Kai gangrenuoja ranka
12
„Iliustruotoji istorija“ yra ne kartą rašiusi apie karinius perversmus, jų priežastis ir pasekmes. Šįsyk persikelsime į 1973 m. Čilę, kur kariškiai nuvertė socialistą prezidentą Salvadorą Allende ir įvedė šalyje karinę diktatūrą. Po perversmo Čilėje kelerius metus liejosi nekaltų žmonių kraujas, nes diktatorius generolas Augusto Pinochetas siekė atsikratyti politiniais oponentais ir kitaip mąstančiais žmonėmis. „Jeigu gangrenuoja ranka, ją reikia nupjauti.“ Vadovaudamiesi šiais Pinocheto žodžiais, kariškiai „pjovė“ iš peties. Plačiau – p. 60.
20
50
78 34 26
Turinys 8 • 2014 6 Naujienos
Aleksandras Ikamas
Nauji radiniai, atradimai ir teorijos.
8 Klauskite
74
Atsakymai į skaitytojų klausimus.
APŽVALGA Meno istorija prasidėjo prieš 43 tūkst. metų.
12 Kruvini imperijos pėdsakai
Agripina žudė, kad patektų į valdžią.
20
museo naCional y centro de investigación de altamira
Pralaimėję alpinistai Mirę amžinajame įšale ir pamiršti.
26
Ir MacArthuras klysta Karo didvyris prarado viską.
34 Napoleono III operos teatras
Naujoji Paryžiaus opera buvo stebuklas.
40
Pirmasis pasaulinis karas (2) Vokiečiai žygiuoja per Belgiją.
46
Didysis karas Lietuvoje (2) Lietuviai šaukiami į kariuomenę.
70
50 Lėlytės atkirtis
Sekretorė nėra antroji viršininko žmona.
68
Šoko ištikti krikščionių kolonistai Havajų salose uždraudė poligamiją ir tradicinius hulos šokius.
mary evans / scanpix & Getty images
mepl / scanpix
54 Stipriausia Japonijos tvirtovė
Niekam nepavyko užimti Himedžio pilies.
56 Austrijos sostinė – geriausia! Sosto įpėdinis nekentė viso pasaulio.
60
Medžioklė Čilėje Diktatorius priešus uždarė stovyklose.
ŽYGIS
68
1898 m. Austrijos-Vengrijos sosto įpėdiniui Pranciškui Ferdinandui „Grand Tour“ baigėsi liūdnai.
70 Graikiškas garo variklis
Misionierius uždraudė šokti Havajų tradicijos buvo pagoniškos!
56
Išradėjas 1 700 metų aplenkė laiką.
74 Istorinė apžvalga
Nuo paveikslų urvuose iki modernizmo.
76 Österreichische nationalbibliotek
Svarbūs istoriniai įvykiai Belka ir Strelka kosmose.
78 Top 5
Pinigus iššvaistę paveldėtojai.
80
Gyvasis istorijos liudininkas Samuelis Pepysas stebi skrodimą.
82 Testas
Automobilių istorija.
Istorija 8 • 2014
VIRŠELIO ILIUSTRACIJOS: BRIDGEMAN, AKG/SCANPIX & STRIDINGOUT & PARISIAN FIELDS & SHUTTERSTOCK, GETTY IMAGES
TECHNIKA Graikų matematikas Heronas Aleksandrietis buvo produktyviausias senovės išradėjas.
5
TRUMPAI
Naujienos Garsioji sidabro taurė netikra?
Popiežiaus archyvas taps prieinamas visiems
ANGLIJA Berlyno Humboldtų universiteto archeologas Luca Giuliani abejoja, ar romėnų sidabro taurė, kurią 1999 m. maždaug už 9 mln. litų įsigijo Britų muziejus, yra tikra. Homoseksualiomis erotinėmis scenomis dekoruota taurė yra 2 tūkst. metų senumo, tačiau Guliani atkreipia dėmesį, kad kitų romėnų sidabro dirbinių su panašiomis dekoracijomis nėra. Mokslininko manymu, taurė buvo pagaminta prieš 100 metų amerikiečių turtuolio Edwardo Warreno, kuriam ši taurė priklausė iki jo mirties 1928 m., užsakymu.
VATIKANAS Tūkstančiai Vatikano bibliotekos rankraščių bus suskaitmeninti ir paskelbti internete. Per pirmąjį projekto, numatyto ketveriems metams, etapą nuskenuota 1,5 mln. puslapių.
Sidabro taurė kainavo maždaug 9 mln. litų. Sailko
tuojami KAULAI da 0 m., tuo laiko
1348–135 rtis pasi tarpiu juodoji mi 60 proc. g au žd ma ė mž gle ų. oj nt ve gy o London Pernai Londone tiesiant naują metro liniją buvo iškasti 25 griaučiai. crossrail
DANTYSE
Mirusiųjų aptikta maro ba kter Yersinia pestis DN ijos R.
Trys klausimai... Timas Brooksas Mikrobiologas, Anglijos visuomenės sveikatos tarnyba
NAUJA TEORIJA
Marą platino ne blusos, o žmonės Britų mokslininkai padarė svarbų atradimą, suteikiantį naujų žinių, kaip XIV a. plito maro epidemija.
