Ar vienas bananas išgelbės mūsų gamtą?

Daugelis nustemba sužinoję, kad bananai yra produktas, kuris dažniausiai virsta maisto atliekomis. Kaip tai gali būti? Prieš kelerius metus Švedijos Karlstado universiteto tyrimas įrodė, kad pagrindinė priežastis – išrankūs parduotuvių klientai. Tikriausiai sutiksite – į pirkinių krepšelį norisi dėti gražius, geltonus, be jokių dėmelių bananus, nors valgyti puikiausiai tinka ne taip gražiai atrodantys vaisiai. Skandinavų mokslininkų taikiklyje taip pat atsidūrė daržovės ir duonos gaminiai, kurių galiojimo laikotarpis irgi ribotas.

Metam lauk produktus, metam lauk pinigus

Pasaulyje vis dažniau kalbama apie maisto švaistymą. Skaičiuojama, kad beveik trečdalis maisto, kuris yra pagaminamas, sugenda ar būna išmestas. Ir tai – ne tik išsivysčiusių, bet ir besivystančių šalių problema. Pripažįstama, kad Europos Sąjungoje daugiausia – apie 53 procentai maisto atliekų susidaro namų ūkyje. Šis skaičius reiškia, kad tiek maisto kiekvienas iš mūsų per metus paprasčiausiai išmetame. Kiekvienas įsigytas, o vėliau išmestas produktas reiškia, kad mes tiesiogine prasme išmetame savo pinigus. Jei žiūrėsime globaliau, maisto švaistymas nėra draugiškas nei mūsų gamtai, nei klimatui. Mes tikrai ir nežinome, kiek žemės, vandens, elektros energijos, degalų ir kitų išteklių prireikė, kad mėgstama prekė atsidurtų parduotuvės lentynoje. Tačiau tiesa tokia – kad maistas gimtų, reikia daugybės žmonių rankų ir dar daugiau išteklių.

Pokytis prasideda nuo manęs

Kai daugybė žmonių pasaulyje badauja ir vis garsiau kalbama apie klimato kaitos padarinius, atsakingas ir pagarbus elgesys yra mažiausia, ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų. Pradėkime nuo to, kas visai lengva – tiesiog stebėkime, kiek namuose lieka produktų, kurie nebetinkami vartoti. Kad būtų vaizdžiau, galime net juos sudėti į atskirą dėžutę. Realūs kiekiai, kuriuos pamatysime, įkvėps pokyčiams. Pirmiausia – namuose, o po to – ir pasaulyje.

TIK SKAIČIAI

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapyje skelbiama, kad kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 milijardus tonų, Europos Sąjungoje – 88 milijonus tonų. Preliminariais skaičiavimais, kiekvienas Europos Sąjungos gyventojas kasmet išmeta apie 173 kilogramus maisto, o kiekvienas lietuvis – apie 60 kilogramų maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. „MAXIMOS“ SIEKIS – IKI 2025 METŲ NET 30 PROCENTŲ SUMAŽINTI MAISTO ATLIEKŲ KIEKĮ.

„Maximos“ pirkėjai už pastebimai mažesnę kainą gali įsigyti produktų, kurių galiojimas artėja prie pabaigos.

Drauge su „Maisto banku“ remiame skurstančius. Kiekvieną mėnesį tam skiriame apie 50 tūkstančių eurų.

Produktus, kurie nebetinkami vartoti ar atiduoti, perduodame įmonei „Horeca sprendimai“. Čia produktai virsta biomase, o ši – biodujomis.

Kai kurias maisto atliekas –daržoves, vaisius, duoną – surenka ūkininkai. Žmonių maistui netinkamais produktais jie šeria gyvūnus, paukščius ar daro kompostą.

PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAS Norite mažiau švaistyti? Jūs galite mums padėti! „Maximos“ parduotuvėse lengvai rasite specialius skyrelius, kuriuose galima įsigyti paskutinę dieną galiojančių produktų. Paskutinės dienos terminas jokios įtakos prekės kokybei neturi. Tad, jei ruošiatės prekę suvartoti tą pačią dieną, drąsiai ją pirkite. Nors prekės yra tokios pat geros kokybės, jų kaina – mažesnė.

SVARBU ŽINOTI

| 35 Nuoroda „Geriausias iki ...“ arba „Geriausias iki ... pabaigos“ nurodoma ant ne taip greitai gendančio maisto - kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų pakuočių. Jei matote, kad šalia užrašo „Geriausias iki ...“ nurodytas terminas jau pasibaigęs, žinokite, kad maisto produktai vis dar yra saugūs vartoti, tačiau kokybė gali būti pablogėjusi. Nuoroda „Tinka vartoti iki ...“ nurodoma ant greitai gendančių maisto produktų. Taip ženklinami mėsos, žuvies ar paukštienos produktai, gaminiai, pusgaminiai, pienas ir pieno produktai, šviežiai spaustos, nepasterizuotos vaisių sultys ir panašūs produktai. Jei matote šalia užrašo „Tinka vartoti iki ...“ pasibaigusį terminą, žinokite, kad šie maisto produktai gali būti nesaugūs ir jų vartoti neturėtumėte. | 35