001 gk

2015 m. balandis-birželis Nr. 1(1) 1

balandis – birželis 2015

NESPĖJAI 2

perskaityti

?

Skaityk žurnalą nemokamai internete, adresu www.zurnalasgk.lt

2015 m. balandis-birželis Nr. 1(1)

3

TURINYS VEIDAI

JAUKU

NUOMONĖ

VIRTUVĖS PASLAPTYS

11 Mažos šalies patriotai

81 Žalieji kokteiliai. Kas tai?

83 Labas sveikas rytas! Geriam sultis ir žalius kokteilius!

VIDINIS BALSAS

ARTI/TOLI

7 Žmonės – pagrindinė planetą keičianti jėga

13 Kelias į laimę –asmens vidinio ir išorinio pasaulio harmonija 18 Kur slypi žmogaus galia?

SANTYKIAI. TU IR AŠ

21 Kaip susirasti svajonių partnerį?

25 Kur riba? Sveikas ir patologinis pavydas 28 Žudantis vienatvės amžius 30 Gyvenimo meilė iš interneto, arba kaip rasti antrąją pusę per virtualias pažintis?

MOTERS PASAULIS

35 SOS – mažieji keikūnai!

36 Stipri moteris | Atėnės kompleksas 40 Šešios paprastos taisyklės, kaip apsirengti į darbą

VYRO PASAULIS

43 Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą 48 Pervargimo pinklės – azartiniai lošimai

MANO DARBAS

51 Reikia laiko? Laiko yra!

54 Kaip kasdien motyvuoti save dirbti 56 Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus?

SVEIKA GYVENSENA

59 Valgyti prieš ar po sporto?

61 Sportas keliaujant! Įmanoma? Taip!

62 Kaip tinkamai gerti vandenį ir kiek jo reikia?

64 Greičiausias būdas sužinoti, ar esi sveikas 66 Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs 68 Saulė – naudinga ar žalinga?

SPECIALISTAS PATARIA

71 Kaip ir nuo ko pradėti planuoti vestuves

NAMŲ ŪKIS

73 Kur dingsta pinigai, arba kaip teisingai stebėti asmeninį biudžetą?

77 Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau

85 Karališkasis Birštonas – sveikatos ir harmonijos kurortas

LAISVALAIKIS 90 Knygos 92 Kryžiažodis 94 Anekdotai

36 7 13 11 18

Atenės kompleksas – stiprios moters kompleksas

Palikti pėdsakus – nieko blogo, svarbu, kad jie būtų gražūs

Meilė sau nėra egoizmas

Patriotiškumo paieškos

Žmogaus galia – žinojime ko jis nori

balandis – birželis 2015

Kurkime žurnalą kartu!

4

Turite kuo pasidalinti?

Tuomet rašykite mums el.paštu redakcija@zurnalasgk.lt

5

Gyvenimo būdo žurnalas „Gero kelio“ išvydo dienos šviesą, tad pristatome jums pirmąjį numerį. Simboliška, jog žurnalas nemokamai platinamas keliaujantiesiems tam, kad kelionės laikas neprailgtų.

Kiekvienas gimdamas pradėjome savo ilgiausią kelionę– gyvenimą. Ir „Gero kelio“ linkėjimas tiesiog simboliškai mus lydi visose gyvenimo kelionėse. Kasdien renkamės kelią, kuriuo eiti: meilės, laimės,

sveikatos, dvasingumo, turtų, džiaugsmo, laisvės... ir kaskart tikimės pasisekimo savo pasirinktame kelyje.

Keliaudami išgirstame save, sutinkame žmonių, liečiamės prie gamtos. Tad kyla klausimas, kokį pėdsaką paliksime žmonių atmintyje, žemei? Ir vis prisimenu, kad pokyčiai įvyksta tik tuomet, kai pokyčius pradedame nuo savęs, užkrėsdami savu pavyzdžiu aplinkinius ir nebūtinai garsiai rėkiant (tylūs darbai– dideli darbai).

Šiame numeryje rasite daug temų apie santykius: su vidiniu „aš“, žmonėmis, gamta, darbu, laisvalaikiu, namais, stiliumi, pomėgiais...Visa tai sudaro mūsų visumą.

Tad paklauskime savęs, ar prisiimate atsakomybę už kiekvieną pasakytą žodį, mintį ir veiksmą? Juk visa tai kuria mus ir mūsų pasaulį.

Gero gyvenimo kelio Jums!

Vyr. redaktorė Renata

2015 m. balandis-birželis Nr. 1(1) ISSN 2424-3426 Vyriausioji redaktorė Renata Burbulienė

Autoriai Agnė Zinkevičiūtė Aldona Steponavičiūtė Algirdas Gricius Andrius Kaluginas Andrius Pilipuitis Aurelija Veršininė Diana Plečkaitienė Genovaitė Petronienė Giedrius Radžius Gražina Gum Ilona Subotinaitė Iveta Galdauskaitė Jurijus Clavas

Leonora Blekaitytė Natalija Stunžėnienė Povilas Korop Ramunė Pajuodytė-Milašienė Rinalda Germanienė Žydrūnas Drungilas Vaida Kurpienė Viktorija Prokofjeva Kalbos redaktorė Sandra Balžekaitė

Leidėjas VšĮ „Sumani“ Tel. 8-656 77 724 Faks. 8-5 278 42 12 redakcija@zurnalasgk.lt

Spausdino Spaustuvė UAB Agentūra „Jungtinės Spaudos Paslaugos“,

Direktorė Jurgita Vaitkevičienė

Už reklamos turinį ir jos kalbą redakcija neatsako. Be raštiško leidėjo sutikimo, bet kurį tekstą ar jo dalį, iliustracijas, perspausdint draudžiama.

Reklama

Žurnalo nuotraukos Dreamstime

Tel. +370 685 svetainė balandis – 62798 birželisInterneto 2015

Dizainerė-maketuotoja Veronika Olšauskaitė

reklama@zurnalasgk.lt

www.zurnalasgk.lt

Veidai

6

Veidai

Žmonės – pagrindinė planetą keičianti jėga

7

Žmonės - pagrindinė planetą keičianti jėga žinutėmis, kurias siunčiame į ateitį.

– Kaip susidomėjote antropoceno idėja?

– Nuo 1990-ųjų dirbau žurnalistu: rašiau aplinkosaugos, politikos, mokslo temomis. Keliavau į Amazonės ir Indonezijos džiungles, nardžiau prie Koralinio rifo – mačiau ir turtingą, ir išnaikintą rifo dalį – leidausi į urano kasyklas.

Kaip politinis žurnalistas dalyvavau daugelyje Jungtinių Tautų konferencijų apie klimatą.

Pats antropoceno terminas, jo idėja buvo sukurta 2000-aisiais, bet man prireikė septynerių metų, kad apie jį išgirsčiau. Per porą metų parašiau knygą (ji pasirodė 2010-aisiais). Tiesa, į pavadinimą niekam nežinomo termino „antropocenas“ įrašyti nedrįsau – knyga vadinasi „Žmonių amžius“. Tuo metu buvo visiškai neaišku, ar idėja gyvuos, ar nunyks. Šiandien apie ją šneka nemažai žmonių, antropocenas tampa globaliu terminu.

„Šiandien 97 proc. visų Žemės stuburinių gyvūnų biomasės sudaro žmonės ir jų auginami gyvūnai. Esame dominuojanti rūšis“ Aldona Steponavičiūtė

(nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs vokiečių žurnalistas, knygų autorius, biologas Christianas Schwägerlis teigia, jog atėjo laikas pripažinti žmones pagrindine planetos veidą keičiančia jėga. „Šiandien 97 proc. visų Žemės stuburinių gyvūnų biomasės sudaro žmonės ir jų auginami gyvūnai. Esame dominuojanti rūšis“, –teigė C. Schwägerlis.

Provokuojančią antropoceno – periodo, kai žmogaus veikla tampa esmine planetoje vykstančių pokyčių priežastimi – idėją pristatęs vokiečių autorius siūlo susirūpinti

– Taigi, žmonės yra pagrindinė planetą keičianti jėga.

Ir kas iš to?

– Išgyvename aplinkos, ekonominę, politinę krizę. Daugelis Europos regionų išgyvena demografinę krizę. Be to, vyksta labai spartūs technologiniai pokyčiai. Mūsų visuomenei reikia krypties, o antropocenas – tai idėja, kuri apžvelgia pati save.

Antropocenas veikia daugelyje lygmenų – jis susieja žmones ir gamtą, ši idėja teigia, kad turime išmokti gyventi harmoningai. Galima būtų sakyti: „tvariau“, tačiau tvarumas lyg ir teigia, kad turėtume daryti viską taip pat, tik mažiau, lėčiau ir atsargiau. Antropoceno idėja neduoda atsakymų, bet ji provokuoja, kelia klausimus. Manau, kad antropocenas tarsi papildo tvarumą.

Kai žmonės pirmą kartą susiduria su antropocenu, jie truputį susinervina, bet vėliau ateina tarsi nušvitimas: „Oho, tai mes darome pokyčius! Vadinasi, galime juos daryti ir teigiamus, ir neigiamus.“ – Paskaitoje pateikėte žmogaus įtakos planetai pavyzdžių: rodėte, kaip atrodo paukščio, prisirijusio plasti-

balandis – birželis 2015

Veidai

8 ko, griaučiai, teigėte, jog plastiko plėvele būtų galima apjuosti Žemės rutulį, o aliuminio folija užkloti Amerikos žemyną. Žmogaus veiklos pavyzdžiai neįkvepia.

– Norėdami įrodyti biologinį žmonių rūšies antspaudą, dažnai atsiremiame į nelabai gražius pavyzdžius, tai – didelė problema. Tačiau, pavyzdžiui, gražūs, kultūriškai ir gamta turtingi miestai – geologinė žmonių intervencija – teigiamas antropoceno pavyzdys.

Biologiniame lygmenyje tokių teigiamų pavyzdžių reikėtų atidžiau paieškoti, bet, manau, kad jų rasčiau net ir jūsų šalyje – mane labai domina pelkių turtingos ekosistemos išnaudojimas. Centrinėje Europoje yra nemažai žemės ūkio praktikų, kurias taikant buvo ne tik produktyviai išnaudota dirva, praturtintas gamtovaizdis, bet ir rūšių įvairovė.

Tiesa, grįžimas prie XVIII a. žemdirbystės metodų nėra kelias į priekį, mums reikia derinti senąją išmintį su naujausiomis technologijomis.

Turime ne tik rūpintis tuo, kad išliktų laukinė gamta (tokiu atveju, mums teks tenkintis vis mažėjančiais jos plotais), bet ir formuoti savo gamtovaizdį. Reikia atsikovoti dideles teritorijas, kurios, paverstos monokultūrinėmis, yra išnaudojamos, atstatyti jose gamtinę įvairovę.

– Minėjote, jog mobilieji telefonai mus priartina prie kalnų ir kasyklų, kuriose buvo išgauti telefone naudojami mineralai. Technologijos mus nukelia į gamtą – koks neįprastas palyginimas.

– Mūsų kultūra nėra linkusi skirti dėmesio naudojamiems daiktams. Pavyzdžiui, mobilųjį telefoną naudojame skambinti ar išsiųsti žinutę. Tačiau, tai – daiktas, turintis daug socialinių ir ekologinių sąsajų. Prieš 150 metų, kai naudojami daiktai buvo pagaminti kaimyno – kalvio ar batsiuvio, kai lauke matei karvę, iš kurios pagamintas tavo sūris, buvo kitaip. Nemanau, kad reikėtų grįžti prie šios praktikos, tačiau joje yra labai daug išminties: mums reikia pradėti galvoti apie tai, su kuo – kokiais žmonėmis, vietomis, istorijomis – mus susieja kasdien naudojami daiktai. Pavyzdžiui, pirkdamas pigų drabužį, jame gali rasti raštelį apie tai, kaip mažai moka jį pasiuvusiam darbininkui Bangladeše.

Kai kurios istorijos tikros, kai kurios – ne. Tačiau jos padeda suprasti. Iš kokių kasyklų išgauti telefone esantys mineralai? Kokios jose darbo sąlygos? Šie klausimai padeda vystyti sąmoningumą.

– Kartais atrodo, kad tokį sąmoningumą gali sau leisti tik tos šalys, ir tos visuomenės, kuriose nebelikę kitų spręstinų problemų. Tai yra – turtingos Vakarų valstybės.

– Ir taip, ir ne. Taip, tie, kas gali, investuoja į naujas technologijas. Pavyzdžiui, Vokietija turi pakankamai išteklių, kad galėtų pereiti nuo iškastinės ir branduolinės energijos į atsinaujinančią energetiką. Perėjimas yra brangus, bet mes galime sau tą leisti. Galiausiai, galime šias technologijas gaminti masiškai, kad jos būtų pigios. Tada jos gali būti naudojamos ir ne tokiose turtingose šalyse.

Tačiau tai, jog tik turtingi žmonės sąmoningai suvokia aplinkos krizę, yra netiesa – neturtingieji nuo jos kenčia labiausiai. Kenčia smulkūs ūkininkai, kai dėl klimato sukeltos erozijos prarandama dirvos drėgmė.

Kenčia milijonai kinų, kurie moka savo ir savo vaikų sveikata už užterštumą, kenčia žvejai, prarandantys savo pajamas dėl industrinės žvejybos, kuri tarnauja tik industrinių šalių poreikiams.

– Nuo aplinkos krizės labiausiai kenčia ne tie, kas ją sukėlė?

– Vaizdas tikrai iškreiptas, nes šalys, kurios sukėlė daugiausiai pokyčių, tokios, kaip JAV, tikriausiai mažiausiai nukentės. Manau, kad Vokietijai klimato kaita didelio poveikio neturės – galbūt mes netgi pradėsime auginti vynuoges Šiaurės Vokietijoje, vasara bus ilgesnė, o žiema – trumpesnė.

Afrikoje – visai kas kita. Žuvys jau pradėjo judėti iš subtropinių vandenų į arktinius, jos jau jaučia globalų atšilimą. Žmonės, kurie niekuo neprisidėjo prie klimato kaitos, praranda savo pajamas – žuvys juda į Šiaurę. Yra daugybė pavyzdžių, kai neturtingieji moka už klimato pokyčius, kuriuos sukėlė Vakarai.

– Vakarai ketina sumokėti savo skolas?

Žmonės – pagrindinė planetą keičianti jėga

– Manau, tai yra būtina. Klimato kaitą tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad iki 2050-ųjų per metus žmogui galima „pagaminti“ tik apie 2 tonas anglies dioksido. Tai – savotiškas biudžetas, visa, kas viršys normą, išbalansuos klimato sistemą. Vidutinis vokietis „pagamina“ apie 8–9 tonas, vidutinis amerikietis – 16 tonų, Europos vidurkis yra 7 tonos.

Mes keliaujame automobiliais ir lėktuvais, perkame maistą, kuris buvo pagamintas naudojant iškastinę energiją... Tarsi imame kreditą iš anglies banko, negalvodami, kaip jį atiduosime. O juk matėme, kas atsitiko finansinei sistemai, kai žmonės gyveno virš savo galimybių ribos.

Neturtingos šalys, tokios, kaip, pavyzdžiui, Indija dabar išskiria lygiai 2 tonas anglis dioksido; yra šalių, kur išskiriama dar mažiau.

Teisinga būtų mokėti toms šalims, kurios yra žemiau išnaudojamos normos, kad jos netaptų iškastinio kuro vartotojomis, kad jos imtų vartoti atsinaujinančiąją energiją, kuri neišskiria anglies, kad jos taptų modernesnės, ekonomiškai turtingesnės, bet ne žalingesnės aplinkai.

– Šiuo metu vyksta mokslinės diskusijos ir renkami įrodymai tam, kad antropocenas būtų paskelbtas geologiniu periodu. Kas toliau?

– 2016-aisiais bus paskelbtos mokslininkų išvados apie tai, ar antropoceną galima laikyti geologiniu periodu, įtraukti terminą į vadovėlius, mokymo programą ir panašiai. Idėja tampa globaliai matoma per kitus projektus – per parodas „Deutche museum“, „Smithsonian Museum“ Vašingtone ir kitur, terminą oficialiai vartoja Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-Moonas.

Nemanau, kad įvyks stebuklas, bet pamažu žmonės ima suprasti, kad aplinka nėra vien tik tai, kas aplinkui mus, bet ir mes patys. Pamažu pradedame matyti, kad Žemėje darome pokyčius – ne vos pakrapštome paviršių, o veikiame giliai ir iš esmės, ir jau seniai. Pradedame žiūrėti į gamtą jos nenuvertindami. (Geras nuvertinimo pavyzdys – pelkės, kurios daugelį metų buvo laikomos vieta, kurią tereikia nusausinti.

Ateityje jos turėtų gelbėti mus nuo klimato atšilimo sukeliamų pokyčių – potvynių, perkaitimo.) Žinoma, požiūrio pasikeitimas neįvyksta per naktį.

9 – O kas bus po antropoceno?

– Noriu tikėti, kad antropocenas tęsis labai ilgai – man patinka žmogiškoji gyvybės forma, norėčiau, kad ji išliktų. Tačiau, galbūt ateityje kas nors norės aiškiau išreikšti mūsų simbiozės, darnaus sugyvenimo su kitomis rūšimis idėją? Nemanau, kad turėtume eiti planetos dominavimo, jos projektavimo linkme, man artimesnė bendradarbiavimo, kuris sujungia visas gyvybės formas, tema. Galbūt bus simbiocenas, o gal pancenas, kuriame visos rūšys bus vienodai svarbios? Bet kokiu atveju, manau, kad antropocenas tęsis dar ilgai – man rodos, kad mums liko mažiausiai 100 tūkstančių metų.

– Koks laikmetis laikomas antropoceno pradžia?

– Dėl to mokslininkai kol kas nesutaria. Siūloma atskaitos tašku laikyti 1950-uosius, kai Žemės paviršiuje buvo susprogdinta pirmoji atominė bomba. Tai – lengvai išmatuojamas stiprus geologinis signalas – planetoje atsirado rūšis, kuri gali pagaminti naują elementą. Be to, šie metai yra ir modernizacijos pradžia, maždaug tuo metu globaliai išplito plastiko vartojimas. Kita alternatyva yra antropoceno pradžia laikyti industrializacijos laikmetį – 1800-uosius – kai visoje planetoje padidėjo išmetamų anglies dujų kiekiai. Tačiau yra faktų, kad Žemė buvo pradėta keisti dar anksčiau – pirmieji ryžių augintojai į atmosferą išleido metano dujas, o Viduržemio regione buvo iškirsti miškai, kurie labai paveikė klimatą.

Riba, nuo kurios galėtume pradėti skaičiuoti geologinį periodą turi būti aiški; branduolinės energijos išsiveržimas šį kriterijų atitinka. Kita vertus, tai – nėra gražus simbolis. Antropoceno iššūkis – sukurti gražias žinutes ateities kartoms: „buvome čia, matote mūsų pėdsakus“.

Palikti pėdsakus – nieko blogo, svarbu, kad jie būtų gražūs. ________________________________

balandis – birželis 2015

Nuomonė

10

Nuomonė

Mažos šalies patriotai

11

Mažos šalies patriotai Čiurlenant ir žaismingai vilnijant bangoms, šokinėjant jomis per akmenis pavasariškai patvinusi Vilnelė patyrė tikriausiai skaitlingiausią Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjimo plaukimą. Ši žiema nebuvo dosni šalčio, sniego, o pavasario ledonešis nepavertė Vilnelės riaumojančia norvegiška baltojo vandens deive. Tačiau šią kovo 11-ąją Vilnelę skrodė apie 200 ekstremalų baidarėmis, pasidabinusių tautine simbolika.

Andrius Pilipuitis Pastaraisiais metais pastebėjau vis daugiau aktyvių, sportuojančių žmonių: bėgimo manija, atgimstantis dviračių sportas, dvikovės sporto šakos, netradicinės mankštos.

Visas šis pliuralizmas, judėjimo ir pasirinkimo laisvė, rėkte rėkia, kad nebesame sukaustyti jungo, tie, kurie sportą suvokė kaip tyliąją rezistenciją, kaip būdą iškelti aukštyn savąją vėliavą, didžiuotis ir švęsti su tauta.

Prieš 25-erius metus atsikovojome laisvę: laisvę judėti, mąstyti, keliauti, emigruoti, grįžti, apsispręsti. Ir mes tai darome. Kur tik mūsų nėra: nuo Didžiosios Kinų sienos iki Pietų Amerikos atogrąžų miškų. Man visa tai primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, kai kunigaikštystę sudarė daug tautų, nuomonių. Bet visus tuomet vienijo viena vėliava, vienas Vytis raudoname fone.

Ir dabar mes keliame savo vėliavą, nerėkdami „Lietuva lietuviams“, o atiduodami visą save Dakaro ralyje, kovoje ant tatamio, bėgdami trail trasoje, krepšinio ar beisbolo aikštėje, programavimo eilėdaroje ar lazerio konstravime... Pasakysite, čia juk jų darbas, jie pasirinko šį kelią sąmoningai ir tikisi už jį atlygio. Taip, bet jie tai daro taip, kaip Rūta

Meilutytė irdamasi baseino takelyje spindėdama trispalve, ar kaip Deividas Taurosevičius ar Rose Namajunas žengdami į mišrios kovos aštuoniakampį ringą visada pabrėždami savo šaknis, savo kilmę. Ar teko matyti, kaip regbio žaidėjai tvirtai susikabinę, iš susijaudinimo giedodami šalies himną išspaudžia ašarą. Ar nesididžiavote ir nesigerėjote, kai „Apple“ įmonės viceprezidentas Philipas W. Schilleris ant scenos pirmą pakvietė „Pixelmator“ įkūrėjus, brolius Aidą ir Saulių Dailides, kai už jų nugaros suplevėsavo trispalvė?

Ar kai mokslus baigę užsienio universitetuose broliai Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai grįžo tėvynėn ir įkūrė aukštųjų technologijų įmonę, auginančią bene geriausius pasaulyje kristalus. Ir kaip jų nevadinti patriotais, Lietuvos vėliavos nešėjais? Kai tikrai galėjo pasirinkti kitą alternatyvą nei dalytis patirtimi, auginti darbuotojus, verslą ir kurti Lietuvos gerovę. Kas gali pasakyti, kokio dydžio spyrį šiknon davė grįžęs Ilja Laursas vietiniams startuolių kūrėjams? Keliems jis padėjo ir dar padės? Ir kaip nepavadinti jo patriotu, tam juk nereikia būtinai stoti į savanoriškas krašto pajėgas ar remti Šaulių sąjungą finansiškai. Juk sparčiai populiarėjantis pomėgis – žaisti karą laisvu metu, ne tik mados tendencija grėsmės akivaizdoje, bet ir pilietiškumas, visuomenės brandumas, o pirmiausia sveiko proto požymis: norint tinkamai reaguoti į ekstremalią situaciją, reikia būti jai pasiruošus. Ir tai gerai... Mes suvokiame neišvengiamybę, situacijos sudėtingumą ir prisiimame atsakomybę. Juk pirmiausia mes patys turėsime ginti save, savo šeimą, savo artimą taip, kaip galime ir kuo galime. Suvokimas, kad viskas mūsų rankose, daro mus stipresnius, savo likimo kalviais. O iš pranašiškų ženklų suprantu, kad mes tikrai pasiruošę kalti savo tautos, šeimos likimą.

Bet ar būtina grėsmė, kad susitelktume? Ar kai į dangų kyla trispalvė per olimpiados apdovanojimus? Kai apimta euforijos šalis bičiuliaujasi ir be suvaržymų didžiuojasi savimi, savo kilme. Aš puikiai suprantu, kad kaimyno žolė žalesnė ir mes visada rasime priežasčių paburbėti, bet ar ne laikas sustoti, ištiesti nuoskaudų ir kompleksų prislėgtą nugarą, apsidairyti, juk aplink tiek žmonių kuria Lietuvą tau, savo vaikams. Tiesiog reikia prasikrapštyti akis ir pagaliau suvokti, kad ne tik tėvynę ginti reikia, bet ir ją auginti, skiepyti meilę jai savyje... Ir tai daryti darbais, įvairiomis plotmėmis, ne tik sporte, bet ten, kur esi kiekvieną dieną.

Kelti savo vėliavą aukštyn: aukojant save, ieškant iššūkių ir įveikiant juos. Kaip atpildą gaunant dėmesį, naudą sau, šeimai ir nepamirštant iškelti savo vėliavos aukštyn. Taip priversdami suklusti, atsisukti ir gerėtis mumis, mažos šalies patriotais. ________________________________

balandis – birželis 2015

12

Vidinis balsas

Vidinis balsas

Kelias į laimę – asmens vidinio ir išorinio pasaulio harmonija

13

Kelias į laimę – asmens vidinio ir išorinio pasaulio harmonija Vienas pagrindinių tikslų žmogaus gyvenime-laimės, harmonijos, pasireiškiančių daugybe formų, paieškos ir puoselėjimas. Norint tai atrasti-pirmiausia reikia susitelkti į save patį ir suvokti– ko aš ieškau? Geriausiai atsakyti į tokį, tik iš pirmo žvilgsnio nesudėtingą klausimą, padeda savo kelią jau atradę žmonės.

Apie tai mintimis pasidalinti pakvietėme koučingo specialistę Aušrą Bijaminienę ir rašytoją Jurgą Adomo.

Iveta Galdauskaitė

Kiekvienas pasirinkimas – nukreiptas į save Pradedant galvoti apie asmeninę laimę, verta prisiminti seną, ne kartą girdėtą posakį, jog kiekvienas esame savo likimo kalvis. Tada nesudėtinga suvokti, jog visi, kasdien patiriami išgyvenimai ir emocijos kyla tik iš mūsų pačių vidinio pasaulio, kuris yra asmenybės pasirinkimų atspindys kasdienėje būtyje. „Visas žmogaus gyvenimas yra pasirinkimų visuma. Mes nuolat kažką renkamės.

Kai kurie pasirinkimai būna mažiau sudėtingi ir mažiau reikšmingi, kaip šiandien rengsiuosi arba kelintą valandą eisiu sportuoti. Kiti - iš esmės keičiantys žmonių gyvenimus, pavyzdžiui, gyvenimo partnerio ar profesijos pasirinkimas. Kiekviename pasirinkime yra vienas svarbiausias elementas - žmogus turi nuspręsti pats, įsiklausydamas į asmenines vertybes, prioritetus gyvenime, ateities viziją, tai - kas svarbu jam. Aplinkiniai žmonės turi unikalų požiūrių, patirčių, vertybių pasaulį, jie gali patarti, pasidalinti mintimis, tačiau nuspręsti visada turi pats suaugęs žmogus“, - sako Aušra Bijaminienė, vadovų gyvenimo kokybės strategė, sertifikuota vadovų koučingo (Executive Coach), gyvenimo koučingo (Life Coach) ir karjeros koučingo (Career Coach) specialistė.

Dažniausiai sprendimų priėmimą apsunkina nežinia, ar pasirinktas kelias yra teisingas. Tokiais atvejais koučingo specialistė ragina atrasti savo vidinį „kompasą“, padedantį sprendimus priimti vadovaujantis savo galva ir intuicija.

Visi sprendimai, išskyrus visuomenės moralės ir dorovės normas, yra subjektyvūs. Jie teisingi tik tam žmogui asmeniškai ir nėra absoliutūs. Pasirinkimo vykdymas, atsigręžiant ir įsiklausant į save, sąlygoja vidinės ramybės ir

balandis – birželis 2015

14

gyvenimo džiaugsmo būseną. Būtent tai yra pagrindinis indikatorius, žymintis teisingą pasirinkimą. „Žmogus, kryptingai einantis pasirinktu gyvenimo keliu, visų pirma turi besąlygiškai save mylėti ir rūpintis savimi kiekviename gyvenimo lygmenyje. Lygiai taip pat svarbus pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, idėjomis, asmenybės autentiškumu, drąsa eiti savu, galbūt niekada nepramintu keliu. Dar vienas elementas - atsparumas stresui. Neįmanoma staiga pakeisti pasaulio ir sustabdyti visą į žmogų nukreiptą kritiką, agresiją, negatyvumą, tačiau galima susikurti savo asmeninį filtrą, kuris neleis susiurbti viso pasaulio blogio į širdį. Negana to, kryptingas žmogus yra autentiškas žmogus. Jis nesiblaško dėl aplinkos kritikos ir spaudimo, streso ir neapibrėžtumo, jis neturi agresijos, nesidomi destruktyvia informacija iš įvairiausių informacijos sklaidos kanalų, nes tai nesusiję su jo ir jo šeimos gerove. Toks žmogus - harmoningai tvirtas. Jis viską apsvarsto, įvertina, perleidžia per savo gyvenimo kokybės suvokimo filtrus ir keliauja toliau tvirtais žingsniais“, - tvirtina A. Bijaminienė.

Gyvenimo kokybės strategės teigimu, asmenybė turi pasinaudoti jai svarbiomis, su individualiais prioritetais rezonuojančiomis gyvenimo galimybėmis. Tik laimingi ir veiklūs žmonės turi daugiau energijos, yra laimingesni, o nuovargis aplanko užsiimant neįdomia veikla, joje

Vidinis balsas

nematant prasmės, „maudantis“ neigiamose emocijose.

Dėl to, asmeninių prioritetų nustatymas tiesiogiai koreliuoja su meile sau ir pasitikėjimu savimi.

Laimingas gyvenimas, kaip jį susikurti?

Susitelkimas, norų ir tikslų žinojimas bei supratimas – nemenkų pastangų reikalaujantis procesas, kurio „receptą“ kiekvienas suranda kantriai dirbdamas su savimi. „Anksčiau žmonės žinojo ir taikė visatoje egzistuojančius dėsnius, dabar didelė dalis jų tiesiog užmiršta. Vienas pagrindinių dėsnių, kuriuos reikia suvokti ir taikyti yra tai, jog viskas, kas vyksta kiekvieno žmogaus gyvenime, yra jo vidinės būsenos atspindys, veidrodis. Pavyzdžiui, staiga kaimyno aprėktas žmogus turi ne audringai reaguoti, o pasižiūrėti į to kaimyno sukeltą neigiamą emociją ir viską apgalvodamas ją „išvalyti“. Kaimynas tave aprėkė tik todėl, kad tu vaikščioji užspaudęs pyktį.

Puolimas į išorę ir tokiomis pat priemonėmis kovojimas su pasipiktinusiu, rėkiančiu žmogumi – tik gilins tavo generuojama vidinę agresiją. Taip elgtis reikia kiekvienoje situacijoje – nesvarbu bendraujama darbe, šeimoje ar su vaikais. Jeigu visi suvoktų šį dėsnį ir juo vadovautųsi, mano nuomone, gyventi būtų labai paprasta“, - pasakoja kardinaliai savo gyvenimą pakeitusi knygos „AŠ+MB=AŠ“ autorė Jurga Adomo.

15

balandis – birŞelis 2015

16 Kaip teigia rašytoja, negatyvių jausmų „valymas“ iš savęs, kitaip nei materialinės vertybės – vienas kertinių, kasdien augančiai asmenybei reikalingų aspektų. „Mirdamas žmogus nepaisant to, kokia filosofija besivadovaudamas gyveno, su savimi pasiima tik vieną dalyką – tai, ką sugebėjo suformuoti viduje. Materialūs daiktai nekeliauja kartu su juo, todėl dvasinis tobulėjimas, kasdienis mokymasis, bandant save nuvesti į meilę, harmoniją, ramybę, taiką yra tai, dėl ko gyvename“, - sako Jurga Adomo.

Harmonijos ir pusiausvyros suradimas gyvenime dažniausiai yra jungtinis psichologinių, emocinių ir dvasinių praktikų propagavimo rezultatas. Šis derinys – unikalus kiekvienai asmenybei, atrandamas ne iš karto, o vykdant dvasinius ieškojimus. Vieniems efektyviausia būna meditacija, kitiems gali padėti psichoterapijos seansai, praeities įvykių ir santykių analizė, harmonijos dėsnių studijos ar atsigręžimas į religiją. „Nežinau ar žmonės pasirengę tai išgirsti, bet mano praktika rodo, jog pats unikaliausias, labiausiai prieinamas ir lengviausias būdas pasiekti dvasinę ramybę, yra malda. Nesvarbu kokios tai maldos, kokie šventieji, nes viskas bet kokiu atveju kyla aukštyn, į tą patį šaltinį. Nusilenkus kažkam, didesniam už tave, kūrėjui, į kurį turime visi atsigręžti, viskas pradeda dėliotis į savo vietas. Malda man atrodo svarbiausia, tačiau daugiausiai efektyvumo, visgi, suteikia rinkinys, todėl galima ne tik melstis, bet ir užsiimti meditacija, prižiūrėti savo kūną atsisakant alkoholio, mėsos ir kita“, – patirtimi dalinasi moteris.

