Viskas apie vitaminą C Kodėl žmogaus organizmui yra reikalingas vitaminas C? Ar jo perdozavimas nekenkia organizmui?
Vitaminas C svarbus medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų – vita-
minus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną – saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Vitaminas C aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Jis stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Askorbo rūgšties daugiau reikia ilgai negyjant žaizdoms, vartojant antibiotikus. Vartojančioms kontraceptines tabletes, nėščioms moterims taip pat skiriama šio vitamino. Jis stiprina organizmo imuninę sistemą ir suteikia žvalumo. Askorbo rūgštis padeda skaidyti cholesterolį, todėl stabdo aterosklerozės vystymąsi. Moksliniais tyrimais nustatyta, jog askorbo rūgštis gali saugoti nuo navikų atsiradimo. Vitaminas C padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus – šviną, kadmį, gyvsidabrį. Askorbo rūgštis turi įtakos ir fermentų, dalyvaujančių perduodant nervinius impulsus galvos smegenims, aktyvumui. Jei organizme trūksta vitamino C, sulėtėja protinės galimybės. Dažniausiai tai gali pasireikšti anksti pavasarį. Be to, vitaminas C ypač jautrus karščiui, deguoniui, šviesai, drėgmei. Ruošiant maistą, prarandama apie 40 proc. šio vitamino.
Anot dr. R. Meškio, vokiečių mokslininkas F. Keppleris su bendraautoriais 2006 metais paskelbė, kad augalai irgi gali gaminti metaną. Biocheminis šių dujų sintezės procesas nebuvo nustatytas. Remdamiesi savo eksperimentų rezultatais, jie apskaičiavo, kad dėl šio proceso atmosferoje galėtų atsirasti nuo 10 iki 260 Tg (nuo 10 iki 260 mln. t) metano per metus. Tačiau šių rezultatų nepriklausomos laboratorijos nepatvirtino. Be to, 2007 metais paskelbtas olandų mokslininkų grupės (T. A. Duecko ir bendraautorių) mokslinis darbas paneigė F. Kepplerio grupės rezultatus. VU profesorius taip pat abejoja internetiniuose ir užsienio mokslo žurnalų straipsniuose skelbiama informacija apie gyvų augalų produkuojamą metaną. Jo teigimu, pagrindiniai skelbiamų eksperimentiškai
gautų duomenų apie gyvų augalų išskiriamą metaną trūkumai yra šie: 1. Nėra nustatytas metano susidarymo augalų ląstelėse mechanizmas. 2. Nėra aišku, kokie konkretūs augalai buvo tiriami. 3. Pernelyg drąsiai laboratorijoje bandymų metu gauti rezultatai interpretuojami visos Žemės atmosferos atžvilgiu. Taigi galima teigti, kad augalų įtaka metano kaupimuisi atmosferoje dar neįrodyta, tačiau, pasak dr. R. Meškio, augalai sintetina kitą lakų junginį – izopreną, kuris kartu su jo oksidacijos produktais (pvz., formaldehidu) daro įtaką klimato formavimuisi. Manoma, kad augalai per metus pasaulyje susintetina nuo 500 Tg iki 750 Tg izopreno. Šis junginys gaminamas terpenų biosintezės kelio atšakoje.
Atsako VU Medicinos fakulteto doc. dr. Rimantas Stukas. Vitamino C, kuris dar vadinamas askorbo rūgštimi, mes gauname su maistu, ypač su šviežiomis daržovėmis, vaisiais, uogomis ir jų sultimis. Vitamino C yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, kiek mažiau kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse. Deja, Lietuvos gyventojai šviežių daržovių ir vaisių vidutiniškai suvartoja pusę rekomenduojamo kiekio. O taip maitindamiesi organizmo vitamino C poreikio dažnai nepatenkiname. Apie 65 proc. Lietuvos gyventojų vartoja maisto papildus. Vitamino C galima aptikti daugelyje maisto papildų, tačiau maisto papildas nėra maisto pakaitalas. Vitamino C turintys maisto papildai gali kompensuoti šio vitamino stygių ir taip atkurti sutrikusias fiziologines organizmo funkcijas. Vitaminas C ypač dažnai vartojamas žiemą ir pavasarį peršalimo profilaktikai.
Poveikis organizmui
SPECTRUM 2008/1
Poreikis Vitamino C paros norma suaugusiesiems – 60 miligramų. Nėščioms moterims rekomenduojama per parą gauti 80 mg vitamino C, žindyvėms – 100 mg. Vartojant ypač dideles dozes vitamino rezorbcija smarkiai sumažėja. Mūsų organizmas pasisavina vitamino C tik tiek, kiek jam reikia. Gerokai daugiau šio vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant maistą, turintį daug baltymų. Beje, rūkaliai sunaudoja tik 60 proc. į organizmą patekusio vitamino C.
Vitamino stoka Klasikinė vitamino trūkumo liga yra skorbutas, kurio požymiai – nuovargis, apatija, sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ir jungiamojo audinio pažeidimas, negyjančios žaizdos, kraujavimas iš nosies, sutinusios dantenos, saldokas burnos kvapas. Indėnai gydydavosi pušų spyglių arbata. Užtenka tik 15 mg vitamino, kad pranyktų visi skorbuto požymiai. Dažniausiai vitamino trūksta dėl nesveikos mitybos: valgoma nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Trūkstant vitamino C dažniau persišaldoma, gleivinė tampa jautresnė, gali sutrikti miegas, prasidėti depresija, išsivystyti katarakta, bronchinė astma. Antibiotikai ir migdomieji vaistai sutrikdo vitamino C apykaitą, todėl, vartojant šiuos vaistus, vitamino C poreikis didėja.
Perdozavimas Askorbo rūgšties perteklius iš organizmo pasišalina oksalo rūgšties pavidalu. Jei tai vyksta ilgesnį laiką, inkstuose ar net šlapimo pūslėje gali susidaryti akmenų. Laimei, labai retai pasitaiko vitamino C perdozavimo atvejų.
41
