de luxe, 2015 rugsėjis by Verslo žinios, UAB

2015 RUGSĖJIS

PIRMYN Į SĖKMĘ vž de luxe

Dual Time Manufacture Self-winding manufacture movement with Silicium technology. Patented unique time zone quick setting. 18 ct rose gold case. Water-resistant to 30 m. Also available in stainless steel. Limited Edition of 500 pieces. U LY S S E - N A R D I N . C O M

Gedimino av. 22, Vilnius T. +370-5-2127260

NEOPULSE

TRAVEL LIGHTER TO GO FURTHER

SAMSONITE, PC Europa, Konstitucijos pr. 7A, Vilnius KELIONIŲ OPERA, PC VCUP, Konstitucijos pr. 16 , Vilnius KELIONIŲ OPERA, PC OZAS, Ozo g. 18, Vilnius KELIONIŲ OPERA, PC Akropolis, Ozo g. 25, Vilnius KELIONIŲ OPERA, PC Akropolis, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas

Curv® is a registered US trademark of Propex Operating Company, LLC. © Samsonite 2015

LITE-LOCKED

TRAVEL LIGHTER TO GO FURTHER

www.samsonite.lt. Jau greitai

22 30 18 50 18 22 26 30

Legvi kaip oras, trapūs kaip svajonė....

Ką žinome apie nėrinius.

Romantika ant bėgių.

Ištaigingos kelionės traukiniu.

Kuo kvepia sėkmė.

Apie kvepalus ambicingiems.

Milijonų kaina.

Pašto ženkluose – istorija ir stabiliai auganti vertė.

Pomėgis ar investicija.

Ambicingi ir išskirtiniai.

Technogidas.

Muziejų architektūros šedevrai.

Nuolatinė siekio būsena.

Interviu.

Kita gitaristo Jimmy Page’o pusė.

50 52

Biuras ant ratų už milijoną.

Technologijos rytojaus virtuvei.

Apie prabangų laiko taupymą.

Rudens kryptis – 9-ojo dešimtmečio prabanga.

JAI ir JAM.

48 12 vž de luxe

facebook.com/CremedelaCremeHauteParfumerie

A JOURNEY THROUGH TIME – WITH RIMOWA 1920 metai – modernių kelionių oro transportu ir Holivudo aukso amžiaus pradžia. 1919 metais Hugo Junkers pristatė pasauliui pirmą visiškai metalinį komercinį orlaivį. Jis buvo pagamintas iš specialaus orlaiviams skirto aliuminio lydinio, kurį 1906 metais išrado Alfred Wilm. 1950 metais RIMOWA pristatė lagaminą, pasižymintį išskirtiniu, lygiagrečių griovelių dizainu, pagamintą iš tokio pat aliuminio lydinio – tais laikais tai buvo lengviausias lagaminas visame pasaulyje. Tuo metu RIMOWA buvo šio sektoriaus pradininkė, inicijavusi lengvų lagaminų gamybos kryptį.

RIMOWA Store Lietuvoje: Vilnius www.rimowa.com HOLLYWOOD

ISSN 2029-0942

Sveiki,

ir vėl rugsėjis… Dar vienas startas, dar viena pradžia. Kiek jų dar bus ir kada bus gana? Turbūt niekada. Tyrimai rodo, kad laimingi jaučiamės tik tada, kai judame pirmyn. Tik kokia to nuolatinio siekio kaina? Straipsnyje „Milijonų kaina“ žvilgtelėjome į statistinio milijonieriaus rūpesčius. Verslo „žvaigždžių“ atviravimas ir tyrėjų išvados patvirtina – nemokamų pietų nebūna. Bet uždirbti milijonai leidžia pasimėgauti ir išskirtiniu poilsiu. Pavyzdžiui, ištaiginga kelione traukiniu. Pasakojimas „Romantika ant bėgių“ pristato prabangiausias keliones traukiniu po Europą, Aziją ir Afriką. Arba sėdus į lėktuvą savaitgalį aplankyti garsius savo architektūra muziejus. Su keletų jų supažindiname straipsnyje „Ambicingi ir išskirtiniai”.

Nr. 3 (15) 2015 09 R E DA KC I J O S A D R E S A S

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva Žinoma, galima investuoti ir į biurą ant ratų. Kad taupytume laiką ir uždirbtume dar daugiau. Apie tai – straipsnyje „Biuras ant ratų už milijoną“. Mažai kam būsime įdomūs tiesiog „kaldami“ pinigą. Daug įdomiau bendrauti su žmonėmis, kurie su didžiule aistra ir giliu išmanymu kalba apie savo darbą – savo kuriamus produktus ar teikiamas paslaugas. Arba apie savo pomėgius, į kuriuos jie taip pat noriai investuoja. Paskaitykite interviu su žymiuoju roko grupės „Led Zeppelin“ muzikantu Jimmy Page’u. Sužinosite, kur sėmėsi įkvėpimo vienas iš geriausių šių laikų gitaristų. Mažas pašto ženklas gali atskleisti daug įdomaus, o pomėgis juos kolekcionuoti gali tapti ir rimta investicija. Apie tai pasakoja straipsnis „Pašto ženkluose – įsimintina istorija ir stabiliai auganti vertė“. Klestinčio vyro atributus lengvai atpažįstame – tobulai tinkanti kokybiška apranga, naujas automobilis, akį traukiantis laikrodis. O kokiu kvapu dvelkia ambicijų turintis vyras? Kuo kvėpinosi pasaulio galingieji, sužinosite perskaitę straipsnį „Kuo kvepia sėkmė“. Moterims siūlome pažintį su laikui nepavaldžia puošmena – nėriniais. Straipsnis „Lengvi kaip oras, trapūs kaip svajonė“ bus įdomus kiekvienai išrankesnio skonio pirkėjai. Pasaulio podiumai praneša, kad šį rudenį valdys stipri asmenybė, žinanti savo vertę ir gebanti tai įrodyti. Viskas aišku – pasvajosime, apgalvosime, pasiruošime ir judėsime toliau, pirmyn į sėkmę.

Tel. +370 5 2526300, 2526380 Faksas +370 5 2526313

L eid ė ja

UAB „Verslo žinios“ G e n erali n is direktori u s

Ugnius Jankauskas R edaktor ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u toriai

Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė Deimantė Bulbenkaitė Ludovicas Hunteris-Tilney Renaldas Jakubauskas Agnė Kriščiukaitytė Sigita Migonytė Lina Ringelienė Dina Sergijenko Asta Šerėnaitė Jolanta Vaitiekūnienė F otografai

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė D i z ai n eris

Vilmas Narečionis R eklama

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P re n u merata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 V ir š elis

Rie Rasmussen S pa u st u v ė

„Spaudos kontūrai“ TIRAŽAS

10 000 egz. Malonaus skaitymo. Aušra Barysienė, E n rikos S am u lio n y t ė s n u otr .

16 vž16 de luxe vž de luxe

redaktorė

/Renaldas Jakubauskas /

ROMANTIKA ANT BĖGIŲ

Atgimęs „Rytų ekspresas“ kvepia medžiu ir žiba auksu.

„ B elmo n d “ be n drov ė s n u otr .

Jei jau nugulėjote šonus įstabiausiuose pasaulio paplūdimiuose, išmėginote prabangiausių kalnų slidinėjimo kurortų ekstremalias pramogas, jums vis tiek dar liko būdų, kaip įdomiai praleisti atostogas. Gal dar nekeliavote ištaigingu traukiniu?

Interjeras ir aptarnavimas atitinka aukščiausios klasės viešbučio standartus – užtikrina „Afrikos pasididžiavimo“ savininkai. „ R ovos R ail“ be n drov ė s n u otr .

18 vž de luxe

iais laikais, kai beveik bet kurį pasaulio tašką galima pasiekti lėktuvu, ilgos ke lionės trakiniu nėra būtiny bė, tačiau savo žavesį ir ro mantiką jos išsaugojo iki moder nios šiandienos. Traukiniai gali rėžti dykumą, kirsti kalnus, patek ti ten, kur kartais sunku nusigauti kitomis transporto priemonėmis, o keliautojai gali mėgautis nuost abiu kraštovaizdžiu ir komfortiš kais patogumais. Kiek jūsų drau

gų gali pasigirti vonios procedū romis ištaigingame vonios kamba ryje traukiniui riedant daugiau nei 100 kilometrų per valandą greičiu? Nesvarbu, į kurį žemyną kryp tų jūsų akys, kiekviename iš jų ga lima suplanuoti įspūdingą ir ne pamirštamą kelionę traukiniu. Jis tarsi neskubanti laiko mašina ga li nukelti į prabangų praėjusio am žiaus Europos aristokratų ir įžy mybių pasaulį ar atverti egzotiškus Afrikos, Azijos peizažus.

„Venice Simplon-Orient-Express“ traukinys skrieja per Europą 26 maršrutais. „ B elmo n d “ be n drov ė s n u otr .

Atgimęs „Rytų ekspresas“

Jei netraukia skrydžiai į tolimus kraštus, o kelionės traukiniu labai vilioja, geriausia pradėti nuo Euro pos. Viena iš magiškiausių ir įsimin tiniausių kelionių turėtų tapti išvy ka prabangiųjų kelionių traukiniu, neretai vadinamu „Rytų ekspresu“. Daugybe legendų apipintas, praėju sio amžiaus kilmingųjų ir turtingų jų pamėgtas, tapęs ir kriminalinių romanų herojumi, savo gyvavimą pradėjo 1883 metais. Belgų banki ninko sūnus Georges'as Nagelmac kers’as po kelių nesėkmingų ban dymų įgyvendino savo svajonę iš taigingu traukiniu sujungti Paryžių ir tuometinį Konstantinopolį (da bar – Stambulas). Prabanga tviskė jęs traukinys, kurio pirmoje išvyko je dalyvavo didelis būrys žurnalistų, netrukus sulaukė pramogų trošku sios aukštuomenės dėmesio, kurią masino egzotiška Rytų kultūra.

Karai, pasikeitusi geopolitinė aplinka keitė legenda virtusio trau kinio maršrutą, pasirodydavo pi gesni traukinio antrininkai, pa galiau maršrutas apmirė atsira dus moderniems ir greitiems trau kiniams. Tačiau ir šiandieną gali ma pasimėgauti prabanga keliau jant per visą Europą praėjusio am žiaus pradžioje pagamintais ir pui kiai restauruotais vagonais. Ištai gingi miegamieji, puikūs restoranai ir paslaugaus aptarnaujančio perso nalo dėmesys leis ne tik puikiai at sipalaiduoti, bet ir pasijusti išskir tiniu, ypatingu svečiu. Už tai turė tume dėkoti viešbučių verslo atsto vo amerikiečio James’o Sherwood’o aistrai. 1977 metais „Sotheby“ auk cione jis įsigijo du pirmus miega muosius vagonus. Vėliau dar 35 iš taigingus „Pullman“ vagonus ir va gonus-restoranus nusipirko iš mu ziejų ir privačių kolekcininkų, ku

Ilgai kelionei po Afriką traukinyje „Afrikos pasididžiavimas“ asmeninės kupė įrengtos su visais patogumais. „ R ovos R ail“ be n drov ė s n u otr .

riuos restauravus 1982 metais iš Londono į Veneciją pajudėjo da bar „Belmond“ bendrovės val domas „Venice Simplon-OrientExpress“ traukinys. Dabar keliau jantiems šiuo traukiniu iš Londo no į Veneciją ar iš Venecijos į Stok holmą, ar iš Budapešto į Paryžių (iš viso siūlomi 26 maršrutai) su teikiama galimybė panerti į spin dinčią praėjusio amžiaus praban gą ir eleganciją. Bet mėgautis šia prabanga, aukštąja virtuve resto rane reikia mokėti ir tinkamai tam pasiruošti. „Belmond“ bendro vė keliautojams primygtinai pri mena: džinsai čia nepageidauja mi, vakarieniaujant vyrams reko menduojama dėvėti kostiumus, moterims – vakarines sukneles. O kad nepasijustumėte prasčio ku didikų baliuje, dar ir perspė jama, kad daugelis svečių laikysis „black tie“ aprangos kodo. Die

ną tiks kokybiška laisvalaikio ap ranga, tačiau pietums jau reikėtų švarko ir kaklaraiščio. Puoštis įpareigoja ne tik išsipustę bendrakeleiviai, bet ir aplinka, pa vyzdžiui, vieną iš trijų vagonų-res toranų dekoravo garsus prancūzų dizaineris Renė Lalique'as. Nusprendus keliauti ištaigingu traukiniu kelione reikėtų pasirū pinti iš anksto, nes gali nebūti vie tų. O norintiems „Venice SimplonOrient-Express“ taukiniu iš Pary žiaus nuvykti į Stambulą tebūna tik viena tokia galimybė per metus. Bi lietas vienam asmeniui šiemet kai navo nuo 9 270 USD. Kitąmet ke lionės pradžia numatoma rugpjūčio 26 dieną. Vietų jau nedaug, likus daugiau nei metams iki išvykimo savo interneto svetainėje perspė jo „Belmond“. O ir kaina kilstelė ta iki 10 010 USD. Įspūdinga kelio nė Paryžiuje prasideda (kaip ir 1883

Dieną vilkima patogesniais laisvalaikio rūbais, bet pietums pageidautina persirengti. „ B elmo n d “ be n drov ė s n u otr .

vž de luxe

„Eastern & Oriental Express“ traukiniu – į tolimąją Aziją. „ B elmo n d “ be n drov ė s n u otr .

m.) Rytų traukinių stotyje, baigia si Stambule po šešių dienų. 2 iš 5 nakvynių numatytos prabangiuo se viešbučiuose Budapešte ir Buka rešte. Vienintelis mažiau patrauklus se nosios šlovės palikimas yra praus tuvai – kaip ir prieš beveik 100 me tų traukinyje nėra dušo kabinų. To dėl ir stojama nakvoti viešbučiuo se. Kai kurie legendinio traukinio keleiviai pastebi, kad stabdant dėl sklindančių garsų sunku užmigti. Bet išsigelbėjimas yra – vagonasbaras dirba kiaurą parą.

Azijos vilionės

Jei Europos architektūros peizažai jau kiek pabodo ir norisi egzotiš kesnių potyrių, „Belmond“ mie lai pasiūlys pasimėgauti tolimą ja Azija – keliauti į Malaiziją, Singa pūrą ir Tailandą „Eastern & Orien tal Express“ traukiniu. Čia taip pat galima rinktis įvarius maršrutus, ilgiausias jų driekiasi daugiau nei 2 000 kilometrų. 7 dienų kelionė (iš Bankoko į Singapūrą) per tro pinius miškus ir kalnus, kurie su pa ir spindinčius rūmus, ir valstie čių kaimelius, kainuoja nuo 7 900 USD. Traukinio sustojimų metu or ganizuojamos ekskursijos. Po sėkmingos veiklos Europoje 1991 metais „Belmond“ nusitaikė į Aziją ir jau po metų pasiūlė pirmą sias keliones. Čia taip pat nuspręs ta per daug nesižavėti naujausiomis technologijomis – ant bėgių pasta tytas 1971 metais japonų pagamin tas traukinys, kuris keletą metų va žinėjo Australijoje ir buvo žinomas kaip „Silver Star“. Visgi traukinys neišriedėjo toks, koks buvo įsigytas. 24 traukinio vagonai buvo gerokai perdaryti – įrengti kondicionieriai, pakeistas dekoras. Prie interjero at naujinimo daugiausia prisidėjo Ge rard'as Gallet‘as, kuris triūsė ir prie kitų „Belmond“ traukinių – An

20 vž de luxe

glijoje kursuojančio „British Pull man“ ir „Venice Simplon-OrientExpress“– įrengimo. Įlipus į trau kinį jaučiasi, kad padirbėta iš peties – akį glosto ąžuolas, paauksavimai, rankų darbo užuolaidos, minkštu čiai kilimai po kojomis. Traukinyje svečių patogumui įrengti du restoranai, kur siūlomi ir europietiški, ir azijietiški patieka lai. Už gėrimus reikia mokėti papil domai. Kelionės metu keliautojus linksmina gyva muzika, o panorus ramiau atsikvėpti galima užsukti į biblioteką ir skaityklą. Viena popu liariausių vietų mėgautis besikei čiančiais peizažais – pusiau atviras apžvalgos vagonas. Tik jis labai po puliarus, todėl dažnai būna pilnas. Traukinyje gali tilpti 132 žmonės, bet tik kiek daugiau nei pusė jų – keliautojai. Likusią dalį sudaro ap tarnaujantis personalas. Keleiviams siūloma apsistoti trijų tipų kupė. Kukliausia – „Pullman Compar tment“ – dvivietė 5,8 kv. metrų, kur lovos įrengtos viena virš kitos. Dienos metu viršutinė lova pake

liama. „State Compartment“ – kiek didesnė, 7,8 ar 8 kv. metrų, kupė. Prabangiausia – beveik 12 kv. me trų ploto „Presidential Suite“. Kaip ir „Venice Simplon-OrientExpress“, čia džinsai ar sportinio stiliaus darbužiai nepageidaujami, dieną keliautojams rekomenduo jamas „smart casual“ aprangos ko das, vakare puošiamasi. Mėgstan tiems aktyvesnį poilsį ilgiausio ji kelionė gali ir prailgti, tačiau ren kantis trumpesnį kelionės varian tą, kurių siūloma ne vienas, ir su derinus jį su aktyvesniu poilsiu ne pakartojami įspūdžiai garantuoti, tvirtina juo važiavusieji. Tokia sa vaitė traukinyje puikiai tiks ir Nau jųjų metų sutikimui, ir povestu vinei kelionei. Tik vėlgi, jai reikės ruoštis labai iš anksto.

Afrikos žavesys

Jei vis dėlto ilgos kelionės jums – joks išbandymas ir norisi dar ir ki tokių patirčių, kelionių geležinke liais organizatoriai, planuodami jū sų išvykų maršrutą, nedvejodami

Besikeičiančios ir tolstančios Afrikos vaizdai tikrai neleis nuobodžiauti. „ R ovos R ail“

be n drov ė s n u otr .

rekomenduos Afriką. Čia kursuo ja traukinys „Afrikos pasididžia vimas“, kurio 15 dienų maršrutas driekiasi iš Keiptauno per Kriugerio nacionalinį parką, prie Viktorijos krioklių pasuka į kitą žemyno pusę – Dar es Salamą Tanzanijoje. Tai pati prabangiausia pasauly je kelionė traukiniu – savo inter neto svetainėje nesikuklina ją siū lanti bendrovė „Rovos Rail“. Ta čiau perspėja, kad jei naktį pabusi te manydami, jog traukinys lekia la bai dideliu greičiu, tai taip nėra, ra šo „Bloomberg“. Tiesiog bėgiai, tra sa nėra labai gerai prižiūrimi, tad traukinys, riedėdamas per kalne lius, kartais linguoja labiau, nei tiki masi. Labai jaudintis nereikėtų, nes, kaip pastebi patyrę keleiviai, kelio nė iš Naujojo Orleano į Vašingto ną yra dar nelygesnė. Kelionė, kuri dar vadinama „Afrikos koliažas“, jus nuveda į rezervatus, kurie dažniau siai pasiekiami tik nedideliais lėktu vėliais. Traukiniui sustojus keliau tojams pasiūlomas safaris automo biliu. Galima pažiūrėti visiškai ne toliese esančių zebrų, dramblių, liū tų. Jei toks pasimatymas nepriimti nas, yra ramesnė alternatyva lauki nei gamtai – golfo laukai. Mėgaujamasi ne tik aplinki ne gamta – sumokėję 4 500 USD už pigiausią ir 20 550 USD už pra bangiausią kupė gėrėsitės ir praėju sio amžiaus 4 dešimtmečio stiliaus prašmatniu interjeru, atitinkančiu aukščiausios klasės viešbučio stan dartus. Juos atitiks ir aptarnavimo lygis visame traukinyje – tiek as meninėse kupė, įrengtose su vonia, dušu ir kitais patogumais, tiek art deco stiliaus vagonuose-restoranuose, tiek žvalgymuisi po įspūdingą gam tą skirtame vagone. O besikeičian čios ir tolstančios Afrikos vaizdai ti krai neleis nuobodžiauti. ●

Napoleono Bonaparto daiktai, tarp kurių ir – odekolonai. Charizmatiškasis Prancūzijos imperatorius pagarsėjo ir tuo, kad sukėlė pirmąją parfumerijos maniją. L o u ie P si h o y os / C orbis n u otr .