Harmoningas žmogus išsiskiria iš minios? „Kiekvienas žmogus gimė tam, kad būtų gražus, laisvas, kuriantis, judantis pirmyn ir besidžiaugiantis gyvenimo akimirkomis. Kai mes ignoruojame savo natūralios prigimties esmę, sulaukiame pasipriešinimo iš savo kūno, kuris galų gale baigiasi įvairiais negalavimais

Vidinis balsas ir ligomis, nuo psichologinių iki fizinių. Gavus tokį signalą privalu sustoti ir suprasti, ką turėtum keisti gyvenime“, - teigia A. Bijaminienė. „Dvasiniu keliu pradėjęs eiti žmogus gyvenimą orientuoja į savo vidų, ne į išorę. Kasdien bent keletą minučių žvilgsniui į save skirianti asmenybė pradeda tobulėti ne tik kaip individas, pokyčiai tampa akivaizdžiai matomi ir jo išorėje. Žinoma, galima meluoti sau ir stengtis slėpti savo giliausius vidinius išgyvenimus. juos užspausti viduje ir apsimetinėti prieš kitus žmones, kad viskas mūsų viduje yra puiku, nuostabu, tobula.

Nemažai žmonių šiandien taip elgiasi, užuot sprendę savo problemas ir dėl to labai kenčia“, - atskleidžia Jurga Adomo. A. Bijaminienės teigimu, tiesiog neįmanoma nepastebėti save mylinčio ir gyvenimu besidžiaugiančio asmens, jie jaučiasi lyg ant sparnų. Jie spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, energiją, išmintį, meilę, vidinę ramybę, harmoniją. „Labai svarbu suvokti, kad meilė sau nėra egoizmas. Net lėktuve kiekvieną kartą girdime instrukcijas, kad pirmiausia turime padėti sau, o tada galime pasirūpinti aplinkiniais.

Vienas iš Dievo įsakymų moko „Mylėk savo artimą, kaip pats save“. Jeigu nemyli savęs, reiškia, nemyli kitų žmonių. Kaip mylėti save?

Kiekvienas tai daro savaip, bet iš esmės, tai reiškia skirti laiko ir dėmesio gyvenimo kokybei. Tikiu, kad kiekvienas žmogus turi savitą meilės sau ir gyvenimo džiaugsmo elementų sąrašą, svarbiausia, jog tai būtų šiandienos įprotis, laiko tam reikia skirti čia ir dabar“, pabrėžia vadovų gyvenimo kokybės strategė. Būtinybei susitelkti į save šią akimirką pritaria ir Jurga Adomo. „Einant dvasiniu keliu mokoma, jog jeigu kažkoks šventasis nenorės su tavimi bendrauti – apie jį ir neišgirsi, o jeigu išgirsi – tiesiog nesuvoksi ir nesigilinsi į tą informaciją. Jeigu žmogus yra kviečiamas atsigręžti į save jis susidomi – tai reiškia, jog atėjo laikas pokyčiams, tereikia tuo patikėti“, – užbaigia rašytoja Jurga Adomo. ________________________________

17

„Vienas pagrindinių dėsnių, kuriuos reikia suvokti ir taikyti yra tai, jog viskas, kas vyksta kiekvieno žmogaus gyvenime, yra jo vidinės būsenos atspindys, veidrodis.“ Jurga Adomo

balandis – birželis 2015

Vidinis balsas

18

Kur slypi žmogaus galia?

Kiekvienas mūsų turi galimybę būti tuo, kuo nori, daryti ir turėti viską, ko trokšta, nes galia siekti tikslų slepiasi mumyse. Tai kas ta milžiniška jėga, išjudinanti mūsų galias? Kur ją rasti ir kaip ja pasinaudoti?

Rinalda Germanienė

Psichologė, psichoterapeutė, sporto psichologė (nuotraukos autorius Paulius Gasiūnas)

Pažvelkime į „galinguosius“. Vieni savo galią apibrėžia pinigų kiekiu ar formalios valdžios turėjimu. Kiti– atvirkščiai. Dar kiti mato savo galią nuolat raudodami ir verkšlendami. Pilna tokių televizijos laidų ir tokių personažų.

Vienas mano esąs galingas, nes be jokios sąžinės graužimo gali viešai demonstruoti savo cinizmą, kitas – nes sutalžė savo žmoną ir vaikus, dar kitas galingas tuo, kad, prarasdamas savigarbą, savo vertės jausmą skelbia viešai.

Nemalonu? Galima pritarti E. Eriksono nuomonei, jog žmonių gerosios tendencijos greičiau ŠNABŽDA, o ne RĖKIA, todėl sunku juos išgirsti.

Savo galias platesne prasme galėtų atrasti tas, kuris siekia žmogiškosios pilnatvės.

Tai atradimas savyje dalykų, kurių mes visi turime. Tai reiškia gyventi ir keistis naudojantis tuo, ką turime savo viduje, tuo, kas sudaro mūsų galią.

Pirmiausia – tai Meilė – aukščiausias pajėgumo, galios pasireiškimas. Tai sudėtingas ir intymus jausmas, kurį lydi

švelnumo, susižavėjimo, pavydo, pykčio, nerimo, džiaugsmo, sielvarto emocijos ir būsenos. Bet kokiu atveju meilė turėtų būti aktyvi veikla, kuri reiškiasi sugebėjimu duoti, o ne imti. Ką reiškia „duoti“? Žmogus, kurio kultūra orientuota tik kaupti, veiksmą „duoti“ supranta kaip ko nors atsisakymą ar praradimą dėl ko nors. Šiandieniniame meilės kontekste dažnas tiesiog „turi“ žmogų, vyrą, žmoną, „rėmėją“ ar meilužę. Tas amžinas E. Fromo klausimas „Turėti ar būti?“ Lengviau yra turėti, nes mylėti – sunkus darbas.

Tai nėra aukojimasis dėl kito. Tai yra davimas kitam to, kas mumyse yra tikro ir gyvo: savo liūdesio, džiaugsmo, proto, humoro, juoko, supratimo ir t. t. Sugebėjimas mylėti priklauso nuo žmogaus brandumo. Atsitinka ir taip, jog žmogus niekada nepatiria tikro meilės jausmo, nes jam maloniau, pavyzdžiui, visą gyvenimą būti narcizu ar priklausyti nuo kitų. Meilė neišvengiamai susijusi su atsakomybe, pagarba, kito žmogaus pažinimu, rūpesčiu. Anot K. Džibrano meilė turi vieną troškimą – išsipildyti. Todėl, jei esame čia buki, šį jausmą būtina puoselėti įgyjant tikrąsias galias.

Kitas svarbus dalykas yra tas, kaip mes gyvename su tikrovės daiktais ir reiškiniais. Kaip mes valdome savo jausmus? Kas lemia mūsų emocijų turinį ir dinamiką?

Kaip jau buvo užsiminta, Lietuvoje paplitusi tendencija skųstis ir verkšlenti. Didžioji publicistinių laidų dalis pateikia būtent tokį gyvenimo būdą. Galima teigti, kad verkšlenimas – tai savo galios jei ne praradimas, tai susilpninimas. Svarbus aspektas, kad visuomenė orientuojasi į rezultatus bei konkurenciją.Vienas pasmerktas laimėti, kitas – pralaimėti. Taigi emocinė įtampa ir stresas tampa nuolatine daugelio šeimų ir televizijos žiūrovų būsena.

Kad ir kaip būtų keista, žmonės patys renkasi tokią būseną. Tai ne savo, o kito jausmų pasirinkimas. Gyvenimo realybė parodo, kad dėl to dauguma žmonių nemoka valdyti ir įvardyti savo savijautos.

Jie neišjungia televizoriaus, skaito įvairias apgailėtinas istorijas, su jomis susisiedami, įsijaučia į tai ir aukoja savo vienintelio gyvenimo laiką dėl kitų gyvenimo. Kiekvieną dieną po truputį mirštame. Tad norisi, kad žmonės nuoširdžiai džiaugtųsi, jog gyvena, nuoširdžiai pyktų, juoktųsi ar verktų. Tai žmogaus jausmams galėtų padėti tapti tikresniems. Nereiškia, kad jie turi būti tik pozityvūs, juk liūdesys, pyktis, bjaurėjimasis, išsiskyrimas, nusivylimas irgi yra gyvenimas. Emocinę inteligenciją reikia ugdyti. Šiandienė visuomenė labai vertina intelekto koeficientą.

Tačiau tyrimai rodo, kad IQ garantuoja tik dvidešimt procentų sėkmės – visa kita emocinis intelektas. Ar mokomės to? Nepamirškime, kad jausmai padeda išskleisti kitą mūsų galią – protą.

Kur slypi žmogaus galia?

Žmogui galios suteikia tai, kad jis tikrai žino, ko nori iš gyvenimo. Kitaip tariant, jis turi gyvenimo tikslą ir moka pamatuoti savo sugebėjimus jį pasiekti.Čia pravartu savęs paklausti, kas man yra gyvenimo prasmė?

Kaip atrasti šias galias, dėl kurių tampame brandžia asmenybe? A. Maslow pateikia žmogiškąją pilnatvę pasiekusių asmenybių charakteristiką: 1. Realistiškesnis požiūris į pasaulį. Nei nepagrįstas optimizmas, nei pesimizmas, nei burtai, nei prietarai. Jie pasižymi sugebėjimu skirti tai, kas yra iš tikrųjų, ir teisingai vertina žmones.

2. Savęs ir kitų priėmimo lygis. Jie yra tolerantiški kitiems, sau ir savosioms silpnybėms.

3. Daugiau spontaniškumo ir geresnis savęs pažinimas.

Jie spontaniškesni, natūralesni, suvokiantys savo motyvus, jausmus, gabumus bei potencijas.

4. Labiau koncentruojasi ties problemomis. Jie domisi tuo, kas vyksta šalia jų, išorėje, ne tik jų viduje. Jie nekreipia dėmesio į smulkmenas, todėl gyvenimas jiems lengvesnis, ir jie patys labiau sugyvenami.

5. Jiems labiau reikia vienumos ir privatumo viską patiems apmąstyti.

6. Didesnė autonomija ir atsparumas išorinėms įtakoms.

Kitaip tariant, šie žmonės vadovaujasi savo protu. Jie turi savo nuomonę, jų pažiūras formuoja ne pardavėjai, reklama, propaganda, televizija, laikraščiai ir pan.

7. Nuoširdesnis džiaugsmo reiškimas ir įvairesnės emocinės reakcijos. Save realizuojantys žmonės nuolat džiaugiasi pasiektais laimėjimais ir kaskart iš naujo

19

mėgaujasi žmogiškosios egzistencijos stebuklais. Jiems šiandien saulėtekis yra lygiai toks pat nuostabus kaip kadaise, kiekviena gėlelė juos žavi taip pat kaip visada, tūkstantasis pamatytas vaikas yra toks pat gamtos stebuklas kaip ir pirmasis.

8. Dažniau patiria nepaprastų įspūdžių. Juos ištinka mistinės akimirkos, ekstazės. Jie stipriai išgyvena tas vertybes, kurios teikia prasmę gyvenimui.

9. Didesnis visuomeninis aktyvumas. Subrendę asmenys moka užjausti ir noriai padeda kitiems.

10. Brandesni ir kupini meilės tarpusavio santykiai: sugeba mylėti neegoistiškai, tik su nedaugeliu palaiko glaudžius kontaktus, moka džiaugtis ir didžiuotis savo laimėjimais, seksą sieja tik su meile, o ne akimirkos afektu.

11. Demokratiškesnis charakteris. Jie sugeba užmegzti draugystę su įvairių socialinių sluoksnių, rasių, tautybių, religijų žmonėmis.

12. Tokie žmonės geriau skiria gera nuo blogo, priemones nuo tikslų.

13. Neįprastas humoro jausmas.

14. Kūrybiškumas. Labai gaivus, nešabloniškas, kūrybiškas požiūris į gyvenimą.

Ką daryti? Ieškoti struktūros, autoritetų, grandiozinių projektų, magijos, astrologinių prognozių – kažko didesnio negu mes patys esame, t. y. bandyti bėgti nuo savęs, o gal prisiminti save vaikystėje ir išgirsti save tikrą. Gal tuomet atsiras prielaidos sugrąžinti tikrąjį savęs pajautimo džiaugsmą. ________________________________ www.sportopsichologija.lt

balandis – birželis 2015

Santykiai. Tu ir aš

20

Santykiai. Tu ir aš

Kaip susirasti svajonių partnerį?

21

Kaip susirasti svajonių partnerį?

Fantazuokite Statistika rodo, kad pasaulyje Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis į svajonių materialidaugėja žmonių, neturinčių an- zavimąsi – išsiaiškinkite, ko iš tikrųjų norite. Pasidarykite nuotakos ar jaunikio savybių aprašą. Tam, kad trosios pusės. Ką daryti, jei tokią svajonių svajonė virstų tikrove, abstraktaus noro nepakaks. Jei nokažko, tai ir gausime neaišku ką. O kai išsikeliame norisi turėti, o jos kaip nėra, taip rime tikslą ir, geriausia, jį ranka užrašome ant popieriaus lapo, pasąmonė ima koncentruotis į jau suformuotą užnėra? Leidykla „Alma littera“ ir mūsų duotį. Ji susisieks su jumis, vos tik TAS žmogus pasirodys asmeninių pokyčių konsultan- horizonte. tė Leonora Blekaitytė, neseniai Kaip norite jaustis šalia mylimo? išleidusi saviugdos knygą „Sie- Jei sunku aiškiai įsivardyti, kokios antrosios pusės norime, pradėkite nuo to, kokio žmogaus nenorite matyti šalia los aritmetika. Praktinis gidas savęs. Nepageidaujamų bruožų priešingybės gali būti tos geidžiamos savybės, kurių ieškosite svajonių partneteigiamų pokyčių link“, dalijasi jūsų ryje. Bandant išsiaiškinti, kokios antrosios pusės norite, taiklu savęs paklausti: o kaip aš noriu jaustis šalia savo patarimais, kaip susirasti gyve- itin išrinktojo ar išrinktosios?Atsakymas į šį klausimą, matyt, bus svarbesnis už plaukų ar akių spalvą... nimo partnerį.Viena esminių ir daug ką santykiuose paaiški- Užaukite savo svajonių partneriui nančių tiesų: gauname ne tai, ko Jau turite susikūrę ar net nusižiūrėję savo svajonių partnerį? Tuomet pamėginkite įsivaizduoti, kokia antroji pusė norime, o kas esame. jam prilygtų? Kas tinka į porą jūsų susikurtam idealui? Ar Leonora Blekaitytė (nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

esate kaip tik toks / tokia? Jeigu patiems iki to gražaus paveikslėlio toli, pats laikas pasiraitoti rankoves. Tapkite tokiu žmogumi, kokį įsivaizduojate šalia savo svajonių partnerio.

balandis – birželis 2015

Santykiai. Tu ir aš

22

Dirbkite su savimi. Užaukite savo svajonių porai taip, kaip galbūt ir kitas žmogus šiuo metu auga jums.

Mokėkime jaustis laimingi ir vieni

Bet ką daryti, jeigu jūsų užsakymas pasimetė tarp siuntų ir jau akeles pražiūrėjote belaukdami savo artimo žmogaus?

Pasitaiko ir toks variantas, kad nė pusė savybių jūsų susikurto svajonių mylimojo neatitinka.Visi tikrovės ženklai rodo, kad šiuo etapu pakaks dairytis aplinkui alkanu žvilgsniu ir metas užsiimti savimi – savo augimu ir kita svarbia veikla. Pirmiausia išmokime gyventi visavertį gyvenimą patys su savimi, nedėdami vilčių į išsvajotąjį partnerį, tarsi visas mūsų gyvenimas ir laiminga ateitis priklausytų tik nuo jo. Tarsi vos tik horizonte pasirodys jis ar ji, gyvenimas pasikeis it burtų lazdele mostelėjus. Ar įsivaizduojate, kokia „dovanėle“ tampame, jei atsakomybę už savo gyvenimą sukrauname kitam? Mūsų ateitis ir laimė priklauso nuo mūsų pačių ir to, kaip gyvename šiandien. Ir jei svajonių partnerio horizonte kol kas nematyti, galime džiaugtis, nes tikrovė dovanoja patį brangiausią dalyką – laiką su pačiu savimi. Išnaudokime jį tinkamai!

Neapsikraukime sunkiausiu bagažu –nuoskaudomis

Žmonės vieni lieka ir dėl to, jog patys, dažniausiai nesąmoningai, nusprendžia, kad viską savo gyvenime jau patyrė ir žino, jog visi vyrai ar moterys vienodi, ir pan. Taip patys uždarome duris, pro kurias galėtų įeiti naujos galimybės.

Padėtį pasunkina ir tai, kad nešiojamės savo blogą patirtį, praeitį ir jomis dalijamės su visais, jų nepaleidžiame ir taip neleidžiame į gyvenimą ateiti naujai energijai. Kaip į pilną

taurę, kurioje, deja, dar ir daug pykčio bei pagiežos, įpilti bent lašelį švaraus vandens? Padėkokime savo praeičiai už pamokas, paleiskime ją ir visą savo dėmesį skirkime dabarčiai. Leiskime į savo taurę, kaip sielos indą, įpilti švaraus vandens.

Ką kiti sako apie mus pačius?

Ką daryti, jei horizonte pasirodė ne visai toks žmogus, kokio laukėte? Paklauskite savęs: kodėl kaip tik tokiomis savybėmis pasižymintis žmogus atsirado jūsų gyvenime?

Paradoksas, bet greičiausiai turite vienas kitą traukiančių, taigi panašių, papildančių, lūkesčius pateisinančių savybių arba yra situacijų, prie kurių abiem naudinga padirbėti ir išmokti savo pamoką. Juk gauname ne tai, ko norime, o tai, kas esame. Kaip tik dėl šios priežasties aukos vaidmenį prisiėmusios moterys prisitraukia jas kankinančius vyrus, o spindinčios karališka ramybe ir komfortu – itin patikimus, savo moteris ant rankų nešiojančius partnerius.

Mokykimės vieni iš kitų

Kol svajonių partnerio nėra, mokykimės iš tų, kurie rodo mums dėmesį. Jei labai stipriai nepatinka kokia nors kito žmogaus savybė, tai požymis, kad greičiausiai ta pačia savybe pasižymime ir mes. Kiekvienas šalia esantis žmogus mums yra mokytojas ir turime būti labai dėmesingi.

Galbūt šįkart dar NE TĄ žmogų siunčianti tikrovė suteikia mums progą užaugti ligi TO žmogaus, tai yra ko nors išmokti iš sutiktojo dabar? Sieti gyvenimo su mums netinkančiais žmonėmis nebūtina. Bet pasistenkime iškart nenurašyti, o įprasminti susitikimą ir paanalizuoti silpnąsias bei stipriąsias savo ir kito savybes. Tai leis geriau suprasti, kokie esame mes patys. Juk aplinka, situacijos ir žmonės,

Kaip susirasti svajonių partnerį? kuriuos prisitraukiame, yra mūsų pačių atspindžiai arba mums svarbios pamokos, kurias verta išmokti. Moterys atsiskleidžia šalia vyrų. Vyrai – šalia moterų. O su niekuo nebendraudami mes kur kas ilgiau užtruktume besistengdami susipažinti iš arčiau su pačiu savimi ar įgyti tam tikrų savybių.

Ką sakome aplinkai ją atstumdami?

Kartais atrodo, kad antrosios pusės ieškantys žmonės tarsi žaidžia televizijos žaidime „Kitas“. Na, viskas būtų gerai su juo ar ja, bet be aukštojo išsilavinimo ar sąskaitos banke, todėl kitas! Bet taip elgdamiesi primename žmogų, kuris per gimtadienį gautą dovaną sukritikuoja ją dovanotojo akivaizdoje. Manote, kad dovanotojas pasistengs „pasitaisyti“ ir kitą kartą atneš geresnę dovaną?

23 Greičiausiai jis daugiau niekada jums nieko nebedovanos.

Todėl ir su dovanas teikiančia tikrove elgtis reikia pagarbiai ir visus vyrus ar moteris, pasirodančius kelyje, priimti dėmesingai ir dėkingai – kaip didžiausias dovanas. Juk labai dažnai, kai jau sulaukiame mums skirto žmogaus, suvokiame, kad jei nebūtume turėję, tarkime, su kitu įgytos patirties, tai ir su šituo greičiausiai mums nebūtų kas nors išėję.

Mes mokomės vieni iš kitų. Esame reikalingi vieni kitiems, kad padėtume išaugti iš savo silpnybių ir išlavintume gražiausias savo savybes.

Kuo greičiau įsijungia skaičiuotuvas–ar verta čia su tokiu žmogumi būti, ar išeis kas ir pan., tuo sunkesni tampame.

Sunkesni net patys sau. Ir tuo mažiau variantų veikti turime. Galime tik laukti. O jei esame atviri ir gebame priimti, stebėti, kas ateina į mūsų aplinką, tikrovė dirba ir siunčia pamokas įvairiais variantais. Nes tai, kas ateina, yra mūsų dabarties atspindys. Norime kitko? Keiskimės patys. ________________________________

balandis – birželis 2015

24

Kur riba? Sveikas ir patologinis pavydas

25

Kur riba? Sveikas ir patologinis pavydas Per visą savo santykių istoriją, ko gero, esame bent kartą nejaukiai pasijutę, kai mylimojo dėmesys nukrypo į žavingą pašnekovą (-ę), arba suabejojome, ar tikrai mylimasis išskiria mus iš visų kitų.

Pavydas, ko gero, neišvengiamas meilės palydovas. Vien abejonė, kad mūsų meilė partneriui gali būti išduota, nepaprastai skausminga, jau nekalbant apie patį neištikimybės faktą. Kai mylime, visada (bent jau slapčiausioje savo širdies kertelėje) daugiau ar mažiau bijome prarasti mylimąjį.

Ramunė Pajuodytė-Milašienė Psichoterapeutė (nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

Tai visiškai natūralu, juk mums brangus mylimasis, tad norime būti jam svarbiausi. Kartais pavydo jausmu net „pasitikriname“ savo arba partnerio meilę: pastebėję, kad nusiminėme, kai jo žvilgsnis nukrypo kažkur kitur, suprantame, kaip stipriai jis mums rūpi, o mylimojo klausimai, kur taip ilgai užtrukome, maloniai paglosto savimeilę, kad tikrai esame jam svarbūs. Neįkyrus pavydas patvirtina meilę partneriui ir gali net sustiprinti poros ryšį, nes priverčia labiau stengtis dėl kito ir nepasiduoti santykių rutinai.

Taigi, kai mylime, nesame abejingi, kam mylimas žmogus skiria savo dėmesį, ir kartais pavyduliaujame, tačiau reikėtų skirti „sveiką“ pavydą, kuris tik pakursto meilės ugnį, ir liguistą pavydą, kuris gesina meilę ir griauna santykius. Toks pavydas perauga į panišką baimę ir agresiją partnerio atžvilgiu ir tampa tikra kančia bei pragaru abiem. Nevaldomas pavydas, griaunantis poros gyvenimą, kartais tampa manija, obsesija. Įtarimai ir įsikalbėti įkalčiai neduoda ramybės nei pačiam pavyduliautojui, nei jo aukai. Iškreipta liguistai pavyduliaujančio žmogaus vaizduotė sugeba sukurti neįtikėtinas istorijas, visur įžiūrėti įkalčius ir savo įtarinėjimų patvirtinimus. Toks žmogus visur įžvelgia neištikimybę, apgaulę, kiekvienas kitas vyras / moteris atrodo kaip potencialus meilužis.

Kas gi maitina pavyduolio pavydą? Ar įmanoma jo išvengti? Deja. Partnerio elgesys čia dažniausiai niekuo dėtas, o įtarimai neturi jokio realaus pagrindo. Pavydo priežastys slypi pačiame pavyduliaujančiame žmoguje.

balandis – birželis 2015

26

Pavydas paprastai kyla iš nesaugumo jausmo ir nepasitikėjimo savimi. Liguistai pavyduliaujantis žmogus yra žemos savivertės, labai lengvai pažeidžiamas, nuolat jaučiasi nesaugus ir bijo būti paliktas.

Pavydūs žmonės yra patyrę skausmingą vaikystę, persmelktą tėvų dėmesio trūkumo ir / ar baimės juos prarasti.

Jie nejautė savo išskirtinumo jų gyvenime, dažnai jautėsi nemylimi, atstumti, atskirti, tad atsiranda labai palanki dirva formuotis pavydui. Labiau už viską pasaulyje tampa baisu būti paliktam, nes vaikui gyvybiškai reikia tėvų.

Toks vaikas negali suaugti ir užsifiksuoja savo vaikiškoje baimėje. Vėliau, sukūrus kitus santykius, jį vėl užvaldo ta pati baimė, nes giliai viduje jis jaučiasi nevertas meilės, neįdomus, nepasitiki savimi, abejoja savo asmenybės vertingumu ir patrauklumu. Taigi viduje kyla nuolatinių abejonių dėl santykio, nes manoma, kad išrinktasis gali pamilti kitą, vertesnį, geresnį žmogų.

Santykiai. Tu ir aš

Tuo tarpu emociškai brandus žmogus, mylėdamas ir žinodamas, kad yra mylimas, paprastai jaučiasi ramus ir lengviau toleruoja nerimą, kai horizonte atsiranda kažkas trečias, tarkime, buvęs ar naujas gerbėjas (-a). Jis nėra taip lengvai išmušamas iš vėžių ir jaučiasi esąs stipresnis už savo „varžovą“, nes žino, kad yra mylimas, o ir pats myli savo partnerį.

Pavyduolis, jausdamasis nesaugus, seka kiekvieną partnerio žvilgsnį, pokalbį, neleidžia jam turėti kitų emocinių ryšių, nes baiminasi prarasti savo išskirtinumą. Jis partnerį pasąmoningai suvokia kaip motiną / tėvą, todėl kaip vaikai pavydi mamos dėmesio kitiems, nes dar yra visiškai nuo jos priklausomi, taip ir pavyduolis, pajutęs, kad jo išrinktasis rodo dėmesį kažkam kitam, jaučiasi nustumtas į šalį, paliktas, nereikalingas. Pavyduolis negeba dalytis partnerio dėmesiu su kitais. Jis kaip mažas vaikas, įsikabinęs į mamos sijoną, nepaleidžia jos nė per žingsnį. Taip

Kur riba? Sveikas ir patologinis pavydas pat neretai jis apriboja ir savo gyvenimą, bijo įsitraukti į naują veiklą, prisiimti daugiau darbų, nes baiminasi, kad dėl to negalės nuolat stebėti savo partnerio. Šis nepasitikėjimas savimi, savo vyriškumu / moteriškumu verčia visur ir visada kontroliuoti savo partnerį, o kartais net primesti kitam tironišką savo valdžią, apriboti jo ar jos laisvę. Kilus įtarimų, kad partneris nesielgia taip, kaip reikalaujama, pavyduolis jaučia siaubingą įsiūtį, kuris ima reikštis kaip jo žeminimas, šaipymasis, niekinimas, kankinimas. Įtariamasis galų gale virsta persekiotojo auka.

Pavyduolis labai trokšta būti mylimas, bet dažnai nesugeba mylėti pats. Juk mylime ne savindamiesi kitą, o gerbdami jo erdvę, stengdamiesi, kad mylimas žmogus jaustųsi laimingas su mumis. Kai mylime, gerbiame ir pasitikime savo partneriu. Mylėdami nenorime skaudinti ar

27 kankinti. Tuo tarpu pavyduliautojas nepasitiki savo partneriu, nes nepasitiki pats savimi.

Partneris neretai pavargsta nuolat save stebėti, kad tik nesupykdytų pavydaus išrinktojo, nuolat teisintis, muštis į krūtinę, kad tikrai taip nėra, kaip jis galvoja, įrodinėti, kaip stipriai ir beprotiškai jį myli, kol galų gale jo meilė išblėsta, jis nebegali jaustis savimi ir dūsta dėl tokių santykių. Beje, kraštutiniais pavyduliavimo atvejais, įtikinti pavyduolį, kad jis klysta, beviltiškas reikalas: jokie racionalūs argumentai nepadeda, jis vis tiek įtarinės toliau, ieškos įkalčių ir, be jokios abejonės, anksčiau ar vėliau jų ras. Tokiu atveju geriausia neeikvoti energijos ir laiko bei nutraukti destruktyvius santykius, nes galima ne juokais susirgti ir pačiam. Žinoma, visada lieka viltis, kad pavyduolis, bijodamas netekti santykių, prisiims atsakomybę už savo pavydą, pradės psichoterapiją ir ilgą darbą su savimi. ________________________________ www.psichoterapeutas.com | http//:porosterapija.lt

balandis – birželis 2015

Santykiai. Tu ir aš

28

Žudantis vienatvės amžius

Vienatvė yra tapusi viena didžiausių šio laikotarpio problemų, nuo kurios kenčia labai didelis procentas tiek jaunų, tiek pagyvenusių žmonių. Ji prilygsta ligų epidemijoms. Apie vienatvę ir jos formas šiuolaikinėje visuomenėje rašo George’as Monbiotas dienraščio „The Guardian“ straipsnyje „Vienatvės amžius mus žudo“ Žydrūnas Drungilas Kaip pavadinti šiuos laikus? Tai nėra informacijos amžius: populiarių švietimo judėjimų išsekimas paliko vakuumą, užpildomą rinkodaros ir konspiracijos teorijomis. Panašiai kaip akmens, geležies ar kosmoso, taip ir skaitmeninis amžius daug pasako apie mūsų artefaktus, tačiau mažai ką – apie pačią visuomenę. Antropoceno laikotarpiu, kuriame žmonija daro didžiausią poveikį biosferai, nėra įmanoma atskirti šio amžiaus nuo dvidešimt praėjusių. Kuris ryškus socialinis pokytis atskiria mūsų laikotarpį nuo prieš tai buvusių? Man tai akivaizdu. Šis amžius – Vienatvės amžius.

Kai Thomas Hobbesas paskelbė, kad gamtos prieglobstyje, prieš atsirandant nuolat mus kontroliuojančiai valdžiai, buvome įsitraukę į karą „žmogus prieš žmogų“, buvo labai neteisus.

Nuo pat pradžios mes buvome socialiniai padarai, bitės-žinduoliai, visiškai vienas nuo kito priklausomi. Rytų Afrikos homininai atskirai po vieną nebūtų išgyvenę nė nakties. Taip jau esame sukurti, daug labiau nei kurios kitos rūšys, bendrauti su kitais. Amžius, į kurį žengiame, kuriame egzistuojame atskirai, nepanašus į jokį kitą prieš tai buvusį amžių.

Vienatvė yra tapusi epidemija tarp jaunų žmonių. Tai ne ką mažesnis ir vyresnio amžiaus žmonių skausmas. „IndependentAge“ studija atskleidė, kad nuo žiaurios vienatvės Anglijoje kenčia 700 000 vyrų ir 1,1 milijono moterų, kuriems daugiau nei 50 metų, ir tie skaičiai auga įspūdingu greičiu. Šiuo metu įsismarkavusi Ebola vargu ar kada pražudys tiek žmonių. Socialinė izoliacija yra lygiai tokia pat galinga ankstyvos mirties priežastis kaip ir surūkytos 15 cigarečių per dieną; vienatvė, tyrimo duomenimis, du kartus dažnesnė mirties priežastis nei nutukimas. Silpnaprotystė, aukštas kraujo spaudimas, alkoholizmas ir nelaimingi atsitikimai – visa tai, kaip ir depresija, paranoja, nerimas ir savižudybės, plinta daug smarkiau, kai nutraukiami ryšiai. Vieni pakelti gyvenimo negalime. Žinoma, žmonės dažniau keliauja automobiliais nei autobusais, renkasi „Youtube“, o ne kino teatrą. Tačiau vien šie pasikeitimai negali paaiškinti taip sparčiai yrančios visuomenės.

Su šiais struktūriniais pokyčiais pagrečiui ėjo gyvenimą neigianti ideologija, kuri socialinę izoliaciją primeta ir ją garbina. Žmogaus prieš žmogų karas – konkurencija ir individualizmas, kitais žodžiais tariant, tai mūsų laikų religija, pagrįsta

Žudantis vienatvės amžius vienišų klajūnų, atsiskyrėlių prekeivių, sau dirbančių, pasiekusiųjų savo jėgomis mitologija, kai viskas daroma savarankiškai. Socialiausioms būtybėms, negalinčioms tarpti be meilės, nebėra tokio dalyko kaip visuomenė, liko tik herojiškas individualizmas. Svarbiausia – laimėti. Visa kita tėra atsitiktinės aukos.

Britų vaikai nebenori būti traukinių mašinistais ir seselėmis – daugiau nei penktadalis sako „norintys būti turtingi“: turtas ir šlovė yra vienintelės ambicijos. Valdžios birželio mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad Didžioji Britanija yra vienišiausia Europos valstybė. Mažiau nei kiti europiečiai jie turi artimų draugų ir pažįstamų kaimynų.

Kad atspindėtume šį perėjimą, pakeitėme ir savo kalbą. Didžiausias įžeidimas yra būti „nevykėliu“. Nebekalbame apie žmones. Dabar vadiname juos individais. Šis nutolinantis, atskiriantis terminas taip išplito, kad net labdaros organizacijos, padedančios gintis nuo vienatvės, vartoja jį apibūdinamos dvikojes būtybes, anksčiau žinomas kaip žmones. Beveik nebegalime užbaigti sakinio ko nors neįžeidę.

Viena iš tragiškiausių vienatvės pasekmių yra ta, kad žmonės paguodai įsijungia televizorių: du penktadaliai vyresnio amžiaus žmonių atskleidė, kad šis vienaakis dievas yra pagrindinis jų kompanionas. Tokia savigyda pasunkina ligą.

