Vytauto Didžiojo universitetas
NEAPYKANTOS KALBA
Monografija
Jūratė Ruzaitė
Vytauto Didžiojo universitetas
NEAPYKANTOS KALBA
Monografija
Kaunas, 2024
Jūratė Ruzaitė
Recenzentės:
prof. dr. Rūta Petrauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)
prof. dr. Jolanta Šinkūnienė (Vilniaus universitetas)
dr. Gintarė Herasimenkienė (Lietuvos teismo ekspertizės centras)
Monografija apsvarstyta ir rekomenduota leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedros posėdyje 2024 m. balandžio 18 d. (protokolo išrašo Nr. 1) ir Humanitarinių mokslų fakulteto tarybos posėdyje 2024 m. balandžio 26 d. (protokolo išrašo Nr. 3-1).
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
ISBN 978-609-467-609-3 (spausdintas)
ISBN 978-609-467-610-9 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094676109
© Jūratė Ruzaitė, 2024 © Vytauto Didžiojo universitetas, 2024
PADĖKA
Knyga kūrėsi pamažu dar prieš pradedant ją rašyti: stebint gyvenimą, sekant vie-
šąją erdvę, ieškant dėsningumų internetinių komentarų chaose, rengiant straipsnius, knygų skyrius, konferencijų pranešimus, diskutuojant su kolegomis ir bičiuliais įvairiais susijusiais klausimais. Ir visa tai turėjo įtakos tam, kokia yra ši knyga.
Esu dėkinga visiems diskutavusiems, abejojusiems ir taip vertusiems vis pergalvoti daugybę dalykų.
Nuoširdžiausia padėka knygos recenzentėms profesorei Jolantai Šinkūnienei, profesorei Rūtai Petrauskaitei ir daktarei Gintarei Herasimenkienei už skirtą laiką skaitant rankraštį, už taiklius pastebėjimus, nepatogius ir sudėtingus klausimus, privertusius permąstyti nemažai dalykų. Prie kai kurių iš jų dar tikrai turėsiu sugrįžti.
Šios knygos leidyba būtų buvusi neįmanoma be Vytauto Didžiojo universiteto paramos – esu labai dėkinga už šią galimybę.
Ypač esu dėkinga savo šeimai – dukrai Elzei ir vyrui Dainiui. Kiek laiko skyriau šiai knygai, maždaug tiek jo atėmiau iš jų. Būsiu visada skolinga. Ačiū už palaikymą, galimybę dalintis abejonėmis ir atradimais, pokalbius įvairiausiais klausimais, patarimus ir žvilgsnį iš šalies. Už buvimą kartu.
Ir svajoju, kad šio mano tyrimų objekto neliktų. Ačiū visiems, kurie prie to prisideda ir dar prisidės.
TURINYS
2. Neapykantos kalba: kaip atpažįstama ir kaip tiriama?
2.1. Neapykantos kalbos apibrėžimas
2.2. Neapykantos kalba pagal pavojingumą
3.6.
3.7.
3.7.1.
4.2.
4.4.5.
5.1.
5.2.
5.2.1.
sintaksinių ypatumų analizė neapykantos kalboje
5.2.2. Skatinamoji raiška (skatinamieji sakiniai)
5.2.3. Pageidavimo raiška (geidžiamieji sakiniai)
5.2.4. Reikiamybės raiška (modalumas)
5.2.5. Klausiamieji sakiniai ........................................................................................................................................
5.2.6. Emocinė-ekspresinė raiška
5.3. Naujažodžiai
5.3.1. Naujažodžių apibrėžimas, ypatumai ir tipai ......................................................................................
5.3.2. Tyrimas: naujažodžiai neapykantos kalboje
5.3.3. Naujažodžiai ir antikalba ..............................................................................................................................
5.4. Apibendrinimas
6. Atvejo analizė: Konstitucinio Teismo byla dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų
6.1. Vertinimo prielaidos ir bendrosios nuostatos ..............................................................................................
6.2. Pateiktos medžiagos vertinimas
6.2.1.
6.2.2. Turinys ir
6.2.3. Kontekstas
6.2.4. Kalbėtojas
6.2.5.
7.
7.1. Atsako į neapykantos kalbą priemonės ir būdai
7.2. Kontrkalbos veiksmingumas 205
7.3. Kontrkalbos tipai, turinys ir strategijos.............................................................................................................
7.4. Duomenys, metodai ir kontekstas 213
7.5. Tyrimas: kontrkalbos analizė 215
7.5.1. Kontrkalbos mastas......................................................................................................................................... 215
7.5.2. Diskursyvinės strategijos homofobiniuose komentaruose 216
7.5.3. Diskursyvinės strategijos kontrkalboje 218
7.5.3.1. Priešiškumą išreiškiančios argumentavimo strategijos.................................................. 218
7.5.3.2. Konstruktyvumu pagrįstos argumentavimo strategijos 221
7.5.3.3. Perspektyva ir dalyvavimo strategijos ......................................................................................222
7.5.3.4. Intensyvinimo ir poveikio švelninimo strategijos 226
7.6. Apibendrinimas 227
8. IŠVADOS...........................................................................................................................................................................................
