Verslo klasė, 2018 vasaris

2 0 1 8 VASAR IS

V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I

KAINA 4 90 Eur

LESZEKAS BALCEROWICZIUS: BLOCKCHAIN PERSPEKTYVOS NEKELIA ABEJONIŲ PASAULIS VAIKĖJA: NET IR PREZIDENTAMS PRAVERSTŲ PAMEISTRYSTĖ RUSIJA PASUKO Į PIETUS, BET BALTIJOS NEPAMIRŠO GYVYBĖS MOKSLŲ MILIJARDIERIAI IŠ AMERIKOS

Lietuvio kodas prieš šimtą metų:

nepaklusnūs užsispyrėliai

redaktoriaus pratarmė

VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 ŽURNALAS LEIDŽIAMAS NUO 2000 METŲ REDAKCIJOS ADRE SAS

J. JASINSKIO G. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 E L . P. V K L A S E @V Z I N I O S . LT LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS

NR. 2 (180)

UGNIUS JANKAUSKAS VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS

ROLANDAS BARYSAS

WWW.VZ.LT/VERSLOKLASE REDAKTORIUS

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

Sveiki, mieli „Verslo klasės“ skaitytojai, su gimtadieniu jus. Su jubiliejumi.

Su Lietuvos gimtadieniu – vadinasi, ir mūsų visų.

Turime mes tų gimtadienių ir tų jubiliejų: ir paminėjimo, ir karūnavimo, ir paskelbimo, ir atkūrimo. Ir gerai – kuo daugiau taškų laike, kuriuos prisimename ir kuriuos paminime, tuo tvirčiau galime jaustis laike ir erdvėje.

Tad ko dabar čia mums visiems ir tėvynei palinkėti tokia gražia proga?

Dairydamasis aplinkui, girdėdamas kalbas gatvėse, radijuose, televizijose, skaitydamas rašinėlius socialiniuose tinkluose, kuo toliau, tuo labiau manau, kad beprotiškai norisi palinkėti „Tautiškos giesmės“ poros eilučių išsipildymo: „Tegul saulė Lietuvoj / Tamsumas prašalina.“ Nes kartais baisu matyti ir girdėti nežinia iš kur plūstančią tamsumo bangą. Kokią? Na, buvo juokelis apie tai, kad „plokščios Žemės teorijos šalininkų yra visame Žemės rutulyje“. O gal ir ne juokelis, gal citata iš kurio nors plokščios Žemės entuziastų teksto. Jų internete apstu. Kas jie tokie?

Jie pasakoja, kad Žemė plokščia, o visos tos jūsų rutulio nuotraukos iš kosmoso yra fotošopas.

Tai radikalus alternatyviosios realybės pavyzdys.

Bet tuo pačiu principu jie visi veikia ir gyvena – krištolo kaukolių garbintojai, reptiloidų gaudytojai, acto garintojai ir skiepų neigėjai. Nesvarbu, kad jau keliasdešimt kartų mokslininkų, atidavusių savo gyvenimus tyrimams, vieną ar kitą faktą įrodė, pagrindė ir patvirtino. Ne. „Žinokite, visa tai gali būti ir visai kitaip, tokia mano nuomonė ir aš jaučiu.“ Ne. Negali būti lygiavertė tamsuolio iš krūmų ir mokslininko, skyrusio gyvenimą studijoms,

nuomonė. Ne, jos nesveria vienodai. To, kuris kas savaitę perskaito lentyną knygų, ir to, kuris per savaitę pažiūri vieną laidą per televizorių, kurioje žmonės raudonais kostiumais ieško norinčių pasiskųsti piliečių, požiūriai ir vertinimai nėra vienodo svorio. Negali būti. Ir tai nėra elitarizmas.

Taip veikia šitas pasaulis. Tam, kad ką nors padarytum, turi mokytis. Pavyzdžiui, mokytis drožinėti. Arba gaudyti kokias nors dalelytes. Arba tyrinėti smegenis. Tada tavo nuomonę galima išklausyti ir į ją įsiklausyti.

Taip, tai tampa problema, kad krištolinės kaukolės garbintojo ir genus karpančio profesoriaus nuomonės sulyginamos. Dar blogiau, paprastai tie, kurie ko nors mokėsi, yra ir tylesni, ir turi pakankamai saviironijos, kad neliptų ant pakylos ir nerėktų. Tie tamsesni ir lipa į sceną, ir rėkia.

AURELIJUS KATKEVIČIUS N U O L AT I N I A I A U T O R I A I

LINAS BUTKUS REGIMANTAS DIMA GIEDRIUS DRUKTEINIS MIGLĖ MARIJA GALVONAITĖ NERIUS JASINAVIČIUS EGIDIJUS JURGELIONIS KĘSTAS KIRTIKLIS GEDIMINAS KULIKAUSKAS LEONAS VAITIEKUS LENOKAS LIUTAURAS LEŠČINSKAS ERIKAS MURINAS NAGLIS NAVAKAS DOVAIDAS PABIRŽIS ERNESTAS PARULSKIS MYKOLAS PLESKAS ELĖ PRANAITYTĖ AIDAS PUKLEVIČIUS RIMVYDAS RAGAUSKAS LUKAS RAMONAS VAIDOTAS ŠERNIUS SIGITA ŠIMKUTĖ RYTAS STASELIS JURGA VILPIŠAUSKAITĖ GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS AISTĖ PAULINA VIRBICKAITĖ KAROLIS VYŠNIAUSKAS JUSTINAS ŽILINSKAS AUTORIAI

Ir ką dabar daryti?

TOMAS BEINARAVIČIUS ARVYDAS BŪTA MATTHEW GARRAHANAS GRETA JANKAITYTĖ

Nematau jokio kito varianto, be tiesiog ilgo, nuolatinio, nepaliaujamo, įkyraus visų šito mylimo žalio krašto žmonių mokymo ir mokymosi. Visomis priemonėmis. Visaip ir visur.

FOTO G R A FA I

JUDITA GRIGELYTĖ VLADIMIRAS IVANOVAS DIZAINERIS

VILMAS NAREČIONIS

Nes kitaip tamsybininkai priveis čia aplinkui agresyvių vidutinybių, o, kaip sakė broliai Strugackiai, „ten, kur viešpatauja pilkuma, į valdžią ateina juodi“.

Su gimtadieniu, žmonės, būkite spalvoti, nebūkite pilki. Tegul geriau spalvos nedera, kad tik nebūtų pilkumos.

Ir, žinoma, prisiminkite, kad „tie, kurių bijo visi, bijo tų, kurie nieko nebijo“ (© „G&G sindikatas“).

Pravers gyvenime.

Beje, aš manau, kad tik mokytojai gali Lietuvoj tamsumas prašalinti. Ir todėl atlyginimai mokytojams turi būti pakelti bent jau dvigubai.

Skolinkitės, Vyriausybės profesionalai, – pinigai dabar pigūs, bet kelkite mokytojams atlyginimus.

Dabar. Žurnalas jūsų rankose, mieli skaitytojai. Skaitykite.

REKLAMA

AIDA BUTĖNĖ +370 5 250 7149 P R E N U M E R ATA

ŽIVILĖ GUDAVIČIŪTĖ + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ

BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ KOREK TŪR A

JUSTĖ GALKAUSKAITĖ VIRŠELIS

„MATTON“ L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ

„MATTON“, „REUTERS“, SIPA NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ

„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS

10 000 K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I

2018 03 10

© PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ

Aurelijus Katkevičius

REDAKCIJOS SUTIKIMĄ

2018 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

5

laisvalaikis

12

14

apie ką kalba pasaulis

12 | Svarbiausios sausio politikos, mokslo, verslo ir kultūros temos

72

žmonės ir įžvalgos

14 | Krizei tiesiog reikia būti pasiruošusiems

Leszekas Balcerowiczius: populizmas visiškai nėra vienarūšis.

18 | „Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas

Svarbiausi trys dalykai: saugumas, saugumas, saugumas.