22 vž de luxe

kuo

/Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė /

kvepia sėkmė

riklausomai nuo laikmečio aktu alijų klestinčio vyro paveikslas pildomas tuo metu madingais ele mentais (pavyzdžiui, brangius cigarus rū kantys vyrai raudon medžio biblioteko je su odiniais baldais dar visai neseniai buvo sėkmės stereo tipo dalis), tačiau baziniai dalykai tarsi amžinosios vertybės išlieka pastovūs. Sėkmingo gyveni mo iliuzijoje vyras visada yra nugalė tojas, kuriam nega li atsispirti dėmesio trokštančios mote rys ir kuriam paklūs ta karjera ar laisvalai kio iššūkiai. Istoriją rašo nugalėto jai, o būti vertybių skalę formuo jančiais išrinktaisiais, istorijos da limi – tūkstančius metų neblėstan tis ambicingų žmonių troškimas. Nuolat kovojant dėl nugalėto jo vardo verta prisiminti, kad uoslė yra jautriausia žmogaus juslė, ji pa stoviai renka informaciją iš aplin kos kvapų, nes žmogus visą lai ką kvėpuoja. Savo kūno ir drabužių kvapu mes skleidžiame informaciją apie save aplinkiniams, kurie, ap doroję šią informaciją, savo ruožtu rašo mums nuosprendžius. Parfu merija, pasitelkdama pačią malo niausią iš juslių, tampa šio sociali nio žaidimo dalimi – finaline įvaiz džio detale, nuginkluojančia visus priešininkus ir sustiprinanti asme nybės įspūdį.

Karališkosios silpnybės

Archeologiniai atradimai leidžia daryti prielaidas, kad apie aro matinių medžiagų taikymą įvaiz džiui stiprinti puikiai žinojo jau prieš 5000 metų gyvenusios seno sios civilizacijos. Kvapiosios der

Christian Dior „Fahrenheit“ – šedevro titulo vertas atomatas brandžiai asmenybei. Buvo laikas, kai Lietuvoje šiuo kvapu dvelkė ne vienos bendrovės prezidento kabinetas.

vos, smilkalai, svai ginančios gėlės ir gaiva dvelkiantys žolynai buvo nau dojami kulto pa talpoms bei kara lių rūmams kvė pinti, o dėl me dicininių savy bių – gyvųjų ir mirusiųjų kūnų priežiūrai. Tik išrinktieji galė jo prisiliesti prie už auksą bran gesnių bosve lijos ir mira medžio dervų, kurių smilky mas tapo mir tingųjų ir dievų komunikacijos forma. Į dangų kylantys smil kalų dūmai ir su jais keliaujančios mirtingųjų mal dos turėjo pasiekti dievų nosis, at kreipti dėmesį į nuodėmingųjų Že mės gyventojų, prašančių malonės, rūpesčius. Maldos ir išmaniajame amžiuje į dangų kyla smilkalų dū mų lydimos. Religinėse bendruo menėse iki šiol praktikuojamas pa tepimas šventuoju aliejumi, o mo dernūs pasaulio išrinktieji renka si pergalę žadančius parfumerijos produktus. XIV amžiuje vienuolynuose pra dėta gaminti kvapniuosius pro duktus alkoholinių ekstraktų pa grindu, taip atsirado šiuolaiki nės parfumerijos protėviai, kvepė ję aromatiniais žolynais. Išpopulia rėjus animalistinėms kvapiosioms medžiagoms ambrai ir musku sui, turėjusiems smarkiai padidinti seksualinį turtingųjų patrauklumą kaip neblėstančios jų galios simbolį ir sodriais aromatais nuslėpti savo tiškų kūno priežiūros tradicijų (bu vo prausiamasi tik keletą kartų per gyvenimą) poveikį, vyriškoji par fumerija laukė savosios šlovės va landos dar keletą šimtmečių. Liu

Tobulai tinkantys laisvalaikio rūbai ar kostiumas, nepriekaištingi batai, prabangus automobilis, brangus laikrodis ir išmanusis telefonas bei asmenybę pabrėžiančių kvepalų aromatas – toks galėtų būti stereotipinis klestinčio, sėkmės lydimo vyro paveikslas, kokį galima pamatyti daugelyje gyvenimo būdo žurnalų, prašmatniose vestuvėse ar laimingas pabaigas bei gėrio pergalę žadančiuose filmuose. dvikas XIV ir Napoleonas Bonapar tas – ryškiausios žvaigždės ne tik XVIII–XIX amžių Europos istorijo je, jie visiems laikams pakeitė ir ga lingųjų kvėpinimosi įpročius. Liudvikas XIV (1638–1715 m.), žinomas kaip Karalius Saulė, Ver salį pavertė intensyviausiai kve piančiais rūmais žmonijos istorijo je. Kvepalais kiekvieną dieną bu vo iškvėpinama visa rūmų teksti lė, kvapieji ekstraktai pilami į pui

kiuosius rūmų fontanus, sodai bu vo formuojami taip, kad juose nuo lat žydėtų svaiginančiai dvelkian tys augalai, o į Versalį atvykę sve čiai, sulaukę nuosprendžio, kad jie nederės prie kvapniosios beproty bės, buvo „išmaudomi“ kvepaluo se. Ši kvapų manija Liudvikui XIV kainavo itin brangiai: istoriniuo se šaltiniuose teigiama, jog nuo jų gausos jį vargino nuolatiniai galvos skausmai, nusilpo uoslė, o gyveni mo pabaigoje vienintelis aromatas, kurį jis galėjo toleruoti, buvo švel nus apelsinmedžių žiedų dvelks mas. Apelsinmedžiais buvo apso dinti ištisi sodai, turėję patenkinti kvapniąją Karaliaus Saulės tuštybę. Be visų legendinių Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bona parto (1769–1821 m.) pergalių bei jo skambių titulų, šis charizmatiš kasis valdovas pagarsėjo ir tuo, kad sukėlė pirmąją parfumerijos mani ją. Napoleonas tapo garsus ne tik savo ambicijomis, bet ir ekstrava gantiškais parfumeriniais pomė giais. Romantiškos legendos pasa koja apie Napoleono laiškus Žoze finai, kurios prašydavo nesipraus ti keletą dienų prieš jo grįžimą, ti kintis audringesnio geismo, tačiau visgi parfumerijos istorijoje Napo leonas paliko neišdildomą pėdsaką ne aistringumu, o odekolono nau dojimo manija. Kiekvieną mėne sį jam reikėdavo apie 50 buteliukų odekolono: jis pildavo jį į vandenį prausimuisi, taip pat gausiai šlaks tydavo galvą ir pečius. Houbigant kvapų namuose pagarbiai saugo mos 1806–1815 metais asmeninio Napoleono karališkojo parfumerio Gervais‘o Chardin‘o vardu išrašy tos sąskaitos už odekolono gamy bą, atskleidžiančios, kad odekolo nas imperatoriaus reikmėms buvo užsakinėjamas dėžėmis po kelias dešimt buteliukų.

Norintiesiems daugiau intrigos ir išraiškingumo – Puredistance „M“. „Puredistance “. be n drov ė s n u otr .

vž de luxe

Puredistance „Black“ – dovana imperatorių ambicijomis pasižymintiems vyrams. „ P u redista n ce “ be n drov ė s n u otr .

Verta pastebėti, kad pirmasis ode kolonas – „Eau de Cologne“ (Kiol no vanduo) – 2–5 procentų koncen tracijos citrusų ir aromatinių žoly nų kompozicija alkoholio ir vandens pagrindu, italo Johanno Marijos Fari nos buvo sukurtas 1709 metais. Ode kolonas, pavadintas „stebuklinguo ju vandeniu“ (lotyniškai „aqua mi rabilis“), akimirksniu išpopuliarė jo didžiuosiuose Europos miestuose kaip prabangos produktas – jį įpirk ti galėjo tik turtingieji. Nepaisant ste buklingomis vadintų aromatinių sa vybių ir žodinės miestiečių rekla mos, būtent Napoleonas tapo pačiu geriausiu odekolono ambasadoriu mi tarp Europos karališkųjų šeimų. Iš pradžių jo pomėgis gausiai šlaks tytis odekolonu ir į visus mūšius vež tis odekolono atsargas buvo laikytas keistu, vėliau taip elgėsi ir kiti mo narchai, o už odekolono kūrimą bei nuolatinį atsargų pildymą atsakingi asmeniniai parfumeriai tapo neatsie jama karališkųjų rūmų dalimi. Kvė pintis tapo madinga – ši taisyklė iš lieka nepasikeitusi iki šių dienų.

Šlovės galerija

XIX amžiaus pramonės revoliuci ja parfumerijai atvėrė begalinių ga limybių horizontus – chemijos iš radimai sukėlė tikrą parfumeri jos proveržį. Dėl atpigusių gamy bos kaštų kvepalai tapo įperka mi visiems ir netrukus virto masi nės kultūros dalimi. Per beveik pu santro šimto moderniosios vyriškos parfumerijos metų išryškėjo bendra tendencija vienus ar kitus vyriškus kvepalus laikyti savo laikmečio sė kmės simboliais. Kai kurie šie aro matai yra nepavaldūs laikui ir lyg amžinosios vertybės jie išlieka vie ni mėgstamiausių jau naujosios ly derių kartos atstovų gretose.

24 vž de luxe

Jeigu reikėtų sudaryti vyriškų aromatų šlovės galeriją, jos pra džioje neabejotinai puikuotųsi Houbigant „Fougère Royal“ – 1882 metais pristatytas Paulo Parquet‘o kūrinys, tapęs moderniosios vy riškos parfumerijos pradininku. Aukščiausios koncentracijos kve palų ekstraktas vyrams, pirmasis papartinių aromatų šeimos atsto vas, kvepiantis levandomis ir ton gapupėmis, kuriam sukurti pir mą kartą istorijoje panaudota sin tetinė molekulė – kumarinas. Nuo „Fougère Royal“ laikų levandos tapo vyriškos parfumerinės klasi kos privalomuoju elementu, o pats „karališkasis papartis“ ir šiandien yra vertinamas kaip amžinai ak tualūs kvepalai. 1934 metais buvo pristatytas dar vienas levandomis dvelkiantis ir klasikos titulą jau se niai pelnęs kūrinys – Caron „Pour un Homme de Caron“. Neįtikėti nai įtaigaus kvapo atvejis: nors pa ti aromato kompozicija yra visiš kai paprasta – levandos, vanilė ir muskusas, tačiau „Pour un Hom me de Caron“, rodos, savyje talpi na ištisas vyresniojo amžiaus soli džių vyrų kartas. Marlonas Bran do filme „Krikštatėvis“ tikrai ga lėjo kvėpintis būtent levandiniais „Caron“ – daugelis vyresniojo am žiaus šiuolaikinių valstybių prezi dentų taip pat. Christian Dior „Eau Sauvage“ – 1966 metais pristatytas Edmondo Roudnitskos kūrinys, kuris įkvė pė daugelį Vakarų pasaulio pen kiasdešimtmečių apskritai susido mėti parfumerija. Išskirtinis citru sų, žalumynų, prieskonių ir me dienos derinys – vyrams dedikuotų kvepalų klasika. Nuo Farinos „Kiol no vandens“ iki „Eau Sauvage“ ne buvo kito tokio įtakingo citrusi

nio aromato. Su niekuo nesupai niojamas, keliantis reiklumo aplin kai ir sau, nepriekaištingos švaros ir griežtumo asociacijas. Devintojo dešimtmečio siekian tys sėkmės vyrai, ypač – prade dantys karjerą Vakarų pasauly je, taip pat ir Lietuvoje, itin dažnai rinkdavosi kurį nors iš trijų kvepa lų – Davidoff „Cool Water“, Gior gio Armani „Aqua di Gio“ arba Hu go Boss „Hugo“. Šių kvepalų aro matus buvo galima nesunkiai at pažinti bet kurioje vyrų, vilkinčių kostiumus, susibūrimo vietoje. Jau niausieji dažniausiai kvepėjo „Co ol Water“ (1988 metai), kurie gai viai dvelkė aromatiniais augalais ir mediena, arba Giorgio Armani „A cqua di Gio“ (1996 metai), nuo ku rių maloniai sklido jūros ir citrusų gaiva. Vyresnieji rinkosi Hugo Boss „Hugo“ (1995 metai) – dar vieno įsimintino aromato atvejis, preten duojantis į moderniosios klasikos šlovės galerijas: levandos, obuoliai, žalumynai ir mediena, tikros ma nijos Lietuvoje atvejis. Retas de vintojo dešimtmečio lyderis išven gė kvapnios „Hugo“ palydos. Šios trijulės populiarumą po keliolikos metų, 2008-aisiais, pakartojo šil tais prieskoniais dvelkiantys Paco Rabanne „One million“ – jais kve pėjo bene visi pradedantys versli ninkai ir karjeristai, nusprendę pa miršti seksualųjį 1995 metų Franci so Kurkdjiano kūrinį Gaultier „Le Male“ (saldūs prieskoniai, medie na, levandos) ir prisišaukti „milijo ninę“ sėkmę.

Puredistance „M“ savo antraisiais gyvenimo kvepalais pasirinko ir „ Puredistance “ įkūrėjas Janas EwoudÕas, iki šiol jau beveik 30 metų naudojęs Chanel „Antheus“. „Puredistance “. be n drov ė s n u otr .

Išskirtinio dėmesio šlovės gale rijoje reikalauja ir Christian Dior „Fahrenheit“ (1988 metai) bei Her mes „Terre d‘Hermes“ (2006 me tai). Beveik dvidešimt metų skiria šiuos aromatus, tačiau už laiką sti presnio šedevro titulas puikiai dera abiems. „Fahrenheit“ – populiaru mo išbandymą puikiai atlaikęs so drus, gilus ir galingas Jeano Louis‘o Sieuzac’o ir Maurice‘o Roger‘o aro matas brandžiai asmenybei, „Ter re d‘Hermes“ – kelią šlovės Olim po kryptimi pradedantis intelek tualiojo Jeano Claude‘o Ellenos kū rinys savęs ieškančiam kovotojui. Verta turėti abu, tačiau pirmenybę nedvejodama suteikčiau „Fahren heit“.

Moderniosios tendencijos

2015 metais modernieji nugalė tojai, siekiantys pergalėmis perra šyti istoriją, susiduria su parfume rinės beprotybės reiškiniu, kadan gi sparčiai plečiasi prekybos vie tų skaičius ir formos, kasmet pasi rodo apie 1500 naujų kvepalų. Tai gi išsirinkti kažką unikalaus, asme niško, keliančio emocijas ir atitin kančio sėkmės lydimo nugalėto jo įvaizdį nėra paprasta. Jeigu man reikėtų įvardyti tik vieną Lietuvos parduotuvėse aptinkamų kvepalų pavadinimą, kurie tiktų impera torių ambicijomis pasižymintiems vyrams, tai būtų Puredistance „Black“. Paslaptingasis 2013 me tų pabaigoje pasirodęs Antoine‘o Lie kvepalų ekstrakto koncentra cijos kūrinys, kurio ingredientai neatskleidžiami, dar visai nese niai buvo brangiausi kvepalai Lie tuvoje; jie kvepia vyriška praban ga – sodriu medienos, priesko nių ir smilkalinio agarmedžio de riniu. Norintiesiems daugiau in trigos ir išraiškingumo – Puredis tance „M“, kurie, pasak jų kūrėjo Rojos Dove‘o, turėjo kvepėti kaip naujas pilkos spalvos „Aston Mar tin“ odinis salonas. Visų Puredis tance ypatybė – nepaisant aukštos kainos, aromatai neleidžia nė aki mirkai suabejoti jų verte. ★★★ Investuoti ar neinvestuoti į išskir tinumą bei ambicijas pabrėžiančius kvepalus – tik asmeninio pasirinki mo reikalas, nes socialiniam priim tinumui užtenka kvepėti bekom promise švara. Visgi priminsiu: nuo savęs sklindančiais kvapais mes perduodame informaciją apie save aplinkiniams, tuo pačiu savo kve palų aromatu veikdami savo pačių savijautą. Žodžiams ir reginiams iš blėsus pergalę lydėjusių kvapų aro matas prisiminimus ir emocijas ke lia dar daugelį metų. Geroji nau jiena: XXI amžiuje pergales lemia ne dievų nosys ir jų malonės – pats metas atnašauti įtaigius kvapus sau pačiam. ●

DAUGIAU NEI 160 METŲ PATIRTĮ, SUKAUPTĄ PUOSELĖJANT GERIAUSIAS MIEGO KŪRIMO TRADICIJAS, NAUDODAMI IŠTOBULINTĄ RANKŲ DARBO TECHNOLOGIJĄ, PERDUODAMĄ IŠ KARTOS Į KARTĄ, SUDĖJOME Į NAUJĄJĮ RIBOTO LEIDIMO 2000T MODELĮ. ŠI IŠSKIRTINĖ HÄSTENS LOVA, PAGAMINTA RANKOMIS TIK IŠ AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS NATŪRALIŲ MEDŽIAGŲ, TURI SAVO UNIKALŲ NUMERĮ, BEI YRA DEKORUOTA SUBTILIOMIS ODOS IR ŽALVARIO DETALĖMIS. SPECIALIAI ŠIAM RIBOTO LEIDIMO MODELIUI IŠ AUKŠČIAUSIOS KOKYBĖS NATŪRALIŲ MEDŽIAGŲ PAGAMINOME PATALYNĘ, KURI PAPILDO HÄSTENS 2000T SAVYBES. JŪSŲ LAUKIA NEPAKARTOJAMO, GILAUS IR KOKYBIŠKO MIEGO PATIRTIS. RIBOTO LEIDIMO 2000T LOVĄ GALITE ĮSIGYTI HÄSTENS MIEGO SPA IKI Š.M. GRUODŽIO 31 D.

