SwO
street
ISTORIJOS BE PABAIGOS
Nr. 22 2016/2017 gruodis – sausis
SwO
street
Akvilė Lesauskaitė VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ / EDITOR-IN-CHIEF akvile.lesauskaite@swo.lt Anžela Ter-Vardanian KŪRYBOS DIREKTORĖ / CREATIVE DIRECTOR anzela.vardanian@swo.lt Monika Bartoševičiūtė NAUJIENŲ REDAKTORĖ / FEATURES EDITOR Agnė Bolytė, Agnė Adomaitienė KALBOS REDAKTORĖS / LANGUAGE EDITORS ŽURNALĄ RENGĖ / TEAM: Justė Gvazdaitytė Laura Vanagaitė Ieva Raudeliūnaitė Edgaras Vladimirenko Ieva Ukanytė Alina Molkovich Ačiū prisidėjusiems / Our precious contributors:
SwO street – nemokamas miesto mados žurnalas Dizainas: SwO © SwO street Nr.22 (2016/2017 gruodis – sausis)
Leidinyje panaudotos nuotraukos bei straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra UAB „SwO group“ nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.
SwO
street
|2
Iliustracijos – www.akviles.com
Monika Ruzgutė / Kamilė Budrikaitė / Lina Skukauskė Goda Zarambaitė @ Baltic Model Management / Feel Photo Reda Mickevičiūtė / Nick Briggs / Gerda Lauciūtė Monika Penkutė / Vaidas Jokubauskas / Ignas Janulis „House of Puglu“ / Jolita Vaitkutė / Nerijus Kuzmickas Martyna Jovaišaitė / Paulius Zaborskis / Austėja Lapėnaitė Judita Grigelytė / Emilija Vinžanovaitė
www.swo.lt
NUMERYJE SKAITYKITE: FOTOSESIJA: URBAN DREAMS TENDENCIJOS PIRKINIAI GROŽIO TENDENCIJOS: ŠALTASIS SEZONAS INTERVIU SU VIZAŽISTE GERDA LAUCIŪTE BALANSAS TARP REALYBĖS IR MISTIKOS. MONIKA PENKUTĖ FOTOSESIJA: SLAPTAS MEILUŽĖS DIENORAŠTIS NESIBAIGIANTI VIZUALINIO VANDENYNO GELMIŲ EKSPEDICIJA PASAKOTI ISTORIJAS PER OBJEKTYVĄ. LINA SKUKAUSKĖ GURMANIŠKAS MENAS. JOLITA VAITKUTĖ APIE „HOUSE OF PUGLU“ IR JŲ NAUJĄ RENGINIŲ SEZONĄ
http://issuu.com/swomagazine https://www.facebook.com/SwO.magazine http://instagram.com/swomagazine
www.swo.lt
4 14 17 20 24 30 36 50 56 60 64
Viršelyje: FOTOGRAFĖ – Ieva Ukanytė STILIUS – Monika Ruzgutė VIZAŽISTĖ – Kamilė Budrikaitė MODELIS – Goda Zarambaitė (Baltic Model Management)
Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt
3 | SwO
street
URBAN DREAMS FOTOGRAFĖ – IEVA UKANYTĖ STILIUS – MONIKA RUZGUTĖ VIZAŽISTĖ – KAMILĖ BUDRIKAITĖ MODELIS – GODA ZARAMBAITĖ (BALTIC MODEL MANAGEMENT)
SwO
street
|4
www.swo.lt
www.swo.lt
5 | SwO
street
SwO
street
|6
www.swo.lt
www.swo.lt
7 | SwO
street
SwO
street
|8
www.swo.lt
www.swo.lt
9 | SwO
street
SwO
street
| 10
www.swo.lt
www.swo.lt
11 | SwO
street
SwO
street
| 12
www.swo.lt
Reklama
TENDENCIJOS Autorius – Edgaras Vladimirenko
Pūkinė striukė
Taigi koks tas naujas žiemos sezonas ir jo moteris? Ji – pribloškianti ir garderobu atspindinti charizmatišką sielą. Jos žodyne seniai nebėra žodžių „nuosaikus“ ar „minimalistiškas“. Ji iš savo spintos reikalauja individualumo. Šis sezonas nepasižymi santūrumu, bet taip pat nereikia būti ekstravertu tam, kad galėtumėte dalyvauti: ekstravagantiškumas papildomas klasika, moteriškumu. Čia ir slypi naujojo sezono nuotaikos grožis – kiekvienas atras pasiūlymą sau.
SwO
street
| 14
Džemperis Už šią tendenciją vėl teks dėkoti prekės ženklo „Vetements“ kūrėjui D. Gvasalia. Dizainerio pristatyti plačių pečių, padidintų dydžių džemperiai su iššaukiančiais užrašais davė toną visai mados industrijai. Sportiški, bet be galo komfortiški drabužiai pasirodė kiekvienos mados mekos gatvėse. Jie dažniausiai derinami su įvairaus kirpimo džinsais, aukštakulniais ar sportbačiais, gobtuvas – privalomas. Pačioms drąsiausioms siūlome išbandyti gerokai per didelį džemperį, kuris atrodo tarsi suknelė.
Moschino
aždaug prieš penkerius metus kiekvieno sezono tendencijų gidas buvo pradedamas griežtu sezono nuotaikų ir pirkėjų norų diktavimu, tiesiogiai taikomomis tendencijomis, kurių gausa suko galvas ir tuštino pinigines. Pastaraisiais metais tendencijų sąrašas nevalingai pradedamas kitu sakiniu, o tiksliau kertiniu žodžiu – „individualumas“. Tačiau čia ir iškyla problema. Dvi, viena kitą neigiančios doktrinos – individualumas ir tendencijų diktatas, kažkokiu būdu turi draugiškai sugyventi ir sukurti naują sezono atmosferą bei nuotaiką. Paklausite, ar tai įmanoma? Mes atsakysime, jog taip. Tendencijų gidas tampa karščiausių sezono akcentų sąrašu, kuris tik padeda klientui ar mados gerbėjui lengviau perprasti sezono nuotaiką.
Vetements
M
Ar įmanoma įsivaizduoti žiemą be pūkinės striukės? Jei būtumėte paklausę mados eksperto šio klausimo prieš kelis metus, jis be abejonės būtų atsakęs „taip“. Tačiau ne šį sezoną. Po Demna Gvasalia debiutinės kolekcijos „Balenciaga“ mados namams, visas mados pasaulis eina iš proto dėl pūkinės striukės. Dabar ji bus gerokai per didelė, sportinė, pagrindinių spalvų. Pasikeitė ir šio viršutinio drabužio dėvėjimo būdas: palikę apnuogintus pečius, derinkite striukę su puošniais auskarais, aukštakulniais bei masyviais kaklo papuošalais.
Lacoste
Balenciaga
Burberry
Stella McCartney
Fendi
Rodarte
Nuotraukos – mados namų archyvai
www.swo.lt
Negalima abejoti rausvos spalvos žavesiu ir geidulingumu, tačiau šios žiemos atspalviai yra įvairiausi, tik ne švelnūs. Sezono tonai tarsi inteligentiški, modernūs ir stiprūs, atspindintys naują moteriškumo sampratą. Nepamirškite ir žaižaruojančių rausvos spalvos blizgučių, kurie turėtų tapti kiekvieno kalėdinio vakarėlio hitu. Šio atspalvio gerbėjoms pranešame puikią žinią – rausva niekur nesitrauks ir ateinantį šiltąjį sezoną. Gyvenkite „la vie en rose“, mados padangėje sklandant moteriškumo vėjams.
Ekstravagantiški kailiniai Tai nėra seni jūsų močiutės kailiniai. Šio sezono kailiai išsiskiria savo dydžiu ir spalvingumu. Dizaineriai spalvino juos nuo ryškiai geltonos ir kobalto mėlynos atspalvių, neretai derinant spalvas tarpusavyje. Naudojamos naujausios ir seniausios kailių apdirbimo technologijos, norint sukurti psichodelinius, dinamiškus raštus, o kartais – ir visą pasaką ant vieno kailinio palto. Už tokią prabangos prekę pakloti teks išties nemažai, tačiau ar verta? Turint omenyje šio sezono nuotaiką ir šaltą orą už lango, mes vienareikšmiškai sakome „taip“.
Šį sezoną neaplenksime ir vyrų, tendencijų sąrašuose atsiranda įdomių pokyčių. Tiesa, nemažai pasiūlymų, skirtų tiek jam, tiek jai sutampa: dominuoja militaristiniai lauko drabužiai, pūkinės, kiek per didelės striukės, aksomas, langeliai ir visa galybė kitų klasikinių detalių. Šį kartą atkreipsime dėmesį į tendencijas, kurios atrodo šviežios ir suteikia išskirtinį akcentą žiemos garderobui.
Militaristinio stiliaus viršutinis drabužis
Aštuntasis dešimtmetis
Gucci
Roberto Cavalli
Susižavėjimas šiuo laikotarpiu vyrų madoje niekur nedingsta. Laisvi, kartais permatomi marškiniai su įmantriais išsiuvinėjimais, zomša, gėlių aplikacijos, platėjančios kelnės, kaklaskarės – taip kuriamas jaunatviškas ir nerūpestingas šio sezono vyro įvaizdis. Svarbiausia nepasimesti šio laikotarpio detalių gausybėje ir neatrodyti tarsi su karnavaliniu kostiumu. Siūlome pasirinkti vieną aštuntojo dešimtmečio akcentą ir derinti su moderniais, jūsų kasdieninio stiliaus elementais. Plaukai iki kaklo – pliusas!
Burberry
Dsquared2
Prada
Dolce & Gabbana
Sakoma, kad mada atspindi visas socialines ir politines problemas, šis sezonas – ne išimtis. Kai pasaulyje vis garsiau kalbama karo tema, dizaineriai savo klientėms jau kuria uniformą. Tačiau modeliuotojai lieka labai liberalūs ir viršutinio drabužio stilių leidžia pasirinkti pačioms. Paltas, baikerio striukė, apsiaustas – svarbiausia išlaikyti militaristinę dvasią. Šį sezoną dizaineriai neapsiriboja tik rusvai žalsva spalva, militaristinis stilius atnaujinamas ryškiai raudonu atspalviu, orientalistiniais raštais, kutais, virvelėmis, kaspinėliais ir žaismingais medaliais.
www.swo.lt
Alexander McQueen
Gucci
Chanel Salvatore Ferragamo
Kramtomosios gumos rausva
15 | SwO
street
Christopher Shannon
Burberry
Astrid Andersen
Treningas Ne, tiek mes, tiek dizaineriai tikrai nejuokaujame. Vienas iš karščiausių ir įdomiausių šio sezono pasiūlymų vyrams būtent ir yra treningas, tačiau tikrai ne toks, kokį jūs įsivaizduojate. Tai nėra klasikinis dviejų dalių treningas, skirtas sportuoti ar būti namuose. Dizaineriai atskirai naudoja šio kostiumo dalis ir derina su kitais gatvės stiliaus hitais. Sportinis džemperis su džinsiniu švarku ir kepure su snapeliu ar padidinti treningai iš švelniai blizgios medžiagos su bomber stiliaus švarkeliu. Šį sezoną gatvės stiliaus įtaka vyrų madoje labai stipri. Švelniai mėlyna Tai gana netikėtas, vyrų madoje retai sutinkamas atspalvis. Švelniai mėlyna dažniausiai buvo naudojama viršutiniams drabužiams, o tiksliau – itin minkštos medžiagos paltams. Nors šį atspalvį ir sunku derinti, pabandyti tikrai verta. Paprastas, švelniai mėlynos spalvos džemperis gali praskaidrinti niūrų žiemos įvaizdį ir pozityviai nuteikti visai dienai. Įmantrus švarkas
street
| 16
Balmain
SwO
Ami
Tiesą pasakius, tai trijų tendencijų mišinys. Šį sezoną dizaineriai nusprendė paeksperimentuoti ir sukrauti ant švarko viską, ką tik įmanoma. Įmantrūs siuvinėjimai, įvairūs lopai ir ženklai bei žvyneliai. Gausiai lopais puošiami ir bomber stiliaus švarkeliai. Susirasti puošnų švarką vakarėliui tikrai nebus sunku, svarbiausia rasti balansą tarp puošnumo ir saiko.
