Gero kelio Nr. 5/2016

2016 birželis – rugpjūtis Nr. 2 (5)

IN RT VE

4 SVARBIAUSI REALYBĖS FORMAVIMO

ĮRANKIAI KO VYRAMS

nereikia?

Kokia Tavo

Kaip lengvai

stadija?

KAIP SUSIKURTI

FACEBOOK’OLIZMO KOKIO TIPO

TĖVAI

esame?

ISSN 2424-435X

S

GU

S

TIKRA LAISVĖ ateina iš vidaus

U ĖK IM IZ LA PR

Moterims:

1

atsikelti ANKSTI RYTE

paplūdimio STILIŲ

Žaliausia mokykla pasaulyje: UTOPIJA AR UGDYMO ATEITIS?

birželis – rugpjūtis 2016

2

2016 birželis – rugpjūtis Nr. 2 (5)

3

VEIDAI

SVEIKA GYVENSENA

7 Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

77 Treniruotės vandenyje

16 Šokio meditacija yra švelnus būdas prisiliesti prie žmogaus sielos

78 Kodėl kartais naudinga susilėtinti?

NUOMONĖ 21 Apie jautrumą, naivumą ir kitus keiksmažodžius

VIDINIS BALSAS 23 Tikslai, vedantys į niekur, arba kada savigalba ir saviapgaulė žengia koja kojon?

30 Žmogus, pasirinkęs būti auka 32 4 Svarbiausi realybės formavimo įrankiai 34 Paleisk savo mamą

82 Svarbūs patarimai apie maisto saugą iškylaujantiems

VIRTUVĖS PASLAPTYS 84 Daržovės kitaip

ARTI/TOLI 91 Vilniaus parkų TOP7

LAISVALAIKIS 94 Knygos

SANTYKIAI. TU IR AŠ 41 Pažintis ir išsvajotoji antroji pusė 44 Skaitantys mintis 46 Kokio tipo tėvai esame?

50 Galite užsidirbti tik to žmogaus meilę, kuris jūsų iš tikrųjų nemyli

MOTERS PASAULIS 53 Dalinimasis pareigomis arba Kaip išstovėti, kai stiprus vėjas verčia iš kojų 54 Moterims: tikra laisvė ateina iš vidaus 58 Kaip susikurti paplūdimio stilių

VYRO PASAULIS 60 Ko vyrams nereikia?

64 Vyriški švarkai pavasario ir vasaros sezonui 66 Kaip išsirinkti akinius nuo saulės

DISCIPLINA 69 Kaip lengvai atsikelti anksti ryte 72 Kol atostogavote, darbas į mišką nepabėgo 74 Kokia Tavo facebook’olizmo stadija?

96 Kryžiažodis 98 Pamokanti istorija

32

4 Svarbiausi realybės formavimo įrankiai

54 Moterims: tikra laisvė ateina iš vidaus

60 74

Ko vyrams nereikia?

Kokia Tavo facebook’olizmo stadija?

birželis – rugpjūtis 2016

Kurkime žurnalą kartu!

4

Skaityk žurnalą internete, adresu www.zurnalasgk.lt

Turite kuo pasidalinti?

Tuomet rašykite mums el.paštu redakcija@zurnalasgk.lt

5

Laikas – vienas paslaptingiausių reiškinių, keliančių klausimų: ar laikas gyvena žmoguje, ar Žmogus laike?

Ar pastebite, kad vasara dovanoja ne tik didelius kraičius uogų, vaisių ir daržovių, bet ir daugiau laiko. Vėlyvi saulėlydžiai, tarytum, leidžia nugyventi dvigubai daugiau.

Džiugina, kad mada „neturėti laiko“ pamažu praeina ir užleidžia vietą madai „turėti laiko“: laiko sau, artimiesiems, draugams, laisvalaikiui... Prisiminiau kažkada skaitytą ironišką mintį: jei neturi laiko, vadinasi, esi neefektyvus – nemokantis planuoti ir susidėli-

oti prioritetų. Tad vasarą aš įsijungiu dar aukštesnę pavarą ir mėgaujuosi gavusi dvigubai daugiau laiko, kurį iki 18 val. išnaudoju darbui, vėliau šeimai aktyviai praleidžiant laiką

ant dviračių, riedučių, vaikštant mišku... Ir, žinokite, susitikti su draugais 21 val. yra

normalu, nes juk vasara! Labai gerai išplėsti laiko ribas padeda spontaniškumas, nes, kuo daugiau galvoji, tuo daugiau atsiranda kliūčių.

Tikrai nėra geresnio laiko kaip DABAR. Kuo labiau žmogus sutelkia dėmesį į praeitį ir

ateitį – tuo labiau praranda tai, kas vertingiausia, – dabar. Tad linkiu išgyventi Dabar būseną ir atsiverti naujiems potyriams, nes rutina pražudo laiką.

P. S. O jei vis dar atrodo, kad laikas bėga ir jo nėra, nueikite pastovėti parduotuvės eilėje prie kasos piko metu. :)

Gero gyvenimo kelio Jums!

Vyr. redaktorė Renata

2016 birželis – rugpjūtis Nr. 2 (5) ISSN 2424-3426 Vyriausioji redaktorė Renata Burbulienė

Autoriai: Algirdas Gricius Daina Habdankaitė Diana Plečkaitienė Egidijus Gubinas Ilona Tamošiūnienė Laura Varžinskienė Lina Vėželienė Luka de Luna Martynas Jočys Miglė Povilėnaitė Natalija Stunžėnienė Simas Grabauskas Silvija ir Šarūnas Mažuoliai

Direktorė Jurgita Vaitkevičienė

Vaida Kurpienė Viktorija Česonytė Kalbos redaktorė Sandra Balžekaitė Dizainerė-maketuotoja Veronika Olšauskaitė Leidėjas VšĮ „Sumani“ Tel. 8-656 77 724 Faks. 8-5 278 42 12 redakcija@zurnalasgk.lt

Reklama Tel. +370 685 62798 reklama@zurnalasgk.lt Spausdino Spaustuvė UAB Agentūra “Jungtinės Spaudos Paslaugos”,

Už reklamos turinį ir jos kalbą redakcija neatsako. Be raštiško leidėjo sutikimo, bet kurį tekstą ar jo dalį, iliustracijas, perspausdint draudžiama.

Interneto svetainė www.zurnalasgk.lt

Žurnalo nuotraukos birželis – rugpjūtis 2016 Dreamstime

Nuotr. iĹĄ http://kulkulconnection.greenschool.org/

6 Veidai

Veidai

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

7

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis? Žaliausia mokykla pasaulyje – taip vadinama Indonezijos Balio saloje įsikūrusi Green School mokykla. Prieš septynerius metus įsteigtoje bendruomenėje šiandien mokosi beveik 400 vaikų iš viso pasaulio, atrasdami holistinio mokymo idėją, spręsdami gamtos apsaugos problemas ir mokydamiesi jau šiandien aktyviai veikti bendruomenėje. Ateities mokykla ar utopinis projektas? Apie tai pasiūliau pasikalbėti programos „Svajonių dirbtuvės“ autorei Linai Danienei, kuri su šeima metams išvyko gyventi į Balį ir prisijungė prie Green School bendruomenės.

Daina Habdankaitė

Septinta ryto Lietuvos laiku, lauke dulksnoja, o kitame interneto kabelio gale „Skype“ ragelį kelia Lina. Balio saloje vidurdienis, 30 laipsnių karščio – toks puikus laiko ir klimato juostų kontrastas, kad negali nepajuokauti.

Lina: …šiuo atveju oras yra pliusas.

Daina: Na, o minusų kokių yra?

– Uodai kanda.

– Čia, kaip sakoma, pirmo pasaulio problemos.

– Čia greituoju būdu sugalvojau. Jei reikėtų įvardyti minusą, tai vis dėlto čia aš mažiau integravausi į visuomenę ir net nežinau, ar noriu labai stipriai integruotis. Vis lydi mintis, kad greitai išvažiuosim. Kai grįžtu į Lietuvą, jaučiu didesnį pasitenkinimą, kad kažką darau, kuriu. O čia toks slydimas paviršium. Norisi kažką rimtesnio veikti.

Nepakanka vien darbinės veiklos. Nesakau, kad negalima atrasti, ką čia nuveikus – tik galvok iniciatyvas. Bet jaučiu, kad man smagiau savo idėjas įgyvendinti Lietuvoje. Žinai, čia kaip tas Kenedžio pasakymas: „Neklausk, ką tėvynė gali dėl tavęs padaryti, o klausk, ką tu gali padaryti dėl tėvynės.“ Viskas atsistoja į savo vietas tuomet, kai pasitrauki ir supranti, kad ne šaliai tavęs reikia, o tau reikia savo šalies.

Jei jau prabilom apie integracijos klausimą ir kultūros skirtumus, norėčiau paklausti apie bendruomeniškumą. Kiek teko skaityti apie Green School, nuolat akcentuojama, kad šioje ugdymo koncepcijoje svarbus ne tik mokinys, mokytojas ir mokykla, bet ir tėvai bei platesnė bendruomenė. Ar taip ir yra? Kaip toks bendruomeniškumas atrodo?

Nors šeimos į Balio salą yra susirinkusios iš kokių 45 pasaulio šalių, tačiau susidaro įspūdis, tarsi tai būtų viena šeima. Šiandien daug kalbama apie gentis (tribe). Mano galva, Green School gentis yra vienas chrestomatinių šios

birželis – rugpjūtis 2016

8

Veidai davinėjo naminį limonadą, sausainius, rankdarbius, vyko koncertas, veikė ūkininkų turgus. Norėdamas dalyvauti

panašus požiūris į šeimą, švietimą, gamtą. To pakanka, kad susitikęs su kitais Green School’o tėvais, akimirksniu rastum bendrą kalbą. Šie žmonės gyvenime įveikė daug kliūčių, išsilaisvinę nuo pasaulio ir savęs suvokimo apribojimų, todėl yra atviri, geranoriški, žingeidūs. Daugelis tėvų rytais atveža vaikus į mokyklą ir neskuba išvažiuoti – vietinėje kavinėje išgeria sulčių ar kavos, pabendrauja tarpusavyje, prisėdę tėvams įrengtoje erdvėje dirba kompiuteriu. Dalis tėvų čia dirba visą dieną, kol jų vaikams baigiasi pamokos, tada visi kartu grįžta namo. Kiekvieną penktadienį po pamokų mokyklos „aktų salė” – kelis šimtus žmonių talpinantis bambukinis statinys – būna pilnutėlė, nes mokiniai, mokytojai ir tėvai susirenka pasižiūrėti mokinių pasirodymų, sužinoti naujienų. Diena užbaigiama visai mokyklos bendruomenei draugiškai traukiant Green School himną.

Mažiukai džiūgauja ir šoka, kai kurie dičkiai maivosi ir ženklais rodo, kad ši daina jiems jau įgriso iki gyvo kaulo, bet niekas nesiskirsto, kol nenuskamba paskutiniai dainos akordai, nes gera pabūti kartu. Net ir pasibaigus sambūriui daugelis neskuba važiuoti namo – šnekučiuojasi, dairosi po penktadienio turgų, kuriame ir vaikai, ir tėvai pardavinėja pačių pagamintus pyragus ar kosmetiką, renka aukas gyvūnus globojančioms organizacijoms.

pramogose, turi nusipirkti kuponų knygelę, vienas žaidimas paprastai kainuoja apie 15–30 euro centų. Visi surinkti pinigai keliauja į mokyklos stipendijų fondą. Šiuo metu fondo dėka stipendijas gauna 38 vietiniai vaikai. Į tokius renginius visada kviečiami kaimo, šalia kurio įsikūrusi mokykla, vaikai ir suaugusieji, jiems taip pat vyksta nemokamos anglų kalbos pamokos.

Nuotr. Linos Danienės

idėjos pavyzdžių. Tai žmonės, kurių nesieja gimimo vieta, odos spalva ar religija. Vienintelis juos siejantis dalykas –

Gruodžio pradžioje vyko visų mėgstama kasmetinė mokyklos šventė „Bamboopalooza”. Jos metu kiekviena klasė padedama tėvų organizavo smagius žaidimus, vaikai par-

Tėvų asociacija nuolat organizuoja nemokamas paskaitas tėvams. Šias paskaitas veda mokyklos tėvai ar kviestiniai svečiai. Tėvai dažni svečiai ir pamokose, kur skaito su vaikais ar įtraukia juos į kokią įdomią bendrą veiklą. Mes su vyru kelis kartus esame organizavę vaikams „zefyro iššūkį”.

Kiekvienos klasės tėvai, vaikai ir mokytojai bent kartą per pusmetį po pamokų susirenka į pikniką. Daugelis šeimų susidraugauja, vieni kitus kviečia į svečius.

Daug dėmesio skiriama komunikacijai, kiekvieną savaitę visus pasiekia mokyklos naujienlaiškis. Pradinių klasių mokytojai turi savo tinklaraščius mokyklos puslapyje, kur pristato, ką veikė per savaitę. Labai gyvas ir Green School bendruomenės puslapis Facebook’e, kur tėvai ir mokytojai nuolat diskutuoja, dalinasi naujienomis.

Jau po pusmečio eidamas per mokyklą nenustoji sveikintis, nes pažįsti daugumą bendruomenės žmonių. Tik neužsuk į mokyklą kelias savaites ir sutikti tėvai jau klaus, kodėl tavęs senokai nematė, ar buvai išvykęs?

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

Natūralu, kad ne visi vienodai artimai bendrauja, nes žmonių interesai skiriasi. Vieni yra veganai, kiti neatsisako mėsos ar pieno produktų, vieni daug dėmesio skiria asmeniniam tobulėjimui, jogai, meditacijai, o kiti nespėja akių pakelti nuo darbų. Vieni atvyksta pasiėmę ilgąsias 9–12 mėnesių trukmės atostogas, kiti čia gyvena nuolat, net jų vaikai gimę Balyje. Žinau šeimą iš Tokijo, kurie atvežė vaikus į Green School, kad jie turėtų galimybę gyventi švarioje aplinkoje, arti gamtos, nes jų mieste užterštumas toks didelis, kad ten gyventi darosi kenksminga. Čia aš itin gerai suprantu, kad Žemė yra žmonių planeta, o visos ribos yra iliuzinės. Būdamas toliau nuo namų, imi mąstyti globaliau ir supranti, kad, kur benuvyktum, visada esi namie, toje pačioje planetoje.

menėse, kur esama radikalių ir neretai priešiškų politinių, socialinių ir ekonominių nuotaikų, su kuriomis taip kontrastuoja tavo apibūdinta atvira Green School bendruomenė.

– Mes visi esame žmonės, vadinasi, viskas, kas būdinga žmonėms, yra būdinga ir čia esantiems. Tai, kas egzistuoja bet kurioje kitoje mokykloje, yra ir čia: ir konfliktai tarp vaikų, ir mėgstami-nemėgstami mokytojai, ir neteisybė.

Negali tikėtis, kad tai bus bendruomenė, kur niekas neklysta, ir priimami tik patys geriausi sprendimai. Pavyzdžiui, Green School šiuo metu nėra vieno vadovaujančio žmogaus. Kadangi tai yra mokykla, kurioje yra darželis, pradinės klasės, progimnazija ir gimnazija, kiekvienas lygis turi savo vadovą. Anksčiau buvo vienas bendras direktorius, tačiau po to, kai pernai pasitraukė septintasis mokyklos vadovas per septynerius mokyklos gyvavimo metus,

Nuotr. Linos Danienės

– Didelė dalis šios bendruomenės narių atėjus laikui išvyks atgal į savo šalis ar persikels gyventi kitur. Man

9

įdomu, kaip vyksta gerosios patirties perdavimas. Suprantu, kai suaugę žmonės atvyksta į Green School bendruomenę turėdami įvairiausių patirčių, čia jų įgyja dar kitokių, gali jas akumuliuoti, perdirbti ir kaip naują žinojimą taikyti kitur. Tačiau kaip užtikrinti, kad vaikai ir jauni žmonės, itin daug laiko praleidę, gal net užaugę tarptautinėje ir žalioje bendruomenėje, gebėtų šią patirtį taikyti visai kitokioje aplinkoje? Kad ir tose bendruo-

mokytojų bendruomenė nusprendė, kad jie neturės vieno vadovo, o sprendimus priiminės kolegialiai. Galbūt kaskart į bendruomenę ateinantis žmogus atsineša per daug savo idėjų, o bendruomenė pakankamai stipri ir nori pati kažkur judėti. Taigi, visko būna. Yra buvę ir patyčių atvejų – juk vaikai negyvena izoliuotoje erdvėje, jie atvyksta iš savų mokyklų, atsiveždami įvairiausių patirčių. Green School nėra koks eksperimentas, atskirtas nuo likusio pasaulio.

birželis – rugpjūtis 2016

10 Svarbu tai, kiek pastangų bendruomenė deda spręsdama problemas, kiek dėmesio skiriama kalbėjimuisi, klasių integracijai.

mokymas sujungia pasaulio pažinimą, matematiką, kalbą, muziką, labai svarbi praktinė mokymosi pusė, eksperimentavimas. Vaikai gamina kompostą, prižiūri augalus, gyvūnus, rašo ir kalba apie tai, ką mato aplink save.

Kai mano vaikai nuotoliniu būdu mokosi lietuvių kalbos, jie dažnai kartoja, kad jiems neįdomu. Užduotys, kurios reikalauja įrašyti trūkstamas galūnes, pabraukti tarinius ar pažymėti priesagas, atrodo nuobodžios, neaktualios.

Tuo tarpu Green School jie nuolat sako, kad mokosi tai, kas juos domina. Gal todėl, kad ten labai daug laisvės.

Nuotr. Linos Danienės

Čia vaikai neužsidaro savoje klasėje, o įsitraukia į mokyklose bendruomenę. Visai neseniai sužinojau, kad mano penktokas sūnus priklauso grupelei mokinių, kurie moko jaunesnius skaityti. Kiekvieną savaitę jis eina pas pirmoką, kurį kuruoja, ir skaito kartu. Pas mano sūnų ateina mokiniai iš vyresnių klasių ir jie irgi bendrauja. Kai pati mokiausi mokykloje, tokį bendravimą man buvo sunku net

Veidai

įsivaizduoti. Vienintelį kartą reikalų su vyresniais turėjau pirmoje klasėje, lydėdama dvyliktoką per paskutinį skambutį. O čia toks bendravimas nuolat skatinamas.

– Jei reikėtų įvardyti, kuo Green School labiausiai skiriasi nuo kitų mokyklų, kokius dalykus išskirtum?

– Green School daro viską, kad mokykla būtų vaikų realybės dalis ir aiškintų tą tikrovę, kurioje jie gyvena. Teminis

Juk pas mus dažnai užduodama tema. Mano vaikui visai neseniai buvo labai sunku parašyti laišką draugui, nes jį reikia rašyti pagal duotus pavyzdžius. Aš jam ir sakau: „Tai negi nesimokai mokykloje rašyti?“ O jis man: „Mes rašom laisva tema.“ Taip pat šioje mokykloje nėra namų darbų ir nesivaikoma aukštų akademinių rezultatų. Kartais atrodo, kad vaikai nieko nesimoko, tik stato spektaklius, daro projektus, bet jiems įdomu mokykloje, grįžę

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

Nuotr. Linos Danienės

11

namo jie su džiaugsmu pasakoja dienos įspūdžius, rodo parneštus darbelius.

Beje, Green School gimnazistai baigia mokyklą be korepetitorių ir sėkmingai įstoja į pirmo ir antro pasirinkimo universitetus.

– Tikrai – klausimas, kokiam pasauliui vaikus ruošiame ir kokią programą nustatome, nuolat veikia ugdymo procesą. Man labai keista, kaip pas mus, kur didžioji dalis ugdymo įstaigų yra valstybinės, be to, net ir privačios pajungtos bendram valstybiniam standartui, vis dar vengiama pripažinti, kad švietimas – labai politiškas dalykas. Vis atrodo, kad vaikai mokomi visuotinai teisingų dalykų. Žinoma, mokoma ir to, juk visi išmoksta matematikos, bet kartu vaikams diegiama ir tam tikra vizija. Tik ar patys žinome, kokia ji?

– Papasakosiu pavyzdį, kuris, mano galva, labai gerai iliustruoja šią situaciją. Mano pažįstamo amerikiečio dukra prieš keletą metų nusprendė studijuoti antropologiją. Įpusėjus studijų metams, ji sėdi paskaitoje, kurioje pasakojama, kaip Amazonės miškuose žudomi šamanai. Šamanai neretai yra vietinių bendruomenių stuburas, todėl, kai atėjūnai nori užgrobti teritoriją, jie pirmiausia nužudo šamanus, taip nuginkluodami bendruomenę. Na, ir ta aštuoniolikos metų mergina, sėdėdama paskaitoje, klausia: „Ir

ką mes dabar darysime?“ Dėstytojas pasižiūri nustebęs ir sako: „Kaip tai ką, mes esame mokslo žmonės ir studijuojame fenomeną.“ O ji: „Tai kol mes studijuosime tą fenomeną, Amazonėje neliks nė vieno šamano!“ Dėstytojas jos nesuprato, bet ji tarė, kad taip negalima, kad reikia kažką daryti. Ji meta mokslus, grįžta pas tėvus ir sako: „Skrendu gelbėti šamanų.“ Ir ką daro jos tėvas, kuris yra juvelyras, verslininkas? Jis sako: „Važiuojam kartu, aš tau padėsiu.“ Jie išvyksta, dukra sukuria nevyriausybinę organizaciją ir apsaugoja nemažai žmonių. Ką ši istorija iliustruoja? Ji iliustruoja tai, kaip turėtų būti, bet 99 atvejais iš 100 nėra.

Green School bando būti mokykla, kuri pažadina norą tuos šamanus gelbėti. Čia į viską žiūrima kaip į gyvą daiktą: štai, yra pasaulis, štai, kaip jis veikia, pagalvok, ką galima būtų padaryti. Pernai mano tuomet septynmetė parsinešė namo piešinį su Mahatma Gandžiu su užrašu Be the change you want to see in the world. Tuo metu buvo ką tik įvykęs Nepalo žemės drebėjimas, tad antrokų klasėje buvo kalbama, kaip padėti nepaliečiams. Po to paklausta, kokia mums artimesnė problema. Plastikas, nusprendžia vaikai. Balyje plastikas griauna tūkstantmečiais susiklosčiusią sudėtingą ir jautrią ekosistemą. Iš kalnų leidžiasi upės, iš jų – kanalai ir kanaliukai, kurie kaip kraujagyslės išraizgo visą salą.

Tūkstantmečiais ši sistema naudota maitinti ryžių laukams vandeniu, tačiau šiandien ji yra pilna plastiko maišelių,

birželis – rugpjūtis 2016

Veidai

Nuotr. Linos Danienės

12

šiaudelių ir butelių. Tai tik vienas iš aspektų, jau nekalbant apie tai, kad ant jūros kranto guli išplautos sauskelnės, vaistų buteliukai, traškučių maišeliai… Mes, vakariečiai, susikūrėm tokį gyvenimo būdą, kurio fragmentai prieš kokius 25 metus atkeliavo į šitą pasaulį, kur žmonės buvo pripratę gyventi kitaip. Žmonės mėtydavo šiukšles per tvorą ar į upelį, bet tai būdavo organinės šiukšlės. Šiandien jie nesupranta naujųjų šiukšlių, toliau meta jas bet kur arba degina, nesuvokdami, kad tai net blogiau nei tiesiog išmesti. Apie šituos dalykus su vaikais mokykloje kalbama ir kartu ieškoma sprendimų.

Balyje labai nedidelė dalis supranta, kas yra rūšiavimas. Taigi nėra daug vietų, kur būtų galima priduoti rūšiavimui šiukšles.

Viena tėvų pora iniciavo specialaus centro mokykloje sukūrimą. Kembali (kembali indoneziškai reiškia „sveiki sugrįžę“) yra rūšiavimo centras, į kurį visa bendruomenė, apie 250 šeimų, suveža savo šiukšles. Mokyklos autobusas varomas panaudotu aliejumi iš mokyklos ir šeimų virtuvių. Netoliese yra plastiko perdirbimo centras, kur atsiduria suvežtas plastikas. Drabužiai ir knygos atranda naujus šeimininkus. Tai, ko negalima perdirbti, panaudojama antrą kartą, pavyzdžiui, į pavėsines įmūrijami

niekur nepriimami buteliai, menų mokytojai prisirenka darbui su vaikais tualetinio popieriaus rulonėlių, jogurto indelių ir panašiai. Viskas, kas patenka į šį centrą, iš jo kur nors iškeliauja.

Nereikia galvoti, kad Green School vaikai per anksti įtraukiami spręsti globalias problemas. Visos idėjos yra pritaikomos jų amžiui, vaikai pamokose kalba apie tai, ką mato, kas jiems aktualu.

Kas gimsta iš tokios edukacijos? Pavyzdžiui, neseniai Kalimantane degė miškai. Kasmet išdega didžiuliai džiunglių plotai, kadangi žmonės degina mišką tam, kad sodintų kultūras, daugiausia palmes, kurių aliejus naudojamas maisto ir kosmetikos pramonėje. Kilę gaisrai sukelia globalias tragedijas – išdega šimtai hektarų miško, kaimai, žūsta gyvūnai… Įdomu tai, kad Kalimantano miškai yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur gyvena orangutangai. Mažų orangutangiukų liūdnomis akytėmis nuotraukos yra vienintelis dalykas, kuriuo pavyksta prikaustyti pasaulio dėmesį prie problemos. Tuo tarpu Green School apie tai kalbama visai kitu lygmeniu, klausiant, kaip kiekvienas gali kovoti su tuo. Vaikai nusprendžia, kad nenaudos produktų su palmių aliejum. Ir štai mano mažoji namie nuolat primena mokykloje išmoktą šūkį „No palm oil“. Šiaip aš labai retai

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

stangų šią viziją įgyvendinti. Mergaičių iniciatyvą nušvietė spauda, o šiemet jos darė pranešimą TED Global konferencijoje. Šie vaikai girdimi, nes jie aiškiai pasako: nustokite griauti mūsų ateitį.