Hästens Vilnius Rūdninkų g. 16, Vilnius info@hastensvilnius.lt Tel. 370 611 25600 www.facebook.com/HastensLietuva www.hastens.com

milijonų kaina Šiuolaikinėje visuomenėje madinga skaičiuoti, kelių žingsnių mums trūksta iki sėkmės, žvalgytis, kokios spalvos vandenynuose slypi verslo milijonai, ir pabrėžti, kad tikriesiems lyderiams patogu yra tik tada, kai nepatogu. Tačiau kokia buvimo nuolatinėje siekio būsenoje ir amžino nepasitenkinimo esama situacija kaina? /Agnė Kriščiukaitytė /

tsakykite į dešimt klausimų ir sužinosite, ar gimėte būti milijonieriumi. O gal mili jardieriumi? Atlikite testą atžaloms ir išsiaiškinkite – galbūt vaikų kambaryje kompiute rio klavišais taukši būsimasis Billas Gatesas ar žaislines raketas į kos mosą siunčia pamaina Elonui Mus kui. Mėgstame kartoti, kad visos bėdos išsisklaidytų, jei tik laimė tume vieną kitą milijoną. Psicho logai ir mokslininkai skirtumą tarp „paprastų žmonių“ ir turtuolių taip pat dažnai gilina mosuodami tyri mų rezultatais. Pavyzdžiui, psicho logas Dacheris Keltneris sako, kad turtuolių gyvenimo būdas ir patir

26 vž de luxe

tis lemia, jog šie yra mažiau altru istiški, mažiau linkę užjausti ir di desni savanaudžiai. Kasdien gau dami įvairios informacijos koktei lį susidarome įspūdį, kad milijo nieriai ir milijardieriai tiesiog gimę po laiminga žvaigžde ir be pastan gų mėgaujasi visais gyvenimo tei kiamais malonumais. Tačiau tikrieji milijonieriai su jumis nesutiks: tur tai suteikia daugiau galimybių, bet ir daugiau problemų. „SpaceX“ bei „Tesla Motors“ įkū rėjas Elonas Muskas vadinamas šių laikų sėkmės simboliu ir didžiau siu verslo vizionieriumi po Ste ve‘o Jobso. 1971 metais Pietų Afri koje manekenės bei elektromecha

nikos inžinieriaus šeimoje gimusio verslininko turtas vertinamas 13,6 mlrd. USD, jam netrūksta nei idė jų, nei dėmesio, nei pripažinimo. Vieno po kito jis imasi projektų, kuriuos kiti laiko utopiniais, o jė gų perteklių išlieja grandioziniuo se vakarėliuose. Tačiau, jei galima tikėti „Bloomberg Businessweek“ žurnalistu Ashlee Vance‘u, išlei dusiu bestselerį „Elon Musk. Tesla, SpaceX, and the Quest for a Fantas tic Future“ („Elonas Muskas. „Tes la“, „SpaceX“ ir neįtikėtinos atei ties paieškos“), E. Muskas tik žvel giant iš šalies atrodo viskuo paten kintas. Anot A. Vance‘o, vaikystė je verslininkas patyrė tėvo psicho

Kol „SpaceX“ iš pajuokų objekto virto svariu aeronautikos industrijos žaidėju, Elonas Muskas atrodė kaip žmogus, stovintis ant bedugnės krašto. M ario A n z u o n i ( R e u ters / S ca n pi x ) n u otr .

„Manau, kad Vakarų kultūra skatina tobulėti materialiai, bet per mažai atsižvelgia į širdies ir proto poreikius. Turtingas žmogus gali patenkinti visus fizinius poreikius, tačiau vis tiek nesijaus gerai, jeigu jo galvoje ir širdyje bus chaosas, viešpataus nerimas ir rūpesčiai“, – paklaustas, kodėl tiek daug turtingų žmonių jaučiasi nelaimingi, atsakė Dalai Lama. D y la n M arti n e z ( R e u ters / S ca n pi x ) n u otr .

loginį smurtą ir bendraamžių pa tyčias. O dabar praeities vaiduo kliai bei gyvenimas nuolat patiriant stresą bei riziką verčia jį naktimis nerimastingai vartytis lovoje ir sa pnuoti košmarus. „Prisimenu, galvodavau, kad vy rą tuoj ištiks širdies smūgis, kad jis numirs. Kol „SpaceX“ iš pajuokų objekto virto svariu aeronautikos pramonės žaidėju, jis atrodė kaip žmogus, stovintis ant bedugnės krašto“, – knygos autoriui atvira vo antroji E. Musko žmona Talulah Riley.

Draugas nelygu draugui

Jei skaitote patarimus, kaip tapti turtingu, turėjote užfiksuoti ir to kią mintį: jeigu nori būti milijonie riumi, bendrauk su milijonieriais. Anot specialistų, patarimas nėra laužtas iš piršto ar klaidingas. Tyri mų duomenimis, dauguma pasau lio turtingiausiųjų priklauso ir vie nam procentui protingiausių žmo nių pasaulyje. Keletas JAV univer sitetų kasmet ieško talentingų jau nuolių, kuriems siūloma priėmi mo į universitetą egzaminus laiky ti jau septintoje klasėje. Jeigu jiems pasiseka, būsimieji genijai kviečia mi į specializuotas jaunimo vasaros stovyklas. Pavyzdžiui, paauglystėje Markas Zuckerbergas, Sergey Bri nas bei Stefani Germanotta, geriau žinoma kaip Lady Gaga, lankė „Ta lentingo jaunimo centrą“ Johnso Hopkinso universitete ir buvo pri pažinti turintys išskirtinių protinių gebėjimų. „Kai provokuodamas klausiu žmonių, kaip jie tikisi būti milijo nieriais, nors jų draugai tokie nė ra, visada sulaukiu kritikos ir pyk

čio. Juk nesakau, kad turite iš sižadėti senųjų draugų. Ta čiau tiesa ta, kad bendrau damas su turtingais žmo nėmis gali pasimoky ti mąstyti taip, kaip jie mąsto, ir taip į dienos šviesą išvilkti užslėp tą savo potencialą“, – mano milijonierius Steve‘as Sieboldas, pats rašantis knygas apie tai, kaip prisivi lioti sėkmę. Tačiau turtingiausiu Kinijos verslininku ti tuluojamas prekybos in ternetu grupės „Alibaba Group“ įkūrėjas Jackas Ma prieštarauja, kad tokios drau gystės ne tik vargina, bet ir įne ša dar daugiau netikrumo į turtuo lių gyvenimą, kad sunku rasti pu siausvyrą ne tik įtemptoje dieno tvarkėje, bet ir asmeniniame gyve nime. J. Ma CNBC televizijai guodė si, jog visada tenorėjo dirbti tai, kas jam patinka, ir visai netroško šalu tinių padarinių. „Sunku. Nežinau, kuris žurnalas pavadino mane turtingiausiu vy ruku Kinijoje. Gal „Forbes“? Žmo nės sako: liaukis, Jackai, pinigų tu rėti gera. O man sunku, nes žmo nės prie tavęs šliejasi dėl pinigų, – pasakojo J. Ma. – Turiu daug drau gų. Bet norėčiau, kad sutikę ma ne gatvėje žmonės galvotų: va, čia tas verslininkas, kuriam patinka jo darbas. Noriu išlikti savimi. Tačiau dabar tiesiog jaučiu, kad aplinki niai iš manęs daug reikalauja.“

Milijonas nebestebina

Visgi E. Muskas ar J. Ma nėra tik pa

Britų kulinarijos žvaigždė Nigella Lawson, pati užaugusi turtuolių šeimoje, sako neketinanti užtikrinti vaikams finansinės nepriklausomybės. „Jei žmogus neišmoksta užsidirbti, gali laikyti jį sugadintu“, – sako milijonierė. R e u ters / S ca n pi x n u otr .

prasčiausi turtuoliai – jų statusą netgi galima pavadinti statistinio turtuolio siekiamybe. Įsivaizduo dami, kaip atrodo, gyvena ir elgia si milijonierius, dažnai piešiame pasipūtusio dabitos portretą, kuris miesto gatvėmis važinėja ryškiasp alviu sportiniu automobiliu, gy vena dvare, ant riešo segi „Rolex“ laikrodį ir pagal užsakymą siuvasi kostiumus. Tačiau dvidešimt me tų milijonierių įpročius bei charak teristiką tyrinėję mokslininkai To masas Stanley ir Williamas D. Dan ko prieštarauja.

„Tipinis amerikietis milijo nierius dažniausiai važinėja nenauju „General Motors“ automobiliu, nešioja apie 100 USD vertės laikro dį, vilki 200–300 USD kainuojančiais kos tiumais, kuriuos per ka parduotuvėje – geriausia per išpar davimą, – ir jam pri klauso maždaug 320 000 USD vertės būs tas. Svarbiausias ne vienadienius milijo nierius siejantis bruožas – jie puikiai moka taupy ti“, – knygoje „T h eMillio naire Next Door“ („Milijo nierius kaimynystėje“) tvir tina autoriai. Jie pabrėžia ir tai, kad tipinis milijonierius savo tur tus susikrauna pats, nesiveržia būti verslo žvaigžde ir dažniausiai dirba visai neprestižiniame verslo sekto riuje. Kasmet atliekamo „World Wealth Report“ tyrimo duomenimis, per nai pasaulyje atsirado beveik mi lijonas naujų milijonierių, o iš viso pasaulyje jų priskaičiuojama 14,6 milijono. „Šiais laikais žodis „milijonie rius“ nėra toks svarus kaip, pavyz džiui, prieš dešimtmetį. Visuome nės akyse dabar 10 mln. USD lai koma turtu, tačiau neįspūdingu“, – mano Charlesas Merlot, parašęs knygą „The Billionaire‘s Apprenti ce: How 21 Billionaires Used Drive, Luck and Risk to Achieve Colossal Success“ („Milijardieriaus pameis trys: kaip 21 milijardierius pasitel kė energiją, sėkmę bei riziką ir su laukė didžiulės sėkmės“). Sakoma, kad milijonierius yra žmogus, kuris dar neišsiaiškino, kaip tapti milijardieriumi. Ir di džiausiu varikliu jam tampa ne tuš tybė, o nenoras arba negebėjimas pripažinti, kad jau pasiekei tai, ko siekei. Turtuolį, užsidirbusį pirmąjį milijoną, dažnai ima kankinti min tis, kaip patekti į kur kas išskirti nesnį „Forbes“ milijardierių sąrašą. Arba į tokį, kurį sukūrė laikrodžių gamintoja „Patek Philippe“ – no rintiesiems įsigyti bendrovės meis trų septynerius metus kurtą „Refe rence 6002 Sky Moon Tourbillon“ laikrodį nepakaks į lagaminėlį su krauti 1,3 mln. USD – tiek „Patek Philippe“ vertina išskirtinį darbą. Norintieji riešą papuošti laikrodžiu privalo išlaikyti tinkamumo egza miną – kitaip tariant, bendrovė turi patvirtinti, kad esate vertas nešioti tokį išskirtinį gaminį. „Jeigu jūsų reputacija nepatei sins mūsų lūkesčių, neparduosime laikrodžio net už 6 mln. USD“ , – tikina Larry Pettinellis, „Patek Phi lippe“ prezidentas Šiaurės Ameri kos regionui. vž de luxe

FINANSINIŲ PASLAUGŲ KORPORACIJA UBS ŠIEMET PASKELBĖ JAV ATLIKTO TYRIMO „KADA UŽTENKA TO, KĄ TURI“ REZULTATUS

Milijonieriai vertina tai, ką turi, tačiau daugumą ambicijos, * noras šeimai užtikrinti gerovę ir toliau mėgautis gyvenimo

būdu, prie kurio jau priprato, skatina siekti vis daugiau. Didelė dalis milijonierių nuolat bijo prarasti turtą. Didelė dalis milijonierių negali ištrūkti iš užburto darbų rato, nes nežino, kiek turto turėtų sukaupti, kad jaustųsi finansiškai saugūs. Labiausiai milijonieriai gailisi, kad per mažai laiko skiria šeimai. Jei nustotų dirbti, didžioji dalis milijonierių norėtų daugiau bendrauti su šeimos nariais, mėgautis laisvalaikiu ir koncentruotųsi į asmeninius, o ne finansinius tikslus. Jeigu milijonieriai turėtų visišką finansinę laisvę, pirmiausia jie daugiau lėšų skirtų labdaringoms organizacijoms. Milijonierius jaudina kasmet didėjanti turtinė nelygybė. Du iš trijų milijonierių įsitikinę, kad jų vaikai nevertina to, ką turi. 54 procentai milijonierių mano, kad jų vaikai nesupranta, ką tėvams teko paaukoti dėl to, kad jaustųsi finansiškai užtikrinti. 65 procentai milijonierių galvoja, kad vaikai nežino pinigų vertės, ir bijo, kad atžalos nesugebės išnaudoti jiems suteiktų galimybių ar griebsis finansinio stabilumo neužtikrinančios profesijos. 57 procentai milijonierių nežino, kaip išmokyti vaikus valdyti turtą ir vertinti pinigus, bet jų nepervertinti. Milijonieriai tiki, kad turtas – sunkaus darbo rezultatas. 77 procentai milijonierių ir 86 procentai milijardierių mano, kad visą gyvenimą dirbo sunkiau už vidutinį amerikietį. Paklausus, ar keistų gyvenimo būdą, jei žinotų, jog gyventi liko vos penkeri metai, 64 procentai apklaustų milijonierių atsakė, jog daugiau keliautų, o 61 procentas tikina, kad daugiau laiko skirtų šeimai.

* *

Šiais laikais milijonieriaus statusas nieko nestebina, todėl gamintojai stengiasi atsižvelgti ir į turtinguosius, ir beprotiškai turtingus. Pavyzdžiui, kasmet rinkai pristatomi tik trys „Lamborghini Veneno“ automobiliai, kurių kaina prasideda nuo 4,5 mln. USD. D e n is B alibo u se ( R e u ters / S ca n pi x ) n u otr .

28 vž de luxe

Turėtų džiaugtis, bet nemoka

Kartais pasvajojame, kad loterijos bilietas ar tolimo giminaičio pali kimas padėtų „susitvarkyti gyve nimą“ ir leistų „gyventi ilgai ir lai mingai“, kaip rašoma pasakose. Tačiau pasakų didvyriai nesvajoja apie „Patek Philippe“ laikrodžius – jie ilgai ir laimingai gyvena ta da, kai nukauna engėją slibiną. Nė vienos man žinomos pasakos he rojus netapo laimingas nutrynęs loterijos bilieto langelį ar laiku in vestavęs į braziliškas pupeles. Vis gi startuolių klestėjimo ekonomi koje turtuoliu galima tapti pernakt. Shane‘as Snow, verslo psicho logijos knygų autorius, sako, kad nustebtumėte sužinoję, kiek daug greitai praturtėjusių žmonių pany ra į depresiją. Nors stebint iš šalies gali būti sunku suvokti, kas į de presijos liūną galėtų įstumti žmo gų, kuris staiga pasiekė viską, ko norėjo, terapeutas Manfredas Ket sas de Vriesas tikina, kad tai ir yra blogiausia, kas gali nutikti nuola tinį alkio jausmą turinčiam žmo gui. Blogiausia pasijusti sočiu, kai vis dar nori valgyti. Kitaip tariant, atsidurti tokioje sėkmės nulemto je situacijoje, kai po paties sukeltos audros idėjų jūroje stoja štilis. „Inercija yra didžiausias moty vuoto žmogaus priešas. O ji atsi randa supratus, kad staiga esi toks turtingas, jog gyvenime nesugebė si visko išleisti“, – tikina M. Ketsas de Vriesas. „Įsivaizduokite, kad ilgai ir atka kliai siekėte tikslo. Staiga jums pa vyko. Sveikintojai išsiskirsto, šam panas išgertas. Telieka jausmas, kad krentate į prarają. Atrodo, kad ūmai sugriuvo namo, kuriame gy venate, pamatai. Tai – paralyžiuo jantis jausmas“, – papildo turto klausimais konsultuojanti Susana Bradley, kurią kalbino „Business Insider“. Anot Richardo Franko, vers lo žurnalisto ir knygos „Richistan“ autoriaus, tapus nepadoriai turtin gu tarytum pakinta žmogaus svo rio centras.

„Imi kitaip mąstyti apie pinigus. Supranti, kad net stengdamasis nepajėgsi jų visų išleisti ir kad yra labai didelė tikimybė, jog tavo tur tas metams bėgant vis augs“, – ra šo jis. Ir kas čia blogo, klausiu – juk tą patį galvojate ir jūs. Visgi tyrimai rodo, kad didžioji dalis turtą pa veldėjusių, išlošusių ar staiga su sikrovusių žmonių tikina, jog dau giau kapitalo teatneša daugiau ne laimių. (Beje, kur kas dažniau į de presiją pasineria sėkmės versle ar profesinio pripažinimo sulauku sios moterys.) Ir jie nesuvokia, ko dėl nesijaučia laimingi. „Jie nesupranta, kas nutiko. Juk turėtų linksmintis ir draugams ba re pirkti kokteilius“, – pripažįsta Myra Salzer, su paveldėtojais dir bančios JAV turto valdymo bendro vės „The Wealth Conservancy“ sa vininkė. Pasak R. Franko, turtuolius la biausiai vargina du dalykai: gobšu mas ir baimė. „Baimė žmogų motyvuoja. Pati kėkite, mes nuolat baiminamės“, – knygoje sako milijardierius, ku rį autorius vadina tiesiog George‘u.

Sėkmės raktas

Teresa Amabile, „Harvard Busi ness School“ profesorė, sako ži nanti atsakymą, kas skatina vers lininkus būti patenkintus savo būtimi. Tyrime dalyvauti ji pa kvietė biurų darbuotojus ir papra šė jų kasdien rašyti darbo veiklos dienoraštį. Tyrimo dalyviams teko pasakoti, kaip jie kasdien jaučiasi, kokie įvykiai ir sprendimai biure pakelia nuotaiką, skatina tobulė ti ir patiems imtis iniciatyvos bei priešingai – kas labiausiai nuvilia, išmuša iš vėžių ar varo į depresiją. Paskui T. Amabile su kolegomis iš tyrė surinktus įrašus, kurių iš viso gavo 12 000. „Atsakymas labai paprastas. Kad žmogus būtų patenkintas, reikia pažangos. Mes turime jausti, kad nuolat judame į priekį“, – sprendi mą pateikia mokslininkė. ●

* *

* * * * * * * *

Šalti n is . U B S I n vestor Watc h .

★★★ Vidutiniškai per gyvenimą milijonierius bankrutuoja 3,5 karto. Knygos „The Millionaire Next Door“ duomenimis, tik 20 procentų milijonierių turtą paveldi; likusioji dalis jį susikrauna patys. 2012 m. duomenimis, 80 procentų milijonierių turi aukštojo mokslo diplomą. Tik 18 procentų užsitarnavo magistro laipsnį, o doktorantūrą yra baigę tik 6 procentai milijonierių. 80 procentų milijonierių susikrovę turtus nenustoja dirbti. Nemažai milijonierių mano, kad geriausios specialybės jų vaikams – ekonomika ir teisė. Didžioji dalis JAV milijonierių – išeivių iš Rusijos palikuonys. Antroje vietoje lieka išeivių iš Škotijos, trečioje – išeivių iš Vengrijos, ketvirtoje – išeivių iš Anglijos vaikai ar anūkai. Tyrimų duomenimis, daugiausia galimybių praturtėti JAV turi pirmoji imigrantų karta, atvykusi į šią šalį. Dažniausiai tokie žmonės labai praktiškai leidžia pinigus, nėra pripratę prie vartotojiško gyvenimo būdo, taip pat labai dažnai jie patys sau sukuria darbo vietą. 2015 metais pasaulyje priskaičiuota daugiausia milijardierių – 1826. Tarp jų 290 naujokai.

