2 0 15 VA SA RA
V Ž P R E N U M E R AT O R I A M S N E M O K A M A I
2015-ųjų
CEO Algimantas Markauskas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“
Lietuvio sumanumas stebina pasaulinę korporaciją JEI VADOVAS - TAI IKI GYVOS GALVOS MARKAS ZUCKERBERGAS NUSTEBTŲ PAMATĘS, KAIP VALDOMOS LIETUVIŠKOS ĮMONĖS LIETUVOS
top 1000
RUSIJA PASKATINO VISUOTINĮ LIETUVOS PROVERŽĮ
9 771648 63702 6
KAINA 4 60 Eur
redaktoriaus pratarmė
VERSLO KLASĖ I S S N 1648-6374 žurnalas leidžiamas nuo 2 0 0 0 metų REDAKCIJOS ADRE SAS
J. JASINSKIO g. 16A, LT-03163, VILNIUS, LIETUVA TEL. +370 5 252 6302, 252 6300 FAKS. +370 5 252 6313 el . p. vklase @v z inios . lt LEIDĖJA UAB „VERSLO ŽINIOS“ GENERALINIS DIREKTORIUS
Nr. 7-8 (149–150)
Ugnius Jankauskas VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS
Rolandas Barysas
www.vz.lt/versloklase REDAKTORIUS
AURELIJUS KATKEVIČIUS ŽURNALISTĖ
AGNĖ KRIŠČIUKAITYTĖ N uolatiniai autoriai
Aušros barysienės Nuotr .
sveiki, šitas „verslo klasės“ numeris truputį kitoks. jau matote, kad jis storesnis, dvigubas, viršelyje parašyta – „vasara“. Kitas pasirodys tik rugsėjį. Mums – verslo ir apie jį galvojančių bei rašančių žmonių bendruomenei – šitas žurnalo numeris yra savotiškas derliaus nuėmimo numeris. Antroje žurnalo dalyje rasite Lietuvos įmonių TOP 1000 pagal 2014 m. pajamas. Nežinau, kaip jūs, bet aš beprotiškai mėgstu žiūrinėti ir nagrinėti visokias lenteles. Panagrinėkite ir jūs. Čia parašysiu tik vieną išvadą – Lietuvos verslas galutinai išauga iš paauglystė stadijos, tampa brandus, atranda naujų rinkų, naujų technologijų, naujų galimybių ir pagaliau jaučiasi pasaulyje lygiavertis dalyvis. Iki „Apple“ ar „Google“ milijardų dar, žinoma, eiti ir eiti (ir kažin ar kada nueisime), bet kad jaučiamės gana tvirtai ir laisvai – tai faktas.
Beje, visus TOP 1000 duomenis pasirodžius žurnalui „Verslo žinių“ redakcijoje bus galima įsigyti ir elektroniniu pavidalu – esu įsitikinęs, kad dažnam rimtam analitikui jie tikrai pravers. Be abejo, mes toli gražu ne visais pjūviais pabandėme patyrinėti Lietuvos verslo 2014 m. kraštovaizdį – jūs patys surasite daug daugiau būdų jį apžvelgti.
Liudvikas Andriulis Regimantas Dima Giedrius Drukteinis Ginta Gaivenytė Vidas Jankauskas Nerius Jasinavičius Gediminas Kulikauskas Leonas Vaitiekus Lenokas Liutauras Leščinskas Erikas Murinas Ernestas Parulskis Mykolas Pleskas Elė Pranaitytė Aidas Puklevičius Tomas Ramanauskas Rolandas Rastauskas Dina Sergijenko Rytas Staselis Vaidotas Šernius Sigita Šimkutė Martynas Tovarovas Andrius Užkalnis Jurga Vilpišauskaitė Giedrius Vilpišauskas Aistė Paulina Virbickaitė Karolis Vyšniauskas Mindaugas Voldemaras Justinas Žilinskas A utoriai
Jovita Budreikienė Arūnas Milašius Agnė Ranonytė Rūta Slušnytė F oto g rafai
Judita Grigelytė Vladimiras Ivanovas
Šitas „Verslo klasės“ numeris gali būti pavadintas derliaus numeriu dar ir todėl, kad jau penktą kartą pristatome Metų CEO ir kalbamės ne tik su juo, – šiemet išrinktas „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, – bet ir su kai kuriais kitais į finalininkų penketuką patekusiais vadovais.
D i z aineris
Vilmas Narečionis REKLAMA
Aida Butėnė +370 5 252 6329 P R E N U M E R ATa
Živilė Gudavičiūtė + 370 5 252 6408 prenumerata@verslozinios.lt KALBOS REDAKTORĖ
BERNADETA BUMBLAUSKAITĖ
Ta proga dauguma šio numerio temų vienaip ar kitaip susijusios su vadovavimu, lyderyste, vadovais. Bet vis dėlto pirmiausia – tai pasakojimai apie žmones. Gabius, atkaklius, atsakingus, protingus. Apie lietuvius, keičiančius pasaulį, o ne kenčiančius nuo pasaulio. Jaučiu, kad tokių istorijų vis dar trūksta, ir manau, jog mūsų ir jūsų žurnalo, kalbant nekukliai, misija – atrasti tokių žmonių ir apie juos papasakoti.
VIRŠELIS
AUŠROS BARYSIENĖS NUOTR. L E I D I N YJ E PA N AU D O T O S AGENTŪRŲ
„BLOOMBERG“, „MATTON“, „REUTERS“ NUOTRAUKOS SPAUSTUVĖ
„LIETUVOS RYTO“ SPAUSTUVĖ TIRAŽAS
10 000 egz. K I TA S N U M E R I S P R E N U M E R AT O R I A M S B U S P R I S TAT Y TA S I K I
2015 09 11
©
Skaitykite. Aurelijus Katkevičius
PLATINTI ŠIO LEIDINIO TEKSTUS IR VAIZDO INFORMACIJĄ GALIMA TIK GAVUS RAŠTIŠKĄ REDAKCIJOS SUTIKIMĄ
2015 VASARA
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
15
įžvalgos
24
22
lyderiai
24 | Kandidatai į Metų CEO – ilgamečiai vadovai vyrai
Į Metų CEO vardą pretendavo 693 vadovai.
26 | 2015 m. Metų CEO –
Algimantas Markauskas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius rado savo formulę.
30 | Petras Masiulis:
„Žmogus yra vertas tiesos“
22
mėnesio komentaras
22 | Aurelijus Katkevičius: Stiprėjanti nejautra
Politinė vasara dėl Graikijos ir Rusijos bus karšta.
16
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
UAB „Tele2“ generalinis direktorius vadyboje taiko krikščioniškus principus.
32 | Gintautas Pangonis: „Vadovo
duona – ne kiekvienam“
AB „Grigiškės“ vadovas ieško degančių akių.
34 | Rimantas Perveneckas:
„Geriausia darbo vieta Lietuvoje yra mano“
AB „Apranga“ generalinis direktorius pataria nebijoti atsakomybės.
46
36 | Europos Metų CEO – Attila Doğudanas Bendrovės „Do&Co“ prezidentas: „Tik laimingi klientai grįžta.“
40
žmonės ir įžvalgos
40 | Patriarchas išėjo, nepalikęs įpėdinio
2015 m. pavasarį Vokietijos koncerno „Volkswagen“ viršūnėse kilo lyderystės krizė.
46 | Misija įmanoma Lietuviai kariai grįžta iš Afganistano, apipinti legendomis.
52 | Per gudrios
inovacijos ar per kvaili klientai?
Kartais prisitaikymas prie inovacijos reikalauja iš kliento per didelio pokyčio.
2015 VASARA
58
visuomenė ir laisvalaikis
58 | Maisto mados paliečia net duoną kasdieninę Maisto mados labiausiai veikia moteris ir jaunimą.
62 | Šiuolaikinio verslo vadovo apranga – su kuo jūs? Mes paklusome švedų ir danų diktuojamoms madoms.
66 | Ponas Generalinis neis mokytis Vadovas tarybiniais laikais buvo vedžiojantis už rankos.
70
86 86 | Mėsa pagal prancūzus Tai sultinga, kvapnu ir be galo prašmatniai atrodo ant vaišių stalo.
90 | Kinas: Turbūt geriausias veiksmo filmas pasaulyje
Ne, tai ne „Pašėlęs Maksas“.
92 | Muzika: Taip gražu, kad norisi verkti Sufjanas Stevensas. „Carrie & Lowell“.
96 | Technika: Ištvermingieji bičiuliai atostogoms „GoPro“ dažniausiai tiesiog įjungi ir pamiršti, o „Caterpillar Cat B15Q“ korpusas itin atsparus.
96
70 | Tolimas ir artimas Stokholmas Šiaurės Venecija dėl kultūrinių saitų su Lietuva gali būti turininga kryptis.
76 | Ant lentos ir po vandeniu Aitvaravimas nėra pigi pramoga.
80
skiltys
96 | Aidas Puklevičius: Verslininko šonkaulis Istorija apie tai, kaip Dievas sukūrė verslo konsultantą.
98 | Rolandas Rastauskas: Poeto Griuvėsio sugrįžimas (IV) Yra žmonių, nesukurtų būti su savais.
100 | Jurga Vilpišauskaitė: Masajų namai ir jų dūmai Šalis, kur nuolat kartojama hakuna matata.
80 | CEO automobilis: nuo variklio iki sėdynės
Tai, kokiu automobiliu važinėja įmonės galva, taip pat yra žinutė darbuotojams ir visuomenei.
102
Įžvalgų ir tvirtų sprendimų metai.
2015 VASARA
VERSLO ŽINIOS
VERSLO KLASĖ
17
lyderiai
Lietuvos
versLo Lyderiai 2015
Aurelijus Katkevičius
Lietuvos
versLo Lyderiai
Rutina yra gerai 2015
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ lankausi ne pirmą ir ne antrą kartą – buvęs „Fermentas“, 2010 m. tapęs didžiausios tarptautinės biotechnologijų bendrovės „Thermo Fisher Scientific Inc.“ dalimi, įvairiuose „-iausių“ rinkimuose būtinai patraukia dėmesį. bendrovės generalinis direktorius algimantas markauskas, šiemet išrinktas Metų CEO, rodo man vadovų komandos pasitarimų kambarėlį – ant grindų priklijuoti mažučiai lapeliai su padalinių vadovų vardais, ant sienų – lentos su įvairia ryškiai vizualizuota informacija: klientų skundai, užsakymų vykdymas ir taip toliau. Aiški, net ir diletantui suprantama vizualizacija – vienas pagrindinių „Lean“ vadybos sistemos reikalavimų, o bendrovėje ši sistema įdiegta ir veikia jau kuris laikas. Kažkodėl antrus metus iš eilės Metų CEO tampa žmogus, kurio įmonėje taikoma „Lean“. Kaip sako vienas gana garsus šalies kaimynės propagandininkas: sutapimas? Nemanau. Papasakokite, kas čia pas jus per tuos trejus metus pasikeitė? Aš pasikeičiau. Į kurią pusę? Rečiau būnate? Kabinetas, va, pavyzdžiui, kitas. Daug kas pasikeitė, pirmiausia aš pats pasikeičiau. Daugelis vadovų ieško savo formulės visą gyvenimą.
