Konferencijos partneris
Konferenciją įkvepia
2014
Organizatorius
Rugsėjo 16–17 d.
LITEXPO parodų ir kongresų centras, Laisvės pr.5, Vilnius
Naujausios e. rinkodaros tendencijos, idėjos, praktika
Programa artimiausiu metu www.vz.lt/konferencijos
Vyrai renkasi karą
38
Gavrilo Principui labai pasisekė, kai netoli jo sustojo automobilis su Austrijos-Vengrijos sosto įpėdiniu. Dviem šūviais jaunas serbų idealistas nužudė Pranciškų Ferdinandą ir jo žmoną. Šiedu šūviai sukėlė virtinę įvykių, kurie padalijo Europą į dvi priešiškas stovyklas ir pradėjo žiauriausią karą žemyno istorijoje. Incidentas leido Austrijai-Vengrijai pateikti Serbijai ultimatumą, o vėliau paskelbti ir karą. 14–21 puslapiuose skaitykite, kas dėjosi didžiųjų Europos šalių monarchų ir jų karo vadų galvose ir kaip jie per vieną mėnesį apsisprendė pradėti Pirmąjį pasaulinį karą.
70
58
46
Aleksandras Ikamas
32
14
Turinys 7 • 2014 6 Naujienos 8 Klauskite Nauja SERIja 14 Europa eina iš proto
Per mėnesį nuo taikos iki pasaulinio karo.
22 Didysis karas Lietuvoje Žaibas iš giedro dangaus.
26
Drama universitete Oksfordas kovėsi dėl vietos po saule.
32 Skalpų medžiotojai
Samdyti kareiviai indėnams bauginti.
38 Orakulė žinojo ateitį
Delfai buvo graikų pasaulio centras.
46
Gyvenimas viduramžių mieste Vargo ir išbandymų kupina diena.
52 Kova dėl Normandijos
corbis / Polfoto
Vokiečiai palaužti per 27 dienas.
58 Revoliucijai reikia kavos Laisvė, lygybė ir brolybė salone.
62
Egipto pre zidentas Anvaras Sadatas – pirmasis arabų priešas.
62
Anvaro Sadato mirtis Egipto prezidentas supykdė arabus.
70 Berthos Benz triumfo kelionė Išradėjo žmona nutildė pašaipas.
afp / scanpix & corbis / polfoto
26
76
TĖTIS, MAMA IR GANDRAS Nuo seniausių laikų žmonės svarstė, iš kur atsiranda vaikai. getty images / AOP
IŠRINKTIEJI Oksfordo univer sitete 1 000 metų studija vo protin giausi pa saulio žmonės. Getty images / aop
76
Istorinė apžvalga 2 500 metų reprodukcija buvo mįslė.
78 Top 5
Didžiausi šundaktariai.
80
Gyvasis istorijos liudininkas Karolis II tapo anglų karaliumi.
82 Svarbūs istoriniai įvykiai Lietuvos valstybės šventė.
83 Testas
Televizijos istorija.
Istorija 7 • 2014
VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: ULLSTEIN BILD / POLFOTO, AKG / SCANPIX, CORBIS / ALL OVER, GETTY IMAGES, ALAMY IMAGESELECT, SHUTTERSTOCK, BROOKLYN MUSEUM
70
Iš Carlo Benzo motorinės transporto priemonės visi šaipėsi, kol jo žmona sėdo prie vairo.
5
TRUMPAI
Naujienos Rastas seniausias pasaulyje sūris
Sutuoktiniai savo sode rado auksinių monetų lobį
KINIJA Taklamakano dykumoje ant mumijų rasta mažų geltonų seniausio pasaulyje sūrio gabaliukų. Mumijos palaidotos dykumoje maždaug prieš 3 800 metų, ant jų laidojant buvo išdėliota mažų sūrio gabaliukų – veikiausiai kaip pomirtinio gyvenimo užkandis. Pasak sūrį tyrusių Vokietijos Maxo Plancko instituto mokslininkų, sūris paruoštas nenaudojant šliužo fermento. Sūrio fermentaciją atliko bakterijos, kurios ir šiandien naudojamos ruošiant kefyrą.
