Verslo klasė, 2017 ziema

20 17 ŽIEM A

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

2017-ieji:

šokas praeina, ateina... šokas GARANTUOTOS PAJAMOS LIETUVOJE, ARBA DIENA, KAI VISI GRĮŠ IŠ EMIGRACIJOS LIETUVOS MOKYKLŲ UGDYMO PROGRAMA: MYLIOS PLOČIO, COLIO GYLIO

VERSLAS2018 IŠPOPULIARINTA ESTIJOJE, NUMATYTA LIETUVOJE LIETUVOS VERSLO LYDERIAI: IŠ KUR INVESTUOTOJŲ OPTIMIZMAS PAGALIAU VISI SUTARIA: ŠVIETIMAS – SVARBIAUSIA

Išmani Lietuva

JURGITA PETRAUSKIENĖ, NERIJUS MAČIULIS: SIDABRINĖ EKONOMIKA IR „BLOKCHAIN“ TECHNOLOGIJOS

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ŽURNALAS LEIDŽIAMAS NUO 2000 METŲ REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO G. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 E L . P. V K L A S E @V Z I N I O S . LT LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

NR. 12–1 (178–179)

UGNIUS JANKAUSKAS VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

ROLANDAS BARYSAS

WWW.VZ.LT/VERSLOKLASE REDAKTORIUS

prisistatyti? Bet kai matau, kad mano geri pažįstami žili ir gerbtini vyriškiai pradeda pasakoti vienas kitam apie tai, kas geriau stovėjo sausio 13-ąją ir kam geriau žydėjo Sąjūdžio metais, mane labai greitai pribaigia tokios veiklos neefektyvumas.

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

sveiki, mieli „verslo klasės“ skaitytojai, artėja 2018-ieji – Žemės Šuns metai pagal kinų kalendorių, jie pakeis Ugninio Gaidžio metus – taip taip, mokykimės kinų dangaus ženklų, pravers keičiantis geopolitinei padėčiai pasaulyje. Šuo, ir dar žemės, turėtų byloti apie daug ramesnius gyvenimo kontekstus nei ugninis gaidys. Gal taip ir bus. Bet kol kas aplinkui matau žaižaruojančias žarijas (liepsnomis to nepavadinsi).

Neseniai buvau pakviestas į vieną garbingą humanitarinę instituciją moderuoti diskusijos apie – kaip buvau informuotas – ateitį. Ne naujiena, „Verslo klasėje“ jau vienuolika metų rašome apie tai, kaip keičiasi (ir kaip keitėsi praeityje) pasaulis, kas mūsų laukia, kodėl ir kaip. Žinoma, pasiruošiau, net pasirašiau popieriuje sakinių keliolika. Tiesa, tai nekeičia to fakto, kad jau senokai tokioje džiazinėje diskusijoje (apie kurią beveik nieko iš anksto nežinojau) nebuvau dalyvavęs. Na, pabandom. Štai pradedame diskusiją. Ir ką aš matau – kažkokį kvazimitingą, kur žmonės nori truputį parėkti, kur pašnekovai, niekaip nesusiję su diskusijos tema ir užėję nežinia kodėl, sako, kad žodynai ir kalba nieko neturi bendra (jie čia atėjo ginti lietuvių kalbos, hm...). Jau įdomu...

Aš pats pakankamas chamas ir man nedaug kainuoja pasakyti kitam žmogui: dėde, prisistatykit – ką, negi niekas jūsų nemokė

Ponios ir ponai, aš jums turiu dvi įdomias naujienas. Lemtingas, galėtum pasakyti. Pirmoji – mes visi ne ką trukus mirsime, nors vidutinė gyvenimo trukmė vis tįsta. Antroji – dar daug dienų likus iki mūsų nebuvimo taško, tapsime niekam nebereikalingi. Nepriklausomai nuo profesijos, išsilavinimo, pareigų, religijos, tautybės ir net banko sąskaitos. Niekas mumis nesirūpins, niekas mums nieko neduos. Ar jūs tikrai norite likusį ne itin didelį savo gyvenimo laiko tarpą gaišti seniai apvytusiems džiaugsmams reanimuoti ir popinti? Memuarai – geras žanras, bet strateginiais veiklos planais jie dirbti negali.

AURELIJUS KATKEVIČIUS N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

LINAS BUTKUS REGIMANTAS DIMA GIEDRIUS DRUKTEINIS MIGLĖ MARIJA GALVONAITĖ NERIUS JASINAVIČIUS EGIDIJUS JURGELIONIS KĘSTAS KIRTIKLIS GEDIMINAS KULIKAUSKAS LEONAS VAITIEKUS LENOKAS LIUTAURAS LEŠČINSKAS ERIKAS MURINAS NAGLIS NAVAKAS DOVAIDAS PABIRŽIS ERNESTAS PARULSKIS MYKOLAS PLESKAS ELĖ PRANAITYTĖ AIDAS PUKLEVIČIUS RIMVYDAS RAGAUSKAS LUKAS RAMONAS VAIDOTAS ŠERNIUS SIGITA ŠIMKUTĖ RYTAS STASELIS JURGA VILPIŠAUSKAITĖ GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ KAROLIS VYŠNIAUSKAS JUSTINAS ŽILINSKAS AUTORIAI

RŪTA BALČIŪNIENĖ JOVITA BUDREIKIENĖ LINAS BUTKUS GINTAUTAS DEGUTIS GRETA JANKAITYTĖ EGLĖ MARKEVIČIENĖ SIGITA MIGONYTĖ MATAS MIKNEVIČIUS AUKSĖ PODOLSKYTĖ INGA RAZMAITĖ RIMA RUTKAUSKAITĖ DALIUS SIMĖNAS MILDA TARCIJONAITĖ IEVA VALEŠKAITĖ JŪRATĖ VIRKUTIENĖ RŪTA VIZBARIENĖĖ

Taip – tuoj mes būsime niekam nereikalingi. Ar būsime nors kiek reikalingi, priklauso tik nuo mūsų. Mes patys – kiekvienas – turime sugalvoti, kuo, kur, kaip ir kada būsime reikalingi kitiems žmonėms. Ką jūs mokate? O jūs? Iš tikrųjų mokate.

Ne pakelti ragelį, ne perdėti popierius iš kairės į dešinę. Pasakoti? Siūti? Bėgti? Programuoti?

Mokyti? Piešti? Versti iš arabų į kinų? Pastaruoju atveju artimiausią ketvirtį amžiaus jūs gal ir turėsite darbo. Paskui visa tai darys guglas.

Pasitikrinkite savo įgūdžius dabar – net jeigu esate įmonės direktorius ar kokios nors katedros profesorius. Labai gali būti, jog pasirodys, kad, nors ir turite tris diplomus ir netgi galbūt habilituoto daktaro vardą, jūs nieko nemokate.

Nemalonu, bet pataisoma. Juk gyvenimo trukmė pailgėjo. Jūs turite porą metų pritaikyti savo patirtis naujam pasauliui. Patirtys yra tai, kas yra unikalu. Jos visada bus paklausios.

Be to, aš manau, kad mokytojams turėtų būti pakelti atlyginimai. Bent dvigubai.

Gerų švenčių.

Aurelijus Katkevičius

FOTO G R A FA I

JUDITA GRIGELYTĖ VLADIMIRAS IVANOVAS DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

AIDA BUTĖNĖ +370 5 250 7149 P R E N U M E R ATA

ŽIVILĖ GUDAVIČIŪTĖ + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ KOREK TŪR A

JUSTĖ GALKAUSKAITĖ VIRŠELIS

„MATTON“ L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPA“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2018 02 14

©

PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2017 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

žmonės

24

24

žmonės ir įžvalgos

38 | Kaip Tatrų tigras aplenkė Baltijos tigrus Ko ėmėsi Slovakijos vyriausybė, kad pritrauktų investicijų?

46 | Ką vėjui padarė Artūras Skardžius Jis sukompromitavo atsinaujinančių išteklių energetiką.

24| „Swarovski“: kaip stikliukai pavirto prabanga

Danielis Swarovski ir jo pigios prabangos revoliucija.

50 | Tetampa NE naujuoju TAIP

Nebijokite kelti didelių tikslų ir fokusuotis siekdami jų.

56 | Išmani Lietuva | Nerijus Mačiulis: Viešajam sektoriui efektyvinti reikės naujos krizės

Kaip kovoti su politinės valios stygiumi – nežinia.

60 | Išmani Lietuva | Jurgita Petrauskienė: Išmani Lietuva prasideda nuo švietimo

Pirmiausia švietimo srityje turime imtis higienos.

60 24 32 | Magiškas erdvėlaivis naujų mokytojų kartos neatneš Andreasas Schleicheris: mokytojai, mokytojai ir dar kartą mokytojai.

16

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

2017 ŽIEMA

64 tema

100

100 | Emocinis užkratas iš Tekančios Saulės šalies

„Lexus LC“ taikosi į pasyvų rinkos segmentą.

106 | Kinas: Pragaro verti kino žiūrovai Devintasis pragaro ratas – piratams.

108 | Muzika: Kritusių herojų metai Kai skandalai gesina žvaigždes.

110 | Technika: „Huawei Mate 10 Pro“ – puikus telefonas be vietos rinkoje Puikus kinų telefonas, sunkiai konkuruosiantis su kitais flagmanais.

112 | Knygos: Suomiškos „Šaknys“ be medinių pokštų

Kartais iš šiaurės ateina nuostabus humoras.

