SwO street #26 by SwO magazine

SwO

street

KITONIŠKOS ŠVENTĖS

Nr. 26 2017/2018 gruodis–sausis

SwO

street

Ieva Raudeliūnaitė VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ / EDITOR-IN-CHIEF ieva@swo.lt Anžela Ter-Vardanian KŪRYBOS DIREKTORĖ / CREATIVE DIRECTOR anzela.vardanian@swo.lt Monika Bartoševičiūtė NAUJIENŲ REDAKTORĖ / FEATURES EDITOR Agnė Adomaitienė KALBOS REDAKTORĖ / LANGUAGE EDITOR ŽURNALĄ RENGĖ / TEAM: Šarūnė Kleivaitė-Erickson Laura Vanagaitė Vaidas Jokubauskas Nerijus ir Gintarė Fran Nortes Ačiū prisidėjusiems / Our precious contributors: Rasa Žukauskaitė / Fausta Jurgilaitė / Kristina Sprindytė Kristina Raulinaitytė / Alina Skripkienė / Gediminas Trečiokas Karolis Milaševičius / Marija Stanislauskaitė Prebergė / Gabrielė Matelytė Simona Senkauskaitė / Elvyra Design / Olaya Moreno Natalia Tesarova / Mari Salvestrini / Monika Markevičiūtė Lietuvos nacionalinis dramos teatras / Ugnius Atkočiūnas / Gabrielė Kunevičiūtė Dmitrijus Matvejevas / Artiom Ponkratenko / Lesha Lich

SwO street – nemokamas miesto mados žurnalas Dizainas: SwO © SwO street Nr. 26 (2017/2018 gruodis–sausis)

Leidinyje panaudotos nuotraukos ir straipsniai, jei nenurodyta kitaip, yra UAB „SwO group“ nuosavybė. Naudoti ir platinti informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama. Už reklamos turinį redakcija neatsako.

SwO

street

www.swo.lt

NUMERYJE SKAITYKITE: 6 12 32 38 44 56 64 68 76

Nuotrauka – Lesha Lich, „DZHUS“, pavasaris-vasara 2018

JUODOS SPALVOS PSICHOLOGIJA MŪSŲ SPINTOSE FOTOSESIJA: UNLEASHED EMOTIONS POKALBIS SU MILENA GRIGAITIENE NAUJAS, EKLEKTIŠKAS migloko KELIAS FOTOSESIJA: FAIRY TALE… POKALBIS SU AKTORIUMI VAINIUMI SODEIKA STEBĖTI IŠ AUKŠTO FOTOSESIJA: MODERN SIMPLICITY APSUPTI KVEPIANČIO ŠVELNUMO

Viršelyje: FOTOGRAFAS – Vaidas Jokubauskas MODELIS – Rasa Žukauskaitė VIZAŽISTĖ – Kristina Raulinaitytė STILISTĖ – Fausta Jurgilaitė POSTPRODUKCIJA – Alina Skripkienė

Mes visada laukiame talentų! Rašykite mums laiškus el. paštu redakcija@swo.lt

www.swo.lt

3 | SwO

street

Reklama

SwO

street

www.swo.lt

www. spianato.lt

IŠSKIRTINĖ, EKOLOGIŠKA, SPECIALISTŲ KURIAMA SPA KOSMETIKA

www.swo.lt

5 | SwO

street

JUODOS SPALVOS PSICHOLOGIJA MŪSŲ SPINTOSE Autorė – Šarūnė Kleivaitė-Erickson Nuotraukos – Kristinos Sprindytės

rieš porą metų, rudenį, pradėjau rengtis juodai nuo galvos iki kojų. Turiu ir pamėgtą uniformą – juodi džinsai, juodas megztinis aukštu kaklu ir klasika tapę Vansai. Taip gerai jaučiausi vilkėdama šią uniformą, kad ėmiau pirkti vis daugiau juodų drabužių, ir gerus metus neįsileidau jokios kitos spalvos į spintą. Žinoma, kartais sunku rasti būtent TUOS juodus marškinėlius tarp dvidešimties kitų juodų marškinėlių, bet juoda spalva man tapo antra oda. Žinau, kad esu viena iš milijonų šios spalvos gerbėjų, todėl pasidarė įdomu, kodėl tiek daug žmonių renkasi juodus drabužius? Ką juoda spalva turi, ko neturi raudona, žalia ar mėlyna?

SwO

street

www.swo.lt

Psichologai teigia, kad yra keletas priežasčių, motyvuojančių žmones rengtis juodai: - žmonės, kurie renkasi juodus drabužius, yra tiesmuki ir rimti, taip pat nori parodyti, kad jais galima pasitikėti; - tokie žmonės žino, ko nori; - jie yra stiprūs ir valdingi; - jie nori parodyti, jog yra stipresni už kitus, nors galbūt ne visada taip ir yra. Aš turbūt netinku nė vienai iš minėtų kategorijų, bet dėvėdama juodus drabužius jaučiuosi stipri ir pasitikinti savimi. Remiantis colorpsychology.org, žmonės, kuriems patinka juoda spalva: - bando apsisaugoti nuo juos supančio negatyvo; - nori sukurti paslaptingą ar intriguojančią aurą; - galimai tuo metu neįsileidžia džiaugsmo ir linksmybių į savo gyvenimą; - yra uždari ir savyje laiko daug emocijų, kuriomis nesidalija su aplinkiniais; - sistemingai planuoja ir labai atsakingai atlieka savo darbą. Naujienų portalo „Vice“ žurnalistai uždavė klausimą: kodėl švedai yra pamišę dėl juodos spalvos? Dauguma mūsų juk ir išgirdome apie minimalizmą būtent iš skandinavų. Stokholmo mados savaitės metu buvo apklausta nemažai žmonių, dėvinčių juodus drabužius, ir pasiteirauta apie šios spalvos pasirinkimą. Atsakymų buvo įvairių. Kai modelio Natan Nygård paklausė, kodėl švedams taip patinka rengtis juodais drabužiais, jis atsakė: „Todėl, kad švedai yra drovūs, tad jaučiasi saugiau“. Modelis taip pat dažnai renkasi juodą spalvą, o kai nori atrodyti provokuojantis, renkasi atviresnius drabužius. „BON“ redaktoriaus Daniel Björk manymu, švedai renkasi tamsesnius drabužius dėl niūraus oro, o europiečiai dažnai juodą spalvą laiko sėkmės simboliu (juodas kostiumas, juoda klasikinė suknelė, juodi klasikiniai bateliai).

www.swo.lt

7 | SwO

street

SwO

street

www.swo.lt

Mados dizaino studentė paklausta, kodėl dėvi tamsius drabužius, atsakė kaip dauguma – dėl praktiškumo. Apsirengusi juodai ji jaučiasi kieta ir mano, kad ši spalva gali perteikti bet kokią emociją. Na, o štai viena jauna „Vice“ praktikantė prisipažino, kad juoda spalva jai asocijuojasi su prancūziška estetika ir pašėlusiu charakteriu. Taip pat ji pridūrė, kad dėvi juodus drabužius, nes ši spalva yra švari ir be emocijų, ir tai leidžia jai pasijusti pavojinga mergina. Juodos spalvos gerbėjų kasdien sutinkame kone kiekviename mieste. Buythisshirtonline.co.uk atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 1000 žmonių. Tyrimo rezultatai parodė, kad 64 % apklaustųjų (vyrų ir moterų) mano, kad žmonės, dėvintys juodus drabužius, atrodo pasitikintys savimi. Jiems taip pat buvo užduotas klausimas: kokia spalva jie rengtųsi skirtingomis progomis? Pasirodo, juodą spalvą rinktųsi eidami tiek į pirmąjį pasimatymą, darbo pokalbį, laidotuves, vestuves, tiek ir į darbo susirinkimus. Kaip matome, juoda spalva yra gero pirmo įspūdžio ir pasitikėjimo savimi spalva. Minėtos spalvos gerbėjų yra ir tarp žymiausių mados dizainerių. Christian Dior yra pasakęs: „Juodą spalvą galima dėvėti bet kokiu metu. Bet kokiame amžiuje. Beveik visomis progomis“. Avangardo mados kūrėja Ann Demeulemeester teigia: „Juoda nėra liūdna spalva. Ryškios spalvos man kelia depresiją. Jos tokios tuščios. Juoda spalva yra poetiška. Kaip įsivaizduojate poetą? Su ryškiai geltonu švarku? Turbūt ne“. Dar vieno avangardo meistro japono Yohji Yamamoto nuomone, juoda spalva yra ir kukli ir arogantiška, ji yra tingi ir paprasta, bet kartu ir paslaptinga. Na, o svarbiausia, kad juoda spalva sako: aš tavęs netrukdau, tu manęs. O štai Rei Kawakubo rėžia trumpai ir aiškiai: „Dirbu su trimis juodos spalvos atspalviais“. Jai antrina dizaineris Gareth Pugh: „Galvoju juodai“. Taigi, visi juodos spalvos gerbėjai, nepasiduokime tiems, kurie sako, kad per dažnai dėvime juodos spalvos drabužius, atsakykime Ačiū ir eikime pirkti naujo juodo megztinio aukštu kaklu. O jei kada pritrūks įkvėpimo, prisiminkime Trečiadienę iš Adamsų šeimynėlės, kuri sako: „Aš nustosiu rengtis juodai, kai kas nors išras tamsesnę spalvą“.