Neseniai grupelė mokinių grįžo iš COP 21 – Jungtinių Tautų klimato konferencijos Paryžiuje, kur jie parodė savo pasirodymą – muzikinį spektaklį apie plastiką „Noble Material“.

Tiek mokytojai, tiek tėvai dėjo visas pastangas, kad vaikai galėtų į Paryžių iškeliauti. Bendruomenė rinko pinigus internetu, organizavo paramos renginius, aukcionus – buvo daugybė iniciatyvų. Viena jų – šios mokinių grupės ir dvie-

Nuotr. Linos Danienės

perku Nutella, bet kartą sumaniau pasmaguriauti. Mokyklos bendruomenės Facebook‘o puslapyje perskaičiau, kad Nutella gaminanti bendrovė naudoja aliejų iš sertifikuotų palmių plantacijų. Taigi nupirkau indelį. Mano vaikai pasižiūrėjo ir sako: „Tu ką, mama, nežinai, kad Nutelloje yra palmių aliejaus?“ Tada turėjau jiems pasakoti, kaip iš kitų Green School tėvų sužinojau, kad šitas aliejus yra sertifikuotas. Beje, sužinoję, kad parduotuvėje parduodami sausainiai gaminami naudojant palmių aliejų, maniškiai nustojo juos valgyti. Vaikus galima išmokyti rūpintis gamta, jie gali būti kitokie. Per vaikus mokykla keičia ir suaugusiųjų pasaulį. Tėvai negali tiesiog liepti vaikui patylėti, kai šis kelia kokį nepatogų klausimą. Turi pasidomėti tuo, net jei nieko apie tai neišmanai.

13

Kitas pavyzdys. Dvi paauglės Green School mokinės sukūrė iniciatyvą Bye bye Plastic Bags. Jos iškėlė tikslą, kad Balyje būtų uždrausta naudoti plastikinius maišelius. Jų vizija buvo tokia, kad, atvykdami į šalį, turimus maišelius turistai paliktų pasienyje. Skamba kaip kosmosas, tiesa? Mergaitės surinko dešimtis tūkstančių parašų, susitiko su Balio gubernatoriumi, kuris joms pažadėjo, kad bus dedama pa-

jų mokyklos vaikų įkurtos drabužių linijos NALU bendradarbiavimas. NALU yra brolio ir sesers įkurta drabužių linija, kur čia pat Balyje siuvami marškinėliai, kepuraitės ir kitokie rūbai iš ekologiškų medžiagų. Gaminiai siuvami legaliai, sąžiningai mokant atlyginimus. Pusė uždirbto pelno skiriama tam, kad neišgalintiems mokiniams būtų pasiūtos uniformos. NALU su Green Generation grupele išleido

birželis – rugpjūtis 2016

Veidai

14 specialią marškinėlių seriją, kad surinktų pinigų kelionei į Paryžių. Mano vaikai būtinai norėjo šių marškinėlių, dukra ypač didžiuojasi juos dėvėdama.

vaikai rodo tą patį kelią, tik pabaigoje pirkėjas sureaguoja atsakingai. Taip parodoma, kad tai, kaip pasielgs vartotojas, lemia labai daug ką.

Green School vaikai suvokia savo vaidmenį pasaulyje ir keliauja ten, kur gali būti išgirsti.

– Kaip įsivaizduoji Green School ir jos idėjų ateitį?

– O koks mokytojo vaidmuo Green School?

– Green School neturi surašytos mokymo programos. Galbūt tai – viena iš jų problemų, tačiau ir vertybė. Mokytojui nereikia pasakyti, kaip jis turi elgtis su vaiku. Jis mato vaiką kaip sau lygų. Mes esame pripatę mokytojui užduoti labai griežtas ribas, mokytojas jau nebegali pasirinkti, apie ką jis nori pamokoje kalbėtis su vaikais. O čia, atėjus į pirmą tėvų susirinkimą penktoje klasėje, mokytojas mums pasakė, jog nusprendė pirmą mėnesį su vaikais kalbėti apie tapatybę: kokios yra mūsų stiprybės, kuo mes panašūs ir skiriamės, kas yra herojus ir taip toliau. Žinoma, be to dar yra matematikos programa, mokomasi kalbų, yra pasaulio pažinimo programa. Bet viskas priderinama prie mokytojo pasirinktos temos. Kadangi tai – tarptautinė mokykla, ji neturi vienos kultūros. Kažkokiu būdu reikia atrasti, apie kokią istoriją, kokią kultūrą kalbėti. Taigi kalbama apie visas kultūras, bandant parodyti, kad bet kokia kultūra yra geras dalykas. Mano galva, jei parodoma, kad kultūroje – pasakose, dainose, – glūdi žmogiškoji išmintis, padedama pamatyti, kad tavo gimtoji kultūra yra tiek pat vertinga, kiek ir kitos. Jei mokai kitų kultūrų, dar nereiškia, kad vaikas nutautėja. Priešingai, jis išmoksta atrasti naujų dalykų savo kultūroje. Pavyzdžiui, mokomasi apie kinų kultūrą.

Vaikai kalba ir apie horoskopus, paliečia klausimą, kas yra in ir jan. Arba vaikai mokosi dainuoti senovės indėnų dainą ir ta proga aptaria Šiaurės Amerikos istoriją. Kiekvieną penktadienį vyksta maždaug pusvalandžio trukmės sambūriai, į kuriuos kviečiami tėvai, kartais rytais organizuojami trumpesni susibūrimai, kur aptariamos naujienos. Man įdomu penktadienio sambūriuose dalyvauti ne tik tada, kai dalyvauja mano vaikai. Jų turinys skirtas visiems.

Pavyzdžiui, sykį viena ketvirtokė darė pranešimą apie prekybą egzotiškais gyvūnais. Ji mokosi daryti pranešimą, pasirenka aktualią temą, mokytojui padedant pasiruošia ir visai bedruomenei be galo įdomu, ką ji papasakos. Po to – pradinukų kurtas spektaklis apie nykstančius Balio varnėnus. Jie labai gražūs, bet itin brangūs, vienas kainuoja 500 dolerių. Green School yra Balio varnėnų išsaugojimo centras, kur paukštukai veisiami, kad neišnyktų. O vaikų spektalio siužetas toks: brakonieriai sugauna miške paukštelius, susitinka su tarpininkais, sutaria kainą, tarpininkai perduoda paukštelius prekeiviams, žodžiu vaikai parodo visą nelegalios prekybos paukščiais kelią. Galiausiai paukšteliai atsiduria gyvūnėlių parduotuvėje, kur pirkėjas nusiperka Balio varnėną. O kaip galėtų būti kitaip? Ir čia

– Neapleidžia jausmas, kad viskas, kas vyksta šioje mokykloje, yra tikra ir svarbu. Šie vaikai nebegalės mąstyti kitaip – jie jau turi žinojimą, kad esama dalykų, kuriuos reikia keisti. Žinoma, mokykla gyvuoja dar tik septintus metus, ir laikas parodys, kas iš tų vaikų išaugs. Bet jau šiandien jie yra pasaulyje. Šiandien Green School tapo kone bendriniu žodžiu. Lietuvoje esama keletas bandymų daryti lietuviškusus green schoolus, pavyzdžiui, „Saulės gojus“, Valdorfo mokykla. Ne Green School pakeis pasaulį. Ji tik parodys, kad keisti įmanoma, ir pasaulyje galbūt rasis tūkstančiai mokyklų, kurios tai darys. Ir jau keičia.

Kartais mums gali atrodyti, kad mes, žmonės, esame bejėgiai. Kai galingiausios pasaulio valstybės negali susitarti dėl būtinų veiksmų pažaboti klimato kaitai, ką aš galiu padaryti? Dažnas nuleidžia rankas, nes ši problema yra per didelė jam aprėpti. O ši mokykla tarsi sako: „Chebra, nepanikuojam, darom, ką galim. Jei ne mes, tai kas?” Reaguodami, kalbėdami, rodydami pavyzdį, jie veikti įkvepia tūkstančius.

Grįždama prie tavo pradžioje užduoto klausimo apie patirties perdavimą, galiu pasakyti, kad patirtį nelengva perkelti. Nebūtina kopijuoti Green School programos: ji yra nedokumentuota, taki, ją sunku perkelti kitur, nes dalis jos sėkmės priklauso nuo unikalios vietos, bendruomenės ir kitų veiksnių. Jos vaidmuo yra įkvėpti. Manęs kartais teiraujasi, gal kursiu savo mokyklą Green School pavyzdžiu.

Tai tas pats, kaip pasakyti, kad jei mėgsti gerti organišką pieną, turėtum auginti karves, o jei mėgsti skaityti geras knygas – pradėti rašyti. Jeigu vertini holistinį švietimą, nereiškia, kad pats kursi tokią mokyklą. Svarbu, kad veikdamas savo šeimoje ir visuomenėje skleistum vertybes, kuriomis tiki. ________________________________ http://doxa.lt/

Žaliausia mokykla pasaulyje: utopija ar ugdymo ateitis?

15

Nuotr. Ricky Elizondo

Žemė yra žmonių planeta, o visos ribos yra iliuzinės. Būdamas toliau nuo namų, imi mąstyti globaliau ir supranti, kad, kur benuvyktum, visada esi namie, toje pačioje planetoje.

birželis – rugpjūtis 2016

Veidai

16

Šokio meditacija yra švelnus būdas prisiliesti prie žmogaus sielos

Kas aš esu? Ką čia veikiu? Ką daryti toliau? Tai klausimai, kuriuos kartais tenka sau užduoti… tuomet ir pradedame ieškoti. Panašūs suklusimo momentai dažnai paskatina žmones imtis naujos veiklos, įvairių užsiėmimų ar praktikų.

Paprastai bijome to, kas nauja, kyla daug klausimų. O juk taip norisi aiškumo… Šį kartą pamėginome įsigilinti į neeilinės praktikos, vadinamos „Šokio meditacija“, subtilybes.

Kiekvieną antradienį Vilniuje žmonės renkasi psichologijos studijoje „Menas būti“, o Agnė Zinkevičiūtė, šokio meditacijos vadovė, štai jau penkerius metus skatina žmones pažinti save per šokio judesį. Ši praktika dar mažai žinoma, todėl pabandžiau sužinoti visa, kas gali rūpėti žmogui, norinčiam patirti šį tą naujo.

Agnę Zinkevičiūtę

– Renkasi ir vyrai, ir moterys. Moterų, žinoma, yra daugiau.

Šokio meditacijos vadovę kalbina www.balarama.lt (foto iš www.balarama.lt)

– Kaip patekai pas garsiausią Rusijoje šokio judesio terapijos mokytoją Aleksandrą Giršoną ir pradėjai savo veiklą?

– Lankiau šokio judesio terapijos užsiėmimus pas draugę.

Po kurio laiko su ja nuvykome į poros savaičių trukmės šokio judesio terapijos festivalį Kryme, kur vienu metu šokant aštuoniasdešimt žmonių dingo daugelis mano vidinių ribų. Buvo be galo gilu, jautru ir stipru – tikrai kažkas nepaprasto. Po dviejų metų ta pati draugė sumanė pasikviesti A. Giršoną į Lietuvą ruošti šokio judesio terapijos specialistus ir pasiūlė man mokytis kartu. Tada dar neįsivaizdavau savęs kaip mokytojos, norėjau būti tiesiog šios praktikos dalyvė. Tačiau labai gerai atsimenu tą momentą, kai mokymų metu gulėjau ant žemės užsimerkusi ir staiga pamačiau prieš akis vaizdą, kaip vedu šokio judesio terapijos užsiėmimus moterims. Tada atsimerkiau ir tariau sau : „Būsiu mokytoja“.

– Ar tai tik moterų užsiėmimas?

Šokio meditacija yra švelnus būdas prisiliesti prie žmogaus sielos – Kaip viskas vyksta? Ko tikėtis ir kaip pasiruošti?

– Žmonės ateina po darbo, su visa dienos emocine našta ant pečių, dažnai įsitempę ir pavargę. Persirengę patogesniais drabužiais, visi susėdame ratu. Tai yra mūsų ritualas, kurį atliekame tam, kad suvoktume, jog dabar esame čia ir niekur kitur. Kaskart kiekvienam iš eilės aš užduodu tris klausimus: „Koks tavo vardas? Su kokia nuotaika atėjai ir ko tikiesi?“ Taip žmonės gauna progą apmąstyti savo dieną. Po šio ritualo, žinodama, kokios nuotaikos vyrauja grupėje, aš parenku muziką ir kviečiu judesiui – dažnai užmerktomis akimis.

– Kiek žmonių susirenka į užsiėmimus?

– Labai įvairiai, dažniausiai 14–16. Pagal tai, ką žmonės sako, ko tikisi, aš nusprendžiu, kaip vyks šis užsiėmimas.

Jeigu daugelis nori „išsipurtyti“, tai nereiškia, kad aš jiems tai ir duodu. Stengiuosi sukurti balansą, nes juk ne visada tai, ko norime, yra tai, ko mums reikia. Užsiėmimo metu nepastebimai išvedu žmones iš komforto zonos.

Dažniausiai jie tame užribyje ir atranda save. Žinoma, viskas vyksta judesio pagalba. Nuolat stebiu judančiųjų nuotaiką, jų kūno kalbą, judu kartu su jais, tai nuolatinis buvimas čia ir dabar.

– Kokios judesių įvairovės galima tikėtis?

17

– Kartais judame po vieną, kartais – porose, visi daugiau arba mažiau kontaktuojame tarpusavyje. Kartais kontaktuodami su kitu žmogumi mes geriau suvokiame save.

Kai kurie žmonės sako, kad būtent praktika poroje duoda jiems didžiausią naudą. Tačiau kiekvienas užsiėmimas vis kitoks. Tai sunkiai nupasakojama, kviečiu ateiti ir išbandyti.

– Kokia buvo pradžia? Ar sunku rasti Vilniuje žmonių, kuriuos domintų šokio meditacija?

– Iš pradžių buvo nelengva. Draugių paskatinta, pirmąjį susitikimą pravedžiau nedrąsiai, uždarame ratelyje – vien tam, kad parodyčiau, ką išmokau. Buvo baisu apsispręsti, ar tikrai noriu įsipareigoti ir pradėti reguliariai vesti šokio meditacijas. Bet, matyt, taip lemta, nes labai lengvai suradau salę, paskelbiau dieną, laiką ir štai – jau penkti metai žmones kviečiu pažinti save giliau per judesį.

– Ar šokio meditacijos užsiėmimai yra pagrindinė tavo veikla?

– Ne pagrindinė. Aš taip pat esu koučingo, konsultuojamojo ugdymo, specialistė, padedu žmonėms kurti norimus pokyčius gyvenime, vedu įvairius seminarus įmonėms, taip pat sąmoningo kvėpavimo praktikas. Šokio terapija yra be galo „vežanti“ veikla, nes iš karto matomi

birželis – rugpjūtis 2016

Dancing, aut. Julia Patterson

18

: s i s n i l a d s i a im , š a e v n o a n r a s p a s i H a i č i č n ev . a k i ų š i t p i T e k a v s t i l a Įk ge Be u , a ė t d i r a i t n ė t o y l i m r G a ė Nijolė N luginas, Agn a K s u i r d n A , U O Y

teigiami žmogaus pokyčiai. Šokio meditacija yra švelnus būdas prisiliesti prie žmogaus sielos. Ne per protą, nereikia nieko logiškai mąstyti. Tereikia judėti ir stebėti, ką per judesį mums nori pasakyti mūsų kūnas, kuris niekada nemeluoja.

emocinis), žmonėms tampa lengviau bendrauti, priimti gyvenimo iššūkius.

– Kokie vidiniai pokyčiai įvyko tavyje per šiuos penkerius aktyvios veiklos metus?

– Tokiems žmonėms netgi labai rekomenduočiau ateiti bent vieną kartą ir patirti tai, ką mes darome. Juk nėra jokių įsipareigojimų: jeigu nepatiks, galima bus daugiau ir neateiti. Tačiau praktika rodo, kad dažniausiai žmonėms patinka, jie suvokia, kad grupėje nevertiname jų išvaizdos, profesijos, socialinio statuso. Čia mes esame tiesiog žmonės, kuriuos grupės nariai priima tokius, kokie jie yra. Tai šiais laikais jau darosi retenybė.

– Na, kažkada buvau įmonės direktorė. Galite įsivaizduoti, kokių savybių tam reikia: analitinio mąstymo, logikos, disciplinos, kontrolės. Tokia ir buvau, mano judesiai buvo griežtoki, buvau įsitempusi, bet dažniausiai to net nejausdavau… Na, o kai atradau šokio judesio terapiją, iš moters, kuriai svarbu planai, rezultatai, pinigai, tapau ramesnė, labiau orientuota į procesą, labiau įsiklausanti į save, atsirado pasitikėjimas gyvenimu. Nebesu moteris-verslininkė, viską kruopščiai ir labai iš anksto planuojanti. Dabar aš žinau, kad tai, ką gyvenimas man atneša, yra man reikalinga. Mokausi iš gyvenimo. Nuolat tobulėju. Su meile priimu tai, kas vyksta. Aš tikiu, kad viskas bus gerai.

E B a r o Leon

– Kokie išskirtiniai šokio meditacijos bruožai?

– Čia nereikia nieko mokytis. Judesyje labai švelniai pereini už savo komforto zonos ribų. Tas žingsnis, pokytis yra toks švelnus, kartais net nepastebimas, lydimas palaikymo ir meilės. Šiuose užsiėmimuose nuraminame protą, pažadiname širdį, susipažįstame su savimi vis naujai, nes nuolat keičiamės. Tai nenusakomas patyrimas. Žmonės išsiskleidžia tarsi gražiausios gėlės! Atsiranda didesnis pasitikėjimas savimi, padidėja lankstumas (tiek fizinis, tiek

– Jeigu žmogus visai nemoka šokti ir yra labai nedrąsus ar jam tinka tokia praktika?

– Kokius dar užsiėmimus vedi be šokio terapijos? Kokios tai praktikos?

– Taip pat vedu sąmoningo kvėpavimo praktikos užsiėmimus. Čia nėra judesio, bet vyksta gili žmogaus transformacija jam tiesiog sąmoningai kvėpuojant. Šios praktikos nauda aš giliai tikiu. Vedu savaitgalinius užsiėmimus „Atsiverk stebuklui!”, kurių metu kviečiu žmones per šokio judesį, sąmoningą kvėpavimą ir įvairias kitas praktikas atsiverti stebuklui, gyvenančiui mumyse.

Ačiū Agnei už nuoširdų pokalbį! ________________________________ Jeigu susidomėjote ir norite sužinoti daugiau, apsilankykite jos tinklalapyje: http://www.sokiomeditacija.lt/

19

Konferencijoje išgirsite apie moters harmoningą, sveiką ir laimingą gyvenimą bei jo valdymą. Pranešimai teigiamai paveiks Jūsų požiūrį į save, šeimą, darbą/karjerą, laisvalaikį...

, . d – 17 je

u i 6 n l i 1 V , e o r t j n e sė sų c

g re g u n r o k . r i ų m d o r 6 a p 1 s 20 XPO Lietuvo LITE

VEIKLI keičia moters pasaulį, pajusk šią jėgą ir

tu!

Daugiau informacijos: www.konferencijaVeikli.lt

Bilietais prekiauja birželis – rugpjūtis 2016

Nuotr. Manu Mohan, manumohan.com

20 NuomonÄ—

NuomonÄ—

Apie jautrumą, naivumą ir kitus keiksmažodžius

21

Apie jautrumą, naivumą ir kitus keiksmažodžius Kažkada prie vieno iš savo tekstų perskaičiau prierašą, kad mintys gražios, nors kai kuriems žmonėms gali atrodyti ir kiek per nuoširdžios. Prierašo autorė, dalindamasi nuoroda į tekstą, lyg ir atsiprašė dėl savo draugų, mylimųjų ir atsitiktinių socialinės paskyros sekėjų jautrumo.

Miglė Povilėnaitė Juk, jei esi išmintingas, savimi pasitikintis ir šiaip visuomenę prisijaukinęs žmogus, negali būti per daug jautrus, mat tai lyg ir indikuoja silpnumą, kokybiškų santykių ar prasmės stygių, ar, dar blogiau, naivumą. Jautrumas tuomet susiejamas su žmonėmis, rytą pradedančiais motyvaciniais žodžiais nespalvotos nuotraukos fone, žmonėmis, kalbančiais deminutyvais, žmonėmis su rožinės spalvos lęšiais, pametusiais realybės pojūtį dar prieš išmokstant pirmąjį (mažybinį, žinoma) žodį. Bet net ir tai, jei tik gebame skaityti, viso labo yra subjektyvus nepriklausomos asmenybės pažiūrų įvertinimas. Nežinau, kodėl turėčiau vertinti jo (s) vertybines skales ar požiūrį, kad ir kokie jie neįprasti ar visiškai keisti būtų.

Juk blogiausia nėra jautrumas ar naivumas, ne, blogiausia, kai kiekviena idėja įvyniojama į solidų sluoksnį sarkazmo, kad būtų priimta kitų. Iš pradžių dėl to, kad tai leidžia idėjos autoriui pasijausti šmaikštesniam, patrauklesniam ir socialesniam. Vėliau dėl to, kad be sarkazmo idėja praranda visą savo žavesį. O su prarastu žavesiu dingus dėmesiui – ir vertę.

Aš mėgstu sarkazmą kasdienėje kalboje. Kuo mano santykis su pašnekovu artimesnis, tuo daugiau sarkazmo jame sau leidžiu vartoti, nes tai dažnai būna būdas išreikšti supratimą ir jausmą pokalbio plotmėje. Bet kartais sarkazmas tampa kuo puikiausia priemone atsiriboti nuo jausmų, pakeisti temą, vos ji tampa kiek nepatogi, neatsakyti į klausimą kaip tu ar atsakyti žodžiais, kurie lyg ir turėtų sužadinti humoro jausmą ar paprasčiausiai performuoti nekasdienę nuomonę į pajuokos objektą.

Kartais suvoki, kad mėgaujiesi šia akimirka, šia aplinka ir šiuo žmogumi tiek, kiek tik leidžia neurocheminiai signalai smegenyse, bet negali to pasakyti, nes per jautru.

Kartais nori pasakyti: labas, sveikinu su gimtadieniu, esu velniškai laiminga, kad tu gimei prieš kelias dešimtis metų ir per tą laiką išmokei mane kurti muziką, kartoti „nuostabu“ ir rašyti laiškus, aš tave taip branginu ir myliu. Bet tai toli gražu neatitinka tipiško atviruko su tviskančiai įrašytu amžiumi teksto ar, dar svarbiau, tipiškos gimtadienio žinutės.

Kartais išgirdęs kaip gyveni nori atsakyti, kad šią sekundę jautiesi visiškai vienišas, nors objektyviai ir esi apsuptas žmonių. Ir nori paklausti, ar ir tu taip kartais jautiesi? Bet atsakai gerai.

Kartais nori tylėti ar palaikyti akių kontaktą, bet pertrauki abu kokiu gal net ir visai subtiliu sąmoju, nes taip bendrauja žmonės aplinkui ir kiti būdai išreikšti mintį ar jausmą yra kiek per keisti. Tad būtum nesuprastas, atstumtas ir visos pastangos, kurias įdėjai į nepriekaištingo įspūdžio sudarymą, būtų sunaikintos keliais neatsargiais žodžiais. O atsargiam būti verta. Taip?

Vengdama kalbėti apie tai, kas man vienai rodosi įdomu ir svarbu, prarandu progą susidurti su kažkuo, kam netikėtai yra įdomūs ir svarbūs tie patys keisti dalykai. Prarandu progą atrasti kitus žmones, kurie slepia per jautrias savo mintis ir per kūrybiškas idėjas po kasdieniškų žodžių sluoksniu, prarandu progą atrasti kitus netobulus, kitus, kurie galėtų tapti artimi. Tęsiant šią logišką seką, kuo atviriau pasakosi apie idėjas, kurios verda tavo galvoje, kuo dažniau peršoksi per kalbas apie orą tiesiai prie temos, kuri tau baisiai rūpi, kuo dažniau sakysi man liūdna, esu velniškai laiminga, myliu, tuo daugiau sutiksi žmonių, kurie irgi vertina tokio socialinio atsargumo nepaisymą. Ir visa ši istorija yra ne vien apie tave ir mane, kuo savitesniam leisi sau būti, tuo labiau padėsi savitumą įtvirtinti kaip taisyklę, tuo paprasčiau save išreikšti ir laimingai gyventi taps kitiems, ilgainiui. Sarkazmas yra puikus įrankis, kol jis nepradedamas naudoti kito žmogaus (nu)vertinimui, kol nepradedi jausti, jog privalai naudoti ironiją, kad būtum išgirstas ir priimtas. Juolab, rodosi, sarkazmo viešojoje erdvėje visiškai užtenka. O drąsos kalbėti apie tai, kas svarbu, kartais stinga. Ir man rodosi, svarbu pabandyti nors kiek atkurti harmoniją tarp jų. ________________________________ http://www.sviesu.lt/

birželis – rugpjūtis 2016

22

Vidinis balsas

Vidinis balsas

Tikslai, vedantys į niekur, arba kada savigalba ir saviapgaulė žengia koja kojon?

23

Tikslai, vedantys į niekur, arba kada savigalba ir saviapgaulė žengia koja kojon?

Sutinku seną pažįstamą, klausiu: – Tai ką veiki? Kuo užsiimi?

– Ai, žinai, vis ieškau savęs…

Lina Vėželienė Psichologė-psichoterapeutė, pedagogė.

Vyksta grupinė terapija… Viena garbingesnio amžiaus dalyvė ir verkia, ir juokiasi vienu metu, kiek aprimusi užtraukia vaikišką dainelę.

