M.A.
IN INTERNATIONAL MANAGEMENT
| M.B.A.
NORTH AMERICAN GRADUATE STUDIES IN BUSINESS TWO DEGREES IN LESS THAN 24 MONTHS FLEXIBLE PROGRAM FOR WORKING PROFESSIONALS FACE-TO-FACE AND ONLINE LEARNING STUDY SESSIONS AT LCC INTERNATIONAL UNIVERSITY, LITHUANIA AND TAYLOR UNIVERSITY, USA
DUAL DEGREE PROGRAM: M.A. FROM LITHUANIA M.B.A. FROM USA
APPLY ONLINE
info@lcc.lt
(+370 46) 31 04 60
Kretingos g. 36, Klaipėda, Lithuania
www.lcc.lt/apply-mba/
redaktoriaus pratarmė
VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS
J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS
Nr. 5 (147)
Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
Rolandas Barysas
www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS
AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ
mo? O jūs paskaitykite kad ir šią „Verslo klasę“. Mes pasakojame ne tik apie įvairius istorinius kontekstus, kurie gali praversti norint suprasti mūsų dabartį, bet ir apie proveržius, užsimenan čius apie mūsų ateitį. Lietuvoje jau veikia kamie ninių ląstelių bankų, „Google Ventures“ vadovas šneka apie tai, kad chemoterapija tuoj bus bevil tiškai pasenęs vėžio gydymo būdas ir kad visai re alu gyvenimo trukmę gerokai pailginti, „Deep Mind“ vadovas pasakoja apie tai, kaip kompiute riai pradeda savarankiškai mokytis.
Aušros barysienės Nuotr .
Sveiki, kol kas vis dar taip ir gyvename pakibę šiokioje tokioje nežinioje – tarp karo ir taikos, nors kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad žarijos ir Ukrainoje, ir Artimuosiuose Rytuose pradės pamažu gesti. Juk, kaip jau esu minėjęs ankstesnėse „Verslo klasės“ pratarmėse, žmogus negali ilgai gyventi tokios sudirgintos būsenos, nebent jis būtų ir šiaip truputį, kaip čia pasakyti, išbalansuotas. Karai karais, o gyvenimas gyvenimu. Jeigu pakel sime akis nuo pafrontės suvestinių, pamatysime, kad „Tesla“ pristato naujas baterijas namams ir verslui, apie trimatį spausdinimą prabyla vis kito se, naujose srityse dirbantys žmonės, vis dažniau girdėti, kad robotų darbas Vakarų šalyse pigesnis nei kinų darbininkų ir kad laikas pramonei (ypač aukšto technologijų lygio) grįžti ten, kur susitel kusios pasaulio smegenys. Esu tikras, kad konfliktai paribio zonose yra tik didžiojo pasaulio persitvarkymo, visuotinio civili zacijos paradigmos lūžio simptomai, pavieniai ko kio nors kito didžio virsmo reiškiniai. Kokio virs
Jeigu peržiūrėtumėte pasaulio žiniasklaidos nau jienų juostas (tik ne tuose skyreliuose, kur apie Kim Kardashian ar kokią mūsiškę žvaigždutę), pa matytumėte, kad va dabar ir čia pat vyksta be galo įdomių ir svarbių dalykų. Visose srityse – kompiuterijos, medicinos, energetikos, transpor to, medžiagotyros. Jau ryškėja visiškai kitokio, naujo ir dar niekada nematyto pasaulio kontūrai. Tuoj tuoj – net nepastebėsime, kaip atsidursime tokiame pasaulyje, kokį dar prieš pusšimtį metų būtume palaikę visiška fantastika. Galima, žinoma, bambėti apie „Vakarų saulėlydį“, aiškinti, kad „žolė buvo žalesnė“, dūsauti apie „vertybių katastrofas“ ir dejuoti, kad „viskas blo gai, sąmokslas, ir jie nuo mūsų slepia...“ Galima. Visais laikais bambančių buvo. Net ir aš, kaip jau visiškai pražilęs, lyg ir galėčiau į tokio bambeklio statusą pretenduoti.
N uolatiniai autoriai
Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai
Muradas Ahmedas Justinas Albertynas Katrina Brooker Lidija Lukšytė Jolita Mažeikienė Arūnas Milašius Agnė Ranonytė Liutauras Ulevičius F oto g rafai
Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas D i z aineris
Vilmas Narečionis REKLAMA
Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa
Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ
BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ VIRŠELIS
VILMO NAREČIONIO L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ
„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS
Tik kad negaliu – man šitas pro visokius trauku lius ir nuotrupas besikalantis naujas pasaulis be protiškai patinka.
SPAUSTUVĖ
„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS
10 000 egz.
Apie vieną kitą to naujo pasaulio daigelį – jūsų „Verslo klasėje“.
K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I
2015 06 12
©
Skaitykite. Aurelijus Katkevičius
PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ
2015 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
13
laisvalaikis
20
18
76
žmonės ir įžvalgos
20 | Korėjietiški stebuklai (V): Didingi užmojai, didingas bankrotas „Daewoo“ įkūrėjas Kimas Woo-jungas buvo jauniausias iš visų Pietų Korėjos verslo magnatų.
24 | Demis Hassabisas:
„Laimėti – labai svarbu“
„DeepMind“ įkūrėjas sako, kad gyvenimas labiau primena pokerį negu šachmatus.
18
mėnesio komentaras
18 | Andrejus Piontkovskis: Rusija nori karinio parado Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo Rusijoje atsiminimas tampa sektantišku mitu.
14
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
24
2015 gegužė
28 | Jeigu yra uodega, turi būti ir šuo Kuriant inovaciją pirmiausia reikia pažvelgti į padėtį kliento akimis.
32 | Kai stogas tampa prekių ženklu Prekybos centrus suvokiame kaip prekių ženklus.
36 | Artimųjų Rytų katilas
Kol „Islamo valstybė“ bus remiama sunitų ekstremistų iš turtingų Persijos įlankos šalių, tikėtis taikos sunku.
40 | Apie tris vienos įmonės vadovus ir močiutes Kelias nuo Lietuvos telekomo iki „Teo“ – trijų vadovų sprendimai.
46
tema
64 | „Google Ventures“ ir nemirtingumo paieškos Po 20 metų chemoterapija atrodys tokia pat primityvi, kaip kad dabar telegrafas.
68 | Kamieninių ląstelių bankininkystė
Virkštelės kamieninių ląstelių terapijos efektyvumas nekelia abejonių, bet tai nėra stebuklingas vaistas nuo visų ligų.
72 | Medkirčiai su „iPadais“
Lamberseksualas – naujausia vyrų įvaizdžio tendencija, arba ką reiškia būti vyru 2015-aisiais.
76 | Ar Mianmaras suskubs į kapitalizmo maratoną? Keliaujant Mianmare neapleidžia jausmas, kad radome laiko mašiną ir ją išbandėme.
80 | Lyg pirma meilė, tik lenktynių trasoje Priversto riaumoti „911 Targa 4 GTS“ variklio garsas skirsis nuo kitų „Porsche“ modelių.
84 | Mirtis ant keturių ratų? Na, ne visai Keturratis pats nevažiuoja, o tai, kaip bus važiuojama, priklauso tik nuo vairuotojo.
88 | Indija jūsų virtuvėje
Indijos virtuvėje prieskoniai ne tik suteikia skonį ir aromatą, bet ir sutirština padažą.
92 | Muzika: Amžius – tik skaičius pase Laura Marling. „Short Movie“
92 | Kinas: Šiandien pasiūlysiu jums keistą filmą
„Laukinės atostogos“ yra filmas apie kultines, legendines, epines pavasario atostogas.
Idealus – mišrusis ūkis Lietuvoje vis mažiau nedirbamų plotų, lėtai, bet vis tiek dygsta naujų fermų.
52
visuomenė ir laisvalaikis
96 | Technika: Infraraudonosios armijos keistenybės Infraraudonųjų spindulių termometrai – ne patys pigiausi technologiniai žaisliukai.
98
skiltys
98 | Ernestas Parulskis: Norai
Pinigus reikėjo išleisti per du mėnesius, o numatytų pirkinių sąraše tebuvo Meiseno porcelianinė figūrėlė už tris šimtus eurų.
100 | Rolandas Rastauskas: Poeto Griuvėsio sugrįžimas (II) Skrydžiai visada nuteikia apmąstymams apie chronoso virsmą erosu bei virusu.
52 | Nusikaltimas, kuris sukrėtė
102 | Aidas Puklevičius: Korporatyvų taurėjimo metas
Rusų didiko žudikas pasitelkė biologinį užkratą.
Suvakarėjusi verslininkų karta ėmė kamuoti save egzistenciniais klausimais: negi nesugebame pasėdėti kultūringai?
carinio Vilniaus elitą
56 | Kaip talentų medžioklėje nenušauti briedžio?
104 | Jurga Vilpišauskaitė: Šventas tikėjimas Norinčių pagloboti Jėzų grafikas sudarytas iki 2042-ųjų.
Lietuviai nėra linkę rūpintis, kaip užbėgti problemoms už akių.
60 | Lietuvoje antroji valstybinė kalba jau yra Lietuvos ekonomika jau yra pasaulio ekonomikos dalis, ir tai ne tragedija.
Žvilgsnis 2015-ųjų gegužę verta atkreipti dėmesį į šiuos įvykius.
2015 GEGUŽĖ
106
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
15
žmonės
>>
Korėjietiški stebuklai (V)
Didingi užmojai, didingas bankrotas „Daewoo“ džeibolo įkūrėjas Kimas Woo-jungas buvo jauniausias iš visų Pietų Korėjos verslo magnatų, kaip ir jo bendrovė iš visų šalies pramonės konglomeratų.
J
is buvo ir jaunatviškiau sias – linksmas, greitas, smarkus. Paver tęs savo nedidelę audinių įmonę viena di džiausių pasaulio bendrovių, Kimas, be abe jo, tikėjosi, kad ir ateitis visada bus tokia pat šviesi. Deja, jo ir „Daewoo“ vardams buvo lemta tapti ir didžiausio pasaulyje bankroto sinonimais... Kimas Woo-jungas gimė 1936 m. Tegu mies te provincijos gubernatoriaus šeimoje. Tėvui anksti mirus, šeima nugrimzdo į skurdą, ir vos pradėjusiam lankyti mokyklą Kimui teko pardavinėti gatvėje laikraščius, kurį laiką netgi būti vieninteliu ligotos motinos ir trijų seserų globėju. Tačiau dėl buvusių tėvo ryšių jam pavyko baigti prestižinę Kyonggi viduri nę mokyklą ir įgyti ekonomisto diplomą Seu lo Yonsei universitete.
20
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
GIEDRIUS DRUKTEINIS
V ladimiro ivanovo nuotr .
