1 SK YRIUS
1 skyrius.
Ta d o I v a n a u s k o i r j o š e i m o s g y v e n t o laikmečio istorinis kontekstas
Daugumos žmonių istorinė atmintis gana trumpa, tačiau vienos ar dviejų žmonijos kartų, tautos ir krašto istorija neišvengiamai palieka žmonėms savo atspaudą gerokai ilgesniam laikotarpiui per skaudžias praėjusių kartų patirtis, netektis, kaimynų padarytas skriaudas, primestą priespaudą arba nemalonius prisiminimus. Lietuvoje dažnai prisimenama garbinga tautos arba valstybės praeitis, su laiku ji vis labiau idealizuojama ir ja imama didžiuotis. Todėl neturėtume stebėtis, kad ne tik mūsų vaikystės, bet ir prieš šimtą metų, carizmo priespaudos metais, žmonės prisimindavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikus, kokia tai buvo valstybė ir jos gyventojai. Žmonės visais laikais (šimtmečiais, netgi tūkstantmečiais) yra labai panašūs elgesiu ir psichologija. Ir Tado Ivanausko vaikystės laikais suaugusieji pasakojo vaikams apie įvairius senais laikais būtus ar nebūtus dalykus. „Mano tetulė dažnai mums pasakodavo apie istorinę praeitį... Mat šis kraštas, kur gyvename, vadinasi Lietuva, jos gyventojai lietuviai. Krašto valdovai, kunigaikščiai buvo sukūrę stiprią valstybę, turėjo didelę kariuomenę, užpuldavo kryžiuočius, lenkus, gudus. Visas mūsų kraštas buvo apėjęs tamsiais miškais, ir neperbrendami raistai skyrė Lietuvą nuo kaimynų, bet lietuviai žinojo miško kelius, takus tarp raistų. Jų arkliai buvo nedideli, užaugę miškuose, ir drąsiai vaikščiojo net po klampynes. Jodami į karą, lietuviai trimituodavo ilgais iš tošies padarytais trimitais, ir jų garsas aidėjo per miškus ir pelkes. (Tokį trimitą aš mačiau pas skerdžių, kuris ganydavo bandas Lebiodkos apylinkėse. Ypač rudenį jo garsai būdavo dažnai girdimi)...“, – prisimena Tadas Ivanauskas savo vaikystės laikus ir girdėtas romantiškas istorijas, sekamas ilgais rudens ir žiemos vakarais („Aš apsisprendžiu“, Ivanauskas, 1994, 2010). Tiek Tadas Ivanauskas, tiek kelios jo protėvių kartos gyveno nelengvais ir nestabiliais laikais, viena svetimšalių priespauda keitė kitą, nukentėdavo ne tik valstiečiai, paprasti žmonės, bet ir bajorai, dvarininkai. Taip Lietuvos teritorijoje formavosi rezistentiškumas neteisybei, svetimai priespaudai, svetimai kalbai ir religijai, o tai tiesiogiai persidavė vaikams, jų palikuonims, žmonės tapdavo stip resni, kiti pasiduodavo arba būdavo paprasčiausiai sunaikinami. Tadas Ivanauskas gimė 1882 m. gruodžio 16 d. (pagal tuomet galiojusį Julijaus kalendorių), kai po 1795 m. įvykusio Abiejų Tautų Respublikos III padalijimo, Rusijos imperijos aneksuotų LDK žemių valdymas pamažu artėjo prie šimto metų. Nuo didžiausio visą kraštą palietusio 1863 m. sukilimo buvo praėję beveik 20 metų. Per tuos dvidešimt metų kraštas ir jo žmonės ypač nukentėjo, po sukilimo numalšinimo buvo vykdyta nuožmi rusifikacija, palietusi ir lietuvius. Daugybė šviesių ir
Pirma dalis. Gyvento laikmečio istorinis kontekstas ir aplinka
17