* * * * * * * *

Šalti n iai : į vair ū s i n ter n eto š alti n iai .

Praskaidrinkite rudeninę nuotaiką, ilsėdamiesi prabangiame 5 žvaigždučių viešbutyje „Vanagupė“ Palangoje!

Viešbutis „Vanagupė“ Vanagupės g. 31 LT–00169 Palanga

Viešbutyje Jūsų laukia ne tik puikūs kambariai, bet ir trijų patiekalų vakarienė bei pusryčiai restorane, malonus neribotas poilsis SPA centro baseinų ir pirčių kompleksuose. Kaina – nuo 72,50 EUR/asm. dviviečiame kambaryje.

Tel. (8 460) 41199 reservation@vanagupe.lt www.vanagupe.lt

„LED ZEPPELIN“

INTERVIU SU

/Ludovicas Hunteris-Tilney /

GITARISTU

Jimmy Page’as vienas iš garsiausių visų laikų gitaristų.

JIMMY PAGE’U

I a n G ava n / S tarstock / P h otos h ot n u otr .

30 vž de luxe

gi žili plaukai su rišti į uodegą. Ta čiau jį taip pat gau bia egzotiška aura. 71-erių metų muzi kantas yra vienas iš garsiausių visų lai kų gitaristų. 1970-aisiais jis iškė lė gitarą iki svaiginančių meistriš kumo aukštumų. Jam vadovaujant „Led Zeppelin“ tapo kultine roko grupe, idealia muzikinio talento ir dekadanso sąjunga. Grupės nuo tykiai tapo legendomis: grandiozi niai trijų valandų koncertai stadio nuose, intriguojančios istorijos apie gerbėjas ir juodąją magiją, Kaligu los nuotykiams prilygstantys in cidentai privačiame lėktuve. Juos gaubia tokia pati mitinė aura kaip ir Leightono namus puošiančius me no kūrinius – satyro Pano statulė les bei antikos laikus vaizduojan čius paveikslus. Nuo 1972-ųjų Page’as gyveno už kampo, visai šalia šio muzie jaus, tad jį gerai pažįsta. XIX am žiaus menu atlikėjas domisi seniai, nuo paauglystės laikų. Tada jis augo mažame Epsomo miestelyje Sario (Surrey) rajone, viduriniosios kla sės šeimoje. Jo tėvas dirbo persona lo vadovu. Mums bestovint „Arabijos salėje“ ir besiklausant fontano aš išsitrau kiu nuotrauką, kurioje Page’as pa vaizduotas 1958-aisiais su savo pir mąja elektrine gitara. Iš nuotrau kos žvelgia rimtas keturiolikme tis, repetuojantis priemiesčio namo svetainėje. „Čia – ne mano namas, – sako Page’as, žvelgdamas į nuo trauką. – Bet tais laikais visų namai atrodė vienodai. Elektrinis židinys, Frederico Leightono šedevras „Flaming June“ („Liepsnojantis birželis“, 1895) C orbis n u otr .

„Led Zeppelin“ įkūrėjas yra ne tik vienas iš geriausių roko muzikos gitaristų, bet ir rimtas karalienės Viktorijos laikų meno gerbėjas.

aunu kvietimą. Aš turiu nu vykti į didingą Vakarų Lon dono namą, kuriame gyve no XIX amžiaus menininkas Fredericas Leightonas. Ten ir susitiksiu su Jimmy Page’u. Kai paskutinį kartą bendravau su „Led Zeppelin“ gitaristu, jam taip patiko kalbėtis apie jo pomėgį – ka ralienės Viktorijos laikų meną ir di zainą, – kad jis pasiūlė vėl susitik ti ir pasikalbėti apie tai plačiau. Aš nedėjau į tai daug vilčių. Oi tu, ma žatiki! Mūsų susitikimo vieta yra Leightono namai (Leighton Hou se), raudonų plytų pastatas Ken singtono rajone. Šis namas buvo pastatytas nepaprastai turtingo ir kilmingo menininko Leightono už sakymu. Čia jis 1960-aisiais įsiren gė namus ir dirbtuves, kurias pa vertė savo „asmeniniais meno rū mais“. Šiuo metu čia yra įsikūręs muziejus. Turkio spalvos plytelėmis išklo tame prieškambaryje lankytojus pasitinka povo iškamša – plunks nuotas priminimas apie spalvin gą, fantastišką Page‘o karjerą. Do rėninėmis kolonomis puoštas ko ridorius veda į įspūdingą kambarį, kurio grindys išklotos iš Sirijos at vežtomis plytelėmis, o lubas gau bia aukso kupolas. Salę puošia ara bų kalba išgraviruotos Korano ei lės, o jos viduryje stovi maurų sti liaus fontanas. Patalpos dizainą įkvėpė Leightono kelionės po Arti muosius Rytus. „Tai – didinga. Visi,

kurie čia užsuka, negali nesistebėti šios erdvės dydžiu, jos grožiu, – ža visi Page‘as mums besižvalgant po Leightono „Arabijos salę“. – Aiškiai matyti jo vizija, jo kelionės po Tur kiją ir Damaską, iš kur jis parsivežė visas šias grožybes.“ Page’o apranga priešinga pra bangiai aplinkai: jis vilki juodai, il

žalvario dekoracijos ant sienų“. Jo balse nėra nostalgijos. ★★★ Besiklausydamas Lonnie Donega no ir Elvio Preslio paauglys susipa žino su rokenrolo ir skiffle muzikos garsais, kurie padėjo jam ištrūk ti iš nuobodaus Epsomo miestelio. O knygų iliustracijos bei kelionės į „Tate“ galeriją sužadino karštą do mėjimąsi šimtmečio senumo me nu. „Mane įtraukė romantinė pre rafaelitų vizija, jų siekis pakeisti meną. Prerafaelitų brolija tikrai su žadino mano vaizduotę.“ Jis atkreipia mano dėmesį į virš mūsų galvų kabančią 1880-ųjų mozaiką, vaizduojančią sudėtin gą gandrų, erelių, apie medžius ap sivyniojusių gyvačių ir povų (ry tietiškas taurumo ir grožio simbo lis) ikonografiją. Page’as įvardija jos autorių – Walterį Crane’ą, meni ninką, siejamą su XIX amžiaus pa baigos „Menų ir amatų judėjimu“, kuris yra dar viena muzikanto ais tra. „Šito kūrinio idėja graži. Man la bai patinka, kai galiu matyti žmo gaus rankų darbą, matyti meistriš kumą“, – sako jis turėdamas gal voje pagrindinį „Menų ir amatų ju dėjimo“ principą – meistrišką atli kimą. Kai ūmai užklupusi liga nu traukė bundančią pagalbinio mu zikanto karjerą, jis kurį laiką lankė menų mokyklą. „Iš tiesų aš buvau gana diletantiškas, – sako jis apie savo mokslus. – Nebuvau labai ge ras piešėjas.“ „Menų ir amatų“ bei prerafaelitų judėjimai buvo reakcija į Viktorijos laikų Britanijos virtimą pramonine šalimi. Čia galima įžvelgti paralelę:

Roko grupės „Led Zeppelin“ nariai - Johnas Paulas Jonesas, Robertas Plantas, Jimmy PageÕas ir Jasonas Bonhamas - Niujorke, filmo „Celebration Day“ pristatyme. C arlo A llegri / R e u ters n u otr .

vž de luxe

Leightono namų prieškambaryje lankytojus pasitinka povo iškamša – plunksnuotas priminimas apie spalvingą Page‘o karjerą.

Page’as 1968-aisiais įkūrė „Led Ze ppelin“ kaip atsaką mechanizuotos muzikos produkcijos pasauliui, ku riame jis sėkmingai dirbo pagalbi niu gitaristu. Jis sukūrė gitaros par tijas daugeliui hitų, nuo Tomo Jo

32 vž de luxe

neso „It’s not unusual“ iki Petulos Clarko „Downtown“. „Aš buvau gana naudingas, nes galėjau gitara groti daugybe įvairių muzikos stilių. Nebuvau iš tų, kurie tesugeba daryti vieną dalyką. Galė

B e n R owe / R E X n u otr .

jau groti akustine gitara, groti vie nu pirštu, galėjau improvizuoti, – prisimena jis. – Jei jie pasakydavo „Mes norim kažko panašaus į Stax rifą”, aš galėjau atsakyti „Žinoma, galiu padaryti tai dabar pat“. Vė

liau galėjau eksperimentuoti, kiek norėjau. Tad nors esu savamokslis, žiūrėjau į tą pagalbinio atlikėjo dar bą beveik kaip į formalią praktiką. Be abejo, gal man tik taip atrodo – galiu ir klysti…“ Jis nutyla ir svarsto apie abejones savo neklaidingumu. „Tiesą sakant, išsireikšiu kitaip. Pasakysiu, kad mano požiūris ne visada pasitvirti na“, – sako jis. Jis kalba mandagiai ir atsargiai. 1968-aisiais, po dvejų metų gitaris to karjeros su grupe „The Yardbirds“, Page’as įdarbino kitus „Led Zep pelin“ narius – vokalistą Rober tą Plantą, kitą pagalbinį gitaris tą Johną Paulą Jonesą ir būgninin ką Johną Bonhamą. Tuo metu jis gyveno renovuotame Viktorijos laikų laivybos paskirties past ate, Pangborno (Pangbourne) vietovėje, Temzės aukštupyje. „Aš lankydavausi padėvėtų daik tų parduotuvėse, nes žmonės daž nai atsikratydavo „Menų ir ama tų“ stiliaus baldų. Turbūt pusę savo namo įrengiau iš ten susirankiotais baldais, – prisimena jis. – Kai dirbau su Robertu (Robertu Plantu – red.), nusivedžiau jį į keletą šių parduo tuvių ir ten mes radome bei nufo tografavome tą paveikslą, vaizduo jantį seną vyrą su šakų nešuliu (jį galima pamatyti ant 1971-aisiais iš leisto grupės ketvirtojo albumo vir šelio – red.). Bevaikščiodami po Leightono na mų pirmo aukšto kambarius susto jame prie vieno iš Leightono tapy bos darbų „Orfėjas ir Euridikė“, nutapyto 1864 metais. Leightonas turėjo ryšių su prerafaelitais, tačiau judėjimui nepriklausė. „Kai kurie iš jo darbų yra nuostabiai nutapy ti Viktorijos laikų stiliumi, ar ne?“ – sako Page’as. Jis aistringai kalba apie tapytojo šedevrą „Flaming Ju ne“ („Liepsnojantis birželis“), ku ris šiuo metu yra demonstruojamas „Frick“ kolekcijoje Niujorke. Bandau sužinoti daugiau apie Pa ge’ui priklausančią meno kolekci ją, tačiau man mandagiai atsako ma. 2012 metais jis paskolino di delius Williamo Morriso ir Edwar do Burne’o-Joneso gobelenus „Tate Britain“ galerijos parodai. Ar jis turi daug šio laikotarpio darbų? „Kai lankiau meno mokyklą, prerafaelitų darbų buvo galima nusipirkti už kelis šimtus svarų, – atsako jis. – Aš negalėjau įpirk ti. Jie visada buvo man nepasie kiami“. Jis juokiasi. Dabar Page’o turtas yra vertinamas šimtu mili jonų svarų. Kai Fredericas Leightonas įsikė lė į savo namą 1865 metais, aplin kinė vietovė buvo pusiau kaimas. Sekdami jo pavyzdžiu kiti meni ninkai šalia įsirengė namus-dirb tuves, taip sukurdami menininkų

bendruomenę. Daugelis šių pasta tų vis dar yra išlikę. Kai žiūrime į už Leightono namų esančią dide lę veją, Page’as man parodo vie ną pastatą, kuris iki 1971 metų pri klausė režisieriui Michaelui Powel lui. Ten buvo nufilmuoti grėsmingo 1960-ųjų šedevro „Peeping Tom“ („Vojeristas“) kadrai. Iš Leightono sodo nematyti Pa ge’o namo. Jis mostu nurodo kryp tį – įstrižai per veją. Jo namas pava dintas „Tower House“ („Bokštas“) – dėl dominuojančio didingo neo gotikinio bokšto. Jį 1870-aisiais su kūrė Viktorijos laikų architektas ir dizaineris Williamas Burgesas, ku ris prieglobsčio nuo pramonės per versmo ieškojo išgalvotoje vidur amžių vizijoje. „Burgesas ten gy veno ir naudojo pastatą kaip sa vo darbų galeriją, – pasakoja Pa ge’as. – Tad kiekvienas kambarys turi vis kitokią temą ir vis kito sti liaus apdailą. Viename kambary je gali būti gipso plokštės, kitame – paveikslėliais išpaišytos plytelės ir taip toliau. Jis vedžiodavo žmones po kambarius ir rodydavo: „Aš ga liu padaryti taip ir taip“. Geriausi amatininkai ir skulpto riai buvo pasamdyti tam, kad su kurtų, Burgeso žodžiais, „idealų XIII amžiaus būstą“. Svečių kam barys buvo puošiamas auksu ir krištolu, palubėje buvo pakabin ti emu kiaušiniai; Burgeso miega masis buvo ištapytas freskomis, vaizduojančiomis undines ir jūros monstrus. Tų laikų lankytojo nuo mone, namas buvo „keistas ir bar bariškai didingas“. Page’ui, kuris namą nusipirko iš aktoriaus Richardo Harriso, yra svarbu pastatą išsaugoti. Jis buvo susiginčijęs su savo kaimynu – pop muzikos žvaigžde Robbie William su – dėl šio planų išplėsti nuosavy bę. Viena iš idėjų, kurios galiausiai buvo atsisakyta, buvo iškasti di džiulį rūsį. „English Heritage” (paveldą sau ganti organizacija – red.) rimtai žiūri į „Tower House“ išsaugojimą, – sako Page’as. – Aš nenorėjau nie ko šiame name keisti ir niekada to nedaryčiau. Bet tiesa yra ta, kad tai yra gana trapus pastatas. Jis neiš tvertų, jei jį drebintų šalia kasantys keturių ar penkių kambarių būstą po žeme. Ne.“ Buvo manoma, kad Burgeso fan tasmagorišką dizainą įkvėpė jo po mėgis vartoti opiumo tinktūrą. „Aš nežinau, ar tai tiesa, – sako Page’as. – Burgeso gerbėjai tai išgirdę nu siminė ir supyko. Bet aš turiu įdo mų baldą, spintą, kur galima tai įsi vaizduoti.“ Narkotikų spinta? Mano bandy mai išsiaiškinti yra bevaisiai. „Na, daugiau apie tai nekalbėkime, – jis juokiasi. – Gal vieną dieną tau ją

Williamo Burgeso miegamasis liudija architekto viduramžiškas vizijas. Historical P ict u re A rc h ive / C O R B I S

parodysiu, bet tai ne straipsniui.“ Vėliau sužinojau, kad kalbėdamas apie Burgeso spintą Page’as ne vi sada buvo toks paslaptingas. 2002 metais jis ją leido parodyti „Natio nal Trust“ kaimo sodyboje Devo ne, kur jos narkotinės dekoracijos – nutapytos opiumo aguonos, rau doni triušiai – buvo prieinamos vi siems. Page’as nenori šnekėti apie nar kotikus. Jis retai kalba apie savo narkotikų vartojimo istoriją – vė liau, „Led Zeppelin“ gyvavimo me tais, jis priprato prie heroino. Po iš gertuvių 1980-aisias mirė Johnas Bonhamas, ir grupės nariai išsi skirstė. Jis taip pat išsisukinėja, kai ban dau paklausti apie okultizmą, ku ris domino Viktorijos laikų gyven tojus ir su kuriuo Page‘as ilgai bu vo siejamas. „Iš tikrųjų?“ – klausia jis nerū pestingai. Nors jam priklausė ezo terinės literatūros knygynas „Equi nox“ ir nelaimingai išgarsėjusio mago Aleisterio Crowley dvaras Škotijoje, muzikantą, atrodo, pra linksmino mintis, kad kas nors jį gali palaikyti rimtai besimokančiu magijos. Aš išdrįstu paklausti, ar XIX amžiaus bendravimo su dva siomis tradicija jam yra patraukli. „Taip, manau, kad būtų, – jis at sako. – Bet aš negaliu nuvykti į pra eitį, tad tegalima… – Jis neužbaigia sakinio. – Tai yra gana įtaigu.“ Šalia gražių Leightono dirbtuvių yra kambarys, kuriame šiuo me tu eksponuojami šiuolaikinio Liba no menininko Raedo Yassino dar bai. Tarp jų yra garsios Egipto dai nininkės Umm Kulthum, kuri mirė 1975 metais, portretas. Page’as yra jos gerbėjas. „Tai yra klasikinė egiptietiška orkestruotė su ūdu, smuiku ir taip toliau, – aiškina jis. – Aš girdėjau

daug gyvos muzikos įrašų; muzi ka nutils, ji įsiterps ir sudainuos tik vieną eilutę – tada publika pašėls ir ji vėl sudainuos tą eilutę. Tai taip dramatiška.“ „Led Zeppelin“ muzika įkvėpi mo sėmėsi iš bliuzo ir liaudies mu zikos, taip pat iš Viduriniųjų Rytų, Indijos ir Šiaurės Afrikos įrašų. Epi nį, augančios įtampos rifą daino je „Kashmir“ įkvėpė Page’o susi domėjimas sitara ir rytietiškas mo dalinis gitaros derinimas. Kaip ir geriausi Viktorijos laikų meno pa vyzdžiai, kuriais Page’as taip žavi si, jų muzika buvo nepakartojamas egzotikos, erotikos ir dvasingumo mišinys. „Aš sutinku su šiuo api būdinimu“, – sako jis. Praėję ženklą „Ars longa, vita brevis“ („Menas yra ilgalaikis, gy venimas yra trumpas“) mes įžen giame į Leightono dirbtuves – di delį, šviesų kambarį, kurio sienas dengia paveikslai. „Manau, kad čia tvyro labai gera atmosfera“, – sako Page’as. Istori niai pastatai buvo labai reikšmin gi „Led Zeppelin“ istorijai, kaip ir buvusi vargšų prieglauda „Headley Grange“ Hampšyre, kur grupė įra šė keletą albumų. „Jei norėčiau pa groti akustine gitara, man patiktų tai daryti tokiame kambaryje, kur gali girdėti, kaip gitaros garsai už pildo kambarį. Tai daug geriau, nei groti įrašų studijoje, kurioje nėra garsą atspindinčių paviršių, – sako jis. – Jei ketini groti akustine gita ra, norisi, kad garsas keliautų, kad galėtum žaisti su garso dinamika.“ Page’as turbūt yra įvairiapusiš kiausias roko muzikos gitaristas – jis yra bebaimiškai ekspresyvus ir techniškai pažengęs muzikantas, kurio muzikos atlikimas yra vienu metu energingas ir apgalvotas. „Čia tarsi galima matyti Leightono as menybę – ji atsispindi visoje jo vei

kloje. Leihgtono kūrinį atpažinsi iš karto. Taip pat galima atpažinti ir gitaristą“, – sako Page‘as. Kartą jis pasakė, kad solo partijos (kaip iš „Stairway to Heaven“) yra „meditacija“ apie dainą, kuriai jos priklauso. „Kai daina būdavo su kurta, Robertas turėdavo paruošęs savo tekstus ir įrašas būdavo baig tas, tada – taip, aš norėdavau su kurti solo partiją, kuri būtų lyg ma no įnašo į tą dainą apibendrinimas, – paaiškina jis. – Ir aš tikiuosi, kad žmonės pagalvos – ši solo partija čia idealiai tinka, – jis suspragsi pirš tais. – Arba kad gitaros partija ide aliai dera prie dainos konteksto ir efekto, kurį dinamiškai kuria liku si grupės dalis. Aš apšildavau, pra dėdavau įrašinėti ir įrašydavau du ar daugiausia tris variantus. Tada aš dažniausiai žinodavau, kuris iš jų yra tai, ko norėjau.“ Akimirką sustojame prie paveiks lo, kurį Leightonas tapė 1896-aisiais, savo mirties metais. Jis vadinasi „Clytie“, ir tai yra klasikinės nimfos portretas, kur ji vaizduojama gedin ti išvykusio mylimojo, saulės dievo Apolono. Paveikslas liko nebaigtas. Klausimas, ar „Led Zeppelin“ daugiau nebegros kartu, persekio jo Page’ą nuo grupės vienkarti nio koncerto Londono „O2 areno je“ 2007 metais. Nuo tada jis buvo užsiėmęs albumų atnaujinimu – jis juos „įvedė“ į technologijų amžių ir išleido po naują kiekvieno jų versi ją įtraukdamas naujos medžiagos. Tai užėmė daug laiko ir jėgų. „Aš tik norėjau užsitikrinti, kad galėsiu rasti visus egzistuojančius įrašus“, – sako Page’as. Savo projektą jis baigia vėl išleis damas tris paskutiniuosius „Led Zeppelin“ albumus – „Presence“ (1976), „In Through the Out Door” (1979) ir „Coda“ (1982). „Dabar visa diskografija yra baig ta, ir aš galiu būti ramus, – sako gi taristas. – Bet nežinau, ar ilgai atos togausiu, nes ketinu sutelkti visą dėmesį į gitarą ir pažiūrėti, ką ten dar galima padaryti.“ Tai yra gun danti perspektyva – Page’as vėl įra šų studijoje, savo asmeninėje Fre derico Leightono „asmeninių me no rūmų“ versijoje. „Na, ji turbūt bus mažesnė už šias patalpas, – sako jis su šypsena. – Ne tokia didinga. Bet jei tik bus gitaros garsus atspindinčių paviršių, man tiks.“ ● I š n a u jo i š leist u s alb u m u s „ P rese n ce “ , „ I n T h ro u g h t h e O u t D oor “ ir „ C oda“ plati n a „ Atla n tic / S wa n S o n g “ . L eig h to n o n amai - m u z iej u s y ra į sik ū r ę s 1 2 Holla n d Park R oad , L o n do n e . M u z iej u s atidar y tas kasdie n , i š sk y r u s a n tradie n i u s .