Klausiu:

veiki?“ Ir aš taip daryčiau, jei ne profesinė atsakomybė…

Todėl rašau toliau. Ir pirmiausia apie tai, iš kur kyla ši gražių savigalbos tikslų mada.

Daugmaž patenkinęs paprastesnius savo poreikius ir subjektyviai įvertinęs savo laimingumo rodiklį neretas susimąsto, kur link judėti toliau. Ir tuomet jam į pagalbą atskuba spalvinga savigalbos literatūros, asmeninio tobulėjimo paskaitų ir workshop’ų industrija, paslaugiai padedanti suformuluoti giliamintiškai skambančius, tolesnį savęs tobulinimą (savigydą, augimą) liudijančius tikslus. Išvardysiu aštuonis populiaresnius: • noriu atrasti save; • noriu labiau mylėti save;

– Ką čia darai?

– Išlaisvinu savo vidinį vaiką!

——– Turbūt ir kitiems ne kartą teko ką nors panašaus išgirsti, pavyzdžiui, kai žmogus mąsliai ir išdidžiai ištaria: „Ieškau savo gyvenimo misijos!“ Bent jau mano aplinkoje ypač padaugėjo „vaikštančių iš savo komforto zonos“, arba „dirbančių su savo jausmais“. O kur dar rimtais veidais skelbiami pasiryžimai: „Nuo šiol mokysiuosi mylėti save“ arba pašvęstojo veidu ištartas: „Noriu padėti žmonėms“? Socialiai priimtina, kad į tokius pareiškimus tinka reaguoti supratingai linksint galva ir neišsiduodant, kad nieko nesupratai.

Ir, šiukštu, nebandykite perklausti: „Tai vis dėlto ką tu ten

• noriu žinoti savo misiją; • noriu atrasti savo vidinį vaiką; • noriu pažinti save; • noriu labiau savimi pasitikėti; • noriu išeiti iš savo komforto zonos; • noriu padėti žmonėms.

Tikslai lyg ir teisingi? Jie ir būtų teisingi, jei nebūtų tokie klaidinantys. Kiekvienas iš šių tikslų gali žmogų skatinti augti. Bet gali ir neskatinti. Štai apie tai, kada šie tikslai neveda niekur (geriausiu atveju), ir noriu pakalbėti. Beje, yra tik viena priežastis, kada tokių ir panašių tikslų siekimas

birželis – rugpjūtis 2016

24

Vidinis balsas

baigiasi nesėkme, tai – saviapgaulė. Saviapgaulė iš nežinojimo arba saviapgaulė dėl nenorėjimo žinoti.

tiesos pasilaikymą sau ir jos neigimą kalbant su kitais bei šio neigimo neigimą pačiam sau“.

Du žmonės, taip pat suformulavę savo siekius (pavyzdžiui, abu nori pažinti save), gali pasiekti labai skirtingų rezultatų ir vien dėl to, kad vienam noras pažinti save reiškia norą įnešti daugiau aiškumo į savo paties gyvenimą, o kitam – norą pasislėpti nuo gyvenimo iššūkių, prisidengus kapstymusi savyje. Todėl visada, kai tikslai išsikeliami tam, kad padėtų kažko išvengti, nuslėpti ar užmaskuoti, – reiškia, kad ir pastangos jų siekti nuves į niekur.

Ieškančiojo savęs atveju tai būtų žinojimas (įtarimas, nuojauta), koks jis yra iš tiesų (paprastai, tai būna savo neigiamų savybių, vienišumo, bailumo, ribotumo, silpnumo miglotas suvokimas) ir toks stiprus nenoras tokį save priimti, kad tenka griebtis saviapgaulės. Tuomet žmogus nusprendžia, kad jis neranda tikrojo savęs. Ir kad reikia „ieškoti savęs“ tol, kol atsiras tikras aš: tobulas, geras, pasiekęs sėkmės, mylimas ir panašiai. Ir ieško: keičia darbą, partnerius, keliauja po pasaulį, medituoja, mokosi, svaiginasi…

Pajutęs, kad eina į niekur, žmogus neretai pasibeldžia ir į psichoterapeuto duris. Būna pavargęs, nusivylęs, jau nusilakstęs po seminarus ir skęstantis psichologinio-filosofinio-religinio-ezoterinio pliuralizmo jūroje. Sunku sutikti, kad skęstančiųjų gelbėjimą reikia palikti patiems skęstantiesiems, todėl trumpai aptarsiu kiekvieną iš pradžioje išvardytų tikslų ir pabandysiu atskleisti, kas galėtų slypėti saviapgaulėje (ir apgaulėje). Kad negaištumėte laiko, neklaidžiotume neaišku kur ar netryptumėte vietoje…

1. Noriu atrasti save Trumpas pokalbio fragmentas. Pirmo susitikimo metu Inga vos neverkė iš ją apėmusio bejėgiškumo: „Man reikia atrasti save… Buvau tokiame seminare. Darėme praktiką „Kas aš“. Tada išsianalizavau visas savo subasmenybes, susipažinau su savo vidiniu vaiku, lyg ir ramiau pasidarė, tarsi apčiuopiau kažkokią savo ašį. Bet praėjo koks mėnuo ir nieko neliko! Vasarą važiavau dar į tokią stovyklą, kur dvi savaites dirbome su savimi, meditavome į savo dieviškąjį Aš. Atrodė, lyg ir pajaučiau tą savo Aš. Bet grįžau rudenį į darbą ir vėl tas pats! Nežinau, kas aš… Atrodo, kad jau tuoj ir savo vardą pamiršiu…“ Pamažu tampa įprasta, kad savęs ieškojimu užsiima jau ne tik paaugliai, bet ir solidaus amžiaus žmonės. Kas gi slypi po šiuo tikslu? Ir kur čia galima saviapgaulė? Turbūt jau pačioje „užsakymo“ formuluotėje. Įsivaizduokite, sėdi prieš jus žmogus, gyvas, realus, kvėpuoja, dar ir kalba. Ir sako: „Nerandu savęs.“ Argi ne keista situacija? Vienas mano kolegų kažkam, tokią frazę ištarusiam, džiaugsmingai sušuko: „Tau pasisekė! Aš tave radau!“ – ir pašokęs džiaugsmingai apkabino apstulbusį savęs ieškotoją. Juokas juokais, bet kadangi teiginys „nerandu savęs“ yra akivaizdi nesąmonė, jį ir reikėtų suprasti arba kaip metaforą, arba kaip būdą nuslėpti nuo savęs tiesą apie save, o tai reiškia, melą sau. Ž. P. Sartras savo knygoje „Būtis ir niekas“ rašo apie tai, kad jau pati melo esmė leidžia teigti, kad iš tiesų meluojantysis žinoti tiesą, jog galėtų ją slėpti. Žmonės nemeluoja apie tai, ko nežino, kaip nemeluoja ir tada, kai skleidžia klaidingą informaciją, patys būdami suklaidinti arba apgauti. Pasak filosofo, saviapgaule reikėtų vadinti „ciniškai sąmoningą

Dar noras atrasti save gali slėpti paprasčiausią tinginystę užsiimti kuo nors konkrečiu. Kartais kaip savęs ieškojimą žmogus formuluoja pasąmoningą poreikį leisti sau jausti jausmus, kurie yra užslopinti. Dar pasitaiko, kad savęs ieškantysis tiesiog bijo gyventi, kad ir ką tai jam reikštų.

Dėl visų šių priežasčių tikslas „noriu atrasti save“, jei jis suprantamas tiesiogiai, niekur neveda.

2. Noriu labiau mylėti save Kai tik pasigirsta dejonė „man reikėtų labiau mylėti save“, jau ženklas, kad žmogui iškilo didelė rizika pasiklysti. Todėl norintiems labiau mylėti save, pirmiausia, būtų gerai išsiaiškinti, apie kokią „meilę sau“ kalbama.

Natūrali „meilė sau“ kiekvienam žmogui instaliuota kartu su savisaugos refleksais. Ir meilės sau (savo poreikių tenkinimo kontekste) mes turime pakankamai, kitaip neišgyventume. Net ir esminiame Įstatyme taip sakoma: „Mylėk savo artimą kaip pats save“, čia nerašoma „mylėk savo artimą tik tada, kai jau mylėsi save“ arba „jei mylėsi save“, – čia apie meilę sau rašoma kaip apie jau esančią duotybę.

Gali skambėti absurdiškai, bet būtent iš meilės sau kyla dauguma psichologinių problemų. Psichodinaminėse teorijose tai vadinama gynybiniais mechanizmais, kurie saugo ir gina žmogaus psichiką, savivertę ar įsitikinimus nuo skaudžių patyrimų, kitų intervencijos.

Pavyzdžiui, po akivaizdžiai mazochistiniu elgesiu galime aptikti gana efektyvų būdą savimi pasirūpinti. Atrodytų, aukų auka, ant savo pečių velkanti visų artimųjų bėdas, ji tai jau tikrai savęs nemyli! Bet taigi ne. Myli ir dar kaip myli. Ir nesvarbu, kad ji dejuoja ir skundžiasi, kaip jai sunku, kaip jos niekas nevertina. Visa tai vėlgi iš saviapgaulės repertuaro, nes ši sunki aukos būtis yra būtent tai, ko jai reikia. O jai reikia būti svarbia ir reikalinga, jausti savo galią kontroliuoti kitų gyvenimus (auka juk gali kaltinti?) ir taip užsitikrinti, kad nebus atstumta.

Kam dar kyla mintis pradėti save labiau mylėti? Darboholikams, dėl savo vidinių poreikių tenkinimo užstrigusiems veiklumo spąstuose. Visuomenės veikėjams, besiaukojan-

Tikslai, vedantys į niekur, arba kada savigalba ir saviapgaulė žengia koja kojon?

25

tiems žmonijos labui, dėl savo poreikio būti įtakingais ir svarbiais. Vadovams dėl savo poreikio valdyti, nebepavelkantiems atsakomybės naštos. Ir visiems kitiems, iš meilės sau ir savo poreikiams, privedusiems save iki išsekimo ribos.

Kam žmogui ta misija, lyg ir aišku. Žinodamas savo misiją, jis galėtų atsakyti į visus tris klausimus – kas aš, ką aš čia veikiu, kur einu. Turėdamas misiją, žmogus jaustų gyvenimo prasmę ir savo vertę. Bet štai, kodėl tos misijos turi būti itin reikšmingos ir ypatingos, – tas nėra aišku.

Todėl meilės sau siekis, kai meilė sau suprantama kaip dar aktyvesnis savo egoistinių poreikių (malonumo, naujų įspūdžių, saugumo, galios, valdžios, svarbos, įtakos, reikšmingumo…) tenkinimas, – skamba pavojingai.

Kodėl eiliniam žmogui netinka bendrai visiems krikščionims siūlomi misijų variantai? Pavyzdžiui, kuo blogos misijos: mylėti artimą arba vykdyti Dievo valią? Arba mažiau pakylėtos: palikti po savęs ką nors vertingo, tarnauti kitų labui, užauginti vaikus… Kokios dar misijos žmonės ieško?

Panašu, kad ir misijos paieškose neapsieita be saviapgaulės.

O jei keltume klausimą, kam man reikia dar daugiau meilės sau? Galbūt paaiškėtų, kad ne meilės sau man reikia, o saiko jausmo arba savo atsakomybės ribų suvokimo. Gal problemų priežastys ne per maža meilė sau, o pernelyg didelė? Jei meilė suprantama kaip dar didesnis dėmesys savo sąmoningų ir pasąmoningų poreikių tenkinimui.

Be abejo, tikslas – „mylėti save“ – gali būti ir labai vaisingas. Tik tuomet vertėtų nepamiršti, kad tikra meilė sau augina, nuskaidrina, apvalo, kad tai ne dar didesnis savęs lepinimas, bet ir griežtumas sau, sąžiningas savo ydų pripažinimas ir pastangos tobulėti.

Ar apie tokią meilę sau svajojame? Jei ne. Tuomet ir šis tikslas veda į niekur.

3. Noriu žinoti savo misiją Savo misijos (pašaukimo) paieškos – dar vienas potencialiai klaidinantis tikslas. Šiuo tikslu žmonės susidomi, kai nebepajėgia atsakyti nė į vieną iš šių klausimų: kas aš? ką aš čia veikiu? kur aš einu? Kai tame, ką daro, nebemato prasmės, kai ima kilti abejonės, ar vis dar verta gyventi…

Misijos radimas ima atrodyti kaip išsigelbėjimas, kaip likimo dovana, kurios vis dar laukia ir nesulaukia. „Jei tik aš žinočiau, kokia mano misija, juk galėčiau pasimokyti dar kažko ir į didesnį miestą išvažiuočiau gyventi“, – dalijasi Jūratė. – „Gal man skirta žmones gydyti, iš kur man žinoti. Jaučiu, kad mokytojavimas ne man, bet kas man, nežinau…“ Misijos arba savo pašaukimo paieškų priežastys labai įvairios, dažniausiai po tuo slypi puikybė, kuri tyliai šnabžda: „Tu toks svarbus ir unikalus, tikrai į šią žemę atėjai ne tam, kad būtum namų šeimininke (taksistu, mūrininku…).“ Savo misijos ieškotojų gretas sėkmingai pildo įvairūs neeilinių gabumų konsultantai, paslaugiai pranešantys, kad tikrai esi ne šiaip pilka asmenybė, o brandi siela arba kad praeitoje reinkarnacijoje buvai dvasinis Mokytojas, Cezaris ar Šventoji Klementina. Jiems talkina visa asmenybės ugdymo meistrų komanda, sakanti, kad „Tu gali! Tu turi neatskleistą potencialą, tik sužinok savo misiją ir pirmyn!“ Betgi nebūtų poreikio, nebūtų ir pasiūlos…

Ž. P. Sartras rašo, kad saviapgaulė ne tik melas pačiam sau, bet ir kvailas tikėjimas (pranc. k. Mauvaise foi). Kad žmogaus sąmonė yra linkusi save apgaudinėti pasitelkdama tikėjimą, tokį tikėjimą, kuris skubiai prilyginamas žinojimui.

Ir tai tiesa. Pabandykite savo tikrojo pašaukimo ieškančiai pardavėjai pasakyti, kad jos misija – būti gera pardavėja.

Kaip jūs drįstate! Ji juk tikrai žino, kad būti pardavėja – ne jos gyvenimo misija.

Kartais man kyla įtarimas, kad misijos paieškos slepia vengimą atlikti savo pareigas. Ir kol dėl tingėjimo, puikybės, baimės ar dar dėl kokių nors kitų priežasčių nesinori prisiimti atsakomybės už tai, ką privalu daryti, nes dabar aš esu pardavėja (tėvas, mama, duktė ir t. t.), tol galima tempti gumą misijos paieškoms. Todėl šis tikslas irgi veda į niekur.

4. Noriu atrasti savo vidinį vaiką Dar vienas madingas savigalbos tikslas. Pažiūrėkime į šį tikslą sveiko proto akimis. Kam, žmogau, tau tas vidinis vaikas? Ar tai poreikis turėti slaptą žaidimų draugą? O gal tai noras regresuoti atgal į vaikystę, nes suaugusiųjų pasaulis ne tau? Gal tai būdas slapta mėgautis vaikiškais džiaugsmais, pavyzdžiui, giliai viduje pabūti truputį spontaniškam, džiugiam ar žaismingam? Bet kodėl gi to nedaryti atvirai, visu savo suaugusiu kūnu? O gal tai poreikis pačiam save pasūpuoti, paglostyti per galvelę ir leisti nedaryti to, ką suaugęs privalo daryti? Įvairiausių minčių kyla, kai išgirstu žmogaus poreikį pažinti (atrasti, pajausti) savo vidinį vaiką. Jei jau taip to norisi, tai iš pradžių jį ten reikėtų susikurti. Panašiai kaip tapti nėščiam (-iai). Susikurti savyje kažką, kas atstovaus neįmanomoms realybėje misijoms. Nebus apkerpėjęs baimėmis ir nuoskaudomis. Matys gyvenimo spalvas arba perkels į tuos gerus laikus, kai niekas nerūpėjo, o gal dar dalins gerus patarimus, kaip elgtis? Kokių tik užsakymų žmonės neprikuria tam mistiniam „vidiniam vaikui“. Seka jam (sau?) pasakas ir veda jį pasivaikščioti. Žvelgiant visai kritiškai, išeina grynų gryniausia šizofrenija. Švelniau pasakius, asmenybės skilimas. Kam tuomet žmogui, kuris ir taip jaučiasi kaip bet kaip sumestas iš atskirų, nederančių tarpusavyje detalių, kurtis dar vieną funkcinį vienetą? Kodėl vietoje to nepabandžius kažkaip pajudėti

birželis – rugpjūtis 2016

Vidinis balsas

26 vientisumo ir vidaus bei išorės harmonijos link? Kodėl galų gale nepasimokius savo dideliame didelio žmogaus gyvenime truputį daugiau pažaisti, pasijuokti ar pasisupti? Kam tie vidiniai dariniai, niekaip nevedantys į vientisumą ar brandą.

Kas čia per noras nešiotis savyje vidinį vaiką? Mano manymu, tai noras nieko nekeisti realybėje. Vaizduotės žaidimai daug įdomesni ir malonesni nei rizikingi realūs bandymai šiek tiek labiau išsilaisvinti iš savo nuoskaudų ir baimės džiaugtis gyvenimu. „Vidinio vaiko“ terminas populiarus ir tarp psichologų. Savo išskirtiniu dėmesiu šiam vidinio pasaulio simboliui jie aktyviai propaguoja infantilią savo klientų regresiją, užuot padėję ugdytis brandesnį gebėjimą džiaugtis, būti laisvesniam, smalsesniam, atviresniam pasauliui.

Volinski Stivenas, prabilęs apie tamsiąją vidinio vaiko pusę, rašo: „Šitas vidinis vaikas, kuriam taip ilgai buvo priimta vos ne melstis, yra tik stebėtojo sukurtas, laike sustingęs darinys.“ Ir todėl darbas su vidiniu vaiku tėra eilinė saviapgaulė (na, šiuo atveju ir apgaulė), nes tai, ką įvairios psichologinės mokyklos siūlo įsivaizduoti kaip vidinį vaiką, tėra vaikystės nuoskaudos ir neišgyventi jausmai, kuriuos ir be papildomų vizualizacijų įmanoma išgyventi esamuoju laiku. Svarbiausia žinoti, kad ne mistinis vidinis vaikas, o pats žmogus saugo savo nuoskaudas ir verčia jas rigidiškais veiksmais savo dabartiniame gyvenime. Ir jis pats gali tai pakeisti be jokių dirbtinių vaizdinių pagalbos.

Todėl tikslas atrasti savo vidinį vaiką taip pat priskirtinas prie beprasmiškų, nebent jį performuluotumėte į tokį: „Aš noriu gyventi linksmiau, džiaugsmingiau, noriu būti laisvesnis ir spontaniškesnis, noriu būti smalsus ir kad mano vaikystės nuoskaudos nebedarytų įtakos nei mano veiksmams, nei santykiams su kitais.“

Ir būkite kritiškesni, kad galėtumėte į bet kokius pasiūlymus išgydyti jūsų vidinį vaiką mandagiai atsakyti: „Ačiū, nereikia“, – o ne pultumėte į šizofreniškas vizualizacijas.

5. Noriu pažinti save Iš tiesų, tai vienas geriausių tikslų, kuriam verta skirti laiko. Bet… Yra pora išlygų: 1) jei šis tikslas nemaskuoja vengimo gydytis tikrai rimtų sielos ligų; 2) jei tai netampa tikslu savaime, kai savęs pažinimas tampa gyvenimo būdu ir chronišku kapstymusi savyje. Tarp kitko, patologiniai kapstytojai savyje labai mėgsta lankytis pas psichologus. Ypač pas tokius, kurie kantriai ir subtiliai analizuoja menkiausius kliento sielos virpesius. Tokių klientų terapijos trunka metų metus be jokių apčiuopiamų rezultatų, nes jų tikslas – pats savęs pažinimo procesas (dažnai graudulingas ir kančios paženklintas) nekeliant sau klausimo, kas iš to.

Vis dėlto pažinti save yra gerai. Kodėl? Todėl, kad pažindamas save žmogus gali gyventi kur kas sąmoningiau. Gali nebebūti kaip tie dauguma, apie kuriuos rašė Oskaras Waildas: „Dauguma žmonių yra kiti žmonės. Jų mintys – kieno nors kito nuomonės, jų gyvenimas – pamėgdžiojimas, jų aistros – citatos.“ Pažinęs save žmogus geriau supranta savo veiksmų ir pasirinkimų motyvus, savo jausmus; tuomet jis tampa laisvesnis rinktis, kaip reaguoti į išorines aplinkybes; jis žino, ko nori.

Pažindamas save žmogus stiprina

Tikslai, vedantys į niekur, arba kada savigalba ir saviapgaulė žengia koja kojon? asmeninę vidinę jėgą, todėl tampa įgalus nepaisyti svetimų nuomonių apie save, atsisakyti svetimų lūkesčių ir reikalavimų, ką jam galvoti, ko siekti, kaip gyventi, su kuo gyventi ar kuo būti… Galbūt atranda savo stipriąsias savybes ir realizuoja jas, kurdamas kokią nors naudą kitiems.

Nepaisant viso šio savęs pažinimo gėrio, labai svarbu turėti atsakymą ir į šį klausimą: „Kai jau pažinsiu save tiek, kiek noriu, kas toliau? Ką toliau su visu tuo veiksiu?“ Juk savęs pažinimas, kad ir koks jis būtų vertingas, visą gyvenimą trunkantis procesas. Ar nebus taip, kad galų gale teks atsisveikinti su šiuo pasauliu tokiam, gerai save pažinusiam, betgi daugiau nieko ir nenuveikusiam? Neretai klausiu siekiančiojo save pažinti: „Kas man iš to, kad tu save pažįsti?“ Klausiu ne dėl to, kad man būtinai iš jo ko nors reikia, o tik tam, kad priminčiau ir apie kitų žmonių egzistavimą. Kad savęs pažinimas neliktų tik egoistinis savęs tobulinimo pomėgis.

Juolab kad ir savęs pažinimas be kitų nelabai įmanomas. Juk pažįstame save ne oloje sėdėdami ar mandalas piešdami, o bendraudami su kitais, tarnaudami, dirbdami.

Tad net ir sveikais motyvais vediną savęs pažinimą būtų protingiau susiaurinti iki konkrečios srities ir konkretaus tikslo.

Kad bent jau pačiam tikslo siekėjui būtų aišku, kam jam to reikia ir kaip konkrečiai tas pažinimas pagerins, pavyzdžiui, asmeninius jo santykius ar akademinius pasiekimus.

6. Noriu labiau savimi pasitikėti Gana populiarus tikslas, gal greičiau skundas, kurį dažnai girdžiu savo kabinete: „mano labai menka savivertė“ arba „aš labai savimi nepasitikiu“. Už šio pareiškimo irgi galima rasti ne vieną saviapgaulės faktą.

Kartais žmogus deklaruoja nepasitikėjimą savimi kaip pasiteisinimą, kodėl jis nieko nedaro. Ir taip tokiu socialiai patraukliu argumentu maskuoja arba tinginystę, arba bai-

27

lumą. Pats šventai tikėdamas tuo, kad, jei tik labiau pasitikėtų savimi, iš karto susirastų geresnį darbą arba susipažintų su jam patinkančia mergina.

Dar viena giliau slypinti saviapgaulė. Deklaruodamas, kad nepasitiki savimi, žmogus tarsi leidžia suprasti, kad tai toks jo ypatumas, kuris neleidžia ir jam pačiam, ir kitiems pamatyti, koks jis iš tiesų šaunus ir daug galintis. Bet dažniausiai jis pats aiškiai žino (bent jau įtaria), kad nėra nei ko rodyti, nei ko pamatyti. Ir jei būtų sąžiningas, pats sau prisipažintų, kad nėra už nepasitikėjimo savimi besislapstantis genijus ir kad iš tiesų jis neturi jokio faktinio pagrindo pasitikėti savimi. Juk pasitikėjimas savimi remiasi faktais, o ne plepalais, savitaiga ar iliuzijomis apie save.

Tad jei išsikeliate sau tokį tikslą – noriu labiau pasitikėti savimi – reikės kažką konkrečiai ir nuveikti, sukurti, padaryti, nugalėti, laimėti, galų gale pasikeisti… Ir atsisakyti iliuzijos, kad visa tai padarysite tik tada, kai labiau pasitikėsite savimi.

7. Noriu išeiti iš savo komforto zonos Gyvuoja tradicija šį tikslą ištarti garsiai, su tam tikru išdidžiu patosu. Tuomet visada norisi perklausti: „Tai kam eiti iš tos savo zonos, jei ten komfortiška?“ Ar neprieštarauja tai sveikam protui? Dėl ko reikia atsisakyti komfortiško buvimo? Nebent komforto zonos samprata tapatinama su saugumo jausmu, pataikavimu savo baimėms ar pokyčių vengimu. Tačiau tokiu atveju kas čia per komforto zona? Žmogus, būdamas savo komforto zonoje, turėtų jaustis vientisas, harmoningas, veikiantis pagal savo gebėjimus, mylimas ir mylintis. Galų gale laimingas. Jei tokių dalykų nėra, tai kodėl komforto ieškojimas vadinamas išėjimu iš komforto zonos?

birželis – rugpjūtis 2016

Vidinis balsas

28 Tokia lingvistinė nesąmonė sukuria valios paralyžių. Aš verčiu save išeiti iš komforto zonos, kuri iš tiesų net nėra komforto zona, o vadindamas savo varganą egzistenciją komforto zona aš prarandu net ir galimybę įsivardyti, kas nebepatinka gyvenime ir ką realiai turėčiau keisti. Klaidingi tikslai niekur neveda. Gal tam jie ir kuriami, kad realiai viskas liktų taip, kaip yra, ir kad nereikėtų vargintis dėl realių pokyčių, o iš šalies atrodytų, kad stengiuosi. „Aš nusprendžiau išeiti iš savo komforto zonos!“ – skamba išdidžiai. O kai tokio ėjiko paklausi, kas blogo buvo tavo komforto zonoje (jau nesąmonė!), kad iš jos reikėtų išeiti, atsakymo nėra. Jei nežinau, kur aš iš tiesų esu šiandien, tai kur aš galiu nueiti? Jei nežinau, kas manęs nebetenkina šiandieninėje „komforto zonoje“, tai kaip aš galiu žinoti, ko norėti? Stipriai klaidinantis tikslas.

