Verslo klasė, 2018 birželis

KAINA 4 90 Eur

2 0 1 8 BIRŽ E LIS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

LIETUVIO KODAS PO ŠIMTMEČIO: NEJAUTRŪS INDIVIDUALISTAI LIETUVOS MOKYKLA – STEBUKLADARIAI DIREKTORIAI ŽLUGĘS IRANO SANDORIS ŽADINA KARO ŠMĖKLĄ KAIP GIANNI AGNELLI ĮVEIKĖ KOMUNIZMĄ ITALIJOJE

Pakeliui į Nobelio premiją:

milijonas iš karaliaus rankų

Tik patyrę lektoriai – savo sričių profesionalai, mokymuose taikomas praktikas ne kartą išbandę savo veiklose Mokymų grupėse ne daugiau nei 14 dalyvių, tad turėsite puikią galimybę užduoti rūpimus klausimus, pasikonsultuoti Mokymų dalyviams išduodamas sertifikatas

VADYBA 06 13–14 06 21 08 21-24 09 06 09 12 09 26 11 08

Profesionalus pardavimų vadovas Kokius KPI pasirinkti skirtinguose LEAN etapuose Procesų automatizavimas: kaip mažinti sąnaudas ir didinti pelningumą Klientų patirties valdymas. Didesnio pelningumo link AŠ - NAUJAS VADOVAS. 7 dienų mokymų programa viduriniosios grandies vadovams Strategijos formavimas ir įgyvendinimas Tvarus savininko atsitraukimas nuo aktyvaus verslo valdymo

PERSONALAS 06 08 10 10

Atlygio sistemos kūrimas. Strategija ir taktika (2 dienos) Darbuotojų atranka. Kad pavyktų iš pirmo karto

FINANSAI IR APSKAITA 08 29 09 12 09 21

VERSLO BIUDŽETAS. Kaip ateitį užrašyti skaičiais ir nesuklysti Investicijų vertinimo sprendimai Mokestiniai ginčai

PARDAVIMAI 08 21–22 09 26

Derybos pažengusiems: įtakos įrankiai derybų procese DERYBŲ VEDIMO MEISTRIŠKUMAS. Veiksmingiausios derybų technikos ir taktikos

RINKODARA IR KOMUNIKACIJA 06 19 06 21 06 26 06 25–27 08 23 09 13 09 19 09 27

Kaip pakilti natūralios „Google“ paieškos sistemoje ir įgauti konkurencinį pranašumą IŠKALBOS PRATYBOS. Lyderių komunikacijos klubas (2 dienos) GRĮŽTAMASIS RYŠYS. Kaip jį teikti ir priimti Vidinių trenerių pleneras „Augti ir auginti“ Vidinės komunikacijos koridoriai Archetipai prekės ženkluose Emocinis intelektas. Kaip asmeninis efektyvumas įtakoja profesinius rezultatus Kaip komunikaciją paversti investicija, ne kaštais

NEKILNOJAMASIS TURTAS 09 07 09 21

NT plėtros ir statybos vykdymo projektų teisinių rizikų valdymas NT NUOMA. Į partnerystę vedančios sutartys

IT 09 18 10 16

DUOMENŲ MONITORINGAS. Kaip fiksuoti, suprasti, atvaizduoti ir reaguoti į įvykius web sistemose (2 dienos) DEVOPS PRAKTIŠKAI. Kvestionuokite įpročius, dirbkite čia ir dabar bei tik tiek, kiek reikia verslui (2 dienos)

Išsami informacija apie visus mokymus akademija.vz.lt

(8 5) 250 7151

akademija@verslozinios.lt

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ŽURNALAS LEIDŽIAMAS NUO 2000 METŲ REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO G. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 E L . P. V K L A S E @V Z I N I O S . LT LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

UGNIUS JANKAUSKAS VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

ROLANDAS BARYSAS

NR. 6 (184)

WWW.VZ.LT/VERSLOKLASE REDAKTORIUS

AURELIJUS KATKEVIČIUS N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

sveiki, yra ką švęsti. bet apie tai kiek žemiau.

Pirmiausia – spausdinto leidinio redaktoriaus godos.

Gegužės 29 d. viso pasaulio žiniasklaida paskelbė apie žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą Kijive.

Ir tikrai buvo sunku visą vakarą ir naktį, nepažinojau jo, bet skaitau turbūt nuo kokių 2006 m. tai tikrai.

Gegužės 30 d. paaiškėjo, kad bandymų pasikėsinimą organizuoti buvo, tačiau pranešimas apie A. Babčenkos mirtį – Ukrainos saugumo specialioji operacija, norint išaiškinti nusikaltimo organizatorius.

Pacituosiu poros kolegų komentarus. Ukrainietiškojo „Piotr i Mazepa“ redaktorius Viktoras Tregubovas: „Aš dabar UST vietoje skirčiau Babčenkai atskirą būrį saugoti nuo vyriausiųjų redaktorių tų spausdintų leidinių, kurių leidiniai dar nepasiekė skaitytojo.“ Jevgenijus Titovas, A. Babčenkos geras draugas, rašantis ru.delfi.lt: „Arkaša, bl... Tu tokį nuostabybišką nekrologą sugadinai...“ Įdomu dar tai, kad į pranešimą vienaip ar kitaip sureagavo viso pasaulio oficialiosios institucijos – JAV, Vokietijos ir kt. Nesureagavo tik NATO. Aljanso pareiškimo nebuvo. Ir ką tai galėtų reikšti?

Na, gerai. Gyvas – jau proga švęsti. Ilgų tau metų, Arkadijau. Ir dar daug piktų rašinių, kuriuose, kaip esi pratęs, žodžių nesirinksi.

Šimtmečio metais švęsti progų vis pasitaiko. Štai, pavyzdžiui, Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija paskelbė, kad itin prestižinės ir milijono dolerių vertos Kavli premijos nanomokslų srityje su dviem kolegėmis iš JAV ir Vokietijos nusipelno Vilniaus universiteto profesorius Virginijus Šikšnys. Už sukurtą genų karpymo metodiką.

Kelias į Nobelio premiją nėra sprintas. Šis pasaulinės mokslininkų bendruomenės pripažinimas – labai solidi labai ilgos distancijos dalis.

Ir, be abejo, pagaliau Lietuva įstojo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Sakysite – ir kas tokio, dar vienas biurokratų ir ekspertų sambūrėlis. Ė ne, tai kokybės ženklas, tai pripažinimas, tai priėjimas prie didžiulės žinių bazės.

Todėl progą švęsti turi ne tik profesorius V. Šikšnys, visi turime progą švęsti – į kuo daugiau tarptautinių ir europinių organizacijų ir institucijų įeis Lietuva, tuo sparčiau tas daugybės ryšių tinklas mums leis judėti į priekį. Tokie yra šie laikai – izoliuotos būtybės (įskaitant valstybes) vysta ir nyksta. Sąryšių tinklas sviedžia į priekį.

Reikėtų priminti, kad, EBPO duomenimis, Lietuvos penkiolikmečiai savo kognityviniais gebėjimais atsilieka nuo kitų organizacijos šalių vidurkio.

Iš to kyla itin natūrali išvada – mokytojų atlyginimai Lietuvoje turi būti pakelti. Miela Vyriausybe, iš pradžių gal pabandykite paaiškinti išsamiai šito etatinio užmokesčio esmę, nes kažkaip visi, ypač daugiau mokinių turinčių mokyklų mokytojai, gūžčioja pečiais ir kraipo galvas. O paskui neatidėliodami eikite ieškoti pinigų mokytojų algoms radikaliai pakelti.

O iš skaitytojų mes daug neprašome – tik prenumeruokite, pirkite ir skaitykite. Net ir tokią jau atėjusią vasarą.

LINAS BUTKUS REGIMANTAS DIMA GIEDRIUS DRUKTEINIS GINTA GAIVENYTĖ MIGLĖ MARIJA GALVONAITĖ NERIUS JASINAVIČIUS EGIDIJUS JURGELIONIS KĘSTAS KIRTIKLIS GEDIMINAS KULIKAUSKAS LIUTAURAS LEŠČINSKAS ERIKAS MURINAS NAGLIS NAVAKAS DOVAIDAS PABIRŽIS ERNESTAS PARULSKIS MYKOLAS PLESKAS ELĖ PRANAITYTĖ AIDAS PUKLEVIČIUS RIMVYDAS RAGAUSKAS LUKAS RAMONAS VAIDOTAS ŠERNIUS SIGITA ŠIMKUTĖ RYTAS STASELIS JURGA VILPIŠAUSKAITĖ GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ KAROLIS VYŠNIAUSKAS JUSTINAS ŽILINSKAS AUTORIAI

DONATAS KATKUS MINDAUGAS LIUTVINSKAS RŪTA SLUŠNYTĖ SIMONAS ALGIRDAS SPURGA ŽILVINAS ŠVEDKAUSKAS DARIUS VERSECKAS FOTO G R A FA I

JUDITA GRIGELYTĖ VLADIMIRAS IVANOVAS DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS REKLAMA

AIDA BUTĖNĖ +370 5 250 7149 P R E N U M E R ATA

ŽIVILĖ GUDAVIČIŪTĖ + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ KOREK TŪR A

JUSTĖ GALKAUSKAITĖ VIRŠELIS

JUDITOS GRIGELYTĖS NUOTR. L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„MATTON“, „REUTERS“, „SIPOS“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2018 07 12

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ

Aurelijus Katkevičius

REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2018 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

7

laisvalaikis

12

18

apie ką kalba pasaulis

12 | Svarbiausios gegužės politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

78

žmonės ir įžvalgos

18 | Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo „FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

18 12

14

24 | Nuo ego sistemos – prie ekosistemos

Paaiškėjo, kad pranešimas apie Arkadijaus Babčenkos mirtį buvo specialioji operacija.

38 | Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį

mėnesio komentaras

14 | „Aš tai saugus...“

8

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

„Telios“ CEO Johanas Dennelindas: Ateityje partnerystė bus viskas.

30 | Donaldas Trumpas ekonomikos valtį siūbuoja Persijos įlankoje

JAV pasitraukimas iš Irano sandorio sustiprins Irano „vanagus“.