D
augiau kaip pusė Londono 2012 metais. Abi tiriamųjų grupės mirė nuo tos pačios gyventojų XIV a. mirė nuo ligos, tačiau Madagaskaro plaučių maro, o ne buboninio maras – priešingai nei juodoji maro, kaip buvo manoma iki mirtis – nevirto epidemija. Tošiol. Tokią išvadą padarė garsus britų mokslininkas, ištyręs dėl užkrečiamų ligų specialisto 2013 m. Londone rastų vadiTimo Brookso nuomone, XIV a. turėjo būti kitas veiksnys. namosios juodosios mirties „Buboninis maras negaaukų DNR. Mirusieji palyginti su li plisti taip greitai, kad JUODOJI 60 maro aukų, mirujuo viduramžiais būMIRTIS sių Madagaskare tų galėję užsikrėsti XIV a. pasiglemžė maždaug 200 mln. europiečių gyvybę.
6
Istorija 8 • 2014
tiek daug žmonių“, – sako Brooksas. Jis iškėlė teoriją, kad europinis buboninis maras veikiausiai išsivystė į kur kas pavojingesnę oru plintančią plaučių maro formą. Brookso nuomone, plaučių maras galėjo lengvai plisti tankiai gyvenamuose miestuose, kuriuose kosint į orą patekusios bakterijos galėjo lengvai užkrėsti kitus.
Kaip nustatėte, kad juodąją mirtį sukėlė plaučių maras? Buboninio maro mirštamumas yra 50 proc., o plaučių maro – daugiau kaip 90 procentų. Mūsų duomenys rodo, kad liga plito taip sparčiai, jog tai galėjo būti tik plaučių maras. Ar blusos dabar nebekaltos? Ne, blusos gali perduoti buboninio maro užkratą iš žiurkių žmonėms. Tačiau 10 proc. susirgusiųjų buboniniu maru išsivystė plaučių uždegimas ir per kosulį bei čiaudulį liga toliau plito kaip plaučių maras. Kokia yra naujos epidemijos rizika? Didmiesčiuose esama vietų, kur žmonės gali kontaktuoti su žiurkėmis ir gali prasidėti grandininė reakcija.
IAA
Redaktorius: Emrah Sütcü
Kalkakmenio karstai buvo naudojami mirusiųjų kaulams laikyti.
Vagys pavogė kaulų karstus
Rasti „Frankenšteino“ autorės laiškai
IZRAELIS Jeruzalės policija per reidą miesto šiaurėje sulaikė kelis kapų plėšikus, vežančius 11 vadinamųjų kaulų karstų. Šie nedideli kalkakmenio karstai, paženklinti žydų simboliais ir hebrajiškais įrašais, buvo pavogti iš vienos Jeruzalės kapavietės. Kalkakmenio karstai buvo naudojami mirusiesiems laidoti maždaug prieš 2 tūkst. metų. Senovėje žydai mirusiuosius pirmiau paguldydavo kape, o maždaug po metų artimieji surinkdavo mirusiųjų kaulus ir sudėdavo į kalkakmenio karstus.
ANGLIJA Britų mokslininkas rado trylika Mary Shelley, romano „Frankenšteinas“ autorės, parašytų laiškų. Esekso archyve aptikti laiškai yra skirti artimiems rašytojos draugams, juose, be visa ko, aprašomi Shelley šeimos santykiai.
Radiniai byloja, kad Australija buvo atrasta anksčiau
Papūgos buvo šventi paukščiai XV a. Europoje buvo labai populiarūs egzotiški paukščiai. Jie buvo laikomi šventais ir dažnai būdavo vaizduojami religinio turinio paveiksluose. Shutterstock
ISTORIJOS KNYGOS TURĖTŲ BŪTI PERRAŠYTOS
2011 m. Rytų Australijoje rasta KAUKOLĖ datuojama 1650 metais. Kaukolė priskiriama europiečiui, tačiau anglų keliautojas Jamesas Cookas atrado šį kraštą 1770 metais.
Papūga atskleidžia nežinomą prekybos kelią į Australiją Italų renesanso dailininko paveiksle pavaizduotas paukštis iš Australijos leidžia manyti, kad europiečių prekybos keliai XV a. siekė toliau, nei buvo manoma iki šiol.
N
Stebina tai, kad XV a. europiečių prekybos keliai, pasak istorijos šaltinių, dar nesiekė šių kraštų. Todėl europiečiams šis paukštis turėjo būti nežinomas. Melburno universiteto australų meno istorikė Heather Dalton mano, kad kakadu vaizdavimas – juolab gyva poza – rodo, kad menininkas buvo matęs gyvą paukštį. Tai reiškia,
kad aktyvi prekyba tarp Europos ir Australijos vyko daug anksčiau, nei manyta iki šiol. „1496 m. paveiksle pavaizduotas geltonkuodis kakadu atskleidžia, kad prekybos keliai į Pietryčių Aziją ir Australiją egzistavo anksčiau, nei mūsų žiniomis europiečiai atvyko į šiuos kraštus“, – teigia Dalton.
Šiaurės Australijoje rasta X a. ARABIŠKŲ MONETŲ. Gali būti, kad viduramžiais šiame krašte lankėsi pirkliai iš Artimųjų Rytų.