JAV Kalifornijoje sutuoktinių pora savo sode rado užkastas 1 427 auksines monetas. Monetos nukaldintos XIX a. pabaigoje, jų vertė siekia daugiau kaip 22 mln. litų. Kaip monetos atsirado sode, nežinoma.
Sūrio gabalėliai yra nedideli – maždaug 1–2 cm skersmens. max planck institut
Genetikė Christina Warinner su kolegomis kelių šimtų metų senumo dantų akmenyse aptiko DNR molekulių.
Dantų akmenys
Christina warinner
Dantų akmenys
Christina Warinner
Kokios informacijos dantų akmenys suteikia apie mirusį žmogų? Galime sužinoti apie žmogaus burnos higieną ir mitybą. Apie kvėpavimo takų, pilvo ir žarnyno ligas bei imuninę sistemą. Taip pat galime sužinoti apie žmogaus gyvenamąją aplinką, jos užterštumą ir net apie žmogaus DNR.
6
Ar tai būtų įmanoma, jei žmonės senovėje būtų geriau valęsi dantis? Ne. Mums pasisekė, kad protėviai retai valydavosi dantis. Kaip tik iš jų dantų akmenų galime daug apie juos sužinoti.
r
Kodėl dantų akmenys yra svarbu? Dantų akmenys yra vienintelė medžiaga, kuri suakmenėja žmogaus organizmui esant gyvam. Todėl juose tūkstančius metų išsaugomos DNR molekulės, baltymai ir mikrofosilijos.
christina warinne
3 klausimai...
Ciuricho universiteto archeologė genetikė
e rasta
■ 40 skirtingų bakterijų, galinčių sukelti ligų. ■ Kiaulės, avies, kv ir pupelių DNR. ietinės duonos, kopūsto, žirnių
STEBINANTIS ATRADIMAS
Dantų akmenys atskleidžia praeities mitybos įpročius Mokslininkai 900 metų senumo dantų akmenyse rado „mikroskopinių Pompėjų“, kuriuose išliko užkonservuotų maisto likučių ir bakterijų iš mūsų protėvių burnų.
D
antų akmenys yra pikčiausias stomatologų priešas, tačiau šiuo atveju jie tapo geriausiu archeologų draugu. Tai įrodo tyrimas, kuriame mokslininkams pavyko iš 900 metų senumo dantų akmenų ištraukti tikrą DNR lobį. „Dar neteko iš tokio mažo tyrimo gauti tiek daug informacijos“, – teigia antropologė Christinna Warinner. Dantų akmenys – sukalkėjusios bakterijų apnašos,
susidarančios ant dantų. Juose seilės, bakterijos, maisto likučiai tarsi užkonservuojami ir išlieka po žmogaus mirties. Warinner ir kolegos tyrė keturis viduramžių griaučius iš Vokietijos ir jų dantų akmenyse rastas DNR molekules. „Visiškai aišku, kad šie žmonės retai valydavosi dantis – jei apskritai valydavosi“, – sako Warinner. Mokslininkai dantų akmenyse, be visa ko, rado užsikon-
servavusių kiaulės, kopūsto ir kvietinės duonos DNR. Pasak Warinner, šiandien asortimentas Vokietijos restoranuose iš esmės panašus. Mokslininkai taip pat rado daugelį bakterijų, sukeliančių ligų, tarp jų ir dantenas pažeidžiančių parodontozės bakterijų, DNR. Ši liga ir mūsų laikais paplitusi, tad mokslininkai viliasi, kad jų tyrimai padės daugiau sužinoti apie šios bakterijos vystymąsi.
press corbis / all over
Piramidėms iškilo grėsmė
Saulės piramidė 700 metų buvo majų didmiesčio Teotihuakano centras.
Reti nacių antspaudai
MEKSIKA Mokslininkai perspėja, kad Teotihuakane stūksanti garsioji majų piramidė gali sugriūti. Išorinę Saulės piramidės dalį sudaro 3 mln. tonų sverianti vulkaninės kilmės uoliena, o jos vidus pastatytas iš žemės. Meksikiečių mokslininkų grupė ištyrė piramidės vidų ir nustatė, kad pietinė jos pusė baigia išdžiūti. Todėl, pasak tyrimo vadovo Arturo Menchacos, piramidė gali subyrėti kaip išdžiūvusi smėlio pilis paplūdimyje. Mokslininkai tirs, kaip sustiprinti šį maždaug 2 tūkst. metų senumo statinį.
