Gudrus valdovas
14
Bet kuris šiuolaikinis diktatorius, siekiantis išlikti valdžioje daugelį metų, turėtų atidžiai išnagrinėti Romos imperatoriaus Augusto gyvenimą. Jis paėmė valdžią nepraliedamas kraujo, pamažu perėmė svarbiausių valdžios institucijų kontrolę, duona ir žaidimais užsitikrino liaudies lojalumą, o politinius oponentus laikė už trumpo pavadėlio. Jo sukurtos gudrios valdymo sistemos pagrindas buvo ne brutali jėga, o meilikavimas, melas ir korupcija. Apie propagandos meistrą skaitykite 14–21 puslapiuose.
22
26
62 70 40
Turinys 10 • 2014 6 Naujienos
Aleksandras Ikamas G. KULIKAUSKO KOLEKCIJA
Nauji radiniai, atradimai ir teorijos.
8 Klauskite
Atsakymai į skaitytojų klausimus.
14 Imperatorius Augustas Didysis propagandininkas.
22 Garsiausi aštrialiežuviai
Sąmojinga replika bet kokia proga. Stalino kanalas Atlikti užduotį – arba mirti.
48
Didysis karas Lietuvoje Lietuviai veltui tikėjosi, kad karo audra praūš neužkabindama mūsų krašto.
74
PASKUTINĖ KELIONĖ Mirusįjį išlydint amžinojo poilsio, daugelis ritualų skirtingose kultūrose kartojasi.
8
KLAUSKITE l Kas buvo „Daktaras Ša“? l Kada atsirado pirmieji
valgių receptai?
l Kodėl Amsterdame tokie
keistai siauri namai?
34 Pakelės plėšikai
Anglijos keliautojų tykojo pavojus.
40
Pirmieji cepelinai Atkaklus generolas sukūrė dirižablį.
48
Didysis karas Lietuvoje (4) Vokiečiai įsiveržia į Suvalkiją.
52 Pirmasis pasaulinis karas (4) Vakarų fronte nieko naujo.
58 Pirmasis istorijos streikas Ramzio III darbininkai supyko.
62
Prancūzijos revoliucija Tegu liejasi išdavikų kraujas.
70 Viduramžių meistrai
Milano kalviai aprengė riterius.
74 Istorinė apžvalga
34
RANKAS AUKŠTYN! Bedarbiai kareiviai ir dvarų netekę didikai Anglijoje tapo pakelės plėšikais.
bridgeman
7 000 metų laidojimo papročiai.
76
Svarbūs istoriniai įvykiai Pirmoji lietuviška komedija.
78 Top 5
Didžiausi istorijos apsišaukėliai.
80
Gyvasis istorijos liudininkas Kiniška arbata atkeliauja į Angliją.
82 Testas
Ką žinote apie XX a. šeštąjį dešimtmetį.
Istorija 10 • 2014
VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: THE ART ARCHIVE, KRIT MOTOR CAR COMPANY, ULLSTEIN / POLFOTO, SCIENCE & SOCIETY PICTURE LIBRARY / POLFOTO, SHUTTERSTOCK, GETTY IMAGES, KUNSTHISTORICHES MUSEUM, WIEN
26
5
TRUMPAI
Naujienos „Voyager 1“ pasieks kitą planetų sistemą tik po 40 000 metų. nasa
Senas erdvėlaivis pasiekė rekordą
Iš ežero iškelti dingusių lėktuvo pilotų palaikai
KOSMOSAS Nedidelis erdvėlaivis „Voyager 1“ yra pirmasis žmogaus sukurtas skraidantis aparatas, kuriam po 36 metus trukusios kelionės kosmine erdve pavyko palikti Saulės sistemą. Kai 1977 m. NASA paleido šį erdvėlaivį, niekas nežinojo, kur yra riba tarp Saulės sistemos ir tarpžvaigždinės erdvės. Mokslininkų skaičiavimais, „Voyager 1“, kurio kompiuterio atmintis yra 240 tūkst. kartų mažesnė už išmaniojo telefono, iki tarpžvaigždinės erdvės skriejo maždaug 18 mlrd. kilometrų.
KANADA Iš Muskokos ežero Kanadoje buvo ištraukti 1940 m. dingusių vieno brito ir vieno kanadiečio lakūnų palaikai. Jų valdomas lėktuvas per gelbėjimo operaciją susidūrė su kitu lėktuvu. Pilotų palaikai buvo palaidoti. Parkas
Hadriano vilos kompleksą sudarė daugiau kaip 30 pagrindinių pastatų, tarp jų rūmai, teatrai ir pirtys.
Imperatoriaus rūmai
Vergų kvartalas
Baseinas su kolonada
Po Hadri a komplek no vilos s maždaug u rasta 3 km ilgio įvairaus dydžio tunelių.
getty images
Teatras
POŽEMINIS PASAULIS M. placid
Po garsia vila aptiktas vergų tunelis
i / sotter ranei di Ro
B
eveik 2 tūkst. metų senumo imperatoriaus Hadriano (valdė 117–138 m.) vila buvo įspūdingo dydžio ne tik virš žemės, bet ir po žeme. Tai rodo rastas 800 m ilgio požeminis tunelis, kuriuo kadaise vaikščiojo tūkstančiai imperatoriaus vergų. „Visa vilos didybė slypi po žeme“, – laikraščiui „Il Messaggero“ teigia vyriausioji archeologė Vittoria Fresi. Archeologai seniai žinojo, kad po Hadriano vila buvo požeminių koridorių tinklas, tačiau nesitikėjo, kad šis beveik
6
Istorija 10 • 2014
3 m pločio tunelis bus didžiaudinių pastatų, užimančių mažsias pasaulyje. daug 150 futbolo aikščių teriTunelis buvo rastas, kai toriją. archeologai žemėje aptiVilai prižiūrėti reikėjo šimtų vergų, jie kasko nedidelę angą, kurią iki šiol slėpė dien gabendavo Italija krūmai. Anga vedė atsargas iš vieno į nedidelį tunelį, pastato į kitą. ToTivolis sujungtą su didėl Hadrianas padžiuoju tuneliu. statė požeminių 117 m. imperatokelių labirintą, kad vergai galėtų imperarius Hadrianas pradėjo statyti vilą netoli Tivotoriui ir jo svečiams nemalio, 30 km į rytus nuo Romos. tant iš vieno pastato rūsio Pamažu vila išaugo į didžiulį patekti kitą. architektūrinį ansamblį, kurį Pasak mokslininkų, rastasudarė daugiau nei 30 pagrinsis tunelis yra toks didelis,
ma
Archeologai po imperatoriaus Hadriano vila rado didžiausią iki šiol žinomą tunelį, kuriuo romėnų valdovo vergai galėjo nepastebėti gabenti atsargas. kad vergai galėjo juo vežti malkų prikrautus vežimus. Iki šiol mokslininkai ištyrė daugiau kaip 3 km požeminių kelių po Hadriano vila. Šie tuneliai archeologams yra svarbūs, nes daugelio pastatų antžeminės dalies šiandien nebėra. „Požeminis kelių tinklas padeda mums suprasti antžeminės ansamblio dalies struktūrą“, – aiškina Vittoria Fresi. Archeologai tikisi, kad po kelių mėnesių bus galima surengti pirmąsias ekskursijas po Hadriano vergų tunelius.