2017-ieji: tik jau nereikia mūsų gąsdinti Rodos, pasaulis priprato gyventi neramioje aplinkoje.

72

114

skiltys

114 | Ernestas Parulskis: Kelionių vadovas: Šnipiškių gentrifikacija

Degtinė nė kiek neprieštarauja ketoninės dietos principams.

visuomenė ir laisvalaikis

72 | Žaidžiame pokytį, žaiskime įtikinamai

Pastaruosius porą metų Lietuvoje organizacijų pokyčių matome daug.

116 | Aidas Puklevičius: Pinigai mėtosi po kojomis Kas nors vis dėlto turėtų pradėti imti mokestį už išsiliejimą feisbuke.

118 | Sigita Šimkutė: Kalėdų Rudolfas

Korporatyviniai baliukai gali būti labai pavojingi sveikatai.

76 | Vaikėjanti visuomenė (I): vertybės „debesyje“ Suaugystės problema vadinamas ribų tarp vaiko ir suaugusiojo nykimas.

82 | Utopinė ateitis, kurioje nereikia sukti galvos dėl pinigų Ar universaliosios bazinės pajamos ateis į Lietuvą?

88 | Blaise’as Pascalis duoda naujamečius pažadus Jei nestatote už Dievo buvimą, vadinasi, statote prieš.

94 | Apie stebuklus – įvykusius ir vis dar laukiamus „Scanoramoje“ įvyko keturių lietuviškų filmų premjeros.

Greičiausiai augusios Lietuvos bendrovės.

Verslininkai apie 2018-uosius.

123

2017 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

17

žmonės

>>

„Swarovski“: kaip stikliukai pavirto prabanga

„SWAROVSKI KRISTALLWELTEN“ MUZIEJUS VATENSE. „REUTERS“ NUOTR.

„Deimantai yra geriausi merginos draugai“, – kadaise sakė aktorė Elizabeth Taylor. Tiesa, ji gyveno tais laikais, kai brangakmeniai taip buvo vadinami, nes jie buvo „brangūs“ ir „akmenys“. Nūdiena parodė, kad brangus gali būti ne tik akmuo, bet ir paprasčiausio stiklo gabaliukas, žinoma, gražiai nušlifuotas.

T

okių dailiai apdorotų ir brangių stikliukų per metus pasaulio rinkoje pasirodo apie 200 mln. – 80 proc. jų gamina visiems gerai pažįstama bendrovė „Swarovski“.

Apie šios įmonės įkūrėją Danielį Swarovski (1862–1956 m.) galima pasakyti daug dviprasmybių. Pavyzdžiui, jį galima laikyti kičo pradininku, pavertusiu europietišką stiklapūtystės meną masiniu konvejeriniu produktu. Galima jį išvadinti nevykėliu smuikininku, sukčiumi ir gabiu kopijuotoju.

Tačiau kartu D. Swarovski galima vertinti ir kitaip: estetas, giliai tikintis katalikas, inžinierius, sėkmingas ir padorus verslininkas, auksarankis meistras ir romantikas, padovanojęs žmonijai stebuklingą krištolo pasaulį. Ir, beje, niekada neslėpęs, kad gamina deimantų imita-

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

GIEDRIUS DRUKTEINIS

VL ADIMIRO IVANOVO (V Ž) NUOTR .

cijas iš paprasčiausio stiklo. Nes argi negali dirbtinė šviesa būti ryškesnė už natūraliąją, o dirbtinis briliantas – užgožti tikrojo? Žinoma, nuo seniausių laikų brangakmenių pakaitalus pirko tik tie, kuriems neužteko pinigų originaliems įsigyti. Tačiau šiandien ir pasaulio turtingieji perka „Swarovski“ stiklinius gaminius, pagarbiai vadinamus kristalais, ir šie dažnai kainuoja daugiau nei tikri brangakmeniai. Gal tai įrodymas, kad kopija galiausiai nugalėjo originalą? Jei taip, tai kodėl? D. Swarovski istorija padės rasti atsakymą.

Kopijų istorija Visais laikais brangakmenių kopijos buvo daromos iš daugelio medžiagų, o pačia populiariausia jau senovėje tapo stiklas su švino arba kalio priemaišomis. Švinuotą stiklą pradėta gaminti

Kartais stiklinė imitacija galėjo kainuoti brangiau už originalų akmenį.

DANIELIO SWAROVSKI GALYBĖ BUVO NE TIEK STAKLĖS, KIEK STIKLO VIRIMO FORMULĖ. „V I K I P E D I J O S “ NUOTR.

dar Mesopotamijoje – stiklo lopšyje (yra išlikęs netgi babilonietiškas švinuoto stiklo receptas, datuojamas 1700 m. prieš Kristų). Senovės meistrams jis patiko, nes šviesos spinduliai, kirsdami tokį stiklą, gražiai lūžta. Juoba kad švinuotą stiklą buvo lengviau apdoroti nei tikrą kristalą. Viduramžiais jis buvo vadinamas žydišku stiklu, nes būtent žydai atvežė jo gamybos paslaptį į Europą ir čia šio stiklo gamybos technologijos taip ištobulėjo, kad iš jo pradėta masiškai gaminti deimantų pakaitalus, ir gana sėkmingai. Siekdami sustiprinti šviesos spindulių žaismą, meistrai apatinėje tokio padirbinio dalyje pritvirtindavo folijos lapelį, dėl to šviesa, eidama per stiklą, atsispindėdavo tūkstančiais lūžtančių spindulių ir jis švytėdavo kaip tikras brangakmenis.

Atgimimo epochoje padirbinėtojų amatas taip išsiplėtė, kad bet kokie ne brangakmeniai tapo apgaulės ir pasipelnymo simboliu, kad ir kaip meistriškai jie būtų buvę pagaminti. Todėl tikrųjų deimantų paklausa dar labiau išaugo, o turtuoliams ir aristokratams nebederėjo nešioti nieko, išskyrus tikrus brangakmenius. Tačiau XVIII a. padirbinių paklausa vėl pakilo, nes tuometė aprangos mada vertė kavalierius ir damas švytėti nuo galvos iki kojų. Stiklinius briliantus pradėta siūti ar klijuoti prie visko, pavyzdžiui, net ir prie vyriškų batų sagtelių.

Be to, imitacijos sprendė ir kitą problemą. Jos leido savininkams palikti brangenybes namie ir taip išvengti apiplėšimo pakeliui į balių. Ir trečia, gero padirbinio gamy-

ba reikalavo tiek pat kantrybės ir meistriškumo kaip ir papuošalų su tikrais brangak­ meniais. Todėl kartais stiklinė imitacija galėjo kainuoti brangiau už originalų akmenį, tad aukštos klasės padirbinius netgi ne kiek­ vienas aristokratas galėjo įpirkti.

Stiklinių „deimantų“ paklausa augo ir dar dėl vienos priežasties – juos buvo lengviau apdirbti, taip pat suteikti jiems beveik bet kokią spalvą, formą arba sulieti vieną su kitu. Europoje atsirado net didelė nauja pramonės šaka – švinuoto stiklo gamyba, kurioje sužibo elzasiečio juvelyro Georgo Friedricho Strasso (1701–1773 m.) žvaigždė. Jis sukūrė ypatingą talio ir bismuto metalų mišinį – geresnį folijos pakaitalą. Tačiau G. F. Strassas neskubėjo dalytis savo išradimu su pasauliu ir naujo pavyzdžio bei geresnių atspindžių stiklinius akmenis gamino vienas pats. Savo imitacijų spalvas paryškindavo metalų druskomis ir kūrė tokius įspūdingus pakaitalus, kad net sugalvojo terminą „imitacinis brangakmenis“. Už indėlį į juvelyrikos kokybės kėlimą G. F. Strassas 1734 m. gavo garbingą Prancūzijos imperatoriaus Liudviko XV rūmų juvelyro vardą ir milži-

2017 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

25

žmonės

Magiškas erdvėlaivis naujų mokytojų kartos neatneš

LIETUVA – GERAS NUO PASAULIO ATSILIEKANČIŲ MOKYKLŲ PAVYZDYS, SAKO ANDREASAS SCHLEICHERIS. V L A D I M I R O I VA N O V O (VŽ) NUOTR.

Ne pinigai, ne technologijos, o mokytojai, mokytojai ir dar kartą mokytojai lemia gerus sėkmingiausių pasaulio mokyklų sistemų rezultatus, rodo Andreaso Schleicherio, sukūrusio tarptautinę moksleivių raštingumo testavimo programą PISA, patirtis.

A.

schleicheris – turbūt vienas geriausiai pasaulio mokyklų sistemas pažįstančių asmenų planetoje. Kas trejus metus skelbiami PISA testų rezultatai – pagrindinis rodiklis, kuriuo vertinama šalių mokyklų kokybė.

Per daugiau nei 20 metų darbo su PISA testais ir vadovavimo Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Švietimo ir įgūdžių direktoratui, A. Schleicheris teigia atrandantis vis daugiau panašumų tarp tų valstybių, kurių moksleiviai spėja įgyti įgūdžių, reikalingų keičiantis pasauliui. Lietuvos, deja, tarp tų šalių nėra. Kodėl taip yra ir ko reikia, kad atsidurtume tarp pasaulio pirmūnių, su A. Schleicheriu kalbėjomės per jo vizitą Lietuvoje.

