2 0 18 KOVA S
V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I
KAINA 4 90 Eur
KAM MUMS EUROPOS SĄJUNGOS KARIUOMENĖ IŠNAUDOTI DARBUOTOJUS XXI A. MARŠ, MARŠ Į VLADIMIRO PUTINO RINKIMUS! „GOOGLE“ NUSITAIKĖ Į FINANSŲ RINKĄ AR IŠGELBĖS PRIVAČIOS MOKYKLOS NAUJA RU B R I K A :
SKAIČIAI: LIETUVOS ŠVIETIMAS
Mūsų
patriotizmo
teatras
Viskas, ko Jums reikia. Nieko nereikalingo. Kadaise daugiau reiškė geriau. Kai kiekvienas dalykas reiškė viską. Laikai keičiasi. Mus supa perteklius. Visgi esame labiau įsitempę, o mūsų gyvenime dar daugiau netvarkos. Kas nutiko? Mūsų turimi daiktai turėtų praturtinti mūsų gyvenimą. Technologijos turėtų mus išlaisvinti. Gali būti, kad neriboto pasirinkimo ir nesibaigiančių galimybių amžiuje mums iš tikrųjų reikia mažiau. Mažiau mums trukdančių ir mus ribojančių daiktų. Mažiau mus pančiojančių virvių. Tam, kad mūsų gyvenimas taptų pilnavertiškesnis. PRISTATOME NAUJĄ JĮ „VOLVO XC40“. JAU LIETUVOJE!
CO2 tarša: 133 –166 g/km, vidutinės degalų sąnaudos: 5,1 –7,3 l/100 km
SOSTENA
VILNIUS Ukmergės g. 280, tel. (8 5) 249 0890, el. p. info@sostena.lt KAUNAS Savanorių 443A, tel. (8 37) 49 04 40, el. p. kaunas@sostena.lt KLAIPĖDA Šilutės pl. 32, tel. (8 46) 34 26 90, el. p. klaipeda@sostena.lt ŠIAULIAI Karaliaučiaus g. 35, tel. (8 41) 45 33 99, el. p. siauliai@sostena.lt
volvocars.sostena.lt
redaktoriaus pratarmė
VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ŽURNALAS LEIDŽIAMAS NUO 2000 METŲ REDAKCIJOS ADRE SAS
J. JASINSKIO G. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 E L . P. V K L A S E @V Z I N I O S . LT LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS
NR. 3 (181)
UGNIUS JANKAUSKAS VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
ROLANDAS BARYSAS
WWW.VZ.LT/VERSLOKLASE REDAKTORIUS
žu nestokoja žiūrovų ir jų vis daugėja: ir laidų, ir žiūrovų?
AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .
sveiki, mieli „verslo klasės“ skaitytojai, knieti pradėti lygiai taip pat, kaip ir praėjusio numerio rašinį: „Su gimtadieniu jus. Su Lietuvos gimtadieniu – vadinasi, ir mūsų visų.“ Tik kad ne jubiliejus – tasai bus po poros metų. Ir taip visą laiką – kone kas mėnesį galime švęsti savo valstybę. Vėliavos – ir trispalvės, ir istorinės – dar puikiai derės ir kovo mėnesį. Šiame „Verslo klasės“ numeryje turėjau progą kitoje vietoje pasisakyti apie šventes ir darbus, planus ir reginius. Kai pagalvoji – ir 1918-ieji, ir 1990-ieji buvo tikras stebuklas. Ir vienu, ir kitu atveju tie nuolat besiriejantys, dėl kiekvieno klausimo besiniaujantys, bet kur ir visada nuolat priekabių ieškantys lietuviai kažkaip visi kartu vienu metu sugebėjo giliai įkvėpti, giliai iškvėpti ir būti pagaliau laisvi. Kada atsiranda tokios ribinės erdvės, tokie įtampos laukai, kaip susidėlioja žvaigždynai, kad toks užkietėjusių, užsispyrusių, nepaklusnių ir nelanksčių individualistų sambūris tampa vieninga ir išvien veikiančia visuomene – paslaptis didi yra. Kartais gali pajusti užuominų apie tokius žvaigždžių raštus – kad ir šį vasarį atkurto valstybingumo šimtmetį minint. Bet tik užuominų. Šventės banga atslūgsta, ir lietuviai itin profesionaliai ir tikrai pasimėgaudami vėl puola vienas kitam į kaltūnus. Bet ar atkreipėte dėmesį, kaip mes vis labiau imame kalbėtis? Jau į šiųmetę Knygų mugę žmonės ėjo ne tiek dėl knygų (nors buvo, žinoma, joje ir tokių, kurie pilnus vežimėlius stūmė), kiek dėl renginių, kurių buvo per 500. O kur dar pačių įvairiausių kalbėjimo festivalių banga – nuo Laisvės pikniko iki konferencijų profesionalams. Kaip čia atsitiko, kad „YouTube“ transliuojamos pasikalbėjimų laidos toli gra-
Pradedame kalbėtis. Aš suprantu, kad šitas mano sakinys gal kiek ir avansu. Kad šiaip jau, matyt, reikėtų dar kiek padūsauti apie „patičes“, padejuoti. Bet ne – jau matyti, kaip naujosios technologijos, greitesnė komunikacija, greitesnė reakcija į įvykius ir reiškinius plėšo senąjį socialinį audinį ir kuria naujus audinius. Taip, matome daug kalbų apie „informacinius burbulus“, bet, mano požiūriu, kiekvienas XXI a. „burbulas“ yra daug įvairesnis ir didesnis negu bet koks XX a. pabaigos „burbulas“, ką ir kalbėti apie ankstesnius amžius. Žmogus visais laikais ir visose kultūrose gyveno ir gyvena savo informaciniame kokone, savo skafandre. Tai neišvengiama. Prieš penkiasdešimt metų tasai skafandras buvo gerokai labiau prigludęs, labiau spaudė ir buvo gerokai pilkesnis. Ir net nesvarbu, kurioje santvarkoje kas gyveno. Ir štai dabar mūsų apsauginiai šarvai pradeda aižėti, mūsų kokonas skyla.
AURELIJUS KATKEVIČIUS N U O L AT I N I A I A U T O R I A I
LINAS BUTKUS REGIMANTAS DIMA GIEDRIUS DRUKTEINIS MIGLĖ MARIJA GALVONAITĖ NERIUS JASINAVIČIUS EGIDIJUS JURGELIONIS KĘSTAS KIRTIKLIS GEDIMINAS KULIKAUSKAS LEONAS VAITIEKUS LENOKAS LIUTAURAS LEŠČINSKAS ERIKAS MURINAS NAGLIS NAVAKAS DOVAIDAS PABIRŽIS ERNESTAS PARULSKIS MYKOLAS PLESKAS ELĖ PRANAITYTĖ AIDAS PUKLEVIČIUS RIMVYDAS RAGAUSKAS LUKAS RAMONAS VAIDOTAS ŠERNIUS SIGITA ŠIMKUTĖ RYTAS STASELIS JURGA VILPIŠAUSKAITĖ GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ KAROLIS VYŠNIAUSKAS JUSTINAS ŽILINSKAS AUTORIAI
ARVYDAS BŪTA GINTA GAIVENYTĖ MINDAUGAS LIUTVINSKAS TAUTVYDAS MACKELA AUKSĖ PODOLSKYTĖ DARIUS VERSECKAS MARIJA VYŠNIAUSKAITĖ
Tai nėra jauku. Tai atrodo nesaugu ir gali būti baisoka. Galbūt dėl to kartais būdami viešumoje būname kiek agresyvūs, gal dėl to dar yra šiek tiek isterijos. Bet informaciniai šarvai aižėja, mes pradedame kalbėtis vieni su kitais pačiose įvairiausiose vietose ir galbūt taip pagaliau pamažu pradedame kurti produktą, kurio Lietuvai labiausiai trūksta, – tarpusavio pasitikėjimą. Iš tikrųjų tai yra pati svarbiausia idėja Lietuvai, tik kad pamatuoti nelabai kaip išeis, – nuolat auginti tarpusavio pasitikėjimą. Ir pasiekiama tai tik bendraujant, tegu ir žeidžia iš pradžių tos svetimųjų briaunos. Ir, žinoma, mokytis bendrauti, kalbėti, informacinius kokonus plėsti reikia nuo pat mažumės, ir niekas kitas to nepadės mūsų vaikams padaryti, tik mokytojai. Todėl manau, kad pirmas labai konkretus žingsnis įgyvendinant idėją Lietuvai, kad mokytojo profesija turi būti prestižinė, galėtų būti toks: pakelti mokytojams algas dabar.