www.swo.lt

9 | SwO

street

SwO

street

| 10

www.swo.lt

Reklama

JUODI PRIESKONIAI

Pirkiniai

Permatoma suknelė: MOLLY GODDARD, € 495 Apyrankė: ZEADES MONTE-CARLO (zeades.com), € 59 Džinsai: RE/DONE (theoutnet.com), € 185 Topas: GIGI HADID X TOMMY HILFIGER, € 79.50 Avalynė: MARC ELLIS (italist.com), € 169 Tepami kvepalai: BYREDO (byredo.co.uk), € 47.50 Palaidinė: ZARA, € 90 Delninė: PUMA – FENTY BY RIHANNA (puma.com), € 226 Odinė striukė: ALLSAINTS (allsaints.com), € 432 Nagų lakas: ORIBE, € 29.50 Serumas paakiams: SOLEIL TOUJOURS, € 79.50 Žvakė: KUR CANDLE CO, € 19 Medžiaginis rankinukas: PLINTH, € 17

www.swo.lt

11 | SwO

street

UNLEASHED EMOTIONS IŠLIETOS EMOCIJOS

FOTOGRAFAS – VAIDAS JOKUBAUSKAS MODELIS – RASA ŽUKAUSKAITĖ VIZAŽISTĖ – KRISTINA RAULINAITYTĖ STILISTĖ – FAUSTA JURGILAITĖ POSTPRODUKCIJA – ALINA SKRIPKIENĖ

SwO

street

| 12

www.swo.lt

13 | SwO

street

Kostiumas: MK DRAMA QUEEN, 250 EUR Kaklo papuošalas: ROSANTICA, 410 EUR (rentboutique.com) Apyrankės: KENNETH JAY LANE, 127 EUR (rentboutique.com)

SwO

street

| 14

www.swo.lt

Kailiniai: MK DRAMA QUEEN, 490 EUR Pėdkelnės: H&M, 9.99 EUR

www.swo.lt

15 | SwO

street

SwO

street

| 16

www.swo.lt

Švarkas: MÁS 924, 350 EUR Kelnės: H&M, 49.99 EUR Auskarai: ZARA, 12.95 EUR

www.swo.lt

17 | SwO

street

SwO

street

| 18

www.swo.lt

Suknelė: MÁS 924, 890 EUR Diržas: JUOZAS STATKEVIČIUS Auskarai: SWAROVSKI, 99 EUR (rentboutique.com)

www.swo.lt

19 | SwO

street

SwO

street

| 20

www.swo.lt

Švarkas: MÁS 924, 350 EUR Kelnės: H&M, 49.99 EUR Auskarai: ZARA, 12.95 EUR Avalynė: ZARA, 25.95 EUR

www.swo.lt

21 | SwO

street

Kailiniai: MK DRAMA QUEEN, 490 EUR Pėdkelnės: H&M, 9.99 EUR

SwO

street

| 22

www.swo.lt

23 | SwO

street

Švarkas: MÁS 924, 460 EUR Kelnės: H&M, 39.99 EUR Aukštakulniai: ZARA, 39.95 EUR

SwO

street

| 24

www.swo.lt

Suknelė: DIANA PAUKŠTYTĖ, 329 EUR Ilgaauliai: ZARA, 49.95 EUR Auskarai: SWAROVSKI, 159 EUR (rentboutique.com) Kaklo papuošalas: FLEURS DE FLEURS, 135 EUR (rentboutique.com)

www.swo.lt

25 | SwO

street

SwO

street

| 26

www.swo.lt

27 | SwO

street

Kostiumas: MK DRAMA QUEEN, 250 EUR Aukštakulniai: ZARA, 39.95 EUR Kaklo papuošalas: ROSANTICA, 410 EUR (rentboutique.com) Apyrankės: KENNETH JAY LANE, 127 EUR (rentboutique.com)

SwO

street

| 28

www.swo.lt

Suknelė: DIANA PAUKŠTYTĖ, 329 EUR Ilgaauliai: ZARA, 49.95 EUR Auskarai: SWAROVSKI, 99 EUR (rentboutique.com)

www.swo.lt

29 | SwO

street

Suknelė: MÁS 924, 780 EUR Ilgaauliai: ZARA, 49.95 EUR

SwO

street

| 30

www.swo.lt

Kailiniai: MK DRAMA QUEEN, 490 EUR Pėdkelnės: H&M, 9.99 EUR

www.swo.lt

31 | SwO

street

SwO

street

| 32

www.swo.lt

Nuotrauka – Gedimino Trečioko

UŽMEGZTAS RYŠYS POKALBIS SU MILENA GRIGAITIENE Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Karolio Milaševičiaus, Gedimino Trečioko

stetikos pojūtis, apimantis pažvelgus į ženklo „Regards“ rankų darbo kilimus ir namų akcentus yra neatsiejamas. Kuomet viskas įgauna trumpalaikį efektą šiomis dienomis, mes nustembame atradę tai, kas yra tikra, natūralu ir perduoda tam tikrą istoriją, žinutę. Milenos Grigaitienės nuomone, kiekvienas jos kuriamas daiktas – meno kūrinys. Jame turi atsispindėti kūrėjo idėja ir noras sužinoti, kas slypi už šio darbo. Dizainas turi būti kuriamas su išliekamąja verte, nes tai taps žmogaus gyvenimo, aplinkos, istorijos dalimi. Procesas, kurį graﬁkė naudoja, reikalauja specialaus kruopštumo ir kūrybingumo. Tai savotiška dizaino laboratorija, kurioje gimsta autentiški ir išskirtiniai kūrybos darbai.

www.swo.lt

33 | SwO

street

Kokia yra „Regards“ idėja ir tikslai? Tai senasis graviūrų amatas, sujungtas su moderniu dizainu. Kiekvienas daiktas – atskiras meno kūrinys. Dizaino objektus kurti įkvėpė nuolatinis estetikos poreikis, noras pratęsti sukurto paveikslo egzistavimą. Noras meną matyti, naudoti inovatyviai – ne standartiškai, o kitaip. Grafika visada lipo iš rėmų, tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Vis norėjosi didelio formato, todėl ieškojau inovatyvių techninių sprendimų menui interjere, kad galėčiau klientams pasiūlyti ne tik vidutinio didumo standartinę įrėmintą grafiką. Man paveikslas nėra tik atskiras vienetas. Visada svarbi aplinka – koks interjeras, kas šalia derėtų – visuma. Galų gale prieš metus grafika peršoko ant daiktų – štai ir „Regards“. Pagrindinis tikslas – meno įsiliejimas į paprastą mūsų kasdienybę, prasmingesnės dovanos, meno kūrinio priartinimas prie žmogaus suteikiant jam funkcionalumą. Kuriama išliekamoji vertė, ne tik spontaniška mada. Kaip jums pavyksta susieti tradicijas ir modernų stilių savo darbuose? Visada siekiau aukso vidurio tarp kūrybiškumo ir logikos, įkvėpimo ir racionalumo, meno ir dizaino. Negaliu nei vien dirbti dizaino srityje, nei vien menuose. Abi sritys savaip įdomios. „Regards“ išpildo tą aukso vidurį. Tarsi tarpdisciplininė alternatyva – menas, amatas, dizainas, paveikslai, daiktai, interjeras. Kokiais simboliais, objektais stengiatės perteikti savo idėją, koncepciją?

