

| 86

Kita klausimo dalis ne ką lengvesnė. Nenorėčiau imtis tokios atsakomybės ir siūlyti stebėti vieną ar kitą menininką, žinodamas, kokios jautrios ir nepastovios asmenybės jie yra. Geriau klausykitės to paties paukštuko. Kokią reikšmę menas turi tavo gyvenime? Nieko naujo nepasakysiu: svarbiausia, kad netrukdytų gyventi.

www.swo.lt

87 | SwO

street

Ar pasibaigus parodai pagalvoji, kad kai kuriuos darbus galėjai pristatyti kitaip, pakeisti? Kartais toks jausmas tikrai užplūsta. Kaip kokia matavimo skalė šokinėja aukštyn žemyn. Nežinau, nuo ko tai priklauso, gal nuo oro. Būna, išeksponuoji parodą, viskas OK, atidarymas, grįžti namo ir galvoji: gal reikėjo kitaip? Kitą dieną nueini patikrinti ir supranti: ne, visgi viskas puikiai. Laikui bėgant apsipranti su tokiais dirguliais, supranti, kad padarei viską, kas tuo metu buvo reikalinga. Ką manai apie maksimalizmą mene? Kaip jis padeda ar trukdo menininkui? Turbūt, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, žodis maksimalizmas turi dvi puses. Gerai, jei dedi visas pastangas, kad rezultatas būtų pats geriausias. Bet yra pavojus perlenkti lazdą arba strykčioti iš visų jėgų prie lazdos, kuri skirta ne tau. Reikšmingiausia paroda tavo kūrybiniame kelyje. Papasakok apie ją.

„Visada reikšmingiausia paroda būna paskutinė, kol nesukuri kažko kito.“

Visada reikšmingiausia paroda būna paskutinė, kol nesukuri kažko kito. Kada nors papasakosiu (red. šypsosi). Ko palinkėtum jauniems ir pradedantiems menininkams? Kokių klaidų patartum nedaryti? Pradedantiesiems palinkėčiau, jei įmanoma, susilaikyti ir nepradėti. Juokauju (red. juokiasi)! Varykit į priekį, nesidairydami atgal! Darykite visas klaidas, kurios tik įmanomos, iš jų gali išeiti gerų dalykų.

SwO

street

| 88

www.swo.lt

89 | SwO

street

Nuotrauka – Laimos Buivydaitės

EXAMINING THE MASCULINITY FOTOGRAFAS – DMITRY ZEMENKOV MODELIAI – DARIUS OSETROVAS, GEDIMINAS GAUČAS, MARTYNAS LINGĖ, IGNAS PUKELIS (FIRST FACE MODEL) STILISTĖ – MARIJA GARNAK PLAUKŲ STILISTĖ – ŽANETA MACKEVIČIENĖ VIZAŽISTĖS – RUGILĖ BUČIŪTĖ, GELMINA AMBRAZEVIČIŪTĖ POSTPRODUKCIJA – LILIJA LOZOVIC, DMITRY ZEMENKOV DRABUŽIAI – HILI ARI, SILVIA BARCUCCI, NOUVEAURICHE DOG BY MAOZ DAHAN, ANTONIO GRASSI

SwO

street

| 90

www.swo.lt

91 | SwO

street

SwO

street

| 92

www.swo.lt

93 | SwO

street

SwO

street

| 94

www.swo.lt

95 | SwO

street

SwO

street

| 96

www.swo.lt

97 | SwO

street

SwO

street

| 98

www.swo.lt

99 | SwO

street

SwO

street

| 100

www.swo.lt

Reklama

STANDARTAS

Pirkiniai

Telefono dėklas: HACULLA (haculla.com), 67 € Rankinė: HERSCHEL SUPPLY CO. (herschelsupplyco.co.uk), 51 € Kepurė su snapeliu: OFF-WHITE (off---white.com), 187 € Džinsai: ACNE STUDIOS, 231 € Laikrodis: G-SHOCK (g-shock.co.uk), 94 € Sportbačiai: ADIDAS Y3 (adidas.co.uk), 373 € Megztinis: AIMÉ LEON DORE (aimeleondore.com), 85 € Kvepalai: MANCERA (manceraparfums.com), 150 € Kojinės: AMI (amiparis.com), 94 € Marškiniai: RAG & BONE (rag-bone.com), 165 € Akiniai nuo saulės: PERSOL (persol.com), 201 €

www.swo.lt

101| SwO

street

ILGAAMŽIS REALISTIŠKUMAS. INTERVIU SU LĖLIŲ MEISTRU MICHAELIU ZAJKOVU Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Michaelio Zajkovo asmeninio archyvo

o darbuose susipina realistiškumas ir meniškumas, o rezultatai priverčia susimąstyti – kas iš tikrųjų slypi po šiais kūriniais? Rusų kilmės lėlių meistras Michaelis Zajkovas stebina ne vieną. Jo darbai patraukia ne tik detalumu, bet ir gebėjimu sukurti ilgaamžišką kūrinį, kuris apsimaino su žiūrovu vietomis ir stebi jį patį. Pakalbinome menininką apie tai, kaip prasidėjo jo kelias į šį kūrybos pasaulį.