vž de luxe

34 v탑 de luxe

Režisierius ir fotografas – Rie Rasmussen

Šviesos, kamera,

veiksmas! Stiprios moters įvaizdis gimė ne šį sezoną. Įvairių metų kolekcijos, skirtingų dizainerių kūriniai ir kino filmai, įkvėpę šių darbų autorius, tai liudija. Įsitikinkime. Stilistas Vibe Dabelsteen

Operatorius Travis Marshall

Vaizdo įrašų operatorius Peter Elofsson

Modelių atranka Wayne Sterling/Models.com Dizaineris Reynaldo D.Carter

Plaukų stilistas Dennis Gots/Community NYC Vizažistas Yumi/L-artist.com

Modeliai Charlene/Ford, Sima/Ford, Solange/Next Retušas Lelanea Fulton/ L-artist.com Tribeca Skylines Studios

vž de luxe

Kojinės FALKE

Pirštinės LA CR ASIA

Žiūronai RESTOR ATION HARDWARE

36 vž de luxe

BURBERRY PRORSUM „The Dawn Patrol“ vž de luxe

Juostelės MOKUBA NYC

Bronzos šviestuvai RESTOR ATION HARDWARE

Šilko organzos draperija ir siuvinėtos pagalvėlės WOLF HOME

38 vž de luxe

VALENTINO „Barry Lyndon“ vž de luxe

Pirštinės LA CR ASIA Kojinės FALKE

Juostelės MOKUBA NYC

Aukštakulniai CHRISTIAN LOUBOUTIN Siuvinėta draperija ir kėdė WOLF HOME

Auskarai su juodu oniksu ir citrinu „Mini Chatelaine“ DAVID Y UR MAN

40 vž de luxe

DOLCE & GABBANA „La Dolce Vita“ vž de luxe

Šilko organzos siuvinėta draperija WOLF HOME Veidrodis RDC STUDIOS

Keliaraiščiai KIKI DE MONTPARNASSE Kojinės FALKE

Juostelės MOKUBA NYC

42 vž de luxe

RALPH LAUREN „Cabaret“ vž de luxe

BIURAS

ANT RATŲ UŽ MILIJONĄ

„Klassen Car Design Technology“ sukurti personalizuoto furgono interjerai. Pavel Kopc z i n sk y S ca n pi x n u otr .

/Dina Sergijenko /

Indijoje, kur asmeninį vairuotoją turi kone kiekvienas viduriniosios klasės atstovas, vienas žmogus sukūrė visiškai naują transporto priemonių segmentą – mobilųjį biurą.

44 vž de luxe

ilipo Chhabria, buvusio „General Motors“ inžinieriaus, rankų darbas Indijoje yra ypač pastebimas. Jo vadovaujama bendro vė „DC Design“ įsigyja „Toyota Highlan der“ modelių, patekusių į eismo įvykius, šiuos sutaiso, o jų interjerus papildo pačiais įvai riausiais patogumais, pavyzdžiui, belaidžio inter neto įranga, liečiamus ekranus turinčiais televi zoriais, garso aparatūra, orlaivių stiliaus sėdynė mis.

Leidžia nešvaistyti laiko

Tokie automobiliai yra atsakas į vieną rimčiausių šalies problemų – eismą. Šie patogiai pertvarky ti visureigiai vis dažniau pasirenkami ilgesnėms ar trumpesnėms kelionėms, tad šios virsta dar viena paprasčiausia diena biure. Panašūs automobiliai ypač populiarūs ir reikalin gi Indijoje, Mumbajuje. Čia asmeninių automobi lių skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo daugiau nei 57 %, kiti skaičiavimai rodo, kad į eismo spūstis kasdien išvažiuoja po 200 naujų automobilių.

kur savo verslą įkūręs p. Beckeris. Pagal eismo stebėjimo duomenis, vis daugiau miestų tampa tikra kankyne vairuotojams. Pavyzdžiui, Niu jorke per metus spūstyse praleidžiama 53 valan das, Vašingtone – 40 valandų. Tačiau niekur nė ra blogiau nei mieste, kuriame dirba p. Beckeris. Los Andžele žmonės savo automobiliuose išbūna 60 valandų per metus. „Netgi itin pažengusiose šalyse labiausiai ap gyvendintos vietovės yra infrastruktūros įkai tės. Mūsų verslui plėstis leidžia klientams su teikta galimybė atlikti visus darbus tuo metu, kai jie sėdi automobiliuose. Ryškiai raudonas „Ferrari“, stovintis garaže, vis dar džiugina sa vaitgaliais, tačiau darbo dienomis mūsų klientų galvose viena mintis: „Negaliu sau leisti daugiau vairuoti“, – sako p. Beckeris.

Gali valdyti pasaulį

Šitai būdinga daugeliui megapolių besivystan čių rinkų, nuo Bankoko iki Brazilijos, nuo Mas kvos iki Meksiko miesto, kur gerėjant ekonomi kai kelius užkimšo automobiliai. Tiesa, padėtis JAV ne ką geresnė. „Aš gimiau ir užaugau Kalifornijoje. Prieš daugelį metų čia eis mas buvo išties nuspėjamas. Dabar jis absoliučiai nesuvokiamas. Dažnai norint atvažiuoti į susi tikimą laiku tenka išvykti 2 valandomis anks čiau“, – „bloomberg.com“ pasakoja Markas Hy manas, Kalifornijos, JAV, verslininkas.

Dirba automobiliuose

Iliustruodamas savo žodžius p. Hymanas rodo į Howardą Beckerį, bendrovės „Becker Auto De sign“ savininką. Prieš 40 metų pradėjęs indivi dualizuoti automobilius į juos diegdamas muzi kines sistemas ir dirbęs su tokiais klientais kaip atlikėjai Cher ar Michaelas Jacksonas, p. Becke ris ėmėsi biurų ant ratų gamybos ir tapo ameri kietiškų „premium“ segmento automobilių ga mintoju. Tai itin pelningas rinkos segmentas, ypač ten,

Silicio slėnis vairavimo laiką iš dalies kompen suoja vidutinio lygio vadybininkams skirdamas autobusus, panašius į mokyklinius. Tačiau vado vams ir garsenybėms iš limuzinų gamintojų rei kalingas atsakas, primenantis privačius lėktu vus. Štai kodėl p. Beckeris siūlo du limuzinus, ku rių vieno pagrindas – „Mercedes-Benz Sprin ter“. Bendrovės klientai, tokie kaip aktorius Be nas Afleckas, Johnny Deepas, atlikėjai Dr. Dre ir kiti, renkasi šį, p. Beckerio pavadintą „Jet Van“. Jame gali patogiai įsitaisyti 7 žmonės, kaip ti krame mobiliame konferencijų kambaryje. Ben drovės mažesnysis „mobilus biuras“ gaminamas iš „Cadillac Escalade ESV“, tačiau ir šis gali bū

Prabangūs „Senzati“ biurai ant ratų dažnai primena privačius lėktuvus, kuriuose – ir šaldytuvas šampanui, ir vonios kambarys ypač ilgoms kelionėms. S plas h News / S e n z ati n u otr .

vž de luxe

ti konvertuojamas į keturvietį konferenci jų kambarį. Šie furgonai atrodo visiškai neypatin gi iš išorės, tačiau daugelis prabangių au tomobilių vairuotojų pavydėtų privalumų, kuriuos siūlo p. Beckeris: minkštos odinės sėdynės, tikro medžio apdaila, spartusis internetas, informacijos ir pramogų siste ma, televizija, vaizdo įrašų nuoma ir t. t. Jei labai reikia, net ir spausdintuvas. „Mano klientai iš savo automobilių ga li valdyti bent jau dalį savo pasaulio, o gal net ir jį visą“, – tikina p. Beckeris.

Per tris mėnesius nuo bendrovės įkūri mo p. Clarke jau spėjo išdailintus ir pra bangius automobilius išsiųsti klientams į Malaiziją, Indoneziją, keli buvo nupirkti ir Didžiojoje Britanijoje. Tarp brito klientų – ir Karališkosios šeimos atstovai, ir valsty bės galvos. Prabangiuose „Senzati“ biuruose ant ra tų yra tokių dalykų, kuriuos galima pama tyti nebent privačiuose lėktuvuose. Pa vyzdžiui, automobiliuose yra atskiros du rys, įrengtos palydovui. Šis, kaip ir lėktu ve, prireikus gali pro jas vaikščioti ir ap tarnauti mobilaus biuro keleivius, tačiau panorę privatumo keleiviai gali papras čiausiai šias duris užverti palikdami paly dovui įėjimą į kitas biuro ant ratų patalpas. „Senzati“ inžinieriai didžiuojasi ir tuo, kad prabangų biurą ant ratų įsigiję klientai, norėdami pasiekti savo sėdynes ar jas pa likti, neprivalo brautis lipdami vienas per kitą. Tačiau prabanga turi savo kainą: kelis televizorius, išskirtinius vonios kambarius ir dar daugybę privalumų turintys mobilūs biurai kainuoja nuo 293 181 Eur.

Įrengė treniruoklį

Kiekvienas naujo „mobilaus biuro“ pro jektas prasideda nuo konsultacijų su kli entu. Po to sukuriama trimatė projekcija, kad užsakovai galėtų apžiūrėti automobi lį, išbandyti jį likus porai savaičių iki ga mybos. Dažnai klientai nori savo automo biliuose matyti įvairias bandomąsias ar tik prototipuose demonstruotas technologi jas, tad p. Beckeris glaudžiai bendradar biauja su IT bendrovėmis. Rimčiausiu iššūkiu „Becker Auto Desi gn“ tapo Niujorko akcijų biržoje listinguo jamos bendrovės vadovo užsakymas. Šis bendrovės vadovybę perkėlė iš vieno mies to į kitą, tačiau pats nusprendė nesikraus tyti iš paskos. Tai reiškė, kad prie kasdie nių vadovo kelionių į darbą ir iš jo reikė jo pridėti po dar vieną valandą, todėl jo dieno tvarkė žlugo. „Jis man pasakė: „Negaliu įsivaizduoti gyveni mo be sporto. Ar tu galėtum įtaisyti mano auto mobilyje treniruoklį?“ – prisimena p. Beckeris. Taigi dizaineris įprastą treniruoklį perpjovė per pusę ir įrengė jį vietoje įprastos sėdynės, pa tikrino, ar toks įrenginys bus saugiai naudoja mas automobiliuose. „Klientas galėjo važiuodamas sėdėti ir treni ruoti savo širdį be jokios rizikos, kad atsitikus eismo įvykiui jis nulėks į automobilio priekį“, – sako „Becker Auto Design“ vadovas.

Sparčiausias internetas

Žinant, su kokiais iššūkiais tenka susidurti ben drovei, neatrodo keista, kad vieno išskirtinio automobilio gamyba trunka apie 7 mėnesius. Iš skirtinis biuras ant ratų kainuoja 229 000–411 000 Eur. „Becker Auto Design“ nėra vienintelė ben drovė, kuri išskirtiniams klientams siūlo mini venus, eismo spūstis paverčiančius pakenčia momis. Pavyzdžiui, verslininko Matto Figliolos valdoma bendrovė „AI Design“ biurus ant ratų gamina už 137 000–228 000 Eur, prie šios su mos pridedama dar ir automobilio kaina. Savo modeliuose ši bendrovė įrengia ypač spartų belaidį internetą. Anot gamintojo, galbūt netgi sparčiausią šalyje. „AI Design“ sudariu si sutartis su didžiausiais mobiliojo ryšio tiekė jais, tad kartais ypač didelių duomenų siuntimas paprasčiausiai padalijamas dviem tinklams, kad darbas vyktų greičiau. Ji netgi bandė savo auto mobiliams gauti tikras orlaiviuose montuojamas sėdynes, bet nepasisekė. „Tai ypač brangūs dalykai. Bandžiau juos gau ti prieš keletą metų, tačiau gamintojai su mumis

46 vž de luxe

Kainuoja milijonus

nenorėjo bendradarbiauti. Jei nesi oro linijų pa saulyje, tos sėdynės yra nepasiekiamos lyg vie naragiai“, – vaizdingai kalba p. Figliola.

Lyg prabangi jachta

Philipas Daskalas vadovauja Toronte, JAV, įsikū rusiai bendrovei „Inkas“, kuri iš pradžių prekia vo prabangiais automobiliais, vėliau ėmė siūly ti išskirtinius interjero sprendimus ir šarvuotus mobilius biurus. Įprastą „Mercedes-Benz Sprin ter“ modelį įrengia už ketvirtį milijono dolerių ir parduoda verslo įžymybėms Filipinuose. Po nas Daskalas skaičiuoja, kad trys ketvirtadaliai visų jo pagamintų prabangių biurų ant ratų iš keliauja į besivystančias rinkas, tokias kaip In dija. „Atstumas, kurį Šiaurės Amerikoje važiuoja me 15 minučių, Maniloje gali būti nuvažiuoja mas per 2–3 valandas. Taigi kelionė trunka ištisą amžinybę“, – aiškina p. Daskalas. Tad jo kuriamuose automobiliuose, be didžiu lių televizorių, palydovinių telefonų, masaži nių sėdynių, yra ir praktiškesnių dalykų. Pavyz džiui, kaip ir prabangiose jachtose, iš ekologiškų medžiagų pagamintų tualetų, įrengtų automo bilio gale, praustuvių su chromuotais čiaupais. Šios sistemos turi atskirą kanalizaciją, tad auto mobilio keleivių nekankina įkyrūs kvapai.

Įmanoma viskas

Ilgus metus šioje rinkoje dirba tokios Vokieti jos bendrovės kaip „Brabus“, „Klassen“, pasiū lą rinkoje padidino ir gana neseniai įkurta bri tų „Senzati“. „Tai tas pat, kas gaminti superjachtą. Vis kas, ko norite, yra įmanoma“, – sako „Senzati“ įkūrėjas Dave Clarke, dirbantis su „MercedesBenz“ ir „Volkswagen“ furgonais.

Vokiečių „Klassen“, dirbanti šioje rinko je seniai, per metus klientams pagamina 60–70 ypatingų ir išskirtinių mobilių biu rų. Apatinė jų kainų kartelė žemesnė nei „Senzati“ – „Klassen“ mobilų biurą gali pasiūlyti ir už 154 545 Eur. Tačiau klientų įgei džiams didėjant personalizuoto furgono kaina gali išaugti ir iki 2,7 mln. Eur. Pavyzdžiui, atskleidžia „Klassen“ atstovė Ja na Baum, vienas klientas iš Kataro už specialiai jam skirtą mikroautobusą sumokėjo 3 mln. Eur. Įgyvendinus visus kliento įgeidžius furgono in terjeras priminė prabangius apartamentus. Vis dažniau „Klassen“ klientais tampa rusai, švei carai, Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų pilie čiai. Savo klientams „Klassen“ būsimą automobi lį siūlo konfigūruoti interneto puslapyje, o ypa tingiausius norus vadybininkai užsirašo kalbė damiesi su klientais. Tarp vokiečių siūlomų pasirinkimų – praban gios minkštos odos sėdynės, kurios gali būti ventiliuojamos, šildomos, turėti masažo funk ciją. Automobilio salono įrangai valdyti „Klas sen“ gali pasiūlyti „iPad“ planšetę. Naudojant ją galima įjungti viską – nuo televizoriaus iki oro kondicionieriaus. Mobiliuose biuruose „Klassen“ įrengia ir ne didelę virtuvę, kurioje – šaldytuvas šaltiems gė rimams, kavos aparatas, tikro krištolo taurės ir porceliano puodeliai. Tarp kliento galimų pa sirinkimų – stiklinis stoglangis arba dirbtinis kintančio intensyvumo apšvietimas. Užsako vų klausiama net to, kiek stalčių jie pageidau tų prabangiuose krėsluose ir spintelėse, o ver tybėms saugoti automobilyje įrengiamas ir ne didukas seifas. Televizoriai ir spartus belaidis internetas – ne vienintelė klientų turima pramoga. Jiems siūlo ma „PlayStation“ žaidimų konsolė. Dažnai į il gas keliones traukiantiems klientams „Klassen“ gali įrengti ir sėdynes, išsilankstančias į praban gias lovas. ●

L I F E

I S

A B O U T

M O M E N T S

C E L E B R AT I N G E L E G A N C E S I N C E 1 8 3 0

PROMESSE STEEL, 30 MM, QUARTZ 30 DIAMONDS www.baume-et-mercier.com

akcentai jai

rudens kryptis – Sagė „Max Mara“, 84,90 Eur

9-ojo dešimtmečio prabanga

/Deimantė Bulbenkaitė /

Aptariant rudens bei žiemos sezoną yra įprasta kalbėti apie tokias prabangias medžiagas kaip kailis ar egzotiška oda, bet ateinančiam pusmečiui mados kūrėjai siūlo kiek neįprastą prabangos apibrėžimą. Nauja siekiamybe tampa jau ne puikiai atpažįstami turtingo gyvenimo simboliai, o nauji dizainerių kolekcijų herojai – stiprūs, žinantys savo vertę ir trokštantys parodyti savo galią. L aimo n o J a n ka u sko n u otr .