26
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
Ačiū Dievui, jeigu vis dar ieško, nes kai kurie tariasi suradę. Jaučiuosi taip, lyg suradau. Jeigu rimtai, pastarieji beveik treji metai buvo didelių pokyčių metai, pirmiausia žinių prasme. Tenka labai daug ko išmokti. Dar ir dabar didžioji laisvalaikio dalis yra rymoti prie „Lean“ knygų, internete. Kitas dalykas yra elgsena – juk paprastai mokoma, kad jūs galite elgtis taip ir taip. O kaip? Tai velniškai sunkus reikalas, bet sugebėjau prisiversti. Ta mano formulė skambėtų maždaug taip – kasdien žinome, kur esame. T. y. kiekvieną dieną savo ranka ant lentos užrašome faktus. Ir į negeroves, visokius trikdžius, problemas reaguojame dabar, čia. Tai padeda iš tikrųjų kitaip, gerokai efektyviau veikti, padeda būti su žmonėmis. Ir tai duoda rezultatų. „Lean“ jums padėjo tobulėti ir kaip vadovui, ir kaip žmogui? Taip. Dabar aš iš tikrųjų esu procese. Kai pradėjau važinėti po užsienį gal prieš penkiolika metų ir susitikinėti su pirmaisiais rimtais vadovais, ypač amerikiečiais, žavė-
Algimantas Markauskas: „Man atrodo, suradau savo formulę – kasdien žinome, kur esame.“ J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( „V erslo žinios “ ) nuotr . jo tų žmonių gebėjimas paimti, sakykime, pelno ir nuostolių ataskaitą arba įmonės balansą, pažiūrėti ir pasakyti, kas įmonėje blogai. Ta pagarba nedingo, nors ir pats dabar visai nemažai galiu pasakyti, bet buvo toks tikėjimas, kad va – kai taip išmoksiu, būsiu labai geras vadovas. Pasirodo, to neužtenka. Reikia būti procese. Yra toks keistas pasakymas, kad nereikia generaliniam kištis į smulkmenas, kad žmonės turi viską padaryti, o generalinis turi imtis strategijos. Tuomet kyla klausimas – o kam tada tie žmonės? Įdomi tema. Esu matęs Lietuvoje tokių įmonių, kur aukščiausias vadovas pats sprendė net ir menkiausius klausimus. Tad gal sugebėjimas paskirstyti darbus irgi yra šioks toks pranašumas? Aš keliose „Verslo žinių“ konferencijose apie tai šnekėjau – nežinau, kiek žmonės ten išgirsta, kartais toks įspūdis, kad viskas, ką sakai, praskrenda virš galvų. Kuo
lyderiai
Lietuvos
versLo Lyderiai 2015
MARTYNAS TOVAROVAS
Lietuvos
versLo Lyderiai
Vadovas krikščionis
2015
Jis kiekvieną dieną telefone skaito Bibliją, kurią vadina svarbiausia savo gyvenimo knyga, ir siekia pritaikyti įmonėje krikščionišką principą – elkis su kitu taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Pasak jo, tai veikia. susitinkame stebėtinai kukliame įmonės biure. Jos vadovas – vienas dvynių Masiulių – ne kartą akcentuoja, kad jam svarbus teisingas požiūris į savo darbuotojus: jeigu daro blogai, turi perspėti ir duoti per snapą, o jeigu gerai – būtinai pagirti. Siekiamybė – būti objektyviam. „Tele2“ vadovas Petras Masiulis taip pat pabrėžia, kad paprastai priima į darbą tokius žmones, kurių nereikėtų atleisti, todėl ieško ilgai. Esate kelis kartus įvairiuose interviu sakęs, jog jums labai svarbu – ir ne tik jums, bet ir kitiems vadovams, – kad darbas būtų prasmingas. Ar jūsų darbas prasmingas? Taip, man prasmingas, ir prasmingas keliais atžvilgiais. Pirma, manau, kaip įmonė „Tele2“ daro gerą darbą Lietuvos žmonėms tuo, kad leidžia jiems tiesiog nebrangiai kalbėti, bendrauti, naršyti internete. Negrobia pinigų iš žmonių. Vien todėl, kad pati įmonė stengiasi maksimaliai efektyviai dirbti, ji sugeba suteikti labai geras sąlygas Lietuvos klientams. Lietuviai už paslaugas moka mažiausiai Europoje – manau, tai yra
30
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
nuostabus pasiekimas, o tai įmanoma tik todėl, kad bendrovė sugeba dirbti efektyviai. Man tai atrodo itin prasminga – kad ateini į darbą, dirbi sąžiningai, darai kiek gali efektyviau, duodi aukštą kokybę, o žmonės gauna nuostabias paslaugas. Ką reiškia dirbti efektyviai? Nešvaistyti pinigų. Tiesiog surinkti labai geri ir patikimi darbuotojai. Darbuotojai vertina įmonės pinigus taip kaip savo – jie nešvaisto, neperka nereikalingų reklaminių medžiagų, neleidžia pinigų per brangiai technologijai, kuri neduoda pridėtinės vertės. Kaip žmogus, kuris eina į parduotuvę ir perka produktus, gali nusipirkti kavos ir už 50 litų, bet perka, sakykime, už 8 litus. Jam ta kava galbūt yra tokio pat skonio kaip už 50 litų – tai jau efektyvus mąstymas. Lygiai taip pat ir darbuotojai – jie investuoja įmonės pinigus efektyviai, ir tai duoda daug naudos klientams, nes jie gali pasinaudoti pigesnėmis paslaugomis. Ar jūs didžiuojatės savo sprendimais? Teisingais – taip.
Petras Masiulis: „Kai mane paskyrė „Tele2“ vadovu, sakiau, kad išmėginsiu krikščionišką principą – elkis su darbuotoju taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi.“ V ladimiro I vanovo ( „V erslo žinios “ ) nuotr .
Ar buvo neteisingų? Buvo klaidų. Viena išankstinio ryšio paslauga – „Mažylis“, tokį turėjome 2005 m. – buvo klaidingas sprendimas, nes jis iš tikrųjų vartotojams nepatiko. Tai buvo agresyvi paslauga, ir mes daug iš to išmokome, – kad vis dėlto žmonėms svarbu, jog pagarba būtų matoma ir iš reklamos. Esate sakęs, jog svarbu, kad vadovo požiūris į darbuotojus būtų sąžiningas. Ar jūs esate sąžiningas vadovas? Aš stengiuosi. Tikrai stengiuosi. Kas yra sąžiningas vadovas? Sąžiningas yra teisingai reikalaujantis, pagarbiai žiūrintis į žmogų – tai nereiškia mandagiai sveikintis, atleisti, ką blogai padarė. Pagarba yra tiesa – padarė gerai, sakai – gerai, padarė blogai, sakai – blogai. Žmogus vertas tiesos. Jeigu žiūrėsi tik kaip
lyderiai
Lietuvos
versLo Lyderiai 2015
AGNĖ KRIKŠČIUKAITYTĖ
Ieškoti degančių akių Gintautą Pangonį (54 metai), AB „Grigiškės“ generalinį Lietuvos direktorių, tenka medžioti Italijoje ir Austrijoje, kol versLo susitariame pasikalbėti penktadienio vakarą, kai daugelis Lyderiai jau rakina biurų duris savaitgaliui. Vadovas pripažįsta: 2015 toks gyvenimo būdas – ne kiekvienam. Ar jūsų sprendimas 2001 m. įsigyti skęstančias ir braškančias „Grigiškes“, o paskui imti vadovauti daug problemų turinčiai įmonei buvo gerai apgalvotas žingsnis? O gal avantiūra? Ne, tai nebuvo avantiūra. Puikiai atsimenu, kad 2001 m. „Grigiškių“ situacija buvo nepavydėtina, įmonė turėjo problemų su bankais, buvo daug kam įsiskolinusi ir tos bėdos kurį laiką sunkiai slėgė mano pečius. Kai pirkome bendrovę, žinojome dalį bėdų, viešai matoma informacija nebuvo teigiama, tačiau atsisėdus į vadovo kėdę tapo aišku, kad padėtis kur kas blogesnė. Gerai atsimenu, kaip pirmomis darbo dienomis teko susitikti su tiekėjais, sudaryti grafikus, kalbėtis su bankais. Gerai, kad tuomet nebuvau verslo naujokas – prieš tai vadovavau Lietuvos telekomui ir „Bitei GSM“ – ir man pavyko gauti 1 mln. litų paskolą iš „Snoro“. Palengva iš duobės išbridome. Trumpai tariant, negalvojau, kad galima nesusitvarkyti. Sunkiausia, sakyčiau, buvo pakeisti darbuotojų požiūrį. Visada maniau, kad sulaužytą įrenginį galima sutaisyti, pakeisti kitu, tačiau nesąžiningų, neatsakingų, tinginčių ir nelojalių darbuotojų bendrovėje neturi būti.
32
Baigęs telekomunikacijų inžinerijos studijas kopiau karjeros laiptais, kas 2–3 metus vis būdavau perkeliamas į aukštesnes pa reigas. Niekada nesvajojau vadovauti, tačiau visada sąžiningai mokiausi ir dirbau. Kaskart stengiausi darbą padaryti geriau, negu dariau prieš tai, ir mane vis pastebėdavo. Sulaukęs trisdešimties jau buvau įmonės direktoriumi.
Kokios darbuotojo savybės jums priimtiniausios? Mėgstu išmanius, norinčius dirbti žmones.
Bet juk vien pastangų neužtenka. Vieni tampa vadovais, kiti – ne. Ne visi ir veržiasi vadovauti. Yra žmonių, kurie atsakomybės naštos nenori. Neseniai vienam darbuotojui siūliau aukštesnes pareigas, bet jis pagalvojęs atsisakė. Tai – žmogaus pasirinkimas. Žinoma, būna ir priešingai – ne kiekvienas geras specialistas sugeba būti vadovu, kad ir kaip norėtų. Kartais taip nutinka, kad puikų specialistą perkeli į aukštesnes pareigas ir pastebi, jog jis nebesusitvarko. Vadinasi, būnant vadovu ne noras yra svarbiausia. Privalai pasitikėti kitais žmonėmis, leisti jiems dirbti. Pačiam padaryti darbą lengva, kur kas sunkiau – dirbti ne savo rankomis. Reikia lyderio gyslelės, kad išmokytum kitus dirbti greitai, tvarkingai, kokybiškai. Žmonės tobulėja ir įgauna patirties bandydami. Gali būti ir taip, kad žmogus nesugebės būti aukščiausio lygio vadovu, tačiau yra sukurtas vadovauti žemesnei grandžiai, – įmonėms reikia įvairaus lygio vadovų.
Ar dvidešimtmetis G. Pangonis būtų nuspėjęs, ką veiks 2015-aisiais?
Kuo aukštesnis laiptelis, tuo daugiau įtampos?