1 priedas. R. Žemaitaičio įrašas Nr. 1
2 priedas. R. Žemaitaičio įrašas Nr. 2 235
3 priedas. R. Žemaitaičio įrašas Nr. 3 ................................................................................................................................... 236
4 priedas. R. Žemaitaičio įrašas Nr. 4 238
5 priedas. Naudingos nuorodos 239
SANTRUMPOS
BK – Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas
CERD – Jungtinių Tautų visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (angl. Committee on the Elimination of Racial Discrimination – CERD)
CPPCG – Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (sutrumpintai – Genocido konvencija; angl. Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide – CPPCG)
ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
EŽTT – Europos Žmogaus Teisių Teismas
EŽTK – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
FRA – Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (angl. European Union Agency for Fundamental Rights – FRA)
LGBTI+ – inicialai, kuriais apibūdinami lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys. Pliusas skirtas įtraukti visus kitus galimus lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos atvejus.
OHCHR – Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (angl. The Office of the High Commissioner for Human Rights – OHCHR)
ODIHR – Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (angl. Office for Democratic Institutions and Human Rights – ODIHR)
TBT – Tarptautinis baudžiamasis teismas
TPPTP – Tarptautinė baudžiamoji teisė ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas
VŽTD – Visuotinė žmogaus teisių deklaracija
1. ĮVADAS
Esu pripratęs prie įžeidinėjimų. Vaikystėje mane vadino moksliuku, o kai negalėdavau padaryti daugiau nei penkių prisitraukimų vidurinės mokyklos sporto salėje –ištižėliu. Kai eidamas dvyliktus metus užsidegiau daržininkyste ir gėlininkyste (mūsų seno namo kieme auginau nasturtas), senyvas plikagalvis kaimynas kraipydavo galvą: „Visokių yra, visokių reikia...“ (A. Tereškinas, 2019)
Neapykantos kalba yra plačiai vartojamas (teisinis) terminas, kurio poreikis imtas svarstyti XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose, kai skirtingos JAV pilietinių teisių organizacijos, reaguodamos į Antrojo pasaulinio karo žiaurumus, ėmė kelti klausimus dėl neapykantą kurstančios kalbos, nukreiptos prieš asmenis dėl rasės ir religijos, apribojimų būtinybės. Po šių iniciatyvų buvo priimti skirtingi tarptautiniai dokumentai ir susitarimai, tačiau iki šiol nėra suformuluotas vieningas neapykantos kalbos apibrėžimas. Visgi neapykantos kalba visuotinai pripažįstama kaip viena iš masinių žiaurumų, tokių kaip genocidas, prielaidų – dažnai šiuo požiūriu cituojamas genocido prieš tutsius Ruandoje atvejis. Ypač daug apie neapykantos kalbą imta kalbėti sparčiai išplitus komunikacijai skaitmeninėje erdvėje, kuri dėl neapykantos gausos interneto komentaruose greit tapo tokia toksiška, kad ilgainiui skirtingos medijos ėmė reguliuoti savo erdvę. Viešosiose diskusijose apie neapykantos kalbą dažnai keliami saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių klausimai, tolerancijos kitokiai nuomonei ribos ir kada asmens reiškiama nuomonė peržengia ne tik tam tikras etines, bet ir teisines ribas. Šios diskusijos dažnai veda į dar didesnį susipriešinimą, aistringus nesutarimus, įvairius mitus apie neapykantos kalbą, o posakis „kiek žmonių – tiek nuomonių“ lyg ir prašosi išlygų.
Pastarojo meto technologiniai pokyčiai viešojoje komunikacijoje lėmė tam tikrus neapykantos kalbos ypatumus, atsirado nauji žanrai, parankūs greitai neapykantos kalbos sklaidai (pvz., internetiniai komentarai, socialinių medijų įrašai), o greitai produkuojamas ir reprodukuojamas skaitmeninis turinys bei naujos fizinius barjerus peržengiančios medijos lėmė sunkiai suvaldomus neapykantos kalbos mastus bei tam tikrus jos reguliavimo sunkumus.
Svarbus interneto veikimo principas yra tai, jog internetas yra tapęs didžiuliu perdirbėju. Pašalinus turinį vienoje vietoje, jis labai greitai gali atsirasti kitoje vietoje ir kitu metu. Turiniu dalintis itin paprasta, todėl informacija sparčiai plinta. Dar dvi svarbios internetinės erdvės regimybės – anonimiškumas ir tariamas nebaudžiamumas, kas neretai lemia menką atsakomybės jausmo lygmenį ir kelia grėsmę mažumų ir pažeidžiamų grupių atžvilgiu. Ne tik neapykantos sklaidai naudojama erdvė tapo globali, bet ir neapykantos kalbos raiška yra bent iš dalies veikiama naujų komunikacinių konvencijų; taip pat neapykantos kalbą stipriai veikia globalūs propagandos diskursai.