SwO

street

| 102

www.swo.lt

103 | SwO

street

Papasakokite, kaip pradėjote kurti lėles? 2009 m. baigiau Kubanės meninės ir techninės grafikos fakultetą Krasnodaro universitete. Mano diplominio darbo objektas buvo skulptūra. Baigęs universitetą, netyčia sužinojau, kad lėlių teatras ieško skulptoriaus. Galimybė dirbti teatre atrodė labai viliojanti. Kelerius metus jame dirbau skulptoriumi, mokiausi įvairių technologijų ir nagrinėjausi skirtingas medžiagas, įgijau labai didelės patirties, kuriant lėles. Lėlių teatre kūriau specifines – teatrines – lėles. Ar pamenate savo pirmąją pagamintą lėlę? Apie autorinę lėlę, kaip atskirą meno šaką, sužinojau, peržiūrėjęs Lauros Scattolini darbus, eksponuotus Maskvos lėlių galerijoje. Jų įkvėptas, sukūriau savo pirmą autorinę lėlę. Lėlės sukūrimo procesas – skulptūros, tapybos ir dekoratyvinio meno simbiozė. Papasakokite apie patį drabužių kūrimo procesą. Iš kur semiatės įkvėpimo? Lėlėms drabužius siuva menininkė dizainerė Irina Kuzemina, kuri įkvėpimo semiasi iš XIX–XX a. aprangos. Drabužiams naudojamos antikvarinės ir vintažinės medžiagos, nėriniai. Avalynę siuvu pats iš plonos, natūralios odos. Tai vienas mėgstamiausių darbo etapų.

„Drabužiams naudojamos antikvarinės ir vintažinės medžiagos, nėriniai.“

Kokias medžiagas naudojate kurdamas lėlę? Kiek laiko užtrunkate? Dirbu su įvairių rūšių polimero moliu. Lėlės ūgis paprastai yra apie 75 cm. Judrumą užtikrina 14 judančių lankstų. Akys – stiklinės, vokiečių amatininkų rankų tapybos. Perukas iš natūralaus moherio. Vienos lėlės sukūrimas užtrunka nuo 2–3 savaičių iki mėnesio.

SwO

street

| 104

www.swo.lt

105 | SwO

street

SwO

street

| 106

www.swo.lt

107 | SwO

street

SwO

street

| 108

www.swo.lt

„Paprastai naujų darbų prototipus randu nuotraukose, tapyboje arba filmuose.“

Kokia buvo jūsų pirmoji autorinė paroda? Pirmą kartą savo kūrinius – šarnyrines lėles – eksponavau meno lėlių parodoje „Lėlės menas“ Maskvoje. Tąkart visas lėles įsigijo kolekcionieriai. Man tai buvo netikėta ir įkvėpė naujiems darbams. Vėliau sekė parodos Amsterdame, Taline, Prahoje ir Tbilisyje. Kokių atsiliepimų esate išgirdęs apie savo darbus? Mano lėlės realistiškesnės nei įprastai, todėl nepasirengusiems žiūrovams jos sukūrimo proceso nuotraukos gali pasirodyti kiek šiurpokos. Tačiau, kai darbai baigti, kolekcionierių ir parodų lankytojų reakcijos būna labai malonios. Su kokiais sunkumais susiduriate šiame darbe? Labai sunku rasti tinkamą modelį. Paprastai, naujų darbų prototipus randu nuotraukose, tapyboje arba filmuose. Kur galima pamatyti jūsų darbus? Mano kūrinių galite rasti privačiose kolekcijose Rusijoje, Europoje, Amerikoje, Saudo Arabijoje. Negaminu lėlių pagal konkrečių žmonių nuotraukas. Šiuo metu visi darbai išparduoti. Man tai – pats didžiausias įvertinimas. Mano „Instagram“ paskyra – @michael_ zajkov.

www.swo.lt

109 | SwO

street

SwO

street

| 110

www.swo.lt

111 | SwO

street

#SwOstreet

SwO.lt/live-feed

SwO magazine Facebook