FOTO G R A FA I
JUDITA GRIGELYTĖ VLADIMIRAS IVANOVAS DIZAINERIS
VILMAS NAREČIONIS REKLAMA
AIDA BUTĖNĖ +370 5 250 7149 P R E N U M E R ATA
ŽIVILĖ GUDAVIČIŪTĖ + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ
BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ KOREK TŪR A
JUSTĖ GALKAUSKAITĖ VIRŠELIS
„MATTON“ L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ
„MATTON“, „REUTERS“, SIPA NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ
„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS
10 000 K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I
2018 04 12
© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ
Aurelijus Katkevičius
REDAKCIJOS SUTIKIMĄ
2018 KOVAS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
9
apie ką kalba pasaulis
16
20
apie ką kalba pasaulis
16 | Svarbiausios vasario politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos
žmonės ir įžvalgos
20 | „Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų Plėtra su vokiška tvarka ir atkaklumu.
16
26 | Stabilumo tvirtovė. Ar ilgam?
Rusijos prezidento rinkimai. Kandidatas Vladimiras Putinas.
32 | ES gynybos sąjunga – pabandome dar kartą Vėl atgyja glaudesnės integracijos entuziastai.
10
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
16
20 24
2018 KOVAS
38 | Kai apribojimas yra darbuotojai
62 | Vaikėjanti visuomenė (III): nykštys pražudys vadovus
42 | Sektorius | „Fintech“ darbą
Emocinio atlygio troškimas tampa svarbiausias.
Didžiosios daug duomenų valdančios įmonės ateis į finansų rinką.
Vyro vaidmuo šeimoje keičiasi itin sparčiai.
Ar tikrai paslaugų įmonės yra visiškai kitokios?
pradėjo, dabar – „bigtech“ eilė
66 | Mes, tėčiai
48 | Išmani Lietuva | „Electronic Arts“ įkūrėjas: Lietuva gali tapti labai svarbia pasaulio valstybe
70 | Anglų rašytojai šnipai
Jeffas Burtonas nuolat dirba su mūsų šalies startuoliais.
76 | Francis Baconas kovoja su
50
Britų literatūra iš esmės stovi ant šnipų pečių.
netikromis naujienomis
tema
Atsitinka, kad žodžiai paveikia protą.
82 82 | Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto Paroda panaši į Holivudą.
86 | Keliuose – negrįžtami pokyčiai Mūsų judėjimo įpročiai pasikeis tiesiog beregint.
90 | Kinas: Ateina įkvėpimai
„Kino pavasaris“ žada pačių įvairiausių įspūdžių.
92 | Muzika: Vis tiek gersiu savo (nealkoholinį) alų Vokiečių gatvėj Daugybė prekės ženklų galėtų investuoti į muziką.
Idėja Lietuvai:
94 | Technika: Brangus, bet charizmatiškas
daryti
„Apple“ reikėjo būtent tokio kaip „iPhone X“.
Būtų labai gerai, jei mūsų patriotizmas skleistųsi ne tik šventėse.
98
nrauubjraika 56
96 | Knygos: Vytautas Didysis ir Voldemortas „Aukso rūmuose“
Salmano Rushdie įtraukiantis pasakojimas apie verslą ir mafiją.
98 | Ernestas Parulskis: Lukiškių aikštės cackos (ne apie paminklą) Miestų projektuotojai tiesiog privalo galvoti apie instagramą.
skaičiai
56 | Mokykla Lietuvoje Lietuvoje yra 26 547 mokytojai.
58
skiltys
100 | Aidas Puklevičius:
Pagiriamasis žodis knygai
O kodėl nepadarius Knygų mugės dukart per metus?
102 | Sigita Šimkutė: #metooplease
Jie daugybę kartų kalbėjosi apie tai, kas galima ir kas negalima.
visuomenė ir laisvalaikis
58 | Privačios mokyklos: išgelbės ar sukurs ateitį? Vidutiniškai uždirbantys lietuviai jau stengiasi lavinti vaikus privačiai.
104 | Jurga Vilpišauskaitė: Pakilimai ir nusileidimai Čiatūroje
Vaiduoklių miestas Gruzijos kalnuose.
Žvilgsnis 2018-ųjų kovą verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.
2018 KOVAS
106 VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
11
žmonės
>>
„Lufthansa“: kaip gervė, pakilusi iš pelenų
„LUFT HANSOS“ „HEINKEL HE 12“ LĖKTUVAS 1929 M. NESUSTODAMAS PERSKRIDO ATLANTĄ. „ N O R S K L U F T FA R T S M U S EU M “ NUOTR.
Didžiausia Europoje ir ketvirta pasaulyje aviacijos bendrovė „Lufthansa“ jau seniai iš vien oro linijų įmonės yra virtusi milžiniška aviacinių paslaugų organizacija. 650 „Lufthansa Group“ lėktuvų per metus vidutiniškai perveža 130 mln. keleivių ir daugiau kaip 7 mln. tonų krovinių.
L
lufthansa group“ taip pat valdo oro linijų bendroves „Swiss“, „Brussels“, „Austrian“, „Eurowings“ ir regioninę „Lufthansa CityLine“, duomenų apdorojimo sistemą „Lufthansa Systems“, didžiausių pasaulyje orlaivių techninės priežiūros tinklą „Lufthansa Technik“, didžiausią pasaulyje maisto keleiviams gamintoją „LSG Sky Chefs“ ir didžiausią pasaulyje oro krovinių pervežimo įmonę „Lufthansa Cargo“. Šie pasiekimai stebina dar labiau, kai įvertini, kad „Lufthansa“ dar prieš 70 metų buvo sunaikinta, likviduota ir dešimčiai metų visiškai išnykusi iš padangių, tačiau sugebėjo atgimti kaip feniksas iš pelenų ir dar kartą pademonstruoti, kad niekas negali sustabdyti žmonių veržlumo ir ryžto kilti aukštyn.
20
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
GIEDRIUS DRUKTEINIS
VL ADIMIRO IVANOVO (V Ž) NUOTR .
