de luxe, 2017 lapkritis

2017 LAPKRITIS

TRUPUTIS SAULÄ–S

DidĹžioji g.20, Vilnius

AUDEMARSPIGUET.COM

TO BREAK THE RULES, YOU MUST FIRST MASTER THEM. THE VALLÉE DE JOUX. FOR MILLENNIA A HARSH, UNYIELDING ENVIRONMENT; AND SINCE 1875 THE HOME OF AUDEMARS PIGUET, IN THE VILLAGE OF LE BRASSUS. THE EARLY WATCHMAKERS WERE SHAPED HERE, IN AWE OF THE FORCE OF NATURE YET DRIVEN TO MASTER ITS MYSTERIES THROUGH THE COMPLEX MECHANICS OF THEIR CRAFT. STILL TODAY THIS PIONEERING SPIRIT INSPIRES US TO CONSTANTLY CHALLENGE THE CONVENTIONS OF FINE WATCHMAKING.

ROYAL OAK CHRONOGRAPH IN STAINLESS STEEL

VILNIUS: GEDIMINO PR.

24 50 18 22 24 34

Jūrų puošmenos vėl stebina pasaulį.

Iš Monako jachtų parodos.

Čempiono karūnos kaina.

Pokalbis su Europos someljė čempionu.

Ant britų uolos Europos pietuose.

Kviečiame į Gibraltarą.

„IFA 2017“: kasdiena tampanti ateitis.

Rytojaus namams.

18

12 vž de luxe

40 44 48

Pokalbis su garsiausia Londono skyrybų

teisininke – Sandra Davis.

Kulinarinio turizmo keliais.

Pasivaikščiojimas savaitgaliui.

Naujausia slidinėjimo tendencija: išsinuomoti visą kalną.

Išskirtinis pasiūlymas.

50

Programėlės melomanams ir ne tik.

Technogidas.

ISSN 2029-0942 lapkritis dažniausiai būna tamsus ir šlapias.

Interviu skyrelyje – pokalbis su garsiausia

Puikus laikas darbams, kurie savo iššūkiais

Londono skyrybų teisininke – Sandra

kaitina kraują ir nepalieka laiko žvalgytis

Davis. Publikuojame ir dar vieną interviu –

pro langą. Tačiau yra savaitgaliai, tuomet

apie karūnos kainą kalbamės su šių metų

aštriai pajuntame šviesos stygių. Todėl

Europos someljė čempionu Raimondu

šiame numeryje norime pasiūlyti truputį

Tomsonu.

saulės jūsų laisvalaikiui. Jei ne šildančios

Ruduo – geras laikas lankyti parodas ir

tiesiogiai, tai bent nušviečiančios savaitgalį

muges. Ne visada tam randame laiko, todėl

naujais įspūdžiais.

turbūt bus įdomu sužinoti, kuo šiemet

Savaitgalio kelionė į rudeninę Veneciją būtų

pasaulį nustebino jachtų gamintojai ar

puikus pasirinkimas, o jei neseniai ten lankėtės, rinkitės Gibraltarą. Apie jį pasakojame straipsnyje „Ant britų uolos Europos pietuose“. Tai išties unikali ir spalvinga vieta. Lapkritį Gibraltare dažnai nulyja, tačiau šviesa ir šiluma dar spėsite pasimėgauti.

Nors ne už kalnų ir žiemos linksmybės. Ar esate girdėję apie privačius kalnus?

Paskaitykite apie naujausią slidinėjimo tendenciją JAV, tikrai išskirtinis pasiūlymas gaunantiems dideles pajamas.

kokia nauja išmaniąja įranga netrukus Monake vykusios jachtų parodos apžvalgoje ir naujienose iš svarbiausios Europoje namų elektronikos technologijų ir inovacijų parodos „IFA 2017“.

Jei nėra laiko, noro ar jėgų keliauti toliau, galite tiesiog pasivaikščioti po gimtąjį miestą ar nuvykti į ekskursiją po Lietuvą. Įdomiau bus pasirinkus kokią nors temą ar

J. Jasinskio 16A, LT-03163, Vilnius, Lietuva Tel. +370 5 2526300 Faksas +370 5 2526313

L eid ė ja

UAB „Verslo žinios“ G eneralinis direk t ori u s

Ugnius Jankauskas R edak t or ė

Aušra Barysienė ausra.barysiene@verslozinios.lt A u t oriai

debiutuoja jauna žurnalistė Miglė Marija

Paulius Čiulada Gintautas Degutis Miglė Marija Galvonaitė Renaldas Jakubauskas Greta Jankaitytė Beatričė Laurinavičienė Barney Thompson Kennethas Urkenas

Galvonaitė.

F o t ografai

Naujomis žiniomis visada malonu pasidalyti

Vladimiras Ivanovas Judita Grigelytė

kryptį. Pavyzdžiui – kulinarinę edukaciją.

Lietuvoje kulinarinis turizmas dar neklesti, tačiau paragauti tradiciniu būdu gaminto maisto ar pasimokyti kulinarijos jau yra

išlaidas. Net tada, kai jas reikia pasidalyti.

kur. Straipsniu apie tai mūsų žurnale

su draugais. Ilgų vakarienių vasara nepatentavo. Šlapdriba ir vėjas už lango tik sustiprina malonų jausmą būti apsuptam šilumos, juoko ar geros muzikos. Mūsų „Technogidas“ šįkart pažėrė naudingų programėlių melomanams. Muzikos vakarui išsirinkti nebus sunku. „The falling leaves drift by my window…“ –

D i z aineris

Vilmas Narečionis R ekla m a

Eglė Ostrauskaitė +370 5 252 6378 P ren u m erata

Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408

dainuoja Ericas Claptonas, niūrią ir lietingą

V ir š elis

rudens dieną pripildydamas romantiškos

Daniele Cipriani / Class Editory, Italy

nostalgijos. O tiems, kuriems blogas oras –

S pa u s t u v ė

problema, pacituosiu fotografės Helen

„Spaudos kontūrai“

Levitt patarimą: jei gyvenimas pakišo jums citriną, pasidarykite iš jos limonado.

Gero skaitymo.

Aušra Barysienė,

16 vž de luxe

R E DA KC I J O S A D R E S A S

galėsime džiaugtis savo namuose. Apie tai –

Didelės pajamos visada reiškia ir dideles

E nrikos S a m u lion y t ė s n u o t r .

Nr.4 (24) 2017 11

redaktorė

TIRAŽAS

10 000 egz. © Platinti šio leidinio tekstus ir vaizdo informaciją galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Draugiškiausios gamtai titulą pelnė Nyderlandų laivų statykla „Heesen Yachts“, šiemet į vandenį nuleidusi beveik 50 m jachtą „Home“.

JŪRŲ PUOŠMENOS VĖL STEBINA PASAULĮ Prabangūs automobiliai, rūmai, visur besisukiojančios įžymybės ir pasaulio turtingieji – tai, su kuo dažniausiai asocijuojasi Monakas. Tačiau šį rudenį Monakas jau 27 kartą tapo tikra ištaigingų jachtų sostine, kur laivų statytojai, pristatydami naujausius kūrinius, varžosi dėl pirkėjų ir smalsuolių dėmesio. /Renaldas Jakubauskas/ G a m in t oj ų n u o t r .

R

ugsėjo pabaigoje viliojusi Monako jachtų paroda atspindėjo besiplečiančią šio prabangos segmento rinką, skelbia organizatoriai, pabrėžiantys gausų amerikiečių ir rusų klientų skaičių. Monako uosto krantinėse šiemet jie grožėjosi 125 ištaigiomis jachtomis – 45 iš jų tapo pasauline premjera. Organizatorių teigimu, šiais metais vidutinis jachtos ilgis siekė 49 m, o pusė jų – ne senesnės nei dvejų metų. Suskaičiuota, kad bendra parodoje demonstruotų jachtų vertė – 3,5 mlrd. JAV dolerių.

Jei vertinsime vien lankytojų skaičių – 36 400, tuomet skaičius gal ir neatrodys įspūdingas, tačiau ši paroda – ne visiems mirtingiesiems. Parodos organizatoriai pirmiausia orientuojasi į potencialius prabangių jachtų pirkėjus, rengia privačius susitikimus su laivų statytojais.

18 vž de luxe

Laivų pramonėje vis dažniau galima pamatyti prekių ženklų ir akcentų, kurie regimi automobiliuose.

3,5 mln. eurų kainuojančiame „Aston Martin“ povandeniniame laive „Project Neptune“ gali keliauti trys asmenys.

Įvertino ir dizainą, ir ekologiškumą Keturias dienas trukusį renginį vainikavo gala renginys, kuriame 400 svečių akivaizdoje išdalyti apdovanojimai.

Draugiškiausios gamtai titulą pelnė Nyderlandų laivų statykla „Heesen Yachts“, šiais metais į vandenį nuleidusi beveik 50 m jachtą „Home“.

Joje netrūksta prabangos, išskirtinumo, patogumo mėgaujantis poilsiu, svarbus akcentas – ekonomiškumas. Jachtoje sumontuota hibridinė jėgainė. Plaukiant 12 mazgų greičiu, „Home“ naudoja 98 l degalų, o 10 mazgų greičiu – vos 57 l per valandą.

Apdovanojimą už geriausią vidaus dizainą atsiėmė italų „Sanlorenzo“ laivų statykla, pristačiusi jachtą „Seven Sins“. 52 m ilgio jachta – kol kas didžiausias šios laivų statyklos kūrinys, kurio vidaus dizainą padėjo sukurti „Officina Italiana Design“. Ekspertai giria, kad jachtos statytojams pavyko suderinti klasikinį dizainą ir šiuolaikinės stilistikos korpusą.

Viena skiriamųjų „Seven Sins“ savybių – itin didelis salonas su panoraminiais langais. Laivagalyje įrengtas didelis baseinas su permatomu dugnu. „Seven Sins“ galima išsinuomoti, jos kaina – nuo 285 000 eurų savaitei. O jei jachta taip patiktų, kad norėtumėte įsigyti, mokėtumėte 32 mln. eurų.

Daugiausia apdovanojimų nuskynė Nyderlandų „Oceanco“ laivų statykla, šiemet į vandenį nuleidusi 110 m ilgio jachtą „Jubilee“. Jai teko ne tik gražiausio išorės dizaino apdovanojimas, bet ir geriausios 2017-ųjų superjachtos titulas. „Jubilee“ – didžiausia kada nors Nyderlanduose pastatyta jachta, kurią užsakė pernai miręs Kataro emyras Khalifa bin Hamadas al Thani.

Laivas išsiskiria sudėtingu dizainu, daugialygių denių efektu. Stilingoje jachtoje galima plaukioti ilgame baseine, mėgautis sūkurine vonia, o

prireikus jachtos šeimininką ir svečius (laive gali apsistoti 30 svečių) atskraidina sraigtasparnis, kuris gali nusileisti ant jachtoje įrengtos aikštelės. Ši jachta vertinama apie 300 mln. eurų.

Pribloškė vizija Nebūtina turėti jau pagamintą jachtą, kad nustebintum pasaulį. Tokį kelią pasirinko viena pirmaujančių prabangių jachtų statyklų „Sinot“ iš Nyderlandų. Monako parodoje „Sinot“ pateikė įspūdingą ekologiškos jachtos „Nature“ koncepciją. Ja siekta pakeisti šiuolaikinių superjachtų dizainą, sujungiant prabangą su inovacijomis ir gamta.

120 m ilgio jachta išskirtinė – kai kam ji labiau primintų plaukiojančius šiuolaikinius rūmus.

Laivo vidus taip pat ištaigingas. Čia keletas kajučių su panoraminiais langais svečiams, daugybė poilsio vietų po atviru dangumi, erdvus valgomasis, SPA centras, sporto salė, vidinis baseinas ir uždaras sodas su klimato kontrole. Jachta suprojektuota taip, kad būtų maksimaliai išnaudota natūrali šviesa, sklindanti pro itin didelius panoraminius langus.

Laive, kurio komandą sudarytų 50 žmonių, galėtų pramogauti 18 asmenų.

Kol kas gamintojai popieriuje pateikė tik koncepciją, tačiau atsiradęs užsakovas greičiausiai taptų antros brangiausios pasaulyje jachtos savininku. Superjachtos gamyba truktų 4 metus.

Teigiama, kad šiuo metu brangiausia pasaulyje – „History Supreme“, kuri įvertinta 4,8 mlrd. JAV dolerių.

Veržiasi automobilių pramonė Paroda Monake traukia ne tik tradicinius ar naujai gimstančius jachtų statytojus. Monakas, kuriame visuomet gausu prašmatnių automobilių, šį kartą puikiai žinomus gatves puošiančius prekių ženklus traukė ir ant vandens, ir netgi po vandeniu.

Kai pernai „Aston Martin AM37“ Monake pristatė kartu su laivų statykla „Quintessence Yachts“ sukurtą motorinį katerį „Aston Martin AM37“, automobilių kompanijos dizaino vadovas Marekas Reichmanas naują gaminį apibūdino kaip tikrą „Aston Martin“ DNR perdavimą jūrų transportui.

Vis dėlto, kaip pastebi „Financial Times“, 50 mazgų greitį išvystantis AM37 nebėra vienintelis laivas, kuriame susijungė automobilių ir laivų dizainas. Puikus pavyzdys – „Arrow460-Gran-

Jachta „Nature“ kol kas tik „Sinot“ vizija, tačiau atsiradęs užsakovas taptų vienos brangiausių pasaulyje jachtų savininku.

vž de luxe

19

Kuriant GTT 115 jachtą panaudota garsiojo „Porsche 911“ automobilio stilistika.

turismo“ motorinis kateris. Šiam laivui, kurį kūrė britų „Silver Arrows Marine“ inžinieriai, stilių paskolino „Mercedes“. Gordenas Wageneris, „Daimler“ koncerno, kuriam priklauso „Mercedes“, dizaineris, 460-GT apibūdino kaip sportinių automobilių, tokių kaip „Mercedes“ S klasės modelis, jūrinį pusbrolį.

Kai kurios jachtos iš tiesų mažai ką turi bendro su automobiliais – dažniausiai pasiskolintas tik prekės ženklas. Tačiau, kaip teigia Ronas Gibbsas, „Silver Arrows Marine“ vadovas, 460-GT sujungia jūros ir automobilių pasaulius, su kiekvieno jų dizaino kalba, technologijomis ir idėjomis.

Be „Mercedes“ dizainerių indėlio, laivų statybos bendrovė pasinaudojo garsių laivų architektų Martino Francisco ir Tommaso Spadolini patirtimi. Bendro darbo vaisius – elegantiška motorinė valtis su 880 AG varikliu, o maksimalus greitis – 38 mazgai. Galima pasirinkti ir iš galingesnių versijų.

Skirtingos priežastys skatina bendradarbiavimą. Vienos jų gali būti netikėtos. Pavyzdžiui, „Mercedes“ projektas gimė dizaineriams aptariant idėjas oro uoste, kai jų skrydis buvo atidėtas. O „Aston Martin“ ir „Bugatti“, kuri taip pat žengia į prabangių jachtų segmentą, tikslas – padidinti savo produktų pasiūlą prabangių prekių segmente.

Kai 2015 m. „Bugatti“ pristatė planus gaminti sportinį automobilį „Chiron“, didžiausiu iššūkiu kompanijai buvo rasti pirkėjus mašinoms, kurių iš viso bus pagaminta 500 vienetų. Daugiau nei pusė jų jau parduota, o pirmieji šeimininkams pristatyti šių metų pradžioje. Dabar „Bugatti“, bendradarbiaujanti su laivų gamintoja „Palmer Johnson“, pranešė gaminsianti katerį „Niniette“, kuris kainuos 4 mln. eurų, o jo pirkėjai gaus galimybę mėgautis ne tik sūkurine vonia, bet ir židiniu. Planuojama ir didesnio, kainuosiančio 10 mln. eurų, katerio versijos gamyba.