Redaktorius: Niels-Peter Granzow Busch
Lobių ieškotojai nesismulkina
1,5
mln. laiškų Tiek laiškų per kelerius metus nuo prezidento Johno Kennedy nužudymo 1963 m. gavo jo žmona Jacqueline Kennedy. Remiantis 20 laiškų, kuriamas naujas dokumentinis filmas apie sielvartą, į kurį visą šalį nugramzdino prezidento žūtis.
IZRAELIS Archeologai šiaurvakariniame Genezareto ežero krante aptiko 2 tūkst. metų senumo miestą. Mokslininkų nuomone, tai gali būti Dalmanuta, į kurią, pasak Šv. Morkaus Evangelijos, nuplaukė Jėzus ir Manoma, kad šiandien metalo detek- pamaitino 4 tūkst. žmonių. torių turi maždaug 10 000 britų. pa / polfoto
ANGLIJA Britų archeologai nerimauja dėl augančio skaičiaus lobių ieškotojų mėgėjų, kurie naršo Anglijos laukus su metalo detektoriais. Vien 2011 m. lobių ieškotojai mėgėjai rado beveik milijoną istorinių vertybių, tarp jų maždaug 1 tūkst. lobių. Pasak Kembridžo universiteto archeologo Christoso Tsirogianniso, bėda ta, kad vaikydamiesi lobių mėgėjai dažnai sugadina archeologines vietas. Todėl daugelis archeologų siekia, kad lobių paieškos su metalo detektoriais būtų uždraustos.
Prie Genezareto ežero atrastas biblinis miestas
Žiedas buvo naudojamas žmonėms nuodyti BULGARIJA Gyvenimas vidu ramžių Europos dvaruose buvo mirtinai pavojingas. Tai rodo neįprastas radinys, aptiktas Bulgarijoje, viduramžių pilyje prie Juodosios jūros. Kasinėda
mi archeologai pilyje rado 650 m senumo bronzinį žiedą su maža skylute žiedo akyje, kuri veikiausiai buvo naudojama nuodams į taurę supilti. „Skylu tė išgręžta tokioje vietoje, kad ją dengtų pirštas, ir nuodus
Nuodai galėjo būti išpilti
pro mažą skylutę žiedo viršuje. Žiedas buvo mūvimas ant vyro mažojo piršto.
Žiedas buvo rastas Kaliakros viduramžių pilyje, stovinčioje ant Juodosios jūros kranto.
būtų galima supilti akimirks niu“, – pasakoja archeologinių kasinėjimų vadovė, Sofijos ar cheologinio instituto archeologė Boni Petrunova. Pasak Petruno vos, toks nuodų žiedas Bulgari joje rastas pirmą kartą. Žiedas buvo rastas toje pilies dalyje, kurioje gyveno didikai. Mokslininkai iškėlė teoriją, kad šis žiedas buvo naudojamas XIV a., kai vyko kova dėl val džios tarp pilies šeimininko Dobroticos ir jo sūnaus Ivanko. 1347–1385 m. Dobrotica valdė Dobrudžos kunigaikštystę, ku rios didikai buvo susiskaldę: vieni rėmė Dobroticą, kiti – Ivan ko. Todėl daug didikų buvo nu žudyta. Archeologams nepavyko nu statyti, kokie nuodai buvo laiko mi žiede.
age / scanpix & Kavarna Municipality
„Stasi“ agentai buvo mokomi maskavimosi meno
ponas Kultūringas
ietijos Vakarų Vok s a st turi
Bstu / 2013
VOKIETIJA Per šaltąjį karą Menneris, be visa ko, paskel Rytų Vokietijos slaptoji saugu bė nuotraukas iš „Stasi“ semi mo ir žvalgybos tarnyba „Sta narų, kuriuose agentai buvo si“ buvo laikoma veiksmingiau mokomi maskavimosi meno. Nuotraukose matyti „Stasi“ sia iš visų Rytų bloko valsty kursantai, kurių maskuotė bių. Tačiau ne visos šios tarny būtų sukėlusi įtarimą net la bos veiklos sritys, žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, buvo biausiai apsnūdusiems Vakarų vienodai sėkmingos. Vokietijos šnipų gaudytojams. Neseniai išleistoje knygoje Nuotraukose būsimieji agen „Top Secret: Images from tai įsislaptinę netikroviš the Stasi Archives“ komis dirbtinėmis Garsiausias („Visiškai slaptai. barzdomis ir peru „Stasi“ šnipas Nuotraukos iš „Sta kais. Jie tokie pana buvo Günteris si“ archyvo“) foto šūs į tipiškus Rytų Guillaume’as, bloko valstybių šni grafas Simonas VFR kanclerio artimas patarėjas.
elis Mamos sūn
„Stasi“ archyvuose yra išlikę nuotraukų su maskavimosi triukų pavyzdžiais. Regis, labai populiarūs buvo akiniai nuo saulės, perukai ir netikros barzdos.
pus, kad „nejučia peršasi min tis, jog maskuočių idėjų sėmė si iš klasikinio filmo apie Jame są Bondą“, – rašoma žurnale „Der Spiegel“. Tačiau už šių komiškų mas kuočių slypi faktas, kad per
šaltąjį karą „Stasi“ pavyko į Vakarų Vokietiją nusiųsti ir joje užverbuoti tūkstančius šnipų. VDR taip pat buvo daug agentų, šnipinėjančių vietos gyventojus. 1989 m. „Stasi“ iš viso turėjo 91 tūkst. etatinių darbuotojų. Istorija 10 • 2014
7
Romerriget
Augustas Imperatorius Augustas 40 metų viešpatavo Romoje ir mirė 14 m. po Kr. Jis buvo pirmasis imperatorius Europoje ir jo sukurta politinė sistema išlaikė imperiją beveik 500 metų. The art Archive / picture desk & HBO Nordic / fra Serien “Rome”.
pr ieš
2 000 me t ų
Augustas žinojo visas gudrybes
Propagandos
meistras
Meluodamas, nuslėpdamas tiesą ir pasitelkdamas masinę propagandą Augustas sugebėjo panaikinti respubliką ir tapti PIRMUOJU ROMOS IMPERATORIUMI. Tačiau likimo apsukriajam valdovui nepavyko pergudrauti.