12

24 24 | Irano revoliucija prieš revoliuciją Iraniečiai kyla prieš dvasininkų valdžią.

6

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

2018 VASARIS

28 | Pridėtinės vertės medžioklė

Kuri nors grandis grandinėje neišvengiamai bus silpniausia.

68 Baruchas Spinoza transporto kamštyje Pasaulis pilnas piktų viršininkų ir įžūlių konkurentų.

34 | Sektorius | Elektros energijos

68

tiekimo perversmas

Elektros tinklai pradeda išmanėti.

38 | Išmani Lietuva | Mokslininkai

privalo žaisti tarptautinėje lygoje

42 tema Virginijus Šikšnys: Turime apibrėžti prioritetus.

72 | Nepakeičiamosios G klasės įpėdinis

Naujasis „Mercedes-Benz“ modelis – kiek tik įmanoma nesikeisti.

76 | Kinas: Keturi signatarai ir „Fiat Multipla“ Juodasis absurdo humoras apie nepriklausomybę – pirmieji žingsniai.

78 | Muzika: Rokas nemirė

Naujasis amžius: žagrė prieš plūgą

Nors hiphopas jį ir lenkia visur.

Lietuvio kodas: mes visuomet buvome užsispyrę.

Michaelo Wolffo knyga „Fire and Fury“ yra apie medijų persunktą pasaulį.

50

visuomenė ir laisvalaikis

50 | Harvey Weinsteinas: kaip advokatai nuslėpė ieškinius Priekabiavimo aukų tildymas – plačiai paplitusi praktika.

56| Vaikėjanti visuomenė (II): nesuaugusiųjų kaprizai Šiais laikais ir prezidentams reikėtų iniciacijos išbandymų.

60| Broliška meilė ląstelių slėnyje Kaip JAV gyvybės mokslai tampa milijonais.

64| Rusija: veržlus posūkis į Pietus Ir vis dėlto Sirijos avantiūra tapo Rusijos pergale.

80 | Technika: Ar „Note“ serija nebėra išskirtinė?

Šedevras. Prie tokių jau pripratome.

82 | Knygos: Kaip iš gandų išskelti įnirtusią ugnį

84

skiltys

84 | Ernestas Parulskis: Bitkoinas kaip konceptualusis menas Parodų kuratoriai gali lengvai perprasti, kas yra blockchain.

86 | Aidas Puklevičius: Baltos akacijos, žiedai emigracijos

Žmonės kraustėsi iš vietos į vietą dar mamutų medžioklės laikais.

88 | Sigita Šimkutė: Konsultantas

Kartais motyvavimo sesijose praverčia tradicinės priemonės.

Žvilgsnis 2018-ųjų vasarį verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.

2018 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

90 VERSLO KLASĖ

7

žmonės

>>

Krizei tiesiog reikia būti pasiruošusiems

„LENKIJA SUSIDURIA SU DIDŽIAUSIU PAVOJUMI SAVO PASIEKIMAMS NUO 1989-ŲJŲ“, – TEIGIA PROFESORIUS LESZEKAS BALCEROWICZIUS. V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) NUOTR.

Profesorius Leszekas Balcerowiczius jau yra tapęs savotišku Vidurio Europos istorijos metraštininku „Verslo klasėje“.

Rytas Staselis buvusį Lenkijos finansų ministrą ir vicepremjerą kalbino 2008, 2012 ir 2014 metais.

N

uo pastarojo žurnalo pokalbio su Lenkijos reformų architektu prabėgo ketvertas gana neramių metų – su „Brexit“, su kriptovaliutomis, Donaldu Trumpu ir vis tebesitęsiančiu karu Ukrainoje.

Norėčiau pradėti nuo populizmo ir globalizacijos, nes šios temos, kaip suprantu, jus domina. 2016 m. lyg ir buvo populizmo triumfas – Viktoras Orbánas, „Brexit“, D. Trumpas. Atrodo, kad 2017 m. ta banga lyg ir krito, gal išskyrus Lenkiją.

Iš kur atsiranda tas antiglobalizmo judėjimas? Pasaulis juk dar niekada taip gerai negyveno kaip dabar.

Populizmas reiškia įvairius dalykus. Manau, kad reikia atskirti dvi jo rūšis. Pirmiausia –

14

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

AURELIJUS KATKEVIČIUS

AUŠROS BARYSIENĖ S NUOTR .

ekonominis populizmas, arba etatizmas, tai yra didesnė politikų valdžia ūkiui ir per tai visuomenei. Daugiau reguliavimo, nacionalizacija vietoj privatizacijos. Ir nacionalistinis populizmas, kuris pasireiškia per svetimųjų atmetimą, – kartais jis apsiriboja tik retorika, o kartais pereinama prie veiksmų. Įvairiose šalyse turime įvairių populizmo atvejų. Tai nėra tas pats. Kai kalbame apie Jungtines Valstijas, ekonominė D. Trumpo programa nėra populistinė, išskyrus tuomet, kai jis kalba apie tarptautinę prekybą. Iš esmės tai yra reguliavimo mažinimas, mokesčių mažinimas, jis susitelkia labiau į tokią „Amerika – pirmiausia“ retoriką. Prancūzijoje Marine le Pen – tai ir ekonominis, ir nacionalistinis populizmas. Austrijos Laisvės partija nėra ekonominiai populistai, bet bent jau praeityje jie

Lotynų Amerika, kuri buvo populizmo tvirtovė, dabar visai nėra populistinė.

operavo nacionalistinio populizmo sąvokomis. Lenkijoje „Teisė ir teisingumas“ yra ir ekonominiai, ir nacionalistiniai populistai.

Panašiai kaip Vengrijoje V. Orbáno partija.

Taip, panašiai į vengrus. Bet pabrėžkime, kad tas populizmas reiškia skirtingus dalykus. Blogiausiu atveju jie yra abu iš karto, bet taip yra ne visur. Taigi negalima kalbėti, kad 2016 m. buvo koks nors populizmo triumfas, o ten, kur valdžią paėmė populistinės kuria nors reikšme iš tų dviejų grupuotės, tai ne dėl to, kad tose visuomenėse kilo kokia nors banga, bet dėl kokių nors kitų priežasčių, pavyzdžiui, V. Orbánas pasinaudojo tuo, kad jo pirmtakai buvo nepopuliarūs, jis laimėjo, o

paskui maksimaliai išnaudojo pergalę. Lenkijoje „Tvarka ir teisingumas“ taip pat nebūtinai turėjo laimėti, jeigu ne šiurkščios pilietinės platformos klaidos. Taigi nėra taip, kad susiduriame su didžiule populizmo banga. O 2017 m. mums atnešė kitokių faktų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose populistai – ten tokia labiau antiislamiška retorika – pralaimėjo.

Prancūzijoje M. le Pen pralaimėjo, turime Emmanuelį Macroną, kuris eina į priešingą pusę. Yra įvairiai, bet – pabrėšiu – nėra taip, kad būtų galima kalbėti apie populizmo arba antiglobalizmo triumfą.

Iš kur tai atsiranda? Iš baimės?

Nėra vienos tendencijos, susiduriame su įvairiais veiksniais ir jų deriniais įvairiose

šalyse. Ne visuose kraštuose tai vyksta. Pažiūrėkime į Lotynų Ameriką. Kur yra blogiausia? Venesueloje. Bet turime politinį populizmo žlugimą Argentinoje po dvylikos metų valdymo. Turime populizmo žlugimą Brazilijoje. Turime nepopulistinę politiką Peru. Neturime ryškaus populizmo Kolumbijoje. Taigi Lotynų Amerika, kuri kažkada buvo populizmo tvirtovė, dabar visai nėra populistinė. Manau, kad yra labai daug atsitiktinių veiksnių, kas laimi. Ir negalima aiškinti tų atvejų, kai į valdžią ateina populistinės partijos, kokiomis nors didelėmis visuomenės sąmonės permainomis.

