SwO street #30 by SwO magazine

SwO

Nr. 30 2018 spalis â&#x20AC;&#x201C; lapkritis

street

PAPRASTOS TECHNOLOGIJOS

SwO

street

Ieva Raudeliūnaitė VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ / EDITOR-IN-CHIEF ieva@swo.lt Angela Ter-Vardanian KŪRYBOS DIREKTORĖ / CREATIVE DIRECTOR angela@swo.lt Monika Bartoševičiūtė NAUJIENŲ REDAKTORĖ / FEATURES EDITOR Kristina Janulytė / Ugnė Gromnickaitė KALBOS REDAKTORĖS / LANGUAGE EDITORS ŽURNALĄ RENGĖ / TEAM: Viktorija Aprimaitė / Marija Sinicaitė / Sigita Mušauskaitė Aušra Matulaitytė / Greta Kaveckytė Melissa Salaberry / Lina Juciūnaitė Marta Mytych / David Garcia Ačiū prisidėjusiems / Our precious contributors: Lina Martinkėnaitė / Aušrinė Šerpenskaitė / Svetlana Nikolajeva Sofia Schubert / Andrea Rovira Cuervo / Rocio Mendoza Stylists in Crime / Hugo Barbera / Maria Vinagre / Franey Miller Fausta Jurgilaitė / Donatas Damarodas / Rasa Nebasa / Agnė Budvytytė Patrycja Szumowska / Aleksandra Kęsicka / Valeria Kardash Rebel Models / Mark Morgan / Greta Gedminaitė / Šarūnė Zurba Raffaele Romagnoli / Lewis Cameron / Marcos Perez / Mirna Jose Alina Gregory / Alex Maior / Illiana (First Model Management) Sam Bates / Varsha Thapa / Grace Corton / Rongguo Tang Oliver Hunt / Lavanya Coodly / Laura Schaeffer / Andrej Vasilenko SwO street – nemokamas miesto mados žurnalas Dizainas: SwO © SwO street Nr. 30 (2018 spalis – lapkritis) Leidinyje panaudotos nuotraukos ir straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra „SwO street“ nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako. Žurnale pateiktų prekių kiekis ribotas. Jeigu kaina skiriasi, teisinga kaina yra gaminio etiketėje.

SwO

street

www.swo.lt

NUMERYJE SKAITYKITE: FOTOSESIJA: COPETE DAINIAUS BENDIKO ŽVILGSNIS Į MADOS ATEITĮ FOTOSESIJA: ON MY OWN POKALBIS SU KRISTINA SVIDERSKAITE FOTOSESIJA: POOLSIDE DREAMS POKALBIS SU GERDA MI LINO AUKSO AMŽIUS FOTOSESIJA: ONE POUND OF FASHION THE APPLE GIRL POKALBIS SU FEED MY SISTER POKALBIS SU GABRIELE VILKICKYTE FOTOSESIJA: LAVANYA COODLY POKALBIS SU PAKUI HARDWARE

4 14 22 32 38 60 66 72 86 90 96 102 112

Nuotrauka – Marta Mytych

Viršelyje: FOTOGRAFĖ – MARTA MYTYCH MODELIAI – ALEKSANDRA KĘSICKA, VALERIA KARDASH (REBEL MODELS) VIZAŽISTĖ – PATRYCJA SZUMOWSKA

www.swo.lt

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt

3 | SwO

street

COPETE FOTOGRAFĖ – MELISSA SALABERRY MODELIAI – SOFIA SCHUBERT, ANDREA ROVIRA CUERVO VIZAŽISTĖ – ROCIO MENDOZA STILIUS – STYLISTS IN CRIME POSTPRODUKCIJA – HUGO BARBERA, MARIA VINAGRE

SwO

street

www.swo.lt

5 | SwO

street

Suknelė kairėje: ALFREDO MARTINEZ Suknelė dešinėje: NATALIE JOYCE Avalynė: MILA MILU

SwO

street

www.swo.lt

Suknelė kairėje: VICTOR VON SCHWARZ Sijonas: BIBIAN BLUE Marškiniai: NÜMPH Avalynė: QUO QUE

www.swo.lt

7 | SwO

street

Suknelė kairėje: MARIA ROCH Suknelė dešinėje: NIA LESER Kelnės: RITA ROW Avalynė: QUO QUE Viršutinis drabužis: AMT.

SwO

street

www.swo.lt

Suknelė kairėje: NATALIE JOYCE Suknelė dešinėje, viršutinis drabužis: RITA ROW Marškinėliai: LEVI´S Avalynė: MILA MILU

www.swo.lt

9 | SwO

street

SwO

street

| 10

www.swo.lt

Viršutinis drabužis: NIA LESER Sijonas: BIBIAN BLUE Suknelė: G.I.A.N. Avalynė: MILA MILU

www.swo.lt

11 | SwO

street

Suknelė kairėje: XEVI FERNANDEZ Suknelė dešinėje: JORGE AYALA Kelnės: RITA ROW Avalynė kairėje: QUO QUE Avalynė dešinėje: MILA MILU

MarĹĄkiniai: AMT.

SwO

street

| 12

www.swo.lt

Reklama

MIESTO GĖLĖ

Pirkiniai

Suknelė: GANNI (ganni.com), € 180 Rankinė: CULT GAIA (cultgaia.com), € 395 Skarelė: VALENTINO (libertylondon.com), € 322 Džinsinis švarkelis: MAJE (uk.maje.com), € 209 Veido serumas: GROWN ALCHEMIST (grownalchemist.com), € 95 Kvepalai: COMME DES GARCONS PARFUMS (comme-des-garcons-parfum.com), € 79 Avalynė: CULT GAIA (cultgaia.com), € 333 Juoda avalynė: REIKE NEN (reikenen-shop.com), € 288 Akiniai nuo saulės: LE SPECS (lespecs.com), € 90 Auskarai: COLOURS OF CONNECTION LINIJA „LAGOON“ (coloursofconnection.com), € 45

www.swo.lt

13 | SwO

street

DAINIAUS BENDIKO ŽVILGSNIS Į MADOS ATEITĮ Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Linos Martinkėnaitės

ainius Bendikas – tarp dviejų šalių, Islandijos ir Lietuvos, gyvenantis ir jose kuriantis drabužių dizaineris. Šią vasarą Nidos meno kolonijoje jis suorganizavo kūrybines dirbtuves Islandijos menų akademijos dizaino bakalauro ir magistro bei Vilniaus dailės akademijos scenografijos katedros studentams. Dirbdamas su patyrusiais mados kūrėjais bei garsiais prekės ženklais, jis pamatė šioje srityje šiokių tokių trūkumų. Taip gimė naujos metodikos idėja, kurią Dainius ne tik sėkmingai taiko savo darbinėje praktikoje, bet jos moko ir kitus.

SwO

street

| 14

www.swo.lt

15 | SwO

street

SwO

street

| 16

www.swo.lt

Papasakok daugiau apie sukurtą metodologiją. Ar ji gimė iš kokios nors esamos problematikos? Kuo ji išskirtinė? Mano taikoma metodologija paremta daugelį metų kaupta asmenine patirtimi, dirbant su įvairiais prekių ženklais skirtingose industrijose ir jos metu padarytais atradimais. Tačiau ji nebūtų gimusi, jei ne išryškėjusi problematika. Ši pradėjo formuotis prieš keletą metų, kai kontempliuodamas kūrybines idėjas su labiau patyrusiais kolegomis bei dėstytojais pradėjau pastebėti tam tikrus trūkumus edukacinėse programose, taikomose daugelyje mados mokyklų. Sparčiai besivystančios komunikacinės aplinkos, informacijos perteklius bei netikslingas algoritmais generuotų paieškos įrankių naudojimas iššaukia kūrybinį suvienodėjimą, neretai iškraipo siekiamybes. Tad šia dviejų savaičių intensyvia praktika bei metodika siekiama ugdyti kūrėjo koncepcinius, skulptūrinius bei techninius įgūdžius. Priminti, kaip gimsta kūrinys ir jo kontekstas. Apibūdink, koks šios metodologijos pagrindinis tikslas. Tikslas yra kurti ir tobulinti kūrybinės prieigos sistemą, kuri jungia tikslinę analizę. Ši sistema padeda pažvelgti į kūrybą per individualią prizmę, dimensinės formos pajautimą ir konstruktyvaus mąstymo metodus, kitaip tariant, dizaineris gauna reikalingus įrankius, kurių pagalba geba kurti, įprasminti, funkciškai išspręsti objektą bei jį konceptualiai pagrįsti. Kaip ji gali pakeisti drabužio kūrimo suvokimą? Manau, jog ši metodologija suteikia galimybę kūrėjui išjausti savo kūrinius bei suteikti darbams pridėtinę vertę, ji padeda atrasti savo estetinį pozicionavimą. Kaip iš viso to išsivystė idėja surengti kūrybines dirbtuves madą studijuojantiems studentams? Gali skambėti keistai, bet metodikos sąsaja su mada tik ta, kad darbas susijęs su kūnu ir jo anatomija – tai sprendžiama funkciniame, estetiniame lygmenyje. Visa kita yra konstruktyvi kūryba. Teko sėkmingai dirbti su mados, kostiumo, scenografijos bei produkto dizaineriais, tad galiu drąsiai teigti, jog ji gali būti pritaikoma ne tik mados studentams. Kitos kūrybinės dirbtuvės bus skirtos dizaino magistro studentams Islandijoje, kurie neturi jokio ryšio su mada, tačiau gali pritaikyti žinias savo asmeninėse praktikose.