32

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

GRETA JANKAITYTĖ

A SMENINIO ARCHY VO NUOTR .

Pastarajame PISA teste 2015 m. lietuvių mokiniai pagal kai kuriuos rodiklius pasirodė taip pat kaip 2012 m., o pagal kai kuriuos net prasčiau. Kas lėmė tokius Lietuvos jaunuolių rezultatus? Šiuo atveju sakyčiau, kad ne jūsų rezultatai blogėja, bet keičiasi pasaulis ir iš žmonių yra reikalaujama daugiau. PISA užduotyse mes prašome vis daugiau kompleksinio mąstymo ir kūrybinės analitikos. Šias užduotis daugumai Lietuvos mokinių įveikti sunku. Jiems gerai sekasi atgaminti išmoktą turinį, bet nepakankamai sekasi tos užduotys, kurios yra svarbios gyvenant ir dirbant šiuolaikiniame pasaulyje.

Tai yra problema, nes tuos dalykus, kuriuos lengva išmokyti ir išmokti, taip pat lengva skaitmenizuoti, automatizuoti, iškelti į ki-

Lietuvoje mokytojai daugiausia dirba izoliacijoje.

MAGIŠKAS ERDVĖLAIVIS NAUJŲ MOKYTOJŲ KARTOS NEATNEŠ

tas šalis. Jei norite, kad studentas būtų išmanesnis už išmanųjį telefoną, reikia atkreipti dėmesį į minėtus įgūdžius. O tai susiję su mokytojų profesionalumu. Reikia mokytojų, kurie gebėtų išmokyti kompleksinių dalykų, todėl yra būtina mažiau instrukcinė ugdymo programa. Šiuo metu Lietuvos ugdymo programą sudaro 1500 puslapių medžiagos. Įsigilinti į ją neįmanoma. Ji yra mylios pločio, bet tik colio gylio. Mokymo kokybė niekada nepranoks mokytojų kokybės.

Lietuva pavydžiai žvelgia į Estiją, kuri PISA reitinge sugebėjo patekti tarp dešimties pasaulio geriausių švietimo sistemų. Kaip estams tai pavyko?

Estijos sėkmės raktas – daugiau erdvės profesionalumui ir sistemos lankstumui. Formaliai Lietuvoje tai taip pat egzistuoja. Čia mokyklos ir mokytojai turi daug autonomijos. Tačiau praktikoje šis lankstumas nepadeda sukurti daugiau gerųjų praktikų ir jomis dalytis.

Jeigu Estijoje jūs esate tikrai sėkmingas mokytojas, žmonės apie jus žinos, o kiti mokytojai bandys sekti jūsų pavyzdžiu. Jeigu jūs esate sėkmingas mokytojas Lietuvoje – niekas to nežinos, išskyrus jūsų mokinius ir galbūt jų tėvus. Estija turi daug atviresnę ir bendradarbiauti pritaikytą sistemą. Joje egzistuoja aukštas profesionalumo lygis. O Lietuvoje mokytojai daugiausia dirba izoliacijoje.

Darbovietėse reikalingi įgūdžiai sparčiai keičiasi. Kaip PISA testai prisitaiko prie naujos pasaulio realybės?

Galiu duoti pavyzdį, susijusį su problemų sprendimu. 2012 m. mes tiesiog vertinome, kaip mokinys gali išspręsti problemą. 2015 m. žiūrėjome, kaip mokiniai gali išspręsti problemas dirbdami drauge. 2018 m. vertinsime jų globalų suvokimą. T. y. kaip geba matyti pasaulį per skirtingas prizmes, perspektyvas, kaip jie gali įvertinti skirtingus mąstymo būdus, idėjas, kultūras, nes šiandien pasaulyje sėkmę lemia šie įgūdžiai. 2021 m. dėmesį kreipsime į kūrybinį mąstymą.

Raštingumas 2009 m. buvo visai kitoks nei 2000-aisiais. Mums sunku prisiminti, koks pasaulis buvo iki atsirandant „iPho-

2017 ŽIEMA

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

33

įžvalgos

Ką vėjui padarė Artūras Skardžius 2016 m. rugsėjo 7-ąją Daldykano upė Sibire pasruvo krauju. Žuvys upėje neišgaišo (arba išgaišo, bet niekas apie tai ir nepranešė), o naujienų agentūros ir apie dvoką nieko nepranešė. Bet vandens aplink Daldykaną gyvenantys rusai turėjo eiti ieškoti, nes čia pat tekančio nebegalėjo gerti.

N

e iš šventojo rašto ši istorija. Nei Mozė, nei faraonas aplink įvykio vietą nebuvo pastebėti.

Prieš įvykį lazdos nevirto šliužais, o po jo Norilskas neliko nusėtas varlėmis. Galime užtikrintai teigti, kad tai nebuvo biblinis stebuklas. Tai buvo pramoninių atliekų nuotekis iš ant upės kranto esančios „Norilsko nikeliui“ priklausančios metalurgijos gamyklos.

Sekdami geriausias rusiškos krizių komunikacijos tradicijas, bendrovės atstovai iš pradžių teigė, kad, jų nuomone, „upė atrodo taip pat kaip vakar“, ir tik po savaitės pripažino nuotekį ir patikino, kad tai neigiamų padarinių gyvajai gamtai ir gyven-

46

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

NAGLIS NAVAKAS

J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

tojams neturės. Savaime suprantama. Įmonė su gamta niekada per daug nedraugavo. NASA teigimu, per kiek daugiau nei pusšimtį jos gyvavimo metų aplinka apie Norilską taip prisisodrino nikelio ir paladžio, kad ekonomiškai verta užsiimti šių ir kai kurių kitų metalų gavyba iš ten esančio dirvožemio.

Privatizacijos stebuklas Bendrovės privatizacija buvo ne mažiau stebuklinga. Kaip ir didelė dalis šiandienių Rusijos oligarchų turtų, Norilsko metalurgijos įmonė buvo privatizuota dviem etapais – 49 proc. bendrovės buvo privatizuota vykstant investicinių čekių programai

paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje, o likusi dalis – per liūdnai pagarsėjusią „paskolos už akcijas“ programą 1995-aisiais.

Kaip ir daugelis kitų valstybinių įmonių Rusijoje, 16 mlrd. dolerių turtą valdanti, daugiau nei 8 mlrd. dolerių metinę apyvartą šiandien sukurianti bendrovė buvo privatizuota už grašius. Pirma, jos darbuotojų investicinius čekius verslininkai Michailas Prochorovas ir Vladimiras Potaninas supirko už dalį jų vertės. Kaip ir kitur, informacijos apie investicinius čekius stygius ir rinkos kapitalizmo supratimo stoka neleido darbuotojams tinkamai įvertinti turimo turto ir tuo pasinaudojo geriau išsilavinę ir su valstybinėmis programomis labiau susipažinę asmenys.

Vėliau tų pačių verslininkų valdomas bankas „Onexim“ organizavo „Norilsko nikelio“ privatizavimo aukcioną, pats jį laimėjo ir įsigijo 38 proc. kontrolinį akcijų paketą už 170,1 mln. dolerių. Tuo metu bendrovė kasmet išgaudavo 25 proc. viso pasaulio nikelio. Be to, M. Prochorovo verslo partneris V. Potaninas antruoju privatizacijos etapu ėjo vicepremjero, atsakingo už privatizaciją, pareigas.

Tai – tik viena iš daugelio istorijų. Privatizacijos Rusijoje principas, kuris sukūrė naujųjų rusų, kleptokratų ir oligarchų klasę šalyje, buvo paprastas – su politika susijusi nedidelė grupelė žmonių pasirašė privatizacijos įstatymus, jais pasinaudojo kitų sąskaita ir tai pakartojo dar kartą, įtraukdami pirmuoju etapu savo įgytus verslus (bankus) į antrąją privatizacijos schemą ir sudėliodami konkursus taip, kad valstybės turtą įsigytų jie patys.

Antroji privatizacijos dalis sulaukė gausaus pasmerkimo Rusijos visuomenėje, tačiau pirmojo tipo privatizacijos modelis buvo paplitęs gerokai plačiau.

Rezultatas? Nusivylimas kapitalizmu, laisvąja rinka, nepasitikėjimas verslu ir visus šiuos gaivalus išlaisvinusia demokratine santvarka. Tai su per privatizacijos procesą iškreiptu turto pasiskirstymu turi realių ir labai sunkių padarinių visai Rusijai.

Ką padarė Skardžius Naujienų portalas „15min“ jau senokai atliko žurnalistinį tyrimą, per kurį išsiaiškino dabar jau buvusio Seimo Energetikos komisijos nario Artūro Skardžiaus ryšius

įžvalgos

Tetampa NE naujuoju TAIP Net jei visi keliai vestų į Romą, kai jūsų protas neapsisprendęs, nuolat besiblaškantis ir nesusikaupęs, niekuomet nepasieksite savo tikslo.

T

okį aforizmą perskaičiau viešbučio kambaryje padėtoje aforizmų knygelėje, kai kolegų efektyvumo konsultantų kvietimu lankiausi Kinijoje ir pristačiau pranešimą apribojimų teorijos konferencijoje. Praėjusių metų gruodžio straipsnyje linkėjau 2017-aisiais verslininkams mažiau pasitikėti įvairiais ekonomistais astrologais ir labiau – savimi. Šį kartą noriu palinkėti 2018 m. nesiblaškyti.