1961 m. baigęs universitetą Kimas įsidarbino mažoje giminaičio valdomoje tekstilės ir gata vų drabužių prekybos bendrovėje „Hansung“. 1967 m. pasiskolinęs 10 tūkst. dolerių jis su penkiais verslo partneriais įkūrė savo – „Daewoo Industries“ (pavadinimas buvo išties ambicingas – „Dae“ reiškė „Didysis“, o Woo buvo įkūrėjo vardas; „Daewoo“ taip pat reiškia ir „Didinga visata“) – tekstilės prekybos verslą. Kimas garsėjo iškalba ir apsukrumu. Kartą į Singapūrą jis nusivežė kokybiškų Honkonge ir Saigone pirktų medžiagų ir tvirtino, kad tai – korėjietiški audiniai. Grįžo į Pietų Korėją su 300 tūkst. dolerių vertės užsakymais, susirado audėjų ir privertė juos pagaminti tokios pačios kokybės medžiagų. 1967 m. „Daewoo“ ekspor tavo tekstilės gaminių už pusę milijono dole rių, o dar kitais metais Pusane Kimas atidarė
1.
Klestėjimo metais „Daewoo“ įkūrė daug bendrovių JAV ir Europoje. „ R euters “ nuotr .
2.
Nuo stebukladario iki kalinio – toks buvo Kimo Woo-jungo kelias. „ R euters “ nuotr .
Kimas turėjo to meto magnatų problemą – nustojo jausti ribą tarp plėtros ir pelningumo.
2
1 didžiausią Pietų Korėjoje tekstilės gamyklą. Per ateinančius dvejus metus „Daewoo“ eks portas išaugo iki 8 mln. dolerių. Kimas anks ti sužinojo, jog JAV vyriausybė ruošiasi nu statyti kvotas Korėjos tekstilei, ir padarė vis ką, kad gautų trečdalį visos kvotos 1972-aisiais. Jam pavyko. Iki 1975 m. „Dae woo“ įsigijo dar 23 tekstilės bendroves su 32 tūkst. darbuotojų, apyvarta siekė ketvirtį mi lijardo dolerių. Paprastai jis pirko bankru tuojančias įmones ir netruko išgarsėti kaip Mido prisilietimą turintis stebukladarys, su gebantis jas visas paversti pelningomis.
Tampa džeibolu „Daewoo“ nebuvo matomas kitose rinkose iki pat trečiojo prezidento Parko penkme
čio, kitur labai ir nesibrovė. Kimas užsiėmė tik tekstilės verslu, nes tai buvo pelninga dėl pigios ir kvalifikuotos korėjiečių darbo jėgos. Tačiau jo agresyvumas patraukė Par ko dėmesį ir 1976 m. prezidentas pakvietė Kimą dalyvauti sunkiosios pramonės pro jektuose. Jam buvo pasiūlyta perimti ban krutuojančią metalurgijos įmonę „Hankuk Machinery“, įkurtą povandeniniams lai vams statyti. Vyriausybės skatinama elektronikos ir technologijų, laivų, chemijos, statybos ir ka rinių užsakymų rinka atrodė viliojamai. Ki mas pasiūlymu nesižavėjo, tačiau prezidento valiai pakluso. Ir vėl kūrė stebuklus. Praėjus metams po to, kai buvo integruota į „Daewoo“, „Hankuk“ paskelbė pelną. Par
kas iškart oficialiai pripažino „Daewoo“ džei bolu, tinkamu vyriausybės finansuojamiems projektams. 1978 m. „Daewoo“ perėmė finansinių sun kumų kamuojamą „Shinjin Motors“ auto mobilių gamyklą, o po penkerių metų nuo jos konvejerių nuriedėjo pirmieji automobi liai su „Daewoo“ ženklu ant priekinių grote lių. Per ateinančius dešimt metų „Daewoo“ tapo septintu pasaulyje automobilių eks portuotoju ir šeštu didžiausiu gamintoju. Parkas perdavė Kimui ir valstybės finansuo jamą „Okpo“ laivų statyklą – baigtą tik ke tvirčiu, bet jau paskendusią skolose. Kimas po trejų metų baigė statybą, o per dešimt metį „Okpo“, statanti jūrines naftos aikšte les ir tanklaivius, tapo pelninga. 1983 m.
2015 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
21
žmonės
Demis Hassabisas: „Laimėti – labai svarbu“
Demis Hassabisas: „Svarbu turėti pinigų, kad galėtum priimti tinkamus sprendimus, siekdamas užsibrėžtų tikslų. Tačiau pinigai niekada neturėtų tapti pagrindiniu tikslu.“ „ Wiki p edios “ nuotr .
Bendrovės „DeepMind“ steigėjo tikslas – mašinas padaryti kuo išmanesnes.
S
kanaudamas jūrų gė rybių patiekalą „dim sum“, jis pasakoja Muradui Ahmedui apie kompiuterius, kurie elgiasi kaip žmonės, apie susijungimą su „Google“ ir kodėl valgymas tėra laiko švaisty mas. Dar prieš užsisakant patiekalus, paklausiau Demio Hassabiso, ar jo veikla kartais nelems žmonijos išnykimo. Prabangus Guangdžou restoranas „Hakkasan Hanway Place“, įsikū ręs rūsyje ramioje Londono centro gatvėje, neatrodo tokia vieta, kur derėtų nerimauti dėl pasaulio pabaigos. Tačiau šis klausimas šauna į galvą, nes D. Hassabisas yra žmogus, kuris netolimoje ateityje gali sukurti galin giausią žmonijos ginklą – dirbtinį intelektą. Šis 38-erių eruditas per savo karjerą jau spėjo sužibėti kaip šachmatų vunderkin
24
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
MURADAS AHMEDAS
das, kompiuterių programavimo meistras, vaizdo žaidimų kūrėjas ir neurologas. Prieš ketverius metus ši patirtis leido jam įsteigti dirbtinio intelekto bendrovę „DeepMind“, kurios tikslas, anot jo, – mašinas padaryti išmanias. Vieni tai laiko utopija apie pasaulį, kuria me žmonija naudosis itin išmaniais delni niais kompiuteriais, padedančiais spręsti didžiausias jos problemas: nuo ligų iki kli mato kaitos. Kiti perspėja dėl niūriojo ar magedono, kai išmanieji robotai perpras žmonių ribotumą ir imsis be gailesčio nai kinti savo apstulbusius kūrėjus. D. Hassabisas, vilkintis prie kūno prigludu sius juodus marškinėlius ir pasibalnojęs nosį akiniais juodais rėmeliais, derėjo prie restora no „Hakkasan“, kurio apdaila daugiausia juo
Susitarimas su „Google“ atseikėjo jam apie 111 mln. Eur. grynųjų pajamų.
Demis Hassabisas: „Laimėti – labai svarbu“
dos spalvos, o apšvietimas – itin saikingas. Jis prasitarė, kad puikiai pažįsta šią vietą, – bū tent čia vyko jo susitikimai su „Google“ vado vais, po kurių paieškos sistemos milžinė prieš metus skyrė jo neseniai dienos šviesą išvydu siai bendrovei 400 mln. svarų sterlingų (556 mln. Eur). „Google“ lažinasi, kad D. Hassabi sas gali atskleisti proto paslaptis. „Taip, žmonės galbūt unikalūs, – sako jis. – Bet, kalbant apie intelektą, to nepasakytum. Smegenyse nėra nieko, ko negalima suskai čiuoti.“ Kitaip tariant, smegenys yra kaip bet kuris kompiuteris, todėl gali būti sukurtos iš naujo. Savybės, kurios anksčiau laikytos bū dingomis žmonėms (vaizduotė, kūrybingu mas, netgi sąmonė), gali būti paprasčiausi kompiuterio programų atitikmenys.
Turbūt geriausias būdas suvokti „Deep Mind“ veiklą yra pažiūrėti nuotaikingą D. Hassabiso sukurtą vaizdo medžiagą sve tainėje „YouTube“. Čia jis pristato dirbtinio intelekto sistemos technologiją ir tai, kaip ji geba žaisti kompiuterinius žaidimus, pa vyzdžiui, „Space Invaders“. Iš pradžių pilo tas atrodo beviltiškai, tačiau po keleto va landų jis bombarduoja taikinius raketomis nesuvokiamu tikslumu. Vaizdo medžiaga atskleidžia, kaip mašina mokosi, prisitaiko, o tada sprendžia proble mas daug sparčiau ir geriau negu bet koks žmogus. Tačiau D. Hassabisas nesiekia su kurti kompiuterio, kuris tiesiog mokėtų ge rai žaisti kompiuterinius žaidimus. Jo tiks las yra sukurti bendrąsias dirbtinio intelek
to sistemas, kurios naudotų iš aplinkos gau namą nesusistemintą informaciją, kad galė tų priimti nepriklausomus sprendimus ir at likti nepriklausomas prognozes. Lygiai taip, kaip ir žmonės.
Lenkiame patys save Tačiau lieka neaišku, ar šias dirbtinio inte lekto būtybes valdys noras padėti žmo nėms, o gal atvirkščiai – troškimas susidoro ti su jais kaip su senais jau nebenaudingais rakandais. Toje pačioje „YouTube“ vaizdo medžiagoje D. Hassabisas pasakoja apie savo dirbtinio intelekto kompiuterį, žai džiantį bokso žaidimą. Po keleto kovos se kundžių jis įvaro oponentą į kampą ir talžo tol, kol šis nuleidžia rankas. Pasigirsta žiū
2015 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
25
įžvalgos
>>
Jeigu yra uodega, turi būti ir šuo
Henry Fordas yra pasakęs, kad jei būtų paklausęs savo klientų, ko jie nori, būtų gavęs atsakymą – greitesnių arklių. „ Wiki p edios “ nuotr .
Inovacija – tai egzistuojančių dalykų pakeitimas visiškai naujais.
B
alandžio „verslo kla sėje“ mėginau paraginti verslininkus įtemptai pagalvoti prieš pradedant ego skatinamą avantiūrą pavadinimu inovacija. Netgi pateikiau nemažai istorinių pavyz džių, kai net labai didelės ir sėkmingos ben drovės susimovė diegdamos inovacijas ir prarado milijonus į naujų produktų kūrimą investuotų dolerių ar eurų. Bet, nepaisydamas visų galimų rizikų, nere tas vadovas svajoja kada nors užlipęs ant ko kios nors scenos pristatyti dar vieną naujovę (kaip sakė Steve’as Jobsas, – One More Thing). Todėl bendrovės inovuos, kurs naujus produk tus, diegs naujus veiklos modelius tikėdamosi aplenkti konkurentus ir pritraukti klientų. Tad pakalbėkime apie tai, į ką reikia at kreipti dėmesį siekiant sumažinti nesėkmės
28
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
NERIUS JASINAVIČIUS
V ladimiro I vanovo nuotr .
riziką. Vėlgi noriu perspėti, kad vis dar nėra išrasto garantuoto draudimo poliso nuo ino vacijų nesėkmės. Bet gal galima sumažinti klaidų skaičių.