Vienas iš geriausiai neapykantos kalbos ypatumus, jos sklaidos ir atsako į ją procesus šiandieninėje visuomenėje iliustruojančių pavyzdžių – žydų kilmės JK politikės Lucianos Berger atvejis1, kuris buvo plačiai aptartas įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Dėl savo religinės tapatybės ji kelerius metus patyrė nesiliaujančio žodinio smurto laviną ir iki šiol kiekvieną dieną socialinėje žiniasklaidoje vis dar sulaukia užgauliojimų. Jos patiriami išpuoliai gerokai viršijo daugeliui parlamento narių įprastą užgauliojimų ir kritikos lygį, o grėsmės jos saugumui buvo laikomos tokiomis rimtomis, kad kai kuriais atvejais ją turėjo lydėti apsaugos darbuotojai ir, policijos patarimu, jai teko imtis įvairių saugumo priemonių, kad apsaugotų save ir savo šeimą.
Ilgai trukusi prieš L. Berger nukreipta neapykantos banga prasidėjo 2014 m. vasarą, kai vyras, susijęs su ekstremistine dešiniųjų grupuote, nusiuntė jai antisemitinę žinutę „Twitter“ platformoje. Žinutėje L. Berger buvo pavadinta „žyde komuniste“, jos nuotrauka buvo sumontuota su Holokausto geltonąja žvaigžde jai ant kaktos ir užrašu „Visada gali tikėtis, kad žydas galiausiai parodys savo tikrąjį veidą“ (angl. You can always count on a Jew to show their true colours eventually), taip pat įraše buvo grotažymė „Hitleris buvo teisus“ (angl. Hitler was right).
Apie „Twitter“ žinutę buvo pranešta policijai ir atlikus tyrimą neapykantą skleidęs asmuo buvo nustatytas. Per kratą jo namuose rasta nacistinės ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų atributikos. Kadangi žinutė buvo pripažinta motyvuota rasistinėmis pažiūromis, jis buvo nuteistas keturioms savaitėms kalėjimo ir įpareigotas sumokėti piniginę baudą.
1 Šis atvejis kaip paradigminis neapykantos kalbos atvejis skaitmeninėje erdvėje pateikiamas nuotoliniame Facing Facts kurse apie neapykantos kalbos atpažinimą ir atsako į ją būdus. Čia remiamasi 2019 m. išklausyto kurso mokomąja medžiaga. Prieiga per internetą: https://www.facingfacts.eu/courses/
Antisemitinė „Twitter“ žinutė ir po jos prasidėjęs baudžiamasis persekiojimas
Lucianai Berger buvo tik ilgos epopėjos pradžia. 2014 m. spalį, kai buvo paskelbtas nuosprendis, per tris dienas ji gavo 2500 antisemitinių „Twitter“ žinučių. Be paties neapykantos antplūdžio, L. Berger susidūrė ir su tam tikrais sunkumais pranešant apie patiriamus neapykantos išpuolius „Twitter“ platformai. Pastarojoje, pagal tuo metu galiojusias taisykles, buvo prašoma pranešti apie visus įžeidžiančius įrašus, naudojantis tuo metu gan sudėtinga internetine sistema, kurioje kiekvienas toks pranešimas užtrukdavo kelias minutes.
2016 m. gegužę ji patyrė dar vieną neapykantos žinučių bangą „Twitter“ platformoje. Tąkart vyras, priekabiavęs prie L. Berger ir internete skleidęs antisemitinius pasisakymus, buvo įkalintas dvejiems metams. Šis asmuo rašė penkis neapykantą skleidžiančius tinklaraščius apie L. Berger, kuriuose ją, pavyzdžiui, vadino „dominante“ (angl. dominatrix)2 ir „bjauria pinigų grobike“ su „giliai įsišaknijusia neapykanta vyrams“. Savo įrašus jis iliustravo įžeidžiančiais paveikslėliais, pavyzdžiui, žiurke su ant jos užklijuotu L. Berger veidu, sveikino JAV baltųjų viršenybės šalininkų tinklalapio „Daily Stormer“ vykdomą „Purvinos žydų kalės kampaniją“ (angl. Filthy Jew Bitch Campaign) kaip „fantastiškai sėkmingą“ po to, kai parlamento narei buvo išsiųsta jau minėtų 2500 „Twitter“ žinučių (The Guardian, 20163). Duodama parodymus L. Berger teigė, kad nuo šių pranešimų jai buvo „tiesiog fiziškai bloga“ ir ji jautėsi nesaugi tiek namuose, tiek darbe.
Tuo pat metu L. Berger taip pat sulaukė grasinimų, kad „jai baigsis kaip Jo Cox“ (praėjus vos trims savaitėms po parlamento narės Jo Cox nužudymo), ir gavo žinučių su peilio atvaizdu bei užrašu „saugok savo nugarą, žydų padugne“. Tad ir darkart ji patyrė visą sudėtingą ir varginantį pranešimų apie neapykantos kalbos atvejus procesą ir po to sekusių teisinių procesų etapą, kad jai grasinimus siuntęs asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Beje, šis asmuo taip pat buvo įkalintas ir anksčiau – 2014 m.