www.swo.lt
Reklama
BELAUKIANT
Pirkiniai
Marškiniai: ZARA, €70.85 Paltas: SAKS POTTS,€1050 Piniginė: KIS KIS (kiskishop.com), €50 Kūno kremas: BYREDO,€66.13 Avalynė: Poppy Barley, €246 Rankinė: LITTLE LIFFNER (littleliffner.com), €305 Laikrodis: Radley ,€125.50 Akiniai nuo saulės: Ray-Ban,€159 Džinsai: ZARA, €30.69 Megztinis: Rūkė (ruke.lt), €89 Skarelė: MANGO, €18.88 Auskarai: Daili (dailidesign.com), €29
www.swo.lt
17 | SwO
street
Reklama
ŠVENTINIO
Pirkiniai
Kelnės: Stella McCartney (matchesfashion.com), €233.83 Aukštakulniai: Francesco Russo (francescorusso.fr), €466.48 Kailiniai: MANGO, €141.70 Aliejus kojoms: This Works (thisworks.com), €47 Rankų kremas: BYREDO, €27.16 Palaidinė: Max Mara, €342.48 Delninė: MANGO, €35.42 Suknelė: MANGO, €59.04 Auskarai: Ileana Makri (ileanamakri.com), €118.10 Kvepalai: Maison Incens (private-label.lt), €139 Lūpų dažai: Tom Ford, €33 Avalynė su metaliniu kulnu: ZARA, €82.65
SwO
street
| 18
www.swo.lt
Reklama
VAKARO
Pirkiniai
Pirštinės: Karl Donoghue, €171.24 Kailiniai: Molly Bracken, €118.91 Auskarai: Marc Jacobs,€53.14 Kūno losjonas: BYREDO, €49.60 Avalynė: ZARA, €35.42 ir €94.46 Rankinė: LITTLE LIFFNER (littleliffner.com), €460.61 Laikrodis: Radley (radley.co.uk), €55.53 Raktų pakabukas: Poppy Barley (poppybarley.com), €17.57 Suknelė: Rūkė (ruke.lt), €116 Kvepalai: Berdoues Oud Wa Vanilla (private-label.lt), €130 Kaklo papuošalas: Daili (dailidesign.com), €65
www.swo.lt
19 | SwO
street
GROŽIO TENDENCIJOS ŠALTASIS SEZONAS Autorė – Justė Gvazdaitytė
K
aip sušvelninti šaltojo sezono emocijų bliuzą? Atrasti kiek įmanoma daugiau malonių smulkmenų, kurios išskirtinai veikia tik šiuo laikotarpiu. Tikiu, kad kasmet namai prisipildo obuolių pyrago ir moliūgų sriubos aromatais, atstumą padeda įveikti raudoni aukštakulniai, o jaukumo suteikia plonas kašmyro megztinis. Į šią kompaniją puikiai tinka ir visa, kas susiję su mūsų grožiu. Netrukus, žingsnis po žingsnio, galėsite pasigauti dalelę įkvėpimo grožiui kurti ir puoselėti šaltuoju sezonu.
ODA Gerai, sutinku, saulė šiais metais nebuvo geriausia mūsų draugė, bet juk pavyko sugauti nors ir nedaug jos spindulių ir tikrai pavyko bent kartą, o gal ir daugiau, išsimaudyti ežere. O dar ta šiek tiek drastiška sezonų kaita – tikrai nepalepins mūsų odos. Apie visas odos paslaptis kalbamės su viena labiausiai įkvepiančių jaunosios kartos kosmetologių Rūta Vedlūgaite. Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria tavo klientai, kai keičiasi sezonai? Pagrindinės problemos artėjant šaltajam sezonui yra odos išsausėjimas, pigmentinės dėmės, išryškėjusios raukšlelės, jautri ir užsiteršusi oda. Visi turbūt žinome, kad ultravioletiniai spinduliai kenkia mūsų odai, todėl būtina atkreipti dėmesį į odos apsaugą nuo saulės. Dažnai moterys apie tai pamiršta, todėl šiuo laikotarpiu odoje gali atsirasti pigmentinių dėmių, gali išryškėti raukšlelės. Stipriai nudegus saulėje, pažeidžiama odos hidrolipidinė plėvelė, todėl oda gali tapti jautri ir dirgli.
SwO
street
| 20
Nuotraukos – Feel Photo
Nuotraukos: Feel Photo ( feelphoto.lt), Redos Mickevičiūtės
Kokiomis priemonėmis rekomenduotum papildyti kosmetikos krepšelį? Gal gali pasidalinti konkrečiais produktais, kurie randa vietą tavo asmeninėje odos priežiūros rutinoje? Staigūs oro temperatūros pasikeitimai, vėjas ir šaltis neigiamai veikia mūsų odą, todėl į kosmetikos krepšelį būtina įtraukti maitinamąjį kremą. Didesnį dėmesį turėtų atkreipti jautrios ir raustančios odos savininkės. Taip pat nereikėtų pamiršti vasarą naudojamų drėkinamųjų kremų, nes šildomos patalpos sausina mūsų odą. Todėl į kasdieninį grožio ritualą rekomenduoju įtraukti ir, pavyzdžiui, „Institut Esthederm Paris“ ląstelinio vandens purškiklį. Juk vandens galia tikrai stipri! Jį galima purkšti tiesiai ant makiažo arba prieš naudojant kremą, norint optimizuoti veikliųjų medžiagų įsisavinimą. Jis nepakeičiamas kelionėse ir šildomose patalpose žiemos metu. Norint optimalaus rezultato, siūlau kremų lentynėlę papildyti ir ląsteliniu koncentratu. Gal gali pasidalinti žiniomis, kokios pažangios odos puoselėjimo priemonės ir būdai šiuo metu karaliauja grožio industrijoje? Galbūt žinai apie naujus technologinius sprendimus? Manau, dominuoja aparatinė kosmetologija. Tai efektyvūs estetiniai sprendimo būdai, kurie vis labiau keičia chirurgų teikiamas procedūras. Šiais laikais jie sprendžia daugybę problemų ir vis labiau tobulėja. Taip pat populiarios išlieka injekcijos, kurios yra efektyvios ir tiek ištobulintos, kad leidžia procedūras atlikti beveik be skausmo. Manau, visuomet reikia domėtis naujovėmis ir naujais sprendimo būdais, tačiau kaip ir visur, čia būtina pajausti ribą ir saiką.
www.swo.lt
Kai kalbame apie odos priežiūrą, dažniausiai galvojame apie moterų grožį. Kaip galėtume pasirūpinti vyrų oda? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Mes, moterys, turime padėti palengvinti vyrų kasdienybę ir suteikti jiems naudingos informacijos. Vyrų veido odos priežiūra kaip ir moterų – būtinas procesas, norint atrodyti sveikai. Pagrindas – tinkamai valyti ir drėkinti odą. Reikia žinoti, kad vyrų oda storesnė, tankesnė, turi didesnį polinkį į aknę, nes jų odoje daugiau riebalinių liaukų, nei moterų odoje. Būtina atkreipti dėmesį į skutimąsi. Naudoti geros kokybės peiliukus ir specialias priemones. Po skutimosi naudoti losjoną ir drėkinamąjį kremą. Jei oda jautri, galima naudoti priemones su alijošiumi. Jis ramina, drėkina ir regeneruoja odą. Pabaigai pasiūlyk trumpą receptą – ko reikia, kad mūsų oda būtų spindinti ir graži? Nepamirškite, kad ir kiek investuosite į kremus, svarbiausia – visuma ir holistinis požiūris. Tai tinkamai parinktos priemonės odai, sveika gyvensena, judėjimas, miegas ir meilė sau.
www.swo.lt
21 | SwO
street
SwO
street
| 22
www.swo.lt
Fotografė – Reda Mickevičiūtė
RANKOS Rankos yra savotiškos išdavikės – jų drėgmė išduoda mūsų susijaudinimą, šaltį, amžių, kuklumą ir kitus dalykus, kuriuos mieliau paslėptume nei demonstruotume, bet geri santykiai su jomis gali suteikti lengvumo, didesnio pasitikėjimo savimi ir dovanoti beprotiškai švelnius prisilietimus. Apie rankų ir nagų priežiūrą pasakoja „Unison Beauty Lab 3“ meistrė Raminta Poliškevičiūtė.
MAKIAŽAS Gražią ir išpuoselėtą odą galime papildomai papuošti makiažu, kuris gali tapti dar viena žaidimų aikštele, padedančia atsargiai peržengti šaltojo sezono slenkstį. Praėjusi vasara vienareikšmiškai priklausė ekstravagantiškiems, spalvingiems akių kontūrams. Šiuo laikotarpiu jie tampa nepalyginamai paprastesni – juodi ir išsklaidyti. Tiesa, ant podiumų grįžusi mada – akis juodai apvedama visa, o ne tik viršutinė blakstienų linija. Dizaineriai siūlo atsikvėpti nuo visų acid, electric spalvų ir trumpam sugrįžti prie laiko patikrintų sprendimų. „Versace“, „Roberto Cavalli“ ir „Chloé“ mados namai rudens-žiemos kolekcijos pristatyme rinkosi seksualiai retušuotus akių kontūrus, o „Nicole Miller“, „Emilio Pucci“ savo kurtiems įvaizdžiams naudojo klasikinį variantą. Lūpų dažų tendencijos iš tiesų nieko nenustebins: kaip ir pernai, karaliauja itin tamsios, gotikinės spalvos. Vienintelis patobulinimas rinkoje – atsiranda vis daugiau skirtingų tamsių atspalvių, o palečių plotis sėkmingai priglaudžia ir sodrią mėlyną, violetinę, skirtingų tonų juodos atspalvius. Kokias spalvas rinktis, matines ar blizgias? Blizgios, tamsios spalvos atrodo gyviau, neplokština veido („Dior“, „Max Mara“, „Marni“), o matinės absoliučiai nokautuoja savo dramatiškumu („Marc Jacobs“, „Bottega Veneta“). Pagaliau į dienos šviesą grįžta oda. Absoliuti dauguma mados ir grožio industrijų atstovų nutarė šaltuoju sezonu šlovinti tiesiog tvarkingą, lengvos tekstūros pudrą (kurią galima sluoksniuoti, jei reikia daugiau maskuoti). Šiek tiek šviesą atspindintys skaistalai, lengva, bespalvė biri pudra – tai viskas, ko reikia, kad įšoktume į madingą traukinį. Oda sako AČIŪ grožio dievams ir pradeda kvėpuoti. Dar vienas grįžęs dalykas – persiko spalva. Ją daugelis mylavo pavasarį, tad jos tonai mus turėtų subtiliai šildyti ir šaltuoju laikotarpiu. Ši spalva unikali tuo, kad tinkamai parinktas atspalvis gali padėti atskleisti tiek romantiškąją moters pusę, tiek subtiliai pridėti dramos karalienei. Dabar svarbiausia nuspręsti, kuri veido dalis lepinsis persiku – akys, skruostai, o gal lūpos, kurios pavargusios nuo gotiško romantizmo ir juodų spalvų? O gal viskas iš karto? Įkvėpimo pasisemti galima „Balmain“, „BCBG“, „Nina Ricci“ rudens-žiemos kolekcijose.
