#4Stiprios partnerystės

Bendradarbiavimas su strateginiais partneriais – tiekėjais ir gamintojais – yra neatsiejama mūsų kasdienės veiklos ir verslo sėkmės dalis. Didžiuojamės, kad prie mūsų partnerių prisijungia vis daugiau stambiųjų bei smulkiųjų Lietuvos ūkių, – 2022 m. ir toliau plėtėme jų ratą.

Mūsų parduotuvėse net 80 proc. šviežio maisto yra lietuviškos kilmės. Augdami kartu su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais, pernai ir toliau užtikrinome reikšmingą lietuviškos kilmės prekių dalį ir didinome vietos gamintojų produkcijos asortimentą.

2022 m. vietiniai produktai vis labiau populiarėjo tarp mūsų pirkėjų. Jie noriai rinkosi „Linkėjimai iš kaimo“ ženklu pažymėtas prekes, kurių nemaža dalis – natūralūs, ekologiški ir kokybiški produktai.

Toliau stengėmės įgyvendinti tvarumo tikslus – mažinome susidarančių maisto atliekų kiekį ir kartu su partneriais siekėme, kad maisto atliekos grįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą ir būtų perdirbtos kaip vertinga žaliava.

Stipri tiekėjų bendruomenė

2022-aisiais dirbome su 1 279 tiekėjais, kurių daugiau nei pusė – 685 – buvo iš Lietuvos. Dėl karo Ukrainoje iš prekybos išėmėme daugiau nei 1,2 tūkst. rusiškų ir baltarusiškų prekių, tačiau užmezgėme naujų partnerysčių, kurios leido papildyti ir paįvairinti prekių asortimentą. Pasirašėme sutartis su 63 naujais tiekėjais, iš kurių daugiau nei trečdalis (24 sutartys) buvo su Lietuvos įmonėmis.

Lentynose – daugiau produkcijos iš

Lietuvos ūkių

Analizuodami pirkėjų krepšelius matėme, kad 2022 m. juose vėl dominavo lietuviška produkcija, kuri bendrai sudarė apie pusę viso mūsų asortimento.

Itin didelį dėmesį ir toliau skyrėme Lietuvos ūkininkams, tarp kurių – ir didieji tiekėjai, ir smulkūs šeimos ūkiai. Visiems, nepaisydami jų dydžio, sudarėme lygias sąlygas pasiūlyti savo produkciją pirkėjams.

Prekybos centruose praėjusiais metais buvo galima rasti produktų, atkeliavusių iš 47 autentiškų Lietuvos ūkių, žemės ūkio bendrovių ar kooperatyvų, o parduotuvių lentynose pernai atsirado daugiau nei 80 naujų Lietuvos ūkininkų produktų.

Nuolatos bendradarbiaujame su ūkininkais, kurie į prekybos centrus pristato šviežią produkciją, o tradicijomis paremtų receptų kartais nekeičia net ir keliasdešimt metų.

Tvarumo įsipareigojimai tiekėjams

Ilgalaikiai prekybos tinklo „Maxima“ įsipareigojimai yra pagrįsti aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, išteklių tausojimo bei tvaraus augimo principais. 2022 m. pasižymėjo ir ne viena socialinės atsakomybės iniciatyva, kurias vykdėme kartu su tiekėjais.

Tvirtai laikydamiesi tvarumo įsipareigojimų, investavome naujus skaitmenizavimo projektus, taip siekdami sumažinti poveikį aplinkai ir sustiprinti savo organizacijos veiklos efektyvumą. Skaitmeninimo naudą jau įvertino ir „Maximos“ partneriai bei klientai, prisijungdami prie įvairių popieriaus vartojimo mažinimo iniciatyvų.

Aktyviai ieškodami geriausių tvarumą didinančių sprendimų, su tiekėjais praėjusiais metais perėjome prie elektroninių dokumentų mainų (angl. Electronic data interchange (EDI)).

Sąskaitos faktūros, važtaraščiai ir kiti dokumentai vietoje popierinio formato yra teikiami per EDI.

Pernai pasiekėme, kad būtų skaitmenizuota apie 90 proc. Lietuvos tiekėjų teikiamų popierinių dokumentų.

Tvarus produktų naudojimas

Kita praėjusiais metais vykdyta tvarumo iniciatyva – kartu su „Kietaviškių gausa“: tęsėme akciją, kuria prisidėjome prie maisto švaistymo mažinimo, kviesdami pirkėjus įsigyti originaliai nuaugusių daržovių.

Socialinės iniciatyvos „Gražuolė ir pabaisa“ ženklu pažymėti agurkai ir žaismingai iliustruoti pomidorai „Bjaurusis ančiukas“ pirkėjus maloniai nustebino ne tik kūrybiškai perteiktomis pasakų metaforomis, bet ir trečdaliu mažesne kaina. Skaičiuojama, kad šia iniciatyva išsaugota daugiau nei 100 tonų tinkamo vartoti maisto, o tai atitinka beveik 200 tonų CO2 emisijų, kurios nepateko į aplinką.

„Maxima“ taip pat jau daug metų aktyviai bendradarbiauja su organizacija „Maisto bankas“, kuriai kas mėnesį perduoda vartojimui tinkamų maisto produktų už daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Maisto atliekos – ūkininkams ir energijos gamybai

2022 m. tęsėme maisto atliekų tvarkymo projektus su ūkininkais bei energijos gamintojais. Pirmiausia siekiame, kad maistas būtų vartojamas sąmoningai ir nevirstų atliekomis. Tačiau ir tuo atveju, kai maistas tampa atliekomis, stengiamės, kad jis grįžtų į žiedinės ekonomikos ciklą ir būtų perdirbtas kaip vertinga žaliava.

Dalį produktų, kurie žmonėms valgyti jau nebetinkami, pernai toliau atidavėme ūkininkams – taip jie virto gyvulių pašaru, kompostu. Netinkami maistui ir ūkininkams produktai taip pat buvo perduodami atliekų tvarkytojui „Horeca sprendimai“. Įmonė šiuos produktus perdirba ir išgauna biodujas, iš kurių gaminama elektros ir šilumos energija.

Tokiu būdu maisto atliekos pernai virto tvariu atsinaujinančiosios energijos šaltiniu, buvo sumažintas neigiamas poveikis aplinkai bei kovota ir su klimato kaita.