„Lufthansos“ pirmtakų šaknys siekia net Lietuvą. Jūsų namus šildantys dujų katilai „Junkers“ nešioja pavardę žmogaus, kuris yra laikomas ir vienu Vokietijos aviacijos pramonės pionierių, o jo įkurta bendrovė tapo „Lufthansos“ pagrindu. Kauno oro uostas dar prieškariu buvo svarbi ir būtina tarpinė stotelė šios įmonės skrydžiams iš Berlyno į Maskvą (šis sustojimas minimas ir kiekvieno sovietinio vaiko mėgstamoje knygoje „Inžinieriaus Garino hiperboloidas“). O labiausiai „Lufthansos“ istorija, savaime suprantama, yra susijusi su visos Vokietijos aviacijos raida. Kad ir kaip būtų keista, pirmoji pasaulyje komercinė oro linijų įmonė atsirado būtent Vokietijoje – per Pirmąjį pasaulinį karą bendrovės AEG, gaminančios karo lėktuvus, vadovui Waltheriui Rathenau šovė į galvą mintis panaudoti
Pirmoji pasaulyje komercinė oro linijų įmonė atsirado Vokietijoje.
orlaivius ne vien greičio ar aukščio rekordams siekti ir žmonėms žudyti, bet ir žmonėms skraidinti. Taip 1917 m. AEG įregistravo įmonę „Vokietijos oro pervežimai“ („Deutsche Luft-Reederei“, DLR). Per karą ji, tiesa, egzistavo tik popieriuje, tačiau 1919 m. jau pakilo ir į pirmuosius tikrus skrydžius. Kaip ir kitos ankstyvosios Europos oro linijų bendrovės, DLR naudojo perdarytus karinius lėktuvus. Keleiviai juose skrido atvirose kabinose, kurios kiek vėliau buvo pridengtos stiklo lakštais (dėl žvėriško šalčio aukštybėse įmonė žiemai nutraukdavo skrydžius, o dėl netobulų navigacijos prietaisų išvis skraidydavo tik geru oru ir dienomis). DLR lėktuvai puikavosi ir išskirtiniu logotipu, kurį stilizuotą šiandien matome ir ant „Lufthan-
sos“ orlaivių uodegų, – tuometis garsiausias Vokietijos architektūros profesorius Otto Firle, pasižymėjęs Vokietijos pašto ir geležinkelių logotipų autorius, nupaišė gervę, simbolizuojančią tolimus skrydžius. Pirmaisiais gyvavimo metais DLR iš Berlyno Tempelfoho oro uosto į kitus Vokietijos miestus pervežė kelis šimtus keleivių, o 1921 m. jų skaičius jau viršijo 8000. Vis dėlto, nors Vokietijos vyriausybė ir teikė finansinę paramą, oro vežėjos veikla buvo nuostolinga. Todėl 1923 m. su naujais investuotojais – Vokietijos centriniu banku, vokiškų skraidymo aparatų gamintojais „Zeppelin“ ir „Dornier“ ir iki šiol egzistuojančia įmone „Hapag“ (laivininkystės bendrovių „Norddeutscher Lloyd“ ir „Hamburg America
Line“ konsorciumas) – DLR buvo reorganizuota į kitą skrydžių įmonę DAL („Deutscher Aero-Lloyd“ – bendriniu terminu „Lloyd“ tais laikais buvo žymimos visos krovinių pervežimo bendrovės, ir nebūtinai priklausančios garsiajam Anglijos jūrų registrui).
Kiti rinkos žaidėjai DAL nebuvo vienintelė rinkos žaidėja – Vokietijos padangę raižė daug komercinės aviacijos entuziastų, o rimčiausią konkurenciją iš jų sudarė skrydžių įmonė „Junkers“. Šis pavadinimas Vokietijoje ligi tol jau daugelį metų simbolizavo įspūdingus metalurgijos ir mechanikos pasiekimus: bendrovės įkūrėjas Hugo Junkersas (1859–1935 m.) 1894-aisiais patentavo dujinį šildymo katilą
2018 KOVAS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
21
įžvalgos
>>
Stabilumo tvirtovė. Ar ilgam?
VLADIMIRAS PUTINAS JAU VALDO RUSIJĄ ILGIAU NEI LEONIDAS BREŽNEVAS VALDĖ SOVIETŲ SĄJUNGĄ. „ R E U T E R S “ NUOTR.
Stabili politinė sistema Rusijos Federacijoje ir stabilus jos vadovas. Stabili ekonominė stagnacija, ir stabiliai nematyti jokių prošvaisčių, kad kas nors šioje valstybėje keistųsi. Rusijoje viskas tiek stabilu, jog net negali pagalvoti, kad kas nors ten galėtų pasikeisti. Tačiau svarbiausia ir įdomiausia tai, kad Rusija yra stabiliai nenuspėjama šalis.
Š
į mėnesį valstybėje kaimynėje vyks prezidento rinkimai. Dauguma ekspertų mano, kad laimėtojas jau aiškus – tai Vladimiras Vladimirovičius Putinas. Prisipažinsiu, lygiai taip pat manau ir aš. Neatrodo, kad yra realių kandidatų, galinčių mesti pirštinę dabartiniam prezidentui. Vienintelis bent kiek pajėgesnis kandidatas, galintis sulaukti gausesnės rinkėjų paramos, buvo Aleksejus Navalnas. Buvo. Dėl sufabrikuotos bylos jis nebus oficialiai registruojamas kaip kandidatas. Oficialių kandidatų rinkimuose yra net aštuoni. Skamba juokingai, bet rinkėjams yra iš ko rinktis. Skandalingasis nacionalistas Vladimiras Žirinovskis, liberalioji popžvaigždė Ksenija Sobčiak, Rusijos liberalų partijos „Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis, rusiškasis Donaldas Trumpas – komunistas ir verslinin-
26
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
VAIDOTAS ŠERNIUS
ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.
kas Pavelas Grudininas, verslininkas ir politinis veikėjas Borisas Titovas, marginalai Sergejus Baburinas ir Maksimas Suraikinas. Ir, žinoma, stabilumo garantas – V. Putinas. Rinktis yra iš ko: yra komunistų ir liberalų, teisininkų ir inžinierių, technokratų ir populistų. Kandidatų daug, tačiau numatomas nugalėtojas aiškus – V. Putinas. Tačiau yra vienas „bet“. Niekada nenuspėsi ir nesužinosi, kas nutiks Kremliuje ir jo koridoriuose. Pačioje Rusijoje yra ekspertų, kurie teigia, jog kuo toliau, tuo labiau šviečiasi, kad pavasarinių kregždžių galima laukti ir čia. Pirmiausia politikoje, o paskui gal ir ekonomikoje. Stagnuojanti ekonomika ir eiliniam rusui negerėjantis gyvenimas verčia susimąstyti apie pokyčius politikoje, o Vakarų valstybių
Visoms trims pusėms: ir liaudžiai, ir oligarchams, ir V. Putinui, dabartinė situacija yra dviprasmiška.
įžvalgos
ES gynybos sąjunga – pabandome dar kartą Neaišku, ar pagrįstai, bet tarp Europos Sąjungos vedlių vėl atgimė integracijos entuziazmas. Viena krypčių – kelis dešimtmečius neišjudinamas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje.
Ž
velgiant į ES darbotvarkę ir žiniasklaidos antraštes 2015–2016 m. kartais susidarydavo įspūdis, kad ES tuoj išsivaikščios kas sau. Įklimpusi Bendrijos ekonomika, nesibaigiančios problemos su Graikija, teroristų atakų virtinė, karas Ukrainos rytuose, pabėgėlių krizė ir galiausiai Jungtinės Karalystės atsišvartavimas nuo ES, paskatinęs dar aukščiau kilti ir taip klestinčių Europos politinių radikalų skiauteres. Tokia politinė panorama iškėlė daugybę nesutarimų tarp bloko šalių lyderių. Regis, vienu iš nedaugelio bendrų vardiklių tapo požiūris, kad apetitas tolesnei ES integracijai yra gerokai sumenkęs, o esminiais iššūkiais taps ES populiarinimo receptų paieška ir valdymo reforma, kuri padėtų išsklaidyti vis plačiau po valstybes nares plintančio skepsio dėl ES ateities užkratą.
32
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
RIMVYDAS RAGAUSKAS
J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .
Vis dėlto 2017 m. istorijoje apie ES pradėjo skambėti pozityvesnė gaida. Buksuojanti ES ekonomika ėmė kapstytis iš aukšto nedarbo lygio ir žemo BVP augimo. Na, o gegužę naujasis ES mesijas Emmanuelis Macronas tapo Prancūzijos prezidentu, rinkimuose gana nesunkiai nudobęs Europos radikalios dešinės isterikų mūzą Marine Le Pen. Dauguma Bendriją slegiančių problemų, žinoma, niekur nedingo, tačiau naratyvas jau kitas. Štai ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė 2018 m. pradžioje Pasaulio ekonomikos forume Davose paskelbė: „Europa sugrįžo.“ Šiame atsinaujinusio euroentuziazmo garų debesyje nutarta dar kartą pabandyti įsukti bendradarbiavimą gynybos srityje. Sakoma, kad istorijos, kurias pasakojame,
FEDERICOS MOGHERINI TEIGIMU, ES TURI PRIEMONIŲ, KURIOS GALI BŪTI PANAUDOTOS ATREMIANT HIBRIDINIO KARO GRĖSMĘ. „REUTERS“ NUOTR.