www.swo.lt
Kokios rankų ir nagų priežiūros priemonės turėtų nugulti mūsų kosmetinėse šaltuoju sezonu? Rankų priežiūros priemonių turėtume turėti visada, nesvarbu, ar ruduo, ar žiema, ar kiti metų laikai. Būtiniausios priemonės – aliejukas išsausėjusioms nagų odelėms ir drėkinantis rankų kremas. Pati naudoju ir rekomenduoju „Gehwol“ kosmetiką rankų ir kojų priežiūrai, kurioje rasite viską, ko reikia. Kiekvienais metais mados ir grožio industrijos kūrėjai pasiūlo vis naujų nagų lakavimo būdų, spalvų palečių. Kokios spalvos, lakavimo tendencijos bus karščiausios? Nagai yra neatsiejama stiliaus detalė, todėl kasmet pasirodančios nagų lakavimo tendencijos ir spalvos paremtos tuo, ką kuria drabužių dizaineriai. Visais laikais išlieka ir išliks madinga klasika – raudoni atspalviai, juoda spalva, prancūziškas lakavimas. Na, o šiuo metu vis dar madingi skirtingų spalvų nagai (svarbiausia, kad derinamos spalvos derėtų tarpusavyje). Kuriamos geometrinės figūros ant nagų, matiniai nagai, chromo nagai taip pat išlieka ant bangos. Svarbiausia, kad ne per daug ir su saiku. Norėčiau pabrėžti – pamirškite gigantiško ilgio nagus su įvairiais blizgučiais. Gražu tai, kas yra natūralu, arba bent jau natūraliai atrodo. Gal gali patarti, kaip merginos galėtų prailginti manikiūro ir pedikiūro galiojimo laiką? Kas padeda juos išsaugoti? Kiekviena atlikta paslauga salone reikalauja priežiūros ir pagalbos namuose, prailginant išlaikymo trukmę. Nesvarbu, ar tai būtų veidas, plaukai, nagai, visada galioja ta pati taisyklė. Manikiūras išliks ilgiau, jei nepatingėsime drėkinti išsausėjusių nagų odelių. Pedikiūras – jei kaskart po dušo patrinsime kulniukus pemza ir po to palepinsime kremuku. Šios procedūros tikrai nereikalauja daug laiko, bet dažniausiai yra pamirštamos. Gal gali rekomenduoti kelias namines apsaugines priemones ar triukus, kad pėdų ir rankų oda būtų švelni visus metus? Taigi, kad pėdutės ir rankutės būtų mums dėkingos ištisus metus, reikia šiek tiek priežiūros. Jeigu nepatingėsime pašalinti suragėjusią odą pilingu, nuplovus gausiai tepti ją kremu, apvynioti maistine plėvele, uždėti kojinę ar šiltą pirštinę ir palaikyti 15 minučių, o kremo likučius tiesiog įmasažuoti, džiaugsimės gražia ir sudrėkinta oda.
23 | SwO
street
KURTI PASAULĮ TELEVIZIJOS UŽKULISIUOSE. INTERVIU SU VIZAŽISTE GERDA LAUCIŪTE Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos: Nick Briggs ir Gerdos Lauciūtės asmeninio archyvo
Fotografas – Nick Briggs („Downton Abbey“, 2 sezonas)
V
izažistės Gerdos Lauciūtės gyvenimas tikriausiai daugumai iš mūsų primins nesibaigiantį filmą, kuriame kunkuliuoja kūrybinis procesas, persmelktas naujų ir dar neatrastų vietų, žinių bei įkvėpimo. Kaip ir kiekvienas darbas, vizažistės darbas Gerdai yra galimybė išreikšti save ir kiekvieną kartą išmokti kažko naujo. Mergina pasirinkusi grimuotojos profesiją tarsi atrado kitas duris į pasaulį, kuriame ji jaučiasi sava, ir kuriame, kaip pati teigia, turi būti atvira naujoms idėjoms ir pati jų nestokoti. Gerdos biografijoje jau galima paminėti tokius serialus kaip „Downton Abbey“ ir „Luther“, ir tai tik pradžia į dar spalvingesnį, netikėtą ir įkvepiantį kino pasaulį.
SwO
street
| 24
Tavo darbas reikalauja didelio susikaupimo ir kruopštumo. Kaip susidomėjai šia sfera? Paauglystėje mokiausi dailės mokykloje, turėjau įskiepytą gyslelę pažinti spalvas, tonus, formas. Vėliau su draugėmis ruošiantis vakarėliams man atitekdavo grimuotojos vaidmuo. Nelaikiau to talentu ir, kaip bebūtų, manęs nesudomino ši profesija ir vestuvinis makiažas. O apie filmo grimą gyvenant Lietuvoje neturėjau jokio žalio supratimo, tad tuo metu pasukau visiškai kitu karjeros keliu. Kaip viskas pasisuko, kas atvedė į Angliją?
www.swo.lt
Fotografas – Nick Briggs („Downton Abbey“, 1 sezonas)
Užsienis – buvo egzotiškas žodis, kas nenorėjo prieš penkiolika metų, būdamas dvidešimties, pabėgti iš provincijos? Londonas traukė kaip magnetas – norėjau būti ten, kur laikas neegzistuoja ir viskas bėga neįprastu ritmu. Aklo jaunystės naivumo vedama nusprendžiau išbandyti jėgas, priėmiau iššūkį be jokių laiko parametrų išbandyti gyvenimą kitur. Kaip nusprendei eiti vizažistės keliu? Kas atvedė ten, kur esi šiandien? Tikėjimas sėkme, pasiryžimas, darbas ir, žinoma, – sutikti žmonės. Vieną dieną, jau dirbant Londone, vadovas pareiškė, kad švaistau
www.swo.lt
kūrybinį talentą tarp ofiso sienų. Tikriausiai šie žodžiai paveikė kaip hipnozė, tarsi kas paspaudė atsukimo mygtuką ir parodė, kurioje vietoje pasukau ne tuo karjeros keliu. Jau tų pačių metų rugsėjį įstojau į koledžą ir pradėjau studijuoti. Lankiau makiažo ir plaukų stilizavimo kursus. Supratau, kuo skiriasi mados, teatro ir filmų grimas. Į studijas žiūrėjau labai rimtai, būdama užsienietė grupėje neturėjau jokių išimčių, turėjau įdėti daug pastangų, kad galėčiau žengti koja kojon. Dalyvavau tarptautiniuose renginiuose, atstovavau koledžą kaip geriausia studentė ir buvau pastebėta BBC visual training komisijos. Dėstytojai pastūmėjo sudalyvauti konkurse, kurį tais metais ir laimėjau.
25 | SwO
street
Fotografas – Nick Briggs („Downton Abbey“, 2 sezonas)
Man buvo suteikta galimybė dirbti visus metus BBC kuriamose dramose ir asistuoti grimuotojoms. Ten sutikau ypatingai talentingų ir filmo industrijoje gerai žinomų žmonių, kuriuos turėjau pavergti savo kruopščiu darbu, kas, ko gero, ir atvėrė duris mano karjerai. Tau atiteko gana svarbi užduotis: kaip vizažistei dirbti tokiuose serialuose kaip „Luther“, „Downton Abbey“ ir filme „Restless“. Ar dirbi tik serialuose, ar teko darbuotis ir filmų užkulisiuose? Pradėjau karjerą nuo televizinių prime time dramų, kurios Didžiojoje Britanijoje yra užkovojusios aukštus televizijos reitingus ir sulaukia didžiausio dėmesio pasauliniu mastu. Tai suteikė galimybę pastaraisiais metais dirbti ne viename filme, tačiau tiek televizijos serialuose, tiek filmuose vyksta visi tie patys kūrybiniai procesai. Kaip bebūtų, pastartuoju metu pasaulinė tendencija yra skirti televizijos dramoms didžiulius biudžetus ir įdarbinti geriausius bei stipriausius scenarijų rašytojus ir vis daugiau pasaulinio garso aktorių. Man prioritetas yra stipri kūrybinė grupė, geras scenarijus ir puikūs, talentingi aktoriai. Į tai atsižvelgdama pasirenku projektus, nesvarbu, ar tai televizijos serialas, ar filmas. Kiek laiko jau dirbi šioje srityje? Pati negaliu patikėti, kad jau prabėgo 8 metai, o, rodos, vakar užvėriau koledžo duris. Gal todėl, kad metus skaičiuoju atliktais projektais, nepamenu, kokie kalendoriniai metai buvo, bet galiu pasakyti, kuris projektas po kurio ėjo.
SwO
street
| 26
Kas tave labiausiai žavi būnant vizažiste? Ir kas yra sunkiausia? Kūrybingi kolegos su kuriais kartu tenka įgyvendinti idėjas. Pats filmo kūrimo procesas – kai scenarijaus žodžiai virsta vaizdu ekrane, monotonijos nebuvimas, keliavimas į skirtingas šalis ir įspūdingas vietas, kurias tenka aplankyti filmavimo metu. Sunkiausia – ištverti ilgas valandas filmavimo aikštelėje – svajonę išsimiegoti išpildai tik pabaigus projektą, beje, būna labai skaudu, kai dėl darbo tenka praleisti šeimos ir draugų šventes. Ar galėtum papasakoti mūsų skaitytojams apie patį procesą, kaip viskas vyksta filmavimo aikštelėje, nuo ko pradedama? Filmavime dalyvauja labai daug žmonių, skirtingos grupės atlieka skirtingas užduotis. Visam paradui diriguoja režisieriaus pirmasis asistentas, kuris sudaro planus ir sudėlioja tos dienos filmavimo eigą. Pirmiausia aktoriai apsilanko grimo kambaryje, mes paruošiame juos pirmai scenai ir aptariame, kokie pasikeitimai bus tolimesnėse tos dienos scenose. Daug kas nežino, kad filmo niekas nefilmuoja chronologine tvarka, tenka dienos metu filmuoti skirtingas scenas iš skirtingų scenarijaus dienų. Būna, kad vienos scenos pabaiga filmuojama po kelių dienų ar savaičių, o gal net kitoje šalyje. Todėl svarbu aprašyti ir nufotografuoti kiekvienos scenos personažo įvaizdį, viskas kruopščiai dedama į tęstinumo aplanką, kad išvengti klaidų. Po grimo aktoriai rengiasi kostiumus, eina į filmavimo aikštelę, kuri jau būna paruošta dailininkų. Režisierius su vyriausiuoju operatoriumi
www.swo.lt
Aktorė Hayley Atwell
aptaria, kokiu būdu bus filmuojama scena, už apšvietimą atsakingi žmonės pastato reikiamas šviesas, garso operatorius aptaria, kaip bus įrašomas garsas, o tada ACTION! Vienos scenos filmavimas gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklauso nuo to, kokio ji sudėtingumo. Paskutiniame projekte filmavome mašinos avariją, filmavimas truko 4 dienas, o žiūrovas ekrane tai išvys per 2 minutes! Kad nufilmuoti net ir mažiausią detalę, yra įtraukiama visa komanda, kiekvienas dirba labai atsakingai. Filmavimo metu mano darbas yra tiksliai išlaikyti aktoriaus sukurtą įvaizdį: valandos ilgos, turi sekti, ar nepakito šukuosenos forma, ar grimas nuo karščio ar šalčio neprarado savo savybių, prieš kiekvieną kadrą darome final checks, kad ekrane aktoriai atrodytų nepriekaištingai.
Esu labai dėkinga darbui už galimybę keliauti. Teko pagyventi 7 mėnesius Čekijoje, kelias vasaras praleidau Vengrijoje, 2 mėnesius Pietų Afrikoje, pernai vasarą praleidau Indijoje. Sekantis darbas nusimato Kroatijoje.
Esi iš Lietuvos, tačiau šiuo metu darbuojiesi užsienyje. Ar yra planų vykti dirbti dar toliau? Galbūt svajoji jau apie kitą šalį?
Ar komanda, kurią sudaro vizažistai, yra didelė? Kiek žmonių dirba, pavyzdžiui, serialo filmavimo aikštelėje?
www.swo.lt
Kokios tendencijos vyrauja filmavimo aikštelėse ir ar jos kinta? Dabar filmavimo aikštelėje pagrindinė tendencija – sveikai maitintis darbo metu, kadangi dažnai ilgas valandas dirbame išvykų metu, labai lengva apleisti savo mitybos rutiną, tad vis daugiau tarp kolegų atsiranda žaliavalgių, vegetarų ir šiaip mėgstančių sveikuolišką maistą. Aš užimu lyderiavimo poziciją šioje kategorijoje, kai sveikai gyveni ir darbas sekasi geriau!