SwO

street

| 34

Kuo įvairesniais, pradedant interjeru, baigiant mada, dovanomis. Grafikai pasirinkau šilkinės skaros, kišeninės fantazijos, pagalvių, padėklo, kavos staliuko, kilimų formas. Naudoju natūralias medžiagas: autentišką liną, prabangų šilką, rankomis suktais kraštais, ar tvirtą porcelianą su šilkografiniais estampais. Derinant šiuos skirtingus objektus tarpusavyje, labai patinka matyti jų stilistinį vieningumą. Kokią žinutę norite perteikti? Tiesiog daugiau meno mūsų aplinkoje. Daugiau tikrumo, nuoširdumo, estetikos, grožio – ir būtent dėl savęs, ne dėl pasirodymo. Ar galima teigti, jog tradicijų įamžinimas modernaus objekto formoje jūsų darbuose tarsi yra vienas iš būdų išsaugoti tradicijas ateinančioms kartoms? Mintis skamba labai herojiškai, bet gal taip ir galima teigti. Bet kokiu atveju, tai vyksta natūraliai ir, jei atvirai, per daug nesitelkiant į tradicijų išsaugojimą, o tiesiog dirbant tai, kas yra tavo profesija. Pati grafika, jos technikos stipriai įsiamžina ir tradiciniuose paveiksluose. O modernus pateikimas dar labiau tai sustiprina. Man tai yra įdomesnė sklaidos forma – kaip kūrybinis žaidimas. Nesinori vien strigti laike su grynuoju amatu, taip pat kaip nesinori nueiti greitesniu keliu štampuojant bekonceptines nuotraukas iš fotobankų. Pirmiausia vis tiek esu grafikė ir tas pradinis svarbiausias momentas yra mintis, žinutė žiūrovui, meno kalba pasitelkiant senovines grafikos technikas. Ir kiekvieną objektą lydi visas kūrybos kontekstas, kuris papildo turimo daikto istorijas, kad ir nematomu būdu.

www.swo.lt

Nors mėlyna spalva ne visada yra akivaizdžiai pateikiama, tačiau ji visuomet subtiliai slypi darbuose. Kuo jus žavi ši spalva ir jos naudojimas? Matyt, tai cheminė reakcija susitikus – viskas prasideda nuo mėlynos. Kaip leitmotyvas vis atsikartoja namie, studijoje, aprangoje, kūryboje. Tiesiog džiugina, atsiranda natūraliai, nepritemptai. Laikui bėgant tai pasidarė savotiškas kūrybos identifikavimas. Ji atsirado, kai grafikoje reikėjo papildomos spalvos, kuriančios lengvumo įspūdį ir kad techniškai išgavus spalvą, būtų galima daug kartų spausti lapą, mirkyti vandenyje neprarandant vaizdo. Tam puikiai tiko cianotipija – vienas pirmųjų fotografinio vaizdo gavimo būdų, dar vadinama mėlynaisiais saulės atspaudais. Pasitelkiant saulės šviesą, procesas tikrai įgauna magijos. Mane tas tarpdiscipliniškumas labai domina – grafikos raižinio griežtumas, cianotipijos minkštumas – toks rezultato kontrastas. Ar darbas su interjero dizaineriais padarė įtaką darbų kūrimui? Kuriant ir taikant paveikslus interjere kilo poreikis pasiūlyti kažką daugiau, kad namų meno dalis būtų subtiliai užpildyta ir vieninga. Pirmiausia atsirado pagalvėlės kaip paveikslų papildymas, vėliau išsiplėtė iki objektų dovanoms. Galų gale, nebendradarbiaudamas negalėtum svajoti apie didesnius inovatyvius interjero projektus, meno adaptavimo sienoms. Architektai pritaiko, jie kaip tarpininkai, mato, ko reikėtų, ir ką įmanoma techniškai padaryti, o tada klientai sprendžia, ar kūrybos stilistika jiems artima. Įdomu dirbti ir gan geri netikėti rezultatai gaunasi.

www.swo.lt

Dažniausiai galima išgirsti, kad kūrimo procesas turi ypatingą, beveik stebuklingą aurą, kad aplinka turi didelę reikšmę darbų galutiniam ir pradiniam procesams. Kaip atrodo jūsų kūrimo procesas? Vyksta natūraliai, etapas po etapo. Auros, romantikos tikrai yra – kaip pažiūrėsi ir kurį etapą transliuosi. Tad gal užsiminsiu apie pirminį, lyriškiausią. Viskas prasideda nuo mėlynų ruošinių – truputis chemijos, teptukas, vanduo ir saulė. Geležies druskų mišiniu tiesiogiai piešiu, lieju ant estampinio popieriaus. Įjautrintą paviršių eksponuoju saulės šviesoje ir mėlyna spalva išgaunama dėl proceso metu susidarančio pigmento. Iš bandymų gausos atsirenku tinkamus ruošinius tolimesniam graﬁkos procesui. Tik tada, matant rezultatą, įsikvepiu ir gimsta vaizdas, ko čia trūksta ir ką reikėtų išraižyti bendroje kompozicijoje. Vienodų ruošinių nėra, tad ir paveikslai yra po vieną atspaudą. Toks kūrimo procesas yra smagiausias – be tikslių baigtinio rezultato eskizų, be graﬁkai būdingo tiražavimo. Išlaikomas lengvumo, netikėtumo įspūdis net ir po ilgo proceso. Tačiau prieš visa tai visada yra koncepcija, ką norėsiu pasakyti kūriniais. Ties kūrybiniais eksperimentais didžioji romantika ir baigiasi. Prasideda kiti darbo procesai su naujomis taisyklėmis, aiškia struktūra, terminais – dizaino objektų kūrimo, gamintojų paieškų, prototipų, pakuočių, aprašymų, vizualinio pateikimo, sklaidos, marketingo, pardavimų etapai. Procesas ilgas, tad neslėpsiu, kad pabaigus vieną objektą, pačiai jis būna nebe naujas.

35 | SwO

street

Kur galima pritaikyti jūsų kuriamus darbus? Kaip ir minėjau, daugiausia interjere – namų, biurų, viešbučių. Arba prasmingam dovanojimui – sau, kitiems. Kokios atlikimo technikos yra svarbiausios? Kiek laiko užtrunka užbaigti vieną darbą? Svarbiausia rasti balansą tarp minties ir vaizdinių priemonių. Kad emocija būtų tokia, kokios reikia, ir skleistų būtent tai, ką nori, kad skleistų. Kad užsimegztų ryšys su žiūrovu. Man asmeniškai svarbu išvengti negatyvių pojūčių – juk kuriama intencija ir yra skleidžiama žiūrovui. Jei ir lenda kokia įkyri idėja, tai geriau renkuosi lengvo sarkazmo požiūrį. Stengiuosi, kad į mano kūrybą būtų malonu žiūrėti, analizuoti, būti šalia. Paveikslai kuriami serijomis, o kūrybos procesas trunka įvairiai – nuo pusės metų, o kartais gali užsitęsti iki kelerių metų. Priklauso nuo to, kiek tam galiu skirti laiko. Neseniai sukurta kilimų kolekcija turi labai simbolišką reikšmę – sukurta tam, kad menas priartėtų prie žmogaus, gyventų ir kurtų istorijas, o vertė augtų su laiku. Kaip gimė ši idėja? Ši esminė idėja yra vystoma per visus „Regards“ produktus. Kilimai – tai naujausias šio prekinio ženklo objektas. Perkelti graﬁką ant kilimų svajojau jau seniai, tačiau ilgai truko idėjos išgryninimas ir tinkamų gamintojų paieška. Ieškojau užsienyje, o, pasirodo, Lietuvoje yra labai kokybiškų lininių kilimų audėjų.