O kaip žiūrėtumėt į tuos, kurie sako, kad visą tą chaosą kelia Vladimiras Putinas?

2018 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

15

žmonės

„Volvo“: guoliai, vėžiai ir atkaklumas

„VOLVO“ ĮKŪRĖJAI: ASSARAS GABRIELSSONAS (DEŠINĖJE) IR GUSTAFAS LARSONAS. „V O LV O “ N U O T R .

Lotynų kalboje žodis „volvo“ reiškia „aš riedu“, o visiems pažįstamame „Volvo“ automobilių logotipe apskritimas ir ietis simbolizuoja plieną – vienu metu pačios didžiausios Švedijos pramonės ir eksporto šakos – metalurgijos (kol neatsirado popgrupė ABBA ir baldų gigantas IKEA) – pasididžiavimą.

K

odėl apskritimas, kodėl ietis? Nes jie simbolizuoja karo dievo Marso ginklus ir kartu yra alcheminiai geležies simboliai.

Tačiau pati bendrovė „Volvo“ atsirado anaiptol ne tokiomis grėsmingomis aplinkybėmis. Šių automobilių gimimas siejamas su 1907 m. įkurta šiuo metu didžiausia pasaulyje mašininių guolių gamybos įmone SKF („Svenska Kullagerfabriken“ – Švedijos guolių gamykla) ir dviem švedais – Assaru Gabrielssonu (1891–1962 m.) ir Gustafu Larsonu (1887–1968 m.).

Priemonė parduoti guolius Raštininko ir mokytojos sūnus A. Gabrielssonas gimė Švedijos provincijoje, Korsbergo mieste. 1911 m. Stokholmo ekonomikos mokykloje įgijo bakalauro laipsnį. Paskui penke-

18

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

GIEDRIUS DRUKTEINIS

VL ADIMIRO IVANOVO (V Ž) NUOTR .

rius metus dirbo stenografininku Švedijos parlamente, o 1916 m. tapo SKF koncerno pardavimo vadybininku. 1921–1922 m. vadovavo SKF padaliniui Paryžiuje, kur ir susižavėjo automobiliais.

Iš esmės automobilius jis vertino kaip būdą padidinti guolių pardavimą, – beje, tai nebuvo unikali idėja. Pokariniais Europos mechanizavimo laikais daugelis guolių gamintojų steigė savo automobilių gamybos padalinius, tą patį A. Gabrielssonas siūlė padaryti ir SKF vadovams, tačiau jų ši idėja vis dėlto nepatraukė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ta mintis žavėjo jį patį – A. Gabrielssonas suvokė, kad švediški guoliai buvo pigesni, bet geresni už konkurentų produkciją, tad kodėl tokie negalėtų būti ir švediški automobiliai? Juoba kad visos aplinkybės tam buvo palankios: Švedija

Švedijoje automobiliais rimčiau pradėta domėtis tik 1923 m.

„VOLVO“: GUOLIAI, VĖŽIAI IR ATKAKLUMAS

buvo ekonomiškai išvystyta pramoninė šalis su tankiu kelių (tiesa, neasfaltuotų) tinklu, turėjo daug energijos išteklių ir pigios darbo jėgos (tais laikais švedų darbininkai gaudavo palyginti nedidelį atlyginimą). Švediško plieno reputacija pasaulio rinkose irgi buvo gera.

Abejonių kėlė tik šalies klimatas ir tų pačių kelių būklė – visa tai reikalavo ypač patvaraus automobilio, o tokių, deja, tuo metu rinkoje nelabai buvo, juoba kad ir patys švedai anuomet gana įtariai vertino šią palyginti trapią ir brangią susisiekimo priemonę – traukinys ir arkliai atrodė patikimiau. Švedijoje automobiliais rimčiau pradėta domėtis tik 1923 m. po Geteborge įvykusios automechanikos parodos, kurioje net 97 automobilių įmonės pri-

statė savo produkciją, – iki tol į šalį buvo įvežta vos 12 tūkst. mašinų. Nors trečiasis dešimt­ metis buvo automobilizmo klestėjimo era tiek Amerikoje, tiek JAV, tenka pripažinti, kad tuomečiai rinkos žaidėjai nelabai rūpinosi galutine savo gaminių kokybe, ir kur kas daugiau bendrovių, gaminančių automobilius, bankrutuodavo, nei jų atsirasdavo. Būtent dėl to SKF vadovai ir nesižavėjo investicijomis į šią lyg ir perspektyvią, tačiau itin brangią ir rizikingą pramoninę veiklą.

1922 m. grįžęs į Švediją toliau dirbti pardavimo vadybininku SKF, A. Gabrielssonas savo idėjos neatsisakė. Galiausiai jis nusprendė pats pagaminti dešimt automobilių prototipų ir planavo juos pateikti SKF direktorių valdybai kaip įrodymą, kad ši idėja

turi perspektyvą. SKF vadovai tam neprieštaravo, ypač kai A. Gabrielssonas pažadėjo užsiimti tuo laisvu nuo darbo metu.

Tačiau pasakyti yra kur kas lengviau nei padaryti. Niekas negalėjo, dažnai nemokėjo, o dar dažniau nenorėjo skirti laiko, pastangų ar lėšų daiktui nuo nulio sukurti – Švedijoje tuo metu niekas negamino ne tik automobilių, bet net ir jų detalių, ką ir kalbėti apie žvėriškai brangias variklių technologijas. Verkiant reikėjo partnerio, bent jau tokio, kuris nupaišytų patį automobilį. Toks galiausiai atsirado. Tai buvo G. Larsonas.

Dėsningi atsitiktinumai Ūkininko šeimoje gimęs G. Larsonas 1911 m. baigė Erebru politechnikumą, o 1917 m. gavo

2018 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

19

įžvalgos

>>

Irano revoliucija prieš revoliuciją

2017 IR 2018 METŲ SANDŪROS PROTESTUOSE AKTYVIAI DALYVAVO JAUNIMAS. „REUTERS“ NUOTR.

Didžiausi protestai per beveik dešimtmetį Irane sudrebino ne tik dabartinio politinio elito, bet ir keturis dešimtmečius gyvuojančios Islamo Respublikos pamatus.

G

ausūs protestai irane, kaip ir daugelyje kitų musulmoniškų valstybių, nėra dažnas reiškinys.

Pagal įstatymus, norint surengti tokią akciją šioje šalyje, būtina gauti oficialų valstybės leidimą. Valdžia kontroliuoja ir visą tradicinę žiniasklaidą, todėl visuomenės mobilizavimo galimybės gana ribotos.

Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis Irane 2017 ir 2018 metų sandūroje nuvilnijo seniai matyto masto neramumai, kurie privertė kaip reikiant sunerimti šalį valdantį teokratinį režimą. Daugiau nei savaitę trukę protestai vyko ne tik didžiuosiuose šalies centruose, tačiau ir daugelyje mažesnių miestų ir miestelių. Oficiali informacija, kurios patikimumas dažnai yra abejotinas, sako, kad per juos žuvo bent kelios dešimtys žmonių, tūkstančiai buvo sulaikyta.

24

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

DOVAIDAS PABIRŽIS

J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( V Ž ) N U O T R .

Vidinė valdžios kova Manoma, kad iš pradžių visuomenę sukurstė konservatyvūs dvasininkai, nepatenkinti dabartinio prezidento Hassano Rouhani vykdoma politika. Neramumai įsiplieskė Mašhado mieste, šiaurės rytinėje šalies dalyje, netoli sienos su Turkmėnija. Tai yra viena iš septynių šventų vietų Irane dominuojantiems šiitams.

Būtent čia yra konservatyvaus dvasininko Ebrahimo Raisi, kuris pernai buvo pagrindinis H. Rouhani varžovas Irano prezidento rinkimuose, gimtinė. Paprastai šie rinkimai buvo interpretuojami kaip liberalesnio, ekonomines ir socialines reformas žadančio politiko ir konservatyvaus, revoliucijos idėjas ginančio elito dvikova.