27 | SwO
street
SwO
street
| 28
www.swo.lt
Nesvarbu, televizijos serialas ar filmas, dažniausiai 4–6 grimuotojai ruošia pagrindinius aktorius, jei būna masinės scenos ir reikia paruošti 500 Antrojo pasaulinio karo kareivių ar 150 18-likto amžiaus banketo svečių, grimuotojų skaičius gali išaugti iki 20, ar net daugiau. Pats pirmasis vizažisto darbas reikalauja daug pasirengimo. Ar galėtum apibūdinti, koks jis buvo, koks jausmas sukurti įvaizdį ekrano žvaigždei? Ar makiažas tai dar vienas kostiumas, kuriuo aktorius turi būti aprengtas? Dirbant su aktoriais ir kuriant jiems personažus, tenka labai artimai bendrauti. Tokią kino žvaigždę, kokią matai grimuotojo kėdėje, niekada neišvystum gatvėje. Tai be galo intymus ir labai konfidencialus procesas. Geriausias jausmas, kai aktorius atsipalaiduoja, visiškai pasitiki tavimi, tiki gebėjimu realizuoti idėjas ir leidžia eksperimentuoti, tada įvyksta pats harmoningiausias kūrybinis procesas. Aišku, filme aktoriaus grimas yra dalis kostiumo, o sudėjus juos kartu – gimsta personažas. Kaip atrodo visas procesas nuo pradžios iki pabaigos?
BBC „Karas ir Taika“ (War and Peace)
Labai mėgstu ruoštis periodinėms dramoms ir plačiai išanalizuoti laikotarpį, kurio motyvais filmas bus kuriamas, svarbūs visi istoriniai faktai, kas tais metais darė įtaką ir kas buvo būdinga, dėl ko žmonės elgėsi vienaip, o ne kitaip. Tenka perskaityti nemažai knygų ir atrasti įdomių faktų: kokiomis priemonėmis buvo šukuojami plaukai, dėl ko tuo metu buvo būtent tokio stiliaus barzdos, ar ūsai, ar tam tikros garbanos, kuo skiriasi socialiniai sluoksniai. Taip pat parinkti pačią tinkamiausią kosmetiką, kad būtų sukurtas autentiškas grimas ir ekrane atrodytų įtikinamai. Iš tiesų, pasiruošimas yra gana ilgas procesas, tai ne vieno žmogaus sugalvota idėja, personažui sukurti neužtenka makiažo ir šukuosenos, tai bendras kūrybinis procesas. Tai režisieriaus vizija, aktoriaus charizmai tinkamas kostiumo parinkimas.
www.swo.lt
Ar yra planų grįžti į Lietuvą? Praeitais metais su BBC filmavimo grupe buvome atvykę filmuoti į Lietuvą televizinę dramą „Karas ir taika“. Buvo labai malonu dirbti Lietuvoje, tikiuosi, kad dar ne vienas projektas vėl mane čia sugrąžins. Ar yra tam tikrų taisyklių, kurių turi laikytis dirbdama vizažiste? Taisyklių nėra, tačiau turi turėti tam tikrų savybių. Dirbant kūrybinėje grupėje, kurią sudaro įvairios asmenybės, turi būti atviras idėjoms, mokėti išklausyti, būti nuovokus ir taktiškas, ir, aišku, būti geru srities specialistu, kuris niekada nenustoja mokytis.
29 | SwO
street
BALANSAS TARP REALYBĖS IR MISTIKOS. POKALBIS SU FOTOGRAFE MONIKA PENKUTE Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos: Monikos Penkutės, (fotografės profilio nuotrauka – Vaido Jokubausko)
ažvelgus į fotografės Monikos Penkutės (geriau žinomos kaip „Monika Penkūkū“) kūrybą, dėmesį patraukia estetika, subtilus pateikimas, tačiau tuo pačiu ir mistika, kuri jaučiama jos darbuose. Atrodo, kad visą sceną gaubia paslaptinga tyla, kuri greitai bus nutraukta ir veiksmas pradės kisti greičiau negu galėsime įkvėpti. Kas slypi už jos darbų, kas vyksta už fotosesijos ribų? Pokalbio metu pasijautėme tarsi trumpam nukeliavę į pasaulį, kuriame netrūksta veiksmo ir kūrybos.
SwO
street
| 30
Fotografas – Vaidas Jokubauskas
P
www.swo.lt
Monika, peržiūrėjus tavo darbų galeriją atrodo, kad kuri kitą pasaulį, kuris yra mistinis, apgaubtas paslapčių. Iš kur semiesi įkvėpimo, kaip gimsta idėjos parinktoms vietoms, fotosesijoms? Mistinis pasaulis, apie kurį kalbate, yra iliuzija. Viskas – formų, spalvų, nuotaikų žaismas. Dalykai, kurie įkvepia kurti būtent taip, o ne kitaip yra mūsų viduje. Ten jie atkeliauja iš visur – patirčių, santykio su aplinka, gamta, kitų žmonių kūrybos: knygų, filmų, dailės, muzikos, teatro, miestų, mados. Pastebėjau, kad man geriausiai idėjos generuojasi važiuojant mašina iš Vilniaus į Skuodą (pas tėvus), turiu geras tris valandas besikeičiančių vaizdų ir ramybės mintims. Man svarbiausia – vidinis draivas daryti dalykus, jei jo nėra – išvažiuoju pasivažinėti. Gal todėl labai mėgstu neplanuotas fotosesijas: sėdam į mašiną ir važiuojam kur akys mato, tada pačios lokacijos mus atranda, o mums belieka prisitaikyti prie jų. Idėjos man brangesnės tada, kai gimsta natūraliai, kai įtakos turi ir fotografuojamas žmogus. Kartais sau planuoji, galvoji ir niekaip nepavyksta padaryti taip, kaip norisi, o kartais tiesiog NUTINKA kadras ir viskas. Specializuojiesi taip pat ir mados fotografijoje. Kas tave žavi šioje srityje, kuris projektas tau, kaip kūrėjai, buvo įsimintiniausias ir suteikęs daugiausiai patirties? Mados fotografija žavi mane tuo, kad padeda išlipti iš komforto zonos. Pirmiausia todėl, kad aš individualistė, o fotografuojant madą privalai dirbti komandoje. Labai džiaugiuosi ir žaviuosi žmonėmis, kuriuos čia sutinku, nežinau kaip ten visata viską sudėlioja, bet man turbūt vis pakliūva geriausi, su kuriais, kad ir pasibaigus projektui, tęsiasi draugystė. Taip pat savo fotografijose vengiu įmantrių, labai spalvotų, raštuotų rūbų, o mados fotosesijose to nepasirinksi, tenka prisijaukinti viską, ką gauni. Dirbant su mada visi projektai įsimintini, bet daugiausia patirties suteikia pirmieji, kai labiausiai jaudiniesi ar pavyks, ar sugebėsi. Pamenu pirmą mados fotosesiją Edenas žurnalui „Moteris“. Taip norėjau, kad viskas pavyktų, kad net retušuoti nuotraukas norėjau duoti kitiems žmonėms, vis abejodama savo retušo stilistika, bet galiausiai viskas pavyko puikiai.
www.swo.lt
31 | SwO
street
Ar yra fotografų, kurių darbais domiesi ir kurie tave įkvepia sekti jų pėdomis?
Ar galėtum pasidalinti su mūsų skaitytojais, apie ką projektas, prie kurio dirbi šiuo metu?
Mes sekame visų pasaulio fotografų pėdomis. Kartais pasižiūri, kiek daug visko prikurta ir išsigąsti, nebenori nieko daryti, viskas atrodo tobula ir, rodos, nieko naujo nebesukursi. Bet tada suvoki, kad reikia rungtyniauti ne su kitais, o tik su savimi, ieškoti savyje dar neatrasto, atsakyti sau į klausimus ir kiekvieną dieną būti geresniu nei vakar. Šiuo metu mane ypač įkvepia italės Nicol Vizioli juostinė nešvara ir lenkės Kasia Bielska idėjų modernumas.
Šiuo metu dirbu prie projekto: „Penkute, sutvarkyk visas nesutvarkytas nuotraukas“.
Kokia tavo kaip fotografės karjeros istorija? Nuo ko viskas prasidėjo ir kaip mėgėjiška fotografija tapo tavo profesija bei darbu? Kai diena iš dienos darai dalykus, kurie tau teikia džiaugsmo, norom nenorom kažkur nueini. Taip aš atėjau čia, kur dabar esu. Fotografija tampa profesija tada, kai žmonėms tavęs reikia, jie nori, kad būtent tu nufotografuotum juos, tad jie tave įdarbina. Nevadinčiau to savo karjeros istorija, fotografija man yra tiesiog gyvenimo etapas, besitęsiantis penkerius metus. Norėčiau tikėti, kad dar po penkerių žvelgsiu ta pačia kryptimi, bet nieko nenuspėsi. Kas tau padeda išlikti motyvuotai?
Nejuokauju. Bet ir neišsiduosiu, pamatysit. Atrodo, kad savo darbais netgi sukuri šiokį tokį maištą prieš nusistovėjusias normas, taisykles. Kaip pati apibūdintum savo kūrybą? O man kaip tik atrodo, kad aš prieš nieką nemaištauju, o kaip tik plaukiu ir praplaukiu savoje upėje, tik leidžiu kartais pabraidyti, pasižvalgyti, kas po vandeniu. Fotografo darbas yra nuolatinis keliavimas, kuriame jis atranda įkvėpimą ir naujas idėjas. Kokie planai sukasi tavo galvoje, kokie projektai jau kirba mintyse? Jau kelinti metai svajoju apie mados fotosesiją Islandijoje ir tikiu, kad greitu metu pavyks tai įgyvendinti. Ta šalis mane traukia kaip magnetas, jaučiu, kad ten mano fotografinė vieta. Net virš lovos pasikabinau apleisto baseino nuotrauką, kad jei neaplankysiu jo, bent susapnuočiau.
Aišku, labiausiai motyvuoja darbas, kurį padarai gerai, vadinamas feedback’as. Be šito, man dar svarbūs žmonės, kurie manimi tiki, padeda, prisideda. Ir tai, kad kiekviena diena neišlukštenta: nežinai, kas tavęs laukia, kokius žmones sutiksi, kur fotografuosi. Tad motyvuoja noras kiekvieną kartą sau įrodyti, kad gali.
Ko palinkėtum sau kaip fotografei?
Tau yra tekę atlikti ne vieną projektą su garsiais Lietuvos žmonėmis, fotografuoti portretus, dirbti su gerai žinomais prekių ženklais. Kuri sritis tau pačiai yra įdomiausia, o kurią dar norėtum patobulinti?
Nuojauta, kad fotosesija nepavyks man yra didžiausias sunkumas. Tada nežinai, kaip žmogui pasakyti ne, bet jauti, kad negali fotografuoti, kad bus blogai, nesusikalbėsi, nepadarysi to, ko iš tavęs tikisi. Ir atsisakius, aplankantis kaltės jausmas. O visa kita tėra iššūkiai.
Portreto žanras man visada bus įdomus dėl to, kad tai gyva. Kiekvienas žmogus turi savo vibracijas, patirtį, geba ištransliuoti daug dalykų. Todėl nesvarbu ką fotografuoji, svarbu ar susikalbi, ar įvyksta chemija. Įdomiausia būna, kad su kai kuriais žmonėmis padarai dalykų, kurių su kitais nebūtum padaręs, pavyzdžiui, drabužių ženklo „Pando Wear“ komanda – jie visada žino, ko nori, bet tuo pačiu duoda erdvės kurti. Ir kartais susijungus keleto žmonių mąstymui gimsta įdomūs dalykai.
Šiandien dauguma save vadina fotografais, tačiau tik keli gali save pavadinti tikrai talentingais kūrėjais, kurių darbuose galima atrasti kažką naujo. Kokia tavo pačios nuomonė apie fotografijos profesiją Lietuvoje ir užsienyje?
Bet patobulinti visada yra ką, dar daug dalykų nežinau, nemoku, nebūna taip, kad visada viskas pavyktų šimtu procentų. Šiuo metu esu ten, kur turėjau pradėti: mokausi fotografuoti juostiniu aparatu, ryškinti nuotraukas. Tai man, labiausiai kadrų netaupančiai, čia yra tikras išbandymas.