Ekonomistų iš Milano universiteto tyrimas atskleidė, kad televizorius padeda siekti konkurencinių tikslų. Tai tik patvirtina atlyginimo-laimės paradoksą: faktas, kad kylant šalies vidutiniam atlyginimui, laimė kartu su juo nekyla.

Televizija pagreitina hedonistinį bėgimo takelį, versdama mus dar labiau stengtis išlaikyti tą patį pasitenkinimo lygį.

29 Kokia viso to esmė? Ką laimime šiame kare prieš visus? Konkurencija skatina augimą, bet augimas daugiau nebepadaro mūsų turtingų. Neseniai paskelbti skaičiai rodo, kad kompanijų direktorių atlyginimai padidėjo daugiau kaip penktadaliu, o darbuotojų atlyginimai per pastaruosius metus sumažėjo. Viršininkai uždirba – atsiprašau, turėjau galvoje, pasiima – 120 kartų daugiau nei vidutinis visą darbo dieną dirbantis darbuotojas. Ir net jei konkurencija mus padaro turtingesnius, laimingesni nebūsime, nes veikiant konkurencijai atsiranda nauji troškimai, tad pasitenkinimas pakilusiu atlyginimu prapuls.

1 procentas turtingiausiųjų valdo 48 procentus pasaulio turto, bet net ir jie nėra laimingi. Bostono koledžo surengta apklausa tų, kurių turtas vidutiniškai sudaro 78 milijonus dolerių, parodė, kad juos taip pat kamuoja nerimas, nepasitenkinimas ir vienatvė. Daugelis iš jų atskleidė, kad jaučiasi finansiškai nesaugūs, o kad pasiektų saugią teritoriją, jų manymu, reikėtų vidutiniškai 25 procentais daugiau pinigų. (O jeigu juos gautų? Be abejonės, reikėtų dar 25 procentų). Vienas respondentas atsakė, kad nesijaus saugus, kol neturės banke 1 milijardo dolerių.

Dėl šito mes sugriovėme žemišką gyvenimą, pasunkinome gyvenimo sąlygas, atidavėme savo laisves ir galimybes būti patenkinti tam kompulsyviam, griaunančiam, bedžiaugsmiam hedonizmui, dėl kurio, viską suvartoję, pradėsime medžioti save. Dėl šito sunaikinome žmonijos esmę – tarpusavio ryšį.

Jeigu norime suardyti šį ciklą ir dar kartą susivienyti, turime stoti prieš mums primestą pasaulį ėdančią, kūnus ryjančią sistemą. ________________________________

balandis – birželis 2015

Santykiai. Tu ir aš

30

Gyvenimo meilė iš interneto, arba kaip rasti antrąją pusę per virtualias pažintis?

Dažnai iš tokių vienišių tenka girdėti, kad „visi dėmesio verti vyrai jau seniai užimti kitų moterų“, kad „su vis mažėjančiu skaičiumi vyrų Lietuvoje šansų susirasti rimtą mylimąjį praktiškai nėra“ ( pagal 2013 metų statistiką 1 171 moteriai tenka vos 1 000 vyrų, o kai kuriuose didmiesčiuose persvara dar didesnė). Bet ar tikrai taip yra?

Manau, kad randa tas, kas ieško. Svarbiausia tai daryti protingai ir kantriai ir pastangos būtinai pasiteisins. O kur gi tą išrinktąjį rasti?

Jau daug metų pastebiu liūdną lietuvišką tendenciją – mūsų šalyje labai daug vienišų ir dėl to labai nelaimingų žmonių. Ypač moterų. Vienišų vyrų taip pat nemažai, bet jie dažniausiai asmeninių santykių taip smarkiai kaip moterys nesureikšmina, todėl šį straipsnį daugiau skiriu dailiajai lyčiai. Taigi, dažnai žiūrėdamas į moterį galvoji – atrodo ir puikiai atrodanti, ir protinga, ir linksma, ir išsilavinusi, ir šeimyniška, ir ištikima, o gyvenimo vyro kaip neranda, taip neranda. Kur gi čia tas šuo pakastas?

Aurelija Veršininė

(nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

Gerai, jei su dėmesio verta antrąja puse supažindina draugai arba tokį žmogų sutinki darbe. O ką daryti, jei draugų ratas, darbas ir lankomos vietos daugelį metų nesikeičia, o prieš akis sukasi vis tie patys veidai? Ką, jei pažindintis viešajame transporte ar tiesiog gatvėje atrodo nepriimtina ar nedrąsu? Ką, jeigu laisvo laiko su intensyviu darbo grafiku lieka taip mažai, kad naujoms vietoms lankyti jo tiesiog nėra, o trumpalaikės pažintys naktiniuose klubuose ir baruose, kurie iš principo neskirti gyvenimo partnerio paieškoms, jau seniai nuvylė?

Manau, kad lieka trys variantai. Pirmasis – ieškojimas panašius pomėgius ir vertybes turinčio žmogaus įvairiuose laisvalaikio renginiuose. Jeigu ieškote dvasingo, rimto ir įdomaus partnerio, būtinai dažniau lankykitės meno ir garso terapijos, psichologijos, savęs ieškojimo ir tobulėjimo seminaruose, išbandykite jogos, dvasinės ir kultūrinės veiklos bei sveiko gyvenimo būdo stovyklas ir festivalius. Nors vis dėlto daugiausia tokiuose renginiuose dalyvauja moterys arba vedę vyrai, atvykę su šeima, tarp jų pasitaiko ir laisvų bei dėmesio vertų vyrų. Jeigu domitės kokia nors sporto ar meno šaka, atitinkamai turite daugiau šansų sutikti savo mylimąjį sporto klube, dinamiškuose ar kultūriniuose renginiuose ir panašiai.

Pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamieji „dvasingų pažinčių klubai“ („Meilės harmonija“, „Dharmacaffe“ ir kt.), kuriuose nei anketos, nei nuotraukos viešai nerodomi, o žmonės į porą atrenkami remiantis psichologiniu, astrologiniu ir kt. suderinamumu. Šių klubų paslaugos, siekiant išlaikyti rimtus ketinimus, yra mokamos. Tokių pažinčių asmeniškai išbandžiusi nesu, todėl apie jas išsamiau papasakoti negaliu, bet esu tikra, kad tai dėmesio vertas dalykas, kurį derėtų išbandyti.

Gyvenimo meilė iš interneto, arba kaip rasti antrąją pusę per virtualias pažintis?

Vis dėlto mėgstamiausias ir man asmeniškai bei daugeliui kitų labiausiai pasiteisinęs pažinčių būdas – internetas.

Didžiąją dalį savo antrųjų pusių ir dabartinį vyrą sutikau būtent jame. Tą patį gali pasakyti ir kai kurie mano šeimos nariai bei draugai, tokiu būdu sėkmingai sukūrę harmoningas ir gražias šeimas. Yra keletas užsienietiškų populiarių svetainių, tačiau bendravimas su žmogumi, gyvenančiu kitoje šalyje, turi rimtų trūkumų ir trukdžių dėl geografinio atstumo, todėl tokios pažintys dažniausiai ilgai netrunka. Tuo tarpu lietuviškuose rimtuose pažinčių portaluose šansas sutikti antrąją pusę tikrai yra, jei tik moki tinkamai ieškoti.

Kodėl verta pažindintis internetu?

Dažnai tenka girdėti, kad internetinės pažintys ir pažinčių portalai „yra nesąmonė“, nes: • jie skirti tik trumpalaikiams santykiams arba pramogai • ten registruojasi tik nesubrendėliai, keistuoliai ir nevykėliai • tai nesaugu, nes gali tapti pavojingų tipų auka • daugelis anketų yra išgalvotos, o nuotraukos – pasiskolintos iš aktorių ir modelių Kiekvienas iš išvardytų argumentų turi dvi puses. Iš tiesų pažinčių portaluose nemažai nerimtų ir keistų žmonių ar išgalvotų anketų, pasitaiko ir net ne visai stabilios psichikos asmenų. Vis dėlto juose registruojasi ir rimti, dėmesio verti bei įdomūs, ilgalaikių santykių ieškantys žmonės. Pasitelkiant intuiciją, budrumą, psichologinius

31

įgūdžius, loginį mąstymą ir kantrybę visas šias kliūtis galima nesunkiai apeiti, išnaudojant visas gerąsias virtualių pažinčių savybes: • tai labai taupo laiką, nes vienu metu gali bendrauti ne su vienu žmogumi, be to, norint susipažinti, nereikia net išeiti iš namų • tai lavina bendravimo įgūdžius, praplečia akiratį ir duoda gerą psichologinę patirtį • bendraujant raštu išsamiau ilgesnį laiką, galima sužinoti apie žmogų daug daugiau nei per pirmą pasimatymą bare – tuomet daug lengviau nuspręsti, ryžtis tikram susitikimui ar ne. Gyvai bendraudami pirmiausia susižavime žmogaus išore, kuri dažnai yra apgaulinga. Tuo tarpu bendraudami virtualiai mes turime šansą pažinti vidinį žmogaus pasaulį, nuspėti jo išsilavinimo lygį, raštingumą, humoro jausmą. Tai daug vertingiau.

Pradžių pradžia – Svajonių Vyro savybių sąrašas Noriu pabrėžti, kad pirmas dalykas, mano manymu, ieškant antrosios pusės bet kokiame pažinčių kanale, yra tikslus žinojimas, ko nori.

Tokie apibūdinimai kaip „geras ir protingas“ arba „kad mane mylėtų ir ant rankų nešiotų“ yra neišsamūs, todėl visiškai netinkami. Susidarykite raštišką jo išorinių ir ypač vidinių savybių sąrašą. Atidžiai „pasimatuokite“

balandis – birželis 2015

Santykiai. Tu ir aš

32

visus surašytus bruožus, pamąstydami, ar tikrai norėtumėte ir galėtumėte gyventi su tokiu žmogumi ir kokią kiekviena iš tų savybių turi kainą. Prisiminkite, kad charizmatiškas, komunikabilus ir išvaizdus vyras bus itin populiarus tarp moterų; savybės „stipraus charakterio“ ir „savimi pasitikintis“ dažniausia reiškia ir vadovavimą santykiuose, o kartais net aroganciją, kas jus gali nustumti į šešėlį; o tokie bruožai kaip „nepavydus“ ir „geras“ gali reikšti abejingą ir per daug minkštą asmenybę, iš kurios galima minkyti, ką nori. Jums svarbu, kad žmogus būtų ambicingas, kūrybingas, išsilavinęs ar dvasingas? Įrašykite tai ir visa kita, kas tik šaus į galvą. Vis dėlto pasverkite kiekvieną savo žodį, nes vėliau gali tekti gailėtis, kad gavote būtent tai, ką „užsisakėte“.

Kitas žingsnis – internetinė pažinčių portalo anketa

Sako, kad sutinkame žmogų pagal rūbą, o išlydime pagal protą. Internetiniuose portaluose mūsų rūbu tampa anketa ir nuotraukos, todėl jos turi būti tokios, kad mus iš tiesų tinkamai atspindėtų.

Pradėkime nuo nuotraukų. Joms negailėkite nei laiko, nei pinigų. Manau, kad nuotraukos anketai yra būtinos.

Veidas ir kūno pozicijos atskleidžia labai daug asmeninės informacijos, iš kurios galima spręsti, norime labiau pasigilinti į žmogaus anketą, ar ne. Paslaptingumas yra gerai, vis dėlto mažai kas nori skirti laiką susirašinėjimui su „rože“, „saulėlydžio vaizdu“ ar „pėdomis“. Idealiai anketai sukurti atidžiai parinkite bent tris savo nuotraukas: • portretinę iš arti – ne darytą prieš dešimt metų su prastos kokybės telefonu

• •

visu ūgiu ar bent iki pusės tokią, kurioje atsispindi jūsų gyvenimo būdas ar pomėgiai

Ieškant rimto gyvenimo partnerio labai svarbu ir tinkamai užpildyti anketą. Jei į kiekvieną punktą apie pomėgius ir poreikius įrašėte vos po žodį, spinduliuojate žinutę, kad jums šios pažintys nelabai svarbios, dėl to joms ir neskyrėte daug laiko. Jei jūs žiūrite nerimtai, į jus žiūrės taip pat. Manau, kad žmogus, kuris sąžiningai, atidžiai, išsamiai, kūrybingai ir su humoru užpildė savo anketą, sulauks ne tik daugiau susidomėjimo, bet ir atsijos dalį nerimtų kandidatų, kurie išsamių anketų tiesiog neskaito. Pildydami anketą būkite originalūs – nėra nieko nemalonesnio nei būti pagautam dėl frazių, kurias iš kažkur nusirašėte. Taip pat spinduliuokite pasitikėjimą savimi, nes kompleksuoti žmonės, kurie apie save negali pasakyti nieko gero, nėra patrauklūs. Žinoma, nepamirškite saiko – arogancija ir tuščiažodžiavimas nepadeda ieškant tikro gyvenimo draugo.

Kaip bendrauti toliau?

Visuomet sakau, kad pažindinimasis virtualiuose portaluose yra ir darbas, ir žaidimas. Jei norite rasti dėmesio vertą žmogų, nusiteikite tam skirti ir laiko, ir kantrybės. Jeigu vos susikūrę anketą tikitės, kad būsite užpilta tūkstančiais svajonių princų laiškų, teks greitai nusivilti. Čia teks gerokai padirbėti, atskiriant pelus nuo grūdų, bet rezultatas gali iš tiesų pranokti jūsų lūkesčius.

Kita vertus, virtualios pažintys yra žaidimas. Žiūrėkite į jas su humoru ir nepulkite „isterikuoti“ ar trinti anketos, jei gausite laiškų su keistais ar net nepadoriais pasiūlymais. Visokių žmonių yra, bet neprivalote į juos kaip nors reaguoti.

Gyvenimo meilė iš interneto, arba kaip rasti antrąją pusę per virtualias pažintis?

Tam, kad susirašinėjimas pažinčių portaluose būtų maksimaliai naudingas ir smagus, rekomenduoju laikytis tam tikros efektingumą didinančios sistemos, kurią noriu pristatyti išsamiau.

Atsakinėjimas į laiškus

Neprivalome atsakyti kiekvienam parašiusiam. Vis dėlto, jei laiškas patiko, atsakykite į jį kuo išsamiau, taip parodydami susidomėjimą ir užmegzdami pokalbį. Neatmetinėkite laiškų vien todėl, kad nuotraukoje rašantysis jums pasirodė nelabai gražus. Yra nemažai nefotogeniškų žmonių, kurių charizma, seksualumas ir spinduliuojantis charakteris nuotraukoje neatsispindi. Duokite jiems šansą, bet galimybėmis nesišvaistykite. Jei žmogus jomis nepasinaudoja – čia jo problemos.

Kitas svarbus dalykas, ieškant rimto partnerio, abipusių poreikių išsiaiškinimas, negaištant laiko. Žinoma, pirmuose laiškuose dažniausiai šnekamės apie pomėgius ir gyvenimo būdą, bet vis dėlto manau, kad jau pačioje pradžioje verta pasidalyti lūkesčiais iš būsimo gyvenimo partnerio – kokie vyrai/moterys patinka, koks šeimyninio gyvenimo modelis yra priimtinas ir panašiai. Kitaip gali pasirodyti, kad ilgą laiką susirašinėjome su žmogumi, kurio moralinės ar dvasinės vertybės mums visiškai nepriimtinos. Pasidalykite požiūriu į pinigus, vaidmenisir darbus šeimoje, tikėjimą ir Dievą, jei tai svarbu jums, laisvalaikio leidimo pomėgius, vaikus. Kad sutaupytumėte laiko, visus šiuos dalykus verta aptarti dar prieš einant į pirmąjį pasimatymą.

Kartais pažinčių portale užsiregistravusios merginos skundžiasi, kad joms niekas iš dėmesio vertų vyrų nerašo.

O kas sakė, kad būtinai reikia laukti, kol parašys tau? Juk visada galima parašyti pačiai.

Nuo seno priimta, kad pradinę pažinties iniciatyvą parodo vyras, bet manau, kad subtiliai pakalbinti įdomios anketos savininką – tikrai nieko blogo, jei po to iniciatyvos vadeles perduodame stipriajai lyčiai.

Svarbus kriterijus sėkmingam bendravimui portale – jūsų anketos populiarumas (t. y. reitingai, pagal kuriuos anketa rodoma pirmiau negu kitos). Galbūt jūsų anketa neįtikėtinai patraukli, bet dėl didelio narių skaičiaus yra nukeliavusi į šimtąjį puslapį – tokiu atveju jūs tiesiog liksite nepastebėta. Tikrai verta susimokėti ir pasinaudoti visomis privilegijuotų narių galimybėmis būti tikrai matomam.

Dar vienas dalykas, didinantis jūsų populiarumą, – jūsų aktyvumas portale. Kuo daugiau peržiūrite anketų, kuo daugiau dalyvaujate įvairiuose žaidimuose, tuo dažniau esate matomas, taigi turite daugiau šansų būti pastebėtas savo gyvenimo meilės iš interneto glūdumos.

Kada laikas eiti į pasimatymą?

33

Internetinės pažintys iš tiesų taupo laiką, tačiau bėgti į pasimatymą vos gavus laiškelį, kviečiantį kavos, ne pats racionaliausias sprendimas, jei iš tiesų ieškote rimto gyvenimo partnerio, o ne šiaip pramogų. Jūsų palankumą, vadinasi, ir susidomėjimą, būtiną gyvam pasimatymui, reikia pelnyti! Taigi, šiek tiek patempkite gumą, gaukite kuo daugiau informacijos apie susirašinėjimo draugą ir, jei susidomėjimas neatvės, pereikite prie kito žingsnio.

Manau, kad labai naudingas pereinamasis laiptelis, skiriantis virtualų susirašinėjimą ir tikrą susitikimą – pabendravimas gyvu laiku, naudojant įvairius „Messenger “, t. y. „Skype“, „Facebook“, „What’sup“ ir kt. Rašydami laiškus, kai kurie keistuoliai įsigudrina naudotis kūrybingų draugų paslaugomis arba gali kurpti jums patikusius sakinius valandų valandomis, kažkur juos nusirašinėdami. Tuo tarpu „Skype“ programoje mintis tenka reikšti čia ir dabar – taip iš karto patikrinate gebėjimą susikalbėti bei humoro jausmo atitikimą, kurie yra svarbūs bendraujant toliau. Jei tokie pokalbiai ir toliau kursto abipusį jūsų susidomėjimą – atėjo laikas pasimatyti!

Pirmas pasimatymas

Trumpam grįžkime prie virtualių pažinčių minusų. Niekuomet nežinome, kas yra kitoje monitoriaus pusėje, todėl čia, kaip ir bet kuriose kitose pažintyse, pirmiausia, pasirūpinkite savo saugumu. Susitarkite susitikti dieną.

Pasirinkite vietą, kurioje daug žmonių. Apsirenkite patraukliai, bet ne įžūliai, nes atitinkamai ir spinduliuosite tokią žinutę. Nevažiuokite su pirmą ar antrą kartą matomu žmogumi jo mašina ir nekvieskite sėstis į savąją. Jei vis dėlto ryžtatės sėstis, užsirašykite mašinos numerį ir dar sėdėdami automobilyje jį persiųskite draugei ar šeimos nariui, kuris, negavęs iš jūsų žinios per valandą, žinotų, kur jūsų pradėti ieškoti. Galbūt tokie nurodymai kai kam gali skambėti juokingai, bet jei yra nors kažkas, kas gali suteikti jums daugiau saugumo, tuo reikėtų pasinaudoti.

Kitas virtualių pažinčių ir iš dalies aklo pasimatymo minusas – į susitikimą atėjęs žmogus gali visiškai neatitikti apie jį susidariusio įspūdžio bei lūkesčių. Tokiu atveju verta prisiminti, kad tai tėra smagus žaidimas ir bendravimo įgūdžių tobulinimas, todėl dėl kelių nenusisekusių pasimatymų nusivilti tikrai neverta. Juk kiekvienas nevykęs susitikimas jus dar labiau priartina prie to, kurio metu galbūt susipažinsite su savo gyvenimo meile.

Taigi, žinokite, ko norite, būkite su kitais tokie, kokie norėtumėte, kad su jumis būtų kiti žmonės, būkite pasiruošę blogiausiam, bet nusiteikę geriausiam, pasitelkite kantrybę ir tikėjimą, ir prisijungsite prie vis didėjančios šeimos žmonių, susipažinusių ir sėkmingai sukūrusių harmoningas šeimas padedant internetiniams portalams. ________________________________ www.sielosnamai.lt

balandis – birželis 2015

Moters pasaulis

34

Moters pasaulis

SOS – mažieji keikūnai!

35

SOS – mažieji keikūnai!

Buvau tikra, kad mano vaikas niekada nesikeiks. Na, bent jau kol nepradės eiti į mokyklą. Galite įsivaizduoti save mano vietoje, kai vos dvejus perkopusi atžalėlė, nulūžus mašinėlės ratukui, riebiai nusikeikė.

Trumpas ir kiekvienam gerai žinomas rusiškas keiksmas lipte prilipo prie mano kūdikio lūpų – keiksnodavosi, kai kas nors nepasisekdavo, nukrisdavo ant žemės, kai apimdavo pyktis... Suglumau. Nei namuose, nei pas senelius tokie žodžiai nevartojami, taigi, pakako kapstantis smėliadėžėje nugirsti šalia esančių paauglių kalbas ir mano angelėlis tapo tikru keikūnu.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė ramina, kad net inteligentiškiausių tėvų vaikai, jei neauga izoliatoriuje, anksčiau ar vėliau „parneša“ namo keiksmažodžių. O parsineštą naujovę juk taip norisi parodyti artimiesiems, – štai ir atsitinka tai, kad prosenelės jubiliejuje Jonukas, užlipęs ant kėdės, užuot deklamavęs eilėraštį, netikėtai išpyškina triaukštį keiksmažodį, priversdamas raudonuoti gimines ir stebindamas aplinkinius. Bet ko gi mes stebimės? Nejau iš tiesų patys nežinome šių žodžių? Žinome. Maža to, daugelis mūsų retkarčiais jais pasinaudoja, na, kai emocijos užplūsta labai staigiai. Taigi, ir vaikai, nesvarbu, – dvejų ar šešerių, išgirdę vyresnius sakant negirdėtą, tačiau didžiulį emocinį krūvį turintį žodį, natūraliai juo susidomi ir nusprendžia išbandyti, kokią reakciją šie abrakadabros sukelia artimiesiems. Abrakadabra plūdimąsi vadinu dėl to, kad neretai vaikai nesuvokia tariamo keiksmo reikšmės. Jiems svarbiausia šiame žodyje telpantis emocinis krūvis (būtent juo vadovaudamiesi mažieji žino, kada „reikia“ keiktis) ir, be abejo, aplinkinių reakcija. Psichologė V. Čioraitienė pabrėžia, kad apsisaugoti nuo keiksmų neįmanoma, tačiau galima tinkamiau sureaguoti. Pirma, išgirdę vaiką keikiantis pasistenkite nenustebti (ar bent neparodyti, kad nustėrote), nesišypsokite ir nesijuokite, nes vaikui atrodys, kad plūsdamasis gali jus pralinksminti. Nereikia rodyti smarkaus pykčio, moralizuoti, nedera mažajam girdint tarsi nuotykį perpasakoti jo veiksmus draugams ar kaimynams.

Nepulkite klausinėti, iš kur atžala parnešė baisųjį žodį – taip tik paskatinsite vaiką teisintis, pabrėšite, kad jis pasakė kažką „ypatingo“. Ne kas kita, kaip mūsų reakcija keiksmažodžius vaiko sąmonėje iškelia aukščiau už kitus žodžius, tad jei apsišarvuosime kantrybe – juk būtų naivu tikėtis, kad keiksmažodis iš vaiko žodyno išnyks iš karto – ir nereaguosime perdėtai stipriai, dings įdomumas ir malonumas mėgautis suaugusiųjų reakcija. Tinkama reakcija – ramiai pasakyti, kad šį žodį žinote ir neišgirdote nieko nauja. Vyresniam vaikui galima paaiškinti žodžio prasmę, pabrėžti, kad kai kurie žmonės keiksmais reiškia emocijas – kai ko nors nekenčia, pyksta. Tačiau šie žodžiai yra nepadorūs ir skirti pažeminti kitą. Būtinai pasakykite, kad tokius bjaurius žodžius vartoja ne visi. Pasakykite vaikui, kad daugelis žmonių šiuos negražius žodžius žino, tad nustebinti jais nieko nepavyks, tačiau

„kaip mes (tėvai, šeima) ir mūsų draugai taip nekalba su tavimi, taip ir tu neturėtum taip kalbėti, nes liksi nemaloniai išsiskiriantis, nesuprastas“. Tokie paaiškinimai tinka jau nuo 6–7 metų. Kalbantis apie keikimąsi reikia įvardyti ir savo emocijas – pasakyti, kad nenorite tokių žodžių girdėti savo namuose, kad keiksmai jus įžeidžia ir liūdina. Dažniausiai keiksmažodžiai atkeliauja į namus iš kiemo ar darželio. Dvimečių plūdimąsi galima tiesiog ignoruoti arba mokyti įvardyti emocijas kitaip: „Jurgi, tu turbūt pyksti? Aš suprantu, tu nori dar pabūti lauke, tačiau dabar laikas namo, todėl, kad ir kaip pyktum, turėsime eiti.“ Mažiesiems keikūnams geriau paaiškinti paprasčiau nei vyresniems: „Aš pykstu, man nemalonu, kai tu taip kalbi, nes šie žodžiai negražūs.“ Žinoma, paaiškinimai nėra panacėja, tad nesitikėkite labai greito rezultato. Kad keiksmažodis užsimirštų, „nemaitinkite“ jo smarkia reakcija ir emocijomis, nepaverskite jo vaiko „paslaptimi“ ar manipuliacijos tėvais įrankiu, stenkitės, kad vaikas kuo rečiau girdėtų plūdimąsi, pasiūlykite jam alternatyvų, pavyzdžiui, „Ot, rūpuže!“ Keikdamasis vaikas žiūri, kiek jam leidžiama. Tai jo būdas provokuoti tėvus, pareikšti, kad jis jau didelis. Tačiau nors ir veiksmingas būdas – nusikeikus išsiplauti burnytę muiluotu vandeniu – toks, ar kiti tėvų jėga paremti metodai tinka ne visiems. Žinoma, jei vaikas atkakliai bando ribas ir keikiasi, galima apriboti pramogas, tačiau neverta įsivelti į karą „galiu tau neleisti to ir ano“. Kai kurie vaikai iš tiesų geriau suvoks, jei kantriai aiškinsite, kad jūsų aplinkoje keiksmai nevartojami, paklausite, kaip jaustųsi vienaip ar kitaip pavadintas vaikas ir panašiai. Svarbu vaiko elgesio nesusieti su vaiko asmenybe. Vaikas nėra blogas, tačiau gali blogai elgtis. Atskirti šiuos du dalykus svarbu dėl vaikystėje besiformuojančio požiūrio į save, savivertės. Žmonės linkę pagrįsti savo įvaizdį, tad tikintis, kad yra niekam tikęs vaikas, bus linkęs taip ir elgtis, kaskart lyg patvirtindamas savo „netikšiškumą“.

Jei pastebėjote, kad vaikas keikiasi tik kieme ar mokykloje, gali būti, kad keiksmažodžius jis vartoja kaip būdą pritapti prie bendraamžių. Deja, šį reiškinį stiprina ir iš kompiuterinių žaidimų ar televizorių ekranų sklindantys keiksmai, kurių poveikio išvengti tikrai sudėtinga. Psichologė teigia, kad tėvams palengvės, jei nusistatys ribas, ką gali, kad vaikas nesikeiktų, tačiau neturės iliuzijos, jog pavyks visiškai vaiką apsaugoti. Plūdimasis – ne tinkamiausias būdas išreikšti emocijas, bet toks būdas yra ir bus. Žinoma, tėvai turi prisiimti atsakomybę už vaiko auklėjimą. Tačiau nesate kalti dėl visko, ką daro ar sako jūsų atžala. Na, o sulaukę aplinkinių kaltinimų dėl vaiko auklėjimo, galite pasiteirauti, kaip, jų nuomone, užklijuoti vaikui burną. Kita vertus, juk už padaužos išdaužtą langą irgi tenka atsakyti, tad susitaikykime ir mėgaukimės tėvyste! ________________________________ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

balandis – birželis 2015

Moters pasaulis

36

Stipri moteris | Atėnės kompleksas

Andrius Kaluginas

Psichologas-psichoterapeutas, kognityvinės ir elgesio terapijos bei kūno psichoterapijos specialistas (nuotrauka iš asm. archyvo, aut. E.Mironovičius)

Tikros istorijos ir laiškų fragmentai:

Agnė, 31 metai, išvaizdi, pasitempusi verslininkė. „Taip, aš stipri moteris. Kas iš to? Man lengva bendrauti su vyrais, patinka jiems vadovauti. Su moterimis man neįdomu ir nuobodu. Jos kudakuoja apie visokias nesąmones.

Nuo jaunystės žinojau, kad pati pasirinksiu vyrą. Iki santuokos taip pat pati pasirinkdavau, su kuo būti, su kuo mylėtis. Vyrai mane gerbia, gal kiek prisibijo. Ar esu nemoteriška? Nežinau. Man tai netrukdo. Žinau, ko noriu iš vyrų ir gyvenimo, o visa kita tėra detalės“.

Teresė, 37 metai, buvusi garsi sportininkė, išsiskyrė po 11 metų santuokos. „Vyrai kažkokie liurbiai. Man nuobodu su nežinančiais, ko patys nori. Nesu labai ryžtinga ir drąsi, bet trokštu, kad vyras dėl manęs kovotų, siektų, užkariautų.

Patinka tik konkurencingi vyrai, kiti – kaip medūzos plaukia pasroviui. Fui. Su tokiais mylėtis – vienas vargas. Mano vyras pirmus porą metų buvo tikrai įdomus, pasitikintis, tvirtas, aktyvus. Mylėjomės daug ir visur. Paskui jis apsileido, nustojo kovoti dėl manęs. Aš seniai jį psichologiškai peraugau. Atrodo, jam nieko nebereikia. Tarp mūsų liko tik seksas“.

Ramunė, 28 metai. Nuo pat kūdikystės Ramunės mama sunkiai sirgo, todėl tėvas ją auklėjo griežtai ir vyriškai.

Mergaitė turėjo atitikti visus berniukui keliamus reikalavimus ir augo kaip berniūkštis. Kieme ir mokykloje rinkosi tik berniukų kompaniją, žaidimuose ir išdaigose būdavo

vadeiva, su mergaitėmis bendravo mažai. Nuo vaikystės sportavo. Po mokyklos pasirinko vyrišką inžinierės specialybę. Vieni ją vadindavo „tikra lydere“, kiti šnibždėjosi, kad „charizmatiška kalė“. Vyrai ją domino ir jų dėmesio nestokojo, tačiau nuolat pasitaikydavo vis „ne tas“. Sumišę jie dingdavo vos po kelių bendravimo savaičių. Stipriosios lyties atstovus gąsdino jos ryžtingumas, energija, noras vadovauti net lovoje. Prieš porą metų ištekėjo už pirmojo, nespėjusio pabėgti. Iš pradžių viskas buvo gerai. Vyras prižiūrėjo namus, nepriekaištavo dėl komandiruočių, nereguliavo laisvalaikio. Lovoje taikydavosi su jos aktyvumu. Tačiau po truputį jį tai pradėjo varginti. Prasidėjo priekaištai dėl jos moteriškų funkcijų, išvaizdos, dominuojančio seksualumo. Dėl to kildavo konfliktų. Lytinis gyvenimas pašlijo, o po metų visai dingo. Dabar jie ties skyrybų slenksčiu.

Visose istorijose matome moteris, turinčias vyriškumo, stiprios moters kompleksą. Jis vadinamas Atėnės kompleksu.

Legenda

Graikų mitologijoje Atėnė – išminties, strategijos ir karo deivė. Vėliau meno, amatų, mokslo globėja. Pasak legendos, Dzeusas pagimdė ją iš savo galvos – proto ir smegenų. Su kovos šauksmu ir kratydama ietį, ji išsiveržė iš nemirtingosios pasaulio valdovo Dzeuso galvos, kad net dangus ir žemė sudrebėjo, jūros sujudo ir pasišiaušė purpurinėmis bangomis. Visas Olimpas pašiurpo nuo tamsiaakės deivės galios. Ji gimė su šarvais ir ginklais.

Atėnė – Dzeuso mintis, jo sumanymų vykdytoja, ji viena svarbiausių graikų mitologijos dievybių. Buvo laikoma valstybės įkūrėja, karo vežimo ir laivo išradėja. Išmokė graikus verpimo, audimo ir kulinarijos paslapčių. Be to, Atėnė įsteigė įstatymus ir aukščiausią teismą. Atėnė globėjiškai padėdavo tik tinkamiems kariams. Ji pagelbėjo Prometėjui ir Herakliui, globojo argonautus. Atėnė prilygsta Dzeusui, o kartais jį net pranoksta, nes jos kulto šaknys glūdi matriarchate. Ji – Didžioji Motina, lemties nešėja, išminties, žinojimo, tiesos ir taikos deivė. Šventojo Atėnės medžio – alyvmedžio – šakelė ir šiandien tebelaikoma taikos simboliu. Vėlyvosios antikos kultūroje Atėnė - kosminio proto, pasaulio išminties sergėtoja. Kai senovės dailininkai personifikuodavo metų laikus, Atėnei skirdavo kovo mėnesį.