LENKIJA Anonimas Aušvico koncentracijos stovyklos muziejui padovanojo penkis antspaudus, kurie buvo naudojami numeriams ant stovyklos kalinių kūno tatui ruoti. Iš mažų metalinių blokelių su adatomis padaryti antspaudai, pasak specialistų, yra labai reti.
Terakotinės armijos arbaletai buvo tokie galingi, kad galėjo pramušti šarvus. getty images
3 2 1
Paleidžiamasis mechanizmas 1. Šaudamas
šaulys patrau kia gaiduko rankenėlę, kuri atpalaiduoja arba leto svirtį.
APSIGINKLAVĘ IKI DANTŲ
Terakotinė armija turėjo specialių ginklų Tyrimas atskleidžia, kad Kinijos terakotinė armija buvo ginkluota tikrais arbaletais, kurie buvo jai specialiai sukurti.
K
tinai galėjo šaudyti, buvo pagaminti išimtinai terakotinės armijos kareiviams apginkluoti. Taip pat nustatyta, kad skiriasi paleidžiamųjų mechanizmų dydis ir forma. Pasak Li, tai rodo, kad gaidukai buvo gaminami keliose skirtingose mažose dirbtuvėlėse. Tai paneigia teorijas, esą ginklai buvo pagaminti „konvejeriu“. Mokslininkai mano, kad gamybos organizavimas atitinka bendrą Džao Džengo politiką. Mat imperatorius Kinijos gyventojus buvo suskirstęs į nedidelius, iš penkių šeimų sudarytus vienetus, kuriems pavesdavo atlikti įvairius darbus.
2.
Svirtis atšoka žemyn ir atpa laiduoja arbaleto paleidiklį.
3.
Viršutinė paleidiklio dalis atlieka taikiklio kryptuko funkciją, o apatinė pri laiko arbaleto templę. Atlaisvintas paleidiklis šoka į priekį ir atpa laiduoja templę, o ši iššauna strėlę.
Istorija 7 • 2014
zhao zhen / xiuzhen janice li
ai aštuntajame XX a. dešimtmetyje archeologai pirmojo Kinijos imperatoriaus Džao Džengo (259–210 m. pr. Kr.) mauzoliejuje atkasė garsiąją terakotinę armiją, rado ir tūkstančius ginklų. Neseniai mokslininkai nustatė, kaip veikė pažangūs arbaletų paleidžiamieji mechanizmai. Pasak Londono universiteto koledžo archeologės Xiuzhen Janice Li, bronziniai gaidukai yra vienintelė išlikusi 2 200 metų senumo arbaletų dalis, nes visa kita sutrūnijo. Ištyrę 216 gaidukų mokslininkai nustatė, kad jie nebuvo naudoti. Kitaip tariant, ginklai, kurie neabejo-
7
PIRMASIS PASAULINIS KARAS A NAUJA SERIJSankt Peterburgas Londonas Paryžius
100 metų
Berlynas Briuselis Belgradas
1 dalis
Europa kraustosi iš proto Beprotišką 1914 m. liepos mėnesį viena žmogžudystė priverčia didžiąsias Europos valstybes stoti į karą. 2014 (7) 2 dalis
Žygiuodama per mažą neutralią valstybę, vokiečių kariuomenė viską pakeliui žudo ir degina. 2014 (8) 3 dalis
VOKIEČIŲ TRIUMFAS
Rusijos kariuomenė įsiveržia į Vokietiją, tačiau sutriuškinama Tanenbergo mūšyje. 2014 (9)
LA ND IS TA IKOS BA itanijos užsienio
Didžiosios Br wardas Grey reikalų ministras Ed
4 dalis
PASTOVIOS MŪŠIO LINIJOS
Kariuomenės apsikasa, prasideda pragariškas karas apkasuose.