Fokusavimosi tema tikrai nėra nauja. Štai Brianas Tracy yra sakęs, kad „vidutinio intelekto žmogus, turintis aiškų tikslą, konkrečią jo viziją ir tinkamą planą, kaip jį pasiekti, visada aplenks genijų, jų (tikslo ir plano – VK) neturintį“. Ši „Verslo klasė“ irgi gali būti tokių fokusuotų pastangų pavyzdys – tai paskutinis numeris, kuriame dar bus alkoholinių gėrimų reklamos. Tai, kas dar neseniai atrodė

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

NERIUS JASINAVIČIUS

V L A D I M I R O I VA N OVO ( V Ž ) N U OT R .

kaip klejonė, dėl nedidelės žmonių grupės fokusuotų pastangų tapo realybe.

Vis dėlto, neatsižvelgiant į gyvenimo pavyzdžius ir įvairiausias „auksines mintis“ apie savo kelio laikymąsi, tikslo žinojimą, dviejų kiškių gaudymą ir panašiai, susifokusavimas ir nesiblaškymas tiek kasdienėje veikloje, tiek įgyvendinant strateginę įmonės kryptį vis dar išlieka vienas sunkiausių iššūkių vadovams. Kodėl daugelis jų ignoruoja tokius akivaizdžius faktus, o jų veikla ir priimami sprendimai primena mėginimą vaikytis ne du, o dvidešimt du kiškius? Iškart galime atmesti prielaidą, kad vadovai kvaili, nes negali būti tiek daug kvailių. Šio reiškinio masiškumas skatina įtarti, kad to priežastis gali lemti žmogaus prigimtis ir mus supančios realybės elementai. Lapkričio „Verslo klasėje“ rašiau apie tai, kaip vado-

„SAUGUS“ STOVINIAVIMAS VIETOJE VISIŠKAI NEUŽTIKRINA SAUGUMO. BET KURIĄ AKIMIRKĄ JUS GALI APLENKTI KOKS NORS „IŠPROTĖJĘS“ KONKURENTAS. „REUTERS“ NUOTR.

Labai efektyvūs procesai užtikrina mažiausią kainą.

EMMANUELIS MACRONAS TAPO TRADICINIO ELITO ATSINAUJINIMO SIMBOLIU.

2017-IEJI: TIK JAU NEREIKIA MŪSŲ GĄSDINTI „REUTERS“ NUOTR.

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

AURELIJUS KATKEVIČIUS

tema

Žmogaus smegenys taip sutvarkytos, kad ryškiausiai jis vis dėlto mato tą dūzgesį, kuris dabar aplink jį. Tai, kas bent kiek nutolę laike, kartais atrodo beveik kaip nebuvę.

M

us vis labiau užplūstant informacijos tvanui, atstumas nuo dabar iki migloje pradingstančių ir beprotiškai svarbių atrodžiusių įvykių užmiršimo vis labiau mažėja. Šią akimirką, kai rašau šį straipsnį, pasauliui labiausiai rūpi princo Harry ir Meghan Markle sužadėtuvės. Lietuvai – Lukiškių aikštės lygumas. Ir niekas jau beveik nebeprisimena Donaldo Trumpo inauguracinių diskusijų apie minios dydį, o čia, mūsų tėvynėje, nebeaptariama, kokius ten rusus valdžios koridoriais vedžiojo Mindaugas Bastys.

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

Sutemos, užslenkančios apie ketvirtą po pietų, verste verčia šiek tiek ilgiau pasėdėti ir pamąstyti, prisiminti ir apžvelgti, kaip gyvenome prabėgusiais 2017 m., kokių buvo pasėta ateities sėklų ir kokių praeities piktžolių niekaip neįstengėme išrauti.

Pasaulis, kaip ir 2016 m., toli gražu nebuvo saugus.

Prasidėjo šie metai nuo teroro aktų Turkijoje ir baigia-

2017-IEJI: TIK JAU NEREIKIA MŪSŲ GĄSDINTI

si teroro aktais Niujorke. Ką ir kalbėti apie tą vaikiną įdomia šukuosena, per besibaigiančius metus išbandžiusį jau 20 balistinių raketų, kurios skrenda vis toliau, – šviežiausiai lapkričio pabaigoje išbandytos, kaip teigiama, jau gali pasiekti ir bet kurią vietą Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje.

Pasaulis politikos požiūriu buvo visai įdomus. Metų pradžioje – D. Trumpo inauguracija, birželį darbą pradėjo specialusis prokuroras Robertas Muelleris (pakeliui dar dera prisiminti, kaip prezidentas atleido Federalinio tyrimų biuro vadovą Jamesą Comey), rudeniop vyko kratos Paulo Manaforto, buvusio D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovo, namuose, jis pradėjo bendradarbiauti su tyrėjais, lapkritį buvusio prezidento patarėjo saugumo klausimais Michaelo Flynno advokatai pranešė D. Trumpo teisininkams, kad nebegali su jais kalbėtis. O tai iš esmės reiškia, kad ir M. Flynnas greičiausiai bendradarbiauja su R. Muellerio biuru. Ir dar prisiminkime pavasarinį „baltųjų rūmų tuštėjimo metą“, kai vos ne kas antras D. Trumpo bendražygis, įskaitant pagrindinį kampanijos strategą ir ideologą Stepheną Bannoną, turėjo dėl vienų ar kitų priežasčių pasitraukti.

Mes jau tikriausiai pamiršome, kad balandį vyko gana įspūdinga Jungtinių Valstijų galios demonstracija, kai Sirijos vyriausybinėms pajėgoms, panaudojusioms cheminį ginklą, buvo smogta 50-ia sparnuotųjų „Tomahawk“ raketų.

Visa tai, ką vardijau, – labiau neramybės, įtampų, nerimo pusėje. Saugumo salelių irgi buvo matyti. Pavasarį nepavyko karinis perversmas Juodkalnijoje, du veikėjai, susiję su Rusijos karine žvalgyba, buvo suimti ir teisiami. Manau, kad visus metus gerai matoma ir vis stiprėjanti diskusija apie klaidinančias naujienas, Rusijos kuriamą dezinformaciją ir kišimąsi į rinkimus bei kitus politinius procesus esmingai prisideda prie realios padėties suvokimo pasaulyje, o tai reiškia ir saugumo didėjimą.

2016 m. du įvykiai – birželį Jungtinės Karalystės balsavimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, lapkritį Jungtinėse Valstijose D. Trumpo išrinkimas prezidentu – privertė pasaulio visuomenę (turbūt vis dėlto laikas jau tokį terminą vartoti) smarkiai susimąstyti. Vieni džiūgavo („pagaliau tas suakmenėjęs elitas gavo į skudurus“), kiti, švelniai tariant, ne visai („bet juk tai neprognozuojami neadekvatai“). Matyt, kol kas mūsų civilizacija, kaip ir kūnai, vis dėlto turi šiokią tokią subalansuotą imuninę sistemą. Viena vertus, D. Trumpas ir „Brexit“ buvo rimtas

signalas, kad daug kas pasaulio sąrangoje yra labai nekaip. Kita vertus, reakcijos variantus matėme jau 2017-aisiais. Dar prieš 2017 m. buvo išskirti trys svarbiausi bandymų ir matavimų taškai – pradedant nuo pavasario ir baigiant rudeniu – rinkimai Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Visuose juose populistinės partijos pasirodė nors ir neblogai, bet toli gražu ne taip, kad perpieštų politinį Europos kraštovaizdį. O Prancūzijoje prezidentu išrinktas Emmanuelis Macronas tapo akivaizdžiausiu politinės klasės ir tradicinio elito atsinaujinimo galimybių simboliu.

Bet ir 2016, ir 2017 m. įvykiai politikos scenoje nepaneigia vieno teiginio – pasaulio politinėje sąrangoje jau kelintus metus vyksta esminiai paradigmos lūžiai, ir mes (kaip civilizacija) kol kas dar neatrandame naujų sambūvio ir pokalbio formų.

Beje, bekraujis (nors kelių tankų pasivažinėjimas ir buvo pavadintas kariniu perversmu) ilgamečio (beprotiškai ilgamečio) Zimbabvės diktatoriaus Roberto Mugabe pasitraukimas metų pabaigoje irgi šį tą signalizuoja apie galimybes be itin didelių katastrofų tobulinti mūsų bendrą gyvenimą mūsų bendroje ir kol kas vienintelėje turimoje planetoje.

Antra planeta ir nuobodi nafta Kai pradedi kalbėti apie tai, kad žmonijai per mažai vienos gyvenamos planetos, neišvengiamai prieini prie iš esmės paties įtakingiausio žmogaus žemėje dabar – prie Elono Musko (jo „SpaceX“ verslas ir prasidėjo nuo mąstymo apie tai, kad žmonėms praverstų atsarginė planeta), kurio veikla reiškia daug daugiau negu atskirų politinių veikėjų pranešimai tviteryje. Kaip tik lapkritį buvo paskelbta, kad E. Muskas

visuomenė Žaidžiame pokytį, žaiskime įtikinamai 2009 m. lapkričio šiokiadienį Donata, kaip įprasta, pabudo penktą ryte ir mieguista pasiekė autobuso stotelę.

Sulaukusi dūmų kamuoliais kosėjančio kiauro it rėtis autobuso, klestelėjo ant šaltos kėdės ir spėjo ją sušildyti per pusvalandį kelionės. Rytinę pamainą mergina pradėjo 6.30.