Klientų požiūris Kaip rašiau ankstesniame savo straipsnyje, kad inovacija būtų komerciškai sėkminga, reikia užtikrinti pakankamą klientų paklausą – t. y. kad būtų pakankamai klientų, perkan čių naują produktą už gerą (gamintojui) kai ną. O klientai pirks tik tada, jei inovacinis produktas bus vertingas jiems. Jau šiame žingsnyje nereta įmonė susimauna. Siekiant patenkinti klientų poreikius būti na suprasti, kokią vertę jiems kuria įmonė. Juk tikroji vertė sukuriama tik tuomet, kai itin reikšmingas apribojimas pašalinamas to
Ne visuomet klientai gali įvardyti, kas jiems nepatinka ir ko jie norėtų.
kiu būdu, koks nebuvo įmanomas iki tol, ir taip, kad bet kuris konkurentas nesugebėtų pakartoti. Tik tokia inovacija turi didelę ti kimybę tapti patraukli klientams ir būti sunkiai nukopijuojama konkurentų. Todėl kuriant inovaciją pirmiausia reikia pažiūrėti į padėtį kliento akimis. Analizuo jant esamą situaciją iš kliento požiūrio taško, būtina nustatyti klientų netenkinančius esa mos situacijos elementus ar produkto savy bes. Štai pasvarstykime, kas erzina tipinį iš maniojo mobiliojo telefono vartotoją? Gali me gana užtikrintai spėti, kad klientai norė tų šiek tiek plonesnio, lengvesnio, tvirtesnio, patogesnio, didesniu ekranu, spartesnio, tu rinčio daugiau atminties ir ilgai neišsikrau nančio išmaniojo telefono aparato.
Neretai klientų lūkesčiai yra prieštaringi, pavyzdžiui, noras turėti mažesnį ir lengves nį išmanųjį telefoną didesniu ekranu. Bet, prieš skubant tenkinti visus klientų įgei džius, būtina suvokti, kurie neigiami veiks niai jiems yra svarbiausi. Juk, pašalinus tuos labiausiai erzinančius veiksnius, nau jas inovatyvus produktas įgautų rimtą kon kurencinį pranašumą prieš kitus konkuren tus ir būtų galima tikėtis, kad klientai tikrai mokės daugiau. Kalbant apie mobilųjį telefoną, daugelį naudotojų labiausiai erzina greitai išsikrau nantis telefono akumuliatorius. Ar atkreipė te dėmesį, kiek žmonių kavinėse, baruose, oro uostuose ieško veikiančio elektros lizdo. JAV oro bendrovės net kaip didelį pranašu
mą pateikia tai, kad prie kiekvienos aukštes nės klasės vietos (o neretai ir prie visų vietų) yra USB jungtis ir keleiviai gali įkrauti savo iš maniųjų telefonų akumuliatorius. Todėl ben drovė, siekianti sukurti inovatyvų išmanųjį telefoną, turi daug dėmesio skirti akumulia toriaus greito išsikrovimo problemai spręsti. Kai kada šis klientų nepasitenkinimo prie žasčių paieškos ir šalinimo metodas vadina mas neigiamybių šalinimu, arba metodu „minus minus“. O juk žinome, kad du minu sai tampa pliusu. Tačiau ne visuomet klientai gali įvardyti, kas jiems nepatinka ir ko jie norėtų. Henry Fordas yra pasakęs, kad jei būtų paklausęs savo klientų, ko jie nori, būtų gavęs atsaky mą – greitesnių arklių.
2015 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
29
įžvalgos
Kai stogas tampa prekių ženklu Prekybos centras tėra pastatas ar pastatų kompleksas, kurio erdves apgyvendina skirtingi prekių ženklai. Kodėl tada į vienus prekybos centrus norisi grįžti, o kitus, pasitaikančius pakeliui, sąmoningai aplenkiame?
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ
prekybos centrą galima išsiruošti visai dienai. Ry te išgersite kavos, paskui pa vaikščiosite po parduotuves, apsimesdamas, kad intensyviai ieškote tamsiai mėlynų džin sų, o nusipirksite akinius nuo saulės, kurių vi sai nereikėjo, – juk vasara ne už kalnų. Popiet, kai uždainuos skrandis, dar pa slampinėsite mąstydamas, kas labiau vilio ja, – Tailando virtuvė ar cepelinai. Paskui aptingęs sustosite apsikirpti, o dar vėliau pro garsiakalbius pasigirs kino teatro rekla ma ir nuvilios pažiūrėti visų išgirtojo „Žmo gaus paukščio“. Kai su pirkinių kupinais krepšiais grįšite namo, kuris nors šeimy nykštis primins pažadą parnešti kilogramą pomidorų ir jūs nenoriai sutiksite rytoj iš pat ryto nuskuosti į prekybos centrą arčiau namų.
32
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
Dengta gatvė Prekybos (o dažniausiai – ir laisvalaikio) centrai rūpinasi jūsų garderobu, sveikata, grožiu, savijauta, kėglių žaidimo įgūdžiais ir visa gimine. Jie skatina būti stilingus, mylėti save, skirti sau laiko ir pirkti ten, kur patogiausia. Ar tokios aptakios kas se zoną besikeičiančios žinutės turi įtakos vartotojų pasirinkimui, kurio prekybos centro aikštelėje sukti ratus ieškant vietos automobiliui? „Taip, galima teigti, kad kiekvienas pre kybos centras tėra po jo stogu susispietusių atskirų prekių „sandėlis“. Tačiau pagal tam tikrus principus atsirinktų prekių ženklų visumą taip pat galima laikyti prekių žen klu. Yra nemažai prekybos centrų, kurie tiesiog numoja ranka ir prižiūri patalpas, tačiau vis daugiau jų ieško, kaip pristatyti
Kartais net patiems prekybos centrų valdytojams neaišku, kas yra prekių ženklas šiame sektoriuje ir kam jis reikalingas. V ladimiro I vanovo nuotr .
Prekybos centro pavadinimas tėra pirmasis įvaizdį formuojantis žingsnis.
Kai stogas tampa prekių ženklu
nebūti bendrinėje kalboje vartojamas žodis, nes internete bus brangu jį išpopuliarinti. Deja, realybėje dažnai vyksta atvirkščiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje prekybos centrai dygsta ne dėl jų tiesioginio poreikio, o inte resų konfliktai užprogramuojami pavadini muose, – galima matyti, kaip paskui link koncepcijos rutuliojama mintis, kaip dėlio jamas nuomininkų rinkinys, kaip pozicio nuojama, – sako L. Mituzas. – Žvelgiant pro fesionaliai, prekybos centro pavadinimo neturėtų lemti vaizdas pro langą, ambici jos, o pirmas į galvą šovęs žodis neturėtų karūnuoti šimtus milijonų kainuojančių projektų. Deja, ir Lietuvoje, ir pasaulyje ne mažai priešingų pavyzdžių.“ Tačiau su rinkos lyderiais sunku ginčytis. „Lyderystė dažnai priverčia pamiršti ir kitą svarbų unikalumo aspektą. Skirtingai nei maisto parduotuvių tinklai, kurie konku ruoja kainomis, kiekvienas prekybos cen tras yra vienintelis toks pasaulyje. Todėl mėginimus naudoti standartizuotas rekla mos priemones galima vadinti kompromi su, kuris reiškia tokį pat netyčiuką kaip „ups!“ atominėje energetikoje“, – bara L. Mituzas.
„Westfield“ strategija
savo vientisą prekių ženklą“, – atskiria Londono rinkodaros tyrimų ir konsultaci jų bendrovės „Latimer Appleby“ specia listai. Laurynas Mituzas, prekybos centrų in dustrijoje veikiančios Didžiosios Britanijos bendrovės „Path Intelligence“ EMEA parda vimo vadovas, prekybos centrą lygina su gatve ir retoriškai klausia: ar Pilies gatvė yra prekių ženklas? „Prekybos centrais vadinamos supla nuotos, pastatytos ir kaip vienas objektas valdomos dengtos parduotuvių gatvės. Jos ne prekiauja, o rūpinasi lankytojų pritrau kimu, – patikslina pašnekovas. – Daugumai vartotojų prekybos centras asocijuojasi su dideliu pastatu, kuriame įsikūrusios par duotuvės begėdiškai kėsinasi į sunkiai
kauptas santaupas. Prekybos centrui pas tatas yra tas pats kaip lėktuvas transporto bendrovei arba švarūs kambariai viešbu čiui, – tai priemonė sukurti didelę gravita ciją turintį traukos objektą. Kadangi pre kybos centrų įvaizdis yra perkamas, o apie tikrąją jo „sveikatą“ žino tik dirbantieji, prekybos centras iš esmės yra komunikaci jos verslas, kurio sėkmė priklauso nuo to, kaip uždara apsipirkimų alėja bendrauja su traukos teritorijoje gyvenančiais žmo nėmis.“
Kaip pavadinsi... Prekybos centro istorija – kaip kiekviena is torija – prasideda nuo pavadinimo. „Tai labai atsakingas sprendimas. Pavadi nimas turi simbolizuoti geografinį centrą ir
Žinoma, prekybos centro pavadinimas tėra pirmasis įvaizdį formuojantis žingsnis. Pre kybos centrą renkamės pasąmoningai ir la bai subjektyviai, dar sudėtingiau paaiškinti lojalumą. Apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Di džiosios Britanijos gyventojas vidutiniškai kartą per savaitę nužingsniuoja į prekybos centrą. Labai svarbu patogumas ir parduo tuvių pasirinkimas, tačiau tyrimų, kurie at skleistų, kiek žmonių renkasi konkretų pre kybos centrą dėl to, kad mėgsta būtent jį vie nintelį, nėra. Vienu solidžiausių prekybos centro kaip prekių ženklo pavyzdžių galima vadinti „Westfield“, kurio valdytojai – Australijos „Westfield Group“ korporacija – strategiškai pasiekė, kad didžiausi pasaulio prekybos tinklai, populiariausios kavinės ir restora nai, išskirtinės aprangos, juvelyrikos, avaly nės kūrėjai siektų, jog jų adreso antrojoje ei lutėje būtų įrašyta „Westfield London“ „Westfield Century City“ ir t. t. „Westfield“ istoriją sukūrė koncentracijos stovyklų siaubus patyręs vengras Johnas Saundersas ir išeivis iš Čekoslovakijos Fran kas Lowy. Verslūs europiečiai, atplaukę į
2015 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
33
įžvalgos
Artimųjų Rytų katilas
Didžiausia „Islamo valstybės“ stiprybė – tai ne tik pinigai ar gera strategija, bet ir tylus užnugaris. „ A nadolu A jansi “ nuotr .