www.swo.lt

17 | SwO

street

Kur vyko pirmosios kūrybinės dirbtuvės – Islandijoje ar Lietuvoje? Pirmieji užsiėmimai skirtingomis temomis vyko Vilniaus dailės akademijoje. Juose dalyvavo bakalauro ketvirto kurso bei magistrantūros studentai. Islandijos menų akademijoje aš pats dėstau, tad buvo logiška metodiką objektyviai išbandyti su studentais, kurių visiškai nepažinojau. Kokie konkrečiai užsiėmimai vyko? Kokias teorines ir praktines žinias įgijo studentai? Nepriklausomai nuo studentų įgūdžių ar bendros tematikos, kiekvienas dalyvis turi iškomunikuoti savo asmeninį naratyvą ar problematiką. Tad pirmosiomis dienomis vyksta tiriamasis darbas, analizė bei koncepcinis idėjos ieškojimas ir pagrindimas. Tada su kiekvienu studentu asmeniškai aptariamas tolesnis dizaino procesas bei prieiga prie formos. Šiame etape didelis dėmesys skiriamas skulptūrinei interpretacijai naudojant skirtingus metodus ir materijas. Vėliau seka formų atranka, objekto sukūrimas bei konstruktyvinis išskaidymas. Paskutinis etapas – lekalų parengimas ir galutinio objekto techninis atlikimas. Kaip manai, ar savo kūrybinėmis dirbtuvėmis pasiekei tikslą, kurio tikėjaisi? Manau, kad kūrybinės dirbtuvės – geras pagrindas mano metodikai įsisavinti. Kadangi šį formatą išbandžiau su visų galimų aukštosios mokyklos lygių dizaino studentais tarptautiniame kontekste, galiu diferencijuoti, kokiame lygyje įgūdžių kompleksas turi maksimalią naudą, o kur tik dalinę. Tai intensyvus ir daug atsidavimo reikalaujantis praktinis darbas, todėl kiekvienas motyvuotas kūrėjas kažko išmoksta, o neretai atranda ir ką nors visiškai nauja. Visuomet gera stebėti studento kitimą, kūrybinį progresą per užsiėmimus ir po jų, kaip metodologiją pritaiko asmeninėje praktikoje. Matau, kaip plečiasi jo kūrybinis akiratis. Ar pasiektas kūrybinių dirbtuvių tikslas? Manau, tikslingiau sakyti, kad jis vis dar siekiamas. Ar savo metodologiją plėtosi ir tobulinsi toliau? Sekant dalyvių atsiliepimus bei rodomą iniciatyvą, norisi eiti tik pirmyn. Su kiekvienomis dirbtuvėmis metodika tobulėja ir gryninasi. Jei tiksliau, ji įgauna skirtingus pavidalus, tampa vis aiškiau, kas reikalinga ir kokiu būdu geriausia viską ištransliuoti. Jau dabar užsiėmimai tampa dviejų pakopų, o tai reiškia daug detalesnį žinių įsisavinimą. Taip pat sulaukiau nemažai susidomėjimo bei užklausų iš kitose šalyse kuriančių profesionalų, norinčių patobulinti savo galimybes. Todėl žiūrime į perspektyvas viską pradėti organizuoti ne tik akademinei auditorijai.

SwO

street

| 18

www.swo.lt

19 | SwO

street

SwO

street

| 20

www.swo.lt

21 | SwO

street

Nuotrauka â&#x20AC;&#x201C; Alexey Ponomarev Reklama

ON MY OWN FOTOGRAFĖ – LINA JUCIŪNAITĖ MODELIS – AUŠRINĖ ŠERPENSKAITĖ VIZAŽISTĖ – SVETLANA NIKOLAJEVA STILISTĖ – FAUSTA JURGILAITĖ ASISTENTAS – DONATAS DAMARODAS

SwO

street

| 22

www.swo.lt

23 | SwO

street

SwO

street

| 24

www.swo.lt

25 | SwO

street

SwO

street

| 26

www.swo.lt

27 | SwO

street

SwO

street

| 28

www.swo.lt

29 | SwO

street

SwO

street

| 30

www.swo.lt

Monikos Furmanos ir Monikos Plentauskaitės tapybos paroda „MOnikos“ veiks iki spalio 26 d. Meno kūrinys – Monika Plentauskaitė, „Emigrantas“, aliejus, 110x90, 2018 Reklama

Paroda

Galerija „Meno niša“

Vilnius

31 | SwO

street

DIZAINERĖ KRISTINA SVIDERSKAITĖ: „NEPALAIKAU GREITOSIOS MADOS“ Autorė – Aušra Matulaitytė Nuotraukos – Rasos Nebasos, Agnės Budvytytės

i – drąsi, nebijanti eksperimentuoti ir išsiskirti. Pernai laimėjusi prestižinį bronzos apdovanojimą tarptautiniame konkurse, šią vasarą dizainerė Kristina Sviderskaitė pristatė savo aštuntąją drabužių kolekciją, išsiskiriančią konstrukcijomis ir netikėtomis detalėmis.

SwO

street

| 32

www.swo.lt

33 | SwO

street

Nuotrauka – Agnės Budvytytės

Galbūt teko svečiuotis kitose šalyse ir iš ten parsivežti naujų idėjų?

Kristina, ar kuri kolekcijas pagal sezoniškumą? Iš tiesų, netaikau į sezoniškumą, tačiau ši kolekcija buvo labiau skirta vasarai ir pereinamajam laikotarpiui. Kurį laiką buvau padariusi ir pertrauką – kolekcijų nekūriau, dirbau tik su individualiais klientais. Norėjosi atsitraukti ir apmąstyti idėjas. Teko girdėti, jog neseniai buvai pakviesta į Paryžiaus mados savaitę. Gavau pakvietimą į kolekcijų pristatymo renginį Paryžiaus mados savaitėje, tačiau jo atsisakiau, nes pasiruošimas reikalauja daug finansinių išteklių. Taip pat supratau, jog mano kolekcija nelabai atitiktų renginio koncepcijos. Žinoma, sulaukti tokio pakvietimo buvo labai malonu (šypsosi). Mados pasaulyje nesi naujokė. Ar esi žinoma tarptautiniu mastu? Esu dalyvavusi keliuose tarptautiniuose konkursuose. Dar studijų metais dalyvavau „Habitus Baltija“ Latvijoje, kur gavau specialų prizą. Vėliau sekė tarptautinė paroda Varšuvos mados savaitėje, o pernai metais Italijoje vykusiame konkurse „A’ Design Award and Competition“ laimėjau bronzą mados dizaino kategorijoje. Kaip atsiranda klientai iš užsienio? Kurį laiką mano kurtus drabužius pardavinėjo Londono butikas. Klientų ratą taip pat praplečia veikianti elektroninė parduotuvė. O kartais sulaukiu žinučių tiesiog iš žmonių, kad ir gyvenančių Niujorke, kurie domisi mano kuriamais drabužiais. Manau, taip yra dėl su mano kurtais drabužiais keliaujančių lietuvių – gyva reklama veikia geriausiai.

Didžiausias įkvėpimas ir yra kelionės. Tiesa, kol kas keliauju tik po Europą. Man patinka aplankyti miestus, stebėti žmones ir jų stilių. Miestai, jų architektūra, pasivaikščiojimai tyrinėjant įkvepia. Vėliau visa tai grafiniais elementais, konstrukcijomis atsikartoja ir mano drabužiuose. Prieš kuriant naują kolekciją tikriausiai vis tiek tenka pasidomėti, kas bus madinga artimiausiu metu? Žinoma, kažkiek pasidomiu, kur link suka tendencijos, bet stipriai jomis nesivadovauju. Spalvos, kaip ir kitos detalės, ateina labai natūraliai, o vėliau pasižiūriu, kad kaip tik tas dabar ir yra madinga. Galbūt turiu šiokią tokią uoslę. Esu už tai, kad drabužis nebūtų vienkartinis, t. y. skirtas tik vienam sezonui. Siekiu, kad jis būtų ilgaamžis, kokybiškas, aktualus, įdomus ir išliekantis. Nesivadovauju sąvokomis madingas ir tendencija. Taip pat nepalaikau greitosios mados sąvokos. O drabužius sau kuri pati ar perki parduotuvėse? Mano drabužių spintoje šiuo metu yra labai mažai drabužių, kuriuos pirkau drabužių parduotuvėje. Didžioji spintos dalis – tie, kuriuos susikūriau pati. Jie labai apgalvoti: ko aš tikrai noriu ir ko man reikia. Žinoma, svarbu, kad jie derėtų tarpusavyje. Kitą spintos dalį užima drabužiai, pirkti dėvėtų rūbų parduotuvėse. Man labai smagu jose atrasti kokybiškų ir įdomių drabužių. Manau, jie tikrai verti antro gyvenimo. Dar kitą mano spintos dalį sudaro perdaryti drabužiai (remake fashion). Ši dalis man įdomiausia, nes galima eksperimentuoti, derinti, atrasti, sluoksniuoti. Kaip pasirenki medžiagas savo kolekcijoms? Pirmiausia atsižvelgiu į kokybę. Man svarbu, kad audinys būtų natūralaus pluošto – medvilnė, vilna, linas, šilkas, viskozė – ir gerai dėvėtųsi, būtų malonus.

Ar semiesi įkvėpimo iš užsienio mados kūrėjų?

Ar Lietuvoje yra susikūrusi stipri dizainerių bendruomenė?

Dabar labai mažai peržiūrinėju mados savaičių pristatymus, labiau domiuosi mados savaitės gatvės stiliumi. Žinoma, yra keletas dizainerių, kurie man įdomūs. Stengiuosi pasižiūrėti, kas šiuo metu jiems aktualu, kokia kryptimi jie eina, ką atranda. Tarp savo favoritų išskirčiau Jil Sander, Rick Owens, Yohji Yamamoto, Martin Margiela, Alexander Wang, Vetements.

Lietuvoje tikrai nedaugelis dizainerių susiburia ir kažką kuria kartu ar dalijasi žiniomis. Savo studija dalijuosi su drauge dizainere, visai šalia dirba dar keli šios srities kūrėjai, tad su jais bendraujame šiltai. Manau, kad Lietuvai, kaip tokiai mažai šaliai, tik susivienijus būtų galima padaryti kažką didelio ir svarbaus. Tik suvienijus jėgas mūsų kūrybą pavyks pristatyti pasauliui.

SwO

street

| 34

www.swo.lt

35 | SwO

street

Nuotrauka â&#x20AC;&#x201C; Rasos Nebasos

Kuri drabužius tik moterims? Yra minčių kurti ir vyrams, bet tai jau būtų kitas projektas, kita sritis. Iš pradžių norėčiau stipriau joje jaustis, apgalvoti, patyrinėti ir tik tada pradėti kurti kažką konkretaus. VDA esi baigusi kostiumo dizaino magistro studijas. Kaip reaguoji į dizainerius, kurie kuria kolekcijas, nebaigę mados studijų? Man smagu, kad žmonės kuria. Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl sunku vertinti, bet, manau, kad drabužių kūrybai irgi reikia mokslo ir žinių. Per keletą dienų negalėčiau tapti kitos srities specialiste, tas pats yra ir su dizainu. Lietuvoje šiuo metu jaučiasi kūrybingumo protrūkis. Pastebėjau, kad ši, aštuntoji kolekcija, yra ne pirma, kurios pavadinime simboliai. Kodėl? Yra kelios priežastys. Viena jų ta, kad kartais būna sudėtinga sugalvoti pavadinimą, o ir sugalvotasis atrodo per silpnas kolekcijai. Kita priežastis – man patinka kodai, kurie kažką paslepia, taip atverdami erdvę įvairioms interpretacijoms. Tai suteikia paslapties, kviečia labiau pasigilinti, sudomina. Bet savo kodus vėliau iššifruoji ir atskleidi? Ką reiškia tavo naujos kolekcijos kodas? Taip. U.T.S. – tai trys užkoduoti angliški žodžiai: urban – miestas, transformation – transformacija ir suspender – petnešos. Skaičiai 20180610 – tai data, kai kolekcija fotosesijoje materializavosi į apčiuopiamą vaizdinį. Kiek laiko užtrunka sukuri naują kolekciją? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek turiu tam laiko, kiek energijos ir įkvėpimo, ar greitai randu audinius. Dažniausiai procesas apima kelis mėnesius. Mėgstu pradėti be aiškios ir sudėliotos galutinės vizijos. Modeliai ir siluetai susidėlioja kūrybinio proceso metu, kai matau ko trūksta (asortimente, medžiagiškume, detalėse, spalvose). Kūryba primena dėlionę.