24

Kinijos skverbimasis į aukštųjų technologijų sektorių įjungė aliarmą.

2018 BIRŽELIS

44 | Baltosios revoliucijos pergalė

78 | Prabanga nuvažiuoja nuo kelio

48 | Kai laikas bėga, o tikslai neartėja

86 | Molekulinė virtuvė jūsų namuose

Armėnai vadžią pakeitė taikiai.

Konsultantus žmonės kviečiasi ne tada, kai „viskas gerai“.

Visureigius pristatė ir „Lamborghini“ bei „Rolls-Royce“.

Kas būna, kai maisto imasi chemikai.

52 | Išmani Lietuva | Norvegų premija – Virginijui Šikšniui

86

Lietuva tapo 11-ąja šalimi, kurios mokslininkas gavo prestižinę Kavli premiją.

58 tema 90 | Kinas: Kartais ir vyrai braukia ašaras „Meilė stipresnė už mane“ – Adamo Sandlerio šou.

92 | Muzika: Intelektualinis Šarūno Nako teatras Donatas Katkus pristato šiuolaikinės muzikos albumus.

Būdas lietuvio po šimto metų Lietuva sparčiau pajudės, kai lietuviai išmoks pasitikėti.

66

visuomenė ir laisvalaikis

66 | Kas yra mokyklos šeimininkas?

Direktorius yra kaip vyndarys, kuris gali vyną sugadinti arba subrandinti.

94 | Technika: Naujieji „Huawei“ flagmanai kelia dvejopus jausmus Tai nėra tobuli, bet tikrai solidūs telefonai.

96 | Knygos: Kaip laimėti karą iššovus 140 ženklų

Davido Patrikarako pamokymai apie gyvenimą socialinėse medijose.

98

skiltys

98 | Ernestas Parulskis: Irklai ir žuvėdros

O kurioje santakoje savo gyvenime jūs buvote ilgiausiai?

100 | Aidas Puklevičius: Neparduotos vasaros

O kad žinotumėte, kokios žavingos vasarą tuščios Vilniaus gatvės.

102 | Sigita Šimkutė: Vorkeišn

Kartais bandymai suderinti poilsį ir darbą baigiasi įdomiai.

70 | Kodėl teisininkai

104 | Jurga Vilpišauskaitė: Švarūs Tokijo pirštai.

Nes kalba yra pagrindinis teisininkų ginklas.

Japonijoje traukiniuose niekas nekalba.

nekalba kaip žmonės

74 | Michelis de Montaigne’is lieka vienas namuose

Žvilgsnis

Žmogus yra tiek pat margas kaip ir jį supantis pasaulis.

2018-ųjų birželį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2018 BIRŽELIS

106

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

9

žmonės

>>

Kaip Gianni Agnelli gelbėjo Italiją nuo komunizmo

DAUGELIS ITALŲ MANĖ, KAD GIANNI AGNELLI IŠGELBĖJO ITALIJĄ NUO KOMUNIZMO. „V I K I P E D I J O S “ N U O T R .

„FIAT yra Italija. Italija yra FIAT. O FIAT ir Italija – tai aš“, – kadaise sakė Gianni Agnelli.

I

r išties, kad ir kaip pompastiškai tai skambėtų, šios garsiausios šalyje verslo dinastijos – FIAT – įkūrėjo anūką Gianni Agnelli (1921–2003 m.) italų tauta vadino, o ir dabar tebevadina nekarūnuotu Italijos karaliumi, Italijos stiliaus simboliu, netgi žmogumi, išgelbėjusiu Italiją nuo komunizmo. 2003 m. sausį daugiau kaip 100 tūkst. žmonių susirinko prie FIAT būstinės Turine atsisveikinti su šiuo turtingiausiu ir įtakingiausiu sinjoru, kurio šeima daugiau nei kas kitas nuveikė atkuriant pokarinės Italijos ekonomiką.

Tuometis Italijos prezidentas Carlo Azeglio Ciampi su premjeru Silvio Berlusconi taip pat atvyko pagerbti velionio ir buvo sutikti minios švilpimu už tai, kad išlipo iš automobilių „Audi“, o ne FIAT. „Ferrari“, „Maserati“, „Alfa

18

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

GIEDRIUS DRUKTEINIS

VL ADIMIRO IVANOVO (V Ž) NUOTR .

Romeo“ ir „Lancia“ taip pat būtų derėję Italijos vadovams, nes visos tos markės priklauso FIAT koncernui, taigi ir Agnelli šeimai. Iš visų garsiųjų itališkų automobilių prekių ženklų ši šeima nespėjo priglobti tik „Lamborghini“ – jis atiteko vokiškajai „Volkswagen Group“.

Nors ir be jo, Agnelli šeima visko turėjo per akis. FIAT yra ne tik didžiausia Italijos korporacija, tai – viena stambiausių visos Europos bendrovių, kurioje vienu metu dirbo 360 tūkst. žmonių. Mes labiausiai žinome FIAT kaip didžiausią Europos (ir trečią pasaulyje) automobilių gamintoją, tačiau korporacija vienu metu kontroliavo net ketvirtį visų Milano biržoje kotiruojamų įmonių ir lig šiol gamina statybos įrangą bei techniką, pramonines transporto priemones, termomechaninę ir telekomunikacijų įrangą, kalnakasybos ir ge-

Vienu metu FIAT bendrovėje dirbo 360 tūkst. žmonių.

ležinkelių priemones, variklius, traktorius ir lėktuvus. FIAT bendrovės interesai siekia ir bioinžinerijos pramonę, transporto infrastruktūrą bei finansinių paslaugų rinką, jai taip pat priklauso Turino futbolo klubas „Juventus“ ir vienas didžiausių Italijos laikraščių „La Stampa“. Tiesą sakant, ir pats Turino miestas, vadinamas mažuoju Italijos Detroitu dėl asociacijų su automobilių pramone, išaugo iki dabartinio masto tik dėl FIAT – 1990 m. pusė jo gyventojų tiesiogiai ar netiesiogiai dirbo FIAT korporacijai.

FIAT istorija FIAT istorija prasidėjo 1899 m., kai devynių investuotojų grupelė Turine įsteigė Itališkų automobilių Turino gamyklą („Fabbrica Italiana Automobili Torino“ – FIAT). Pagrindinis šio sumanymo iniciatorius buvo Giovanni Agnelli (1866–1945 m.).

G. Agnelli gimė mažame Pjemonto miestelyje Vilar Perozoje, kurio meru buvo jo tėvas. Baigęs mokyklą, tarnavo Italijos kariuomenės kavalerijos pulke, o grįžęs namo nusprendė pasekti tėvo pėdomis ir 1895 m. buvo išrinktas Vilar Perozos meru, juo išbuvo iki pat mirties. Dar tarnaudamas armijoje, jis išgirdo apie „bearklius vežimus“ ir kelerius metus puoselėjo idėją juos gaminti pats. Užbūrė keletą draugų savo entuziazmu įkurti FIAT, ir 1900 m. pro gamyklos vartus išriedėjo pirmieji 24 lenktyniniai automobiliai (visi pasižymėjo ypatingu bruožu – neturėjo atbulinės pavaros). Dauguma jų sėkmingai dalyvavo vietinėse bei šalies lenktynėse (tai buvo geriausias būdas tais laikais juos reklamuoti), ir FIAT automobiliai iškart pagarsėjo elegantišku dizainu, greičiu ir patvarumu. 1908 m. FIAT pradėjo populiarėti visoje Europoje kaip taksi automobiliai, o įmonė ėmė gaminti lėktuvų ir laivų variklius.

1910-aisiais tapo didžiausia automobilių bendrove Italijoje ir pastatė pirmąją savo gamyklą užsienyje – JAV (ten FIAT kainavo penkis kartus daugiau nei „Ford Model T“, nes buvo „itališkas gaminys“, o tokiems amerikiečiai niekada nebuvo abejingi). 1914 m. FIAT pagamino pirmąjį sunkvežimį, 1915 m. – lėktuvą, 1917 m. – geležinkelio lokomotyvą, 1919 m. – pirmąjį traktorių.

1920-aisiais FIAT jau valdė 80 proc. Italijos automobilių rinkos, o vienvaldžiu jos savininku ir valdytoju tapo G. Agnelli, supirkęs akcijas iš buvusių investuotojų. Bendrovę jis

2018 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

19

žmonės

Nuo ego sistemos – prie ekosistemos

„TELIOS“ CEO JOHANAS DENNELINDAS: „MES VIS DAR KAŽKUR PER DAUG HIERARCHIŠKI, O NORIME BŪTI GREITESNI IR LANKSTESNI.“ J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

„Telios“ vadovas 49-erių Johanas Dennelindas atvažiavo į Vilnių atidaryti pirmojo „Telios“ paslaugų centro, aptarnausiančio visas „Telios“ grupės įmones. Šis paslaugų centras turėtų įdarbinti iki 400 specialistų.

P

radėkime nuo šio pastato ir nuo to, ką jūs čia veikiate. Ar centro atidarymas reiškia, kad traktuojate Baltijos ir Skandinavijos šalis kaip homogenišką regioną, kur jūs atskirose vietose tiesiog vystysite atskiras veiklos rūšis, o ne replikuosite bendrovę su visomis jos funkcijomis?

Dabar mes telkiamės į Šiaurės ir Baltijos regioną. Kai atėjau į vadovo pareigas 2013 m., buvome septyniolikoje šalių, dabar likome septyniose. Atsisakome dar poros įmonių Eurazijos regione ir visiškai koncentruojamės į Šiaurės ir Baltijos. Priežastis ta, kad šitą regioną daugeliu požiūrių laikome labai patraukliu – ir investicijoms, ir inovacijoms. Verslo klimatas regione yra nuo gero iki puikaus, priklausomai nuo to, kur konkrečiai esame.