K

albų mokykloje diena prabėgo nejučia. Tirpstant paskutinėms valandoms iki savaitgalio, Donatos kolegė buvo netikėtai pakviesta pasikalbėti su direktoriumi. Po pusės valandos grįžusi ji nieko neprasitarė net paklausta. „Dabar negaliu sakyti, pakalbėsime vėliau. Tau viską paaiškins, dabar tave kviečia, na, eik greičiau“, – paragino Donatą.

Donatai kalbų mokyklos pokyčiai nugriuvo it perkūnas iš giedro dangaus. Jai buvo pranešta, kad artimiausiu metu keisis įmonės savininkai, organizacijos struktūra ir penktadalis darbuotojų atleidžiama. Darbuotojams nebuvo paaiškinta, kokiu būdu atrinkta, kas bus atleisti, kokia numatoma tolesnė įmonės veikla ir kokių pokyčių laukti kasdieniame darbe.

Praradusi susižavėjimą darbu ir jausdama nuolatinę įtampą kolektyve, Donata nutarė įsidarbinti kitoje įmonėje. Ši tarptautinė konsultacijų bendrovė, kurioje dirbo keliasdešimt žmonių, taip pat buvo

72

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

JŪRATĖ VIRKUTIENĖ

ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.

paveikta ekonominio sunkmečio. Įmonės vadovai, vertindami finansinius rodiklius ir ateities prognozes, turėjo imtis mažinti išlaidas. Kartu su darbuotojų grupe išsigrynino du galimus kelius: atleisti dalį žmonių arba laikinai sumažinti visiems atlyginimus. Pasirinkus pastarąjį variantą, darbuotojai porą dienų per mėnesį eidavo nemokamų atostogų. Su šia informacija Donata buvo supažindinta per paskutinį darbo pokalbį.

Dviejų įmonių, kuriose dirbo Donata, situacijos panašios. Skyrėsi pokyčių valdymas ir pristatymas darbuotojams.

Dėl to, kaip pastebėjo Donata, darbuotojai šiose įmonėse buvo visai kitaip įsitraukę ir palaikė permainas.

Pokyčių komunikacija vis aktualesnė Daugelis organizacijų vystydamosi keičiasi. Vienos keičiasi retai, kitos, ypač stiprios konkurencijos rinkoje, keičiasi dažnai. Vienų pokyčiai yra laipsniški, kitų –

>> drastiški. Tiesa, permainos skirstomos dar ir pagal pagrindinį pokyčio tikslą – organizacijos keičia identitetą, kultūrą, produktus ir paslaugas, įprastas darbo tvarkas ir net struktūrą.

Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje organizacijų struktūrinių pokyčių matome daug. Draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ įsigijo Lenkijos draudimo įmonė „PZU S. A.“. Šių metų pradžioje išgirdome apie telekomunikacijų bendrovių sujungimą į „Telia Lietuvą“, spalį du bankai susijungė į „Luminor“, laukiama prekybos centrų „Rimi Lietuva“ ir „Iki“ jungtuvių. Su šiais išoriniais pokyčiais vyksta intensyvios permainos korporacijų viduje. O kiek dar pokyčių viešumoje nematoma?

Didesnės organizacijos turi komunikacijos specialistus, mažesnėse permainų komunikaciją įgyvendina pats vadovas arba paskirtas darbuotojas. Neretai, ruošdamosi pokyčių komunikacijai, organizacijos konsultuojasi su išorės partneriais arba jiems paveda dalį permainų valdymo darbų. „Lidl Lietuvos“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Valdas Lopeta, turintis didelę pokyčių komunikacijos patirtį, atkreipia dėmesį, kad svarbu komunikacija besirūpinančiam žmogui suteikti visą informaciją apie būsimas permainas, juo visiškai pasitikėti ir jį palaikyti.

Pradėti nuo vizijos ir komandos Sakoma, tam, kad pasiektum tikslą, reikia žinoti, kur eini. O kad ir Donata ten nueitų, reikia mokėti jai tai paaiškinti ir įtikinti. Įmonės vadovas ruoštis pokyčiams turėtų pradėti apibrėždamas viziją. Tai galite padaryti atsakę į pagrindinius klausimus: dėl kokių priežasčių reikalingos permainos ir kodėl tai turėtų būti daroma dabar.

Kai organizacijos vadovas išskiria aiškias priežastis, kodėl inicijuojami pokyčiai, tada, anot vadybos guru Harvardo universiteto profesoriaus Johno Kotterio, laikas permainos svarba įtikinti pagrindinius darbuotojus. Galima burti organizacijos formalių ir neformalių (nuomonės formuotojų ir ekspertų) lyderių grupę.

Kalbėdamas apie pokyčių komandos sudėtį, V. Lopeta nurodo, kad į ilgas ir sudėtingas permainas įsitraukę žmonės kažkuriuo momentu pavargsta, todėl komandos

visuomenė

Vaikėjanti visuomenė (I):

vertybės „debesyje“ Kol didieji pasaulio inovatoriai suka galvas, kaip į „debesis“ pasiųsti mūsų protus ir žinias, dalies žmonijos vertybės ten jau yra. Ir nėra kuo džiaugtis, kad savo vertybes gali susipakuoti į USB atmintinę.

Ž

monijos protai jau ne vieną dešimtmetį kalba apie tai, kad šiuolaikinė visuomenė gyvena lūžtančių paradigmų arba esminių visuomenės raidos pokyčių laikais. Ne kartą apie tai kalbėta ir „Verslo klasės“ puslapiuose. Šiame numeryje pradedu ir keliuose ateinančiuose nagrinėsiu, mano nuomone, vieną svarbiausių šiuolaikinės visuomenės kaitos tendencijų, kardinaliai keičiančių politinius procesus, verslo valdymą ir kultūrą plačiąja prasme, – visuomenės vaikėjimą arba infantilėjimą. Ironiška, kad tai vadinama suaugystės problema.

Mamyčiukų era Suaugystės problema vadinamas ribų tarp vaiko ir suaugusiojo nykimas. Anksčiau būdavo labai aišku: 20–30 metų žmogus pradeda

76

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

TARP VAIKYSTĖS IR SUAUGYSTĖS ĮSTRIGUSIAM INDIVIDUI ĮTAKĄ DARO VADOVAS, GEBANTIS TAISYKLES KURTI DRAUGE SU JUO. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S (VŽ) NUOTR.

ARVYDAS BŪTA

ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.

savarankišką gyvenimą, gyvena nebe tėvų namuose, susiranda darbą su pajamomis, kuria šeimą, augina vaikus. Visi šie socialiniai požymiai leisdavo teigti, kad individas yra susiformavusi asmenybė, suaugęs žmogus, bent jau socialiniu požiūriu. Šiandien tie požymiai nebegalioja, nes tokio amžiaus individai neretai „netempia“ iki suaugusiojo. Šiuolaikinėje visuomenėje 20–30 metų žmogus yra pakibęs tarp paauglystės ir suaugystės. Ko gero, tarp pažįstamų rasime ne vieną trisdešimtmetį, turintį didelius pinigus uždirbantį verslą, gerą automobilį, galintį įsigyti nuosavą būstą, tačiau vis dar gyvenantį su tėvais, ir ne todėl, kad jie jau seni ir jiems reikalinga priežiūra.

Pietų Europos šalyse trisdešimtmečiui gyventi su tėvais yra normalu. Itališkai to-

Mada savo esme yra infantilų užsiėmimas.

visuomenė

Utopinė ateitis, kurioje nereikia sukti galvos dėl pinigų

2017 M. SUOMIJOS VALDŽIA PRADĖJO EKSPERIMENTĄ, PER KURĮ DVIEM TŪKSTANČIAMS DARBO NETURINČIŲ DARBINGO AMŽIAUS ŠALIES GYVENTOJŲ DVEJUS METUS BUS MOKAMA 560 EURŲ PER MĖNESĮ. A U Š R O S BARYSIENĖS NUOTR.

Ar universaliųjų bazinių pajamų eksperimentai taps alternatyva dabartinei socialinės apsaugos sistemai?

IEVA VALEŠKAITĖ

J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

sivaizduokite pasaulį, kuriame kas mėnesį į jūsų banko sąskaitą įkrinta tam tikra suma pinigų, kurią galite išleisti taip, kaip jums atrodo geriausia. Jums ją perveda ne darbdavys, o šalies valdžia. Ir šią sumą gauna kiekvienas pilietis. Gaunamas pinigų kiekis nepriklausytų nuo to, ar žmogus turi darbą, ar ne, ir, nors nepaverstų jo turtingu, neleistų jam badauti.

Skamba utopiškai? Tačiau universaliųjų bazinių pajamų idėjos, jau daugiau nei 200 metų sklandančios ore, vis labiau nusėda akademikų ir politikų galvose. Vienas JAV Tėvų Įkūrėjų – Thomas Paine’as – dar 1796 m. siūlė kiek­ vienam sulaukusiam 21-ų sumokėti 15 svarų sterlingų išmoką. Dar 10-ies svarų sterlingų kasmetę išmoką iki gyvos galvos siūlyta mo-

82

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

kėti sulaukusiems 50-ies. Ši išmoka būtų buvusi skiriama visiems gyventojams – turtingiems ir vargšams. Pajamų jai turėjo būti gauta apmokestinus dirbamosios žemės savininkus. Anot Th. Paine’o, pati žemė kaip išteklius priklauso visai žmonijai. Tik jos vertės padidinimas gali būti laikomas asmenine žmogaus nuosavybe. Dėl šios priežasties dirbamosios žemės savininkai būtų privalėję mokėti savotišką rentą kitiems bendruomenės nariams.