2004 (10)
Sutemos virš Šiltą 1914 m. vasarą europiečiai mėgaujasi taika, gerove ir pažanga, tačiau du pistoleto šūviai sukelia įvykių griūtį ir įžiebia iki tol didžiausią istorijoje karą. Daugelis aprauda katastrofą, bet yra ir tokių, kuriems karas naudingas. 14
Istorija 7 • 2014
THERESE BOISEN HAAS ir ESBEN MØNSTER-KJÆR
Ullstein bild / polfoto & akg / scanpix & corbis / all over & getty images
VOKIEČIAI ŽYGIUOJA PER BELGIJĄ
G
avrilo Principas negali patikėti tokia sėkme. Prieš jį sustoja didelis atviras automobilis, o jame ant užpakalinės sėdynės sėdi jaunojo žudiko taikinys. Lengva pažinti įspūdingo dydžio žmogų šviesiai mėlyna uniforma ir šalmu, puoštu plunksnomis. Principas greitai įkiša ranką į kišenę. Bosnių kilmės serbas neturi laiko granatai paruošti, tad žengdamas nuo šaligatvio išsitraukia pistoletą. Erchercogas Pranciškus Ferdinandas turi mirti šiandien, 1914 m. birželio 28 dieną. Serbų karinė grupuotė „Juodoji ranka“, kurios va-
SE NOLI S
imperatorius Austrijos-Vengrijos zapas Pranciškus Juo
LOŠ Ė JAS
as Prancūzijos prezident aré inc Po s d’a on ym Ra
ABEJOJAN TI S
s Rusijos imperatoriu Nikolajus II
V Ė JA RODI S
s Vokietijos imperatoriu Vilhelmas II
Europos dovas yra aukštas karininkas, kaip taikinį pasirinko Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinį. Tačiau iki šiol visi bandymai Sarajeve buvo gėdingai nesėkmingi. Pirmasis žudikas pernelyg susinervino lemtingą akimirką, antrasis – nepataikė mesdamas granatą. Erchercogas jau buvo saugiai beatvykstąs į vietą, tačiau netikėtai jo automobilis stabteli kaip tik prie Gavrilo Principo. Gatvėje nuaidi du šūviai. Pirmoji kulka pataiko erchercogo žmonai erchercogienei Sofijai į pilvą, antroji – sosto įpėdiniui į kaklą. Principui nespėjus dar kartą nuspausti gaiduko, juos už-
stoja policijos pareigūnas. „Sofija! Sofija! Nemirk – gyvenk dėl mūsų vaikų“, – sušnabžda Pranciškus Ferdinandas, bet ji po kelių minučių išleidžia paskutinį atodūsį. Per valandą mirtinai nukraujuoja ir sosto įpėdinis.
Netikėta dovana Birželio 28 d., Užsienio reikalų ministerija Vienoje. Naujiena apie žmogžudystę buvo vos spėjusi pasklisti, kai kariuomenės vadas pranešė apie savo atvykimą. Dviem pistoleto šūviais buvo nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis. Po ketverių metų nebeliko visos imperijos. bridgeman
MOKSLO ISTORIJA
Iškiliausi Oksfordo protai
Ekstraordi WILLIAMAS TYNDALE’AS
RUPERTAS MURDOCHAS
Teologas, reformatorius
Žiniasklaidos magnatas
adamas smithas
Ekonomistas, filosofas
STEPHENAS HAWKINGAS Fizikas
CECILIS RHODESAS
Oksfordo universitetas beveik per 1 000 gyvavimo metų išugdė nemažai garsiausių istorijoje politikų, imperijų kūrėjų ir Nobelio premijos laureatų. Tačiau elitinio universiteto istorijoje būta ir tamsių puslapių – žiaurių žmogžudysčių bei kruvinų sukilimų.