Mašhade gyvena ir E. Raisi giminaitis konservatyvus dvasininkas Ahmadas Alamolho-

Žmonės prašo išmaldos, o dvasininkai elgiasi kaip dievai.

įžvalgos

Pridėtinės vertės medžioklė

ALBERTAS EINSTEINAS SAKĖ, KAD NELABAI IŠMINTINGA NUOLAT KARTOTI SAVO VEIKSMUS IR TIKĖTIS PADĖTIES PAGERĖJIMO. „V I K I P E D I J O S “ N U O T R .

Daktare, pažiūrėjau beveik visas „Grei anatomijos“ („Grey’s Anatomy“), „Daktaro Hauso“ („Dr. House“) ir „Ligoninės priimamojo“ („E.R.“) serijas, todėl puikiai išmanau mediciną, galiu diagnozuoti beveik visas ligas ir atlikti daugumą chirurginių operacijų.

R

emdamasis iš televizijos serialų ir socialinių tinklų įgytomis žiniomis, jau pritaikiau sau visus gydymo metodus. Tačiau jie rezultato nedavė, todėl tenka konstatuoti, kad mano situacija unikali ir standartiniai gydymo būdai neveiks. Reikia kokių nors kitokių metodų.

Išgirdę tokį pareiškimą, daugelis žmonių nusišypsotų ar nusistebėtų, o jo autoriaus gebėjimais suprasti aplinką smarkiai suabejotų.

Kaip ir suabejotų žmogaus gebėjimu dalyvauti specialiųjų pajėgų operacijose remiantis kovinių filmų patirtimi.

Tačiau tenka sutikti ne vieną vadovą, kuris sako: „Aš skaičiau knygą „Tikslas“ / „Toyotos gamybos sistema“ / „Apie „Lean“, buvau seminare ar konferencijoje, todėl viską apie tai žinau ir jau viską išmėginau, dalį „butelio kakliukų“ išgaudžiau, likę „butelio kakliukai“

28

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

NERIUS JASINAVIČIUS

V L A D I M I R O I VA N OVO ( V Ž ) N U OT R .

šokinėja, o ir leanintis, ir dirbti be atsargų negalime. Ir išvis, mūsų situacija unikali, tad standartiniai sprendimai mūsų įmonėje neveiks.“ Galbūt toks palyginimas gali pasirodyti pasipūtėliškas ar net arogantiškas, aukštinantis konsultantus. Aš visai nesiekiu sumenkinti vadovų pasiekimų, patirties, žinių ar įgūdžių.

Daugelis vadovų tikrai turi kuo pasigirti – jų įmonių rezultatai visai neprasti. Vis dėlto kodėl vadovai eikvoja savo laiką ir bendrauja su įvairiais konsultantais? Kaip ir su gydytojais, su konsultantais bendraujama tuomet, kai esama padėtis netenkina. Nepasitenkinimo priežastys gali būti įvairios: taip sparčiai nebeaugantys pardavimai, pasikeitusi paklausa, atsiradę konkurentai, prarasti klientai, pabrangusios žaliavos ar dar kas nors. Visi tik ir kalba apie tą nenuspėjamą ir pilną tikėtinų ir

Pagrindinė nesėkmių priežastis – netinkamas metodikos taikymas.

tema

GEDIMINAS KULIKAUSKAS

NAUJASIS AMŽIUS:

GERBTI IR PAVIENIAI MEDŽIAI: GARSIOJI ŠUNBAPIPKĖ – ŠILUVOS APYLINKĖSE AUGUSI PUŠIS, ANT KURIOS TARIAMAI BUVO KARIAMI 1863–1864 M. SUKILIMO DALYVIAI. K A Z I M I E R O SKERSTONO NUOTR AUK A , ŠIAULIŲ „ AUŠROS“ MUZIE JUS

VALSTIEČIAI MIŠKĄ MĖGO IR KAIP NEMOKAMĄ PRAKURŲ ŠALTINĮ – ILGĄ LAIKĄ JIEMS BUVO LEIDŽIAMA TEN PASIRINKTI MEDŽIŲ IŠLAUŽŲ. S TA N I S L O V O K O S A K O V S K I O N U O T R A U K A , NACIONALINIS M. K. ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS

42

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

ŽAGRĖ PRIEŠ PLŪGĄ

Ties XIX ir XX amžių riba gyvenę mūsų protėviai vos per vienos kartos gyvenimą patyrė tiek pokyčių, kad jų su kaupu būtų užtekę ir kelioms. Mums, neramiai stebintiems ketvirtosios pramonės revoliucijos aušrą, tikrai pravartu pažvelgti į tautiečių baimes, reakcijas, susidūrus su pokyčiais ir ateities nežinomybe.

NAUJASIS AMŽIUS: ŽAGRĖ PRIEŠ PLŪGĄ

„G

alima drąsiai teigti, kad nuo viduramžių, nuo Vytauto laikų iki XIX a. vidurio per 400 metų landšaftas ir gyvenimo būdas pasikeitė mažiau negu per 2–3 dešimtmečius XIX ir XX amžių sandūroje“, – teigia istorikas Albinas Stoškus.

XIX a. pabaigoje daugeliui dar pakakdavo maldaknygės, o XX a. pradžioje jau reikėjo laikraščio. Iš ankštų gatvinių kaimų keltasi į viensėdijas. Miškų Lietuva virto dirbamų laukų kraštu. Žemės paviršių kapstančius medinius noragus keitė gilias vagas išvarantys geležiniai plūgai. Iš užkietėjusių namisėdų virtome sparčiausiai iš Rusijos imperijos emigruojančia tauta. O į Ameriką sparnus pakėlusių samdinių vieton stojo spyruoklinės akėčios ir kuliamosios.

Miškų naikinimo laikas „Plyni laukai, kad ir geros žemės, nevilioja žemaičio, nėra jam miško, nemato jis tokios branginamos praeities“, – rašė etnografas Ignas Končius. Pasak jo, žemaičiai nuoširdžiai gailisi ne tik miško, bet ir kiekvieno didesnio medžio, ir kuo šis senesnis – tuo gailiau, jei kas į jį kėsinasi.

Didžiulę trauką prie miško to meto lietuviai jautė ir grynai dėl praktinių sumetimų: „Medis žmonėms yra reikalingas ant kiekvieno žingsnio: kurui, triobų statymui ir visokiems padarams“, – rašyta XX a. pradžios Lietuvos spaudoje.

Bet kartu miškas buvo ir atgaiva, juo, pasak I. Končiaus, „negali atsigėrėti nei saulėtą pavasario – vasaros dieną, nei rudenį lapams krintant, nei žiemą brisdamas per gilų sniegą. Jis vis kitas, nebe vakarykštis“.

Paradoksalu, kad XIX a. pabaiga – XX a. pradžia tapo laikais, kai Lietuvos miškai buvo itin smarkiai naikinami. Per pusę šimtmečio ir miškų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus. Specialistų skaičiavimu, XIX a. viduryje dabartinės Lietuvos teritorijoje augo maždaug 2,38 mln. hektarų miškų. Bet per 50 metų jų sumažėjo net 63 procentais. Net rusų spauda jau 1855 m. stebėjosi, kad Kauno gubernijoje ten, kur prieš 30 metų augę dideli miškai, dabar plyti laukai.

O ir Antanas Baranauskas visai neatsitiktinai maždaug tuomet (apie 1859-uosius) dejavo: Visa prapuolę; tik ant lauko pliko Kelios pušelės apykraivės liko!..

Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą Kepina saulė nenaudingą plotą...

2018 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

43

visuomenė

>>

Harvey Weinsteinas: kaip advokatai nuslėpė ieškinius

ZELDA PERKINS TEIGIA, KAD SU PRIEKABIAVIMO AUKOMIS SUDAROMOS SUTARTYS YRA TIK PRIEMONĖ JOMS NUTILDYTI. F T. C O M N U O T R .