Savo rinkose turime kai kurių bendrų temų

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

AURELIJUS KATKEVIČIUS

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

ir tendencijų, jų pasiūlo klientai. Šiaurės ir Baltijos šalyse jie yra ankstyvi technologijų vartotojai, mūsų paslaugų vartotojai, jie – labai reiklūs klientai. Tai pagrindinė bendra tema regione. Mūsų visuomenės gana atviros, stabilios, klestinčios, demokratiškos ir noriai investuojančios į technologijas, tampančios skaitmeninės eros dalimi. Tai dar viena itin svarbi bendra tema regione. Be to, turime daugiausia pragmatiškas vyriausybes. Dabar mūsų sektoriuje yra daug įtampos, nes jis – permainų ir ekonominio augimo katalizatorius. Ir tai mums patinka, norime būti to dalimi. Taigi, kai dabar žiūriu, kur turėtume investuoti (o investuojame pusantro milijardo eurų kasmet), noriu investuoti pinigus ten, kur jie duoda geriausią grąžą. Dėl investicijų varžomasi, ir esame

Lietuva turi formulę, kaip pritraukti investicijų, ji gerai tvarkosi.

įžvalgos

>>

Donaldas Trumpas ekonomikos valtį siūbuoja Persijos įlankoje Nepraėjo nė 3 metai nuo tarptautinės bendruomenės sveikinto Irano branduolinio susitarimo pasirašymo (angl. Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), o Jungtinės Amerikos Valstijos vėl stovi iškėlusios sankcijų kalaviją.

D

onaldas trumpas šį kartą į kampą stumia ne tik iraną, bet ir jav sąjungininkus, pirmiausia – Europos Sąjungą. Vargu ar toks spaudimas Islamo Respubliką privers imtis demokratinių reformų arba atsisakyti regioninių ambicijų. Kita vertus, JAV sprendimas trauktis iš susitarimo neabejotinai turės ekonominių padarinių, kuriuos pajus kone visas pasaulis: nuo eilinių Irano žmonių iki Europos bankininkų ar įsitempusių naftos rinkų.

Naujuosius švęsime Teherane!

Akivaizdu, jog D. Trumpas iš Baracko Obamos suderėto branduolinio susitarimo su Iranu traukiasi ne dėl to, kad Islamo Respublika nesilaiko duotų pažadų. Priešingai, Tarptautinės atominės energetikos agentūros inspektoriai ne kartą patikino, kad Iranas

30

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

MINDAUGAS LIUTVINSKAS SIMONAS ALGIRDAS SPURGA ŽILVINAS ŠVEDKAUSKAS

JCPOA susitarimo laikosi, o ir patys Baltųjų rūmų atstovai savo sprendimą aiškina „nepriimtinu Irano elgesiu“ nebranduoliniuose frontuose. Pristatant pasitraukimo priežastis, Iranas pirmiausia kaltinamas Basharo al Assado režimo Sirijoje, husių sukilėlių Jemene, „Hezbollah“ Libane rėmimu, balistinių raketų bandymu ir neva „centrinio tarptautinio terorizmo“ rėmėjo vaidmens atlikimu.

Taigi D. Trumpo sprendimas trauktis bent retoriškai tikrai nėra grįstas noru stipriau supančioti Irano branduolines ambicijas. Tikroji JAV pasitraukimo iš sutarties priežastis, kaip teigia „Foreign Policy“ skiltininkas Stephenas Waltas, – tai pompastiškas „režimo pakeitimo“ (angl. regime change) doktrinos, kiek primirštos nuo antrosios George’o W. Busho kadencijos, grįžimas į Baltuosius rūmus.

NAUJASIS JAV PREZIDENTO NACIONALINIO SAUGUMO PATARĖJAS JOHNAS BOLTONAS GARSĖJA „VANAGIŠKU“ POŽIŪRIU Į IRANĄ. „REUTERS“ NUOTR.

Rimtas smūgis gali būti suduotas toms Europos bendrovėms, kurios turi tiesioginių sąsajų su Iranu ir kartu prekiauja Amerikoje.

įžvalgos

Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį

KINIJA PASITELKIA SUNKIAI SUSEKAMUS VALSTYBINIO KAPITALIZMO ELEMENTUS. „SIP OS“ NUOTR.

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd.

JAV dolerių perkanti Vokietijos robotų gamintoją „Kuka“, Europa atsibudo. Kaip nutiko, kad Kinijos investuotojai, mojuodami bedugnėmis piniginėmis, be vargo žengia į strategiškai svarbius ES šalių sektorius ir didžiųjų Bendrijos protų sukurtas įmones?

A

kylesnis stebėtojas gali gūžtelėti pečiais: juk jau dešimtmetis, kai Kinijos politinis ir korporacijų elitas skrodžia pasaulį, ieškodamas skanių kąsnelių.

Pažvelgus į kinų investicijų geografiją – nuo Azijos iki Afrikos, nuo JAV iki Lotynų Amerikos – sunku paneigti, kad Kinija įsitvirtino kaip kylanti galia pasaulyje. Jei pinigai galėtų kalbėti, šios šalies pinigai ne kalbėtų, o šauktų – „Politico“ nurodo, kad viso pasaulio tiesioginių užsienio investicijų sraute Kinijos indėlis siekia 10 procentų.

Iki 2016-ųjų nebuvo ypač uoliai gilinamasi į tai, kokius tinklus Kinijos investuotojai mėto Europoje. Dabar jau akivaizdu – kol ES snaudė, garbstydama tiesiogines užsienio investicijas kaip savaiminį gėrį, kinų pirkėjai, palaiminti oficialiojo Pekino, vorele traukė į Senąjį žemyną.

38

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

RŪTA SLUŠNYTĖ

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Po to, kai Vokietijoje nuaidėjo „Kukos“ skambutis, visoje ES gerokai įsisiūbavo diskusijos apie būtinybę griežčiau vertinti trečiųjų šalių (pagal nutylėjimą – Kinijos, bet galima įrašyti ir Rusiją) investicijas.

Kinų investicijų apimtis ir prigimtis, ypač skverbimasis į strategiškai svarbios infrastruktūros objektus Rytų ir Pietų Europoje bei pretenzijos į aukštųjų technologijų perlus Vakaruose, įjungė aliarmo signalus Bendrijoje.

ES lyderiai, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekia bendros ES strategijos, kuri leistų suvaldyti beatodairišką Kinijos skverbimąsi į Europą. Tam ketinama pasitelkti šiuo metu svarstomą ES užsienio investicijų patikros mechanizmą.

Bendrijos šalys ir institucijos jau apmetė tokio mechanizmo rėmus. Viliamasi, kad ES vy-

Daugelis didžiųjų ES valstybių jau iki šiol buvo plačiai atvėrusios glėbį Kinijos investicijų srautui.

įžvalgos

Baltosios revoliucijos pergalė

MASINIAI PROTESTAI JEREVANO GATVĖSE BE KRAUJO ATVEDĖ NIKOLĄ PAŠINIANĄ Į PREMJERO PAREIGAS. A P N U O T R .

Jerevano gatvėse kalbama, kad saugiu eismu nepasižyminčioje Armėnijoje nebėra automobilių avarijų ir nebežūsta vairuotojai.

Ir visa tai – dėl Dievo siųsto naujojo šalies politinio lyderio Nikolo Pašiniano.

G

egužės 2-ąją eismo įvykių veikiausiai nebuvo, tačiau taip nutiko dėl kitų priežasčių. Po savaites trukusių protestų N. Pašinianui nepavykus užsitikrinti paramos parlamente, buvo surengta visą šalies gyvenimą paralyžiavusi akcija: blokuotos visos svarbiausios sostinės gatvės ir iš jos vedantys keliai, sustojo viešasis transportas, nedirbo valstybinės įstaigos. Protestuotojai užkirto netgi kelius į oro uostą ir iš jo, tad atskridę turistai, sužinoję apie esamą padėtį, apsisukdavo ir grįždavo atgal.

Tądien pro kelių užtvarus nepravažiavo nei policijos, nei kitų saugumo tarnybų automobiliai. Sakoma, kad buvo praleidžiamos tik medikų brigados ir vairuotojai, turintys asmenukę su pačiu N. Pašinianu. Be baltos spalvos marškinėlių su jo atvaizdu gatvėje rodytis nevertėjo.

44

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

DOVAIDAS PABIRŽIS

JUDITOS GRIGELY TĖ S (V Ž) NUOTR .

Jau kitą dieną po tokios akcijos protestuotojų lyderis paskelbė dėl išrinkimo premjeru susitaręs su reikiamu skaičiumi parlamentarų ir paragino baigti masinius protestus, pritraukusius per 150 tūkst. žmonių. Šiuo metu gatvės politiku vadinamas N. Pašinianas yra šalies vyriausybės vadovas.

Slapstėsi ir kalėjo Tokią staigius pokyčius atnešusią įvykių eigą Armėnijoje paaiškinti gana sudėtinga. Vos prieš kelis mėnesius N. Pašinianas dar keliavo po regionus ir desperatiškai mėgino įtikinti armėnus, kad buvęs prezidentas Seržas Sargsianas, po dešimtmečio valdžioje nusprendęs pakeisti konstituciją ir persikelti į vyriausybės rūmus, yra korumpuotas, valdžią uzurpavęs ir oligarchiniais ryšiais ją įtvirtinęs autoritaras.

N. Pašinianas nesiruošia keisti šalies užsienio politikos, nes iš esmės neturi tam galimybių.

įžvalgos

Kai laikas bėga, o tikslai neartėja

VALIĄ (KAIP RAUMENĮ) GALIMA TRENIRUOTI, TAČIAU VALIA (KAIP RAUMUO) PAVARGSTA. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

Neseniai lankiausi pas vieną buvusį klientą, su kurio vadovaujama įmone prieš penkerius metus teko darbuotis. Nors nuo to laiko bendrovėje pasikeitė dalis vadovų, nuolatinio tobulėjimo kultūra išliko.

G

amybos planavimo, val­dymo ir tobulinimo procesai veikia taip, tarsi būtų įdiegti visai neseniai (t. y. be iškraipymų). Taip pat dirba vidinė tobulinimo komanda. Bendrovės pardavimai auga, pelningumas gerėja. Todėl buvo galima pamanyti, kad klientas į svečius pasikvietė norėdamas pasigirti savo pasiekimais.