M. Haidegeris savo veikale „Būtis ir laikas“ rašo, kad apgaulės esmė yra ką nors nuslėpti. Kas reikštų kažką (kas turi būti matoma) užstatyti priešais kažką (kas turi būti nematoma), kartu pateikiant tai kaip ne tai, kas jis yra. Iš to reikėtų daryti išvadą, kad tas, kuris meluoja, neišvengiamai žino tiesą, bet siekdamas savo asmeninių tikslų esamą tiesą pridengia melu, kurį pateikia kaip naują tiesą. Tik saviapgaulės atveju ir meluojantis, ir apgautasis vienas ir tas pats asmuo.

Kokių asmeninių tikslų gali siekti žmogus pabėgimą iš esamos situacijos vadinantis „išėjimu iš komforto zonos“?

Kadangi vaikščiojimas iš komforto zonos populiariausias tarp ugdomojo vadovavimo paslaugas perkančiųjų, galima daryti išvadą, kad asmeniniai tikslai būtų tokie: savo stipraus ir drąsaus žmogaus įvaizdžio saugojimas, vengimas garsiai pripažinti, kad kažkas nebe taip sėkminga ir blizgu, kaip norėtųsi, kad būtų arba baimė pripažinti savo trūkumus, silpnybes.

Juk „išeiti iš komforto zonos“ gali tik drąsūs ir bebaimiai?

O apie problemas kalba tik nevykėliai? Net jei performuluotume šį tikslą į logiškiau skambantį, pavyzdžiui: „Aš aiškiai žinau, kad ten, kur esu dabar, jau nebėra jokių problemų ar sunkumų, kurių nesugebėčiau išspręsti ar nuo kurių norėčiau pabėgti, todėl noriu išbandyti savo galimybių ribas ir priimu naujus iššūkius.“ Net jei tai tiesa, vis tiek labai siūlyčiau atsakyti sau į porą klausimų: kam man to reikia ir kokiose konkrečiose srityse noriu išbandyti savo galimybes? Ir kol nėra aiškių atsakymų, rekomenduočiau verčiau jau likti savo komforto zonoje.

Nors savo galimybių ribas visada verta plėsti. Turintis drąsos tai daryti žmogus įgauna daugiau drąsos gyventi, gali imtis drąsesnių sumanymų, auga ir tobulėja. Atsikrato nemažai baimių, rigidiškumo. Įsivertina realias savo galimybes, o tai sumažina polinkį į savigraužą, savikritiką, saviapgaulę. Plėsdami savo asmenines ribas tampame laisvesni, savarankiškesni, atviresni sau ir pasauliui. Labiau imame pasitikėti savimi ir kitais.

8. Noriu padėti žmonėms Šis, atrodytų, kilnus tikslas populiarumu lenkia visus kitus.

Deja, lenkia ir savo klaidumu. Kad ir ką sumanytų nuveikti žmogus, paklaustas, kam jam to reikia, dažniausiai sako: „Noriu padėti kitiems.“ Iš kur tokia altruizmo epidemija?

Kai Mis pasaulis nuo scenos su ašaromis akyse kalba apie savo misiją padėti žmonėms, tai gal ir atitinka projekto siužetą, bet mūsų ne-mis-pasaulių gyvenimai nevyksta pagal šou scenarijus. Tai kodėl mes, kad ir ko besiimtume, iškilmingais veidais mojuojame žmonijos gelbėtojų vėliavomis?

Jei mokausi „į daktarus“, tai tik todėl, kad galėčiau padėti žmonėms, jei daliju sriubą benamiams, irgi tik todėl, kad padėčiau žmonėms. „Kam tau tos papildomos studijos“, – klausiu mokytoja dirbančios trijų vaikų mamos. – „Kad galėčiau padėti žmonėms!“ Ar tikrai? O gal (kalbant sąžiningai) tam, kad pabėgtum nuo buities?

O gal aš irgi rašau straipsnius, kad padėčiau žmonėms! Nesąmonė. Kai kurie mano straipsniai kenkia žmonėms. Aš rašau, nes man patinka rašyti. Rašydama aš pati susidėlioju mintis ir pati sau apibendrinu savo patirtį, kad ji neužgriūtų manęs kaip nevaldomas chaosas. Taip susitvarkau, prasivalau, atlaisvinu vietos kažkam naujam. Pirmiausia, man pačiai reikia to, ką aš darau.

Tvirtindami, kad kažką darau (mokausi, organizuoju), nes „noriu padėti žmonėms“, tiek pat daug saviapgaulės, kiek ir puikybės. Saviapgaulė ta, kad po šia deklaracija neretai slypi nenoras padėti sau. O puikybė ta, kad padėdamas kitiems žmogus gali jaustis didesnis, galingesnis, išmintingesnis už tuos vargšus, kuriems reikia jo pagalbos.

Beje, šį tikslą labai lengva „pataisyti“. Tiesiog formuluokite taip: „Aš noriu padėti sau, jei tai darydamas padėsiu dar kam nors, bus nuostabu. Galbūt, kai man reikės pagalbos, kas nors ir man pagelbės.“ „Pasaulio istorijoje visi, kas atliko kad ir menkų menkiausią vaidmenį, visi, kurie bent kada išgyveno laimę, visi, kurie bent ką nors padovanojo pasauliui, buvo dieviškai egoistiški, gyveno dėl asmeninių interesų. Visi be išimties.“ Ričardas Bachas Kad ir ką siūlo savigalbos knygų autoriai ir asmeninio tobulėjimo mokymų guru, vis dėlto atsargiai ir atsakingai formuluokime asmeninius savo tikslus, nes kitaip visą gyvenimą gali tekti ieškoti savęs arba galime galutinai pasiklysti savęs pažinime ir likti vieniši, bet visa širdimi atsidavę savęs mylėjimui. Ir dar gali tekti palikti savo komforto zoną bei padėti žmonėms ieškoti jų misijos… Ar mums to reikia? ________________________________ www.gyvojipsichologija.lt

Tikslai, vedantys į niekur, arba kada savigalba ir saviapgaulė žengia koja kojon?

Plėsdami savo asmenines ribas tampame laisvesni, savarankiškesni, atviresni sau ir pasauliui.

birželis – rugpjūtis 2016

29

Vidinis balsas

30

Žmogus, pasirinkęs būti auka Įprastai auka vadinamas tas, Kokie gi pagrindiniai požymiai ir sakuris nukentėjo nuo tam tivybės, būdingos aukos vaidmeniui? krų aplinkybių ar kitų žmoPatys ryškiausi ir lengvai pastebimi išorėje – tai: skundai problemų nagrinėjimas, kaltinimai ir pasiteisinimai, benių veiksmų. Na, pavyzdžiui, irjėgiškumas ir būsena „aš nieko negaliu“, nuleisti pečiai ir nelaimingas žvilgsnis, taip pat – atsisakymas prisiimti atsažmogų partrenkė mašina – jis komybę (atsakingi visi, tik ne aš). autoįvykio auka. Ir tai – objek- Štai taip aukai būdingu stiliumi kalba žmogus: „O ką dakai ir tikslai yra, ir žingsnius žinai, bet… vis atidedi tyvus faktas. Tačiau labai dažnai ryti, ir nedarai. Ir supranti, kad gyvenimas tavęs nedžiugina, motyvacijos nėra, rankos nusvyra. Susikaupi, susirenki gyvenime auka – tai ne objek- bet save ir vėl atidedi. Ir taip lyg uždarame rate sukiesi…“ Na tyvūs faktai, o subjektyvūs iš- taip, žmogus puikiai išmokęs skųstis, bet panašu, kad tai yra viskas, ką jis moka. vedžiojimai. Tai – pasirinktas Aukai viskas blogai. Na, tiesiog, blogai. Auka – tai tas, su kuriuo gyvenimas nutinka, kurio veiksmai ar reakcijos yra tik vaidmuo ir vidinė žmogaus pasekmė ir kuris visiškai neatsako už tai, kas vyksta. Iš kančios ir bejėgiškumo randasi ir pačios įvairiausios pasekmės: būsena.

Ilona Tamošiūnienė O ar kada susimąstėte, kodėl tiek daug žmonių periodiškai arba nuolat atlieka aukos vaidmenį? Juk, iš vienos pusės, nieko gero iš šio vaidmens. Auka kankinasi, bijo, žeminasi, įsižeidžia, stengiasi įtikti kitiems, paklūsta, skundžiasi, prisitaiko, kartais protestuoja, bet visada priklauso nuo aplinkybių arba kitų žmonių.

Auka nesąmoningai ir nevalingai pritraukia tuos, kuriuos vadina tironais ir kankintojais. Šalia aukos visada bus tas, kuris ją nuskriaus. Kaip ir šalia tirono visuomet atsiras auka. Auka nesąmoningai provokuoja kitus elgtis su ja taip, kad ji turėtų priežasčių jaustis nuskriausta. Jeigu neatsiras toks žmogus, auka padarys viską, kad pritrauktų problemas, nemalonumus ar ligas. Žinoma, visa tai vyksta nesąmoningai, sąmoningumo tame žaidime yra labai mažai.

milijonai baimių, manipuliacijos gailesčiu, kartais – pyktis, nuoskaudos ir pasiryžimas apkaltinti visus, kurie prisidėjo prie jos kančių ir kurie niekuo nepadeda nelaimingajai aukai. Esant lengvoms situacijoms auka gali būti aktyvi (ypač kaltinant ir kerštaujant), o sudėtingoms – dažniausiai nuleidžia rankas ir demonstruoja pasauliui savo bejėgiškumą.

Aukos arsenale – užslėpta arba atvira agresija, visa įvairovė manipuliacijos būdų ir žaidimų. Žmogus apsimeta silpnu, bet dažniausiai – tai melas.

Būti auka – tai profesionalus žaidimas, kuriame žmogus atlieka įprastą nuskriausto nelaimėlio vaidmenį. „Aš kenčiu ir negaliu nieko padaryti dėl jūsų, oro, valdžios, piktų aplinkos kėslų ir panašiai).“ Taigi, viena vertus, vaidinti auką – vieni minusai, antra vertus, būti auka – labai naudinga. Šios naudos dažniausiai žmogus nesuvokia, ji užsislėpusi gana giliai. Bet jeigu įdėmiai pažiūrėtume, būtinai ją aptiktume. Pavyzdžiui, viena iš dažnai pasitaikančių naudos formų – gauti gailesčio porciją iš artimųjų arba, blogiausiu atveju, bent jau iš savęs.

Žmogus, pasirinkęs būti auka Po siekiu sulaukti gailesčio iš tikrųjų slepiasi noras gauti dėmesio, šilumos, rūpesčio, atjautos ir supratimo. Kalbant trumpai – meilės. Aukos vaidmenyje įstrigę žmonės gailestį suvokia kaip meilę. Jiems gailestis – meilės ekvivalentas.

Todėl, kai auka nori gauti meilės iš artimųjų, ji nesąmoningai siekia sukelti gailestį. Kitaip gauti meilės ji nemoka.

O kai auka gaili savęs, ji tapatina tai su rūpesčiu savimi ir meile sau.

Dar viena dažna nauda – dėkingumas, pripažinimas, pojūtis, kad esi reikalingas, nepakeičiamas ar net šventas.

Pagrindinis neįsisąmonintas aukos vaidmenyje esančio žmogaus tikslas – kančia, nes tik dėl kančios jis moka gauti malonumą ir pasitenkinimą.

Tačiau mažai kas pripažįsta tai net sau…

Aukos vaidmens priežastys Su aukos vaidmeniu susipažįstama dar vaikystėje.

Vaidmuo pasimatuojamas ikimokykliniame amžiuje ir įvairiausiais būdais repetuojamas vėliau. Pagrindine priežastimi psichologai įvardija autoritarinį auklėjimą.

Aukos vaidmuo formuojasi, kai: •

vaiką muša arba skaudžiai nubaudžia,

•

atstumia arba išduoda,

•

žemina ir kritikuoja,

arba atvirkščiai – per daug globoja ir gaili („vargšelis tu mano“). Su laiku vaikas pripranta prie „vargšelio“ vaidmens ir suaugęs siekia gauti meilę iš kitų žmonių, sukeldamas gailestį ir užuojautą.

Visais atvejais vaikas gauna per mažai meilės iš tėvų. Jeigu juo rūpinasi, tai tik tada, kai nusprendžia, kad reikia, ir taip, kaip galvoja, kad būtina.

Ir vaikas stengiasi užsitarnauti meilę įvairiausiais būdais: paslaugumu, bejėgiškumu, nepakeičiamumu, gailesčiu, darbu, „dešimtukais“, negatyviu elgesiu.

Aukos psichologija Įprasta aukos būsena – kančia. Žmogus nuolat arba periodiškai kankinasi ir visą laiką dėl ko nors nepatenkintas.

Jam blogai. Bet iš šios būsenos jis ir „semia“ malonumą bei

31 pasitenkinimą. Kitaip jis tiesiog nemoka pajausti malonumo ir džiaugsmo.

Pagrindinė aukos savybė – bejėgiškumas. Žmogus, įstrigęs aukos vaidmenyje, gyvena apimtas nevilties. Jis nemato išeities iš nemalonios situacijos ir aukos pozicijos. Aukos pasaulis – tai problemų pasaulis. Auka jaučiasi bejėgė. Ji neturi jėgų, neturi energijos, nuolat jaučiasi pavargusi. Ji neturi jėgų kažką pakeisti ar suvaldyti situaciją.

Auka vengia atsakomybės, bet kartu linkusi užsimesti svetimą atsakomybę. Ji mano, kad nuo jos niekas nepriklauso, ji priklauso nuo kitų žmonių ir aplinkybių.

Ja manipuliuoja ir ją valdo, o ji neturi jokios įtakos. Dėl visų problemų visada kaltas kas nors kitas. Auka sako, kad kiti priverčia ją kentėti, kiti ją skriaudžia, nepadeda jai. Todėl ji pyksta ir įsižeidžia. Bet tuo pat metu kai kurios aukos nesąmoningai prisiima atsakomybę už kitus (vaikus, vyrą, mamą, kolegą). Tai reiškia, kad auka atsakomybę už savo gyvenimą perduoda kitiems, o atsakomybę už kitus tempia pati. Štai tokia painiava dėl atsakomybės.

Pavyzdžiui, moteris gali jaustis atsakinga dėl tėvų sveikatos, bet nejausti atsakomybės už savo sveikatą. Ji gali jaustis atsakinga už sūnaus mokslus, bet neprisiimti atsakomybės už savo nesėkmes asmeniniame gyvenime („man nesiseka“, „toks jau mano likimas“, „vyrų gerų nėra“).

Kai kurios aukos geriau sirgs nei pamėgins suprasti, kodėl joms duota liga. Jos sirgs, bet jokiais būdais nepradės medituoti, naudoti sveikatinimo technikų, nekeis mitybos įpročių ar pagaliau nepasimels. Yra aukų, kurios geriau numirs, bet neatleis skriaudikui, „sugadinusiam joms gyvenimą“. Kartu jausis didvyrėmis ir nė neįtars, kad jau senokai gyvena aukos vaidmenyje.

Priešingas aukos vaidmeniui yra autoriaus vaidmuo. Tai pasitikinčio savimi, vertinančio save, gyvybingo žmogaus būsena. Jis valdo save, savo jausmus, mąstymą ir veiksmus, jis daro įtaką iškylančioms situacijoms, jis kuria savo gyvenimą ir už jį atsako. ________________________________ www.108studija.lt

birželis – rugpjūtis 2016

Vidinis balsas

32

4 Svarbiausi realybės formavimo įrankiai patys atsakingi už savo mintis, nes mes galime jas Pirmiausia noriu pasakyti, kad mes valdyti. Mintys materializuojasi, manau, visi esate tai Mąstydami pozityviai, jūs išmoksite keisti savo labai daug kas jau ne pirmą kar- girdėję. požiūrį ir nuostatas. Jei kasdien treniruosite savo mintis, tuos pačius teiginius pozityviais, vietoje negatytą skaito kažką panašaus. Tačiau keisdami vių greitu metu patys to nejusdami imsite mąstyti kitaip, dauguma teoretikų taip ir lieka o kartu ir jaustis kitaip. Mintys – vienas stipriausių įrankių, formuojančių mus, tačiau tikrai vien tik juo naudoteoretikai, nes tikrai žino tik tie, jantis nieko nebus. Jei norime kažką keisti ir valdyti savo gyvenimo įvykius bei pildyti savo norus, turime išmokti kas išbandė viską praktiškai, o naudotis ir kitais. ne kas skaitė ar girdėjo. Žodžiai

Luka de Luna Keista, kai žmogus skaito, domisi jau ne pirmus, o gal ir net dešimtus metus įvairiomis teorijomis, tačiau stovi vis toje pačioje vietoje, nes taip ir neprisiruošia pabandyti.

Taigi sakau jums – pirmiausia baikite svarstyti ir abejoti, imkite ir pabandykite.

Kaip ir kas veikia mūsų gyvenimą? Kas pildo mūsų norus ir daro mus laimingus? Štai keturi svarbiausi realybės formavimo įrankiai – mintys, žodžiai, veiksmai ir būsena.

Mintys Tai vienas stipriausių dalykų, formuojančių mus, mūsų aplinką, įvykius mūsų gyvenime. Gal kam tai skamba keistai, tačiau mūsų mąstymo būdas yra tik paprasčiausias įprotis, toks pat kaip rūkymas ar keiksmažodžiai. Todėl tie, kas tai supranta, lengvai gali keisti mąstymo būdą taip, kaip keisti ir kitus įpročius. Jei nežinote, įpročius reikia keisti kitais, blogus keičiame gerais. Tai yra lengvas būdas atsikratyti būtent keičiant, ne metant ar naikinat, o tiesiog pakeičiant. Bet apie tai plačiau kitą kartą. Taigi mintys. Labai stipri mintis gali pakeisti gyvenimą visiems laikams. Mąstymo būdas – tai valdomas mechanizmas ir nesigilindami, kaip jis veikia, tiesiog turime žinoti, kad

Žodžiai taip pat materializuojasi, nes tai yra įgarsinta mintis, dar stipriau jie veikia, jei yra kartojami dažnai arba užrašomi. Ne šiaip sau dažnai sakau, kad viską, ką norite užtvirtinti, – rašykite. Žodžiai turi būti pozityvūs, nevartokite dalelytės „ne“, keiskite tą žodį kitu, turinčiu tą pačią prasmę, tačiau neturinčiu neigiamos pradžios, ir pajusite, kaip tie patys dalykai, apie kuriuos kalbate, staiga įgaus naują prasmę, nuotaiką ir pradės keisti įvykius.

Pabandykite tą patį dalyką pasakyti neigiamais ir paskui teigiamais žodžiais, pajusite, kaip pasikeitė savijauta, o savijauta tai ir yra būsena, kuri keičia jus ir jūsų gyvenimą. Kuo dažniau pasijausite geriau, pakiliau, linksmiau, tuo dažniau pritrauksite į savo gyvenimą gerų dalykų ir įvykių.

Pateiksiu tokį pavyzdį, tai tinka ir minčių, ir žodžių koregavimui treniruoti: – Aš nekenčiu savo darbo.

– Šiuo metu dirbu tokį darbą, kuris padeda man įgauti pasitikėjimo savimi ir moko ištvermės bei kantrybės.

– Neturiu pinigų, nieko negaliu nusipirkti.

– Šiuo metu turiu tiek pinigų, kiek reikia, kad nusipirkčiau būtiniausių daiktų.

Veiksmai Taigi, nemanykite, kad vien sėdėdami ant sofos ir svajodami, pozityviai mąstydami ir rašydami norų sąrašus gausite viską, ko panorėję. Greičiausiai progos, kurias jums teiks ir teiks gyvenimas, kad jomis pasinaudotu-

4 Svarbiausi realybės formavimo įrankiai

Dreaming in the grey reality, aut. Remigiusz Szczerbak

33

mėte, liks nepastebėtos. Veiksmais, aišku, ir be visų kitų įrankių galima naudotis, tačiau jie vieni yra per daug varginantys ir užtrunka. Kiekvienas žinome, kad vien sunkiu darbu galima užsidirbti, tačiau be visų kitų svarbiausių įrankių tai bus grašiai. Ir netikėkite, kai koks sėkmės lydimas žmogus jums sako, kad viską pasiekė juodu darbu, nes jis arba meluoja, nenorėdamas išduoti gerų dalykų, arba pats to nė nežinodamas teisingai naudojo visus kitus įrankius, tiesiog intuityviai. Beje, paskaičiusi garsių ir turtingų bei daug gyvenime pasiekusių žmonių biografijas, susidariau būtent tokį įspūdį, jog jiems tėvai ir proseneliai perdavė visas tas žinias tiesiog per auklėjimą ar savo pavyzdžiu, net nepasakę, kokie tai stiprūs ir galingi įrankiai, jie išmokė juos jais teisingai naudotis, kas ir padėjo viso to pasiekti. O paklausti jie sąžiningai sako, jog visko pasiekė darbu. Tik nepasako, jog dirbdami mąstė teisingai, jautė teisingai, tikėjo ir rašė…

Būsena Nepainiokite būsenos su emocijomis ar nuotaika. Tai gilesnis ir pastovesnis jausmas, išgyvenimas ar, kitaip tariant, pamatinis fonas. Dominuojanti būsena gali būti ramybė, jei jūs viską darote ramiai, kad ir kas vyktų aplink, viduje liekate ramus ir organizuotas. Taip pat būsena gali būti liūdesys, džiaugsmas, laimė, meilė. Jeigu vakar buvote nepasitenkinimo viskuo būsenos, tokios esate ir šiandien, 90 proc. rytoj bei poryt irgi būsite. Todėl būsenos keitimas yra toks pat svarbus įrankis kaip visi kiti. Būsena keičiama mintimis, veiksmais, žodžiais. Kokios būsenos jūs dirbsite darbus, taip jie jums ir seksis. Kokios būse-

nos bendrausite su pasauliu, tokių rezultatų ir pasieksite.

Būsite pikti, gausite pykčio, jausite meilę, gausite meilės.

Taigi turėsime daryti kokteilį iš šių keturių puikių ingredientų, maišydami juos lygiomis dalimis ir vartodami kasdien po tiek daug, kiek tik širdis geidžia.

Aišku, yra dar daugybė gudrybių, kaip sugalvoti norą, kaip jie pildosi ir jomis dar tikrai dalinsiuosi, tačiau tai, ką parašiau šiandien, jau yra norų pildymo elementai ir jums net nereikia turėti noro, kol kas tiesiog keiskite savo blogas neigiamas mintis į geras, taip pat žodžius ir būseną, darykite tai, ką darote šiandien, taip gerai, kaip tik galite, ir nė nepajusite, kaip gyvenimas pradės keistis į geresnį ir geresnį kasdien. Pasaulis žino, kas jums geriausia, ir, jei gerai jausitės šiandien, nors lyg ir nėra dėl ko, pamatysite, ryt jau bus dėl ko jaustis dar geriau. Kartais tokiu paprastu būdu žmonės sužino, ko jie nori, nes gauna tai ir supranta, kad būtent to ir norėjo, net nekurdami jokių konkrečių užsakymų. ________________________________ www.transformacijos.lt https://www.facebook.com/transformacijos/

birželis – rugpjūtis 2016

Vidinis balsas

34

Paleisk savo mamą „Mama, aš mylėsiu tave amžinai amžinai…“ – spindinčiomis akutėmis, ištiesę žibučių puokšteles dainuoja vaikučiai savo mamoms darželio šventėse.

Lina Vėželienė Psichologė-psichoterapeutė, pedagogė.

Vaikai savo mamas myli besąlygiškai, pačia ištikimiausia ir švariausia meile. Ir nesvarbu, kokia ta mama: jautri ar šalta, padori ar asociali. Atrodytų, vaiko meilė mamai iš mažos širdutės sklinda neišsenkančia versme. Bet ar tikrai neišsenkančia?.. Iš jau suaugusių vaikų tenka išgirsti įvairiausių istorijų apie jų mamas. Skaudžių istorijų, graudžių. Ir jas pasakojantys žmonės besąlygiška meile mamai tikrai nebetrykšta.