Prieš devyniolika metų spalį Zelda Perkins paskutinį kartą uždarė „Miramax“ biuro Brewer gatvėje Londono Soho rajone duris ir su kolege patraukė pas advokatą.

Juodviem skubiai reikėjo patarimo.

Z.

perkins, kuri dirbo „miramax“ harvey weinsteino asistente, teigia, kad kelerius metus turėjo kęsti jo seksualines priekabes, o kolegės pasiguodimas apie patirtą filmų magnato seksualinę prievartą buvo paskutinis lašas, kuris paskatino moterį mesti darbą.

Savo istorijas Londone įsikūrusios advokatų kontoros „Simons Muirhead & Burton“, kuri specializuojasi darbo su žiniasklaida srityje, teisininkams išklojusioms moterims buvo patarta pareikšti H. Weinsteinui ieškinį dėl žalos atlyginimo. Prasidėjo derybos su „Allen & Overy“, įtakinga Londono kontora, kuri atstovavo filmų „Bulvarinis skaitalas“ ir „Anglas ligonis“ prodiuseriui.

50

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

MATTHEW GARRAHANAS

Buvo sutarta dėl 250 000 svarų sterlingų sumos, kuri moterims buvo padalyta po lygiai, ir teisiškai susaistančios konfidencialumo sutarties, kuri buvo sudaryta per kelis vakarus iki vėlumos trukusius susitikimus. Moterys ją pasirašė ir kone du dešimtmečius tylėjo apie patirtus išgyvenimus.

Iki dabar. Z. Perkins laužo sutarties sąlygas, „Financial Times“ redakcijoje pasakodama apie tarnybą „Miramax“, darbą su H. Weinsteinu, „neįtikimai kankinamą“ patirtį vedant derybas dėl konfidencialumo sutarties – procesą, kuriame jaunai moteriai teko stoti prieš Holivude vieno įtakingiausių veikėjų teisininkų galybę. Paviešinta žinia apie H. Weinsteino atleidimą ir tuzinai moterų, kurios pareiškė patyrusios jo

Jis tiesiog jautė poreikį naikinti ir žeminti vyrus.

priekabiavimą ir prievartą, padrąsino ją prabilti. Pokalbyje su „Financial Times“ Z. Perkins išreiškė norą nušviesti uždaro teisinio proceso, kuriuo naudojasi turtingieji ir galingieji, norėdami nutildyti nukentėjusiuosius nuo seksualinio priekabiavimo, ypatybes. „Noriu viešai sulaužyti konfidencialumo sutartį, – atskleidė ji. – Jeigu niekas to nepadarys, nebus diskutuojama, kokios baisios šios sutartys ir kokį spaudimą patiria aukos. Mano visas pasaulis sugriuvo, nes aš maniau, kad įstatymo paskirtis yra apginti tuos, kurie jo laikėsi. Supratau, kad tai neturi nieko bendra su tuo, kas teisinga, o kas ne. Viskas sukasi apie pinigus ir valdžią.“

Z. Perkins, kuri dabar dirba spektaklių statymo bendrovėje „Robert Fox“, žino, kad laužyti sutartį rizikinga, tačiau teigia esanti pasirengusi išdėstyti savo požiūrį. Moteris net neturi sutarties kopijos – 1998 m. pasirašytame susitarime jai tai buvo uždrausta, tačiau ji turi keletą jos puslapių, kuriuose išdėstyti „Miramax“ įsipareigojimai jai ir jos įsipareigojimai kino bendrovei.

Sutartyje gausu sąlygų, kuriomis reguliuojamas ir ribojamas jos elgesys ateityje, įskaitant atvejus, jeigu kada nors būtų prašoma duoti parodymus. Vienoje jų teigiama, kad jeigu jos būtų prašoma liudyti „baudžiamajame teisiniame procese“, kuris susijęs su H. Weinsteinu arba „Miramax“, „prieš ką nors atskleisdama“ ji privalo prieš 48 va-

landas informuoti „Allen & Overy“ teisininką Marką Mansellą.

Jeigu tektų liudyti, „jūs dėsite visas pagrįstas pastangas, kad atskleistumėte kaip įmanoma mažiau“, rašoma sutartyje ir priduriama, kad moteris turėsianti teikti „pagrįstą pagalbą“ „Miramax“, „jeigu ši nuspręstų tokį procesą ginčyti“.

M. Mansellas ir „Allen & Overy“ atsisakė komentuoti Z. Perkins sutartį, kaip ir jos advokatai iš „Simons Muirhead & Burton“.

JAV plūstelėjus pareiškimų dėl seksualinio priekabiavimo ir prievartos bangai, konfidencialumo sutartys ir jas padedantys rengti advokatai tapo kritiniu elementu aiškinantis, kodėl tiek daug šių atvejų taip ilgai buvo laikoma paslaptyje. Kaltinimai buvo

2018 VASARIS

VERSLO ŽINIOS

VERSLO KLASĖ

51

visuomenė

Vaikėjanti visuomenė (II):

nesuaugusiųjų kaprizai

NAUJOJO KARO ESMINIAI BRUOŽAI– NEPASTOVUMAS, NETIKRUMAS, SUDĖTINGUMAS IR DVIPRASMIŠKUMAS. „REUTERS“ NUOTR.

Didžiųjų valstybių prezidentai pastaraisiais metais stebina samurajiškais sprendimais. Vis dėlto politiniai lyderiai galėtų daug ko pasimokyti ir iš karių, ir iš japonų.

Pavyzdžiui, suaugti ir sutramdyti savo kaprizus.

J

ungtinių amerikos valstijų prezidentas donaldas trumpas 2017 m. birželio 1 d. paskelbė, kad JAV traukiasi iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos po sunkių derybų su Pekinu pasiektas ir 196 valstybių pasirašytas susitarimas, įpareigojęs valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, buvo lengva ranka suplėšytas ir išmestas į šiukšliadėžę. Prezidentas parodė, kad kitų vaikų žaislai jam neįdomūs. O ir dažni pareiškimai tviteryje bei kitose medijose labiau primena nuskriausto vaiko elgesį, bet ne solidaus solidžios valstybės lyderio veiksmus. Beje, tai galima nesunkiai pastebėti ir analizuojant neverbalinį elgesį, emocijų išraiškas.

56

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

ARVYDAS BŪTA

ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.

O štai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jongunas nori tokių žaislų, kokius turi kiti berniukai. Šiaurės Korėjos branduolinė programa įgauna pagreitį ir apie naujus bandymus per žiniasklaidos priemones girdime vis dažniau.

JAV lyg ir imasi iniciatyvos, tačiau, kaip kažkas sakė viešojoje erdvėje, įkrėsti košės nebūtų sunku, bet, kaip ir kieme, niekas nenori mušti vaiko, turinčio negalią.

Rusija per daug nesukdama sau galvos užėmė Krymą ir kariauja Rytų Ukrainoje. Žuvusiųjų skaičius jau įžengė į keliolikos tūkstančių zoną, tačiau Rusijai tai nieko tokio, nes ji kariauja šiuolaikinį karą – neapibrėžtą, kompleksišką, dviprasmišką. Kaip teigiama JAV kariuomenės specialistų VUCA (angl. volatility, uncertainty, complexity and ambiguity – nepastovumas, netikrumas, sudėtingumas ir

Rusija per daug nesukdama sau galvos užėmė Krymą ir kariauja Rytų Ukrainoje.

visuomenė

Broliška meilė ląstelių slėnyje „Cellicon Valley“ – toks užrašas nuo šių metų pasitinka atvykusius į Filadelfijos oro uostą.

S

u silicio slėnio pavadinimu žaidžianti (angliškai „ląstelė“ yra „cell“, o Silicio slėnis – „Silicon Valley“) rinkodaros kompanija gal ir nepasižymi originalumu, bet sugeba greitai ir tiksliai perteikti šešto pagal dydį JAV miesto tikslą – gyvybės moksluose tapti tuo, kuo IT srityje tapo Silicio slėnis.