SwO

street

| 36

Tad bendradarbiaujant sukūrėme išskirtinius aukštos kokybės lininius kilimus su ilga kūrybine istorija – paveikslas kitaip, su funkcija ir estetiniu vientisumu interjere. Sukurta, kad menas priartėtų prie žmogaus, gyventų ir kurtų istorijas, o vertė augtų su laiku. Rankų darbo kilimai, pagaminti iš 100 % lininių verpalų, yra draugiški aplinkai ir žmogui, nesukelia alergijos. Dėl savo tankumo yra patvarūs ir ilgaamžiai, turi unikalių savybių – žiemą šildo, o vasarą – vėsina. Interjere tai sukelia visišką kokybės pojūtį – meninį ir jutiminį. Per funkciją įgaunamas meno artumas. Žmonės tampa paveikslo dalimi vaikščiodami ant jo kiekvieną dieną – dalyvaudami jame. Kokie yra jūsų ateities planai? Tęsti ir plėtoti tai, kas pradėta, pabaigti naują paveikslų seriją, didinti kūrybos sklaidą, vykdyti bendrus projektus su užsienio ir Lietuvos kompanijomis, ieškoti partnerių. Ar manote, kad jūsų darbai yra vis labiau pripažįstami tarptautiniu mastu? Dar daug reikia padaryti, kad tai užtvirtinčiau, bet mane džiugina, kad pamažu tai vyksta. Kol kas pristatau kūrybą tarptautinėse arenose. Šiais metais „Regards“ šilko aksesuarai pelnė prestižinio tarptautinio konkurso „A‘ Design Award“ aukso apdovanojimą „Fashion and Travel Accessories Design“ kategorijoje. Tai buvo pirmasis konkursinis įvertinimas. O kiti numatomi jau kitais metais, tad apie juos papasakosiu vėliau (šypsosi).

www.swo.lt

Reklama

VEIKLI PERSONA

Pirkiniai

Paltas: MAJE (maje.com), € 260 Auskarai: JUDE BENHALIM, € 63 Skarelė: GUCCI, € 114 Masažo aliejų rinkinys: NECTAROME (spianato.lt), € 85 Delninė: BADGLEY MISCHKA, € 224 Purškiamas nagų lakas: NAILS INC, € 11.40 Avalynė: JEFFREY CAMPBELL, € 146 Švarkelis: MANGO, € 194 Džinsai: AG JEANS (stylebop.com), € 163 Marškinėliai: H&M, € 5.10 Auskarai: DINOSAUR DESIGNS, € 185 Kaklo papuošalas: DINOSAUR DESIGNS, € 135 Rankų kremai: NAKED PRINCESS, € 18.60

www.swo.lt

37 | SwO

street

NAUJAS, EKLEKTIŠKAS migloko KELIAS Autorė – Anžela Ter-Vardanian

Nuotrauka – Monikos Markevičiūtės, dizainas – Justės Urbonavičiūtės

Nuotraukos – Artiomo Ponkratenko, Monikos Markevičiūtės

iekada nesiliaujanti eksperimentuoti dainininkė migloko grįžta su nuostabiomis žiniomis! Ilgai brandintas, eklektiškas ir įvairialypis naujausias atlikėjos albumas „Sacred Tears“ jau prieinamas pagrindinėse skaitmeninėse platformose, tokiose kaip: „Spotify“, „iTunes“, „Deezer“ ir kt. – skubėkite ieškoti, klausyti! Kviečiame artimiau susipažinti su charizmatiškąja atlikėja migloko – Migle Vilčiauskaite.

SwO

street

| 38

„Sacred Tears“ albumo pristatymas planetariume. Kodėl albumą nusprendei pristatyti tokioje neįprastoje vietoje? Albumą „Sacred Tears“ pristatyti sugalvojome Vilniaus planetariume, nes norėjome intymios ir kosminės atmosferos, po žvaigždėmis, lauke šiuo metu kiek per šalta – ten, kur žvaigždėta. Dėl to pasirinkome žvaigždes po apvaliais planetariumo skliautais.

www.swo.lt

39 | SwO

street

Kuo šis albumas ypatingas? Albumas ypatingas tuo, kad jis žymi mano muzikinę brandą ir keitimąsi. Albume išgirsite ne tik džiazo, bliuzo, gipsy džiazo elementų, bet ir psy, indy, funk, tribal, ir dabartinę mano aistrą – house, dancehall, electro reggae ir naują kryptį, link kur keliauju – šokių muziką! Kaip gimė mintis dėl boombox grotuvo? Kai pamačiau Madonnos klipą su sidabriniu boomboxu – tiesiog tuo momentu supratau, kad noriu koncertuoti su būtent tokiu! Man tai žiauriai stilinga ir konceptualu (šypsosi). Pati filmavai ir montavai „Sacred Tears“ dainos vaizdo klipą. Jame matyti japoniškos kultūros įtaka. Iš kur sėmeisi įkvėpimo? „Sacred Tears“ filmavau įkvėpta Yayoi Kusama videoįrašo „Self Obliteration Part 1“. Filmavau intuityviai, vien dėl smagumo, man patinka azijietiška mistinė-akvarelinė estetika ir spalvų kontrastai. Taip pat mėgstu truputį šokti, nesu profesionali šokėja, judu taip, kaip norisi, ir tuo išreiškiu savo jausmus dainose. Vanduo simbolizuoja atsinaujinimą ir gimimą iš naujo. Kaip ir kiek laiko vyko pasiruošimas albumo pristatymui? Šiaip tai vyksta ilgai, bent jau aš ruošiuosi jau daugiau nei metus (šypsosi). Naujame albume galima išgirsti ir electro ir live kompozicijas. Ar suradai savo skambesį ar dar eksperimentuoji? Aš niekada nežadu nustoti eksperimentuoti, tai yra tam tikras mano braižas, daug skirtingų stilių ir gebėjimas juos iš tikrųjų aprėpti bei šimtaprocentaliai išpildyti. Šiuo metu krypstu į šokių muziką, bet tikrai neatmetu galimybės ir toliau, kai užplaukia dainuoti prancūziškus šansonus bei argentinietiškąjį tango. Manau, kad atlikėjo gebėjimas aprėpti daugelį stilių yra didelis pliusas, kuris tik papildys kūrinio atlikimą.

SwO

street

| 40

www.swo.lt

Kaip manai, kur slypi tavo, kaip atlikėjos, magija? Mano maišytose šaknyse! Kol kas, dar nesu pasidariusi šiais laikais labai madingo DNR testo, bet tikrai žinau ir jaučiu, kad mano karštas temperamentas susidėjo tikrai ne iš vieno kraujo – esu maišytos tautybės. Koks tavo mėgstamiausias kūrinys? Iš mano albumo, man labai patinka kūriniai „Right One“ ir „Cow Song“. Šiaip, man patinka visos mano dainos (šypsosi). Ar tau muzika yra darbas ar labiau gyvenimo būdas? Man muzika – viskas. Myliu muziką ir esu be galo dėkinga, kad galiu tuo užsiimti, kurti ir tai, kad mano kūryba patinka žmonėms, mus sujungia į nerealiai gerą, didelę jėgą. Koks tavo didžiausias pastarųjų metų iššūkis? Didžiausias iššūkis – tai būti MAMA! Prieš dvejus su trupučiu metų susilaukiau sūnaus, išsiskyriau su buvusiu draugu (vaiko tėčiu) ir visą atsakomybę apsiėmiau sau! Tai – tikrai didelis iššūkis ir aš labai savimi didžiuojuosi, kad scenoje esu DAINININKĖ, o namuose BIG MAMA ir man puikiausiai sekasi visą tai suderinti. Supažindink mus su savo dainų kūrimo procesu. Kaip viskas vyksta? Pirmas dalykas – inspiracija. Pavyzdžiui, kai kažkas labai įkvepia, tada išgirstu muziką mintyse – bėgu prie pianino, užrašau akordus, po to dirbu prie jos ir įrašau. Kaip tavo gyvenime atsirado muzika? Muzika su manimi yra visą laiką. Pradėjau dainuoti nuo tada, kai pradėjau kalbėti, o kol nekalbėjau – švilpaudavau vežimėlyje. Kartą, tėvai mane, kokių septynių mėnesių kūdikį, išsivežė į parką – aš tiesiog pradėjau švilpauti. Apsidairę aplink ir nieko neradę, tėvai suprato, kad tai dariau aš! Be galo nustebę ir apsidžiaugę, jie tarė – ji bus su muzika.