Rankinė „Burberry“, 1250 Eur, piniginė „Burberry“, 550 Eur

Kaklo papuošalas „Marni“, 395 Eur

Batai „Christian Dior“, 1120 Eur

Akiniai „Burberry“, 210 Eur

Kaklo papuošalas „Max Mara“, 159 Eur

Rankinė „Max Mara“, 629 Eur

Rankinė „Chloe“, 1539 Eur

Akiniai „Balenciaga“, 259 Eur

48 vž de luxe

Bateliai „Christian Dior“, 650 Eur

Batai „Prada“, 500 Eur

akcentai jam

Akiniai „Christian Dior“, 350 Eur

aigi šio sezono mados tendencijos siejasi su XX a. 9-uoju dešimtmečiu. Aštuoniasdešimtieji į mados istoriją įėjo kaip laikotarpis, kai lyčių niveliacija pasiekė aukščiausią lygį ir didžiausiu įkvėpimu bei klientų srauto šaltiniu mados kūrėjams tapo pasaulio finansų sostinė – garsusis Niujorko Volstrytas (Wall Street). Išstūmęs į užkulisius puošnius audinius ir įspūdingo dydžio briliantus naująja prabanga ir vyrams, ir moterims tapo išskirtinio itališko ar prancūziško dizaino kostiumas, simbolizavęs stiprią asmenybę. Ir šiandien podiumu žengia tvirto charakterio damos, žinančios savo vertę ir sugebančios tai įrodyti. Dirbančios moters viziją tobulai atskleidė klasikinis kelnių kostiumas, tapęs svarbiausia sezono tendencija. Rudenį madinga moteris dėvės „Versace“, „Boss“ ir „Stella McCartney“ kelnių kostiumus, kurie ne tik atrodo profesionaliai, bet ir subtiliai pabrėžia moterišką figūrą: švarkai liemenuoti, kelnės šiek tiek siaurėjančios. 9-ojo dešimtmečio idėjas galima pastebėti ir renkantis didelį patogų paltą, ir puošnesnę suknelę vakarui. Paltai šį sezoną – tiesūs, dekoruoti metalu („Mugler“, „Jil Sander“). Suknelės siluetas tarsi išlaiko kostiumo proporcijas, nes pečių linija ryški, liemuo suveržtas. Dizaineriai mėgsta net trumpą vakarėlių suknelę pridengti klaskiniu vyriško kirpimo švarku. Tarsi pareiškiant, kad ši moteris niekada nejuokauja. Vyrams skirtos mados savaitės Europos sostinėse skleidė panašią žinią – pamiršęs retro stilistiką ar ryškius sportinius laisvalaikio drabužius, šį rudenį vyras rinksis patikrintą klasiką. Bet nemanykite, kad į madingo karjeristo spintą grįžta tikslus 9-ojo dešimtmečio siluetas išskirtinai plačia pečių linija ar pusiau laisvomis kelnėmis. Nieko panašaus, kostiumas – gana prigludęs, minimalistinis, bet atrodantis rimtai, net kiek grėsmingai. Madingo vyro spintą rudenį privalo papildyti klasikinis juodas kostiumas, geriausia – su aksomo akcentais („Tom Ford“, „Prada“). Po kostiumu nebūtina dėvėti marškinių, nes puikiai tinka ir plonos vilnos megztinis aukštu kaklu („Hermes“, „Ermenegildo Zegna“). Kiek puošnesnę 9-ojo dešimtmečio pusę atskleidžia vyriškose kolekcijose netikėtai pasirodę gyvūnų kailio ar odos raštai – prigesinti, subtilūs zebro ar leopardo kailio raštai nugulė ant klasikinio kirpimo švarkų, vakarui mieste skirtų tiesaus kirpimo paltų su dviem eilėmis sagų. Be abejo, šį sezoną 9-ojo dešimtmečio palikimas interpretuojamas atsižvelgiant į dabartinį gyvenimo ritmą. Garsūs mados namai, bandydami griežtiems siluetams suteikti jaunatviškumo, nevengė netradicinių sprendimų. Taip moterišką kostiumą ar griežtų linijų paltą papuošė išskirtinių spalvų ar formų rankinės, atsvara joms tapo neutralesnių spalvų, sportiškesnio dizaino bateliai. Prie vyriškų kostiumų kūrėjai derino kiek grubesnio stiliaus avalynę, rankines ar kuprines, nepamiršo dekoratyvių smulkių akcentų. ●

Batai „Ermenegildo Zegna“, 509 Eur

Dangtelis telefonui „Dolce & Gabbana“, 130 Eur

Sąsagos „Burberry“, 165 Eur

Rankinė „Burberry“, 695 Eur

Diržas „Ermenegildo Zegna“, 225 Eur

Akiniai „Ermenegildo Zegna“, 269 Eur

vž de luxe

legvi

kaip oras, trapūs kaip svajonė...

Portobelo kelio turgus (Portobello Road) Londone... Ant prekystalių senuose lagaminuose baltuoja antikvariniai nėriniai – nuo grubių vąšeliu nertų servetėlių, mašininiais nėriniais dekoruotų staltiesių iki lengvų kaip oras apykaklių, trapių kaip svajonė nertų nosinaičių. Viena ypač graži – ploniausio batisto audinio kraštus puošia Briuselio nėrinių imitacija. Nors tai ne rankų darbo, o cheminiai nėriniai, nosinaitę įsigyju net pamiršdama pasiderėti… /Lina Ringelienė / Kate Middleton vestuvinė suknelė buvo puošta gėlių aplikacijomis. Kiekviena gėlė buvo rankomis iškirpta iš nėrinių ir pritvirtinta prie šilkinio dramblio kaulo spalvos tiulio. Šis darbas buvo patikėtas Karališkajai rankdarbių mokyklai. A n war H u ssei n C ollectio n s / S I PA n u otr .

50 vž de luxe

ankomis pagaminti delika tūs nėriniai – jau retenybė ir šiomis dienomis juos ga mina tik tradicijų puoselė tojai. Ne todėl, kad sudėtin ga technika ne visiems įkandama, o greičiau todėl, kad šių nėrinių ma šininės imitacijos beveik nesiski ria nuo senovinių nėrinių, yra daug pigesnės, daug sparčiau gaminamos ir gali patenkinti nepaprastai didelį nėrinių poreikį. Visais laikais nėrinius – nuo ištai gingiausių aksesuarų iki paprastos struktūros nėrinių – gamino pro fesionalai ir amatininkai. Nerasime namų, kuriuose nebūtų nors vienos šios grožybės – nėriniuoti drabužiai, aksesuarai, buities detalės yra įpras ti šiuolaikinėje aplinkoje. Šių kiau raraščiais ornamentuotų dirbinių technika, paskirtis, kokybė, formos, istoriniai stiliai labai įvairūs. Nėri niai gali būti nerti vąšeliu, išsiuvinė ti audinyje, nerti adata, rišti ranko

mis ir šeivute, pinti ritėmis, megzti virbalais, siuvinėti ant tinklo, paga minti mašininiu būdu ir naudojant mišrias bei netradicines technikas. Manoma, kad nėriniai atsirado ne anksčiau kaip XV a. ir siejami su Re nesanso kostiumo suklestėjimu, siekiant griežto ir rūstaus stiliaus viduramžių drabužiams suteik ti grakštumo, lengvumo ir puošnu mo. Šie rankdarbiai pradėti gamin ti Italijoje, Genuja ir Venecija bu vo pirmieji nėrinių centrai, garsė ję siuvinėtais kiauraraščiais ir adata nertais nėriniais. Tai buvo dirbiniai iš puikiausios kokybės lininių siū lų, kuriuos atsigabendavo iš Belgijos ir Olandijos. Vėliau buvo gaminami iš šilko, medvilnės ar metalo siūlų. XVI a. nėriniai suklestėjo Flandrijo je, šio regiono meistrai pirmieji pra dėjo pinti juos ritėmis. XVII a. britų ir prancūzų vyriausybėms uždrau dus importuoti ypač brangius nėri nius iš Italijos ir Belgijos, Anglijoje ir Prancūzijoje taip pat išsiplėtė nėri nių gamyba. Jie paplito po visa Eu ropą. Kiekvienas miestas suforma vo savitą nėrinių atlikimo ir deko ravimo stilių, todėl juos įprasta va dinti pagal jų geografinę kilmę – Te nerifės, Alansono (Alençon), Va lansjeno (Valenciennes), Šantijy (Chantilly), Honitono, Araso, Bajės (Bayeux), Mecheleno, venecijietiš ki, Drezdeno ir kt. Populiarus nėri nių pavadinimas – beveik jų sinoni mas – „gipiūras“ kilęs iš seno pran cūziško žodžio guipure. Anksčiau šiuo terminu buvo vadinami gru pė ritėmis pintų nėrinių, kurių rašto dalys jungiamos juostelėmis ar kil pelėmis; taip pat galionai, gamina mi storesnę virvutę apsukant me talo ar šilko siūlais (pranc. guiper – įvynioti). Iki XIX a. visi nėriniai buvo daromi tik rankomis. Yra išlikę duomenų, kad vieną porą ištaigin giausių vyriškų rankogalių Valansje no meistrai ritėmis pynė 10 mėne

Modernaus dizaino nėrinių galima pamatyti Plaueno (Vokietija) muziejuje, kuriame yra turtinga istorinių ir šiuolaikinių nėrinių ekspozicija. He n drik S c h midt/ dpa / C orbis n u otr .

sių. Bajės meistrai gali pasigirti su knele, kurios raukinius (adata ner ti nėriniai) nėrė 40 moterų septyne rius metus. Nėrinių gamyba mašinomis pra sidėjo iškart po 1800 metų. Pirmo sios mašinos gamino puikų tinklą, o tikrieji mašininiai nėriniai atsira do, kai Johnas Leaversas iš Notinga mo 1813 m. išrado mašiną (1841 m. joje buvo įrengtas ir žakardo me chanizmas), kuri per dieną galė jo pagaminti tiek nėrinių, kiek įgu dęs meistras per 6 mėnesius. 1883 m. buvo išrasta siuvinėjimo mašina cheminiams nėriniams gaminti. Tai siuvinėjimas ant audinio, kuris po to ištirpinamas specialiais chemika lais paliekant išsiuvinėtą nėrinį. Tik patyręs ekspertas gali atskirti rankų darbo ir mašininius nėrinius. Mašinomis gaminti nėriniai ypač išpopuliarėjo 1950 m., kai juos kaip aksesuarus – ištaigingus šalius – sa vo sukurtuose kostiumuose panau dojo dizaineriai Balenciaga ir Cris tianas Dioras. Dentelle de Calais – prancūziš kų nėrinių sinonimas. Šiuo išskirti

niu prekių ženklu yra pažymėti Ka lė (Calais) ir Kodri (Caudry) manu faktūrose sukurti aukščiausios ko kybės nėriniai, gaminami nuo XIX a. „Leavers“ mašinomis. Tokiai tra dicinei gamybai reikia daug ran kų darbo – staklių užtaisymas, ri čių vyniojimas, apdailos proce sai nemechanizuoti. Bet tai vis tiek ne rankų darbo, o mašininiai nėri niai. Šį autentiškumą patvirtinan tį ženklą turi ir Kodri mieste įsikū rusios visame pasaulyje gerai žino mos „Solstiss“ ir „Sophie Hallet te“ bendrovės. Būtent jų meistrai kūrė nėrinius kunigaikštienės Ka te Middleton vestuvinei suknelei, kuri įvertinta 50 000 eurų. Ją pa siuvo „Alexander McQueen“ ma dos namų dizainerė Sarah Burton. Ji iš skirtingų nėrinių iškarpė gė lių motyvus ir iš jų sukomponavo naują audinį. „Solstiss“ taip pat su kūrė nėrinius filmo „Didysis Gets bis“ (2013 m.) kostiumams. Kodri manufaktūrose gaminami tiuliai, chantilly, guipure, siuvinėti, elas tiniai ir modernių technologijų nė riniai tiekiami garsiausiems „Hau

Išskirtiniu prekių ženklu pažymėtoje Kalė manufaktūroje kuriamiems aukščiausios kokybės nėriniams ir šiandien reikia daug rankų darbo. M a h er Attar / S y gma / C orbis n u otr .

te Couture“ mados namams: „Yves minti princesės Dianos vestuvinės Saint Laurent“, „Chanel“, „Chris suknelės nėriniai. Nėrinius šiai su tian Lacroix“, „Karl Lagerfeld“, knelei gamino ir dvi vietinės – „Ro „Alexander McQueen“, „Christian ger Watso“ ir „Huntbachs“ bendro Dior“, „Givenchy“, „Nina Ric vės. Vokietijoje garsėja „Dresdner ci“, „Sonia Rykiel“ ir daugeliui ki Spitzen“ bendrovė, gaminanti nėri tų. Šie nėriniai yra patys brangiausi – kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių nius „Dolce & Gabana“, „Maxmara“ mados namams. Italijoje – „Pizval“ tūkstančių eurų už metrą. Kalė įsikūrusios „Cosetex“ ma bendrovė ir daugelis kitų tose pa nufaktūros specializacija – praban čiose bei kitose šalyse: Ispanijoje, gių Valansjeno (Valenciennes) sti Portugalijoje, Austrijoje, Japonijo je, JAV. Kai kurios Europos bendro liaus nertų juostų gamyba. Notingamo nėriniai – tai visame vės nėrinius tik projektuoja, o gami pasaulyje kadaise garsėję Didžio na juos Kinijoje, Tailande, Indijoje. Lietuvoje prekiaujama įvairiausios joje Britanijoje „Leavers“ mašino mis pagaminti nėriniai. Šiuo metu jų kokybės nėriniais. Daugiausia su tradicinė gamyba yra sumenkusi – tinkami tradiciniai gėlėti guipure, išlikęs tik vienas „Cluny Lace Com chantilly stiliaus ir išsiuvinėti nėri pany“ fabrikas, Derbišire niai. Labai mažai moder gaminantis Kliuni (Clu Kino filme „Didysis naus dizaino nėrinių, ku Getsbis“ (2013 m.) ny) ir Valansjeno stiliaus Carey Mulligan vilki rie šiuo metu yra madin nėrinius. Garsiose Notin nepaprasto grožio gi. Galima išsirinkti vis gamo manufaktūrose nė sukneles. Nėrinius kozinių, poliesterinių, rinių gamyba taip pat jau filmo kostiumams medvilninių, vilnonių ir nebevyksta. 2011 m. už sukūrė visame šilkinių nėrinių. Išran pasaulyje gerai žinoma sidarė paskutinis šiame bendrovė „Solstiss“. kesni klientai gali užsisa mieste „Fewkes“ fabri kyti nėrinių net iš Kodri kas, kuriame buvo paga manufaktūrų. ● War n er B ros / C o u rtes y E verett C ollectio n / V ida P ress n u otr .

vž de luxe

pašto ženkluose – įsimintina istorija ir stabiliai auganti vertė

Šis XIX amžiaus vieno cento vertės pašto ženklas iš buvusios Britų Gvianos Niujorko aukcione pernai buvo parduotas už rekordinę 9,48 mln. JAV dolerių sumą. S u z a n n e P l u n kett / R e u ters n u otr .

Vieno penso vertės mažas juodas pašto ženklas prieš kone du šimtmečius Didžiosios Britanijos paštą padarė prieinamą visai visuomenei. Šis žingsnis tapo ir kolekcionavimo pradžia, kai kuriems jis išliko viso gyvenimo pomėgiu, kitiems – ir rimta investicija. /Asta Šerėnaitė /

uodajam pensui“ (angl. Penny Black) – seniausiam pasaulyje pašto ženklui – šiemet gegužę suėjo 175 metai. Gal tai ir nėra pats rečiausias ar brangiausias pašto ženklas šių dienų pasauly je, tačiau būtent jis vadinamas ko lekcininkų šventuoju graliu. „Juo dųjų pensų“ anuomet buvo išspaus dinta 68 milijonai ir tie, kurie išliko, yra paklausūs iki šių dienų. Puikiai išsaugoti ir laiko nesuniokoti da bar parduodami už tūkstančius sva rų. Jei tiksliau, įprasta jų kaina gali siekti maždaug nuo 1 800 iki 15 000 GBP už vienetą, skaičiuoja „The Fi nancial Times“. Ir kainos vis auga. Pašto ženklų kainos pasauly je byloja apie jų augimo tendenci jas. Tiesa, įvertinti, kiek iš tiesų ga li būti vertas pašto ženklas, yra ga na sunku: viskas priklauso nuo to, kiek yra norinčių jį įsigyti ir ko kią sumą šie pasiryžę sumokėti. Bet

52 vž de luxe

panašu, kad pastaraisiais metais mokėti pasiryžtama vis daugiau. „Stanley Gibbons“, kolekciniais pašto ženklais Londone prekiau jančios bendrovės, sudaromas in deksas (GB250) rodo, kad per pas taruosius 10 metų jų kainos išaugo 195 %, t. y. maždaug po 11,6 % kas met. Praėjusių metų birželį buvo pasiektas naujas kainos rekordas. Niujorko aukcione, kaip manoma, vienintelis likęs XIX amžiaus vie no cento vertės purpurinės spal vos pašto ženklas iš buvusios Britų Gvianos į anoniminio pirkėjo ran kas perėjo už 9,48 mln. JAV dolerių. Kainų augimas gerokai susijęs su Kinijoje ir kitose augančiose rinko se klestinčia viduriniąja klase, kuri noriai investuoja į meno kūrinius, vyną ir pašto ženklus. Skaičiuoja ma, kad vien Kinijoje jau yra apie 20 mln. kolekcininkų, tai trečdalis visų kolekcininkų pasaulyje.

Dauguma Kinijos filatelistų linkę investuoti į savo šalies pašto žen klus. Tai įrodo ir auganti vietinių pašto ženklų paklausa. Tačiau vis daugiau akių krypsta į retus ir ver tingus viso pasaulio pašto ženklus. „Kainos kyla, nes vis daugiau kolekcininkų medžioja naujai at randamus senus pašto ženklus“, – ft.com apibendrina Keithas Heddle, „Stanley Gibbons Inves tmens“ vykdomasis direktorius.