Stipri moteris | Atėnės kompleksas

Aprašymas

Psichologijoje Atėnės kompleksu vadinamas toks moters elgesys, kai bendraudama ir mylėdamasi ji imasi vyro funkcijų. Apie tokias liaudiškai sakoma: ne moteriškė, o vyras su sijonu, boba su kiaušiniais, geležinė ledi ir pan.

Kompleksas dažnai pasireiškia moters socialinio lytiškumo neatitikimu: ji siekia atlikti vyrams, o ne moterims būdingesnius vaidmenis. Komplekso esmė – moteris pozicionuoja, aplinkiniams save pateikia kaip itin stiprią asmenybę.

Atėnės kompleksą turinti mergaitė jau vaikystėje ima pastebėti, kad yra panašesnė į tėvą nei į motiną. Mergaitė puikiai jaučiasi augdama tarp berniukų ir palaiko glaudų ryšį su tėvu. Jos vidinis pasaulis artimesnis stipriajai lyčiai. Moterys, turinčios tokį kompleks ą, nesunkiai užmezga dalykinius ir d r au g i š k u s santykius su vyrais, gerai supranta jų psichologiją, lengvai susikalba, vadovauja jiems, sprendžia reikalus. Tačiau romantiški pasimatymai, pasivaikščiojimai be tikslo, svajingi žvilgsniai ir bučiniai ant suoliuko joms atrodo beprasmis laiko leidimas. Deja, ne visoms moterims sekasi tapti verslininkėmis ar vadovėmis, o noras dominuoti niekur nedingsta.

Todėl visos nerealizuotos ambicijos palengva persikelia į šeimą, kur moteris siekia vadovauti, kontroliuoti ir kelti reikalavimus namiškiams. Dažnai šie reikalavimai nepagrįsti arba tiesiog nerealūs. Dėl to kyla konfliktų. Blogėja santykiai, prastėja lytinis gyvenimas, kol visiškai išnyksta.

Atėnės galva – protas, racionalumas, pragmatizmas – geba atakuoti, menkinti ir slopinti tiek savas, tiek kitų žmonių emocijas ir jausmus. Galva veikia tarsi atskirta nuo kūno. Šis tik vykdo proto įsakymus. Ji vadovaujasi ne emocijomis, intuicija, jausmais, aistra, o protu. Todėl moteris atėnė įsimylės tinkamą vyrą veikiau užprogramuotai, ramiai, protingai, o paskui taip pat apgalvotai, pasvertai, pagal išskaičiavimą ištekės, nei pasiduos staiga užplūdusiai aistrai. Tokios moterys moka susiimti, susivaldyti ir žaisti pagal vyriškas taisykles, vengdamos įpras-

37 tų moteriškų gudrybių. Jos nelabai vertina tradicinius moteriškus susižavėjimo objektus: meilę, vaikus, šeimos židinį, maistą ir pan. Tokia dama elgiasi sąmoningai, apgalvotai, be rožinių emocijų akinių, tiksliai žino, ko nori ir kaip to pasiekti. Jinai visada pasiruošusi užslopinti net menkiausią jausmų ir instinktų bangą, atidėti juos kitai, tinkamesnei akimirkai. Šaltas protas tampa jos šarvu, už kurio nuo aplinkinių slepia savo ryškias, stiprias ir malonias emocijas, susižavėjimą, aistrą ar beprotišką ekstazę. Kartais tokius išgyvenimus slepia net pati nuo savęs, racionaliai juos slopina, ilgai ir kantriai nedemonstruoja aplinkiniams savo tikrųjų norų ir jausmų. Garsioji geležinė ledi Margaret Tečer yra taikliai pasakiusi: „Esu nepaprastai kantri, su sąlyga, kad galiausiai viskas susiklostys, kaip to noriu.“ Savisauga ir savitvarda – du pagrindiniai atėnės instinktai.

As m e n i n i a me gyvenime moteris atėnė „auklėja herojų“. Ji stengiasi įžvelgti ir susikurti savo svajonių vyrą iš to, kuris yra šalia. Tačiau susitelkti tik į vyrą ir šeimą jai yra svetima.

Vyrai gerbia arba prisibijo tokių moterų, žavisi jomis.

Todėl idealus tokios moters partneris – subtilus, ramus, infantilus, nesavarankiškas vyras. Atėnė imasi jį globoti, vadovauti, spręsti problemas ir reguliuoti jo gyvenimą, kartais pratrūkdama pretenzijomis dėl jo nevyriškumo.

Santykiai su tokiu vyru ilgiau trunka tik tada, kai ji jaučiasi viršesnė. Tokie vyrai randa atėnes ir būna su jomis, kol žavėjimasis natūraliai išblėsta. O pačios atėnės ieško lygiaverčio partnerio, stipraus, valdingo, protingo ir savarankiško vyro. Gerai gali sugyventi su viena, tačiau esmine sąlyga – jis visada turi atitikti jos reikalavimus ir lūkesčius, nuolat stengtis ir tobulėti, būti toks kaip jinai ar net pranašesnis, atlaikyti konkurenciją ne tik su kitais vyrais, bet ir su ja pačia. Vyrui dažnai tokia sąlyga lieka nepakeliamu iššūkiu. Dramatizmo esmė – abu santykių variantai (kuomet atėnę randa silpnas vyras arba ji randa lygiavertį) dažniausiai pasibaigia abipusėmis pretenzijomis, konfliktais, nesutarimais ir išsiskyrimu.

balandis – birželis 2015

Moters pasaulis

38 Dar vienas šio komplekso ypatumas – moteris perdėtai jaučiasi atsakinga, todėl stengiasi viską atlikti pati, nepatikėti darbų kitiems. Jai tinka posakis: „Jei nori, kad būtų padaryta gerai, daryk pati.“ Toks perdėtas atsakingumas yra tiesus kelias į perfekcionizmą. Tad Atėnės kompleksas, padaugintas iš perfekcionizmo, smarkiai stiprėja, todėl sukelia žmogui dar daugiau problemų.

pakeltu balsu, visa kūno kalba (poza, veido mimika, išraiška) rodo, kad ji pasirengusi pulti, susikauti už savo teisybę. Dėl to dažnai kyla konfliktų.

Komplekso priežastys

Komplekso pasekmės

Dažniausia ir pagrindinė Atėnės komplekso formavimosi priežastis yra griežto auklėjimo ir vaikystės raidos ypatumai. Dvasinis bendrumas su tėvu (kartais ir identifikavimasis su jo figūra), „berniukiški“ reikalavimai ir lūkesčiai dukrai, nuo mažens skiepijamas savarankiškumas, fizinės bausmės, švelnumo ir šilumos stygius, paprasta berniukiška apranga, vyriškos sporto šakos daro savo. Atsiranda vyriški pomėgiai, berniukų kompanija ir žaidimai. Mergaitė tampa savu biču, pradeda vadovautis protu, tampa griežtesnė, nelinkusi į sentimentus ir romantiką, galinti drąsiai atsikirsti skriaudikui ar pašaipūnui, pati pakovoti už save. Vaikinai joje nemato trapios, silpnos, negalinčios apsiginti mergaitės, nes ji pati nenori jiems nusileisti ir stengiasi laikytis užkeltos kartelės.

Užaugusi tokia „bernmergė“ renkasi vyrišką bendravimo stilių, aprangą ir saikingą makiažą. Elgesys tampa funkcionalus ir griežtas, be ypatingų sentimentų, teikia pirmenybę vyrų draugijai, užsisklendžia – jausmai, emocijos, nuotaikos valdomos ir retai demonstruojamos.

Kita galima priežastis – despotiškas partneris, vyras. Ilgesnį laiką gyvendama su šiurkščiu, valdingu, autoritariniu, racionaliu, pragmatišku vyru, moteris, siekdama atitikti jo lūkesčius ir reikalavimus, supanašėja. Pamažu ji nuslopina savo moteriškumą, pasidaro uždaresnė, o emocijos tampa skurdesnės. Dar viena svarbi priežastis – nesugebėjimas „persijungti“ iš darbo į namų režimą. Psichologijoje tai vadinama hiperkontrolė Šiuolaikinės moterys tapo sėkmingomis darbuotojomis, verslininkėmis, politikėmis, vadovėmis ir dirba atsakingą darbą, kur reikalinga logika, išmintis, aktyvumas, kartais – agresyvumas, elgesys, kuris taip pat būdingas sėkmingai dirbantiems vyrams. Kai kurios profesijos iš moterų reikalauja ypatingos atsakomybės, gebėjimo kontroliuoti, valdyti žmones ir situacijas. Didžiąją dienos dalį praleidusi darbe ir grįžusi į šeimą, moteris ima manyti, kad ir čia jos žodis yra lemiamas ir galutinis. Ginčo metu moteris pasitelkia žinias, faktus, logiką, kalba

Šį kompleksą formuoja ne tik auklėjimo ir raidos ypatumai. Jo atsiradimą gali lemti paveldėtas hormonų fonas – padidėjęs vyriškųjų lytinių hormonų (androgenų) kiekis.

Auklėjimo ir raidos ypatumai užkoduoja vyriškuosius modelius. Moteris tarsi užprogramuojama būti stipri, elgtis ir jaustis vyriškai. Tuomet natūraliai užslopinamas moteriškasis pradas, užsiblokuoja subtilių jausmų išraiškos galimybės. Atsiranda rigidiški mąstymo, elgesio ir vertinimų (savęs ir aplinkinių) šablonai.

Formuojasi klaidingos nuostatos, įsitikinimai ir schemos, kurios sukelia įkyrių minčių srautus ir prieštaringus jausmus. Mintys ima prieštarauti jausmams ir atvirkščiai. Prasideda nevaldomi, partnerystės santykius griaunantys procesai.

Dėl vyriškumo šarvo stiprėja savitvardos ir aplinkinių kontrolės būtinumas. Nuolatinė emocinio budrumo ir savikontrolės būsena neleidžia atsipalaiduoti ir kelia dvasinę bei fizinę įtampą. Dėl to atsiranda raumenų tonuso pakitimų – nuolatinis nevalingas raumenų tempimas. Moteriškam kūnui psichologiniai vyro šarvai yra nelengva našta, jie vargina. Todėl ilgainiui (maždaug nuo 30­-ies metų) dažnai jaučiamas fizinis ir psichologinis nuovargis, irzlumas, išsekimas ir padidėjęs nerimastingumas. Pamažu vidinis nuovargis gali tapti lėtiniu. Tada moteris nesijaučia pailsėjusi net gerai išsimiegojusi ar pasimylėjusi, grįžusi iš poilsinės kelionės ar streso įveikos programų sanatorijoje.

Bando ieškoti atsipalaidavimo intensyviai sportuodama arba medituodama, tačiau tai nepadeda arba teikia trumpalaikę naudą.

Bene dažniausios šį kompleksą turinčių moterų problemos yra dvi: kaip iš kelių kandidatų pasirinkti partnerį ir kur rasti lygiavertį, tinkamą vyrą.

Ką daryti

Visų pirma reikia drąsiai prisipažinti sau pačiai: „Taip, esu sijonuota despotė, brangaus laiko nešvaistau sentimentams ir romantikai.“ Toks prisipažinimas nelengvas, pradėti reikia būtent nuo jo. Jei atsibodo nuolatinės nesėkmės meilės reikaluose, vadinasi, atėjo laikas keistis.

Niekas Jums nedraudžia būti stipria moterimi, tačiau rei-

Stipri moteris | Atėnės kompleksas

39

kia būti ne tik griežta, bet ir išmintinga. Todėl nereikia apleisti savo moteriškumo.

•

aiškintis santykių ir dalytis pareigų. Pirmiausia pailsėkite, nusiraminkite, pasiruoškite pokalbiui.

Kompromisas. Akivaizdu, kad vyrams sunku būti šalia stiprios moters. Su tokia partnere ilgesnį laiką gali išbūti arba suaugęs ,,mamyčiukas“, pripratęs visada ir visur klausyti moters, arba stiprus vyras, taip pasitikintis savimi, kad moters karjera, ambicijos, ketinimai, jos protas ir autoritetas negąsdintų ir nekeltų vidinės įtampos. Tokių nėra daug. Todėl ieškant kompromiso, moteriai naudinga stengtis viešai nedemonstruoti savo charakterio ir ambicijų. Ypač pravartu susilaikyti nuo to būnant kur nors kartu su savo vyru, kad nekristų jo savivertė. Nebūtinai visur ir visada privalote būti protinga, pakanka likti moteriškai išmintingai. Vaizdžiai tariant, būti ne galva, o kaklu. Verta suvokti, kad nereikia nuolat kariauti su vyru (aiškintis santykius, ginčytis, spausti, kaltinti, bausti seksu) jį gniuždant, o bandyti tapti pakantesne, kantresne, kokia ir turi būti stipri moteris.

Psichologai pataria įveikti hiperkontrolę, pasitelkus šiuos patarimus:

•

Paklauskite savęs: kokia pati sau labiausiai patinku, kokio. Jūsų savybės, ypatumai žavi vyrą, artimuosius?

•

Grįžusios namo, skirkite 10–30 min. persiprogramuoti. Šios pauzės metu kartu su darbo drabužiais į spintą padėkite ir užimamą statusą. Namuose jūs ne teisėja, gydytoja ar viršininkė. O Jūsų vyras – ne mokinys, teisiamasis, pavaldinys ar pacientas.

Jeigu iš šių pasiūlymų vienas ar keli pasirodys tinkami, pabandykite pritaikyti jį praktiškai ir skirkite tam dvi savaites.

Namus paverskite oaze, kurioje be vėjų ir audrų galima abejoti ar tartis. Jeigu esate dėl ko nors susinervinusios, pavargusios, neišsimiegojusios ar alkanos, nepradėkite

Ištrauka iš knygos apie psichologinius ir seksualinius kompleksus „Complexus Amoris“. Alma Littera, Vilnius, 2015

•

• Įvairių nesutarimų metu vietoj logikos ir faktų kalbos pabandykite pasitelkti emocijas, jausmus ir intuiciją.

Pasistenkite išsakyti žodžiais, apibūdinti vaizdiniais savo jausmus, kurie kyla dėl vieno ar kito įvykio, fakto.

• Įsakymus, paliepimus ir nurodymus, tokius kaip nupirk, parvesk, bandykite pakeisti prašymais klausimo forma: gal galėtum, ar būtų įmanoma.

• Nesistenkite tik dominuoti ir kalbėti, pabandykite trumpam sustoti ir nevertindamos klausytis, išgirsti, ką sako vyras ar kiti šeimos nariai. Pasitikrinkite, ar tikrai išgirdote, supratote.

• Agresyvumas gal ir padeda daryti karjerą, tačiau kurdamos namų oazę daugiau pasiektumėte pasitelkusios švelnumą, grožį, seksualumą, atjautą, kūrybiškumą, lankstumą, žavesį, humorą ir vaizduotę.

________________________________

balandis – birželis 2015

Moters pasaulis

40

Šešios paprastos taisyklės, kaip apsirengti į darbą

Kai darbovietėje aprangos kodo Taigi nors vadovybė leidžia aprangą formuoti iš to, ko tik pareikalavimai aprašyti iki smul- geidauji, tik kad bendras darbuotojos vaizdas būtų dalykiškas, vis dėlto dauguma moterų gana didelę savo pasirinkimo laikiausių aprangos detalių, apsi- vę stipriai apriboja. O tokio apsiribojimo pasekmė – moteris savo darbovietėje atrodo kaip nuobodi ir neįdomi asmenybė. rengti į darbą paprasta. Na, o šešios paprastos taisyklės, kurios padės sukurti dalykinį jei nėra aprašyta, bet darbdavys Štai stilių ir tapti patrauklia bei elegantiška. vis dėlto reikalauja, kad apranga 1. Atskirkite įprastus dalykinius būtų griežta ir dalykinė, tai mo- kostiumus. teris dažniausiai apsiriboja visai menku aprangos asortimentu: dažniausiai tik klasikiniu mėlynos arba juodos spalvos kostiumu su baltais arba spalvingais marškiniais arba palaidine.

Natalija Stunžėnienė Aprangos stilistė, dizainerė

Švarkelį ir kelnes ar sijoną dėvėkite atskirai. Pavyzdžiui, švarkelį dėvėkite su džinsais, o kelnes ar sijoną – su įdomiu petiniu drabužiu.

Šešios paprastos taisyklės, kaip apsirengti į darbą

2. Nusipirkite įliemenuotą, elegantišką, gražaus atspalvio suknelę.

41 Faktūrų kontrastas suteiks įvaizdžiui originalumo. Užbaikite komplektą aksesuarais, pavyzdžiui, efektingu žiedu arba kaklo papuošalu.

5. Įsigykite suknelę iš elegantiško trikotažo.

Vilkėkite ją su papuošalu arba kardiganu ar švarkeliu.

3. Džinsus pateikite elegantiškai.

Su šia suknele jūs atrodysite taip pat elegantiškai, tik ne taip griežtai. Įvaizdis bus lengvesnis ir gaivesnis.

6. Atskirkite papuošalų komplektus.

Klasikiniai, tamsiai mėlynos spalvos džinsai su švarkeliu „Chanel“ – puikus sprendimas kiekvienai dienai. Papildykite įvaizdį aukštakulniais ir elegantiška rankine.

4. Derinkite sijoną pieštuką su gražios faktūros megztiniu.

Prie kiekvienos papuošalų komplekto dalies priderinkite kitą papuošalą. Tokiame komplekte esantys papuošalai gali ir neturėti ko nors bendro, tačiau kiekvienos dalies papuošalas turi harmoningai įsilieti į komplekto visumą. Papuošalai turi žavėti įdomiu žaidimu, o ne būti tiesiog vienodi. ________________________________ Aprangos stilistė ir dizainerė Natalija Stunžėnienė, kiekvienai moteriai greitai randa ir labai tiksliai išrenka ir suderina aprangą. http://natalijastun.com

balandis – birželis 2015

Vyro pasaulis

42

Vyro pasaulis

Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą

43

Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą Prasidėjęs pavasaris ir artėjanti vasara pamažu džiugins šiltais ir saulėtais orais, kuriems atitinkamai reikia paruošti ir savo drabužių spintą. Tad šios savaitės straipsnis apie pagrindinius pavasario ir vasaros sezonui skirtus drabužius ir batus, kuriuos privalo turėti kiekvienas vyras.

Algirdas Gricius

Vyrų stiliaus apžvalgininkas, www.vyrostilius.lt tinklaraštininkas (nuotraukos iš autoriaus asm. archyvo)

Pagrindinis dalykas formuojant tokį sąrašą– kuo didesnis tarpusavio suderinamumas tarp skirtingų aprangos dalių. Tai leidžia suformuoti įvarius šiltiems orams skirtus aprangos derinius – nuo visiškai kasdienių iki labiau formalių – pasitelkiant nedaug drabužių.

Taigi, šis sąrašas galėtų atrodyti taip: • tamsiai mėlynas medvilninis švarkas • mėlynas medvilninis megztinis • balti marškiniai • balti marškinėliai • mėlynas kaklaraištis su raštais • šviesiai pilkos medvilninės kelnės • mėlyni džinsai • mėlyni šortai • nematomos kojinės • rudi loafer batai • balti sportiniai bateliai

Jeigu tamsiai mėlyną, pasiūtą iš vilnos švarką savo spintoje jau turite, tuomet šiltajam sezonui galite įsigyti laisvesnį, nekietintais pečiais ir pasiūtą iš medvilnės. Nors vilna –„kvėpuojanti“ medžiaga, šiltomis vasaros dienomis vis dėlto vėsiau jausitės su medvilniniu švarku.

Kaip ji dėvėti? Bet kaip – galite kombinuoti visus sąraše esančius drabužius, o ant viršaus užsivilkti šį švarką. Jeigu trūksta idėjų, visuomet galite paskaityti apie tai, kaip galima vilkėti tamsiai mėlyną švarką.

Tamsiai mėlynas medvilninis megztinis

Jeigu turite tokios spalvos ir modelio iš vilnos pasiūtą megztinį, vasarai jis tikrai netiks, nes bus tiesiog per karšta. Tad šiuo atveju puikia alternatyva tam tampa iš medvilnės pasiūtas tamsiai mėlynas megztinis.

Vilkėkite šį megztinį ant šviesiai mėlynų marškinių.

Jeigu derinsite prie šviesiai pilkų kelnių, dar galite pasirišti ir mėlyną margą kaklaraištį. Jei dėvėsite su mėlynais džinsais, nepamirškite prasisegti vienos ar dviejų viršutinių marškinių sagų, kad suteiktumėte savo deriniui kasdieniškumo ir laisvumo.

Tamsiai mėlynas medvilninis švarkas Balti marškiniai Tamsiai mėlynas švarkas apskritai yra vienas tų aprangos elementų, kurie, nepriklausomai nuo to, koks yra sezonas, turėtų kabėti kiekvieno vyro drabužių spintoje. Be abejonės, ne išimtis šis švarkas yra ir pavasario bei vasaros sezonui.

Nuo mėlynos spalvos keliaujame prie baltos, ir pirmasis drabužis, kurį randame šiame sąraše, yra balti marškiniai. Tai ypač universalus drabužis, kuris gali būti dėvimas visais metų laikais ir bet kokiu oru.

balandis – birželis 2015

Vyro pasaulis

44 Suprantama, kad balta spalva labai greitai tepasi ir tokių marškinių nerekomenduojama dėvėti daugiau nei 2 kartus iš eilės prieš tai jų neišskalbus.

Todėl savo spintoje pravartu turėti bent jau kelis baltos spalvos marškinius. Jeigu jų neturite apskritai, būtinai įsigykite bent jau vienus.

Sakoma, kad apetitas atsiranda bevalgant, taip ir dėl baltų marškinių– noras juos dėvėti atsiranda tuomet, kai jie kabo jūsų spintoje. Ypač kai jie dera prie visko: mėlynų džinsų, šviesiai pilkų kelnių ar mėlynų šortų.

Balti marškinėliai

Dar vienas ypač universalus drabužis, kuris taip pat privalo būti kiekvieno vyro spintoje. Vis dėlto labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar marškinėliai jums tinka pagal kūno sudėjimą.

Jeigu esate siaurų pečių, geriausiai marškinėlius yra pirkti crewneck kaklo tipo. Jeivis dėlto jūsų itin platūs pečiai, įsigykite su V formos kaklu, kas padės vizualiai susiaurinti jūsų pečius.

Kaip dėvėti baltus marškinėlius, galvos sukti nereikia, nes jie tinka beveik prie bet kokios aprangos. Kadangi jie taip pat, kaip ir balti marškiniai, gana greitai tepasi, o kainuoja dar mažiau, pravartu spintoje turėti juos dvejus ar trejus.

Beje, nepamirškite, kad balti apatinio trikotažo marškinėliai, kad ir kaip patraukliai atrodytų, vis dėlto nėra skirti vilkėti vieni.

Mėlynas kaklaraištis su raštais

Na, bent vieną kaklaraištį juk reikia turėti ir vasarai, ar ne?

Geriausias ir universaliausias variantas, ko gero, būtų mėlynas kaklaraištis su raštais.

Be abejo, mėlynos yra daug atspalvių, tad rinkitės tokią, kuri jums labiausiai patiks.

Svarbiausia, kad mėlyna spalva derėtų prie jūsų turimo tamsiai mėlyno švarko spalvos, nes marškinių, kaklaraiščio ir švarko spalvos sukurs puikiai atrodančią kombinaciją.

Beje, jeigu norite tikrai vasariško kaklaraiščio, įsigykite tokį, kuris yra pasiūtas iš lino, medvilnės ar jų abiejų mišinio. Šis kaklaraištis nebus per daug blizgus ir formalus ir gražiai derės prie kitų jūsų turimų medvilninių drabužių.

Šviesiai pilkos medvilninės kelnės

Kadangi tamsų švarką jau turite, kelnes įsigykite šviesias, pavyzdžiui, šviesiai pilkos spalvos. Be abejo, jūsų turimos mėlynos ar pilkos kelnės, kurias mūvite visais metų laikais, vasarai irgi tiks, bei jei norite ko nors išskirtinesnio, įsigykite šviesiai pilkas.

Pasistenkite kelnes įsigyti labiau kostiuminio tipo, su kantu. Taip drabužis gražiai derės su švarku ir kaklaraiščiu.

Medžiagą pasirinkite medvilnę ar medvilnės ir lino mišinį. Su iš vilnos pasiūtomis bus per daug karšta, o lininės labai greitai susiglamžys.

Kodėl būtent šviesiai pilkos? O todėl, kad, apsimovę jas, apsiavę rudus loafer batus, apsivilkę baltus marškinius, pasirišę kaklaraištį, užsimetę tamsiai mėlyną švarką irpažiūrėję į veidrodį suprasite, jog atrodote fantastiškai.

Mėlyni džinsai

Na, kaipgi be džinsų. Tai klasika tapusi aprangos dalis, kurios yra begalė įvairiausių spalvų ir modelių. Ko gero, bent vieną porą džinsų savo drabužių spintoje turi kiekvienas vyras.

Tad kokius mėlynus džinsus reikėtų įsigyti vasarai? Na, vienintelis patarimas būtų toks, kad jie nebūtų per daug nutrinti ar apiplėšyti, nes sunkiai priderinsite prie tamsiai mėlyno švarko.

Geriau pasirinkite ne ypač šviesią mėlyną spalvą, vidutinį nutrynimą (jeigu jo apskritai norite), apsiaukite baltus sportinius batelius, apsivilkite baltus marškinius ir užsimeskite tamsiai mėlyną švarką. Arba tiesiog baltus marškinėlius.

Mėlyni šortai

Kai su bet kokiomis kelnėmis yra per karšta, situaciją gelbsti šortai. Be abejo, šortų irgi yra įvairiausių rūšių ir spalvų, tačiau universaliausias variantas, ko gero, būtų mėlynos spalvos, slimfit šortai.

Tokie šortai atrodys stilingai, spalviškai derės prie kitų šiame sąraše esančių aprangos dalių ir, jeigu išdrįsite, netgi leis prie jų priderinti tamsiai mėlyną švarką. Tokiu atveju žiūrėkite, kad šortų spalva būtų šviesesnė nei švarko.

Vyro drabužių spintos pagrindai pavasarį ir vasarą Nuotraukos iš www.mango.com

45

Jeigu norėsite suteikti savo šortams papildomo akcento, nepamirškite jų šiek tiek atraitoti. Vieno ar dviejų kartų visiškai pakaks.

Nematomos kojinės

Na, pačios kojinės puikiai matomos, tačiau jos yra tiek daug iškirptos, kad visiškai nesimato. Taip sukuriamas įspūdis, kad kojinės nėra mūvimos apskritai.

Kam to reikia ir kur tai galima panaudoti? Na, paprasčiausia jas yra mūvėti su šortais, nes, kad ir kokios spalvos kojinės būtų, jeigu jos yra mūvimos su šortais, neatrodys gražiai. Be abejo, išimtis yra baltoms kojinėms, kai jos yra naudojamos pagal paskirtį – sportuojant.

Karštomis vasaros dienomis nematomas kojines galima mūvėti ir su trumpesnėmis ar atraitotomis kelnėmis.

Taip, tokiu atveju matysis plikos kulkšnys, kas galbūt nėra daugeliui priimtina, tačiau su tinkamai parinktomis kelnėmis tai atrodys tikrai stilingai, be to, ir kulkšnims bus vėsiau.

Rudi loafer batai

Priešpaskutinis sąrašo elementas – rudi loafer batai. Reikėtų pasirinkti vidutinio rudumo atspalvio, nes jie tiks beveik prie bet kokios spalvos kelnių.

Ar rinktis verstos odos, ar paprastos, čia jau asmeninis jūsų sprendimas. Šiuos batus galima avėti tiek su nema-

tomomis, tiek su ryškesnių spalvų kojinėmis. Juos galima derinti ir prie šviesiai pilkų kelnių, ir prie džinsų, ir net prie mėlynų šortų. Kitaip tariant, prie visų sąraše esančių aprangos dalių.

Balti sportiniai bateliai

Balti vyriški sportiniai bateliai suteiks kasdieniškumo ir laisvumo bet kuriam aprangos deriniui, kuriam jie bus parinkti.

Šiame sąraše esančios šviesiai pilkos kelnės, mėlyni džinsai ir mėlyni šortai patenka į šiuos aprangos derinius, todėl prie jų galima drąsiai avėti šiuos baltus sportinius batelius.

Be abejo, balta spalva turi vieną trūkumą – ji labai greitai tepasi, todėl šiuos baltus batelius teks nuolatos prižiūrėti. Priklausomai nuo batų modelio, gali šiek tiek skirtis jų priežiūra, todėl parduotuvėje nepamirškite paklausti, kaip jais reikėtų rūpintis.

Reziumė

Gerai parinktos šiame sąraše esančių drabužių spalvos leis nesudėtingai kombinuoti juos tarpusavyje, tad, turint tik keletą skirtingų drabužių, galima sukurti visai nemažai įvairių stilių aprangos derinių.

Be abejonės, tai nėra vienintelis įmanomas sąrašas pavasario ir vasaros sezonui. Galbūt turite susikūrę saviškį ir lygiai taip pat derinate jame esančius drabužius tarpusavyje. Tačiau tiems, kas norėtų turėti atskaitos tašką artėjančiai vasarai, šis sąrašas tikrai turėtų padėti. ________________________________

balandis – birželis 2015

Vyro pasaulis

Reklamos projektas

46

Kai susitinka žvaigždės...

Firmenich – vieni didžiausių ir įtakingiausių pasaulio kvapų namų. Jų legendiniai parfumeriai vienos garsiausių pasaulio sėkmės istorijų dalyviai.

Kada bendram darbui vienijasi talentai, neišvengiamai susitinka ir dideli protai. INCC grupė nutarė sukurti visiškai naują, išskirtinį darinį, jungiantį Mercedes-Benz Perfume su Firmenich. Šio neeilinio susitikimo rezultatas – unikali kvepalų kolekcija. Penki aromatai, penki parfumeriai ekspertai, kiekvienas savo srities garsenybė. Penki aromatai, nukreipiantys spindulį į savo kūrėjus ir suteikiantys jiems teisę pasirašyti. Šiai profesijai tai pirmas kartas.

Mercedes-Benz VIP Club sveikina parfumerijos žvaigždes

Geriausieji. Kartu.

Po dienos įtampos – atsipalaidavimas. Po veiklos – šventimas. Nakties metas. Miestas nerimsta. Ore tvyro vakarėlio nuotaika. Būvimas drauge ir nepakartojamos akimirkos. Džiaugsmas dalytis tuo kas geriausia. Šiandien Mercedes-Benz Perfume pasiekė naują aukštumą, peržengė privilegijuoto privataus ratelio slenkstį.Ir Jus kviečia jungtis prie VIP Club. Įspūdingo bendradarbiavimo dėka Mercedes-Benz Perfume išleido pirmą kvepalų kolekciją, kurią sukūrė penki Firmenich parfumeriai ekspertai: Mercedes-Benz VIP Club.

Kvapų autoriai – pasaulyje pripažinti meistrai, jau sukaupę gausias jiems sėkmę atnešusių kūrinių kolekcijas. Jie ištikimi tiems, kas vertina grožį, tobulumą ir savitumą, kas nebijo išsiskirti ir visuomet renkasi tai, kas geriausia.

Penki kvapai, virtuoziškai ir subtiliai perteikiantys nakties jaudulį.

Po Mercedes-Benz Club – Mercedes-Benz VIP Club.

Išskirtinių pojūčių kolekcija, šviečianti naktyje lyg tūkstantis spindinčių žvaigždžių.

Energetic aromatic Autorė Annie Buzantian Parfumerė ekspertė

Šio kūrinio viršutinė nata atsiskleidžia tyru, gaivinančiu ir sodriu bergamočių ir greipfrutų deriniu, kurį sustiprina vaisinis juodųjų serbentų dvelksmas. Geidulingą širdies natą sudaro žaliųjų gebenių lapų aromatas persipynęs su retai pasitaikančiu, įmantriu galbanų ir rafinuotu, sausu kedro medžio dvelksmu. Išskirtinai vyriškoje pagrindinėje natoje stiprius geidulingus tongapupių akcentus gaubia įmantrus ambros ir galantiškas kreminis santalo medžio dvelksmas. „Energizuojanti gaiva, amžinas, rafinuotas ir autentiškas aromatas“

Pure wood

Autorius Harry Fremont Parfumeris ekspertas Šio kūrinio viršutinė nata atsiskleidžia rafinuotu ir originaliu šviežių obuolių, gaivaus kardamono NP ir sodriu, ryškiu imbiero akordu.Širdies natą sudaro kvapiųjų šalavijų dvelksmas, kurį sustiprina saldi, žalsva žibuoklių lapų ir snapučių gaiva. Šiuolaikišką vyriškumą simbolizuojanti pagrindinė nata laisvai skamba prabangiu retai sutinkamo Chachalox akordu, kurį gaubia įmantrus ambros ir santalo dvelksmas. Ilgai išliekantis aromatas... „Absoliuti elegancija, medžio kvintesencija, tikro klasikinio skonio simbolis“.