Savąjį bendros kūrybos kūdikį šiemet Monake demonstravo F. A. Porsche dizaino namai ir laivų gamintojas „Dynamiq“. Tai 35 m ilgio jachta GTT 115. Išankstiniai ekspertų lūkesčiai gauti apdovanojimų neišsipildė, tačiau futuristinis lašo formos dizainas, kurtas pagal legendinio „Porsche 911“ modelio stilių, kėlė lankytojų susižavėjimą. Pažvelgus į jachtos vidų nesunku suprasti, kad prie šio kūrinio prisidėjo garsus sportinių automobilių gamintojas – naudotos medžiagos ir technologijos, kurias galima aptikti „Porsche“ automobiliuose. Pavyzdžiui, akį trauks 2015 m. „Porsche Mission E“ koncepcinio elektromobilio prietaisų skydelis. Pati jachta nėra visiškai elektrinė, tačiau joje atsispindi „žalioji“ technologijų kryptis – laive sumontuota hibridinė jėgainė, kuri ne tik mažiau teršia aplinką, bet ir sudaro galimybių nuplaukti toliau

„Jubilee“ teko ne tik gražiausio išorės dizaino apdovanojimas, bet ir geriausios 2017-ųjų superjachtos titulas.

20 vž de luxe

naudojant mažesnį degalų kiekį. Nurodoma, kad GTT 115 maksimalus greitis – 21 mazgas, be degalų papildymo galima nuplaukti 3 900 jūrmylių. Šis jūrinis „Porsche“ nebus dažnai matomas uostuose ar ant vandens – bus pagaminta vos 7 vienetai tokių superjachtų. Išskirtinė ir kaina – nuo 13,95 mln. eurų.

Neria po vandeniu Kaip rodo laivų statytojų ir automobilių pramonės atstovų darbo rezultatai, neketinama apsiriboti vien ištaigingomis jachtomis. Neriama giliau. Ir tiesiogine prasme. Monako jachtų parodoje „Aston Martin“ nustebino pristatydama povandeninį laivą. 3,5 mln. eurų kainuojančiame „Project Neptune“ laive gali įsitaisyti trys asmenys. „Aston Martin“ povandeninis laivas nėra vien automobilių gamintojo darbo vaisius. Į pagalbą pasitelkta daugiau nei dešimties metų patirtį prabangių povandeninių laivų gamybos srityje turinti „Triton Submarines“ kompanija iš JAV. Gamintojai tikisi naują gaminį klientams pasiūlyti maždaug po metų. Kaip dažnai įprasta prabangių prekių segmente, bus pagaminta tik ribota – apie tuziną – serija tokių povandeninių laivų. O šių laivų savininkai ne tik galės pasinerti į 500 m gylį ir plaukti 5,6 km/val. greičiu, tačiau kartu taps mažiausių ir lengviausių serijiniu būdu gaminamų povandeninių laivų savininkais. ●

čempiono karūnos kaina

R. Tomsonas teisėjavo šįmet Vilniuje vykusiose svarbiausiose Baltijos šalių someljė varžybose „Vana Tallinn Baltic Sommelier Grand Prix“. Man t o G u d z inevičia u s n u o t r .

Dar visai neseniai žodį „someljė“ tarėme su lengva pašaipa, o restorano svečiai pasitempusio vyruko pasiūlymą paragauti vieno ar kito vyno priimdavo kaip bandymą įpiršti kuo brangesnio gėrimo. Palengva reikalai pasikeitė: Baltijos šalys turi savo Europos someljė čempioną ir, ką gali žinoti, gal netrukus turės ir pasaulio. „De Luxe“ kalbasi su latviu Raimondu Tomsonu, šiemet laimėjusiu minėtąjį titulą. /Beatričė Laurinavičienė /

D

idžiausias „lietuviškas laimėjimas“ someljė fronte – dvi iš eilės Martyno Pravilonio pergalės Baltijos šalių – Latvijos, Lietuvos, Estijos – čempionate „Vana Tallinn“. Žvelgiant į tolimesnius horizontus, kaimynams sekasi geriau: daugkartinis Latvijos ir kitų Baltijos šalių čempionas latvis R. Tomsonas 2016-aisiais XV pasaulio someljė čempionate „The 2016 A.S.I. Contest of the Best Sommelier of the World“ užėmė septintąją vietą, o 2017 m. gegužę Vienoje vykusiose Europos ir Afrikos someljė varžybose laimėjo pirmąją, nugalėjęs 37 šalių atstovus.

Raimondas teisėjavo rugsėjį Vilniuje vykusiame Baltijos šalių čempionate, bet tąsyk mūsų keliai prasilenkė. Paskiau pokalbį derinomės kelias savaites: jis buvo prapuolęs nesibaigiančiuose darbuose Latvijoje ir užsienyje – teisėjavimas tarptautinėse varžybose, seminarai, paskaitos, degustacijos, 17-iolikti metai darbo garsiausiame Rygos restorane „Vin-

22 vž de luxe

cents“, konsultavimas įmonėje „Prike Latvija“ ir t. t.

Kai pagaliau ištaikome laiko pasikalbėti, pirmiausia Raimondo klausiu, kokią kainą jis sumokėjo už Europos čempiono titulą, turėdama galvoje laiką, pinigus, santykius su artimais žmonėmis. Nes juk aišku, kad pergalė – tik visiems matoma kalno viršūnė, pats jos smaigalys.

Kiek kainuoja į ją įkopti, gali pasakyti tik tas, kuris kopia.

Dabartinio Latvijos someljė asociacijos prezidento kelias Europos čempiono titulo link prasidėjo prieš 11 metų, 2006-aisiais, kai jis ėmė dalyvauti someljė varžybose Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse. „Pajutau pergalių skonį ir tai, kad man jis patinka“, – nusijuokia pašnekovas.

Pakliuvęs į savo pirmąsias tarptautines varžybas, tai buvo 2008 m. Europos čempionatas Sofijoje, jis suprato, kad Baltijos šalių „Vana Tallinn“ čempionatai labai panašūs: lietuviai, latviai ir estai eina tinkama

kryptimi, tačiau mums trūksta patirties ir teorinių žinių, vadinasi, ir galimybių pasirengti dideliems tarptautiniams konkursams. „Reikėjo sugalvoti, kaip tą padaryti. Kita vertus, visuomet svajojau įrodyti ne tik draugams, šeimai, Latvijos someljė bendruomenei, bet visiems, kas šioje industrijoje dirba visose trijose šalyse, kad mes galime pasiekti puikų profesinį lygį ir gerų rezultatų. Tai mane varė į priekį“, – juokiasi Raimondas.

Taip viskas ir prasidėjo. „De Luxe“ pašnekovas pasakoja, kad metai iki pasaulio čempionato, 2016-aisiais vykusio Mendozoje, Argentinoje, jam buvo labai sunkūs, – išsiskyrė su šeima. „Žinoma, aš daug dirbau, dažnai nebūdavau namie, grįždavau vėlai naktį, ir visa tai kažkaip... nesusiklostė“, – atvirauja Raimondas. Jis prisimena buvus išties juodų momentų, tačiau palaikė draugai. „Kad nepradėčiau daryti kvailysčių, juk žinote, kaip vyrams kartais

būna“, – nusijuokia. Tada jis pradėjo galvoti: o kas toliau? „Supratau, kad esu vienas ir kad reikia ką nors daryti. Kažkaip išgyvenau tai, pagalvojau: štai, nebeturiu šeimos, žinoma, su dukra matydavausi, ir galiu dar daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, rimtai ruoštis pasaulio čempionatui.“ Galima būtų pajuokauti: štai receptas tapti čempionu – likti vienam. „Taip, – linkteli pašnekovas, – juk sakoma: jei nori ką nors pasiekti, turi ko nors atsisakyti ir, deja, ką nors prarasti. Tikriausiai mano pavyzdys toks ir yra. Aišku, reikia pasakyti ir tai, kad viskas, kas atsitinka, išeina į gera.“ Raimondas vėl nuoširdžiai nusijuokia, ir tada visai nesunku patikėti, kad dabar jam sekasi ne tik profesinėje karjeroje, bet ir šeimoje. „Mano draugė mane labai palaiko, ir tai yra tai, ko anksčiau žiauriai trūko“, – sako jis.

Pasirengimas pasaulio čempionatui sumaišties sąlygomis pareikalavo

plano, griežto režimo, laiko. Raimondas pasakoja daug skaitęs, treniravęsis su kitais someljė – Ryga turi stiprią komandą. Du žmonės, kuriems Raimondas sako esąs labai dėkingas, kūrė užduotis, labai palaikė „Vincents“ restoranas – skatino dalyvauti, mokytis, rengti degustacijas ir t. t. „Darbo ir treniruočių sąlygos buvo labai geros. Be to, šiek tiek ir pasisekė“, – apie užimtą 7-ąją vietą pasaulio someljė čempionate sako Raimondas. Kita vertus, priduria, yra tokia patarlė – pasiseka stipriausiems.

7-oji vieta buvo aukščiausia, kurią kada nors pasiekė Baltijos šalių atstovai ir, anot pašnekovo, „ten mes įrodėme, kad su mumis taip pat reikia skaitytis“. Čia galima pridurti, kad Narimanto Miežio, vieno tituluočiausių Lietuvos someljė, pasirodymas tame pačiame pasaulio čempionate, kuriame varžėsi 61 dalyvis iš 58 šalių, buvo įvertintas labai neblogai, jis užėmė 36ąją vietą.

Pastebiu, kad Raimondas kalbėdamas sako ne „aš“, „Latvija“, o „mes“, „Baltijos šalys“. „O kaip kitaip, – nusistebi jis, – mūsų per mažai, kad galėtume sklaidytis. Pagaliau kuo mes stipresni, kartu sudėjus, tuo stipresni kiekvienos šalies someljė atskirai.“ Svarstau, jog kalbant apie Lietuvą, Estiją ir Latviją pasakytum, kad pastarosios someljė stipriausi, tačiau Raimondas nusijuokia: „Paskutiniai du Baltijos šalių konkursai rodo ką kita. Bet Latvijoje keičiasi karta, auga pamaina labai stiprių jaunų žmonių.

Jei tai tęsis, Martynui bus labai sunku laimėti trečią kartą iš eilės.“ 2016 m. pasaulio someljė čempionu tapo 31-erių švedas Jonas Arvidas Rosengrenas. Legendiniu vadinamas jo treneris Polonius Sorensenas, taip pat švedas, yra pasakojęs, kad jo mokintinis rengdamasis čempionatui turėjo visą komandą, įskaitant psichologą.

Paklaustas, ar prieš Europos čempionatą ir Raimondas pasitelkė specialistų būrelį, jis nusijuokia: „Psichologą dabar turiu namuose, nes, atvirai sakant, buvo momentų, kai norėjau pasiųsti viską po velnių. Visko atrodė per daug, jaučiausi... perdegęs, nieko nebenorėjau. Buvo permainų darbe, didelių problemų su tėvais. Atrodė, kad jau galiu turėti laiko poilsiui, bet koks čia poilsis, kai turi skaityti skaityti skaityti, tada darbas darbas darbas, tada problemos... Tuomet mano namų psichologas padėjo man viską sudėlioti: nebedaug liko, daug visko jau padaryta ir būtų niekinga dabar mesti... Tokiomis silpnumo akimirkomis labai svarbu turėti ką nors, kas tave palaikytų, gal kitą kartą ir šiurkščiau pasakytų, kad gana, reikia susiimti ir pirmyn.“

Raimondas pasakoja, kad idealaus pasirengimo Europos čempionatui plano, apie kokį svajojo, jam nepavyko „susiorganizuoti“, tačiau paskutiniame etape jis rado daugiau laiko skaityti. „Daugelis sako, jog tai, ką perskaitai paskutiniu momentu, nebeturi prasmės, nes vis tiek neįsimeni. Nesutikčiau su tuo – tai labai individualu“, – šypteli pašnekovas.

Kelias savaites prieš konkursą jis keldavosi šeštą ryto, tris keturias valandas skaitydavo, papusryčiaudavo, pasivaikščiodavo, tada vėl skaitydavo, – kasdien apie 8 valandas.

Teoriją „virškino“ pagal vyną gaminančias šalis: jei Vokietija, tai viską iš eilės apie ją ir vokiečių vynus. Taip per pusę metų „apkeliavo“ visas valstybes.

Someljė čempionatuose teorija ir praktika vienodai svarbios. 17 metų geriausiame Latvijos restorane dirbančiam Raimondui pasitaiko ragauti visokių vynų, bet, sako jis, varžybose nebūna taip, kaip realiame gyvenime. „Aišku, kai dirbi restorane, išmoksti gražiai papasakoti apie vyną, tačiau varžybose visai kitaip: jei neišsiugdai automatikos, ką nors pamiršti pasakyti, neįtelpi į laiką“, – juokiasi pašnekovas. Anot jo, restorano svečiui tokios detalės kaip alkoholio kiekis vyne, taninai ar poskonis gali būti visai neįdomios. Primityviai šnekant, jam įdomiau, tai sausas ar pusiau saldus vynas, prie kokio patiekalo jis derės ir pan. „Rengdamasis čempionatui turi susikurti savo leksiką, savo žodžius vynams apibūdinti, todėl juos degustuoji kiekvieną mielą dieną. Kai treniruojiesi, vienam vynui aprašyti skiri 10 minučių: per jas susirašai

aromatą, skonius, poskonius – viską, tuomet darai logines išvadas – koks tai vynas“, – dėsto Raimondas. Anot jo, labai svarbu, kaip greitai gali aprašyti vynus – baltuosius, raudonuosius, rožinius, pastiprintus, viskius, kitus gėrimus. „Jeigu tai darai kasdien, paskiau kaip kareivis išsiugdai įgūdžius: gauni vyną ir apibūdini jį automatiškai: tra ta tata...“, – juokiasi pašnekovas. Čia vėl prisimenu trenerį P. Sorenseną, J. A. Rosengrenui prieš čempionatą pakeitusį šratinuką greičiau rašančiu.

Beklausant Raimondo dingteli: įdomu, kiek pasaulyje yra vyno rūšių ar pavadinimų ir kiek jų reikia išragauti, kad atspėtum juos per varžybas. „Chm... jūs irgi sakote – reikia atspėti, – tarsteli jis. – Tačiau atspėti vynuogių veislę nėra svarbiausias dalykas. Svarbiausias yra vyno apibūdinimas, aprašymas: kaip tą darai, kokius žodžius vartoji. Svarbu metodika, tinkamas priėjimas, kuris, kartojuosi, leidžia padaryti išvadas.“ Anot Raimondo, pasaulyje yra labai daug vynų, panašių į, tarkime, sausus rislingus, ir jeigu pasakysi, kad tai austriškas rislingas, o jis bus vokiškas, tai nebus didelė klaida. „Nes nėra pasaulyje žmogaus, kuris galėtų žinoti visas vynuogių rūšis ir atspėtų visus vynus. Someljė turi žinoti teisingas aplinkybes, teisingą stilių, ir jeigu pataikai, tai čia jau detalės – „Pinot Grigio“ iš Friulio ar iš Gavio ar koks nors kitas šviežias baltasis iš Šiaurės Italijos. Nes jeigu imsime Šiaurės Italijos tos pačios kainos kategorijos baltuosius vynus, – jie visi vienas į kitą panašūs, ir reikia turėti žvėrišką talentą, kad juos visus atskirtum. Nesakau, kad tai nesvar

bu, bet svarbiausia yra metodika, ir kaip greitai gali apibūdinti vyną per 10 minučių“, – kalba Raimondas, iki Europos čempiono titulo keliavęs 10-metį.

Pokalbiui einant į pabaigą, klausiu jo, kas toliau. „Aišku, kitas pasaulio čempionatas Belgijoje 2019 metais“, – nusijuokia pašnekovas.

Iš Latvijos jame dalyvaus du žmonės, antrasis paaiškės po atrankos, iš Lietuvos – M. Pravilonis. „Palengva pradedu ruoštis. Taigi, mano atsakymas būtų toks: toliau – pasaulio čempionatas“, – sako Raimondas, po Europos čempionato specialistų vertinamas kaip J. A. Rosengreno karūnos perėmėjas.