Seni ir vertingi

Kolekcionuoti pašto ženklus ga li paskatinti keli tikslai. Pirmiausia, šis pomėgis išties yra įtraukiantis, jis padeda susipažinti su pašto, tuo pačiu ir šalies istorija. Kita vertus, tai gali tapti ir gera investicija. Paklausa ir pasiūla filatelijoje itin svarbi, todėl jei jau kilo noras iš tie sų investuoti į pašto ženklus, prieš renkantis verta pasvarstyti, kokio

retumo yra vienas ar kitas ženklas, kiek kolekcininkų juo gali domėtis. Seniausieji, žinoma, vertingesni, todėl paklausiausi tie ženklai, ku rie, pavyzdžiui, dar nebuvo perfo ruoti (neišmuštos skylutės, norint atskirti pašto ženklus vieną nuo ki to). Perforacija buvo išrasta 1854 m. Anglijoje ji gerokai palengvino paš to darbuotojų darbą. Iki tol tekda vo žirklėmis atskirti vieną ženklą nuo kito. Dar viena būtina sąlyga – gera ženklo būklė. Pagal tai pašto žen klai yra skirstomi ir reitinguojami pradedant nuo „Superb“ lygio žen klų – puikiai išlaikytų visais at žvilgiais – iki labai prastų „Poor“, kuriais laikomi įplyšę, išblukę žen klai. Spausdinimo brokas taip pat gali sumažinti vertę, bet ne visuo met: kai kurios klaidos, jeigu jos retos, kaip tik suteikia ženklui iš skirtinės vertės. Štai šiemet vasa

ros pabaigoje „Stanley Gibbons“ svetainėje buvo siūloma parduoti du neatskirtus ir nenaudotus „juo duosius pensus“ su apverstu van dens ženklu. Už juos buvo prašoma jau 150 000 GBP. Kuo rečiau klaida aptinkama, tuo pašto ženklas brangesnis. Neant spauduoti, t. y. nepanaudoti pašto ženklai dažnai taip pat būna vertin gesni, nes jų pasaulyje yra mažiau.

Ir aukcionai, ir „eBay“

Pašto ženklus patartina kolekcio nuoti pagal temas. Vieni per ilgus metus į kolekciją surenka savo ša lies istoriją ar bent kažkurį jos lai kotarpį. Taip pat galima kolekci onuoti pašto ženklus pagal asme ninius pomėgius: sportą, aviaciją, gyvūnus. Teminių kolekcijų pavyz džiai gali būti, pvz., karališkosios šeimos, t. y. ženklai, išleisti ka rališkosios šeimos narių gimimui, santuokai ar mirčiai atminti. Būdų pirkti – daug: aukcionai, parodos, specialios parduotuvės, internetas. Vietos parodas aplan kyti verta ir pradedančiajam, ir pa žengusiam kolekcininkui. Pavyz džiui, Londone kiekvieną pavasarį ir rudenį vyksta „Stampex“ ir „Phi latex“ parodos, į kurias susirenka daug prekiautojų ir kolekcininkų. Retų pašto ženklų pasiūlo aukci onai, organizuojami daugelyje Va karų Europos šalių, JAV. Yra daug įmonių, organizuojančių interne tinius aukcionus. Lietuvoje tokių aukcionų nėra – dėl mokesčių po litikos ir reikalavimo po kiekvieno sandorio atseikėti PVM nuo visos prekės vertės. Kitose šalyse mokes tis skaičiuojamas tik nuo pardavė jo komisinių, nuo vertės prieaugio. Pašto ženklų pardavėjų pasiū lymų gausu internete. Tiesa, aps tu čia ir klastočių, tad prieš perkant brangesnius ženklus svarbu pasi domėti jų originalumu, o dar geriau gauti patvirtinimus iš pardavėjo ar patikimų organizacijų. Dar vienas būdas investuoti – įsi gyti visą pašto ženklų paketą, at spaudų kolekciją. Vakarų Europos šalyse jų įsigyti galima ir iš bendro vių, tokių kaip jau minėta „Stanley Gibbons“ Londone. Ft.com skaičiuoja, kad „Stanley Gibbons“ klientams reikėtų inves tuoti ne mažiau kaip 10 000 GBP 5–10 metų laikotarpiui. Tokiu san doriu perkama nuo 5 iki 7 retų paš to ženklų. Jei pasibaigus terminui šių ženklų vertė nepakyla, bendro vė grąžina investuotojams pinigus. O jei investuotojas nori parduo ti pašto ženklus, bendrovei reikia atseikėti 20 % nuo vertės prieau gio. Bet finansų konsultantai įspėja, kad, kaip ir kitos alternatyvios in vesticijos, ši rinka nėra reguliuoja ma, nėra nei prižiūrėtojų, nei kom pensavimo mechanizmų.

Maža Lietuva

Ar tokiuose investiciniuose pake tuose galima rasti ir lietuviškų paš to ženklų? Vargu. Lietuva – maža šalis ir labai smulki rinka vertinant pasaulinės filatelijos mastu. Ta čiau Lietuvos pašto istorija yra labai marga ir įdomi. Pirmieji pašto ženklai dabartinė je Lietuvos teritorijoje atsirado 1850 m. tuometinei Prūsijai priklausiu siame Klaipėdos krašte. Kiek vėliau, 1857-ųjų gruodį, savo pašto ženklą išleido ir Rusijos imperija. Šis nau dotas likusioje Lietuvos teritorijo

„Vertinant visus Lietuvos teri torijoje naudotus pašto ženklus, tarp jų tikrai yra ir labai brangių pirmųjų Rusijos ženklų, kurie bu vo naudoti ir Lietuvoje. Jų kai nos, skaičiuojant eurais ar dole riais, siekia penkiaženkles sumas. Taip pat yra labai brangių vokiš kų ir Klaipėdos krašto ženklų. Yra brangesnių ir lietuviškų ženklų su spaudos klaidomis ar išleistų tam tikriems projektams. Šie ženklai taip pat gali kainuoti keturžen kles sumas“, – apie vertę pasako ja p. Bubnys.

„Pašto ženklų vertė priklauso nuo pasiūlos ir paklausos, kaip ir didžioji dauguma prekių“, – paaiš kina p. Bubnys. Taigi užtenka ke lių „išprotėjusių“ filatelistų, ir paš to ženklo kaina gali šoktelėti į ne regėtas aukštumas. Tiesa, milijonais lietuviškus žen klus vargu ar kas įvertins. Įtaką prekių ženklų kainai daro ir pa ti rinka. Esą didelėse ir ekonomiš kai stipriose šalyse yra didelė pa klausa, taigi ir kainos ten gali bū ti didesnės. „To paties retumo ženklas, pa lyginti su lietuvišku, kitose šaly se atitinkamai gali būti dešimt kar tų brangesnis, nes ten yra gerokai aukštesnis pragyvenimo lygis, sti presnė ekonomika, daugiau žmo nių domisi filatelija ir renka pašto istoriją“, – sako p. Bubnys.

Suskaičiuoti sunku

Lietuviški pašto ženklai iš V. Bubnio kolekcijos.

je. Užnemunė, tuomet priklausiusi Lenkijai, turėjo specialų statusą, tad tame krašte nuo 1860 metų naudo tas lenkiškas pašto ženklas. Pašto ženklų įvairovė Lietuvo je simbolizuoja visą šalies ir tau tos istoriją. Vieni primena vokie čių okupaciją ar Tarybų sąjungos gniaužtus, kiti – prancūzų valdymą Klaipėdos krašte ar savitą Vilniaus krašto istoriją. Kartu su pašto žen klais atsiskleidžia ir įdomios tos is torijos detalės. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai – baltukai, jie dienos šviesą išvydo 1918 m. gruodžio 27 d. Tą dieną Jono Basanavičiaus išsiųs tas atvirlaiškis, ant kurio jau buvo užklijuotas ir pirmasis lietuviškas pašto ženklas, yra vienas svarbiau sių filatelisto Vyginto Bubnio su rinktos kolekcijos eksponatų. Di delę pašto ženklų kolekciją surin kęs p. Bubnys yra ir dvitomio „Paš tas Lietuvoje“ bendraautoris. Kny gose yra aprašyta mūsų valstybės pašto kūrimasis, ženklų leidyba.

Iš vertingiausių lietuviškų paš to ženklų laikomas perspausdintas vienas iš Dariaus ir Girėno laidos pašto ženklų su įstrižu užspaudu „F. VAITKUS nugalėjo Atlantą 2122-IX-1935“, kuris buvo išleistas maždaug 2 000 tiražu. Bet jei kada tokį pamatysite internete, nesku bėkite džiaugtis – rinkoje pilna šio ženklo klastočių. Taip pat vertingi Dariaus ir Girė no skrydžiui finansuoti skirti paš to trikampiai ženklai su užspaudu „New York – 1933 – Kaunas“. Ypač reta šio ženklo versija su lygiais kraštais (neperforuoti ženklai), nes tokių buvo išleisti tik 24 vienetai (6 blokai po keturis pašto ženklus). Gana reti yra dar skatikais ir auk siniais įvertinti pašto ženklai, ant kurių lito įvedimo proga 1922 m. buvo dedami užspaudai su naujos valiutos verte, ypač turintys 3 ct užspaudą. Visų tokių ženklų kaina prasideda maždaug nuo 100 Eur ir gali siekti gerokai daugiau.

Tokia tendencija pastaraisiais me tais ir matoma Kinijoje, kur pirmi ninko Mao laikais filatelija apskritai buvo draudžiama. Pastaraisiais me tais augant ekonomikai vis daugiau žmonių Tolimuosiuose Rytuose ga lėjo sau leisti šį pomėgį ir su malo numu to ėmėsi. Kiek žmonių iš viso šiuo metu domisi filatelija Lietuvoje ar Lie tuvos pašto ženklais – pasaky ti sunku. Emigracija, kaip spėja ma, paveikė ir filatelistus, mat pa st e bimai padaugėjo žmonių, ku rie perka lietuviškus pašto žen klus tiek aukcionuose, tiek ir in ternetu, tačiau patys gyvena Airi joje ar Didžiojoje Britanijoje. Daug Lietuvos pašto ženklų gerbėjų yra ir JAV, kur nuo seno yra susitel kę lietuvių kilmės filatelistai, be sidomintys būtent Lietuvos pašto istorija. „Lietuvoje yra filatelistų sąjunga, tiesa, jos narių skaičius mažėja. Bet tam didelę įtaką turi vis besiple čiantis internetas. Šiandien žmogui visai nereikia būti kažkokios drau gijos nariu, kad jis galėtų sekti nau jienas, pirkti ar parduoti pašto žen klus“, – sako p. Bubnys. Sąjungos nariais dažniausiai sie kia būti tie kolekcininkai, kurie nori dalyvauti pasaulinėse parodo se, mat tam būtina narystė asoci juotose struktūrose. Pasak p. Bubnio, lietuviškų paš to ženklų įsigyti galima tiek „eBay“ (kiek įmanoma atskiriant origina lus nuo klastočių) ar kitose preky bos platformose, tiek aukcionuose Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzi joje. Nors pasaulio filatelistams lie tuviški pašto ženklai nelabai įdo mūs, Lietuva neatsiejama nuo ap linkinių šalių istorijos, tad renkan tiems Lietuvos teritorijoje naudo tus pašto ženklus aukcionuose ten ka konkuruoti ir su kaimyninių valstybių kolekcininkais. ● vž de luxe

/Jolanta Vaitiekūnienė /

ambicingi ir išskirtiniai Muziejų ar meno centrų, kurie žavi ir pastatais, ir sukauptomis vertybėmis, yra įvairiuose žemynuose bei valstybėse. Šį kartą – ne apie istorinius rūmus ar pilis, o probėgšmais – apie modernius statinius, kuriuose gražiai dera architektų vaizduotė ir šiuolaikinės statybų technologijos.

iems, kas keliones planuoja labai iš anks to, po kelerių metų vertėtų susiruoš ti į Jungtinius Arabų Emyratus, tiksliau, į turtingiausią iš septynių emyratų (nes valdo beveik visą valstybės naftą) – Abu Dabį. Tuo laiku Saadiyato (Laimės) saloje ant smė lio arabai jau turėtų būti pabaigę ambicingą ir iš skirtinai brangų kultūros bei poilsio kompleksą su prašmatniais viešbučiais, vietos gyventojų vilomis, paplūdimiais, golfo klubu, parduotuvėmis bei ka vinėmis. O ypatingo dėmesio bus verti trys garsių pasaulio architektų suprojektuoti muziejai, iš ku rių vienas, prancūziškojo Luvro padalinys, jau bai giamas statyti. Be šio, saloje iškils Niujorko Gugen heimo muziejaus padalinys ir kartu su Britų muzie jumi kuriamas šeicho Zaido nacionalinis muziejus.

Aukštyn su sakalais

Pirmasis 1971-aisiais susijungusių Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas Zaidas bin Sultanas al Nahyjadas ( Zaiyed bin Sultan Al Nahyad), šalį valdęs iki savo mirties 2004-aisiais, žavėjosi sa kalais, todėl jo garbei skirtas muziejus – tai tar si į dangų kylantys ažūriniai sakalo sparnai. To kį pastatą suprojektavo britų architektas Norma nas Fosteris. Nacionaliniame muziejuje, kurį pla nuojama baigti 2016 metais, bus galima susipa žinti su Persų įlankos regiono istorija, kultūra, ekonomika, socialiniais pokyčiais. Muziejuje, be kitų, bus ir sakalininkystės skyrius.

54 vž de luxe

Soumaya meno muziejus Meksikoje, laimėjęs ne vieną tarptautinį apdovanojimą. F er n a n do R omero / B loomberg n u otr .

Tarsi palmės pavėsyje

Suprojektuoti Luvro muziejų užsakovai patikė jo prancūzų architektui Jeanui Nouveliui. Abu Dabio Luvro muziejus su kupolo formos stogu, mūsų akimis, galėtų būti panašus į ant kranto nusileidusią didžiulę skraidančiąją lėkštę. Pa sak architekto, šiame projekte jis siekė sujungti modernią architektūrą ir tradicinio arabų pa saulio savitumą: kupolo formos stogus turi ara bų mečetės, mauzoliejai, islamo religinės mo kyklos – medresės. Muziejaus pristatyme tei giama, jog pastatas turėjo atrodyti tarsi iš to lo plaukiantis kupolas. Pastatą dengia raizgy tas stogas, jis sukonstruotas taip, kad į vidų pro daug angų patektų saulės spinduliai. Kal bat poetiškai, lankytojams susidarys įspūdis, tarsi saulė šviečia pro oazėje augančios datuli nės palmės lapus: dieną muziejaus viduje atro dys tarsi esate palmės pavėsyje, o naktį iš vi daus pro stogą sklindanti šviesa iš tolo bus kaip žiburiais mirguliuojanti oazė. Muziejaus gale rijose, kurių plotas kartu sudėjus – 9 200 kva dratinių metrų, bus rodomi istorijos, kultū ros radiniai, dailės darbai nuo seniausių iki šių dienų. Nors muziejaus atidarymas smarkiai vė luoja (ir labai dideli pinigai gali ne viską), tiki masi, kad pirmieji lankyto Salvadoro Dali jai pro jo duris įžengs jau šie muziejus Floridoje, met. Beje, vien tam, kad ga JAV. lėtų vartoti Luvro pavadini S teve Nesi u s / R e u ters n u otr .

Milijardieriaus šeimos ranga

Luvro muziejų Abu Dabyje planuojama atidaryti šiais metais. R e u ters n u otr .

mą (arba prekių ženklą), arabai Paryžiaus mu ziejui sumokėjo 525 milijonus, skaičiuojant JAV doleriais.

Pritaikyta visiems menams

Gugenheimo muziejaus pastatą arabai užsa kė Frankui Gehriui, anksčiau sukūrusiam gar sų Gugenheimo muziejų Ispanijos mieste Bilbao. Abu Dabio muziejus bus skirtas geriausiems re giono ir viso pasaulio šiuolaikinio meno dar bams, sukurtiems nuo 1960-ųjų. Kalbant supaprastintai, originaliai suprojek tuoto muziejaus maketas primena krūvą chao tiškai į vieną vietą sumestų kūgio, stačiakampio ir kitų formų detalių. Kūgio formos galerijos iš išorės bus dengtos stiklu, o jų viduje – sumon tuotos medinės konstrukcijos. Stiklu dengtame vidiniame kiemelyje bus įrengta 350 vietų salė, ji bus pritaikyta įvairiems koncertams, paskai toms, filmų peržiūroms. Muziejuje suplanuo tos didelės parodų erdvės: pagrindinėje dalyje jos užims 12 500 kvadratinių metrų, prie jų dar reikėtų pridėti 18 000 kvadratinių metrų kūgio formos dalyse, iš viso šių bus dvylika. Saadiyato komplekso statytojų užsakymų su laukė ir daugiau pasaulinio lygio architektų: japo nas Tadao Ando saloje suprojektavo jūrų muziejų, o irakiečių kilmės architektė Zaha Hadid – įvairių atlikėjų pasirodymams skirtą meno centrą.

Realus ir fantastiškas

XXI amžiaus muziejai tokie saviti, jog galima gin čytis, kas daro didesnį įspūdį – pastatai ar tai, kas juose eksponuojama, teigia autoritetingas ar chitektūros ir dizaino tinklalapis architizer.com. Pasak ekspertų, vienas tokių – 2011-aisias nedi deliame Petersburgo miestelyje Floridoje atida rytas naujas Salvadoro Dali muziejaus pastatas, kurį suprojektavo garsus amerikiečių architektas Yannas Weymothas. Didžiausias už Ispanijos ribų ispanų dailininko muziejus Amerikoje veikė tris dešimtmečius, dabar jis perkeltas į naują, dvi gubai didesnį pastatą. Pasak architekto, jį įkvėpė racionalumo ir fantastikos derinys garsiojo siur realisto kūryboje, todėl projektuodamas muzie jų jis derino tvirtą betoną ir iš pažiūros trapų sti klą. Statinio stiklinę konstrukciją sudaro dau giau kaip tūkstantis trikampio formos detalių. Įspūdingi spiralės formos laiptai muziejaus vidu je primena Salvadoro Dali mėgtą ir dažnai vaiz duotą formą. Pastatas suprojektuotas taip, kad atlaikytų Meksikos įlankoje siaučiančius uraga ninius vėjus. Šalia muziejaus įrengtas matemati kos sodu vadinamas labirintas, leidžiantis lanky tojams pajusti gamtos ir matematikos ryšį. Mu ziejuje saugoma apie 2 100 dailininko darbų, ku riuos surinko ir visuomenei padovanojo su meni ninku draugavusi amerikiečių kolekcininkų Ele anor ir Reynoldso Morse šeima.

Pasak specialistų, vertas dėmesio privatus Sou maya meno muziejus Meksikoje, priklausan tis Karloso Slimo fondui ir pavadintas miru sios kolekcininko žmonos vardu. Dabar mu ziejus veikia dviejose Meksiko miesto vieto se: pirmasis statinys atidarytas 1994 metais, o 2011-aisias pagrindinė kolekcija perkelta į naują, antrąjį muziejaus pastatą. Naująjį muzie jų suprojektavo meksikiečių architektas Fer nandas Romeras, kuris yra muziejaus fundato riaus žentas. Nenuostabu, jog projektas ir visos jo detalės buvo audringai aptarinėjami per gi minės susitikimus prie stalo. Šeima yra šeima, bet kol buvo išrinktas jo projektas, Fernandas Romeras įrodė savo profesionalumą – laimėjo ne vieną tarptautinį architektūros apdovanoji mą. Naujasis Soumaya muziejus yra šešių aukš tų suktas pastatas, kiekvienas jo aukštas – vis kitokios formos, kostrukciją laiko plieninės ko lonos. Muziejaus sienas dengia 16 000 šešia kampių aliuminio plokštelių (atspėjote, aliu minio gamykla taip pat priklauso Karlosui Sli mui). Viršutinis muziejaus aukštas yra atviras, dieną jį apšviečia saulė, kurios Meksikoje ne stinga. Soumaya muziejaus kokekcijoje yra daugiau kaip 60 000 meno kūrinių, monetų, medalių, kitų vertybių, didžiausią dalį sudaro XV–XX a Europos dailė.