Black leather

Autorė Honorine Blanc Parfumerė ekspertė Ryškus, sodrus, gyvybingas, galantiškas dvelksmas, kurį sukuria bergamočių derinys su geidulingais našlaičių akordais. Širdyje netikėtai atsiskleidžia

retai pasitaikančių smilkalų ir kvapiųjų šalavijų derinys, su žaviais pačiulių medžio akcentais. Pagrindinę natą sudaro įmantrus ladano sakų ir geidulingas ambros dvelksmas, kurį gaubia gilus odos kvapas. „Išskirtinis kūrinys, kurio pagrindas – naujas „juodos odos“ akordas, ypač vyriškas ir modernus.

Infinite spice

Autorius Olivier Cresp Parfumeris ekspertas Pirmiausia atsiskleidžia aštrus egzotiškų Sičuano pipirų derinys, kurį sustiprina anyžiaus žvaigždės ir kalendrų sėklų dvelksmas. Širdies natą įžiebia pikantiška imbiero ir kardamono gaiva ir subtili kadagio uogų elegancija.

Pagrindinę natą sudaro įmantrus kašmyro medžio derinys su ambroksu ir egzotišku tiko medžiu, kuris suteikia savitumo visam aromatui. „Veržlus, pikantiškas aromatas, unikalus kokybės ženklas, ilgai išliekantis toks pat intensyvus.“

Addictive oriental Autorius Alberto Morillas Parfumeris ekspertas

Pirmiausia suskamba gaivinančios citrinos žievelės ir žalios, kvapnios mėtų esencijos kaskada, o ją sustiprina grakščios, rafinuotos paradisono natos. Širdies natoje atsiskleidžia lengvas, gaivus levandų ir kvapiųjų šalavijų aromatas. Pagrindinę natą sudaro sodrūs, geidulingi kašmyro medžio akcentai, kreminis santalo medis ir gaubiantis tongapupių dvelksmas. „Geidulingo kvapo esmių esmė. Hipnotizuojantis rytietiškas aromatas, praturtintas modernumu.“

47

balandis – birŞelis 2015

Vyro pasaulis

Reklamos projektas

48

Pervargimo pinklės – azartiniai lošimai

Kazino. Šis žodis daugumai primena ne tik žymųjį LasVegaso miestą, kuriame gyvenimas ir pramogos verda ištisą parą, bet ir vis dažniau minimą diagnozę – lošėjas. Lošėju šiame straipsnyje vadinsime tą, kurio potraukis žaisti azartinius žaidimus, pasak psichiatrų, yra patologinis, t. y. nekontroliuojamas.

Žmogui svarbūs du dalykai – saugumo jausmas (o gal, tiksliau sakant, iliuzija?) ir pripažinimas. Jei trūksta šių dalykų – jaučiamės blogai: prastai miegame, esame blogos nuotaikos, nervingi, imame save nuvertinti ir t. t. Štai tuomet, pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichiatro Raimundo Aleknos, mirgančiomis ir blyksinčiomis lemputėmis, „draugiškais“ žaidimų automatais ir krupjė rankose šiurenančiomis kortomis masinantis kazino tampa pavojingas. Kodėl? Ogi dėl to, kad azartiniai žaidimai, kaip ir visos kitos priklausomybės formos, suteikia saugumo iliuziją. Lošdami atsiribojame nuo mus nepripažįstančio pasaulio, nejaučiame pavojaus, patiriame teigiamų emocijų, keičiasi savęs vertinimas, be to, pabėgame nuo... nesibaigiančių darbų. Taip. Liguistas potraukis lošti, pasak psichologų, visada susijęs su pervargimu: psichologiniu, dvasiniu ir fiziniu. Kai nebeturime jėgų ilsėtis, pasąmonė pakužda tą poilsio būdą, kuris anksčiau garantuodavo emocijas, naują endorfinų dozę ir pasitenkinimo jausmą. Jį patologiniai lošėjai nori patirti kuo ilgiau, todėl kazino žaidimai jam tampa lyg narkotikas. Ir pinigai – nesvarbu, laimėti ar pralošiami, čia tikrai

Pervargimo pinklės – azartiniai lošimai atlieka antraeilį vaidmenį. Tas prisiminimas iš pasąmonės taip „spaudžia smegenis“, kad žmogus sąmoningai nebevaldo situacijos: „nieko negaliu padaryti, einu, nes man tą akimirką to norisi“, – pasakoja jie vėliau. Įdomu, kad daugelis patologinių lošėjų pripažįsta, jog jei pakeliui į kazino patenkindavo savo fiziologinius poreikius – sočiai pavalgydavo, išsimiegodavo, pailsėdavo– neretai iki jo ir nebenueidavo. Kitaip tariant, lošimas prarasdavo savo poilsio pakaitalo funkciją.

Būtent todėl drįstu teigti, kad tai, jog nuo lošimo priklausomybės sunku pasveikti, – MITAS. Remdamasis savo praktika galiu patikinti, kad, lošėjui supratus anksčiau išvardytus dėsningumus, pakeitus gyvenseną, daugiau dėmesio skiriant poilsiui ir reguliariai maitinantis, nuo priklausomybės pasveikstama arba labai sumažinama patologijos rizika, o kazino tampa tokia pačia sąmoningo laiko praleidimo vieta kaip baras, kino salė ar vakarėlis.

Užėję į kazino rasite įvairių žmonių. Vieni jų lošia, tačiau nėra patologiškai priklausomi nuo azartinių lošimų. Kiti turi priklausomybę nuo „vienarankių banditų“ ar ruletėje šokčiojančio kamuoliuko. Kodėl? Polinkį į priklausomybęturi tie žmonės, kuriems sunku įsisąmoninti savo jausmus, pojūčius, linkusiems „pražiopsoti savo pervargimą“. Tokiems žmonėms reikia ekstremalesnio atsipalaidavimo. Būtent dėl to daugelis patologinių lošėjų – intelektualai, įmonių vadovai, darboholikai. Kazino gali būti pavojingas tiems, kas dažniau vadovaujasi protu nei jausmais. Dažniausiai, į priklausomybę labiau linkę asmenys, vaikystėje buvę labai uždari. Tam įtakos galėjo turėti nesutarimai šeimoje ar nepakankamas tėvų dėmesys, todėl žmonės neišmoko naudotis savo jausmais, kalbėti neverbaline kalba. Jie nemoka jos perteikti, nemoka priimti, o juk didžioji pripažinimo dalis gaunama ne žodine forma...

Koks lošėjas „serga“ kazino liga? Ne, ne tas, kuris azartinių žaidimų karalystės duris varsto

49 tris kartus per savaitę ir pažįsta visus krupjė.

Svarbu ne apsilankymo dažnis. Anot psichologų, patologine priklausomybė vadinama tuomet, kai žmogus nebekontroliuoja situacijos. Būdinga, kad lošėjas spontaniškai užsimano eiti žaisti, nekontroliuoja to žaidimo, nes įsitraukia visa savo esybe, nesuvokia laiko, pinigai tampa nebesvarbūs. Visa tai, kas yra socialinis statusas – gyvenimas, darbas, šeima, viskas nueina į antrą planą. Vienas svarbiausių priklausomybės požymių – iš kazino išėjus apimantis kaltės jausmas. Tokias moralines pagirias pakeičia susitaikymas, trumpas ramybės laikotarpis ir vis stipriau kirbantis noras vėl eiti lošti. Jei nesate priklausomi nuo azartinių lošimų, šių dėsningumų nėra. Sveikas žmogus gali sąmoningai nuspręsti eiti į kazino (kad ir keliskart per savaitę), tačiau jis žino, kiek laiko ten bus, kokią pinigų sumą ketina pralošti, jis nebando karštligiškai atsilošti, o kitą dieną aiškiai suvokia, kad tiesiog gerai praleido laiką ir dėl to nejaučia jokios graužaties.

Tegul mane laiko bepročiu, tačiau sakiau ir sakysiu, kad atsikratyti priklausomy bės įmanoma, ir pakankamai paprasta. Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo azartinių ar kompiuterinių lošimų – tai pirmas signalas, kad peržengei darbo ir poilsio ribą sau pavojinga linkme. Jei tokiu atveju bandoma priverstinai vengti kazino, tai tik paaštrina priklausomybės simptomus, juk draudžiamas vaisius – saldžiausias. Taip sureikšminamas draudimas kelia įtampą, kurią ir taip jaučiame dėl nepakankamo poilsio ar pan. O pervargimas – neatsiejamas lošėjo atributas. Tad visiems, kas nori padėti sau ar savo artimiesiems, įnikusiems į lošimą, patariu – išsiaiškinkite, kokiais atvejais kazino jūsų „neužkabina“, – pamatysite, kad pailsėję, pavalgę, atsipalaidavę azartinius žaidimus vertinsite visai kitaip. Pakeiskite gyvenimo būdą – sureguliuokite darbo ir poilsio santykį, ir nei kazino tviskesys, nei automatuose viliojamai mirgančios neva laimėtos sumos, nei prie pokerio ar ruletės praleisti vakarai jums nebus pavojingi. ________________________________ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras

balandis – birželis 2015

Mano darbas

50

Mano darbas

Kaip kasdien motyvuoti save dirbti

51

REIKIA LAIKO? LAIKO YRA!

skirti savaitę šiam eksperimentui, kad labai aiškiai Nuolat trūksta laiko? Visur bėgi Pakaks pamatytum, kaip leidi savo laiką. Pažadu, Tu nustebsi! Pair niekur nespėji? Jauti nuola- matysi, kiek daug laiko skiri nereikšmingiems dalykams.

Bus lengviau motyvuoti save keisti tam tikrus įpročius tinę įtampą? KĄ DARYTI, kad tam, kad savo dienotvarkėje atrastum daugiau laiko maloniai veiklai. spėtum laiku atlikti reikiamas užduotis ir turėtum pakanka- Laikykis plano Kitas žingsnis – dienos planavimas. Neretai išgirstu: „Aš mai laiko poilsiui? Turi būti negaliu suplanuoti savo dienos, nes mano toks neapibrėždarbas, kad niekuomet nežinau, kas laukia“ arba: „Ką pasiruošęs keisti savo įpročius. tas jūs, aš toks užimtas, kad planuoti visai neturiu kada!“ O tai nėra lengva. Bet rezultatas Žinoma, Tu gali ir toliau gyventi taip, kaip gyvenai, bet ar esi patenkintas rezultatais? Jei ne, laikas keistis. tikrai vertas Tavo pastangų!

Agnė Zinkevičiūtė

Nepriklausoma verslo konsultantė, sertifikuota koučingo specialistė (nuotraukos autorė Dovilė Jakštaitė)

Nuo ko turėtum pradėti?

Pirmiausia užsirašyk viską, ką darai per dieną. Taip, Tu gerai perskaitei – rašyk viską! Kiek laiko praleidi vonioje, pusryčiauji, vyksti į darbą, kalbi telefonu, praleidi susirinkimuose, skiri elektroniniams laiškams skaityti, rašyti, ilsiesi darbe ir t. t. Ir taip daryk kiekvieną dieną visą savaitę.

Atsižvelgdamas į tai, ar nori rasti daugiau laiko darbui, ar poilsiui, rašyk laiką, praleistą darbe dirbant ar po darbo ilsintis, o dar geresnių rezultatų pasieksi, jei užsirašysi visus savo ištisos paros veiksmus.

Tyrimais nustatyta, kad 5–10 minučių, skirtų laikui planuoti, leidžia sutaupyti apie 2 val. Tavo dienos! Ar vis dar manai, kad neverta planuoti?

Tiesa, prieš pradėdamas planuoti savo laiką, turi aiškiai turėti tikslą: ką nori pasiekti per tam tikrą laiką – mėnesį, savaitę ar dieną? Jei planuosi neturėdamas aiškaus tikslo, nauda bus minimali arba jos visai nebus. Juk nepradedi planuoti kelionės tiksliai nežinodamas, kur nori nuvykti?

Tik turėdamas aiškų tikslą, imkis planavimo. Pirmiausia gali surašyti viską, ką nori padaryti per dieną. Rašyk atsitiktine tvarka. Paskui būtinai nuspręsk, ką tą konkrečią dieną būtinai turi padaryti, ir užrašyk tai sąrašo pradžioje. Tai labai svarbu! Patikėk, žinau, kad dažniausiai svarbiausia užduotis nėra pati maloniausia, ir Tau kils noras ją atidėti, bet juk nori keisti įpročius dėl geresnio gyvenimo?

balandis – birželis 2015

Mano darbas

52

Atidėlioti svarbius darbus – įprasta žmogiška silpnybė: dangstaisi menkaverčiais darbeliais, kad tik pateisintum save, o viduje kyla nerimas, kad pagrindinė užduotis taip ir liko neatlikta. Kuo ilgiau atidėlioji, tuo daugiau streso ir nepasitenkinimo kyla. Ar Tau šito reikia?

Prioritetų galia

Norint valdyti laiką, svarbiausia – nusistatyti prioritetus.

Reikėtų prisiminti Pareto dėsnį, kuris teigia, kad 20 procentų Tavo atliekamų darbų duos 80 procentų norimo rezultato. Tai kodėl taip dažnai skiri laiką tiems 80 procentų darbų, kurie duoda tik 20 procentų rezultato? Leisk spėti: tie 80 procentų darbų paprastai yra lengvai atliekami, nereikalauja ypatingo Tavo dėmesio, o juos nuveikęs apgaulingai jautiesi daug padaręs. Bet rezultatai kažkodėl nedžiugina...

Taigi, kai skirstysi darbus pagal prioritetus, nepamiršk, kas Tau svarbiausia, ir imkis to iš pat ryto.

Nesiblaškyk!

Vienu metu dėmesį koncentruok į vieną užduotį. Taip nuveiksi kur kas daugiau nei puldinėdamas nuo vieno darbo prie kito. Dirbk neatsitraukdamas po 1–1,5 val. ir tik tuomet daryk pertrauką.

Išmok svarbius darbus skirti nuo skubių. Svarbūs darbai yra tie, kurie padeda kuo greičiau pasiekti tikslą. Skubūs darbai paprastai tik gaišina ir jokiu būdu nepadeda priartėti prie tikslo. Prieš imdamasis skubaus darbo pamąstyk, ar būtina jį atlikti tuoj pat? Kas atsitiks, jei jį atliksi po poros valandų, o gal kitą dieną? O gal gali skubius darbus patikėti kam nors kitam?

Darbo perdavimas kitam itin padeda taupyti laiką. Siūlau atiduoti ne pačias svarbiausias užduotis, nes jas, ko gero, norėsi atlikti pats, kad būtum garantuotas dėl rezultato.

Neatidėliok!

Žinau, kad dažnai, jei tik gali atidėti darbus, taip ir padarai.

Tačiau tai lyg uždelsto veikimo bomba. Kasdien atsiranda vis naujų užduočių, o ta, kurią atidėjai, laukia savo eilės, kol vieną dieną visi kaip susitarę ima iš Tavęs reikalauti rezultato, o Tu nespėji. Pyksti ant aplinkinių, gal ir savęs, atsiranda įtampa, prastai miegi, sutrinka virškinimas, skauda galvą.

Nekontroliuoji padėties, o tai itin nemalonu.

Paprastai žmonės linkę atidėti tas užduotis, kurios yra didelės apimties, kai neaišku, nuo ko pradėti. O reikėtų kasdien bent po šiek tiek atlikti jos. Galbūt gali rasti žmogų, kuris Tau paaiškins, kaip pradėti, galbūt informaciją pats gali rasti internete ar knygose? Veik. Nelauk, kol užduo-

Reikia laiko? Laiko yra! tis prirems Tave prie sienos! Jei išsiugdysi įprotį svarbias užduotis atlikti laiku, išloši laiko, išvengsi įtampos, atsiras pasitenkinimas darbu.

Išmok pasakyti NE

Jei Tau nuolat trūksta laiko, o kolegos visuomet laiku baigia darbą ir švilpaudami eina namo, apsidairyk, gal Tu atlieki jų darbus? Esi tas geruolis, kuris niekuomet neatsisako padėti? Taip, Tu geras kitiems, tačiau kankini save. Kam Tau to reikia? Bijai pasakyti „ne“, nes manai, kad neturi tam teisės? Tu klysti. Visi turime teisę pasakyti „ne“. Vengi pasakyti „ne“, nes bijai prarasti kolegų pagarbą? Be reikalo.

Atmink, jei žmogus nenori daryti tam tikro darbo, jis visuomet ras kitą, kuris už jį tą darbą padarys. Ar tai būtinai turi būti Tu? Blogiausiu atveju, jei žmogus neranda, kas už jį atlieka užduotį, jis tą užduotį atlieka pats. Taigi išeitis visuomet yra. Tu neprivalai dirbti kitų darbą. Na, nebent turi laisvo laiko ir tikrai nori padėti.

53 Daug metų nemokėjau pasakyti „ne“, bet išmokusi atradau neįtikėtinai daug laiko sau. Ir nepraradau nė vieno draugo.

Dabar prieš sutikdama padėti paklausiu savęs: ar žmogus manęs prašė padėti? Ar aš galiu padėti? Ar aš noriu padėti?

Jei atsakymas į nors vieną klausimą – „ne“, mandagiai atsisakau padėti. Tai nereiškia, kad tapau egoiste, galvojančia tik apie save. Aš paprasčiausiai ėmiau gerbti savo laiką.

Dar vienas patarimas: „ne“ sakyk trumpai ir aiškiai. Nereikia išsisukinėti ar aiškintis, kodėl Tu negali padėti. Taip išvengsi ilgų įkalbinėjimų ir sutaupysi savo bei prašančiojo laiką.

Dabar Tu žinai bent kelis būdus, kaip sutaupyti laiko. Metas pamąstyti, kam jį skirsi. ________________________________ www.aztraining.lt

Taip

Ne

balandis – birželis 2015

Mano darbas

54

Kaip kasdien motyvuoti save dirbti Kodėl apskritai kyla motyvaci- 1. Vizualiai matykite galutinį tikslą Niekada nepamirškite ir visada sau priminkite, dėl ko visa tai jos klausimas? Iš esmės, žmo- darote. Ar tai būtų tiesiog geras uždarbis ir namas užmiestyje, tai būtų dėl pasaulio gerovės, ar tai būtų dėl noro padėti kinės nemėgsta ir nenori dirbti. artiems žmonėms – turi būti galutinis tikslas. Ir, kas svarbiausia, jis turi būti matomas ir apčiuopiamas – geriausias variantas Juk kur kas maloniau kaitintis yra ant sienos (arba ant kompiuterio darbastalio) pakabinti nuotrauką, nusakančią galutinį tikslą. Nuolat žiūrėkite į ją, saulėje ar drybsoti prie TV, primins tikrąsias vertybes. žiūrint mėgstamą serialą. Taigi, išeina, kad visada reikia kaž- 2. Skaidykite darbą mažomis porkokio botagėlio, kuriuo prisi- cijomis Jei dirbate po 4 valandas prie kompiuterio be jokio poilverčiame pajudinti minkštąsias sio – nesistebėkite, kad būsite ne tik pavargę, bet ir nebeturėsite noro pratęsti darbo po pertraukos ar kitą dieną. vietas ir ką nors veikti.

Turi būti apčiuopiamos ir gana paprastos darbo porcijos, Povilas Korop Bet palaukite – juk ne visi žmonės tokie tinginiai: yra ir tokių, kuriems patinka jų darbas arba kurie gerai dirba iš pareigos jausmo. Juk tikrai yra tokių, kurie su džiaugsmu iš ryto keliasi į darbą, nes išaušo dar viena diena nuveikti ką nors reikšmingo!

Taigi, kas skiriasi šiuose pasauliuose?

Motyvacija būna dviejų rūšių – vidinė ir išorinė. Paprastesniais žodžiais tariant, išorinė – kai reikia dirbti, o vidinė – kai nori dirbti. Iš esmės visas motyvacijos menas susiveda į tai, kad kiek įmanoma būtų padidintas tas vidinis „kabliukas“.

Taigi, paprasčiausias būdas save motyvuoti – tiesiog dirbti malonų darbą arba imtis jums patiems įdomaus verslo. Jukbūta milijonai atvejų, kai žmogus imdavosi verslo dėl uždarbio perspektyvų, bet išsikvėpdavo, nes pati projekto tema svetima, neįdomi, varginanti, kas galiausiai paskatina bankrotą. Nėra ir vidinės motyvacijos.

O dabar pakalbėkime apie išorinę motyvaciją versle. Net jeigu idėja patinka ir degi noru judėti į priekį, vis tiek būna daug rutininio, nesmagaus ir neįdomaus darbo, kurį neišvengiamai reikia padaryti. Ir tada vėl grįžtame prie klausimo – kaip save motyvuoti? Štai penki patarimai:

tada visuma neatrodo tokia varginanti ir griozdiška, ir atitinkamai kyla motyvacija. Dažyti tvorą „nuo čia ir iki pietų“– pasenusi sovietinė metodika.

3. Nuolat ilsėkitės

Keistas patarimas, ar ne? Kaip galima nuveikti daugiau ilsintis? Ogi pažiūrėkite plačiau – poilsis atstato jėgas ir darbą atliekame efektyviau nei būtume sėdėję ir knapsėję prie nesibaigiančių užduočių. Pasinaudokite patarimu įvairiais masteliais: nuolat darykite pertraukas darbe (rūkyti neskatinu, jau geriau išgerkite arbatos ar pažaiskite stalo futbolą), gerai pailsėkite savaitgalį (darykite tai, ką mėgstate), būtinai turi būti bent vienos ilgesnės atostogos per metus.

Ir, beje, jei kas nors sakys, kad darbe reikia uždrausti socialinių tinklų naudojimą ar kitas pramogas – pasiųskite juos velniop.

Socialiniai tinklai – vienas iš poilsio būdų, leidžiančių atitrūkti nuo rimtų darbų ir grįžti prie jų tarsi persikrovus. Aišku, jeigu tai daroma su saiku.

4. Maži apdovanojimai, mažos pergalės

Trumpai tariant, švęskite. Jei esate darbdavys ar vadovas ir gavote naują svarbų klientą – pakvieskite kolektyvą pietų. Laiku

Kaip kasdien motyvuoti save dirbti

užbaigėte numatytą planą – išleiskite darbuotojus namo viena valanda anksčiau. Gavote diplomą ar sertifikatą – pakabinkite matomoje vietoje, kad visi pasidžiaugtų. Gavote padėkos laišką – persiųskite jį kolektyvui, kad pasijustų įvertinti. Versle neturi būti aplinkos „dirbam–dirbam–dirbam–savaitgalis“.

5. Suvalgykite varlę

Yra tokia metodologija „Eat that frog“, teigianti, kad darbus reikia pradėti nuo pačių sudėtingiausių. Iš pat ryto reikia atlikti pačius nemaloniausius ir nekenčiamiausius punktus. Vaizdžiai tariant, suvalgyti varlę. Taip, tai psichologiškai sunku, bet įvyksta keli dalykai: visų pirma, likusią dieną jaučiatės numetę naštą nuo pečių, galite laisviau ir su malonumu atlikti kitus darbus. Ir galiausiai didžiuojatės savimi, kad padarėte tai, ką galbūt seniai atidėliojote ar kas atrodė neįmanoma. Negi tas jausmas nepakels motyvacijos?

6. Galvokite apie savo klientus ir kolegas

Kad ir koks būtų verslas ar darbas, tai vis tiek yra darbas su žmonėmis. Ar tai būtų jūsų klientai, ar kolegos, ar pavaldiniai, ar vadovai, ar investuotojai – jūs nesate vienas. Tai ir mąstyki-

55

te šiek tiek plačiau ir kartais pagalvokite – ką jūsų atliekamas darbas gero atneš kitam žmogui. Pastatykite save į jo vietą – ar jis apsidžiaugs, jei viską atliksite tinkamai ir laiku? O kaip apsidžiaugs, jei atliksite greičiau ir geriau nei numatyta? O gal tai yra gyvybiškai svarbus klausimas, nuo kurio priklauso kažkas labai reikšmingo to žmogaus gyvenime?

Išvada – bet koks darbas turi prasmę Labai maža dalis darbų yra beprasmiai ir rutininiai, dažniausiai nešame naudą kitiems, tik apie tai nesusimąstome. Kiemsargis nuvalo sniegą nuo kiemo ir padeda žmonėms išvengti kritimų bei traumų, parduotuvės kasininkė leidžia žmonėms sutaupyti brangaus laiko ir nusipirkti kažką galbūt labai svarbaus, „Facebook“ kūrėjai padeda žmonėms pamatyti seniai nematytų draugų nuotraukas ir taip vėl suartėti. Jau nekalbant apie tokias profesijas kaip gydytojas ar policininkas – nuo jų tiesiogiai priklauso gyvybės.

Taigi, ar to užtenka, kad pasikrautumėte motyvacijos? Tad pirmyn prie darbų – nuverskite kalnus! ________________________________

balandis – birželis 2015

Mano darbas

56

Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus?

Pakeisdamos žmogaus raumenų jėgą praeities technologijos kėlė žmogiškųjų pastangų vertę ir taip spartino ekonominę pažangą, rašoma „Harvard Business Review“. Perimdamos žmogaus jutimus ir protą ateities technologijos šiuos procesus tik pagreitins, tačiau kils rizika, kad daugelis žmonių tiesiog nebegalės dalyvauti ekonominiame gyvenime, o tai dar labiau pakenks sparčiai nykstančiai vidurinei klasei. Žydrūnas Drungilas Nėra taip paprasta apskaičiuoti, kokiu greičiu vystosi technologijos, tačiau galima teigti, kad praeityje technologijų progresas buvo daug lėtesnis. Istorikas Henry Adamsas, technologinę pažangą skaičiuodamas pagal iš anglies gaminamą energiją, nustatė, kad energijos galia kas dešimt metų tarp 1840 ir 1900 padvigubėdavo, per metus tai sudarė 7 procentų augimą. Realūs skaičiai, ko gero, buvo mažesni.

Pavyzdžiui, 1848 metais pasaulio traukinio greičio rekordas buvo 60 mylių per valandą. Praėjus šimtui metų, keleivinis lėktuvas galėjo pasiekti iki 600 mylių per valandą greitį – tik 2 procentų vystymosi tempas per metus. Šiais laikais pažanga daug spartesnė. Paimkime kompiuterio atminties duomenų įrašymo tankį. Tarp 1960 ir 2003 metų šio tankio augimo koeficientas buvo 5 milijonai, arba 60 procentų, augimas per metus. Tuo pačiu metu puslaidininkių technologijos vystymosi rodiklis daugiau nei 50 metų buvo 40 procentų per metus. Panaši sparta būdinga ir kuriant protingas mašinas: robotus, automobilius ir dronus,

kurie visai netrukus dominuos globalioje ekonomikoje ir stebėtinai greitai sumažins žmogaus darbo vertę.

Dėl šios priežasties netrukus atsiras daugybė žmonių, neturinčių jokios ekonominės vertės. Šio amžiaus laisvosios rinkos ekonomikai bus didžiausias iššūkis sugalvoti, ką daryti su tokiais vystymosi padariniais.

Jeigu kyla abejonių dėl darbuotojus pakeičiančios technologijos pažangos, galima pažvelgti į „Foxconn“ – didžiausią pasaulyje užsakomosios gamybos bendrovę, kurios Kinijos padalinyje dirba daugiau nei 1 milijonas darbuotojų. 2011 metais ši kompanija įrengė 10 000 robotų, vadinamų „foxbotais“. Šiuo metu „Foxconn“ įrengia po 30 000 robotų per metus. Kiekvienas toks robotas kainuoja maždaug po 20 000 JAV dolerių ir yra naudojamas monotoniškiems darbams, tokiems kaip purškimas, suvirinimas ir surinkimas, atlikti.

2013 metų birželio 26 dieną Terry Gou, „Foxconn“ kompanijos prezidentas, per metinį susirinkimą pasakė: „Turime daugiau nei 1 milijoną darbuotojų. Ateityje pridėsime 1 milijoną robotų.“ Tai, žinoma, reiškia, kad kompanija vengs samdyti tuos papildomus 1 milijoną žmonių.

Galima tik įsivaizduoti, ką „foxbotas“ greitu metu sugebės atlikti, jeigu ir toliau matysime 40 procentų metinius augimo šuolius (pagal Mūro dėsnį). Per metus pagaminama po 500 robotų „Baxter“, kurių vienas kainuoja 22 000 JAV dolerių.

Po kelerių metų daug išmanesni „baxteriai“ bus gaminami po 10 000 per metus ir kainuos galbūt mažiau nei 5 000 JAV dolerių. Su tokia kaina net ir mažiausiai apmokami darbininkai mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse negalėtų varžytis, rašo „Harvard Business Review“.

Kaip rašoma portalescottsantens.com, tai visai kitokio pobūdžio automatizavimas, nes automatizuojamas ne tik raumenų, bet ir smegenų darbas. Technologijų vystymasis jau paveikė darbą, pakanka pažvelgti į seną „Ford“ gamyklos nuotrauką ir palyginti ją su šių dienų automobilių kompanijos „Tesla“ vaizdu. Šiuo metu 100 robotų nudirba kur kas daugiau nei 100 darbininkų, juolab kad robotai gali dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę ir jiems nereikia mokėti atlyginimų.

Daugelis žmonių dėl to praranda darbą, tačiau sistema verčia dirbti tam, kad išgyventume, nors darbą susirasti darosi vis sunkiau. Tobulėjant technologijoms, greitu laiku šalia 1000 dirbančių robotų turėsime 40 dirbančių žmonių ir 60

Kas atsitiks, kai robotai pakeis darbuotojus? nerandančių darbo. Kai šitiek daug darbo bus padaroma ne žmonių rankomis, kodėl vis dar turime dirbti tam, kad pragyventume? – klausia straipsnio autorius. Jo nuomone, pats tinkamiausias problemos sprendimo būdas būtų įvesti universalias bazines pajamas, kurios kiekvienam užtikrintų minimalų pragyvenimo lygį. Šiuo metu Šveicarijoje, Davose, vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume vienas įtakingiausių pasaulio ekonomistų, Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris teigia, kad visuomenė panikuoja dėl dirbtinio intelekto ir ta panika pagrįsta. „Ateina dirbtinis intelektas, kuris perims jūsų darbą“, – teigia jis.

Tuo tarpu portalas TechCrunchrašo, kad, atsiradus rizikos kapitalo investicijoms į robotiką, robotų dominavimas pasiekė naują etapą. „iRobot“ kompanija, daugiausia žinoma kaip automatinių dulkių siurblių gamintoja, įkūrė rizikos kapitalo įmonę ir planuoja kasmet investuoti nuo 100 000 iki 2 milijonų JAV dolerių į naujų technologijų įmones. Šiuo metu jau parduota 13 milijonų automatinių dulkių siurblių „Roomba“, tai sudaro 18 procentų visų parduodamų dulkių siurblių.

Be abejo, vystantis technologijoms žmogaus darbo jėga nuolat išstumiama. Tačiau tuo pat metu būdavo sparčiai kuriamos naujos žmogaus darbo galimybės. Šiuo metu viskas gali būti kiek kitaip – ypač Daiktų internetui naikinant žmogiškąjį faktorių iš daugelio operacijų ir sprendimų, rašoma minėtame „Harvard Business Review“ straipsnyje. Ateina „Antroji ekonomika“ (terminas, kurį vartojo ekonomistas Brianas Arthuras, apibūdindamas tokią ekonomikos dalį, kur kompiuteriai tvarkys reikalus tik su kitais kompiuteriais). Paprastai kalbant, virtuali ekonomika ir vienas pagrindinių jos neigiamų faktorių yra darbininkų pakeitimas protingomis mašinomis. Straipsnio autorių manymu, ši sparčiai besivystanti Antroji ekonomika, auginanti naują milijardierių kartą, ateinančiais dešimtmečiais paskatins ekonomikos augimą.

2025 metais Antroji ekonomika gali būti tokia pat didelė kaip 1995 metais buvo „pirmoji“ ekonomika. Ji sudarys apie 7,6 trilijono JAV dolerių. Jeigu Antroji ekonomika pasieks tokį augimo rodiklį, ji likviduos maždaug 100 milijonų darbo vietų. Kad šis skaičius būtų aiškesnis, šiuo metu dirban-

57 čių civilių gyventojų darbo jėga sudaro apie 146 milijonus.

Nemaža dalis tų likviduotų darbo vietų Antrojoje ekonomikoje bus pakeistos naujomis.

Tačiau ne visos. Be darbo vien JAV liks apie 40 milijonų piliečių, neturinčių jokios ekonominės vertės.

Sakykime, kad šiandien robotai ir protingos Antrosios ekonomikos mašinos gali dirbti tik vidutinio žmogaus sumanumo – maždaug 100 IQ – reikalaujantį darbą. Įsivaizduokite, kad tokių mašinų technologija dabartiniu tempu vystosi toliau ir kad mašinų intelektas pagal šį rodiklį padidėja 1,5 balo per metus. Iki 2025 metų šios mašinos turės didesnį IQ nei 90 procentų JAV gyventojų. Tad per dešimt metų intelektui padidėjus 15 balų, mašinos sugebės įveikti dar 50 milijonų šiuo metu žmonių dirbamo darbo vietų.