Praėjus dviem šimtams metų, Th. Paine’o idėjos atgimė tokių garsių ekonomistų kaip Miltonas Friedmanas, Jamesas Buchananas ar Charlesas Murray galvose. Pirmasis siūlė gyventojams pajamas garantuoti įvedant vadinamąjį neigiamąjį pajamų mokestį. Šios idėjos esmė – mokėti socialines išmokas iš

Universa­ liosios bazinės pajamos turėtų pakeisti visas kitas išmokas.

visuomenė

Blaise’as Pascalis duoda naujamečius pažadus

ANOT BLAISE’O PASCALIO, PASISAKYTI UŽ DIEVO BUVIMĄ YRA TOLYGU LAŽINTIS. „REUTERS“ NUOTR.

BLAISE’AS PASCALIS RAGINA: ELKITĖS TAIP, LYG TIKĖTUMĖTE. G E O R G E ’ O V E R T U E G R AV I Ū R A

Metų sandūra – laikas, kai esame raginami nors trumpai stabtelti ir susimąstyti apie viso to, ką darome, prasmę. Atsisakyti dalykų, kuriais nesame patenkinti, pasiryžti tapti geresni ir gražesni.

T

a proga gana įprasta pasižadėti atsisakyti žalingų įpročių, pradėti sportuoti ar laikytis dietos, imtis savi­ švietos ar mokytis kalbų, liautis švaistyti laiką ar pinigus arba tiesiog pozityviau žvelgti į pasaulį. Pasižadėti ir, deja, dažniausiai netesėti...

Tų pažadų keblumus suprantame iš pat pradžių, ypač jei pasižadame ką nors ilgesniam laikui, o rezultatas, kurio tikimės, – menkai apčiuopiamas ar net sunkiai pasiekiamas, ir nėra jokio tikrumo, kad mums galiausiai pavyks. Tad nesistebime, jei palūžtame jau netrukus, kai kasdienės smulkmenos ir greiti malonumai stoja ilgalaikiams pažadams skersai kelio, o kylantį kartėlį malšiname supratimu, kad geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje. Kitais

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

KĘSTAS KIRTIKLIS

EVGENIOS LEVIN NUOTR.

metais vėl pasižadame keistis, nes tie momentiniai džiaugsmai ir malonumai bendrojo nepasitenkinimo nenumaldė ir mūsų geresnių bei gražesnių nepadarė. Bet kaip tai pasiekti?

Panašiai jautėsi ir filosofas, matematikas Blaise’as Pascalis (1623–1662 m.), kuris matė žmogaus veiksmų beprasmybę ir siūlė duoti ilgalaikius pažadus. Bet prieš juos duodant, B. Pascalio manymu, reikia suprasti, kas yra tas, kuris tai daro, „reikia pažinti save: jei tai nepadėtų rasti tiesos, tai bent padės tvarkyti savo gyvenimą, o už tai nieko nėra geriau“.

Ir kas bus, kai pažinsime Ką gi randame tyrinėdami save? Pirmiausia, kad žmogaus gyvenamas pasaulis yra įsiter-

Žmogus pasaulyje – trapus kaip nendrė.

laisvalaikis

Emocinis užkratas iš Tekančios Saulės šalies

„LEXUS LC“ DIZAINAS TIKSLIAI ATKARTOJA DAR 2012 M. PRISTATYTO KONCEPCINIO MODELIO LFLC LINIJAS. G E D I M I N O ŽILINSKO NUOTR .

„Jeigu būtume laikęsi tradicijų, nebūtume sukūrę nieko panašaus“, – tvirtina „Lexus“ dizaineriai. Naujausias jų kūrinys – didelė kupė LC – taikosi į pasyvų rinkos segmentą, tačiau, kalbant apie jį, retam pavyksta sulaikyti emocijas.

Š

iuo metu visose pasaulio rinkose karaliauja į visureigius panašūs automobilių tipai: SUV ir krosoveriai. Todėl, kurdami strategiškai svarbius modelius, didieji gamintojai siekia, kad jie turėtų kuo daugiau madingų visureigių bruožų.

Bet paprastai konservatyviais sprendimais pasižymintis „Lexus“ savo automobilių įvaizdžiui formuoti renkasi rinkoje nepopuliarius, tačiau labai elegantiškus kupė kėbulo tipus.

Pavyzdžiui, 2015 m. gamintojas pristatė vidutinio dydžio kupė modelį RC. Vien dėl menko paties segmento populiarumo jam būtų sunku prognozuoti komercinę sėkmę – net nekalbant apie tai, kad šiame segmente japoniškam automobiliui tenka konkuruoti su senas tradicijas puoselėjančiais vokiškais „premium“ segmento modeliais. Tačiau japonai

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

LINAS BUTKUS

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

sakosi tai įvertinę iš anksto ir dviejų durų modelius gaminantys ne dėl komercinio rezultato, o siekdami pritraukti jaunesnių klientų.

Kitoks GT Bet nuo tada, kai pasirodė didžioji GT klasės kupė „Lexus LC“, viskas atrodo kitaip. Tikėtina, kad ši brangi (nuo 105 560 iki 119 110 eurų kainuojanti) kupė taip pat nesulauks didelės komercinės sėkmės: į jos konkurentų sąrašą galima įtraukti tiek dvivietį kupė-kabrioletą „Mercedes-Benz SL“, tiek keturvietę kupė „Mercedes-Benz CL“, taip pat 6 serijos BMW ar „Maserati Gran Turismo“. Vis dėlto japoniška kupė nėra panaši nė į vieną jų. Ir tai galima tvirtinti, kalbant ne tik apie išvaizdą.

Vokiški „Lexus“ konkurentai yra tobulai išbaigti, labai solidūs, patikimi ir gerai išlaikantys vertę. „Maserati GT“ yra jau dešimtmetį

Hibridinės „Lexus“ pavaros sistemos pasižymi ypatingu patikimumu.

Ernestas Parulskis

VA I V O S A B R O M A I T Y T Ė S N U O T R .

Kelionių vadovas: Šnipiškių gentrifikacija Na, Kempinskio viešbučio atsiradimą šalia Katedros aikštės buvo galima atspėti, bet kad „Marriott“ bus pastatytas Šnipiškėse – niekada. Kur nors senamiestyje – taip, ar Konstitucijos prospekte, bet tik ne čia. nors, kitaip žvelgiant, tiksliau – žiūrint iš istorinės perspektyvos, viskas susidėlioja. Sovietmečiu šita Šnipiškių dalis, tarp Kalvarijų gatvės ir Žirmūnų, buvo maksimaliai kontrastinga. Štai čia, kur dabar „Marriott“ ir biurų nuomyklos, pro dar neįstiklintų langų kiaurymes matyti pusiau nugriauto stadiono Rytų tribūna, apaugusi krūmais, o kai kur – ir nemenkais medeliais, taigi čia, priešais prabangiai barokinę stadiono tvorą, stovėjo net ir rajono kontekste baisios ir skurdžios lūšnos, o vos šiek tiek toliau, už stadiono ir už dabartinės prokuratūros, specialiai suprojektuotuose daugiabučiuose jau gyveno aukštesnio vidurinio rango nomenklatūrininkai. Tuose penkiaaukščiuose buvo liftai! Ir čekinė parduotuvė, viena iš trijų Vilniuje, buvo šalia – tereikėjo gatvę pereiti.

Jei reiktų šiandien rasti anų laikų socialinio ir urbanistinio kontrasto analogiją, galima likti tose pačiose Šnipiškėse, tik reikėtų

114

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

pereiti į aną pusę, į teritoriją tarp Kalvarijų ir Geležinio Vilko gatvių, ir rasti sklypą, kur „Burių“ ir kitų dangoraižių fasadai žiūri į įžūlių medinukų langus. Žinoma, dėl socialinio kontrasto šiek tiek perlenkiau – šiandien Šnipiškėse vargšų nebėra. Taigi, „Marriott“ pastatė logiškoje vietoje, pamaniau, eidamas įprastu maršrutu nuo Mindaugo tilto link Kalvarijų turgaus. Iš karto į turgų nelindau – ta jo pusė prie Rinktinės gatvės su įrankiais ir drabužiais, man neįdomi, todėl ėjau šalia, stoiškai nežiūrėdamas į užkandinių vitrinas. Pasiekęs Kalvarijų gatvę, pamačiau, kad statybininkai atidengė buvusios policijos nuovados fasadą. Vasarą dar spėjau užfiksuoti, kad jie baltais polistireno gabalais šiltina namą, ir šiek nustebau – negi turi leidimą sunaikinti XIX a. puošybą? Dabar pamačiau, kad neturėjo, – visa lipdyba tiksliausiai atkurta iš naujo. Turbūt turgaus rekonstrukcijos eiga paskatino elgtis civilizuotai, nusprendžiau. Turgavietėje savininkai

elgėsi tobulai – išsaugojo viską: paviljonų duris su metaliniu dekoru, lakoniškas rozetes fasaduose, restauravo paviljonų pavadinimus ir net ant naujo pastato užrašą „Žuvis“ padarė tuo pačiu šriftu. Rūkytos mėsos paviljone žvilgtelėjau į tradicinę ir nepaaiškinamai ilgą eilę prie ramiojo mėsininko prekystalio ir nusukau prie saviškės pardavėjos, o tada kažkas draugiškai stuktelėjo man per nugarą.