Istorija 10 • 2014
15
Kasdienybė
Sąmojingos replikos Didžiausi istorijos aštrialiežuviai atsikerta
Winstonas Churchillis yra pažėręs tiek replikų, kad užtektų visai knygai. Oscaras Wilde’as atsikirsdavo meistriškai, o Victoras Borge’as iš replikų praturtėjo. Sąmojingos replikos buvo aukso vertės tūkstančius metų. martin landin
N
„Tu teisi, Bessie, aš girtas. O tu – baisi. Bet ryte aš jau būsiu blaivus, o tu tebebūsi baisi.“ Winstonas Churchillis parlamentarei Elisabeth Braddock-Bessie, 1946 m.
e paslaptis, kad Winstonas Churchillis (1874–1965 m.), per Antrąjį pasaulinį karą mėgstamas Didžiosios Britanijos premjeras, mėgo alkoholį – dideliais kiekiais. Tačiau garsiausią įžeidžiamą frazę jis pasakė blaivus. Epizodas buvo perpasakojamas daugybę kartų, keitėsi jo formuluotės ir veikėjai, tačiau, anot tuometinio Churchillio asmens sargybinio Ronaldo Goldingo, tą vakarą Didžiosios Britanijos parlamento Žemuosiuose rūmuose Churchillis buvo
„Jeigu tik būčiau pažinojęs tave, Perikli, kai buvai pasiekęs aukščiausią tašką.“ Alkibiadas savo dėdei, graikų karvedžiui ir politikui Perikliui, V a. pr. Kr.
22
Istorija 10 • 2014
blaivus. Jis buvo pavargęs ir suirzęs, kai parlamentarė Bessie Braddock (1899– 1970 m.) apkaltino jį girtumu. Per gyvenimą Churchillis yra pažėręs ne vieną perliuką, tačiau šis – bene visų garsiausias jo pareiškimas – tikriausiai nebuvo paties sugalvotas. 1934 m. filme „Tai dovana“ vaidinančiam amerikiečiui komikui W. C. Fieldsui pareiškiama, kad jis girtas, o šis atšauna: „Taip, o tu – pamišęs, bet rytoj aš jau būsiu blaivus, o tu liksi pamišęs visą gyvenimą.“
Periklis (495–429 pr. Kr.) buvo vienas svarbiausių Atėnų politikų, atėjęs į valdžią 461 m. pr. Kr. Kartą diskutuodamas su savo globotiniu sūnėnu Alkibiadu (apie 450– 404 m. pr. Kr.), senyvas valstybės veikėjas pabandė
Braddock nepagrįstai viešumoje apkaltino Churchillį girtumu. Topfoto / Polfoto & Ullstein / Polfoto
užčiaupti jauną karštakošį: „Kai buvau tavo amžiaus, Alkibiadai, kalbėjau lygiai taip, kaip tu kalbi dabar.“ Alkibiadas, vėliau tapęs politiku ir karvedžiu, griežtai atsakydamas pastatė visažinį dėdę į vietą.
Įžūliu atsakymu Alkibiadas pastatė dėdę į vietą. Topfoto / Polfoto
„Ponia, jis tikriausiai atėjo iš kaimynų. Šitas tarakonas negyvas. Mūsų visi gyvi.“ Garsaus Londono restorano savininkas Peteris Langanas lankytojai, XX a. devintajame dešimtmetyje.
Langano tiesmukumas negąsdino nei lankytojų, nei tarakonų. Terry O'Neill / Getty Images & shutterstock
Getty Images
Airis Peteris Langanas (1941–1988 m.) kartu su aktoriumi Michaelu Caine’u Lon done atidarė restoraną ir dažnai reikalus tvarkydavo gerokai įkaušęs. Restoranas greitai išpopuliarėjo iš dalies dėl Lan gano tiesmukumo ir nepraustabur niškumo. Vieną vakarą lankytoja pasiskundė, kad jos maiste – tarakonas. Langanas sąmojingai atrėžė damai, įsidėjo tara koną į burną ir, užsigerdamas ant stalo stovinčiu šampanu, jį nurijo.
„Flintas – tikriausiai turtingas miestas. Matau, kad nusipirkote po dvi ar tris vietas.“ Victoras Borge’as pustuštei Mičigano miesto Flinto teatro salei, metai nežinomi. Kai 1940 m. danų pianistas ir komikas Victoras Borge’as (1909–2000 m.) persikraustė į JAV, angliškai nemokėjo nė žodžio. Tačiau greitai išmoko kalbą žiūrėdamas amerikietiškus filmus. Kartą, išėjęs į sceną Mičigano valstijos Flinto mieste, jis pamatė, kad žiūrovų salė pustuštė. Nuolat geros nuotaikos Borge’as nusprendė iš to pasijuokti.
„Gandai apie mano mirtį yra perdėti.“ Rašytojas Markas Twainas laikraščio „New York Journal“ redaktoriui skirtoje žinutėje, 1897 m. Mark Twain House & Museum
XIX a. dešimtajame dešimtmetyje amerikiečių rašytojas Markas Twainas (1835–1910 m.) gyveno Londone. Kai pasklido gandas, kad Twainui trūksta pinigų ir jis miršta badu, „New York Journal“ redaktorius išsiuntė telegramą korespondentui Londone: „Jeigu Markas Twainas miršta skurde, atsiųsk 500 žodžių.“ Netrukus buvo gauta dar viena telegrama: „Jeigu Markas Twainas mirė skurde, atsiųsk 1 000 žodžių.“ Žurnalistas nuvyko į rašytojo būstą ir rado Twainą visiškai sveiką. Kai žurnalistas parodė telegramas, abu vyrai skaniai pasijuokė. Tuomet Twainas parašė žinutę ir paprašė žurnalisto ją perduoti redaktoriui: „Jamesas Rossas Clemensas, mano pusbrolis, prieš dvi ar tris savaites Londone smarkiai susirgo, tačiau dabar jaučiasi puikiai. Gandai apie mano ligą susiję su jo liga.“ Žinutę rašytojas baigė žodžiais: „Gandai apie mano mirtį yra perdėti.“ Vėlesniuose šio įvykio atpasakojimuose Twainas pataisė garsiąją citatą nurodydamas, kad jo atsakymas buvo sarkastiškesnis: „Gandai apie mano mirtį yra gerokai perdėti.“
Yra išlikęs originalus raštelis su garsiaisiais Twaino žodžiais.
Istorija 10 • 2014
23
INŽINERINIAI LAIMĖJIMAI
SSRS • 1930 Po Pirmojo pasaulinio karo, revoliucijos ir pilietinio karo sovieBALTOSIOS– BALTIJOS JŪRŲ tų valstybė XX a. KANALAS ketvirtajame dešimSOVIETŲ SĄJUNGA tmetyje patyrė didelę krizę. Žemės ūkio technika buvo beviltiškai pasenusi, stojanti pramonė stabdė karinę šalies plėtrą, o Vakarai galėjo užpulti bet kuriuo metu. Todėl diktatorius Josifas Stalinas pradėjo žaibišką modernizaciją. Russian Archives, Library of Congress
50 000 gulago kalinių mirė statyboje
PRAŽŪTINGAS
STALINO KA 26
Istorija 10 • 2014
4,5 kanalo metro kainavo vieno žmogaus gyvybę. Tokia 227 km ilgio Baltosios– Baltijos jūrų kanalo, kurį Josifo Stalino įsakymu gulago kaliniai iškasė per 20 mė- nesių, kaina. Šia statyba Stalinas norėjo Vakarams įrodyti, kad Sovietų Sąjunga gali padaryti tai, kas neįmanoma.