Artimiesiems Rytams niekada nebuvo būdingas stabilumas. O šiandien tai pats neramiausias regionas pasaulyje. Čia gyvena daugybė tautų, turinčių skirtingus papročius, išpažįstančių įvairias religijas.
VAIDOTAS ŠERNIUS
A smeninio arc h yvo nuotr .
vykiai artimuosiuose ry tuose verda it ugnikal nis. Regione viskas tiek susi pynę, kad sunku rasti galus. Reikia pasukti galvą, kad suprastum, kodėl, kas ir kaip vyksta. Pastaruoju metu Artimuosiuose Ry tuose vykstantys konfliktai kur kas pavojin gesni negu konfliktas Rytų Ukrainoje. Palestiniečiai ir žydai kone kasdien ap šaudo vieni kitus, arabai nekenčia persų, turkai niekada nepamėgs kurdų, sunitai niekina šiitus, o Sirijos šeimininkas Basha ras al Assadas be gailesčio žudo savo tautą. Konfliktų sąrašą galima tęsti be galo. Vakarų pasaulis Rusijai gali įvesti sankci jas, ir naudojant minkštąją galią (angl. soft power) bandoma švelninti padėtį, bet jokios sankcijos „Irako ir Levanto islamo valsty bei“ (susitarkime, vadinsime šį darinį tie
36
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
siog „Islamo valstybe“) ar jau žlugusiai (angl. failed state) Jemeno valstybei ir ten siaučiančioms gaujoms nė motais. Kitaip ta riant, Europoje santykius dar įmanoma (ne sigilinkime į tai, ar tai efektyvu, ar ne) nor malizuoti diplomatija ir derybomis, o Arti muosiuose Rytuose toks scenarijus sunkiai įsivaizduojamas. Regione viską lemia gau sesnės ir stipresnės karinės pajėgos. Ten ga lioja tik taisyklė „akis už akį“. Tiksliau – de šimt akių už vieną. Mes toli nuo Mesapotamijos, todėl mažiau girdime, kas ten dedasi. Dauguma tarptau tinių santykių ekspertų ir politikų didžiau sią grėsmę pasaulio tvarkai įžvelgia kylant ne iš Rusijos, o iš islamo fundamentalistų. Būtent fundamentalistai yra didžiausia sis teminė grėsmė Vakarams. Ir tai pati tikriau sia tiesa. Šiandien tai dar sunku suvokti
Greitai sulaukti taikos prošvaisčių nėra.
įžvalgos
Apie tris vienos įmonės vadovus ir močiutes Kai buvau maža, gyvenau kaime. Ir nors turėjome namie telefoną, į svečius atvažiavusi močiutė skambinti savo vyresnėliui eidavo į vietos pašto skyrių – esą taip greičiau sujungia. Taip, taip, sujungia.
T
iems, kuriems tie laikai – dinozaurų amžius, primenu: buvo toks numeris 07, kuriuo paskambinęs galėjai už sisakyti tarpmiestinį skambutį. Arba reikėda vo eiti į pašto skyrių, kur skambutį užsakyda vo darbuotojas. Laikai, apie kuriuos dabar kalbu, – praėju sio amžiaus devintasis dešimtmetis, kai vie nintelė fiksuotąjį – kitokio ir nebuvo – ryšį val džiusi bendrovė buvo Lietuvos telekomas. Po gero dešimtmečio privatizuotą įmonę tuome tis jos vadovas suomis Tapio Paarma apibūdi na trumpai: „šiukšlynas“. Ir sunkoka lietuvių kalba tęsia: „Kai randi šiukšlyną, tada paimi kastuvą ir dirbi. Jei šiukšlynas didelis, reikia dar didesnio kastuvo ir dar daugiau dirbti.“ Beje, tais laikais buvome vieni iš laimingųjų, kurie turėjome telefoną namie. T. Paarma
40
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
Kęstutis Šliužas, „Teo“ generalinis direktorius: „Dabar jau galiu pasakyti, kad mums tai sekasi, tvirtai atsistojome IT paslaugų tarpduryje ir iš jo mūsų niekas neiškrapštys, o dabar dairomės, kur toliau kelti koją.“ V L A D I M I R O I VA N O V O N U O T R .
AGNĖ RANONYTĖ
J uditos Gri g elytės nuotr .
sako, kad kai stojo prie Lietuvos telekomo vai ro, eilėje įsivesti fiksuotojo ryšio telefoną lau kė apie 100 tūkst. norinčių tapti bendrovės klientais. Į bendrą diskusiją „Verslo žinių“ surengtoje konferencijoje „Verslo valdymas 2015: kaip pagauti bangą?“ susibūrę trys tos pačios ben drovės vadovai, du jau buvę – T. Paarma ir Arūnas Šikšta, ir dabartinis generalinis direk torius Kęstutis Šliužas, vardija užduotis, ku rios kiekvienam jų teko skirtingais įmonės brandos etapais.
Be mobiliųjų Tad kaip atrodė Lietuvos telekomas 1998 m., kai 60 proc. jo akcijų nupirko „Amber Tele holding A/S“, kurią lygiomis dalimis valdė Švedijos „Telia“ ir Suomijos „Sonera“?
Tai, ką sukūrė „Teo“, pakeitė daugelio žmonių įpročius.
ARŪNAS MILAŠIUS
V ladimiro ivanovo nuotr .
tema
Lietuvos ūkininkams nuolat braukiant ašarą dėl pieno, mėsos kainų, mažesnių nei ES šalyse senbuvėse tiesioginių išmokų, kyla natūralus klausimas – ar tėviškės laukai ir kloniai gali išmaitinti dorą žemdirbį.
Idealus – mišrusis ūkis inf. Daugiau karvių, daugiau pieno 70 proc. Lietuvos ūkių laiko 1–5 karves ir pagamina 20 proc. pieno. Ūkių, kurie laiko 6–14 karvių, yra apie 20 proc. ir jie pagamina 20 proc. pieno. 11 proc. – tai ūkiai, kurie laiko 15 ir daugiau karvių, jie gamina 60 proc. viso šalyje primelžiamo pieno. Š A LT I N I S : L I E T U V O S A G R A R I N Ė S E K O N O M I K O S I N S T I T U TA S
46
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
N
ors ir grasinama bankrutuoti jei ne šiandien, tai bent po savaitgalio, Lietuvoje vis mažiau nedir bamų plotų, lėtai, bet vis tiek dygsta naujų fer mų. Pajamos iš žemės ūkio veiklos skaičiuoja mos milijardais, investicijos – šimtais milijonų eurų. Ekspertai kalba, kad pasaulyje augant burnų skaičiui didėja ir maisto paklausa. Tačiau niekas iki šiol negali tiksliai pasakyti, ko reikia, kad ši šalies ekonomikai naudinga karuselė nesustotų. Pagelbėti negali net mokslininkai, kurie per keletą metų pakeitė nuomonę. Anksčiau deklaruota, kad stipriausi ir stabiliausi yra specializuoti, efektyvūs iki negalėjimo ir stambūs ūkiai. Šiuo metu kalbama apie mišriuosius šeimos ūkius, kuriuose šalia liūliuojančių javų laukų žolę rupšnotų ir jautukai bei melžiamos karvės. Pamėginome šnektelėti su ekspertais ir pačiais ūkininkais, koks tas idealus Lietuvos ūkis, kuris jo šeimininkui leistų dirbti ilgai ir laimingai, o aplinki niams kaimams įpūstų gyvybės, nes suteiktų darbo jaunimui. „Mokslininkai ir konsultantai mums ilgai aiškino, kad ūkiai turi būti specializuoti, tačiau per keliolika metų pamatėme, kad gyvybingiausi – miš rieji ūkiai“, – teorijos ir praktikos skirtumus pabrėžia Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas. Jis paaiškina ir kuo mišrusis ūkis patrauklesnis už specializuotą: kai kuriai nors šakai ateina blogi laikai, žemdirbį išlaiko kitos veiklos kryptys. Pavyz džiui, šiandien pieno supirkimo kainos rekordiškai žemos, ši veikla nuosto linga. Tačiau jei fermos savininkas dar užsiima ir augalininkyste, kuri pelnin
710 289
2010
2011
2012
2013
2014
731 167
683 972
VOKIETIJA
670 451
51
Galvijų skaičius sausio 1 d.
685 047
51
PRANCŪZIJA
79
A. Stančikas papasakoja ir apie savo šeimą. Su vai kais dirba 300 ha ne itin derlingos Žemaitijos že mės (derlingumo balas 28–32), laiko daugiau kaip 30 melžiamų karvių, iš viso galvijų apie 150. „Toks ūkis išlaiko keturias šeimas o pagrindinis darbas – ne raumenimis, bet galva“, – konstatuoja ŽŪR pirmininkas. Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, sako, kad šiandien teoriškai galima išgyventi laikant apie 10 karvių (instituto duomenimis, abu šeimos nariai uždirbtų minimumą ir dar liktų šiek tiek pel no), tačiau ekonomiškai tokie ūkiai neturi perspek tyvos, nes negalės plėstis ir modernizuoti gamybos. „Pieno ūkyje amortizacija – apie 20 proc., ir ne turint nuolatinių gana didelių pajamų išsilaikyti su dėtinga“, – aiškina A. Gapšys. Pagal vidutinį augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio dydį esame vieni mažiausių ES.
695 614
127 128
Šeimą maitinantys hektarai
731 250
Vidutinis karvių skaičius ūkyje
771 262
inf.
ga, jis gali sėkmingai laukti geresnių laikų ir su aša romis akyse nesiųsti piendavėlių skerdyklon. Jei žmogų maitina tik karvės, pusmetį, kaip dabar kri tus kainoms, jis neturės į ką atsispirti, ir antstolis gali pasibelsti į duris.
DIDŽIOJI BRITANIJA
LATVIJA
DANIJA
LENKIJA
Š A LT I N I S : L I E T U V O S A G R A R I N Ė S E K O N O M I K O S I N S T I T U TA S
NYDERLANDAI
7
SUOMIJA
6
AUSTRIJA
5 LIETUVA
29 15
2008
2009
2015
Š A LT I N I S : Ž E M Ė S Ū K I O M I N I S T E R I J A
2015 GEGUŽĖ
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
47
visuomenė
>>
Nusikaltimas, kuris sukrėtė carinio Vilniaus elitą Visi jie dalijosi liudijimais apie Buivydiškių, Kairėnų ir kitų apylinkės dvarų savininkų Buturlinų šeimą ir ją sukrėtusį skandalą.