Gyvybės mokslai įaugę į Filadelfijos kraują. Viename seniausių Amerikos miestų 1751 m. buvo įkurta pirmoji šalies ligoninė. Čia atsirado ir pirmoji JAV medicinos mokykla.

Nepakenkė ir tai, kad vienas žymiausių miesto gyventojų Benjaminas Franklinas 1740 m. įkūrė Pensilvanijos universitetą, kuris patenka į geriausių pasaulyje dvidešimtuką.

60

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

GRETA JANKAITYTĖ IŠ JAV

A SMENINIO ARCHY VO NUOTR .

Gera pradžia davė rezultatų – šiandien trečdalis miesto gyventojų dirba švietimo ir sveikatos sektoriuose. Abipus Delavero upės esančiame didžiajame Filadelfijos regione yra 198 ligoninės ir apie 100 aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant du prestižinės Gebenės lygos (angl. Ivy League) universitetus. Mieste veikia keturi nacionaliniai vėžio ir 36 mokslinių tyrimų institutai.

Proveržis genų terapijos srityje Kur mokslas, ten ir verslas. „Philadelphia Business Journal“ skaičiuoja, kad biotechnologijų sektorius sugeneruoja apie septintadalį Pensilvanijos valstijos, kurioje įsikūrusi Filadelfija, bendrojo vidaus produkto. Regione jau veikia 80 proc. didžiausių pasaulio bio-

NETOLI ESANČIŲ ŽYMESNIŲ KAIMYNŲ NIUJORKO IR BOSTONO UŽGOŽTA FILADELFIJA BANDO PRISISTATYTI PASAULIUI KAIP JAV GYVYBĖS MOKSLŲ CENTRAS. G R E T O S JANK AIT Y TĖS (VŽ) NUOTR.

Šiandien trečdalis miesto gyventojų dirba švietimo ir sveikatos sektoriuose.

visuomenė

Rusija: veržlus posūkis į Pietus

RUSIJOS KARINIS LAIVYNAS VISIŠKAI SILPNAS, IR BAZĖS JAM LABIAU REIKALINGOS KAIP TURĖKLAS BASEINE, KAD NENUSKĘSTŲ. „ S P U T N I K “ NUOTR.

Kol NATO užsiėmė savo pasienio su Rusija stiprinimu, stengdamasi atgrasyti Kremliaus režimą nuo bet kokių provokacijų ir intervencijų į posovietinės erdvės Baltijos ar Juodosios jūrų regiono NATO ir ES nares, Vladimiro Putino Rusija, tarsi dūmų uždanga prisidengusi būsimomis pratybomis „Zapad 2017“, pasuko į Pietus.

N

a, gal geografiškai ir ne visai tiksliai į pietus, bet pavadinkime taip. Į ten, kur link porą šimtmečių žiūrėjo Rusijos carai ir juos nuvertę bolševikai. To nepastebėjo tik mažųjų NATO valstybių politikai ir kariškiai, įnikę į saugumo sistemų transformacijas, turinčias padėti apsisaugoti nuo Ukrainos scenarijaus.

Be jokios abejonės, saugumo sistemas reikėjo peržiūrėti ir gerai papurtyti. Tiesa, nepamirštant išmintingų žodžių, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi. Nė viena NATO šalis neatitinka tų vien tiktai Ukrainos požymių, kurie leido Rusijai karine jėga atplėšti dalį šios suverenios valstybės teritorijos, sukelti ginkluotą konfliktą ir ilgalaikę politinę krizę, kuri kaip akmuo pakibo ant sprando dar ne vienai būsimai valdžiai Kijeve. Kartu ir atitoli-

64

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

EGIDIJUS PAPEČKYS

ASMENINIO ARCHY VO NUOTR.

no galimą Ukrainos integraciją į ES ir NATO. Tačiau ši beprecedentė agresija tapo ne mažiau sunkiu akmeniu ir pačiai Rusijai. Smuktelėjusios „žemiau dugno“ naftos ir dujų kainos nebeleido kompensuoti Rytų Ukrainoje ir Kryme patiriamų milžiniškų išlaidų ir duoti gaivaus oro gurkšnio Vakarų sankcijų smaugiamai ekonomikai. Esant tokiai situacijai, Izraelio šaltinio žinia apie Sirijoje pasirodžiusius rusų naikintuvus MiG-31 kėlė abejonių.

Pirmiausia todėl, kad tai naikintuvai, sukurti specialiai Rusijos teritorijos oro erdvei saugoti ir galintys veikti tik remdamiesi specialia infrastruktūra, kurios Sirijoje nebuvo ir negalėjo būti greitai sukurta. Netrukus paaiškėjo, kad Sirijoje atsidūrė daugiau kaip 50 kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių, tarp kurių, tiesa, MiG-31 nebuvo. Prasidėjo koviniai Rusijos avi-

Rusija ir asmeniškai V. Putinas tapo svarbiais žaidėjais Sirijos ir viso regiono šachmatų lentoje.

visuomenė

Baruchas Spinoza transporto kamštyje

BARUCHAS SPOINOZA SIŪLO KŪNO EMOCIJĄ ĮVEIKTI MĄSTYMU. „V I K I P E D I J A“, P O R T R E T O AUTORIUS NEŽINOMAS

Ar jums kartais neatrodo, jog pasaulis sukonstruotas taip, kad jame patirtumėte kuo daugiau nemalonumų, įtampos ir susierzinimo?

N

et jei nebūtinai tai patiriate, vis tiek neblogai žinote, kad pasaulis pilnas piktų viršininkų, įžūlių konkurentų ir pavydžių kolegų, apkiautusių vyrų, nežinia ko norinčių žmonų ir išdykusių vaikų, kad jame meluoja politikai, nežinia, ką rezga Rytų kaimynai, o kaimynai iš gretimo buto, su kuriais neblogai sutarėte, išvažiavo į Norvegiją ir vietoj jų apsigyveno... na, nesvarbu. Be to, kyla kainos ir nekyla atlyginimai. Nuolat blogėja sveikata ir artėja senatvė, o gyvenimo tempas vis spartėja, ir jūs amžinai nieko nespėjate.

Itin aiškiai tai juntama įstrigus transporto kamštyje. Ypač jei ir taip vėluojate, o aplinkui viskas stovi. Trijų juostų gatvėje. Arba dar blogiau, juda, bet visai ne taip, kaip norėtųsi

68

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

KĘSTAS KIRTIKLIS

EVGENIOS LEVIN NUOTR.

ar reikėtų: vienas bando persirikiuoti į kitą eilę, jo niekas neįleidžia, todėl paskui jį visi stovi, kitas tuo metu taiko užlįsti jums prieš nosį, trečiam, bėduliui, užgeso variklis – papildomas pastoviniavimas, lydimas masinio garsinio signalo, o ketvirtas, dėkui die, geras žmogus, praleido. Žodžiu, transporto kamštis – tai toks chaotiškas vyksmas, kuriame susipina įžūlumas ir geranoriškumas, pyktis ir nuobodulys, džiaugsmas ir pagieža. Savaime tai galėtų būti miniatiūrinis modelis visuomenės, apie kurią svarstė modernieji filosofai: būrys beveik nieko bendro neturinčių individų, vienoje vietoje tuo pat laiku siekiančių skirtingų tikslų ir kliudančių arba padedančių jų siekti kitiems. Į tokią situaciją galima pažvelgti vi-

Nėra geresnio būdo, kaip suvaldyti ir įveikti emocijas, nei mąstymas.

Ernestas Parulskis

VA I V O S A B R O M A I T Y T Ė S N U O T R .

Bitkoinas kaip konceptualusis menas Pasirodo, tai tiesa – nuspėti ką nors įvyksiant yra malonu. Ir net sukelia norą pasigirti.