Simon Staffeldt Schou
shutterstock
Imperialistas, verslininkas
Š
altą 1555 m. spalio dieną priešais Oksfordo universiteto Balliolio koledžą susirinko didelė žmonių minia. Prieš dvejus metus Marija I – Henriko VIII dukra – užėmė Anglijos sostą ir, norėdama šalyje įvesti katalikybę, pradėjo žiauriai persekioti protestantiškąjį šalies elitą. Dabar atėjo vyskupų Hugho Latimerio ir Nicholaso Ridley eilė. Šiedu įtakingi dvasininkai pririšami prie stulpo, jiems ant kaklo pakabinama po parako maišelį. Aplink juos sukrauna-
narieji Puikiose Oksfordo auditorijose išsilavinimą įgijo daug garsenybių.
T. E. LAWRENCE’AS
Karininkas, keliautojas
MARGARET THATCHER Politikė
OSCARAS WILDE’AS Rašytojas
JOHNAS LOCKE’AS Filosofas, gydytojas
J. R. R. TOLKIENAS
Kalbininkas, rašytojas
montage: Corbis / polfoto & Getty / allover & Bridgeman
mos malkos, budelis laukia ženklo uždegti laužą. „Džiaukis, pone Ridley, ir laikyk aukštai iškėlęs galvą, – šaukia Latimeris laužui užsiliepsnojus. – Šiandien Anglijoje uždegsime tokią ryškią šviesą, kad iš Dievo malonės ji niekada neužges!“ Tai paskutiniai Latimerio žodžiai. Po kelių akimirkų ugnis pasiekia parako maišelį ir viršutinė vyskupo kūno dalis suplėšoma į gabalus. O štai Ridley nepasisekė. Jo svainis, norėdamas, kad liepsnos greičiau pasiektų Ridley parako
maišelį ir baigtų jo kančias, iš nevilties į laužą įmetė daugiau malkų. Tačiau malkų buvo per daug, jos nuslopino liepsnas ir Ridley sudegė lėtai. Degdamas jis šaukė: „Ugnis nenori įsidegti!“ Šių dviejų vyskupų egzekucija yra toli gražu ne vienintelis smurtinis įvykis Oksfordo universiteto istorijoje. Nuo to laiko, kai XI a. pabaigoje jauni vyrai ėmė plūsti į Oksfordą, kad įgytų išsilavinimą, miesto gyventojai ir studentai dažnai kovodavo tarpusavyje. 1228 m., 1236 m. ir 1298 m. vykę kruvini mūšiai baigėsi
kelių žmonių mirtimi, tačiau daugiausia aukų būta 1355 m. vasarį, kai aludėje kilusios muštynės peraugo į tris dienas trukusias kruvinas riaušes, kuriose žuvo 63 Oksfordo studentai. Sužinojęs apie nužudytus studentus, karalius Eduardas III įširdo ant miesto gyventojų. Nuo to laiko, kai 1167 m. Paryžiaus universitetas atsisakė priimti anglų studentus, Anglijos karaliaus dvaras daug vilčių sudėjo į Oksfordą kaip į protingiausių šalies žmonių kalvę. Bausdamas už smurtą Eduardas III įsakė Istorija 7 • 2014
27
Kolonijų istorija
50už$
ą p l a k s reivis Johnas 1849 m. Teksaso ka mdytas Glantonas buvo pasa ikinti. apačių indėnams na ėjo kruvinas Glantono gauja prad indėnų žudė skerdynes, o neradę čus. atsitiktinius valstie
Sara Maria Glanowski
Skalpavimas buvo indėnų ir skalpų medžiotojų menas, tam reikėjo patirties ir įgūdžių. bridgeman
J
ohnas Glantonas ir jo vyrai joja per Meksikos Sonoros valstiją atsiimti didelio atlygio. Jie vežasi 37 džiovintus apačių indėnų, kuriuos vyriausybė buvo liepusi nužudyti, skalpus. Nors už juos pažadėtas didelis atlygis, vyrai nepatenkinti. Ilgą laiką nepavyko nuplėšti skalpų. Glantono gaujos nariui, jaunam amerikiečių dezertyrui Samueliui Chamberlainui tai buvo dar vienas nesėkmingas žygis, nes nepavyko nuimti nė vieno skalpo. Be to, galvažudžių gauja buvo netekusi vienuolikos vyrų. Netrukus jie prijoja nedidelį būrį Meksikos valstiečių, stovyklaujančių sausoje Sonoros stepėje – tikriausiai iš jų žemių juos išvarė karingai nusiteikę apačių indėnai. Glantonas nusprendžia, kad tai puiki galimybė nuimti dar porą skalpų. Persirengę apačiais, gaujos nariai užpuola stovyklautojus, atima jų maistą ir žiauriai nužudo tris vyrus bei penkias moteris. Nauji skalpai greitai sumetami į maišą prie kitų. Glantonas įsitikinęs, kad niekas neatskirs, ar skalpai – apačių indėnų, ar meksikiečių valstiečių. Skalpas juk tėra skalpas. Žiaurus išpuolis prieš Meksikos valstiečius 1849 m. buvo keletą metų trukusių skerdynių pradžia. Buvo žudomi ne tik čiabuviai, bet ir meksikiečiai civiliai, moterys bei vaikai.