P
alyginti ramų provincijos aukštuomenės gyvenimą supurtė teis mo procesas, kuriam pasibaigus kaltu dėl svainio nužudymo organizavimo buvo pripa žintas ir į katorgą išsiųstas XIX a. Vilniuje tar navusio (ir daug nuosavybės čia įsigijusio) ge nerolo Dmitrijaus Sergejevičiaus Buturlino žentas Patrickas O’Brienas de Lacy. Kaip rašyta ano meto Vilniaus laikraščiuo se, Vilniaus aukštuomenės salonuose ši byla aptarinėta beveik metus, kai netikėtai mirus generolo vyresnėliui Vasilijui Buturlinui buvo iškelta byla dėl nužudymo. Visuomenės dė mesį traukė ne tik turtingo tuomečio carinės Vidaus reikalų ministerijos pareigūno asme nybė, ne tik dideli valdyti turtai Vilniuje ir jo apylinkėse, bet ir būdas, kaip generolo sūnus mirė.
52
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
LIUTAURAS ULEVIČIUS
A smeninio arc h yvo nuotr .
Generolas buvo carinės Rusijos milijonie rius. XIX a. pabaigoje palikęs tarnybą carinės Rusijos 27-osios pėstininkų divizijos štabe Vil niuje (1898–1899 m. net buvo tapęs jos II briga dos generolu majoru) persikėlė į Sankt Peter burgą, kur jo vyresnėlis tarnavo Preobra ženskio pulke, tačiau Vilniuje liko jaunesnioji dukra Liudmila Buturlina. Buvusio kariškio valdų sąrašas Vilniaus apylinkėse buvo įspūdingas – dabartinė Pilai tė, Zujūnai, Buivydiškių dvaras, šalia kurio sėkmingai plėtotas vaisių ūkis (tarybiniais metais šioje teritorijoje įkurtas dabartinės Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulte tas), užtvenkus Sudervėlės upelį sukurta van dens tvenkinių sistema, pradėta žuvininkys tė. Dukrai išsiskyrus su pirmuoju vyru ir ruo šiantis antrosioms vedyboms, generolas iš
1.
Patrickas O’Brienas de Lacy priklausė senai giminei, kuri save kildino iš Airijos karalių. „ Wiki p edios “ nuotr .
2.
1913 m. Liudmila Buturlina padavė į teismą savo patėvį Manuelį Julianą de Lizardį. A rc h ive . or g nuotr .
Patrikas de Lacy apibūdintas kaip „niekada nepadarantis gerai“.
visuomenė
Kaip talentų medžioklėje nenušauti briedžio? Neseniai profesionalų socialiniame tinkle „LinkedIn“ sklandė improvizuotas dviejų direktorių – generalinio ir finansų – pokalbis. Finansų direktorius nuogąstavo: „Kas bus, jei investuosime į darbuotojų kompetencijų ugdymą, o jie išeis?“ „O kas bus, jei neinvestuosime, ir jie pasiliks?“ – klausė generalinis.
D
augelyje didžiųjų ša lies įmonių šios diskusijos jau praeity je, tačiau vadovams kyla naujas klausi mas: o kas, jei investuosime tik tiek, kad visi darbuotojai pasiektų kasdienėje veikloje rei kalingą kompetencijų lygį, tačiau pamiršime tuos, kurie gabumais ir taip pranoksta kitus bendrovės darbuotojus?
Trūksta sisteminio matymo Įmonių vadovai sistemiškai ieškoti talentų ir juos auginti pradeda būtent tuomet, kai ben drovė pasiekia brandą. Verslo konsultantai pastebi, kad kuriantis įmonei diegti įvairias sistemas dažnai būna ne tik nenaudinga, tai gali ir kiaulę pakišti. Tik, pasiekus brandą, pastačius bendrovę ant kojų ir suformavus
56
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
LIDIJA LUKŠYTĖ
kultūrą, prasminga daugiau dėmesio skirti personalo procesams sisteminti. Dauguma įmonių ugdo darbuotojus, tačiau net brandžiose lietuviško kapitalo įmonėse pasigendama sistemiškumo ir nuolatinio dar bo su gabiausiais bendrovių darbuotojais, ku rie kada nors pretenduos į aukščiausius pos tus. „Ši problema atsiranda dėl mūsų mentalite to. Lietuviai nėra linkę rūpintis profilaktika ir užbėgti problemoms už akių. Pažiūrėkime, kaip dažnas lietuvis elgiasi su savo sveikata: mieliau susukus skausmui vartoja aspiriną ar saują kitų vaistų, bet numalšinęs skausmą neina sportuoti, nesiima jokių kitokių veiks mų, kad skausmas nepasikartotų, t. y. kad pa šalintų tikrąją skausmo priežastį. Taip nere
1.
AB DNB bankas vadovas Bjørnaras Lundas: „Visi mes puikūs žmonės, visi talentingi, tik ne visi gebame tai parodyti.“ J uditos Gri g elytės nuotr .
2. „Bendrovės
paraštėse kartais atsiduria ir talentingi darbuotojai“, – pasakoja verslo konsultacijų ir mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyresnioji konsultantė Lina Preikšienė.
A l g imanto K alvai č io nuotr .
Talentus geriau rinktis iš esamų darbuotojų.
visuomenė
Lietuvoje antroji valstybinė kalba jau yra
Singapūre anglų kalba tapo oficialia administravimo kalba. „ R euters “ nuotr .
Kai prognozuojame pokyčius, dažnai būname pernelyg kuklūs ir nedrąsūs. Taip ir aš – vos prieš trejus metus rašiau laikraštyje: „Siūlau antrąją valstybinę kalbą“, ir ne juokais sakiau, kad gal negreitai, bet ateis tokia diena, kai anglų kalba Lietuvoje bus antroji valstybinė. Negreit tai bus, sakiau tada.
A
nuomet kalbė jau, kad daugelis dalykų, kurie dar ne seniai buvo sunkiai įsivaizduojami, da bar jau visiems natūralūs. „Kas galėjo dar prieš penkiolika metų pagalvoti, kad Lietu voje nebeliks privalomo registravimo gy venamojoje vietoje, kad, išvykstant iš ša lies ir grįžtant į ją, niekas nebekaukšės antspaudu į pasą, kad bus galima vairuoti draugo automobilį, nebesivežiojant nota riškai patvirtinto įgaliojimo? Visa tai šian dien normalu, o kažkada tokios laisvės (normalios civilizuotame Vakarų pasauly je) atrodė neįsivaizduojamos“, – rašiau tada, ir kaip jums patinka, kad turėjau pats save pacituoti it kokį klasiką. Atsiprašau, kad taip išėjo.
60
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
ANDRIUS UŽKALNIS
M ildos R ūkaitės nuotr .
Praėjo vos treji metai, ir štai turime situaci ją, kurią visi mato, tačiau nedaugelis pripažįs ta, nes ji pernelyg revoliucinė, kad ją būtų ga lima ramiai pripažinti ir dėl jos nebėdoti. Kai tą situaciją aprašai žmonėms detaliai, nieko neprikurdamas, ji daugelį taip šokiruoja, kad jie supyksta ir ieško kaltų. O kaltieji tada, kai kitų kaltų nėra, būna tie, kurie tą žinią prane šė, – šiuo atveju publicistai. Tokie kaip aš.
Šaltas, ledinis realybės vėjas perpučia ne visus Yra pavyzdys, kurį nenaudingai ir naiviai nuolat pasitelkia patriotiškai nusiteikę lietu viai, tai – Islandija. Atsidusę ir nutaisę ilgesin gą veido išraišką, lietuviai pasakoja apie tai, kad, girdi, islandai kuo puikiausiai apsieina
Lietuva yra pasiruošusi tam, kad taptų antruoju Singapūru.
visuomenė
„Google Ventures“ ir nemirtingumo paieškos
„Jeigu būtų galima pasirinkti – uždirbti daug pinigų ar rasti būdą padaryti taip, kad žmonės gyventų ilgiau, ką pasirinktumėte?“ – klausia Billas Marisas. „ B loomber g “ nuotr .
Billas Marisas šiemet turi 425 mln. JAV dolerių investicijoms ir yra laisvas investuoti, kaip tik nori. Jis ieško bendrovių, kurios domisi, kaip prilėtinti senėjimą, stabdyti ligas ir pailginti gyvenimą.
G
alite manęs šian dien paklausti, ar įmanoma gyventi iki 500 metų? Atsakymas – taip“, – vieną sausio popietę Kalifornijos Mauntin Vju miestelyje prabyla jis. „Google Ventures“ prezidentui ir vadovaujančiam partneriui tik ką sukako 40 metų, bet jis labiau primena devyniolikmetį vaikiną iš koledžo. Ji apsiavęs sportbačiais, vilki pilkais džinsiniais marškiniais ant marš kinėlių, atrodo kelias dienas nesiskutęs. Pro didžiulę stiklinę sieną šviečia saulė. Už sienos – žalia pagrindinio „Google“ miestelio erdvė. Jo biure nelabai kas kalba apie tai, kokį darbą dirba B. Marisas. Kambarys tuštokas – švarios baltos sienos, kelios kėdės, stalas. Šią dieną ant jo stalo nėra popierių, bloknotų ar klijuojamų lapelių, nėra net kompiuterio.
64
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
Katrina Brooker
Bet yra būdų išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra B. Marisas, – reikia pažiūrėti į jo knygų lenty ną. Štai storas veikalas „Molekulinė biotech nologija: rekombinantinės DNR principai ir taikymai“. Šalia suskaityta „Biotechnologija: genetinės revoliucijos taikymas“. Ir Fritzo Kahno, vokiečių gydytojo, kuris pirmas pa vaizdavo žmogaus kūną kaip mašiną, iliustra cijų rinkinys. Tarp šių įsprausta 2005 m. iš leista knyga, kuri ypač patraukia kiekvieną, susidomėjusį gyvenimu iki 500 metų: „Singu liarumas yra čia pat: kai žmonės pranoks bio logiją“, – tai pamatinis futurologo Ray Kurz weilo kūrinys. Jis išgarsėjo savo pranašyste, kad 2045 m. žmonija pasieks lūžio tašką, – kompiuterių tobulėjimas pranoks mūsų gebė jimus juos kontroliuoti. Kad išlaikytume tem
Mes esame tik prie ribos to, ką gali padaryti mokslas ir technologija.
visuomenė
Kamieninių ląstelių bankininkystė
Kamieninių ląstelių bankų versle ne kaina lemia paslaugos populiarumo augimą, o baimė susirgti. Tikimybė, kad išsaugotų kamieninių ląstelių prireiks jų savininkui gydyti, nesiekia nė 1 procento. Ir vis dėlto šis verslas pasaulyje klesti.
1. „Turime teisinį
vakuumą ar net teisės aktų priešpriešą, kai SAM aprašas kai kurių galimybių nereglamentuoja, bet aukštesni įstatymai ir ES direktyvos laisvo pasirinkimo teises gina“, – sako Ainis Zoruba. J uditos Gri g elytės nuotr .
2.
„Vis daugiau valstybių supranta kamieninių ląstelių reikšmę ir pradeda taikyti valstybinę politiką, finansuodamos ląstelių surinkimą ir saugojimą“, – pasakoja Nerijus Virbickas. J uditos Gri g elytės nuotr .