Kas treji metai vykstantis pasaulio someljė čempionatas vadinamas someljė olimpiada. Į repliką, kad dabar jis kaip sportininkas, besirengiantis olimpiadai, pašnekovas sako, jog nuolatinis rengimasis svarbus profesionaliai karjerai. „Kai dalyvauji tokiuose konkursuose, neatsipalaiduoji. Viena vertus, taip, aš Europos čempionas ir jau galėčiau mėgautis pergale, ilsėtis, bet nemanau, kad tai teisinga. Manau, kad turi visą laiką judėti į priekį, visad būti geros formos, čia kaip sporte.“ Paklaustas, kas jam, tapusiam Europos čempionu, turi daugiau reikšmės – šlovė ar pinigai, Raimondas nusijuokia. „Nežinau, – sako po pauzės. – Gal pasakysiu taip: kai sulauki šlovės, ją reikia išnaudoti tinkamai, tada abu tuos dalykus gali sujungti. O kas svarbiau? Kaip kam. Šlovė gali atverti įvairias duris, bet pinigai irgi. Manau, čia reikia kalbėti apie balansą.“ ●

2017 m. gegužę Vienoje vykusiose Europos ir Afrikos someljė varžybose R. Tomsonas laimėjo pirmąją vietą, nugalėjęs 37 šalių atstovus. R ai m onds To m sons W ine C ons u lt ing n u o t r .

vž de luxe

23

Gibraltaro išskirtinumas ir dar vienas simbolis – laisvėje gyvenančios ir po rezervato teritoriją laisvai vaikštinėjančios beždžionės.

BRITŲ UOLOS EUROPOS ant

pietuose

Kas pirmiausia šauna į galvą, išgirdus Gibraltaro pavadinimą? Mintys apie šilumą ir tingų pietietišką poilsį? Girdėti pasakojimai apie palankaus mokestinio režimo teikiamas galimybes? O gal istorijos apie Madrido ir Londono nesutarimus dėl šio mažyčio Europos pakraščio? /Paulius Čiulada / Mat t on n u o t r .

Š

i vos 6,8 kvadratinio kilometro dydžio ir kiek daugiau nei 30 000 gyventojų turinti teritorija iš tikrųjų talpina visa tai ir dar daugiau, tačiau informacija apie mažą Gibraltarą dažnai paskęsta tarp istorijų apie kitus turistinius Europos taškus.

Iš tiesų Gibraltaras neatsiejamas nei nuo Ispanijos, nei nuo Jungtinės Karalystės istorijos, o kova tarp šių Europos galybių dėl didesnės įtakos Gibraltare trunka jau šimtmečius.

Gibraltaras, arba tiesiog „Gib“, arba „uola“, kaip jį vadina vietiniai, yra pačiuose Europos pietuose, todėl visais laikais turėjo strateginę

24 vž de luxe

Gibraltaro simbolis – uola – užima daugiau nei pusę pusiasalio teritorijos.

reikšmę – buvo laikoma, kad kas kontroliavo Gibraltarą, tas kontroliavo visas Viduržemio jūros prieigas.

Tylus konfliktas Gibraltaras – vienintelė Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija Europoje, o britiškumas juntamas iš karto iš Ispanijos įvažiavus į Gibraltaro teritoriją. Į akis krenta ne tik valstybiniai automobilių numeriai, ant kurių puikuojasi GBZ ženklas, bet ir gausybė britų turistų, angliški kavinių, parduotuvių ir kitų įstaigų pavadinimai. Jausmas, kad iš Ispanijos pa-

tekai į Jungtinės Karalystės kampelį, neapleidžia ir dėl to, kad daugelyje vietų išvysite karalienės Elžbietos II atvaizdą, kaip ir visoje Jungtinėje Karalystėje, ji čia labai gerbiama, nors savo užjūrio provincijoje lankėsi tik 1954 m. Daugumoje vietų išgirsite žmones kalbant angliškai, nes čia anglų kalba – valstybinė. Tačiau ir ispanų kalba čia gana populiari.

Gibraltaro priklausymas Didžiajai Britanijai – ilgamečių konfliktų su Ispanija priežastis. Ši teritorija yra įgijusi autonomines teises, turi savo parlamentą ir gubernatorių, tačiau oficialiai yra pavaldi Anglijos kara-

lienei. Ispanija nuo senųjų laikų reiškė norą prisijungti Gibraltarą ar bent jo teritorijoje gauti tokias pačias teises, kaip ir Anglija.

Ispanija ambicijas į Gibraltarą ne kartą reiškė ne tik žodžiais, bet ir sankcijomis, įvairiais suvaržymais ar sienos kirtimo ribojimais. Vienas pastarųjų konfliktų – nesutarimai dėl netoliese esančių žvejybos plotų.

Teisiškai ispanai patys save įspraudė į kampą, nes Gibraltarą Didžiajai Britanijai perdavė dar 1713 m. pagal vadinamąją Utrechto sutartį. Vis dėlto Ispanija jau gana seniai argumentuoja, kad ši teritorija turėtų būti grąžinta valdyti Madridui.

Savo ruožtu Jungtinė Karalystė atsisako tą daryti, nes nenori eiti prieš pačių Gibraltaro gyventojų valią.

Turbūt geriausiai gibraltariečių prieraišumą britams iliustruoja du šioje autonomijoje buvę referendumai. Per pirmąjį, vykusį 1967 m., net 99,2% gyventojų pareiškė norą išlaikyti ryšius su Anglija.

Nerimstant Ispanijos politikams, 2002 m. buvo surengtas dar vienas referendumas. Vis dėlto jo rezultatai taip pat išliko panašūs – 98,5% gyventojų nenorėjo sąjungos su Ispanija, o norėjo išlikti Jungtinės Karalystės sudėtyje.

Tiesa, tai nereiškia, kad intriga dėl Gibraltaro valdymo dingo, – ispanai toliau nerimsta, siekdami pelnyti šios uolos gyventojų prielankumą.

Gibraltaro simbolis – uola Gibraltaro uolos vaizdas iš tiesų ypatingas ir užburiantis, o ji pati užima daugiau nei pusę pusiasalio teritorijos, todėl pažintį su Gibraltaru vertėtų pradėti nuo pakilimo keltuvu į daugiau nei 400 metrų uolos viršų.

Beje, patekti į viršų galima ir pėsčiomis arba nusisamdžius uolos apačioje paslaugas siūlančius taksistus.

Nuo uolos viršaus ne tik kaip ant delno matysite visą Gibraltarą, be-

kraštį Atlanto vandenyną, Viduržemio jūrą, Afrikos krantus, pro šalį plaukiančius laivus, bet ir apsilankysite gamtos rezervate, kuriame – Šv. Mykolo ola, Didžiosios Apgulties tunelis bei Maurų pilis. Šv. Mykolo ola Gibraltarą leis pažinti iš vidaus tiesiogine žodžio prasme – natūraliai susiformavusių didžiulių ertmių tuneliais pateksite į uolos vidų ir galėsite pasigrožėti milžiniškais stalaktitais bei stalag­ mitais, uoloje tyvuliuojančiu požeminiu ežeru ar tiesiog kalno ertmėje įrengta koncertų sale, pasižyminčia puikia akustika. Sklandė mitai, kad Šv. Mykolo ola neturi pabaigos ir ja

esą galima nukeliauti net iki Afrikos.

Mokslininkai šias teorijas paneigė.

Dar įdomus faktas, kad šis urvas senovės graikų buvo pakrikštytas „Vartais į Hadą“, arba įėjimu į požeminio pasaulio karalystę.

Dėmesio vertas ir Didžiosios apgulties tunelis (angl. Great Siege Tunnels), iškastas dar XVIII a. pabaigoje gynybos sumetimais. Tada tunelio ilgis buvo vos 27 metrai, tačiau Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu jis buvo pailgintas net iki 35 kilometrų. Šiame tunelyje dabar eksponuojamos senovinės patrankos ir pristatoma visa tunelio atsiradimo istorija. vž de luxe

25

Oro uostas įrengtas tiesiog mieste ir kerta pagrindinę gatvę, kuria iš Ispanijos įvažiuojate į Gibraltarą.

Maurų pilis – viduramžių gynybinė tvirtovė, pastatyta XI a. ir laikoma vienu įspūdingiausių maurų statinių visame Pirėnų pusiasalyje.

Tvirtovė buvo itin svarbus gynybos taškas tais laikais, kai arabai bandė užkariauti Ispanijos teritoriją.

Neginčijamas Gibraltaro išskirtinumas ir savotiškas simbolis – laisvėje gyvenančios ir po rezervato teritoriją laisvai vaikštinėjančios beždžionės.

Būdami Gibraltare, turistai gali pamatyti apie 300 beždžionėlių ir stebėti jų kasdienį gyvenimą, nes jos taip pripratusios prie žmonių, kad visiškai jų nesibaimina – prašo maisto, tampo už skvernų ir vis taikosi ką nors nugvelbti.

Beuodegės beždžionės yra tokios neatsiejamos nuo Gibraltaro, kad daugelis sutiktų vietinių jums būtinai pasakys, kad jei tik Gibraltare nebeliks beždžionių, gibraltariečiai praras teises į Didžiosios Britanijos pilietybę.

Mokestinis rojus Būdami Gibraltare, nepraleiskite progos pasivaikščioti po parduotuves. Ne tik dėl jų gausos pagrindinėje šios britų autonomijos gatvėje (ši taip ir vadinama – Main street), bet ir dėl itin palankaus šioje teritorijoje taikomo mokestinio režimo.

Mat Gibraltare valstybei mokamas vienintelis mokestis – tam tikras procentas nuo fizinio asmens ar įmonės gaunamų pajamų, kuris keičiasi priklausomai nuo uždarbio. Ir jokių kitų mokesčių. Tad drabužių, parfumerijos, alkoholio, rūkalų ar kuro čia galima įsigyti už tikrai patrauklias kainas. Žinoma, kainos etiketėse bus ne eurais, o Gibraltaro svarais, todėl kainų skirtumas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti itin ryškus, tačiau realybėje jis mažesnis. Be to, nereikia pamiršti, kad Gibraltaras priklauso Didžiajai Britanijai, todėl ispaniškų kainų tikėtis nereikėtų. Ir pavalgyti, ir atsigerti kavos ar alaus, ir aplanky-

26 vž de luxe

ti įdomias vietas yra gerokai brangiau nei Ispanijoje. Tad ir už viešbučius teks atseikėti kur kas daugiau nei Ispanijoje.

Beje, Gibraltaras, nors didelę dalį įplaukų gauna iš uosto, jau daugelį metų laikomas ir savotišku mokestiniu rojumi Europos Sąjungos sudėtyje, todėl dėl palankios mokesčių politikos į šią teritoriją keliasi vis daugiau internetinius verslus plėtojančių įmonių, finansų įstaigų ar tiesiog pasiturinčių žmonių iš Europos, čia deklaruojančių savo gyvenamąją vietą.

Jei Gibraltaras būtų atskira valstybė, ji, tikėtina, patektų į pasaulio turtingiausių valstybių dešimtuką.

Oro uostas – miesto viduryje Gibraltaras unikalus Europoje ir dėl vieno įspūdingiausių dalykų – oro uosto.

Dėl vietos stygiaus jis įrengtas tiesiog mieste ir kerta pagrindinę gat­ vę, kuria iš Ispanijos įvažiuojate į Gibraltarą.

Kas kartą lėktuvui kylant ar leidžiantis, ši gatvė uždaroma, o vos orlaivis paliečia žemę, šviesoforo sig­nalas praneša, kad eismas vėl leidžiamas.

Oro uostas nėra labai judrus, o skrydžiai vyksta tik į vieną miestą – Londoną, tačiau dėl unikalios geografinės padėties šis oro uostas (realybėje – vienas 2,5 km ilgio takas skirtas ir tūpti, ir kilti) labai dažnai patenka į keisčiausių ar pavojingiausių pasaulio oro uostų dešimtukus. Įspūdingas ir ilgam įsimenamas vaizdas į oro uostą atsiveria nuo uolos viršaus.

jančius Europos ir Afrikos žemynus.

Iš čia tikrai turėtumėte pamatyti vos už 15 kilometrų plytinčius Maroko krantus. Šioje vietoje akį traukia prabangi mečetė, kurią Saudo Arabija padovanojo Gibraltaro musulmonams – jų čia gyvena apie porą tūkstančių. Mečetės statyba užtruko beveik 2 metus, o kainavo apie 6 mln. Eur. Mylintiems gamtą patiks delfinų ir banginių stebėjimo išvykos. Gibraltaro įlankoje nuolat gyvena net trys delfinų rūšys, tad pamatyti šiuos žinduolius nėra taip sunku. Smalsūs delfinai dažnai seka laivą, žaidžia, šokinėja ir vartosi vandens paviršiuje.

Na, o rudenį ir pavasarį Gibraltare ypač populiaru stebėti migruojančius paukščius. Tada tūkstančiai

Juntama britų dvasia Būnant Gibraltare, verta aplankyti ir dar kelias tik šiam Europos pakraščiui būdingas vietas.

Visų pirma, piečiausiame Gibraltaro taške „Europa point“ rasite jau nuo 1838 m. stovintį švyturį, o tolumoje – šioje vietoje beveik susilie-

Britiškumas juntamas iš karto iš Ispanijos įvažiavus į Gibraltaro teritoriją. Net telefono būdelės tokios pat kaip Londone.

paukščių pulkų tiesiog nusėda Gib­ raltaro uolą. Nepakartojamas reginys net ir nesidomintiems paukščiais palieka neišdildomą įspūdį.

Išskirtiniu potyriu gali tapti ir pusdienis Gibraltaro paplūdimyje, kur kylančius ir besileidžiančius lėktuvus galite matyti vos ne sau per petį. Arba valandėlė kita Gib­ raltaro botanikos sode, įkurtame XIX a. pradžioje. Jame galima pasigėrėti vietiniais ir iš užsienio atvežtais augalais bei didele gėlių kolekcija.

Besižavintiems viskuo, kas britiška, patiks sargybos pasikeitimo ceremonija prie Gibraltaro gubernatoriaus rezidencijos. Ceremonija, vykstanti porą kartų per dieną, turistus stebina ypatinga sargybos demonstruojama drausme.

Išbandžius visas aktyvias ir pasyvias pramogas, galima tiesiog įsilieti į gyvenimą, srūvantį siauromis Gib­ raltaro senamiesčio gatvelėmis, – užsukti į vietos aludę, užsisakyti garsiojo britų „fish and chips“ ir pajusti senąją gerąją Anglijos dvasią. Gal ne veltui vienas Džeimso Bondo filmų „The living daylights“ prasideda būtent Gibraltare, čia susituokė „The Beatles“ lyderis Johnas Lennonas ir Yoko Ono, o Velso princas Charlesas ir princesė Diana povestuvinę kelionę po Britų Sandraugos šalis pradėjo būtent nuo Gibraltaro.

Tikslingai į Gibraltarą turbūt nevyksite, bet užsukti čia lankantis Malagoje ar keliaujant po Andalūziją tikrai verta. Skyrę dieną ar dvi pažinčiai su Gibraltaru – nenusivilsite. Pakraščiai, kur susilieja skirtingos kultūros ir tradicijos, – visuomet išskirtinai įdomūs ir patrauklūs. Belieka tikėtis, kad iki to laiko per „Brexit“ derybas Gibraltaras noro išlikti Europos Sąjungos sudėtyje neiškels aukščiau už pasiryžimą būti maža Jungtinės Karalystės dalele nuostabiame Europos pakraštyje. ●

RUDUO

VENECIJOJE

Modelis - italų aktorius Giulio Beranekas.

P a r e n g ė G i u s e p p e C e cc a r e l l i , C r i s t i n e D u P u y s .

Fotografija – Daniele Cipriani.

Class Editory, Italy.

Vilnos džemperis ir šukuotos vilnos striukė, Ermenegildo Zegna; vilnos kelnės, Tagliatore.

28 vž de luxe

vž de luxe

29

Vilnos švarkas su kontrastingais įsiuvais, Prada; veršio odos pusbačiai, Doucal’s.

