tyrinėjimai Kas yra tos skyrybos? – klausia septynerių metų Ania draugės. Gal kai kas nors namus per pusę pjauna – aiškina mergaitė, kurios tėvai išsiskyrė prieš pusmetį. Nugirdęs pokalbį įsiterpia Gustas ir priduria: panašiai būna, kai sprogsta branduolinė bomba – išlaksto daiktai ir namų visai nebelieka. Šis pokalbis – iš vaikų pagalbos grupės, į kurią subūrėme vaikus, patyrusius tėvų skyrybas.
Dr. Miglė DOVYDAITIENĖ
Skyrybų poveikis vaikui Skyrybų rodikliai Lietuvoje – vieni prasčiausių Europoje Šeimos skyrybų tema daugeliui žmonių artima, pažįstama, aktuali ir neretai skausminga. Kai kuriems skaudu dėl artimųjų, kitiems neramu dėl šeimos situacijos Lietuvoje apskritai. Jau beveik dešimtmetį Lietuvoje kasmet išsiskiria 11 tūkstančių žmonių. Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 65 skyrybos, o tūkstančiui Lietuvos gyventojų – 3,1 skyrybos. Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europoje. Remiantis statistika, kasmet nuo 10 iki 16 tūkstančių vaikų išgyvena yrančias tėvų santuokas. Dažnėjančios skyrybos įgauna vis didesnį pagreitį, nes pastaruoju metu kinta žmonių požiūris į santuoką ir į šeimos vertę. Vis dažniau jauni žmonės santuoką vertina kaip atgyvenusį dalyką, o skyrybas laiko normaliu konfliktų sprendimo būdu. Tačiau yranti šeima ir taip mąstanti visuomenė tampa labai pažeidžiama. Vaikai neišmoksta adekvačių konfliktų sprendimo įgūdžių, neperima tinkamo elgesio pavyzdžio. Šeimos skyrybos padidina vaiko elgesio problemų riziką, nepilnoje šeimoje auklėjant vaiką sudėtingiau užtikrinti jo psichologinę sveikatą. Be to, skyrybų istorija neretai tęsiasi iš kartos į kartą: jei abiejų jaunavedžių tėvai yra
4
išsiskyrę, skyrybų rizika santuokos pradžioje padidėja net 620 procentų ir tik vienuoliktais santuokos metais sumažėja iki 20 procentų.
Mokslininkai skuba į pagalbą Išsamūs psichologiniai tyrimai gali padėti rasti būdų palaikyti šeimos gerovę, padidinti vaikų atsparumą stresams. Todėl įvairių šalių mokslininkai jau keletą dešimtmečių aktyviai tyrinėja skyrybų poveikį vaikui. Tokie tyrimai pirmiausia bando atsakyti į klausimą: kokia šeimos krizės įtaka vaikui, kaip apsaugoti vaikus, kaip užtikrinti jų psichikos sveikatą ir kaip užkirsti kelią iš kartos į kartą persiduodančioms skyrybų „infekcijoms“. Vaikams, kurie išgyveno skyrybas, daugeliu atvejų reikalinga psichologinė pagalba. Tai gali būti tėvų, bendraamžių, artimųjų palaikymas, gerai, jei psichologinę pagalbą gali suteikti mokykla ar kvalifikuoti specialistai.
Skyrybos – ne vienadienis procesas Apie skyrybų poveikį vaikui skelbiami prieštaringi duomenys. Nors dauguma psichologinių tyrimų patvirtina jam sukeliamą skyrybų žalą, tikslinamas klau-
simas apie skyrybų žalos mastą, svarstomi trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio aspektai. Svarbus veiksnys, lemiantis vaiko prisitaikymą, yra šeimos gyvenimo kokybė – konfliktuojančioje šeimoje vaikui dar sunkiau išmokti tinkamo elgesio nei draugiškai bendraujančioje išsiskyrusioje. Taigi negalime kalbėti apie skyrybų poveikį vienareikšmiškai. Dauguma žmonių po skyrybų išgyvena sudėtingą pasikeitimų laikotarpį, patiria daug stresų, susiduria su fizinėmis, ekonominėmis, psichologinėmis problemomis. Tačiau kiekvienos šeimos skausmas yra vis kitoks. Kai kuriais atvejais, kai namuose tvyro smurto ir prievartos baimė, skyrybos gali būti neišvengiamas ir reikalingas sprendimas, pagerinantis vaiko prisitaikymą. Šeimos skyrybų poveikio tyrimus neretai apsunkina gausybė kintamųjų, galinčių daryti įtaką: ne visada aiškus realus skyrybų laikas, gyvenimo šeimoje kokybė, vaiko įpainiojimas į šeimos konfliktus, visos šeimos sistemos įtaka, pagalbos prieinamumas ir kokybė. Be to, skyrybos – ne vienadienis įvykis. Tai procesas, galintis trukti vos keletą mėnesių, tačiau kartais išsitęsiantis iki dešimtmečio. Dauguma šeimų ne itin noriai prisimena patirtus išgyvenimus ir tai gali veikti tyrimo objektyvumą.
SPECTRUM 2008/1