#5Aplinka

Ilgalaikiai prekybos tinklo „Maxima LT“ įsipareigojimai yra pagrįsti aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, išteklių tausojimo bei tvaraus augimo principais. Būdama viena didžiausių bendrovių šalyje, įmonė nuolat ieško neigiamo poveikio aplinkai mažinimo būdų, efektyvesnių ir gamtai draugiškesnių energijos bei kitų resursų panaudojimo galimybių – tai yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas.

Gamtiniai ištekliai nėra begaliniai, todėl siekiame, kad būtų išrūšiuojama ir perdirbama kuo daugiau atliekų. Siekiame mažinti maisto švaistymą ir dedame visas pastangas, kad maistas būtų vartojamas tvariai ir nevirstų atliekomis. Kryptingai dirbame ir taikome įvairias iniciatyvas, kurios padeda mažinti perteklinį plastiko naudojimą.

Savo veiklos neįsivaizduojame be tvaraus energijos vartojimo bei energetinio efektyvumo didinimo, kadangi tai ne tik mažina veiklos sąnaudas, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo. Veiklą vykdome įsidiegę du ISO standartus: aplinkosauginį – „ISO 14001” – ir kokybės – „ISO 9001“.

Sumažinome plastiko naudojimą

2022 m. peržiūrėjome ir atnaujinome daugiau negu pusę privataus prekės ženklo „Meistro kokybė“ pakuočių. Jos tapo draugiškesnėmis aplinkai: plastikinės tortų pakuotės pakeistos į popierines su plastikiniu langeliu, popieriniai duonos maišeliai su plastiko langeliu pakeisti į visiškai popierinius, o kitos plastikinės pakuotės pakeistos lengviau perdirbamas.

Siekdami prisidėti prie vienkartinio plastiko mažinimo, kaip alternatyvą plastikiniams maišeliams klientams pasiūlėme įsigyti daugkartinius vaisių ir daržovių maišelius.

Taip pat sumažinome naudojamo popieriaus bei atitinkamai susidarančių popieriaus atliekų kiekį. 2022 m. klientams, naudojantiems „Maximos“ programėlę, pasiūlėme atsisakyti popierinių kvitų – jų nespausdinti, o rinktis skaitmeninius.

Taupesni energetikos sprendimai

2022 m. ypatingą dėmesį skyrėme energetikos išteklių taupymui bei energijos vartojimo efektyvumo didinimui. „Maximos“ parduotuvėse ir logistikos centruose įdiegti inovatyvūs, aplinką tausojantys sprendimai. Kelerius metus vykusio projekto rezultatas – 90 proc. „Maximos“ parduotuvių ir visuose 6 logistikos centruose įdiegtos LED apšvietimo sistemos kai kuriais mėnesiais leido sutaupyti apie 20 proc. elektros sąnaudų. Per metus apšvietimo modernizavimas leidžia suvartoti 17,5 mln. kWh mažiau elektros energijos. Parduotuvėse esantys šviestuvai buvo pakeisti tiek bendrose prekybos salėse, prekių vitrinų skyriuose, tiek pagalbinėse bei darbuotojams skirtose patalpose. Logistikos centruose naujos apšvietimo sistemos įdiegtos prekių sandėliavimo, atrinkimo zonose, lauko aikštelėse.

„Maximos“ parduotuvėse ir logistikos centruose taip pat naudojamos energiją taupančios šildymo ir vėdinimo sistemos, įskaitant energiją taupančius kondensacinius dujinius katilus ir aeroterminius šilumos siurblius. Parduotuvėse naudojamos ir pažangios šaldymo sistemos, kurios ne tik taupo energiją, bet ir leidžia atgauti šaldymo procesų metu išsiskiriančią šilumą.

Atgauta šiluma naudojama šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Tai prisideda prie netiesioginio aplinkos taršos mažinimo, nes nenaudojami gamtos ištekliai ir nedeginamas kuras šilumos gamybai.

2022 m. iš viso panaudojome 160 231 MWh energijos – net 144 375 MWh, arba 90 proc., energijos gauta iš tvarių –atsinaujinančiųjų energijos šaltinių.