Vis dėlto ilgametė konsultavimo patirtis rodo, jog konsultantus, kaip ir gydytojus, žmonės kviečiasi ne tada, kai yra įsitikinę, kad „viskas gerai“. Šis kvietimas irgi netapo išimtimi. Kai po ekskursijos gamybos skyriuje gurkšnojome kavą posėdžių salėje, klientas galiausiai įvardijo susitikimo priežastį. Jo nuomone, įmonė „praranda momentą“, t. y. lėtėja augimo tempas ir ryškėja atotrūkis tarp iškeltų tikslų ir pasiektų rezultatų.

48

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

NERIUS JASINAVIČIUS

V L A D I M I R O I VA N OVO ( V Ž ) N U OT R .

Praėjusių metų lapkritį vadovų komanda per strateginę planavimo sesiją išsikėlė tikslus 2018-iesiems. Kadangi ambicingi 2017 m. tikslai nebuvo pasiekti, nuspręsta neskraidyti padebesiais ir 2018 m. planuoti „realistiškai“. Numatyta nemažai įvairių tikslų ir sudarytas reikalingų veiksmų planas. Visi vadovai sutarė, kad tikslai tikrai realūs ir įgyvendinami. Prasidėjus metams visi entuziastingai kibo į darbus. Komanda motyvuota, daroma nemažai, tačiau reikšmingos pažangos nėra. Jau praėjo beveik keturi mėnesiai, t. y. trečdalis metų, tačiau prie tikslų nepriartėta net per 10 procentų.

Toks rezultatų atsilikimas neigiamai veikia komandos nuotaiką: mažėja motyvacija, atsiranda nepasitenkinimas, kyla konfliktų, netgi pasitaikė „kaltųjų paieškos“ atvejų. Kadangi tai puiki įmonė ir gera vadovų komanda, jie įvertino situaciją ir pripažino, kad per planavimo se-

Tik valdant padėtį galima imtis veiksmų ir tikėtis pagerėjimo.

KAI LAIKAS BĖGA, O TIKSLAI NEARTĖJA

siją nustatyti tikslai buvo (ir vis dar yra) realūs. Verslo aplinkoje nuo lapkričio jokių reikšmingų pokyčių neįvyko, todėl nėra išorinių priežasčių, kurios paaiškintų tokį atsilikimą.

O vidines priežastis sunku patiems pamatyti. „Aš žinau, kad mes unikalūs ir pas mus „specifika“, tačiau galbūt jūs jau susidūrėte su tokia situacija kitose įmonėse?“ – pašiepdamas mano pomėgį juokauti apie unikalius klientus, paklausė vadovas.

Iš tikrųjų, tenka matyti, kai bendrovių rezultatai nustoja gerėti, nors jose ir yra tikrai puikios vadovų komandos. Gal kai kuriems skaitytojams kils mintis, kad vadovai paprasčiausiai užmigo ant laurų arba išsisėmė, todėl juos reiktų paprasčiausiai pakeisti. Ir kartais tai būna tiesa. Vis dėlto dažniau problema būna ne vadovų „apsnūdimas“ ir „išsisėmimas“.

„Kurį vieną iš tų iškeltų tikslų pasiekę galėtume pasakyti, kad įmonei metai buvo įspūdingai geri?“ – pasiteiravau vadovo.

Klausimas jam buvo šiek tiek netikėtas. Jo nuomone, kad metai būtų geri, būtina įgyvendinti visus tikslus: įeiti į naują rinką, sukurti ir rinkai pristatyti du naujus produktus, įsisavinti naują gamybos technologiją ir atnaujinti dalį naudojamų IT priemonių.

Kiekvienas iš šių tikslų tikrai nėra labai sudėtingas ir jį pasiekti neturėtų būti sunku.

Tačiau pastangos padaryti visa tai iš karto tapo beveik neįmanomos.

Daug prioritetų ar vienas tikslas?

Lojalūs „Verslo klasės“ skaitytojai tikriausiai įtaria kur link suku, juk apie būtinybę įmonių vadovams fokusuotis esu rašęs ne

kartą. Vadovų dėmesys ir laikas yra riboti.

Daugelyje įmonių vadovų laikas yra didžiausias apribojimas. Pamėginkite susitarti dėl susitikimo su bent vienu iš Lietuvos TOP 500 bendrovių direktorių ir įsitikinsite.

Beje, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse situacija negeresnė. Kaip jau rašiau ankstesniuose šių metų „Verslo klasės“ straipsniuose, susidūrus su apribojimu svarbu jį efektyviai išnaudoti, t. y. jo nešvaistyti. Kai kalbama apie dėmesio ir laiko nešvaistymą, susifokusavimas (nesiblaškymas) tampa kritinis. Būtina fokusuotis. Sutelkti visą vadovų komandos dėmesį į svarbiausią nustatytą įmonės tikslą ir neleisti užsiimti niekuo kitu tol, kol jis bus įgyvendintas.

Kalbu ne apie daug tikslų (prioritetų), kuriuos nustatyti ir kurių laikytis moko vady-

2018 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

49

DARIUS VERSECKAS

Norvegų premija – Virginijui Šikšniui „Sužinokite, kuo susirgsite po 30 metų, ir užkirskite tam kelią dabar“, – gali būti, ateityje reklamuosis kokia nors klinika. O vėliau dar pasiūlys susitvarkyti savo blogus genus. Apie tai kalbamės su bene didžiausia pastarojo meto mokslo žvaigžde iš Lietuvos – Virginijumi Šikšniu, genomo DNR karpytoju, šalies viltimi gauti Nobelio premiją ir Vilniaus universiteto mokslininku.

PROFESORIŲ VIRGINIJŲ ŠIKŠNĮ PASAULIO MOKSLININKŲ BENDRUOMENĖ ĮVERTINO UŽ GENŲ REDAGAVIMO ĮRANKIŲ SUKŪRIMĄ. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

o to, kai jūsų mokslininkų grupė atrado CRISPR/Cas9 genomo redagavimo technologiją, pasaulis greitai pradėjo piešti tolimas vizijas apie ligų gydymą ir pranašesnius žmones. Tačiau atsitraukus nuo tolimos ateities prognozių galima išgirsti apie ilgai netruksiantį šios technologijos panaudojimą ligoms diagnozuoti.

Taip, kai kurios CRISPR sistemos yra taikomos ne tik genams redaguoti, bet ir diagnostikai. Tai labai svarbu: kuo anksčiau užčiuopiama ligos pradžia ar veiksniai, kurie gali sukelti ligą, tuo lengviau gydyti.

JAV vis labiau kalbama apie personalizuotą mediciną, yra sukurta DNR sekoskaitos technologija, kuri leido sekvenuoti žmogaus genomą. Craigas Venteris (garsus JAV biotechnologas ir verslininkas – VK) yra įkūręs kliniką, kurioje kiekvienas žmogus gali nusiskaityti savo genomą ir pamatyti ligą galinčias sukelti klaidas, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Klinika siūlo ir

52

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

kitų tyrimų, taip galima susidaryti gana išsamų vaizdą, ko tikėtis ateityje. Tokia personalizuota diagnostika tikriausiai vis labiau skverbsis į mūsų gyvenimą.

Vadinasi, toks šios technologijos panaudojimas visuomenėje gali greitai paplisti?

Manau, kad DNR sekoskaita ir kiekvieno žmogaus genomo sekvenavimas tikrai yra netolima ateitis. Kai kurios įmonės JAV sako, kad greitai tai kainuos apie 1000 dolerių. Tai kaina, kuri tikriausiai būtų prieinama ir suderinama su sveikatos apsaugos sistema.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio įkarštyje kalbėjote apie lūkesčius išgirsti pasakojimą, prasidedantį sakiniu: „Prisimenu, kai prieš šimtą metų šventėme Lietuvos šimtmetį...“ Ar dėl genomo karpymo technologijos CRISPR/Cas9 žmonių gyvenimo pailginimas jau atrodo ranka pasiekiamas?

Tai tikrai nėra ranka pasiekiama ir, žinoma, neįvyks rytoj. Technologija atveria naujų galimybių medicinoje, bet su medicina susiję procesai trunka ilgai, yra klinikinių tyrimų etapas, per kurį viskas turi būti padaryta laikantis tam tikrų taisyklių. Žinoma, tai priklauso ir nuo mūsų supratimo apie molekulinius procesus, kurie susiję su ligomis ar senėjimu. Kuo geriau suprantame tuos procesus, tuo geriau galime įsikišti į juos. Kol kas supratimas yra miglotas, bet laikui bėgant remdamiesi fundamentiniu mokslu tuos procesus suprasime geriau.

Mokslininkai kalba ir apie suaugusio žmogaus DNR karpymą, ir apie embriono. Kuo skiriasi efektas, kai įsikišama kiekvienoje šių vystymosi stadijų?

Mes galime padaryti pokyčius suaugusio žmogaus DNR, bet jeigu jis yra mutacijos, kuri sukelia ligą, nešiotojas, jis ją perduos savo palikuonims, tada jiems reikėtų pakartoti tą patį ciklą. Jeigu pokyčius padary-

IŠMANŪS SPRENDIMAI

INOVATYVUS VERSLAS

IŠMANŪS FINANSAI

IŠMANI VISUOMENĖ

PMS

CMYK

#be1e2d

tume žmogaus embriono ląstelėse pirmose embriono stadijose, būtų galima ištaisyti klaidas ir palikuonys neturėtų tos, kuri sukelia mutaciją ir ligą.

Dabar mokslininkai yra susitarę, kad galima daryti somatinių (nelytinių kūno organuose esančių – VK) ląstelių DNR redagavimo tyrimus, bet viskas, kas susiję su em­ brionu, yra už raudonos linijos ir mokslininkai šių tyrimų nedaro. Mokslininkai nežino, kas būtų toliau, pataisyti genai pradėtų plisti žmonių populiacijoje natūraliai ir būtų sunku kontroliuoti procesus. Embriono genomo DNR redagavimas kelia ir labai daug etinių klausimų: viena yra gydyti ligas, kita – pradėti daryti kokius nors pakeitimus, kurie galėtų suteikti vienokių ar kitokių pranašumų.