Sergejaus istorija apie mamą. Sergejus keturiasdešimtmetį ką tik peržengęs vyras. Daugybę metų nesėkmingai kovoja su antsvoriu, atliko visus įmanomus medicininius tyrimus ir galų gale buvo „pasiųstas“ į psichoterapiją. „Dabar galiu sau leisti valgyti viską, ką noriu ir kiek noriu“, – kiek pakeltu, irzliu tonu pasakoja Sergejus. – „Net ir vaikas būdamas buvau putlus, todėl mama nusprendė man nebeduoti valgyti. Na, duodavo kažkiek… Bet tikrai ne tiek, kiek aš norėjau. Pavalgau kažkiek, tada ji išvaro mane į kambarį ir užrakina virtuvės duris. Kad nepasiimčiau ko papildomo. Slėpdavo nuo manęs saldainius, kurie buvo skirti tik svečiams. Bet aš rasdavau ir suvalgydavau visus vienu prisėdimu. Už tai mane mušdavo ir tą dieną aš išvis nebegaudavau valgyti. Įsigudrinau po pamokų užeiti pas draugus… Sakydavau, kad noriu pažaisti, bet iš tiesų eidavau pavalgyti, nes žinojau, kad namuose negausiu arba, jei ir gausiu, tai tik kelis kąsnius. Mama man neduodavo valgyti, kad nebūčiau storas. Nekenčiu savo mamos už tai iki šiol…“ Laimos istorija apie mamą. Laima, pirmų kursų studentė, atėjo po bandymo nusižudyti. „Mano mama nuolat sirgo depresija. Tėtis gerdavo kažkur su draugais arba dirbdavo, o aš turėjau prižiūrėti mamą. Kad nenusižudytų…

Niekas manęs to neprašė, bet man taip buvo baisu, kad grįšiu vieną dieną iš mokyklos, o ji jau bus sau kažką pasidariusi. Yra bandžiusi pjautis venas. Radau ją vonioje tą kartą… Visuomet stengiausi jos nesunervinti, kad tik ir vėl neišgirsčiau, koks jos gyvenimas „š…“ ir kokia ji kvaila, kad mane pagimdė. Kaip ji norėtų išsilaisvinti iš viso šito „m…“. Nuolat jaučiausi kalta… Kad gimiau ir sugrioviau jai gyvenimą, kad tėtis geria, kad ji nenori gyventi… Atrodo, gyvenau tik tam, kad išpirkčiau savo kaltę. Nekenčiu savo mamos…“ Sigitos istorija apie mamą. Sigitą trisdešimt aštuntojo gimtadienio proga paliko vyras. Kreipėsi pagalbos, pati nebesusitvarkydama su skausmingais savo išgyvenimais. „Mamai aš niekada nerūpėjau. Jai niekas nerūpėjo. Nuolat buvo pavargusi, užsiėmusi, persidirbusi. Kad tik po kojomis nesipainiotume ir gerai. Valgyti tik ruošdavo ir ruošdavo…

Ir nuolat rėkdavo ant mūsų, kad jos darbo nevertiname.

Bet mes tiek suvalgyti neįstengdavome, nors ir buvome trys vaikai. Kad apkabintų ar pabučiuotų, nė neprisimenu. Tik prisimenu tai, kad nuolat pykdavo. Kad nevalgome, kad nesitvarkome, neklausome. Užaugau net nežinodama, ką reiškia būti apkabintai ar paglostytai. Pabučiuoti mamą?

Nejuokaukite! Ji turbūt trinktelėtų man kaip reikiant atgal už tai, kad taip praskydau… Žinote, aš juk tokia pati! Visiškai taip pat elgiuosi ir su saviškiais. Viską iš savo mamos perėmiau…“ Daugybę panašių istorijų apie savo mamas žmonės papasakoja psichologo kabinete. Ir nesvarbu, kiek pasakotojui metų, mama – vis dar svarbiausias asmuo jo gyvenime.

Juk būtent dėl to, kad ji taip elgėsi (neteisingai, žiauriai, abejingai), žmogus dabar sėdi čia ir bando spręsti tas problemas, kurių gal net ir nebūtų, jei ne mamos klaidos. Kas, jei ne mama, yra atsakinga už tai, kad per mažai mane mylėjo ir dabar aš nemoku mylėti savęs? Kas gi dar gali būti kaltas už tai, kad „man nesiseka su vyrais“, kad „dirbu nemėgstamą darbą“, kad „sergu depresija“. Mama atsakinga už mano pykčio priepuolius, už blogus santykius su vaikais, už tai, kad taip ir neišmokau reikšti savo jausmų… Jei čia surašyčiau visus mamų „nuopelnus“, nustebtumėte, kokios tos mūsų mamos galingos. Jos išrenka profesiją, atima tėtį, parenka sutuoktinį, išskiria su vyru (žmona), jei joms kas nors neįtinka. Jos padaro taip, kad visą gyvenimą jaučiamės menkaverčiai, negražūs, per lie-

Paleisk savo mamą

si arba per riebūs. Jos mums neleidžia gyventi savarankiškai arba užsiimti mėgstama veikla, priverčia daryti tai, ko nenorime…

Mamos galią ir įtaką vaiko raidai patvirtina nemažai psichologijos mokslo tyrimų ir teorijų. Buvo tiriama, kaip žmogaus psichinę sveikatą veikia prieraišumas prie mamos kūdikystėje, koks prieraišumas saugus ir koks – nesaugus. Kaip vaiko saugumo jausmas priklauso nuo mamos gebėjimo priimti vaiko jausmus. Aiškintasi, kokios baimės ar kokie charakterio ypatumai būdingi vaikams, augusiems su alkoholike mama. Buvo tiriama, kaip vaikų elgesį ir savivertę veikia mamos empatijos stoka arba agresyvus elgesys. Visa tai pasiskaičius, nebereikia kurti jokių kitų sąmokslo teorijų. Mūsų gyvenimą valdo mamos! Ir tai įrodyta moksliniais tyrimais.

Pasitaiko žmonių, kurie bando priešintis šiam akivaizdžiam faktui. Atėję į terapiją jie kategoriškai atsisako kalbėti apie savo tėvus ir vaikystę teigdami, kad problema yra čia ir dabar, ir spręsti ją reikia čia ir dabar, paliekant ramybėje niekaip su tuo nesusijusius tėvus. Galbūt jie ir teisūs… Tik yra vienas ,,bet“.

Kiekviena problema slepia tam tikrus pasaulėžiūros dalykus. O intensyviausi pasaulėžiūros kūrimo darbai vyksta vaikystėje. Pavyzdžiui, pasak A. Adlerio, savo gy-

35

venimo stilių, su visa atitinkama asmenine logika, mes susikuriame iki 5 metų, o vėliau tik kiek papildome, patobuliname. Remdamiesi tuo, ką patiriame ir ką pamatome artimoje aplinkoje, savo vaikiškais proteliais mes priimame toli siekiančias išvadas apie save, kitus žmones ir save pasaulyje. Taip mušamas vaikas gali pasidaryti toli siekiančią išvadą: „Aš blogas!“ ir toliau, ja remdamasis, kurti savo gyvenimą. Berniukas, kuriam mama nedavė valgyti, nes jis storas, pasidarė išvadą, kad užaugęs jis uždirbs daug pinigų, jog galėtų nusipirkti tiek maisto, kiek tik norės. Beje, taip jis ir padarė! Ir dar jis pasidarė išvadą, kad visos moterys nori jam blogo ir iki šiol nesuranda nė vienos, kuri paneigtų jo įsitikinimą. Mergaitė, saugojusi mamą nuo savižudybės, iki šiol gyvena įsitikinusi, kad tik ji yra atsakinga už visų aplink ją esančių žmonių gerą savijautą ir nuolat jaučiasi kalta, jei tai jai nepavyksta.

Taip mes patys susikuriame gyvenimo scenarijų, remdamiesi tuo, ką patyrėme šeimoje. Ir nenuostabu, kad paskiriame tėvus būti atsakingus už visus sunkumus, su kuriais susiduriame, jei tas mūsų scenarijus nepasiteisina. O kaipgi kitaip? Nesunku įsivaizduoti, kaip tas mažas berniukas jautėsi, kai buvo baudžiamas už tai, kad yra per storas, kai norėjo valgyti, o durys į virtuvę buvo už-

birželis – rugpjūtis 2016

Vidinis balsas

36 rakintos… Kanpln M. L., Kaplan N. R. teigia, kad augę disfunkcinėse šeimose žmonės tiesiog užstringa savo gynybos ir vengimo mechanizmuose, prarasdami vitališkumą ir galimybę keistis. Jie išmoksta slopinti savo norus bei emocijas ir tampa nelojalūs patys sau. Neretai disfunkcinės šeimos modelis perduodamas iš kartos į kartą: močiutės šeimoje nebuvo nuoširdaus artumo ir dėmesio; pati mama to nepatyrė ir savo vaikams to nedavė… Dėl nenuoširdžios komunikacijos nei suaugusiųjų, nei vaikų jausmai nebuvo ir nėra priimami. Apie tai, kaip jaučiasi iš tiesų, tokių šeimų nariai nė nesikalba. Taip žmogus yra atskiriamas nuo savo patyrimo ir lieka jame užstrigęs tarsi išsipildančios pranašystės scenarijuje.

ir kitus, kitų žmonių akivaizdoje. Nemeluodami sau, neslėpdami nuo savęs savo vaikystėje patirtų traumų, pripažindami ir leisdami sau išgyventi tuos jausmus, kurių tuomet negalėjome išgyventi, savo vaikystės traumas mes transformuojame į suaugusio žmogaus brandą. Buvę įvykiai tampa vertingu patyrimu, o ne lieka kompleksų ar nesąmoningų scenarijų pavidalu. Antra, tektų pergalvoti savo vertybes, pasaulėžiūrą ir atsisakyti trukdančių gyventi įsitikinimų. Trečia, reikėtų prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo laimę pačiam, atleidžiant nuo šios atsakomybės savo mamą. Ketvirta, reikėtų atsiprašyti savo mamos už visus jai išsakytus žodžius, net ir už visas garsiai neišsakytas mintis, kurios sklido jai.

Vieno gyvenimo scenarijus vadinasi „Aš – mamos gelbėtoja“, kito – „Aš neturiu jausmų“, trečio dar kitaip…

Tokie vaikystėje susikurti scenarijai metams bėgant ima trukdyti, transformuojasi į psichologines problemas. Ir kas tuomet už visa tai atsakingas? Žinoma, kad mama!

Juk ji privalėjo būti dėmesinga, suprantanti, atjaučianti, mylinti, empatiška, rūpestinga, griežta, tolerantiška, išmintinga… O gal kalta močiutė? Kartais žmonės dalyvauja šeimos genogramos žaidimuose ir išsiaiškina, kad vis dėlto kalta prosenelė! Ir kas tada? Radome atsakingą, išsiaiškinome, kas čia ir kaip įvyko, bet ramiai gyvename toliau?

Nė vienas šio vidinio darbo etapų nėra nei malonus, nei lengvas. Bet kitaip visą gyvenimą liksime įsikibę savo mamoms į atlapus, bandydami išpurtyti iš jų kažką, ko mums vis dar trūksta. Kam trūksta priėmimo, kam palaikymo, kam meilės. Vis gręžiosimės atgal, užstrigę savo vaikiškume ir pykdami ant savo mamos, kad ji buvo ne tokia, kokia turėjo būti. Paklausiau Sergejaus: „Kiek sau duotum metų pagal tai, kaip jautiesi?“ „Septynerius“, – net labai ilgai nemąstydamas jis atsakė. Keturiasdešimtmetį perkopęs, pelningai dirbantis verslininkas vis dar jaučiasi septynerių metų berniuku, nekenčiančiu mamos už tai, kad nedavė jam valgyti.

Problema ta, kad neužtenka išsiaiškinti ir nuspręsti, pamiršti ir atleisti taip pat. Tenka girdėti, kaip žmonės, supratę, kad dabartinių sunkumų šaknys glūdi vaikystės traumose, atsainiu, labdaros davėjo balsu tarstelėti: „Ai, seniai aš jai atleidau… Tik nebenoriu bendrauti.“ Kiti galimi tokio „pasveikimo“ variantai:

Pasidalindama savo praktinio darbo patyrimu norėjau pakviesti visus, kurie vis dar mano, kad mama yra atsakinga už visas kliūtis kelyje į jūsų gyvenimo laimę, – paleiskite savo mamas! Kad ir kiek tai jums kainuotų. Kad ir kokios „neteisingos“ jos buvo. Tikrai neverta laikytis įsikibus joms į atlapus metų metus, tikintis, kad pasitaisys. Mamos jau padarė dėl mūsų viską, ką galėjo, jau davė viską, ką galėjo duoti. Kaipgi mes būtume užaugę tokie išmanūs ir apsiskaitę, gebantys vertinti, kas gerai, o kas blogai, jei mūsų mamos būtų buvusios kitokios? Nė viena mama nėra likusi skolinga! Tai suvokus, nesunku pastebėti, kad mamų „klaidos“ – tai mūsų galimybė augti ir bręsti, mokytis atleisti ir mylėti. Tik atleidę savo mamas nuo atsakomybės už mūsų gyvenime pasitaikančius sunkumus galėsime išbristi iš savo bejėgiškumo ir imsime kurti savo gerovę patys.

• „Suprantu, kad ji kitaip nemokėjo… Bet galėtų bent jau atsiprašyti.“ • „Kokia ji man mama, kodėl aš turėčiau ją sveikinti?“ • „Nebepykstu aš ant jos, tik neturiu apie ką su ja šnekėtis.“ • „Nenoriu pas ją savo vaikų vežti…“ Kodėl žmogui taip sunku atsisakyti savo nuoskaudų mamai? Turbūt todėl, kad reikėtų labai daug ką nuveikti pačiam. Pirmiausia reikėtų pripažinti, kiek daug emocinio šlako yra prikaupta nuo pat vaikystės baimių, pykčio, bejėgiškumo, skausmo pavidalu. Ir visus šiuos jausmus tektų vėl ir vėl išgyventi, grįžtant į buvusias situacijas, dabar jau leidžiant sau iš tiesų supykti, iš tiesų nekęsti. Dėl pačių įvairiausių priežasčių žmonės to negalėjo sau leisti, būdami vaikais.

V. Satir pataria, kad, norėdami pokyčio, mes privalome išmokti adekvačiai ir sąžiningai kalbėti apie tai, ką iš tiesų matau ir girdžiu, ką iš tiesų jaučiu ir galvoju apie save

Paleidusieji savo mamas dalijasi labai panašiais patyrimais: „Jaučiu begalinį dėkingumą savo mamai, nes tik dabar supratau, kad per ją gavau svarbiausias savo gyvenimo pamokas, leidusias man tapti tuo, kuo esu dabar!“. ________________________________ www.gyvojipsichologija.lt

Paleisk savo mamą

37

Nuotr. T. Madelung

Jaučiu begalinį dėkingumą savo mamai, nes tik dabar supratau, kad per ją gavau svarbiausias savo gyvenimo pamokas, leidusias man tapti tuo, kuo esu dabar!

birželis – rugpjūtis 2016

38

Jei jaučiate dvasinės ar psichinės sveikatos problemą, nesutariate su artimaisiais ar kolegomis, jaučiate nerimą, baimę, ilgalaikį liūdesį, esate priklausomas nuo azartinių lošimų, alkoholio ar pan., prastėja santykiai su par-

tneriu, jaučiate sunkumą bendraudamas, turite klausimų dėl vaikų auklėjimo, norite išmokti relaksacijos pratimų, giliau pažinti save, – Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro bei jo padalinių kituose miestuose (Panevėžys, Palanga) specialistai pasirengę Jums padėti.

Mūsų centre rasite aukščiausio lygio psichiatrijos, psichoterapijos ir psichoanalizės paslaugas, kurios, kaip mes siekiame, yra prieinamos kiekvienam. Kvalifikuoti, patirtį turintys specialistai suteiks visas reikalingas gydymo paslaugas, padės jums rasti tinkamiausi išeitį ir vėl pasijusti

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras Veiklos adresas: Ąžuolyno g. 5A, Vilnius Reg. adresas Laisvės pr. 60-1107 Įstaigos licencijos nr. 2002 09 17 Nr. 2399 Mob. 8 652 11 903 Tel.(8 5) 260 76 36 Faks.(8 5) 246 08 27 El.p. info@vppc.lt, vilnius@vppc.lt Skype: vppcentras www.vppc.lt

gerai. Dėl Registracijos pas specialistus, bei informacijos rūpimais klausimais, prašome kreiptis: telefonu 8 652 11903, el. paštu info@vppc.lt vilnius@vppc.lt arba skype programos pagalba.

Mums rūpi kiekvienas klientas. Centro specialistai naudoja klasikinius, mokslo aprobuotus ir pasaulyje žinomų draugijų ir asociacijų pripažintus gydymo metodus ir konsultavimo būdus bei progresyviausius medikamentus. Diegiami ir naujausi medicinos pasiekimai, ypač – gydant įvairias priklausomybes, psichikos ligas. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre dirba įvairių sričių profesionalai, todėl Jums suteiksime greitą, konfidencialią, profesionalią ir visapusišką pagalbą Jums tinkamu laiku. ________________________________

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras Panevėžio skyrius Nemuno g. 75, Panevėžys Mob. 8 656 56428 Tel. 8 45 500605, 8 45 430223 faks. 8 45 500647 El.p. info@panvppc.lt, panevezys@vppc.lt www.vppc.lt

VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras Palangos skyrius Medvalakio g. 6, Palanga Mob. 8 655 03304 Tel. 8 460 32939 Faks. 8 460 32939 El.p. palanga@vppc.lt www.vppc.lt

Ąžuolyno klinika

39

Viena iš moderniausių Baltijos šalyse „Ąžuolyno klinika“ tai privati psichikos príežiūros gydykla, kurios paslaugos prieinamos kiekvienam pacientui, nes dalį gydymo kainos apmoka Valstybinė ligonių kasa. Mes dirbame visą parą, teikiame tiek planinę, tiek skubią pagalbą.

gnozė būtų itin tikslì, o gydymas – kíek įmanoma veiksmingas, žmogų ìštiria bei individualiai ar grupėse konsultuoja psichologai – pacientas pamato savo problemą kitų akimis, suvokia, kaip gerinti tarpasmeninius santykius, mokosi naujų elgesio būdų.

Asmeninis dėmesys, konfidencialumas ir gydytojų kompetencija garantuoja, kad gydymas „Ąžuolyno klinikoje“ bus

Naujausi tyrimai rodo, kad síelos sutrikimus labai efektyviai gydo meno terapija – individualūs ir grupiniai užsiė-

efektyvus. Psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, meno ir užimtumo terapeutas, kineziterapeutas bei psichikos sveikatos slaugytojai – visi mes stengiamės, kad šì vieta labiau primintų, ne ligoninę, bet namus, kiekvienas turėtų pakankamai asmeninės erdvės. Būdamas geros nuotaikos, prižiūrimas profesionalų ir apsuptas ošiančio mìško ramybės žmogus daug greičiau sveiksta ir netrukus gali grįžti į savo įprastą gyvenimą. Mes gydome ne tìk pacientą – daug dėmesio skiriame ir jo šeimai konsultuoti.

mimai padeda pažinti save, atrasti naujų mąstymo krypčių, nurimti. Smėlio terapija padeda išreikšti tai, ką jaučiame, bet nemokame įvardinti, o šokio terapijoje daugelis pajunta, kad yra jausmų, kuriuos lengviau išreikšti judesiu, nei žodžiais. Socialiniai darbuotojai atsakingi už biblioterapijos, fìlmų terapijos, socialinių įgūdžių lavinimo užsiėmimus. Jie mažina nerimą, padeda rasti išeitį iš susidariusios situacijos arba pakeisti požiūrį į aplinkybes.

„Ąžuolyno klinikoje“ gydomi nuotaikos, nerimo, adaptacijos, šizofreninio spektro, valgymo, asmenybės ir elgesio beĩ psichologinės raidos ir emocijų sutrikìmai, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar medikamentų, teĩkiamos slaugos ir ilgalaĩkio palaikomojo gydymo paslaugos. Gydymas yra tęstinis - net ir pasveikęs, pacientas gali bet kada pasitarti su jį gerai pažįstančiu gydytoju.

Atvykusįjį apžiūri gydytojas psichiatras, jis įvertina asmens psichinę būseną, jei reikia, skiria medikamentų. Kad dia-

Esame jūsų paslaugoms visą parą – Vilniuje, Ąžuolyno gatvėje 5A. ________________________________ Mus rasite: Ąžuolyno g. 5A, LT-07196 Vilnius, Lietuva Mob. tel. +370 699 55656 Tel./faksas +370 5 2460827 El. paštas azuolynoklinika@vppc.lt www.azuolynoklinika.lt

Dalis hospitalizavimo paslaugų yra kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per teritorines ligonių kasas. birželis – rugpjūtis 2016 Daugiau informacijos www.azuolynoklinika.lt

40

Santykiai.Tu ir aš

Santykiai.Tu ir aš

Pažintis ir išsvajotoji antroji pusė

41

Pažintis ir išsvajotoji antroji pusė Ką vertėtų žinoti ieškant an- Nuo ko prasideda pažintis? trosios pusės? Surasti ir pažinti Sutikę naują žmogų visuomet pasisveikiname. Ieškant antrosios pusės vertėtų atkreipti dėmesį, jog su vienais savo antrąją pusę šiandien nėra žmonėmis pokalbis užsimezga iš karto, o kiti net nepagalvos sveikindamiesi. Jeigu, pabendravę su žmogutaip paprasta. Dažnai nežino- kelia mi, jau po pirmojo pokalbio širdyje pajusite džiaugsmą nekantriai lauksite akimirkos, kada vėl galėsite su juo dami, kaip deramai elgtis, pri- irpasimatyti, tai gali būti ženklas, kad tas žmogus – jūsų antroji pusė. darome klaidų, kurias vėliau etapas ieškant antrosios pusės – tai jūsų abiejų veisudėtinga ištaisyti. Santykių Kitas kla. Labai svarbus aspektas yra laisvalaikio praleidimas Jeigu laisvalaikiu vienas iš jūsų nori vaikščioti po kūrimas yra labai atsakingas kartu. prekybos centrus, o kitas – vykti į gamtą, ateityje jums veiksmas, nes nuo jo priklauso, bus sudėtinga vienam prie kito prisitaikyti. Jeigu vienas iš jūsų į pasimatymą visada ateina penkiolika minučių kaip klostysis tolesnis šeimyni- anksčiau, o kitas vėluoja visą valandą, vadinasi, jums abiem bus sudėtinga planuoti bendrus darbus. Atkreipnis gyvenimas. Jeigu trokštate kite dėmesį, jog galbūt savo aplinkoje jau turite pažįstamą žmogų, su kuriuo jums sekasi kartu atlikti įvairius darbus. surasti pakankamai aukšto Galbūt būtent tas žmogus gali tapti jūsų antrąja puse. intelekto ir pozityvių charak- Trečias žingsnis ieškant partnerio yra gyvenimo stilius. metu atkreipkite dėmesį į aprangą, muziką ir terio savybių antrąją pusę, ver- Pažinties laisvalaikio praleidimo būdą. Jeigu vienas iš partnerių tik trankios muzikos, o kitas mėgsta klasikinę, tėtų suprasti, jog tokių žmonių klausosi bus sudėtinga kartu lankytis koncertuose. Jeigu vienas garsiai, o kitas – tyliai ir santūriai, tai vienas dėl galime sutikti tik kultūringoje juokiasi kito elgesio nuolatos jausis nejaukiai. Jeigu vienas atsipalaiduoja tik vartodamas alkoholinius gėrimus triukšminaplinkoje.

Egidijus Gubinas (http://gubinas.lt)

goje kompanijoje, o kitas – abstinentas, kuriam patinka rami aplinka, jūs negalėsite būti savimi partnerio draugų kompanijoje. Tokiu atveju kažkuris iš jūsų dažnai priekaištaus tikėdamasis, kad ateityje partneris pasikeis. Ži-

birželis – rugpjūtis 2016

Santykiai.Tu ir aš

Nuotr. Tamer Tatlici

42

Dar viena svarbi pažinties detalė yra garsas, o tiksliau – balsas. Balsas sugeba prasiskverbti visur. Jeigu moteris garsiai juokiasi, reiškia – arba ji nekultūringa, arba nori „kristi“ kažkam širdin. Įprastai kultūringos merginos ne šaukia, o šnabždasi, kitu atveju, joms gali trūkti kultūros. Šiandien švelnus moteriškas balsas tapo retenybe, todėl vyrams girdint švelnų ir nuolankų moterišką balsą žemė slysta iš po kojų, dėl tokios moters jie pasiryžę viską padaryti.

būna per vėlu. Išorinis patrauklumas – laikinas, jis prasideda nuo šešiolikos metų, bet vėliau tas grožis „išeina“ ir pradingsta. Kartais gyvenime tiesiog reikia rinktis iš to, kas yra. Būna, kad likimas mums atsiunčia vieną, antrą, trečią kandidatą, tačiau, jei jo nepasirenkame, kandidatas „išeina“, o likimas „sako“ – dabar jau ieškok pats. Tai panašu į situaciją, kai einame į parduotuvę pirkti suknelės arba kelnių. Ne viskas mums gali tikti šimtu procentų, kartais pirkinį reikia apsiūti ar patrumpinti.

Ieškodamos antrosios pusės moterys turėtų atkreipti dėmesį ir į savo kvapą. Siekdamos dėmesio pasirinkite tokį aromatą, kad vyras jus atskirtų. Pradžioje rekomenduojama naudoti tik vieną aromatą, kad užuosdamas jį vyras iš karto jus atsimintų. Jeigu moteris kvepia skaniai, vyrui tai asocijuojasi su kokybe. Moteris ne tik turi atrodyti kaip gėlė, bet ir kvepėti kaip gėlė.

Žinoma, jog dažnai norisi, kad viskas vyktų kaip filme, kad išrinktasis atvyktų su sportiniu automobiliu ir padovanotų žiedą su briliantu, bet jis gali ateiti ir su ramunėmis, apsivilkęs ne kostiumą iš „Baltman“, o darbinį kombinezoną. Todėl kartais reikia imti tai, ką mums siūlo gyvenimas, nes kitaip galime nusivilti dėl prarasto laiko, ypač tai aktualu moterims.

Norint surasti antrąją pusę moteriai pažinties metu svarbu – „blizgėti“, „mirksėti“ ir būti nuolankiai. Šie trys veiksmai užburia vyrą ir tuomet jis pradeda galvoti, kad prieš jį atsirado jo ilgai lauktas stebuklas bei svajonė. „Mirksėti“ – tai reiškia, kad vyras turi jus pastebėti. Vyras yra tarsi medžiotojas, todėl jis turi pamatyti taikinį.

Jeigu jūs laikysitės šios taktikos ir likimas bus palankus jūsų sąjungai, būtinai sulauksite sėkmės.