NALas
KRIMINALINĖ ISTORIJA Piniginės dažnai pereidavo iš vienų rankų į kitas, kai jau sutemus pašto vežimai, pilni keleivių, traukdavo į Londoną ar iš jo. mary evans
Dėl suaktyvėjusios prekybos ir augančio kolonijų skaičiaus ANGLIJA padidėjo ir Londonas pinigų apyvarta. Šalies aristokratai ir stambieji prekybininkai gerokai pralobo. Verslo reikalais jie ėmė dažnai keliauti iš namų į sostinę Londoną, kuriame vykdavo pagrindiniai prekybos sandėriai, ir atgal.
34
Istorija 10 • 2014
J
ackas Sheppardas šypsosi, mirksi ir siunčia publikai oro bučinius. Jį stebi daugiau kaip 100 tūkstančių susižavėjusių akių, garsūs šūks niai sklinda po Taiberno aikštę. 1724 m. lapkričio 16 dieną joje su sirinko daug ybė Londono gyventojų. Vi si veržiasi į priekį, kad galėtų geriau ma tyti, o aplinkiniuose paviljonuose sustoja prekyba. Ši žmonių minia susirinko pasižiūrėti, kaip gyvenimą baigs gyva legenda: Jackas Sheppardas turės mirti. Budelis stovi pa siruošęs pakarti 22 metų pakelės plėšiką, vagį, kuris dėl savo drąsos, žavesio ir ne paprasto įžūlumo tapo garsenybe. Shep pardui net keturis kartus pavyko paspruk
MARTIN LANDIN
ANGLIJA • XVIII A.
ti iš garsiojo Londono „Newgate“ kalėji mo. O dar prieš jam pabėgant kalėjimas turėjo atlaikyti moterų, norinčių praleisti laiką žaviojo piktadario draugijoje, antplū dį. Į kalėjimą taip pat atvykdavo dailinin kų, norinčių nutapyti jo atvaizdą drobėje, o tie, kurie negalėjo pamatyti Sheppardo, tapydavo kitus kalinius. Tačiau paskutinė valanda atėjo ir Jac kui Sheppardui. Londoniečiai susirenka pasižiūrėti, kaip baigsis įdomi istorija, o laukdami jau aštuntos tąmet mirties bausmės vykdymo linksminasi ir gerai leidžia laiką. Šiurpas nukrečia minią, kai Sheppardui iš po kojų į šalį nukrinta kopėčios ir jis ima siūbuoti ore. Kūnas paliekamas kabo
PINIGAI ARBA GYVYBĖ! Išvažiavę iš Londono daugelis aristokratų ir turtuolių imdavo drebėti iš baimės. Pakelėje už kiekvieno krūmo galėjo slėptis kaukėtų ir dviem užtaisytais pistoletais ginkluotų piktadarių. Turtingos aukos garantavo kelių plėšikams neblogą pragyvenimą.
ti dar 15 minučių, kad budelis būtų tikras, jog nuteistasis negyvas. Kai Sheppardo palaikai pagaliau nuimami nuo kartuvių, jo gerbėjai prasibrauna į priekį ir padaro glaudų ratą, kad trofėjų medžiotojai nenuplėštų drabužių ar nesudraskytų kūno. Jackas Sheppardas mirė, bet jo vietą greitai užims kiti. Londono apylinkėse pilna pakelės plėšikų. Liaudis juos myli, nes šie švarina turtuolius.
Senos plėšimo tradicijos XVIII a. apiplėšimai Anglijos keliuose nieko nestebino. Pastaruosius 500 metų apiplėšimai būdavo tokie dažni, kad karalius dar 1285 m. įsakė 200 metrų atstumu nuo kelio visoje šalyje iškirsti krūmus,
Aviacijos istorija
Ekscentrikas pakėlė Vokietiją į dausas
Oro užka Ferdinandas von Zeppelinas (1838–1917 m.)
40
Istorija 10 • 2014
■
Visi atsuko jam nugarą
■
Nuolat trūko pinigų
riautojas ■
Bandymas baigėsi katastrofa
■
Laikraščiai jį vadino kvailiu
Kai 1890 m. generolas Ferdinandas von Zeppelinas buvo atleistas iš Vokietijos armijos, savo gyvenimą skyrė svajonei – sukurti orlaivių bazę, kuri Vokietiją paverstų aviacine supervalstybe. Tačiau gėdą užsitraukusio karininko niekas nenorėjo klausytis.
Vokietija • 1890
Vokiečiai labai domėjosi Zeppelino aerostatais ir kiekvieną kartą susirinkdavo stebėti, kaip kyla naujas dirižablis. ullstein bild / polfoto
52 metų generolas Zeppelinas atleidžiaVokietija mas iš Vokietijos armijos, tačiau nusprendžia neatFrydrichshafenas sukti tėvynei nugaros. Jis imasi viso gyvenimo projekto: nori sukurti orlaivį, kad Vokietija taptų pirma karo aviacijos supervalstybe.
GEDIMINAS KULIKAUSKAS, Vilmo Narečionio ir Audronės Liukaitytės DIZAINAS
Didysis karas lietuvoje
P
ergalė gali priblokšti taip, kaip ir pralaimėjimas. Po 1914 m. rugpjūčio 20 dienos ties Gumbine (Rytprūsiuose) vykusio mūšio, kurį lyg ir lai mėjo, 1-oji (Nemuno) rusų armija dar il gai nejudėjo priekin. Apduję nuo kraujo ir netekties rusai žvalgėsi vokiečių. Bet šie iš kautynių pasitraukė taip vaiduok liškai staiga, kad rusų vadas generolas Pa velas von Rennenkampfas įtarė (ir ne veltui) aiškią klastą. Tad neskubėjo – palaidojo žuvusius, lei do atsipūsti ir atkusti kariams. Juk ties Gumbine dešinysis rusų armijos sparnas buvo kone sutriuškintas. Poros pulkų vė liavos, paklaikusių caro karių gelbstimos nuo prasiveržusių vokiečių raitelių, atsidū rė net toli Lietuvoje: 111-ojo pulko – Kau no tvirtovėje, o 110-ojo – Vilkaviškyje. Į užnugarį, Lietuvą, nusidriekė ilgos vežimų su sužeistaisiais ir prisiplėštu grobiu kolonos. Ten taip pat varė belais vių būrius, kuriuose buvo nemažai lie tuvninkų. Suval kiečiai lietuviš kai pašnekinda vo kaizerio ar mijoje tarnau
Po Gumbinės mūšio suvalkiečiai turėjo progų pašnekinti ir rusų vedamus prūsų belaisvius – lietuvninkus. G. KULIKAUSKO KOLEKCIJA
jančius tautiečius: „Vieškeliu pro mūsų namus keturi kazokai varė 27 nelaisvius vokiečių ka reivius. Visi jie buvo jauni, brandūs, stip rūs vyrai. Sakysim, net švaresni, kaip mūsiškiai – ot, tarytum raštininkėliai. Mums prisiartinus, vienas jų lietuviškai prabilo: – Broliai lietuvninkai, duokite valgyti. Na ir pasileidom mes, vyrai, juokais, iš girdę prūsišką šneką, o mūs moters nė burbt: tuoj jiems užkandžių atnešė. – Kam duodat šitiems prū sams? – vienas vyrų priešta ravo. – Je, neduok, o ką jie man bloga padarė, juk ir motynų vaikai, – atkirto viena moteriškių.“
Suvalkiečiai dar nežinojo, kaip išmin tingai pasielgė minėtos moteriškės. Vos po kelių savaičių jų kraštą jau trempė kaustyti vokiečių batai. O daugelis ūki ninkų tarp pražygiuojančių kaizerio pėsti ninkų dairėsi lietuvninkų – kad šie tautie čius apgintų nuo kitų vokiečių savivalės.
