žvilgsnis
Ekonominės krizės pamokos Liana Binkauskienė
Ekonomistai, ekspertai ir politikai jau skelbia, kad Lietuva lipa iš krizės duobės. Nors prognozės ir nedžiuginančios – dar negreitai galėsime atsipūsti nuo patirtų sukrėtimų – tačiau gal jau dabar tinkamas metas sudėlioti į lentynėles šios finansinės krizės pamokas. Jas išmokti būtina, nes krizės, kaip teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas profesorius habil. dr. Povilas Gylys, turi tendenciją pasikartoti.
Kaip Jūs, mokslininkas ekonomistas, apibūdintumėte šią ekonominę krizę? Kodėl pasaulis susidūrė su tokio masto problemomis kaip dabar? Ar ši krizė yra kitokia nei prieš tai buvusios, kokie jos esminiai bruožai? Kuo ji ypatinga? Ši krizė gerokai skiriasi nuo didžiausios iki šiol 1929–1933 m. krizės, kurią prisiminę amerikiečiai ir dabar dar krūpčioja – buvo didžiulis ūkio nuosmukis, nedarbas ir t. t. Tai buvo Amerikos krizė, turėjusi pasaulinių padarinių, paveikusi net Lietuvą. Dabartinė krizė yra kitokia – ji vyksta intensyvios globalizacijos, išplėtotos pasaulinės finansų rinkos sąlygomis. Mano manymu, šios krizės priežastys – pirmiausia mūsų nesuvokimas, kad gyvename jau kitais laikais – tai yra globalus pasaulis, kitoks nei buvo 1929–1933 m., ir antra, kad žmonija iš tikrųjų neturi pakankamai galingų instrumentų diagnozuoti krizės atsiradimą, užbėgti jai už akių ir veiksmingai kovoti su jos padariniais. Tiksliau sakant, neturi sisteminių žinių ir tinkamos valdymo infrastruktūros krizėms neutralizuoti. Pasaulio ekonomikos mokslas nesugebėjo numatyti krizės. Be to, iki šiol nėra sisteminio tos krizės valdymo. Jeigu pažįsti objektą – gali jį valdyti, jeigu nepažįsti – jo efektyviai valdyti negali. Mes kol kas prastai suvokiame tą globalizuotą pasaulį, nes jį bandome paaiškinti metodologinio individualizmo požiūriu kaip globalią rinką be sienų ir barjerų, taip pat be globalaus ekonomikos valdymo institucijų arba su tokių institucijų minimumu. Tačiau individualistinė ekonominė paradigma, filosofija, kurioje ekonomika tapatinama su rinka, yra neadekvati tikrovei, todėl ir neveiksminga. Būdamas alternatyvaus požiūrio – holizmo atstovas, matau galimybę remiantis būtent holizmo idėjomis išsiaiškinti krizės priežastis, būdus jai sušvelninti ir kartu mažiau pakenkti žmonių, įmonių, tautų ir pasaulio gerovei. Taigi yra gnoseologinė krizė ir valdymo krizė. Šiandien nėra tokio globalaus centro, kuris galėtų suvaldyti globalinius procesus – nei Tarptautinis valiutos fondas, nei Pasaulio bankas nėra tos institucijos, kurios galėtų tai
A. Bulotos nuotr.
22
SPECTRUM 2010/2