SwO

street

| 36

Kaip apibūdintum lietuvių stilių? Kaip jis keičiasi? Manau, lietuviams labai svarbus patogumas ir praktiškumas. Iš čia, matyt, ateina tamsios spalvos. Anksčiau žmonės rengėsi gan konservatyviai ir niūriai, tačiau dabar gatvėse vis dažniau matau žaismingiau, drąsiau besirengiančių. Žinoma, drąsiau naujas idėjas priima ir eksperimentuoja jaunimas. Tas džiugina. Tu pati mėgsti spalvas? Naujoje kolekcijoje jų netrūksta. Būna etapais. Kai turėjau ryškius plaukus, rinkausi mažiau spalvų, pamėgau juodą ir pilką. Dabar vėl grįžtu prie spalvų. Įsimyliu jas iš naujo. Spalvos visada buvo mano gyvenime ir kūryboje, jos suteikia išskirtinumo. Svarbiausia – išlaikyti balansą. Kai kuri naują kolekciją, ar įsivaizduoji moterį, vilkėsiančią tavo drabužius? Mano šios kolekcijos veidu labai sąmoningai tapo Gintarė Masteikaitė. Ji ir gyvenime vilki mano kurtus drabužius. Kuriu moteriai, kuri yra laisva, nesuvaržyta, žaidžianti su savo stiliumi, priimanti naujoves, išbandymus, daug keliaujanti, bendraujanti su įvairiais žmonėmis, savo gyvenimą susiejusi su kūryba. Ar manai, kad amžius stiliui yra svarbus? Amžius nėra joks standartas ar limitas. Mano klientės – labai įvairaus amžiaus. Skirtumas tik tas, kad brandesnė moteris dažniau žino, ko nori, kas jai tinka / netinka. Apskritai, manau, kad moteris su amžiumi labiau priima save tokią, kokia yra, labiau save myli. Tai atsispindi ir jos kokybės ieškojimuose, stiliaus ilgaamžiškume. Jei turėtum galimybę su kokiu nors mados kūrėju išgerti kavos, kas tai būtų? Tiesą sakant, kavos labiau norėčiau ne su kūrėjais, o su mados žmonėmis. Mano favoritės – Yasmin Sewell ir Veronika Heilbrunner.

www.swo.lt

37 | SwO

street

Nuotrauka â&#x20AC;&#x201C; Rasos Nebasos

POOLSIDE DREAMS FOTOGRAFĖ, STILISTĖ – MARTA MYTYCH MODELIAI – ALEKSANDRA KĘSICKA, VALERIA KARDASH (REBEL MODELS) VIZAŽISTĖ – PATRYCJA SZUMOWSKA

SwO

street

| 38

www.swo.lt

39 | SwO

street

SwO

street

| 40

www.swo.lt

41 | SwO

street

SwO

street

| 42

www.swo.lt

43 | SwO

street

SwO

street

| 44

www.swo.lt

45 | SwO

street

SwO

street

| 46

www.swo.lt

47 | SwO

street

SwO

street

| 48

www.swo.lt

49 | SwO

street

SwO

street

| 50

www.swo.lt

51 | SwO

street

SwO

street

| 52

www.swo.lt

53 | SwO

street

SwO

street

| 54

www.swo.lt

55 | SwO

street

SwO

street

| 56

www.swo.lt

57 | SwO

street

SwO

street

| 58

www.swo.lt

59 | SwO

street

POKALBIS SU „MAKARA WEAR“ MAUDYMOSI KOSTIUMĖLIŲ KŪRĖJA GERDA MI Autorė – Sigita Mušauskaitė Nuotraukos – Mark Morgan

iandien kalbamės su prekės ženklo „Makara wear“ įkūrėja Gerda, bandančia užkariauti pasaulį elegantiškais vandens sporto maudymosi kostiumėliais. Ilgą laiką dirbusi mados industrijoje, vieną dieną Gerda nusprendė pasukti kitu keliu, kol galiausiai, išmaišiusi pasaulį, atsidūrė Balyje. Jame, vedama meilės bangoms, atrado naują nišą, grąžinusią į mados pasaulį – elegantiškus sportinius maudymosi kostiumėlius moterims. Su mumis Gerda dalijasi prekės ženklo kūrimo ir vystymo procesu bei darbo Azijos rinkoje subtilybėmis.

SwO

street

| 60

www.swo.lt

61 | SwO

street

Papasakok, kaip pradėjai savo kelią mados industrijoje? Viskas prasidėjo išvykus mokytis bei dirbti į Londoną. Studijavau viešųjų ryšių bakalaurą, o tuo pačiu dirbau bare ir atlikau praktiką mane žavėjusioje mados srityje. Dirbau dizainerių asistente, ryšių su visuomene atstove mados agentūrose, stiliste žurnaluose „Dazed & Confused“ ir t. t. Savo ateitį siejau su darbu mados industrijoje, todėl norėjau išbandyti viską, kas leistų geriau susipažinti su ateities profesija. Visgi, po dvejų metų darbą mados srityje pakeičiau kita veikla – galerijų kuravimu. Nors prisiekiau sau, kad daugiau gyvenime nebedirbsiu mados sferoje, nukeliavusi į Balį supratau, kad nėra tokio maudymosi kostiumėlio, kurį norėčiau vilkėti kasdien plaukiodama banglente. Taip visai nejučia sugrįžau prie mados. Ne be reikalo sakoma – „nespjauk į šulinį, nes po to gersi iš jo“. Kokiuose miestuose teko gyventi? Kaip skyrėsi darbo aplinka? Londone daug veiksmo, meno, muzikos, vintage drabužių ir architektūros. Jame nesunkiai galima sutikti bendraminčių, atsiveria daug galimybių įvairių sričių profesionalams. Los Andžele visi labai daug dirba. Dažnai darbas maišomas su poilsiu ar pramogomis, pavyzdžiui, darbas baseine arba jogos užsiėmimas su bosu darbo valandomis. Tokį gyvenimo būdą puikiai iliustruoja teiginys: You kind of slave it, but you have fun with it! Kipre žmonės nenori dirbti. Jie stengiasi dirbti kuo mažiau, dažniausiai – tik vakarais, nes dieną per karšta. Balyje viskas visada palauks. Darbai vėluoja arba dėl labai juokingos, arba labai liūdnos istorijos, kuri dažnai būna sukurta. Čia tenka išsiugdyti dvigubai didesnę kantrybę nei kitur, tačiau žmonių pozityvumas ir gamta tai atperka. Kaip trumpai apibūdintum prekės ženklą? Koks jo išskirtinumas? „Makara wear“ – tai elegantiška sportinė linija moterims ir jaunoms merginoms. „Makara wear“ idėja gimė, norint stilingai ir patogiai aprengti banglentininkes bei kitų ekstremalių sporto šakų mėgėjas, o išsiplėtė iki pasaulinio lygio stileivų ar popartisčių. Kalbant apie išskirtinumą, „Makara wear“ ženklas sukoncentruotas į kokybę, unikalumą bei minimalistinį sportinį elegantišką dizainą. Tai kasdienai skirta apranga, kuri tarnaus ilgai, o ją vilkėdami jausitės patogiai bei nuostabiai.

SwO

street

| 62

Kaip kilo „Makara wear“ pavadinimo idėja? „Makara wear“ pavadinimas kilo iš hindu mitologijos, kurioje „Makara“ reiškia vandenyno monstrą. Ant Makaros sėdinti mergina, pavaizduota mūsų logotipe, yra deivė Varuna. Pagal mitologiją ji vienintelė gali suvaldyti vandens monstrą. Savo klientes įsivaizduojame visai kaip vandeniu skrodžiančias deives. „Makara wear“ ženklas suteikia daugiau nei sparnus. Jis suteikia pasitikėjimą savimi. Girdėjau, kad tavo kuriami drabužiai yra draugiški gamtai. Kas paskatino kurti iš ekologiškų medžiagų? Manau, organinės arba organiškai dažytos medžiagos yra ateitis! Visa mados industrija turi judėti gamtai nekenksmingų medžiagų link! Lygiai taip pat ir klientai turėtų mažinti vartotojiškumą ir rinktis vieną drabužį ilgesniam laikui. Ko reikia, siekiant sukurti sėkmingą gamtai draugišką prekės ženklą? Idėjos ir noro. Taip pat gerų tiekėjų ir etiškai tvarkingos gamyklėlės, o tada – pirmyn į procesą: kūrimo, paleidimo, testavimo, rinkodaros ir kt. darbus. Žinoma, šiais laikais nebeužtenka tiesiog gero produkto, reikia ir gero rinkodaros plano, nes konkurencija labai didelė, o nauji prekių ženklai dygsta kaip pupos po lietaus. Ne paslaptis, šis lietus prieš keletą metų buvo aplankęs ir Lietuvą. Kaip vyksta gamybos procesas? Visas medžiagas renku pati, nes šiame etape nepasitikiu niekuo. Medžiaga turi būti kokybiška, graži, o tekstūra itin maloni ir kūnui, ir sielai. Į tai atsižvelgiu pirkdama bet kokį drabužį, maudymosi kostiumėlį ir t. t. Įsigijusi medžiagas, iš gausybės eskizų išsirenku kelis, kuriuos pati labiausiai norėčiau nešioti, sukuriu 3D dizainą ir keliauju pas siuvėjus ir sukirpėjus. Būtent jų rankose idėjos įgauna konkretų pavidalą, medžiaginį kūnelį. Kiekvienas drabužis ar maudymosi kostiumėlis yra kuriamas nuosekliai apgalvojus jo specifinę paskirtį. Pavyzdžiui, LIM t-shirt yra skirti išvengti plaštakų nudegimo, kuris itin dažnas tarp motociklininkų. Ilgos ir plačios rankovės apsaugo rankas nuo kenksmingų saulės spindulių.