DEŠINĖJE

Vilnos megztinis su liureksu, Louis Vuitton; vikunijų vilnos kelnės, Salvatore Ferragamo; veršio odos pusbačiai, Doucal’s; vilnos su oda skrybėlė, Emporio Armani.

30 vž de luxe

vž de luxe

31

Vilnos paltas, Emporio Armani; vilnos megztinis aukštu kaklu ir vilnos kelnės, Canali; veršio odos mokasinai, Fratelli Rossetti.

32 vž de luxe

„IFA 2017“ T

ačiau Berlyno parodų rūmų (Messe Berlin) salėse pristatomi ne tik ateities technologijų prototipai, bet ir plataus vartojimo rinkos naujienos bei antram gyvenimui prikeliamos esamos produktų kategorijos, kurių technologijų entuziastai jau ieško parduotuvių lentynose.

Parodoje dalyvavęs Ignas Rumbutis, „ACME Europe“ Produktų plėtros skyriaus vadovas, leidžia suprasti, kad IFA koncepcija artėja prie CES (angl. Consumer Electronics Show) – JAV kasmet vykstančios didžiausios pasaulyje plataus vartojimo elektronikos parodos.

34 vž de luxe

kasdiena tampanti ateitis /Gintautas Degutis/

Parodą kasmet aplanko per 220 000 žmonių. „ R e x F eat u res “ n u o t r .

Rugsėjo pradžioje, kaip ir kasmet, Berlyne (Vokietija) praūžė svarbiausia Europoje namų elektronikos technologijų ir inovacijų paroda „IFA 2017“. Renginio tikslas – nustatyti kitų metų tendencijas ir nubrėžti tolesnes šios rinkos vystymosi gaires. „Šiemet parodoje beveik nebuvo itin brangių ar prabangių, skirtų specifinėms rinkoms ir sunkiai pritaikomų kasdieniame gyvenime, prietaisų. Šių metų paroda – viena racionaliausių per pastaruosius penkerius metus. Ji kaip niekad buvo orientuota į galutinius vartotojus.

Stambiausi technologijų gamintojai ir prekių ženklai visą dėmesį skyrė daugumai prieinamiems, kasdienį gyvenimą palengvinantiems įrenginiams: dėvimajai elektronikai, belaidėms garso technologijoms, sportui skirtiems aksesuarams, virtualiosios realybės prietaisams“, – pasakoja p. Rumbutis.

Ponas Rumbutis pabrėžia, kad parodoje buvo kur kas mažiau vienadienių, ką tik atsiradusių ir savo istorijos neturinčių prekių ženklų. „Daugiausia dėmesio ir scenos šviesos sulaukė ilgalaikiai rinkos dalyviai, tokie kaip „Philips“, „Samsung“, „Sony“, „Logitech“, kurie gaminius pristatė per savo ilgametės istorijos ir vertybių prizmę, koncentravosi į jiems svarbiausias kategorijas“, – teigia „ACME Europe“ atstovas.

Išmanieji namai Štai, pavyzdžiui, Nyderlandų technologijų kompanija „Philips“ tarp

Vaizdas, kurį kiti kabina ant sienos #Tower apartamentai – geriausia šių metų investicija. www.towerapartamentai.lt

bą atliekančias – skalbimo mašinas, belaidį siurblį „POWERstick PRO“ ir kelis dėvimos elektronikos įrenginius. Tarp kitų – ir atnaujintą išmanųjį laikrodį. Šiais metais „Samsung“ taip pat išplėtė balso atpažinimo funkciją „FamilyHub“ šaldytuvuose – atnaujinamos ir tobulinamos komandos anglų, vokiečių, prancūzų ir italų kalbomis.

Dėmesys prekės ženklo įvaizdžiui

kitų įdomybių pristatė „uGrow“ – išmaniąją sistemą, į vieną darinį sujungiančią kūdikio stebėjimo stotelę, kuri ne tik praneša, kada vaikas prabunda, bet ir stebi kambario temperatūrą bei oro drėgnumą, gali transliuoti vaizdą (taip pat ir naktiniu režimu) ir dar bent keletą dalykų, pradedant išmaniuoju maitinimo buteliuku ir baigiant pieno nutraukimo įrenginiu.

Korėjiečiai – „Samsung“ ir „LG Electronics“ (LG) – žavėjo televizoriais, išmaniąja buitine technika ir dėvimais prietaisais.

LG kartu su „Premium“ klasės namų garso sistemų kūrėjais iš Danijos „Bang & Olufsen“ pristatė pirmuosius bendradarbiavimo rezultatus – televizorių „BeoVision Eclipse“ ir kelis buitinės technikos įrenginius. „Samsung“, pastaraisiais metais daug dėmesio skirianti estetikai, į parodą atvežė televizorius „The Frame“, kurių dizainas primena paveikslus. „Kurti naujas technologijas ir nuolat jas tobulinti mus įkvepia vartotojai. Technologijų įtaka kasdieniame gyvenime nuolat didėja, todėl mūsų tikslas – sukurti produktus ir paslaugas, kurie prisitaiko prie pokyčių žmonių kasdienybėje ir leidžia iš naujo apibrėžti tai, kas įprasta. Tai darydami orientuojamės į du svarbius dalykus – aukštą produktų kokybę ir jų tarpusavio sąveiką“, – sako Simonas Skupas, „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje.

36 vž de luxe

Riedžiai šiais metais – viena parodos vinių. Jomis riedėjo ir parodos darbuotojai. „ S ipa U S A“ n u o t r .

IFA paroda kasmet vyksta Berlyno parodų rūmuose. „ S ipa P ress “ n u o t r .

„Samsung“ bendradarbiauja su žymiausiomis pasaulio galerijomis ir muziejais, tokiais kaip LUMAS, „Saatchi Art“ ir „Sedition“. Jose esantys meno kūriniai tapo televizorių ekrano užsklandomis (paveikslai rodomi budėjimo režimu). „Samsung“ neseniai paskelbė bendradarbiausianti su „Prado“ muziejumi ir pranešė apie planus įsigyti apie 1000 šiuolaikinio meno kūrinių, kuriuos ateityje bus galima pasiekti parduotuvėje„The Frame Art Store“.

Be televizorių, parodoje IFA kompanija taip pat pristatė didžiausią pasaulyje QLED žaidimų monitorių (49 colių skersmens), atnaujintas – taupesnes ir dvigubai greičiau dar-

Dar viena įdomi tendencija parodoje „IFA 2017“ – didelis dėmesys prekės ženklo įvaizdžio kūrimui ir produktų pakuotėms. Pono Rumbučio teigimu, šiais metais didieji rinkos dalyviai stengėsi išsiskirti ne tik naujausiomis technologijomis, bet ir jų pateikimu. „Mažmeninei prekybai skirta speciali pakuočių koncepcija, unikali grafika, spalvos ir kiti novatoriški pakuočių sprendimai šiandien yra tiesiog būtinybė siekiant nepaskęsti lentynoje. Vartotojams geros kainos nebeužtenka. Aiškiai pateikta žinutė, kodėl pirkti būtent šį produktą, informacija, kaip jį naudoti, – pirmiausia patirtis kuria įrenginio vertę, o ne išleisti pinigai“, – teigia „ACME Europe“ produktų plėtros vadovas. „Patys (ACME – red. past.) taip pat skiriame didelį dėmesį pakuočių dizainui – šiuos metus pradėjome turėdami naują koncepciją. Sukūrėme unifikuotas pakuotes, naudojome infografikus vietoj teksto, pasitelkėme atveriamas dėžutes, kad vartotojas tiesiogine žodžio prasme galėtų prisiliesti prie produkto“, – priduria jis.

Garso technologijos Pašnekovas taip pat pastebi, kad, pernai JAV milžinei „Apple“ pristačius telefonus be 3,5 mm jungties, poreikis belaidėms ausinėms stipriai išaugo. Ir tai atsispindėjo pa­ro­doje.

Anot p. Rumbučio, „IFA 2017“ buvo galima išvysti pačių įvairiausių belaidžių ausinių – nuo ausis gaubiančių iki veido kaulais per­duodančių garsą „Blue­to­oth“ausinių. Štai, pavyzdžiui, „Sony“ šiemet išplėtė savo belaidžių ausinių, turinčių triukšmo slopinimo technologiją, gamą. Nuo rudens šią gamą papildo trys nauji modeliai: ausis apgaubiančios WH-1000XM2, už kaklo kabinamos WI-1000X ir į ausis įstatomos WF-1000X ausinės. Ausinėse pirmą kartą panaudota funkcija „Adaptive Sound Control“ – ji atpažįsta naudotojo veiksmus ir automatiškai gali įjungti arba išjungti triukšmo slopinimo veikseną. „Nemažai dėmesio sulaukė „true wireless“ tipo ausinės. Jos itin mažos, laidu nesujungtos net viena su kita, kišamos į ausis. Kadangi jų

grojimo laikas nėra itin ilgas, palyginti su įprastomis „Bluetooth“ ausinėmis, dauguma gamintojų jų dėžutėse integruoja išorines baterijas.

Tarkime, mūsų „true wireless“ tipo ausinės grotų 2 valandas, tačiau išorinė baterija pailgina šį laiką iki 6 valandų“, – pasakoja ACME atstovas. „Sony“ taip pat pristatė kelis naujus televizorius, tokius kaip 77 colių įstrižainės 4K raiškos „Bravia A1“ ir 4K raiškos (4096 x 2160 taškų raiška) namų kino teatro projektorius.

Dar viena šių metų „Sony“ naujiena – belaidis garsiakalbis LFS50G su integruota funkcija „Google Assistant“. Garsiakalbis valdomas balsu arba gestais. „Google Assistant“ funkcionalumu iki metų pabaigos bus aprūpinti ir kai kurie „Bravios“ televizorių modeliai.Tai leis sekti naujausias žinias, balsu ir gestais valdyti muzikos ar vaizdo klipus, garso prietaisus, šviesas ir kitus prie namų tinklo prijungtus įrenginius, kurie palaiko „Google Assistant“.

Japonijos milžinės stende, be abejo, buvo ir dėvimos elektronikos bei naujausi „Xperia X“ serijos išmanieji telefonai.

klas gali pasiūlyti ištobulintas, kokybiškas ir sertifikuotas transporto priemones, kurių kaina yra prieinama daugeliui. „ACME Europe“ šiuo metu platina net dviejų skirtingų prekių ženklų elektrines transporto priemones Baltijos šalyse – „Segway“ ir „Kawasaki“, – sako pašnekovas.

Netolima ateitis – robotai

Gamintojai diferencijuoja riedžius į skirtingas grupes ne tik pagal ratų skaičių, bet ir pagal tikslinę auditoriją ar panaudojimo sritį. A C M E n u o t r .

Asmeninis transportas Šių metų parodoje buvo sunku nepastebėti riedžių gausos. „Elektrinių transporto priemonių nemažai buvo galima išvysti ir pernai, tačiau šiais metais – jos viena parodos vinių. Riedžiai su vienu, dviem ar trimis ratais, su vairalazde

„LG Electronics“ (LG) žavėjo televizoriais, išmaniąja buitine technika ir dėvimais prietaisais. „ S ipa P ress “ n u o t r .

ar visai paprasti, paspirtukai ir ried­lentės – nauja elektrinių transporto priemonių karta. Trūksta tik skraidančių kilimų“, – juokauja p.

Rumbutis. Anot jo, gamintojai diferencijuoja riedžius į skirtingas grupes ne tik pagal ratų skaičių, bet ir pagal tikslinę auditoriją (vaikai, suaugusieji) ar panaudojimo sritį – asmeniniams ir komerciniams tikslams. „Džiugina tai, kad technologija tobulėja, gamybos kaštai tampa mažesni, o galutinė kaina –palanki vartotojams. Ne vienas prekės žen-

Parodoje netrūko ir įvairių robotų.

Itin daug dėmesio sulaukė „Amazon“ namų valdymo balsu sistema „Alexa“ ir ją palaikantys prietaisai. „Tai nėra šių metų naujiena, tačiau iki šiol ši sistema džiaugėsi populiarumu tik Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje. Daugelyje Europos šalių „Alexos“ aukso valanda dar prieš akis. Kol kas populiaresnės yra IP kameros – jos sulaukė daug dėmesio praėjusių metų parodoje“, – sako specialistas.

Ponas Rumbutis pastebi, kad pernai karaliavusios produktų kategorijos nuo šlovės Olimpo dar nelipa. „Su milžiniška populiarumo ir susidomėjimo banga atkeliavusi virtualioji realybė – vis dar viena iš daugiausia dėmesio ir diskusijų sulaukiančių temų. Per praėjusių metų IFA parodą susidomėjimas buvo milžiniškas, tačiau tuo metu trūko turinio pasiūlos ir kaina šiek tiek kandžiojosi. Turinio problemą išsprendė išaugęs 360° kamerų populiarumas, o pati technologija natūraliai atpigo jai tobulėjant. Virtualioji realybė 2016 m. buvo stebuklas, o šiandien priimtina kaip norma“, – aiškina ACME atstovas.

Dar viena nemažai dėmesio sulaukusi kategorija – kompiuteriniams žaidimams skirti įrenginiai.

Tai ne tik pelės ir klaviatūros. Šioje kategorijoje vyrauja specialios kėdės ir stalai, ausinės, ekranai, pagalvėlės rankai pasidėti ir kita.

Apie parodą IFA reiškia „Internationale Funkausstellung Berlin“ (liet. Tarptautinė radijo paroda Berlyne). Šis renginys yra viena seniausių ir didžiausių technologijų parodų Europoje. Pirmąkart IFA buvo surengta dar 1924 m.

Paroda kasmet rugsėjo pradžioje vyksta Berlyno parodų rūmuose, kurių bendras plotas, įskaičiuojant lauko erdves, siekia apie 390 000 kvadratinių metrų (palyginkime: Vilniaus „Litexpo“ plotas siekia 32 700 kv. m).

Parodą kasmet aplanko per 220 000 žmonių. Joje savo produktus ir prototipus pristato daugiau kaip 1 600 įmonių. ●

38 vž de luxe

G A B I JA VA R N A I T Ė SYST E M P R O F E SS I O N A L A M BASA D O R Ė

L1+S3+L5C+X5A

# M A N O E N E R G I J O S KO DA S

PL AU KŲ EN ERGIJA .

P R AT U R T I N TA .

SYSTEM PROFESSIONAL.COM www.facebook.com \SystemProfessional.Lithuania

Teiraukitės salono eksperto naujos System Professional LuxeOil gaminių linijos. Tai pirmoji aukščiausios kategorijos aliejų linija, jūsų plaukų energijai, puoselėjimui ir būklės pagerinimui. Atlikite EnergyCode Mapping diagnozę individualiai plaukų priežiūrai, pritaikytai jūsų asmeniniams plaukų poreikiams. Suraskite, atliekančius šias procedūras salonus, apsilankę systemprofessional.com.

DIAG N OZU OJANTIS . N U RO DANTIS . TR ANSFO R M U OJANTIS .

Išimtinai tik šiuose salonuose: KUKLA BEAUTY BOX, BLANCO BEAUTY, YUMI, SUGIHARA – VILNIUJE, GROŽIO LOFTAS, SPV SVEIKŲ PLAUKŲ VIZIJA, BALTAI – KAUNE, ID GROŽIO STUDIJA – KLAIPĖDOJE, BONA SFORCA, GAMA GALANT – ŠIAULIUOSE, KOMPLIMENTAS – PANEVĖŽYJE, DAIVA SALONAS – PLUNGĖJE, KRISTĖ SALONAS – PALANGOJE, JOVARAS – PILVIŠKIUOSE.

Žymiausia skyrybų teisininkė Sandra Davis. J enn y G oodall / „ D aily Mail“ / „ R E X “ n u o t r .