Etikos klausimas lūžio technologijose dažnas. Pavyzdžiui, dabar jis viešai gvildenamas dirbtinio intelekto srityje, kur išskiriamos dvi stovyklos: matanti beribes galimybes ir prognozuojanti žmoni-

jos išnykimą. Pastaroji kalba apie susitarimus dėl raudonų linijų. Kurioje jūs pusėje, kalbant apie genomo redagavimą?

Kaip dažnai būna, tiesa yra kur nors per vidurį. Vien draudimais čia nieko nesukontroliuosi, gali uždrausti, bet jeigu yra technologinės galimybės, kas nors vis tiek tai padarys. Reikalinga argumentais ir faktais paremta kontrolės sistema, kai mokslininkai ir visuomenė tarpusavyje sutaria.

Technologijos suteikia galimybių, bet tai, kaip jas panaudosime ir ką su jomis darysime, yra ne tik mokslinis, bet ir etinis klausimas, kurį turime spręsti visi kartu kalbėdamiesi.

Atrodo, kad to dialogo nėra daug.

Taip, gal dėl to, kad mokslininkai nelabai mėgsta kalbėti apie tai, ką jie daro. Iš kitos pusės, gal ir visuomenė ne itin mėgsta klausytis, ką mokslininkai daro, gal mokslininkai nelabai gerai papasakoja. Bet tas dialogas reikalingas.

200 c

C 15 M 100 Y 90 K 10

HEX

PMS

CMYK

#204064

654 c

C 100 M 85 Y 46 K 11

INF. KAVLI PREMIJA Kavli premija bendrai skiriama Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos, Kavli fondo (JAV) ir Norvegijos švietimo ir tyrimų ministerijos. Pirmą kartą ji buvo įteikta 2008-aisiais. Milijono dolerių premija teikiama kas dvejus metus už ypač svarbius nuopelnus trijose mokslo srityse – astrofizikos, nanomokslų ir neuromokslų.

Premija ir aukso medalis bus įteikti 2018 m. rugsėjo 4 d. Norvegijos sostinėje Osle ceremonijoje, kuriai vadovaus Jo Didenybė Norvegijos karalius Haroldas.

Laureatus nominuoja komitetai, kurių narius rekomenduoja Kinijos mokslų akademija, Prancūzijos mokslų akademija, Maxo Plancko draugija (Vokietija), Nacionalinė mokslų akademija (JAV), Karališkoji draugija (Jungtinė Karalystė) ir Norvegijos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija.

Iki šiol Kavli premija buvo apdovanoti 47 mokslininkai iš 11 šalių – Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Valstijų, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Vokietijos.

2018 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

53

AURELIJUS KATKEVIČIUS

tema

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

BŪDAS LIETUVIO PO ŠIMTO METŲ Vasario 16-ąją pasitikdami atkurtos Lietuvos šimtmetį rašėme apie lietuvio kodą prieš šimtą metų. Gediminas Kulikauskas savo straipsnyje „Verslo klasėje“ priminė keliautojų ir tyrinėtojų išvadas apie XX a. pradžios lietuvius.

T

rumpai reziumuokime. Lietuviai XX a. pradžioje buvo nepaklusnūs užsispyrėliai ir konservatoriai. Miestai jiems buvo nuodėmės lizdas, žemė – didžiausia vertybė. Amatai, prekyba, verslas, bet koks kontaktas su pinigais – didžiausia nuodėmė. To meto lietuviui didžiulė ir baisi kelionė buvo nuvažiuoti iš Ariogalos į didžiulį didmiestį Kauną.

Iš miestų daugiausia lietuvių gyveno Rygoje. Dabartinės Lietuvos teritorijoje gausiausiai lietuvių gyvenamas miestas buvo Šiauliai – jame buvo apie trečdalį lietuvių. Tačiau paradoksaliai tuo pačiu metu – nors ir nesiryždavo nuvažiuoti į gretimą miestą – lietuviai itin drąsiai emigruodavo už vandenyno. Santykiniais dydžiais tai buvo daugiausia iš Rusijos imperijos emigruojanti tauta. Naujovės sunkiai skynėsi kelią Lietuvoje, ir jas dažniausiai diegdavo iš emigracijos grįžtantieji.

Skaitant G. Kulikausko straipsnį ir gerokai daugiau faktų bei įspūdžių apimančią to paties autoriaus knygą „Lietuvio kodas“ neapleidžia įspūdis, kad labai labai daug kas mūsų charakteryje išliko lygiai taip pat ir po šimto metų.

Po šimto metų Atkurtos valstybės šimtmetį pasitinkant, Lietuvoje yra pačių įvairiausių progų pasidžiaugti, pradedant Nepriklausomybės Akto originalo atradimu ir baigiant sportiniais džiaugsmais – ledo ritulininkų, regbininkų ar krepšininkų pergalėmis. O ir įžymių žmonių Lietuvą 2018 m. aplankys nemažai – Dalai Lama, popiežius Pranciškus.

Kiek linksmiau į pasaulį žvelgiančius gal džiugins Monicos Lewinsky vizitas.

58

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

KAI KURIE LIETUVIŲ BRUOŽAI PER ŠIMTMETĮ NEPASIKEITĖ – IR TAI RODO IR REITINGAI, IR INDEKSAI. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

Gegužės pabaigoje, kai rašau šias eilutes, prezidentė Dalia Grybauskaitė kaip tik vyksta į Paryžių pasirašyti stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sutarties. Į pažangiausių pasaulio valstybių klubą stojame prabėgus aštuoneriems metams nuo estų įstojimo ir dvejiems – nuo latvių. Bet galiausiai įstojome. Svarbiausia, ką iš šios organizacijos galime gauti ir greičiausiai gausime, – patirtis, ekspertinė informacija, priėjimas prie žinojimo, ką daryti, kad kuo sparčiau judėtume į priekį. Galbūt kol kas dar to neįvertiname, bet išmanymas ir žinios šiais laikais yra viena didžiausių vertybių ir didžiausių turtų.

Kaip 2017 m. Lietuvą ir lietuvius matė EBPO ekspertai?

Lietuvoje įdarbinimo lygis 2016 m. buvo aukštesnis (69 proc.) negu EBPO vidurkis (67 procentai). Nors ir dejuojame dėl švietimo sistemos problemų, išsilavinimo lygis aukštas – daugiau nei 92 proc. (nuo 25 iki 64-erių) žmonių įgiję bent jau vidurinį išsilavinimą. Mažiau negu 1 proc. Lietuvos darbuotojų dirba 50 valandų arba daugiau per savaitę.

G. Kulikauskas pasakoja, kaip nenoriai prieš šimtą metų lietuviai statėsi tupyklas – tik kraštą okupavę 1914 m. iš esmės privertė pasirūpinti higiena. Turime liūdnai konstatuoti, kad požiūris į sanitariją per šimtą metų ne ką tepasikeitė. Be esminių higieninių patogumų, anot EBPO ekspertų, Lietuvoje gyvena 12,4 proc. žmonių, EBPO vidurkis – 2,1 procento.

Tikėtina gyvenimo trukmė (tai susiję turbūt ir su sanitarija, ir su apskritai gyvenimo būdu) yra trumpesnė negu kitų EBPO šalių vidurkis. Penkiolikmečių mokinių suvokimo lygis ir pasitenkinimas vietos vandens kokybe yra mažesnis negu vidutiniškai EBPO. Pažangiausiųjų klube turime rūpesčių ir dėl saugumo – 51 proc. Lietuvos žmonių sako, kad jaučiasi saugiau naktį vaikščiodami savo gyvenamoje vietovėje, EBPO šalyse tokių yra vidutiniškai 69 procentai.

Prastokai pažangiųjų valstybių kontekste kol kas atrodome ir kitose srityse. Lietuvoje žemesnė socialinė parama negu vidutiniškai EBPO šalyse, balsuotojų aktyvumas kažkaip tobulai atspindi saugumo lygį. Lietuvoje jis 2016 m. buvo apie 51 proc., EBPO valstybėse – vidutiniškai 69 procentai.

Kur, EBPO ekspertų nuomone, padėtis Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį blogėjo? Įvardijamos tokios sritys: būsto prieinamumas, anglies dioksido išmetimas namų ūkiuose, namų ūkio skolos.

Pagrindinės probleminės sritys: Lietuvoje daug trūkumų, kai apžvelgiama dauguma gerovės rodiklių,

2018 BIRŽELIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

59

visuomenė

>>

Kas yra mokyklos šeimininkas?

Esate mokyklos direktorius. Dešimta valanda ryto, eilinis pirmadienis. Per kūno kultūros pamoką mokinė susilaužė ranką. Du vaikai pamokoje keitėsi elektroninėmis cigaretėmis.

Kolega atidaro duris ir nori pasikalbėti, nes jau prieš savaitę susitarė dėl laiko. Skambutis iš Švietimo skyriaus dėl mokinių vežimo problemų. Dar reikia atsakyti į dešimtį elektroninių laiškų. Trys iš jų yra iš savivaldybės su prierašu „Skubu“.

Dokumentus reikia persiųsti rytoj. Ką darysite pirmiausia?

D

arbas „senukuose“ ne­b uvo mokytojo Martyno Ambrizo svajonė. Pasiūlymą dirbti Kaišiadoryse esančio prekybos centro vadovo pavaduotoju jis gavo praėjus kelioms minutėms nuo diplominio darbo gynimo. Sporto universitetą Kaune baigęs sportiškas vaikinas pasiryžo dirbti kūno kultūros mokytoju. Kitą dieną jis ėmė ieškoti darbo gimtajame Kaišiadorių rajone. Tačiau veltui.

Pora metų išdirbęs „Senukuose“ jis sulaukė skambučio. Susitikti siūlė Paparčių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Akvilė Grigienė. Martynas nedvejodamas sutiko dirbti mokytojo padėjėju ir klasių kuratoriumi. „Senukuose“ manęs lengvai nenorėjo paleisti, dar prikalbino mėnesį padirbėti“, – mokytojas neslepia, kad parduotuvėje alga buvo didesnė, tačiau ten jis nesijautė savimi.