Papildoma paskata bendriems projektams taps finansa vimas iš Europos gynybos fondo.
įžvalgos
Kai apribojimas yra darbuotojai
DAUGELIO UŽDUOČIŲ ATLIKIMO VIENU METU PRINCIPAS ATSIRADO DĖL PIRMŲJŲ KOMPIUTERIŲ LĖTUMO IR BRANGUMO. „T O P H A M P I C T U R E P O I N T “ NUOTR.
Optimistas mato pusiau pilną stiklinę, pesimistas – pusiau tuščią. O vadovas mato, kad stiklinė dukart per didelė.
P
o vasario „Verslo klasėje“ publikuoto straipsnio apie vertės srauto apribojimus vėl gavau keletą laiškų iš nuolatinių žurnalo skaitytojų. Turiu pasidžiaugti, kad nesulaukiau kaltinimų „griaunant „Lean“ (t. y. konkurentų) bažnyčią“. Vis dėlto neapsieita be pastabų apie komentuojančiojo įmonės specifiką ir situacijos unikalumą. Tačiau vienas laiškas paskatino pratęsti „butelio kakliukų“ temą. Vienos bendrovės vadovas parašė: „O ką daryti, kai pas mane „butelio kakliukas“ – ne įrenginiai, o žmonės, tai yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Ir tas „butelio kakliukas“ šokinėja. Ar pasiūlymas išnaudoti reiškia tiesiog versti dirbti daugiau? Ar išvis galima išnaudoti darbuotojus?“ Toks klausimas dar kartą patvirtino, kad kai kuriuos teiginius reikia kartoti nuolat. Juk
38
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
NERIUS JASINAVIČIUS
V L A D I M I R O I VA N OVO ( V Ž ) N U OT R .
straipsnyje rašiau, kad „butelio kakliuku“ turėtų būti vadinami tik tie įrenginiai (ne darbuotojai), kurie dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Bet, neatsižvelgiant į supainiotus pavadinimus, problema yra labai aktuali – ar galime (ir kaip) „išnaudoti darbuotojus“? Paslaugų, kūrybinių ir projektinių aplinkų (kai vertė kuriama netransformuojant fizinių produktų) atstovai visuomet mėgsta pabrėžti savo unikalumą ir specifiškumą. Viešajame sektoriuje mitas „mes nieko negaminame“ pateikiamas kaip vienas svarbiausių argumentų vengiant efektyvumo didinimo metodų. Šį mitą sklaidžiau dar 2014 m. gegužės „Verslo klasėje“. Tačiau negalime ignoruoti žmonių įsitikinimų ir turime atsargiai vartoti tuos žodžius, kurie gali sukelti pasipriešinimą. Tobulinant (siekiant gauti kuo daugiau rezultato) bet kurią sistemą naudojamas
Norint geriau išnaudoti turimą žmogiškąjį apribojimą, reikia sumažinti blaškymąsi.
įžvalgos
sektorius
„Fintech“ darbą pradėjo, dabar – „bigtech“ eilė
„BIGTECH“ ĮMONĖS Į BANKŲ PASAULĮ GALI ĮSIVERŽTI VOS NE PERNAKT. „REUTERS“ NUOTR.
Dėliodami šių metų atostogų planą guglinome galimus skrydžių maršrutus. „Google Flights“ tikriausiai yra geriausias jų sugalvotas įrankis“, – pakėlusi akis nuo kompiuterio ekrano ištarė mano būsimoji žmona. „Nors ne. Geriausias būtų tada, jei galėtum pora paspaudimų ne tik tinkamiausią bilietą susirasti, bet ir jį nusipirkti“, – pridūrė ji.
I
šties, jau po kelerių metų, norint internetu įsigyti lėktuvo bilietą, kaip ir bet kokią kitą prekę ar paslaugą, gali nebereikėti atskirai jungtis prie pardavėjų portalų ir pereiti elektroninės bankininkystės identifikavimo patikrinimų. Visa tai už mus padarys „Google“ ar „Facebook“. Mums tereikės prisijungti prie savo paskyros ir spustelėti „buy“ mygtuką. Į finansų sistemą vis rimčiau žvalgantis didžiosioms pasaulio technologijų korporacijoms – vadinamosioms „bigtech“ – tokia perspektyva tampa vis realesnė. Kitaip nei finansinių technologijų („fintech“) įmonių nešami pokyčiai, kuriuos rinkos senbuviams bent iki šiol pavyko ganėtinai sėkmingai absorbuoti, „bigtech“ finansų sistemos veikimą gali pakeisti iš pagrindų.
42
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
MINDAUGAS LIUTVINSKAS
VL ADIMIRO IVANOVO (V Ž) NUOTR .
„Fintech“ nišą, atrodytų, perpildytoje finansų rinkoje atrado ten, kur didieji žaidėjai dažnu atveju buvo apsileidę – diegiant naujausias technologijas. Inovatyvūs startuoliai pasiūlė vartotojams tas pačias finansines paslaugas – nuo mokėjimų ir pinigų pervedimų iki draudimo ir alternatyvių paskolų suteikimo – pigiau, greičiau ir patogiau. „Fintech“ suteikė galimybę kiekvienam mūsų finansinius reikalus tvarkytis be tarpininkų, išskyrus galbūt išmanųjį telefoną. Šie pokyčiai privertė gerokai sunerimti tradicinius rinkos veikėjus – komercinius bankus, draudimo įmones, investicinių fondų valdytojus ir daugybę kitų. Kaip 2017 m. pasaulinėje „fintech“ ataskaitoje skelbia „PricewaterhouseCoopers“ („PwC“), 8 finansinės institucijos iš 10-ies
Iš sosto didžiųjų komercinių bankų mobiliosios programėlės neišvers.
50
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
IDĖJA LIETUVAI: DARYTI
tema
AURELIJUS KATKEVIČIUS
IDĖJA LIETUVAI:
DARYTI Dar kaba languose šimtmečiui minėti iškeltos trispalvės ir istorinės vėliavos. Ar kabės iki Kovo 11-osios? Iki Liepos 6-osios? Visus šiuos metus? Visada? Matyt, nuspręs kiekvienas jas iškėlęs.
2018 KOVAS
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
51
visuomenė
>>
Privačios mokyklos:
išgelbės ar sukurs atskirtį?
LINAI DANIENEI SVARBU, KAD JOS VAIKAI UŽAUGTŲ PATIRDAMI BENDRYSTĘ. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .
Tomas mokosi privačioje mokykloje. Galbūt todėl jis turi daug žinių apie šiuolaikinį pasaulį. Jis moka tris užsienio kalbas. Jis nė už ką nesiims neįdomaus darbo. Jis žino, kaip uždirbti pinigų, nes augo pasiturinčioje šeimoje. Tačiau baigęs mokyklą svajoja išvykti į Afriką, kur genties vaikus galėtų mokyti anglų kalbos.