www.swo.lt

63 | SwO

street

Papasakok apie komercijos procesą. Su kokiais sunkumais tenka susidurti? Mada tapo kaip greitas maistas – pigi, greita ir labai sparčiai prisitaikanti prie žmonių norų. Dėl šių priežasčių dauguma klientų renkasi pigesnius prekės ženklus, nesusimąstydami, kad taip elgdamiesi išleidžia dar daugiau pinigų, nes nekokybiškus produktus tenka dažniau keisti. Instagram nuomonės formuotojai, nauja superžvaigždžių karta, kurie be jokių talentų tampa norimi visų! 10 minučių šlovė, apie kurią šnekėjo A. Warholas, atėjo su kaupu. Bendravimas su tokiais didžiais nuomonės lyderiais prilygsta bendravimui su superžvaigždėmis – lyg kviestum Madoną kartu išgerti kavos. Taigi, pasaulio vertybių skalė keičiasi. Kažkaip jaučiu, kad viskas greitu metu peraugs į kitokią madą, o išvaizda bus siejama su kitokiais dalykais, nei šiuo metu. Mada man visada buvo įdomi tuo, kad per ją gali spręsti ir kuruoti socialines problemas. Papasakok apie Azijos rinką, koks jos specifiškumas? Azijos rinka labai įdomi! Kai žmonės perka, tai jau su kaupu, beveik niekada negrąžina, net jei ir netinka dydžiai – netikusį drabužį dažniausiai kam nors padovanoja. Azijos rinka gan kukli, bet tuo pačiu labai nori prisivyti Europos madą. Kaip atrodo tavo darbo diena Balyje? Kiekviena diena labai skirtinga, bet dažniausiai rytą pradedu nuo kavos ir elektroninių laiškų, o jei yra bangų – nuo kavos ir bangų. Pirmą dienos dalį atlieku sunkiausius, daugiausiai susikaupimo reikalaujančius, darbus: bendrauju su klientais, tiekėjais, atlieku skaičiavimus, sprendžiu problemas ir kt. Vėliau dažniausiai važiuoju pas siuvėjas, pirkti medžiagų, detalių ar susitikti su klientais. Vakarai baigiasi arba bangų gaudymu, arba saulėlydžiu paplūdimy. O jei vakare vis dar esu užsihypinus dirbti, ieškau inspiracijų, piešiu ir t. t. Kokia tavo kelerių ateinančių metų vizija? Planuoju praplėsti „Makaros wear“ rinką, išleisti naują Organic Cotton Small kolekciją. Taip pat paleisti naują, nesusijusį nei su „Makara wear“ ženklu, nei maudymosi kostiumėliais ar drabužiais, produktą. Visada dar pasilieku rezerve suvaidinti filme, korėjiečių dramoje, kurios labai populiarios visoje Azijoje.

SwO

street

| 64

www.swo.lt

„Vakarai baigiasi arba bangų gaudymu, arba saulėlydžiu paplūdimy“

www.swo.lt

65 | SwO

street

LINO AUKSO AMŽIUS Autorė – Greta Kaveckytė Nuotraukos – Gretos Gedminaitės

idžiojoje gatvėje įsikūrusi lino manufaktūra „Jūratė“ žinoma ne kiekvienam. Vos užėjus vidun tampa aišku – čia karaliauja linas, dabar išgyvenantis savo aukso amžių: ši medžiaga yra įdomi ne tik jaunimui, ar mums, lietuviams, tačiau ir tolimosios Azijos gyventojams, kuriems, pasirodo, mūsų lininiai gaminiai yra tokie vertingi, kad dėl lininių suknelių ir chalatų jie skrenda per visą žemyną.

SwO

street

| 66

www.swo.lt

67 | SwO

street

SwO

street

| 68

www.swo.lt

„Stengiamės parodyti, kad linas irgi gali būti modernus“

Kaip apibūdintumėte savo kūrybos procesą? Ar kurdami eksperimentuojate su detalėmis ar kirpimais? Kūrybinis procesas, kaip ir kiekvienas darbas, būna ir įkvepiantis, ir reikalaujantis pastangų. Eksperimentai kūryboje yra neišvengiami. Tik eksperimentuodami atrandame tinkamas linijas, mazgus ir siluetus. Mums svarbiausia sukurti ilgai tarnausiantį daiktą (nesvarbu, ar tai būtų suknelė, ar rankinė), skirtą ne vienam sezonui ar vieneriems metams. Visada ieškome naujų sprendimų, kurie būtų ilgaamžiai, todėl pasitelkiame įvairius rankų darbo metodus ir aukščiausios kokybės meistrų darbą. Tokiame kelyje mus išlaiko mūsų tikslinė auditorija – žinome, kokioms moterims kuriame, koks jų gyvenimo būdas ir ko ieško pas mus ateidamos. Ypač atidžiai įsiklausome į parduotuvę užsukančių klienčių norus, tampančius geriausiu įkvėpimu – vienai norisi klostelės, kitai – ilgesnės suknelės ar tiesiog platesnių rankovių. Į visa tai atsižvelgiame kurdami. Ar prieš pradėdami dirbti su lino gaminiais, nebijojote nuostatos, kad linas – ne itin populiari medžiaga? Tiesą sakant, tokia nuostata ir paskatino imtis šios veiklos. Laikai, kai kiekvienuose namuose buvo rankomis audžiami lininiai rankšluosčiai, jau seniai praėjo, bet stereotipas, jog linas yra mūsų močiučių laikų medžiaga, išlikęs iki šiol. Norisi griauti tokį įsitikinimą ir „Jūratės“ gaminiais parodyti, jog linas yra ekologiška ir tvari medžiaga, skirta individualiam ir sąmoningam šiuolaikiniam žmogui. Būtent dėl to pasirinkome modernaus dizaino kryptį tiek mados, tiek interjero kolekcijose.

www.swo.lt

Jūs turite platų klientų tinklą Azijoje. Kaip skleidžiate žinią apie Lietuvoje prekiaujamą liną? Itin didelė mūsų klientų dalis yra japonai. „Jūratės“ produktai yra parduodami viename brangiausių department store Tokijuje, o parduotuvė Vilniuje kasdien lankoma keliautojų iš šios šalies. Japonai pasižymi preciziškumu ir dėmesiu kokybei, todėl esame priversti nuolatos tai palaikyti. Aukščiausios kokybės medžiagos ir kruopštus, iki paskutinės siūlės apgalvotas išdirbimas yra neatsiejama „Jūratės“ gaminių dalis. Ar tiesa, kad linas ne tik be galo universali, tačiau ir itin ekologiška medžiaga? Kokiomis progomis jį rinktis ir su kuo geriausiai derinti? Linas išties yra puikus sąmoningo šiuolaikinio žmogaus pasirinkimas. Mes, kaip prekės ženklas, kuriame tokius drabužius ir aksesuarus, kurie tiktų ir darbui, ir atostogoms, ir vakarienei su draugais. Stengiamės parodyti, kad linas irgi gali būti modernus.

69 | SwO

street

SwO

street

| 70

www.swo.lt

Su kuo jums asocijuojasi linas? Linas – tai lengvumas ir buvimas savimi. Taip pat man jis asocijuojasi su sąmoningais pasirinkimais ir laikui nepavaldžia kokybe. Kaip sekasi įsitvirtinti užsienio rinkoje? „Jūratės“ prekės pasiekė jau 28 šalis. Esame žinomi Europoje, Korėjoje ir Japonijoje. Mūsų kuriamas interjero detales naudoja žymus interjero dizaineris Axelas Vervoordtas, įrenginėjantis namus tokioms žinomoms asmenybėms kaip Billas Gatesas, Calvinas Kleinas ir Robertas De Niro.

Lietuvoje lino ir rankinio audimo tradicija yra labai gili. Istoriškai, kaip regionas, šioje srityje turime labai didelę praktinę patirtį. Svarbu jos nepamiršti ir vystyti. Manufaktūroje „Jūratė“ stovi keturios audimo staklės, kuriomis mūsų audimo meistrai audžia rankines, pamėgtas tiek Europos, tiek Azijos rinkų. Beje, audimui naudojame ne tik liną – dažnai jis derinamas su natūralia oda. Patį audimo procesą galima pamatyti savo akimis, tiesiog užsukus į mūsų manufaktūrą pasisveikinti.

Kaip kilo mintis įkurti lino manufaktūrą?

Kokios jūsų tolimesnės ambicijos? Jau buvo suorganizuotas jaukus kolekcijos pristatymo vakaras, pop-up’as. Kas toliau?

Manau, kad šiandien daugumai iš mūsų yra svarbu žinoti, kur ir kokiomis sąlygomis pagaminami įsigyjami daiktai ir drabužiai. Į manufaktūrą kiekvienas gali užsukti kaip į svečius. Čia žmonės gali pamatyti, kaip kuriami „Jūratės“ gaminiai, apžiūrėti tiek esančias kolekcijas, tiek vienetines prekes. Atstumas tarp sukurto daikto ir jo kūrėjo neturėtų būti didelis. Žmonės turi pasitikėti prekės ženklu.