66

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

GINTA GAIVENYTĖ

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

„Pats mokiausi tais laikais, kai mokytojas dėsto pamoką, o visi klausosi, – M. Ambrizas džiaugiasi, kad direktorė paskatino jį į mokymą pažvelgti naujomis akimis. – Ji stengiasi pamokas vesti netradiciškai ir taip skatina elgtis mus.“

Kaip atsiranda 5D mokykla? „Ar visi pasiruošę? Dabar pasakykit, kodėl mes dirbam?“ – garsiai ir aiškiai klausia vaikų direktorė A. Grigienė. „Laikysim dviratininko egzaminą“, – atsako keli klasės vaikai. „O kam išvis mums reikia mokėti eismo taisykles?“ – teiraujasi direktorė. „Jeigu nebūtų taisyklių, tai važiuoji į žmogų, na ir kas“, – samprotauja vienas berniukas.

Pamokėlės tikslas – supažindinti vaikus su dviračio ir pirmojo automobilio atsiradimo is-

„JEIGU DARBUOTOJAI KALTINA VIENI KITUS, VADOVAS ARBA TAM LEIDO ATSIRASTI, ARBA TAI SUKŪRĖ SAVO PATIES PAVYZDŽIU, – TVIRTINA LUKAS BENEVIČIUS. – LYGIAI TAIP PAT VADOVAS GALI SUKURTI PASITIKĖJIMO SĄLYGAS.“ V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Savivaldybėje dirbantys darbuotojai nesijaučia esantys mokyklos šeimininkai.

visuomenė

Kodėl teisininkai nekalba kaip žmonės

TEISININKAI EGZISTUOJA, NES ŽMOGUS NESUGEBA SUGYVENTI SU KITU ŽMOGUMI. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

Niekas nemėgsta teisininkų – nėra žmogaus, kuris mėgtų. Tik teisininkas sugeba gerbti ir žavėtis kitu tokiu kaip jis. Tas pats yra su serijiniais žudikais.

P

aprašai nuomonės, negali paprastai teisininkas pasakyti, kaip iš tikrųjų yra. Pradeda su savo „manytina“, „pabrėžtina“, kažkokiomis įstatymo dvasiomis, mykia, kokią lotynišką mutatis mutandis įmeta ir galiausiai pasiūlo nieko nedaryti, nes taip bus mažiausiai rizikos. Nevertina žmogus tokio patarimo, nesupranta, kam apskritai šita legalistų rasė yra reikalinga. Gaila, nes būtent žmonės sukūrė teisininkus, todėl nors kiek atsakomybės už tai turėtų prisiimti.

Universitete iš vaiko gamina teisininką pradėdami nuo sampratų: yra prigimtinė teisė (kas iš gamtos), yra pozityvioji (kas iš įstatymų), bet yra ir daug kitų. „Tiesą sakant, pirmakursi, visi, kurie nepatingėjo apie tai rašyti, sukūrė savo teisės sampratą. Nes teisė yra paslaptinga, turbūt niekada nesužinosime, iš

70

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

LUKAS RAMONAS

ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.

ko ji sudaryta.“ Neperdedu, akademinis tonas yra būtent toks. Teisė yra fantastika. Ji efemeriškas, eteryje kabantis stebuklas, kurį tik apšviestasis šiaip taip užčiuopia. Visa tai, žinoma, yra nesąmonė. Teisė yra taisyklių sistema. Nežudyk kaimyno, mokėk mokesčius, rūšiuok. Bėda, kad tų taisyklių daug, jos keičiasi, vienos kitoms prieštarauja, skiriasi priklausomai nuo vietos ar subjekto, kuriam taisyklė skirta. Iš šio kiekybinio sudėtingumo sukuriamas kokybinis sudėtingumas – teisės mitologija. Taip teisė iš pragmatiško, daugiafunkcio įrankio tampa Žiedų valdovo legenda su priešistore, herojais, misija, prasme. Baigęs mokslus ir nužmogintas apšviestasis į tuos visus ne teisininkus žiūri iš aukšto. Ką jie gali suprasti, kai viso šio epo neregėjo?

Teisininkai atsirado ne iš piktavališkos gamtos, nebuvo it skėriai pasiųsti žmonijai dėl jos nuodėmių.

visuomenė

Michelis de Montaigne’is lieka vienas namuose

MICHELIS DE MONTAIGNE’IS SKELBĖ, KAD GALUTINIS APMĄSTYMŲ APIE SAVE TIKSLAS YRA PRISIJAUKINTI MIRTĮ. „T O P F O T O “ P I E Š I N Y S P I LY S

Tikėtina, kad frazė „vienas namuose“ jus suerzino. Labai jau ji primena, pripažinkime, pokvailę tęstinę komediją, kurią kuris nors TV kanalas kasmet įkyriai rodo per žiemos šventes. Tačiau lažinuosi, kad nors trumpai pabūti vieni, atsiskyrę nuo visų, nuošalesnėje erdvėje, geriausia – savo namuose, vengia tik vienatvės baimės kamuojami isolofobai.

B

uvimas atskirai, niekieno neribojamam ir nevaržomam, nestebimam ir neprižiūrimam leidžia atsipalaiduoti, nuveikti tai, ko negalėjome kitu laiku ir kitoje vietoje, žodžiu, tiesiog skirti laiko sau.

Pati pasišalinimo, pabuvimo su savimi idėja skamba tiek priimtinai, tiek ir nenaujai.

Apie vienatvę galvojo jau iš ankstesnių žurnalo numerių pažįstami Jeanas Jacques’as Rousseau ir Blaise’as Pascalis. Pirmasis matė ją kaip autentišką būseną, susitikimą su tikruoju savimi, išlaisvintu iš socialinių konvencijų gniaužtų, o antrasis tvirtino, kad žmonės to kaip įmanydami vengia, nes per tokį susitikimą tampa matoma, kad manasis „aš“ anaiptol ne geras ir gražus, bet veikiau menkas ir apgailėtinas, todėl reikalingas pagalbos. Tad

74

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

KĘSTAS KIRTIKLIS

EVGENIOS LEVIN NUOTR.

jei likę namie vieni pirmu reikalu įsijungiate televizorių ar ką panašaus, sukeliate B. Pascaliui ironišką šypseną. Šiame tekste aptariamas mąstytojas tai matydamas tik atlaidžiai gūžteltų pečiais – tokie jau tie žmonės.

Tik pasakoti apie žmogų Vakarų filosofai nuo seno ieškojo universalių, visuotinai galiojančių pasaulio ir žmogaus egzistavimo principų. Ankstyvosios Modernybės mąstytojai šios užduoties ėmėsi su moksliniu metodiškumu, siekdami ne tik pasakyti, kokia žmonija yra, bet ir kokia turėtų būti. „Kiti žmogų kuria, – rašo apie tai Michelis de Montaigne’is (1533–1592 m.). – Aš tik pasakoju apie jį ir vaizduoju gana prastai sutvarkytą individą, kurį, jeigu galėčiau suteikti kitą pavi-

Vakarų filosofai nuo seno ieškojo universalių, visuotinai galiojančių pasaulio ir žmogaus egzistavimo principų.

laisvalaikis Prabanga nuvažiuoja nuo kelio

>> PLANUOJAMA, KAD „ROLLS-ROYCE CULLINAN“ PADVIGUBINS DABARTINĖS MARKĖS PRODUKCIJOS APIMTĮ. „ROLL S-ROYCE MOTORS“ NUOTR.

Net pačių prabangiausių automobilių gamintojai nebeturi kur dėtis: jų klientams reikia visureigių. Tai – pasaulį apėmusios visureigių karštinės atspindys.

R

inkos tendencijos ir prognozės rodo, kad SUV ir krosoverių segmentas jau artimiausiais metais gali užimti pusę pasaulinės lengvųjų automobilių rinkos. Be to, šis segmentas žada nepertraukiamai augančią paklausą ir didžiausią pridėtinę vertę. Kuris gamintojas to nenori? Šie motyvai lėmė, kad pastaruoju metu visureigius ėmė leisti niekada iki tol to nedarę elitiniai gamintojai – „Porsche“, „Jaguar“, „Maserati“, „Bentley“.

O dabar serijinei gamybai paruoštus visureigius pristatė italų „Lamborghini“ ir britų „Rolls-Royce“.

Nesigilinant į tai, kad abi pastarosios markės priklauso galingiems vokiečių koncernams (atitinkamai „Volkswagen“ ir BMW), jos abi su naujaisiais produktais sieja dideles vil-

78

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

LINAS BUTKUS

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

tis. Pavyzdžiui, „Lamborghini“ tikisi, kad jų visureigis „Urus“ padvigubins gamybos mastą. Kitaip tariant, tikimasi, kad jo pardavimai pranoks visų dabar gaminamų modelių pardavimo apimtį. Todėl „Lamborghini“ nedvejodamas investavo į „Urus“ gamybą ir gerokai išplėtė senąją gamyklą. „Rolls-Royce“ taip pat leidžia suprasti, kad jo pirmajam istorijoje visureigiui „Cullinan“ prognozuojama tapti populiariausiu markės modeliu, kurio gamyba turėtų prilygti visų esamų modelių metinei gamybos apimčiai.

Pirmieji – britai Pirmasis prabangą bekelėje pasiūlė „British Leyland“. Šis gamintojas 1970 m. į pasaulį išleido visureigį „Range Rover“, kuris visureigio rėmą suderino su komfortabiliu lengvojo automobilio kėbulu.

Pirmą kartą „Rolls-Royce“ modelyje su stiklu pakeliamas visas bagažinės dangtis.

laisvalaikis

Molekulinė virtuvė jūsų namuose

DIDELĖ MOLEKULINĖS VIRTUVĖS DALIS – PATIEKALAI APSIMETĖLIAI. V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Jei pažvelgtume šimtus metų į praeitį ir iki dabar, maisto gamyba ne taip jau smarkiai ir keitėsi. Esminiai ruošimo principai išliko tie patys: pagrindinius ingredientus dažniausiai reikia susmulkinti, tinkamai sumaišyti ir termiškai apdoroti, kitaip tariant, kaitinti keptuvėje, puode, krosnyje, orkaitėje ar tiesiog virš atviros ugnies ar žarijų.