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
Gintautas Pangonis, AB „Grigiškės“ generalinis direktorius, sako, kad vadovo duona – ne kiekvienam: „Pačiam padaryti darbą yra lengva, kur kas sunkiau – dirbti ne savo rankomis.“ V ladimiro I vanovo ( „V erslo žinios “ ) nuotr . Tikrai ne kiekvienas gali būti vadovu ar verslininku. Galbūt lengviau sektoriuje „perku–parduodu“, o sugalvoti produktą ar paslaugą, sukurti tai nuo pradžios iki pabaigos ir tada rasti, kam parduoti, iš tiesų labai sunku. Žinoma, bėgant laikui atsiranda naujų įgūdžių, išmoksi rasti problemų, kurios karjeros pradžioje kėlė įtampą, sprendimus, daug ką gali daryti net negalvodamas. Tačiau visi išgyvename sunkių periodų ir nėra tokio žmogaus, kuris visai nejaustų įtampos. Būna, kad ir naktimis neužmiegi, vis galvoji, kaip išspręsti problemą ar rasti atsakymą į neraminantį klausimą. Manau, kad įtampai darbe turi būti atsvara laisvalaikiu – žvejyba ar medžioklė. Čiupai meškerę – ir į gamtą su draugais. Man taip pat patiko vieno vadovo patarimas, kuriuo vadovaujuosi iki šiol: niekada nepriimk sprendimų supykęs, visada gali palaukti rytojaus, kai mąstysi logiškai, o ne genamas emocijų. Pokyčiai įmonėje – būtini? Būtini ir neišvengiami. Dabar turime laisvę keliauti po pasaulį, mokytis iš kitų pasiekimų, todėl patys galime pritaikyti geriausias praktikas ir nekartoti klaidų, iš kurių kiti jau pasimokė.
lyderiai
Lietuvos
versLo Lyderiai 2015
AGNĖ KRIKŠČIUKAITYTĖ
Įsukęs „Aprangos“ variklį Prie AB „Apranga“ vairo 1988 m. stojęs Rimantas Lietuvos Perveneckas (54 metai) ilgai mąsto paklaustas, ką lyderiui versLo gyvenime tenka paaukoti. Galiausiai tarsteli: „Gal ko nors Lyderiai ir netenku, bet labai daug laimiu. Geriausia ir įdomiausia 2015 darbo vieta Lietuvoje užimta; ji – mano.“ „Aprangai“ vadovauti pradėjote jaunas. Ar dabar atsimenate ir galite papasakoti, kaip jautėtės pirmą kartą įžengęs pro savo kabineto duris? Didžiausiai Lietuvos prekybos įmonei vadovauti pradėjau vos 28-erių. Tada palankiai susiklostė aplinkybės – buvęs generalinis direktorius buvo paskirtas Lietuvos prekybos ministru, o aš per ketverius metus jau buvau įveikęs keletą karjeros pakopų. Atsakomybė buvo didelė, buvau jauniausias panašaus tipo vadovas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Tarybų Sąjungoje. Tačiau sprendimą priėmiau rimtai apsvarstęs. Kai pirmą kartą pravėriau direktoriaus kabineto duris ir atsisėdau į vadovo kėdę, man tikrai drebėjo rankos. Bet galvodamas apie pirmąsias vadovavimo dienas aiškiausiai atsimenu tai, kad turėjau tris pavaduotojus, kurie manęs nelabai klausė. Ir aš kantriai dirbau tiek savo, tiek jų darbą. Kas buvo ar yra didžiausias jūsų mokytojas? Mokytoju iš didžiosios raidės visada laikiau ir laikysiu Švenčionių Zigmo Žemaičio vidurinės mokyklos matematikos mokytoją Vytautą Čepulį. Jis mane išmokė daug ir kantriai dirbti, įrodė, kad nepasiekiamų tikslų nebūna. Buvome iš nedidelio Lietuvos miestelio mokyklos, ir mums pavykdavo laimėti respublikines matematikos olimpiadas, įveikti tarptautinių olimpiadų uždavinius. Versle sukuosi seniai, todėl ne vieną žmogų galiu vadinti mokytoju. Iš visų išskirčiau Leoną Riaubą ir Albertą Sinevi-
34
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
čių. Iš L. Riaubos perėmiau vadovo kėdę, jis, sakyčiau, buvo geriausias mano sutiktas planinės ekonomikos vadovas, išmokęs gerbti ir „mylėti“ skaičius, ekonomiką bei teisę. O A. Sinevičius buvo pirmasis Lietuvos prekybos ministras Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Kai jis vadovavo, gavau progą prisidėti prie prekybos rinkos ekonomikos pagrindų formavimo. Gal galite papasakoti, kokį sunkiausią sprendimą teko priimti versle? Matyt, sunkiausi buvo 2008–2009 m., pasaulinės krizės etapas. Tada su rimta krize susidūrėme pirmą kartą, neturėjome patirties ir problemos kėlė problemas. 2007 m. „Apranga“ įgyvendino ambicingiausią įmonės istorijoje prekybos tinklo plėtros programą, o jau po metų buvome priversti uždaryti dešimt parduotuvių. Sunkiausias sprendimas buvo uždaryti 3000 kvadratinių metrų ploto „City“ parduotuvę Vilniuje, Gedimino prospekte. Tai buvo ne tik didžiausia, 4 mln. eurų vertės, investicija, bet ir projektas, pralenkęs laiką, į jį sudėjome daug širdies ir pastangų. Esate sakęs, kad save priskiriate prie vadovų menininkų, o ne vadovų organizatorių. Kas jums yra lyderystė? Aš dirbu tikrai patį įdomiausią darbą – susiduriu su mada, dizainu, architektūra, intensyvia plėtra, dideliu ambicingu kolektyvu. Būti „Aprangos“ vadovu neužtenka būti ekonomistu, teisininku ar verslo organizatoriumi; kiekvieną dieną sprendžiame
„Atsakomybė niekada nėra problema, problema gali būti tik profesionalumo trūkumas“, – jaunus vadovus motyvuoja Rimantas Perveneckas, AB „Apranga“ generalinis direktorius. J uditos Gri g elytės ( „V erslo žinios “ ) nuotr .
mados ir grožio verslo problemas, todėl šiam verslui labiausiai tinka tie žmonės, kurie gali sujungti meninę ir ekonominę veiklą. Reikia nemažai laiko, kad taptum drabužių verslo ekspertu, daugelio profesijų atstovai tiesiog nesugeba prisitaikyti šioje srityje. Man pavyko suformuoti labai stiprią vadovų komandą ir ja didžiuojuosi. Sau ir komandai visada kėliau du svarbiausius tikslus. Pirmiausia visada siekėme ir siekiame dirbti su stipriausiais pasaulio drabužių verslo dalyviais. Prieš 15 metų toks tikslas atrodė tikra utopija. Nuostabiausia, kad jį beveik realizavome. Antras principas: lyderis kiekvieną dieną turi įrodyti, jog jis yra lyderis. Ir aš, ir komanda siekiame, kad kiekvienas naujas projektas, verslo sprendimas ar pasirinkimas būtų verslo lyderių sprendimas. Tai sunku, bet labai motyvuoja. Ką didelės bendrovės vadovui tenka paaukoti? Tai priklauso nuo žmogaus – man drabužių verslas yra daug daugiau negu darbas. Galbūt ką nors prarandu, bet tikrai daug ką gaunu ir laimiu. Visada sakau, kad geriausia ir įdomiausia darbo vieta Lietuvoje seniai užimta; ji – mano. Gaila tik vieno – kad kartais nukenčia žmona ir vaikai.
lyderiai
Lietuvos
versLo Lyderiai 2015
AGNĖ RANONYTĖ
Kaip uždirbti milijardą
Lietuvos
versLo
Lyderiai
2015
Attila Doğudaną, maitinimo paslaugų bendrovės „Do&Co“ prezidentą, Europos verslo leidinių asociacija šiemet išrinkto Europos metų vadovu. pačioje verslo pradžioje, kai teturėjo nedidukę parduotuvėlę, jis sako išsikėlęs tikslą kada nors per metus pasiekti milijardo Austrijos šilingų apyvartą. Ir jam pavyko. Man regis, buvote 22-ejų, kai įkūrėte verslą... Taip, tačiau dirbti pradėjau anksčiau. Mano tėvai turėjo restoraną, o aš jiems padėdavau. Jie dirbo tikrai sunkiai, man atrodė, kad geriausia bus nedaryti to paties. Todėl pradėjau nuo parduotuvėlės. Galvojau, kad galėsiu ją uždaryti 18 val. ir turėsiu laisvo laiko. Deja, nepavyko. Verslas nesisekė, reikėjo kaip nors suktis. Tada ir kilo mintis: jei klientai neateina pas mane, aš eisiu pas juos. Pradėjau siūlyti parūpinti maisto nedideliems vakarėliams. Klientams tai patiko, maisto tiekimo verslas ėmė augti. Vieną dieną sulaukėme klausimo, ar galėtume tokio paties maisto pagaminti ir oro linijų bendrovėms. Kodėl ne, pamaniau. Kol pradėjome lengviau kvėpuoti, praėjo 8 ar 9 metai. Verslo pradžioje dirbome trise, aš tuomet dar mokiausi universitete. Buvo tik rai nelengva. Kita vertus, buvau tvirtai įsitikinęs, kad jei dirbsiu tinkamai, maistą parduosiu. Juk žmonėms reikia valgyti. Kokia buvo jūsų svajonė, kai pradėjote verslą? Ar turėjote viziją, kaip jūsų verslas atrodys po kurio laiko? Taip. Norėjau sukurti didelę bendrovę. Vers-
36
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
le, mano nuomone, tėra du pasirinkimai: arba darai tai, kas geriausia, t. y. susitelki į kokybę, arba konkuruoji kaina ir klientų pritrauki pigumu. Aš pasirinkau kokybę. Norėjau, kad tik su ja būtų siejama mano įmonė. Taip pat norėjau, kad mano bendrovė būtų gerai žinoma. Tik neturėjau supratimo, kaip tai pasiekti. Žinojau tik viena: privalau dirbti taip, kad paslaugomis būtų patenkintas kiek vienas klientas. Jei padarai klaidą, iš karto turi keliauti pas klientą ir atsiprašyti. Turi aiškiai pasakyti: „aš sumoviau jūsų vakarienę ir dėl to atsiprašau“, o tada padaryti viską, kad klientas neliktų įskaudintas. Taip žmonėms lieka įspūdis, kad gal šie vyrukai ir nedirba tobulai, bet bent jau yra malonūs. Tuo įspūdžiu jie dalijasi su kitais. Įspūdis ypač svarbu, nes tik laimingi klientai grįžta. Mano nuomone, jei neturi svajonės, vizijos, ko tada sieki? Mano tikslas buvo per metus uždirbti 1 mlrd. Austrijos šilingų (apie 726 mln. eurų – VK). Mano dienos apyvarta tuomet nesiekė 200 eurų. Jei susitelki į viziją, pasirenki savo kelią (o mūsų atveju tai yra kokybė) ir rūpiniesi kiekvienu klientu be išimties, galiausiai savo tikslą pasieksi. Gal užtruks, tačiau pasieksi. Žinoma, reikia daug dirbti. Mano galva, 10–20 proc. sėkmės priklauso nuo gabumų. Likusi dalis – darbas. Aš niekada nedirbau dėl pinigų. Taip, verslą užauginti norėjau. Tačiau kiekvieną vakarą galvoje sukosi mintis ne apie už-
Attila DoGˇudanas, maitinimo paslaugų „Do&Co“ prezidentas: „Verslą laiko trys kolonos: kokybė, kaina ir greitis. Turi pats pasirinkti, kam teks prioritetas. Štai taip, paprastai.“ V ladimiro I vanovo ( „V erslo žinios “ ) nuotr .
dirbtus pinigus, o apie tai, ar klientai patenkinti mumis ir kaip dirbti dar šiek tiek geriau. Kaip būti tokiems, kurie daro tai, ko reikia klientui ir dar truputį. Štai taip. Ar turėjote strategiją verslo pradžioje? Taip. Mano strategija buvo kokybė ir inovacijos. Kalbant apie kasdieną, maistas nebūtinai turi būti brangus. Tačiau net paprasčiausias sumuštinis turi būti toks, kad apie jį kalbėtų: gardesnis, patiektas su išmone, gražiau įpakuotas. Produktas – viena. Bendrovės kultūra, darbuotojai – kas kita. Nuo pat pirmos dienos samdau žmones, kurie man iš tiesų patinka. Pagrindinis mano atrankos principas vis dar toks pats: ar su šiuo žmogumi galėčiau kur nors praleisti porą dienų ir man būtų smagu? Jei taip, jis mums tinka. Jei ne, netinka. Tačiau dabar pas jus dirba apie 10 tūkst. darbuotojų. Kaip galite būti tikras, kad jų visų vertybės atitinka bendrovės vertybes? Nesu tikras. Pirmuosius 20 metų mes augome tik organiškai, t. y. neįsigijome jokio verslo. Taip sukūrėme stiprų kultūrinį pa-
žmonės
>>
Patriarchas išėjo, nepalikęs įpėdinio
Ferdinando Karlo Piëcho pasitraukimas iš „Volkswagen“ daug kam buvo netikėtas – iki šiol jis dviem žodžiais priversdavo trauktis neįtinkančius darbuotojus. F abiano B immerio ( „ R euters “ / „ S can p i x “ ) nuotr .