žymiausia skyrybų teisininkė sandra davis kalba apie skyrybas ir vedybų sutartis Prieš keletą metų įmonė „Debrett’s“ (laikoma autoritetu britų etiketo srityje) susidomėjo skyrybomis ir kartu su Londono advokatų kontora „Mishcon de Reya“ išleido „Civilizuotų skyrybų gidą“ (angl. Guide to Civilised Separation). „Kai jus užvaldžiusi neviltis ir apėmęs įniršis, galite nurimti į klozetą išpylusi savo vyro vyno kolekciją arba į skutus sukarpiusi jo kostiumus, – patarė leidinys. – Tačiau tai gali atsiliepti, kai bus nagrinėjama jūsų skyrybų byla.“ /Barney Thompson /

40 vž de luxe

P

aminiu šį leidinį savo pašnekovei, kai sėdamės prie staliuko „Chiltern Firehouse“ restorano kieme. „Chiltern Firehouse“ yra viešbutis šalia Beikerio gatvės, kur leisti laiką mėgsta įvairios įžymybės. Pašnekovei mūsų pokalbio tema nėra svetima. Sandra Davis – viena žymiausių skyrybų advokačių Londone. Ji – „Mishcon“ Šeimos teisės skyriaus vadovė, dirbusi prie daugelio garsenybių skyrybų bylų: Teksaso supermodelio Jerry Hall, kai ši skyrėsi su Micku Jaggeriu; „Arsenal“ futbolo žaidėjo Thierry Henry; Tamaros Mellon, vienos iš britų mados namų „Jimmy Choo“ įkūrėjų.

Yra ir daug klientų, apie kuriuos nesame girdėję. S. Davis nesiruošia atskleisti jų vardų. Bet belaukiant (kaip vėliau pasirodys, tuščiai), kol prie mūsų prieis padavėjas, pašnekovė bent patvirtina, kad istorija su vynu iš tiesų yra nutikusi. „Taip. Ištuštino visus „Chateau Lafite“ butelius, – sako ji. – Besidalinant turtą kilo ginčas dėl vyno. Tada žmona tiesiog pagalvojo: „Velniop“, ir išpylė viską į klozetą.“ Kiek butelių? „Šimtus.“ 2000-aisiais įvykusi White’o prieš White skyrybų byla Londonui suteikė pasaulio skyrybų sostinės reputaciją. Prieš tai pagrindinis šeimos išlaikytojas – paprastai juo būdavo vyras – turėjo tik patenkinti buvusios žmonos „pagrįstus poreikius ir reikalavimus“. Tačiau Martino ir Pamelos White’ų byla pasiekė Lordų rūmus ir pakeitė teisės pagrindus. Martinas ir Pamela buvo ūkininkai, kurie skyrėsi po 33 santuokos metų ir turėjo bendrą verslą. „Jei kiekvieno įnašas į šeimą buvo lygiavertis, nėra svarbu, kuris iš jų uždirbo pinigus ir sukaupė turtą, – paskelbė lordas Nichollsas iš Berkenhedo. – Svarstyklės neturėtų sverti dirbančio šeimos nario naudai ir pamiršti to, kuris prižiūrėjo namus ir augino vaikus.“ Kova už lygybę besidalinant šeimyninį turtą prasidėjo. Vietoj gyvenimo sunkesnėmis sąlygomis finansiškai silpnesnė pusė galėjo rinktis kovoti už savo teises.

White’ų šeimos nariai ginčijosi dėl apytiksliai 4,5 mln. svarų. Palyginti su bylomis, prie kurių dirba S. Davis, tai – gana kukli suma. 2014 m. ji buvo viena teisininkių, padėjusių Jamie CooperHohn (apribotos rizikos fondo valdytojo sero Chriso Hohno žmonai) prisiteisti tuo metu rekordinę sumą – 337 mln. svarų, kurie sudarė apie trečdalį Ch. Hohno turto. Po dvejų metų S. Davis atsidūrė kitoje pusėje, kai turėjo atstovauti dabar jau mirusiam Saudo Arabijos šeichui Walidui Juffaliui kovoje dėl turto su buvusia žmona Christina Estrada.

Galiausiai Ch. Estrada išsikovojo 53 mln. svarų grynaisiais – tai yra mažiau nei 196 mln., kurių ji prašė, bet daugiau nei 17 mln., kuriuos Ch. Estradai pasiūlė buvęs vyras. Byla kėlė nuostabą tuo, kaip ieškovė įvardijo savo „poreikius“. Per metus jai reikėjo 83 tūkst. svarų kokteilinėms suknelėms, 138 tūkst. svarų grožio priemonėms ir 250 tūkst.

Paryžiuje esančio „Ritz“ viešbučio prezidentiniam kambariui, kuriame ji ketino apsistoti per rudens atostogas.

Mūsų poreikiai šiek tiek kuklesni. Juodai ir baltai apsirengęs padavėjas atneša kokteilius. Maniškis – 16 svarų kainavęs kūrinys, kurį išsirinkau, nes pavadinime paminėtas Belzebubas ir gėrimas ruošiamas naudojant bičių duonelės sirupą.

Grožimės dviem gėlytėmis, puošiančiomis mano

gėrimą. S. Davis užsisakė šviežiai spaustų greipfrutų sulčių, bet tik todėl, kad restoranas neturėjo šviežių arbūzų sulčių.

Ne visiems patinka šis teisinis apsipirkimas. Kai kurie teisėjai ginčijasi, kad 2000 metų teismo sprendimas skatina oportunistines santuokas, nes prisiteistas didelis turtas – vienkartinės išmokos ir ilgalaikė parama – leidžia buvusiam sutuoktiniui toliau gyventi nejudinant piršto.

Dėl to buvo tiek ginčijamasi, kad kovą aukščiausiojo teismo narys lordas Wilsonas įsikišo, kad apgintų teisėjų sprendimą. Jis teigė, kad „nėra teisinga pasakyti žmonai, kurią paliko po ilgą laiką trukusios santuokos, kai jai jau per 60 metų, kad, sakykim, ji bus finansiškai remiama trejus metus, o paskui turės pati susirasti, iš ko gyventi“.

Po White’ų skyrybų bylos ši problema tapo dar aktualesnė, nes Londonas – vieta, kur gyvena ir dirba turtuoliai iš viso pasaulio. Tokių žmonių finansai paprastai painesni nei daugumos žmonių.

Todėl teisinės kovos dėl turto dažnai būna žiaurios, neorios ir stulbinamai brangios.

Vadinasi, S. Davis turi daug darbo. Tačiau ar situacija netampa nevaldoma? „Na, tai priklauso nuo to, kokia yra tavo lytis, – atsako ji su kreiva šypsenėle. – Sakykim, esi tarptautiniu mastu dirbantis specialistas, kuris darbo reikalais čia atsikraustė porai metų. Jei santuoka suyra tau gyvenant čia gali atrodyti neteisinga čia bylinėtis, nes nesi šios šalies pilietis, o tavo vedybos įvyko kitur. Bet antrajai pusei užtektų pateikti ieškinį ir visas tavo finansinis kraštovaizdis pasikeistų.“ Tai yra eufemizmas, kuriuo galiu mėgautis gerdamas kokteilį.

Po pusvalandžio dangus pratrūksta ir į brezentą barbenantys lietaus lašai nutraukia mūsų pokalbį. Bėgame slėptis į viešbutį. Naudodamasi sumaištimi, S. Davis randa ir užima mums staliuką – kol niekas nespėjo paprieštarauti.

Viešbutis įkurtas 2014 m. pradžioje. Tuo metu jame buvo organizuojami garsenybių vakarėliai ir dažnai lankydavosi paparacai. Nors šią penktadienio popietę ir nematyti įžymybių, viešbutis vizualiai stulbina. Baras stebina nesuderinamų spalvų gausa – galite pamatyti raštuotų kilimų, auksinių sofų, marmuro stalviršių ir padavėjų, dėvinčių ilgus abitus.

Galiausiai užsisakome maisto. Paprašau avienos, bet jos nebėra (vis dėlto vėliau pastebiu, kad avieną visgi įrašo į sąskaitą). Vietoj jos išsirenku skumbrę su orkaitėje keptais įvairių rūšių burokėliais ir vasabių padažu, o antram patiekalui užsisakau Galicijos veršienos kepsnį su raudonžie-

džių pupelių salotomis bei aromatingomis prieskoninėmis žolelėmis. S. Davis išsirenka Satono fermos cukinijas su ožkų sūriu ir cukinijų žiedais bei karštai rūkytą lašišą. Geriu Sancerre vyną; mano džiaugsmui (nes tikiuosi, kad tai atriš teisininkei liežuvį), S. Davis užsisako taurę rožinio šampano. Pašnekovė jos išgers tik pusę.

1979 m. S. Davis atėjo dirbti į „Mishcon“, kur karjerą pradėjo nuo žemiausio laiptelio. Tada 1971 m.

Anglijoje ir Velse įsigaliojo Santuokos nutraukimo reformos aktas, palengvinęs skyrybų procesą, ir skyrybų skaičius staiga šoktelėjo į viršų. Jis pasiekė aukščiausią tašką 1993 m., kai buvo užregistruota 165 tūkst. skyrybų. Tais metais vedybų skaičius krito žemiau nei 300 tūkst. Šiuo metu Nacionalinis statistikos biuras teigia, kad žlugs 42 proc. santuokų, o 34 proc. santuokų pasibaigs nesulaukus 20ųjų vedybų metinių. (Statistiškai kalbant, „pavojaus zona“ yra tarp ketvirtų ir aštuntų metinių; manau, daugiau porų turėtų apie tai žinoti.)

S. Davis seniai žinojo, kad nori tapti teisininke: „Manau, vaikystėje žiūrėjau per daug „Perry Mason“, – sako ji, – nes visada norėjau dirbti teisme.“ Tais laikais, kaip ir dabar, žemesnio rango teismo darbuotojų atlyginimai buvo nedideli. Todėl S. Davis išėjo dirbti į nedidelę advokatų kontorą, kurios įkūrėjas ir vadovas buvo Victoras Mishconas – Darbo partijai atstovaujantis didikas ir viena iškiliausių Londono žydų bendruomenės asmenybių. („Financial Times“ taip pat gerai žino, kad per pastaruosius keletą metų „Mishcon“ advokatų kontora dažnai gindavo savo klientų interesus nuo spaudos.) „Galėjau rinktis – plaukti ar skęsti“, – sako S. Davis. Ji aiškiai plaukė. Besibaigiant S. Davis praktikos sutarčiai, „Mishcon“ skyrybų padalinio vadovas susirgo ir S. Davis perėmė jo pareigas.

Jos biuras yra antras pagal dydį visoje kontoroje – tik lordas Mishconas turi didesnį. Po dvejų metų S. Davis tapo partnere. „Mokiausi dirbdama.“ Ankstyvuoju jos karjeros laikotarpiu šeimos teisė turėjo nekokią reputaciją – buvo manoma, kad ji yra šiek tiek atgrasoka. Viskas pasikeitė, kai atsirado turtingų klientų. „Tatler“ gidas, kuriame pateikiama informacija apie geriausius Londono skyrybų advokatus, teigia, kad S. Davis uždirba 610 svarų per valandą. Ji nesiginčija, kad ši suma pernelyg išpūsta. „Suma buvo teisinga tuo metu, kai gidas buvo išleistas“, – sako ji (tad dabar advokatė turbūt uždirba daugiau). Ar tokie gidai netrukdo specialistei, kurios darbo specifika reikalauja diskretiškumo? „Na, nenorėčiau, kad mane pamirštų įtraukti į sąrašus. Jausčiausi šiek tiek įžeista.“ vž de luxe

41

Christina Estrada palieka teismo rūmus po didžiausios Britanijos teismų istorijoje skyrybų bylos. J oanne D avidson / „ S ilver h u b “ / „ R E X “ n u o t r .

Teisės srityje tai nėra įprasta, tačiau šiuose sąrašuose dominuoja moterys. S. Davis tai nestebina. „Klientai – emocingi, patiriantys daug įtampos, todėl jiems reikalinga parama, – sako ji. – Tam reikia ne tik strateginių teisinių įgūdžių, bet ir kitų gebėjimų – kaip pateikti nemalonias naujienas, kaip padėti žmonėms, kurie negali pakelti nervinės įtampos.“ Vis dėlto S. Davis neapsimeta, kad yra ilgalaikė patikėtinė. „Išsiverkti man ant peties labai brangu.

Neturiu psichoterapeuto išsilavinimo ir neturėčiau elgtis, lyg būtų kitaip. Esu strategė – padedu klientams susitvarkyti reikalus, todėl jie gali gyventi nepriklausomai.“ Profesionalumo ir jausmingumo derinys turbūt atsiperka. Pašnekovė dėvi praktiškus drabužius (tik iš įmantraus žiedo galima nuspėti, kad jos atlyginimas aukštas), į mane žvelgia rimtai ir žodžius renkasi atsargiai.

Be abejonės, garsiausia skyrybų byla, prie kurios dirbo „Mishcon de Reyos“ kontora, buvo Velso princesės Dianos. Už bylą buvo atsakingas Anthony Juliusas, ir S. Davis buvo viena jo komandos narių. Skyrybų sąlygos niekada nebuvo paviešintos, bet sklandė gandų, kad Diana gavo 17,5 mln. svarų. Tokio masto byla užtikrino „Mishcon“ kontoros Šeimos skyriaus reputaciją. „Ji visai ištuštino jo banko sąskaitą“, – laikraščiui „The Daily Telegraph“ 2004 m. teigė Geoffrey Bignellas, buvęs Charleso finansų patarėjas.

S. Davis nenori šnekėti apie Dianos bylos smulk­ menas – ji supranta savo klientų skausmą. Prieš mums atsisveikinant paprašo, kad tai pabrėžčiau. „Gal per visus tuos metus ir surinkau daug objektyviai juokingų anekdotų, bet skyrybos yra skaus-

42 vž de luxe

mingos. Niekas neturėtų galvoti, kad yra kitaip.“ Dauguma istorijų apie turtuolių skyrybas pasakoja apie pinigus. S. Davis kalbėdama vis grįžta prie vaikų. Kai atsisėdome prie staliuko, ji man davė knygą „Skyrybos: vaiko požiūris į suaugusių žmonių problemą“. Knyga – širdį veriančių istorijų rinkinys, joje vaikai pasakoja apie savo tėvų skyrybas. „Paprašau klientų, kad man parodytų savo vaikų nuotrauką, ir padedu ją ant stalo – tai yra apčiuopiama, labai prasminga... Stengiuosi elgtis taip, kad padėčiau visai šeimai, nes išsiskyrę žmonės vis tiek daug metų turės kartu auginti vaiką.“ „Atžalos atkartoja tai, ką mato, – sako S. Davis.

– Jei matys, kad jų tėvai elgiasi blogai, užaugę patys darys tas pačias santykių klaidas. Versti vaikus šnipinėti, sakyti, ką nori, juos tardyti – visa tai yra labai nuodinga.“ Galiausiai atneša mūsų maistą. „Labai žalia“, – sako S. Davis, apžiūrėdama mūsų pietus. Ji teisi. Mano skumbrė ir burokėliai – įprastų spalvų, bet lašiša ir kepsnys pusiau paskandinti žaliame padaže. O cukinijos sudėtos ant kažko, kas primena žalumos sriubą.

Svarstau, ar matant tiek daug suirusių santykių pasikeitė S. Davis požiūris į savo pačios šeimą. Kiek anksčiau užsiminė (nors ir pusiau juokais), jog viliasi, kad dviejų savo sūnų neatgrasė nuo vedybų. Dabar S. Davis kalba apie vieną problemos sprendimo būdų – advokatė mano, kad britams atėjo metas nustoti šlykštėtis ikivedybinėmis sutartimis. „Apie tai „o kas nutiks, jei“ reikia galvoti tuomet, kai viskas gerai, o ne kai viskas dūžta į šipulius“, – sako ji.

