Neužsikrėskime panika Pirmadienį ir antradienį kritę pasaulinio biržų kursai ketvirtadienį ėmė kopti į viršų ir styptelėjo po kelis procentus. Tiek finansų specialistai, tiek psichologai tikina, jog svarbu nepasiduoti panikai ir tuomet pavyks išvengti didesnių ekonominių sukrėtimų. Rimantas Januševičius, Šiaulių banko vertybinių popierių padalinio vadovas, pateikė palyginimą, kad šią savaitę vyravusi situacija panaši į važiavimą traukiniu per mišką: kai paskleidžiamas gandas, kad priekyje esantis tiltas sugriautas, tuomet dalis keleivių bando gelbėtis iššokdami iš traukinio, dalis bando bėgti ir įsitikinti, ar jis tikrai sugriuvęs, o kai paaiškėja, kad tiltas sveikas, dalis keleivių lieka miške, o tie, kurie miegojo, arba tie, kurie nepanikavo, nuvažiavo toliau. „Galima taip sugretinti ar negalima, pats bandos panikos jausmas yra ne visada tinkamas. Nereiktų piktintis, kad tai nesąmonė ar kad taip neturėtų būti – rinka turi savo dėsnius. Su ja ar prieš ją bandyti eiti nereikia“, – ramina R. Januševičius. Esą panašiai rinkos buvo kritusios, kai atsitiko nelaimė Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje, bet vėliau atsitiesė, tad panašiai vyksta ir dabar. Jis primena, kad panika rinkas ištinka, kai viskam pradeda vadovauti emocijos.
Kai per pakankamai trumpą laiką atsiranda ne viena neigiama emocija (pavyzdžiui, JAV kredito limito padidinimas ir numatomas išlaidų karpymas, šios šalies kredito reitingų mažinimas, neigiama informacija iš euro zonos – Ispanijos ir Italijos), tuomet susitelkiama tik į tas negatyvias naujienas ir rinka turi kažkaip sprogti. „Žvelgiant iš kitos pusės – rinkas nuramino trečiadienio JAV federalinių rezervų banko (Fed) sprendimas dar ilgą laiką nedidinti palūkanų normos. Nieko nerealaus neatsitiko, nebuvo priimta jokių sprendimų, kad būtų galima tikėtis situaciją iš esmės keisiantis, todėl staiga atsiradusios teigiamos emocijos privertė indeksą staigiai šoktelėti į viršų. Irgi neadekvačiai pozityviai, kai anksčiau reakcija buvo neadekvačiai negatyvi“, – tikino R. Januševičius. Jo įsitikinimu, kai viršų ima emocijos, kokį lygį ar laipsnį jos pasieks, prognozuoti sunku. Laimei, situacija imama vertinti šiek tiek blaiviau. Daugelis užsienio analitikų tvirtina, jog dabar rinkoms reikia bent kelių teigiamų žinių, kad neigiamos emocijos visiškai nurimtų. Kita vertus, pavyzdžiui, Rusijoje atsirado papildomos įtampos, kai neigiamos žinios dėl JAV ir euro zonos, taip pat dėl stringančių reformų šalies viduje, rublio kursas ėmė smukti. Rusijos gyventojai ėmė keisti šalies valiutą į užsienio net ir jiems nepalankiu kursu.
Šią savaitę vyravusi situacija su kritusiais pasauliniais biržų kursais panaši į važiavimą traukiniu per mišką: kai paskleidžiamas gandas, kad priekyje esantis tiltas sugriautas, tuomet dalis keleivių bando gelbėtis iššokdami iš traukinio, dalis bando bėgti ir įsitikinti, ar jis tikrai sugriuvęs, o kai paaiškėja, kad tiltas sveikas, dalis keleivių lieka miške, o tie, kurie miegojo, arba tie, kurie nepanikavo, nuvažiavo toliau.
„Mažai tikėtina, kad pasikartos 2008 metų scenarijus. Klausimas toks: ar peraugs panika, kurią kelia nepalankios aplinkybės, į pasaulinį indeksų smukimą ir naują krizę. Tikimybė, kad taip ir nutiks – 10 proc.“, – tikina Rusijos skolų išieškojimo agentūros „Centr JUS“ vadovų tarybos pirmininkas Aleksandras Fedorovas. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, ar kiltų nauja ekonominė krizė, ar ne, ji nebūtų pirma mūsų gyvenime. Skaitykite daugiau psl. 12
Teroro įvykdytojas buvo per daug genialus pasauliui
Norvegijos pareigūnai po 40 valandų trukusių Anderso Behringo Breiviko, prisipažinusio įvykdžius sprogdinimus Osle, apklausų įsitikino, kad jis veikė be pagalbininkų, praneša „Associated Press“. Prokuratūros atstovai teigia, kad per visą apklausų laiką buvo įsitikinta, jog A.B.Breivikas nemeluoja kalbėdamas apie tai, kad veikė vienas. Norvegijos policijoje ir anksčiau šis įvykis nebuvo siejamas su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis. Tiesa, visuomet buvo atkreipiamas dėmesys į sulaikytojo ryšius su Norvegijos dešiniaisiais ekstremistais. Liepos 22 dieną įvykdytas dvigubas teroro aktas Oslo centre ir Utojos saloje nusinešė 77 žmonių gyvybes. Psichiatrai, įdėmiai išanalizavę dėl teroro aktų Osle įvykdymo prisipažinusio Anderso Behringo Breiviko istoriją, nustatė jo psichologinį portretą: jis tipiškas narcizas su sadistiniais polinkiais. Be to, daugelis ekspertų nesutinka, kad A.B.Breivikas būtų vadinamas teroristu, nes tai reikštų, kad jis veikė visų pirma vadovaudamasis ideologiniais motyvais. 70 metų psichiatras Svennas Torgersenas sako, kad A.B.Breivikas, aplinkybėms susiklosčius, galėjo tapti kad ir kairiuoju ekstremistu arba religiniu fanatiku, dešiniųjų radikalų idėjos tapo tik pretekstu įvykdyti nusikaltimus. Psichiatras su dviem savo kolegomis iki lapkričio turi parengti oficialią diagnozę, kuria remiantis, bus nuspręsta, ar įtariamasis žudikas gali būti laikomas nepakaltinamu.