Aklai trypčiojama priešo krašte Vėl gilyn į Rytprūsius rusai itin atsargiai pajudėjo tik rugpjūčio 23 dieną. Kone visi vylėsi, kad galvotrūk čiais pasitraukusi vokiečių 8-oji armija spruko už Vyslos arba pasislėpė Karaliaučiaus tvir tovėje. Bet priekin Rennenkamp fo kariai žygia vo lėtai, ap
Vokiečiai Suvalkijoje
Lietuviai veltui tikėjosi, kad Didžiojo karo audra praūš neužkabindama mūsų krašto. Vokiečiai sutriuškino vieną ir išvijo iš Rytprūsių kitą rusų armiją, o 1914 m. rudenį įsiveržė į Suvalkiją. Netrukus, anot spaudos, čia „nuo triobų pasiliko tik anglės, kaminai ir griuvėsiai.“
48
Istorija 10 7 • •2014 2014
Frontas Rytprūsiuose 1914 09 01
Gynyba visur ir nuo visų Gerai užkirsti Įsručio restoranuose pamėgusį Rennenkampfą rugpjūčio 31 dieną pribloškė gauta telegrama: „Generolą Samsonovą ištiko visiška nesėkmė, jo daliniai netvarkingai pasitraukė mūsų
KARINA ADAMONIENĖ
sutartiniai ženklai
Memelis (Klaipėda)
Kauno tvirtovė
Įsrutis
Gumbinė
Vilnius
1-OJI RUSŲ ARMIJA
DANCIGAS
Alytaus tvirtovė
Lötzeno tvirtovė
rytų prūsija Olštynas
8-OJI
VOKIEČIŲ PLANUOTA SMŪGIO KRYPTIS
VOKIEČIŲ ARMIJA
1O
Gardinas
-OJI RUSŲ ARMIJA Osoveco tvirtovė Balstogė
re v
as
Tanenbergas
s
KARALIAUČIUS
na
Tilžė
mu
Rusai
Ne
Vokiečiai
Vy s l a
Na
graibomis – iki rugpjūčio 27 dienos tenusliūkino vos 60 kilometrų. Carinė kavalerija nesugebėjo surinkti patikimesnių žvalgybinių žinių, tad rusai laukė galimo vokiečių smūgio iš bet kur ir bet kada. Kas iš caro karininkų galėjo pamanyti, kad lyg ir pralaimėję mūšį vokiečiai ramiausiai atsuks nugaras tariamiems laimėtojams? Kad sutelkę jėgas gerokai piečiau užgriūtų kitą – 2-ąją rusų armiją. Vokiečiai taip ir padarė: mat abiejų į Rytprūsius besiveržiančių rusų kariuomenių judėjimas ir ketinimai jiems jau buvo kaip ant delno. Žinias teikė tiek vokiečių aviacija, tiek... patys rusai, perduodantys įsakymus nešifruotu radijo ryšiu, t. y. atviru tekstu. Dėl puikiai išplėtoto geležinkelio tinklo naujasis vokiečių vadas Paulius von Hindenburgas per keletą dienų permetė savo pulkus į reikiamą vietą. Nuo fleg matiškai priekin slenkančių Rennenkampfo pulkų vokiečiai prisidengė vos pora antrarūšių divizijų. O kitomis dvylika kaizerio generolai netikėtai atakavo pro Mozūrų ežeryną besibraunančius pervargusius 2-osios Samsonovo armijos karius. Gera pusė rusų žuvo ar buvo paimti nelaisvėn, o generolas Samsonovas suvokė, kad jo armija sutriuškinta, ir rugpjūčio 30 dieną nusišovė. Žalio supratimo apie gretimos rusų armijos tragediją neturintis Rennenkampfas tuo tarpu ramiai ilsėjosi ką tik užimtame Intserburge – Įsrutyje. Generolas planavo prūsų miestelėnus nustebinti šauniu paradu, taip pat (pernelyg neskubėdamas) rengė Karaliaučiaus tvirtovės apsiausties planus.
2-OSIOS Novogeorgijevsko tvirtovė
Bu
ga s RUSŲ ARMIJOS LIKUČIŲ ATSITRAUKIMAS
VARŠUVA
0
50
100
150 km
Frontas Rytprūsiuose 1914 m. rugsėjo 1 d.
pasienio link, priešininkas, kuris jį iš dalies apsupo, gali lengvai pasukti jūsų link – turėkite tai omenyje.“ Kone tuo pat metu žinia apie kaimynų sutriuškinimą pasiekė ir eilinius Rennenkampfo karius: ant jų pabiro iš vokiečių lėktuvų svaidomi lapeliai, skelbiantys apie kaizerio ginklo pergalę ties Tanenbergu. Neskubri Rytprūsių okupacija baigėsi. Pusiau užimtame priešo krašte ūmai atsidūrę vienas prieš vieną su pergalės skonį pajutusia vokiečių armija, rusai skubiai kasėsi žemėn – mėgino Rytprūsius perjuosti apkasų linija. Pagaliau suvokę, kokį pranašumą vokiečiams teikia geležinkelis, puolė sprogdinti visus aplinkinius tiltus. O vokiečių 8-oji armija, sučiaumojusi
generolo Samsonovo pajėgas ir sulaukusi nemažo pastiprinimo iš Vakarų fronto, gręžėsi atėjūnų pusėn. Kaip savo įsakyme nurodė vokiečių generolas Hindenburgas, „iš Rytprūsių pašalinti Rennenkampfo armiją“. Abi armijos karių skaičiumi buvo apylygės – po keliolika divizijų (kiekvienoje armijoje maždaug po 200 tūkstančių karių). Bet vokiečiai turėjo 1 026 patrankas (rusai – 724), o svarbiausia – 200 sunkiosios artilerijos pabūklų (rusai jų visai neturėjo).