Viename iš savo interviu L. Berger pasakoja4 apie įvairius per pastaruosius kelerius metus patirtus incidentus: jos galvos nuotraukas, sumontuotas su
2 Dominantė – tai moteris, kuri atlieka dominuojantį vaidmenį BDSM (angl. bondage and discipline, sadism and masochism) santykiuose.
3 Man who harassed MP Luciana Berger online is jailed for two years. (2016). Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/uk-news/2016/dec/08/man-joshua-bonehill-paine-harassed-mp-luciana-berger-online-jailed-twoyears
4 ‘ The abuse made me physically ill’: Luciana Berger reveals toll of fighting antisemitism while Labour MPs refused to stand by her. Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/uk/politics/luciana-berger-labour-antisemitism-jeremy-corbyn-election-latest-liberal-democrats-finchley-a9196696.html
pornografinėmis nuotraukomis ir jau minėtomis žiurkėmis, jai į biurą pristatytus laiškus, grasinančius, kad ji bus išprievartauta, subadyta peiliu ir apipilta rūgštimi. Kartą gatvėje ją užsipuolė vyras, sakydamas: „Aš velniškai nekenčiu žydų“ (angl. I f***ing hate Jewish people). Kitas asmuo, grasinęs „paleisti jai dvi kulkas į pakaušį“, kaip paaiškėjo, buvo neonacistas, anksčiau kalėjęs už vamzdinės bombos gamybą. Vėliau jis buvo pakartotinai įkalintas beveik penkeriems metams už neteisėtą disponavimą sprogstamosiomis medžiagomis.
Per visus tuos persekiojimo metus už nusikaltimus prieš L. Berger buvo nuteisti šeši asmenys. Visi jie pasižymėjo radikaliomis pažiūromis: keturi iš jų priklausė politinei dešinei, kiti – politinei kairei. Keturiems iš jų buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, o ateityje, manoma, gali būti iškelta ir daugiau bylų. Pažymėtina, kad ne visi neapykantos skleidėjai galėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes įžeidinėjimai buvo skleidžiami ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir už jos ribų, kas rodo sunkumus, kuriuos lemia tarptautinis neapykantos kalbos internete pobūdis. Tad ką apie neapykantos kalbą rodo šis pavyzdys? Lucianos Berger atvejis išryškina daugybę skirtingų aspektų, tačiau, ko gero, patys svarbiausi yra šie:
• Neapykantos kalbos raiškai gali būti pasitelktos įvairios raiškos formos – tiek verbalinės, tiek vizualinės – ir visos jos vienodai svarbios.
• Neapykantos kalba laikomi tie atvejai, kai asmuo užsipuolamas dėl pagal įstatymus ginamų tapatybės bruožų (pvz., religija, rasinė, tautinė tapatybė, seksualinė orientacija ir kt.), o ne dėl to, jog yra, kaip šiuo atveju, politikas. Lucianos Berger atveju svarbu, jog ji patyrė šiuos išpuolius dėl to, kad yra žydų kilmės, o ne kaip politikė. Kitaip tariant, neapykantos kalbos atveju svarbu, jog smurtinio veiksmo motyvas būtų neigiama nuostata ir neapykanta tam tikros grupės atžvilgiu.
• I nternete plintančių neapykantą skleidžiančių įrašų mastai ir greitis yra milžiniški ir peržengia fizines šalies ribas.
• Iš pastarojo faktoriaus kyla dar viena problema: apimtys įrašų, apie kuriuos turi pranešti nukentėjusysis, tampa ypatinga našta aukai, nors pranešimo sistemų galimybės bei funkcionalumas medijų platformose nuolat tobulėja.
• I nternete neįmanoma nuspėti, ką neapykantos žinutė pasieks ir kokį poveikį kokiam asmeniui padarys. Jei žinutės autorius ir nesiims smurtinių veiksmų, tai gali padaryti kas nors iš sekėjų, tad ypač svarbu užkardyti tokio turinio sklaidą.
• Šis atvejis taip pat leidžia daryti tam tikras išvadas apie radikalaus neapykantos skleidėjo profilį. Nors yra, ko gero, daug pavienius įrašus skelbiančių
asmenų, aktyviausi neapykantos kurstytojai paprastai veikia sistemingai, vykdo pakartotinus pažeidimus, būna ne kartą bausti, užsiima įvairia destruktyvia veikla, jiems būdingos kraštutinės politinės pažiūros. Savo įrašais jie ragina, kviečia ir buria sekėjus. Kaip iliustruoja L. Berger atvejis, priešiškumas tam tikroms grupėms naudojamas kaip įrankis burti ir pritraukti žmones, neapykantą kursto ir ja naudojasi kraštutinių pažiūrų politinės jėgos, o neapykantos deklaravimas ir propagavimas joms padeda suburti žmones aplink save (kaip matyti ir 6 skyriuje aptarto R. Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų atveju, kai jo įrašai sulaukė gan didelio palaikytojų skaičiaus).