www.swo.lt

41 | SwO

street

Grįžai gyventi į Vilnių, Užupį. Ar tai daro įtaką tavo kūrybai? Taip! Užupis mane įkvepia – viskas arti: parkas vaikui, kavinės papietauti. Kai pabosta gaminti – duoninė su nuostabiai kvepiančiomis duonomis, kirpyklos, mano tėčio skulptūros („Angelas“ ir „Undinė“), o kai vakare noriu išeiti pašokti ar pasisemti įkvėpimo naktiniame Vilniuje – dešimt minučių pėsčiomis ir aš jau centre. Užupis – tobula vieta, nuostabūs kaimynai, prie pat miškai, jei norisi pamedituoti – einu ten. Kokia tavo dienos rutina? Kiek laiko skiri muzikai? Aš sportuoju ir man tai labai svarbu, dažniausiai ryte nuvedus vaiką į darželį, lekiu pabėgioti ir taip pat darau pratimus raumenų tvirtinimui ir auginimui (šypsosi). Muzika užsiimu kiekvieną dieną. Na, jei suplanuoju atostogas, kurių metu nusprendžiu nekurti, tai būna numatyta iš anksto. Kartais nekurti ir pasibrandinti yra būtina, ir reikia mokėti tai priimti bei leisti savo kūrybinei gyslelei atsinaujinti. Kokios muzikos klausai pati? Pati klausau labai įvairios muzikos! Bet mane įkvepia: Jimi Hendrix, John Lennon, Childish Gambino, Snoop Dogg, Estelle, Jazzu, Vytautas Kernagis, Marilyn Monroe, Erica Jennings, Parranda Polar, Baltasis Kiras, Garbanotas Bosistas – galėčiau vardyti ir vardyti! Iš kur semiesi įkvėpimo? Dažniausiai mane įkvepia žmonės, kuriuos sutinku savo gyvenime ir pajuntu fatališką ryšį, kažkokių labai svarbių gyvenimo suvokimų. Tai ten ir pasigirsta muzika ir ateina per mane ant penklinės, o tada keliauja į sceną. Koks mėgstamiausias filmas? Joyce Sherman Buñuel filmas „Salsa“ – apie kubietiškos salsos legendinę grupę „Sierra Maestra“. Dievinu šį filmą! Kiekvieną kartą žiūrint jis mane taip giliai paliečia ir pripildo geriausiomis emocijomis.

SwO

street

| 42

Ko artimiausiu metu iš tavęs gali tikėtis tavo gerbėjai? Planuoju ne vieną kolaboraciją su kitais dainininkais, taip pat naujus įrašus, turiukus ir turus, na vienu žodžiu – bus visko daug! Labai visus kviečiu kartu pakaifuoti muzikoje. Ko niekada nedarysi savo kūrybiniame kelyje? Sudėtingas klausimas... Kaip manai, kas yra svarbiausia būnant muzikantu? Svarbiausia mėgautis tuo, ką darai, ir tiesiog ramiai kurti (šypsosi). Kokių atsiliepimų esi girdėjusi apie savo kūrybą? Iš tiesų, neskaitau atsiliepimų apie save, nes nemėgstu savikritiškumo, tai gaišiną laiką. Aš esu žmogus, kuris gyvena šia diena, ir jei kur žiūriu, tai tik į priekį – į ateitį, ir visiems to linkiu. ONE LOVE!

www.swo.lt

â&#x20AC;&#x17E;Kartais nekurti ir pasibrandinti yra butinaâ&#x20AC;&#x153;

www.swo.lt

43 | SwO

street

ienos merginos istorija švenčių išvakarėse. Tai pasaka apie prasmę ir beprasmybę.

Šventinis laikotarpis mus įpareigoja džiaugtis ir švęsti. Dovanos, šviesos, vitrinų spindesys nukelia į pasakų pasaulį. Aplinkui laimė ir džiugesys, miestas šurmuliuoja. Aš būsiu vakaro karalienė! Tačiau šviesai išsisklaidžius, vakaro šešėliai primena tikras emocijas. Gyvenimo troškimas, šilumos ir artumo ilgesys slepiasi po blizgučiais ir dovanų popieriumi. Aš – geriausia dovana? Ar kai manęs nėra?

FAIRY TALE… ŠVENTINĖ PASAKA...

FOTOGRAFAI – NERIJUS IR GINTARĖ VIZAŽAS IR PLAUKAI – MARIJA STANISLAUSKAITĖ PREBERGĖ MODELIS – GABRIELĖ MATELYTĖ STILISTĖ – SIMONA SENKAUSKAITĖ AKSESUARAI – ELVYRA DESIGN

SwO

street

| 44

www.swo.lt

45 | SwO

street

SwO

street

| 46

www.swo.lt

47 | SwO

street

SwO

street

| 48

www.swo.lt

49 | SwO

street

SwO

street

| 50

www.swo.lt

51 | SwO

street

SwO

street

| 52

www.swo.lt

53 | SwO

street

SwO

street

| 54

www.swo.lt

Reklama

SPINDINTI DAMA

Pirkiniai

Raudona suknelė: ZARA, € 135 Suknelė: ZARA, € 109 Ilgaauliai: STEVE MADDEN , € 121.30 Juoda delninė: CARVELA, € 78.50 Kvepalai: DIANA VREELAND PARFUMS, € 153.50 Lūpų dažai: TEMPTU, € 23 Auskarai: REBECCA MINKOFF, € 65.50 Aukštakulniai: WINDSOR SMITH, € 138 Žiedas: KENDRA SCOTT, € 92 Apyrankių rinkinys: KENDRA SCOTT, € 146.50 Delninė: KARL LAGERFELD, € 146

www.swo.lt

55 | SwO

street

KAIP PRISIJAUKINTI „LOKĮ“? POKALBIS SU AKTORIUMI VAINIUMI SODEIKA Autorė – Ieva Raudeliūnaitė Nuotraukos – Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Dmitrijaus Matvejevo

ietuvos nacionalinio dramos teatro premjera „Lokis“ kviečia leistis į žvėriškumo prado ir tiesos paieškas, jungdama iš pažiūros skirtingas istorijas. „Kas tiesa, o kas – tik įsivaizdavimas?“ – klausimą nuo pat pradžių užduoda aktoriai, tarp jų – Vainius Sodeika, prisistatantis šio spektaklio režisieriumi, o vėliau – ir fotografu Vitu Luckumi. „Čia visuomet yra kažkas naujo ir netikėto“, – teigia aktorius. Jis sutiko plačiau papasakoti apie spektaklio kūrimą.

SwO

street

| 56

www.swo.lt

Kaip sužinojote apie spektaklio „Lokis“ aktorių atranką? Kvietimo į atranką sulaukiau iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro administracijos. Ji vyko praėjusių metų rudenį. Pats atrankos procesas netruko ilgai. Galima sakyti, kad jį sudarė du etapai. Pirmiausia vyko pokalbis su spektaklio režisieriumi Łukasz Twarkowski ir dramaturge Anka Herbut. Po mudviejų pokalbio manęs paprašė nueiti į kambarį, kuriame stovėjo kamera. Turėjau įjungti kamerą. Jokios konkrečios užduoties nebuvo. Galėjau daryti viską, ką noriu: likti kambaryje, kalbėti, vaidinti arba įjungti kamerą ir išeiti. Laiko trukmė nebuvo nurodyta. Išjungus kamerą ir palikus kambarį, nebeteko daugiau susitikti su komanda. Apie tai, kad buvau atrinktas, sužinojau po mėnesio. Repeticijos prasidėjo sausio mėnesį – dirbome iki kovo mėnesio vidurio ir vėliau nuo rugpjūčio mėnesio. Kaip jautėtės likęs vienas prieš kamerą? Jaučiausi prastai. Nežinojau, kaip elgtis likus vienam prieš kamerą. Tuo metu jaučiau, kad tai, ką dariau prieš tai, buvo tarytum apsimetinėjimas. Pradėjęs pasakoti apie save, ėmiau abejoti viso to prasmingumu, kadangi apie save jau pasakojau pokalbio metu. Juk pats Vitas Luckus yra pasakęs, kad kamera provokuoja, ji priverčia tave apsinuoginti. Tą akimirką teko visa tai patirti pačiam. Ar repeticijų etapai buvo skirtingi? Pirmame etape daugiausia dėmesio buvo skirta bendravimui, filmų peržiūroms bei spektaklių įrašams. Filmai buvo dokumentiniai, mokumentiniai, vaidybiniai. Daug laiko praleidome diskutuodami įvairiausiomis temomis. Galiausiai, priėjome prie konkrečių istorijų: Vito Luckaus, Bertrand Cantat ir Prosper Mérimée pjesės „Lokis“. Tačiau repeticijose buvo ne tik diskusijos, medžiagos analizavimas, bet ir dėmesys improvizacijai, darbas su choreografu Paweł Sakowicz. Repeticijose dalyvavo visa kūrybinė komanda. Perėjus prie improvizacijų, gavome netradicines užduotis. Tai nebuvo aktoriniai etiudai ar spektaklio mizanscenų šlifavimas. Turėjome dirbti su kamera, buvo suteikta erdvė, kurioje – scenografijos fragmentai. Gavus temą ar pavadinimą, turėdavome laisvę improvizuoti: tą temą galėjome perduoti kitiems aktoriams, pasakoti, vaidinti ar pasitelkti video, šviesas, garsą – visus spektakliui reikiamus elementus ir jais manipuliuoti.