V
aisiaus audinių kamieninės ląstelės, kurių gausu virkštelėje ir placentoje, turi unikalią savybę virsti bet kuriomis organizmo ląstelėmis. Todėl va dinamoji kamieninių ląstelių terapija gali būti naudojama įvairioms ligoms gydyti, pažeistiems audiniams atkurti ir panašiai. Norint išgauti tokias kamienines ląsteles nereikia jokių invazinių procedūrų į žmo gaus organizmą, jos surenkamos iš audi nių, kurie po gimdymo paprastai utilizuo jami, – virkštelės ir placentos. Surinkti au diniai saugomi nepigiai – 196 laipsnių tem peratūros skysto azoto Diuaro induose (va kuuminėse kolbose) tol, kol prireiks. Ir tai yra viena priežasčių, kodėl ši medicinos sritis tapo verslu.
68
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
JOLITA MAŽEIKIENĖ
V ladimiro ivanovo nuotr .
Šiek tiek istorijos. 1974 m. pirmą kartą kamie ninės ląstelės buvo aptiktos tik ką gimusio kūdi kio virkštelėje, beveik po dešimtmečio – 1983 m. – pasiūlyta jas panaudoti kaip alternatyvų šalti nį kaulų čiulpų, kurie taip pat yra pilni kamieni nių ląstelių, transplantacijai, o 1988 m. įvyko pirmas sėkmingas toks persodinimas. Netru kus, 1992 m., Niujorke atsirado pirmasis valsty binis, o 1995 m. įregistruotas ir pirmasis priva tus kamieninių ląstelių bankas. Pastaruosius dešimt metų pasaulinė virkš telės ląstelių bankų rinka sparčiai augo. 2005 m. veikė 23 tokie bankai, dabar jų – jau 485,21 karto daugiau. Šiuos skaičius naujausioje virkštelės ląstelių bankų rinkos apžvalgoje skelbia kamieninių ląstelių srities apžvalgų portalas „Bioinformant“.
Lietuvoje šiuo metu paslaugas siūlo du kamieninių ląstelių bankai.
laisvalaikis
>>
Medkirčiai su „iPadais“
Apsidairykime – barzdos jau visur. „ U S A T oday S p orts “ nuotr .
Jie atrodo tarsi galėtų sumeistrauti namą, bet jų kuprinėje ne kirvis, o planšetinis kompiuteris. Lamberseksualas, naujausia vyrų įvaizdžio tendencija, yra daugiau nei dar vienas žodis su žyme „trending“ tviteryje – jis daug ką pasako apie tai, ką reiškia būti vyru 2015-aisiais.
K
repšiniu nusto jau domėtis prieš dešimt metų, nuslūgus euforijai dėl rinktinės aukso Europos čempio nate Švedijoje ir pergalės prieš JAV Atėnų olimpiadoje. Namuose atsiradęs internetas parodė naujų herojų, kurie šokinėjo į orą lai kydami rankose ne oranžinį kamuolį, o gita rą. Niekada taip ir nenuskridau su komanda rašyti rinktinės dienoraščių, bet negaliu skųs tis – dabar kituose šio žurnalo puslapiuose ra šau apie tuos, kurie su gitaromis: žemesnius ir su keistesnėmis mintimis galvoje. Mums, provincijoje gyvenantiems paau gliams, kurių didžiausia problema – neturėji mas ką veikti, krepšininkai buvo daugiau nei sportininkai. Jie buvo draugai, kurių niekada nesutikai, vyresni broliai, iš kurių ėmei pa
72
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
KAROLIS VYŠNIAUSKAS
M artynos J ovai š aitės nuotr .
vyzdį: ne tik kaip žaisti mokyklos sporto salė je, bet ir kaip elgtis, kaip kalbėti, kaip atrody ti. Šarūnas Jasikevičius nusidažė skiauterę geltonai – po savaitės mokykloje jau sutinki du su tokiomis pat. Neseniai lankiau draugus, jiems krepšinio manija dar nepraėjo. Televizorius rodė LKL – vietos krepšinio lygos rungtynes. Iš pirmo žvilgsnio niekas nepasikeitė: komandų pava dinimai tie patys, marškinėlių spalvos tos pa čios, arenoje tiek pat tuščių vietų. Bet šis tas buvo kitaip: barzdos! Kas antras žaidėjas su ja. Vienų – tik kelių dienų, kitų – il gai augintos ir kruopščiai formuotos. Tada, kai dar sekdavau kiekvienas krepšinio rung tynes, barzdas sau galėjo leisti tik ispanai ar italai – tie atsipalaidavę pietiečiai, kuriems vė
Kad „tikro vyro“ įvaizdis nepasikeitė, rodo ir labai aukštas vyrų fizinio smurto Lietuvoje lygis.
laisvalaikis
Ar Mianmaras suskubs į kapitalizmo maratoną?
Didžioji dalis sunkiai uždirbtų pinigų virsta auksu, o jis nugula šventyklose. J ustino A lbertyno nuotr .
Baltarusijoje yra kitas pasaulis, nors, gerai pagalvojus, pasaulis tas pats, tik taisyklės kitokios. O Birmoje pasaulis kitas. Visiškai kitas.
B
altarusiją miniu tik dėl geografinio artumo, nes taip pa prasčiau pereiti į kitą pasaulį, kuris va dinamas Birma. Sunku paaiškinti, kodėl taip norime pamatyti, kaip yra ten toli. Apie 12 valandų skrydžio. Tikrai nedaug, bet 12 va landų nukelia į XVII amžių. O tai jau atrodo daug. Keliaujant Mianmare neapleidžia jausmas, kad netyčia Vilniuje radome laiko mašiną ir ją išbandėme. Nuspaudėme mygtuką „Septy nioliktasis amžius“ ir dabar žiūrime, koks jis buvo Azijoje. Įdomu tai, kad nemažai žmonių yra išmaišę Pietryčių Azijos šalis, tačiau di džiausia valstybė žemyninėje Pietryčių Azijos dalyje vis lieka nepaliesta. Žinoma, ne be rei kalo. O mes ėmėme, sėdome ir laiko mašina keliaujame į Mianmarą.
76
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
JUSTINAS ALBERTYNAS
A smeninio arc h yvo nuotr .
Mianmaras ar vis dėlto Birma?
Birma oficialiai vadinama Mianmaru. O dar tiksliau – Mianmaro Sąjungos Respublika. Šis, dabartinis, oficialus šalies pavadinimas buvo priimtas 1988 metais. Keliaudami taip ir nesu pratome, kurį geriau vartoti. Prieš išvykdami girdėjome, kad pavadinimo Birma patartina vengti, nes Mianmaro žmonės nenori prisi minti laikų, kai šalis buvo taip vadinama. Bet vartojome abu. Ir tai nereiškia, kad neger biame demokratijos kelio, kurį iš paskutiniųjų įsikibusi bando rodyti ir kuriuo siekia vesti nau joji valstybės lyderė, ar kad aukštiname karinę chuntą, dėl kurios žmonės vis dar gyvena susi kaustę ir sunkiai tiki, jog šalyje pradeda realiai galioti žodžio, sąžinės ar tikėjimo laisvė. Tiesa, tikėjimo laisvę vis aptemdo debesys, susiren kantys virš budistų ir musulmonų santykių. De
Mianmaro gyventojai myli gyvenimą, nors jis ir ne pats lengviausias.
laisvalaikis 1. Pirmą kartą
GTS šeimą papildęs modelis „911 Targa“ atpažįstamas iš juodų apdailos detalių ir plačios galinės dalies, kuri suteikia sportiškumo ir stabilumo. G A M I N T O J O
Lyg pirma meilė, tik lenktynių trasoje
NUOTR.
2.
Stogą atidengti lenktynių trasoje leista tik nuotraukoms – važiuojantiems didesniu greičiu buvo pabrėžta, kad saugumas svarbiau nei grožis. G A M I N T O J O N U O T R .
Rodos, vos prieš kelias valandas lipau į lėktuvą Vilniaus oro uoste ir braukiau šlapias snaiges nuo plaukų, o štai virš „Ascari“ lenktynių trasos Italijoje oras net raibuliuoja – daugiau nei 30 laipsnių karščio.
3.
Interjeras kurtas laikantis visų „Porsche“ sportinio automobilio gamybos tradicijų: apdailai naudota „Alcantara“ ir įprasta oda persiūta raudonomis siūlėmis, nepamiršta įdiegti „Sport Chrono“ paketo.
inf. Kai kurie techniniai duomenys Ilgis (mm) – 4509 Plotis (mm) – 1852 Aukštis (mm) – 1291 Važiuoklės bazė (mm) – 2450 Variklis (l; kW/AG) – 3,8; 316/430 Įsibėgėjimas iki 100 km/val. (sek.) – 4,3* Maksimalus greitis (km/val.) – 301 Vidutinės degalų sąnaudos (l/100 km/ val.) – 9,2* Degalų bakas (l) – 68 Kaina (Eur) – 122 690** * Su automatine PDK 7 laipsnių pavarų dėže. ** Kol kas nėra paskelbta oficialių kainų Lietuvoje, nurodyta kaina – JAV rinkos. Š A LT I N I S : G A M I N T O J O D U O M E N Y S
GAMINTOJO NUOTR.
P
ro kaitros bangas, kylan čias nuo asfalto, tolumoje matau išri kiuotą „porsche gts“ šeimą, kurią visai neseniai papildė gražuolis „911 Targa“, pir mą kartą išleistas kaip GTS (Gran Tourismo Sport) versija. Vokiečiai jaunėlio pasirodymą nusprendė atšvęsti vienoje įspūdingiausių lenktynių trasų Europoje. Ir ilgai laukti, kol itališką idilę sutrikdys žviegiančios padan gos, iš po ratų, užkabinusių trasos žvyro pa kraščius, žyrantys akmenys, išmetimo vamzdžių šūviai, pasigirstantys kaskart ak celeratorių nuspaudus iki dugno, ir audrin gos emocijos, sustojus saugioje zonoje, ne reikėjo. Kita vertus, juk ne kasdien automobilio 50-metis (o būtent tiek suėjo modeliui „911
80
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
DINA SERGIJENKO
juditos g ri g elytės N U O T R .
Targa“) minimas stabdžius prisimenant tik pačiose ekstremaliausiose trasos vietose.