Kai Aliaksandras Lukašenka gruodžio pabaigoje paskelbė apie skaitmeninio verslo revoliuciją Baltarusijoje, nedelsdamas nusiunčiau naujienos nuorodą „Verslo klasės“ redaktoriui ir įžūliai priminiau, kad maždaug viską jau aprašiau savo lapkričio skiltyje. na, galiu prisipažinti, kad, siųsdamas nuorodą, gana tiesmukai reikalavau pagyrimo ir net (atrodo) jį gavau. Šia proga priminsiu kontekstą: trumpo apsakymo „Kelionių vadovas: Šumsko žaluma“ herojai nuvažiuoja į Pietryčių Lietuvos miestelį ir ten netikėtai patenka į bitkoinų kasimo fermos atidarymą. Fermai elektrą nemokamai tiekia Astravo branduolinė elektrinė, nes Baltarusijoje kriptovaliutos jau virtusios valstybiniu reikalu, o eurosąjunginis Šumskas tampa vartais į kapitalizmą. Realybėje A. Lukašenka pasirašė Skaitmeninės ekonomikos vystymo dekretą ir jį pakomentavo maždaug taip: „Yra žmonių, kurie visa tai supranta, jei pavyks – gerai, jei ne – aš žinau, kieno galvos lėks.“ Kitaip tariant, Baltarusijos prezidentas, kaip ir daugybė žmonių pasaulyje, nelabai supranta, kas vyksta, bet tiki, kad tai gali būti naudinga.

84

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

Vieną kriptovaliutinio nesupratingumo pavyzdžių atradau jau lietuviško dienraščio verslo skyriuje. Ten sausio pradžioje komentuojant bitkoinų kurso šuolį klausiama, kas lėmė, kad „dalis žmonių pradėjo nebepasitikėti doleriais, eurais ar Japonijos jenomis ir renkasi pinigus, kuriems valstybės ar centriniai bankai negali daryti jokios įtakos?“ („Net didžiausi entuziastai vieno dalyko apie kriptovaliutų upes neslepia“, lrytas. lt, 2018 m. sausio 4 d.). Klausimas blogas, nes kriptovaliutų rinkos dalyviai įprastomis valiutomis tebepasitiki. Net atvirkščiai: jiems naujų pinigų deklaruojamos vertybės – anonimiškumas, patikimumas, ta pati decentralizacija – nėra ypač svarbios, o pagrindinis tikslas nesudėtingas: suspėti laiku parduoti ir laiku nusipirkti ir gauti už tai konservatyviųjų dolerių, eurų ir jenų.

Šitas riktas man priminė meno rinkos tyrinėtojo Olavo Velthuiso aprašytą istoriją. Jis kelias valandas kalbino galerininką, bandydamas išgauti iš jo bent šiokių tokių duomenų apie galerijos verslo modelį ir kainodarą. Tas galerininkas (kaip ir daugelis kitų) aiškino apie savo kilnią misiją, meilę menui, meilę menininkams, norą atnešti dailę žinovams ir nė žodžio neištarė apie kainas ir pinigus. Galiausiai O. Velt­ huisas nusprendė baigti interviu ir net užraukti visą tyrimą. Galerininkas pakvietė kalbintoją atšvęsti darbo dienos pabaigos į gyvenamąją galerijos dalį ir su didžiuliu pasimėgavimu jam aprodė savo privačią kolekciją, vardydamas su menkiausiomis detalėmis, kada ir už kiek nusipirko, išmainė ar gavo dovanų paveikslus ir kiek jie galėtų kainuoti (smarkiai, labai smarkiai daugiau, be abejo) dabar. Tą dieną disonansas tarp galerininko deklaruojamų ir

Aidas Puklevičius

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Baltos akacijos, žiedai emigracijos Nėra tokios temos, dėl kurios taip nesutartų visi tautiečiai, kaip emigracija.

Pasiklausius jų, tai yra didžiausias blogis, kuris galėjo ištikti mūsų kraštą, nuo nelaimėtų prizinių vietų eurovizijose ar istorinių liūčių, praėjusią vasarą plovusių mūsų didmiesčius. beje, keista, kad šių veiksnių dar niekas neįvardijo kaip kertinių emigracijos variklių. Nes aišku, kad gyventi krašte, kuris dažnai net nepatenka į prestižinio turnyro finalą, yra visiškas smūgis Dainuojančios revoliucijos vaikams. Lygiai kaip ir kritulių gausa prie sauso atogrąžų klimato pripratusiems lietuviams yra tikrai didelis diskomfortas.

O keisčiausia, kad mes ir dėl to verkiantys visi kiti buvusio limitrofo gyventojai esame kone vieninteliai civilizacijos istorijoje, kuriems taip skauda dėl žmonių judėjimo. Ar, pavyzdžiui, įsivaizduojate kur nors senovės Graikijoje Platoną, liūdnai besišnekantį su Aristoteliu: – Ar girdėjai, kaimyne, vakar dar viena trirema išplaukė į Siciliją? Su pilnu triumu moterų ir vaikų.

86

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

– Ir nesakyk, kūmai, patys geriausi protai nuteka į svetimus kraštus.

– Tu irgi, kaimyne, geras su tuo Aleksandru Makedoniečiu. Man rodos, vaikis irgi linkęs sparnus greitai kelti. Pamatysi, išnešios mūsų geltonus graikiškus plaukus po visą pasaulį, ir nebeaidės mūsų dainos prie Spartos ir Tėbų, visi bus kur nors išsilakstę po hindukušus ir persijas.

Arba pabandykite įsivaizduoti, kaip renesanso Anglijoje karalius Jokūbas I surenka kabinetą ir duoda nurodymą „kaška dariti“, nes, baisus dalykas, ruošiasi inkarą kelti „Mayflower“ su šimtine puritonų, reikia stabdyti tą nežabojamą emigraciją, nes tuoj Anglija liks be gyventojų.

Ir sėdi lordai su perais rūmuose, ir diskutuoja per dienas ir naktis, kas paskatino žmones

Sigita Šimkutė

V L A D I M I R O I VA N O V O ( V Ž ) N U O T R .

Konsultantas Niekada netikėjo tomis nesąmonėmis: darbuotojų emociniu ugdymu, vidine kultūra ar grupinėmis meditacijomis. Kęstui atrodė, kad į darbą einama dirbti, o ne kalbėti apie vaikystės traumų nulemtą dabartinį elgesį, ir kad vadovo pagrindinė užduotis yra laiku mokėti jam atlyginimą, užuot kūrus motyvacines sistemas be jokios apčiuopiamos naudos. „A, bilietas į operą“, – priėmė dar vieną neva turinčią motyvuoti dovaną be jokio entuziazmo. „Čia ne šiaip opera, čia Ibelhauptaitė!“ Akivaizdu, kad ir šį mėnesį personalo vadovė paskatinimus darbuotojams rinko pagal savo skonį. Įmonės vadovas kantriai ugdė darbuotojų meilę kūrybai – jau gerą pusmetį visi keliaudavo tai į teatrą, tai į operą. Tiesa, Kęstas dalyvavo tik pirmajame „kūrybinių galių išlaisvinimo susitikime“, nuo visų kitų tiesiog išsisukdavo.

Stebėjosi, kad tokių dėl darbuotojų vidinio „draivo“ pamišusių įmonių tik daugėjo, ir vis daugiau draugų pasakojo apie naujus vidinės komunikacijos vėjus bei strategines sesijas su konsultantais, kurie užsiima visomis įmanomomis metodikomis nuo šamanizmo iki intuicijos išlaisvinimo.