www.swo.lt

57 | SwO

street

SwO

street

| 58

www.swo.lt

59 | SwO

street

Koks jausmas dirbti su tokiu režisieriumi kaip Łukasz Twarkowski? Jaučiuosi reikalingas, galintis kurti, turintis tam erdvę, neįpareigotas atsakyti, kad tai, ką tu darai, būtinai privalo būti atlikta nepriekaištingai. Gali klysti ir iš to kažką sukurti, save pilnai atiduoti kūrybai, nebijant suklysti. Tu žinai, kad tai yra vystomas procesas. Ar teko išmokti naujų dalykų? Taip, turėjau išmokti dirbti su kamera ir visais kitais elementais. Režisierius aktorių pastatydavo į kūrėjo-performerio poziciją ir suteikdavo laisvę daryti tai, ką nori. Kūrybinė komanda leisdavo naudoti tau patinkančią ar tavo paties sukurtą muziką, apšvietimą, tiesioginį ar įrašytą video įrašą. Iš visų šių elementų galėjau formuoti norimą rezultatą. Tai ir buvo nauja. Ko gero, klausti, kiek režisierius aktoriams suteikia laisvės kurti, neverta. Łukasz Twarkowski norėjo atsiriboti nuo santykio, kai aktorius turi vykdyti režisieriaus sumanymus. Iš mūsų jis laukė kūrybinių pasiūlymų, spontaniškų idėjų, skirtingų požiūrio taškų. Todėl, kaip minėjau anksčiau, nemažą dalį repeticijų užėmė laikas, skirtas pokalbiams, režisieriaus pasakojimams ir spektaklių įrašų peržiūroms. Łukasz prašė prie nieko neprisirišti, pavyzdžiui, tai, ką darėme repeticijų metu, turėjome palikti praeityje, nes tai nebūtinai susiję su pačiu spektakliu. Taip pat turėjome atsiriboti nuo atsakomybės užduotį atlikti gerai. Tačiau spektaklis turėjo įgyti konkretų pavidalą... Kai dramaturgė Anka Herbut sukūrė pjesę, apjungiančią tris skirtingas istorijas, kartu gimė sumanymai, kas ir kaip turėtų būti. Spektaklis yra tarytum specialiai sukonstruotas mechanizmas. Jo krumpliaračiai yra labai tiksliai sudėti ir turi dirbti tinkamu metu. Kūrybinė laisvė yra skirta tam, kad vaidybinės scenos atrodytų tikros. Tai yra techniškai sudėtingas spektaklis, todėl tikslumas yra itin svarbus tiek laike, tiek erdvėje. Kaip sekėsi dirbti skirtingo amžiaus, patirčių aktorių komandoje? Tai nebuvo nauja patirtis. Anksčiau teko vaidinti spektakliuose, kuriuose nėra iš anksto parašytos pjesės, o ji yra užrašinėjama čia pat. Ši patirtis leido suprasti, kad tokiu momentu yra labai svarbu, kokia komanda yra šalia. Tuo tarpu „Lokio“ spektakliui buvo atrinkti skirtingi aktoriai. Galvojau, kaip mums seksis dirbti. Tačiau tam padėjo pokalbiai, vykę repeticijų metu. Sužinojus jų požiūrį į šį spektaklį, supratau, kad kiekvienas iš mūsų esame labai reikalingi. Pradėjus improvizacijų etapą, tarp mūsų nebetvyrojo nepatogumo jausmas. Režisierius Łukasz Twarkowski sumaniai sukūrė palankią atmosferą, kurioje galėjome leistis į paieškas ir atradimus.

SwO

street

| 60

www.swo.lt

„Gali klysti ir iš to ka Zka, sukurti“

www.swo.lt

61 | SwO

street

Ar laikui bėgant jūsų požiūris į spektaklį keitėsi? Negalėjau įsivaizduoti, kaip viename spektaklyje bus apjungtos ir papasakotos tokios skirtingos istorijos. Nežinojau, kaip bus pasakojamos Vito Luckaus ar Bertrand Cantat istorijos, kaip šie skirtingi charakteriai bus supinti į vieną rišlų pasakojimą. Kai rugpjūčio mėnesį atėjus repetuoti gavome pjesę ir ją pradėjome skaityti, supratau, kad tai, apie ką daugiau nei du mėnesius mes diskutavome ir analizavome nežinodami scenarijaus, aiškiai atsiskleidžia ir pačioje pjesėje. Todėl pradėjus repetuoti, nebuvo nežinomybės. Kaip ir kada sužinojote apie jums tekusį Vito Luckaus vaidmenį? Apie vaidmenis mes nežinojome iki antro repeticijų etapo. Niekas iš aktorių nežinojo, kokie personažai veiks spektaklyje, kokia bus istorija. Kai praėjus vasarai gavome pjesę, tapo aišku, koks bus scenarijus. Neslėpsiu, kad sužinojęs apie man skirtą vaidmenį, džiaugiausi. Kai susiduri su visiškai kitokiu darbo principu, kur tau niekas neduoda pjesės, tu neturi išankstinio nusistatymo. Pirmų repeticijų metu aš visiškai negalvojau apie tai, kokį vaidmenį gausiu. Mane domino pats darbo procesas. Jame kiekvienas komandos narys buvo svarbus, nebuvo mažiau reikšmingo ar antraplanio asmens. Neturėjau ambicijų dėl to, ką aš vaidinsiu. Kaip sekėsi atrasti ryšį su Vitu Luckumi? Sutapimas buvo tas, kad domiuosi fotografija. Pavasarį pradėjau domėtis literatūra apie fotografiją, mokytis fotografuoti. Rudenį kaip tik prasidėjo atranka į spektaklį. Panašumas tas, kad mes abu domimės šia meno sritimi. Fotoaparatą rankose pradėjau laikyti dar gerokai iki spektaklio, o jo metu man reikia vaidinti žmogų, kurio pagrindinis instrumentas – irgi fotoaparatas. Vito Luckaus istorijai papasakoti pasitelkiami vaizdiniai, o žodžiai tarytum lieka antrame plane. Vito Luckaus funkcija yra montuoti vaizdinius. Manau, kad neturi reikšmės tai, kiek tu vaidini patį personažą, kiek frazių tau reikės pasakyti. Kiekvienas elementas yra vienodai svarbus ir nekyla minčių, kad kažko yra per mažai. Spektaklyje atstovauji visus bendrai, o ne tik save.