Indėnai sukyla Glantonas ir jo vyrai tapo skalpų medžiotojais penktojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje, kai Sonoros gubernatorius Jose de Urrea pažadėjo 50 JAV dolerių atlygį už vieną apačio skalpą, o už apačių vado Santanos skalpą pažadėta tūkstančio JAV dolerių premija. Konfliktas tarp apačių indėnų ir meksikiečių truko jau šimtmetį. Didelė čiabuvių dalis buvo priversta kraustytis į uždaras rezervacijas ir ten paklusti meksikiečių užgaidoms. Kai 1831 m. valdžia sumažino apačių indėnų maisto racioną, čiabuviai pradėjo puldinėti meksikiečius, iš savo buveinių kalnuose Arizonoje ir Naujojoje Meksikoje plėšė kaimus, grobė gyvulius ir daiktus. Todėl jau 1835 m. Sonoros ir Čihuahua valstijos žadėjo atlygį už apačių skalpus. 1846 m. Meksikos valdžia susidūrė su dar viena bėda – tais metais prasidėjo ginkluotas konfliktas su Šiaurės Amerika. Meksika buvo priversta atiduoti Naująją Meksiką, Kaliforniją ir šiaurines Meksi-
Skalpų medžiotojai nebuvo išrankūs – mat už kiekvieną skalpą buvo dosniai atlyginama. C. Germain / scala & Shutterstock
kos dalis. 1848 m. pasibaigus karui, šiaurinė Sonoros valstijos dalis buvo kontroliuojama amerikiečių, nusilpusiai Meksikos valdžiai teko prašyti samdomų kareivių, tokių kaip Johnas Glantonas, pagalbos apsaugoti meksikiečius nuo indėnų ir nuo priešiškų amerikiečių.
Prarado mylimąją Johnas Glantonas skalpavo Meksikos valstiečius dėl pažadėto atlygio, o apačius – visai dėl kitų priežasčių. Sklido gandas, kad jaunystėje amerikietis sutiko merginą, kurios tėvus buvo nužudę karingi lipanų indėnai. Įsimylėjęs
Meksika • JAV • 1800 Amerikos žemyne jau seniai vyko čiabuvių ir kolonistų iš Europos karai. XIX a. viduryje Meksikos valdžia, negalėdama atsispirti indėnų ir amerikiečių spaudimui, griebėsi kraštutinių priemonių.
JAV San Antonijus
Meksika
Istorija 7 • 2014
33
Orak Antikinė Graikija
lėmė istorijos eigą
Kaukis sidabro kalaviju ir laimėsi visas kovas!
Delfai • 650 m. pr. Kr. Maždaug 650 m. pr. Kr. Delfuose buvo pastatyta pirmoji Apolono Graikija šventykla. ŠvenDelfai tykloje gyvenusi orakulė sulaukdavo lankytojų iš viso antikinio pasaulio. Delfai beveik 1 000 metų buvo graikų polių centras.
38
Istorija 7 • 2014
Ar protinga leistis į karą? Kada geriausia sėti laukus? Kur turi būti nauja graikų kolonija? Delfų orakulė galėjo atsakyti į visus klausimus. Valdovai ir karvedžiai vadovaudavosi jos patarimais – kartais pasekmės būdavo pražūtingos.