• Kadangi neapykantos sklaida yra tokia didžiulė, tiesiog fiziškai sunku visus jos skleidėjus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
• K ibernetinės neapykantos sklaida veikia globalioje erdvėje, tad ne visi asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nepriklauso šalies, kurioje gyvena auka, jurisdikcijai.
• Neapykantos sklaida asmens ar grupės atžvilgiu gali trukti ilgai, ištisus metus ar tapti daugmaž permanentine būsena, ypač jei nėra užtikrinamas pakankamas atsakas ir neapykantos sklaidos užkardymas.
• Ir svarbiausia – neapykantos kalbos taikinys patiria nuolatinį stresą, įtampą, baimę, nesaugumo jausmą dėl savęs ir artimųjų, įvairių praktinių nepatogumų, nes turi imtis papildomų saugumo priemonių. Neapykantos turinio pranešimai bei teisminiai procesai pareikalauja daug pastangų ir didelių laiko sąnaudų.
Paprastai neabejojama dėl neigiamo neapykantos kalbos poveikio visuomenės gerovei. Nors kai kurie autoriai, pavyzdžiui, Jay, pastebi, jog įžeidus turinys gali turėti žalingų padarinių, „tačiau ne visa įžeidžianti kalba yra žalinga“ (2009: 97), visgi didžioji dalis tyrimų aiškiai rodo neigiamą neapykantos kalbos poveikį. Egzistuoja pakankamai faktų, rodančių, kad neapykantos kalba gali būti išnaudojama kaip masinių žiaurumų ir genocido kurstymo priemonė (Mafeza, 2016; Timmermann, 2008). Ji taip pat glaudžiai susijusi su teroristiniais diskursais ir teroristų grupuočių grasinimais internete (Chiluwa, 2016). Yra duomenų, rodančių, kad patyrus agresiją internete kyla depresijos, nerimo ir noro pasitraukti iš reikšmingų santykių jausmas (Mishna et al., 2009; Tynes et al., 2004). Pavyzdžiui, Keipi et al. (2017), kurie, remdamiesi Suomijos ir JAV jaunimo bei jaunų suaugusiųjų imtimis, tyrė neapykantos turinio internete poveikį subjektyviai asmens gerovei, pastebi, kad agresija internete daro neigiamą poveikį abiejų šalių jaunimui (plg. Hawdon et al., 2015).
Vis dėlto svarbu pastebėti, jog ne visos neapykantos kalbos formos yra baustinos – konkrečios grėsmės nekelianti neapykantos kalba turi būti ginama, kaip pabrėžia skirtingi teisiniai dokumentai ir neapykantos kalbos atpažinimo vadovai. Tuo tarpu pavojingiausias turinys, pvz., fizinį smurtą skatinantys atvejai, turi būti baudžiami. Tad planuojant atsako į neapykantos kalbą formas svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp baustinų ir nebaustinų atvejų, tiek užtikrinant nuomonių įvairovę, tiek apsaugant pažeidžiamas grupes ir taip balansuojant tarp pastangų kontroliuoti neapykantos kalbą ir pastangų apsaugoti žodžio laisvę, kas anaiptol nėra paprasta. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose žmogaus teisių dokumentuose yra nustatyti skirtingi neapykantos kalbos apibrėžimo ir reguliavimo standartai, kurie atsispindi ir įvairiuose šalių vidaus teisės aktuose. Visgi praktika rodo, jog vis dar susiduriama su sunkumais reaguojant į neapykantos kalbą, daugelis kurių kyla dėl formalių neapykantos kalbos atpažinimo kriterijų neapibrėžtumo.
Taip pat, vertinant atsaką į neapykantos kalbą, pažymėtina, jog, kaip rodo apklausų rezultatai, didelė visuomenės dalis vis dar yra itin pasyvi neapykantos kalbos atžvilgiu, nėra linkusi pranešti apie pastebėtus neapykantos kalbos atvejus, nežino, kaip atpažinti neapykantos kalbą, kada, kaip ir kur pranešti su ja susidūrus (žr. „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa, 2021; Leonaitė et al., 2022; ŽEIT ataskaita, 2023), tad tikimasi, kad ši knyga bent iš dalies prisidės ir prie didesnio visuomenės sąmoningumo bei priartins prie aiškesnių kriterijų, kuriais būtų galima vadovautis reaguojant į neapykantos kalbą.
Monografijos tikslas – taikant skirtingas lingvistikos prieigas ištirti neapykantos kalbos ypatumus remiantis iš teismo bylų surinktais neapykantos kalbos duomenimis bei, pasitelkus atvejo analizę, išanalizuoti atsakomosios kalbos (arba kontrkalbos, angl. counter-speech) argumentavimo strategijas.