Bet kas nori galvoti apie vedybų sutartis, kai meilė pačiame žydėjime? „Žemyninėje Europoje tai yra įprasta, taip pat manoma, kad anglai nėra tokie romantiški kaip prancūzai ar italai. Be to, vedybų sutartis – normalus dalykas ir Amerikoje. Tad kodėl mums, anglams, taip nemalonu kalbėti apie pinigus? Tai svarbiausia tavo gyvenimo sutartis – kai viskas nuostabu, protinga pagalvoti, ką darytum, jei santuoka žlugtų.“ S. Davis dar turi truputį laiko prieš kitą susitikimą, ir mes greitai išgeriame puodelį kavos – espreso jai ir kortado man. „Chiltern Firehouse“ maišatis pasiekia aukščiausią tašką, kai padavėjas atneša pirmą patiekalą, kurio neužsisakėme.

Turiu paskutinį klausimą. Kokia, vienos iškiliausių Londono skyrybų advokačių nuomone, yra sėkmingos santuokos paslaptis?

S. Davis griausmingai nusikvatoja. „Galiu pasakyti tik tiek – augalams visada reikia šiek tiek vandens. Per visus metus santykiai keičiasi, ir reikia pokyčius pastebėti.“ Ji gurkšteli kavos ir priduria: „Bendravimas – labai svarbus.“ Bet advokatės jau laukia klientas. S. Davis atsisveikindama šypsosi ir prisimena, kad vienas laikraštis rašė, jog 13 labiausiai kraują stingdančių angliškų žodžių yra: „O velniava, ką tik gavau laišką iš „Mishcon de Reya“ Šeimos padalinio.“ Ji man ištiesia savo vizitinę kortelę, kuri iš karto įgyja talismano aurą, ir išeina ieškoti taksi.

Svarstau, kas yra S. Davis klientas? Ir ar kita pusė žino, ko tikėtis? ●

ĮSTABIAUSIAS GAMTOS IR ŽMOGAUS RANKŲ KŪRINYS Jie apipinti mitais ir legendomis – apie neva suteikiamas mistines galias ir gyvačių saugomus slėnius, o Viduramžiais naudoti mirtinoms ligoms gydyti. Tačiau šiandien deimantai – geriausi mergaičių draugai. Ir ne tik jų.

Deimantas – gryniausias ir tvirčiausias akmuo Žemėje, brangakmenių karalystės karūnos pažiba. Jo paviršiaus neįmanoma įbrėžti jokiu kitu mineralu, tai vienintelis brangusis akmuo, sudarytas iš vieno cheminio elemento – grynos anglies, kuri šimtmečiais veikiama milžiniško slėgio pamažu pavirsta neeiliniu gamtos kūriniu. Vis dėlto neapdirbtas deimantas nė iš tolo nepanašus į tą žadą užimantį grožį, spindintį už stiklo juvelyriniuose salonuose, aukcionuose ar žybsintį damų ausyse: natūralus deimantai tėra neišvaizdūs, dažniausiai pilkšvi, gelsvi ar rusvi matiniai akmenėliai. Žaižaruojančiu stebuklu – briliantais – virsta tik prie jų prisilietus žmogui.

57 briaunas. Jeigu jis dar ir apkritimo formos – tai ne tik įstabus, bet ir beveik perpus brangesnis už kitus akmuo: apvalūs aptakumai geriausiai išryškina deimanto privalumus, todėl tokie briliantai labiausiai vertinami.

Kur gimsta gražiausi briliantai

Už keleto šimtų kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos, ant Dniepro upės įsikūręs Smolenskas – miestas su turtinga istorija. Vienas seniausių Rusijos miestų kadaise kurį laiką priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o jo kariuomenės daliniai kovėsi Žalgirio mūšyje. Šiandien deimantų žinovų gretose šį miestą garsina kompanija „Kristal“ – visame pasaulyje žinoma deimantų apdirbimo įmonė. Jos vardas siejamas su išskirtinės kokybės produktais, nepriekaištinga reputacija ir išvystytomis technologijomis. Daugiau kaip penkias dešimtis metų kaupta kompanijos meistrystė ir žinios, perduodamos iš kartos į kartą, subrandino juvelyrinių dirbinių bendrovę „Smolensko Briliantai“. „Kristal“ šį prekės ženklą pristatė vos prieš penkiolika metų, tačiau jis neįtikėtinai greitai pradėtas vadinti prabangių

papuošalų gamybos lyderiu. Prieš keletą metų pasaulį apstulbino bendras Smolensko dizainerių ir garsaus italų architekto projektas – jie sukūrė Ermitažo muziejuje laikomų meno kūrinių, karališkųjų papuošalų ir relikvijų kopijas iš brangakmenių.

Kompanijos sėkmės paslaptis – paprasta, bet sunkiai pakartojama: išskirtinės kokybės deimantai, dizainas ir laiko patikrintas menas, kaip akmenį paversti briliantu. Smolensko meistrai šiandien suteikia galimybę išsirinkti svajonių papuošalą: bet kurios norimos spalvos, pageidaujamos formos, skaidrumo ar dydžio – mažą ar delną svarinantį – deimantą. „Smolensko deimantų“ briliantai dar padengiami radžiu – tauriuoju platinos grupės metalu, penkis kartus brangesniu už auksą. Jis suteikia papuošalams ypatingo spindesio, dar labiau pabrėžiančio jų grožį. Nenuostabu, kad išskirtinių Smolensko meistrų sukurtų papuošalų gerbėjų gretose – tokios žvaigždės kaip Eltonas Johnas, Cher ar Toto Cutugno, savo kolekcijose saugantys ne vieną šiame Rusijos mieste gimusią brangenybę.

Forma priklauso nuo meistriškumo

Deimantų kelias iki geidžiamiausio žmonijos brangakmenio prasidėjo Indijoje. Maždaug prieš 3000 metų įžvalgūs indai pastebėjo, kad patrynus du šiuos iš pažiūros neypatingus akmenėlius vieną į kitą, jie ima blizgėti.

Taip prasidėjo tobulo brilianto kūrimo istorija, kuri tebesitęsia iki mūsų laikų: netgi šiandien, kai technologijos pažangesnės negu bet kada anksčiau, paversti deimantą briliantu yra neįtikėtinos meistrystės ir virtuoziškumo reikalaujanti užduotis. Ilgą laiką istorijoje šis tvirčiausias visatos mineralas net nebuvo vertinamas, nes niekas negebėjo jo nušlifuoti iki kvapą gniaužiančio spindesio.

Dėl be galo sudėtingo apdorojimo jis net vadintas „akmeniu po septyniais užraktais“, ir net šiandien briliantai gimsta tik daugybės sudėtingų ir itin preciziškų technologinių procedūrų dėka.

Brilianto kokybė nustatoma įvertinus jo formą, skaidrumą, spalvą ir svorį. Kuo daugiau briaunų turi briliantas – tuo įspūdingiau jis žėri, priverčia smarkiau plakti širdis ir... tuo labiau paploniną piniginę tų, kurie nusprendžia jį įsigyti. Briaunas kruopščiai nušlifuoja juvelyras – retai kada natūralus deimanto kristalas būna idealia laikomos aštuonkampio formos, dažniau brilianto forma yra tik meistro rankų darbo rezultatas. Įspūdingiausiai žaižaruoja briliantas, turintis

Ji mato jį, klūpintį ant vieno kelio, bet negirdi nieko aplink. Tik drėgnomis akimis žvelgia į Jį – labiausiai trokštamą daiktą visoje visatoje. Gamtos jėgą, suvaldytą virtuoziškų menininko rankų, žybsinčią šimtais šviesos atspindžių.

Briliantą, įsodintą žiede.

Visiems yra tekę regėti panašių scenų ekrane, o gal ir gyvenime. Ir kas galėtų paneigti, kad susproginėjus meilės euforijos purslams, kur kas ilgiau trunka malonumas džiaugtis nepakartojamu meilės įrodymu, besipuikuojančiu ant piršto. Daiktu, kurio vertė nesuskaičiuojamą daugybę kartų viršija jo dydį ir dovanotojo jausmus atskleidžia geriau negu tūkstančiai žodžių. Nes juvelyrinių papuošalų pasaulio viršūnę, vienintelį ir nepakartojamą visoje visatoje gamtos galių ir žmogaus rankų sukurtą stebuklą galima dovanoti tik tam, kuris yra ne mažiau brangus, nei tviskantis akmenėlis jo rankoje.

Retas kuris žmogus perka briliantą sau – nebent tai būtų ilgalaikė investicija. Briliantai dažniausiai, o gal tiksliau – beveik visada – yra dovanojami arba gaunami dovanų. Neretai tai būna šeimos brangenybė, perduodama iš kartos į kartą.

www.kristallsmolensk.com www.smolenskdiamonds.ru

Daugybė priežasčių gali paskatinti žmogų leistis į kelią. O jeigu tokį šuolį iš namų motyvuotų vienas didžiųjų malonumų – maistas? Pasak pašnekovų, ne tik noras pasimėgauti, bet ir noras sužinoti ir patirti naujo, lietuvius bei Lietuvos svečius vis dažniau skatina keliauti kulinarinio turizmo keliais. /Miglė Marija Galvonaitė/

kulinarinio turizmo keliais P

agrindinis postūmis vystyti lietuviškąjį kulinarinį turizmą, UAB „Virtuvės mitų griovėjai“ (VMG) ir knygos „99 Places of Taste in Baltics“ kūrėjo Alfo Ivanausko teigimu, kyla iš vis didėjančio užsienio turistų srauto.

Panašios nuomonės laikosi ir šių dienų lietuviškąjį gastronomijos veidą lipdančio restorano „Sweet Root“ įkūrėjas Sigitas Žemaitis. „Didžioji dalis restorano lankytojų vis dar – svečiai iš užsienio, nors pamažu auga ir lietuvių noras sužinoti apie savoje šalyje turimus, kulinarijai svarbius produktų išteklius, galimybę juos pritaikyti aktualizuojant lietuvišką virtuvę. „Sweet Root“ kaip tik kuria tokią dabartinę vietos virtuvę, nuspalvintą mūsų prisiminimais, įpročiais, emocijomis“, – pasakoja jis.

Augantį vietinių susidomėjimą pastebi ir kulinarijos studijos „Čiop Čiop“, teikiančios modernios lietuviškos virtuvės pamokas, vadovė Urtė Mikelevičiūtė: „Nors sulaukiame daug grupių iš užsienio, mūsų pagrindinis klientas – vietinis žmogus.“

44 vž de luxe

Šeimos restorano Anykščiuose „5 taškai“ viena įkūrėjų Giedrė Leitonė jaukioje restorano aplinkoje vis dažniau priima lietuvius keliautojus: „Šie žmonės ieško kokybės. Vietoj išvykų į užsienį organizuoja keliones po regionus, keliaudami tyrinėja šalies virtuvę, vietos restoranus.“ Siekiant atrasti vietos produktą, teigia S. Žemaitis, tereikia vidinio pasiryžimo.

Pavyzdžiui, pakeliui į prekybos centrą išsukti iš kelio: „Užtenka apsilankyti ūkininkų turgelyje ir sužinosi, kur ir kas spaudžia nere„Open Kitchen“ – Vilniuje gėtai puijau įsitvirtinęs maisto kų sūrį, kultūros projektas. mala to-

V ladi m iro I vanovo ( V Ž ) N U O T R .

„Čiop Čiop“ studijoje atrandama moderni lietuviška virtuvė. J u di t os G rigely t ė s ( V Ž ) n u o t r .

bulus miltus ar augina šaltalankius. Pažinimas prasideda nuo paprastų dalykų.“ Vis dėlto svarbu žinoti, ko nori. „Pasitaiko, kad svečiai užsukę į mūsų kavinę teiraujasi ir restorano ar kavinės, kur galėtų paragauti įdomaus maisto. Prieš rekomenduodamas tam tikrą vietą, visad pasiteirauju, kas jiems svarbu“, – teigia Emanuelis Ryklys, atgimstančiame stoties rajone įsikūrusios kavinės „Crooked Nose & Coffee Stories“ įkūrėjas.

Kulinarinės ekspedicijos startu gali tapti kavos gėrimas, kuris nors ir nelietuviškos kilmės, bet be jo neįsivaizduojama dienos pradžia ir Lietuvoje. „Savo kavinėje siūlome pažintines kavos degustacijas, taip pat maisto ir kavos derinimo pamokas“, – vieną pažinimo galimybių pristato E. Ryklys. Pažintis su kava čia kainuos 15–20 eurų.

Pašnekovo atidarytuose kavos namuose stengiamasi kalbėti ir apie kavos ryšį su lietuviška virtuve: „Per degustacijas naudojame vietos maistą – sūrį, duoną, vaisius.“

Svarbiausias komponentas – suteikiama patirtis Užsienio kulinarinio turizmo gidai, kovodami konkurencingesnėje aplinkoje, privalo ieškoti vis kūrybiškesnių būdų pritraukti pasaulio grožio ir stebuklų persisotinusį žmogų. „Užsieniečiai – daug drąsesni. Jie nebijo eksperimentuoti. Pavyzdžiui, šefai kelia restoranus į ūkius.

Tada tampa svarbu net ir tai, kuo šeriami gyvūnai. Pavyzdžiui, vienas garsus amerikiečių šefas sugalvojo savo vištas šerti aitriosiomis paprikomis tam, kad kiaušiniai įgautų tam tikrą spalvą ir skonį“, – pasakoja A. Ivanauskas. Lietuviai, jo teigimu, tokius mažų, ekologiškų ūkių pranašumus dar tik atranda.

Trumpalaikės būsto nuomos tinklas „Airbnb“, klientams siūlantis autentišką gyvenimo su vietiniais ar jų namuose patirtį, po truputį plečia paslaugų spektrą. Jau kurį laiką keliautojai „Airbnb“ platformoje gali rinktis ne tik nakvy-

nę, bet ir naujas patirtis, kurių dalis – kulinarinio turizmo veikla. Galima rinktis pagal veiklos trukmę, kalbą, vietą, teikiamą paslaugą. Vaizdo įrašais viliojama išbandyti ispaniškos paelijos gaminimo pamokas slaptame sode, pasigaminti naminės ramenų sriubos ar itališkų makaronų pagal senolės receptą, papusryčiauti žuvies turguje, išvykti į sūrio, vyno, geriausių maisto krautuvių turą, degustuoti japonišką sakę.

Lietuvoje tokias vietinių gyventojų kuriamas kulinarines patirtis galima rasti kitose platformose – „Plateculture“, „Showaround“ ir „Lietuvon“. Jose siūlomos maisto gaminimo pamokos, pasivaikščiojimai kulinariniais keliais su vietiniais ar pažintis su įdomiausiomis kulinarijos paveldo kryptimis. Pasak A. Ivanausko, Baltijos šalyse taip pat galima rasti ir turizmo agentų, kurie dirba su išskirtinėmis maisto pramogomis. „Čiop Čiop“ kulinarijos studijos vadovė U. Mikelevičiūtė ieškantiems taip pat pataria skaityti kulinarija besidominčių žmonių tinklaraščius, klausytis jų patarimų arba pasinaudoti mobiliąja programėle „Foursquare“, padedančia rasti artimiausius restoranus pagal esamą vietą.

Pagrindiniai Lietuvos kulinarinio turizmo trūkumai, pašnekovų nuomone, – istorijų, legendų apie savą virtuvę ir kūrybiškos pateikimo formos, įtraukiant ir specialiai priderintus indus, stoka. „Jei būtų galima rinktis, pasirinktumėte pusryčius steriliame restorane ar augalų pilname šiltnamyje, kur čia pat auga jūsų salotų ingredientai, o aplink tą šiltnamį galbūt vaikšto vištos, kurių kiaušinius ragaujate?“ – klausia VMG vadovas. – Atnešto maisto skonio dar nežinote, bet akimis jau galite įvertinti. Kita vertus, kad maistą galėtume vertinti, reikia tam tikrų žinių. Kulinarinė edukacija yra būtina. Tai – visapusiškai išsilavinusio, kultūringo žmogaus dalis.“

sienio svečių dėmesys lietuviškai virtuvei ir mus skatina matyti savus maisto ingredientus kaip vertybę. Šefai šiandien stengiasi lietuviškas tradicijas pateikti moderniai.“ Sostinėje vis dažniau atrandamos vietos, kurios atsigręžia į lietuvių kulinarijos tradicijas.