Neįmanoma? Beje, tokį 115 IQ ekvivalentą turinčios mašinos jau pasirodė. Tam tikroms procedūroms atlikti jau nebereikia labai išsilavinusių gydytojų. 2013 metais FDA patvirtino „Johnson&Johnson’s“ kompanijos „Sedasys“ aparatą, kuris įleidžia raminančiuosius vaistus pacientams be anesteziologo pagalbos.

Politikai, ekonomistai ir mokslininkai gali nesutikti su šiais konkrečiais skaičiavimais, bet tai darydami, jie nepamatytų pagrindinio dalyko. Mašinų išmanumas jau dabar daro didelę įtaką darbo vertei ir didžiausiems gyventojų segmentams, o žmogaus vertė dabar nustatoma pagal mašinų sumanumo ekvivalentą.

Paprasčiausias atsakymas galėtų būti – reikia geresnio švietimo, tačiau žmogui ką nors išmokti užtrunka ilgus metus, be to, švietimo sistemos pagerinimo nuolat būtų per mažai ir jis nuolat ateitų per vėlai, o technologijos tuos pačius dalykus gali įsisavinti per kelias sekundes. Lygiai taip pat dirbtinis minimalios algos padidinimas tik dar labiau pagreitintų darbuotojų pakeitimą išmaniomis mašinomis.

Pasak „Harvard Business Review“, reikia naujo, individualizuoto, kultūrinio požiūrio į darbo supratimą ir gyvenimo tikslą. Kitaip žmonės, kaip visada, suras išeitį, tačiau toji išeitis gali būti ne tokia, dėl kurios pradėjome šią technologinę revoliuciją. ________________________________

balandis – birželis 2015

58

Sveika gyvensena

Sveika gyvensena

Valgyti prieš ar po sporto?

59

Valgyti prieš ar po sporto?

Kartais moterys sumano sportuoti vietoje pietų. Atrodo, kad

Ar turi kisti mityba priklauso- toks variantas idealus: sudeginote kalorijų ir „sutaupėte“ nevalgydamos. Tai klaidingas pasirinkimas, kuris jau tą pačią mai nuo to, kada mes sportuoja- dieną privers sumokėti didelę kainą. Vakare būsite taip pekad negalėsite susivaldyti ir per trumpą laiko tarme? Vieni sportuoja tik atsikėlę, ralkusios, pą, beveik nekramtydamos, suvalgysite didžiulį kiekį maisto.

Pietūs turi išlikti pagrindinis dienos valgis. kiti – dienos metu, o treti gali skirti tam laiko tik grįžę iš darbo. Po darbo grįžote namo – pavalgyti Vaida Kurpienė

Sveikos mitybos specialistė (nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Rytas – pirmiausia sportuoti ar pavalgyti?

Jei atsikėlėte nusiteikę pasportuoti – nuostabu. Pirmiausia tai ir padarykite: atsigerkite šilto vandens, persirenkite ir sportuokite. Mankštinkitės nors 15 minučių 5 kartus per savaitę ir jau pajusite rezultatus. Po mankštos valgykite savo įprastus pusryčius, pavyzdžiui grūdų košę ar visadalių grūdų duonos sumuštinį su avokadu, druska ir paprika.

Sportas ryte – pats efektyviausias. Nakties metu jūs jau išnaudojote glikogeną (gliukozės sandėliuką), taigi po pirmų 5–10 minučių imsite deginti riebalus. Žinoma, jei treniruotės intensyvumas yra tinkamas: ne per didelis ir ne per mažas.

Diena. Ar sportas vietoje pietų geras pasirinkimas?

Dalis dienos darbų nuveikta, pats laikas pasportuoti vidurdienį. Atminkite, kad skrandis sporto metu turi būti tuščias.

Sportuoti pavalgius – blogas sprendimas. Gali pradėti pykinti ar svaigti galva, be to, jėgų sportuoti tikrai nebus. Taigi pirmiausia pasimankštinkite, geriausia valandą–pusantros, ir tik tuomet pasiruoškite pietus.

ar pasportuoti?

Rekomenduojama po pietų nesportuoti apie 2,5–3 valandas.

Tiek laiko reikia maistui susivirškinti skrandyje. Dėl šios priežasties pavakarys – puikus laikas mankštintis ar sportuoti. Jei pietaujate anksti, tuomet likus pusantros, dviem valandoms iki sporto lengvai užkąskite. Vakarienę valgykite jau pasportavę, tik ilgai nelaukite, ypač po intensyvesnės treniruotės, nes galite peralkti, o susivaldyti bus ypač sudėtinga.

Mankšta vėlyvą vakarą – ar reikia valgyti pajudėjus?

Sportuojantys namuose kartais pasirenka vėlyvą laiką mankštintis. Prieš treniruotę reikėtų būti suvalgius lengvą vakarienę, geriausia porą valandų iki mankštos. Tokiu atveju treniruotė turėtų būti mažo intensyvumo, kitaip bus sunku užmigti.

Vakarienę drąsiai galite valgyti ir po sporto, jei sportuojate apie 18–19 val. Po vėlyvos vakarinės mankštos, kai iki miego liko tik valanda–pusantros, reikėtų valgyti tik vaisių, nes organizmas ruošiasi miegui, o poilsio metu skrandis turi būti tuščias.

Sportuojantys turėtų nepamiršti, kad būtina vartoti skysčius mankštos metu ir po jos. ________________________________ www.sulieknek.lt

balandis – birželis 2015

60

Sportas keliaujant! Įmanoma? Taip!

61

Sportas keliaujant! Įmanoma? Taip!

Kelionės transporto priemonėse verčia ilgiau išbūti nejudant sėdimoje pozicijoje.

Tačiau keliaudami galime ne tik grožėtis vaizdais pro langą, skaityti, klausytis muzikos, pažiūrėti filmą ar nusnūsti, bet ir atlikti fizinius pratimus, sustiprinančius organizmą bei padedančius išvengti įvairių sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl ilgai trunkančio sėdėjimo vienoje vietoje.

Diana Plečkaitienė

Kineziterapeutė (nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Ilgą laiką praleidus sėdint dažnai pradeda varginti kojų skausmai, kuriuos sukelia suprastėjusi veninė kraujotaka apatinėje kojų dalyje. Ilgalaikis nejudrumas sėdint skatina veninio kraujo sąstovį kojose, o tai savo ruožtu gali sukelti kojų patinimą, jautrumą, sąstingį ar netgi skausmą. Ilgainiui toks dažnas kraujo sąstovis gali išsivystyti į giliųjų venų trombozę. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, rizika susirgti giliųjų venų tromboze padidėja dažnai keliaujantiems asmenims, kurių kelionės trunka ilgiau negu keturias valandas.

Kojų raumenų susitraukimas yra labai svarbus veiksnys, padedantis veniniam kraujui grįžti atgal į širdį. Todėl dažnai keliaujant autobusu ilgais atstumais yra naudinga atlikti pėdų pratimus. Šie pratimai ne tik gerina kojų kraujotaką,

taip padėdami išvengti giliųjų venų trombozės rizikos, bet ir mažina nuovargį, skausmą bei suteikia žvalumo. Taigi, jei tik įmanoma, nusiaukite batus ir pirmyn.

• Palankstykite pėdas į viršų ir žemyn stipriai įtempdami blauzdos raumenis. Pakartokite 5–8 kartus.

• Pasukite pėdas ratu per čiurnos sąnarį į vieną ir į kitą pusę. Pakartokite 3–5 kartus kiekvienai pėdai.

• Įtempdami raumenis pastatykite pėdą ant pirštų galų, po to ant kulnų. „Pavaikščiokite“ išoriniu ir vidiniu pėdos kraštu. Kiekvieną pėdos padėtį pakartokite po 5 kartus.

• Stipriai sugniaužkite ir išskėskite kojų pirštus. Pakartokite 8–10 kartų. Šis pratimas ne tik stiprina pėdos raumenis ir gerina kraujotaką, bet tinka ir pilnapadystės profilaktikai.

• Prispauskite pėdas prie grindų. Dabar pabandykite pakelti kojų nykščius, tada po vieną kelkite likusius pirštus. Grįžkite į pradinę padėtį pradėdami nuo mažylio piršto. Pakartokite po 5 kartus kiekvienai kojai.

• Įsimeskite į lagaminą teniso kamuoliuką, dar geriau – nedidelį masažo kamuoliuką su dygliukais, ir švelniai ant grindų paridinėkite jį padais. Pratimas ne tik stiprina ir atpalaiduoja pėdos raumenis, bet ir stimuliuoja įvairius refleksinius taškus, esančius pėdose, taip gerindamas ir vidaus organų veiklą.

Siekiant išvengti kojų sąstingio ilgai važiuojant transporto priemone, pratimus geriausia atlikti kas 1–1,5 val.

Svarbu užtikrinti, kad ilgos kelionės metu kojoms ir pėdoms būtų patogu ir užtektų erdvės judėti, todėl pasirūpinkite, kad jūsų lagaminas ar krepšiai neužimtų vietos tarp sėdynių. Taip pat nepamirškite gerti pakankamai vandens ir esant galimybei išnaudokite kiekvieną progą išlipti iš transporto priemonės ir pasivaikščioti, kai tik šis sustoja. Įsimintinos kelionės! ________________________________

balandis – birželis 2015

Sveika gyvensena

62

Kaip tinkamai gerti vandenį ir kiek jo reikia?

Apie vandens gėrimą ir jo poreikį girdėti bene daugiausia ginčų: kiek jo reikia gerti, kada, kokį?

Rodos, būtų taip paprasta, kai nori – geri, nenori – negeri. Kokios gi vandens gėrimo taisyklės?

Vaida Kurpienė

Sveikos mitybos specialistė

Šiltas ar šaltas vanduo geriau?

Kokios temperatūros vandenį geriame, dažnai priklauso nuo sezono. Vasaros metu norisi vėsesnio, o žiemą atrodo, kad nėvieno lašo šalto vandens nepavyks praryti. Visi kraštutinumai nėra gerai, kaip ir vanduo iš šaldytuvo įkaitus, taip ir labai karšta arbata kenkia mūsų organizmui.

Geriausia gerti +20–50 ˚C vandenį. Jei geriate kambario temperatūros vandenį, Jūsų skrandis jį pasišildo iki kūno temperatūros. Viena vertus, sudeginame kelias kalorijas.

Kita vertus, tai šiek tiek užtrunka, be to, kūnas atiduoda savo šilumą ir dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku sunku gerti kambario temperatūros vandenį.

Atvėsus orams gerkite šiltą (+40–50 ˚C) vandenį. Termometras nebūtinas. Tinkamiausia vandens temperatūra tokia, kai ranka jaučia malonią šilumą (ne karštį!). Du paprasti būdai pašildyti vandenį. Pirmas – iš vandentiekio čiaupo, jei gyvenate ten, kur vanduo yra puikios kokybės, pavyzdžiui, Vilniuje. Tik atsiminkite, kad, jei čiaupu nesinaudota pusdienį ar ilgiau, reikia šiek tiek nuleisti vandens. Jei labai seni vamzdynai, galbūt šis variantas nelabai geras, nes karštas vanduo daugiau į save pritraukia vamzdynų turinio.

Antras būdas – labai greitai vandenį galima pašildyti arbatinyje. Įpilkite, paspauskite mygtuką, kad imtų kaisti, ir laukite pridėję ranką prie arbatinio, kai pajusite šilumą, išjunkite, įsipilkite. Šaltuoju periodu pravers ir termopuodeliai. Jie tinka ne tik kavai, bet ir maloniai vandens šilumai palaikyti.

Jei nejaučiu troškulio, man pakankavandens?

Teiginys, kad troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas, yra klaidingas. Troškulį mes jaučiame, jei organizmui trūksta 0,5–1 litro vandens. Jeigu vandens trūksta daugiau – šį jausmą prarandame. Taigi manyti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“, klaidinga.

Kada gerti skysčius: prieš, per ar po valgio?

Dieną pradėkite stikline ar dviem šilto vandens. Vandenį geriausia išgerti per 5–10 minučių atsikėlus. Taip pažadinsite savo virškinimo sistemą ir pasiruošite pusryčiams. Pirmą kartą valgyti vertėtų maždaug per valandą nuo atsikėlimo.

Net patys nustebsite, kaip pasidarys paprasta išgerti visą dienos skysčių normą. Valgyti, įskaičiuojant užkandžius, rekomenduojama penkis kartus per dieną. 20–30 minučių iki valgio rekomenduojama išgerti po stiklinę (300 ml) vandens. Dar pora puodelių arbatos tarp valgių ir du litrai vandens išgerti.

Sklando prieštaringų nuomonių, galima gerti skysčius valgio metu ar ne. Mano manymu, reikėtų pasikliauti savo savijauta. Jei maisto metu troškina – būtinai atsigerkite nedidelį kiekį šiltos arbatos arba vandens. Jei troškulio nejaučiate, o taip ir bus, jei gersite pagal rekomendacijas – tik iš įpročio valgio metu negerkite. Vienintelis gėrimas, kuriam šis patarimas negalioja, – kava, nes ji kitaip veikia. Ją kaip tik reikėtų vartoti su maistu arba netrukus po jo.

Kiek reikia išgerti skysčių per dieną?

Žmogaus organizme yra ~ 60 proc. skysčių ir kiekviena ląstelė turi būti aprūpinama vandeniu. Taigi skysčių norma žmogui, sveriančiam 60 kg ir 120 kg, bus visiškai skirtinga. Kaip apskaičiuoti, ar geriate pakankamai? Formulė paprasta – Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x l jūsų dienos teorinė norma. Žinoma, šis skaičius tik teorinis, apskaičiuota vidutiniškai nejudriam piliečiui, valgančiam daug mėsos ir pieno produktų. Jei valgote daug termiškai neapdorotų daržovių ir mažai gyvūninės kilmės produktų, ši norma jums bus per didelė ir pats geriausias šiuo atveju rodiklis bus jūsų šlapimo spalva – ji turi būti švelniai gelsva. Jei šlapimas bespalvis – skysčių geriate per daug ir plaunate mineralus iš savo organizmo. Jei skysčių per mažai, šlapimas aiškiai geltonas.

Išimtis, jei geriate B grupės vitaminus, kurie nudažo šlapimą skaisčiai geltona spalva. ________________________________ www.sulieknek.lt

Kaip apskaičiuoti, ar geriate 63 pakankamai vandens?

Formulė paprasta – Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x l jūsų dienos teorinė geriamo vandens norma.

balandis – birželis 2015

Sveika gyvensena

Reklamos projektas

64

Greičiausias būdas sužinoti, ar esi sveikas

girdėjote, kaip ištobulėjo kraujo tyrimai? Jie gali perKiekvienas žinome, kad reikia Ar spėti apie tik prasidėjusias baisias ligas, kai jokie kiti apdar nieko negali parodyti. „Laiku atliktas tyrimas rūpintis sveikata. Juk tiesa, kad aratai gali išgelbėti gyvybę“, – paklausta apie kraujo tyrimus, atsako medicininės diagnostikos ir laboratorinių tyrimų geriau būti sveikam ir laiminasociacijos prezidentė, medicininių tyrimų laboratorijos gam nei paniurėliui ir ligotam? „Antėja“ direktorė medicinai Dangira BABENSKIENĖ. gydytoja kalbamės apie tai, ką galime sužinoti atlikę Žinome ir tai, kad tikrintis svei- Su išsamius šiuolaikiškus kraujo tyrimus. katą reikia tada, kol dar nesergi.

– tarytum veidrodis Tačiau esame taip užsiėmę, kad Kraujas Medicinos srityje besidarbuojantys specialistai žino, kokia diagnostikos sritis yra laboratoriniai tyrimai. „Visada tiesiog nelieka laiko savimi pa- svarbi sakau, kad laboratorijų paslaugos, kuriose atliekami įvairūs sirūpinti. Tačiau reikia! Laukti tyrimai, yra labai naudingos. Juk organizme nuolat vyksta tam tikros fiziologinės reakcijos, o kiekvienas organas išeilėse ir minti gydytojų kabinetų skiria į kraują tam tikras medžiagas. Jei organizmas veikia gerai, į kraują išskiriamų medžiagų kiekis atitinka normas, slenksčius? Ne, tai – ne mums. tačiau, sutrikus kuriai nors funkcijai, kraujyje atsiranda poKraujas – tarytum veidrodis, jis iš tiesų atspindinti Kaip šiuolaikiniam žmogui grei- kyčių. viską, kas vyksta mūsų organizme“, – teigia gydytoja. tai, kokybiškai ir viską iš karto „Norint sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta organizme, reikia atlikti išsamų kraujo tyrimą, atspindintį daugiau kaip 70 pasitikrinti sveikatą? kraujo parametrų, – pasakoja D. Babenskienė, – bendrasis kraujo tyrimas, kuris poliklinikose atliekamas nemokamai, parodo tik mažą dalį tų parametrų: ar nėra mažakraujystės ir uždegimo. Tačiau iš šio tyrimo nieko

Greičiausias būdas sužinoti, ar esi sveikas nesužinosime nei apie inkstų, kepenų ar skydliaukės veiklą, nei apie cukraus kiekį kraujyje, nei apie cholesterolio – gerojo ar blogojo – koncentraciją.“ Beje, iš tiesų ne kiekvienoje laboratorijoje tyrimai yra atliekami kokybiškai. Pacientai, norintys kokybiškų tyrimų, turėtų pasidomėti, ar laboratorija yra akredituota pagal ISO 15189 reikalavimus.

Laboratorijos gautas akreditaciją liudijantis pažymėjimas – tai įrodymas, kad laboratorija yra kompetentinga.

Kaip tyrimai gelbsti gyvybes

65 jaunas ir negali sirgti!“ Tad kokio amžiaus žmonėms reikėtų pradėti tikrintis profilaktiškai? „Nuo pirmojo įkvėpimo iki paskutinio atodūsio. – sako gydytoja. – Kol žmogus gyvas, kol vyksta reakcijos, kol gali atsirasti liga, reikia atlikti tyrimus. Sirgti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek mažas. Juk negalime koreguoti to, ko nežinome. Tiesą pasakius, man labai neramu dėl lėtinių ligų, kad ir hepatitų, todėl ir sakau, kad brangiausias tyrimas – tai laiku neatliktas tyrimas.“

D. Babenskienė aiškina, kaip kraujo tyrimas padeda atskleisti dar pačią ligos užuomazgą. Ji sako tada ir suvokianti savo pašaukimą ir tikrąją darbo prasmę – padėti žmogui. Žinoma, dar daugiau džiaugsmo, kai sužinai, kad žmogus yra visiškai sveikas.

„Jei asmuo – jaunas, dar nereiškia, kad jis neturi kokios nors lėtinės ligos, – tęsia gydytoja, – statistika liudija, kad lėtinės ligos prasideda vis anksčiau. Atrodo, ir diagnostika gerėja, ir žmonių sąmoningumas didėja, bet ligos vis tiek jaunėja.“

„Kartą į mūsų tyrimų centrą atėjo 44 metų moteris, – pasakoja vienos ligonės istoriją gydytoja, – ji buvo labai išblyškusi, skundėsi silpnumu. Atlikę išsamų kraujo tyrimą radome gerokai padidėjusį žarnyno vėžio žymenį. Paaiškinome moteriai, ką daryti toliau, kur kreiptis. Diagnozė pasitvirtino – jai iš tiesų buvo žarnyno vėžys. Tuomet pagalvojau – o kas būtų buvę, jei ji būtų kreipusis ne į mus, o į savo polikliniką? Šeimos gydytoja būtų paskyrusi bendrą kraujo tyrimą, kuris parodytų anemiją. Lieptų gerti geležies preparatų. Gerai, jei būtų pradėjusi aiškintis, dėl ko kilo anemija, o jei ne?

Būtų sugaišta daug laiko, ir nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę...“

Gydytoja primena, kad kraujo tyrimas – lyg vizitinė sveikatos kortelė. Kartą per metus privaloma atlikti ir, pageidautina, visą paketą (pvz., tyrimo rinkiniai moterims, vyrams ir kt.). Tuos tyrimus reikia saugoti, o kitais metais atsinešti pas gydytoją. Taip gydytojas geriau mato pokyčius, kurie, net ir būdami geri, gali rodyti beprasidedančią patologiją. Kraujo tyrimas – greičiausias ir tiksliausias būdas pasitikrinti sveikatą.

Gydytoja prisimena ir dar vieną atvejį, kai jaunai moteriai rado ligą pačioje pradinėje stadijoje – žirnio dydžio augliuką krūtyje. Ji pasveiko, net krūtys liko išsaugotos. O juk tokių „žirniukų“ apčiuopti neįmanoma, liga išaiškėja tik tada, kai atsiranda metastazės limfmazgiuose. „Sužinoję apie tokius sėkmės atvejus, – pasakoja gydytoja, – ateina tikrintis ištisos šeimos, kaimynai ir pažįstami. O tada jau vaikšto reguliariai – kartą per metus. Juk kraujo tyrimas yra pirmasis, galintis parodyti ligą, jai dar nė neprasidėjus. Žinoma, vėliau reikia pamatyti ir vaizdą, tačiau kraujo tyrimas yra ankstyvoji diagnostika, tarytum pirmasis žingsnelis į savęs pažinimą. O būna ir juokingų atvejų, pacientų, kurie pyksta, kad... nieko neradome! Sako, pinigus sumokėjau, o nieko nerado! Argi ne geriau žinoti, kad šiuo metu esi sveikas?“

Brangiausias tyrimas – tai laiku neatliktas tyrimas

„Lankydamasi poliklinikose kartais klausiu žmonių: ar jūs einate tikrintis profilaktiškai? – pasakoja gydytoja D. Babenskienė, – dalis jaunų žmonių sako, kad tikrinasi. Vieni gydytojai iš karto patikrina, o kiti pirmiausia klausia, kuo skundžiasi?

Jeigu niekuo, klausia, ko atėjo? O jeigu atėjo profilaktiškai, tai pasižiūrėk, kiek tau metų, esi dar

balandis – birželis 2015

Sveika gyvensena

66

Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs

Gydant darboholikus arba depresiškus žmones dažnai tenka kalbėti apie miegą. Nuo vienokių ar kitokių miego problemų kenčia beveik pusė žmonių, perkopusių per penkiasdešimtmetį. Bet daugelis nenori rūpintis savo miegu: „Visada buvau stipri. Niekada negalvojau kaip kokia pensininkė anksčiau eiti miegoti.“ O juk tiek

nuo nervinio išsekimo, tiek nuo fizinių ligų sveikstama būtent išsimiegant.

Genovaitė Petronienė

Psichologė, psichoterapeutė (nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Kiek laiko reikia miegoti? Apie 8 valandas. Aišku, būna ir išimčių. O kas bus, jei miegosi trumpiau? Kai kurie žmonės gali savaitėmis miegoti tik po penkias ar keturias valandas, bet tyrinėtojai nustatė, kad net jei neišsimiegojęs jaučiatės gana žvalus, smegenų veikla lėtėja, lėčiau atliekate užduotis, darote daugiau klaidų.

Yra du nemigos tipai. Jei neužmiegama vakare, tai susiję su per daug aktyvia veikla prieš atsigulant. Jeigu atsibundama per anksti ryte – tai ženklas apie depresiją. Nemiga gali kilti ir dėl per mažos kūno temperatūros pakilimo dieną, ypač sunkiai užmiega ligoniai, kurie dieną daug guli, o sportuojantys žmonės miega gerai.

Miegojimas dviese blogina miego kokybę. Bendro gyvenimo pradžioje artumas svarbiau už miegą, norisi ištirpti vienas kito glėbyje, miegama labai susiglaudus. Miegojimas liečiantis tik kojomis ar rankomis leidžia išsimiegoti kokybiškiau. Beje, miegojimo būdas informatyvus: tas žmogus, kuris pirmas atsuka nugarą, labiau nori nusišalinti. Nemiga gali sietis su blogomis miegojimo sąlygomis – nepatogia lova, triukšmu. Juk tiek laiko praleidžiame miegodami! Tai gal verta gerai įsirengti miego sąlygas?

O ką daryti, kai nesimiega? „Kai naktį atsibundu, nesikeliu, kad visai neišsibudinčiau, bet dažnai prasivartau iki ryto, sapnas pusiau akyse matosi. Lyg miegu, lyg ne, bjaurus jausmas, iš ryto jaučiuosi kaip visai nemiegojusi.“Kai nesimiega, svarbiausia atsikelti ir bent pusvalandį ką nors nuveikti, kas pavargtumėte, pavyzdžiui, skaityti. Prarasite valandą, tačiau, greičiausiai, išlošite visą likusią naktį.

„Man miegas – pats svarbiausias dalykas. Gerai išsimiegojau – darbas rankose tirpsta, gerai jaučiuosi būdama tarp žmonių, o nemiegojus bjauri savijauta. Jei neišmiegojau kelias dienas, peršąlu, ima skaudėti galvą. Kai vakare neužmiegu, dažnai persivalgau, toks bejėgiškumas, nors galvą į sieną daužyk. Artėjant nakčiai, jau su baime laukiu: ar pavyks užmigti? Paguliu, jaučiu, nesimiega, tada taip susinervinu, kad visai išsibudinu.“ Baimė neužmigti gali tapti priežastimi, dėl kurios neužmiegama. Psichologai siūlo: užuot kamavęsi lovoje, atsi-

Išsimiegoti, kad būtum kaip naujai gimęs kelkite ir bent valandą atlikite darbus, kuriuos seniai atidėliojate, o po to gulkitės. Jei kas nors galėtų tokį žmogų priversti dirbti naktį, matyt, užmigtų ir dešimtį metų nemigos kamuojamas žmogus.

Kartais blogą miegą lemia blogi sapnai. Žmonės, turintys daugiau psichologinių išgyvenimų, sapnuoja daugiau.

Sapnai atskleidžia giluminę jūsų būseną. Norėdami suprasti, ką jie reiškia, pagalvokite: ką jautėte sapnuodamas, kas jūsų gyvenime sukelia tokius jausmus? Prisiminkite sapne buvusius daiktus, vietą, kurioje vyko sapnas, sapno veikėjus. Ką jie jums primena? Susidarykite sapno schemą, suskirstydami sapno įvykius į keletą veiksmų: iš pradžių, tada, po to.

Pvz., sapnuoju, kad turiu pereiti per upę, bet nėra tilto. Tolumoje išvystu tiltą, bet kai prieinu, pamatau, kad tiltas veda į upės viduryje esančią salą. Sapno schema: iš pradžių nėra išeities, po to

67

ji atsiranda, tačiau tai – tik dalinė išeitis. Kas mano gyvenime primena šią schemą?

Intuityviai bandykite pajusti, ar atsakymas yra teisingas.

Kai kurie žmonės neatsimena sapnų. Atsimename juos tik tada, jei atsibundame sapnų fazės metu, kitų fazių metu neatsimename. Bet atsiminimas labai greitai blunka. Norint atsiminti sapną, būtina vaizdinę informaciją paversti žodine, perpasakoti sapną balsu.

Daugelis blogo miego priežasčių vis dėlto yra psichologinės. Ypač retai miegas nukenčia dėl biologinių smegenų sutrikimų, kurie yra tiriami „Miego klinikoje“. Gydytis vaistais nuo nemigos labai pavojinga. Jie tinka tik trumpam, kol atsistatys fizinė ir psichinė būklė, toliau vartojant prie jų psichologiškai ir biologiškai priprantama, neretai dozes tenka didinti ir organizmas nustoja pats gaminti migdančias medžiagas. Taigi daugiau galvokime apie savo jausmus dieną ir sapnai bus saldūs. ________________________________ www.psichologas.info

balandis – birželis 2015

Sveika gyvensena

68

Saulė – naudinga ar žalinga? skatina odą gaminti vitaminą D, kuris yra būKartu su pavasariu mus pasitinka spinduliai tinas normaliam kaulų formavimuisi, augimui ir atsinauJei organizmui stinga vitamino D, kaulai netenka kaitresni saulės spinduliai, ku- jinimui. kalcio ir susilpnėja, suplonėja. Daugelis žmonių negauna riais, pavargę nuo šalnų, puolame pakankamai vitamino D su maistu arba neabsorbuoja jo iš žarnyno, todėl saulės stimuliacija yra reikalinga normamėgautis nė nepagalvodami apie liam vitamino D kiekiui palaikyti. Be to, UVA spinduliai odoje esančias ląsteles, vadinamas melanocijų žalą sveikatai. Oda – didžiau- stimuliuoja tais, gaminti daugiau rusvos spalvos pigmento melanino. jo kiekis padeda odai toleruoti didesnį spindusias mūsų kūno organas, kuris, Padidėjęs lių kiekį, taip apsaugodamas nuo žalingų pokyčių odoje. taip pat stimuliuoja viršutinio odos sluoksnio storėturėdamas tiesioginį kontaktą su Saulė jimą, todėl apsauga nuo žalingo spindulių poveikio būna saule, nukenčia labiausiai. Tačiau dar stipresnė. saulė turi ir naudingų sveikatai Saulės spindulių žala savybių, tereikia mokėti džiaugtis Akimi matoma saulės žala odai yra nudegimas, lemtas UVB spindulių. Šis poveikis pasireiškia daugiausia dėl ja atsakingai ir protingai. Žalin- imuninių ląstelių, išskiriančių biologiškai aktyvią medžiahistaminą. Histaminas sukelia kraujagyslių išsiplėtimą ga yra suminė saulės spindulių gą ir kitus ūmaus uždegimo simptomus. Dalis pažeistų ląsmiršta ir atsisluoksniuoja. Didelis saulės spindulių dozuotė, todėl, lepinantis saule telių kiekis skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, todėl odos saikingai, mūsų organizmas gali spalva atrodo netolygi. Liūdna, tačiau saulė lemia ne tik kosmetines problemas, tačiau sukelia ir vėžinius odos sugauti daugiau naudos nei žalos. sirgimus. Vienas iš odos vėžio tipų, vadinamas bazalinių

Ilona Subotinaitė

Gydytoja dermatovenerologė – rezidentė (nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Odą veikia ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai, skirstomi į tris rūšis pagal bangos ilgį: UVA, UVB ir UVC spindulių bangas. Ilgiausios yra UVA bangos, trumpesnės – UVB bangos, o pačios trumpiausios UVC yra sugeriamos ozono sluoksnio, todėl nepasiekia mūsų odos.

Saulės spindulių nauda

Saulė teigiamai veikia psichinę mūsų būklę ir lemia gerą savijautą dėl šiluminio poveikio ir regimos šviesos. UVA

ląstelių karcinoma, atsiranda dėl UVA ir UVB spindulių poveikio. Šis vėžio tipas atrodo kaip pleiskanojanti rausvo atspalvio plokštelė ir dažniausiai atsiranda ant veido.

Nors šis navikas retai plinta į kitus organus, gali peraugti aplinkinius audinius. Bazalinių ląstelių karcinomą galima supainioti su piktybiškesniu naviku – plokščiųjų ląstelių karcinoma, esančia pradinės stadijos. Šis odos navikas atrodo kaip negyjanti žaizda, kuri laikui bėgant didėja ir gilėja. Plinta į kitus organus retokai, tačiau linkęs peraugti gilesnius audinius, tokius kaip raumenis, kaulus. Kitas, piktybiškiausias navikas, vadinamas melanoma. Dėl didelės suminės saulės spindulių dozės iš melanocitų ląstelės pakinta ir susiformuoja vėžinės ląstelės. Dažnai melonoma išsivysto iš apgamų. Melanoma iš pradžių pažeidžia paviršinį odos sluoksnį, tačiau vėliau ima skverbtis į gilesnius odos sluoksnius ir plinta į kitus organus. Šis navikas

Saulė – naudinga ar žalinga?

69

atrodo tarsi neaiškių ribų netolygaus atspalvio mazgas ar dėmė. Didesnis saulės sukeltų nudegimų skaičius ir didesnė suminė saulės spindulių dozė ženkliai padidina riziką susirgti melanoma. Anksčiau buvo manoma, jog odos vėžį gali sukelti tik natūralios kilmės UVB bangos, tačiau tiesa ta, jog prie vėžio išsivystymo prisideda visas bangų spektras, todėl rizika susirgti vėžiu didina ne tik saulė, bet ir soliariumai, kuriuose vyrauja UVA spinduliuotė. Ilgalaikis saulės poveikis pagreitina odos senėjimo procesą ir lemia negrįžtamus kosmetinius defektus. UVB spinduliai skatina ne tik raukšlių pagausėjimą ir pagilėjimą, bet ir nuolatinį odos kraujagyslių išsiplėtimą bei netolygų odos sustorėjimą. Dėl to oda atrodo paraudusi, nelygios spalvos. Ypač pavojingus UVC saulės spindulius turi sulaikyti ozono sluoksnis, tačiau jis plonėja.

kartų ilgiau galima būti saulėje pasitepus kremu negu be jo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tikrasis apsauginis faktorius gali būti mažesnis, nei nurodyta ant kremo pakuotės. Jeigu Jūs toleruojate buvimą saulėje be odos paraudimo 30 minučių, tai nereiškia, jog pasitepę kremu su apsauginiu faktoriumi 20 galėsite būti saulėje 10 valandų be jokių odos pažeidimo požymių. Reikėtų vengti buvimo saulėje nuo 10 iki 14 valandos ir teptis apsauginiu kremu bent kelis kartus per dieną. Dažniau reikėtų teptis būnant prie vandens telkinių ir maudantis. Būtina patikrinti, ar tinkama apsauginio kremo galiojimo data, nes, vartojant pasenusį produktą, prarandamos apsauginės kremo savybės, galimos alerginės odos reakcijos. Ypač svarbu apsauginiu kremu dažnai tepti veidą, kuris nedengiamas rūbais ir yra nuolat tiesiogiai veikiamas saulės

Kaip išvengti žalingo saulės poveikio ir protingai mėgautis saule?

spinduliuotės. Reikėtų nepamiršti ir akinių nuo saulės, apsaugančių akių tinklaines nuo pažeidimo. Galiausiai reikėtų atsakingiau teptis apsauginiais kremais žinant, kad ozono sluoksnis yra susilpnėjęs. Šie patarimai turėtų padėti išvengti pražūtingo saulės spindulių poveikio ir iš saulės „išpešti“ daugiau naudos nei žalos.