Konsultantu dirbo ir draugas Karolis. Kęstas vis pašiepdavo draugužį, kad užsiima melo mokslu, o šis šypteldavo, kad kiekviename juoke yra dalis tiesos. „Tai kuo tu ten tiksliai užsiimi?“ – kartą rimčiau paklausė draugo. Ir Karolio atsakymas buvo netikėtas: jis tiesiog leidžia žmonėms kalbėti, kol šie patys randa savo problemų sprendimą. „Ir tau už tai moka?“ – atsilošė Kęstas. „Kaip matai“, – Karolis blykstelėjo balintais dantimis. Kęstas dar kartą nužvelgė draugą, kuris sėdėjo atsainiai padėjęs ranką ant krėslo atlošo, nauju kostiumu, ant riešo – di-

88

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

delis laikrodis, kišenėje – naujausio modelio telefonas. Giliai viduje pavydėjo jam, tačiau ne tiek, kad užsigeistų mestis į nepažintą veiklos sritį.

Tačiau vieną dieną teko. „Klausyk, Kęstai, tik tu gali man padėti. Atvažiuosi ir pabūsi vietoj manęs, aš tau trumpai viską papasakosiu, sunku nebus“, – bėrė žodžius telefonu Karolis. Esą pirmą kartą taip nesužiūrėjo, kad suderino du susitikimus su klientais tuo pačiu metu, o kuriam nors atsakyti, kai jau viskas sutarta, nei šis, nei tas. „Supranti, reputacija“, – ištarė Karolis.

Konsultacija turėjo vykti užmiesčio sodyboje. „Planas toks: darbuotojams reikia išeiti iš biuro, kad jų neblaškytų skambučiai ir kad visi būtų naujoje vietoje, be jokių įprastų pasitraukimo taškų, kaip atsigerti į virtuvėlę ar parūkyti į balkoną“, – aiškino Karolis.

Kęstui reikėjo atlaikyti tik vieną dieną. „Leisk jiems kalbėti. Iš pradžių turi būti bendras pokalbis, prasuk ratuką, kas kaip jaučiasi. Tada suskirstyk į grupes savo nuožiūra, tegu kalba. Tu klausykis ir viską žymėkis, paskui man papasakosi. Pirmą dieną svarbu išsigryninti problemas, o jau antrą aš leisiu jiems patiems rasti jų sprendimą“, – padrąsino Karolis draugą.

Kitą rytą atvažiavęs į sodybą Kęstas apžvelgė lauke maklinėjantį gal trisdešimties žmonių būrelį. Buvo šiltas vasaros rytas –

kai kas dar gėrė kavą prie medinio stalo, kai kas maigė telefonus išsitiesę ant terasos prieš saulutę. Iš šono buvo akivaizdu, kad kolektyvas susiskaidęs į atskiras grupeles, užtat visi vienodais marškinėliais – toks buvo Karolio nurodymas – visi turi būti lygūs. „Ką gi, lygūs tai lygūs“, – pamanė Kęstas, giliai įkvėpė ir iškart ėmėsi iniciatyvos. „Sveiki visi! – kiek per garsiai suriko, pačiupo aliumininį kibirą iš pašalio ir mostelėjo ranka. – Prašau visų sudėti savo telefonus, laikrodžius, papuošalus ir kitus sesijai nereikalingus ir trukdančius atributus, nes šiandien visi čia būsime lygūs.“ Darbuotojai neatrodė labai patenkinti, ypač moterys.

Kęstas mėgavosi akimirka – jis pasakė nesąmonę, ir šitie žmonės jo klauso! Pastatė kibirą ant kelmo prie namo ir apsukęs ratą pievelėje klestelėjo ant užpakalio: „Susėskime ratu, pasikalbėkime, kaip jaučiamės.“ Kolektyvas sėdosi nenoriai, palikdamas didelius tarpus, kol suformavo bent kiek padoresnį apskritimą.

Tada kalbėjosi. Kai prasuko pirmą ratą ir visi pasisakė, Kęstas sutriko, nes atrodė, kad susirinkusieji neturi jokių problemų. „Ką gi, jei viskas gerai, tada neturiu ką čia veikti“, – Kęstas atsistojo ir čia pat buvo grąžintas į vietą arčiausiai sėdinčio stambaus vyro. „Ne viskas čia gerai...“ – sududeno jis, ir prasidėjo: įmonės darbuotojai pradėjo kal-

žvilgsnis

KOL VYKSTA SPECIALIOJO PROKURORO ROBERTO MUELLERIO TYRIMAS DĖL RUSIJOS KIŠIMOSI Į JAV RINKIMUS, DONALDAS TRUMPAS IR JO KOMANDA VIENAIP AR KITAIP BUS PAGRINDINIAI PERSONAŽAI ANTRAŠTĖSE. S I P A N U O T R .

VASARĮ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ

L

ietuvoje vasaris nežada būti labai šaltas. Bet vis žemiau nulio. O štai pasaulio politikoje ir geopolitikoje temperatūra bus aukštoka. Bus karšta. Prie tų karštumų per pastaruosius porą metų jau lyg ir pripratome, bet niekas iš orkaitės į ramesnes vietas mūsų išleisti nežada.

Vasario rinkimų kalendoriuose nėra rimtesnių balsavimų (na, gal Kipre antras prezidento rinkimų raundas), bet ramybėje mūsų nepaliks artėjantis kovas – juk pirmąjį kalendorinio pavasario mėnesį jau bus atomazgos, o visas kunkuliavimas ir purslai teks vasariui – rinkimai Rusijoje ir Italijoje. Matysime Silvio Berlusconi bandymus tapti visos Italijos geruoju seneliu ir jo geriausio draugo Vladimiro Putino bandymus vėl paguldyti ant menčių Leonido Brežnevo valdymo rekordus (jau dabar jis valdžioje yra ilgesnį laiką nei amžinasis Komunistų partijos generalinis sekretorius su medalių ir ordinų šarvais).

Be to, sausio pabaigoje Jungtinių Ameri-

90

VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARIS 2018

kos Valstijų Iždo departamento paskelbtas Rusijos oligarchų ir valdininkų sąrašas bus aptariamas abiejuose Kongreso rūmuose, bus svarstoma, kokios ir kam turės būti pritaikytos sankcijos. Tačiau jau vien paties sąrašo paskelbimas yra gana didelio poveikio veiksmas. Rusijos elito atstovai, patekę į šį sąrašą, jau tampa „toksiški“. Kad ir kaip ten toliau klostytųsi su sankcijomis, visas verslo ir politikos pasaulis jau dabar mato, kad turėti reikalų su šiais žmonėmis anksčiau ar vėliau gali reikšti problemas. O jų turėti niekas nenori. Pasaulis ir taip neramus, kas nori papildomos ir žiaurios rizikos? Įsisiūbuoti turėtų ir specialiojo prokuroro Roberto Muellerio tyrimas. Donaldas Trumpas pažadėjo ateiti pas jį į apklausą, ir visa prezidento komanda dėl to jaučiasi gana neramiai – kai kurių Baltųjų rūmų šaltinių teigimu, yra tokia nuojauta, kad prezidentas gyvena savo realybėje, kuri nebūtinai turi atitikti prokuroro surinktų

faktų tikrovę, todėl yra nemaža rizika, kad apklausoje prezidentas gali pasakyti sakinių, kuriuos paskui atsižvelgiant į įrodymus gali tekti pavadinti „melavo davęs priesaiką“. O tai būtų rimta paraiška tolesnėms juridinėms procedūroms.

Iš linksmesnių dalykų – vasarį mūsų laukia Žiemos olimpiada Pietų Korėjoje, kurioje dalyvaus Šiaurės Korėjos delegacija ir nedalyvaus Rusijos delegacija, išskyrus atskirus „švarius“ sportininkus, kuriems neleista rodyti nacionalinės atributikos. Tas pats galioja ir parolimpinėms žaidynėms. Kaip visi žinome, sprendimas neleisti olimpiadoje dalyvauti Rusijos atstovams priimtas dėl masinio ir valstybiniu mastu organizuoto dopingo vartojimo šioje šalyje.

Na ir dar viena korėjietiška naujiena – vasario pabaigoje „Samsung“ turėtų pristatyti naują savo flagmano modelį. Ne, kalbame ne apie „Samsung“ laivų statyklas – turėtume išvysti išmaniojo telefono „Galaxy S9“ modelį.