A
ndrius lanko valstybinę gimnaziją. Jis mano, kad pinigus uždirbti galima tik sunkiu darbu. Todėl ketina rinktis nuobodžią, bet pelningą profesiją. Mokykloje patyrė patyčių, bet ir pats nevengdavo pasišaipyti iš aplinkinių. Jis visai nenori dirbti komandoje. Jo siekis – vadovauti klusniems pavaldiniams. Akivaizdu – Tomas skiriasi nuo Andriaus ne mažiau kaip rezervato gulbė skiriasi nuo alkanos miesto varnos. Jei šie du vaikinai kada nors gyvenime susitiks, ar gebės kartu kurti vieningą Lietuvą? Privačios mokyklos jau negalima vadinti tik turtingiesiems skirta prabanga. Vidutiniškai uždirbantys lietuviai susiveržia diržus, kad galėtų lavinti savo atžalas. Ką ypatingo gauna vaikai už mėnesio mokestį, ku-
58
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
GINTA GAIVENYTĖ
V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .
ris gali siekti 500 eurų? Privačių mokyklų vadovai mums daugiausia kalba apie kūrybiškumą ir sutarimą.
Kas išmoks atspausdinti namą? Nerijaus Pačėsos delnuose – neišvaizdžios žalios šukos. Jų nė neverta lyginti su kuo įvairiausiomis plaukų kedenimo priemonėmis, kurių galima pamatyti prekybos centruose. Nuostaba mano veide atsiranda, kai Kaune esančio Erudito licėjaus vadovas paaiškina – šios šukos yra atspausdintos. Taip aš pirmąsyk išgirstu tai, ką čia žino pirmokėliai – 3D spausdintuvu galima atspausdinti beveik viską. Net namą. Patikiu, kai „YouTube“ pamatau, kaip didžiulis spausdintuvas (tiesą sakant, kranas) tikrai spausdina (tiksliau – lieja) namą.
Daugelyje Europos šalių leisti vaiką į privačią ugdymo įstaigą yra įprastas dalykas.
visuomenė
Vaikėjanti visuomenė (III):
nykštys pražudys vadovus
NE TIK GEIDŽIAMIAUSI PASAULIO DARBDAVIAI – „FACEBOOK“ AR „GOOGLE“, – BET IR NORIMIAUSIOS LIETUVOS BENDROVĖS SAVO BIURUS JAU KURIS LAIKAS YRA PAVERTUSIOS ŽAIDIMŲ AIKŠTELĖMIS. „REUTERS“ NUOTR.
Jeigu kyla klausimas, kaip Y karta drįsta keisti darbus kas keturis–šešis mėnesius, pagalvokite, kaip jaustumėtės, jeigu feisbuke kasdien paskelbtumėte po kelias naujienas, bet per pusmetį gautumėte vieną „like“ paspaudimą.
A
nkstesniame numeryje pasakojau apie stresą, kurį patiria vyresnio amžiaus statybų vadovai, kai aiškinant darbo specifiką jauni darbininkai tiesiog apsiverkia. Tai dar ne viskas – vyresnio amžiaus statybų vadovai (ir ne tik statybų) išties išgyvena nuolatinį ir kompleksišką košmarą dirbdami su Y ir Z karta. Įsivaizduokite, į darbą statybų įmonėje ateina trys to paties amžiaus Y kartos atstovai: vienas – traktoriaus vairuotojas, antras – tik ką universitetą baigęs statybų inžinierius, trečias – statybų ekonomistas. Du turi ambicijų. Savų ambicijų. Gal kiek vaikiškų. Pirmasis stengsis iš paskutiniųjų, kad gautų geresnį ekskavatorių, ir kai tik jį gaus, bus motyvuotas ir lojalus bendrovei iki tol, kol ji nupirks dar naujesnį žaislą, kurio jis sieks. Antrasis
62
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
ARVYDAS BŪTA
ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.
per pusmetį norės tapti generaliniu direktoriumi, ir jei nepavyks (o taip ir bus, nes ambicijos nepamatuotos), jausis neįvertintas, gal net piktas ar įskaudintas ir išeis ieškoti vietos ten, kur jausis reikalingesnis. Trečiasis – išvis be ambicijų. Jis gali būti gabus, vadovybė jam gali žadėti aukštesnes pareigas (ir geresnį atlygį), jei gerai tvarkysis, bet jam to nereikės – jo pajamos ne minimalios, jis gali susikurti gana patogų gyvenimą ir jam to užtenka. Kaip matome, ta pati Y karta nėra vienalytė. Vyresni kartos atstovai dar netgi turi parako dirbti dėl draugų, įmonės ir tėvynės. Tačiau didžioji dalis tos kartos dirba tik dėl savęs, na ir kartais dėl draugų. Apie bendrovės metinius tikslus ar valstybės gerovę jiems galite ir nepasakoti. Padariniai, atsakomybės – nėra tokių. Jie mamyčiukai, lepūnėliai, kurie
Gebėjimas atrasti ir stebėtis supančiu pasauliu yra vienas iš suaugusio žmogaus bruožų.
visuomenė
Mes, tėčiai
LAIKUI BĖGANT ŠEIMOS SAMPRATA KINTA. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S
Norint ką nors mokėti tikrai gerai, reikalinga praktika. Ir kuo tos praktikos daugiau, tuo geresnių įgūdžių įgyjame. Taip jau susiklostė, kad mes, vyrai, visada puikiai mokėjome medžioti. Iš pradžių mamutus, vėliau geresnį uždarbį ir karjerą.
D
ar būtų galima paminėti ir antrosios pusės medžioklę, bet šįsyk ne apie tai. O moterys rūpinosi namais, vaikais ir visais vyrų paliktais kampais. Tuos įgūdžius kartų kartos perduodavo savo vaikams ir anūkams, kol atėjo kiti laikai. Kaip dažnai nutinka su permainomis, ypač užlaikytomis, jos netrunka virsti socialines normas šluojančia lavina. Senelis nėjo į ligoninę, kai gimė tėtis, tėtis laukė priimamajame savo vaiko, o jo sūnus laikė žmonos ranką, kai gimė jo palikuonis. Per tris kartas įvykęs šuolis, keičiantis papročius. Ir štai mes, tėčiai, stovime laikydami savo klykiantį mažą gležną stebuklėlį. Kas toliau?
66
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
(VŽ) NUOTR.
TAUTVYDAS MACKELA
A SMENINIO ARCHY VO NUOTR .
Mūsų to nemokė tėčiai, mums apie tai neporino seneliai (o jei porino, tai dažnai ką nors panašaus į „ne vyrų tai reikalas“). Priklausomai nuo atsakingumo lygio, mes, vyrai, jau būsime šiek tiek pastudijavę instrukcijas ir, kaip dažniausiai mums nutinka, nusprendę, kad „ai, susitvarkysiu, jau man tai viskas bus gerai“. O juk ima ir nebūna. Ir dar kaip tyčia tie įgūdžiai, kurių mokėmės ir buvome mokomi, visai netinka, kai reikia būti tėčiu. Pakeisti sauskelnes galima išmokti gana greitai, tačiau visa kita nėra taip paprasta. Kad ir ryšys su vaiku. Mamos ryšys su vaiku užsimezga kur kas anksčiau, nei šis išvysta pasaulį. Nuo vaisiaus užsimezgimo yra 9 mėnesiai besikeičiančios figūros, mitybos įpročių, spardymosi ir vartaliojimosi pilve apsi-
Mokytis ir tobulėti niekada ne per vėlu ir niekada nereikia sustoti tai daryti.
visuomenė
Anglų rašytojai šnipai
CHRISTOPHERIS MARLOWE BUVO PIRMAS GARSUS ANGLŲ RAŠYTOJAS, KURIS DIRBO SAVO ŠALIES ŽVALGYBAI. „V I K I P E D I J O S “ N U O T R .
Lietuvos rašytojų sąjungos rūmų laiptais lipau du kartus. Į sąjungą manęs iki šiol dar nepriėmė, bet laiptai į ją didingi. Žinia, tie laiptai beveik mistiniai, keli neaiškūs tragiški įvykiai susiję su jais. Bet užlipus jais į patį viršų, į sąjungos įsčias, apima lengvas dulkėtumo pojūtis.