Istorija 8 • 2014
Les Enluminures & indiana university
ėra įprasta perrašyti istoriją dėl papūgos. Tačiau italų paveikslo „Madonna della Vittoria“, kurį 1496 m. nutapė Andrea Mantegna, atveju atsitiko būtent taip. Luvro muziejuje Paryžiuje eksponuojamo paveikslo antrame plane vaizduojamas geltonkuodis kakadu – ši papūgų rūšis gyvena Australijoje, Indonezijoje ir Naujojoje Gvinėjoje.
1580–1620 m. datuojamoje portugalų knygoje vaizduojamas į kengūrą panašus GYVŪNAS. Olandai atvyko į Australiją 1606 m., tačiau gali būti, kad kiti europiečiai ten lankėsi anksčiau už juos.
7
ROMOS IMPERIJA
Nerono motina žudė kiekvieną, stojantį skersai kelio jos sūnui
Klastingia Romos moteris Agripina
12
Istorija 8 • 2014
usia Neronas
Agripina priklausė valdžios ištroškusiam visuomenės elitui ir buvo viena iš žiauriausių. Ji nunuodijo du sutuoktinius, žentą privedė prie savižudybės ir susidorodavo su kiekvienu, kliudančiu jos planams, – kol galop pati tapo sūnaus valdžios troškimo auka.
Nužudė savo vyrą, kad galėtų ištekėti už imperatoriaus Klaudijaus Nunuodijo imperatorių, kad jos sūnus Neronas gautų jo sostą Neronui tapus imperatoriumi, paaiškėjo, kad jis paveldėjo motinos žiaurumą
ROMA • 54 m. po kr.
Bridgeman
Mirus Nerono patėviui Klaudijui, šešiolik metis jaunuolis Italija paskelbiamas Romos imperato Roma riumi. Tai vainika vo Agripinos pastangas. Per sep tynerius metus ji nužudė daug žmonių skindama sūnui kelią į Romos valdžios viršūnę.
KATASTROFOS
Moterys, vaikai ir nutrūktgalviai vyrai –
Tragedijos MARTIN LANDIN
viršukalnėse Laimingieji pasiekdavo viršukalnę ir pelnydavo šlovę. Nelaimėlius užgriūdavo ledas ar uolos arba jie nukrisdavo nuo stačių šlaitų. Bandydami įkopti į aukščiausias pasaulio viršukalnes žuvo tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų.
Mirė už kelių metrų nuo gelbėtojų Keturi vokiečiai užsimoja pirmieji įveikti statų šiaurinį Eigerio viršukalnės šlaitą. Bandymas nepavyksta, tuomet pradedama dramatiškai leistis.
23
-ejų Toni Kurzas ketina atlikti tai, ko niekam iki šiol nepavyko. Su draugu Andreasu Hinterstoisseriu ir 3 970 m šveicarija, 1936 m. kitais dviem alpinistais Willy Angereriu 4 žuvusieji ir Edi Raineriu ketina įkopti į Eigerio viršūnę liūdnai pagarsėjusiu šiauriniu šlaitu. Čia keliautojų laukia lygus ledas, stačios sienos ir birios uolienos. Krintanti uola pačioje žygio pradžioje sunkiai sužeidžia Hinterstoisserį. Jis drąsiai kopia toliau, tačiau jo būklė pamažu blogėja ir vyrai priversti grįžti. Deja, jie negali naudotis tuo pačiu maršrutu ir turi leistis stačia uolos siena. Besileidžiant alpinistus viena po kitos užgriūva tragiškos nelaimės. Didelė griūtis nusineša Hinterstoisserį, vėliau, atsitrenkęs į kalno šlaitą, žūsta Angereris. Raineris, kabantis virvės viršuje, lėtai pasismaugia nuo žuvusių draugų kūnų svorio. Apsuptas draugų palaikų, uolos šlaite lieka kaboti Kurzas. Kalno papėdėje stebėtojai mato dramatišką vyrų kovą, ir kitą dieną Kurzą pasiekia gelbėtojai. Tačiau Kurzo virvė per trumpa, kad galėtų nusileisti pas gelbėtojus. Jis nupjauna virvę, jungiančią jį su Angereriu, ir užkopia viršun prie Rainerio, kad atlaisvintų savąją virvę ir taip laimėtų kelis metrus.
Eigeris
Toni Kurzas
Kai lieka vos keli metrai iki gelbėtojų, Toni Kurzo organizmas nebeištveria.
Po penkių valandų gelbėtojai pagaliau gali pririšti savo virvę prie Kurzo virvės. Tačiau nusileidęs kelis metrus Kurzas su siaubu suvokia, kad virvės mazgas kliudo jam nusileisti žemyn. Kurzas nebeturi jėgų. Jo rankos sušalusios, jis verksmingai išlemena: „Daugiau nebegaliu“ – ir nualpsta. Atsistoję vienas kitam ant pečių gelbėtojai gali ledkirčiu paliesti Kurzo batą, tačiau negali jo nukelti žemyn. Kurzas miršta kabodamas ant virvės, vos už kelių metrų nuo gelbėtojų.
Kopdami į Eigerio viršukalnę žuvo mažiausiai 64 vyrai – tarp jų Toni Kurzas ir jo bendražygiai.