Siekiant pagrįsti bei kontekstualizuoti knygoje aprašomą empirinį tyrimą, čia pateikiama apžvalga, kurioje pristatomi neapykantos kalbą reguliuojantys dokumentai, aptariami neapykantos kalbos apibrėžimai išryškinant, kuriuos neapykantos kalbos kriterijus efektyviausiai galima įvertinti iš lingvistinės perspektyvos, aprašomi su neapykantos kalba susiję terminai ir sąvokos, sistemingai ir kritiškai apžvelgiami iki šiol Lietuvoje ir užsienyje publikuoti tyrimai pagrindinį dėmesį skiriant tyrimams lingvistikos srityje.
Svarbiausią vietą šioje knygoje užima empirinė analizė, kurioje keliami šie uždaviniai:
1) remiantis iš teismo bylų surinktais duomenimis ir taikant skirtingas lingvistines prieigas, nustatyti neapykantos kalbos ypatumus, apžvelgti vyraujančius jos
ypatumus ir aprašyti kalbinių jos raiškos formų repertuarą skirtingais lygmenimis, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
a. diskursyvines strategijas ir argumentavimo schemas atliekant mikro-, mezoir makroanalizę, taikant kritinės diskurso analizės prieigą,
b. diskriminacinių nuostatų legitimavimo strategijas, taikant kritinės diskurso analizės prieigą,
c. nemandagumo kategorijas, remiantis pragmatikos prieiga ir nemandagumo teorija,
d. g ramatinius ir sintaksinius ypatumus iš morfologijos ir sintaksės perspektyvos bei susiejant šiuos aspektus su antikalbos (kaip savotiško kraštutinio socialinio dialekto, kuriuo siekiama pasipriešinti visuomenės normoms) ypatumais;
2) pademonstruoti galimą siūlomo daugiasluoksnio modelio pritaikomumą praktikoje, pateikiant vieno atvejo analizę (vieno politiko antisemitinių pasisakymų viešojoje erdvėje vertinimą);
3) remiantis internetinių komentarų analize, išanalizuoti juose vykstančią priešpriešą tarp neapykantos skleidėjų ir jų oponentų bei išanalizuoti atsakomosios kalbos (arba kontrkalbos5) strategijas;
4) remiantis empirinėje analizėje išryškėjusiais dėsningumais, apibendrinti, ką neapykantos kalbos analitinis modelis turėtų apimti, norint atliepti neapykantos kalbos daugiasluoksniškumą, skirtingus jos raiškos lygmenis ir kontekstinius aspektus.
Tad šiuo tyrimu siekiama išryškinti skirtingų lingvistikos prieigų (kritinės diskurso analizės, pragmatikos ir nemandagumo teorijos, morfologijos ir sintaksės) potencialą vertinant neapykantos kalbą ir pasiūlyti būdus, kaip šias prieigas galima integruoti, siekiant kuo visapusiškiau ištirti neapykantos kalbą. Taip pat svarbu įvertinti tiek neapykantos diskursų raišką, tiek ir atsako į ją būdus, nes tai svarbu planuojant atsako į neapykantos kalbą strategijas kibernetinėje erdvėje.
Iki šiol tokio pobūdžio ir apimties darbų apie neapykantos kalbos ypatumus bei apskritai Lietuvos viešojo diskurso tyrimų plačiu spektru lietuvių kalba nėra publikuota; taip pat tokių studijų stinga ir užsienio tyrimuose. Neapykantos kalbos sudėtingumas, jos daugiasluoksniškumas ir praktinis poreikis aptikti ją automatiškai paskatino plačius neapykantos kalbos tyrimus įvairiose srityse, tačiau lingvistiniai
5 Kontrkalba čia suprantama kaip atsakas į neapykantą kurstantį, žalingą ar agresyvų turinį; plačiau žr. 7 skyrių.
tyrimai vis dar itin riboti. Darbas naujas ir dėl naudotos empirinės medžiagos – iš teismų medžiagos surinkta duomenų bazė iki šiol tokia apimtimi nebuvo tirta. Kitas naujas aspektas šioje monografijoje (ir Lietuvos, ir užsienio tyrimų kontekste) yra tai, jog čia bus analizuojami ne tik neapykantos diskursai, bet ir kontrdiskursai. Neapykantos diskursai jau įsitvirtino kaip mokslinių tyrimų ir visuomeninio aktyvumo objektas (nors ir čia vis dar yra įvairių neišspręstų iššūkių), tačiau nepalyginti mažiau dėmesio tiek pilietinio aktyvumo plotmėje, tiek mokslinių tyrimų kontekste skiriama kontrdiskursams – diskursams, kuriais siekiama pasipriešinti neigiamoms nuostatoms ir jų normalizavimui. Kontrdiskursų tyrimai dar tik prasideda ne tik Lietuvoje, bet ir pasauliniame kontekste, tad knygos dalis, pateikianti kontrkalbos analizę, yra naujas ir svarbus indėlis į šią sritį. Taip pat darbe siekiama, remiantis empirinio tyrimo rezultatais, aptarti galimas kontrkalbos strategijas, įvertinti jų (ne)sėkmę ieškant sutarimo ir kelti skirtingų visuomenės grupių sąmoningumą apie galimą kontrkalbos poveikį.