SwO
street
| 32
Labiausiai sau linkėčiau kantrybės užbaigti nebaigtus darbus. Su kokiais sunkumais tenka susidurti savo darbe? Juk darbo grafikas, lokacinės vietos yra nenuspėjami.
Geriausia savęs nevadinti niekaip, o tiesiog daryti tai, kas labiausiai sekasi. Žmonės, kurie fotografuoja įdomiai, kitaip – jų darbus perka, už jų fotosesijas moka didelius pinigus, juos kviečia vesti seminarus, rengia parodas, leidžia knygas ir nesvarbu, ar esi iš Lietuvos, ar iš kito pasaulio krašto. Svarbu, kiek žmonių tave pamatys, apie tave išgirs ir tavimi susidomės. O čia jau slidus dalykas, nes šiais laikais medijoje tiek daug visko prikrauta, kad labai sunku atrasti tuos tikrai vertus dėmesio fotografus, o ir tie geriausi dažniausiai dar slepiasi arba lietuviškai kuklinasi.
www.swo.lt
www.swo.lt
33 33| |SwO SwO
street street
Ką tau pačiai reiškia tavo darbai? Kokius jausmus sukelia baigtinis rezultatas, kuomet savo darbus matai jau publikuojamus? Mano darbai atspindi tai, kaip aš tuo metu jaučiausi, jie yra dalis manęs, tik aš jų nesisavinu, neprisirišu prie jų, o sukuriu ir paleidžiu. Jei kažkas išspausdina – pasidžiaugiu, bet daugiau koncentruojuosi ne į tai, kas padaryta, o ką dar padarysiu. Koks momentas dirbant buvo įsimintiniausias, kuris suteikė vertingą pamoką ir patirtį? Fotografija apskritai yra vertinga pamoka ir patirtis vien dėl žmonių, kuriuos sutinki. O momentai, kurie nutinka – tik atskleidžia, kokie mes skirtingi ir panašūs. Įsimintiniausią fotosesiją dar šią vasarą turėjau Lukiškių kalėjime, fotografavau kalinius, kuriuos artistas V. Mickevičius moko cirko elementų: vaikščioti kojūkais, važinėti vienaračiais, žongliruoti. Iš arti pamačiau visą virtuvę: jie ten dirba, augina pomidorus, perka iš parduotuvės katinams maisto, rūpinasi jais. Pabuvau tik keletą valandų, bet prisiminimai bus ryškūs dar ilgai. Tą dieną išgirdau frazę: „Nėra blogų žmonių, yra tik blogi jų poelgiai“. Labai dažnai nuspalviname dalykus juoda arba balta spalva, nebesigiliname į esmę, net neleidžiame atsiskleisti kitoms spalvoms, o reportažinė fotografija parodo visą tiesą, tada viską priimi taip, kaip yra iš tikrųjų, o ne kuri tik tokį pasaulį, kokį nori matyti.
SwO
street
| 34
Ar visą laiką norėjai tapti fotografe, ar viską tiesiog sudėliojo likimas? Nuo vaikystės niekada negalvojau, kuo noriu būti, ką noriu gyvenime veikti, man visada atrodė, kad viskas bus taip, kaip bus. Tai taip ir įvyko, fotografija tiesiog nukrito iš dangaus ir visą mano turėtą laiką sudėliojo pagal save. Dabar neturiu kur trauktis, bet turbūt ir nenoriu. Ko pasigendi fotografijoje Lietuvos atžvilgiu? Kas tau pačiai atrodo šiek tiek nuvertinta arba netgi pervertinta fotografijoje? Lietuvoje turime visokio plauko fotografų, tik spėk ganyt akis. Vis pasidžiaugiu, kai kolegoms pasiseka sukurti darbą, prie kurio norisi pasėdėti, kurį norisi pasikabinti ant sienos, o tokių nemažai! Todėl dažnai pakalbinu pasirodyti kitai auditorijai, publikuoti darbus ne vien „Facebook“ paskyroje, o sudalyvauti kokiame konkurse. Įvertinimas svarbus pasitikėjimui, motyvacijai daryti dalykus toliau ir jų nemesti. Tai kaip įrodymas, kad eini tinkame linkme. Bet kontempliuoti, kas įvertinta ar nuvertinta negaliu, nes viskas priklauso nuo mūsų pačių: kartais labai geras fotografas kuria šedevrus, bet niekam jų nerodo, o kitas kiekvieną dieną pasidalina nude nuotraukomis ir susilaukia didžiulio dėmesio. Kad ir kaip bebūtų – visiems yra vietos po saule! Svarbiausia daryti taip, kaip jauti, neforsuoti ir nebijoti eksperimentuoti.
www.swo.lt
>
„Labai da Znai nuspalviname dalykus juoda arba balta spalva, nebesigiliname i‚ esme“ ‚
www.swo.lt
35 | SwO
street
THE SECRET DIARY OF LOVER „SLAPTAS MEILUŽĖS DIENORAŠTIS“ FOTOGRAFĖ IR MODELIS – ALINA MOLKOVICH
SwO
street
| 36
www.swo.lt
„PIENAS IR MEDUS“ (MILK AND HONEY)
www.swo.lt
37 | SwO
street
„PAMYLĖK MANE DAR VIENĄ KARTĄ“ (MAKE LOVE TO ME ONE MORE TIME)
SwO
street
| 38
www.swo.lt
www.swo.lt
39 | SwO
street
SwO
street
| 40
www.swo.lt
„GĖLĖ – PAPRASTOJI SMALKA“ (WALLFLOWER)
www.swo.lt
41 | SwO
street
„SUPERSIMETRIJA“ (SUPERSYMMETRY)
SwO
street
| 42
www.swo.lt
www.swo.lt
43 | SwO
street
SwO
street
| 44
www.swo.lt
„ŠIRDIES TROŠKIMAS“ (HEART’S DESIRE)
www.swo.lt
45 | SwO
street
SwO
street
| 46
www.swo.lt
„VIENU ŽINGSNIU PRIEKYJE“ (ONE STEP AHEAD)
www.swo.lt
47 | SwO
street
SwO
street
| 48
www.swo.lt
„MIEGEIVĖ“ (SLEEPWALKER)
www.swo.lt
49 | SwO
street
NESIBAIGIANTI VIZUALINIO VANDENYNO GELMIŲ EKSPEDICIJA Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Igno Janulio
P
okalbio metu su dizaineriu Ignu Januliu temos tiesiog keitė viena kitą. Įkvėpimą ir savęs tobulėjimą Ignas atranda su kiekviena diena – vaikščiodamas po vieno iš Islandijos miestelių gamtą, matant kalno šešėlį, kuris tarsi simbolis parodo, kokios mažos yra mūsų problemos. Savęs tobulinimas, naujų įspūdžių patyrimas ir nesibaigiančios paieškos, kurios įtraukia ne tik darbo metu, bet ir laisvalaikiu, keičia jo asmenybę bei požiūrį. Peržvelgus jo darbus pastebime, kaip kelionės, kitų kultūrų pažinimas suformavo dizainerio nuomonę dėl esamos aplinkos ir dizaino suvokimo.
SwO
street
| 50
www.swo.lt
Papasakok, kaip viskas prasidėjo ir kodėl nusprendei, kad grafikos dizainerio profesija yra būtent tau? Turbūt dar mokykloje, į kurią išleido tėvai. Turėjau stiprintą dailės discipliną. Pirmi potėpiai, pirmi pieštuko drožimai skalpeliu, pirma drobė, akvarelė ir akrilas. Keitėsi mokyklos – prisidėjo papildomi mokslai dailės mokykloje. Supratau – smulki grafika – mano pašaukimas. Turėjau silpnybę krapštyti savo kūrinius. O tada netikėtai atslinko abitūra ir reikėjo nuspręsti, kuo noriu būti gyvenime. Tiesa – tai jau buvau seniai nusprendęs. Žinojau, kad vienu ar kitu atveju – būsiu menininkas. Sujungiau silpnybę grafikai su modernaus pasaulio poreikių specialistu ir taip gimė grafinis dizainas – vizualinė komunikacija. Žinutės, žinutės, žinutės. Save vadini grafikos dizaineriu, fotografu, filosofu. Ką tau pačiam reiškia dizainas ir pati „meno“ sąvoka? Juk tai gana plati sfera, kurioje kai kurie jaučiasi pasiklydę, o kai kurie tuo gyvena kiekvieną dieną. Pradėsiu nuo to, kad savęs niekaip nesugebu įvardyti ir tikriausiai niekada negalėsiu įvardyti konkrečiai. Jei reiktų apibūdinti viena fraze – nesugebėčiau. Sakiniu – irgi. Ilgu sakiniu – galiu pabandyti. Vizualusis menininkas, grafikos dizaineris, tyrinėtojas, dvasinis keliautojas, filosofas, smilkalų maniakas, tolimas mylimasis, naivus sapnuotojas. Viena iš sričių – fotografija – neabejotinai išskirtinė. Mistiška, paslaptinga, netgi sukurianti jausmą, kad tai visai kita planeta. Atrodo, kad žvelgčiau į sci-fi tipo filmo plakatą. Iš kur atsirado toks mistinis stilius tavo fotografijose, ką stengiesi savo darbais perteikti? Laura, žinok net neįsivaizduoju, kas apskritai yra fotografija. Tai – kažkokia daugialypė tarpdisciplininė meno erdvė. Man – susipina viskas ir gaunasi va tokie tarpgalaktiniai, transcendentiniai vaizdai. Kai fotografuoju, ar jau krapštau nuotraukas – pasineriu kažkur, kur nežinau kur, nežinau kada, nežinau kas ir kaip. Bet tai suteikia pilnatvės pojūtį. Turbūt tai ir bandau perteikti pilnais plaučiais įkvėpęs šio pojūčio. Šiuo metu dirbi Islandijoje, kur svajoja nuvykti ne vienas besižavintis dizainu. Kaip ten atsidūrei? Pasidalink savo patirtimi gyvenant šioje šalyje. Mhm. Islandijos dizainas. Visų pirma – galėčiau pasakyti, kad kiek per daug išpūstas burbulas apie islandišką dizainą. Yra jis. Bet ne toks neaprėpiamas ir kupinas grožio, kaip atrodo esą. Kita vertus – menas pats kaip objektas čia labai stipriai ir ryškiai rutuliojasi ir atsispindi net žmonių kasdieniame gyvenime, kalbėsenoje ir kitose labai mažose detalėse. Aplankyti Islandijos fjordus, samanas, uolynus, vandenynus,
www.swo.lt
51 | SwO
street
SwO
street
| 52
www.swo.lt
debesynus troškau kone nuo pat penkioliktų savo gyvenimo metų. Svaigau, svaigau ir svaigau. Ir prisisvaigau. Po mokslų šokau į praktikos traukinį Vilniaus dizaino kolegijos siūlomoje ERASMUS+ programoje. Bam bam ir jau stoviu tarptautiniame Reikjaviko oro uoste. Kas tave labiausiai žavi šioje šalyje, ką tau pačiam, kaip dizaineriui, suteikia tokia patirtis? Sužavėjo žmonių nuoširdumas. Jei kas nors nepatinka – ims ir pasakys. Jei matys, kad nusišneki – ims ir pristabdys. Jei matys, kad išsikvėpei – duos laiko ir erdvės pasireikšti. Žmonės labai paprasti ir žmogiški, be kaukių. Čia tikriausiai mane ištiko kultūrinis šokas, kai pamačiau, kaip visai kita tauta gyvena. Su savo visiškai kitokiu požiūriu, visiškai kitokiomis manieromis, būdais reikšti save ir t. t. Žinoma, labiausiai žavi gamta. Nu kur tau! Kaipgi nežavės, kai stovint prieš kalną, kurio šešėlis krenta mažiausiai du kilometrus, supranti, kokios menkos tavo mažo asmeninio pasaulėlio problemos. Kokios juokingos visos liūdnos mintys, įsitikinimai ir nusistatymai. Kaip lengvai gamta tai gali nupūsti stipresniu vėjo gūsiu. Labai žavi gaivus oras ir tyras vanduo, tekantis vidury miestelio. Tiesiai iš kalnų. Pavargai vaikščioti po pievas – sėdi ant akmens, delnais geri vandenį tiesiai iš upės. Elementaru, paprasta ir labai primityvu. Tad turbūt – primityvumas ir gamtiškumas. Dar žavi vandenyno ošimas, girdimas pro atvirą langą. Šiaurės pašvaistės. Niekada nematyti paukščiai.