Kurzas
cinetext & scanpix
RAINERIS ir ANGERERIS
get
ty i
ma
ges
Iš kaimo netoliese žmonės stebėjo kalno šlaite vykstančią dramą.
Gelbėtojai
Kalnų batai pritaikyti kopti nelygiu, ledu padengtu paviršiumi. Batai paprastai būna tvirtu padu, su dygliais. Istorija 8 • 2014
21
Didieji karvedžiai
Korėja • 1950 1945 m. Korėja buvo padalyta į dvi valstybes: šiaurėje įsiKorėja tvirtino komunistinis režimas, o pieKinija tuose – amerikiečių remiama diktatūra. Su sovietų pagalba Šiaurės Korėja sukūrė galingą kariuomenę, kurios užduotis – suvienyti šalį jėga.
38 metų generolas ių s u a i ž d i d s Viena yrių v d i d o r a k o i n i l u a Antrojo pas Korėjos kare prarado viską
MacArthuro 1950 m. rudenį Douglasas MacArthuras buvo gyva legenda. Per Antrąjį pasaulinį karą jis sutriuškino Japonijos kariuomenę, o dabar yra pasirengęs parklupdyti komunistinę Šiaurės Korėją. Tačiau jam kelią užkerta dvi kliūtys: 300 tūkst. kinų ir prastas genijaus įžvalgumas.
26
Istorija 8 • 2014
MacArthuras žadėjo laimėti iki Kalėdų, bet teko susitaikyti su karčiu pralaimėjimu. Kaltę jis suvertė kitiems. getty / all over
nuopuolis
GARSŪS ARCHITEKTŪROS PAMINKLAI
Paryžius sukilo prieš imperatoriaus operos Gyventojai badauja, tačiau imperatorius Napoleonas III įsigeidžia pasistatyti operos teatrą – iš aukso, gipso ir marmuro. Prestižiniam statybos projektui visuotinai priešinamasi, ir architektas turi kovoti dėl kiekvieno franko.
Napoleonas III, skirtingai nei garsusis dėdė, labiau mėgo miesto salonus, o ne mūšio lauką.
NATASJA BROSTRÖM
teatrą
P
rancūzijos valstybė 1875 m. sausį pateikia tautinio romantizmo atstovui dailininkui Edouard’ui Detaille užsakymą nutapyti paveikslą. Paveiksle turi būti vaizduojamas naujosios Paryžiaus operos atidarymas, kaip architektas Charles’is Garnier sveikina šalies prezidentą ant didžiųjų operos marmurinių laiptų. Tačiau šis paveikslas nerodo visos tiesos. Paveiksle vaizduojamas 1875 m. sausio 5 dieną vykęs šlovingas operos atidarymas slepia kelerius metus trukusį skandalų ir vėlavimo košmarą. Prancūzijos ekonomika po karo su Prūsija yra žlugusi, ir garbingieji operos svečiai turi susimokėti už bilietus. Naujoji valdžia nenori būti apkaltinta palankumu draugams ar priešams. Net Garnier negauna nemokamo bilieto. Architektas iš savo kišenės susimoka 120 frankų (dabartiniais pinigais – maždaug 3 300 litų) už kuklią vietą vienoje paskutinių eilių. Iš pradžių naujoji Paryžiaus opera buvo prestižinis imperatoriaus projektas, tačiau 1870 m., kai Napoleonas III buvo priverstas atsisakyti sosto ir paliko politinės bei ekonominės suirutės draskomą Prancūziją, jos statyba sustojo. Tik sumažinus lakštinio aukso sąnaudas ir pakeitus kai kurių patalpų planą, Garnier buvo leista baigti svarbiausią savo gyvenimo darbą. Garnier susijaudinęs stebi, kaip priešais sceną užsidega dujų žibintai ir orkestro duobėje apšyla smuikai. Imperatoriui skirtame balkone atsisėda Prancūzijos prezidentas Patrice’as de Mac-Mahonas. Sėdėdamas kuklioje vie-
Ir prieš įžengdamas į sostą, ir vėliau, jau tapęs valdovu, Napoleonas III milijonus frankų iššvaistė dviem aistroms: prabangiems pastatams ir gražioms moterims.
ž
lugus monarchijai 1871 m. , į revoliucionierių rankas pakliuvo Napoleono III laiškai. Netrukus Paryžiuje imta garsiai piktintis dėl didelių sumų, kurias imperatorius skyrė statyboms tuo metu, kai miesto gyventojai badavo. Buvo paviešinti ir imperatoriaus laiškai daugybei meilužių. Imperatorius joms dovanojo papuošalų ir suknelių už milijonus frankų. Kad Napo-
leonas III buvo mergininkas, nebuvo naujiena, tačiau pinigų sumos buvo tokios didelės, kad sukėlė pasipiktinimą ne tik Prancūzijoje, bet ir užsienyje. Vis dėlto imperatorius stengėsi gerinti sveikatai nepalankias miestiečių gyvenimo sąlygas ir prastus kelius. Jis statė naujas traukinių stotis norėdamas sujungti Paryžių su kitais Prancūzijos miestais, taip pat rūpinosi, kad paryžiečiai turėtų ligoninių, kanalizaciją, gertų švaresnį vandenį ir kvėpuotų tyresniu oru.