Toliau dirbame su naujomis kolekcijomis, ieškome originalių dizaino sprendimų bei medžiagų, kurias galėtume austi, derindami su linu. Plečiamės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, šiuo metu aktyviai vystome internetinės parduotuvės projektą. Mūsų klientai yra išsibarstę po visą pasaulį, tad norime sudaryti jiems galimybę įsigyti „Jūratės“ gaminių, esant bet kurioje pasaulio vietoje.

www.swo.lt

71 | SwO

street

ONE POUND OF FASHION FOTOGRAFAS – DAVID GARCIA VIZAŽISTĖ – RAFFAELE ROMAGNOLI MODELIS – ILLIANA (FIRST MODEL MANAGEMENT) STILISTAS – LEWIS CAMERON PLAUKŲ STILISTAS – MARCOS PEREZ FOTOGRAFO ASISTENTĖ – ALINA GREGORY POSTPRODUKCIJA – ALEX MAIOR LOKACIJA – BOROUGH MARKET, LONDONAS

SwO

street

| 72

www.swo.lt

73 | SwO

street

Šortai: TIANTIAN Viršutinis drabužis: COS Pirštinės: PRTTYBOI Auskarai: RESERVED Avalynė, pėdkelnės: TOPSHOP

SwO

street

| 74

www.swo.lt

75 | SwO

street

Viršutinis drabužis: COS Pirštinės: PRTTYBOI Auskarai: RESERVED Pėdkelnės: TOPSHOP

SwO

street

| 76

www.swo.lt

77 | SwO

street

Paltas, bodis ir ilgaauliai: SANG YOON Pėdkelnės: TOPSHOP Biustjė: H&M

SwO

street

| 78

www.swo.lt

79 | SwO

street

Tamprės: AMERICAN APPAREL Bodis: TOPSHOP Švarkas, sijonas: SIN’S SUIT Pirštinės: PRTTYBOI Auskarai: H&M Batai: TOPSHOP

SwO

street

| 80

www.swo.lt

81 | SwO

street

Bodis: SANG YOON Ilgaauliai: ZARA Biustjė, švarkas ir kelnės: H&M Kuprinė: EASTPAK

SwO

street

| 82

www.swo.lt

83 | SwO

street

Bodis, pirštinės: SANG YOON Batai: TOPSHOP Švarkas ir kelnės: ANONYME Žiedas: COS Auskarai: MANGO

SwO

street

| 84

www.swo.lt

85 | SwO

street

Pirštinės: SANG YOON Akiniai nuo saulės: TOPSHOP Paltas, marškiniai: SCOTCH & SODA Skara: RESERVED Auskarai: MANGO

„THE APPLE GIRL“ – APIE AISTRĄ PRASMINGAM IR KŪRYBIŠKAM MAISTO ATLIEKŲ PANAUDOJIMUI Autorė – Marija Sinicaitė Nuotraukos – „The Apple Girl“ archyvo

aktas, jog daugiau nei trečdalis žmogui skirto maisto kasmet būna iššvaistoma, verčia susimąstyti apie vartotojišką kasdienybę. Bet kai kuriems ši ne itin gražų ateities paveikslą piešianti realybė neskamba taip niūriai. Anaiptol – tampa verslios galimybės vizija kurti aplinkai draugiškus ir tvarius audinius, ateityje galinčius pakeisti šiandien įprastas ir plačiai naudojamas medžiagas.

SwO

street

| 86

www.swo.lt

87 | SwO

street

SwO

street

| 88

Reklama

Renginys

www.swo.lt

Kopenhagoje įsikūrusi biotechnologijos įmonė „The Apple Girl“ yra viena iš pastarųjų. Entuziastingų antreprenerių komanda įvairių industrijų atstovams, tikintiems inovatyvia ateitimi bei darniu vystymusi, gamina saugias, natūraliai suyrančias aukštos kokybės medžiagas... iš obuolių. Savo veiklą pradėję vos prieš dvejus metus, „The Apple Girl“ ateitį mato daug šviesesnę nei daugelis kitų: „Vis dar esu iki alkūnių įstrigusi obuoliuose ir stipriai įkvėpta šio proceso bandau sukurti kažką prasmingo“, – sako Hannah Michaud, projekto įkūrėja ir pagrindinis varomojo mechanizmo elementas. Šiandien paplitusių medžiagų ateitis yra ne kas kitas, o maisto atliekos. „The Apple Girl“ yra kūrybiškų, šiek tiek maištaujančių moksliukų komanda, kuri savo veikla siekia pokyčių pasaulyje. Pokyčių šiandien, čia ir dabar! Šią kaitos atsakomybę jie bando įprasminti naudodami saldžią, raudoną gėrybę, kurios apstu visame pasaulyje, tačiau ji nepanaudota. Obuolių minkštimas gali būti pritaikytas įvairiose industrijose kaip aukštos kokybės pakaitalas gyvulinei odai ir ne tik. Problemos sprendimas, kurį „The Apple Girl“ mato kaip puikią galimybę, pasak Hannah, verčia juos lipti iš lovos kiekvieną rytą ir motyvuoja visiškai atsiduoti projektui. „Mes daug patobulėjome nuo savo pirmųjų bandymų, tačiau neplanuojame sustoti. Šiandien esame pirmieji, sukūrę visiškai suyrančią veganišką odą, pagamintą vien tik iš maisto atliekų. Aš pagal profesiją – dizainerė su patirtimi mados industrijoje. Chemijos mokslų daktaro laipsnį turintis Mark atsakingas už techninę dalį. Mikael, kuris daug metų vadovavo šeimos verslui Vokietijoje, atsakingas už „The Apple Girl“ plėtrą bei klientų aptarnavimą. Laboratorijoje mes veikiame lyg nepriekaištingai tikslus mechanizmas – nuolat ieškome netradicinių, bet kartu logika ir analitiniu mąstymu pagrįstų sprendimų tobulinti ir vystyti obuolių odos pritaikymą. Labai ištobulinome receptą, tačiau vis dar eksperimentuojame su savo produkto galimybėmis. Nuolat ieškome naujų nišų bei būdų, kur ir kaip obuolių oda galėtų būti pritaikoma. Su esamais ir būsimais partneriais itin fokusuojamės į ekonomišką gamybą bei per ateinančius dvejus metus ketiname užpatentuoti veganišką obuolių odą. Mūsų veikla turbūt kalba geriau už mus pačius – mes tiesiog turime didžiulę aistrą prasmingam ir kūrybiškam maisto atliekų panaudojimui!“

www.swo.lt

89 | SwO

street

„FEED MY SISTER“: APIE SESIŲ MEILĘ MAISTUI, NATŪRALIUS SALDUMYNUS IR KNYGOS RAŠYMO UŽKULISIUS Autorė – Viktorija Aprimaitė Nuotraukos – Šarūnės Zurbos

„F

eed My Sister“ – skani dviejų sesių istorija ir nuoširdžiausia draugystė su maistu. Prieš porą metų gimusi tinklaraščio idėja šiandien atvedė iki knygos, kurioje tiek romantiškų ir natūralių skanėstų, kad, rodosi, net vartant gali pajausti jų skonį. Deja! Tikrasis atsiskleidžia tik atsikandus. Patikėkite, jo nupasakoti neįmanoma. Ragaudamas pagauni save mąstant, kad net ir sveikas desertas gali būti dangiškai skanus! Taigi, susipažinkite su visuomet optimistiška nuotaika spinduliuojančiomis ir maistą mylinčiomis sesėmis.

SwO

street

| 90

www.swo.lt

91 | SwO

street

Jūs esate dvi sesės, sukūrusios tinklaraštį, o paskui parašiusios ir knygą apie natūraliai saldžius skanėstus. Kaip ši graži veikla prasidėjo? Visą laiką sakydavome, kad reikia kažką daryti, nes maistas jau ilgą laiką yra mus vienijanti veikla. Ilgai galvojusios, Astai auginant sūnų Vasarį, o Rūtai keliaujant, nusprendėme pradėti rašyti blogą. Sugalvojome pavadinimą, sukūrėme logotipą ir dar kelis mėnesius darėme namų darbus – kūrėme, testavome, fotografavome ir daug diskutavome. Taip 2016 m. gruodžio 19 d. startavome su „Feed My Sister“ maisto blogu. Abi gyvenate skirtingose šalyse, kaip jums sekasi drauge kurti? Kuriame, gaminame, fotografuojame kiekviena individualiai. Kartais dalijamės savo idėjomis, o kartais pamatai tik galutinį rezultatą. Kalbamės kasdien arba kas porą dienų – daugiausiai apie tai, kas ką valgė, ką gamino. Kalbant apie veiklą, apsitariame esminius momentus: kur link judėti, pasiskirstome, kuri ką daro, ir tada jau dirbame. Visai neseniai išleidote knygą apie saldžias, bet natūralias nuodėmes. Kuo ypatinga jūsų knyga? Kokia jos idėja? Viskas atsitiko labai natūraliai. Mes negalime gyventi be saldumynų. Prieš kelerius metus atradusios natūralius saldumynus (daugelio vadinamus sveikus ar sveikesnius) iš pat pradžių buvome nusiteikusios skeptiškai, nes manėme, kad jie tikrai nebus skanūs. Pradėjusios ragauti ir eksperimentuoti užtrukome, kol atsirinkome tai, kas iš tiesų skanu, o jau tada visa galva panėrėme į jų kūrybą, nes supratome, kad galime padaryti taip, kad būtų ir skanu, ir sveika. Natūralių saldumynų kūryba ne tik pakeitė mūsų požiūrį į naudojamus ingredientus, bet ir paskatino naujai pažiūrėti į gerai žinomus klasikinius desertus, juos atnaujinti, įtraukiant natūralių ingredientų, pvz., pasukų panakota saldinta klevų sirupu, speltos eklerai, saldinti medumi su šokoladu ir pistacijomis. Taip gimė šios knygos idėja, apimanti dviejų tipų desertus – naujus natūralius saldumynus ir atnaujintus klasikinius desertus. Knygoje vyrauja balansas – nuo veganiškų desertų kąsnelių iki greipfrutinių maskarponės ledų ar kardamonais kvepiančių figų ir aviečių papločių.

SwO

street

| 92

O kaip atrodė knygos kūrybos procesas? Kiek jis truko? Pradėkime nuo to, kad mes gyvenime esame optimistės, todėl tikėjomės knygą parašyti per 3 mėnesius, bet rašėme beveik visus metus. Pradžioje buvo kūryba. Paleidome vadeles ir gaudėme įkvėpimą. Tai buvo labai įdomus laikotarpis. Iš pradžių buvo baisu, ar pavyks, bet vėliau pradėjome netgi laukti nesėkmių, nes jos virsdavo tokiais atradimais, kurių niekad nebūtume sugalvojusios. Su Šarūne Zurba turėjome dvi fotosesijas Lietuvoje (abu kartus po 4–5 dienas) ir vieną Anglijos kalnuose, kurios mums buvo didelis iššūkis. Vienu metu galvoje sukosi daug organizacinių, planavimo, gaminimo, stilizavimo klausimų. O kur dar tai, kad gaminamas skanėstas turi pavykti tobulai. Yra ką veikti. Vėliau sekė tekstų rašymas ir knygos dizaino reikalai, į kuriuos taip pat stipriai įsitraukėme. Kas buvo sunkiausia? Ar buvo tokių dienų, kai suabejojote? Kaip tokias mintis nuvyti? Astai sunkiausia diena buvo pirmos fotosesijos pirma diena ir tas tragiškas nuovargis. Fotografavome bute pas žmones, todėl apie 5 valandą vakaro reikėjo išsikraustyti ir su krūva daiktų važiuoti namo, kur dar laukia šeima. Visiems nuėjus miegoti, darbai nesibaigdavo, nes reikėdavo pasiruošti kitai dienai. Kad nepažadintume vaikų, trintuvą įjungdavome vonioje po rankšluosčiu. Pasimokiusios iš šios patirties, antrai fotosesijai rinkomės lokaciją, kur Rūta gyveno visą savaitę. Nors ir fiziškai, ir emociškai sunkių dienų buvo tikrai daug, nė akimirkos nesuabejojome. Padėjo tai, kad kuriame kartu, smagu, kai yra petys, į kurį gali atsiremti. Mums nebūdavo abiem blogai tuo pačiu metu, tai keisdavomės ir palaikydavome viena kitą. Kai iškildavo bendras sunkumas, suremdavome pečius, kad ir virtualiai, ir eidavome pirmyn. Žodžiu, sesių jėga tikrai padėjo.

www.swo.lt

93 | SwO

street

Ar visus skanėstus pavyksta pagaminti iš pirmo karto? Oi, tikrai ne! Visko būna. Aišku, kuo dažniau gamini, tuo mažiau pasitaiko nesėkmių, nes esi įgudęs, bet ir mums visko būna. Mūsų knygą testavo mažai laiko virtuvėje praleidžiančios Astos draugės. Kai joms pavykdavo pagaminti desertus, žinojome, kad viskas bus gerai. Kokią vietą jums gyvenime apskritai užimta maistas? Labai svarbią. Mums labai patinka gaminti, eiti į turgų, valgyti, improvizuoti, skaityti maisto žurnalus, derinti naujus skonius ir laiką leisti virtuvėje. Tai yra mūsų gyvenimo būdas ir vienas didesnių malonumų.