Tam, kad saulė teiktų tik naudą ir išvengtume žalos, reikia jos atokaitoje praleisti tik tam tikrą ribotą laiką, o kitą laiko dalį būnant lauke vilkėti drabužius. Laikas, kurį rekomenduojama praleisti saulėje, kinta priklausomai nuo odos tipo. Tamsiaodis žmogus lauke gali praleisti kur kas ilgesnį laiką nei šviesiaodis. Saugios ekspozicijos saulėje trukmė taip pat priklauso nuo individualaus odos storio. Šviesiaodžiams žmonėms reikėtų vengti būti saulės atokaitoje ilgiau nei 10–15 minučių. Privalu visuomet einant į lauką teptis apsauginiais kremais nuo saulės su apsauginiu faktoriumi. Apsaugos faktorius byloja apie tai, kiek

Kada kreiptis į gydytoją dermatologą?

Pastebėję atsiradusių pleiskanojančių dėmių, negyjančių žaizdelių, pakitusių ar didėjančių apgamų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą, kuris atliks tyrimus, patikslinančius diagnozę, ir skirs gydymą užkirsdamas kelią ligos progresavimui. ________________________________

balandis – birželis 2015

70

Reklamos projektas

Specialistas pataria

Specialistas pataria

Kaip ir nuo ko pradėti planuoti vestuves

71

Kaip ir nuo ko pradėti planuoti vestuves klausiame šios srities specialistės – vestuvių planuotojos Viktorijos Prokofjevos

Kai nuo ištarto „Taip“ praėjo šiek tiek laiko, atsigavote po malonaus šoko ir jau grįžote į realybę, laikas pagalvoti ir apie vestuves. Kuo anksčiau apie tai pradėsite galvoti – tuo didesnė tikimybė, kad bus mažiau streso planuojant šventę. Štai pirmieji penki žingsniai, kuriais galite pradėti savo didžiosios dienos planavimą.

1. „Brainstorm“, arba minčių lietus, su sužadėtiniu arba didesnėje kompanijoje. Susėskite dviese ar su artimais žmonėmis, kuriais pasitikite, ir apkalbėkite viską, kas Jūsų galvoje. Apie vestuves, santuoką, kokiose vestuvėse yra tekę dalyvauti, kas patiko ar nepatiko, kaip įsivaizduojate savo vestuves, kaip norite jaustis tą dieną, kas Jums ir kitiems atrodo svarbiausia vestuvių dieną. Net nepatikėsite, kiek puikių minčių kyla ne bandant kažką sugalvoti, o tiesiog dalijantis savo mintimis! Tokio pokalbio metu pamatysite, ar sutampa Jūsų prioritetai.

2. Nutarkite, kiek svečių kviesite. Paskaičiuokite, kiek žmonių norėtumėte pasikviesti į savo šventę ir kiek realiai galėtų joje dalyvauti. Kuo anksčiau pranešite, kad bus šventė, tuo daugiau svečių suspės susiplanuoti laiką taip, kad joje dalyvautų. Turėsite apytikslį skaičių, kuris vėliau padės orientuotis ieškant vietos vakarienei, planuojant biudžetą.

vestuves draugais, kiek už ką teko mokėti. Ir, be abejo, prie biudžeto dar pridėkite apie 30% viso biudžeto nenumatytų išlaidų, nes jų tikrai atsiras, kai pradėsite smulkiai viską planuoti bei organizuoti, o jei neatsiras, tai bus smagu sutaupyti!

4. Nuspręskite, kokios santuokos ceremonijos norite. Ar ceremonija turėtų vykti bažnyčioje, ar tai bus tik civilinė santuoka. O gal norėsite susituokti lauke ar kokioje kitoje vietoje. Juk šiuo metu tai leidžia šalies įstatymai.

Anksčiau buvo įprasta, kad per vieną dieną jaunieji „sulaksto“ ir į Santuokų rūmus, ir į šventovę. Pastaruoju metu vis daugiau porų vestuvių dieną santuoką renkasi tik vienoje vietoje (dažniausiai bažnyčioje), o Santuokų rūmuose santuoką teisiškai sutvirtina vėliau.

5. Nuspręskite, kokio pobūdžio šventės norite. Ar svajojate apie santuokos ceremoniją, po kurios tik taurė šampano su artimiausiais žmonėmis, ar ištaigingą vakarienę restorane, ar šėlsmą per naktį kaimo sodyboje.

Taip pat pagalvokite, ar nakvindinsite svečius ir pratęsite šventę antrą dieną, ar pakaks vienos – tai irgi turės įtakos vietos pasirinkimui, biudžetui bei kitiems svarbiems dalykams.

Na, svarbiausius dalykus jau aptarėte! Dabar tiesiog reikia „užkurti“ visą aparatą ir pradėti planuoti šventę: nustatyti datą, ieškoti vietos, talentingų fotografų, dekoratorių, virtuvės meistrų ir kitų žmonių, kurie visi kartu padarys Jūsų šventę tokią, apie kokią svajojate.

O jei pradėjus planuoti kai kas keisis ar norėsis padaryti kitaip, nei nusprendėte, tai irgi gerai – juk šventė viena, o norų daug! Svarbiausia pasistengti juos visus įgyvendinti!

Sėkmės kuriant šventę! ________________________________ www.viktorijosvestuves.lt

3. Nustatykite savo vestuvių biudžetą. Nuspręskite, kiek pinigų esate pasiruošę išleisti šventei. Galite apytiksliai suskaičiuoti pridėdami maisto kainą žmogui, kitas pagrindines išlaidas, pasitarkite su jau organizavusiais

balandis – birželis 2015

Nam킬 큰kis

72

Nam킬 큰kis

Kur dingsta pinigai, arba kaip teisingai stebėti asmeninį biudžetą?

73

Kur dingsta pinigai, arba kaip teisingai stebėti asmeninį biudžetą? Žinoma, įvertinus tai, kad 90 procentų žmonių iš viso netvarko savo asmeninio ar šeimos biudžeto, nėra nuostabu. Tačiau net ir tie, kurie tai daro, dažnai susiduria su problema, kad išlaidos vis tiek daug didesnės nei planuota, taip pat niekaip nepavyksta rasti tų rezervų, kur būtų galima išlaidas mažinti.

Turbūt daugeliui mūsų ne kartą yra kilęs šis klausimas: „Kur dingsta pinigai?“. Esame įsitikinę, kad per daug neišlaidaujame ir tikrai gebame gana protingai leisti pinigus, tačiau šie vis tiek kažkur išgaruoja ir mėnesio gale jų arba visai nelieka, arba lieka kur kas mažiau, nei norėtųsi.

Jurijus Clavas

Verslininkas, koučeris, mokymų lektorius (nuotrauka iš autoriaus asm. archyvo)

Iš tikrųjų tokių rezervų yra! Reikia tik mokėti juos rasti. Tad pateiksiu Jums patarimus, kuriais naudodamiesi galėsite efektyviau valdyti savo išlaidas ir rasti rezervų taupyti.

Iš patirties galiu pasakyti, kad daugiausia išlaidų, kurios tikrai gali būti mažinamos, slepiasi kategorijoje „Kitos išlaidos“, kur sudedama viskas, kas nepatenka kitur.

1. Nedarykite labai didelių biudžeto eilučių. Sudarę savo biudžetą peržiūrėkite visas išlaidų eilutes, išanalizuokite išlaidas, kurios jas sudaro. Jeigu Jūsų suplanuotos eilutės gana didelės, pvz., Maistas arba Transportas, galimas daiktas, kad išlaidų eilutėse slepiasi gana didelės išlaidų grupės.Jas surašius detaliau būtų galima atrasti tokių, kurias tikrai galima mažinti (pvz., Alkoholis arba Maitinimasis kavinėse ar restoranuose). Žinoma, eilutės neturėtų būti ir labai smulkios, nes tuomet bus gana sudėtinga jas sekti ir analizuoti.

balandis – birželis 2015

Namų ūkis

74

2. Analizuokite eilutes. Peržiūrėję išlaidas, kurios patenka į vieną ar kitą išlaidų eilutę, tikriausiai rasite tokių, kurias aš vadinu „parazitinėmis“, bet jos per ilgesnį laikotarpį sudaro gana nemažas sumas.

Tarkime, išanalizavęs išlaidas, kurias rašydavau į maisto kategoriją, pastebėjau, kad gana dažnai susigundau nusipirkti kavos iš aparato, stovinčio biure, nors viršuje yra aparatas, kur galiu gerti ją ir nemokamai. Taip pat dažnai mėgdavau pačiupti mažą mineralinio buteliuką parduotuvėje. Nors kavos puodelis ar mineralinis vanduo kainuoja vos 0,30–1,00 eurą, perkant kas dieną po keletą puodelių, per mėnesį susidaro 15–30 eurų! O tai jau verta dėmesio suma. Todėl vietoj kavos iš aparato darausi ją nemokamai, o pastaruoju metu renkuosi arbatą – sveikiau. Radus dar keletą tokių „parazitinių“ išlaidų, jau galima sutaupyti ir keletą dešimčių eurų, ko tikrai pakaks, kad galėtume atidėti juos taupyti.

Analizuokite ir sutaupysite nemažas sumas, tiesiog šiek tiek pakeitę kai kuriuos savo įpročius.

3. Planuokite nuosekliai ir apgalvoję. Planuodami mėnesio išlaidas, pirmiausia surašykite visas „fiksuotas“ išlai-

das. Tokios išlaidos kaip paskolų įmokos, išlaidos maistui, telefonui ir panašiai dažnai būna pastovios ir nekinta arba kinta nedaug, todėl jas suplanuoti yra lengviausia.

Permąstykite visus numatomus papildomus šio mėnesio pirkinius (pvz., gal tai bus naujas televizorius, buto draudimas ar suknelė dukters išleistuvėms) ir papildykite šiomis sumomis fiksuotas išlaidas. Tam labai pasitarnaus metinis išlaidų planas, kuriame galite numatyti didesnes išlaidų sumas per metus ir įtraukti jas atėjus laikui, kai planuosite mėnesio biudžetą.

Nuosekliai ir apgalvotai planuodami išlaidas, išvengsite daugelio nenumatytų, neplanuotų išlaidų, kurių neįtraukę būtumėte priversti viršyti suplanuotas išlaidų eilučių sumas.

Manau, kad, atlikdami šiuos aprašytus veiksmus, su laiku sugebėsite pereiti prie subalansuoto ir teigiamo biudžeto! Sėkmės! ________________________________ www.clavas.eu

75

balandis – birŞelis 2015

jauku

76

Jauku

Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau

77

Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau Jeigu turite įsigiję įspūdingą minkštą dalį, esate numatę ir tikrai nekeisite savo apsisprendimo dėl gėlėtų užuolaidų, kurias matėte salone, ar turite dar senelio suremontuotą medinę komodą, be kurios negalite įsivaizduoti savo virtuvės, svetainės ar miegamojo interjero, tuomet tampa akivaizdu, – sienų, lubų spalvas teks derinti prie Jūsų interjero senbuvių ar numylėtinių.

Giedrius Radžius O ką daryti, jei neturime jokių spalvinių ir stiliaus įsipareigojimų, galime pirkti vienokį ar kitokį baldą, negrauš ir sąžinės, jei ant sienos nekabės mėgstamo menininko paveikslas? O gal keliamės į naujus namus, pradedame naują gyvenimo etapą ir norėtume, kad tai taip pat atsispindėtų mūsų interjere? Ir jei mūsų kambarys yra „baltas ar beveik baltas lapas“, ką piešti ir spalvoti pirmiausia? – smulkesnes interjero detales, užuolaidas, baldus, šviestuvus ar didesnes kambario plokštumas – sienas, lubas ar grindis?

Atrodytų, paprasčiau nudažyti sienas, lubas; iškloti kilimine danga, parketlentėmis ar plytelėmis grindis ir pradėti baldų, šviestuvų, žaliuzių ar užuolaidų paieškas parduotuvėse ir salonuose. Tačiau kas laukia mėgėjo ar optimisto, bandančio eiti šiuo keliu? – „Gražios gelsvos sienos, bet niekaip nerandu užuolaidų, atspalviai netinka… fotelių ir sofos gobelenas irgi nelabai…“ – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Galiausiai žmogus supyksta

ant savęs, kaimynų, dizainerių, viso pasaulio ir nuleidžia rankas arba kreipiasi pagalbos į dizainerius. Dažniausiai, ypač „susiprojektuosiu interjerą pati/pats“, interjero konstravimo procesas taip ir vyksta.

Tarp profesionaliai suprojektuoto interjero (tai gali būti atlikta ir savo jėgomis, ir padedant profesionaliam dizaineriui) ir mėgėjiško interjero (taip gali atsitikti ir profesionalui, ir neprofesionalui) yra vienas esminis skirtumas – jaukioje, estetiškoje ar įspūdingoje erdvėje būna mažiau atsitiktinių detalių (ar jų visai nėra).

Interjeras, tai seka – nuo vinuko ar segtuko iki sienų plokštumų ir erdvinės kambario, buto ar namo visumos, ir atvirkščiai – nuo visumos iki smulkiausių detalių. Ir dar kartą pasikartosime, „išėjo“ geresnis ar prastesnis interjeras, priklauso nuo to, kuo mažiau atsitiktinių detalių atsirado aukščiau minėtoje sekoje. Ši seka iš tiesų yra ne

balandis – birželis 2015

Jauku

78

viena, jų daugiau: spalvų, medžiagų paviršių, formų, mastelių, proporcijų ir kt. sekos. Ir interjeras – tai lyg erdvinis modelis, kuriame materializuojasi, lyg tiesės ar kreivės, interjero erdvėje susitinka šios sekos. Tai ypač svarbu, norint išvengti tokių klaidų kaip: – kambario interjere net nosį kutena medžio kvapas, bet iš kur atsirado ši plastmasinė lentyna ant sienos; – jaukus namo interjeras, tik puodukai vis dūžta ant grindinių plytelių, – bute smagu ir šilta, tik labai jau sunkios užuolaidos.

Tai detalės, kurios nebuvo sužiūrėtos. Interjero erdvėje jos atsirado daugiau ar mažiau atsitiktinai: dėl nežinojimo, laiko ar lėšų trūkumo. Pagrindinis skirtumas tarp interjero dizainerio ir žmogaus, siekiančio savo jėgomis skoningai ir stilingai įsirengti kambarį ar visą butą, yra tas, kad interjere, kurį projektavo intuityvią „interjero

klausą“ turintis žmogus, profesionalus interjero dizaineris ar architektas, atsitiktinių detalių paprastai būna mažiau. Iš esmės, už tai ir yra mokami pinigai.

Taigi, kartais turimi ar numatomi įsigyti baldai, šviestuvai ar kitos detalės jau diktuoja, kad sienų, lubų spalvas derinsime prie kai kurių jau pasirinktų interjero detalių.

Jei iš pradžių pasirinksime sienų spalvas ir nudažysime kambario ar buto sienas, nepagalvoję apie beveik visas kitas kambario detales: baldus, šviestuvus, užuolaidas ir kt., mes galime susidurti su netikėtumais ir problemomis.

Skandinavų interjeruose ši problema sprendžiama sienas, lubas ir grindis dažant ar paliekant baltas. Tai tikrai vienas iš galimų sprendimo variantų. ________________________________ www.namudizainas.lt

Dažyti sienas ar rinktis baldus, ką daryti pirmiau

79

RAVAK - čekų santechnikos įmonė, įkurta 1991 metais. Ji – viena didžiausių vonios kambario įrangos gamintojų Centrinėje ir Rytų Europoje.

RAVAK kuria ir gamina vonios kambario įrangą jau daugiau nei 20 metų. Šios įmonės darbų kokybei ir sprendimams didžiausią įtaką daro ilgametė praktinė patirtis. RAVAK naudoja tik kokybiškiausias medžiagas ir savo gaminiams suteikia net iki 10-ties metų garantiją. Įsigijus RAVAK gaminių netenka dvejoti dėl vonių tvirtumo, dušo kabinų sandarumo, sklandaus dušo durelių varstymo.

UAB “Ravak Baltic” - įmonė, kuri RAVAK prekės ženklą Lietuvoje atstovauja nuo 2000 metų ir tiekia Baltijos šalims šiuolaikines dizaino tendencijas atitinkančią, itin kokybišką bei saugią ir lengvai prižiūrimą vonios kambario įrangą. Įmonė siekia, kad visus joje įsigytus gaminius būtų galima naudoti iš tikrųjų ilgai ir vartotojai liktų visiškai jais patenkinti. Dėl to visus montavimo ir priežiūros darbus įmonė patiki atlikti tik savo profesionaliems specialistams.

Ką RAVAK siūlo?

Dvidešimt du dizainerių sukurtus akrilo vonių modelius. Tarp jų – įvairiausios vonios: įprastos ir kampinės, skirtos maudytis dviese, pritaikytos mažam vonios kambariui ir kt.

Aštuonių serijų dušo kabinas ir duris. Iš jų kiekvienas tikrai išsirinks elegantišką, patvarią ir modernią dušo kabiną. Net ir prireikus nestandartinio dydžio gaminių, neteks nusivilti pasiūla − pagaminsime Jums norimo dydžio gaminį. Šešių serijų dušo padėklus. Tai patikimi, tvirti klasikiniai padėklai iš akrilo, taip pat efektingo dizaino plokšti padėklai iš lieto dirbtinio marmuro.

Aštuonių serijų praustuvus ir penkių serijų vonios kambario baldus, puikiai derančius su įvairiomis voniomis ir dušo kabinomis.

RAVAK vonios kambario baldai pagaminti iš ypač atsparių drėgmei medžiagų ir užsakovui pristatomi jau surinkti.

Konceptualų Keramika WC komplektą, kurį sudaro praustuvai, baldai, unitazas, bidė, vandens maišytuvai ir aksesuarai. Visus šiuos gaminius sieja bendras ovalios formos dizainas.

Funkcionalius, dailaus dizaino penkių serijų vandens maišytuvus, kuriems suteikiama net penkerių metų trukmės garantija, taip pat įvairius maišytuvų priedus ir vonios kambario aksesuarus.

RAVAK įrangos priežiūrą garantiniu laikotarpiu ir jam pasibaigus, kvalifikuotai atliekamas gaminių montavimo paslaugas.

Ravak Baltic rinkodaros specialistė Ingrida Razutienė

UAB "Ravak Baltic" Butrimonių g. 5, LT-50203 Kaunas Tel.: +370 37 32 80 13 Faks. +370 37 32 80 16 El. p. info@ravak.lt www.ravak.lt

balandis – birželis 2015

Virtuvės paslaptys

80

Virtuvės paslaptys

Žalieji kokteiliai. Kas tai?

(nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

81

Žalieji kokteiliai.

Kas tai?

Tokie kokteiliai labiausiai tinka kelio į sveiką mitybą pradžioje. Blenderis itin smulkiai sumala žalėsius, todėl padidėja maistingiausių medžiagų pasisavinimas. Žalėsiuose ypatingai daug organizmui reikalingų medžiagų: enzimų, chlorofilo, vitaminų, mineralų. Mūsų dantys negali taip susmulkinti žalumynų kaip blenderis. Nepamirškite! Kokteilį reikia gerti mažais gurkšneliais – virškinimas prasideda burnoje.

Dilgėlė

Geriausias metas rinkti dilgėles yra pavasaris. Skiname jaunus (1015 cm aukščio) dilgėlių ūglius su lapais – tai maistingiausia ir vertingiausia žalumyno dalis, o ir nesibado savo dygliukais dar :) Dilgėles mėgstu, nes jos ne tik teikia energijos ir žvalina, bet valo bei gerina kraujo sudėtį, gydo mažakraujystę, švarina organizmą ir odą.

skrandžio veiklą ir gerina virškinimą. Kiaulpienės gerina medžiagų apykaitą, valo organizmą, ypač atgaivina civilizacijos nuodų pakenktos kepenys bei kasą.

1 bananas, 1 obuolys, sauja vynuogių, sauja garšvų ir (arba), kiaulpienių lapų. Papildomai: 1 a. š. maistingieji dumbliai – spirulina arba chlorela (super maistas), medus, mirkytos datulės ar razinos (pasaldinimui, pagal skonį).

Gaminimas:

Į plaktuvą dedame visus išvardintus ingredientus. Patartina pirmiausia sudėti žalėsius, o ant viršaus dėti uogas ir vaisius.

Pradžiai įpilame nedaug vandens, kad plaktuvas galėtų suplakti viską kuo smulkiau, o po to pilame vandens iki norimos konsistencijos. ________________________________ Gražina Gum

1 bananas, 1 obuolys, sauja uogų (tinka ir šaldytos: avietės, braškės ar kt.), 1 kivi, kelios vynuogės, sauja dilgelių.

Papildomai galima dėti ir kitus lauko žalumynus:Tikra atgaiva geriant kokteiliukus su šiomis žolelėmis. Tiek garšvos, tiek kiaulpienės įprastas augalas Lietuvos pievose, sodų patvoriuose ir miškuose :) Tad sezonui atėjus kviečiu išbandyti ir nusiskynus saują kitą, susiplakti kokteilį.

NAUJIENA!

Trumpai apie šiuos žalumynus:

Garšva

vienas iš naudingiausių maistinių augalų, turintis daug vitamino C, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio), eterinių aliejų. Taip pat minimos reumatą, artritą gydančios, šlapimo pūslės, žarnyno sutrikimus šalinančios, šlapimą varančios bei kraujo spaudimą mažinančios garšvų savybės. Tinka: žaliesiems kokteiliams plakti, dėti į salotas, žaliai sriubai.

Kiaulpienė

Didžioji organizmo valytoja – kiaulpienių lapai. Pienių lapuose yra nemažai vitaminų A ir C, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, šiek tiek vitamino E, folio rūgšties, B grupės vitaminų. Iš mineralinių medžiagų daug kalio, kalcio, fosforo. Pienių lapuose aptinkama ir retų mineralų – vario, molibdeno svarbių organizmo medžiagų apykaitai. Juose esantys kartumynai aktyvina

Mišinys „Jauni lapai“

Šiame spalvingame mišinyje yra net 7 rūšių įvairiausių žolelių tinkamų salotoms gaminti. Visas daržas vienoje pakuotėje!

balandis – birželis 2015 www.aseja.lt SĖKLOS LIETUVIŠKAM KLIMATUI

82

Išbandykite unikalią mitybos programa, kuri detoksikuoja, jaunina, lieknina pagal Gražinos Gum „3 dienų mitybos programa“ knygą Tai – ne dieta. Ši aukštos maistinės vertės programa, paremta gyvu augaliniu maistu, detoksikuoja ir šarmina organizmą, jaunina bei lieknina. Po detoksikacijos greičiau krinta svoris, grįžta energija, atjaunėja ir lygesnė bei švaresnė tampa oda, pagerėja protinė veikla, sulėtėja senėjimo procesai ir pašalinamos iš organizmo kenksmingos medžiagos.

Kadangi detoksikacijos mitybos planas sudarytas itin kruopščiai, suteikia visų reikalingų maisto medžiagų ir energijos, nejusite alkio ir diskomforto kaip kad laikantis alinančių, mažą maistinę vertę turinčių dietų. Paklausite, kodėl reikia valyti organizmą? Detoksikacija padeda ne tik pašalinti toksinus iš virškinimo trakto, bet ir iš organizmo audinių bei ląstelių. Dėl to žmogaus kūne įvyksta svarbių pokyčių – atkuriama šarmų ir rūgščių pusiausvyra, prislopinamas grybelių ir bakterijų augimas, sumažėja gleivių, kurios metų metus kaupėsi ant gaubtinės žarnos sienelių ir dabar trukdo pasisavinti naudingąsias medžiagas. Be to, organizmas gauna daugiau deguonies ir gerėja bendra organizmo būklė. Šios programos metu gausite visaverčio, organizmą šarminančio maisto, kuriame gausu fermentų. Daugelis smagiai nustebs, kad toks žaliavalgiškas maistas gali būti gardus, sotus, maistingas ir itin lengvai paruošiamas. Svarbiausia – parinkti produktai padeda atkurti ir pagerinti virškinimo fermentų veiklą bei žarnyno mikroflorą, kuri yra geros medžiagų apykaitos, puikios savijautos, energijos, grožio, ilgo, be ligų gyvenimo pagrindas. Augalinis žalias arba trumpai (iki 42–45 laipsnių temperatūros) pakaitintas maistas yra gyvas ir gerina ne tik virškinimą, bet ir valo organizmą, suteikia reikalingų vitaminų bei mineralų.

Knyga parduodama visuose Lietuvos knygynuose.

Labas rytas! Geriam sultis ir žalius kokteilius!

Labas sveikas rytas!

Geriam sultis ir žalius kokteilius!

83

Kokteiliukas „Vasaros braškytė“

1 stiklinė braškių, 1 bananas, 1 l migdolų pieno, (geriau gaminti patiems ir laikyti šaldytuve, kad kokteilis būtų vėsus). Saldinti galit 0,5 v.š. medaus. Visus komponentus suplakame blenderiu-kokteiline.

Kokteilis „Bazilikų serbentai“

Į kokteilinę-blenderį dedame: 200 ml migdolų pieno, 1 bananas, 1 kriaušė, 0,5 juodų serbentų, šakelė šviežių bazilikų.

Visus komponentus suplakame blenderiu/kokteiline iki vientisos konsistencijos. ________________________________ Gražina Gum

„Energijos“ sultys:

3-4 obuoliai, 0,5 citrinos arba 2-3 svarainiai, 2-3 apelsinai arba 2 greipfrutas, 0,5 burokėlio, imbiero šaknies pagal skonį.

Plakame iki vientisos konsistencijos.

NAUJIENA!

Žalias kokteiliukas:

1 obuolys, 1 kriaušė, vynuogių 10-15 vnt. (gali būti ir su sėklomis), špinatų 50 g, arba saulėgrąžų daigų.

Kad dar būtų žalesnis galima įpilti 30 ml želmenų sulčių. Sudėjus į blenderį, pilame vandens iki apsėmimo. Plakame iki vientisumo.

„Gaivusis‘‘ žalias glotnutis

1 stiklinė juodų serbentų, 1 obuolys, burokėlių lapai, 1 a.š. medaus, mėtų šakelė, vanduo, kad apsemtų.

Plakame iki vientisos konsistencijos.

Paprastosios morkos

Ankstyvos morkos, išsiskiriančios savo neįprasta forma - apvalios, panašios į ridikėlius. Šios morkos valgomos šviežios ir tinka trumpam laikymui. Jas tinka virti, kepti, troškinti, naudoti salotoms bei šaldyti.

balandis – birželis 2015 SĖKLOS LIETUVIŠKAM KLIMATUI

84

Arti / Toli

Arti / Toli

Nuotraukos autorius Ramutis Gustaitis

Karališkasis Birštonas – sveikatos ir harmonijos kurortas

85

Karališkasis Birštonas – sveikatos ir harmonijos kurortas

Nuotraukos autorius Vytautas Daraškevičius

Birštonas yra nepakartojamas savo unikalia, autentiška gamta ir Nemuno kilpų vingiais.

Kurortas ambicingai stengiasi konkuruoti Lietuvos ir tarptautinėje turizmo rinkoje, svečiams siūlydamas unikalias sveikatinimo, SPA ir aktyvaus laisvalaikio pramogas.

Tai vienas seniausių ir gražiausių Lietuvos balneologijos kurortų, garsėjančių karališkomis šaknimis. Kurortinio gydymo Birštone pradžia siejama su 1846 m., todėl ši vieta nuo seno apdovanota natūralios gamtos turtais: trykštančiais mineralinio vandens šaltiniais, gydomuoju purvu, švariu oru ir palankiu sveikatai klimatu. Kurortas didžiuojasi Europoje pripažintu ir vertinamu mineraliniu vandeniu, kurio sudėtyje yra daug bromo. Šiandien Birštonas svečius vilioja moderniomis gydyklomis ir sanatorijomis, svetingais viešbučiais, restoranais, aktyvaus laisvalaikio galimybėmis ir įsimintinais renginiais. Daugiau nei 30 metų Birštone vyksta tradicinis, seniausias Lietuvoje, tarptautinis džiazo festivalis „Birštonas“. Birštono kurortas įsikūręs pačiame šalies centre ir yra ideali vieta pailsėti, kūnui bei sielai harmonizuoti, aukštos kokybės

balandis – birželis 2015

Arti / Toli

86

Nuotraukos autorius Ramutis Gustaitis

gyvensenai. Tai – kompaktiškas miestas, kuriame saugu, gera ilsėtis, patogu dirbti ir gyventi.

tradicinėse dzūkiškų bandų kepimo edukacijose amatų centre Nemajūnuose.

Kurortas kasmet gražėja – atstatyti medinės architektūros pastatai: Kurhauzas, Turizmo informacijos centras; atnaujintas Centrinis miesto parkas, tiesiami dviračių takai. Puikiose, geros akustikos salėse vyksta klasikinės, džiazo muzikos koncertai, rengiamos menininkų parodos, plenerai. Dvigubai padidėjęs apgyvendinimo vietų skaičius, naujiena Lietuvoje – mineralinio vandens garinimo paviljonai, gintaro ir Kneipo terapijos sveikatinimo paslaugos – tai tik keletas naujovių, kurias siūlo kurortas.

Birštono kurorte siūlomos išskirtinės sveikatinimo paslaugos tiesiog po atviru dangumi – šiuo metu baigiami įrengti įvairūs mineralinio vandens panaudojimo objektai, Kneipo terapijos kompleksas. Mineralinio vandens garinimo paviljonai – naujiena Lietuvoje. Centriniame Birštono parke jau įrengtas originalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokštas, kurio sienomis tekantis mineralinis vanduo, veikiamas saulės ir vėjo, garuos savaime ir pačiame bokšte bei 50–80 metrų spinduliu aplink jį leis kvėpuoti sveikatai naudingų mineralų prisodrintu oru. Vytauto parke kyla mineralinio vandens gėrimo ir garinimo paviljonas. Originalus mineralinio vandens panaudojimas kurorte sudarys galimybių nemokamai stiprinti sveikatą sergantiesiems įvairiomis kvėpavimo takų ligomis, grūdinti organizmą, maloniai praleisti laisvalaikį visiems norintiems.

Tradiciškai kurortas lankytojus pasitiks ir pristatydamas naują turistinį sezoną su gausybe tradicinių ir išskirtinių renginių – pavasarį vyks muzikiniai-literatūriniai vakarai Birštono kurhauze, birželio mėnesį – tradicinė,

Dviračių sporto mėgėjams parengtos naujos dviračių trasos, siūlomi pažintiniai, edukaciniai, degustaciniai maršrutai, kuriais keliaudami turistai kviečiami sustoti stovyklavietėse, vaišinantis „zuikio“ pyragu, kepti kepsnius ant laužo. Baidarių mėgėjams, plaukiantiems Verknės upe, siūloma naujovė – molio ir šiaudų namelis, kuriame gali apsistoti baidarių žygių dalyviai. Aktyvaus poilsio mėgėjams Birštone siūlomi nauji ekskursijų maršrutai naujose dviračių ir pėsčiųjų trasose, turistai kviečiami dalyvauti

Nuotraukos autorė Sandra Nagdasova

daugiausia svečių sulaukianti kurorto šventė, o liepos mėnesį Birštone vyks Pasaulio moterų karšto oro balionų prieščempionatis ir dar daug kitų kultūros bei sporto renginių.

Siekiama, kad Birštonas įsitvirtintų kaip modernus, europinio lygio karališkasis kurortas. ________________________________ Birštono turizmo informacijos centras B. Sruogos g. 4, 59209 Birštonas Tel. +370 319 65740 Mob. +370 698 22387 www.visitbirstonas.lt

Karališkasis Birštonas – sveikatos ir harmonijos kurortas

87

Nuotraukos autorius Alius Koroliovas

Nuotraukos autorė Eglė Jaškūnienė

balandis – birželis 2015

Arti / toli

Reklamos projektas

88

Aplink Lietuvą dviračiu ir autobusu

„Taip pat siūlyčiau apvažiuoti Druskininkus. Dviračių tinklas yra gerai išplėtotas, tiesiami vis nauji ruožai. Malonus sutapimas, kad Druskininkų mieste dviratį vežtis galima ir miesto autobusais“, – kalbėjo L. Vainius.

Dviračių entuziastas taip pat siūlė neaplenkti ir Zarasų krašto, o jame užsukti į Gražutės regioninį parką, kuriame įrengtas didysis dviračių žiedas. Vartydamas populiariausius ir gražiausius dviračių maršrutus Lietuvoje jis išskyrė Kurtuvėnų regioninį parką, Platelių ežero apylinkes.