Gamtoje nėra vienišų gyvūnų ar paukščių, nes jie gyvena pagal visatos tvarką. Žmonės gyvena pagal savo norus, dėl to jiems nuolat iškyla problemų. Tam, kad į gyvenimą ateitų tinkamas vyras, moteris turėtų tapti atitinkama.

Jeigu vyras prisiima atsakomybę, yra dosnus ir padeda moteriai, tai jai iš karto kyla noras tokiam vyrui tarnauti.

Tad, šiuo atveju, reikia galvoti ne apie rezultatą ir idealizuoti trokštamą vyrą ar žmoną, o patiems siekti tapti tais svajonių partneriais. Jeigu sieksite, jog jūsų partneris būtų laimingesnis už jus patį, sėkmė jums – garantuota. Likimas myli tokius žmones, o valstybė tokiems didvyriams stato paminklus.

Jeigu ilgą laiką nesiseka užmegzti pažinties ir surasti antrosios pusės Nereikėtų būti pernelyg išdidiems. Moterys ir vyrai dažnai pamiršta ištekėti / vesti siekdami karjeros, o po to

________________________________ http://balarama.lt

Balys Dainys: „Sveika prostata – sveikas vyras“ Apie prostatos svarbą gerai vyro savijautai ir vieną sunkiausių prostatos ligų – gerybinę prostatos hiperplaziją (GPH), šios ligos simptomus bei gydymą kalbamės su vienu geriausių urologų Lietuvoje prof. B.Dainiu.

Minėjote, kad prostata yra antra vyro širdis. Kuo ji tokia svarbi gerai vyro sveikatai?

– Sveika prostata vyrui labai svarbi, nes ji turi daug funkcijų. Prostata saugo viršutinius šlapimo takus ir šlapimo pūslę nuo infekcijos, reguliuoja šlapinimąsi, atlieka šlapimo sulaikymo funkciją, gamina medžiagas, kurios svarbios reguliuojant kitų organų funkcijas. Dar viena labai svarbi prostatos funkcija – reprodukcinė. Gera prostatos forma lemia aukštą spermos kokybę ir gerina vaisingumą.

– Kokia tai liga gerybinė prostatos hiperplazija (GPH)?

– Gerybinė prostatos hiperplazija (GPH) yra viena iš trijų didžiųjų prostatos ligų – tai būklė, kuriai esant paveikiama vyro priešinė liauka (prostata). Žodis „gerybinė“ reiškia tai, kad padidėjimas nėra dėl vėžinio proceso ar infekcijos, o „hiperplazija“, dar kitaip išvešėjimas, reiškia padidėjimą, kuris sutrikdo šlapinimąsi. Hiperplazija vystosi dėl vyro andropauzės. Vyrui senstant persitvarko hormonai ir prostata pradeda didėti, kai kurios jos funkcijos gęsta. Padidėjusi prostata spaudžia šlaplę ir vyras pradeda sunkiau šlapintis. Hiperplazija yra gerybinis sutrikimas, tačiau tik santykinai, nes negydoma ši liga progresuoja.

– Kokie pirmieji gerybinės prostatos hiperplazijos simptomai?

– Vienas pagrindinių GPH simptomų – sunkesnis šlapinimasis. Antras ligos požymis – kėlimasis naktį šlapintis. Ligai įsisenėjant atsiranda ir daug kitų negalavimų: nevisiško pasišlapinimo jausmas, silpna srovė, dažnas šlapinimasis po truputį,

PROSTAMOL UNO – DAUGIAU JOKIŲ PASITEISINIMŲ VYRŲ ŠLAPINIMOSI SUTRIKIMŲ DĖL GERYBINĖS PRIEŠINĖS LIAUKOS HIPERTROFIJOS GYDYMUI

„Prostata yra antra vyro širdis, todėl jos sveikata vyras rūpintis privalo“—sako daugelį metų urologijos srityje dirbantis prof. Balys Dainys.

nuolatinis noras šlapintis net esant tuščiai šlapimo pūslei, nutrūkstanti šlapimo srovė, šlapimo nelaikymas, pablogėjusi potencija. Jeigu nėra uždegimo ar kitų ligų, GHP pradžioje nei skausmo, nei kitų nemalonių simptomų vyras gali nepajusti, todėl vos tik atsiradus pirmiems negalavimams būtina kreiptis į gydytoją.

– Kokia yra ligos eiga ir kodėl svarbu laiku pradėti gydymą?

– Sergant GPH pažeidžiama prostata – joje išveša mazgai, o tikrasis prostatos audinys sunyksta. Išvešėjusi prostata spaudžia, deformuoja, ištęsia šlaplę, todėl sutrinka šlapinimasis. Ilgainiui ištuštinti pūslę tampa vis sunkiau. Pūslės raumuo susitraukdamas pro siaurą kanalą negali išstumti šlapimo, todėl šlapimo pūslėje pradeda atsirasti vadinamojo liekamojo šlapimo.

Prisikaupus tokio šlapimo užtvenkiami inkstai, šlapimas iš jų nebeišteka. Taigi artėjama prie katastrofos – atsiranda inkstų nepakankamumas. Laiku pradėjus GHP

gydymą baisiausių ligos padarinių galima išvengti.

43

– Kokio amžiaus vyrai turėtų susirūpinti savo sveikata?

– Prostatos išvešėjimą sukelia pakitusi lytinių hormonų (androgenų ir estrogenų) pusiausvyra vyro organizme. Pagrindinis ligos rizikos veiksnys – vyresnis amžius.

Lietuvoje taikoma ankstyvos vėžio diagnostikos programa. Vyrams, kurie neturi jokių nusiskundimų ir jų šeimoje nebuvo prostatos vėžio atvejų, pas urologą rekomenduojama lankytis nuo 50 metų. Tačiau jeigu giminėje būta prostatos vėžio atvejų (sirgo seneliai, tėvai, broliai ir kiti giminaičiai), tuomet rekomenduojama pas urologą pradėti lankytis nuo 45 metų.

Yra žinoma, kad prostatos vėžys gali būti genetiškai determinuotas. Apie 10–15 proc. vėžio atvejų galima atsekti paveldėjimo faktorių. Svarbu paminėti, kad šios ankstyvos vėžio diagnostikos programos siūlomos amžiaus normos tinka tik tiems vyrams, kurie neturi jokių nusiskundimų, tačiau jeigu vyras jaučia diskomfortą, jam peršti šlapinantis, tokio amžiaus laukti nereikėtų. Problemų dėl prostatos gali turėti ir labai jauni vyrai.

– Koks yra šios ligos gydymas?

– Ankstyvoms ligos stadijoms gali būti skiriamas gydymas augalinės kilmės preparatais. „Prostamol uno“ Lietuvoje yra populiariausias vaistas prostatos išvešėjimui gydyti. Jis skiriamas šlapinimosi sutrikimams, atsiradusiems dėl padidėjusios prostatos, palengvinti: esant silpnai šlapimo srovei, dažnam šlapinimuisi (ypač naktį), nevisiško šlapimo pūslės išsituštinimo pojūčiui, ilgiau trunkančiam ir su pertraukomis šlapinimuisi. „Prostamol uno“ vartojamas po vieną kapsulę per dieną kuo ilgesnį laiką,mažiausiai 3–6mėnesius.

Vartojimo trukmė neribojama. Pacientas turi reguliariais laiko intervalais lankytis pas gydytoją. Esant didelei prostatai gali būti skiriamas medikamentinis gydymas.

Nuolat susilaikant šlapimui ar kai medikamentinis gydymas neduoda norimo rezultato, taikomas chirurginis gydymo būdas.

LT_Pro_2015_16_V1

Prostamol uno 320 mg minkštosios kapsulės. Sabalpalmių vaisių tirštasis ekstraktas. Terapinės indikacijos. Vyrų šlapinimosi sutrikimų (šlapimo pūslės išsituštinimo pasunkėjimo) dėl gerybinės priešinės liaukos hipertrofijos (GPH) gydymui esant šiems požymiams: šlapimo ištekėjimo pradžios vėlavimui, ilgiau trunkančiam ir su pertraukomis šlapinimuisi, silpnai šlapimo srovei, dažnam šlapinimuisi (ypač nakties metu), nevisiškam šlapimo pūslės išsituštinimo pojūčiui. Vartojimo būdas ir dozavimas. Išgerkite kasdien vieną Prostamol uno kapsulę tokiu pačiu laiku. Ją reikia nuryti nesukramtytą užsigeriant pakankamu kiekiu skysčio po valgio. Pasitarkite dėl vartojimo trukmės su gydytoju. Simptomų pagerėjimo galima laukti apytikriai tik po 6 savaičių vartojimo. Kol pasiekiamas visiškas veiksmingumas, gali praeiti trys mėnesiai. Kontraindikacijos. Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai pagalbinei medžiagai. Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės. Prostamol uno sukelia tik simptomų dėl padidėjusios prostatos palengvėjimą, bet neveikia šio padidėjimo. Todėl jums reikia reguliariais laiko intervalais lankytis pas gydytoją. Būtina apsilankyti pastebėjus šlapime kraujo, atsiradus nuolatiniam šlapimo lašėjimui esant pilnai šlapimo pūslei (šlapimo nelaikymui), jaučiant skausmingą potraukį šlapintis ir staiga šlapimas negali ištekėti (ūmus šlapimo susilaikymas).

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Reklama paruošta balandžio mėn.

LT_Pro_01_2015

1 KAPSULĖ PER DIENĄ Jasinskio g. 16A, Vilnius LT-03163. Tel. +370 5 269 19 47 birželis – rugpjūtis 2016

DAUGIAU INFORMACIJOS RASITE WWW.PROSTAMOL.LT

Santykiai.Tu ir aš

44

Skaitantys mintis Kažkada aš mokėjau skaityti mintis. Jūs taip pat tai mokate?

Ne? Tikrai mokate, jeigu jau visai atvirai.

Ilona Tamošiūnienė Niekaip negalėdavau suprasti, kodėl mano vyras, netikėtai aptikęs mane nuliūdusią ir papūstais skruostais, paklausdavo: „Kas atsitiko?“ Sulaukęs atsakymo: „Nieko“ pratęsdavo: „Pasakyk aiškiai, ko nori, aš nesuprantu tavęs, aš nemoku skaityti tavo minčių, nemoku skaityti tarp eilučių!“ „Kaip tai nemoki?“ – mintyse stebėdavausi aš. „Visi moka, visi žino, kas ką galvoja… o štai tu – ne, nemoki…“ Ir po šios minties smagiai nerdavome į žaidimą „atspėk iš trijų kartų“. Jis neatspėdavo, bet užtat koks įtraukiantis procesas vykdavo, kiek emocijų, kiek priekaištų „tu manęs visai nesupranti… negirdi tu manęs…“, kiek išgyvenimų. Ek, keisti buvo laikai. Šiuo klausimu niekada nesijaučiau vieniša. Aplink visada atsirasdavo nemažai tų, kurie taip pat turėjo šią dovaną. Štai sutinki žmogų ir jis žino tavo mintis. Ir ne tik mintis – ir šiaip viską žino: kaip tu jautiesi, ką galvoji, kuo gyveni, ką planuoji, ką tau reikėtų padaryti ir kaip teisingai gyventi.

Na ir kas, kad jis tavęs niekada to neklausė? Na ir kas, kad tu jo nematei kokį penkmetį? Štai susitikai, o jis viską žino.

Dabar tai žinosi ir tu. Dabar pats laikas sužinoti tą sprendimą, apie kurio egzistavimą tu net neturėjai nuovokos, nes priėmęs jį iš tavo balso tembro, intonacijos, tylos tarp žodžių ar skleidžiamų bangų suprato, ką tuo momentu tu galvojai ir kaip būtų teisinga pasielgti tavo atžvilgiu. Na ir kas, kad tavęs neklausė, kaip tu norėtum, kaip tau būtų geriau?

Jis žino, kaip viskas yra. Na, stebuklai ir tiek.

Visi viską žino apie kitų gyvenimą ir mintis daug geriau nei tų gyvenimų ar minčių savininkai. Taip kuriamos ir labai juokingos, ir labai skaudžios istorijos. Regis, taip nekaltai kyla nesusipratimai, pyktis, nuoskaudos, o kartais – ir keisti sprendimai. Žmogus visų pirma pats prisikuria įvairiausių istorijų savo galvoje, jomis patiki kaip absoliučia tiesa ir pradeda elgtis taip, lyg taip ir būtų iš tikrųjų. Nė nesusimąstydamas, kokią įtaką tai daro santykiams ir kitiems žmonėms. Štai viena labai miela bičiulė pasakoja apie situaciją su giminaičiais.

– Va, anksčiau aš pas juos bent galėdavau nuvažiuoti, o dabar nebegaliu.

– O dėl ko dabar nebegali, susipykot? – domiuosi aš.

– Ne, nesusipykom, bet žinai, tada jie man taip padėjo, tai dabar taip nefaina, jie galvoja apie mane kaip apie kokią nevykėlę, tai kaip aš važiuosiu.

– O tai jie tau sakė kažką, iš ko tu supratai, kad jie taip galvoja?

– Ne, nesakė, bet vis tiek negaliu važiuoti, galvos, kad vėl iš jų kažko noriu.

Keista situacija. Žmonės iš visos širdies tau padeda ir greičiausiai nė nebeprisimena, o tu gyveni toje istorijoje toliau ir kuri įvairiausio plauko haliucinacijas, užuot susitikusi su svarbiais žmonėmis ir smagiai praleidusi laiką, dar kartą pasakytum ačiū ar už tą pagalbą atsidėkotum kad ir pačia mažiausia dovana. Ne, tu sėdi, kuri istorijas, galvoji už juos ir graužiesi. Ir negali su jais susitikti. Juk taip yra patogiau nei būti tikrai, atvirai ir nuoširdžiai.

Kitas bičiulis pasakoja apie antrąją savo pusę. „Tu žinai, man taip nefaina, ji tai galvoja, kad aš….“ Nesigilinsiu į smulkmenas, bet aiškiaregystės dovana – akivaizdi. Ir kyla natūralus klausimas: „O iš kur tu žinai, kad ji galvoja būtent taip? Ji tau sakė?“ Kelios akimirkos suglumusio žvilgsnio ir ekstrasensorinė tirada tęsiasi. „Ne, ji nesakė, bet ji taip elgiasi, lyg…“ Stop. Tai – labai svarbus momentas. Ne kitas žmogus elgiasi „lyg…“, mes patys pradedam elgtis „lyg…“.

Lyg žinotume, kaip jaučiasi ir kuo gyvena kitas. Mes projektuojame savo suvokimą į kitą ir tikime, kad būtent taip ir yra. Viskas, ką mes matome, – tėra mūsų dalys, kurių mes nenorime matyti. Juk gali būti nelabai skanu. Gal ir nelabai miela suprasti, kad po to, kai tu pati padedi kitam žmogui, pradedi jo vengti, nes galvoji, kad jis ir vėl paprašys pagalbos, nesvarbu net ir tai, kad ir tą pirmąjį kartą jis neprašė, o tu pats pasivijai jį ir įteikei tą pagalbą. Gal ir neskanu pamatyti, kad tai tu taip elgiesi su kitais. Gal ir nesmagu suprasti, kad tavo minčių skaitymo dovana yra nieko verta, nes tu tiesiog nepataikai ir nuolat šaudai pro šalį, savomis rankomis griaudamas santykius tiek su savimi, tiek su kitais.

– Jis manęs nemyli, – graudžiai į ragelį rauda draugė.

– Papasakok, kas gi nutiko.

– Tu supranti, gimtadienio proga man nupirko ne tą žiedą, kurio aš norėjau, – pasikūkčiodama aiškina nuskriaustoji.

– Tu pasakei, kokio žiedo nori, o jis nupirko tau kitą? – bandau suvokti situaciją.

– Ne, aš nesakiau, aš pasakiau, kad žiedo noriu… o jis nupirko ne tą! – skaudžiuose išgyvenimuose pasigirsta pykčio gaida. – Na, kaip tu nesupranti?

Skaitantys mintis

45

O aš iš tikrųjų nesuprantu ir bandau atrasti katastrofos šaknis. Ir, nors tu ką, – nerandu. Pretenzijos kam? Jam? Kad nupirko ne tą žiedą, nors tu nesakei, kokio nori? Rimtai?

Rimtai?! Ir tokį savo elgesį tu vadini adekvačiu? Nes tu – moteris ir kažkurioje moteriškumo idėjoje tu išskaitei, kad būtent taip elgiasi tikros moterys? „C’mon“, – kaip pasakytų angliškų įterpinių mėgėjai. Jeigu manai, kad jis yra burtininkas ir tau nereikia nė pasakyti, ko nori, jeigu atrodo, kad tave turi suprasti iš pusės žodžio, bet tu neišlemeni net pirmos raidės, – kieno tai problemos? Jo? Aš suprantu, jog tau patogiau, kad būtų taip. Bet…

įsitikinimus apie žmones ir supantį pasaulį. Per dieną mūsų galvoje praplaukia milijonai minčių. Vienos jų plaukia ir praplaukia, nepalikdamos jokių prisiminimų, o kitos, tyliai prisėlinusios, prasigręžia skylę pakaušyje, suleidžia šaknis į gelmes ir ima maitintis mūsų dėmesiu. Tokios mintys apsigyvena mumyse įsitikinimų pavidalu. Apie save, kitus žmones ir supantį pasaulį. Ir tada mums nebesvarbu, koks iš tiesų yra tas pasaulis. Svarbiausiu užsiėmimu tampa „pritempti“ jį iki mūsų pačių suvokimo. O tam reikia daug pastangų ir jėgų, kurias galėtume skirti daug malonesnei veiklai nei būrimas iš tirščių arba kitaip – minčių skaitymas.

Tokių situacijų aplink begalybė. Kiek kartų sukome galvoje mintis apie tai, kad „nepaskambino, matyt, supyko… pasakė taip, lyg nenorėtų to daryti… matyt, galvoja, kad aš kvaiša kokia… jis manęs nemyli, nes nesako to tris kartus per dieną…“ ir milijonai panašių haliucinacijų. Vien todėl, kad mes galvojame, jog žinome, ką mąsto kiti.

Taip, mūsų protas piešia paveikslą, visų pirma praleisdamas faktus per savo susikurtus filtrus ir mato pasaulį būtent taip, kaip jam yra patogiau, interpretuodamas viską pagal save. Paprasčiau paklausti žmogaus ir išgirsti jo mintis nei interpretuoti ir kurti istorijas, dažnai neatitinkančias tikrovės. Kiekvieną kartą, kai norisi kažką įvertinti, kiekvieną kartą, kai įsijungia „ekstrasensoriniai“ gebėjimai, paklauskite savęs: „O iš kur aš žinau, kad yra būtent taip?“ Be abejo, protas lengvai nepasiduos ir atras dešimtis argumentų, norėdamas įrodyti savo teisumą.

Klauskite savęs to tol, kol atsakymas taps aiškus…“ Aš nežinau, kad yra būtent taip…“

Todėl pirmas dalykas, kurį vertėtų liautis daryti, – galvoti už kitus. Jeigu tau kas nors neaišku – paklausk. Jeigu nežinai, ar tave teisingai suprato, – pasitikslink. Jeigu kažko nori – paprašyk (na gerai, neprašyk, bent jau pasakyk).

Jeigu pasiilgai – paskambink. Klausyk ir girdėk. Žiūrėk ir matyk. Viskas šiame gyvenime labai paprasta, bet tam reikia drąsos. Drąsos nustoti vaidinti ir būti tikram. Būti tikram tą akimirką, kai ko nors nesupratai ir prašai paaiškinimo.

Kai klausi kito, ko jis norėtų, ir girdi jį. Būti tikram ir paprašyti pagalbos. Būti tikram ir papasakoti apie tai, kaip tu jautiesi. Būti tikram ir pripažinti, kad klydai. Būti tikram ir gyventi.

Ne rečiau mes žinome ir tai, kaip vienas ar kitas žmogus pasielgs, tai pateisindami turima patirtimi… „Jis jau ne vieną kartą taip padarė“, – sakome mes ir tą akimirką šventai tikime savo teisumu. Bet pasižiūrėkime iš kitos pusės – kokią įtaką mes darome kitam žmogui, „žinodami“ viską apie jį? O gal tai mes tuo savo „žinojimu“ neduodame jam pasirinkimo ir kito varianto pasielgti kitaip? Juk dažnai būna taip, kad tas pats žmogus elgiasi visiškai skirtingai su skirtingais žmonėmis, ar ne? Tad kas tas šaltinis, priverčiantis jį elgtis vienaip ar kitaip? Nesuverskime visko kitiems ir supraskime, kad iš kitų žmonių mes gauname būtent tai, ko prašome. Jeigu mes žinome, kaip jis pasielgs, jis būtinai taip ir pasielgs. Žinoma, tuomet mes pasitvirtinsime savo tiesą „aš juk sakiau, kad taip bus…“ Bet verta prisiminti, kad ryšys visuomet yra abipusis.

– Kartais, – atsakė Odinis Arklys. – Bet jeigu tu Tikras, tu pasirengęs iškęsti tą skausmą.

Mes matome pasaulį per savo akinius ir norime, kad kiti matytų lygiai taip pat. Mes turime savo tiesas, tikėjimus ir

– Tu tik tada tampi Tikras, – aiškino Velvetiniam Triušiui senas išmintingas Odinis Arklys, – jeigu kažkas tave ilgai ilgai myli. Ne tiesiog žaidžia, o IŠ TIESŲ myli.

– O tai skausminga? – paklausė Triušis.

– O kaip tai vyksta? Viens du ir viskas ar palaipsniui?

– Palaipsniui, – pasakė Odinis Arklys. – Juk tu tampi Tikras.

O tam reikia daug laiko. Todėl tai taip retai įvyksta su tais, kurie daug ginčijasi, su kuriais sunku susitarti, kurie reikalauja ypatingo dėmesio. Dažniausiai būna taip, kad tada, kai tu tampi Tikras, tavo kailis jau baigia iškristi, akys nebesilaiko savo vietoje, galūnės tabaluoja, ir tu atrodai apgailėtinai. Bet tai neturės jokios reikšmės, nes tas, kuris tapo Tikru, negali būti negražus. Nebent tik akyse tų, kurie nieko nesuvokia. / M. Williams, The Velveteen Rabbit (Velvetinis Triušis) ________________________________ www.108studija.lt

birželis – rugpjūtis 2016

Santykiai.Tu ir aš

46

Kokio tipo tėvai esame?

Kiekvienas iš mūsų turime savą tėvystės stilių, kuris didele dalimi priklauso nuo mūsų charakterio savybių, filosofinių nuostatų, kas yra gera tėvystė ir kaip reikėtų auklėti vaikus.

Laura Varžinskienė Tėvystės stilius apima pagrindines idėjas apie discipliną, santykių kūrimą ir lūkesčius, kuriuos tėvai turi vaikams ir, atvirkščiai – vaikai turi tėvams. Nemažai šiam stiliui poveikio turi ir tai, kokioje aplinkoje mes esame užaugę, kokie nusistovėję kultūriniai standartai mus supa, kaip mus pačius auklėjo tėvai. Turbūt esate kada save išgirdę tarsi iš šalies kartojant savo mamos ar tėčio mėgstamą frazę savo vaikams.

Kartais mes galime išvystyti ir visiškai priešingą savo tėvams tėvystės stilių, ypač kai jaučiame, kad kažkas mūsų tėvų tėvystėje buvo neefektyvu ar net nepriimtina mūsų asmenybei.

Bet kokiu atveju svarbu suprasti savo tėvystės stilių, siekiant įvertinti, kiek jis yra efektyvus siekiant nusistatytų tikslų auklėjant ir vedant savo vaikus gyvenimo keliu. Ko gero, daugelis iš mūsų siekiame, kad mūsų vaikai užaugtų sveiki, savarankiški, atsakingi piliečiai, gebantys kurti artimus santykius su aplinkiniais.

Išskiriami trys pagrindiniai tėvystės stiliai: autoritetingas, autoritarinis ir nuolaidusis. Apžvelkime, kiek kiekvienas iš jų leidžia mums pasiekti anksčiau įsivardytų vaikų auklėjimo tikslų.

Autoritetingas tėvystės stilius

Šį tėvystės stilių, dar vadinamą demokratiniu tėvystės stiliumi, būtų galima įvardyti kaip patį tinkamiausią, bet kartu patį sunkiausią, kadangi vienu metu derinami šilti tarpusavio santykiai su vaiku ir struktūros bei ribų nustatymas, kurie yra būtini sveikam vaiko vystymuisi. Dauguma tėvų pajunta, kad nelengva pasiekti pusiausvyrą, todėl pradedama svyruoti vis nukrypstant tai į vieną, tai į kitą pusę paaukojant antrąjį spektro galą. Nuraminsiu jus. Tai normalu.

Taikant šį tėvystės stilių pagrindinės elgesio taisyklės, struktūra ir ribos yra nustatomos tėvų, tačiau tuo pat metu tėvai yra pakankamai lankstūs šias taisykles taikydami, prisiderindami prie augančių vaikų poreikių ir

augančio gebėjimo pačiam dalyvauti sprendimų priėmime. Vaikai, ypač paaugliai, geba dalyvauti diskusijose apie taisykles ir išreikšti savo požiūrį. Svarbu, kad tėvai gebėtų vaikams parodyti, jog jie yra atviri išklausyti vaiko nuomonę ir, jei jų argumentai įtikinami, gali pakeisti savąją. Vis dėlto šiame procese turi būti priimta, kad tėvų žodis yra paskutinis. Kuo tai svarbu? Tokie vaikai išmoksta reikšti savo nuomonę, jaučia, kad gali dalyvauti sprendimų priėmime (o tai vienas svarbiausių pilietinės visuomenės bruožų), be to, tai suteikia vaikui galimybę ugdyti mąstymą, naudojant loginį mąstymą ir derinant norus su realybe.