„TA SĖKMĖ, KAI VISKAS GAUNASI, SKATINA „Ta sėkmė, kai viskas gaunasi, skatina TOBULĖTI IR tobulėti ir judėti pirmyn“ JUDĖTI PIRMYN“

Gaminti ir žaisti skoniais virtuvėje mėgsta tikrai ne visi. Kaip tai paversti malonumu? Galbūt yra koks slaptas receptas?

Bet kuri nauja veikla iš pradžių atrodo kebloka, ar tai būtų pirmas kartas ant slidžių, ar pirmo pyrago kepimas. Malonumas ateina su laiku. Kad jis ateitų, reikia pradėti gaminti nuo lengviausiai pagaminamų patiekalų. Ta sėkmė, kai viskas gaunasi, skatina tobulėti ir judėti pirmyn. Mūsų knyga ne veltui suskirstyta pagal receptų sudėtingumą. Beveik pusė knygos desertų yra tokie lengvi, kad pavyks ir visiškam virtuvės naujokui. O koks jums yra pats įsimintiniausias skonis, kurį esate ragavusios?

Neturime vieno, nes kiekvienas skonis – savitas. Tikrai geras maistas kelia emocijas, prisiminimus. Mes dar dabar ieškome tų idealių pomidorų, kuriuos augindavo seneliai Kėdainių sode, ar bandome atkurti atostogų prisiminimus. Iki šiol prisimenu, kai keliaudamos atsidūrėme Indonezijos džiunglėse. Nakvojome tokiame skylėtame namelyje už kelis eurus. Kiekvieną vakarą namų šeimininkė mums darydavo vakarienę – kokosų piene kepti baklažanai, azijietiški makaronai su aštriu riešutų padažu, bulvių spurgos, mangai. Nors didesniuose miestuose eidavome į prabangius restoranus, jos gamintas maistas buvo geriausias, kurį valgiau, keliaudama beveik 3 mėnesius. Kodėl svarbu yra galvoti apie tai, ką mes valgome?

Nes šiais laikais mes turime pasirinkimą. Parduotuvių lentynose yra didžiulė ingredientų įvairovė, informacijos apie pilnavertę mitybą vis daugiau, tik, aišku, reikia mokėti atsirinkti ir nepulti į kraštutinumus. Mes norime mėgautis skaniu, naudingu ir su meile pagamintu maistu. Kaip išmokti mėgautis maistu ir skoniais?

Pirmiausiai, skirti tam laiko ir nebijoti eksperimentuoti. Jeigu kažkam gaminti yra iššūkis, tai geriau tai daryti rečiau, bet neskubant, skiriant tam laiko ir kartas nuo karto pasigaminant ką nors naujo. Namų virtuvę galima prisijaukinti pamažu.

SwO

street

| 94

www.swo.lt

95 | SwO

street

ATVIRAI POKALBIS SU GABRIELE VILKICKYTE Autorė – Greta Kaveckytė Nuotraukos – Gabrielės Vilkickytės asmeninio archyvo

abrielė Vilkickytė rašo tekstus apie mums visiems pažįstamas situacijas, kuriose nesunkiai atrastume ir dalelę savęs. Ji rašo atvirai – taip, kaip tuo metu jaučia. Tačiau rašymas nėra vienintelis merginos pašaukimas. Dainuojančią Gabrielę atradau visai netikėtai – draugei automobilyje užleidus lietuvišką dainą. Dėl ramaus skambesio, gražios lyrikos ir melodingo balso daina „Ramybė“ labai greitai tapo mano mėgstamiausia. Žurnalistikos studentė, atlikėja ir įvairiapusiškai tikras žmogus – taip galėčiau apibūdinti Gabrielę po mūsų pokalbio apie kūrybą, įkvėpimą ir nuoširdumą pačiai sau.

SwO

street

| 96

www.swo.lt

97 | SwO

street

Gabriele, kaip šiuo metu jautiesi? Jaučiuosi lyg stovėčiau ant didžiulių permainų slenksčio. Laukia svarbūs pokyčiai, vienas jų – mano muzikinė pakraipa. Aš mėgstu žymiai sunkesnę muziką, negu ta, kurią kuriu. Beveik niekada neklausau savo dainų, nebent noriu jas analizuoti. Todėl keistai jaučiuosi, kai mano klausytojai pagiria dainų muziką, tekstą, kūrinio visumą. Man pačiai mano muzika nedaro tokio įspūdžio ir dėl to šiek tiek skaudu. Mano dainos yra labai asmeniškos, jose susipina mano gyvenimo istorijos, tam tikri jų aspektai. Būna, kad grojant pianinu ima bėgti ašaros, taip stipriai išgyvenu dainą. Tai būna taip tikra ir jautru, kad sunku ramiai groti. Akustinis atlikimas grąžina į patirtis. Elektronikoje tikrumo nebelieka, daina įgauna visai kitokį rūbą. Ši forma skatina susvetimėjimą. Elektronika tarsi tolimas drabužis, kurio nenešioju ir kurį negaila atiduoti tam, kas jo nori. Asmeniškai man ji per švari. Tai, ko aš klausausi, ir tai, ką aš kuriu, yra du skirtingi muzikos žanrai. Koks tavo didžiausias muzikinis įkvėpimas? Mano didžiausias įkvėpimas yra Kendricas Lamaras, o didžiausia mūza – Aqua Flow. Ji kuria nepaisydama jokių taisyklių, pvz., dainos neturi standartinės trukmės – gali trukti ir šešias, ir dešimt minučių. Jos nėra skirtos masėms ar paaugliams, kad pagal jas šoktų. Būti kitokiai, t. y. kurti be taisyklių, nėra lengvas kelias, bet tuo ji mane žavi ir įkvepia. Taip pat Rhye – visada tas pats geras tonas. Kai liūdna, klausau The National. Iš lietuvių mėgstu Garbanotą Bosistą. Klausoma muzika dažniausiai priklauso nuo nuotaikos.

„Noriu kraštutinių pojūčių“

Iš ko semiesi įkvėpimo kurdama muziką? Iš santykių, bendravimo su žmonėmis. Kartą man yra pasakę: kad ir kaip susiklostytų gyvenimas – ar maišais neštumeisi apdovanojimus, ar šoktum visą dieną, ar išgyventum gilią krizę – dienos pabaigoje svarbiausia yra tai, kad turėtum su kuo tuo pasidalyti. Gali būti sėkmingas, gražus visomis prasmėmis, bet jeigu vakare grįžęs neturi į ką atsiremti – labai liūdna ir tuščia. Todėl santykiai yra tai, kas mane įkvepia. Kokia buvo pirmoji sukurta daina? „Burė“. Tuomet buvau dešimties, o tekstą pasiskolinau iš rusų poeto Lermontovo. Pirma autorinė daina – giliausiai ir labiausiai brandinta daina „Ramybė“. Ilgai delsiau prieš ją paleisdama. Mokyklos laikais dainavau chore, kur man sakė, kad nieko nesugebu, kad reikia keisti tembrą ir pan. Būdama aštuoniolikos išgyvenau sunkų laikotarpį. Vienintelė veikla, kurioje galėjau save realizuoti, buvo grojimas pianinu. Susitelkus į grojimą ir susikūrė manoji „Ramybė“.