Įdiegta rizikos kontrolės sistema

Produktų kokybei ir saugai užtikrinti mūsų bendrovėje yra įdiegta RVASVT – rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema. Šioje sistemoje yra įvertinti visi rizikos veiksniai ir sukurtos jų kontrolės priemonės, kad galima rizika būtų suvaldyta dar prieš jai atsirandant. Tokiu būdu kiekvienas produktas galutinį vartotoją pasiekia saugus ir kokybiškas. RVASVT sistemos efektyvumą kiekviename padalinyje vertina tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tiek ir vidiniai bendrovės auditoriai.

Mažesnis maisto produktų švaistymas

Maisto atliekų mažinimas yra vienas svarbiausių mūsų tikslų, todėl stengiamės, kad dar tinkamas vartoti maistas nevirstų atliekomis, o būtų panaudotas pagal paskirtį. Siekdami mažinti susidarantį maisto atliekų kiekį, 2022 m. nuosekliai didinome prekių tiekimo ir sandėliavimo procesų efektyvumą bei toliau sėkmingai naudojome išmaniąsias sistemas, padedančias tiksliau numatyti ir užsakyti reikiamus produktų kiekius. Siekdami pirkėjams kasdien pasiūlyti šviežiausių prekių asortimentą bei išvengti maisto švaistymo, 2022 m. tęsėme iniciatyvą „Nešvaistau – moku mažiau“, kurios metu parduotuvėse taikomos vakarinės nuolaidos tinkamiems vartoti produktams. Nuo 20 val. sveriamoms salotoms numatyta 30 proc., šviežiai mėsai – 15 proc. nuolaida. Likus 2 valandoms iki parduotuvės darbo pabaigos, nesupakuotas bandeles galima įsigyti net su 50 proc. nuolaida. Taip pat pirmadieniais taikoma 30 proc. nuolaida šviežioms žuvims ir jūrų gėrybėms. Žengdami kuo tvaresnio produktų naudojimo link, nuolat atnaujiname prekių kainas – artėjant produktų galiojimo termino pabaigai dar tinkamus vartoti maisto produktus parduodame su 30 proc., 50 proc. ar net 70 proc. nuolaida.

Mažesnis išmetamų daržovių kiekis

2022 m. vasarą į „Maximos“ parduotuves grįžo pirkėjų jau pamėgta akcija, kuria kviečiama prisidėti prie maisto nešvaistymo: už patrauklią kainą buvo galima įsigyti nestandartinių (originaliai nuaugusių) „Kietaviškių“ daržovių, kurios nuo įprastinių niekuo nesiskiria nei kokybe, nei skoniu. Originaliai atrodančių daržovių per kelis vasaros mėnesius „Maximoje“ buvo parduodama apie 100 tonų.

Siekiame, kad maistas būtų vartojamas tvariai ir nevirstų atliekomis. Jau daugelį metų bendradarbiaujame su įvairiomis labdaros organizacijoms, kurioms atiduodame dar tinkamus produktus. Rūpinamės, kad tinkami vartoti produktai pasiektų tuos, kuriems labiausiai reikia šios paramos.

Likusios atliekos – energijos gamybai ir ūkininkams

Neparduoti ir nebetinkami vartoti maisto produktai galiausiai virsta atliekomis, tačiau net ir tokiu atveju, kovodami su maisto švaistymu ir vadovaudamiesi žiedinės ekonomikos principais, pasitelkiame kitas nesuvartoto maisto panaudojimo galimybes.

Bendradarbiaujame su atliekų tvarkytoju „Horeca sprendimai“, kuris maisto atliekas perdirba į biomasę, iš jos išgauna biodujas, o paskui pagamina elektros ir šilumos energiją. Tokiu būdu maisto atliekos virsta tvariu atsinaujinančiosios energijos šaltiniu, kartu mažėja neigiamas poveikis aplinkai ir kovojama su klimato kaita. Dalį pasibaigusio galiojimo maisto produktų atiduodame ir ūkininkams, kurie juo šeria gyvulius ar kompostuoja.

2022 m. perdirbimui biodujas, o vėliau į šilumos ir elektros energiją atiduota 9,6 tūkst. tonų maisto atliekų, dar beveik 200 tonų atiduota ūkininkams gyvuliams šerti.