Ne, „Volkswagen“ (VW) patriarchu vadinamas Ferdinandas Karlas Piëchas, „Porsche“ įkūrėjo anūkas, neišėjo visiškai, nieko ypač dramatiško šioje frazėje nėra.
Š
iemet pavasarį iš pareigų pasitraukęs 78-erių buvęs VW stebėtojų tarybos pirmininkas yra gyvas, žvalus ir turbūt nesiskundžia sveikata, juk vairuoja galingą „Bugatti Veyron“, kurį pats ir kūrė. Viena spalvingiausių automobilių pramonės asmenybių, dvylikos vaikų tėvas pasirašė testamentą, kurio negalės ginčyti nei jo trys buvusios ar dabartinė ketvirtoji žmona, nei atžalos. Jis viskuo pasirūpino, išskyrus viena – savo įpėdinį. Tam turėtų būti gimęs dar vienas superžmogus automobilių pramonėje.
VW vadovų krizė Kai šiemet pavasarį Vokietijos koncerno VW viršūnėse kilo lyderystės krizė – akimirkai automobilių pramonės dėmesys buvo nukrypęs
40
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
RŪTA SLUŠNYTĖ
V ladimiro ivanovo nuotr .
nuo pagamintų transporto priemonių skaičiavimo į VW būstinę Volfsburge – daug kas pirmąkart išgirdo apie F. K. Piëchą, iki balandžio 25-osios – VW stebėtojų tarybos pirmininką. Įdomi pareigybė, kyla klausimų dėl įtakos, bet apie tai kiek vėliau. Viską įžiebė viena vienintelė balandžio 10-osios frazė, publikuota dienraštyje „Der Spiegel“: F. K. Piëchas „atsitolina“ nuo VW vykdomojo vadovo – ir buvusio paties F. K. Piëcho protežė – Martino Winterkorno. Intrigos siūlas netruko vyniotis: F. K. Piëchui baltą pirštinę sviedė beveik visi jo tradiciniai rėmėjai – įtakingi profsąjungų veikėjai, VW akcininkės Vokietijos Žemutinės Saksonijos regioninės vyriausybės vadovas, esantys toje pačioje stebėtojų taryboje, ir netgi pusbrolis
F. K. Piëchui automobilių kūrimas – ne darbas, bet apsėdimas.
įžvalgos
>> 43 šalys dalyvauja NATO vadovaujamoje misijoje „Tvirta parama“. R yto S taselio ( „V erslo žinios “ ) nuotr .
Misija įmanoma Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų paskutinio eskadrono kariai grįžta iš misijos Afganistane be aukų, bet apdainuoti kelių šalių tautosakos, apipinti legendomis.
K
ariniam transporto lėktuvui nusileidus kabulo tarptautiniame hamido karzajaus oro uoste ir betoniniais takais važiuojant iki stovėjimo vietos, atidaromas galinis krovinių liukas. C-27J „Spartan“ įgulos narys į nebylų šviesion kiaurymėn sužiurusių keleivių klausimą atsako: „Tai tam, kad, įvykus išpuoliui, turėtumėt daugiau galimybių...“ Per kelias artimiausias dienas lėktuvui leidžiantis į Herato, vėliau į Kandaharo oro uostus įprastai atrodo jau ne tik praveriamas galinis liukas, bet ir šarvinės liemenės, kurias reikalaujama dėvėti, bei kevlaro šalmai šalia. Saugumo priemonės nesaugioje šalyje – griežtų taisyklių rinkinys ir beveik 20 kilogramų papildomo svorio ant kūno.
46
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
RYTAS STASELIS
V ladimiro I vanovo nuotr .
Oficialiai NATO karą šioje šalyje baigė pernai gruodį. Ta proga surengtose iškilmėse JAV keturžvaigždis generolas Johnas F. Campbellas paskelbė, kad pereinama prie Afganistano saugumo pajėgų mokymo ir pagalbos misijos. NATO sąjungininkai nuo to laiko mažina savo kovines pajėgas, be didelio reikalo nekiša nosies iš bazių ir apmoko Afganistano policiją bei saugumo pajėgas, pataria joms. Tačiau į svečius pas J. F. Campbellą iš šalia oro uosto įrengtos karinės bazės į Kabulo centre esančią „žaliąją zoną“ (čia – NATO pajėgų štabai, afganų vyriausybinės institucijos, užsienio diplomatinės įstaigos) keliaujame ne automobiliais, bet skrendame amerikiečių „juodaisiais vanagais“ (angl. „Sikorsky UH-60 Black Hawk“): po šešis žmones sraigtasparnio desantininkams skirtame skyriuje. Skrendant mums už nugarų –
Lietuvių SOP šarvuotasis automobilis „Oshkosh MRAP“ Afganistane keičia legendinį „HUMVEE“. Pastarasis savadarbių sprogmenų šalyje pasirodė ne toks patvarus dėl plokščio dugno. „Oshkosh“ – 13 tonų sveriantis monstras, kurio dugnas – V formos. Ši leidžia nukreipti sprogimo bangą į šalį nuo automobilio. R yto S taselio ( „V erslo žinios “ ) nuotr .
Lietuvos SOP čia pelnė reputaciją, užsiaugino patirtį ir raumenis.
įžvalgos
Per gudrios inovacijos ar per kvaili klientai? Dar 2015 m. balandžio „Verslo klasėje“ pradėdamas inovacijų temą mėginau atgrasinti verslininkus nuo inovacijų kūrimo. Ir, nepaisydamas labai madingos inovacijų euforijos, apėmusios nemažą verslininkų dalį, tvirtinau, kad jei įmonė gali nekurti naujovių – tegul geriau nekuria.
I
novacijų kūrimas dėl didelės rizikos labiau primena loteriją nei sisteminį verslo tobulinimą. Ir tik dviem atvejais įmonė neišsivers be inovacijų: 1. Jei įmonė užima reikšmingą (ne mažiau nei 50 proc.) labai didelės besitraukiančios rinkos dalį. 2. Jei įmonė veikia technologinės pažangos valdomoje aplinkoje. Bet detaliau apie tai jūs jau skaitėte, o jei ne, būtinai perskaitykite arba ankstesniuose „Verslo klasės“ numeriuose, arba portale vz.lt. Šią temą tęsiau ir gegužės žurnale, tada aptariau potencialių klientų požiūrį į inovacijos vertę. Nes tikroji vertė sukuriama tik tuomet, kai itin reikšmingas apriboji-
52
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
NERIUS JASINAVIČIUS
V ladimiro I vanovo nuotr .
mas pašalinamas tokiu būdu, koks nebuvo įmanomas iki tol, ir taip, kad bet kuris konkurentas nesugebėtų pakartoti. Tik tokia inovacija turi didelę tikimybę tapti patraukli klientams ir sunkiai nukopijuojama konkurentų. Tačiau net ir į aną straipsnį nesutalpinau visko, ką norėjau papasakoti apie tai, kaip klientai supranta inovacijų vertę, tad teko pažadėti pratęsti kada nors kitame rašinyje. O pasaulyje taip susiklostė, kad duotus pažadus tenka tesėti. Juolab kai tas pažadas dar ir atspausdintas juodu ant balto solidžiame žurnale. Šiame straipsnyje panagrinėsiu, kodėl inovacijos sėkmei kliento nauda yra būtina, bet nepakankama sąlyga. Dar 2014 m. pradžioje mudu su kolega Mindaugu Voldemaru viename „Verslo
klasės“ straipsnių nagrinėjome technologijų startuolių (nuo angliško žodžio startup) nesėkmių priežastis. Vienas technologijų naujovių aspektas aktualus ir kalbant apie inovacijas – kiek reikės keistis klientui, kad inovacija duotų naudos? Juk klientai gyveno ir iki atsirandant naujovei. Jie prisitaikė prie tų apribojimų, kuriuos inovacija panaikina. Neretai klientai netgi sugeba gauti naudos iš situacijos netobulumo. Jei atsiradusi inovacija naikindama apribojimą gali panaikinti ir tą naudą, tuomet klientas naujovės gali ir nepriimti. Kartais prisitaikymas prie inovacijos reikalauja iš kliento per didelio pokyčio, kurio jis nelinkęs priimti. Teko girdėti istoriją žmogaus, dirbančio bendrovėje, kuri gamina automobilių saugos pagalvių jutiklius automobilių gamintojams. Automobilių gamintojų tiekėjai privalo būti visiškai patikimi ir gaminti nustatytus reikalavimus atitinkančias dalis bei detales, todėl vienintelis aspektas, kuriuo galima konkuruoti, – kaina. Be to, automobilių gamintojų spaudimas mažinti kainas buvo labai didelis. Bendrovė sukūrė naujovę – saugos pagalvės jutiklį, kuris atitiko visus nustatytus kokybinius reikalavimus, bet kainavo perpus mažiau. Inovacijos autoriai buvo įsitikinę, kad dėl šio inovatyvaus produkto jie įgis rimtą konkurencinį pranašumą ir gerokai padidins pardavimus. Nes, anot klientų – automobilių gamybos įmonių, net vienu procentu mažesnė kaina buvo reikšmingas pranašumas. Tačiau nė vienas automobilių gamintojas jų naujuoju produktu nesusidomėjo dėl vienos paprastos priežasties. Sukurtasis jutiklis, nors ir pigesnis, buvo toks naujoviškas ir inovatyvus, jog automobilių gamintojams būtų reikėję perprojektuoti važiuokles, kad galėtų naudoti šį produktą. Toks pokytis pasirodė per sudėtingas.
Nepakankamas motyvas Didelė nauda – rimtas, bet nepakankamas motyvas keistis. Juk apie nerūkymo naudą žino visi rūkaliai, tačiau vis dėlto neatsisako šio žalingo įpročio. Dauguma rūkalių mano, kad tokio įpročio atsisakymo žala (ne sveikatai, o socialiniam gyvenimui) bus per didelė. Neretai ir inovacijų kūrėjai pamiršta įvertinti dabartinę esamos problemos naudą, kuriai inovacija kelia pavo-
visuomenė
>>
Maisto mados paliečia net duoną kasdieninę Ilgai nepamiršiu pažįstamos akių, kai ji man pasakojo apie nuostabų produktą – tik 10 eurų už puslitrį butelį kainuojantį migdolų pieną, puikiai tinkantį gerti ryte.