Nekenčiamoji „stuika“
N
et tie Lietuvos gyventojai, kurių dėl amžiaus ar ligos nemobilizavo į caro kariuomenę, nebuvo tikri, kad išvengė tarnybos – o kartu fronto ir kulkų. Tai galėjo lemti bene nekenčiamiausia iš gyventojus užgriuvusių prievolių vadinamoji stuika – prievartinis armijos krovinių vežiojimas nuosavu transportu. Kai kurie jas dar vadino padvadomis arba pastotėmis. Stuikininku tapdavo kiekvienas ne laiku ir ne vietoje kariuomenės kelyje su vežimu ir arkliu pasipainiojęs valstietis. Nereikėjo nė painiotis – pristigę vežimų savo gurguo-
lėms, rusų kariškiai nedvejodami sukdavo į artimiausią kaimą, sodybą ir „mobilizuodavo“ jų šeimininkus. Už stuikas kariuomenė lyg ir turėjo mokėti – net iki 6 rublių už parą. Bet iš tikrųjų atlygio sulaukdavo gal kas dešimtas, o ir tie – ne pinigais, bet popieriniais kvitais su užrašu, kad bus sumokėta po karo. Pasisekdavo, jei tokie vežėjai per prievartą namo grįždavo dar tą patį vakarą, dauguma – po mėnesio ar trijų. Pasitaikydavo, kad ir nebegrįždavo: jei tekdavo vežti amuniciją į priešakines fronto linijas (ar iš ten
Įsiveržus į Lietuvą, „stuikų“ tuoj prisireikė ir vokiečių kariuomenei. G. KULIKAUSKO KOLEKCIJA
išvežti sužeistuosius), stuikininkams taip pat kliūdavo vokiečių ugnies. Pasienio gyventojai į tokią riziką žvelgė ramiai. Daugelis vežėjų atgalios parpūškuodavo pilnais vežimais prūsiškų daiktų, kurių prisigrobdavo ištuštėjusiuose vokiečių namuose. Istorija 7 • 2014
49
Pirmasis pasaulinis karas 1 dalis
Europa eina iš proto
Beprotišką 1914 m. liepos mėnesį viena žmogžudystė priverčia didžiąsias Europos valstybes stoti į karą. 2014 (Nr. 7)
100 metų
2 dalis
vokiečiai žygiuoja per Belgiją
Besiveržianti kariuomenė, žygiuodama per mažą neutralią valstybę, viską pakeliui žudo ir degina. 2014 (Nr. 8) 3 dalis
vokiečių triumfas rytuose
Rusų armija įsiveržia į Vokietiją, tačiau sutriuškinama Tanenbergo mūšyje. 2014 (Nr. 9)
Ipras
Briuselis
Arasas
Paryžius
Reimsas
4 dalis
pradedamos nuožmios kautynės
Vakarų fronte armijos pradeda pragarišką apkasų karą. 2004 (Nr. 10) getty images
1914 m. rudenį kareiviai apsigyveno po žeme. barch 23
3-06
Įšalusios mūšio linijos
52
Istorija 10 • 2014
ullstein bild
m. evans / scanpix
Laikini apkasai tapo nu ola stengėsi gyventi kuo pat tiniu būstu, juose kareiviai ogiau.
ullstein bild
barch 13 6-0158
Patyrę spek u žinojo, kaip liantai manyti alkohprasinet pirmose olio fronto linijose. ypač kasai buvo Vokiečių ap giai įrengti. to jaukūs ir pa ullstein bild
Pirmojo pasaulinio karo kareiviai išėjo į frontą tikėdamiesi nugalėti dar iki Kalėdų, tačiau jiems teko ketverius metus gyventi po žeme. Apkasai tapo antraisiais jų namais. Amžinas purvas padarė didelį įspūdį žurnalistams, kurie lankėsi fronte. m. evans / scanpix
evans
Prie fronto kareiviai pastatė ištisus slėptuvių kaimus.
mary
Kiekvien ą pusryčių dieną po b užsiimam uvo ruoša, pa a namų lopomi d vyzdžiui, buvo rabužiai.
Kai nevyko mūšių, buvo nu romanų paklausa smark obodu, todėl žurnalų ir iai didėjo.
Dagligdag
mes S tre ikuojam! Negavę algos faraono darbin inkai nutrauk taikstytis su tu ė darbą. Jie n o, kad galingia enorėjo u s ia s valstybėje žm įsipareigojimų o gus nesilaiko . Įniršę jie me tė savo įrankiu s ir pirmą kart istorijoje prad ą ėjo streikuoti.
P
Mette Iversen
enki su puse maišo grūdų! Tokį reikalavimą pareiškė įniršę darbininkai, kai 1170 m. pr. Kr. atėjo pas vyriausiąjį faraono pareigūną, vizirį, kovoti dėl savo teisių. Grūdai buvo sutartas atlygis už darbą Ramzio III mauzoliejaus statybose Karalių slėnyje. Tačiau atlyginimas tris savaites vėlavo – ir darbininkai nusprendė, kad gana. Jie pareiškė, kad toliau dirbs tik tada, kai bus išdalyti grūdai. Vizirio padėtis buvo kebli: vėlinant darbus Karalių slėnyje gali atsitikti taip, kad uoloje iškaltas kapas bus nebaigtas laiku ir negalima bus palaidoti faraono palaikų, kai
Egiptas • 1100 m. pr. Kr.
Negavę atlyginimo egiptiečių darbininkai nedvejodami nutraukė darbą. bridgeman
Kadaise galinga Egipto valstybė yra susilpninta prieK airas šo antpuolių, Egiptas ekonominių sunDeir al Madina kumų ir vidaus kovų. Faraonas Ramzis III veltui mėgina atkurti pirmtako Ramzio II didybę.
jis mirs. Taip gali kilti grėsmė Ramzio kelionei į mirusiųjų karalystę ir jo gyvenimui anapus. Viziris pažadėjo greitai problemą išspręsti.
Tiesos tarnai Streikas, įvykęs daugiau nei prieš 3 100 metų Karalių slėnyje, yra pirmas istorijoje žinomas darbininkų kovos už savo teises pavyzdys. Jis minimas papiruso tekstuose, kuriuose to meto raštininkai aprašė gyvenimą didžiulėje statyboje Egipto dykumoje. Kaimelis, kuriame gyveno darbininkai su šeimomis, buvo vadinamas Set Maat, vėliau pavadintas Deir al Madina. Jis buvo įsikūręs vakariniame Nilo krante, netoli senovinio Tėbų miesto, iš ten į Karalių slėnį buvo galima be vargo nueiti pėsčiomis. Set Maat išvertus reiškia Tiesos vieta, o su šeimomis kaimelyje gyvenantys darbininkai buvo vadinami tiesos tarnais. Gyvenvietę sudarė apie 70 namų, jie stovėjo vienas šalia kito maždaug šešių šiuolaikinių nuosavų namų sklypų dydžio teritorijoje. Namai buvo pastatyti iš moliu sumūrytų akmenų, nudažyti baltai ir kiekvienas suskirstytas į tris patalpas. Kiekviename name buvo virtuvė, vėsus rūsys, laiptais buvo galima užlipti ant stogo, kur gyventojai miegodavo šilčiausiais metų mėnesiais.