N
ieko ryškaus ir įsimenamo ten besisukiojantys vyrai ir moterys nenuveikia. Kuičiasi sau po literatūrines problemėles ir aplinkiniams kelia žiovulį. O aš šitame straipsnyje paaiškinsiu, ko jiems ten sąjungoje trūksta. Anglų rašytojų, pavyzdžiui. Žvalgybai reikia dirbti. Savo šalies žvalgybai, nes svetimoms valstybėms mūsų rašytojai mėgo ir mokėjo darbuotis. Dirbant saviems bus temų knygoms, siužetų romanams ir skaitytojui drebės iš nekantros rankos atsiversti naują lietuvių autoriaus knygą. „Netf lix“ uždarys filialus Lietuvoje, televizijų direktoriai raudos suklupę prie Rašytojų sąjungos durų, nes niekas nebežiūrės serialų, visi skaitys tik lietuvių autorių knygas.
70
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
REGIMANTAS DIMA
ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.
Taip, mane truputį užnešė į šoną. Žiema, slidu. Bet anglai taip ir darė, kaip aš siūlau. Buvusių ar net vykdančių pareigą britų žvalgybos darbuotojų sukurtos knygos amžiams išgarsino anglų literatūrą. Kokios skambios šnipų rašytojų pavardės – Johnas le Carré, Williamas Somersetas Maughamas, Danielis Defoe, Grahamas Greene’as ir kiti. Faktiškai britų literatūra stovi ant šnipų pečių. O kiek dar mes slapčiausių reikalų reikaliukų nežinome ir niekada nesužinosime.
Shakespeare’o vienmetis kolega Manoma, kad anglų literatūra į savo didybę žengė Williamo Shakespeare’o laikais. Ir anglų rašytojai aktyviai įsijungė į šlovingąsias durklo ir slaptaraščio meistrų gretas tais pačiais laikais. W. Shakespeare’o bendraamžis
Christopheris Marlowe garsėjo beribiu poeto ir dramaturgo talentu, girtavimu, dvikovomis.
laisvalaikis
>>
Kodėl dailės kritikai nekenčia Damieno Hirsto
DAMIENAS HIRSTAS VENECIJOS RŪMUOSE RODĖ BEVEIK 200 ĮVAIRAUS DYDŽIO SKULPTŪRŲ IR OBJEKTŲ. A I S T Ė S P A U L I N O S VIRBICKAITĖS NUOTR.
Na, gerai. Ne visi nekenčia. Tekstų jūroje po pastarosios šio kontroversiškai vertinamo menininko parodos pasitaiko ir meilės salelių. Todėl kelionė į Damieno Hirsto pasaulį gali būti įdomi ne tik kaip pasakojimas apie ryškiausią praėjusių metų ir istorijoje brangiausią personalinę parodą.
G
albūt per ją pavyks papasakoti, kodėl dailės kritikai taip dažnai raukosi ten, kur publika krykštauja, ir atvirkščiai. „Paroda Venecijoje yra neabejotinai viena blogiausių pastarojo dešimtmečio šiuolaikinio meno parodų. Ji neperteikia jokių idėjų, yra estetiškai nyki ir migdomai nuobodi – reikia pripažinti, kad paroda, kuri buvo kuriama 10 metų ir kainavo neskelbiamus milijonus dolerių, tokį rezultatą pasiekti nebuvo lengva“, – rašo dailės kritikas Andrew Russethas iš „The Artnews“. „Tai – ne meno paroda, o pardavimų salonas oligarchams“, – konstatuoja Tiernanas Morganas iš „Hyperallergic“, o „The Telegraph“ dailės kritikas nurodo, kad autorius parodoje „ambicijos trūkumą kompensuoja dydžiu, o kičą maskuoja aukštuoju menu“, ir linki parodai pasibaigus ekspona-
82
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ
AUŠROS BARYSIENĖS NUOTR.
tus grąžinti į jūros dugną. Ir kaip po tokių recenzijų nelėkti žiūrėti parodos? Žinoma, einame. Nors Venecijoje visada trūksta ir pinigų, ir laiko, o bilietas kainuoja 15 eurų ir rodoma ji net dvejuose rūmuose.
Hirstas ir jo karjera Štai kaip D. Hirstą vaizduoja rašytojas Michelis Houellebecqas: „Perteikti Hirstą iš esmės buvo lengva: galėjai jį įsivaizduoti kaip brutalų ir cinišką vyruką, mąstantį maždaug taip: „šlamančiųjų turiu iki kaklo, tad man ant visų nusišikt“; taip pat buvo galima pavaizduoti jį kaip maištingą menininką (ir vėlgi turtingą), savo kūriniuose be atodairos plėtojantį kraupią mirties temą; galiausiai jo pilnakraujame veide buvo kai kas gniuždančio, tipiškai angliško, primenančio statistinį „Arsenalo“ aistruolį.“ Jis ne simpatiškas, bet ir ne
Krizė smarkiai kirto ir meno rinkai, neaplenkė ji net D. Hirsto.
laisvalaikis
Keliuose – negrįžtami pokyčiai Automobilių pramonės evoliucija įgauna vis didesnį pagreitį. Kasdienės žmonių transporto priemonės darosi vis išmanesnės, ekologiškesnės, saugesnės. Automobilių pramonėje vyksta negrįžtami procesai, dėl kurių artimiausiais metais transporto priemonių parkas labai keisis.
R
ytojaus vizija kinta kaskart, kai pasirodo nauja technologija. Nors pasaulyje jau sėkmingai bandomi nedideli žmones skraidinantys asmeniniai dronai ir jų naudojimo galimybės atrodo visai realios, skraidančių automobilių idėja po dešimties metų gali tapti beveik nereikalinga, nes žmonėms planuojama ateitis, kurioje kelionių poreikis vis mažės. O tie, kuriems reikės keliauti, turės plačias galimybes rinktis nebrangų ir ekologišką viešąjį transportą. Artimiausią automobilių perspektyvą galima palyginti su netolima automobiliuose montuojamos garso aparatūros istorija. Dar mažiau nei prieš 20 metų rinkoje buvo galima įsigyti automobilių, kuriuose buvo gamykliniai kasečių grotuvai, nors juos jau senokai išstūmė kompaktinių diskų grotuvai. Vėliau šie buvo papildomi gremėzdiškais diskų keiti-
86
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
LINAS BUTKUS
V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .
kliais, siekiant sukurti MP3 failų ir DVD diskų atkūrimo funkcijas. Galų gale juos pakeitė garso įrenginiuose įmontuoti vidiniai diskai ir keičiamos atminties kortelės. O dabar grotuvas dažniausiai yra stiprintuvas su „Blue tooth“ jungtimi. Na, taip – dar rasime integruotą radijo imtuvą (skaitmeninį ar vis dar analoginį), bet juos visai greitai gali išstumti interneto radijo įrenginys.
Pradžioje – tarša Automobilių evoliucija labai panaši į grotuvų raidą. Vienus pokyčius galime matyti jau šiandien, kitus išvysime artimiausiais metais. Dar kitus galima gana aiškiai prognozuoti. Šiuos pokyčius skatina ir pačių žmonių poreikiai bei besikeičiantys įpročiai, ir nauji vyriausybių reglamentai, dažniausiai pasireiškiantys naujomis taršos normomis.
PRAĖJUSIŲ METŲ PABAIGOJE VILNIUJE DEMONSTRUOTAS PIRMASIS SAVIVALDIS AUTOMOBILIS – SERIJINIU BŪDU GAMINAMAS PRANCŪZIŠKAS AUTOBUSIUKAS „NAVYA“. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .
Automobilių evoliucija labai panaši į grotuvų raidą.
Ernestas Parulskis
VA I V O S A B R O M A I T Y T Ė S N U O T R .