M
iela pažįstama šį stebuklingą maisto produktą rado viename didžiųjų prekybos centrų įsikūrusioje specializuotoje parduotuvėlėje. Tąkart sunkiai supratau, kodėl jai prireikė šio gaminio. Tik kiek vėliau, kai tas pienas jau buvo dingęs iš draugės raciono, o ji man porino apie kitą nepaprastą maisto pramonės kūrinį, suvokiau, kad maistas niekuo nesiskiria nuo bikinio. Abiejų gaminių pardavimai priklauso nuo tuo metu vyraujančios mados, kurią kaip įmanydami skatina gamintojai ir prekybininkai. „Prekybą maisto produktais madingos dietos ir įvairios mitybos tendencijos veikia gana ryškiai. Pavyzdžiui, ekologiškų ir vegetarams skirtų gaminių pardavimai mūsų tinkle jau sudaro didelę dalį“, – dėlioja Andrius Samai-
58
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
ARŪNAS MILAŠIUS
A smeninio archyvo nuotr .
tis, Ekologinių produktų gamintojų ir prekybininkų asociacijos tarybos pirmininkas, prekybos tinklo „Bio Sala“ įkūrėjas. Jis pasakoja ir apie tai, kaip staiga kyla naujos mitybos tradicijos. Į Lietuvą prieš keletą metų atvažiavo keli žaliavalgių guru, surengė keliolika populiarių seminarų, ir dabar žaliavalgystė yra populiarėjanti dieta, kuriai lentynas skiria prekybininkai, atsiranda smulkių gamintojų. Tačiau A. Samaitis sako, kad tokios mados – tai žmonių mėginimas rūpintis savo sveikata, bet ne aplinka. Pagal statistiką 70 proc. žmonių svarbi supanti aplinka, tačiau tik 1 proc. už tai sutinka mokėti pinigus.
Pirma atėjo reklama „Kalbant apie mitybos pokyčius, pirmiausia yra mintys, ideologija, gal net savotiška rekla-
Andrius Samaitis, prekybos tinklo „Bio Sala“ įkūrėjas: „Kalbant apie mitybos pokyčius, pirmiausia yra mintys, ideologija, gal net savotiška reklama, tik paskui prasideda vartojimo pokyčiai.“ J uditos Gri g elytės nuotr .
Prekybą maisto produktais madingos dietos veikia gana ryškiai.
visuomenė
Šiuolaikinio verslo vadovo apranga – su kuo jūs? Verslo vadovo įvaizdis šiandien – gana išblukusi sąvoka, iš pirmo žvilgsnio net nebeturinti aiškių kriterijų jai apibrėžti. Prieš šimtą penkiasdešimt metų bet kuris kapitalistas buvo vyras, šiandien tokia gali būti ir moteris.
P
rieš šimtą metų verslininkas buvo senas ar pagyvenęs žmogus, o dabar juo gali būti ir jaunuolis. Prieš penkiasdešimt metų verslo vadovas švariai skutosi veidą, vilkėjo kostiumą ir avėjo švarius batus, o šiandien jis gali mūvėti džinsus, avėti šlepetes ir puoselėti hipsterišką barzdelę palūpėje (beje, vadinamą barbula). Dar visai neseniai vadovas buvo „geležinė ranka“ ir autoritetas, o dabar jis gali būti tik draugelis, plačiai atlapotomis kabineto durimis, reikalaujantis į jį kreiptis „tu“ ar išvis perdėm familiariai – vardu. Netgi valstybinių įstaigų darbuotojų apranga pasidarė konservatyvesnė už šiuolaikinio verslo vadovo drabužius, nors statistiškai jis yra už juos turtingesnis šimtus kartų. Bet ku-
62
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
GIEDRIUS DRUKTEINIS
V ladimiro ivanovo nuotr .
rio provincijos miestelio vicemero piliečiai bijo labiau nei turtingiausių Lietuvos verslininkų, kurių pinigais tas vicemeras ir yra išlaikomas. Šiandienos verslo vadovas virto minkštu beformiu organizmu, politiškai korektišku, socialiai atsakingu, jautriu ir rūpestingu iki dantų skausmo, valstybinių draudimų pakirptais sparnais. Jo idealuose nėra buržuazinės ir miesčioniškosios kultūros, jis nuolankiai kuklus ir nuolat smerkiamas intelektualų bei „sunkiai gyvenančių“ už vis retesnius bandymus pademonstruoti savo turtus ar pasiekimus. Todėl tikiu, kad kiekvieną šiuolaikinį verslo vadovą apima slapta nostalgija, žvelgiant į senovės kapitalistų portretus – tuos bejausmius ir rūsčius veidus, įrėmintus griežto kirpimo
1. Jauni milijardieriais virtę IT specialistai, tokie kaip Markas Zuckerbergas, imponavo viso pasaulio jaunimui. „ R euters “ nuotr .
2.
Kai jaunatviškas polėkis atsiremia į sistemą, tampa reikalingi tokie kaip Warrenas Buffettas. Ir tamsus kostiumas. „ R euters “ nuotr .
Klasikinis kapitalizmas atskyrė dirbantį rankomis žmogų nuo dirbančio galva.
visuomenė
Ponas Generalinis neis mokytis Mano jaunystėje buvo tokie laikai, kai nebuvo bakalaurų, magistrų, doktorantų ir visokių erazmusų, – visas santykis su aukštuoju mokslu buvo nusakomas paprastu žodžiu „baigęs“.
dymo kursas, visada tiek pat tablečių, visada visas reikia išgerti. Net ir asmeniniuose santykiuose: „sukūrė šeimą“ – taip buvo sakoma ne apie dviejų žmonių daug metų ar dešimtmečių trunkantį bendrą sugyvenimą ir nuolatinį mokymąsi būti geriausiems vienas kitam, rūpintis vienas kitu ir papildyti vienas kitą: ne, šeimos kūrimas buvo „susirašymas zakse“, tai yra šeimos statuso įforminimas civilinės metrikacijos skyriuje. Baigtinumas buvo evoliucijos ir virsmo priešprieša. Evoliucija, virsmas ir nuolatinis mokymasis buvo diskomforto ir netikrumo sinonimai. Apie nuolatinį mokymąsi net vengta kalbėti – tai buvo svetima, Vakarų mintis, todėl sovietinėje sistemoje kalbėta ne apie tolesnį mokymąsi, ne apie viso gyvenimo mokslą, o apie „kvalifikacijos kėlimą“ – tai buvo atsiprašinėjantis, apsimetantis, kaltas terminas, panašiai, kaip sakoma „šeimos planavimo klinika“, kai nenorima sakyti „kontracepcija“ ar „abortas“.
Vadovas – iš Dievo, jam kvalifikacijos nereikia
B
aigęs anglų kalbą, baigęs ekonomiką, baigęs fiziką. Jei baigęs tapybą, chorinį dirigavimą ar mediciną, kalba tuo ir baigdavosi, kitais atvejais dar būdavo pridedama – „kur baigęs“. Gal tai Vilniaus universitetas (tada vadintas Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu) – jis buvo norma, standartas, kaip automobilis „Toyota Avensis“ perkantiems naują lizinginį automobilį; gal tai Pedagoginis (anuomet – Vilniaus Tautų draugystės ordino valstybinis pedagoginis institutas), anais laikais turėjęs šiek tiek panašią konotaciją kaip šiandien Riomeris, su visa pagarba abiem aukštosioms mokykloms. Neatsitiktinai nurodau dabar egzotiškai ir prabangiai skambančius, valstybę ir or-
66
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
ANDRIUS UŽKALNIS
M ildos R ūkaitės nuotr .
dinus mininčius pavadinimus – aukštoji mokykla retai turėjo daug bendra su profesija, pagal kurią teks dirbti: tai buvo veikiau oficialaus statuso gavimas, antspaudas ir patvirtinimas, kad dabar esi „baigęs“ ir esi kitoks, geresnis nei „nebaigęs“. Mokslas kaip baigtinis veiksmas, kaip trumputė atkarpa, kuri baigiasi, buvo tik vienas elementų, kuriuos sovietinė sandara priskirdavo baigtinumui. Kariuomenė? „Atitarnavau“ – nesvarbu, ką išmokau kaip karys ir kokia bus iš manęs nauda, svarbu, kad lapas užverstas ir prie jo grįžti nebereikės. Rūkiau, gėriau ir nesveikai valgiau? „Pagulėjau ligoninėje, jau išsirašiau“, – taigi sveikatos problemos baigtos. Todėl mėgstamiausias sovietinės medicinos vaistas buvo antibiotikai – visada vienodas gy-
Anuomet buvo pripažįstama, kad pedagogams arba šaltkalviams dar gali reikėti pasimokyti per darbo karjeros metus, o vadovui jokio papildomo rengimo nereikia iki grabo lentos. Žinoma, reikėtų pridurti, kad niekas šaltkalvio darbo kelio nevadino „karjera“, tai atskira tema – „karjera“ buvo blogas žodis, reiškiantis užpakalių viršininkams bučiavimą, intrigas, virtualius peilius į nugarą ir panašiai, „karjeristas“ buvo vienas nepatraukliausių apibūdinimų, ne blogesnis už „spekuliantą“ ir „vertelgą“, tik už karjerizmą nesodindavo į kalėjimą ir neteisdavo joks teismas. Supratimas apie vadovo postą kone mažiausiai pasikeitęs, jei žvelgtume į visas funkcines grandis. Net gamyklos apsauginis, šiandien ne tik tikrinantis leidimus, bet ir nukreipiantis lankytojus ir adresuojantis skambučius reikiamiems žmonėms, vis labiau mutuoja gerąja prasme į įmonės veidą, kad ir ne tokį išpuoselėtą kaip „receptionist“ Vakaruose. Įmonės buhalterės tapo finansininkėmis ir dažnai turi didesnį svorį nei vadovai, kasininkių nebeliko apskritai, kadrų skyriaus inspektorės tapo personalo vadybininkėmis ir ne tik dėlioja antspaudėlius ant atostogų prašymų ir
laisvalaikis
>>
Tolimas ir artimas Stokholmas
1.
Šiaurės Venecija gali būti turininga savaitgalio kelionės kryptis. V ladimiro I vanovo ( „V E R S L O Ž I N I O S “ ) nuotr .
2.
Šiaurės Venecija tituluojama Švedijos sostinė, jeigu tikėtume reklama, yra vienas gražiausių pasaulio miestų.
Stokholmo rotušėje teikiamos visos Nobelio premijos, išskyrus taikos. J uditos Gri g elytės ( „V E R S L O Ž I N I O S “ ) nuotr .
3. Švedijos karalių rūmai – Renesansas į Švediją atitekėjo su Kotryna Jogailaite.
J uditos Gri g elytės ( „V E R S L O Ž I N I O S “ ) nuotr .
J
is pastatytas ant keturiolikos salų, o dar tūkstančiai salelių sudaro garsųjį archipelagą, kur turėti nuosavą raudonu stogu dengtą vasarnamį yra tikro švedo svajonė. Bet man šis miestas pasirodė per judrus, per purvinas, niekas nekalbėjo angliškai, žmonės buvo nemandagūs. Ir dar greitai sutemdavo. Žmonių gausa metro stotyse grasindavo sutrypti mane iki atomų, o rytinės kavos kaina ir tai, kad jos nepirkdavau, pakeldavo kraujo spaudimą. Stokholmą reikia prisijaukinti, o pradėti galima nuo prieš kiek daugiau nei 450 metų Vilniuje atšoktų vestuvių.
