sveikata
Pokyčiai odoje – kvietimas rūpintis sveikata Milda Levandraitytė
Per pastaruosius dešimtmečius sparčiai daugėja susirgimų odos vėžiu. Į klastingos ligos spąstus pakliūna ne tik vyresni. Didėja ir jaunesnių ligonių skaičius. Dar prieš gerą dešimtmetį retai diagnozuotas odos vėžys šiandien tampa gydytojų dermatovenerologų kasdienybe. Gydytojai aiškina, kad laiku pastebėjus pakitimus odoje ir pradėjus gydymą ligos baigtis ne visuomet būna liūdna. Tačiau kaip sužinoti, kur yra ta riba, kurios peržengti negalima?
Vengti žalingų veiksnių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Dermatovenerologijos centro vadovė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. dr. Matilda Bylaitė patvirtino, kad odos vėžio susirgimų daugėja ir jie užima antrą vietą tarp visų onkologinių ligų. Ji pati prisimena, kad būdama rezidentė praktikoje su odos vėžiu nebuvo susidūrusi, o dabar sergančiųjų iš tiesų nemažai. Kodėl sergamumas odos vėžiu taip plinta? Medikė teigė, kad odos vėžį sukelia daug veiksnių, o ligos plitimui įtakos turi netinkama odos priežiūra, pasikeitęs žmonių gyvenimo tempas, jų įprotis dažnai degintis ir smarkiai įdegti, nuolat patiriamas stresas ir nuovargis, ir žinoma, suaktyvėjęs saulės ultravioletinių spindulių poveikis. Visi išvardyti veiksniai labai žalingi odai. Beje, polinkis susirgti odos vėžiu priklauso ir nuo paveldimumo, odos struktūros ir žmogaus amžiaus. Senstant rizika susirgti didėja, tačiau medikai pastebi, kad liga vis dažniau renkasi jaunesnius.
Stebėti pokyčius odoje – būtina
Doc. dr. matilda Bylaitė. medicine.lt tinklapio nuotr.
26
Dar vienas veiksnys, skatinantis susirgimų odos vėžiu gausėjimą, yra abejingas pačių žmonių požiūris į savo sveikatą. „Mūsų šalies žmonės turi labai daug baimių ir neigimo. Jie mato, kad odoje atsiranda dėmelė ar mazgelis, kuris negyja, šlapiuoja, didėja ir tamsėja, tačiau į gydytoją nesikreipia. Dar blogiau – slepia ir nuo artimųjų“, – kalbėjo dermatovenerologė doc. dr. M. Bylaitė. Pasak jos, niekas mūsų neauklėjo, kad reikia nors kartą per mėnesį apžiūrėti visą savo odą, ypač po vonios procedūrų. Kad tai būtina padaryti prasidedant vasarai ir lygiai taip pat vasaros pabaigoje reikia įvertinti, kokią žalą savo odai padarėme per vasarą mėgaudamiesi saulės spinduliais.
„Reikia atkreipti dėmesį į apgamų kiekį, ar jie nedidėja, ar nepakito jų kontūrai, spalva, o gal atsirado kokia žaizdelė“, – patarimus žarstė gydytoja. Pastebėjus ką nors įtartino – nesibaiminti ir kreiptis į specialistus. Gydytoja aiškino, kad didesnę riziką sirgti odos vėžiu lemia ir lietuvių odos fototipas. „Dauguma lietuvių yra šviesios odos, šviesiaplaukiai, mėlynakiai ir labiau linkę susirgti odos vėžiu, ypač tie, kurie kartą ar daugiau yra patyrę stiprių odos nudegimų vaikystėje ar paauglystėje“, – pasakojo specialistė. Manoma, kad nemažai įtakos turi ir tautiečių pomėgis atostogauti egzotiškuose kraštuose. Ilsėdamiesi karšto klimato regionuose jie gauna itin didelį saulės spindulių kiekį per trumpą laiką, o tai neigiamai veikia odą ir jai sukelia didelį stresą.
Geriau anksčiau nei vėliau Odos vėžių įvairovė didelė ir jie gali išsivystyti iš bet kurios odos struktūros ląstelių. Dažniausias jų – bazalinių ląstelių karcinoma, kiek retesnis – plokščialąstelinis vėžys. Reta, tačiau pavojingiausia odos vėžio forma – melanoma. Mokslininkai išsiaiškino, kad per 50 proc. melanomų išsivysto iš gėrybinių odos navikų – apgamų, tačiau ji gali atsirasti ir sveikoje odoje. Kodėl ši forma yra tokia agresyvi? Nors sergamumas melanoma siekia tik apie dešimtadalį visų odos vėžiu sergančių ligonių, tačiau mirtingumas nuo jos yra didelis. Jis priklauso nuo to, kada liga diagnozuota ir kokios stadijos vėžys išsivystęs. Jei melanoma nustatoma anksti, pirmoje ligos stadijoje, kai naviko gylis nesiekia 2 mm, išgydyti galima 90 proc. pacientų. Tačiau jei naviko gylis siekia 4 mm, kaip rodo statistika, išgyvena tik per 67 proc. ligonių. Todėl gydytoja ragina kreiptis į specialistus – juk geriau kartą pasitikrinti, negu laukti, kol SPECTRUM 2010/2