Viena jų – žuvų restoranas „Šturmų švyturys“, persikėlęs žiemai į Užupio rajoną tiesiai iš pajūrio.

Restoranas išsiskiria svarbia ypatybe – tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur patiekalai gaminami iš šviežių vietos žuvų. Lankytojai kasdien gali rinktis iš tądien šefams atgabentų žuvų rūšių.

O patiekalai, atsižvelgiant į metų laiką, pagardinami specifiniais prieskoniais, daržovėmis ar vaisiais.

Tame pačiame Vilniaus rajone veikiantis „Sweet Root“ restoranas orientuojasi į vakarienių kultūrą. Jo įkūrėjai lankytojus ne tik vaišina, bet ir moko apie patiekalus, paruoštus iš Lietuvoje gaminamų gėrybių. „Tai ilgesnė vakarienė, kai mėgaujiesi maistu neskubėdamas. Kiekvienas patiekalas pristatomas, papasakojama jo istorija. O ir savo meniu nurodome visus lietuvių ūkininkus, iš kurių atkeliavo produktai, naudojami gamybai“, – aiškina šeimininkai.

Istorinę lietuvišką virtuvę pristato restoranas „Ertlio namas“. Čia paragausite patiekalų, ruoštų pagal XV-XIX a. receptus. Taip, kaip buvo gaminama didikams. Jei norite pavakarieniauti kaip Bona Sforza ar Radvilos, užsisakykite degustacinę vakarienę. „Prieškario Vilnius buvo pasiekęs gastronomijos aukštumas. Kūrėsi buržuazijos sluoksnis, Vilniaus miestietišką virtuvę stipriai veikė aukštosios prancūzų gastronomijos mados. Tuo metu maisto kultūra labai augo, buvo leidžiamos kulinarijos knygos, pasiturintys vilniečiai samdydavo šeimininkes“, – pristato savo virtuvės stilių šeimyninio restorano-bistro „Mykolo 4“ šeimininkai.

Magija keliasi į regionus Pasimėgauti ir atrasti naujų skonių galima ne tik sostinėje. Kulinarinė edukacija populiarėja ir re-

Pamario žuvis ir ilgosios vakarienės Lietuviškų tradicijų pažanga, kaip sako A. Ivanauskas, ryškiausia miestų restoranuose: „Už-

Ilzenbergo dvaro gėrybės. J u di t os G rigely t ė s ( V Ž ) n u o t r .

vž de luxe

45

Duonos kepimo edukacinė programa Šlyninkos vandens malūne Zarasų rajone. J u di t os G rigely t ė s ( V Ž ) n u o t r .

gionuose. Skirtingi miestai – skirtingos istorijos. Sukate link Aukštaitijos? Neaplenkite nediduko, bet ypatingais koldūnais garsėjančio Kavarsko. Čia įsikūrusioje kavinėje-bare „Šaltinis“ atgaivinama mieste garsėjanti legenda, siekianti XVI amžių. Tikima, kad šv. Jono Krikštytojo šaltinio vanduo yra stebuklingas, turintis gydančių galių. „Šaltinio“ kavinė šį vandenį naudoja savo patiekalams, taip pat ir populiariesiems koldūnams ruošti. Šiaurės Lietuva garsėja alumi, Biržai kviečia į vietos alaus gamybos kelią. „Alaus turas“, priklausomai nuo keliautojo pasirinkimo, gali užtrukti tiek, kiek prireiks alaus daryklos procesams pažinti, arba gali tęstis ir ilgiau, jei ištroškę panorėtumėte paragauti įvairaus stiprumo, rūšių alaus su prie jų priderintais užkandžiais.

Pietvakarinėje šalies dalyje, Vilkaviškio rajone, kviečiama leistis į duonos gamybos kelią – nuo pat žemės dirbimo iki duonos ragavimo. Pažintinės programos dalyviai turi progą išbandyti grūdų malimo ir krosnies paruošimo bei pačios duonos kepimo procesą. Taip pat vykdomos vietos kepinių, čia spaudžiamų sūrių, mušamo sviesto, suvalkietiškų lašinių, žolelių arbatos, medaus korio degustacijos. Netoliese, Druskininkų savivaldybėje, duoną keičia pieno kelias: edukacija ir kaimiškų sūrių su namine duona, sviestu degustacija.

Degustacijas rengia ir Lietuvos dvarų šeimininkai. Pavyzdžiui, Ilzenbergo dvare galima pasimėgauti biodinaminiame ūkyje užaugintais produktais, Paliekio dvare paragauti geriausio lietuviško vyno ir sužinoti apie lietuviško vyno tradicijas Lietuvoje, Zyplių dvare įsikūrusiame restorane susipažinti su patiekalais, gaminamas pagal Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės virtuvės šefų – kuchmistrų tradicijas. Restorane vykdoma ir edukacinė programa - „Zanavykų ragaučius“.

46 vž de luxe

Įvairių programų ar pamokų galima užsisakyti ir atsigabenti iš regionų į didžiuosius miestus. UAB „Romnesa“ organizuojama šakočių kepimo programa – vienintelė Lietuvoje, kurios metu galima paragauti pačių ant laužo išsikepto šakočio. Dalyviams taip pat pasakojama šio kepinio istorija, gaminimo subtilybės. Programos kaina Ignalinoje – 100 eurų, tačiau ji siekia 242 eurus bei kelionės išlaidas, paslaugą užsakant į norimą vietą. Ta pati įmonė taip pat organizuoja ir kitų tradicinių Lietuvos patiekalų gaminimo pamokas.

Laisvė kūrybai Vis dėlto erdvės kūrybai kulinarinio turizmo srityje – gausu. „Trūksta drąsių idėjų, dar per mažai domimės tuo, ką turime. Taip pat svarbu net ir žinomus dalykus pateikti įdomiai. Laimės tie, kurie tuo užsiims pirmieji, nes konkurencijos tam beveik nėra“, – tvirtina VMG įkūrėjas A. Ivanauskas. „Viena įdomesnių ir naujesnių kulinarinio turizmo programų Anykščių apylinkėse – „Vyno ežeras“. Jos organizatoriai siūlo paplaukioti plaustu Rubikių ežere, o per kelionę dar ir paragauti Aukštaitijoje gaminamo vyno ir pasiklausyti istorijų“, – pasakoja šeimos restorano „5 taškai“ viena įkūrėjų G. Leitonė. Siūloma degustuoti tautinio paveldo vardu sertifikuotų, iš lietuviškų serbentų, vyšnių, agrastų, aviečių, mėlynių, juodųjų aronijų, obuolių sulčių pagamintų vynų, kurie brandinami Anykščiuose ar Gintaro Sino, Raimundo Nagelės vyninėse. Šią vasarą plaukiant buvo galima išgirsti Balio Karazijos vyndarystės legendą, susipažinti su Aukštaitijoje iš tamsių uogų gaminama juodąja vynų kolekcija, pajusti rožinių vynų išskirtinumą ar degustuoti skirtingų stilių vynų.

Kulinarija pamokose ir renginiuose „Keliaudama į bet kurią užsienio valstybę, bet kurį pasaulio kraštą, stengiuosi investuoti į vie-

tos kulinarijos pamoką. Tai, ką išgirsti ir patirdamas išmoksti, išlieka ilgam ir tai vienas geriausių būdų pažinti pačią šalį“, – pasakoja kelionių projekto „Shut up And Go“ sumanytoja, knygų rašytoja Ugnė Matekonytė. Jos teigimu, keliaujant labai praverčia tokios internetinės platformos kaip „TripAdvisor“, kuriose gali rasti naudingų patarimų apie vertingas kulinarinio turizmo kryptis.

Patirtis dar geriau įsisavinama po atviru dangumi panašiais lūkesčiais ir mintimis gyvenančių žmonių būryje. Vienas iš tokių būdų – ragauti vietos restoranų patiekalus maisto festivaliuose ar renginiuose. Šiltuoju sezonu tokią galimybę turi vilniečiai ir sostinės svečiai. „Open Kitchen“, įsikūręs Tymo turguje, jau ketverius metus iš eilės vilniečius pratina prie kulinarinio turgaus idėjos ir skatina paragauti vietoje šefų originaliai paruošto maisto po atviru dangumi.

Kulinarijos studija „Čiop Čiop“ lankytojams siūlo išmokti modernios lietuviškos virtuvės principų. Visa sesija trunka 3–4 valandas ir apima 3 patiekalų gamybą. Tokių mokymų kaina svyruoja nuo 30 iki 70 eurų ir priklauso nuo grupės dydžio bei gaminamų patiekalų skaičiaus.

Kulinarinių patirčių pasisemti galima ir paro­dose. Kasmet Vilniaus „Litexpo“ parodų rūmai, atidarę Baltijos maisto ir gėrimų parodą (BAF), virsta uoslės, skonio, lytėjimo ir regėjimo jusles žadinančia kulinarijos karalyste.

Paroda suteikia erdvę ne tik degustuoti, stebėti, kaip ruošiamas maistas, bet ir edukaciniams renginiams – kulinarijos pamokoms ar pasirodymams.

Nors kulinarinio turizmo keliai Lietuvoje dar tik klojami, lietuviškos virtuvės pažinimo galimybių daugėja. Kulinarinė edukacija pamažu atranda savo rinką. Taigi turime dar vieną priežastį išsiristi savaitgalį iš namų ir pakeliauti po Lietuvą. ●

TISSOT T-wave.

TOP WESSELTON DIAMONDS ON A MOTHER-OF-PEARL DIAL.

#ThisIsYourTime TI S S OT WATC H E S .CO M TISSOT, INNOVATORS BY TRADITION

te plačiomis slidinėjimo trasomis ir apsistokite viešbutyje, kad galėtumėte dalyvauti plataus atgarsio sulaukusiose vakaronėse su gyva muzika ir vakarienėmis, kuriose laisvai liejasi vynas.)

Galiausiai, kaip teigia Davidas Panagrossi, Vermonto privataus slidinėjimo klubo „Plymouth Notch“ savininkas, finansiškai apsimoka skirti kalną tik nariams. Žinoma, 7,5 mlrd.

USD vertinamas sektorius sukasi aplink masto ekonomiją, ir maitinimo bei nuomos paslaugos prie pelno prisideda tiek pat kiek keltuvų bilietai, tačiau niekas nebegali užtikrinti, kiek iškris sniego, o štai narystės mokesčiai yra garantuoti.

Tiems, kurie per sezoną gauna tik vieną galimybę, išimtinė prieiga yra neįkainojama. „Laiko nesugrąžinsi, – sako A. Brillas. – O pinigai? Jų galima uždirbti daugiau.“ ●

naujausia slidinėjimo tendencija:

išsinuomoti visą kalną

Privatūs slidinėjimo kurortai dabar prilygsta nuosavam lėktuvui. /Rossas Kennethas Urkenas/

T

ik ką iškritęs sniegas – viena rečiausių prekių pasaulyje“, – teigia Aaronas Brillas, „Silverton Mountain“ bendraturtis. Priežastis, kodėl nesate girdėję apie šį kurortą, yra ta, kad šis privatus slidinėjimo klubas Kolorado valstijos pietryčiuose įsileidžia ne daugiau kaip 80 svečių per dieną, nebent kas nors išsipirktų visą kalną. Pirmosios šliūžės po pietų? Tai pranašumas, kurio negali pasiūlyti nė vienas garsus kurortas – nei Aspenas, nei Veilis, nei Sankt Moricas.

Visas daugiau kaip 7 kvadratinių kilometrų slidinėti skirtas „Silverton Mountain“ plotas gali būti jūsų už 14 000 USD per dieną. Papildomai sumokėję 900 USD, gausite sraigtasparnį ir 117 kvadratinių kilometrų sniegu nubarstytų miškų.

Rezervuotis kurortą gali visi, jis išperkamas kelis mėnesius iš anksto, tačiau garantuota galimybė juo naudotis suteikiama 25 „žvaigždėms“ – ištikimiems lankytojams, kurie pelnę elito statusą. Už tuos 14 000 USD, pasitaikius gražiam orui, jie gali išstumti bilietus vienai dienai įsigijusius slidinėtojus, kuriems dosniai kompensuojama, kad grįžtų kitą dieną. „Silverton Mountain“ patenka į vis ilgėjantį sąrašą narystę propaguojančių JAV slidinėjimo klubų. Šiemet pirmą kartą Vermonto klu-

48 vž de luxe

bas „Hermitage“ leidžia savo nariams išsinuomoti beveik kvadratinio kilometro ploto kalną visai dienai. Tai jums ir 99 artimiausiems bičiuliams kainuos 60 000 USD. Štai rugsėjį netoli Teljuraido atidarytas Kolorado klubas „Cimarron Mountain“ turės tik 15 narių, kuriems narystė atsieis nemenką sumą – 3,2 mln. USD. Už tai pusantro hektaro sklype galėsite pasistatyti savo svajonių slidinėjimo namuką ir gausite galimybę nevaržomai slidinėti su vadovu arba sniegaeigiu nepaliestame 8 kvadratinių kilometrų plote. „Privatus slidinėjimo kurortas dabar tolygus nuosavam lėktuvui, – tvirtina Jackas Ezonas, bendrovės „Virtuoso Ltd.“ kelionių agentūros „Ovation Vacations“ prezidentas. – Prabangos geidžiantiems keliautojams jis užtikrina potyrius be grūsčių ir eilių, tad jie daugiau dėmesio gali skirti šeimai ir žmonėms, su kuriais keliauja.“ Klubas „Yellowstone“ Big Skajuje (Montanos valstijoje) pradėjo šią madą 1999-aisiais. 9 kvadratiniai kilometrai nugrėbstytų sniegynų ir galimybė privačiu lėktuvu nusileisti oro uoste „Bozeman“ prieinama tik 864 kalno namukų savininkams. (Kainos svyruoja nuo 3,15 iki 25 mln. USD, neįskaitant 300 000 USD registracijos mokes-

Kolorado valstijos kalnai išsiskiria savo forma ir spalvomis.

A la m y n u o t r .

čio, kasmečių 39 500 USD rinkliavų ir papildomų mokesčių.) „Jie suteikė kurortui uždarumo ir išskirtinumo, kurį apibrėžia žmogaus galimybės investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – teigia Michaelas Berry, Nacionalinių slidinėjimo teritorijų asociacijos prezidentas.

Nors šis klubas nėra naujas, reikalai klesti: praėjusias metais „Yellowstone“ uždirbo 700 mln. USD iš kasmečio nekilnojamojo turto pardavimo, palyginti su 500 mln.

USD 2015-aisiais.

Ne vien ką tik iškritusio sniego paieškos dėl visko kaltos. Hansas Williamsonas, „Yellowstone“ generalinis direktorius, teigia, kad šeimoms patinka, kai nereikia jaudintis dėl vaikų, priešingai nei Aspene, kur miniose žmonių kur kas didesnė tikimybė į ką nors atsitrenkti.