Laimė nutekėjimo pagal Kotryną Jogailaitę „Karalius, atėjęs pavakare pas karalaites, pagal paprotį paklausė karalaitės Kotrynos [Jo-
70
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
ELĖ PRANAITYTĖ
gailaitės] prie jos sesers, ar sutinka savo valia tekėti už kunigaikščio [Suomijos kunigaikščio Jono]. Karalaitė atsakė, kad kitos padėties nei ta, kurioje dabar yra, netrokšta“, – prisimena 1562 m. istoriniai šaltiniai. Temperamentingosios Bonos Sforcos į uošves nenorėjo niekas, jos įprotis turtą kaupti, o ne atiduoti lėmė tai, kad Jogailaičių kraičio klausimas nebuvo išspręstas, o tarnai Varšuvos pilį praminė senų panelių rezidencija. Dvidešimties metų net ir karalaitės jau buvo laikomos sunkiai beištekinamomis, todėl trisdešimt šešerių sulaukusi Kotryna Jogailaitė tikrai galėjo netrokšti kitos padėties nei santuoka su vienuolika metų jaunesniu protestantų tikėjimą išpažįstančiu Jonu Vaza. Santuokos sutartis numatė, kad Kotryna liks Romos katalikė, buvo aptartos ir jos gali-
Laivasmuziejus „Vasa“ sulaukia apie vieno milijono lankytojų per metus.
laisvalaikis
gos aitvarų, po savimi tempiančių porą dešimčių mažyčių mažyčių žmogučių.
Ne mano stichija
Ant lentos ir po vandeniu Rašau šias eilutes, nors mano kūnas sulūžo. Skausmas veria kairę blauzdą, kojos sunkios, o rankos aptirpusios ir silpnos. Gerklė dega, o kiekvieną įkvėptą oro gurkšnį plaučiai pasitinka nelyg adatų dūriais.
T
ačiau siela džiaugiasi. Iki visaverčio aitvaravimo (angl. kitesurfing) man dar trūksta ir įgūdžių, ir pasiruošimo, bet žengiau pirmąjį žingsnį – iš po vandens, ant lentos. „Kad aš dar kainas atsiminčiau“, – pagardindamas riebiu keiksmažodžiu, pasakė linksmas ir draugiškas žmogus prie baro ir išėjo klausti žmonos, kiek visgi eurų paimti už du dvigubus „Jack Daniel’s“ ir vieną nedidelį „Pepsi“. Taip prasidėjo mūsų istorija – pašalusius ir pavargusius po kelionės vėlų vakarą Svencelė pasitiko draugiškai. Vasaros atostogoms oras pasitaikė tragiškas. Tamsiai pilki tiršti debesys driekėsi kone per visą dangų, o retkarčiais pasirodanti saulė su vaivorykšte teparodydavo, kad netoliese lyja. Stiprus, nors ir šiltas,
76
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
Leonas Vaitiekus Lenokas
vėjas reiškė, kad tuoj lis ir čia. Tačiau nei poilsiautojų, nei vietos verslininkų tai nė trupučio nejaudino. Ne todėl, kad į orą čia nekreipiama dėmesio. Veikiau atvirkščiai. Žmonės vis dirsčiojo į kavinės televizoriuje rodomą skaitmeninę orų prognozę ir į išmaniuosius įrenginius, kuriuose – „Windguru“ ar kas nors panašaus. Tik ne saulės jie ten ieškojo, o vėjo. Šio buvo prognozuojama sočiai, ir vietos šeimininkai dėl to džiaugėsi – kita diena žadėjo būti apniukusi, lietinga, bet gausi žmonių. Iš pat ūkanoto ryto atrodė, kad optimizmas buvo kiek perdėtas. Aplinkui šlitinėjo vos viena kita gyva siela. Tačiau kuo toliau, tuo labiau įstaiga pildėsi ir netrukus virš Kuršių marių pakibo pora dešimčių jė-
Žmonija vandeniu žavėjosi nuo neatmenamų laikų. Upes, marias, jūras ir vandenynus bandė įveikti kone visos didžiosios civilizacijos. Vieniems pavyko geriau, kitiems prasčiau, bet visi į didžiuosius vandenis leidosi ar plaustais, ar laivais. Šiais laikais – ir lentomis. Anksčiau vietoj skait meninės orų prognozės ir išmaniųjų technologijų žmogus žvelgė į saulę bei žvaigždes, kad nepasiklystų, ir bandė pažaboti vėjus. Man šio homo sapiens programinės įrangos paketo, regis, niekas neįdiegė. Vanduo, jei jis ne mano vonioje, baugina. Man tai svetima stichija. Todėl nenuostabu, kad prieš lipant į vandenį visame kūne tarsi girnapusė pradėjo vartytis baimingas nenoras. Ypač tuo metu, kai atėjo laikas apsivilkti hidrokostiumą ir nuo persirengimo vietos nukeliauti prie tiltelio, kur turėjo būti wake’inama. Tiesa, su hidrokostiumu visuomet atrodysi sportiškesnis, nei esi iš tikrųjų. Tai šiek tiek padeda, bet vis tiek baisu. Paaiškinsiu – wake’inimas yra pramoga, kai ant plaukimo lentos užsilipęs žmogus yra traukiamas lynu vandens paviršiumi. Aitvaruojant lyną traukiantį mechanizmą atstoja jėgos aitvaras, prie kurio dalyvis prikabinamas ir diržu per juosmenį. Kaip mane informavo, mažiau matomi šios scenos dalyviai – burlentininkai – aitvaravimo nelaiko tikru sportu, bet ką dabar. Gal kada išbandysiu ir burlentę. Vandens baimė, ko gera, labai saikingai, tarsi aštriąja paprika, pabarstė mano patirtį ant lentos. Paskęsti tikimybė čia menka – su gelbėjimo liemene ir šalmu, kuris taip pat kelia į paviršių, pramoga palyginti saugi. Tačiau reikia priprasti prie minties, kad abi kojos pritvirtintos prie lentos, tad plaukti nepavyks. Pripažinsiu, porą kartų prireikė sau apie tai priminti. „Nepaskęsi, nurimk“, – sakiau sau, gulėdamas veidu žemyn vandens paviršiuje, bandydamas arba nuryti, arba iškosėti riebų gurkšnį drumzlino skysčio, mėgindamas kaip nors pajudinti apsisukusią ir kojas supynusią lentą. Kairę blauzdą skausmingai sutraukė mėšlungis, o išsprūdusi lyno
laisvalaikis
CEO automobilis: nuo variklio iki sėdynės Kai tenka rinktis automobilį, apžiūrint potencialius kandidatus į nuosavus „ratus“, galvoje ima rikiuotis prioritetų sąrašas. Markė, kėbulo tipas, degalai, variklio galia, galbūt netgi spalva. Nepamirštama paminėti, kad reikia kondicionieriaus, navigacijos ir kokybiškos garso sistemos.
1. UADBB „Balto link“
generalinis direktorius Robertas Šaltis aiškina, kad atrodo keistai, kai verslininkas tiesia sulamdytą vizitinę kortelę, o važinėja ypač prabangiu automobiliu.
J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( „V erslo žinios “ ) N U O T R .
2.
Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuvos“ vadovas, prisipažįsta, kad panoręs tokios „Porsche Panamera 4S“ turėtų ne tik kainos skirtumą padengti iš savos kišenės, bet ir korporacijai įrodyti, kad modelis netaršus. J U D I T O S G R I G E LY T Ė S ( „V erslo žinios “ ) N U O T R .
T
ačiau tada, kai į automobilio paieškas leidžiasi įmonės vadovas, savybių, be kurių nė iš vietos, sąrašas sutrumpėja. Nors dažniausiai, kaip sako kalbintos bendrovių galvos, šiame sąraše lieka vienintelis kriterijus – kaina, vis dėlto išimčių pasitaiko. Apie tai – beveik du mėnesius trukusio konkurso „Metų CEO automobilis“ komisijos garbės nariai.
Kuklumas puošia Svajonės gali būti didelės, sutinka pašnekovai, tačiau vadovaujant bendrovei svarbu atsiminti, kad tai, kokiu automobiliu važinėja įmonės galva, taip pat yra žinutė darbuotojams ir visuomenei. „Galbūt todėl mes, „Tele2“, niekuomet nesirinktume „Ferrari“, nes tai – ypatingos pra-
80
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
DINA SERGIJENKO
juditos g ri g elytės N U O T R .
bangos automobilis“, – šypsosi Petras Masiulis, UAB „Tele2“ generalinis direktorius, ir priduria, kad jei tik įmanoma, tarnybinį automobilį vertėtų taikyti prie įmonės įvaizdžio, o tokius prabangius „žaisliukus“ rinktis tik kaip asmeninius, o ne bendrovės automobilius. Daiva Rakauskaitė, „Verslo angelų fondo I“ valdytoja, nusiteikusi dar griežčiau. Pasak jos, vadovas turi galvoti apie vadovaujamos bendrovės rezultatus, o ne apie tai, kokį automobilį išsirinkti. Ji sutinka, kad į įmonę dėmesį norintis atkreipti vadovas gali išsirinkti prabangesnį, ryškesnį automobilį, tačiau kai vienintelis jo rūpestis yra, kokia transporto priemone važinės, o įmonės finansiniai rezultatai lieka an-
Blogas ženklas, kai vienintelis vadovo rūpestis – kokiu automobiliu važinėti.
laisvalaikis
Mėsa pagal prancūzus
Taip paruošti 3 kilogramai skanios mėsytės gali labai greitai išnykti. Giedriaus V il p i š ausko nuotr .
Turbūt ne vienas esate girdėjęs apie tarybinių laikų patiekalą, kurį kartais vadina „mėsa pagal prancūzų receptą“, ar jo ragavęs. Iš esmės tai bet koks pamuštas mėsos gabalas, ant kurio uždėta smulkintų svogūnų, viskas aplieta majonezu, pabarstyta sūriu ir apkepta orkaitėje.
P
o tok i ų m a nipu li acij ų gau n a m e išdži ū v usi ą m ė są, keptą majonezą ir besitąsančią sūrio plutelę. Tai tikra tarybinės kulinarijos viršūnė, kulinarinio vulgarumo ir atsainumo pavyzdys. Kuo blogas šis receptas, klausiate? Pradėkime nuo to, kad majonezas – tai šaltasis padažas ir kaitinamas jis žaibiškai išsisluoksniuoja. Arba bent jau turėtų, jeigu tai būtų natūralus naminis padažas. Jeigu tai majonezas, pagamintas pramoniniu būdu, jame yra emulgatorių, kurie neleidžia padažui išsiskaidyti, tačiau iš jo vis vien išsiskirs ir ištekės aliejus, o mėsos paviršiuje liks tik kiaušinių milteliai, rūgšties prieskonis nuo acto ir chemijos likučiai. Kodėl mėsa gražiai paskrunda, apkepta su majonezu? Būtent dėl aliejaus ir kiaušinių miltelių.
86
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
GIEDRIUS VILPIŠAUSKAS
Asmeniškai aš žinau paprastesnių ir natūralesnių būdų, kaip apskrudinti kepsnį ir be jokio majonezo. Šaltasis padažas privalo būti patiekiamas su šaltaisiais patiekalais, tokiais kaip virtas liežuvis, vištienos vyniotinis, virta jautiena. Pasikliauti chemija, kad kaitinamas šaltasis padažas išliktų nesuiręs, – nerimta. Antra, taip gaminant žali svogūnai iškepti tikrai nespės, o jeigu spės – mėsa jau bus sėkm ingai perkepusi ir turėsime pasikliauti iš majonezo ištekėjusiu aliejumi, kad jis suteiktų mėsai menamo sultingumo. Atmetame ir tai. Trečia – pabarstymas sūriu. Iš esmės tai nėra labai blogas dalykas, bet tada gauname patiekalą, panašų į šimtus kitų sūriu pabarstytų daiktų, dėl kurių taip svaigsta amerikiečiai. Mes kepame mėsą, ne picą.