Bėkite! Bėkite į pasaulio kraštą ir atsiduokite liūdesiui!
k
oc st er tt
ulė
Įkurkite miestą toje vietoje, kur jums įkąs medinis šuo!
sh
Jūsų žmona pagimdys akmenį. Jis taps Korinto karaliumi!
Istorija 7 • 2014
39
u
Viduramžiai Kasdienius darbus dirba ir suaugusieji, ir vaikai. Bažnyčią dauguma lanko tik sekmadieniais. GRANGER / POLFOTO
Miesto dirbtuvėse ir krautuvėlėse darbas užverda dar prieš aušrą. Lambertų šeima taip pat pluša nuo ankstyvo ryto. Šiandien šeimos galva turi sudaryti svarbų silkių prekybos sandorį.
Diena
viduramžių mieste 46
Istorija 7 • 2014
thomas hebsgaard
Rytas
Šeimą pažadina bažnyčios varpai Gyventojų skaičius auga ir skatina miestų suklestėjimą Po ilgai trukusios sumaišties Šiaurės Europos gyventojų skaičius brandžiaisiais viduramžiais per tris šimtmečius net patrigubėja. Taika, sumažėjęs sergamumas ir žagrė atneša geresnius laikus. Dėl šių permainų turtingiausi pirkliai gali apsigyventi netoli turgaus aikštės ir leisti kitiems atvežti į ją prekių. Amatininkai daro įvairius dirbinius. Miestai auga.
Gyventojų skaičius Europoje 50 mln. gyventojų 40
Geresni laikai lemia gyventojų skaičiaus ir miestų augimą.
30 20 shutterstock
Pirklys Johnas Lambertas pabunda šeštą ryto, suskambus katedros var pams. Jis greitai pažadina kitus šei mos narius, miegančius bendrame miegamajame trečiame namo aukšte. Šiandien turi būti baigtas svarbus san doris ir Lambertas ketina parodyti savo sumanaus pirklio sugebėjimus. Jie užtikrino saugų gyvenimą šeimai – žmonai Mathildai, dukrai Susan ir sūnums Robertui bei trejų metukų jaunėliui Alexan deriui. Dar yra tarnaitė Liza, mieganti savo darbo vietoje – vir tuvėje. Lambertas dubeny je apsiprausia veidą, apsišlaksto plaukus ir apsirengia. Taip pra sideda diena.
10 Metai 0
1000 m.
1100 m.
Iki pietu,
Sūnus atidaro krautuvėlę Lambertas su sūnumi Robertu išeina pro duris, peržengia karvamėšlį, paspiria po kojomis besimaišantį kvykiantį kaimynų paršą ir traukia į turgaus aikštę. Jie sten giasi eiti palei namų sienas, rūpestingai saugodamiesi, kad neįliptų į atvirus kana lizacijos griovius skersgatviuose. Mėsi ninkų gatvėje Lambertas užsiima nosį – čia grioviuose visada guli krūvos bjau riai dvokiančių pūvančių galvijų žarnų. Turgaus diena jau įsibėgėjo. Prekeiviai išdėlioja vyno statines ir prieskonius. Lambertas liepia sūnui atidaryti šeimai priklausančią sūdytų silkių krautuvėlę ir griežtai nurodo nenuleisti kainos. O pats patraukia į uostą.
Turguje, be visa ko, parduodami: rugiai, miežiai, avižos, kviečiai ir grikiai. Sviestas, sūris, paukštiena, žuvys, jautiena ir kiauliena. Medus, razinos, petražolės, mairūnai, bazilikai, česnakai, cinamonas ir gvazdikėliai.
Pagrindinis daugumos miestiečių maistas yra duona ir ruginė arba miežinė košė. jörg müller & shutterstock
1200 m.
Europoje siaučiantis maras sumažina gyventojų skaičių. 1300 m.
1400 m.
Uždarius vadinamąją Falezo kišenę, baigėsi mūšis dėl Normandijos.
Hitlerio kariai atsidūrė
1944 m. rugpjūtį sąjungininkai, siekdami išsiveržti iš Normandijos, pradeda puolimą. Adolfas Hitleris iš nevilties įsako kovų užgrūdintiems karo veteranams ir jauniems fanatikams stoti į beprotišką kontrpuolimą. Netrukus maždaug 100 tūkst. vokiečių kareivių atsiduria ties žūties riba.