Ž

inoma, yra išimčių, kai paršelis ar visas jautis kepamas ant iešmo visai netgi nesmulkintas, tačiau esmė nuo to nesikeičia. Per šimtmečius ne itin keitėsi ir svarbiausios kulinarijos taisyklės: maistui ruošti reikia išeikvoti mažiau energijos, nei kad gautas patiekalas jos turi. Ir dar – patiekalas skirtas tam, kad jį suvalgęs žmogus pasisotintų, būtų nebealkanas.

Tačiau yra ir kita kulinarijos pusė – inovacijos. Jos gali būti minimalios, tiesiog pakeičiančios vieną sudėtinę dalį kita, panašia, dėl kurios valgio skonis, spalva, aromatas tampa kiek neįprastas, stebinantis. Jos gali būti ir kiek sudėtingesnės, ir gautas patiekalas tampa vizualiai nebeatpažįstamas, tačiau jo skonis išlieka. Gali keistis gaminimo technologijos, maisto ruošimo priemonės. Man pačiam ne kartą senose knygose teko skaityti kulina-

86

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS

rų liaupsių dujomis kaitinamai viryklei, kuriai nebereikia nei akmens anglių, nei malkų, ir kur kartą sureguliavęs ugnies stiprumą gali užsiimti kitais darbais, o ne šokinėti aplinkui su žarstekliu.

Maisto imasi chemikai 1988 m. prancūzų chemikas Hervé Thisas su partneriu Nicolas Kurtu nusprendė patyrinėti su kulinarija susijusius fizinius bei cheminius procesus ir pagaliau išsiaiškinti, kodėl ilgai plakamas majonezas tampa vis kietesnis, kodėl iškyla suflė ir pan. Tai prasidėjo kaip žaidimas, tačiau palengva mokslininkai ėmė eksperimentuoti ir sukūrė tokių patiekalų, kurių kulinarai iki tol negalėjo net įsivaizduoti.

Blyškiai rožinės spalvos vandenėlis, turintis sodrų pomidorų sulčių skonį. Taurė mažy-

Net ir bulvės gali būti pakeistos taip, kad bus silkės skonio.

Ernestas Parulskis

VA I V O S A B R O M A I T Y T Ė S N U O T R .

Irklai ir žuvėdros

Kol dzūkas skambino seseriai, žiūrėjau į Merkio ir Nemuno santaką. Statistiškai dėliojant, pagal joje (ar ant jos?) praleistą laiką ji lenkia visas kitas mano aplankytas santakas. žinoma, gana greitai supratau, kad statistinė įveiktų santakų imtis labai nedidelė. Ką realiai turiu?

Keliolika kartų įplaukiau iš Žeimenos į Lakają, šiek tiek mažiau – iš Žeimenos į Nerį, gal dešimt kartų iš Nemuno į Kuršmares, po kartą iš Neries į Nemuną, iš Nemuno į Šyšą, iš Vilnelės į Nerį (bet kažkada toje santakoje dar dvi valandas gėrėm vyną, todėl ji gauna antrą vietą), na ir tą 1975–ųjų dieną, kai įplaukėm iš Merkio į Nemuną.

Mūsų buvo gana didelė grupė, trys RZ (DDR vokiečių gamybos) baidarės, po du irkluojančius suaugusiuosius, baidarių viduryje – po vaiką. Vieną jų irklavo nežinia kaip mano tėvų kompanijoje atsiradęs estas, atkakliai baidares vadinantis kajakais. Tuomet nusprendžiau, kad tai susiję su estų šiaurietiškumu,

98

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

ruonių medžiojimu Arkties vandenyse ir panašiai. Vėliau sužinojau, kad tai yra geomentalinis terminas. Rusai žodį „baidaru“ perėmė iš aleutų ir išplatino savo imperijoje, o visas likęs pasaulis pasinaudojo populiariųjų eskimų „kajaku“. Estai su latviais irgi liko prie kajakų.

Mūsų kajakai džiugiai įplaukė į Nemuną, kai kurie turistai triumfuodami pakilnojo irklus, kiti šūktelėjo – dviejų dienų kelionė Ūla ir Merkiu baigėsi. Vienas ekipažas nusprendė plaukti ne upės pakraščiu, o farvateriu, kur skersai Nemuną kažkodėl nutiestas lynas buvo paniręs į vandenį. Ir užstrigo. Antra baidarė bandė juos nustumti, paskui – patraukti ir galiausiai apvirto. Mes toje santakoje džiovinome drabužius ir maistą gal penkias valandas. Praleidom autobusą į Vil-

nių, teko važiuoti į Druskininkus ir iš ten traukiniu grįžome į sostinę.

Aš žiūrėjau į priešingą krantą ir bandžiau prisiminti, kurioje vietoje tuomet teko išlipti. Dzūkas galų gale prisiskambino ir pasakė, kad „čia nori čaikų pasiskolinti“. Jau žinojau – čaika yra valtis.

Pirmą kartą žodį išgirdau už Dubaklonių kaimo. Iš pradžių pamaniau, kad dzūkai savo valtis čaikomis vadina dėl jų grakštumo, na, plaukia vandeniu lyg žuvėdra, bet kai parodė patį daiktą – vandens puspilnį luotą, – suabejojau.

Gal tai ironiškas, sąmoningai opozicinis pavadinimas? Juk prabangiausias sovietinis automobilis buvo „Čaika“, o transportinės estetikos reitinge šitos valtys tikrai užima vietą šalia dugno. Pirmąją pasiūlytą čaiką pabijojome skolintis – ji aiškiai buvo kiaura, ir šeimininkas tetu-

Aidas Puklevičius

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Neparduotos vasaros Vasara yra pats netalentingiausias metų laikas. Kone visi svarbiausi pasaulio atradimai padaryti rudenį, žiemą ir pavasarį, o vasarą, jeigu pažiūrėsime į pasaulio kalendorių, dažniausiai prasidėdavo karai. jeigu netikite, prašom – kada prasidėjo pirmas pasaulinis? Vasarą. O Antrasis?

Techniškai – rudenį, betgi mes žinome, kad rugsėjo 1-oji – dar ne tikras ruduo. Į Sovietų Sąjungą fiureris pajudėjo birželį.

Ir taip vyko netgi tais laikais, kai žmogus buvo priklausomas nuo trilaukės ūkininkavimo sistemos, šienapjūčių ir piktžolių. Ką jau kalbėti apie šiuos laikus, kai GMO iš vienos pusės ir ekologiniai turgeliai iš kitos padarė mus mažiau priklausomus nuo sėjomainos dėsnių.

Jeigu žmogus vasarą nekariauja, jis eina atostogauti. O tai ir turėtų įrodyti žymesnių išradimų stoką pasibaigus pavasariui.

Atrodytų, kad atostogauti geriausia tada, kai viskas aplinkui nusibosta, – trumpa diena, šil-

100

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

dymo sezonas, saulės nėra, kas gali didinti BVP tokiomis sąlygomis? Pasiėmei keletą dienų, nuskridai ten, kur šilčiau ir šviesiau, pasisėmei optimizmo, ir netgi įžūliai plėšikaujantis taksistas gimtajame oro uoste atrodo žmogiškas ir savas. Ypač kai atkiši jam špygą, švaria vietos kalba pasakai, ką manai apie jo verslo pasiūlymą, ir užsisakai pavėžėjimo paslaugą.

Tačiau daugeliui žmonių tai nė motais. Jie eina atostogauti pačiu karščiausiu ir labiausiai prakaitu atsiduodančiu metų laiku, kuris tarsi sukurtas jaukiems biurams su kondicionieriais. Vietoj to jie renkasi kelias baisiausias įmanomas kelionių kryptis.

Didžiausi namisėdos persikrausto į sodų namelius arba sodybas. Ten knaisiojasi lysvėse,

Sigita Šimkutė

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Vorkeišn Iš pradžių Pranas nebuvo patenkintas. Naujoji komunikacijos vadybininkė, kuri spirgėjo nuo pat pirmos priėmimo į darbą dienos ir žarstė visokius keistus terminus, pavyzdžiui, pirkimo tunelis ir socialinė atsakomybė, šįryt ant stalo tėškė dar vieną pasiūlymą. „Mums reikia „vorkeišn“!“ „Ko tokio?“ – direktorius vos neišpurškė kavos ant buhalterės atneštos praėjusio mėnesio ataskaitos. „Workation“, užrašė ant lentos beveik dailyraščiu. pranas per gyvenimą buvo regėjęs visokių „trendų“, kurie ateidavo ir netrukus užleisdavo vietą naujiems. Visas naujoves vertino skeptiškai ir šventai tikėjo, kad įmonės pagrindinis tikslas yra kalti pinigą, tad jei tikėjimas fengšui padės uždirbti daugiau – galima pabandyti, jei ne – lauk iš mano kabineto, netrukdykite direktoriui dirbti. Šįkart „vorkeišn“ skambėjo visai viliojamai. Iš pradžių pamanė, kad šitam reikalui galima išnaudoti darbuotojų atostogas – tegu dirba per savo atostogas, o ką? Bet komunikacijos mergelė greitai tam paprieštaravo – „vorkeišn“ vyksta darbo metu. „Tai kaip Kalėdų vakarėlis, tik kad visi dirba?“ – direktoriaus balse girdėjosi lengva nusivylimo gaidelė. „Iš principo taip“, – linktelėjo vadybininkė. Pranas mostelėjo ranka – organizuokit, bala nematė.

Kitą dieną visas „Žurlitos“ kolektyvas ūžė.

Komunikacijos vadybininkė su buhaltere sukišusios galvas į kompiuterį ieškojo skrydžių į Turkiją, damutės virtuvėlėje dalijosi įžvalgomis apie naujausių maudymosi kostiumėlių madas, o vyriškoji kolektyvo dalis reiškė susirūpinimą, ar tenykštis alus yra pakankamai skanus, ar labiau apsimoka vežtis savo.

Deja, planui „Turkija“ nebuvo pritarta. „Per brangu“, – Prano antakiai buvo tiek suraukti, kad buhalterė išpleveno iš kabineto

102

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

visiškai be garso. Tada į kompiuterius sukišo galvas pusė darbuotojų – „vorkeišn“ rūpėjo labiau nei pinigų kalimas. „Radom. Gerai ir pigiai, – mergelės skruostai net švytėjo. – Ar Šventoji tiks?“ Pranas, pamatęs „vorkeišn“ sąmatą, net pliaukštelėjo per stalą – va, čia kita kalba. Damutės vaipėsi ir dūsavo, bet, kaip sakoma, nėra ko į uodegą pūsti, kai už viską įmonė sumoka.