Baiminosi draudimo Žodį „targa“ automobilio pavadinime „Pors che“ pirmą kartą pavartojo 1965 m., tačiau kietas nuimamas stogas automobilių pramo nėje atsirado keleriais metais anksčiau. Sep tintajame dešimtmetyje automobilių gamin tojai sunerimo, nes kilo grėsmė, kad kabriole tai bus uždrausti Jungtinėse Amerikos Valsti jose. Tuomečiam Transporto departamentui atrodė, kad kabrioletai neužtikrina nei vai ruotojo, nei keleivių saugumo, kai automobi lis apsiverčia. Suskubę apsidrausti gamintojai tuoj išleido kietus, tačiau nuimamus stogus turinčius au
Žodį „targa“ automobilio pavadinime „Porsche“ pirmą kartą pavartojo 1965 m.
laisvalaikis
Mirtis ant keturių ratų? Na, ne visai
Keturračiai – lengvai dozuojama, daug pastangų nereikalaujanti ir lengvai perprantama pramoga. „ R euters “ nuotr .
Nuolatiniai „Verslo klasės“ skaitytojai prisimins, kad praėjusiais metais nesėkmingai mėginau nusisukti sprandą skrisdamas parasparniu. Tąkart nepavyko.
T
ačiau mintis rasti užsiė mimą, kad, neinvestavęs daug laiko ir pastangų, nuoširdžiai rizikuočiau gauti galą kokiu netikėtesniu būdu, neapleido. Tad šį kart nusprendžiau imtis sprandų sukiojimo srityje tituluotos pramogos – keturračių. Visi pamename tą istoriją – vienas garsiau sių vieno rėksmingiausių pastarojo dešimt mečio skandalų dalyvių tragiškai žuvo vai ruodamas tokią transporto priemonę. Žino ma, vienos Pakaunės gatvės pavadinimo skandalas jau buvo įsisiūbavęs ir tragiškas įvykis tapo tik burbuliuku visame kunkuliuo jančiame sąmokslo teorijų katile. Tačiau isto rija neabejotinai pridėjo prastos reputacijos taškų (kaip paaiškės vėliau – niekuo dėtai) transporto priemonei.
84
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
LEONAS VAITIEKUS LENOKAS
Beje, jei ieškosite nelaimingų įvykių, susiju sių su keturračiais, statistikos (kaip man teko) – nevarkite. Paieškos sistemos bemat pasiūlys ieškoti paveikslėlių iš nelaimės vietų. Kitaip tariant, paieškos sistemos pamanys, kad esa te arba pokvailis paauglys, arba suaugęs žmo gus, turintis pokvailio paauglio smegenis. Te nesupyksta kruvinų vaizdelių internete mė gėjai, bet aš to potraukio nesuprantu.
Baisioji statistika iš Down Under Keturračiai pastaruoju metu populiarėja vi same pasaulyje, nuo Islandijos ir Švedijos iki Pietų Afrikos ir Indijos. O populiariau sias šis transportas yra Australijoje ir Nau jojoje Zelandijoje. Pirmosios keliais, mano ma, rieda nuo ketvirčio iki trečdalio milijo
Populiariausias šis transportas yra Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.
laisvalaikis
Indijos virtuvėje prieskoniai ne tik suteikia skonį ir aromatą, bet ir sutirština padažą. „ R euters “ nuotr .
Indija jūsų virtuvėje Beveik neįmanoma trumpučiame straipsnyje aprašyti visos Indijos virtuvės, juolab kad toks dalykas kaip „Indijos virtuvė“ veikiausiai net neegzistuoja.
T
ai, ką valgo Pandžabo gy ventojai, smarkiai skiriasi nuo maisto, patiekiamo Tamil Nadu ar Keralos valstijoje, o kai kurie prieskoniai, be kurių maharaštrie čiai neįsivaizduoja savo patiekalų, Kolkatoje gali būti nežinomi ir net negirdėti. Ką galima pasakyti apie šalį, kuri garsėja tuo, kad karvės joje – šventi gyvuliai, laisvai vaikštinėjantys gatvėmis, bet tuo pačiu metu yra ir viena didžiausių pasaulyje jautienos eksportuotojų? Apie šalį, kur kiaulė, atsižvel giant į valstiją, gali būti tiek purviniausias gy vūnas pasaulyje, tiek didžiausias delikatesas, ir kur tik avinėlis, jo laimė ar nelaimė, valgo mas visur ir yra palyginti saugus tik ten, kur gyvena vegetarai? Dėl to užduoties aprašyti viską net ir negalvoju imtis. Vietoj to norėčiau
88
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS
pasiūlyti keletą patarimų, kaip pasigaminti porą trejetą egzotiškesnių patiekalų lietuviš koje virtuvėje.
Pradėkime nuo kario Pradėkime nuo vieno paprasčiausių patieka lų – kario. Jeigu kartais prekybos centruose pasidairote po prieskonių lentynėles, veikiau siai pastebėjote ir prieskonius, kurie vadinasi „karis“ arba „kario milteliai“. Jie mums gana pažįstami, bet dažnas nė nesusimąsto, kokie tai prieskoniai, kurių žiupsnelį kartais įberia me į sriubą ar padažą. Pirmiausia nėra tokio augalo kaip karis. Na, gerai, yra medelis, kurio lapus indai vadina kario lapais, tačiau tai tik fonetinis sutapi mas, o tie lapai dažniausiai naudojami švieži
Troškinys, tiesiog pabarstytas žiupsneliu kario miltelių gaminimo pabaigoje, netaps tuo patiekalu, kurį veikiausiai teko ragauti indų restorane.
Ernestas Parulskis
Vaivos A bromaitytės nuotr .
r
No ai Vanda, buvusi darbininkų valgyklos vedėja, o dabar – pensininkė ir Verkių muziejaus eksponatų saugotojų vyresnioji, atsargiai įvairavo į klasicistinį rūmų kiemą. Iki muziejaus stovėjimo aikštelės reikėjo įveikti iškilmingą puslankį aplink žole užaugusį ovalą, kurio centre kadaise stovėjo fontanas. vanda dėmesingai vykdė šiek tiek varginantį manevrą (važiavimas žiedu truputį svaigino), bet akies kraštu pamatė, kad ovalo pakraštyje vyksta veiksmai, ne suderinami su ramiu darbiniu muziejaus rytmečiu. Žvilgtelėjusi akyliau, Vanda ne valingai trenkė per stabdžius. Ant pievos, šalia pagrindinio rūmų įėji mo stovėjo milžiniškas, mažiausiai trijų metrų skersmens, apvalus stalas. Turbūt stalas, nes baldo funkciją darkė keistas di zainas: raudonmedžio plokštę virš žemės laikė elnio ragų raizgalynė, perimetrą juo sė baltai faneruoti stalčiai su bronzinėmis rankenomis, virš kurių buvo prikaltos emaliuotos lentelės su užrašais. Teksto Vanda neįskaitė. Stalo centre meistras įtai sė poliruotų metalinių strypų konstrukci ją. Žiūrint iš toliau, strypai atrodė kaip
98
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
Kryžių kalno modelis arba, šiek tiek prisi merkus, priminė serialo „Sostų žaidimas“ sostą. Aplink keistą darinį stovėjo trys svarbiau si muziejaus žmonės: direktorius, ekskursi jų vadovas Tomas Ivanauskas ir kuratorius Vaidas Padvaiskas. Muziejaus administraci ja susikaupusi žiūrėjo į stalą. Staiga Padvais kas čiupo vieno stalčiaus rankeną ir ener gingai truktelėjo. Tą pačią akimirką atsilei do nematomi fiksatoriai, metaliniai strypai išsiskleidė ir sunkiai žlegtelėjo ant stalvir šio, pakeliui trinktelėdami kuratoriui į gal vą, direktoriui į petį ir Ivanauskui į krūtinę. Iš siaubo sustingusios Vandos akivaizdoje visa muziejaus vadovybė per akimirką nu griuvo ant pavasariškai atsigavusios pievos. Kai vėliau viską smulkiai pasakojo savo geriausiai draugei, bendradarbei ir neofi
cialiai pavaduotojai, buvusiai poliklini kos medicinos seseriai Nijolei, nutylėjo tik vieną žaibiškai atsiradusią ir nedel siant nuvytą mintį: „Jei jie visi žuvo, aš trumpam tapsiu muziejaus vadove, taip?“ Tragiško finalo pievelėje užuomazga gimė prieš porą mėnesių, kai direktorius nusprendė neišraiškingą muziejaus pava dinimą „Verkių rūmai“ pakeisti progra miniu ir įžūliu Lietuvos interjero ir dizai no muziejumi... Nors ne. Šita istorija prasidėjo šiek tiek anksčiau, kai Padvaiskas, direktoriaus paragintas (kurį paragino muziejaus val dytojai iš Mokslo instituto), parašė pa raišką pagal muziejinių vertybių įsigiji mo programą. Direktorius, žinoma, vadi no tai laiko švaistymu.
Rolandas Rastauskas
R emi g ijaus T rei g io nuotr .
Poeto Griuvėsio sugrįžimas (II) 1.
Daiktų vienatvė kartais trumpesnė nei mūsų, nes mes ją dažniausiai jiems ir nu traukiame. Arba tie, kurie ateina po. Į „Flibco“ autobusą parketinėmis grindimis po manęs įvirto girti lietuvių arkliai: grupės vyresnysis buvo nepadoriai panašus į vieną grūdų magnatą, o gizeliai priminė pagerin tus kokios nors Ukmergės treninginius. Jie gėrė visą reisą, gėrė nusileidę Hano uoste ir buvo pasirengę gerti tol, kol išgers viską. Odinis krepšys, jų staigiai įvertintas kaip „gėjiškas“ („Davaj atspardykim!“), turėjo prieblandoje boluojantį šeimininką. Jis ra miai rūkydamas laukė, kol sulips apsibilie tavusieji internetu. Mūsų buvo nedaug – priešais susėdo kiek brandesnio amžiaus poros, o aš įsitaisiau tuoj už dviejų latviškai šnekančių tarsi iš provincijos madų žurnalo trauktų „perteklinių“ gražuolių, kurių gliancas nedviprasmiškai sufleravo užsiėmi mo pobūdį ir įkainius. Neslėpsiu, buvau kiek atpratęs nuo šito stiliaus, nors mano kompanijoje užteko jo specialistų, ypač pre feruojančių Ukrainos ir Baltgudijos kryptį. Arkliai įsikūrė autobuso gale, bemat atlenkė
100
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
sėdynes ir pusiau gulom ėmė rengtis rytinei dehidratacijai. Iš pradžių aptarinėjo reika lus (važiavo pirkti arba nuvaryti mašinų), palydėdami savo atviras įžvalgas („Iš mano draugų, karočė, beveik visi prapisę teises.“) rinktiniais keiksmais. Negana to – ėmė klau sytis trankios rusiškos „muzikos“, kurią dar pamenu iš mūsų vasaros sostinės belaikio repertuaro. Tradiciškai išsičiustijęs „Flibco“ vairuotojas, matyt, jau buvo pasitaręs su savo vidiniu balsu ir nusprendęs niekuo gyvu nesikišti. Jis irgi išsyk paleido lengvą muzikėlę, tarsi programiškai atsitverdamas nuo autobuso galą apgulusių naujųjų euro piečių. Du muzikiniai (kon)tekstai staiga pa dalijo autobusą neatsilikdami nuo naujausių geopolitikos madų. Merginos išsitraukė juo dą cilindro formos butelį, kurio turinio Kar mėlavoje dar šįryt taip pasigedo poetas Griuvėsis.