Bridgeman & Shutterstock
Napoleonas negailėjo pinigų moterims
Paryžius • 1875 1870 m. Napoleonui III pralaimėjus Prū sijai, žlunga ant roji Prancūzijos imperija. Pirmai siais respublikos metais šalyje įsi gali politinis ir eko nominis nestabilumas.
Paryžius
PRANCŪZIJA
toje Charles’is Garnier sulaikęs kvapą laukia publikos nuosprendžio.
Pasikėsinimas davė akstiną naujos operos statybai Naujojo operos teatro priešistorė buvo dramatiška. Senosios Paryžiaus operos pastatas buvo siaurame Rue Le Pelétier bulvare. Vieną 1858 m. vakarą italų anarchistai, pasinaudodami gatvės siaurumu, metė bombą į priešais operą sustojusią monarcho karietą. Napoleonas III ir imperatorienė Eugénie nenukentėjo, tačiau per sprogimą žuvo aštuoni pary žiečiai, dar 150 buvo sužeista. Pasikėsinimas paskatino imperatorių paskelbti didesnio ir gražesnio operos teatro, kuriame būtų atskiras apsaugotas įėjimas karališkiesiems svečiams, projekto konkursą. Operos teatro pastatas buvo įtrauktas į Paryžiaus renovacijos programą, už kurią nuo 1853 m. buvo atsakingas juristas Georges’as Eugene Haussmannas. Ši programa sostinę pavertė didele statybų aikštele. Išgriovus vingiuotas gatveles ir senus apgriuvusius pastatus, buvo statomi platūs bulvarai ir didelės aikštės. Naujosios operos projektas turėjo atspindėti imperijos klestėjimą. Operos teatras turėjo iškilti vieno iš naujųjų bulvarų gale. 1861 m., visų nuostabai, konkursą laimėjo ne kuris nors iš imperatorių šeimos numylėtinių, o 35-erių beveik nežinomas architektas Charles’is Garnier. Jo drąsa imperatoriui padarė įspūdį. Pasak Garnier žmonos atsiminimuose užrašyto anekdoto, kai Garnier parodė imperatoriaus šeimai savo projektą, jį pamačiusi imperatorienė paniekinamai sušuko: „Koks gi čia stilius? Čia nėra jokio stiliaus. Tai ne graikiškas, Liudviko XIV, stilius. Ir net ne Liudviko XV!“ Į tai Garnier ramiai atsakęs: „Ne, šie stiliai jau nemadingi. Čia Napoleono III stilius, turbūt jis kelia Jūsų Didenybės nepasitenkinimą.“ Istorija 8 • 2014
35
Prasideda I pasaulinis karas 1 dalis
Europa eina iš proto
Beprotišką 1914 m. liepos mėnesį viena žmogžudystė priverčia didžiąsias Europos valstybes stoti į karą. 2014 (Nr. 7)
100 metų
V
ūz
ija
nc
iet
P
ra
ok
Briuselis
Belgija
ija
2 dalis
Vokiečiai žygiuoja per Belgiją
Besiveržianti kariuomenė, žygiuodama per mažą neutralią valstybę, viską pakeliui žudo ir degina. 2014 (Nr. 8) 3 dalis
Vokiečių triumfas Rytuose
Rusų armija įsiveržia į Vokietiją, tačiau sutriuškinama Tanenbergo mūšyje. 2014 (Nr. 9) 4 dalis
Prasideda nuožmios kautynės
Vakarų fronte armijos pradeda pragarišką apkasų karą. 2014 (Nr. 10)
Universitetinis miestelis Levenas tapo vokiečių žiaurumo simboliu. Kareiviai senamiestį pavertė pelenais. getty images & mary evans / scanpix
40
Istorija 8 • 2014
Bailiai Belgiją
martin landin
Neutralioji Belgija pajuto Vokietijos galią 1914 m. rugpjūtį. 750 tūkst. vyrų kirto sieną, negailestingai žudė civilius ir degino miestus. Karo nusikaltimai slepia keistą tiesą: stipriausios kariuomenės kareiviai bijo.
padega
L
abouxhe kaimelio gyventojai vokiečius mini tik geru žodžiu. Kareiviai atvyksta rugpjūčio 4 dieną, geraširdžiai vietos belgai jiems pasiūlo pažaisti kortomis. Kitą rytą jų nelieka – jie išžygiuoja į Lježą, esantį už kelių kilometrų. Labouxhe gyventojai imasi kasdienių darbų, bet visą dieną girdi pabūklų griausmą ir čaižų kulkosvaidžių kalenimą. Vakare vokiečių pajėgos grįžta. Belgijos kariuomenė prie Lježo fortų išlaiko pozicijas, o Vokietijos gretos smarkiai praretėja. Kareiviai nebesišypso ir elgiasi grėsmingai. 3.30 val. pasigirsta keli šūviai, netrukus vokiečiai gatvėje sušunka: „Išeikit, šlykštūs prancūzai!“ Kai prancūzakalbiai kaimo gyventojai išeina į gatvę, į juos nukreipiami šautuvų vamzdžiai. Nušaunami visi dešimties šeimų vyrai ir kelios moterys. Paskui vokiečių kareiviai padega namus ir išvyksta į gretimus miestus. Istorikų vertinimu, vos per keletą rugpjūčio 6-osios ryto valandų nužudoma daugiau nei 300 belgų. Kruviną 1914 m. rugpjūtį toks likimas laukia daugelio – vokiečiai vykdo Belgijos prievartavimo operaciją.