Empirinė medžiaga. Šiame tyrime neapykantos kalbos analizei naudotą empirinę medžiagą sudaro 2009–2019 m. laikotarpį apimantys duomenys, surinkti iš 160 teismo bylų (viešai prieinamų internetiniame portale https://eteismai.lt/), kuriose nagrinėti neapykantos kalbos atvejai. Iš viso analizuotą duomenų bazę sudaro 220 pasisakymų (6087 žodžiai). Pasisakymų yra daugiau nei bylų, nes kai kuriose bylose yra daugiau nei vienas neapykantą skleidžiantis pasisakymas, kurį paskelbė tas pats asmuo.
Iš portale prieinamų bylų surinktoje medžiagoje pasisakymai apima skirtingus žanrus: žodinius išpuolius viešose vietose, interneto komentarus naujienų portaluose, „Facebook“ įrašus ir plakatus. Didžiąją dalį medžiagos sudaro interneto komentarai, o žodinių pasisakymų yra itin nedaug – vos šeši. Tad tai, jog analizėje daugiausia aptariami interneto komentarai, lėmė surinktų duomenų pobūdis.
Pagal taikinius, didžiausią duomenų dalį sudaro pasisakymai prieš grupes pagal seksualinę orientaciją (n=147) ir daugmaž perpus mažiau (n=65) – pasisakymai prieš grupes, skiriamas pagal rasę, religiją ar tautinę tapatybę. Pagal tautinę tapatybę užsipuolamos grupės yra lenkai, žydai, rusai ir romai bei vienas komentaras prieš azerbaidžanietį. Religiniu pagrindu užsipuolamos grupės – musulmonai ir žydai. Pastebėtina, jog tyrime neapykantos kalbos bruožų analizė nesiejama su bylos nuosprendžiu ir neatsižvelgiama į teisinį argumentavimą. Portale prieinama medžiaga labiau naudota kaip optimalus į teisminius procesus patenkančios ir aukšto pavojingumo kriterijų atitinkančios neapykantos kalbos šaltinis, kuris naudotas kalbiniams ypatumams tirti nesiimant vertinti teisinių bylų aspektų. Taip pat laikytasi
nuostatos, kad jei tam tikru atveju ir buvo priimtas išteisinantis nuosprendis pirmosios ar aukštesnės instancijos teisme, visgi tyrime verta analizuoti ir tokius atvejus, nes šis turinys, nepaisant to, koks buvo teismo sprendimas, prokuratūros identifikuotas kaip pažeidžiantis BK, todėl byla pasiekė teismą, o ne buvo nutraukta. Tad galima manyti, kad toks turinys apima gana radikalią ir pavojingą raišką. Tačiau ateities tyrimuose neabejotinai būtų svarbu išanalizuoti neapykantos kalbos raišką atsižvelgiant į teismų sprendimus bei jų pateikiamus argumentus, ypatingą dėmesį skiriant byloms, kai buvo priimtas išteisinantis nuosprendis, bei ginčytiniems atvejams, kai skirtingų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus. Tad šiuo tyrimu siekta padėti pagrindus tolesniems ir detalesniems neapykantos kalbos tyrimams, parengti pirminę empirinės medžiagos analizę, numatant gaires ir tolesnių (ypač tarpdisciplininių) neapykantos kalbos tyrimų kryptis.
Kontrkalbos analizei naudota atskira duomenų bazė, kurią sudaro komentarai, parašyti reaguojant į vieną naujienų reportažą delfi.lt portale. Plačiau ši duomenų bazė aprašyta 7 skyriuje, kur ir pateikiama kontrkalbos analizė.
Teorinės-analitinės prieigos. Šiame darbe apžvelgiamos ir empirinėje analizėje taikomos kelios neapykantos kalbos analizei tinkamos lingvistinės prieigos: daugiausia dėmesio skiriama diskurso analizei, kaip papildoma prieiga naudojama nemandagumo teorija ir trumpai aptariami morfologiniai-sintaksiniai neapykantos kalbos aspektai. Tad šiame darbe pristatomoje lingvistinėje analizėje bus integruoti skirtingų lygmenų analizės vienetai, apimantys mikro-, mezo- ir makrolygmenis. Bus tiriamos argumentavimo strategijos, leksiniai-pragmatiniai ypatumai, taip pat gramatiniai neapykantos kalbos aspektai. Pastarieji beveik nepatenka į neapykantos kalbos bruožų analizę, išskyrus pavienius darbus (pvz., Vasilaki, 2014) ir vienintelę tam skirtą Knoblock (2022) kolektyvinę monografiją. Vienintelėje skirtingas lingvistikos prieigas susisteminusioje monografijoje (Guillén-Nieto, 2023) kokybiniu požiūriu išsamiai analizuojami rezonansiniai neapykantos kalbos atvejai, neanalizuojant gausesnės empirinės medžiagos.