Geografinė padėtis buvo nekokia: aplink stūksantys kalnai užstojo gaivų šiaurės vėją ir kaimelis buvo tarsi kaitria me katile. Norėdami apsisaugoti nuo ne gailestingos saulės, gyventojai virš pa grindinės gatvės buvo ištempę burę. Ta čiau žmonės nepaisė karščio ir veržėsi į Set Maat. Amatininko darbas buvo gar binga profesija, be to, jis buvo gerai mo kamas. Valstybės samdomi darbininkai galėjo būti priskirti prie vidurinės klasės: jie tu rėjo nuosavus namus, kapavietes ir už dirbdavo tris kartus daugiau nei žemės ūkio darbininkai.
Pagirioms suteikdavo laisvadienį
Charles edwin wilbour fund
Vergai – papildoma lengvata Faraono Ramzio III valdymo laikais, maždaug 1186–1155 m. pr. Kr., atly ginimų mokėjimas staiga nutrūko. Ama tininkų gerovei kilo grėsmė. Raštininko Amen Nakhte užrašytame papiruso ri tinyje pasakojama apie nutrūkusį grūdų tiekimą Set Maat gyvenvietei, tačiau
priežastis aiškiai ne įvardijama. Istorikai ma no, kad šalies grūdų san dėliai buvo tušti, nes faraonas pradėjo per daug statybų ir eikvojo išteklius karams su šalimis kaimynėmis. Kiti mano, kad grūdus savindavosi korumpuoti valdininkai. Papirusų riti niuose rašoma apie vieną Ramzio III lai kų valdininką, kuris sukčiaudavo seikė damas darbininkams emerius ir mie žius. Vietoj 40 hinų (viena hina atitinka maždaug pusę litro) jis į maišus pripil
Darbininkų algą sudarė grūdų maišai, mėsa ir vergai Egiptiečiai turėjo pasitenkinti žodine darbo sutartimi, tačiau atlyginimas ir kolektyvinis susitarimas būdavo tiksliai įforminamas raštu.
Bazinis atlyginimas Vedusių vyrų mėnesinį atlyginimą sudarė keturi maišai emerių (dvigrūdžių kviečių) ir pusantro maišo miežių. Be to, jie galėdavo naudotis vandens nešikų, nešiojančių vandenį iš šulinio į namus, paslaugomis. Jauni nevedę vyrai gaudavo pusantro maišo emerių ir pusę maišo miežių.
Savaitinis priedas Kas savaitę darbininkai gaudavo atlyginimo priedą: daržovių, pupelių, malkų ir žuvies. Ramzio III laikais kiekvienas darbininkas per savaitę gaudavo daugiau kaip 2 kg žuvies.
Ypatingas priedas Ypatingomis progomis darbininkai būdavo apdalijami, pavyzdžiui, drabužiais, sezamų aliejumi, druskos gabalais, natrio karbonatu konservavimui, datulėmis, pyragaičiais, mėsa arba statybinėmis medžiagomis šeimos kapavietėms, kurios buvo statomos už gyvenvietės sienų.
Papildomos lengvatos: vergai Darbininkai turėjo būrį vergų, kurie pakaitomis dirbo darbininkų namuose ir gyveno iš šeimininkų malonės. Jie dirbo viską: nuo namų ruošos iki statybinių atliekų išnešimo iš statybvietės.
Savaitgalis Darbininko darbo diena trukdavo aštuonias valandas, jis dirbdavo aštuonias dienas iš eilės. Tada gaudavo du laisvadienius. Per kasmetines religines šventes darbai Karalių slėnyje taip pat sustodavo.
Istorija 10 • 2014
59
shutterstock
Valdovo administratorius, viziris, su skirstydavo darbininkus į dvi brigadas: dešiniąją ir kairiąją. Jos dirbdavo pamai nomis arba skirtingose statybų projekto dalyse. Kiekvienai brigadai būdavo ski riama po darbų prižiūrėtoją ir raštinin ką. Raštininkas papiruse kruopščiai fik suodavo viską: nuo atėjimo į darbą iki laisvadienių. Paprastai darbininkas turėdavo dirb ti aštuonias dienas iš eilės. Jis dažnai nakvodavo statybvietėje, o pasibaigus darbo savaitei dviem dienoms grįždavo į kaimelį pas artimuosius. Tačiau išti kus kokiai nelaimei, pavyzdžiui, įgėlus skorpionui ar apsirgus, darbininkas ga lėdavo neatvykti į darbą, dėl to atlygini mo jam nesumažindavo. Vestuvių ir lai dotuvių proga darbininkas taip pat gau davo laisvadienį. Pasak raštininkų dokumentų, dingstis neatvykti į darbą galėjo būti barnis su žmona, alaus dary mas ar pagirios. Laisvadieniais darbininkai paprastai dirbdavo šeimos kapavietėse netoli kai melio. Kartais darbininkai uždarbiaudavo savo viršininkų kapaviečių statybose. Rūpindamiesi ateities karta, amatinin kai išmokydavo sūnus amato, tačiau net ilgametė pameistrystė negarantuodavo tiesos tarno titulo. Konkurencija dėl dar bo vietų buvo didelė, todėl kai kurie nie ko nepešę turėdavo keliauti į kitus mies tus ieškotis darbo – nebent atsiradęs tur tingas giminaitis papirkdavo darbų pri žiūrėtoją, kad juos priimtų. Iš mėnesinio darbininko atlyginimo galėdavo prasimaitinti dešimties asme nų šeima, ir dar likdavo grūdų, kuriuos šeima galėdavo išmainyti į reikalingas prekes ar paslaugas. Kai kurie amatinin kai turėdavo vertingų bronzinių įrankių, galvijų bei asilų, tai įrodo, kad jie gyveno gana pasiturimai.
Laisvalaikiu darbininkai piešdavo piešinius, pajuokiančius sistemą. Jie sukeisdavo įprastus vaidmenis ir vaizduodavo, kaip katė tarnauja pelei.
Revoliucijos
Revoliucijos Kol Paryžiuje be atvangos darbavosi giljotina, naujojo režimo agentai siekė iš Prancūzijos provincijų pašalinti priešus. Revoliucijos pasiuntiniai turėjo sunaikinti kiekvieną didiką bei laisvės priešą ir savo darbą vertino labai rimtai.