Kaip kartais atsitinka su draugystėmis? Štai prieš krizę įmonių savininkai ir direktoriai, ruošdamiesi neišvengiamam Baltijos tigrų šuoliui, miniomis plūdo į Vilniaus universiteto Tarptautinę verslo mokyklą, kur specialiai jiems buvo įsteigta nelabai brangi palengvinto bakalaureato programa – užtenka pasimokyti vakarais dvejus metus, išlaikyti egzaminą (nerašant mokslinio darbo) ir – tadam – universitetinis ekonomisto diplomas kabo ant sienos, įrašas apie antrą (kai kuriems – pirmą) aukštąjį išsilavinimą –

Aidas Puklevičius

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Pinigai mėtosi po kojomis Oscaras Wilde’as yra pasakęs, kad bet kuris, gyvenantis pagal išgales, akivaizdžiai stokoja fantazijos. Mūsų šalis, kad ir kaip būtų keista, yra išimtis iš šios taisyklės.

pirma, jai niekada neišeina gyventi pagal išgales (na, pažadėjo kitąmet perteklinį biudžetą, bet sunku tuo patikėti), ir antra, jai akivaizdžiai trūksta fantazijos pasilenkti ir susirinkti pinigus, kurie tiesiog mėtosi po kojomis.

Ir tai galima vienodai priekaištingai besti į veidą tiek valstybei, tiek jos piliečiams. Sakysim, toks nekaltas įprotis nuolat lindėti feisbuke ir ten beviltiškai triukšmauti visais įmanomais gyvenimo klausimais.

Stato kas nors paminklą? Einam ir skundžiamės. Stato mokyklą? Einam

116

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

dar greičiau ir skundžiamės dar labiau. Kas nors kur nors papriekabiauja? Tiesiog šuoliais risnojam ir jau nebe skundžiamės, o rėkiam. Vieni, kad priekabiauja, kiti – kad nepriekabiauja, treti – kad priekabiauja, bet ne prie tos, ketvirti – kad apskritai nėra tokio dalyko kaip priekabiavimas, o tik Senajame testamente kažkur Kunigų knygoje aprašyti dauginimosi ritualai, ir nėra čia ko išsikalinėti savo genderizmais ir leftizmais.

Visai tai negali neatsiliepti bendram šalies našumui, kurį

naujosios technologijos, įskaitant tą patį feisbuką, žadėjo užkelti ant vis kylančio pjedestalo. Ir viskas vien todėl, kad visiškai nepasiruošusiam žmogui į rankas įbruko pavojingą įrankį. Čia lygiai tas pats, kai žmogelis, kuris niekuomet nieko neskaitė, netyčia pasklaido „Alchemiką“ ir tada puola ryti visko iš eilės, kas tik pakliūva gretimoje lentynoje. O ten, žinoma, ir bhagavadgytos, ir karmos diagnostika, ir visi Da Vinci kodai ir panašūs laimingieji akmenėliai. Tada atsisės tas žmogelis šalia tavęs,

Sigita Šimkutė

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Kalėdų Rudolfas Sezonas būdavo trumpas, bet pinigai nemenki – gerai prasisukus per dvi savaites buvo galima sočiai pagyventi bent tris mėnesius. Sėkmė labiausiai šypsojosi tiems, kurie kasdien turėdavo užsakymų, – sklido gandas, kad kai kurie per vieną dieną aplanko ir po tris ar net keturias vietas. Ir, nors konkurencija buvo didelė, Vitalijus kiekvieną vėlyvą rudenį ištraukdavo iš spintos Kalėdų Senelio kostiumą. vitalijaus specializacija buvo „snargliai“: taip kolegos tarpusavyje vadino darželinukus ir mokinius. Kol po darželius važinėjo kartu su Snieguole – kaimyne Larisa, kuri turėjo baltus ilgaaulius iki šlaunų vidurio, Vitalijus taip ir nedrįso paklausti, iš kur ji tokius kekšiškus batus gavo, – pinigai buvo didesni. Tačiau Larisa jį metė, ir pastaruosius metus Kalėdų Senis buvo vienas.

Dirbti su vaikais nebuvo sunku: mažieji arba klykdavo nuo pirmos minutės, arba tampydavo dirbtinę barzdą sėdėdami jam ant kelių, kuris nors vienas per pasirodymą būtinai privarydavo į kelnes, o pabaigoje žliumbdavo visi. Didieji jau buvo įnoringesni ir nevengdavo pasakyti, kad Kalėdų Senelis yra netikras, kad nori planšetės ar aifono, o elnias Rudolfas, arba Rudis (tai buvo Regimanto idėja, dėl kurios Vitalijus ne kartą gailėjosi, nes bičiulio kostiumas buvo viena sintetika, tad jis greitai pradėdavo dvokti gaižiu prakaitu), – žmogus iš raidės P. „Vitalikai, aš tau sakau, kad pas „diedus“ moka geriau“, – lapkričio 1-ąją vėl šnypštė Regimantas, kai susitiko prie kapinių tvoros, – kolegos jau buvo palaidoję ne vieną bendrą

118

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

pažįstamą: ką nusinešė baltoji, ką boba ar gyvenimas, iš tiesų tai vienas ir tas pats, užjojo. „Diedai“ buvo verslas – dažniausiai stambios įmonės, galinčios sau leisti kalėdinius vakarėlius brangiuose restoranuose ar užmiesčio sodybose. Regimantas vis pasakodavo istoriją, kurią išgirdo iš Broniaus, kaip adrenalino ištroškę finansininkai vieną naktį kepė mėsą miškuose, o vakarėliui įsisiūbavus patys nešė mėsas išgirdę staugiantį vilką. „Nėra ten vilkų, girtiems pasivaideno“, – kas kartą niūriai atsakydavo Vitalijus. Šiemet kalendorius pildėsi lėtai – Kalėdų Senelio Vitalijaus ir elnio Rudolfo Regimanto laukė tik trys darželiai ir dvi mokyklos. „Bus blogai“, – niurzgė Regis. Buvo vėl pasiėmęs greitąjį kreditą, tad būsimas pinigų stygius erzino avansu. Vitalijus puikiai suprato bičiulio bėdą, o ir pačiam norėjosi daugiau.

Nusprendė: šiemet ims ir „diedus“. Kai sulaukė pirmo skambučio, suprato, kad dviem vyriškos lyties personažams būtina išgryninti renginio koncepciją, nes Kalėdų Senelis su elniu Rudolfu skamba dviprasmiškai – labai jau kikeno tas moteriškas balsas kitame laido gale.

„Davaj, Regi, nesakom, kad būsim dviese, – garsiai svarstė Vitalijus. – Darom taip: Kalėdų Senelis ir staigmena.“ Sukirto rankomis ir iškart pakoregavo skelbimą. Deja, „diedai“ neskubėjo graibsyti paslaptingo pasiūlymo. Rimto skambučio sulaukė likus dviem savaitėms iki švenčių. Didelė korporacija, vakarėlis užmiesčio sodyboje, linksminti – dvi valandas. Visos sąlygos puikios, ne gėjai ir ne nudistai. „Kaina?“ Vitalijui akimirksniu išdžiūvo burna, kai išpyškino dvigubai didesnę sumą, nei buvo sutarę su Regiu. Pauzė ragelyje buvo trumpa. „Gerai, tinka“, – atsakė sodrus vyriškas balsas ir pažadėjo atsiųsti sodybos koordinates trumpąja žinute.

Regimantas nesitvėrė savo kailyje. „Bliamba, viskam užteks: ir šventėms, ir skolai, ir dar šampanui boboms liks“, – džiūgavo draugelis, ant piršto sukdamas nutrūkusią kostiumo uodegytę.

Vyrai ruošėsi atsakingai – be skystų apsilankymų darželiuose ir mokyklose, vakarais tobulino „diedams“ skirtą programą. Deja, prieš pat šventę sodyboje Regį ištiko nesėk­ mė: viename darželyje jam ant kelių prisėdęs trimetis išvertė visą skrandžio turinį, ir

Tik patyrę lektoriai – savo sričių profesionalai, mokymuose taikomas praktikas ne kartą išbandę savo veiklose Mokymų grupėse ne daugiau nei 14 dalyvių, tad turėsite puikią galimybę užduoti rūpimus klausimus, pasikonsultuoti Mokymų dalyviams išduodamas sertifikatas

VADYBA 02 01 02 01 02 07 02 20 02 28 03 06 03 22 04 25

STORE Master. Parduotuvių vedėjų akademija (6 dienos. Vilnius) AŠ – NAUJAS VADOVAS. 7 dienų mokymų programa vidurinės grandies vadovams Atlygio sistemos kūrimas. Strategija ir taktika (2 dienos) AŠ – NAUJAS VADOVAS. 7 dienų mokymų programa vidurinės grandies vadovams (KAUNE) Klientų patirties valdymas. Didesnio pelningumo link Klientų aptarnavimo standartas. Kaip sukurti, įdiegti ir palaikyti Strategijos formavimas ir įgyvendinimas Tvarus savininko atsitraukimas nuo aktyvaus verslo valdymo