Struktūra. Monografiją sudaro kelios stambios dalys. Pirmiausia pradžioje pateikiama apžvalginė dalis, kur pagrindinis dėmesys skiriamas neapykantos kalbos apibrėžimui, susijusioms sąvokoms, ankstesnių tyrimų apžvalgai bei netiesmukos neapykantos kalbos aptarimui (2 skyrius).
Antroji dalis skirta empirinei neapykantos kalbos analizei, kur poskyriai konstruojami pirmiausia pateikiant tam tikros teorinės prieigos apžvalgą ir po to pritaikant ją iš teismų medžiagos surinktų duomenų analizėje. Šioje dalyje atskirų skyrių seka paremta analizės vienetų dydžiu, pradedant nuo daugiausia aprėpiančių
aspektų, tiriamų diskurso analizėje, tokių kaip diskursyvinės strategijos (apimančios ir smulkesnę raišką žodžių ir frazių lygmenyje), diskurso bei socialinės praktikos, ideologinės sistemos (3 skyrius). 4 skyriuje, taikant nemandagumo teoriją, duomenys tirti daugiausia frazių ir žodžių lygmeniu. Dar smulkesni vienetai – gramatinės kategorijos, skirtingi morfologiniai vienetai (žodžių dalys, arba morfemos) aptariami paskiausiai – 5 skyriuje. Šios empirinės analizės pabaigai (6 skyriuje) pateikiama atvejo analizė – knygos autorės Konstituciniam Teismui pateikta nuomonė vienos bylos atveju. Šiame vertinime analizuoti objektai pateikiami 1–4 prieduose. Trečiojoje knygos dalyje taip pat pateikiama empirinė analizė, tačiau čia dėmesys skiriamas kontrkalbai ir jos strategijoms (7 skyrius). Remiantis ankstesnių tyrimų apžvalga, šiame skyriuje apžvelgiami ãtsako į neapykantos kalbą būdai ir kokią vietą tarp jų užima kontrkalba, kontrkalbos veiksmingumas bei kontrkalbos tipų ir strategijų taksonomijos. Empiriniame tyrime vertinamas kontrkalbos mastas, bet daugiausia dėmesio skiriama kontrkalbai būdingoms diskursyvinėms strategijoms. Tyrimo išvados, apibendrinimai ir pasiūlymai ateities tyrimams pateikiami išvadų skyriuje. Naudingų nuorodų į su neapykantos kalba susijusius dokumentus ir naudotojo vadovus galima rasti 5 priede.
I DALIS: APŽVALGA
2. NEAPYKANTOS KALBA: KAIP ATPAŽĮSTAMA IR KAIP TIRIAMA?
Pirmoji meilė sakė, kad labai myli, bet niekada neves, nes esu žydo dukra (E. Tombak, 20206).
Šiame skyriuje bus aptariami šie aspektai:
– Neapykantos kalbos apibrėžimas.
– Neapykantos kalbos pavojingumo lygmenys aptariant įstatymu baustinas ir saugotinas jos formas.
– Su neapykantos kalba susiję terminai ir sąvokos.
– Trumpa neapykantos kalbos tyrimų apžvalga, daugiausia apimanti tyrimus, orientuotus į automatinio neapykantos kalbos nustatymo būdus, detalesnį kitų prieigų aptarimą paliekant atskiruose empirinės analizės skyriuose pateikiamoms apžvalgoms.
– Netiesmuka neapykantos kalba ir jos raiškos ypatumai.
2.1. Neapykantos kalbos apibrėžimas
Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTD) 19 straipsnis numato, jog „[k] iekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti; ši teisė apima laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę ir ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų“7. Tačiau pabrėžtina, jog žodžio ir raiškos laisvė nėra besąlygiška, o neapykantos kalba dažnai nutildo, įbaugina, marginalizuoja, atstumia tam tikras grupes ar individus, taip pažeisdama jų laisvę reikšti savo įsitikinimus bei jų teisę į lygiavertiškumą ir orumą, todėl kyla poreikis reguliuoti neapykantos kalbą fizinėje ir skaitmeninėje erdvėje, randant pusiausvyrą tarp asmens raiškos laisvės ir jos reguliavimo.
6 E. Tombak. (2020 09 29). Kitokie: Neapykanta ir prietarai. Prieiga per internetą: https://manoteises.lt/straipsnis/ kitokie-neapykanta-ir-prietarai/
7 Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos (VŽTT) 19 straipsnis. Prieiga per internetą: https://www.ohchr.org/sites/default/files/UDHR/Documents/UDHR_Translations/lit.pdf
Jūratė Ruzaitė
NEAPYKANTOS KALBA Monografija
Redaktorė Auksė Matiukė
Maketuotoja Laura Petrauskienė
Viršelio dizainerė Saulė Žemaitytė
2024 05 21. Tiražas 100 egz. Užsakymo Nr. K24-021
Išleido
Vytauto Didžiojo universitetas
K. Donelaičio g. 58, LT-44248 Kaunas www.vdu.lt | leidyba@vdu.lt
Spausdino
UAB „Vitae Litera“
Savanorių pr. 137, LT-44146 Kaunas www.tuka.lt | info@tuka.lt