2.
Skrydžiai visada nuteikia apmąstymams apie chronoso virsmą erosu bei virusu. Atsi
dūręs akivaizdžių poetinių citatų ir sąšaukų lauke net nepastebėjau, kaip dešinėje, susi lygindamas su „latvių“ sėdyne, pirma išni ro prabangus (vos neparašiau „ginekologo“) krepšys, o vėliau ir pats jo šeimininkas – elegantiškas nenusakomo amžiaus vos vos pliktelėjęs hipsteris Barmalėjaus veidu. Jis buvo tikra dovana Lietuvos žiniasklaidoje išpopuliarėjusiems „veidotyros žinovams“. Du angliukai žibėjo juodose barzdos sama nose. Tankus skruostų plaukas veidą tik su taurino – taip ir tik taip atrodo gražiausieji islamo sūnūs, drauguži, pamaniau mintyse kreipdamasis į poetą Griuvėsį. „Adilas“, – iš tarė pusbalsiu, mandagiai linkčiodamas ir brėždamas galva nedidelį puslankį, kuria me pagrindiniai taškai vis dėlto buvo skirti į kartoninius puodelius balzamą ką tik išpils čiusioms gražuolėms. Merginos net aiktelė jo, bet greitai ištiesė šiltus siaurus delniu kus paspausti, vardai čia neturi reikšmės (tegu bus Polė ir Molė), tik plonutė vienos ranka apsinuogino beveik ligi peties, tad iš vydau kruopščią tatuiruotę, vaizduojančią pusnuogę moterį kažkokių nesuvokiamų or
Aidas Puklevičius
V ladimiro I vanovo nuotr .
Korporatyvų taurėjimo metas Anądien išgirdome, kad Lietuvą pakvietė derėtis dėl prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Pati savaime tai yra džiugi naujiena, tačiau būsiu atviras – manęs ji nenustebino.
ir tikrai ne todėl, kad būčiau iš kilus ekonomistas, rūpestingai lai kantis smilių ant šalies ūkio pulso ir jo dažnį verčiantis tiksliomis makropro gnozėmis. Anaiptol, mano asmeninė elgsenos su pinigais patirtis rodo, kad net jei šioje planetoje liktų tik dvi žmo gystos ir vienai jų prireiktų finansinio patarimo, aš verčiau ją nukreipčiau ieš koti įkvėpimo žiuželinių padarų judėji me nei savo konsultacijose. Tačiau kai kuriuos dalykus ir aš paste biu. Taigi, anksčiau ar vėliau neišven giamą EBPO narystę ėmiau pranašauti visiškai ne dėl priverstinės vidinės kva
102
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
zidevalvacijos po 2008 m. krizės. Ir net gi visiškai neatsižvelgdamas į akimirką, kai šalies eksportas audringais latakais išsiliejo į mažai ištirtas rinkas. Ir net ša lyje vienas po kito atidaromi kūrybingi ir į prakutusį klientą orientuoti restora nai man nebuvo rodiklis. Permainų vėją užuodžiau tada, kai ėmė visiškai keistis vadinamųjų korporatyvkių scenarijai. Kuo anksčiau pasi žymėdavo įmonių gimtadieniai ir Kalė dos? Krūva mainais gauto maisto ir gė rimų pagal principą kuo sočiau ir laipsniau. Negudria menine programa – jei gu tai vyrų kolektyvas, pagal fonogra
mą kraiposi trys menkai apsirengusios merginos. Jeigu moterų – ant scenos trys vyrukai aptemptais užpakaliais ir iki bambos prasegtais marškiniais. Pa gal tą pačią fonogramą. Jai krypstant link vietos ir apskričių reikšmės hitų, kolektyvai įsiaudrina, baigia suvartoti laipsnių turintį mainais gautą gėrimą, jungiasi į šokį, nedarniais balsais gieda hitų priedainius ir visaip kaip artėja prie šventės kulminacijos. O po jos dedasi tai, ko niekas nenori prisiminti kitą rytą. Pardavimo skyrius suka akis nuo buhalterijos, reklama nuo tiekimo, prie vandens aparato korido
Jurga Vilpišauskaitė J ur g os V il p i š auskaitės nuotr .
Šventas tikėjimas pietinis meksiko chočimilko rajonas. Atsiduriu Heliotropo gatvėje prie 11 numeriu pažymėto namo su didele arka, išraižyta ryškiaspalviais ornamentais. Iš mėlynų, bal tų ir raudonų kukurūzų šviečia ispaniškas užrašas: „Būk pasveikintas, Mesijau, laukė me tavęs iš visos širdies. Sveikas atvykęs, Niñopa.“ Įeinu pro pravirus rudus vartus. Už jų – di delis kiemas, išpuoštas spalvotomis popieri nėmis girliandomis. Kairėje dega didelės žvakės, dešinėje ant žemės sudėti dideli plastikiniai gėlių vainikai. Vaikiški balionai
Sveikas atvykęs, Niñopa.
104
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
su klounų galvomis pririšti prie medžių arba pakibę ore. Namo durys atidarytos. Didelėje rudomis plytelėmis išklotoje salėje pilna medinių kė džių. Palei neaukštas lubas raitosi pušų gir liandos su mėlynais blizgiais kaspinais ir žaislais. Prisiartinu per centrą tarp kėdžių arčiau. Salės priekyje – aukšta pakyla. Tarp balionų ir vainikų padaryta vietos priklaup ti. Iš abiejų pusių raizgosi medžių šakos ir kabo po paukščio narvelį. Juose tupi gelto nos kanarėlės, išžiotais snapais. – O kur Niñopa? – klausiu.
Balionai ir vainikai.
– Niñopa ligoninėje, grįš penktą vakaro, – kažkas atsako. Temsta. Į tuščią namą iš gatvės pradeda rinktis žmonės. Į salę iškilmingai įnešamas Niñopa – kūdikio Jėzaus statulėlė, aprengta balta atlasine suknele su nėriniais, perriš ta dideliu kaspinu. Dešinioji ranka iškelta, lyg laimintų, burna šiek tiek praverta, lyg tartų žodį. Blizgančiame veide juoduoja trumpi plaukai ir tamsios ryškios akys. Aplink mažą apvalią nosį raudonuoja skruostai, viršutinė lūpa ryškesnė nei apa tinė.
žvilgsnis
Lenkijos prezidento rinkimų lenktynėse pirmauja dabartinis prezidentas Bronisławas Komorowskis. „ R euters “ nuotr .
GEGUŽĘ VERTA ATKREIPTI DĖMESĮ Kaimynai lenkai rinks prezidentą
P
radėkime nuo gegužės politinių įvy kių. Kažin ar mus galėtų sudominti par lamento rinkimai Suriname, Burundyje ar Etiopijoje, bet štai Bendruomenių Rūmų rinkimai Jungtinėje Karalystėje ar preziden to rinkimai Lenkijoje galbūt turėtų patrauk ti net ir tų lietuvių, kurie vis dar tebesijaučia gyvenantys gilioje provincijoje, dėmesį. Nebe provincija jau – tai, kaip keisis arba nesikeis Didžiosios Britanijos politika po rinkimų, neabejotinai paveiks Europos Są jungos gyvenimą, vadinasi, ir mūsų visų, net ir tų, kurie vis dar kažkodėl mano, kad Europa yra tik ta vieta, kur duoda daug pi nigų, o ne ta, kur mes visi gyvename. Bendruomenių Rūmuose yra 650 vietų. Dabar daugiausia jų priklauso konservato riams (302), leiboristams (256) ir liberalams demokratams (56). Daugumą, kaip nesun ku suskaičiuoti, sudaro 326 vietos. Rinkimai vyks gegužės 7 d., ketvirtadie nį, kaip tik būsite ką tik gavę šį „Verslo kla sės“ numerį. Britai mėgsta lažybas, mėgsta
106
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS GEGUŽĖ 2015
skaičiuoti ir prognozuoti – apklausų ir prog nozių žiniasklaidoje per akis. Nemažai jų byloja, kad daugumos, reikalingos norint savarankiškai sudaryti vyriausybę, ir vėl niekas veikiausiai negaus. Apklausose pir mauja Davido Camerono vadovaujami kon servatoriai, nors leiboristus (vadovaujamus Edo Milibando) jie lenkia vos dviem trimis procentiniais punktais, labai optimistiš kais (torių akimis žvelgiant) vertinimais – kokiais penkiais. Jeigu prognozės išsipil dys, tai reikš, kad Jungtinėje Karalystėje vėl bus vadinamasis pakibęs parlamentas (angl. hung parliament) ir teks formuoti arba mažumos, arba koalicinę vyriausybę. T. y. veikiausiai dar penkerius metus maty sime iš esmės tokį patį politinį peizažą. Kaimynai lenkai rinks prezidentą penke rių metų kadencijai gegužės 10-ąją. Iš viso kandidatavo 23 asmenys, tačiau būtinus 100 tūkst. rėmėjų parašų iki kovo 26 d. pristatė tik 11 jų. Tarp šių yra labai įdomių veikėjų, pa vyzdžiui, apžvalgininkas ir kultūristas Ma rianas Kowalskis, roko dainininkas Pawełas Kukizas, istorikė Magdalena Ogórek. Kandi
datuoja ir Naujosios dešinės kongreso atsto vas, Europos Parlamento narys Januszas Korwin-Mikke (simpatizuojantis Vladimirui Putinui, bet tai nereta tarp politinių jėgų, ku rios vadinasi „naujoji dešinė“ ar pan.). Bet visi išvardytieji – antro ešelono politikai, galį pretenduoti į maždaug statistinės paklaidos ribų neperžengiančius kelis procentus bal sų. Lyderiai yra ir bus du pagrindinių politi nių jėgų atstovai – dabar pareigas einantis Bronisławas Komorowskis (nepriklausomas, bet palaikomas Pilietinės platformos) ir Eu ropos Parlamento narys Andrzejus Duda (atstovauja partijai „Teisė ir teisingumas“). Būtent juodu visose apklausose nuo pat gruodžio užima pirmąsias vietas. Už dabar tinį prezidentą, įvairių apklausų duomeni mis, balsuotų nuo 42 iki 62 proc. apklaustų jų. Už A. Dudą – nuo 12 iki 30 procentų. Švie žiausios balandį atliktos apklausos duomeni mis už B. Komorowskį balsus atiduotų 45, už A. Dudą – 28 proc. rinkėjų. Regis, panašiai kaip Didžiojoje Britani joje, Lenkijoje po rinkimų politinis peiza žas irgi nelabai keisis.