Lukiškių aikštės cackos (ne apie paminklą) Kad jus kur, žmonės, tie, kurie chaotiškai ir patys sau prieštaraudami pranešinėja publikai apie Lukiškių aikštės rekonstrukcijos procesą. Štai prieš pusantrų metų pirmą kartą perskaičiau pirmą žinią apie būsimus darbus, susiradau savivaldybės tinklalapyje projektą ir, jį apžiūrėjęs, nusprendžiau (manydamas, jog sprendimo keisti nebereikės), kad ypatingų priežasčių burbėti neturiu. lukiškių aikštės funkcija (kalbu apie realybę, ne apie vizijas) visuomet, tiksliau – nuo Baltojo tilto atidarymo akimirkos, buvo viena – ją galima pereiti įstrižai: nuo Baltojo tilto link „Caffeino“ priešais Konstitucinį Teismą. Kita įstrižainė nuo Muzikos akademijos link aikštėje nematomos, bet aiškiai juntamos Operos naudojama ypač retai. Aš, eidamas savąja populiariąja kryptimi, anoje aikštės pusėje dažniausiai matydavau tik linguojančias darželinukų geltonomis liemenėmis voreles. Aikštė niekada nebuvo skirta pasivaikščioti, sėdėti ir grožėtis
98
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
aplinka – tik pėsčiųjų tranzitui. Na, buvo dar ir antra funkcija: pabjurusiomis dienomis (tai yra – dažnai) leisdavo pasijusti analitiku – tereikėdavo žvilgtelėti į raudonu žvyru aplipusius pašnekovo batus ir įžvalgiai paklausti: „A ką veikei Lukiškių aikštėje?“ Galiausiai, kai Lukiškės buvo užtvertos ir neliko galimybės jų kirsti, aikštė tapo nanotreniruokliu – suskaičiavau, kad mano maršrutas, einant juo du kartus per dieną, pailgėjo 143 metrais, arba nuo uždarymo ir iki aikštės atidarymo nuėjau papildomus 62 kilometrus, o tai, žinoma, džiugina.
Bet džiugesys nėra įprasta viešų erdvių permainas vertinančio inteligento būsena, todėl teko projekte – jis buvo paskelbtas savivaldybės tinklalapyje – paieškoti kokio nors nemalonaus dalyko, ir jį, be abejo, radau – būsimos aikštės vizualizacijoje prapuolė ant poliruoto granito pjedestalų pastatyti sovietinio ampyro stiliaus šviestuvai. Pasidalijęs savo baimėmis su aplinka, gavau patarimą nusivalyti akinius ir įdėmiau perskaityti architektūrinį aprašymą, kuriame vis dėlto buvo pastraipa su pažadu vienoje aikštės alėjų suformuoti ironišką erdvę (ironija skirta panašios
Aidas Puklevičius
V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .
Pagiriamasis žodis knygai Kad susivaikytum metų laikuose, visiškai nebūtina turėti kalendorių ar kišti nosies į lauką. Užtenka naudotis feisbuku. antai jeigu jį užplūsta sakurų nuotraukos, žinok, jau pavasaris, kuris aplenkia ne vilniečius, nes jiems nėra taip paprasta užkimšti miestą iš to begalinio noro įsiamžinti japoniškų vyšnių fone. Jeigu tame pačiame feisbuke baravykus keičia pirmokai, o pirmokus – vėl baravykai (kitokių grybų save gerbiantis lietuvis net neketina paveiksluoti), žinok, vasara jau baigėsi, atėjo ruduo. Įvairiausi variantai vargšą spygliuotį paversti pritrenkiamu interjero akcentu – nenusigąsk, jeigu tave tuoj užklups Kalėdos. O jeigu kaimynai feisbukiškiai ima kloti knygų nugarėlių atvaizdus – oho, jau saulelė tuoj atkopdama budins svietą, nes Knygų mugė yra tikroji pavasario šauklė.
100
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
Kad ir kokia ji miela būtų ir kad ir kaip būtum priverstas lankytis joje, nes reikia tai savus, tai svetimus tomus pristatyti, negali išsisukti nuo keleto nejaukių minčių. Kodėl tie žmonės, kurie taip įnirtingai gaudo geresnį kampą knygų nugarėlėms nufotografuoti, o kartais jas netgi išdėlioja viršeliais ant grindų it kokį intelektualų paplūdimio rankšluostį, to nedaro kiaurus metus, šiaip be jokios progos užėję į knygyną? Kodėl Knygų mugėje lankytis yra lygis, kilstelintis tave iš plebėjaus į patricijus, o tiesiog knygynai ar dėvėtų inkunabulų mainyklos – jau nebe? Ir kodėl būtinai knygas reikia pirkti tik tas keturias dienas? Nieko nesakau, valkiotis iš vienos
Sigita Šimkutė
V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .
#metooplease Jos ateidavo nugalėti. Visada ryžtingos, pasitempusios it baleto pamokoje, saule kvepiančia oda ir vėjo kupinais plaukais. O jų akys, akys spinduliuodavo būsimų kovų pergale – tereikėjo jomis patikėti ir leisti kovoti. kiekvieną vasaros pradžią „naujienų“ vyriausioji redaktorė Nijolė sulaukdavo bent trijų el. laiškų su entuziastingu prašymu priimti atlikti praktiką redakcijoje. Kartais šiuos laiškus pasirašydavo kuris nors Stambiojo ar Gerojo universiteto profesorius, liaupsinantis pažangią žurnalistikos studentę, šitaip puikiai rašančią į universiteto laikraštį, kad nepadarytų gėdos net valstybinei televizijai. Nijolė netikėjo tomis pagyromis, žinojo, kad tikrieji praktikančių rašymo ir bendravimo įgūdžiai atsiskleisdavo tik redakcijoje. Nė viena jų nenorėdavo rašyti rimtomis temomis, juo labiau kriminalinėmis, išskyrus Oksaną, atlikusią praktiką prieš kelerius metus. Šioji studijavo filologiją ir siaubingai mėgo detektyvinius romanus – Nijolė iki šiol tiki, kad penktasis dienraščio puslapis buvo slaptas Oksanos fetišas, nes su tokiu užsidegimu į policijos reidus vykstančios praktikantės reikėjo paieškoti. Visos kitos buvo tiesiog redakcijos mėsa: per pirmą susitikimą jos garsiai svajodavo apie kultūros skiltį, kaip aprašinės dailės galerijas ir naujus spektaklius, kalbins miesto teatro režisierių ir vasaros festivalių organizatorius. Tačiau Nijolė toms ateities užkariautojoms vietoj banalių interviu su maloniomis tetulėmis skirdavo išvykas į nakvynės namus, į miesto turgų ar rajoną pasikalbėti su ūkininkais apie kaip niekada prastą javapjūtę.