V
Daugpilis
Šiauliai Memelis
SUTARTINIAI ŽENKLAI Nemunas
Vilnius
Prieglius
Įsrutis
S
Ū P R I RK Ų R Y T Olštynas Tanenbergas
IJ
– Rusijos kariuomenės telkimosi vietos
Kaunas
Karaliaučius
A
– Vokietijos kariuomenės telkimosi vietos
Gumbinė
– tvirtovė – vokiečių gynybiniai įtvirtinimai
Gardinas
Ščytnas
re v
as
Lomža Balstogė
Na
is labiau aiškėjant, kad Sara jevo šūviai gali įplieksti rimtą karą, Europos vals tybių generolai 1914 m. lie pą iš stalčių ėmė traukti ka ro planus. Beveik visi strategai manė, kad karas bus trumpalaikis, na – iki Kalėdų, o pergalę lems sumanus ir greitas manevra vimas. Vokietijos vadovybė pasitikėjo dar XX a. pradžioje sudarytu Schlieffeno planu ir tikėjo galimybe net kariaudama dviem frontais pasiekti žaibišką pergalę. Rusi jos kariuomenė laikyta nepaslankia, lėta pėde priešininke. „Susikovusi su rusais, vokiečių vadovybė gali sau leisti tokius manevrus, kurių negalima su kitais prie šininkais“, – rašyta slaptoje 1913 m. vo kiečių generalinio štabo ataskaitoje. Ma nyta, kad Nikolajus II nesugebės grei čiau nei per šešias savaites mobilizuoti į karą savo pajėgų. Tad Vokietija rusams gali trumpam atsukti (vos viena armija pridengtą) nugarą, o per tą laiką visomis jėgomis užgriūti ir sutriuškinti Prancūziją. Kai sudoros pran cūzus – atsi
1, 2, 9, 8 – armijų pavadinimai (1-oji, 2-oji ir 9-oji – rusų, 8-oji – vokiečių) II, III, IV ir pan. – korpusų, sudarančių armijas, pavadinimai 13½, 5½ – 13,5 pėstininkų ir 5,5 kavalerijos divizijų 14½, 4 – 14,5 pėstininkų, 4 kavalerijos divizijų I RK – 1-asis rezervinis korpusas
Vokietijos ir Rusijos pajėgų telkimas pasienyje pirmomis karo dienomis.
gręžti į rusus, kad, kaip svajingai pasakė Vokietijos imperatorius Vilhelmas II, „pietautume Paryžiuje, o vakarieniautu me Sankt Peterburge“.
Rytprūsių „mirtininkų“ armija Tikėtasi, kad tas „prancūzų triuškinimo savaites“ rytinį pasienį, Rytprūsius, kaip nors išlaikys vienut vienutėlė 8-oji vokiečių armija, vadovau jama generolo Maximiliano von Prittwitzo. Išsilaikyti šie 173 tūkst. vokiečių karių vylėsi agresyvia
gynyba, sukiodamiesi it vilkelis ir smū giuodami puolančioms rusų armadoms. „Kai rusai ateis – jokios gynybos, o tik puolimas, puolimas, puolimas“, – drąsi no von Prittwitzą vokiečių generalinio štabo viršininkas Helmuthas von Molt ke. Kraštutiniu atveju Rytprūsių gynė jams leista atsitraukti už Vyslos, kurį laiką Vokietijos imperijos lopšį palikus rusų valiai. Po šios „mirtininkų“ armijos vėliavomis ginti gimtųjų mies telių stojo ir keliolika tūkstančių Ma
Karvedžių planai ir valstiečių vargai Vos nuskambėjo karo varpai, lietuvninkai rinkosi prie kaizerio vėliavų žūtbūt apginti Rytprūsius. O į caro divizijas suvarytiems lietuviams teko žygiuoti prieš tautiečius pirmose rusų karių gretose.
46
Istorija 8 7 • 2014
ŽEMĖLAPIO FRAGMENTAS IŠ KNYGOS „DIE BEFREIUNG OSTPREUSSENS“, 1925 M. / Karina Adamonienė
GEDIMINAS KULIKAUSKAS, Vilmo Narečionio ir Audronės Liukaitytės DIZAINAS
Didysis karas lietuvoje
IŠ BRETTO BUTTERWORTHO KOLEKCIJOS
Kone vien iš lietuvių buvo sudarytas carinis pionierių dalinys – Alytuje dislokuotas 4-asis pontonų batalionas. IŠ ANTANO MOTUZO KOLEKCIJOS
Vienas iš Rytprūsių gynėjų – jaunas 8-osios vokiečių armijos 43-iojo pėstininkų pulko karys.
žosios Lietuvos lietuvninkų. Daugeliui jų savo gyvybe teko sumokėti už kaizerio strategų sumanytus „prancūziškus pietus“.