SwO

street

| 98

www.swo.lt

Ar daug kas pasikeitė, pasirodžius pirmajai dainai? Įgavau daugiau pasitikėjimo savimi ir savo kūryba. Mes su Kristupu manėm, kad labiau kuriam sau ir keliems draugams, kuriems patinka. Bet po „Ramybės“ be jokių pinigų, reklamų ir panašiai buvome pastebėti ir įsitvirtinome. Radijuje daina pateko į TOP dešimtuką. Mums tai buvo wow. Labai smagu, kad kažkam tavo kūryba gali būti įdomi. Pagalvojom, jeigu jaučiam, kad turim ką pasakyti, tai, davai, kuriam toliau. Dauguma tavo dainų turi istoriją. Tarkime, dainoje „Rugpjūtis“ apdainuoji vasarą, kuri jaučiasi kaip ruduo, o dainoje „Kilometrai“ mini penktąjį žemyną. Kokios istorijos slypi už šių dainų? Niekada nebūna, kad prisėdu ir žodžiai liejasi. Na kaip, būna, kad liejasi, bet tik tada, kai yra daug išgyvenimų, apie kuriuos norisi kalbėti. Prieš metus su broliu lankiausi Peru – tai ir yra penktas žemynas, apie kurį dainuoju. Ana vasara man buvo nelengva, o ta kelionė leido nuo viso to atitrūkti. Daina „Rugpjūtis“ atsirado iš jausmo, kad nors lauke vasara, širdy – ruduo. Taip simboliškai ir susikuria dainos. Iš fragmentų, momentų, akimirkų. Esi išbandžiusi save „Eurovizijoje“. Ar dalyvavimas joje buvo labiau pabandymas, savęs pastūmėjimas, ar noras paskleisti savo kūrybą? Viskas viename – pastūmėjimas, pasibandymas ir noras paskleisti savo kūrybą. Taip pat buvo labai įdomu pažiūrėti, kaip viskas vyksta kitoje ekrano pusėje. Tačiau dabar suprantu, kad ten buvau ne aš. Daina „Jūra“, kurią sukūriau „Eurovizijai“, yra pati nemėgstamiausia mano daina, todėl būna labai keista, kai žmonės paprašo ją padainuoti. Atrankoje nesijaučiau savimi, išgyvenau vidinį konfliktą. Po „Eurovizijos“ patobulėjau, tad naudos iš dalyvavimo tikrai buvo: supratau, ką reiškia emocinis nuovargis, įvaizdžio kultūra, kuri visiems jau atsibodusi. Kokia žinutę perduoda tavo kūryba? Ką ji perduoda ir ką aš noriu perduoti yra du skirtingi dalykai, todėl ir atėjo laikas keistis. Manau, perduoda žinią apie tai, kad jausti skausmą yra normalu. Reikia klausytis tiek muzikos, kiek norisi, išjausti tiek liūdesio ir nostalgijos, kiek jauti, kad reikia. Jeigu liūdna – liūdėk, kad vėliau šis užslopintas jausmas neprasiveržtų penkiaguba jėga. Jeigu sunku – nebėk, susikaupk, apmąstyk savo gyvenimą, išmok pamokas ir eik toliau. Tie žmonės, kurie gniaužia viską savyje, man primena piktą tetą per giminės šventes, kuriai viskas blogai ir kuri nuolat kartoja, koks žiaurus yra gyvenimas. Lengva skųstis, bet sunku atkurti pasitikėjimą savimi, drąsiai priimti išbandymus. Noriu pasakyti, kad nereikia bėgti nuo savęs. Išmokau mėgti save visokią, stengiuosi būti nuoširdi viskam, kas vyksta mano gyvenime. Taip jau yra, kad geriausi patarimai yra tie, kuriuos tu jau girdėjai šimtą kartų, bet išgirsti iš tikrųjų tik tada, kai pats atsiduri panašioje situacijoje.

www.swo.lt

Iš ko šiuo metu susideda tavo gyvenimas? Man dabar tiesiog labai gera būti Vilniuje. Iš ko susideda mano gyvenimas? Aš visada buvau ir esu labai pozityvi, stengiuosi į gyvenimą žiūrėti kaip į laimę, nes laimė yra pasirinkimas. Būti laimingu yra labai sudėtinga. Kalbu apie tokią laimę, kai tu gali atsilošti kėdėje, ramiai žiūrėti pro langą, kalbėti su žmonėmis, neskrolinti kas penkias minutes. Laimė susideda ne tik iš džiaugsmo ir juoko, bet ir iš to, kad tu visa tai, kas tau atsitinka, priimi sąžiningai. Skausmo nereikia slėpti tūsinantis ar geriant. Laimė yra gebėjimas nebėgti nuo skausmo. Būna, bevaikščiodama Juodkrantės mišku atsisėdu ir atrodo, kad skausmas sėdi šalia. Man laimė yra galėti priimti viską taip, kaip yra, nesiliaujant būti savimi. Būti savimi yra sunku, bet labai gera. Kada jautiesi labiausiai gyva? Kai besimaudydama išnyru iš jūros. Kai po ilgo laiko važiuoju ant dviračio. Kai būnu su draugais ir visi kartu, arba liūdim, arba šokam ir juokiamės. Kai važiuojam mašina ir groja kokia nors gera daina. Kai dainuoju. Kas kartą, kai lipu ant scenos ir sakau sau – Gabriele, suvok, kad tu esi čia ir dabar, o dabarties momentas pralėks kaip akimirka. O kada jautiesi labiausiai savimi? Kai nesistengiu prie nieko pritapti, kai suprantu, kad kitų elgesys nėra norma: neprivalau būti ten, kur nenoriu, juoktis, jeigu man nejuokinga, arba švęsti savaitės pabaigą, kai norisi eiti miegoti dešimtą vakaro. Mane kuria mano pačios, ne kitų sprendimai. Kokios tau svarbiausios gyvenimo vertybės? Visapusiška tiesa, o svarbiausia – tiesa sau. Taip pat šeima, santuoka. Aš noriu tikėti ir tikiu, kad yra man skirtasis, su kuriuo nugyvensiu gyvenimą. Draugystė. Turiu tikrų draugų dar nuo mokyklos laikų. Kai kažkas nutinka, net nežinau kuriam skambinti pirmiau, nes noriu su visais pasidalyti gera ar liūdna naujiena. Priėjau tą gyvenimo stadiją, kai visiškai neieškau naujų draugų. Vertinu draugystę be jokių kaukių, paremtą visišku atvirumu kitam. Vertybės man yra ir santykiai su žmonėmis, muzika, kuri nėra verslas. Labai didelę tavo gyvenime dalį (be muzikos) užima kelionės. Ką tau reiškia keliavimas? Keliones suprantu ne tik kaip tikslą (sėdi į lėktuvą ir skrendi atsipūsti), bet kaip įvykį. Svarbu leisti, kad kelionė įvyktų. Jeigu važiuoji į viešbutį, geri kavą Starbuckse, per Instagramą žiūri, ką veikia žmonės Lietuvoje, arba vien tik guli priešais saulę, vadinasi, nekeliavai. Labai džiaugiuosi, kad dar paauglystėje supratau, kur slypi kelionių žavesys.

99 | SwO

street

O kuri kelionė buvo pati įsimintiniausia? Visos kelionės labai skirtingos. Galiu keliauti visai be pinigų arba visiškai viena. Žinoma, skiriasi ir įgytos patirtys. Labiausiai įsiminė kelionė į Balį. Vykau visiškai viena ir su labai ribotu biudžetu. Ten, kur apsistojau, buvo vos kelios vilos, namukai. Tikras stebuklas buvo maudytis vandenyne, kai aplinkui nei vieno žmogaus. Rytais bėgdavau krosą su gaidžiais ir ožkom, arba nuo jų. Skaičiau knygas, valgiau skanų maistą. Vieną akimirką buvau likusi visiškai be pinigų. Tada netikėtai sužinojau, kad atvyko grupė lietuvių, tarp kurių – mano buvusių klasiokų tėvai. Jie atvežė man juodos duonos, sūrio. Ši kelionė paliko ryškų įspaudą. Prireikė pusantrų metų, kad nejausčiau kasdienės nostalgijos Baliui: nustočiau klausytis muzikos, kurios klausiausi ten, nešioti hindi apyrankę. Australams Balis yra pigiausia poilsio vieta, kaip Lietuvoje Šventoji. Kita įsimintina kelionė – į Peru. Prisimenu, kai Peru kopėme į kalną. Nuoširdžiai galvojau, kad tada bus mano paskutinė gyvenimo diena. Žinote tą jausmą, kai bėgi iki autobuso, bet matai, kad nespėsi ir pradedi eiti? Taip ir su kopimu į kalną: negali sustoti, nes temsta, o visa tavo grupė jau viršuje, o tuo pačiu esi išsekusi ir emociškai, ir fiziškai, visiškai save išsunkus. Man trūko deguonies, nieko nebesupratau, aplinka priminė „National Geographic“ randamas iliustracijas – išdžiūvusios upės, dykumos. Būdama Peru pabuvojau arčiausiai kito pasaulio. Ši kelionė sukėlė anticivilizacijos jausmą. Per tokias keliones įvertini, kaip gerai – gražiai, skaniai ir saugiai – gyveni. Pastaruoju metu vis dažniau renkuosi egzotiškas šalis, nes kelionės po Europą nebesuteikia tiek ekstrymo. Mano svajonė – Mongolija, gili Rusija, Sibiras. Noriu kraštutinių pojūčių. Pokalbiui einant į pabaigą, ant pašnekovės riešo pastebėjau mažytį lėktuvą. Kadangi man pačiai lėktuvai yra ne kelionės, o būtent potyrio ir jausmų simbolis, nesusilaikiau nepaklaususi kokia jo reikšmė. Tavo tatuiruotėje pavaizduotas lėktuvas. Kokia jo simbolika? Man patinka skristi lėktuvu, nors ir labai bijau pakilimo. Jis primena, kad reikia kažką daryti savo gyvenime, judėti į priekį ir nesustoti. Skrydžio jausmas yra prie euforijos išgyvenimo labiausiai priartėjanti patirtis, kurią galima nusipirkti. Kita vertus, kad ir kas nutinka tavo gyvenime, lėktuvai skraido lygiai taip pat. Jie man tarsi priminimas apie savotišką amžinumo konstantą: kai tu laimingas, jie skrenda, kai tau liūdna – jie vis tiek skrenda. Tad ir mūsų albumo viršelyje simboliškai vaizduojamas lėktuvas.

SwO

street

| 100

www.swo.lt

101| SwO

street

LAVANYA COODLY AUTUMN / WINTER 2018 FOTOGRAFĖ – FRANEY MILLER VIZAŽISTĖ, PLAUKŲ STILISTĖ – MIRNA JOSE STILISTAS – SAM BATES MODELIAI – VARSHA THAPA, GRACE CORTON ASISTENTAI – OLIVER HUNT, RONGGUO TANG DIZAINERĖ – LAVANYA COODLY

SwO

street

| 102

www.swo.lt

103| SwO

street

SwO

street

| 104

www.swo.lt

105| SwO

street

SwO

street

| 106

www.swo.lt

107| SwO

street

SwO

street

| 108

www.swo.lt

109| SwO

street

SwO

street

| 110

www.swo.lt

111| SwO

street

PAKUI HARDWARE: SPEKULIUOJAME APIE ATEITIES KŪNUS Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Lauros Schaeffer, Andrej Vasilenko, Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės asmeninių archyvų

iuolaikinio meno atstovų Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės, prisistatančių Pakui Hardware pseudonimu, darbai kvestionuoja materialumo, skirtingų medžiagų sąveikų bei technologijų poveikio įvairiems kūnams temas. Rengdami solo parodas, menininkai ne tik domisi mokslo naujovėmis, bet ir bendradarbiauja su kitų sričių specialistais.