Spektaklyje „Lokis“ pasitelkiama daug specialių efektų: montažo, šviesų, muzikos ir besikeičiančios scenografijos. Kaip sekasi spektaklio metu suvaldyti naudojamą techniką? Su kameromis dirba tiek techniniai teatro darbuotojai, tiek mes. Viskas yra labai sudėtinga ir reikalauja didelio tikslumo, pamatuoto judesio ir atidumo. Prieš spektaklį mes darome technines repeticijas. Darbas su kamera teatro scenoje tapo nauja patirtimi. Tai – ne šiaip filmavimas kamera. Šiek tiek kitaip pakreiptas jos rakursas keičia net emociją. Tame kadre atsiranda detalė, matai veidą, o truputį atitraukus kamerą pamatai prie to veido priglaustą telefoną. Ir jau nuo to keičiasi prasmė, gauni papildomą informaciją per pasikeitusį vaizdą. Kiekvienas kameros pasukimas ir rakursas yra iškalbingas. Ar nėra sunku atsiriboti nuo minčių apie techninį darbą? Taip, esant scenoje turi galvoti ne tik apie vaidybą, bet ir apie techninį darbą. Pavyzdžiui, spektaklyje yra scena, kurioje veiksmas vyksta namo viduje. Aš turėjau įjungti kamerą, esančią ant galvos, tačiau pamiršau ir vaidinau manydamas, kad ji veikia. Laimei, šalia mūsų yra specialistai, kurie padeda. Stebint vyksmą scenoje lengva prarasti laiko ir erdvės pojūtį. Ar taip pat jaučiatės ir jūs? Labai gaila suvokti tai, kad niekada negalėsiu patirti ir išgyventi to, ką patiria žiūrovas. Niekada nebūsiu kitoje scenos pusėje ir neturėsiu galimybės pamatyti spektaklį nuo pradžios iki pabaigos. Kalbant apie laiko ir erdvės pojūtį, antroje spektaklio dalyje namo viduje vyksta scena kartu su Šemeta, Vitu Luckumi ir Bertrand Cantat. Namas yra pasukamas, aš turiu iš jo išlipti ir prisijungti prie kitų aktorių, kurie scenoje atlieka ritualinius šokio judesius. Atrodo, kad žinai, kurioje pusėje yra žiūrovas, kur yra užkulisiai, bet vis tiek sugebi prarasti erdvės pojūtį ir nuovoką, kas kur yra. Scenografija juda ir keičiasi, todėl lengva pasimesti. Ar laikui bėgant keitėsi jūsų požiūris į spektaklį? Įdomu stebėti kiekvieną spektaklio sceną, net ir tas, kuriose nevaidinu. „Lokis“ visuomet kupinas kažko naujo ir netikėto. Jauti, kad tai yra tarytum gyvas organizmas, kad ir itin tiksliai sudarytas bei veikiantis.

Kaip manote, kiek šiomis dienomis aktuali žvėriškumo tema, kuri tampa esmine spektaklio ašimi? Šiuolaikinėje medijų kultūroje gyvename tarp gausybės įvaizdžių. Tas žvėris visada tupi ir laukia. Ypač, kai mes dangstome jį įvairiais įvaizdžiais, jis dar labiau nerimsta, darosi labiau nenuspėjamas. Dėl nedidelio įvykio, aplinkybių ar situacijos jis gali prabusti tada, kai mažiausiai tikiesi.

SwO

street

| 62

www.swo.lt

Reklama

Renginys

Jonas Aničas Linas Blažiūnas

Dvi su puse 2017 12 14– 2018 01 10 Atidarymas: gruodžio 13 d., 18.00 val.

Totorių g. 5, Vilnius II–VI 12.00–19.00 www.av17gallery.com

www.swo.lt

63 | SwO

street

STEBĖTI IŠ AUKŠTO SUSIPAŽINKITE SU „MAP MY HOOD“ ĮKŪRĖJAIS Autorė – Monika Bartoševičiūtė Nuotraukos – Gabrielės Kunevičiūtės ir Ugniaus Atkočiūno asmeninių archyvų

Iš kokio rajono esate?

iūrėti iš aukšto ne visada turi blogą prasmę, ypač kalbant apie „Map my hood“ printus, kuriuose minimalsitiniu stiliumi užfiksuoti miestų rajonai iš viršaus. Pamatėme, įtraukėme į „SwO rekomendacijas“, pakalbinome Gabrielę Kunevičiūtę ir Ugnių Atkočiūną ir jau užsisakėme dovanas Kalėdoms!

SwO

street

| 64

Mes iš tokių miestelių kilę, kur nėra miesto rajonų! Koks yra mėgstamiausias jūsų rajonas? Dabar į rajonus žiūrime iš aukšto! Negalėtumėme išskirti kažkurio vieno, nes visi jie savotiškai žavūs ir unikalūs savo struktūra. Įdomiausia tai, jog skirtinguose rajonuose formuojasi skirtingos subkultūros. Gal užstatymo tipas, gal gatvių vingiai ar žalios zonos turi tam įtakos. Nežinome kas, bet smagu, kad taip yra.

www.swo.lt

. „Norejome nepamiršti svarbiausiu, , vietu“

Kodėl pradėjote kurti rajonų žemėlapius? Po to, kai išvažiavome studijuoti, esame nemažai kur pagyvenę – Madride, Naujajame Džersyje, Kopenhagoje, Vilniuje, Kaune, galiausiai, atsibeldėme į Trakus. Čia ir pradėjom kurti. Pradžioje kurti savo namus, o kai reikėjo kažkuo uždengti sienas, atsirado rajonų printai. Norėjome vizualiai įamžinti ir nepamiršti svarbiausių vietų, kur teko gyventi – pirmiausia buvo sukurti Vilniaus Naujamiestis ir Trakai. Taip ir gimė „Map my hood“. Vos kelios spalvos buvo pasirinktos siekiant išryškinti žemėlapyje tik tai, kas svarbu. Atskiriame informaciją nuo turinio – gauname tikrąjį miestų grožį – matyti jų struktūra, vandens telkiniai, gatvių tinklas. Trys rajonų epitetai: Vietiniai – tai tikri, tavo rajonai. Pažįstami, patirti. Nostalgiški – čia tik gerus prisiminimus turintys. Idiliški – nebūtinai tavo, bet jau pratinasi ant tavo sienos. Kuo žavi rajono gatvės? Na, jei tai tavo rajono gatvės, tai žavi rutina – iki skausmo pažįstamomis duobėmis, kvapais, gėlių pardavėjais. Žinai, jog niekada nepasiklysi ir jautiesi saugus. Dažniausiai... Kokiam interjerui tinka šie printai? Jie gali būti pritaikomi visur, tačiau geriausiai dera minimalistiniuose, skandinaviškuose interjeruose, kur sienos baltos, šviesios, patalpos neapkrautos, erdvios. Dėl to ir spausdiname didelio formato printus. Nesismulkiname, siekiame padaryti įspūdį.

www.swo.lt

65 | SwO

street

SwO

street

| 66

www.swo.lt

Reklama

SVAJOKLE

Pirkiniai

Paltas: SWILDENS, € 220.50 Suknelė: ISABEL MARANT, € 449 Auskarai: ISABEL MARANT, € 74 Piniginė: ANGELA VALENTINE HANDBAGS, € 44 Skrybėlė: BARBOUR (barbour.com), € 62.55 Kvepalai: BRIARD, € 124 Auksinis žiedas: SARAH & SEBASTIAN, € 315 Delninė: MAISON MARGIELA, € 232.99 Avalynė: NINE TO FIVE, € 142 Skarelė: MULBERRY (mulberry.com), € 108 Ruda avalynė: BARBOUR (barbour.com), € 102 Lūpų dažai: HOURGLASS, € 29.50

www.swo.lt

67 | SwO

street

MODERN SIMPLICITY MODERNUS PAPRASTUMAS FOTOGRAFAS – FRAN NORTES VIZAŽISTĖ – OLAYA MORENO MODELIS – NATALIA TESAROVA STILISTĖ – MARI SALVESTRINI