Rusų generolų žnyplės Rusams, atvirkščiai, žūtbūt reikėjo atakuoti Rytprūsius kuo anksčiau, jau pirmomis karo savaitėmis. Kad ir nebaigus mobilizacijos, pusiau aprūpintomis divizijomis, surinkus į pulkus artimiausius –
pasienio regionų gyventojus. Pulti, įsiveržti kuo toliau, nuo Vakarų fronto atitraukti į save kuo daugiau vokiečių pajėgų. Kitaip grėsė pavojus likti vienas prieš vieną su Prancūziją sučiaumojusia prūsų karo mašina. Pulti tarsi iškyšulį giliai į Rusijos imperiją išsišovusius Rytprūsius caro generolai planavo dviem armijomis. Iš rytų, Lietuvoje, tam telkta 1-oji (dar vadinta Nemuno) armija, vadovaujama generolo Pavelo Rennenkampfo. Iš pietų, Lenkijoje, formuojama 2-oji (Narevo) armija, vedama generolo Aleksandro Samsonovo. Abiejose armijose buvo per 250 tūkst. karių, jos turėjo tarytum žnyplėmis apsupti Rytprūsių gynėjus ir sutriuškinti. Įsitikinę visišku savo pranašumu, rusai susiviliojo galimybe smogti vokiečiams ir trečia kryptimi. Tam ties Varšuva imta formuoti nauja, 9-oji, armija. Šioji turėjo, vos 1-oji ir 2-oji armijos pakankamai įtrauks į kautynes ir taip sukaustys vokiečių 8-ąją, apeiti kovų rajoną ir smogti tiesiai į Vokietijos imperijos sostinę Berlyną. Greitosiomis mobilizuotiems Lietuvos gyventojams teko liūdna garbė tapti „patrankų mėsa“, ja buvo paskubomis užpildyti Lietuvoje, pasienyje su Vokietija, stovintys rusų armijos pulkai. Kad juos būtų galima kuo skubiau, nelaukiant pastiprinimo, mesti į Rytprūsių
mėsmalę, gelbėjant kažkur Vakaruose vokiečių užgultus prancūzus.
Lietuviška „patrankų mėsa“ Dauguma į karą pašauktų Lietuvos gyventojų pakliuvo į Rennenkampfo armiją. Rytų Lietuvos šauktiniai (baltarusiai, žydai, lenkai, lietuviai) daugiausia papildė 27-osios pėstininkų divizijos, dislokuotos Vilniuje, gretas. Pavyzdžiui, Vilniaus žydai, anot rusų karininkų atsiminimų, daugiausia buvo surinkti į minėtos divizijos 105-ąjį Orenburgo pulką (sunaikintą jau per pirmą susirėmimą su vokiečiais). Taip pat iš rytinės Lietuvos dar buvo sudaryti du rusų 43-iosios pėstininkų divizijos pulkai. Žemaičiai, aukštaičiai, suvalkiečiai telkėsi į tris Kaune dislokuotus 28-osios pėstininkų divizijos pulkus, o dzūkai rinkosi į tos pačios divizijos 112-ąjį Uralo pėstininkų pulką Alytuje. Lietuvių buvo gausu ir Kauno tvirtovės įguloje, ypač artilerijoje (teigiama, kad iš 16 tūkst. tvirtovės artileristų trečdalis buvo mūsų tautiečiai). Mūsiškius noriai ėmė ir į carinę kavaleriją, Lietuvoje dislokuotas 2-ąją ir 3-iąją kavalerijos divizijas, kurių pulkai buvo Vilniuje, Kaune, Vilkaviškyje, Marijampolėje,
Lietuvninkai – kaizerio kavalerijos elitas
P
rasidėjus karui, dauguma prūsų lietuvių stojo tarnauti į vokiečių 8-osios armijos 1-ąjį korpusą (1-ąją ir 2-ąją divizijas). Lietuvninkų nelaimei, šiam vadovavo bene karingiausias prūsų generolas Hermannas von François, atakas jis laikė geriausia gynyba. Garsėdami kaip puikūs raiteliai, daugelis mūsų tautiečių kariavo elitiniuose vokiečių kavalerijos daliniuose, nuo seno formuotuose iš lietuvninkų. Šitaip Tilžės lietuvninkai kovėsi 1-ajame Prūsijos princo Alberto lietuviškajame dragūnų pulke, o Įsrutyje –
12-ajame lietuviškųjų ulonų pulke. Iš lietuvninkų taip pat buvo sudaryti bent du lauko artilerijos pulkai: 37-asis lietuviškasis lauko artilerijos pulkas (tame pat Įsrutyje) ir Lietuviškasis Prūsijos princo Augusto lauko artilerijos pulkas (Gumbinėje). Nemažai lietuvninkų papildė ir vokiečių „pilkųjų milinių“, pėstininkų, gretas. Ypač daug jų buvo Klaipėdoje ir Tilžėje formuotame 41-ajame „von Boyen“ pėstininkų pulke. Iš prūsų lietuvių buvo sudarytas ir Kunigaikščio Radvilos Rytprūsių pionierių batalionas Karaliaučiuje.
Bene žymiausias lietuvninkų dalinys Pirmajame pasauliniame kare buvo vadinamieji Tilžės dragūnai – Prūsijos princo Alberto lietuviškasis dragūnų pulkas. LIETUVOS NACIONALINIO MUZIEJAUS RINKINIAI
Istorija 7 • 2014
47
Kultūros istorija us į karą, Vyrams išėj prie a d sė ys moter alų. rašomųjų st bridgeman
l86l m.