Šviesios ateities simbolis

Į įdomiausių muziejų sąrašą įrašytas ir 2012-aisiais Azerbaidžano sostinėje Baku ati darytas meno centras, pavadintas buvusio ša lies prezidento Heidaro Alijevo vardu. Centras užima beveik 58 000 kvadratinių metrų, jį su daro kongresų centras, muziejus, parodų sa lės, biurai. Kompleksas, kurį suprojektavo ar chitektė Zaha Hadid, jau vadinamas šiuolaikinės Azerbaidžano sostinės simboliu. Jis buvo kuria mas šešiolikos hektarų teritorijoje, iš kurios iš kelta gamykla. Statant pastatą buvo sumontuo tos metalinės konstrukcijos, kurių ilgis – 90 ki lometrų. Komplekso teritorijoje yra du dekora tyviniai tvenkiniai ir dirbtinis ežeras. Devynių aukštų statinys, pasak autorės, atspindi žmo gaus norą kilti į viršų ir, kita vertus, harmoningą sąlytį su žeme. Postmodernistinio stiliaus pasta tas simbolizuoja praeities ir ateities ryšį, o balta jo spalva reiškia šviesią ateitį. ●

Taip atrodys Gugenheimo muziejaus pastatas Abu Dabyje. Projektas buvo patikėtas JAV architektui Frankui Gehriui. B olto n & Q u i n n / B loomberg n u otr .

vž de luxe

/Parengė Sigita Migonytė/

technogidas ch G A M I N T O J Ų NU O T R .

Orai dar šilti, bet vasara atsisveikindama jau moja ranka. Rudenėjant daugiau laiko praleisime namie, besisukinėdami virtuvėje. Štai keletas technologinių naujovių, kurios gali neatpažįstamai pakeisti maisto gaminimo procesą ir mūsų požiūrį į jį.

Vakuuminės technologijos – ir namų virtuvei

r niekad nesusimąstėte, kaip prabangių restoranų virtuvių šefams pavyksta iškepti tokią minkštą ir sultingą mėsą? Jų paslaptis – maisto ruošos vakuuminėse pakuotėse technologija sous vide. Gaminant pagal šią technologiją naudojamas specialus aparatas – žemos temperatūros cirkuliatorius. Mėsa, žuvis ar daržovės supakuojamos į sandarius vakuuminius maišelius, merkiamos į vonelę su cirkuliuojančiu vandeniu ir lėtai, pvz., net kelias valandas ar netgi dienas, gaminamos esant žemesnei nei 100 laipsnių temperatūrai. Toks gaminimo būdas ne naujovė, dažniausiai jis naudojamas užsienio aukštos klasės restoranuose. Atėjo laikas šį maisto gaminimo būdą perkelti į namų virtuves. Šiemet rinkoje turi pasirodyti išmani vakuuminio maisto gaminimo mašina „Mellow“, skirta specialiai namų vartotojams. Ja galima ne tik gaminti maistą, bet ir jį atšaldyti. Tai naujas, išmanus būdas gaminti vakuuminiu būdu, mat prietaisas kontroliuojamas išmaniuoju telefonu.

Pica iš 3D spausdintuvo

ėmesio – į virtuvę žengia 3D spausdinimas. Kas žino, galbūt jau netolimoje ateityje kai kurie maisto produktai bus gaminami sluoksniais – 3D spausdinimo technologijai būdingu principu. Barselonoje įsikūręs startuolis „Natural Machines“ šiemet rinkai turėtų pateikti naująjį savo kūrinį – 3D spausdintuvą „Foodini“, kuriuo galima spausdinti tam tikrus maisto produktus. Bet kokio patiekalo, kokio tik užsigeidė širdis, „Foodini“ nespausdins. Tačiau jei jums, pvz., reikia tobulai apvalios formos picos pado, dar ir aplaistyto padažu, – prašom. „Foodini“ gali išspausdinti daug šviežių ir maistingų maisto produktų: makaronų, itališkų kukulių gnocci, mėsainių – vegetariškų ar su mėsa, vištienos kąsnelių, sausainių, saldumynų, picą ir t. t. Naudotis 3D printeriu nesudėtinga, tereikia sudėti ingredientus į specialias kapsules ir stebėti, kaip vyksta gaminimo procesas. Įrenginio ekrane galima rinktis iš viso sąrašo išbandytų receptų arba sukurti savąjį. 3D spausdintuvas turi interneto prieigą. Vartotojui pasirinkus patiekalo receptą „Foodini“ displėjuje pateikiamos instrukcijos, kokius produktus dėti į maisto kapsulę. Spausdintuvo kūrėjai siekė palengvinti sudėtingus ar ilgai trunkančius maisto gaminimo etapus. Štai picos recepte spausdintuvu spausdinamas tešlos padas ir padažas, o sūris ir kiti ingredientai ruošiami rankomis, nes taip trunka gerokai trumpiau nei spausdinant. Alexas Lightmanas, futuristas ir „Natural Machines“ patarėjų tarybos narys, tiki, kad „Foodini“ ir maisto gaminimo virtuozams, ir mėgėjams leis virtuvėje atlikti tokius eksperimentus, kurie iki šiol buvo neįmanomi. Prietaisu dar neprekiaujama, bet jau girdėti pranašysčių, jog jis radikaliai pakeis mūsų supratimą apie maisto gaminimą. Vieni mano, kad ateityje didžiąją mūsų raciono dalį sudarys masiškai įvairiais 3D spausdintuvais spausdintas maistas. Kiti svarsto, jog 3D spausdinimu praplėtus galimybes derinti įvairius ingredientus maisto gaminimas gali tapti labai smagiu ir kūrybišku procesu. Be to, maistą bus galima labiau pritaikyti individualiems mūsų poreikiams. „Natural Machines“ virtuvės robotu jau susidomėjo kai kurie restoranai bei restoranų tinklai. Futuristai tiki, kad kai 3D spausdintuvai atsiras visose tokių tinklų kaip „Starbucks“ ar „McDonald's“ kavinėse, o patys spausdintuvai atpigs ir dar patobulės, tradicinis restoranų meniu taps nebe baigtiniu galimybių sąrašu, o tik įkvėpimo šaltiniu, padėsiančiu kiekvienam valgytojui susikurti ypatingą, būtent jam pritaikytą patiekalą.

Specialia telefono programėle galima automatiškai pradėti gaminimo procesą, Jei rytą nusprendėte, jog vakarienei gaminsite lašišą, „Mellow“ prietaisu galite žuvį visą dieną išlaikyti atšaldytą tarsi šaldytuve ir pradėti gaminti tada, kada jums reikia. Jei užtrukote ir namo grįšite vėliau, Wi-Fi technologija aprūpintas prietaisas gali automatiškai nutolinti patiekalo paruošimo laiką. „Mellow“ vakuuminio maisto gaminimo mašina rinkoje turėtų pasirodyti 2016 m. vasarį. Užsakymai jau priimami. Kaina 399 USD.

Protingas puodelis

r susimąstėte, kiek ir kokių skysčių suvartojate per dieną?

Išmanusis puodelis „Vessyl“, kurį sukūrė bendrovė „Mark One“, specialiu patentuotu jutikliu nustatys, kokį gėrimą geriate, ir realiu laiku fiksuos tai jūsų išmaniajame įrenginyje. Puodelis netgi geba atskirti kai kuriuos gėrimų prekių ženklus ir nustatyti, ar gurkšnojate, pvz., „Starbuck“ kavą, ar „Heineken“ alų. Puodelio šone įmontuotame displėjuje galima pasitikrinti, kiek atsiliekama nuo užsibrėžto tikslo, pvz., kasdien išgerti 8 stiklines vandens. Jutiklio pagalba puodelis išsiaiškins, ir kokio skysčio kiekio jums kasdien reikia psichologiškai. Kūrėjų teigimu, „Vessyl“ turėtų atpažinti alkoholinius gėrimus, taip pat tirštesnius skysčius, pvz., geriamąjį jogurtą, taip pat gazuotus gėrimus, pvz., kokakolą. Visus duomenis apie suvartotus skysčius kaups „Vessyl“ programėlė, be to, jie matysis puodelio šone esančiame displėjuje, kuris įsižiebia vos pakėlus puodelį.

Taigi ruoškite savo virtuvėse vietelę „Foodini“.

Išmanusis puodelis „Vessyl“ jau turėjo pasirodyti rinkoje, tačiau kūrėjai, norėdami dar patobulinti gaminį, starto datą atidėjo. Dabar skelbiama, kad jis pasirodys šių metų pabaigoje. Jau priimami išankstiniai užsakymai.

Planuojama, kad „Foodini“ kainuos apie 1 300 USD.

Kaina 200 USD.

56 vž de luxe

GAMINYS Unikalaus skonio, rankų darbo sūris.

VERTĖ „Liliputas“ – tai rankų darbo riebus (50 proc. riebumo sūrio sausojoje medžiagoje), puskietis, cilindro suapvalintomis briaunomis formos sūris. Pavadinimas „Liliputas“ atspindi sūrio dydį – aukštis 7,5-13,0 cm, skersmuo 7,0-8,5 cm, masė 0,4-0,7 kg. 100 g. sūrio maistinė ir energinė vertė: riebalai – 30 g. arba s.m. riebalų kiekis 50%; baltymai – 23,5 g.; energinė vertė – 364 kcal, arba 1510 kJ.

GAMYBA Sūris „Liliputas“ priklauso riebių puskiečių fermentinių sūrių grupei. Sūriui charakteringas originalus, malonus skonis bei aromatas. Konsistencija plastiška, lengvai lūžtanti. Pjūvyje – apvalios arba ovalios akutės. Gaminamas tik iš šviežio, aukščiausios kokybės pieno, jį sutraukiant fermentiniais preparatais, vėliau sutrauką ir sūrio masę specialiai apdorojant. Būdingos „Liliputo“ ypatybės susijusios su gamintojų žiniomis, sugebėjimais ir specifinėmis nokinimo sūrinės rūsiuose sąlygomis. Sūriai gaminami tradiciniu, beveik vien rankiniu būdu – klodas pjaustomas, rankomis dedama į formas, vyniojama į servetėles, var-

toma, plaunama, šluostoma ir vaškuojama – per visą gamybos procesą kiekviena sūrio galvutė paimama į rankas daugiau kaip 50 kartų. „Liliputas“ nokinamas veikiant vidinei mikroflorai ir Penicillium pallidum Smith mikroskopiniam grybui, kuris nokinimo metu švelniu pūkeliu tarsi marškinėliais apgaubia sūrį ir suteikia specifinį skonį bei aromatą. Nokinimo patalpoje ant sienų, lentynų ar lubų mikroskopinio grybo pėdsakų nesimato, tačiau po sūdymo surikiavus lentynose „Liliputus“, po kelių dienų jie ima panašėti į šilkverpio kokonus. Sūrinės rūsyje palaikomos palankios sąlygos, užtikrinančios būdingo sūriui mikroskopinio grybo augimą. Čia nuolat tvyro 10-14 °C temperatūra ir 93-94 proc. drėgmė.

TINKAMAS Šiam fermentiniam sūriui yra būdingas pienarūgštis, gaivus, savitas skonis ir kvapas. Gali būti jaučiamas lengvas aštrumas ir sūrumas. Originalus sūris tinkamas gardinti salotas, sumuštinius, picas, sriubas, o prie vyno ar alaus – nepakeičiamas pikantiškas užkandis. Sūryje yra daug lengvai organizmo įsisavinamų baltymų, pieno riebalų, įvairių druskų ir vitaminų. Baltymų kiekis didesnis negu mėsoje ir kiaušiniuose. Gerai suba-

lansuotas riebalų ir baltymų santykis. Sūryje išlieka pagrindinės pieno sudėtinės dalys. Sūris „Liliputas“ užima stiprias ir privilegijuotas pozicijas tarp natūralių produktų ir rekomenduojamas besilaikantiems dietos bei sveikos mitybos.

VERTA ŽINOTI Pagaminti sūriai fasuojami į kartonines dėžes. Siekiant išsaugoti unikalias sūrio savybes, apsaugoti jį nuo apdžiūvimo, kuris atsiranda pažeidus apsauginį parafino sluoksnį, ir dėl jo mažumo (svoris 0,40,7 kg) parduodamas tik nepjaustytas.

ĮVERTINIMAS • Sūris „Liliputas“ – daugelio šalies ir užsienio parodų eksponatas. Didelį pasisekimą jis turėjo parodose Leipcige, Poznanėje, Zagrebe, Londone, Paryžiuje, Kopenhagoje, Vienoje. • Tuometinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje vykusioje parodoje „Agra76“ sūris „Liliputas“ apdovanotas aukso medaliu. • 1984 m. Ugliče TSRS sūrių kokybės apžiūroje-konkurse šiam sūriui paskirtas I laipsnio diplomas. „Liliputas“ apdovanotas aukso medaliu „Lietuvos metų gaminys 2002“ konkurse, kurį organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija. • Tarptautinėje maisto ir gėrimų parodoje „World Food Moscow 2005“ sūris apdovanotas bronzos medaliu, tarptautinėje žemės ūkio ir perdirbamosios pramonės parodoje „Zolotaja osen 2008“ Maskvoje Lietuvos žemės ūkio ministerijos įrengtame šalies nacionaliniame stende puikavosi ir „Liliputas“. Tarptautinėje specializuotoje žemės ūkio, maisto bei pakavimo pramonės įmonių parodoje „AgroBalt 2010“ „Liliputas“ apdovanotas už natūralumą ir ekologiškumą.

Valgykime sveiką maistą

ažnai suabejojame, ar mūsų valgomas ekologiškas maistas išties yra natūralus. Verčiau ne spėlioti, o patikrinti. Korėjos bendrovės „BioSensor Laboratories“ sukurtas prietaisiukas ekologiškų maisto produktų saugumui tikrinti „Penguin“ padės greitai ir paprastai nustatyti, ar jūsų kasdieniame maiste nėra sveikatai pavojingų medžiagų. „Penguin“ matuoja tokių kenksmingų medžiagų, kaip, pvz., antibiotikai, pesticidai, kiekį maiste. Tereikia gabalėlį maisto ar šlakelį jo sulčių užlašinti ant specialios kasetės, įkišti ją į prietaisiuką ir netrukus gausite tyrimo rezultatus. Tikra mažytė revoliucija.

technogidas

Verdam kavą išmaniau

r kada svajojote vos pabudę iškart gauti rytinės kavos puodelį? Pasitelkę naujas technologijas ir truputį planavimo kavą virti galėsite vos nuskambėjus pirmajam žadintuvo signalui. Tai padaryti padės „The Smarter iKettle“ – išmanusis virdulys su įdiegta Wi-Fi technologija. Šį virdulį savo išmaniaisiais telefonais galėsite valdyti ir jūs, ir jūsų šeimos nariai. Virdulys atsiųs priminimą, kad vanduo jau užvirė, arba įspės, kad virdulys tuščias ir kad jį reikia pripildyti. Prietaisas 1,8 l talpos, tad vienu kartu galima išvirti aštuonis puodelius arbatos arba kavos.

Protingos svarstyklės

ažos virtuvinės svarstyklės „The Drop“ teturi vieną mygtuką, skirtą įjungti ir išjungti. Tačiau jos yra gerokai protingesnės už daugumą svarstyklių, nes jos padės išsikepti pyrago ar sausainių savo namuose. Su „The Drop“ nebereikės nerimauti, ar nenukrypote nuo patiekalo recepto, puodeliais matuoti miltų ar cukraus. Šios svarstyklės susietos su mobilia programėle, kuri parodo ingredientų svorį realiu laiku. Taigi galite tiesiog berti ingredientus ir stebėti parodymus ekrane.

Be to, net neišlipę iš lovos galėsite nustatyti, kokios tiksliai temperatūros vandens pageidaujate. Kaina apie 150 USD.

Svarstyklės matuoja gramo tikslumu. O mobiliojoje programėlėje rasite tiek receptų, kad užteks visiems metams. Kaina 100 USD.

Sodas virtuvėje

aržininkystė – puikus būdas atsipalaiduoti nuo rūpesčių ir pašėlusio gyvenimo tempo. Daug žmonių nė nežino, kad nuskintos daržovės jau per pirmąją savaitę praranda maždaug pusę maistingųjų medžiagų, tad daržovės, kurias perkame parduotuvėje, niekada neturės tiek įvairių maistingųjų medžiagų, kaip tos, kurias patys užsiauginame savo sode. Jei gyvenate mieste ir neturite sodo – nenusiminkite. Išsiauginti ekologiškų daržovių, kvapnių prieskoninių žolelių ar gėlių galima tiesiog virtuvėje. Be to, nenaudojant jokių chemikalų, pesticidų ar trąšų. Apie tai pagalvojo bendrovė „Hyunday“. Jos sukurtas „Nano sodas“ („The Nano Garden“) – nuostabus išradimas. Jis telpa virtuvėje ir užima maždaug tiek pat vietos kiek šaldytuvas. „Nano sodas“ – hidroponinė sistema. Augalams auginti naudojamos mineralinės maistinės medžiagos bei vanduo. Nereikia jokio dirvožemio, pesticidų ar trąšų. Šio virtuvės sodo šeimininkai gali patys nuspręsti, kokiu greičiu augs jų daržovės ir žolelės. Tai daroma reguliuojant šviesos, maistingųjų medžiagų ir vandens kiekį. Priežiūra nesudėtinga – virtuvės sodas pats duoda signalą, jog atėjo laikas palaistyti augalus. Be to, jis natūraliu būdu naikina nemalonius kvapus ir švarina orą. Kol kas „Hyanday“ „Nano sodas“ – tik koncepcija, tad įsigyti jo kol kas negalima, tačiau bendrovė dirba su gamintojais, kad ši naujovė atsirastų rinkoje.

58 vž de luxe

Išmanioji keptuvė

ar vienas šeimininkių džiaugsmas – „SmartyPans“. Tai keptuvė ir planšetinio kompiuterio programėlė su patiekalų receptais. Kai dedate ingredientus į keptuvę, ji pati juos pasveria ir parodo kiekį, kad žinotumėte, ar jau gana. Priklausomai nuo drėgmės kiekio ir karščio lygio keptuvė apytiksliai nurodo, kiek laiko reikės kepti maistą, įspėja, jei prireikia pareguliuoti temperatūrą. Programėlėje – net 350 000 receptų. Kaina 169 USD.

TO BREAK THE RULES, YOU MUST FIRST MASTER THEM. THE VALLÉE DE JOUX. FOR MILLENNIA A HARSH, UNYIELDING ENVIRONMENT; AND SINCE 1875 THE HOME OF AUDEMARS PIGUET, IN THE VILLAGE OF LE B R A S S U S . T H E E A R LY WAT C H M A K E R S W E R E SHAPED HERE, IN AWE OF THE FORCE OF NATURE YET DRIVEN TO MASTER ITS MYSTERIES THROUGH THE COMPLEX MECHANICS OF THEIR CRAFT. STILL TODAY THIS PIONEERING SPIRIT INSPIRES US TO CONSTANTLY CHALLENGE THE CONVENTIONS OF FINE WATCHMAKING.

ROYAL OAK IN STAINLESS STEEL. CHRONOGRAPH.

Parduotuvė LAIMĖS TILTAS, Gedimino pr.3A Vilnius tel.+370 5 261 60 00 www.laimestiltas.com