SwO

street

| 112

www.swo.lt

113 | SwO

street

Nuotrauka – Laura Schaeffer, lauraschaeffer.com

Solar Bodies, parodos vaizdas, Orsė muziejus, Paryžius, 2018

Kokias medžiagas ir technologijas pasitelkiate? Kodėl nusprendėte kurti kartu? Nieko specialiai nesprendėme – idėjos, minčių nuotrupos, vaizdiniai ir sakiniai taip susipynė, kad nelabai galėjome jų dirbtinai atnarplioti. Kitaip būtų tekę po kiekvienu sakiniu dėti išnašą ar citatos ženklą. Bendra kūryba išsivystė labai organiškai, lyg iš netyčia balkono vazone įsmeigtos citrinos sėklos būtų netikėtai užaugęs krūmas, ir dar su vaisiais. Apie ką jums svarbu kalbėti savo kūryba? Kažkodėl daugeliui atrodo, kad mums kūryboje svarbiausia – technologijos. Tikrai nesame technofilai: technologijos mums svarbios tik tiek, kiek leidžia kalbėti apie kūnus. Ne tik žmonių, bet ir bakterijų, šarvuotų mašinų ar dangaus kūnus. Mums įdomu, kaip juos veikia, transformuoja, produkuoja, impregnuoja ir jais keliauja kapitalas. Kai gyvenimas ar gyvybė matuojama ekonominiais terminais, įvardijama kaip kurianti perteklių, kai tokie terminai kaip biovertė nieko nebestebina, kai mikroorganizmų metabolizmas perprogramuojamas produkuoti žmogui šiuo metu naudingas medžiagas – vis (nesėkmingai) bandai užčiuopti ir brėžti ribas, kur baigiasi tavo paties kūno, darbo ar aplinkos monetizavimas. Taip ir braižome, kaip kokie neužmiegantys astronomai, įvairias konsteliacijas tarp, rodos, tarpusavyje nesusijusių dalykų, kurie iš tiesų jau senokai veikia neįtikėtinose schemose. Ir spekuliuojame, ką rasime dar toliau, ten, už jau nubraižytų pavienių elementų žvaigždynų. Kurti duetu – lengviau ar sunkiau? Kaip suderinate idėjas ir kūrybinį procesą? Pakuoti kūrinius tikrai lengviau. Dabar sunku įsivaizduoti, kad kurtume individualiai, atrodytų lyg ego, o ne idėjos ima viršų. Dirbant kartu lengviau pasitikrinti savo idėjas, vizijas – jei kitam jos suraibuliuoja ir skleidžiasi toliau, reiškia, jog judame tinkama kryptimi. Kuriame koliažo principu – vienas pradeda, kitas prideda, ir taip iki kol kūrinys tampa užbaigtas. Sunkiausia – atsisakyti jau išgrynintų idėjų, išardyti, sunaikinti jau padarytus darbus, jei jie kelia daugiau susierzinimo ir nerimo, nei saldaus užtikrintumo.

SwO

street

| 114

Medžiagos neretai pačios mus pasirenka: pamačius, pačiupinėjus ar užuodus medžiagą, ji persekioja, kol nerandame jai tinkamos terpės, tinkamų kaimynų. Tarpusavyje gali būti derinamos ir iš pirmo žvilgsnio nesusijusios medžiagos – stiklas ir silikonas, šalavijo sėklos ir plastikas, keramika ir neonai. Kiekvienas naujas projektas išprovokuoja savitus medžiagų ir technologijų derinius. Nesame tie inžinieriai, kurie nuo pat pradžių turi aiškų brėžinį ir juo seka. Mes – brikoliažininkai, kuriantys hibridus iš netikėčiausių elementų. Jūsų kuriamos instaliacijos neretai primena pirmuonis, mikroorganizmus ar netgi tam tikrus organus bei kūno dalis. Iš kur kyla idėjos konstruoti tokias formas? Kaip jau minėjome, mūsų kūrybą persekioja kūnai ir jų transformacijos. Ypač – jų hibridiškumas, kylantis iš stiprėjančio technologizavimo. Tad ir mikroorganizmus, organus ar kūno dalis primenančios formos nurodo tą neaiškią tarpinę stadiją, kurioje tie kūnai šiuo metu yra ir veikia. Būna tikrai smagu klausyti žiūrovų, stovinčių priešais mūsų kūrinius, interpretacijų. Kurdami instaliaciją „Hesitant Hand“ bendradarbiavote su „ABB Robotics Lietuva“. Kodėl jums svarbus bendradarbiavimas? Parodos Nacionalinėje dailės galerijoje „City Nature: Vilnius and Beyond“ kuratoriai skatino visus parodos dalyvius rasti naujų sąlyčio taškų su specialistais ne iš meno pasaulio. Tuo metu itin domėjomės industrijos automatizacija ir žmogaus bei robotinių kūnų choreografija. „ABB Robotics Lietuva“ buvo tikrai dosnūs, suteikdami ne tik industrinį robotą, bet ir paskirdami programuotoją, padėjusį mūsų paruoštą choreografinį scenarijų išversti į robotui suprantamą kodo kalbą. Stebėti tuos hipnotizuojančius roboto judesius, kilnojant ir sukiojant specialiai jam sukurtas skulptūras, buvo išties įspūdinga patirtis. Kituose projektuose labai mielai bendradarbiaujame su gerais draugais ir nepaprastai gabiais architektais Ona Lozuraityte ir Petru Išora. Drauge esame įgyvendinę ne vieną stambesnį projektą. Vienas ambicingiausių – solo paroda „Vanilla Eyes“ Modernaus meno muziejuje MUMOK, Vienoje. Ruošiantis jai, aktyviai prisidėjo išradingas ir itin profesionalus dizaineris Vytautas Volbekas. Tai buvo tikra svajonių komanda!

www.swo.lt

115 | SwO

street

Nuotrauka – Andrej Vasilenko. Išsižadėk šmėklų, 13-oji Baltijos trienalė, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, 2018

SwO

street

| 116

www.swo.lt

117 | SwO

street

Vanilla Eyes, solo parodos fragmentas, MUMOK muziejuje, Viena, 2016

SwO

street

| 118

www.swo.lt

119 | SwO

street

The Return of Sweetness, solo parodos fragmentas, Tenderpixel galerija, Londonas, 2018

Dviese kuriate nuo 2014 m. Ar laikui bėgant keitėsi jūsų kūrybinis braižas ir temos, kurias nagrinėjate? Žinoma. Pirmaisiais metais kūrybai įtakos turėjo dveji metai praleisti Niujorke, kuriame gausu sprogstančio, šviežio ir nematyto meno. Naujos menininkų kartos darbuose menas susisieja su kapitalizmo strategijomis, parodant, jog jis, kaip ir bet kokia kita gyvenimo sritis, nėra autonomiškas nuo viską absorbuojančio kapitalo. Jau šeštame dešimtmetyje kapitalizmo, ypač finansinio kapitalizmo, strategijas pasitelkė JAV konceptualizmo menininkai ir kuratoriai, Vokietijoje grupė menininkų kalbėjo apie kapitalistinį realizmą, tačiau tuo metu kapitalizmas dar nebuvo pasiekęs visiško darbo ir laisvalaikio ribų ištirpdymo, o biologiniai kūnai dar turėjo šiek tiek vietos autonominiam gyvenimui. Šiandien tos ribos ištrintos. Tačiau su laiku mūsų kūriniai minkštėjo, vis svarbesnę vietą užėmė pačios medžiagos ir jų deriniai, tų derinių performatyvumas. Norisi šia kryptimi eiti ir toliau, galbūt kada pavyks sukurti kūrinį, kuris atrodys lyg aptirpdytas skrandžio sulčių. Didžioji dauguma Pakui Hardware parodų organizuojamos užsienio šalyse. Kaip jūsų kūryba priimama Niujorke, Berlyne, Paryžiuje ir, tarkim, Vilniuje? Mažesnėse ar labiau nuo meno centrų nutolusiose šalyse ir miestuose žiūrovai gerokai smalsesni. Kartais ir labiau kritiški, tačiau tikrai neabejingi. Vilniuje meno auditorija tikrai gerokai apšildyta ir jau daugybę metų veikiančių, ir naujų institucijų bei iniciatyvų, tad ir kontekstus bei teorines nuorodas ji apčiuopia gana greitai ir lengvai. Turbūt stipriausias atsakas buvo Budapešte, kur dėl sudėtingos politinės šalies situacijos gero lygio tarptautinės parodos sulaukia didžiulio palaikymo ir dėmesio. Pasirodė net keturios labai vaizdingos recenzijos – to dar nėra buvę nei vienoje šalyje. Kaip manote, ar šiuolaikiniame mene pasitelkiamos technologijos ateityje darys didesnę įtaką menui ir jo kūrėjams? Kiekviena nauja plačiai paplitusi technologija stipriai veikė ir veikia menininkus, juk jie yra tos pačios visuomenės dalis, tik apčiuopiantys slidesnius dalykus ar spekuliuojantys toliau už gryno vartojimo ribų.

SwO

street

| 120

„Kiekviena nauja plačiai paplitusi technologija stipriai veikė ir veikia menininkus“

Gyvenate ir kuriate Berlyne. Kaip vertinate šiuolaikinio meno lauką Vokietijoje ir Lietuvoje? Kažkada juokėmės, jog jei paskaičiuotume, kiek iš tiesų laiko praleidžiame Berlyne, liktų ne tiek jau ir daug. Gyvename oro uostų laukiamuosiuose, telefono ekranuose, žingsniuose nuo parodų instaliavimo erdvių iki tuometinių namų. Berlyno, kaip ir Vilniaus, meno scena labai įvairi – kiekvienas joje ras to, kas labiausiai domina, o suspėti į kiekvieną tą dieną vykstantį atidarymą – tiesiog neįmanoma, nes jų yra tikrai daug ir labai skirtingų. Kartais atrodo, kad veikia tam tikri paraleliniai meno pasauliai, kurie niekada nesusiliečia. Su Vilniumi kiek kitaip – čia viskas gerokai labiau persipynę dėl miesto kompaktiškumo. Gal taip ir geriau? Tik Berlynas džiugina savo multikultūriškumu tiek aplinkoje, tiek mene. Smagu parodose sutikti menininkų ir kuratorių su savitomis kultūrinėmis patirtimis ir nuorodomis. Kokie yra jūsų kūrybiniai netolimos ateities planai? 2019-ieji jau užderėję parodomis. Metų pradžioje įrengsime stambią instaliaciją Leipcigo modernaus meno muziejuje, pavasarį dalyvausime Vienos meno bienalėje, taip pat ir parodoje Ujazdowski meno centre, Varšuvoje.

www.swo.lt

121 | SwO

street

Nuotrauka – Andrej Vasilenko. Išsižadėk šmėklų, 13-oji Baltijos trienalė, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius, 2018

SwO

street

| 122

www.swo.lt

123 | SwO

street

Miesto gamta: pradedant Vilniumi, parodos fragmentas, NacionalinÄ&#x2014; dailÄ&#x2014;s galerija, 2017

#SwOstreet

SwO.lt/live-feed

SwO magazine Facebook