Makiažas, žinoma, gerai, bet tik kaip akcentas, o ne pagrindinis motyvas.
Aidas Puklevičius
V ladimiro I vanovo nuotr .
Verslininko šonkaulis Pradžios knygoje vaizdžiai ir įtikinamai aprašomas pasaulio sukūrimas. Norintys čia gali įžiūrėti ir lakonišką nuorodą į Didįjį Sprogimą („tebūnie šviesa“), ir į tektoninius procesus formuojantis planetos mantijai („atskyrė tvirtumas nuo vandenų“), ir netgi Carlo Linnaeaus ateities darbus (tas pasažas, kur Adomas duoda vardus visiems gyvūnams). bet vieno dalyko ten tikrai trūksta. Biblijos tekstų tvarkytojai kažkaip nesugebėjo į galutinę redakciją įtraukti itin svarbaus pasakojimo. O jį skaitydami sužinotume, kad, kai jau viskas Edeno sode buvo gražu ir tvarkinga, nuobodžiaujantis Aukščiausiasis ėmė ir nulipdė pirmąjį verslininką. O kai šis pavargęs nuo verslo užmigo, patyliukais prisėlino ir ištraukęs šonkaulį iš jo padirbino pirmąjį verslo konsultantą. Nuo to laiko ši pora vaikšto kartu it Siamo dvyniai. Kartais juodu pasibara, kartais susimeta pinigo chirurginei separacijai, tačiau paskui vėl susideda draugėn. Buvo, žinoma, epochų, kai verslininkas sėk mingai vertėsi ir be konsultantų. Tačiau tie laikai buvo taip seniai, kad jų nebeprisimena net tie, kurie dėl savo itin išlavintos atminties mena, jog prie ruso buvo geriau. Tai buvo laikai, kai verslininkas pats vienas sugebėdavo sukurti produktą ar paslaugą, kaip ir pats vienas tai įkišti pirkėjui ir vis dar pats vienas laimingas mėgautis pelnu, o kai kurie – netgi ir antpelniais. Esu tikras, kad taip buvo nebent tame pačiame Edeno sode ir tik iki to momento, kol iš šonkaulio padirbintas konsultantas nesuvalgė pažinimo agrasto ir nesugundė verslininko patobulinti verslo procesą.
96
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
Nuo to laiko užsimezgė maždaug tokio paties pobūdžio simbiotinis ryšys kaip tarp eglės ir rudmėsės. Kaip tai atrodė praktikoje? Sakykim, išranda ponas Jamesas Wattas judantį arbatinuką, arba, moksliškai tariant, garo katilą. Atrodytų, puikumėlis, jėga, prima, štai tas dalykas, kuris sukels pirmąją pramoninę garo revoliuciją. Šimtai žmonių netruks išsirikiuoti prie išradėjo prekystalio ir godžiai nešis namolio šviežius pirkinius, o namie dievobaimingai atsivers naudojimo instrukciją, kuri prasideda „Sveikiname įsigijus J. Watto garo katilą...“ ir baigiasi „garo katilui aukso ir kitų brangiųjų metalų nenaudota“. Toks požiūris būtų naivus ir klaidingas. Tik ras verslininkas, o tikėtina, kad ponas J. Wa ttas toks buvo, puikiai žino, kad išradimas yra tik pirmas kuklus žingsnis į sėkmę. Tam, kad po šio žingsnio būtų antras, trečias ir nioliktas, reikia stebuklų, kuriuos gali nuveikti tik verslo konsultantai. Pirmiausia ateis įvaizdžio specialistas, kuris apžiūrės garo katilą, apžiūrės patį poną J. Wattą, palinguos galvą, dings kelioms savaitėms, o po jų prisistatys su keliasdešimties skaidrių prezentacija. Joje ponui J. Wattui bus rekomenduota pakeisti peruką, taip pat – katilo formą,
vadinti jį nebe katilu, bet „garą generuojančia talpykla“, o parašui naudoti tik mėlynių spalvos rašalą. Visa tai šis specialistas pavadins „brandbooku“, o ponas J. Wattas nuo šiol turės samdyti dar vieną žmogų, kad visi garo katilai, keliaujantys į pasaulį, griežtai atitiktų šioje prekės ženklo knygoje išdėstytus reikalavimus. Paskui atkeliaus dar vienas ponas, vadybos konsultantas. Jis apžiūrės pono J. Watto dirbtuves, taip pat priekaištingai linguos galvą, irgi dings kelioms savaitėms, o po jų grįš su painiomis diagramomis, su kuriomis palyginta paties garo katilo konstrukcija atrodys kaip darželinuko teplionė. Šiose diagramose bus negailestingai sukritikuoti vertikalios hierarchijos ir horizontalaus bendradarbiavimo santykiai dirbtuvėse ir šalia jų. Vietoj jų ponui J. Wattui bus pasiūlyta kurti lanksčias komandas pagal vykdomų projektų pobūdį, kiekvienai jų neformaliai vadovautų kuris nors pameistrys. Jam teks organizuoti ilgas ir nesibaigiančias komandos diskusijas apie tai, ar visi pakankamai supranta savo funkciją garo revoliucijoje, kuris kniedijimo metodas istoriškai pažangiausias, o visų diskusijų rezultatus turės derinti su prekės ženklo biblijos prižiūrėtoju.
Rolandas Rastauskas
R emi g ijaus T rei g io nuotr .
1.
Poeto Griuvėsio sugrįžimas (IV)
Su savo atmintimi esu išmokęs elgtis kaip aktorius su nebevaidinamo spektaklio tekstu – vienu valios judesiu išjungti visas tiradas ir replikas. Visą mizanscenų audinį. Visus prakilnius mostus, kuriais bandome paslėpti supuvusį vidų. Norom nenorom, kas nors vis tiek persikrausto į sapnus, ką nors išplukdo „Prousto keksiukas“, bet legenda apie persekiojančius vaizdus (visus tuos kruvinus berniukus ar tėvą, daužantį motiną į sieną), apie scenas, kurios visada su tavimi, kasdienybėje man labiau primena perskaitytas knygas: taip, regis, skaičiau, bet viskas nusėdę nesvariais pelenais ir nesvariomis dulkėmis. Antraip dingtų gebėjimas ryti: vaizdai ir herojai imtų griūti vienas ant kito it japonai spūsties valandą Tokijo metro. Tad ir tiltas virš geležinkelio Liukse – labiau menama nei reali konstrukcija, kuri atmintyje irgi ima daugintis, virsdama visais kada nors kirstais tiltais. O jų, patikėkite, mano gyvenime buvo ne vienas. Ir, turiu pasakyti, neretai jie išskirdavo, užuot sujungę. Užuot išvedę – tik įklampindavo. Griuvėsis kažkada yra rašęs apie porą, „kolekcionavusią“ bažnyčias: mažne visais didžiausios jų santykių įtampos momentais (Griuvėsis ypač mėgo žodį „apogėjus“) už lango neišvengiamai dunksodavo bažnyčios bokštas ar bent sušvytuodavo špilis ir suskambėdavo varpas. Viešbučiuo-
98
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
se, draugų vienai nakčiai dovanotuose butuose, tarptautiniuose vertėjų centruose ar ant švedų ūkininko Karlsono trobelės stogo – visur regėjimo lauke nematomo architekto ranka pastatydavo jau gatavą Dievo namų maketą. Abiem atvejais – tai buvo persekiojantys ir sykiu įspėjantys ženklai, kurių laiku neperskaitęs lauk nelaimės. Yra ir kita medalio pusė – tai nelaimės topografija, kurią žmogus, sakyčiau, įgyja (taip ir knieti ištarti: vos ne su motinos pienu) vaikystėje, o paskui tempia su savimi įvairiausiose platumose ir ilgumose. Štai jis stovi dabar ant tilto Liuksemburge, o aplink, nelyg gūglo žemėlapyje, vietoj gatvių pavadinimų jau žiebiasi plytos ženklas. Daugybė baltų plytų kraujo dugne. „Nereikia mums eiti į tą „užtiltį“!“ – norėjosi įspėti visus (ir ypač Griuvėsį), bet euforiški tautiečiai jau juodvarniais smigo žemyn. Smigo, bet dar, ačiūdie, nesmiginėjo. Nors pokariu nekvepėjo, negalėjau palikti jų vienų.
2.
Sostinė ten buvo kiek kitokia, skirta čiabuviams, o ne Jungtinių Europos Valstijų kariaunai. Tokiose vietose paprastai veriasi madingos jaunimo skylės, nes madingą jaunimą it magnetas traukia apleistumo ir ne-
tvarkos tvaikas. Dažnai, beje, irgi gana gabiai surežisuotas. Saugios kloakos, kaip sakydavo vienas vokiečių patrakėlis, konsultavęs daugybės filmų iš serijos „gaudyk ir šaudyk“ prodiuserius. Liežuvis jį turėjo pražudyti, bet kojos išnešdavo beveik nepaliestą. Randai, žinoma, tokius tik puošia. Griuvėsis irgi gyrėsi greitomis kojomis. Kažkada pasakojo, kaip nesusimokėjęs konsumatorei už šampaną skuodė Hamburgo gatvėmis ligi pat Altonos. Mergina tol vijosi jį atviru sportiniu automobiliu, kol bejėgis pats įsiprašė į vidų. Konsumatorė poetą saugiai atvežė ligi vienos pianistės vilos pamiškėje, kur jis turėjo progą darsyk pabėgti (kuris vilkas nežiūri į mišką?), bet vis dėlto sugrįžo su įvairių laikų vokiečių kultūrininkėmis išdabintų markių pluoštu saujoje. Taip išleido pirmąjį laukiniuose Vakaruose gautą honorarą. Už gerą elgesį buvo atgabentas atgal į San Paulio kloaką, kur pagyvenusi bulgarų striperė nukarusiais papais (implantai dar buvo visiška retenybė) prie vamzdžio atliko jam skirtą numerį, o paskui vis kabinėjosi urgzdama: „Show me your perfect body, boy!“ „Berniukui“ tada buvo beveik 40. Susipažinome kitą dieną pyragaičiais ir moterų kvota (vienu metu skanėstus ryti galėdavo vos penketas) garsėjančioje kavinėje. Tada dirbau tragikomiško Kalifornijos pinigų
Jurga Vilpišauskaitė J ur g os V il p i š auskaitės nuotr .
Masajų namai ir jų dūmai – ponios ir ponai, pažiūrėkite, jums kairėje – Kilimandžaro kalnai, – skrendant iš Nairobio į Arušą pranešė pilotas. Šeštoje klasėje per geografijos pamoką medine lazdele baksnojau žemėlapį prieš klasę, o dabar baksnoju nosimi į lėktuvo langą priešais dvi smailias snieguotas viršūnes. Tanzanijoje leidžiuosi į mažytį Kilimandžaro oro uostą ir išlendu pasivaikščioti po Arušos, arčiausiai prie kalno esančio miesto, gatves. Pamažu paskui vorele eina penki vietiniai, kas kelias minutes jie praneša, kad neįkrisčiau į duobę, ir kitaip bando užmegzti pokalbį. Jie nuolat kartoja hakuna matata,
Maiklas.