Nostalgija, turbūt. Arba nesusipratimo jausmas – ar tai buvo sapnas, ar realybė? Labai netikroviškai tikras Porto miestas su visa savo architektūra, Harį Poterį primenančiais studentais, karčiu ir saldžiai tirštu portveinu. Kuo skiriasi Portugalijoje gyvuojantis grafinio dizaino suvokimas nuo esančio Lietuvoje? Kas tave labiausiai sudomino ir sužavėjo, o galbūt ir nustebino per tuos 6 mėnesius? Portugalijoje dizainas kvėpuoja. Alsuoja. Taip kvėpuodamas jis sugeba įkvėpti kitus. Provokuoja diskutuoti ir tyrinėti naujas ribas. Plėsti akiratį ir diskusijos zoną. Požiūris į žmogaus kūną, patį žmogų kaip objektą ir gyvastį, kuris gali galvoti ir suvokti tam tikrus simbolinius dalykus – manau, viena iš pagrindinių idėjų portugališkame dizaine. Ir atsipalaidavimas, taisyklių bei normų neegzistavimas. Kodėl nusprendei, kad būtent Portugalija yra ta šalis, kur norėtum studijuoti pagal ERASMUS programą? Tiesą pasakius – negalvojau nieko. Žinojau, kad iš Lietuvos išvyksiu žiemą, kai reikia žieminio palto ir trijų šalikų – rinkausi šiltą šaltį. Pabaigoje gavau karštą šaltį. Ir labai karštą dizainą. Be ko tavo manymu yra neįsivaizduojamas grafikos dizainerio pasaulis? Kaip pats jį apibūdintum? Be idėjos ir meilės.
Lietuvą primenantys mėlynai nudažyti pirštai, kurie tokie tampa po mėlynių valgymo maratono, vaikštant po laukus.
O kaip apibūdinti idėją, ar meilę? Šį klausimą žmonija bando paaiškinti, apdainuoti, apraudoti, aprašyti, nutapyti, išraižyti, sušokti, išbučiuoti per visą savo egzistavimo laikotarpį.
Kaip dizaineriui? Kaip dizaineriui tikrai nežinau, ką man suteikia tokia patirtis, bet žinau, kad kaip žmogui – labai daug laisvės ir erdvės pasireikšti ir išsivalyti. O kai viskas švaru – tada jau ir dizainas visai kitoks prasideda.
Vienas iš tavo projektų pavadinimu „Nouvelle Merde“ pasižymi estetika ir kontrastingu pateikimu. Ar galėtum papasakoti apie jo konceptą?
Mokeisi taip pat ir pusmetį Portugalijoje, ESAD universitete, kuris yra įkurtas Porte, kuris alsuoja istorija bei kitokiu gyvenimo ritmu. Kokie jausmai užplūsta prisiminus šį laikotarpį, kaip pasikeitė tavo mąstymas pabuvus ir susipažinus su vietiniu gyvenimu? Aha, buvo toks periodas. Gyvenau pusmetį ten. Antras studijų kursas. Prieš akis – finalinis bakalaurinio kursas. Gyvenau mintimis apie jo idėją ir koncepciją, todėl Portugalija su savo labai stipria dizaino scena padarė didelę įtaką mano moderniam mąstymui. Išvysčiau kritinį mąstymą, drąsą stovėti ir ginti savo idėjas, mylėti tai, kas patinka ir pietauti vidury parko ant žolyno. Jausmai?
www.swo.lt
Spalvų kontrastas – greitam vaizdo suvartojimui (kitaip sakant, užkabinti akį). Drobė, simbolizuojanti širdies spalvą – nesuvokiamą širdies veikimą, jausmų generavimą ir užsiliepsnojančią ugnį kažkur pilve. Vieni sako drugiai, man – liepsna. Ir ne rėmuo. Meilė turbūt. „Nouvelle Merde“ – Naujas Šūdas – tai tik dar viena iš milijono sintetinė frazė, kuri bando įteikti kažką naujo ir kieto. Kodėl prancūziškai? Nes skamba minkštai ir ne taip grubiai. Paklausi, kodėl meilės jausmas – naujas šūdas? Nes tai – pagrindinis variklis, vedantis žmogų kurti. Pozityviai ar negatyviai – meilė mus veda į kūrybą.
53 | SwO
street
SwO
street
| 54
www.swo.lt
„Supratau – smulki grafika – mano pašaukimas“ Jauni kūrėjai, dizaineriai teigia, kad sunkiausia užduotis yra prasimušti šioje srityje, atrasti tuos, kurie suteiktų šansą pasireikšti. Kas pačiam yra sunkiausia dirbant meno srityje, kaip stengiesi su tais iššūkiais kovoti? Juk būti menininku, dizaineriu yra tarsi pasipriešinimas, tam tikrų stereotipų, taisyklių laužymas. Su kokiais projektais šiuo metu tenka dirbti „Fish Factory“ Islandijoje? Galbūt pradėsiu nuo to, kad „Fish Factory – Creative Centre“ yra vienas didelis, kone gyvenimo trukmės projektas, į kurį stengiama įjungti kuo daugiau skirtingų žmonių, taip sulipdant visiems patogią ir jaukią erdvę kurti. Prie savo asmeninių projektų kol kas intensyviai per daug nedirbu. Gavau atsakomybę kuruoti šią kūrybinio centro meno rezidenciją: el. pašto kuravimas, vizualinės komunikacijos kūrimas, reklama, interviu filmavimas su menininkais, kurie atvyksta čia reziduoti. Žiauriai smagu prasilenkti žvilgsniais su daug skirtingų ir labai labai įdomių žmonių. Islandija – tokia šalis, į kurią ne kiekvienas išdrįsta vykti. O juo labiau, kai mažiausias laikotarpis mūsų rezidencijoje – mėnuo, tad šis pirmasis filtras labai atrenka asmenybes. Antras specifinis faktorius – nuotolis. Mūsų miestelis susibūręs iš ne daugiau kaip 180 gyventojų, todėl prieš vykstant čia reikia save psichologiškai ir dvasiškai pasiruošti. Viskas – už nemažo atstumo, net maisto parduotuvė. Artimiausias taškas – kalnai ir vandenynas. Ir dar švyturys. Po tokių aplinkybių, kurias apsvarsto čia atvykstantys menininkai, atsifiltruoja labai keista žmonių grupė. O mūsų tikslas ir yra sukurti jaukią erdvę būtent tokiems žmonėms. Nesuprasti, neįvertinti, savimi nepasitikintys, per daug savimi pasitikintys, liūdni, linksmi, išprotėję, vienišiai – žodžiai, kurie apibūdina čia atvykstančius žmones. Manau, mano projektas, prie kurio tenka dirbti – esu aš pats. Perlipti savo išankstinio vertinimo ribas, kurias suinstaliavo gyvenimas siauro požiūrio aplinkoje, atverti širdį ir protą žmonėms, kurių net nepažįstu, gyventi su anglų kalba beveik kiekvieną pusmečio minutę (išskyrus dabar, kai rašau šiuos žodžius ir kalbu su mama) ir įsimylėti. Kol kas – toks mano projektas. Ar tai atsispindi mano vizualiniuose projektuose – spręsti žiūrovui. Kaip stengiesi išsiskirti ir nekurti taip, kaip kuria visi? Kas tavo manymu yra tavo skiriamasis ženklas kūryboje? Stengiuosi negalvoti. Įsijausti ir įsilieti į flow būseną. Nestebint vizualiojo trendo. Spalvų, kompozicijos ir visus kitus pojūčius maišyti ir gryninti idėją tik tada, kai norisi, ne tada, kai reikia.
www.swo.lt
Manau, stipriausia idėja, kurią priėmiau sau kaip už gryną pinigą (kaip ir supratote po viso šito interviu ir visų papasakotų patirčių) – jausti ir nepasiduoti. Mokėti viską išaiškinti ir nebijoti pasakyti NE. Nežinau, ar galiu kažką sakyti jauniesiems kūrėjams, nes aš pats dar toks ir visai neprasimušęs. Man pačiam – sunkiausia susidurti su priešinga nuomone, kai ji neturi tvirto pagrindo, bet yra brukama kaip aukso luitas. Ir tai labai dažnai atsitinka profesiniame pasaulyje. Tokiu atveju reikia parodyti, kad tu esi profesionalas su išvystytu ir delikačiu skoniu bei požiūriu. Kol to neparodau – niekas to ir nemato. Prarasi projektą? Bus tų projektų! Kas patį vis dar stebina dizaino srityje? Juk tai kiekvieną dieną besikeičianti sritis, kurioje išlieka tik tie, kas turi nerealių idėjų, minčių. Tai ir stebina. Dinamiškumas ir inovatyvumas. Visada. Vartotojiškumas egzistuoja madoje, produkto dizaine, tačiau ar tenka su šia problema susidurti ir grafiniame dizaine? Taip! Ir labai dažnai. Kiekvieną kartą pamatęs šunų kirpyklos logotipą su čichuachua rožiniame fone ir vestuviniu fontu užrašytą pavadinimą – noriu nusispjauti ir labai riebiai susikeikti. O jiems ką – juk gražu ir traukia akį. Vartotojiška. Parduoti. Parduoti. Parduoti. Dažnas reikalas komerciniuose projektuose, kai į projektą įtrauktos padorios pinigų sumos. Tada užsakovas jau laiko save Dievu ir tikisi, kad sutiksi su jo vartotojiškumo sąvoka. Vartotojiškumą galima skatinti ar valdyti kitaip, nei pasakoja jau dvidešimt metų visuomenėje vyraujančios tendencijos. Naujos tendencijos – tik naujų dizainerių galvose, bet jas taip ir užblokuoja tos dvidešimtinės. Ar yra kokia nors profesija, kurią norėtum išbandyti? Ne profesija. Gyvenimo būdas. Labai žavi vienuolių gyvenimo būdas ir dvasinės kelionės. Tam reikia labai daug drąsos – viską imti ir mesti bei pradėti dvasiškai tobulėti. Bet po truputį gal ir užaugsiu iki šios būsenos.
55 | SwO
street
PASAKOTI ISTORIJAS PER OBJEKTYVĄ. INTERVIU SU FOTOGRAFE LINA SKUKAUSKE Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Linos Skukauskės asmeninio archyvo
J
i kuria pasaulį, kuris nuneša mus į kitas šalis – šiose mes jaučiame skandinavišką estetikos jausmą, precizišką prisilietimą bei gaivumo ir naujų nuotykių kunkuliavimą. Fotografės Linos Skukauskės darbai jau gerai žinomi Lietuvos bei užsienio auditorijai ir nepalieka abejingų jos detaliam vietų, objektų įamžinimui. Atrodo, kad moters darbas jau seniai jai tapo labiau gyvenimo būdu, kuris suteikia džiaugsmą ir galimybę atrasti bei susipažinti su įvairių tautybių, profesijų žmonėmis, jos darbams suteikiančių savito šarmo. Šiuo metu Lina savo gyvenimą yra susiejusi su Vokietija, tačiau neslepia, kad jau tvirtai žino, kokie bus jos tolimesni planai. Neabejojame, juose ji atras dar ne vieną įkvepiančią istoriją.