62
Istorija 10 • 2014
Prancūzija • 1793 Revoliucija Prancūzijoje kelia sumaištį. Prasidėjusi Paryžius kaip bandymas Prancūzija reformuoti monarchiją, ji perauga į valstybinį terorą. Prancūzijos provincijose protestuodami sukyla piliečiai. Liaudies komisarų paskelbtas nuosprendis buvo neskundžiamas. bridgeman & Shutterstock
mirties angelai Istorija 10 • 2014
63
AMATAI
Kalvių XIV a. Europos riteriai buvo lengvai sužeidžiamas taikinys. Didikus įveikdavo arbaletai, lankai ir alebardos, kol į pagalbą atėjo Milano šarvakaliai. Nebuvo geresnių šarvų už tuos, kuriuos kalė Missaglių šeima.
Missaglių šeimos kalvystės dirbiniai – karaliaus dvarui Tommaso Missaglia karjerą pradėjo kaip paprastas kalvis, o jo sūnus Antonio mirė būdamas labai turtingas grafas. Šeimai sėkmę atnešė kalvystės talentas ir verslumas.
Anglijos karalius Henrikas VIII, dėvėdamas Missaglių nukaltą šalmą, 1520 m. kovėsi riterių turnyre su prancūzais. bridgeman
Visa Europa apsipirkdavo Milano dirbtuvėse arba Missaglių atidarytuose filialuose Pietų Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Pagrindiniai klientai buvo valdovai, pavyzdžiui, Šv. Ro mos imperatorius, Prancūzijos, Anglijos ir Aragono karaliai bei dauguma Italijos miestų valdovų. Vos per dvi kartas Missaglių šeima tapo kilminga – to pasiekti XIV a. buvo beveik neįmanoma. akg / scanpix
ESBEN MØNSTER-KJÆR
dinastija rengė riterius R
iterio sūnus ruošėsi karui, nes buvo pakankamai suaugęs, kad išlaikytų medinį kalaviją. Visą vaikystę jis buvo kruopščiai mokomas įvairių įgūdžių, kad atėjus laikui galėtų kautis už šeimos garbę. Iki XIV a. daug metų trunkantis riterio lavinimas leisdavo dominuoti mūšio lauke. Joks valstiečių karys nedrįsdavo stoti skersai kelio riteriui, jojančiam smogti į priešakinę priešo rikiuotę. Tačiau netrukus mūšiuose pasirodė kitokio tipo pėstininkai. Kuokomis ginkluoti flamandai, šveicarai su alebardomis, škotai su ietimis ir lankais ginkluoti anglai įrodė, kad net turint santykinai primityvius ginklus galima nugalėti kavaleriją. Riteriai suprato, kad sunkiai įgyti įgūdžiai gali akimirksniu nueiti perniek – užtenka vieno paprasto prasčioko smūgio ar taiklaus šūvio. Norinčiam išlaikyti pirmaujančias pozicijas mūšio lauke riteriui reikėjo geresnių šarvų. Žiediniai šarvai (tarpusavyje sujungti geležiniai žiedai) pakankamai nebesaugojo. Arbaleto strėlė pramušdavo žiedinius šarvus ar kitokią papildomą apsaugą. Todėl riteriui teko dėtis prigludusius iš metalinių plokštelių nukaltus šarvus,
kurie apsaugodavo net nuo geriausių ginklų. Toli gražu ne bet kuris šaltkalvis gebėjo pagaminti tokį apsauginį kostiumą, todėl maždaug 1400 m. atsirado atskiras šarvakalių amatas.
Kūrė modernią ginkluotę Vėlyvaisiais viduramžiais Italijos miestai buvo labiau išsivystę už kitus Europos miestus. Čia buvo diktuojamos meno, literatūros, architektūros mados, kuriami technologiniai išradimai. Išmanydami gamtos mokslus ir išmokę amatų italai pirmavo kurdami sudėtingus šarvus didikams. Šiaurės Italijoje esantis Milanas daugelį metų garsėjo ginklų gamyba. „Šioje vietoje įspūdingas skaičius ginklakalių kasdien gamina įvairių rūšių ginklus, – 1288 m. rašė rašytojas ir poetas Bonvesinas de la Riva. – Iš čia siunčiami ginklai visiems Italijos miestams, o iš ten parduodami net totoriams ir saracėnams.“ Kai Europos riteriai nusprendė žiedinius šarvus pakeisti plokšteliniais visą kūną dengiančiais šarvais, Milanas buvo pasiruošęs tokius gaminti. XIV a. devintajame dešimtmetyje vienoje miesto gatvėje buvo vien šarvakalių dirbtuvės. Milane buvo gaminama moderniausia ginkluotė. 1427 m. mieste buvo tiek ginklų ir šarvų atsargų, kad per kelias dienas prieš mūšį buvo galima šarvais aprūpinti keturis tūkstančius riterių ir du tūkstančius pėstininkų. Įprastus šarvus buvo galima įsigyti dideliais kiekiais, o išrankiausiems klientams kalviai kūrė tikrus šedevrus. Milano amatininkų dirbinių paklausa pritraukė talentingų kalvių iš užsienio. Tarp jų buvo Missaglių šeima, per keletą metų ji išgarsėjo visos Europos dvaruose. Šarvai su Missaglių logotipu buvo
vertinami panašiai kaip dabartiniai garsiausių mados namų prekių ženklai.
Milanas suteikė laisvę Naujųjų Milano kalvių pavardė iš tiesų buvo Negroni. Jie buvo kilę iš mažo Elo miestelio, esančio už 50 kilometrų nuo Milano. 1428 m. du broliai Tommaso ir Dionigi atidarė dirbtuves ir pradėjo gaminti šarvus. Vos po metų Tommaso išpirko šeimos verslą ir pradėjo dirbti vienas, o pavardę Negroni pakeitė į Missaglios. Puikiai išmanančiam amatą ambicingam kalviui Milane atsivėrė daug galimybių. Tiesą sakant, amatininkui buvo beveik neįmanoma įsitvirtinti kitur, tik čia. Kituose miestuose naujokai buvo nepriimami į meistrų gildijas. Viduramžių gildija – pirklių arba amatininkų susivienijimas, egzistavęs beveik visuose prekybiniuose miestuose. Susivienijimui priklausantys pirkliai ir amatininkai susitardavo dėl taisyklių ir bendrų tam tikros gamybos srities standartų, o kitų neįsileisdavo. Tokiuose miestuose kaip Augsburgas, kuris, kaip ir Milanas, garsėjo metalo dirbiniais, kalvis turėjo ketverius metus mokytis, tuomet dar ketverius metus
Milanas • 1428 Italijoje skleidžiasi Renesansas, klesti mokslas, technoloMilanas gijos ir menai. Italija Milanas garsėja kalvyste, o miesto amatininkų dirbtuvės, kuriose kalami šarvai ir ginklai, pranoksta visas kitas.
Istorija 10 • 2014
71