tyrinėjimai
Paveldo komunikacija ir tinklaveikos visuomenė Dr. Rimvydas Laužikas, VU Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas
Praėjusio amžiaus paskutiniai dešimtmečiai ir naujojo amžiaus pradžia pasižymėjo gausiomis permainomis. Svarbiausia jų – į mūsų gyvenimą įsiveržė kompiuteriai. Kadaise buvusi kelių spintų dydžio ir vandeniu iš fontano aušinama mašina tapo tokia „mažutė“, kad net tilpo ant rašomojo stalo. Beje, ir kompiuterio kaina pasidarė „įkandama“ paprastam vartotojui. Tuo pat metu buvo suprasta, kad du bendradarbiaujantys kompiuteriai yra geriau nei vienas, o trys – geriau nei du. Taip atsirado kompiuterių tinklai. Štai tada viskas ir prasidėjo... Šiame straipsnelyje pabandysime aptarti, kaip informacinis ir komunikacinis požiūriai keičia mūsų, tinklaveikos žmonių, ryšius su praeitimi ir materialiais bei nematerialiais praeities liudininkais – paveldo objektais.
Trumpas kelias į tinklaveikos visuomenę Atsigręždami atgal, įvykusias permainas galėtume palyginti su europiečių išgyvenimais XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kai fabrikuose rankų darbą išstūmė mašinos. Tada kaita užtruko per 150 metų, o kiek jai buvo priešintasi? Prisiminkim, ko vertas vien angliškasis luditų judėjimas. Mums šiuo požiūriu buvo kur kas sunkiau. Perėjimas nuo mechaninių mašinų prie skaitmeninių kompiuterių truko tik keliasdešimt
Skulptūra „Žemės ūkis“ ant Žaliojo tilto Vilniuje A. Bulotos nuotr.
4
SPECTRUM 2010/2