SwO

street

| 68

www.swo.lt

69 | SwO

street

SwO

street

| 70

www.swo.lt

71 | SwO

street

SwO

street

| 72

www.swo.lt

73 | SwO

street

SwO

street

| 74

www.swo.lt

Reklama

SVELNUS BALANSAS

Pirkiniai

Chalatas: NAKED PRINCESS, € 70 Suknelė: MICHAEL KORS, € 329 Nagų lakas: ORIBE, € 29.50 Dovanų rinkinys „Mielas amžius“: NECTAROME (spianato.lt), € 210 Aukštakulniai: KURT GEIGER, € 147 Rankinukas: OTAAT/MYERS Collective, € 163 Kvepianti žvakė: NAKED PRINCESS, € 50 Šlepetės: AVEC MODÉRATION, € 106.50 Lūpų kondicionerius: ILIA, € 25 Auskarai: CA&LOU, € 158

www.swo.lt

75 | SwO

street

APSUPTI KVEPIANČIO ŠVELNUMO POKALBIS SU „KUR CANDLE CO“ ĮKŪRĖJAIS EGLE IR JONU Autorė – Laura Vanagaitė Nuotraukos – Jono Katauskio

vapai yra tarsi nostalgija, kurią gali užuosti. Jie gali priminti mums apie vaikystėje nuskintą gelę ar pasivaikščiojimą miške. Tai nesibaigiančių kelionių pasaulis ir jo subtilybes geriau nei kas kitas žino „Kur Candle Co“ įkūrėjai Eglė ir Jonas. Šis lietuviškas prekės ženklas pasižymi unikalia koncepcija ir gamybos procesu bei yra draugiškas gamtai, kuriant kvapus yra naudojami tik delikatūs, natūralūs aromatai ir viskas yra pilstoma rankomis. „Kur Candle Co“ žvakės gali tapti puikiu jūsų namų akcentu ir suteikti dar daugiau jaukumo.

SwO

street

| 76

www.swo.lt

Visų pirma, ar galėtumėte papasakoti, kas inspiravo jus pradėti šį verslą? Eglė: Abu su Jonu mokėmės meno srityse, tikriausiai todėl, ką nors nuolat kuriame. Per savaitę visada pasitaiko bent viena naktis, kuomet negalime ramiai užmigti, nes dalijamės idėjomis, kurios, rodos, neturi pabaigos. Taip vieną vakarą prieš einant miegoti, prisiminimų pagauti, ėmėme dalytis pasakojimais iš vaikystės ir Jonas prisiminė, kaip būdamas visai mažas padėdavo seneliui, kuris užsiėmė žvakdirbyste, gaminti žvakes. Mane ši mintis taip sužavėjo, kad kelis vakarus iš eilės klausinėjau įvairiausių detalių. Po poros dienų tiesiog išrėžiau: noriu pasigaminti kvepiančią žvakę. Jonas šypsodamasis pritarė. Taigi nusipirkę nedidelį maišiuką paprasčiausio vaško, pamėginome ir nieko nesigavo (šypsosi). Bet gamybos procesas abiem pasirodė meditatyvus ir malonus, todėl pamėginome dar bent šimtą kartų, naudodami skirtingus augalinius vaškus bei kvapus, kol išgavome norimą rezultatą (šypsosi). Kaip sugalvojote pavadinimą? Kokia jo reikšmė? Jonas: Šis pavadinimas išties atsirado neatsitiktinai. Tik jo istorija prasidėjo dar gerokai prieš gimstant pirmajai žvakei. Bene didžiausia mūsų gyvenimo laimė yra kelionės, nuolat joms taupome, dar prieš keletą metų autostopu išmaišėme visą Europą, vieną vasarą keliems mėnesiams leidomės į laukinę Islandijos gamtą, turėdami tik palapinę, o šią gegužę grįžome iš Portugalijos, kur savanoriavome. Nenuostabu, kad sutikę draugus, vis išgirstame: Kur dabar? Tiesiog šis žodis mums prilipo ir turi širdžiai mielą reikšmę. Galbūt kvepiančioms žvakėms reikėjo sugalvoti kažką solidesnio, tačiau spontaniški sprendimai visada nuoširdžiausi, o šis buvo būtent toks (šypsosi). Eglė: Dabar šiuo pavadinimu tarsi klausiame žmonių, kurių namų erdvę apsupa švelnus žvakės skleidžiamas kvapas: Kur šis kvapas jus nuneša? Gal į vaikystę? Galbūt jis primena svarbų įvykį ar mylimą žmogų? Kalnus, miškus, vandenyną? Kvapai turi ypatingą atpalaiduojamąjį poveikį, kuris padeda mintims skrieti.

www.swo.lt

77 | SwO

street

SwO

street

| 78

www.swo.lt

79 | SwO

street

Koks yra šio prekės ženklo konceptas? Eglė: „Kur Candle Co“ yra įkvėptas natūralaus gamtos ciklo, nuolat besikeičiančių sezonų, todėl kuriant kvapus yra naudojami tik delikatūs, natūralūs aromatai ir be galo džiaugiamės neprisidėdami prie masinės gamybos. Viską pilstome rankomis labai nedideliais kiekiais, todėl produktas yra kruopščiai pagamintas ir kokybiškas. Ką stengiatės perteikti savo klientams? Jonas: Dienoje tiek daug skubėjimo, emocinio krūvio, atsakomybių, tad norisi kurti tai, kas žmones nuramina, atpalaiduoja ir kuria jaukumą namuose, po visų dienos darbų padeda sukurti kokybiško poilsio oazę. Eglė: Malonus kvapas ir jauki spingsinti liepsna – tikrai ypatingą jaukumą kuriantys komponentai, kurie paverčia kiekvieną vakarą švente ir moko mus džiaugtis mažais dalykais. Kaip vyksta visas žvakių gaminimo procesas? Jonas: Iš pirmo žvilgsnio, žvakių gamyba gali pasirodyti labai nesudėtinga, tačiau tie, kurie gamina žvakes ne tik savo malonumui, sutiks, jog tai itin tikslus ir kruopštumo reikalaujantis procesas. Priklausomai nuo vaško tipo, turi atrasti idealiai tinkančias temperatūras kiekvienam gamybos etapui, kurių instrukcijose niekas nenurodo, ir jų nepražiopsoti, antraip viską teks pradėti nuo pradžių. Kas buvo didžiausias iššūkis pradėjus žvakių verslą? Eglė: Sudėtingiausia tikriausiai buvo ir yra tai, jog net atradus tinkamą temperatūrą ir kvapiųjų aliejų formulę, niekada negali būti tikras, jog sojų vaškas neiškrės kokio pokšto. Tai organiškas ir visiškai natūralus produktas, todėl nenaudojant jokių priedų, rezultatas kartais ne toks, kokio tikiesi. Visgi nenorime eiti lengviausiu keliu ir renkamės draugystę su gamta, atsakomybę bei esame laimingi parduodami produktą, kuris nenuodija aplinkos, nekenkia gamtai, yra draugiškas žmonėms ir gyvūnams (šypsosi). Kaip apibūdintumėte savo prekės ženklą? Natūralios sojų vaško kvapiosios žvakės namų jaukumui ir minčių ramybei kurti. Ko galima tikėtis iš jūsų ateityje? Eglė: Kurdami kvapus stengiamės, kad kvapų paletė būtų įvairi ir kiekvienas žmogus galėtų atrasti savąjį kvapą, nes jei rinktumėmės tik pagal save, tai greičiausiai būtų visi įmanomi medienos kvapai, abu esame miško vaikai (šypsosi).

SwO

street

| 80

Jonas: Startavome su šešiais kvapais, tarp kurių tamsusis gintaras, tikmedžio draugystė su šviežiai maltais pipirais, miško uogų ir lauro kerai, greipfrutas ir sąmanos, karštas apelsinas bei marokietiški prieskoniai. Netolimoje ateityje pristatysime dar kelis naujus kvapus, tad asortimentas su laiku tik augs. Esate minėję, kad gaminate vintažinio stiliaus žvakes. Kodėl šis stilius jums yra toks artimas? Jonas: Eglė negali ramiai praeiti pro sendaikčių turgų, ko nors nenusipirkusi. Todėl jos sumanymas žvakes pilstyti į vintažinius, tamsaus stiklo butelius manęs visiškai nenustebino. Eglė: Norėjosi, kad mūsų žvakės būtų estetiškos savo dizainu ir galėtų tapti namus puošiančia detale. Kai tik gimė ši mintis, pradėjau įsivaizduoti tamsaus rudo stiklo butelius, kuriuos kadaise užmačiau močiutės vaistinėlėje. Tinkamo indo paieškos šiek tiek užtruko, tačiau ieškoti buvo verta (šypsosi).

www.swo.lt

81 | SwO

street

#SwOstreet

SwO.lt/live-feed

SwO magazine Facebook