Nors tėvai aiškiai nurodo žaidimo taisykles, santykis tarp tėvų ir vaikų yra apibūdinamas kaip šiltas, draugiškas ir abipusiai pagarbus. Net konfliktų metu išlieka artumo jausmas tarp tėvų ir vaikų. Vaikas jaučia, kad tėvai vertina jo unikalumą, paiso jo interesų. Taigi autoritetas įgyjamas kartu su supratimu ir užuojauta.

Taikant šį tėvystės stilių bendraujama ne tiek siekiant autoriteto, kiek nuolat dalijantis patirtimi, išgyvenimais, kas leidžia vaikui jausti nuolatinį tėvų domėjimąsi vaiko gyvenimu. Tai pasiekiama per kasdienius pokalbius, kurie yra spontaniški ir apima daug temų. Tėvai tiesiog leidžia vaikui plepėti apie tai, kas jam įdomu, o vaikas jaučia tėvų susidomėjimą.

Autoritetingas tėvystės stilius skatina „įgalinantį“ elgesį.

Tai yra tėvai nurodo tokias elgesio taisykles ir nurodymus, kurie skatina augantį autonomijos ir atsiskyrimo nuo tėvų jausmą. Šis atsiskyrimas priklausomai nuo amžiaus labai skirsis, bet jis svarbus vaiko individualumo pajautimui. Įgalinantis elgesys skatina vaiką klausti, būti tolerantišką, abstrakčiai mąstyti, ieškoti paaiškinimų. Ko gero, nė nereikia minėti, kad toks vaikas pasižymės pakankamai didele saviverte.

Svarbu paminėti, kad taikant šį tėvystės stilių yra gana žemas konfliktų lygis tarp tėvų ir vaikų net tada, kai vaikai sulaukia paauglystės. Bendras meilės, pagarbos jausmas, kuris ugdomas skatinant vaiko sprendimų priėmimą, galiausiai suformuoja santykius, kai vaikai ir paaugliai klausia tėvų patarimo, o ne slapta maištauja.

Autoritarinis tėvystės stilius

Taikant šį tėvystės stilių daugiausia dėmesio skiriama elgesiui kontroliuoti taip, kad vaikas patenkintų tėvų lūkesčius. Visi kiti vaiko ir tėvų santykių aspektai tampa antriniais. Auklėjimo stilius yra pakankamai griežtas ir reikalaujantis neabejotino paklusimo be diskusijos ar paaiškinimo. Net jei paaiškinimai yra pateikiami, jie yra nediskutuojami, neinterpretuojami ir nekeičiami.

Elgesio nurodymai yra griežti ir privalomi. Šiuos nurodymus, kaip ir ribas bei taisykles nurodo tėvai ir dažniausiai pristatoma „arba arba“ stiliumi. Sistema, kurioje šie

Kokio tipo tėvai esame?

47

Tėvystės stilius apima pagrindines idėjas apie discipliną, santykių kūrimą ir lūkesčius, kuriuos tėvai turi vaikams ir, atvirkščiai – vaikai turi tėvams.

birželis – rugpjūtis 2016

Santykiai.Tu ir aš

Nuotr. Sarah Brucker

48

nurodymai sukuriami, yra gana diktatoriška, dažnai lydima gana griežtų bausmių. Bendras šio tėvystės stiliaus tikslas yra kontrolė, todėl vaikas negali išugdyti autonomijos, išmokti savarankiškai priimti sprendimus.

Išvystyti artimus santykius tarp tėvų ir vaikų yra labai sunku. Artumas yra paremtas tėvų tikėjimu, kad vaikas geba išmokti savikontrolės ir sprendimų priėmimo. Tėvai nepripažįsta augančio vaiko poreikio atsiskirti nuo tėvų ir įgyti autonomiją. Artumas, kuris atsiranda, gali būti vadinamas pseudoartumu, nes yra paremtas vaiko baime. Vaikai, užaugę taikant tokį tėvystės stilių, dažnai turi aukštesnį depresiškumo lygį, pasižymi probleminiu elgesiu, sunkiai valdo impulsus, ypač kai šalia nėra tėvų. Šis stilius skatina „varžantį“ elgesį, kurio tikslas kontroliuoti, o ne skatinti mąstymo procesą, sprendimų priėmimą. Vaikas yra mokomas ne to, kas jam gali praversti ateityje.

Toks stilius skatina maištavimą. Taigi šis tėvystės stilius nulemia daug konfliktų tarp tėvų ir vaikų, net jei jie nėra tiesiogiai išreikšti. Tokie konfliktai gali pasireikšti neigiamu vaiko elgesiu mokykloje, mušimusi su kitais vaikais, įsitraukimu į bendraamžių gaujas, svaigalų ir narkotikų vartojimą. Kita vertus, šie vaikai gali tapti perfekcionistai, perdėtai orientuoti į rezultatų pasiekimą, paaukojant emocinę raidą. Abiem atvejais individualizacija, reikalinga tapti gerai funkcionuojančiu suaugusiuoju, tampa sunki.

Nuolaidžiaujantis tėvystės stilius

Tai priešingas autoritariniam tėvystės stiliui. Taikant šį stilių nėra nustatytų elgesio ribų arba jos yra labai silpnai suformuluotos ir įgyvendinamos. Dažnai šį stilių taikydami tėvai stengiasi savo vaikus įtraukti į vieną ar kitą elgesio būdą, tačiau be pakankamos jėgos. Šie tėvai arba yra

Kokio tipo tėvai esame? pernelyg įsitraukę į nuolatinį savo vaikų laimės jausmą, arba, atvirkščiai – labai mažai įsitraukę į savo vaikų gyvenimą. Abiem atvejais rezultatai yra neigiami.

Elgesio nuorodos, taisyklės ir ribos yra labai neaiškios, o kai kuriais atvejais jų ir visai nėra. Tėvai gali ypač susifokusuoti ties vaiko nuraminimu kiekvieną jo nusiminimo momentą. Tai reiškia, kad tik vaikui nusiminus (dažnai tada, kai bandoma nustatyti ribas) tėvai pasiduoda ir leidžia vaikui tai, ko jis nori. Tai dažniausiai lemia šypseną, tačiau turi neigiamų pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje – vaikas išmoksta, kad savikontrolė yra nebūtina, o į autoritetus nebūtina kreipti dėmesio ar juos gerbti.

Kito tipo nuolaidžiaujantys tėvai gali tiesiog nedalyvauti vaiko gyvenime (dėl darbų, užimtumo) ir leidžia vaikui gyventi be jokios aiškios struktūros. Tokiems vaikams sunku išsiugdyti savidiscipliną, o jaučiasi jie dažniausiai nemylimi (tai nieko bendro neturi su tuo, ar juos tėvai myli, ar ne). Elgesio standartų šie vaikai dažniausiai ieško bendraamžių grupėje, o su autoritetais šie vaikai dažniausiai konfliktuoja.

Vaikams neaiškios ne tik elgesio ribos, bet ir vaidmenys, kuriuos atlieka šeimos nariai. Jau aptartų stilių aiškiai apibrėžti tėvų ir vaikų vaidmenys – tėvai yra tie, kurie nustato ribas ir turi daugiau gebėjimų priimti sprendimus. Šio stiliaus vaidmenys tarsi susikeičia vietomis ir tampa visiškai neaiškūs vaikui. Tėvai gali matyti save kaip vaiko draugą, kitu atveju tėvai tiek įsitraukia į vaiko gyvenimą, kad pradeda už jį gyventi. Kai tėvai mažiau įsitraukę, vaikas gali būti matomas kaip turintis suaugusiojo gebė-

49 jimus pasirūpinti savimi ir todėl jam nereikalinga tėvų priežiūra. Rezultatas – santykiai yra arba pernelyg artimi, susilieję, arba visiškai nutolę. Abiem atvejais vaikas patiria depresiškumo ir emocinio streso jausmus. Dažnai šiems vaikams sunku išmokti abipusio bendravimo. Šio tėvystės stiliaus auklėjami vaikai pasižymi nesubrendusiu elgesiu arba įsitraukia į suaugusiesiems būdingą elgesį, kuris atliekamas be suaugusiesiems būdingos brandos. Pavyzdžiui, vyresnis vaikas rėkia ir verkia siekdamas patenkinti savo norą arba kūdikiškai ginčijasi kiekvieną kartą, kai suaugę bando įvesti taisykles, nustatyti ribas. Ir atvirkščiai – vaikai įsitraukia į suaugusiesiems būdingą veiklą (ankstyvas seksualinis gyvenimas, alkoholio vartojimas ir pan.) žymiai anksčiau nei yra tam pasiruošę, subrendę prisiimti atsakomybę.

Konfliktų lygis yra pakankamai žemas abiem atvejais. Šie vaikai šalinasi tėvų, kol randa bendraamžių grupę, kuri atstotų šeimą. Jie gali atrodyti pakankamai savarankiški, tačiau tai mažiausiai savarankiški vaikai, palyginti su visais trimis tėvystės stiliais. Kai tėvai per daug dalyvauja vaikų gyvenime, konfliktų gali kilti šiek tiek daugiau, tačiau dažnai šie konfliktai netikri. Šie vaikai nesišalina tėvų, tačiau turi labai mažai autonomijos ir savarankiškumo. Autoritetingas (demokratinis) tėvystės stilius laikomas pačiu tinkamiausiu, o nuolaidusis tėvystės stilius yra pats žalingiausias (ypač kai tėvai emociškai nutolę nuo vaikų). ________________________________ http://pagalbaseimai.lt

birželis – rugpjūtis 2016

Santykiai.Tu ir aš

50

Galite užsidirbti tik to žmogaus meilę, kuris jūsų iš tikrųjų nemyli Drąsiai galima sakyti, kad kiekvienas nori patikti ir būti mylimas. Vienetai žmonijos atstovų yra laisvi nuo visų šio noro šešėlių.

Silvija ir Šarūnas Mažuoliai Lengva pasakyti „nekreipk dėmesio, ką kiti apie tave galvoja“. Tame „ką kiti apie tave galvoja“ yra ne tik kančios ir priklausomybės, bet ir malonumo. Kaip gera žinoti, kad kiti apie tave galvoja tik gerai! Kaip gera padaryti ką nors, dėl ko aplinkiniai patapšnoja per nugarą ir pagiria! O juk kažkada, kai dar vaikščiojome po stalu, noras patikti buvo ne tik noras, bet gyvybės ir mirties klausimas. Jei mamytė ir tėvelis nemylės, nesirūpins, taigi liksime vieni ir mirsime iš bado ar šalčio. Suaugus ir šis faktorius, pasilikęs pasąmonėje, daro savo. Tėvelių ir mamyčių per visą žemės rutulį rasime daug, tad, kad ir kur nenueitume, nebesijaučiame laisvi. Štai tokia problema.

Priklausomybę nuo kitų nuomonės pradėjau tyrinėti pajutusi jos dantis, skausmingai įsikandusius į mano pačios protą ir jausmus. Kas gi nutiko, kad negaliu apsirengti taip, kaip noriu, judėti taip, kaip noriu, kalbėti taip, kaip noriu, ir apskritai turiu vaidinti ką nors kitą nei esu? Suprantu, vaikystėje tai tikrai buvo gyvybės ir mirties ar bent jau potencialaus sužalojimo klausimas, tačiau dabar tikrai ne kiekvienas praeivis kėsinasi į mano gyvybę ar sveikatą. Juo labiau mano mylimas ir mylintis vyras. Ir štai, vėl ir vėl matau save kovojančią, net jeigu ta kova vyksta tik mintyse, už teisę būti.

Taigi, minėjau, kad pradėjau tyrinėti, kas yra noras įtikti bei patikti, o ypač kaip nuo to būti laisvai. Neradau geresnio būdo kaip suvokimas, kas iš tikrųjų vyksta po šia saule ir mano pačios vidiniame pasaulyje.

Mano tėvai artimai bendravo su giminaite, kurią pažinojau nuo gimimo. Būčiau ranką davusi nukirsti, kad ji mane mylėjo. Mintis, kad gali būti kitaip, nė nebuvo šmėkštelėjusi į mano mažą (o paskui ir ne tokią mažą) galvelę. Ko aš tuo metu nepastebėjau, tai, kad ši „meilė“ pasireikšdavo tik tada, kai aš elgdavausi ir atrodydavau taip, kaip jai patiko.

Vaikiškai naivi, gera, mandagi, tvarkinga mergaitė, kad tik nesulaukčiau kreivo žvilgsnio ar nepatenkinto komentaro.

O šie komentarai atsirasdavo kiekvieną kartą, kai išdrįsdavau būti savimi. Laikui bėgant aš vis labiau nemėgau šios giminaitės ir manyje pradėjo kovoti du žvėrys: vienas jų teigė, kad ji mane myli, ir aš esu blogas žmogus dėl to, kad jos nemėgstu, o kitas jautėsi prievartaujamas ir visa savo esybe staugė, kad kažkas čia ne taip. Prireikė perskaityti daug knygų, išklausyti daug paskaitų ir praleisti daug valandų meditacijose bei kontempliacijose (plius iš tikrųjų mylinčių artimų žmonių palaikymas, taigi prireikė visos artilerijos), kol mano vaikiškas naivumas pagaliau suprato aiškią tiesą – ji manęs niekada nemylėjo! Ji mylėjo įvaizdį, kuris jai patiko, paveikslą, kurį ji pati susikūrė, tačiau su manimi šis paveikslas neturėjo nieko bendro. Giminaitės draugiškumą ir meilę gaudavau tik tada, kai atitikdavau paveikslą. Manęs pačios, to, kas aš buvau iš tikrųjų, ji paprasčiausiai nemėgo. Koks akmuo nusirito nuo širdies, kai du vidiniai žvėrys paspaudė vienas kitam letenas ir nusiramino pagaliau gavę atsakymą į savo ilgus metus trukusį nesutarimą.

Kita istorija visiškai šviežia. Ji man atvėrė akis, ką iš tikrųjų reiškia gera žmonių nuomonė apie mane. Straipsnių autorė, santykių ekspertė – taip mane pristato žurnaluose.

Tad mano sąmonėje yra šioks toks koziris – turiu kuo įrodyti savo vertę (juk akivaizdžiai tą vertę vis dar reikia įrodinėti). Taigi kartu su vyru gelbėjome mamai ir vienai jos draugių (kol istorija šviežia ir į ją įtraukti kiti žmonės, į detales nesivelsiu). Mamos draugė mus su vyru sutiko net ne šaltai, ji mudu apskritai ignoravo. Pasijutau kiek keistai, bet ką gi, toks žmogus ir ne draugauti aš čia atvažiavau. Įpusėjus darbams ji paklausė mamos, ką mudu su vyru veikiame. Atsakymo rezultatus vėliau papasakojo mama: moters net veidas pasikeitė, kai sužinojo, kad mes ne šiaip gamykloje prekes pakuojame, bet straipsnius ra-

Galite užsidirbti tik to žmogaus meilę, kuris jūsų iš tikrųjų nemyli

šome, su žmonėmis dirbame ir t. t. Žodžiu, ji net kalbėti ir juokauti su mumis pradėjo. Mane net nupurtė – štai tau ir pripažinimas, štai tau ir žmogiška meilė bei draugiškumas.

Gausi, jei atitiksi kriterijus, o jei ne – nieko tu kaip žmogus nevertas. Ir kam man toks koziris, jei nuo jo kartus skonis burnoje lieka…

Ką aš spėjau suprasti ieškodama, kaip išsilaisvinti nuo noro būti svarbia, pripažinta, įvertinta: 1. Aš nenoriu būti nuo to laisva. Pripažinimas yra kaip narkotikas. Jis teikia didžiulį malonumą. Kol to neįsisąmoninsiu, liksiu mėtyti savo kozirius, tegul tykiai ir nepastebimai net pačiai sau ir toliau.

2. Tam reikia didžiulės drąsos. Milžiniškos. Kitų žmonių pripažinimas taip giliai įsišaknijęs į kiekvieno individo pasąmonę, kad tarp mirties baimės ir baimės būti atstumtiems galima brėžti lygybės ženklą. Vienoje bendruomenėje (nepamenu detalių, kur ir kada) didžiausia bausmė žmogui būdavo visam kaimui jį ignoruoti, tarsi žmogus nė neegzistuotų. Tokie žmonės ilgai neišgyvendavo. Įsivaizduojate, mirti nuo ignoravimo? Taip giliai pas mus sėdi įsitikinimas, kad be kitų žmonių mes esame bejėgiai.

3. Noras pasimėgauti pripažinimu yra kalėjimas. Vienas mėgstamų mokytojų pasakė, kad nėra didesnio jungo kaip įvaizdis. Tenka paaukoti galimybę būti savimi ir gyventi gyvenimą tik dėl kitų.

4. Visiems neįtiksi. Žinote tą pasakėčią apie bobutę, dieduką ir asilą, kaip jie visi trys keliavo per kaimelius? Kad ir ką darytų, ar bobutė sėdėtų ant asilo, ar diedukas , ar nė vienas, ar abu – vis tiek kažkas būdavo nepatenkintas ir kritikuodavo. Kuriems žmonėms verta stengtis įtikti, o kuriems ne? Kaip atsirinkti tuos, už kurių pripažinimą kovosime, ir tuos, kuriuos ignoruosime? Kuris iš salėje sėdinčių žmonių, atėjusių paklausyti paskaitos ar skaitytojų, skaitančių straipsnius, yra vertas mano bandymų įtikti, o kuris ne? Taip kyla galybė vidinių konfliktų ir patys virstame tais žvėrimis, kurie viduje kaunasi nesuprasdami, kur yra tiesa.

5. Noras įtikti yra puikiausias konfliktų šaltinis. Kiekvieno žmogaus, kaip ir kiekvieno gyvūno, esybėje užprogramuotas didžiulis laisvės troškimas. Ne tik vyrams reikia laisvės, moterims jos reikia ne mažiau, tik jos lengviau tą laisvę iškeičia į saugumą. Kaip tuomet suderinti laisvės poreikį ir norą elgtis, kalbėti, kad tai patiktų kitiems? Tie kiti, kad ir kas tai būtų, greitai mūsų viduje virstų priešais, net jei kartu juos nuoširdžiai mylime.

6. Išsikovoti galima tik to žmogaus meilę, kuris iš tikrųjų jūsų nemyli. Aš nekalbu apie „buvimą savimi“ elgiantis agresyviai ir nepagarbiai, t. y. aš elgiuosi taip, kaip noriu, o jūs elkitės gražiai ir mane mylėkite. Tai net ne vaikiškas, o kūdikiškas elgesys. Kiti žmonės turi tokią pačią teisę būti

51

savimi ir agresija paprastai sulaukia tokios pačios agresijos. Tačiau jei jūs turite savo aprangos stilių, savo valgymo manieras, savo tvarkos ar netvarkos poreikį, savo svajones, fantazijas, planus ir dėl to kažkam nepatinkate, tuomet dėl tokios „meilės“ galite pakovoti. Pasikeiskite, tapkite tokiu žmogumi, kurį jis ar ji pripažintų pagal išorinę atributiką, ir būsite „mylimi“. Tik nenustebkite, jei nuo tokios meilės bus truputį bloga.

7. Laisvė nuo poreikio būti pripažintiems nereiškia, kad teks atsiskirti nuo žmonių ir gyventi viduryje miškų ar ignoruoti visus aplinkinius ir nutraukti draugystes.

Atvirkščiai! Laisvė nuo pripažinimo reiškia, kad laisviau, natūraliau ir nuoširdžiau bendrausite su visais sutiktais žmonėmis. Nebus nė vieno, kurio norėtumėte vengti, nė vieno, kuris sudrumstų vidinę jūsų ramybę. Nesitikėdami, kad kiti jus būtinai turi priimti, nieko nesitikėsite ir iš kitų žmonių elgesio. Išlaisvinkite juos iš savo normų ir standartų, kuriuose laikote įkalinę kitus žmones (o ką, manėte, kad jūs taip nedarote?). Atsiras daugiau tolerancijos, pagarbos, priėmimo. Rasite kalbą su įvairesniais žmonėmis, ne tik su tais, kurie yra ne žemiau ir ne aukščiau už jus pagal nusistatytas normas (nes esančius žemiau smerkiate, o aukščiau esančių bijote). Pradėsite gyventi savo gyvenimą, o ne gyvenimą, kurį turite gyventi pagal kažkieno kito sukurtus standartus (jei gerai paieškotumėte, greičiausiai to kažko kito netgi nerastumėte).

Ką visa tai turi bendro su poros santykiais? Viską! Juk poros santykiai yra patys artimiausi santykiai ir labiausiai bijome būti nemylimi, labiausiai verčiame partnerį elgtis ir gyventi pagal mūsų standartus, labiausiai nustatinėjame taisykles, kada vienas kitą „mylime“, o kada ne (ne teoriškai mylime, o elgiamės mylinčiai) ir labiausiai nekenčiame, kai dėl kito žmogaus aukojame savo gyvenimą, svajones, norus ir visą savo esybę.

Dėmesio tiems, kurių situacija kiek prastesnė: sugeria visą kritiką, tačiau ignoruoja komplimentus ir pripažinimą.

Pirma, pradėkite mokytis priimti komplimentus ir mėgautis pripažinimu. Šis žingsnis būtinas, nes be jo liks neadekvatumo visuomenėje, tarp žmonių jausmas ir greičiau tapsite asocialūs. Pirmiausia reikia pakankamai atsigerti pripažinimo, palopyti savivertės jausmą, o tada galima pradėti kelti klausimus, kas tai yra ir ką jums tai duoda. Tai galite daryti išmokę sakyti komplimentus ir padėkas. ________________________________ http://santykiuabc.lt/

birželis – rugpjūtis 2016

Moters pasaulis

52

Moters pasaulis

Dalinimasis pareigomis arba Kaip išstovėti, kai stiprus vėjas verčia iš kojų

53

Dalinimasis pareigomis arba Kaip išstovėti, kai stiprus vėjas verčia iš kojų Neabejoju, mieloji, kad jautiesi bent šiek tiek geriau, kai pažvelgi savo problemai į akis.

Iškabinti jų nereikia – per žiauru, o sudėliojus veiksmų planą gera lengviau atsikvėpti.

Viktorija Česonytė

(Neurolingvistinio programavimo (NLP) trenerė)

Norėčiau tave lydėti ir įgyvendinant tuos veiksmus. Mat gyvenimo vėjų kryptį numatyti sunku, o jie siaučia nuolat, kad ir kaip tau to nesinorėtų.

Taigi – su brangiausiuoju aptarei planą, kokias pareigas gali nuimti nuo tavo pečių.

Svarbiausia! Kalbėti ramiai, argumentuotai, ne kaltinti, o aptarti. Labai norėdama paaiškinti, kaip jautiesi dėl vieno ar kito dalyko, įstumi savo pasirinktąjį į kampą. O ten jis blogai jaučiasi ir priešinasi. Tad venk aiškinančio ir moralizuojančio tono. Pateik tai kaip abipusį susitarimą. Pavyzdžiui, galima tarti: „Man būtų labai malonu, jei perimtum iš manęs pareigą išnešti šiukšles.“ Verta nurodyti konkrečiai, ko norėtumei. Kas iš to, kad pasakysi „Padarytum ką nors namie“. Ką reiškia tas „ką nors“? Į tai gali gauti atsakymą: „Taigi atėjęs nusiaviau batus – padariau „ką nors“. Ir negali ginčytis. Todėl įvardyk tiksliai – žinok, ko nori iš savo mieliausio.

Dažnas vyras greičiausiai atsakys, kad tai labai paprasta. Bet… pamiršta.

Tu tyli ir tikiesi. Neiškentusi primeni. Jis kaip niekur nieko sutinka, bet paprašo paduoti šiukšlių maišą. Gal nereikėtų jo paduoti, juk vyras pažadėjo, vadinasi, tai nuo A iki Z yra jo pareiga.

Kodėl pamiršo? Neturi įgūdžių, suteik jam mėnesį įpročiui išsiugdyti. Tau greičiausiai teks vis priminti – atkaklumo čia prireiks.

Tavo draugės vyras šiukšles išneša net sirgdamas? Tai reikėjo tokį vyrą ir išsirinkti.

Dar baisiau – gali sulaukti atsakymo „ne“. Jis neneš šiukšlių.

Neišsigąsk, paklausk, kokį darbą vyras galėtų perimti iš tavęs. Pasiruošk atsakymui „nežinau“. Apgalvok, kokios norėtum sulaukti pagalbos. Sugalvok keletą darbų, kuriuos galima nuveikti per porą minučių: išnešti šiukšles, sudėti indus į indaplovę (išplauti juos rankomis kol kas per didelis iššūkis), patikrinti vaikų namų darbus. Ir į atsakymą „nežinau“ iš karto galėsi pasiūlyti, kas tau būtų malonu, kad jis padarytų namie.

Itin veiksmingas yra alternatyvų būdas, neleidžiantis išsisukti nuo darbo.

Gali formuluoti klausimą taip:

„Brangusis, o tu išneši šiukšles, kai patikrinsi vaikų namų darbus?“ Arba „Brangusis, o tu sudėsi indus į indaplovę, kai išneši šiukšles?“ Taip suteiksi vyrui pasirinkimo galimybę. Būkime atviros – suteiksi iliuziją, kad gali pasirinkti, o kartu perduosi ir visus tris darbus. Šis būdas itin veiksmingas pratinant ir vaikus imtis pareigų.

Užtvirtink schemą:

1. „Išneši šiukšles?“ Jei atsakymas ne, klausi…

2. …ką vyras galėtų / norėtų nuveikti: „Galėtum patikrinti vaiko namų darbus arba sudėti indus į indaplovę.“ 3. Tada – alternatyvų metodas – vardiji klausdama, ką po kurio darbo nuveiks. ________________________________ http://www.victorycode.eu

birželis – rugpjūtis 2016

Moters pasaulis

54

Moterims: tikra laisvė ateina iš vidaus

Tai, kuo noriu pasidalyti šiame straipsnyje, – asmeninė patirtis.

O asmeninė patirtis tokia jau yra – asmeninė, taigi vienam ji gali sakyti daug, o kitas nė nesupras, apie ką kalbama. Dalijuosi visu tuo todėl, kad kažkada tokios kitų žmonių istorijos buvo mano įkvėpimo šaltiniu, viltimi.