S.Torgersenas kelias savaites įdėmiai tyrinėjo A.B.Breiviko „manifestą“. Jo teigimu, šis atvejis yra unikalus. „Net, jeigu prieš įvykdydamas nusikaltimą, jis būtų atėjęs pas mane psichologinei konsultacijai, aš nesu tikras, kad būčiau įžvelgęs jame smurto potencialą“, – sakė profesorius vokiečių leidiniui „Spiegel“. Mėgavosi savo triumfu Psichologas įsitikinęs, kad A.B.Breivikas yra kraštutinės formos narcizas. Švelnios formos narcicizmas kartais padeda žmonėms išsikovoti savo vietą visuomenėje, nes daugelis žmonių tai suvokia kaip pasitikėjimą savimi. Tačiau, kuo labiau šis bruožas ima užvaldyti asmenybę, tuo su didesnėmis problemomis susiduriama – vos kas nors neatitinka įsivaizduojamojo vaizdo, šis žmogus ima pykti, kaltinti visą pasaulį, o ne save. A.B.Breiviko asmenybės narcicizmo apraiškų daugiau nei reikia – vien jau ko vertos jo nuotraukos. O pačiame „manifeste“ jis rašė ne apie tai, kas jis yra, o apie tai, kuo norėtų tapti. A.B.Breivikas laikė save kankiniu, kenčiančiu už savo šalį. Kaip ir bet kuris kitas narcizas, jis laikė save pernelyg genialiu šiam pasauliui. „Jis buvo įsimylėjęs save ir savo nusikaltimą, jis mėgavosi savo triumfu“, – sako kitas psichiatras, aprašęs A.B.Breiviko sulaikymą. Jis šypsojosi netgi vežamas į teismą. Buvo vienišas, kitų kančia teikė pasitenkinimą S.Torgersenas teigia, kad vien narcicizmo neužtenka ryžtis tokiam baisiam nusikaltimui. Šiam žmogui būdingas ir sadizmas, kuomet malonumas jaučiamas, kai kiti
patiria kančią. Psichiatro teigimu, A.B.Breivikas „akivaizdžiai psichiškai nesveikas“, tačiau ne tiek nesveikas, kad nesiorientuotų visuomenėje. Šizofrenikas kažin ar būtų sugebėjęs taip pedantiškai įgyvendinti savo siaubingą planą. Sadistiniai polinkiai paaiškina, kodėl vyras taip ilgai planavo savo išpuolius – mintis apie juos A.B.Breivikui kėlė didelį pasitenkinimą. Kol kas psichiatrai atsargiai kalba apie tai, kodėl A.B.Breivikas ryžosi būtent tokio masto dideliems teroro aktams. Jie mano, kad tam galėjo didelę įtaką padaryti „naujo karo“ vaizdiniai, užkariavę vyro mintis. Kai žmogus jaučia, kad jis yra puolamas, smurtas iš jo pusės atrodo savigyna. Be to, psichiatras atkreipia dėmesį į tai, kad A.B.Breivikas, kaip ir daugelis serijinių žudikų, buvo vienišas. Jo kalbos apie moteris „manifeste“ greičiausiai yra tik svajonės, o ne realybė. „Faktas lieka faktu: jis nesugebėdavo išlaikyti ilgalaikių santykių“, – teigia psichiatras. Tiesa, ekspertai negali nurodyti vienos konkrečios priežasties, pastūmėjusios jį į šiuos nusikaltimus. „Iš tūkstančio žmonių, turinčių A.B.Breivikui būdingus požymius, daugių daugiausiai vienas ryžtųsi tokiam nusikaltimui“, – tvirtina psichiatras.
Immigration Law !
ertę v i r u t s i t r i t Pa
IMMIGRATION LAW OFFICE n n n n n n n n n n n
DARBO VIZOS CRIMINAL DEFENSE IMIGRACINĖ TEISĖ ŠEIMOS SUJUNGIMAS ŽALIOS KORTELĖS POLITINIS PRIEGLOBSTIS DEPORTACIJA PASKOLŲ MODIFICACIJOS FORECLOSURE atvejais atstovavimas teisme TRAUMOS, AVARIJOS SKYRYBOS
Konsultacijos vakarais ir savaitgaliais
Kalbame rusiškai
(847) 465-1900
401 S.Milwaukee Ave., suite 230, Wheeling
Drew Elesh – amerikiečių advokatas