SwO
street
| 56
Lina, tavo kelionių nuotraukos mus tarsi nukelia į visai kitą pasaulio kraštą. Estetika ir precizika, kurios atsiskleidžia tavo darbuose, sužadina norą aplankyti įamžintus miestus, šalis. Kaip pati susidomėjai fotografija ir nuo ko viskas prasidėjo? Pati pradžia buvo turbūt kai buvau šešiolikos – tėvai turėjo paprastą fotoaparačiuką, su kuriuo ir sukūriau pirmąsias nuotraukas. Patiko, bet tuomet mane labiau domino piešimas, norėjau stoti į grafiką, tad su fotografija nieko rimto nedariau. Tik daug vėliau, Danijoje studijuodama grafinį dizainą, iš naujo atradau fotografiją. Studijų pabaigoje turėjome įžangą į fotografiją – labai patiko, „užsikabinau“ ir nusprendžiau būtinai išmokti pati. Nusipirkau pirmąjį fotoaparatą ir ėmiau studijuoti iš visų įmanomų knygų, straipsnių, „YouTube“ video... Fotografija – tai ne teisė ar medicina, jei nori, gali beveik viską išmokti pats. Vėliau sekė daug daug praktikos ir įvairūs kursai.
www.swo.lt
Kuri fotosesija buvo įsimintiniausia, suteikusi daugiausiai įspūdžių? Manau, kad kol kas labiausiai patiko fotosesijos knygai „Urban jungle: living & styling with plants“, apie interjerus ir augalų panaudojimą juose ypač fotosesija Turkijoje (tai knygai fotografavau istorijas apie 5 skirtingus namus ir jų savininkus 5 skirtingose šalyse). Istorijos buvo apie visiškai skirtingus žmones, bet juos visus siejo didžiulė meilė augalams ir interjero dizainui. Turkijoje teko fotografuoti be galo mielą, bet tuo pačiu ir ganėtinai pamišusią šeimą. Tokiais momentais galvoju, kad mano darbas kaip ne darbas – atvyksti pas žmones, kurie tave iškart priima kaip draugą, nuolat vaišina, pridovanoja augalų, o tu turi tiesiog fotografuoti gražius dalykus. Ir nors iš tiesų darbas fiziškai tikrai varginantis, bet po jo jautiesi geriau, o ne blogiau. Kaip nusprendei save išreikšti gyvenimo būdo fotografijoje? Kas joje tave žavi ir iš kur semiesi įkvėpimo savo fotosesijoms?
Kaip apibūdintum savo darbų stilistiką? Kokią nuotaiką stengiesi perteikti savo darbais?
Fotografija yra labai plati sritis ir, manau, renkantis kur specializuotis, įtakos turi tavo kiti pomėgiai – per fotografiją tiesiog išreiški, kas tave domina. Žinojau, kad standartinis vestuvių ir šeimos ar asmeninių fotosesijų fotografavimas ne man, nors iš pat pradžių išbandžiau viską, ką galėjau. Supratau, kad noriu fotografuoti serijas, o ne pavienes nuotraukas, mėgstu per savo fotografiją pasakoti istorijas. Visad mėgau (ir studijavau) dizainą, žaviuosi kūrybingais žmonėmis, kurie kuria gražius, kokybiškus daiktus, mėgau žurnalus apie interjero dizainą ir architektūrą. Studijuojant Danijoje labai sužavėjo jų estetika ir gyvenimo būdas. Grįžusi į Lietuvą fotografavau „Lamų slėniui“ ir man labai patiko darbo pobūdis – fotografuoti interjerus ir jų savininkų portretus, pasakoti įkvepiančias istorijas apie kūrybingus žmones ir jų darbus. Ilgainiui visi šie pomėgiai ir patirtys susidėjo į tam tikrą visumą. Supratau, kad man gerai sekasi perteikti tekstūras, medžiagiškumą ir estetiškai pateikti daiktus, gyvenimo būdą ir vietoves. Tai peraugo į produktų, interjero, maisto fotosesijas.
Aš tiesiog stengiuosi estetiškai „pagauti“ realybę ir tuo įkvėpti žmones. Man dažnai sako, kad mano nuotraukos švarios, minimalistinės, skandinaviškos. Tame yra tiesos, nors asmeniškai aš manau, kad jos yra ir labai paprastos. Aš nesistengiu specialiai sukurti kažkokio stiliaus, tiesiog nuolat eksperimentuoju ir ieškau to, kas man gražu. Kai fotografuoju ir retušuoju, daug dėmesio skiriu šviesos ir spalvų žaismui, stengiuosi perteikti šviesą, šešėlius bei tekstūras taip, kad žiūrovas jaustųsi lyg jis ir yra toje nuotraukoje.
Įkvėpimo semiuosi iš įvairių sričių – visų pirma, labai įkvepia gamta ir kelionės. Gal skambės keistai, bet mane labai įkvepia šviesa – kiekvienoje vietovėje ji kitokia ir kitaip sąveikauja su aplinka, visad tai stebiu. Taip pat įkvepia jau minėtos sritys – architektūra, interjero, produktų, grafinis dizainas, seku įvairių kitų kūrybinių profesijų atstovų darbus ir žiūriu, ką galėčiau pritaikyti fotografijoje. Manau, kad šiais laikais didesnė bėda yra ne įkvėpimo trūkumas, o tai, kad žmonės neturi pakankamai laiko tiesiog žaisti – geriausios kūrybinės idėjos ateina, kai turi laiko eksperimentuoti ir išbandyti įvairius dalykus be „deadline’ų“ spaudimo.
www.swo.lt
Mano vienas esminių įsitikinimų gyvenime yra, kad pasaulis yra gražus ir aš nuolat ieškau būdų tai perteikti. Net Instagram paskyroje mano vienas mėgstamiausių „hashtag’ų“ yra „life is full of beauty“ – džiaugiuosi, kai žmonės žiūrėdami mano darbus tai pajaučia. Manau, kad fotografijoje, kaip ir kiekviename mene, žmonės visad vertina ne tik tai, ką fiziškai mato kūrinyje, bet ir jaučia tam tikrą autoriaus intenciją ir energiją. Šiuo metu gyveni Miunchene, Vokietijoje. Kaip mintis persikelti ir pradėti savo gyvenimą šioje šalyje atsirado tavo planuose? Su vyru norėjome kur nors porai ar trejetui metų išsikelti į užsienį ir vietą rinkomės pagal jo darbo pasiūlymus, nes aš vis tiek žinojau, kad naujoje vietoje man tiesiog reikės viską pradėti iš naujo. Niekada neplanavau gyventi Vokietijoje, bet apgalvojus visus pliusus ir minusus, Miunchenas pasirodė geriausias variantas – saugus, gražus, labai žalias miestas, o dar už 100 km esančios Alpės, gera ekonominė padėtis ir puikus susisiekimas su kitomis Europos vietomis – taip ir nusprendėme pabandyti.
57 | SwO
street
SwO
street
| 58
www.swo.lt
Kaip atrodo fotosesijos procesas? Kiek žmonių dažniausiai dalyvauja projekte? Tai labai priklauso nuo projekto – galiu būti aš viena, savo namuose (maisto, smulkių produktų fotografija), o kartais dalyvauja ir daug žmonių – klientas, modelis, vizažistė, asistentas, meno vadovas, jei klientas kuria internetinį puslapį, galiu komunikuoti su jo dizaineriu, kad geriau suprasčiau, ko reikia. Aš mėgstu viską daryti labai paprastai, bet didesnės įmonės dažniausiai reikalauja didesnės komandos. O procesas irgi labai priklauso nuo projekto, bet visada pirma būna vizijos aptarimo ir planavimo stadija, keičiamės idėjomis, ieškome lokacijų, dekoro elementų, paskui seka pati fotosesija ir tada valandos retušavimo. Ne paslaptis, kad tu taip pat rašai ir tinklaraštį. Ką būtent ten gali atrasti mūsų skaitytojai? Ar galėtum pasidalinti pradžia Vokietijoje? Kas buvo didžiausias iššūkis, kuris tapo didžiausia ir geriausia pamoka? Tiesą sakant, Vokietijoje nesusidūriau su dideliais sunkumais. Kai atsikraustėme, vyras jau turėjo darbą, tai labai sumažino stresą kraustantis į užsienio šalį. Aš žinojau, ko noriu, atsikrausčiusi dar lankiau kursus apie verslą ir marketingą, kurie padėjo geriau save pateikti kaip fotografę, stengiausi dalyvauti įvairiuose renginiuose bei megzti kontaktus ir ganėtinai greitai suradau klientų. Iš patirties esu tikra, kad gyvenime kaip tiki, taip ir būna, ir šįkart kraustydamasi labai sekiau savo mintis ir įsitikinimus. Tikėjausi, kad bus lengva ir greit pritapsiu, taip ir buvo. Esu turėjus ir visiškai priešingos patirties, tad pasimokiau. Didžiausias iššūkis turbūt buvo (ir vis dar yra) vokiečių kalba. Beveik visad su klientais bendrauju angliškai, mano draugai iš skirtingų šalių, tad vis tiek dažniausiai šnekame angliškai, todėl tos vokiečių kalbos be paprastų kasdienių situacijų labai ir nenaudoju. Kuris miestas, šalis paliko didžiausią įspūdį, kur norėtum sugrįžti dar kartą? Dažniausiai keliauju į naujas vietas, nes pasaulyje tiek daug visko, ką noriu apžiūrėti! Bet mielai grįžčiau į bet kurią pietų Europos šalį, ypač Ispaniją ir Portugaliją, taip pat labai patiko ir planuoju būtinai sugrįžti į Maroką ir Islandiją.
www.swo.lt
www.wholehearteddelights.com gimė iš mano noro turėti savo erdvę, kur galėčiau dalintis viskuo, kas man įdomu – sveika gyvensena, psichologija, knygomis, vegetariškais receptais, kelionių įspūdžiais. Panašiai naudoju ir savo Facebook paskyrą, tik blogas leidžia tai padaryti daug išsamiau. Džiaugiuosi, kai mano įrašai kam nors padeda ir įkvepia žmones pozityviems pokyčiams. Tikriausiai planų jau esi prikūrusi į priekį ir tvirtai žinai, ko nori. Ar galėtum pasidalinti apie ateities perspektyvas ir tikslus? Tikrai taip. Seniau galvodavau, kad nieko nereikia planuoti, bet kai prieš keletą metų susidomėjau asmeniniu tobulėjimu, supratau, kiek naudos duoda tikslus, detalus savo norų žinojimas – tiek karjeroje, tiek asmeniniame gyvenime. Turiu tiksliai apibrėžtus metų, mėnesio, savaitės tikslus ir su laiku kintančius, bet irgi aiškiai apibrėžtus gyvenimo tikslus. Tai man be galo padeda judėti ta kryptimi, kuria noriu, o ne tiesiog plaukti pasroviui. Visiškai tikiu, kad patys kuriame savo gyvenimus, jei tik nebijome prisiimti šios atsakomybės. Kol kas dar nenoriu detaliai visko atskleisti, bet artimiausiu metu esu numačius daug pokyčių – šiuo metu studijuoju su fotografija nesusijusius dalykus, kurie mane domina jau daug metų – EFT (Emocinės laisvės technikos) ir koučingą ir artimoje ateityje planuoju ilgalaikes keliones po Aziją. Visad turėjau daug pomėgių, bet žinojau, kad norėdama ko nors pasiekti, turiu pradžiai pasirinkti kažką vieną – tuo metu tai buvo fotografija. Dabar jaučiu, kad atėjo metas ir kitiems dalykams.
59 | SwO
street
GURMANIŠKAS MENAS. JOLITA VAITKUTĖ Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos: Nerijaus Kuzmicko, Martynos Jovaišaitės, Pauliaus Zaborskio, Austėjos Lapėnaitės,
„Mane ikvepia ‚ visos patirtys aplink – tai, ka‚ sutinku, pamatau, pauostau, paragauju“
Fotografas – Nerijus Kuzmickas
Juditos Grigelytės, Emilijos Vinžanovaitės ir Jolitos Vaitkutės
J
os darbai atskleidžia šiandienines Lietuvos ir užsienio aktualijas, o pavadinti juos išskirtiniais būtų per paprastas žodis. Jolitos Vaitkutės darbai pasižymi originalumu: maisto produktus mergina panaudoja savo kuriamuose portretuose ir kitokio stiliaus darbuose, reklamose. Jolitą kūrybiškumas lydėjo nuo jaunų dienų, o kūrybiniai laukai prasiplėtė išbandant įvairiausias meno šakas. Šiandien daugumai Jolita yra žinoma kaip menininkė, kurios darbuose iš maisto produktų yra pavaizduota ne viena Lietuvos ir užsienio garsenybė. Kalbėjomės apie jos darbus ir kelią į šį kūrybingą bei skanų meno pasaulį.