Moterys pradeda dirbti įstaigose Prasidėjus JAV pilietiniam karui, vyriausybės finansų vadovui Francisui Spinneriui iškyla problema – dauguma jo įstaigos darbuotojų atsiduria mūšio lauke. Spinneris išsprendžia problemą sekretorėmis įdarbindamas mote-
ris. Netrukus jo pavyzdžiu paseka kiti vyriausybės skyriai ir sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Laikraščiuose rašoma, kad toks sprendimas – moraliai smerktinas, mat vyrai gali patekti į nemalonią padėtį dirbdami su netekėjusiomis moterimis.
. l893 m
Antraštėse mirga įstaigų skandalai 1893 m. JAV Bafalo laikraščiai rašo, kad jauna sekretorė esą suviliojo 23 metus santuokoje gyvenantį viršininką. Išpučiamas didelis burbulas iš Alice Brand ir visų gerbiamo Alexo Fortiero romano. Laikraščiai mėgaudamiesi rašo, kad Fortieras dovanoja savo jaunai šviesiaplaukei sekretorei tokias dovanas kaip „drabužiai, batai ir saldumynai“.
Sekretorės pagarsėja kaip vedusių vyrų viliotojos. Early Office Museum
k š r i m a p Ne gėlių o k n i n i š r vi Žmonai.
Nuo sekso darbe iki teismo bylų Moterims pasirodžius darbo rinkoje, bemat gimsta mitas apie mėgstančią flirtuoti sekretorę. Tačiau netrukus darbuotojos ima priešintis šiam trokš tančios ištekėti lėlytės įvaizdžiui. martin landin
Sekretorė turi tenkinti viršininko poreikius
l92l m.
Kai viršininkas po ilgos rytinės ruošos namie galiausiai įžengia į įstaigą, jo „įstaigos žmona“ jau laukia su kava, pasirengusi apgobti jį dėmesiu.
S
ekretorių sparčiai daugėja, todėl leidžiami vadovėliai, kurių turinys primena šiuolaikinius patarimus sutuoktiniams: „Sužinok jo pageidavimus ir jų paisyk, net jei ne visada jiems pritari. Leisk jam jaustis visada teisiam.“ XX a. trečiajame dešimtmetyje sąvoka „office wife“ – „įstaigos žmona“ – yra sekretorės sinonimas, nors dauguma darbuotojų moterų bjaurisi tokia klijuojama etikete. Daugelis bendradarbių vyrų – o ir pačios moterys – teigia, kad sunkiai dirbančios moterys neturėtų būti smerkiamos vien todėl, kad kai kurie vyrai nesitvardo. Tačiau konservatyvių moterų grupių pateikta statistika rodo, kad XX a. pradžioje pagrindinė JAV skyrybų priežastis yra stenografistės. Bostono moterų grupė reikalavo įstaigose įrengti vielinius narvus, kad vedę vyrai negalėtų prisiartinti prie jaunų stenografisčių.
To meto vadovėliuose nurodoma, kad darbuotojos turi ne tik rašyti diktuojamą tekstą. bridgeman
m. l930
Holivudas sustiprina romantišką įvaizdį Paaiškėja, kad seksualios sekretorės įvaizdį galima panaudoti milijardiniam verslui. Kino teatruose rodomos romantinės komedijos, pavyzdžiui, „Įstaigos žmona“, „Kūdikio veidas“ ir „Dangoraižio sielos“, o tokie rašytojai kaip Faithas Baldwinas vieną po kito leidžia romanus apie tarnybinę meilę. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje Baldwino romanai tampa populiariausiu žanru. Moterims, kurioms negana filmų ir knygų, apie tarnybinius romanus gali pasiskaityti daugybėje „išpažinčių žurnalų“. Tokiuose žurnaluose skaitytojams pasakojamos tikros pelenių istorijos. Pramogų verslas kraunasi turtus iš tarnybinių romanų. The advertisin
g archives
Istorija 8 • 2014
51
Kariniai režimai
Medžioklė Šimtai Čilės gyventojų per diktatūrą dingo be žinios. Iki šiol nežinoma, kokie jų likimai. corbis / all over press & Shutterstock
Čilė • 1973 Tarp didžiųjų valstybių tvyro šaltojo karo įtampa. Vakarai baiminasi, kad Čilė paskatins kitas šalis prisijungti prie Rytų bloko, o JAV palaiko karinį perversmą, kurio tikslas – nuversti socialistinės šalies prezidentą.
60
Istorija 8 • 2014
Čilėje
1973 m. rugsėjo 11 d. tankai rieda link Santjago vyriausybės pastato, kuriame vilties netekęs prezidentas Salvadoras Allende užsidarė su automatu AK-47. Buvęs kariuomenės vadas Augusto Pinochetas Ugarte nori uzurpuoti valdžią bet kokiomis priemonėmis.
augusto pinochetas ugarte Po perversmo naujasis Čilės diktatorius triumfuodamas važiavo Santjago gatvėmis. corbis / all over press
!
Dė slogu mesio: s stra Šiuose ipsni a š t uon s iuose apr a š om pus dik t at as smur t as lapiuose ūr os la Č ikot ar ilėje piu.