52
Istorija 7 • 2014
esben sylvest
MIRTIES R
ugpjūčio 19 dieną sutemus vokiečių tankų, sunkvežimių ir patrankų kolona artėja prie Aržantano Šiaurės Prancūzijoje. Tarp kolonos kareivių yra Rytų fronto veteranas, būrio vadas Hansas Erichas Braunas. Po pastarųjų dienų išgyvenimų visko mačiusiam Braunui nedaug telikę žmogiškų jausmų. Iš išorės jis užgrūdintas kaip tanko šarvai, tačiau vidumi – miręs. Palei kelią kūpso pūvantys ir dvokiantys kareivių ir arklių kūnai, tačiau jis nekreipia dėmesio. Hansas Erichas Braunas, kaip ir kiti jo kolonos kareiviai, jau pripratęs prie šiurpių vaizdų. Kai sužeis-
1
OPERACIJA „ASMENS SARGYBINIS“
1 Didžioji diversija
roger-viollet / polfoto, getty / all over press & corbis / polfoto
D Diena 2014 (3)
2
OPERACIJA „TIGRAS“
3
MISIJA „OLBANIS“
4
OPERACIJA „NEPTŪNAS“
Pratybos pasirodė daug tikroviškesnės, nei tikėtasi 2014 (4)
Parašiutininkų desantas išmestas 2014 (5) priešo užnugaryje
D diena. Omahos paplūdimyje vyko 2014 (6) žiaurūs mūšiai
5 OPERACIJA „KOBRA“
Sąjungininkai baiminosi, kad bus 2014 (7) išstumti atgal į jūrą
KIŠENĖJE tas kovos draugas išleidžia dvasią, jis tik numeta suglebusį purviną kūną ant kelio ir užima mirusiojo vietą sunkvežimyje. Iš visų pusių link jų artėja sąjungininkų daliniai. Hansas Erichas Braunas nežino, ar po penkių minučių dar bus gyvas. Kaip ir dešimtys tūkstančių kitų vokiečių kareivių, jis iš nevilties bėga į rytus, kad ištrūktų iš sąjungininkų replių manevro, kuriuo ketinama apsupti maždaug 100 tūkstančių vokiečių. Užsispyrimu ir tikrovės neatitinkančiais įsakymais Adolfas Hitleris dar kartą pasirodė esąs pikčiausias vokiečių kariuomenės priešas.
Vokiečių karo mašina susidėvėjusi
Prieš du su puse mėnesio – 1944 m. birželio 6 dieną – sąjungininkų kareiviai išsilaipina Šiaurės Prancūzijoje ir planuoja greitai užimti Normandiją. Tačiau sąjungininkų kariuomenė susiduria su tokiu atkakliu vokiečių pasipriešinimu, kad per mėnesį tesugeba atkovoti siaurą ruožą išilgai pakrantės. Rytuose britų ir kanadiečių kariuomenei ypač daug bėdų kelia Kanas, nes miestą gina fanatiškiausi ir labiausiai kovų užgrūdinti Hitlerio kareiviai. Todėl liepos 25 dieną generolas Omaras Bradley pradeda operaciją „Kobra“: sąjungi-
ninkai prasiveržia pro vakarinę fronto liniją ir plačiai išsiskleidę puola vokiečius. Netrukus Hitlerio armijos Šiaurės Prancūzijoje jau bus apsuptos beveik iš trijų pusių. Vokiečių Vakarų fronto vyriausiasis vadas, 61-erių generolas feldmaršalas Güntheris von Kluge, kilęs iš prūsų karininkų šeimos. Jis vadovavo 4-ajai armijai, kuri kartu su kitomis vokiečių armijomis 1939 m. per trumpą laiką užkariavo Lenkiją. Tačiau 1944 m. rugpjūtį jis jau seniai yra suvokęs karčią tiesą, kad karo sėkmė galutinai nusigręžė nuo vokiečių ir jiems gresia apsupimas. Istorija 7 • 2014
53