Jums nereikia šalė? Jokių problemų. Kai kurie kurortai siūlo kompromisinį variantą tarp narystės ir nekilnojamojo turto pirkimo. Pavyzdžiui, „Silverton“ siūlo įsigyti standartinius keltuvų bilietus už 179 USD asmeniui, o A. Brillas su žmona Jen teikia panašią paslaugą Aliaskoje norintiems sraigtasparniu patekti į nepaliestus slidinėjimo plotus. „HoliMont“ Elikotvilyje (Niujorko valstijoje) savaitgaliais atidarytas tik nariams, tačiau nuo pirmadienio iki penktadienio atveria duris visiems. (Pasimėgauki-

„Cimarron Mountain“ klubas, Teljuraidas, Kolorado valstija

3 493 metrai * Viršukalnė: Narių skaičius: 15 šeimų * Išlaidos: 3,2 mln. nario pradinis * mokestis ir 50 000 USD arba daugiau per metus

„Hermitage“ klubas, Vilmingtonas, Vermonto valstija

975 metrai * Viršukalnė: skaičius: 800 šeimų * Narių Išlaidos: 85 000 USD pradinis * mokestis ir 9 500 USD per metus

„HoliMont“ slidinėjimo kurortas, Elikotvilis, Niujorko valstija 689 metrai * Viršukalnė: Narių skaičius: šeimų * Išlaidos: 17 0001 800 USD pradinis * mokestis ir 290 USD per mėnesį

„Plymouth Notch“, Vermontas

884 metrai * Viršukalnė: Narių skaičius: šeimų * Išlaidos: 12 500350 USD pradinis * mokestis ir 6 000 USD per metus

„Silverton Mountain“, Silvertonas, Kolorado valstija

4 111 metrų * Viršukalnė: Narių skaičius: „žvaigždės“ * Išlaidos: kalną25išsipirkti galima * nuo 14 000 USD per dieną

„Yellowstone“ klubas, Big Skajus, Montanos valstija

3 005 metrai * Viršukalnė: skaičius: 864 šeimos * Narių Išlaidos: 300 000 USD pradinis * mokestis ir 39 500 USD per metus

Šis klausos aparatas padeda smegenims geriau girdėti Miniatiūrinis klausos aparatas „Oticon Opn“ yra pirmasis pasaulyje, kuris prisijungia prie daiktų interneto ir padeda smegenims geriau apdoroti garsą. Kadangi smegenys mažiau apkraunamos, pokalbio suvokimas pagerėja 30 proc. ir jį naudojantys žmonės atsimena 20 proc. daugiau garsinės informacijos. Be to, įrenginį galima susieti su išmaniaisiais daiktais – taip dar labiau pagerinant klausos aparato efektyvumą. „Smegenys yra atsakingos už tai, kaip suprantame mus supančius garsus ir kaip juos priimame. Laikui bėgant išmokstame prioretizuoti garsus – žmogaus kalbą girdime geriau, o gatvės triukšmą mūsų smegenys „pritildo“. Kai naudojame klausos įrenginius, šis procesas tampa mažiau intuityvus, todėl mūsų protai turi smarkiau dirbti, kad tai kompensuotų. Naudojant „Oticon Opn“ šios problemos nebelieka“, – sako klausos centrų „Audiomedika“ vadovas Mindaugas Jonaitis.

Ne mažiau unikali prietaiso savybė – galimybė susijungti su išmaniaisiais įrenginiais. Garsai į klausos aparatą perduodami ne įprastai, o tiesiogiai tinklu. Tai užtikrina ypatingą garsų kokybę ir patogumą šeimos nariams, pavyzdžiui, žiūrint televizorių. Su „Oticon Opn“ klausos sutrikimą turintis žmogus galės mėgautis jam patogiu garsumu, o likę šeimos nariai – tyliau. Klausos aparatą taip pat galima susieti su išmaniuoju durų skambučiu, gaisro signalizacija ir kitais išmaniais daiktais.

Šis prietaisas yra pirmasis pasaulyje, kuriame įdiegta „BrainHearing“ technologija. Ji pagerina tik tuos garsų signalus, kurių individuali ausis gerai negirdi.

„Oticon Opn“ turėtojai gali nemokamai atsisiųsti „Oticon ON“ programėlę į savo išmanųjį telefoną. Joje jie galės reguliuoti klausos aparato jautrumą, perjungti programas ir patikrinti baterijų lygį. Programėlė taip pat padės surasti įrenginį, jei paliksite jį neįprastoje vietoje.

Naudojant „Oticon Opn“ bus lengva sekti pokalbį, net jei vienu metu kalba keli pašnekovai, pavyzdžiui: darbo susitikime, vakarieniaujant restorane ar keliaujant su draugais.

Išmanusis klausos aparatas pats mokosi nuo triukšmo atskirti balsus ir juos pagarsina bei tuo metu pritildo foną. Šią unikalią „Oticon Opn“ savybę užtikrina specialus garso procesorius „Velox“. Jis 100 kartų per sekundę skenuoja, analizuoja ir reaguoja į aplinkos garsus. „Klausos aparatą išbandę pacientai pirmąjį įspūdį apibūdino, kaip garsų atsivėrimą. Jie gali susitelkti į garsus, kuriuos nori girdėti, o ne į bandymą juos išgirsti“, – tvirtina klausos centrų „Audiomedika“ vadovas.

2017 m. vykusioje pasaulinėje CES parodoje „Oticon Opn“ laimėjo net 2 inovacijų apdovanojimus: „Technologijos geresniam pasauliui“ ir „Dėvimos technologijos“.

Oficialus „Oticon“ atstovas Lietuvoje – klausos centrai „Audiomedika“.

Užsiregistruokite konsultacijai adresu www.klausoscentras.lt dabar!

Vilnius: T. Kosciuškos g. 24, tel. (8 5) 243 0244

Kaunas: Vilniaus g. 68, tel. (8 37) 20 80 34

Klaipėda: M. Mažvydo al. 1, tel. (8 46) 21 06 52

Šiauliai: Dvaro g. 48, tel. (8 41) 55 25 33

Panevėžys: Respublikos g. 9, tel. (8 45) 46 88 84

Marijampolė: Gedimino g. 3A, tel. 8 640 64 614

/Greta Jankaitytė/

technogidas ch programėlės melomanams ir ne tik

Įsigalėjus išmaniesiems nešiojami muzikos grotuvai dingo užmarštin. Ir nieko čia blogo, nes ne tik nebereikia nešiotis papildomo įrenginio, tačiau ir atsirado galimybė plėsti muzikos klausymosi patirtį.

M

uzikos mylėtojams sukurtos programėlės leidžia kišenėje nešiotis milijonus dainų, siūlo vartotojo skonį atitinkančius atlikėjus, paaiškina dainų atsiradimo kilmę, leidžia muziką kurti patiems ir dar siūlo aibę funkcijų, kurių niekada nesugebėjo suteikti grotuvai. Tad šiame „Technogide“ siūlome iš arčiau susipažinti su vienomis mėgstamiausių viso pasaulio melomanų programėlėmis. ●

„Deezer“ Didžiausia „Spotify“ konkurentė – prancūzų programa „Deezer“. Šios dvi programos turi * daug panašumų: galima atsisiųsti muzikos į savo įrenginius, jos yra integruotos į „Facebook“ , rekomenduoja vartotojams dainas, turi savo radijo laidas ir t. t. „Spotify“ įkurta anksčiau, todėl yra kiek labiau prisitaikiusi prie vartotojų poreikių. Tačiau „Deezer“ išsiskiria dviem aspektais. Pirma, skirtingai nei „Spotify“, „Deezer“ turi papildomą prenumeratos planą „Hifi“. Šio plano vartotojai gali klausytis muzikos aukštesnės kokybės formatu.

Antras skirtumas, „Deezer“ yra dosnesnė nei „Spotify“ atlikėjams, kurių muzikos duoda klausytis vartotojams. „Spotify“ dažnai kritikuojama, kad atlikėjams moka beveik centus.

Be to, „Spotify“ įkūrė būstinę Londone, Jungtinėje Karalystėje, kur reikia mokėti mažiau mokesčių, o „Deezer“ liko gimtinėje – Paryžiuje.

Kaina: iki 19,99 Eur/mėn.

Ieškoti „App Store“, „Google Play“, deezer.com

„Spotify“ Turbūt viena žinomiausių programėlių – muzikos * klausymosi internetu platforma „Spotify“. Ši švedų sukurta platforma turi per 30 milijonų dainų ir per 140 milijonų aktyvių vartotojų, kurie yra sukūrę daugiau nei 2 milijardus grojaraščių. Užsisakius „Spotify“ prenumeratą galima klausytis dainų be įsiterpiančių reklamų. Taip pat galima atsisiųsti norimą muziką į savo telefoną ar kompiuterį ir klausytis jos be interneto prieigos.

Vienas geriausių platformos„Spotify“ bruožų – gudrus algoritmas, kuris pagal jūsų klausomą muziką rekomenduoja naujas dainas bei atlikėjus. Jis taip pat kas savaitę sudaro individualų grojaraštį su, algoritmo nuomone, jūsų skonį atitinkančiomis dainomis.

Programėlė „Spotify“ ruošia muzikos „miksus“ iš jūsų jau turimų dainų pagal skirtingus žanrus ar temas. Be to, galite algoritmo paprašyti, kad jis akimirksniu sukurtų naują dainų sąrašą, kuris būtų panašus į jūsų paties jau sukurtą grojaraštį.

Algoritmas veikia taip gerai, kad vartotojai visame pasaulyje juokauja, jog „Spotify“ pažįsta mus geriau nei mes patys.

„Musixmatch“ Jeigu mėgstate pritarti grojamai muzikai, jums pravers * „Musixmatch“. Šioje mobiliojoje programėlėje galima rasti daugiau nei 14 milijonų dainų žodžius. Šiuos surašo patys programėlės vartotojai, kurių pasaulyje yra per 50 milijonų.

Tačiau galutinę versiją suredaguoja ir patikrina grupė tarptautinių kuratorių. Čia rasite ne tik dainų žodžių, bet ir jų vertimų į kitas kalbas.

Tiesa, ne visi vertimai yra tobuli, tačiau programėlė įvertina procentais, kiek vertimas yra tikslus. „Musixmatch“ skaičiuoja, kad jų platformoje galima rasti dainų tekstus 58 skirtingomis kalbomis. Pasitelkus programėlę taip pat lengva dainų tekstais dalytis su draugais.

Kaina: nemokamai Ieškoti „App Store“, „Google Play“, musixmatch.com

Kaina: iki 6,99 Eur Ieškoti „App Store“, „Google Play“, spotify.com

„Tidal“ Jeigu norite būti itin dosnūs * mėgstamiems atlikėjams, rekomenduojame rinktis „Tidal“. Šią muzikos internetu platformą po savo sparnu priglaudė hiphopo žvaigždė Jay-Z ir dar grupė žymių muzikantų. Jie teigia, kad su „Tidal“ nori grąžinti muzikai vertę.

Skirtingai nei anksčiau minėtose platformose, „Tidal“ galima klausytis muzikos tik pasirinkus vieną iš dviejų mokamų prenumeratų (prastesnės ir geresnės garso kokybės). Nemokamos versijos ši programėlė neturi. Tai esą leidžia platformai mokėti atlikėjams ir kompozitoriams didžiausią komisinių dalį iš visų muzikos transliavimo platformų. Be įprastų muzikos transliavimo platformų paslaugų, „Tidal“ vartotojams siūlo išskirtinį žymių atlikėjų

50 vž de luxe

turinį ir aukštos kokybės muzikinius vaizdo klipus.

Kaina: nuo 9,99 Eur/mėn. iki 19,99 Eur/mėn.

Ieškoti „App Store“, „Google Play“ , tidal.com

„Genius“ Populiariausios komercinės dainos, * kurių pusę žodžių sudaro „love you“ ir „baby“, retai klausytoją nugramzdina į gilesnius apmąstymus. Tačiau, laimė, vis dar netrūksta muzikantų, kurių dainos suintriguoja ir norisi apie jas sužinoti daugiau.

Tai gali padėti padaryti tinklalapis bei programėlė „Genius“. Jos dainų bazėje galima rasti ne tik dainų žodžių, bet ir papildomos informacijos apie dainą: kada ir kaip ji buvo sukurta, kas atlikėją įkvėpė šią dainą sukurti, ką pats atlikėjas ar kiti muzikantai yra pasakę apie šią dainą ir pan. Kuo daina populiaresnė – tuo daugiau informacijos.

„Shazam“ Ši stebuklinga programėlė – nepamainoma melomanų bendražygė. * Įsivaizduokite, kad sėdite kavinėje ir išgirstate dainą, kuri jums labai patinka, bet vis neprisimenate ar niekada taip ir nesužinojote jos pavadinimo. Išsitraukiate mobilųjį, įjungiate stebuklingąją programėlę ir... shazam! Programėlė pasako dainos pavadinimą ir atlikėją.

Kad „Shazam“ yra verta dėmesio, įrodo statistika. Programėlė – viena iš dešimties populiariausių pasaulyje, ja kas mėnesį pradeda naudotis po 13 milijonų vartotojų. „Shazam“ ne tik galite atrasti skambančios dainos pavadinimą, bet ir jos žodžius. Taip pat joje galima sekti mėgstamus atlikėjus ir sužinoti, ko jie patys klausosi.

Kaina: nemokamai Ieškoti „App Store“, „Google Play“, genius.com

Kaina: nemokamai Ieškoti „App Store“, „Google Play“, shazam.com

„Bandsintown“ Dar vienas geriausių programėlių * sąrašuose besipuikuojačių ir muzikos gerbėjams skirtų kūrinių – „Bandsintown“. Ši programėlė padeda vartotojams nepraleisti jokių jiems patinkančių ir netoliese vykstančių koncertų. „Bandsintown“ galite pažymėti jums patinkančius atlikėjus ir grupes. Jeigu kuri nors jų paskelbia apie netoli vykstantį koncertą, programėlė apie tai jums atsiunčia pranešimą. Iš programėlės galite iš karto pakliūti pas bilietų pardavėjus. Taip pat pačioje „Bandsintown“ platformoje galite iš karto į patikusį koncertą pakviesti draugus ir suderinti su jais visas išvykos į renginį detales.

Kaina: nemokamai Ieškoti „App Store“, „Google Play“, bandsintown.com

„TuneIn“ Jei algoritmų parinktoje muzikoje pasigendate žmogiškumo, visada yra * nostalgiją keliančių radijo stočių. Nors vienu metu atrodė, kad radijas visiškai prarado auditoriją, mobilusis internetas jam įkvėpė naujos gyvybės.

Vieną didžiausių radijo stočių bibliotekų turi programėlė „TuneIn“. „TuneIn“ giriasi, kad ją pasitelkus galima klausytis 100 000 radijo stočių – nuo grojančių vien muziką iki transliuojančių sporto ir naujienų laidas. Čia rasite ir lietuviškas radijo stotis.

Programėlėje taip pat galite pasiekti daugiau nei 5 milijonus tinklalaidžių iš viso pasaulio. Tiesa, jeigu norite klausytis muzikos be reklamų ir kartu gauti priėjimą prie garsaknygių įrašų, teks įsigyti prenumeratą.

Kaina: iki 9,99 Eur/mėn.

Ieškoti „App Store“, „Google Play“, tunein.com

„Ultimate Guitar Tab“ Besiklausant muzikos neretai kyla * noras išmėginti savo paties jėgas grojant vienu ar kitu instrumentu. Vienas paprasčiausių ir pradedančiųjų mėgstamiausių instrumentų – gitara.

Išmokus vos kelis akordus, jau galima atlikti nemažą popdainų repertuarą.

Ypač turint omenyje, kad dainų akordus šiais laikais nesudėtinga rasti internete.

Vienas didžiausių tam skirtų tinklalapių – „Ultimate Guitar Tab“ – taip pat turi mobiliąją programėlę. Ją parsisiuntę ne

tik surasite norimų dainų akordus ar vadinamuosius „tab’us“ (supaprastintai užrašytas natas). Programėlė jums taip pat primins, kaip atrodo kiekvienas akordas. O jeigu norite grodamas padainuoti, tačiau jums netinka dainos tonacija, programėlė visus akordus automatiškai perrašys į jums tinkamą toną.

Kaina: 3,39 Eur Ieškoti „App Store“, „Google Play“, ultimate-guitar.com/ apps/

„Samsung Soundcamp“ Jeigu svajojate išbandyti jėgas didžėjų ar net kompozitorių sferoje, galite tą * padaryti su aibe mobiliųjų programėlių. Viena labiausiai vertinamų – „Samsung“ kūrinys „Soundcamp“.

Galite maišyti „Soundcamp“ teikiamus garsus ar kurti savus. Taip pat galite įtraukti muzikos iš trečiųjų šalių. Vienai dainai kurti galite pasitelkti iki aštuonių skirtingų muzikos failų. Be to, galite kurti kokybiškus vadinamuosius kilpos efektus (angl. loop). Ši programėlė prieinama tik „Android“ telefonų vartotojams, tačiau „Apple“ gerbėjai gali naudotis niekuo nenusileidžiančia programėle „GarageBand“.

Kaina: nemokamai Ieškoti „Google Play“

vž de luxe

51