102
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
Tačiau kiekviena nauja redakcijos duris pravėrusi studentė buvo ne tik gaivus vėjo gūsis, atnešantis naujų idėjų ir jaunatviško maksimalizmo, kurio retsykiais stokodavo senbuviai, bet ir nemenkas išbandymas visam kolektyvui. Nijolė puikiai suprato, kodėl ilgą laiką dirbančios žurnalistės į studentes žvelgdavo truputį iš aukšto. „Dar viena piemenka“, – gaižiai iškošdavo Rūta, kurios jaunystės jau niekas nebepamena, – Dieve, kada ji buvo, užkasta po 1990 m. blokados geltonais laikraščiais, kai trūko gero spaudos popieriaus. Užtat vyriškoji redakcijos dalis praktikantes priimdavo pernelyg globėjiškai –Nijolę labiausiai neramino tai, kad „Naujienų“ žurnalistai pernelyg džiaugdavosi tomis jaunomis ir nepatyrusiomis merginomis, tarp kurių vis rečiau buvo pasižyminčių kuklumu. Ji žiūrėdavo pro pirštus į tuos įtartinai draugiškus ėjimus kavos ir arbatos į kitoje gatvės pusėje esančią kavinę – kažkodėl vasarą tų išėjimų padažnėdavo, nors gerti kavą buvo galima ir redakcijoje. Dar labiau ji užsimerkdavo, kai išgirsdavo apie vėlyvus užsibuvimus redakcijoje, neva reikėjo pabaigti rašyti svarbų straipsnį, nesvarbu, kad jis bus spausdinamas tik kitą savaitę pasirodysiančiame dienraščio priede. Nijolė žiūrėdavo į tuos žurnalistų ir studenčių veidus, apsupusius jos didįjį stalą per ry-
tinius susirinkimus, ir tyliai svarstydavo, ar nevyksta kas nors tokio, ko ji negalėtų toleruoti. Nijolė žinojo, kad susižavėjimo impulsai aptingusius redakcijos katinus paversdavo liūtais, o liūtus – Nemėjos pabaisomis. Jau buvo patyrusi, kaip gerai vasarą rašydavo Pranas, kai prieš jį pasodindavo kokią jauniklę vietoj senbuvės atostogų išvykusios Ritos, o fotografai liaudavosi burbėję ir dėl vieno kadro galėdavo nulėkti kad ir šimtą kilometrų, jei to paprašydavo studentė iš Gerojo universiteto. Tačiau šis saldus pyragas buvo iškeptas su rūgščiomis uogomis. Vyriausiajai redaktorei darėsi neramu, kad redakcijoje įsižiebęs koks romaniūkštis pridarys daugiau nemalonumų, nei duos naudos, kad ir kiek jaudulys skatintų kolegų kūrybiškumą. Šventai tikėjo, jog senieji redakcijos vilkai yra pernelyg seni, kad leistųsi į avantiūras, tačiau kiti galėjo privirti bėdos. Ji vis prisimindavo, kaip sporto žurnalistas Mykolas vos ne prie visų akių ėmė tikrinti vienos praktikantės pilvo presą šiai koketiškai kikenant ir pliaukšint delnais jam per pečius taip, tarsi ragintų ją kuo greičiau paimti. „Taigi mes nieko nedarėme!“ – maurojo visas išraudęs vėliau vyriausiosios redaktorės kabinete. Nijolė tik piktai barbeno nagais į stalą: tokių pašmaikštavimų redakcijoje negali būti.
Jurga Vilpišauskaitė JURGOS VILPIŠAUSK AITĖS NUOTR.
Pakilimai ir nusileidimai Čiatūroje – kodėl čia atvažiavot? – klausia ūsuotas gruzinas, įkišęs galvą į judantį vagoną. – Noriu pasivažinėti Čiatūros keltuvais, – atsakau. Vienintelis keleivis vagone nusijuokia, keltuvo darbuotoja oranžine liemene paspaudžia garso signalą ir, smalsuoliui sušukus, kokios gražios lietuvės akys, girgždėdami lynu kylame į dangų. Viešąjį transportą – vagonus ant kabelių – nuo stoties pastato link aukštai stūksančio
GYVENAMI IR NEGYVENAMI NAMAI.
104
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
kalno ištempė Stalino laikais. Jais į šachtas keldavosi ir į namus po 18 valandų pamainos suodini leisdavo angliakasiai. Kai kurie jų šachtose ir miegodavo. Čiatūroje prieš šimtą metų keturi tūkstančiai darbininkų išgaudavo daugiau nei pusę viso pasaulio mangano, ir Kvirilos upė, tekanti per miestą, nusidažydavo juodai. Cheminio elemento, įveikdavusio plieno rūdis ir koroziją, reikėjo ginklų ir tankų gamybai.
Vietiniai, vis dar besikeliantys lynu namo į stūksančius ant kalno apleistus daugiaaukščius, tuos laikus tik prisimena. Jie susėda centrinėje aikštėje prie dekoratyvinių keltuvų ilgesingai pasvarstyti, kada miestas vėl klestės. Keltuvo moteris vardu Dalia rankoje laiko durų rankeną ir persimeta keletu žodžių su namo važiuojančiu nuobodžiaujančiu keleiviu. Jai virš galvos kabo telefonas su raudonu
KELTUVO OPERATORĖ NATO.
žvilgsnis
VIENAS KANDIDATŲ GAUTI DAUGUMĄ RINKIMUOSE – MATTEO RENZI, BUVĘS ITALIJOS PREMJERAS. S I P A N U O T R .
KOVĄ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ
P
ačioje kovo pradžioje svarbiausias įvykis Europoje ir pasaulyje – Italijos parlamento rinkimai. Jie ne mažiau svarbūs Europos ir pasaulio ateičiai nei rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje. Kai paimsite šį „Verslo klasės“ numerį į rankas, rezultatus jau žinosite, nes rinkimai vyksta kovo 4 d. Išankstinės apklausos rodo, kad daugumos, reikalingos vyriausybei sudaryti, negaus niekas, tad teks – panašiai kaip Vokietijoje – lipdyti koaliciją. Bet vis dėlto susidėliokime pagrindinių kandidatų paletę, kad galėtume įvertinti tuos rezultatus. Matteo Renzi – buvęs Italijos ministras pirmininkas, centro kairės Demokratinės partijos vadovas, atsistatydinęs iš vyriausybės vadovo pareigų 2016 m. Jis laikytas Angelos Merkel numylėtiniu, koaliciją greičiausiai sudarytų partija „Piu‘ Europa“ („Daugiau Europos“). Emma Bonino – liberaliosios partijos „Piu‘ Europa“ vadovė, buvusi užsienio reikalų ministrė. Ji jau daugiau nei keturias-
106
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS KOVAS 2018
dešimt metų yra politikoje ir yra žinomiausia Italijos moteris politikė. Luigi di Maio – jauniausias kandidatas į ministrus pirmininkus, vadovaujantis populistinei ir antisisteminei partijai Penkių žvaigždžių judėjimui. Pastaruoju metu partijos antieuropietiška retorika kiek suminkštėjo. Jis sakėsi dėl koalicijos galįs derėtis su visų partijų atstovais. Silvio Berlusconi – šio žmogaus iš esmės pristatyti nereikia. 81-ų žiniasklaidos magnatas ir tris kartus Italijos premjeras bando grįžti į politiką. Premjeru jis negalės būti dėl teismo sprendimo, bet jo partija „Forza Italia“, anot apklausų, gali aplenkti ir M. Renzi, ir L. di Maio partijas. „Forza Italia“ paskelbė apie galimą sąjungą su Šiaurės lyga („Lega Nord“), kuriai vadovauja Matteo Salvini, ir „Italijos broliais“ („Fratelli d‘Italia“), šiai organizacijai vadovauja Giorgia Meloni. Abi minėtos jėgos yra radikalios dešiniosios, euroskeptiškos ir populistinės. Kiti galbūt šiek tiek įdomūs rinkimai kovą – Rusijos prezidento. Ir nors 95 proc.
apžvalgininkų šiuos rinkimus vadina Vladimiro Putino rinkimais, vis dėlto 5 proc. kai kas tos šalies nenuspėjamumui atiduoda. Ūkininkas ir milijonierius Pavelas Grudininas, atstovaujantis Komunistų partijai (visas šis sakinys – Rusijai būdingas šizofreniškas paradoksas) ir išvaizda kiek primenantis Aliaksandrą Lukašenką, dar gali sujaukti rinkimų olimpinę ramybę. Be abejo, kaip ir ankstesniais mėnesiais, viso pasaulio žiniasklaidos antraštės kiekvieną dieną kalbės apie įvykius Sirijoje. Kiekvieną savaitę visas pasaulis sužinos ką nors naujo apie Roberto Muellerio tyrimą. Pasibaigus olimpinėms žaidynėms kovą į darbotvarkę vėl grįš Šiaurės Korėjos klausimas, juoba kad per vasarį sankcijos jai buvo gerokai sugriežtintos, įskaitant labai rimtą laivybos kontrolę. Iš Šiaurės Korėjos vasarį jau pasigirdo ne tik grasinimų, bet ir kalbų apie galimas įvairių lygių derybas. Kovą ši tema bus vėl viena aktualesnių.