PERSONALAS 01 10 01 16 01 31 02 06–07 02 27

DARBO TARYBOS. Kad neštų naudą įmonei ir darbuotojams Asmens duomenų apsaugos reforma personalo vadovams Motyvuoti paprasta Kaip pastebėti talentus ir formuoti vadovų rezervą Sisteminis mąstymas ir sprendimų priėmimas (2 dienos)

FINANSAI IR APSKAITA 01 25 02 06 02 21 03 23 04 19

PVM 0 proc. tarifo taikymo ypatumai ir verslo tikslai PVM deklaracijos pildymas PVM apmokestinama ir neapmokestinama veikla Paslaugų tiekimas Lietuvoje, į ES ir kitas šalis bei jų apmokestinimas PVM PVM atskaita

PARDAVIMAI 01 11 01 24 02 22 02 27

Sales Business School. Sertifikuotas pardavimų vadovas (5 dienos) Kaip padidinti pardavimus? Psichologinio pasiruošimo galia ir stiprinimas DERYBŲ VEDIMO MEISTRIŠKUMAS. Veiksmingiausios derybų technikos ir taktikos B2B pardavimai. Kaip parduoti nešvaistant laiko

KOMUNIKACIJA 01 23 01 31 03 08 03 08 03 20

GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Kaip jį teikti ir priimti Iškalbos pratybos. Lyderių komunikacijos klubas (2 dienos) Manipuliacinių situacijų atpažinimas ir valdymas darbe Susirinkimų džiazas. Kaip improvizuoti, neprarandant komandos Kūrybinis rašymas. Lyderių komunikacijos klubas (8 susitikimai)

PROJEKTŲ VALDYMAS 01 26 Agile projektų valdymo pagrindai 02 08–09 ICAgile sertifikuotas profesionalas 02 22–23 Projektų valdymo pagrindai

RINKODARA 01 24 02 06

Prekės ženklo kūrimas ir įvedimas į tarptautines rinkas Asmens duomenų apsaugos reforma rinkodaros vadovams

NEKILNOJAMASIS TURTAS Išsami informacija apie visus mokymus artimiausiu metu akademija.vz.lt

01 26 03 22

NT plėtros, statybos vykdymo projektų teisinių rizikų valdymas NT NUOMA. Į partnerystę vedančios sutartys

(8 5) 250 7151

akademija@verslozinios.lt

P

R

I

S

T A T

O

KVAPĄ GNIAUŽIANTI ATEITIS Pasaulis pasidalijo perpus – į tuos, kurie be baimės priima permainas, ir tuos, kurie norėtų būti atsargesni. Kad ir kaip ten būtų, mūsų civilizacijos neišvengiamai laukia rimti tektoniniai lūžiai.

124

Verslas 2018 Sektorių tendencijos Bendrovės įvairiuose sektoriuose drąsiai išbando naujoves, bet Lietuvoje atsinaujinimas kol kas dar lėtokas.

150

Sparčiausiai augusios Lietuvos įmonės per 2017 m. devynis mėnesius.

M AT T O N N U T R .

VERSLAS2018

LIETUVOS VERSLO LYDERIAI

PASAULIS

Svarbiausias turtas bus laisvi ir protingi žmonės K A I P I R 2 0 1 7 M . , 2 0 1 8 -A I S I A I S I R D I D Ž I A J A M , I R M A Ž A J A M V E R S L U I ( I R N E T I K V E R S LU I ) V I S A M E PA S A U LYJ E SVA R B I A U S I B U S D I D I E J I G E O P O L I T I N I A I P O S L I N K I A I . aurelijus katkevičius pagrindiniai ir įtampos, ir viso pasaulio dėmesio taškai liks tie patys – Rusija, Kinija, JAV, Europos Sąjunga, nuo jų viskas priklausys, jie ir trauks akis.

Rusijoje vasarį – prezidento Vladimiro Putino rinkimai. Apie norą padalyvauti rinkimuose pranešė visas tuntas lyg ir nepriklausomų kandidatų, kaip ir standartinių statistų, – neregėtas vaizdas, kai pas akivaizdų Kremliaus propagandininką Vladimirą Solovjovą laidoje Ksenija Sobčiak šneka apie tai, kad Krymas nėra Rusija, o laidoje pas Vladimirą Poznerį Grigorijus Javlinskis pasakoja, kad Krymas turi būti grąžintas Ukrainai. Įdomu dar ir tai, kad būtent vasarį Jungtinių Amerikos Valstijų tarnybos, vykdydamos 2017 m. rugpjūtį priimto sankcijų paketo reikalavimus, turi pateikti medžiagą apie V. Putino, jo artimiausios aplinkos ir kitų su juo susijusių oligarchų užsienyje laikomą turtą ir pasiūlyti imtis priemonių Rusijos agresijai tramdyti (pats įstatymas dėl sankcijų paketo vadinasi „dėl pasipriešinimo agresijai“), bent jau riboti disponuoti tuo turtu. O galbūt ir dar kai ką. Iš esmės tai reikštų, kad Rusijos Federacijos valdančioji viršūnė bus paskelbta esanti už įstatymo ribų. Būtent tai kelia Rusijos elitui žvėrišką (ir kitaip nepavadinsi) baimę.

Jungtinėse Amerikos Valstijose 2018 m. kas savaitę ar kas antrą naujienų būtinai pateiks specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas dėl Rusijos kišimosi į JAV 2016 m. prezidento rinkimus. Su tyrėjais pradės bendradarbiauti Donaldui Trumpui vis artimesni žmonės, tyrimas vis labiau slinks link „šeimos“. Nors jau ir 2017

124

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS ŽIEMA 2017

m. prakalbinti buvęs rinkimų štabo vadovas Paulas Manafortas ir buvęs patarėjas saugumo reikalams Michaelas Flynnas, matyt, turėjo gana daug papasakoti apie į valdžią Jungtinėse Valstijose atėjusių ir Rusijos valdančiųjų santykius. Manau, kad apkaltos ar atsistatydinimo dėl gresiančios apkaltos (kaip buvo Richardo Nixono atveju) tikimybė vis dėlto mažesnė negu 50 procentų.

Kinijos pasaulio naujienų antraštėse niekada nestigo, bet 2017 m. antrojoje pusėje ir Lietuvoje išryškėjo įdomi tendencija – televizijose ir portaluose pasirodė vis daugiau pranešimų iš Kinijos, ir ne tik apie pandas. Pradėta šnekėti ir apie kinų ekonominius projektus, prekės ženklus ir panašiai. Didžiuliams ekonominiams projektams – tokiems kaip naujasis „šilko kelias“ iš Azijos į Europą – vis labiau artėjant prie mūsų, matyt, Kinijos naujienų tik daugės. Praėjusiais metais į šios šalies ekonomikos ateitį analitikai žvelgė su šiokiu tokiu nerimu. Nerimas nedingo ir šiandien. Ir tai, kad Xi Jinpingas naujausiuose Kinijos komunistų partijos dokumentuose prilygintas Mao, gali būti visai ne stabilumo ženklas. Kaip ten, Rytuose, sakoma: rožė labiausiai išsiskleidžia prieš žiedlapiams nubyrant.

Europos Sąjungoje 2018 m. bus paženklinti „Brexit“ derybų tęsinio. Iš tikrųjų būtent šios derybos ir formuoja ilgalaikę mūsų Sąjungos ateitį, jos veikimą ir galimą transformaciją. Kaip toliau Europai klostysis su populistiniais judėjimais, regionalizacija ir valstybingumo performatavimu, bus galima įvertinti 2018 m. gegužę – tada vyks Italijos parlamento rinki-

mai. Matysime, ar populizmo banga slūgsta, ar kyla.

Nafta per 2017-uosius tapo nuobodi.

Ypač tai pasidarė akivaizdu, kai Saudo Arabija ir Norvegija pranešė, kad jų valstybiniai investiciniai fondai pradės atsisakyti su nafta susijusių bendrovių akcijų.

Saudo Arabijos, Norvegijos (tarp bendrovių, sakykim, buvusi „British Petroleum“, kurios dabartinis prekės ženklas BP šifruojamas kaip „Beyond Petroleum“, ir tai irgi simboliška) tolimas nuo iškastinių energetikos išteklių link kitokios energetikos yra pats įdomiausias 2017 m. reiškinys šioje sferoje, kuris, be abejonės, nuspalvins ir 2018-uosius.

Daug įdomiau už angliavandenilius 2018 m. bus (kaip jau buvo matyti ir antrojoje 2017 m. pusėje) kriptovaliutos ir elektromobilių plėtra, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys, daiktų internetas ir biotechnologijos. Pagrindinis 2018 m. klausimas bus ne kiek kainuos „Brent“ nafta, bet ar pasieks bitkoinas 40 000 dolerių kainą, ar sprogs pagaliau, o gal jis jau niekada nesprogs.

Taigi, tos struktūros (valstybinės, korporacinės ar kitokios organizacijos), kurios kaip ilgalaikę išlikimo strategiją rinksis žaliavų išteklių monopolizavimą, pamažu slinks į šešėlį ir galiausiai – į nebūtį. Čia kalbame ne tik apie naftą ir dujas, varį ar kavą. Kalbame ir apie mėginimus išgyvenimo strategiją kurti bandant okupuoti kokius nors nematerialius išteklius, kad ir patentus, suskaitmenintų dokumentų bazę ir panašiai. Visos šios strategijos priklausys praeičiai – ir tai jau pradeda įsikūnyti.