Užtat vyrai buvo laimingi – savas kraštas, savas pajūris, pavartojus savų gėrimų galima ir savose kopose miegoti, jeigu ką.

Dangyrutė jautėsi baisiai nelaiminga. Visus metus jai vyras suokė apie šeimos atostogas Turkijoje, bet niekaip nesibaigiančios namo statybos, sraunia srove siurbiančios piniginę, kaip niekada drebino jųdviejų santuokinį gyvenimą. „Jei nori – Šventoji arba nieko“, – vyras, kad ir burbėdamas, jautėsi pakankamai nusileidęs šiame atostogų ginče.

Ir ji sutiko važiuoti viena, nes, pasirodo, tų atostogų labiau reikėjo jai. „Kur aš paliksiu vyrus statybose, dar ką nors kreivai padarys“, – sutuoktinis buvo neperkalbamas. Dangyrutė pati suprato, kad jo lūpomis kalbėjo ir šykštumas – jei būtų galėję sau leisti Maldyvus, vis tiek būtų tenkinęsi Turkija.

Tad sulankstė sukneles, nusivalė basutes ir į lagaminą patyliukais įsidėjo naują maudymosi kostiumėlį. Dangyrutė papūtė lūpas – niekas jai negadins taip ilgai lauktų atostogų.

Jonas niekaip nesuprato, ko čia tiek ardytis dėl to trijų dienų „vorkeišn“. Į kuprinę įsimetė „plavkes“, „tapkes“ ir tris „maikes“ – nes trims dienoms. Prisiminęs, kad pajūryje reikės ir dirbti, įgrūdo nešiojamąjį kompi uterį ir, gerai pagalvojęs, ausines. Jei kolegos garsiai knarktų.

Sandėlio darbuotojams išvis buvo lengviausia: kadangi per „vorkeišn“ gautų užsakymų negalės įvykdyti, nebuvo reikalo net sandėlyje riogsančio stacionaraus kompiuterio imti. Girdėjo, kad direktorius liepęs jiems tiesiog turėti užrašų knygeles ir pasižymėti vadybininkų suformuotus užsakymus, kad grįžus į darbą būtų galima sklandžiau kibti pakuoti ir siųsti produktų.

Išvykimo rytą matė, kad „Žurlitos“ direktorius kaip niekada įsitempęs. Kai įmonėje lankėsi japonų delegacija, lyg ir mažiau prakaitavo nei dabar kieme besisukdamas su gerokai per trumpais šortais. Jonas suprato, kad Pranui, kaip gana senų pažiūrų žmogui, šis darbo ir atostogų su kolektyvu derinys yra nemenkas iššūkis, griaunantis nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Jurga Vilpišauskaitė JURGOS VILPIŠAUSK AITĖS NUOTR.

Švarūs Tokijo pirštai Metro

Traukinių ir autobusų kostiumuoti žmonės laukia sustoję lygia eile. Jie išsirikiuoja ant išdažytų pėdučių ir tikrina atvykimo laiką telefono programėlėse. Spitriai susėdę laisvose vietose, jie paneria galvas ir įninka žaisti žaidimų. Šešiasdešimtmetis vyras, pasikabinęs ant kuprinės mažą pandą, pasitaiso chirurginę kaukę.

– Kaukes dėvime, nes daug žmonių Japonijoje alergiški žydintiems medžiams. O jei ne, jie turbūt peršalę. O jei dar ne, matyt, saugosi, kad neperšaltų, – man vėliau paaiškina Tokijo gyventojas Takeshi, nes traukiniuose žmonės tyli.

Onsen Viešojoje pirtyje „onsen“ pasitinka užrašas „Be tatuiruočių – klientai su tatuiruotėmis neįleidžiami“. Paveikslėlyje vyrui ant nugaros nupieštas žalias didžiulis drakonas užbrauktas raudonu dryžiu.

MAŽO BARO SAVININKAS.

104

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

– Tai dėl Japonijos mafijos „Jakudzos“. Šiai taisyklei jau seniai laikas keistis, bet, deja. Į pirtį su tavimi aš eiti negalėsiu, – sako tatuiruotę turinti japonė Nana.

Palikusios drabužius, moterys užeina į prausyklą, nešinos kukliu rankšluostėliu. Jos prisėda ant miniatiūrinių plastikinių kėdučių, paleidžia vandens srovę ir žiūrėdamos į save veidrodyje ima muiluotis. Procesą pabaigia šliūkšteldamos ant galvos dubenį vandens ir prisidengusios taupia skiaute mažais žingsneliais tipena į pirtį. Pirties kambariuose plokščiaekraniai televizoriai rodo reklamą, o kubile šalia durų baltuoja druska. Įsitrynusios ja odą, jos tyliai pasėdi keletą minučių ir ištipena į lauką, kur skirtingų temperatūrų vanduo baseinuose kyla garais į viršų. Atsigulusios ant akmenimis grįstų grindų ir padėjusios galvą ant akmeninės pagalvės, žiūri į didelį laikrodį, kol užmiega.

Salės darbuotoja iš chalato kišenės išsitraukia termometrą ir merkia į geoterminį

vandenį. Viename baseinų ji užfiksuoja temperatūrą ir dingsta. Rankšluosčiai dengia japonių galvas, bet vandens neliečia, kad neišpurvintų.

– Einu į „onsen“ kiekvieną savaitę. Pirtis man padėjo ištverti sunkius momentus gyvenime, – linksi Junko, rūkui nesisklaidant rezidenciniame Tokijo rajone.

Išmirkę karštųjų versmių vandenyse, japonai išsitiesia patogiuose foteliuose salėje ir žiūri komiksus. Kai kurios pirtys veikia visą parą.

Vonia Japonų namų vonios visada pripildytos vandens. Jei kiltų žemės drebėjimas, namie būtų geriamojo vandens atsargų. Prieš eidami praustis, jie nuspaudžia keturis mygtukus.

Kai vanduo sušyla iki 40 laipsnių, iš kažkur pasigirsta moters balsas ir sugroja muzika.

Prieš lipdami, japonai išsimuiluoja ir nusiprausia ant grindų. Nes gultis į vonią reikia

OBENTO DĖŽUTĖ.

žvilgsnis

BIRŽELĮ TURKIJOS RINKIMUOSE RECEPAS TAYYIPAS ERDOĞANAS PASITIKRINS SAVO VALDŽIOS RIBAS. „ R E U T E R S “ N U O T R .

BIRŽELĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

D

u pasaulinio lygio įvykiai mūsų laukia (dėl vieno tegalima kol kas pasakyti, kad turėtų laukti) birželį.

Ir abu jie su savotišku prieskoniu. Nekokiu prieskoniu.

Pirmiausia vis dar vyksta diplomatiniai judesiai derinant birželio 12-ajai buvusį numatytą Donaldo Trumpo ir Kim Jonguno susitikimą Singapūre. Tik tų judesių darosi labai daug. Viešų pareiškimų tonas irgi keičiasi nuo abipusių komplimentų ir saldokų pataikavimų iki rūsčių prakeikimų ir grasinimų. O čia dar prieš akis sužibo Nobelio taikos premija. Kadangi D. Trumpo pagrindinis politikos principas yra atšaukti viską, ką padarė Barackas Obama, o vienintelis dalykas, dėl kurio jis Amerikoje nieko padaryti negali, – Nobelio taikos premija, šitas tikslas keturiasdešimt penktajam Amerikos prezidentui atrodo itin patrauklus. Kol kas atrodo, kad diplomatiniuose Šiaurės Korėjos ir JAV žai-

106

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS BIRŽELIS 2018

dimuose pirmauja Kinija. Ir tikrai sunku pasakyti, ar birželio 12-osios susitikimas tikrai įvyks.

Kitas tikrai pasaulinis įvykis – Pasaulio futbolo taurės varžybos, prasidedančios vienuolikoje Rusijos miestų birželio 14-ąją. Įdomios gali būti B (kur susitiks Portugalija ir Ispanija), D (kur žaidžia Argentina, Islandija, Kroatija), G (Belgija ir Anglija – šios varžysis Karaliaučiuje) grupės.

O savotiškas jausmas, kuris ne vienam futbolo mėgėjui neleis įsijungti varžybų, – čempionatas vyksta maro metu. Rusija agresyvi visame pasaulyje, Kremlius žudo – nuo Donbaso iki Solsberio. Ir nėra jokių priežasčių su ja švęsti sporto švenčių.

Birželį ir toliau vyks jungtinės tyrimo komisijos dėl Malaizijos „Boeing“, numušto 2014 m. Ukrainos rytuose, išvadų perkėlimas į teisinę ir politinę plotmę – gadindamos Rusijai Pasaulio futbolo čempionato nuotaikas, vis daugiau valstybių prisijungs

prie Nyderlandų ir Australijos oficialaus pareiškimo, kad kaltė dėl lėktuvo numušimo tenka Maskvai. Dabar jau „Boeing“ tema niekur nedings, ir Rusijai niekaip nepavyks jos užgesinti. Iki pat logiškos pabaigos. Dėl virš Lokerbio susprogdinto „Boeing“ Muammaro Gaddafi byla rutuliojosi daugiau nei dvidešimt metų.

Lietuvoje svarbiausias birželio įvykis – vis dėlto turbūt Dalai Lamos vizitas birželio 13–14 dienomis. Kad ir kaip mūsų akys būtų užmuilintos kasdienybės bėgimo, turi būti dalykų, kurie yra virš rutinos, kurie pažadina ir palaiko dvasią. Ramus, orus ir sąmojingas Dalai Lama – be abejonės, ne tik pabudęs, bet ir pažadinantis žmogus.

O Turkijoje birželio 24 d. vyks prezidento ir parlamento rinkimai. Svarbiausias visus dominantis klausimas juose – sustiprins savo įtaką ar susilpnins dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas Erdo­ ğanas.