Lietuvoje apstu maršrutų, kuriais galima važiuoti ir daug ką pamatyti, pasigrožėti gamta. „Reikia tik atsiversti Lietuvos žemėlapį, išsirinkti kokį nors nacionalinį ar regioninį parką ir ten važiuoti.

Garantuotai neapsiriksite“ Mindaugas Sakalauskas Dviratininkas pastebėjo, jog kelionės dviračiais po saugomas teritorijas tarp dviratininkų tampa vis populiaresnės. „Manau, jog pats geriausias būdas praleisti savaitgalį – pasiimti dviratį, nusigauti iki kokio nors regioninio parko ir jame pasivažinėti. Daugelyje saugomų teritorijų yra suformuoti dviračių maršrutai. Nacionalinių, regioninių parkų direkcijos yra išleidusios lankstinukų apie dviračių maršrutus. Tad siūlau atvykus į parką nueiti į lankytojų centrą ir jame tikrai bus pasiūlyta, kur nuvažiuoti, ką pakeliui pamatyti“, – patarė Lietuvos dviratininkų bendrijos vienas vadovų Linas Vainius.

Anot Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovo, pati geriausia dviračių trasa yra pajūryje. Ji išsiskiria specialiai dviračiams įrengta infrastruktūra ir driekiasi palei Baltijos jūrą. Pajūrio dviračio trasa galima nuvažiuoti nuo Nidos iki Palangos ar Šventosios. Kitų trasų, maršrutų infrastruktūra gerokai kuklesnė, tačiau gausu akį veriančių gamtos vaizdų, įspūdingų architektūrinių pastatų.

Nors pasivažinėjimai dviračiais regioniniuose parkuose vis labiau populiarėja, dviratininkams tenka pasukti galvą kaip iki norimos vietos nusivežti savo dviratį. „Vienas variantas – automobilis, tačiau ne visi jį turi, o ir prie mašinos tvirtinami specialūs dviračių laikikliai kainuoja nemažai. Tad ieškome įvairių alternatyvų – geriausiai tarp dviratininkų atsiliepiama apie dviračių pervežimą „Kautros“ autobusais. Visuomet malonu po ilgos dienos ir numintų keliasdešimties kilometrų namo grįžti ištiesus kojas autobusu“, – sakė L.Vainius. „Tarpmiestiniais autobusais keleivių dviračius nemokamai vežame jau nuo 2010 metų. Tiek patys dažnai keliaudami dviračiais, tiek bendraudami su keleiviais, dviratininkų bendruomenės atstovais pastebėjome, kad dviratininkams nebuvo galimybių keliauti toliau savo miesto. Išvažinėjus visas miesto dviračių trasas norisi keliauti toliau, pažinti naujus kelius. O tokių galimybių anksčiau nelabai būdavo – ne vieną keliauti toliau atbaidydavo ir dviračio laikiklio kaina“, – sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas, kuris taip pat laisvalaikiu renkasi keliones dviračiu.

Dviratininkas, įsigijęs keleivio bilietą važiuoti „Kautros“ tarpmiestiniu autobusu, dviratį gali vežtis visiškai nemokamai. Ir tai gali daryti nemokamai ištisus metus – ne sezono metu, kai nėra užkabinti dviračių laikikliai, dviračiai vežami bagažo skyriuje. Sezono metu dviračių laikikliai užkabinami ant autobusų, važiuojančių populiariausiais dviratininkų maršrutais. Kitais maršrutais taip pat galima pervežti savo dviratį bagažo skyriuje. „Nesiekiame uždirbti iš šios paslaugos. Tiesiog norime suteikti savo keleiviui papildomą naudą, paskatinti jį keliauti ir aplankyti dar nematytus Lietuvos kraštus. Nemažai ir mūsų įmonės darbuotojų mielai renkasi šią ekologišką keliavimo priemonę. Juk taip smagu savaitgalį autobusu nuvykti, pavyzdžiui, iki Klaipėdos ir persikėlus per Smiltynę dviračiu numinti iki Juodkrantės ar netgi Nidos“, – įspūdžiais dalijosi L. Skardžiukas.

Aplink Lietuvą dviračiu ir autobusu

„Kiekvieną vasarą vežame vaikus atostogauti pas senelius į Šilutę. O kokia vasara kaime vaikui be dviračio? Neturime automobilinio laikiklio, tad dviračiai vis likdavo namie.

Labai apsidžiaugiau tiek aš, tiek vaikai, sužinoję apie galimybę vežtis dviračius autobusu. O ir vaikams, pasirodo, kur kas įdomiau keliauti į kaimą dideliu autobusu nei jau atsibodusiu automobiliu“, – kalbėjo dviejų berniukų mama Audra. „Kautros“ autobusais dviračius gali vežti ir keliaujantys asmeniniu transportu. Jų dviračiai už mokestį nuvežami į pageidaujamą stotį, naudojantis „Siuntos autobusų“ paslaugomis. Populiariausios kryptys išlieka tos pačios – pajūrys, Druskininkai, Birštonas.

Dviratininkų pageidavimu buvo įdiegta dviračių vežimo autobuse rezervacijos paslauga. Nauja paslauga įvertinta labai pozityviai. Taip keleiviai gali iš anksto rezervuoti vietą dviračiui ir nesijaudinti, ar jis tilps autobuse. Tai ypač aktualu vasaros sezono metu, kai ypač pagausėja keliaujančių dviratininkų. „Nežinau, kuo labiau džiaugiuosi – ar nemokamu dviračio vežimu, ar galimybe rezervuoti jam vietą. Anksčiau vis svarstydavome, ar atvažiavę į autobusų stotį tilpsime su visais dviračiais, ar nereikės važiuoti kitu autobusu ar panašiai.

Tai šiek tiek erzindavo. Dabar galime rezervuoti vietą dviračiui pirkdami bilietą iš anksto ir ramiai planuoti kelionę. Man labai patinka“, – atviravo keleivis Simonas. „Kiekvienais metais įsigyjame vis daugiau dviračių laikiklių. Taip norime dar labiau išplėsti geografiją, pagerinti pasirinkimo galimybes ir paskatinti dviratininkus dar daugiau keliauti bei rinktis ne tik populiariausius pajūrio maršrutus. Pastebėjome, kad nemokamas dviračių pervežimas keleiviams – smagi nemokama paslauga, be kurios neįsivaizduojami mūsų autobusai“, – džiaugėsi „Kautros“ generalinis direktorius.

89

Tomas Salasevičius (keliautojas, tinklaraštininkas) Kartą draugai pasiūlė savaitgalį praleisti dviračiu keliaujant Vakarų Lietuva. Maršrutas Priekulė–Ventės ragas–Šilutė.

Nors iš pradžių nebuvau per daug optimistiškai nusiteikęs, kelionė nustebino. Užsikabinę dviračius Kauno autobusų stotyje anksti ryte pradėjome kelionę Priekulės link. Visi kompanijoje turime automobilius, bet kartais smagu nevairuoti ir bendrai keliauti kartu – pasikalbėti, pasiplanuoti kelionę. Autobusu atvykę į Priekulę sėdome ant dviračių ir pradėjome minti Ventės rago link. Įspūdį paliko senasis Drevernos žvejų kaimas. Dreverna – gražus, tvarkingas miestelis su fantastiška prieplauka. Keliaujame toliau, gėrimės gamta, Kuršių mariomis. Pasiekę Ventės ragą aplankėme ornitologijos stotį, tikrai įdomi vieta su įspūdinga gamta. Kai kas prisiminė vaikystės laikus, kai pastarąjį kartą čia lankėsi dar su tėvais. Pamojavę kitoje marių pusėje esančiai Nidai iš Ventės rago patraukėme nakvynės į Mingės kaimą, lietuviškąją Veneciją. Ir ne veltui, Mingė – gražus, tvarkingas miestelis su tipiškais pajūrio namukais. Smagiai ir šiltai praleidome vakarą prie laužo aptardami kelionės įspūdžius.

Vieni, kuriems tai buvo pirma tokia kelionė, greitai „nulūžo“. :) Pernakvoję Mingėje, keliavome Rusnės link – vienintelio Lietuvos miestelio, įsikūrusio saloje.

Kompanijai labai patiko neįprastos išvaizdos Rusnės bažnyčia. Iš Rusnės jau jausdami nuovargį patraukėme į paskutinį savo kelionės tašką – Šilutę. Reikėjo ir greičiau paminti, kad spėtume į autobusą, tad Šilutės šįkart nepavyko apžiūrėti, atidedame kitam kartui. Šilutės autobusų stotyje prisitvirtinome dviračius prie autobuso ir pradėjome kelionę Kauno link.

Kelionė autobusu atgal buvo tyli ir rami – visi buvo pavargę.

Per dvi dienas dviračiu nuvažiavome beveik 70 kilometrų. Šiais metais kartosime. :) ______________________

balandis – birželis 2015

Knygos

90 Helen FIELDING

Susanna KUBELKA

BRIDŽITA DŽOUNS. PAMIŠUSI DĖL MEILĖS

PAGALIAU PER 40.

PASAULIS PRIKLAUSO SAVIMI PASITIKINČIAI MOTERIAI

„Nėra knygos, kurią rekomenduočiau su didesniu džiaugsmu... Iki ašarų juokinga, stebuklingai įžvalgi, be galo jaudinanti“, – Jilly Cooper Bridžita Džouns pagaliau sugrįžta! Subtili, jaudinanti, tokia pat neįtikėtinai įdomi, sąmojinga, išmintinga ir velniškai juokinga. Ilgai lauktoje trečioje knygoje „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“ žavioji herojė išgyvena naują etapą. Nors keičiasi jos kūno formos ir drabužių dydžiai, o kova su nesuvokiamai sudėtingais nuotolinio valdymo pulteliais tik įgauna pagreitį, ji išlieka ta pati neįveikiama ir jaudinanti būtybė, kurią prisimename iš ankstesnių romanų. Bridžitai tenka susidoroti su vienišos motinos vaidmeniu, įveikti tviterį, SMS susirašinėjimą ir kitas technologijas, iš naujo atrasti savo seksualumą, net būnant – atsargiai, tuoj bus labai baisūs, pasenę žodžiai! – vidutinio amžiaus.

Leidykla „Alma littera“

Ursula POZNANSKI

PENKI Zalcburgo policijos biure rytas prasideda įprastai: tyrėjų monitoriai nusagstyti lipdukais su skubiomis užduotimis, viršininkas siautėja, o rytinį kavos gėrimą nutraukia pranešimas apie naują nusikaltimą: karvių ganykloje rasta negyva moteris. Panašu, ji nužudyta.

Atskubėję į įvykio vietą tyrėjai Beatrisė Kaspari ir Florinas Veningeris supranta, kad šįkart jų laukia ypatinga užduotis. Ant moters pėdų ištatuiruotos paslaptingos koordinatės. Nurodytoje vietoje Beatrisė ir Florinas aptinka šiurpų radinį ir mįslę, kurią įminę gauna naujas koordinates, o ten – naujas radinys ir nauja mįslė. Akivaizdu, kad žudikas nusiteikęs pažaisti su tyrėjais neseniai išpopuliarėjusį žaidimą – geografines ieškynes.

Tik šįkart geolobių ieškotojų laukia ne malonios staigmenos, o tai, kas gali nulemti būsimos nusikaltėlio aukos likimą. Žudikas veikia žaibiškai, tyrėjų apklausti liudytojai vienas po kito dingsta. Beatrisė ir Florinas nespėja suktis, bet nutuokia, kad tik paskutinė jų įminta mįslė leis aptikti svarbiausią dėlionės dalį...

PUIKUS PASIRINKIMAS GEOLOBIŲ ENTUZIASTAMS IR TIESIOG GERŲ PSICHOLOGINIŲ TRILERIŲ SKAITYTOJAMS. Leidykla „Alma littera“

Romain PUÉRTOLAS

NEĮTIKĖTINA KELIONĖ IKEA SPINTOJE Bestseleris Nr. 1 Prancūzijoje

Kas gali sieti apsukrų fakyrą iš Indijos užkampio, sukčių Paryžiaus taksistą, įspūdingą ne pirmos jaunystės blondinę, visą būrį spalvingų keistuolių, išsibarsčiusių po visą Europą, ir IKEA spintą?

Indui fakyrui Ažatašatrui Lavašui Pateliui skubiai reikia naujos triukų lovos su vinimis. Tokią turi IKEA: modelis Vinilånda, iš tikros švediškos pušies, 15 000 vinių, spalva – pumos raudona. Artimiausia parduotuvė – Paryžiuje. Ažatašatrus pasiskolina blizgančio šilko kostiumą, užsideda turbaną, pasiraito milžiniškus ūsus ir išvyksta į lovos paieškas. Bet vos išlipusį iš lėktuvo jį užgriūna nuotykiai: iš pradžių jis įsipainioja į neaiškią istoriją su čigoniškos išvaizdos taksistu (ši istorija jam dar atsirūgs), paskui parduotuvės kavinėje netikėtai pasiduoda nuobodžiaujančios gražuolės apžavams ir galiausiai apsižiūri, kad išsvajota spinta kainuoja šiek tiek daugiau, negu tikėjosi. Taupydamas pinigus jis sugalvoja pernakvoti parduotuvėje. Pasislepia spintoje ir atsibunda... pakeliui į Angliją. Taip prasideda beprotiška kelionė, kuri neleis atsikvėpti nei Ažatašatrui, neiskaitytojams.

Anglija, Barselona, Roma, Tripolis ir vėl Paryžius... Kažin ar Ažatašatrui bus lemta pamatyti garsius lankytinus objektus, bet jo tikrai laukia pažintis su visu būriu naujų priešų ir draugų, ir nuotykiai (taip pat ir meilės), kurie gerai pakaitins kraują.

Leidykla „Alma littera“

Garsaus bestselerio „Šiandien madam pareis vėliau“ autorė Susanna Kubelka žinoma daugiau nei 29 pasaulio šalyse. Jos romanai pavergia subtiliu humoru, nepaliaujamu optimizmu ir išmintingu požiūriu į gyvenimą, meilę.

Knygoje „Pagaliau per keturiasdešimt“ asmeninėmis autorės įžvalgomis bei kelių kartų moterų patirtimi paneigiama įsišaknijusi nuomonė, kad laimingas ir visavertis gyvenimas priklauso tik jauniems.

Rašytoja atskleidžia, kaip brandžiame amžiuje mėgautis meile, turėti tinkamą požiūrį į šeimą, vaikus, saviraišką, darbą, mokėti priimti save tokią, kokia esate – žavi, išmintinga ir kupina gyvenimo džiaugsmo.

Leidykla „Alma littera“

Audronė URBONAITĖ

MANO DIDŽIOJI NUODĖMĖ, ŽURNALISTIKA Ketvirtoji Audronės Urbonaitės knyga – retrospektyvus pripažintos romanų rašytojos žvilgsnis į savo daugiametę žurnalistinę veiklą. Požiūris į skirtingiems leidiniams rašytus tekstus ne tik atskleidžia įvairialypę tris dešimtmečius apimančią Lietuvos tikrovę, bet sutelkia dėmesį ir į pačią žiniasklaidą, kur ta tikrovė ne tiek atspindima, kiek sukuriama. Sąjūdžio laikai, vėliau susiklosčiusi aukštuomenės ir provincijos gyvenimo atskirtis, svarbių Lietuvos kultūrai žmonių portretai, žiniasklaidoje pamažu įsigalėjusio bulvarinio požiūrio analitika – tai pagrindinės rašinių temos. O autorės komentarai padės skaitytojui suvokti knygos antraštėje „nuodėme“ įvardijamus sąlygiškumus, tarp kurių nuolatos privalo balansuoti pats sąžiningiausias reporteris, ateinantis ten, kur dažnai būna nelaukiamas.

Knygoje publikuojami originalūs tekstai ir pagal straipsnius savaitraštyje„Atgimimas“, dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir jo žurnaluose „TV antena“, MM („Mes – moterys“), internetinėje svetainėje lrytas.lt, žurnale „Moteris“, savaitraščiuose „Literatūra ir menas“ bei „Šiaurės Atėnai“ parengta publicistika.

Leidykla „Alma littera“

Knygos

91 Leonora BLEKAITYTĖ Elena NIKONOVAITĖ

Vaiva RYKŠTAITĖ

VIENA INDIJOJE

Žmonės kalba, kad tiems, kurie nukeliavo į Indiją, kažkas atsitinka.

Vieni ten veržiasi ieškoti prasmės, kiti rinkti nuotraukų savo feisbuko kolekcijai, kartais grįžta susiraukę – „ten nešvaru...“, o kartais – visam gyvenimui susirgę šia šalimi. Šios knygos autorė matė ir tradicinį, amžių glūdumas menantį kraštą, ir ties pamišimo ar nušvitimo riba atsidūrusius vakariečius. Ji lankėsi madingiausiuose Mumbajaus baruose ir garsiausiose šventyklose, ragavo Bolivudo aktorės darbo ir praktikuodama jogą ar kartodama šventas mantras braukė džiaugsmo ašaras, išmėgino įvairias alternatyviosios medicinos atšakas, gydėsi už pasakišką kainą įsigytu lydytu sviestu, nėrė į ezoteriką, žavėjosi sitaro melodijomis ir vėl grįžusi prie jogos juto bundančią Kundalini jėgą. Išmaišė visą šalį – nuo prieskoniais bei ajurvedos aliejais kvepiančio Trivandrumo iki „Mėnulio žemės“ Ladake...

Leidykla „Baltos lankos“

Jolita HERLYN

TRYS MANO VIENINTELIAI „Trys mano vieninteliai“ – tai nuoširdus, intymus ir labai gyvenimiškas pasakojimas apie moterį ir jos pasirinkimus, apie meilės trikampius ir daugiakampius, apie tai, kad gyvenimas be meilės yra tuščias ir beprasmis.

1994-ieji metai. Užsieniečiai „atranda“ Lietuvą ir jos moteris, o lietuvės – pasaulį. Jauna klaipėdietė Kamilė, kaip ir visos šio pasaulio moterys, ilgisi ir ieško tikros meilės. Dėl šio jausmo ji pasiruošusi atvira širdimi nerti į gyvenimo sūkurius, atsiduoti nuotykiams ir tikėti stebuklais. Taip Kamilės gyvenime atsiranda Ali iš Jordanijos, kuris pakviečia jauną moterį į Stambulą švęsti Naujųjų metų ir atveria jai nepažįstamą ir viliojantį pasaulį. Trys Kamilės gyvenime atsiradę vyrai kartu yra ir jos moteriškos brandos etapai.

Kartu su Kamile apsilankysite Graikijos salose, Rio de Žaneiro karnavale ir net už poliarinio rato.

Tik po daugelio įvykių Kamilė supras, kad tai buvo kelionė į save, per vingiuotus, duobėtus ir visada nenuspėjamus meilės ir aistros kelius.

Leidykla „Alma littera“

Charles DUHIGG

ĮPROČIO GALIA

Kaip vienas reklamos paslaptis perpratęs žmogus dantų valymą pavertė kasdieniu kone viso pasaulio žmonių įpročiu?

Kaip kariuomenės generolas įstengė nuraminti įtūžusią minią, perpratęs ryšį tarp riau-

šių ir greitojo maisto?

Kaip plaukikas Michaelis Phelpsas pasiekė pasaulio rekordą, nieko nematydamas pro vandens prisisunkusius akinius?

Kaip prekių reklamuotojai nustato, kurios klientės nėščios, ir ima reklamuoti joms prekes, nors apie nėštumą dar nežino net jų šeimos? Atsakymas yra įpročiai.

Dauguma mūsų kasdienių pasirinkimų gali atrodyti kaip gerai apgalvoti sprendimai, bet tokie nėra. Jie tėra įpročiai. Ir nors kiekvienas įprotis pats savaime reiškia labai mažai, ilgainiui valgiai, kuriuos užsisakome, žodžiai, kuriuos kasnakt pasakome vaikams prieš miegą, tai, ar taupome, ar leidžiame pinigus, ar dažnai sportuojame, minčių ir darbotvarkės susidėliojimas turi milžinišką įtaką mūsų sveikatai, darbo našumui, finansiniam saugumui ir laimei. <...> Daugelį šimtmečių žmonės stengėsi perprasti, kodėl egzistuoja įpročiai. Bet tik per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai ir rinkodaros specialistai pradėjo iš tiesų suprasti, kaip įpročiai veikia – ir dar svarbiau: kaip jie keičiasi. Šioje knygoje New York Times žurnalistas Charlesas Duhiggas priveda mus prie šiurpinančio mokslinių atradimų bedugnės krašto. Šie atradimai paaiškina, kodėl egzistuoja įpročiai ir kaip galima juos pakeisti – kad pasikeistų verslo įmonių, bendruomenių ir mūsų pačių gyvenimai. „Čia dera naujausi moksliniai tyrimai ir įdomios istorijos. Perskaitęs šią knygą, į pasaulį jau žiūrėsi kitaip.“ Daniel H. Pink, geriausias ir populiariausias New York Times autorius „Įtraukianti... pateikia daugybę būdų, kaip mūsų įpročiai apibrėžia mūsų gyvenimą. Perskaitykite šią knygą.“ Jonah Lehrer Leidykla „Baltos lankos“

SIELOS ARITMETIKA Šioje knygoje žaismingai ir subtiliai, jautriai ir be egzaltacijos aptariami universalūs nematomi gyvenimo dėsniai, kuriuos žinant bus galima pasiekti pilnatvę visose gyvenimo srityse. Knygos autorė Leonora Blekaitytė, asmeninių pokyčių konsultantė, tekstą grindžia savo darbo, padėjusio jai pačiai sutvirtinti gyvenimo pamatus, patirtimi ir iliustruoja įtikinamais gyvenimiškais pavyzdžiais. Knyga įkvėps veikti, „supurtys“, paskatins įsiklausyti ir pažinti save, užves ant kelio, padės lavinti įgūdžius harmoningai gyvenant su savimi, o svarbiausia, privers imtis gyvenimo pokyčių DABAR. „Sielos aritmetika“ papildyta praktikomis, kurios ypač rekomenduojamos siekiant prisijaukinti permainas, plėsti sąmoningumą, įsiklausyti į savo, o ne primestus norus, mėgautis mums duota dovana – gyvenimu ir žingsnelis po žingsnelio žengti laimės link.

Leidykla „Alma littera“

Laimonas Briedis

VILNIUS SAVAS IR SVETIMAS

Nedažnai atsiranda knygų, kurios sudrumsčia nusistovėjusias tiesas, papasakodamos jau pažįstamą istoriją labai nepažįstamu balsu. „Vilnius savas ir svetimas“, parašyta Laimono Briedžio, yra kaip tik tokia knyga. Ji atskleidžia Vilniaus istoriją žvelgdama svetimųjų akimis. Autorius meistriškai laviruoja gyvoje miesto istorijoje nuo pat jo legendinės pradžios – Didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno, iki šiuolaikinių problemų – gyventojų migracijos, tačiau nesirenka tradicinių istorijos tyrinėjimo būdų. L.Briedžio knygoje Vilniaus istoriją pasakoja klajūnai – keliautojai, kurie užklydo į miestą savo gyvenimo kelionių metu.

Panaudodamas kitataučių balsus, Briedis iškelia Vilnių iš tradicinio nacionalinės istorijos konteksto ir perneša prie Europos širdies. Šis netikėtas požiūris atskleidžia dar neregėtus miesto veidus, ir išplaukia revoliucinga Europos istorijos ir atminties interpretacija: Vilnius yra slenkstis, vieta, galinti padalyti ar suvienyti žemyną.

Leidykla „Baltos lankos“

balandis – birželis 2015

ATSAKYMAS — MARGUTIS

92

Veþa (kroviná) Afrikos valstybë

Airijos miestas

Graikø Kaimas filosofas, Kaiðiadoriø matema– rajone tikas

... kalvagûb– ris Komijoje

Eþeras Afrikoje

Firmos vadovas

Kryžiažodis

Kryžiažodį sudarė

Dumblingø vandenø þuvis Arabø tautø grupës þmogus

Dykuma Afrikoje 4 „Bûti ... nebûti?“ Verslas arba ...

... maðina (garu varoma) Vos prað– neka

Þadas, balsas

1

3

Aukðèiau– sioji Taryba Valstybë Azijoje

Sprogmuo

7 Italijos pilietis

Elektro– technikos gamintoja

Vidurinës Azijos eþeras

Natris

Atmuðëme kelias prieðø ...

Valgys (niek.)

Brangiakai– lis þvërelis Iðkastas upelis

Plëðrus paukðtis

kryžiažod

Ausies uþdegimas ... tau yra?

...porto muitas

Venesuelos sostinë

Sinusas ir ...inusas

2 „Seras“ angliðkai

„...garës“ likeris Skalavimo priemonë

Kasdami nuþërë Rusiðkas visureigis Miðrusis dvigarsis Viskà ..., viskà þino

„Taika“ antonimas

5

» 3,14

Muzikos garsas

Miestas Tunise — ... Susas

„Associated Press“

Lygiøjø padëtis ðach– matuose

... Vegas

Atsakymą siųskite el. paštu zaidimai@zurnalasgk.lt iki š.m. birželio 20 d. Su prizo laimėtoju bus susisiekta asmeniškai el. paštu.

„Kaip s... miðke vasaros laike“

Rusijos upë

Dainininkas ... Choðnau Grupës „BIX“ lyderis

kavavirė

ISSN 2029-6363

Kaina 0,72 € / 2,49 Lt

Þmogaus imuno– deficito virusas

„Anksti“ rusiðkai Kalnai Vietname Atmosferos slëgio vnt.

8

64 maxi! net puslapiai!

panoraminiai žiai

Miestas Alþyre — al ...

Mėnesio KonKursas

Ðv. islamo kn yga

Nr. 4, balandis

Galis 6 Mums ið... ginèai nutrûko

Kibo, klijavosi

1

2

3

4

5

6

7

8

Keptuvė indukcinėms viryklėms Kepimo apsauga

Vertė

80,70 Eur

„Fiskars“ sukūrė 4 skirtingų tipų keptuves, kurios yra optimaliai pritaikytos indukcinėms, elektrinėms, dujinėms ir viryklėms su ketaus kaitinimo elementais. Keptuvė indukcinėms viryklėms turi tolygiai ir efektyviai įkaistantį magnetinį nerūdijančiojo plieno dugną bei yra pagaminta iš nerūdijančio plieno.

Daugiau informacijos: http://lt.fiskars.com/c/perfectpan

Kryžiažodis

93

Kryžiažodį sudarė

net 64 puslapiai!

Nr. 4, balandis

maxi!

Mėnesio KonKursas

išbraukymas + surašymas kavavirė AtvAizdAs BENAs dAUGiABUtis KiNEsKOPAs ISSN 2029-4859 Kaina 0,72 € / 2,49 Lt sAUsAiNiAi ENErGijA KOvAs LAimė mOKyKLA

NArCizAs OPErA PAdėKLAs rAtUKAs sAULėLydis trAUKiNys tvArtELis viLKAs ŽvirBLis

Atsakymą siųskite el. paštu zaidimai@zurnalasgk.lt iki š.m. birželio 20 d. Su prizo laimėtoju bus susisiekta asmeniškai el. paštu.

Eidami nuo vienos raidës prie kitos (tik ne ástriþai), iðbraukite pateiktus þodþius. Atsakymas — þodis ið likusiø neiðbrauktø raidþiø.

C D I S E R S A N Û T O A J T A L I

E J U O D T A C R I S R B I A E H O

R B E R V A R I J A A T I N B G I N

K E K I D Z N I S Ë T S Y O M E S A

O Ë S S I A L A N Y K Ð K I A V K E

ANYKÐTËNAS AUKÐTAKROSNË BATALIONAS BRAKONIERIUS CERBERIS ÈIAUDULYS DISERTACIJA DÞENTELMENAS EKONOMISTAS

Joks pavasariškas stalas neįsivaizduojamas be gaivių salotų. „Fiskars“ turimą virtuvės įrankių kolekciją papildė naujais „Functional Form“ įrankiais salotoms ruošti: salotų džiovykle, padažo plaktuvu, daržovių pjaustykle, plaktuvu, skustukais, spaustuku česnakams, ir įrankiais salotoms maišyti. Šie įrankiai puikiai dera tarpusavyje ir virtuvėje sukuria harmoniją.

Daugiau apie naujuosius įrankius čia: http://lt.fiskars.com/c/perfectsalad

N N I A J K O V I M E T S Ë N O I L

O Y T M U R S A E A N Ë G I T K A N

M I S T A G P E S S Ë N O S Y Ð E N

R O T R S Ë K L T A S N O R B I L A

P A I A S S O J A J I G E V R U S L

FORMULIARAS GINKLANEÐYS GRUMTYNËS HEGEMONIJA HORIZONTALË ILIUSTRACIJOS JUODVARNIS KARALAIÈIAI KELIONËS

E I R S L U P I C A E T N E E I S K

D A O L A R A K T R L J A Þ T R F N

I È N A A L I U S I M I B D A E O I

A V A I U I R O S N E Z R L S I R G

KOVAS LAZDIJAI LIBRETAS MERAS MIESTAS NAKTIGONË NORVEGIJA OKULISTAS ORBITA

U A I È K A K S T Ë N I A K O N M S

D S A I Ð T A I A T A V E R M Þ U A

L Y S I Z O N T A L S I R A V L I A

PELKË PULSAS REVIZIJA RISTÛNAS SAVANORIAI TORPEDA VAIKYSTË ÞALVARIS

„Functional Form“ salotų džiovyklė „Functional Form“ skustukas fiksuotais ašmenimis „Functional Form“ daržovių pjaustyklė

Vertė

U H O R O K U L S Ë S S A R E A L R

58,00 Eur balandis – birželis 2015

Anekdotai

94 Pakvietė studentas merginą į pasimatymą. Vaikštinėja jie po miestą ir čia jie praeina pro tokį prestižinį restoraną.

– Oi, kaip skaniai kvepia!

– Sušunka mergina.

– Tau patiko? Nori, dar kartą praeisime? _________

Vyras (peržiūrinėdamas sąskaitas): – Tau reikėjo ištekėti už milijonieriaus. Žmona (švelniai): – Jeigu aš tai būčiau padariusi, dabar jis niekuo nesiskirtų nuo tavęs, mielasis... _________

_________

Policininkas sustabdo greitį viršijusį vairuotoją: – Sakykit, kur taip skubate?

– Namo. Mes su draugais šventėm Naujuosius Metus, vat ir užsilaikėm...

– Pala, pala, bet juk dabar birželis?!

–Vat todėl ir skubu! _________

Vyras su žmona žiūri siaubo filmą. Žmona išsigandusi ir pamačiusi pabaisą sako: –O, mama!!!

Vyras sako: –Panaši, panaši...

Jis: –Brangioji, kur mano pietūs?

Ji: –Receptų knyga – 124 puslapis. _________

Meilužis barasi su moterimi: – Tu vis kalbi ir kalbi apie savo vyrą. Man nusibodo vis būti antruoju smuiku!

– Džiaukis, kad iš viso esi orkestre!

_________ Jaunoji sako būsimam vyrui: – Po vestuvių aš leisiu tau pabučiuoti mane ten, kur dar niekas manęs niekada nebučiavo.

– Ir kur gi?

– Havajuose. _________ Pora draugų kalbasi: – Žinai, aš išmatavau savo žmonos greitį, kai ji vaikšto po parduotuves.

– Ir koks jis?

–100 eurų per valandą! _________ Užeina žmona į kambarį ir sako: – Brangusis, išnešk šiukšles.

Vyras, sunkiai atsidusęs: – Aš ką tik prisėdau... Žmona (supratingai ir užjaučiamai): – O ką veikei?

– Gulėjau! _________ Ką vyrai veikia naktimis: 1) 17% eina į šaldytuvą; 2) 21% – į tualetą; 3) kiti 62% eina namo... _________

Duktė nesutaria su sužadėtiniu ir skundžiasi motinai: – Mama, ką daryti? Kai mudu susitinkame, Justinas visada man įteikia nuvytusių gėlių.

– Liaukis vėluoti į pasimatymus. _________ Knygyne Ji: –Aš ieškau knygos:„Moteris – stiprioji lytis“.

Pardavėja: –Paieškokite ten, fantastikos skyriuje. _________ Salės, kurioje vyksta pokylis, pakraštyje ant fotelio sėdi grafienė. Prieina grafas ir klausia: – Ar šoksite kitą šokį?

– Aišku, kad taip, grafe.

– Puiku. Pagaliau turėsiu kur atsisėsti. _________ – Ir aš, ir žmona buvome laimingi 25 metus.

– O kas po to įvyko?

– Mes susipažinome. _________ Supykęs sūnus tėvams: –Man nusibodo nuolat būti su jumis, visada grįžti nurodytu laiku. Aš noriu romantikos, laisvės, alaus, merginų, aš to noriu ir nebandykite manęs sulaikyti.

Sūnus ryžtingai eina prie durų, kur jį pasiveja tėvas.

–Tėve, aš gi sakiau nebandykite manęs sulaikyti...

–Aš, sūnau, tavęs nestabdau, aš su tavimi...

95

balandis â&#x20AC;&#x201C; birĹželis 2015

Nori žurnalą gauti 96

Į NAMUS? Visas prenumeratos sąlygas rasi adresu www.zurnalasgk.lt arba rašyk mums prenumerata@zurnalasgk.lt ir sužinok visas sąlygas.