SwO
street
| 60
Jolita, ar gali papasakoti mūsų skaitytojams, kaip viskas prasidėjo, t. y., iš kur atsirado noras kurti ir pomėgis menui, šiandien tapęs tavo darbu? Vienuolika savo pirmųjų gyvenimo metų buvau vienturtė ir dažnai pačiai reikdavo sugalvoti, kuo užsiimti, nes kiemo draugų daug nebuvo. Kūriau daug ir apie viską, rašiau, piešiau ir brazdinau gitara. Tad prasidėjo viskas labai anksti, girdėjau, kad net mano gimimas buvo šioks toks performansas su virkštele, o po to kūrybiniai laukai tik platėjo išbandant muziką su puodais, eskizavimą telefonų knygose ir labirintų katėms darymu.
www.swo.lt
Fotografė – Martyna Jovaišaitė
Su kūrybiškumu atėjo ir visiška negalia koncentruotis – pamokose esu ne kartą užmigusi, o kad galėčiau klausytis – piešdavau ar galvodavau šimtą būdų, kaip nusirašyti. Kūrybiškumas nėra toks lengvas, reikia kažką ir paaukoti, šiuo atveju – koncentraciją. Kuri iliustracijas, komiksus, taip pat neaplenki ir drabužių dizaino, dekoruoji savo piešiniais. Daugeliui esi žinoma dėl savo meno kūrinių iš įvairių maisto produktų. Kaip kilo ši mintis ir ar galėtum papasakoti apie patį procesą (kiek laiko užtrunka sukurti vieną darbą, kiek žmonių dalyvauja visame procese)? Komiksai, drabužių aplikacijos daugiausia buvo mano mokykliniai projektėliai, kuriuos dar būdama Joniškyje talpinau į „Facebook“ paskyrą. Joniškyje nebuvo itin daug veiklos ir draugų, tad visą laiką skyriau saviraiškai, kas, pasirodo, nebuvo taip blogai. Piešti maistu pradėjau iš didelio nuobodulio ir paraginta mamos juo nežaisti. Todėl žaidžiau, nes visi paaugliai ir vaikai maištauja.
www.swo.lt
Dabar procesas išsiplėtė nuo kelių valandų iki keliolikos ir keliasdešimt. Išmokau šiek tiek koncentruotis ir pasikviečiu iki dešimt žmonių dirbti su vienu projektu. Nuo padėjėjų iki kooperacijų su fotografais ir video kūrėjais. Iš kur semiesi įkvėpimo savo darbams? Ar yra tau aktualios temos, kurias stengiesi perteikti savo iliustracijose, komiksuose? Mane įkvepia visos patirtys aplink – tai, ką sutinku, pamatau, pauostau, paragauju. Kūrybiškumo paslaptis yra turėti kuo daugiau unikalių patirčių. Kartą draugas man pasakė, kad būti kūrėju yra pašaukimas. Ir tikrai, tam, kad kurtum, skiri visą savo gyvenimą, nes tik patirdamas sukaupi tai, kuo kuri. Galiausiai nė nebegali nebekurti. Taip, aš kalbu tik tai, kas man aktualu. Dalis turinio, kurį matote medijose, yra tai, kas tikrai nėra menas, tačiau man tiesiog svarbu kalbėti tomis temomis ir aš kalbu vaizdais.
61 | SwO
street
Fotografai: Paulius Zaborskis / Austėja Lapėnaitė
Savo darbuose „Putin #2“, „Putin #1“ nevengi pavaizduoti ir politikos asmenybių. Ar yra tam tikra priežastis, dėl ko jie yra vaizduojami? Koks konceptas slypi už šių darbų? Kai kurie mano darbai reikalauja suvokti aktualijas, sekti įvykius. Šiuos darbus vadinu turinio užpildymu ir, kaip jau sakiau, tai yra tai, apie ką man svarbu kalbėti. Konceptai įvairūs – nuo mažų idėjų iki meninių protestų ir taip toliau. Kiekvienas darbas turi savo atskirą istoriją. Darbuose iš maisto produktų atpažįstame ne vieną garsų žmogų. Kuris darbas tau pačiai buvo maloniausias ir įdomiausias atlikti? Tai tiesiog darbai, kuriuos man buvo įdomu daryti dėl technikos ar idėjos. Man visada buvo įdomu daryti tai, kas šiek tiek neįmanoma, tai, kas techniškai sudėtinga ir sunku net įsivaizduoti. Maloniausias ir įdomiausias darbas visada būna paskutinis, o visus kitus aš paleidžiu. Jie yra trumpalaikiai, dažnai suvalgomi. Jie kaip aktualijos – įdomios, kol karštos.
Nežinau, apie kokias galimybes kalbame, tačiau manau, kad visas galimybes mes susikuriame patys. Ir taip yra ne tik menininkams. Jei turime omenyje valstybę ir Kultūros Tarybos skiriamas premijas bei lėšas projektams, tai dar neteko gauti paramos kūrybai. Žinau, kad menininkams tikrai sunku išgyventi, jei jie nekomercializuoja savo kūrybos ir nedaro šiek tiek popso. Nišos, kurioms reikia mano kūrybos yra siauros. Esi buvusi daugelio renginių dizaino koordinatorė. Ką jie tau, kaip kūrėjai, suteikė? Suteikė patirtį ir pažinimą. Visiems linkiu savanoriauti ir išbandyti tai, kas galėtų tapti jūsų profesija. Ir tai nėra skirta tik moksleiviams. Dabar gyvename laike, kai per vieną gyvenimą galima turėti bent porą profesijų. Ką tau pačiai reiškia „kūryba“? Ką ji tau suteikia, kaip vertini savo progresą?
Su kokiais sunkumais, iššūkiais tenka susidurti kūrybos pasaulyje?
Kūryba yra refleksija į tai, ką matome, patiriame, girdime ir taip toliau. Kai kurie žmonės tai paverčia ir savo darbu.
Su disciplina. Dažnai reikia labai pasistengti, kad būtum disciplinuotas. Aš esu laisvai samdoma, tad dienos darbus dėlioju pati. Tam reikia daug valios ir noro, ypač dirbant namie.
Savo progresą vertinčiau 8 balais iš 10. Juokauju. Esu didelėje pradžioje, tik tiek. Nelabai yra ką vertinti, atmetant mano mokyklinius projektėlius.
Kaip vertini menininko įvaizdį Lietuvos mastu? Ar jauti, kad yra suteikiamos visos galimybės kurti, ar dar kol kas yra sulaukiama ir dviprasmiškos nuomonės apie menininko profesiją?
Kokie tavo tolimesni planai? Ar mąstai kurti Lietuvoje, o galbūt kaip tik planai jau susiję su užsienio šalimis?
Dažnai menininkai vertinami labai nerimtai. Kartais net žodį „menininkas“ taria su pašaipa. Ne, dar blogiau, kai pavadina „meniška siela“. Aš esu kūrėja ir taip save pristatau.
SwO
street
| 62
Esu jauna ir turiu bent dešimt metų laiko nesąmonėms. Ketinu pagyventi įvairiose pasaulio vietose, daug sukurti ir rasti kitą saviveiklą, kuria galėsiu užsiimti kitus dešimt metų. Myliu Lietuvą ir į ją atvešiu dar daugiau idėjų iš pasaulio.
www.swo.lt
www.swo.lt
63 | SwO
street
Fotografė – Jolita Vaitkutė
Fotografas – Nerijus Kuzmickas
Fotografė– Emilija Vinžanovaitė
Fotografė – Judita Grigelytė
APIE „HOUSE OF PUGLU“ IR JŲ NAUJĄ RENGINIŲ SEZONĄ Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotrauka – „House of Puglu“ archyvas
P
rieš metus Vilniaus miesto širdyje (Vilniaus g. 16) įsikūrė nedidelė kultūrinė erdvė kiek neįprastu pavadinimu. „House of Puglu“ – tai kamerinis teatras ir kūrybinė studija, kurios įkūrėjai – Arnas Stučinskas, Evelina Brėdikytė ir Sigita Pikturnaitė. Visi neabejingi menui čia yra kviečiami stebėti spektaklių, lankytis parodose, klausytis gyvos muzikos ir ne tik.
Noras įkurti netipišką, kultūrai skirtą vietą atsirado dėl poreikio įsteigti studiją trupei Mimai.lt. „Ieškant tinkamų patalpų jai, su laiku keitėsi ir mūsų pačių norai. Kai radome šias patalpas, pamatėme, kad jos tiesiog per didelės paprastai aktorių grupei, veikiau tai gali tapti teatru“, – pasakoja Evelina. „House of Puglu“ – vieta, kur eksperimentuojama, kuriama, yra įsileidžiami kiti kūrėjai, organizuojamos laboratorijos ir meninės kolaboracijos. Būtent pastaroji iniciatyva ir buvo pirminis tokios erdvės įkūrimo tikslas. „Teatro sąvoka ganėtinai apriboja ir įstato į aiškius rėmus, o mes esame už tarpdiscipliniškumą. Norime, kad tai būtų jaunimo traukos vieta, kurioje galima burtis, pristatyti savo kūrybą arba tiesiog pabūti žiūrovu. Mūsų pavadinime yra žodis house, tad stengiamės sukurti jaukią erdvę, būti atvirais, nedalykiškais“, – idėjos išskirtinumą aiškina Arnas.
SwO
street
| 64
Per vienerius kamerinio teatro metus susibūrė ne tik pastovus kūrėjų, bet ir publikos ratas. Bėgant laikui jų skaičius tik didėja. Dar ne taip seniai „House of Puglu“ organizavo šimtąjį renginį, o artimiausiu metu žada nemažai naujų įvykių. Iniciatoriai siekia apimti kuo įvairesnes veiklos sritis. Pirmomis savaitės dienomis vyksta edukacinio pobūdžio renginiai ir kursai, o jos pabaigoje – spektakliai ir gyvos muzikos koncertai. „House of Puglu“ repertuaras pakankamai įvairus, čia organizuojami skirtingo pobūdžio renginiai, siekiama išlaikyti jų kokybę ir įvairovę. „Norime, kad spektakliai ne tik pasakotų istorijas, bet juose būtų kur kas gilesnių dalykų. Bendradarbiavimų projektas („Kolaboracijos“, red. past.) ir „Dvi su puse minutės“ ir yra tokie renginiai. Mums yra svarbu užduoti klausimus – kas yra laimė ir kodėl egzistuoja poreikis kurti, arba kas iš tiesų yra Puglu?“
www.swo.lt
>
„Mes esame u Z tarpdiscipliniškuma“ ,
Nuo rugsėjo pradžios atvėrę duris naujajam sezonui, „House of Puglu“ komanda pateiks platų spektrą renginių ir įvykių. Gruodžio mėnesį lankytojų lauks: 3 d. ir 4 d. 12:00 val. – edukacinis šiuolaikinio cirko spektaklis visai šeimai „Ai, skauda“ (premjera). 10 d. 12:00 val. – edukacinis šiuolaikinio cirko spektaklis visai šeimai „Ai, skauda“. 11 d. 12:00 val. ir 14:00 val. – spektaklis visai šeimai „Ledinukas“. 12 d. 18:00 val., 19:30 val. ir 21:00 val. – performansas „Dvi su puse minutės“. 16 d. 18:30 val. – koncertas „Justina Kaminskaitė: Debesys“.
www.swo.lt
16 d. 21:00 val. – audiovizualinis koncertas „Perkūno oželis: Planets In Transit“. 17 d. 19:30 val. – spektaklis „Rūke“. 18 d. 12:00 val. ir 14:00 val. – spektaklis visai šeimai „Ledinukas“. 23 d. 18.30 val. – koncertas „Artūro Dubakos autorinis vakaras“. 26 d. 19:00 val. – koncertas „Corybantes: Twinkle twinkle“. 29 d. 19:30 val. – muzikinis performansas „vakaras P“. 30 d. 18:30 val. – spektaklis „Rūke“.
65 | SwO
street
#SwOstreet
SwO.lt/live-feed
SwO magazine Facebook