Etnologas apie lietuviškas tradicijas: joms susigrąžinti prireiks pastangų

joms susigrąžinti prireiks pastangų Etnologas apie lietuviškas tradicijas:

„Tradicinės lietuviškos šventės padeda apčiuopti laiką ir jį įprasmina, todėl nevalia jų pamiršti“, – įsitikinęs etnologas ir Lietuvos kultūrinių papročių puoselėtojas prof. Libertas Klimka. Visgi jis pastebi, kad šiandien didžioji dalis tradicinių lietuviškų papročių ir švenčių jau nugulė užmarštin, o jas keičia iš Vakarų pasaulio perimtos mados. L. Klimkos teigimu, šiais laikais itin svarbu puoselėti tradicijas, kadangi tokiu būdu galima išsaugoti visuomenės tautiškumą bei išlaikyti stiprų valstybės pamatą.

Tautinių švenčių svarba

28 | Pasakodamas apie lietuvių tradicijas ir papročius žinomas etnologas teigia, kad šiandien lietuvių gyvenime vis dar svarbią vietą užima Kūčios, namo tautiečius sutraukiančios iš viso pasaulio. Tuo metu likusios ir dažniausiai su senovės protėvių gyvensena sietinos šventės praradusios savo svarbą. „Visos tradicinės kalendorinės šventės yra sudarytos iš dviejų dalių: liaudiškojo pamaldumo apraiškų ir senoviškų papročių. Tokios šventės kaip Joninės, Petrinės ar Jurginės yra krikščioniškos ir tikintiems žmonėms jas puikiai primena bažnyčioje atliekamos apeigos. Deja, bet tautinę dalį – tai, kas yra paveldėta iš praeities kartų, netgi siekiančių pagonybę, mes jau primirštame“, – pasakoja L. Klimka. Lietuviškų tradicijų žinovas priduria, kad paprotinė švenčių dalis šiandien aktuali tik nedidelėms tradicinių amatų bei etninės kultūros veiklos bendruomenėms ar folkloro ansambliams, kurie per eilę metų išlaikė kultūrinę atmintį ir tebepuoselėja senovines tradicijas. „Daugelis senovinių papročių reprezentuoja ir skatina gerąsias dvasines vertybes, yra siejamos Į lietuviškų tradicijų ir papročių išsaugojimo svarbą dėmesį atkreipia ir „Maxima“. Būtent dėl to šiemet šeštus metus vykstantis projektas „Mes – bendruomenė“ bus skirtas antram kvėpavimui suteikti ir kvies atgaivinti ne tik daiktus bei aplinką, bet ir užmirštas tradicijas. Projekto metu visos šalies bendruomenės bus kviečiamos teikti paraiškas ir savo projektų finansavimui laimėti iki 10 tūkst. eurų, o visą fondą sudarys rekordinė 90 tūkst. eurų suma. Teikti savo paraiškas „Mes – bendruomenė“ projektui kviečiame nuo vasario 20 d. Daugiau informacijos rasite „Maximos“ internetinėje svetainėje.

su tėviškės gamta ir žmogaus darbais. Ką mums gali pasiūlyti pasaulis mainais į tai? Žinoma, yra ir valstybinės šventės, kurios mus ugdo piliečiais. O tautinės šventės ugdo tautinę tapatybę“, – pasakoja L. Klimka.

Dėmesys – tradicijų išsaugojimui

Pagrindinės priežastys, kodėl šiandien lietuviai dalį tradicijų ir papročių yra palikę praeityje, yra susijusios tiek su tautiečių gyvensenos pasikeitimais, tiek su istoriniais išgyvenimais. L. Klimkos teigimu, dabartiniai žmonės yra nutolę nuo žemdirbystės bei kitų ūkio darbų, su kuriais buvo sietinos istorinės šventės. Be to, neigiamos įtakos turėjo ir sovietmetis. „Sovietmečiu gyvenę lietuviai jau patys tautinių tradicijų nebežinojo, nebent tai kažkiek buvo perduota iš senelių. Dabar tai galima sugrąžinti tik kultūrininkų pastangomis, pavyzdžiui, liaudies dainomis, kurių juk per ausinukus niekas neklauso. Jų galime išgirsti ir priimti į širdį užlipę ant piliakalnio per Jonines“, – įsitikinęs žinomas etnologas. L. Klimka viliasi, kad tradicijos ir papročiai išliks lietuvių atmintyje dar ilgai, nes tai yra visuomenės tautiškumo kertinis akmuo.