100
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
kurį žino kiekvienas turistas nuo liūto karaliaus laikų. Tiesios moterys praeina su dubenimis ir dėžėmis ant galvų, nešdamos dideles baltas pailgas bulves. Prie laikraščių kioskų būriuojasi vyrų eilės. Ant šaligatvių kažkas pardavinėja ilgomis eilėmis išrikiuotus padėvėtus batus. Šeštadieniais Arušos gatvėse prie mašinų būriuojasi masajai. Jie atveža nenušlifuotų tanzanitų ir laiko suspaudę delnuose. Kai kas nors prieina paklausti, akyse sublyksi mėlyni ryškūs akmenys. Jie kainuoja milijonus Tanzanijos šilingų, ant kurių nupiešti liūtai ir drambliai.
Dėl kovingumo ir drąsos masajai miestuose samdomi ir viešbučiams saugoti. Be to, jie – atrakcija turistams. Apsigaubę ilgomis raudonomis skraistėmis jie moka aukštai iššokti. Pakanka nusamdyti vieną masajų, ir aplink jį visada būruosis dar šeši draugai. Jie kartu saugos teritoriją, valgį dalysis iš vienos lėkštės ir jiems nereikės mokėti atlyginimo. Išvažiuoju pro savanos dykynes duobėtais keliais į masajų kaimus. Vairuotojas vardija šalia bėgančius gyvūnus: čia laukinė pabaisa, o ten zebrai. Bandau tolumoje įžiūrėti juodus ir baltus dryžius, bet matau tik bandą rausvų keturkojų:
Maiklo tėvas, jo vaikai ir gimdyvės namas.
>>
TOP 1000 / APŽVALGA
JOVITA BUDREIKIENĖ
J uditos Gri g elytės nuotr .
ĮŽVALGŲ IR TVIRTŲ SPRENDIMŲ METAI Didžiuojamės galėdami jau dvidešimtą kartą jums pristatyti svarbiausias ir didžiausias šalies įmones – Lietuvos verslo lyderes. Kaip ir kasmet, pateikiame įmonių tūkstantuką pagal pardavimo pajamas, gautas 2014-aisiais. sidėmėkime, kad tai pagarbos vertos ir milžinišką patirtį sukaupusios bendrovės, kurių pardavimai apima daugiau kaip pusę visų Lietuvos įmonių gautų pajamų. Džiaugiamės, kad jos nuosekliai auga kelerius metus iš eilės. Praėję metai Lietuvos ekonomikai buvo permainingi ir nenuspėjami. Daugelį įmonių paveikė politinė situacija, Rusijos sankcijos daugeliui maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos, nestabili padėtis dėl besitęsiančios Ukrainos krizės, lėtesnis ūkio augimas, įtempta konkurencija. Bet teigiamų poslinkių suteikė mažėjantis nedarbas ir infliacija, dėsningai augantis vidutinis darbo užmokestis, atsigavo vidaus vartojimas, eksportuotojai sugebėjo rasti naujų eksporto rinkų. Iššūkiai paskatino imtis ryžtingų veiksmų, inovacijų ir tapti lankstesniems. Plačiausiai naudojamas makroekonomikos rodiklis yra bendrasis vidaus produktas (BVP), parodantis visos ekonomikos aktyvumo lygį. Per pastaruosius de-
102
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
šimt metų Lietuvoje bendrosios pridėtinės vertės struktūra iš esmės nepakito: daugiausia įtakos daro apdirbamoji gamyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas. Kita vertus, vertinant augimo tempą, 2014 m. iš visų ekonominės veiklos sričių labiausiai stiebėsi statybos sektorius. Atliktų statybos darbų vertė sparčiai vejasi dešimtmečio geriausius 2008-uosius. Nors bankų skolinimo tvarka tapo reiklesnė, o dėl naujos valiutos įvedimo pakito gyventojų elgsena, pernai augo ir statybos apimtis, ir statybininkų pajamos. Išskirtinę statybos sektoriaus plėtrą ir sėkmę labiausiai lėmė išaugusi naujų pastatų statyba, gyvenamųjų namų renovacija, gatvių ir kelių tiesimas bei remontas, stambūs infrastruktūros projektai. Statybos bendrovių pardavimo pajamos sėkmingai kyla nuo pat sudėtingų 2009-ųjų. Vienas svarbiausių finansinių rodiklių įmonės savininkams – grynasis pelningumas – rodo dėsningas ir užtikrintas tendencijas. Tai tvaraus ir nuoseklaus kopimo iš gilaus sunkmečio pavyzdys. Taigi
bendros statybos sektoriaus ateities perspektyvos nuteikia optimistiškai. Mažmeninės prekybos rezultatai atspindi vidaus vartojimo padėtį, parodo perkamosios galios pokyčius. Mažmeninės prekybos (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) sektoriaus įmonių apyvarta praėjusiais metais buvo 5,6 proc. didesnė nei 2013 metais. Per pastaruosius 10 metų ji šoktelėjo net 1,7 karto. Iš esmės pernai buvo stebimas įvairių sričių įmonių apyvartos augimas. Tačiau didžiausią įtaką teigiamam rezultatui turėjo maisto, gėrimų ir tabako mažmeninė prekyba, taip pat mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis. Lietuvoje sparčiai populiarėja duonos, bandelių, konditerijos gaminių prekyba specializuotose parduotuvėse. Beveik trečdaliu per metus ūgtelėjo prekių užsakymas internetu. Transporto sektoriaus sukuriama bendroji pridėtinė vertė Lietuvoje auga išskirtiniu tempu. Viena vertus, intensyvus produkcijos judėjimas tarp valstybių didina ir šių paslaugų poreikį. Kita vertus, su-
>>
TOP 1000 / LENTELĖS
www.alpi.lt
Didžiausios Lietuvos bendrovės pagal 2014 m. pardavimo pajamas Vieta
Pardavimo pajamos Bendrovė
2014 2013*
1
1
ORLEN Lietuva, AB
Ikimokestinis pelnas Pagrindinė veikla
Buveinė
Vadovas
2014 m., tūkst. Eur
2013 m., tūkst. EUR
2014 m., tūkst. EUR
2013 m., tūkst. eur
4.564.684
6.009.416
-663.438
-89.704
Apdirbamoji gamyba
Mažeikių r.
Ireneusz Jan Fafara
Vilnius
Žydrūnas Valkeris
1.494.575
1.459.050
64.880
57.729
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
LESTO, AB
650.711
694.623
-193.552
14.501
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
Vilnius
Aidas Ignatavičius
3
Lukoil Baltija, UAB
632.756
728.125
3.929
4.108
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Vilniaus r.
Ivanas Paleičikas
6
Achema, AB
530.498
510.720
-30.996
3.092
Apdirbamoji gamyba
Jonavos r.
Ramūnas Miliauskas
Kaunas
Andrius Joneikis
2
2
MAXIMA LT, UAB
3
4
4 5 6
9
Sanitex, UAB
454.011
367.409
16.105
11.553
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
7
8
Girteka logistics, UAB
425.723
368.964
9.454
19.891
Transportas ir saugojimas
Vilnius
Edvardas Liachovičius
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Klaipėda
Aurimas Stankus
8
1176
Drive Industries, UAB
423.511
436
275.328
301
9
5
Indorama Polymers Europe, UAB
369.072
564.699
-7.864
-10.286
Apdirbamoji gamyba
Klaipėda
Jitendra Kumar Malik
10
10
Lifosa, AB
348.826
362.120
51.861
-14.445
Apdirbamoji gamyba
Kėdainiai
Jonas Dastikas
Klaipėda
Gintautas Vitkevičius
11
12
SBA baldų kompanija, UAB
329.640
307.185
11.384
13.153
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
12
16
Senukų prekybos centras, UAB
310.260
261.188
14.819
11.987
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Kaunas
Artūras Rakauskas
13
15
Kauno grūdai, AB
307.657
267.986
10.574
6.760
Apdirbamoji gamyba
Kaunas
Tautvydas Barštys
14
14
Orion Global pet, UAB
278.298
269.844
1.686
-3.935
Apdirbamoji gamyba
Klaipėda
Jitendra Kumar Malik
15
18
Pieno žvaigždės, AB
239.617
219.948
5.641
3.345
Apdirbamoji gamyba
Vilnius
Aleksandr Smagin
Elektrėnai
Juozas Bartlingas
16
11
Lietuvos energijos gamyba, AB
231.084
312.671
37.987
25.218
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
17
19
Neste Lietuva, UAB
222.830
206.850
4.970
4.485
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Vilnius
Ringaudas Steikūnas
18
13
Indorama Holdings Europe, UAB
202.935
289.206
-2.757
-666
Apdirbamoji gamyba
Klaipėda
Jitendra Kumar Malik
19
21
TEO LT, AB
192.823
194.620
43.144
46.273
Informacija ir ryšiai
Vilnius
Kęstutis Šliužas
Vilnius
Giedrius Balčiūnas
20
20
INTER RAO Lietuva, AB
188.744
205.779
13.105
1.425
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
21
22
Mineraliniai vandenys, UAB
188.239
183.957
-1.846
6.212
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Vilnius
Marijus Cilcius
22
25
Kauno tiltai, AB
187.360
146.033
12.777
2.387
Statyba
Kaunas
Aldas Rusevičius
5.960
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
Vilnius
Linas Samuolis
23
17
Vilniaus energija, UAB
186.202
221.486
-212
24
39
Top Sport, UAB
164.776
118.408
3.925
2.187
Meninė, pramoginė ir poilsio org. veikla
Kaunas
Dainius Gulbinas
25
24
Žemaitijos pienas, AB
157.054
151.408
3.666
6.552
Apdirbamoji gamyba
Telšiai
Robertas Pažemeckas
26
41
ME transportas, UAB
142.135
113.212
2.325
3.298
Transportas ir saugojimas
Vilniaus r.
Artūras Palijanskas
27
29
Švyturys-Utenos alus, UAB
142.010
136.116
12.376
12.297
Apdirbamoji gamyba
Utena
Rolandas Viršilas
Kaunas
Aušra Budrikienė
28
33
Nemuno vaistinė, UAB
140.682
124.495
5.819
1.519
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
29
30
Limedika, UAB
136.949
134.990
787
1.381
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Kaunas
Eglė Audronė Zulanienė
30
27
Mars Lietuva, UAB
134.015
137.179
10.456
8.029
Apdirbamoji gamyba
Klaipėdos r.
Aušra Žemaitienė
31
31
Omnitel, UAB
127.112
133.123
3.936
795
Informacija ir ryšiai
Vilnius
Dan Olov Stroemberg
32
38
Vilkyškių pieninė, AB
126.297
118.536
1.839
6.451
Apdirbamoji gamyba
Pagėgiai
Gintaras Bertašius
33
37
Marijampolės pieno konservai, UAB
121.580
118.960
6.364
3.155
Apdirbamoji gamyba
Marijampolė
Aristydas Kulvinskas
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Kaunas
Arūnas Jonas Plančiūnas
34
32
Imlitex, UAB
120.877
125.514
751
832
35
34
Lytagra, AB
120.262
121.314
4.808
6.136
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
Kaunas
Adomas Balsys
Vilnius
Arūnas Bielskis
36
40
Baltic Agro, UAB
119.838
113.484
2.863
2.557
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
37
36
Bitė Lietuva, UAB
115.167
119.255
-1.798
-4.904
Informacija ir ryšiai
Vilnius
Frederick William Hrenchuk
38
61
Panevėžio keliai, AB
113.965
78.116
8.232
5.121
Statyba
Panevėžys
Virmantas Puidokas
Didm. ir mažm. prekyba; varikl. tr. pr. ir motociklų rem.
Kaunas
Egidijus Remeikis
39
106
77
Vičiūnai ir Ko, UAB
112.773
VERSLO KLASĖ VERSLO ŽINIOS VASARA 2015
65.977
367
96