Silvija Mažuolienė Trumpa priešistorė. Nuo mažų dienų buvau mokoma ir auginama pagal filosofiją, kad gyvenimas yra darbas.

Mano gyvenime nuo pat gimimo buvo žmonės, kurių įtakai aš buvau itin imli. Jų gyvenimo filosofija buvo kaip tik tokia – gyvenimas pirmiausia yra pareigos. Taigi nuo pirmo oro gurkšnio į plaučius statėsi tokia mano

pasaulėžiūra, kad gyventi reiškia dirbti, kažko pasiekti, užsitikrinti vardą, uždirbti pinigus, būti žinomai, svarbiai (tie žmonės nebuvo žinomi ar svarbūs, bet turėjo lakią vaizduotę ir didelių ambicijų). O atlikusi savo pareigas, galiu gauti ir malonumo – pagal nuopelnus, žinoma. Noriu pamiegoti dieną? Pirma turiu pateikti sau (atkreipkite dėmesį, ne kažkam kitam – sau) ataskaitą, kad gerai padirbėjau, buvo sunki diena mokykloje ar akademijoje, taigi užsidirbau. Noriu nusipirkti knygą – ta pati ataskaita, už kokius nuopelnus galiu sau tai leisti? Ir taip kiekviename žingsnyje. Net laisvalaikis turėjo būti kažkoks ypatingas. Štai visai neseniai bandžiausi Vingio parko orientacinę trasą. Viena. Niekas daugiau nežinojo. Ir viduje toks keistas jausmas – jei niekas nežino, kokia prasmė apskritai tai daryti? Nors nufotografuok ką nors ir įdėk į „Facebook“, kad štai ne tuščiai gyvenu. Žinoma, anksčiau aš to nemačiau. Pasaulėžiūra toks dalykas, ja neabejojame. Tai kaip pamatas, ant kurio stovi kiekvienos dienos veiksmai ir sprendimai. Ir tik tada, kai gerai įsiskauda, pradedame (arba ne) kelti klausimus, ar tikrai gyvenimas yra toks, kaip mes apie jį galvojame. Galima ginčytis, kad požiūris – pirma darbas, paskui malonumai – praverstų tingiam žmogui, bet bėda ta, kad tai nėra ir niekada nebuvo tingių žmonių požiūris. Tik darbštus, atsakingas vaikas gali būti imlus tokiai pasaulėžiūrai.

Viena didžiausių problemų Lietuvoje, su kuria susiduriame konsultacijose, – pervargusios, persidirbusios

Moterims: tikra laisvė ateina iš vidaus

moterys, neturinčios resursų ir gebėjimo būti jėga, palaikančia ir lipdančia santykius, įkvepiančia vyrą, šviečiančia, saugančia, raminančia ne tik kitus, bet SVARBIAUSIA save pačią. Ne techniškai, o natūraliai, dėl moteriškos energijos, kuri teka per moterišką kūną ir kuri miršta, jei moteris pradeda „užsidirbinėti“ teisę į gyvenimą ir malonumus. Atradusi šį pasaulėžiūros pagrindą (tam prireikė beveik penkerių metų nuoširdaus ėjimo į save) pamačiau ir pasekmes, kurios anksčiau atrodė kaip normali gyvenimo dalis. Kiekviena mano diena prasidėdavo stresu. Ištekėjusi už Šarūno buvau laisva nedirbti nuo 8 iki 5 val., taigi, atrodytų, gyvenk ir džiaukis, kad nei anksti keltis nereikia, nei į darbus skubėti. Gerai būtų. Galvoje nuo pat ryto sukdavosi ta pati dainelė „ką naudingo šiandien turiu padaryti“ ir nesibaigianti sąžinės graužatis, kad nepadarau. Tai nereiškia, kad nedariau! Tiktai vis nebuvo gana, buvo galima daugiau, geriau, naudingiau. Kai vyras grįždavo namo, pirmi dalykai, kuriuos norėdavau jam papasakoti, buvo tai, ką naudingo nuveikiau. Jaučiausi turinti atsiskaityti ir parodyti, kad nesu bevertė, kad irgi kažką darau, kad

55

turiu teisę vakare būti pavargusi ir turiu tam priežasčių.

Buvo sunku kalbėti apie tai, kad maloniai praleidau laiką, nieko per daug neveikiau, nes nesijaučiau, kad nusipelniau, kad užsidirbau. Jaučiausi pikta, kaip gyvūnas, įvarytas į kampą ir turintis kovoti už teisę egzistuoti.

Ar ne keistai skamba – turėjau užsidirbti teisę į nuovargį? Galvoje kone kas vakarą skambėdavo žodžiai „ką gi tokio veikei visą dieną, kad pavargai“? Juk net miegoti rytais galėjau tiek, kiek norėjau! Dar vienas smūgis į kepenis nuo vidinio „sąžinės“ balso.

Kur nuvedė tokia pasaulėžiūra? Ne, ne į progresą, vertės visuomenei sukūrimą, gerą darbų atlikimą ar gerėjančią šeimos finansinę situaciją. Ji paskatino pyktį, stresą, įtampą, jautrumą žmonių komentarams, tiksliau kalbant, potencialiems komentarams, kuriuos įsivaizduodavau ir kurių bijodavau (kaip būdavo nemalonu, kai Šarūnas per konsultaciją pasakydavo žmonėms, kad aš NEDIRBU), poreikį kovoti už teisę pailsėti, pasimėgauti, nesibaigiančių pasiteisinimų sau ir kitiems kūrimą ir blogiausia – savijautą. Jei pasiaiškindavau sau, kad kaž-

birželis – rugpjūtis 2016

Moters pasaulis

56 ką intensyviai veikiau ir esu pervargusi, turėjau taip ir jaustis – pervargusi, nors iš tiesų turėjau pakankamai resursų jaustis gerai. O jei jaučiuosi gerai, vadinasi, ne tokia ir pervargusi, taigi turiu dar kažką naudingo nuveikti. Tai net ne užburtas ratas, o užburta kilpa ant kaklo, smaugianti vis labiau ir labiau.

dėl turi būti tvarkinga, – nes taip turi būti. Čia daugelio abejonės ir baigiasi. Taip turi būti? Aišku. Gerai. P. S. Aš nesakau, kad netvarka yra tinkamas pasirinkimas, aš sakau, kad tai yra galimas pasirinkimas, toks pats kaip ir tvarka). Pasaulėžiūra nėra nejudinamas dalykas tol, kol yra drąsos ir noro ja abejoti.

O dar šalia vyras – uždirba pinigus, dalyvauja laidose, dirba su žmonėmis, vakarais bėgioja, man randa ir laiko, ir jėgų, žodžiu, etalonas to, kuo turėčiau būti aš. Viso to, t. y. filmavimosi laidose, darbo su žmonėmis, kasdienio sporto, jau kuris laikas nebenorėjau dėl vienos priežasties, kurią man suteikė savęs pažinimas, – man toks gyvenimas neteikia džiaugsmo. Vyrui teikia, o man ne. Ir gyventi taip, kad nejausčiau džiaugsmo (ne ekstazės, o tykaus vidinio džiaugsmo, vidinės taikos, harmonijos), aš nebemačiau jokio realaus pagrindo ir prasmės. Man patinka kiti dalykai, kurie teikia malonumą (pvz., rašyti straipsnius). Bet malonumą aš turėjau užsidirbti. Ne tik teisę daryti, kas man patinka, bet ir teisę gauti iš to pasitenkinimą. Tokia vidinė kova vyko kiekvieną dieną, išskyrus tas, kai jaučiausi, kad darau kažką tikrai naudingo, tik pasitenkinimas tokiomis dienomis atsirasdavo ne iš proceso (rašymo), o iš rezultato (štai kokį gerą tekstą parašiau pagal kitų žmonių įvertinimus). Taigi nėra rezultatų, nėra ir pasitenkinimo, dirbame toliau. Niekas nepaglostė, kad šaunuolė, nėra kuo ir džiaugtis.

Trečia dalis – atkakli praktika nepasiduodant senų demonų vaiduokliams, kurie nori nusivesti paskui save, t. y. senos programos likučiams ir aidams. Nepavadinčiau to kovos. Kova nieko gero neduoda, tik išsekina resursus ir maitina dėmesiu tas pačias programas. Man tai, ką vadinu savo praktika, labiausiai primena Budos istoriją, tą vietą, kai jis sėdėjo po medžiu ir buvo puolamas demonų. Buda nekovojo, jis tik sėdėjo ir nesileido išgąsdinamas, nesileido išmušamas iš pusiausvyros, nepatikėjo niekuo, ką jam kartojo demonai tol, kol paskutinis demonas nebeturėjo prieš jį jokios galios. Buda tapo laisvas. Dabar mano rytas prasideda tokiu (na, gal ne tokiu kaip Budos) laisvės pojūčiu. Balsas, kuris skatino eiti, daryti, siekti, kovoti, nutilo amžiams. Jo vietoje – tuštuma, erdvė. Net ramybe to nepavadinčiau, ten nebeliko nieko. Ir dėl to natūraliai ramu, gera, galvoje mažiau minčių, mažiau chaoso. Kūnas atsipalaidavęs, nes nebeliko tų priešų, su kuriais kovojau visą ankstesnį gyvenimą, nebeliko tų, kuriems turėčiau įrodyti savo vertę, pateisinti kiekvieną savo žingsnį, ypač tą, kuris yra „nenaudingas“, veda malonių potyrių, poilsio link. Išorėje niekas nepasikeitė – štai sėdžiu ir tvarkau straipsnį, peržiūrinėju idėjas naujai temai, ramiai mąstau, ką padaryti valgyti vakarienei, butą būtų gerai aptvarkyti, taigi greičiausiai to šiandien ir imsiuosi. Tačiau man tai nebe katorga (REIKIA parašyti, REIKIA sutvarkyti, REIKIA valgyti padaryti), o tiesiog gyvenimas. Negulėsi juk lovoje visą dieną, pabosta. Taigi persvarstau, ką galima nuveikti, pasirenku tą, kas arčiausiai širdies, arba tą, ką labiausiai reikėtų padaryti, jei noriu rezultatų: nemėgstu tvarkyti akvariumo, bet dar kelios dienos ir turėsiu problemų, taigi man rinktis – sutvarkyti šiandien, atsisakyti akvariumo apskritai, atidėti ir tikėtis, kad nieko kol kas nenutiks, leisti išdvėsti jautresnėms žuvims… Visi šie pasirinkimai galimi, nė vienas nėra blogesnis už kitą.

Balsas, kad REIKIA sutvarkyti, nes užleisti akvariumą iš esmės, morališkai, be jokios konkrečios priežasties blogai, nutilo. Tokia štai šios istorijos laisvė – laisvė rinktis.

Tokia šios istorijos ramybė – pasirinkus nebegirdėti vidinio kaltinimo, kad pasirinkau blogai.

Sunkiausia dalis – išsikapanoti iš tokios pasaulėžiūros – buvo ją pamatyti. Pamatyti kaip programą, kuri nėra mano, kurią išmokau iš žmonių dar būdama vaikas ir pasiėmiau kaip neginčijamą taisyklių ir moralinių normų rinkinį. O pamačiusi pradėjau tomis taisyklėmis ir normomis abejoti, pradėjau kelti klausimus, ar tikrai taip yra, ir norėjau išgirsti tikrus atsakymus. Prisiminiau žmones, iš kurių to išmokau, ir paklausiau savęs, ar aš noriu tokio gyvenimo kaip jų? Logiška, kad sekdama jų mokymu gausiu kaip tik tai. Yra posakis, kad mokinys retai kada aplenkia savo mokytoją, tad svarbu labai gerai atsirinkti, iš ko ir ką mokomės. Mano buvę mokytojai periodiškai skendo alkoholyje, gyveno nuolatinėje baimėje ir įtampoje, buvo vieniši dėl savo bjauraus charakterio ir pikti ant žmonių, kurie jiems neįtiko. Ne mano svajonių gyvenimas.

Kita nelengva dalis buvo suvokti, kad aš turiu teisę rinktis, kad atsakomybė už sprendimus yra mano, ne kitų žmonių, net jei su tais žmonėmis užaugau ir jie padarė man didelę įtaką. Tai, kad išmokau kažkokio gyvenimo modelio, nėra galutinis nuosprendis, ir aš nesu savo nevykusios vaikystės auka. Esu laisva daryti naujus sprendimus ir iš naujo tyrinėti gyvenimą. Nuoširdžiai kalbant, aš apskritai pradėjau gyventi tik nuo maždaug 25 metų ir vėl kaip vaikas žiūrėti į pasaulį, kurį maniau visiškai suprantanti ir pažįstanti. Dabar suprantu, kad viskas, ką aš žinau apie gyvenimą, yra netiesa arba santykinė tiesa priklausomai nuo konkrečios situacijos, bet ne absoliučios gyvenimo normos, kuo tokias tiesas aš anksčiau laikiau (pavyzdžiui, tvarka bute daugeliui yra gyvenimo norma – turi būti tvarkinga be jokių klausimų ir jokių kitų pasirinkimų. Vienintelis atsakymas, ko-

________________________________ http://santykiuabc.lt/

57

NEALERGIZUOJANTIS

NEALERGIZUOJANTIS

100 % NATŪRALUS 100 % NATŪRALUS DEZINFEKUOJANTIS

SKYSTIS DEZINFEKUOJANTIS NATŪRALUS SKYSTIS UNIVERSALI DEZINFEKUOJANTI PRIEMONĖ Rankoms, odai, burnai ir įvairiems paviršiams

UNIVERSALI DEZINFEKUOJANTI UNIVERSALI PRIEMONĖ DEZINFEKUOJANTI PRIEMONĖ Rankoms, odai, burnai ir Rankoms, odai, burnai ir įvairiems paviršiams

DEZINFEKUOJA DEZINFEKUOJA Paviršius, maistą, Paviršius, maistą, kūnokūno odą ir burnos gleivinę odą ir burnos gleivinę

įvairiems paviršiams

GAIVINA, DEZODORUOJA Tinka jautriai odai

GAIVINA, DEZODORUOJA Tinka jautriai odai

DEZINFEKUOJA

BE KENKSMINGŲ CHEMINIŲ Paviršius, maistą, kūno MEDŽIAGŲ, KONSERVANTŲ odą ir burnos gleivinę Nepalieka likučių, nereikia nuskalauti

SUAUGUSIESIEMS, BE KENKSMINGŲ CHEMINIŲ NĖŠČIOSIOMS MEDŽIAGŲ, KONSERVANTŲ KŪDIKIAMSNepalieka IR VAIKAMS likučių, nereikia nuskalauti Tinka nuo pirmųjų kūdikio dienų

GAIVINA, DEZODORUOJA

Kas yra „Aquaint”?

Tinka jautriai odai

SUAUGUSIESIEMS, NĖŠČIOSIOMS KŪDIKIAMS IR VAIKAMS

Tinka nuo pirmųjų kūdikio dienų

„Aquaint” yra unikalus, modernus, universalus ir 100 % natūralus dezinfekuojantis skystis, panaikinantis net 99,9 % bakterijų per kelias sekundes. Vandens pagrindo priemonė puikiai valo, o jos sudėtyje yra vienintelė medžiaga. Tai antibakterinė medžiaga – NATŪRALI RŪGŠTIS (hipochlorito rūgštis), kurią gamina BE organizmas KENKSMINGŲ CHEMINIŲ žmogaus kovai su bakterijomis ir mikroorganizmais. Jungtinės Karalystės organizacija „Allergy UK“MEDŽIAGŲ, pripažino „Aquaint“ nealergizuojančiu produktu.

Jis sėkmingai išlaikė griežčiausius geriamojo vandens KONSERVANTŲ bandymus, kurieNepalieka patvirtino, kad produktas yra saugiausia dezinfekavimo priemonė rinkoje. likučių,

nereikia nuskalauti

Kuo išsiskiria „Aquaint“?

 Sudėtyje nėra alkoholio, kvapiųjų medžiagų, konservantų ir kenksmingų cheminių medžiagų.

SUAUGUSIESIEMS,  Nepalieka jokių cheminių liekanų, todėl nereikia nuskalauti.  Nesausina irNĖŠČIOSIOMS nedirgina odos.

KŪDIKIAMS IR VAIKAMS  Švelnus, stiprus ir ypač saugus. nuo pirmųjų kūdikio dienų  Tinka Nekenkia prarijus, yra toks pats saugus, kaip ir geriamasis vanduo.  Tinka ilgalaikiam naudojimui.  Galima naudoti nėštumo metu ir naujagimių odai.

Kur galima naudoti „Aquaint”?

• • •

Tinka rankoms ir odai dezinfekuoti (nuo gimimo), taip pat burnai.

Tinka naudoti paviršiams, net ir ant maisto.

Ideali priemonė išvykus iš namų.

SUŽINOKITE DAUGIAU

ŽIŪRĖKITE ČIA

Platintojas.

UAB „LITFAS“, Vytauto g. 6, Jonava Tel. +370 37 330664, www.litfas.lt

www.facebook.com/Aquaint

birželis –https://www.facebook.com/vaistas.lt rugpjūtis 2016 www.vaistas.lt

Moters pasaulis

58

Kaip susikurti paplūdimio stilių

Pats metas išsirinkti svarbiausius vasaros poilsio atributus: tobulai tinkantį maudymosi kostiumą, stilingą galvos apdangalą, lengvą apavą ir kokybiškus saulės akinius. Apie tai, kaip susikurti paplūdimio stilių, skaitykite šiame straipsnyje.

Natalija Stunžėnienė aprangos stilistė, dizainerė (foto iš autorės archyvo)

Maudymosi kostiumėliai siuvami iš elastingo ir tvirto, beveik nesusidėvinčio poliesterinio trikotažo. Be to, šį apdarą dėvime ne kasdien. Taigi moterys gana retai įsigyja naujų maudymosi kostiumėlių. Dėl šių priežasčių gali susidaryti įspūdis, kad paplūdimio mada pastovesnė nei viršutinių drabužių, tačiau taip nėra. Paplūdimio įvaizdis paklūsta pagrindinėms mados tendencijoms, pavyzdžiui, jei madinga bohemiška apranga, šio stiliaus elementų bus ir ant maudymosi kostiumėlių.

Šios vasaros maudymosi kostiumėlių naujienos.

Madingi efektingi, neįprasto kirpimo maudymosi kostiumėliai. Rekomenduočiau atkreipti dėmesį į poilsiui prie vandens skirtą retro stiliaus aprangą – ji intriguoja ir yra

paslaptinga. Podiumuose vėl matoma maudymosi kostiumėlių, kurių kelnaitės – paaukštintu liemeniu, o liemenėlė juostos tipo.

Maudymosi kostiumėlių modeliai ir karščiu bei jausmingumu alsuojantys raštai pabrėžia moteriškumą.

Daugelis moterų labiau linkusios rinktis klasikinius paplūdimio aprangos variantus, leidžiančius tolygiai įdegti, tačiau šią vasarą norinčios paplūdimyje atrodyti itin efektingai gali įsigyti maudymosi kostiumėlį su rankovėmis.

Tai naujausia paplūdimio mada. Labai neįprasta ir seksualu!

Sportinis stilius taip pat populiarus. Madingi kontrastingų spalvų deriniai, užrašai, trikotažinių tinklelių intarpai ir užtrauktukai.

Labai svarbi maudymosi kostiumėlio spalva. Geriausia rinktis natūralių gamtos spalvų – žydros, žalios, labai tamsiai mėlynos, alyvinės, rožinės, geltonos – paplūdimio drabužį. Verta atkreipti dėmesį ne tik į vienspalvius, bet ir į raštuotus maudymosi kostiumėlius. Gamtos spalvos ir raštai dera prie aplinkos, suteikia lengvumo įspūdį, padeda nukreipti dėmesį nuo netobulų figūros formų.

Moterys niekada neapsiriks rinkdamosi ryškiausią akių rainelių atspalvį.

Kad neprašautum ir išsirinktum tinkamą maudymosi kostiumėlį, parduotuvėje privalu pasimatuoti mažiausiai aštuonis variantus. Jei įsigyjama internetu, reikėtų atkreipti dėmesį į savo figūros tipą ir žinoti aprangos koregavimo principus.

Maudymosi kostiumėlis kriaušės tipo figūrai turėtų nukreipti dėmesį nuo plačių klubų. Tinka maudymosi kostiumėliai, kurių apačia tamsi, o viršus šviesus. Puikiai atrodys liemenėlė, dekoruota rauktiniais, plačiai atitrauktomis viena nuo kitos petnešėlėmis.

Obuolio tipo figūros moterims derėtų vizualiai siaurin-

Kaip susikurti paplūdimio stilių

ti liemenį, todėl maudymosi kostiumėlio trikotažas turi būti tankus. Tiks vientisi kostiumėliai arba maudymosi marškinėliai ir kelnaitės. Lieknina tamsūs modeliai su šviesiais įsiuvais šonuose.

Apversto trikampio figūros tobulinimo tikslas – vizualiai sumažinti viršutinę kūno dalį ir padidinti klubus. Puikus pasirinkimas – raštuotos kelnaitės, šortukai pažeminta liemens linija, raišteliai ir klostės ties klubais. Liemenėlė gali būti rišama už kaklo arba asimetrinė – su viena petnešėle.

Stačiakampio figūros tipo moteriai reikėtų stengtis išgauti moteriškesnių formų įspūdį. Gražiai atrodys vientisas maudymosi kostiumėlis iškirptais šonais, su įsiuvais šonuose, taip pat įvairūs asimetrinio kirpimo modeliai.

Smėlio laikrodžio tipo figūra laikoma proporcingiausia.

Jai būdingos itin moteriškos linijos, todėl šio tipo moterys gali siekti apranga šiek tiek vizualiai sumažinti krūtinę ar klubus. Tam tiks klasikiniai vienspalviai maudymosi kostiumėliai, taip pat bikiniai, kurių kelnaičių liemens linija paaukštinta.

Aksesuarai – tai skonio ir stiliaus reikalas. Be jų apsieiti galima, bet tik ne paplūdimyje. Be skarelės, galvos apdangalo ar saulės akinių paplūdimyje – pražūtis. Šie aksesuarai saulės atokaitoje tampa ne puošmena, o būtinybe.

Saulės akiniai derinami prie veido, antakių formos ir odos spalvos. Labai harmoningai atrodo akiniai, atkartojantys antakių formą, pritaikyti pagal odos spalvą. Šviesaus gy-

59

mio žmonėms rekomenduojama rinktis akinius rudais arba kitokių šviesesnių spalvų rėmais. Tamsesnės odos ir plaukų asmenys gali nešioti ir juodus akinius. Saulės akinių rėmelius galima derinti ir prie aprangos – tuomet į gymį atsižvelgti nebūtina. Pavyzdžiui, šviesiaplaukė juodus saulės akinius gali derinti su juodomis basutėmis. Jei labai sunku išsirinkti ir suprasti, ar akiniai tinka, galima nusifotografuoti užsidėjus patinkančius akinius ir, įvertinus vaizdą nuotraukoje, išsirinkti labiausiai derančius.

Galvos apdangalų mada nuo praėjusio šiltojo sezono pasikeitė nežymiai. Dera rinktis tai, kas stilistiškai labiau tinka. Prie sportinio stiliaus derės kepurė su snapeliu. Dėvint retro arba klasikinio stiliaus maudymosi kostiumėlį galima rinktis plačiabrylę skrybėlę, panamą, šiaudinę ar minkštą medžiaginę skrybėlę. Prie vienspalvių klasikinių maudymosi kostiumėlių dera fedora ar plačiabrylė skrybėlė. Skarelę kaip galvos apdangalą galima ryšėti prie įvairių paplūdimio aprangos variantų, tačiau jeigu ji raštuota, būtina derinti su maudymosi kostiumėlio audinio raštais.

Kokios rankinės tinkamos paplūdimyje? Labiausiai tinka beformės medžiaginės, šiaudinės, megztos, nertos ar plastikinės rankinės.

Svarbiausia – patogi avalynė! Jeigu avalynė greitai nusiaunama ir apsiaunama, patogu žingsniuoti per smėlį, vadinasi, apavas paplūdimiui tinka. _________________________ http://natalijastun.com/

birželis – rugpjūtis 2016

Vyro pasaulis

60

Vyro pasaulis

Ko vyrams nereikia?

61

Ko vyrams nereikia?

Vyrams kliūtys – tai nuolatinė galimybė augti. Jiems svarbu būti griežtiems sau ir atlaidiems moterims. Tik stiprūs vyrai nusileidžia moterims ir su jomis nekovoja. Jie žino, jog savo jėgą gali demonstruoti tik su stipresniais už save. Svarbiausia vyrų savybė – atsakomybė. Tam, kad vyrai taptų atsakingi už savo veiksmus, žodžius ir pasirinkimus, jiems reikalinga pagalba.

Todėl būtina žinoti, kokie veiksmai ir žodžiai gali jiems padėti tobulėti, o kokie trukdyti.

Egidijus Gubinas (http://gubinas.lt)

„Nejau nežinote, kad pirmas tikro vyro požymis yra atsakyti už tai, ką jis yra padaręs?“

Finansinė pagalba

E.M. Remarkas

Jeigu vyrai skundžiasi moterims dėl finansinių sunkumų, joms nereikėtų stengtis padėti jiems finansiškai.

Dažnai moterys pačios ieškosi antro darbo tam, kad padėtų išbristi iš keblios finansinės situacijos. Tačiau taip besielgdamos jos daro klaidą, dėl kurios dažniausiai nukenčia pačios. Aktyvus moters elgesys, vyrą visada padaro pasyviu.

Brangios dovanos

Vyrams nereikia brangių dovanų. Verčiau dovanokite jiems stipresnį savo tikėjimą jų jėgomis, įkvėpimą ir šilumą. Moteris neturėtų stengtis nustebinti vyrą brangiomis dovanomis, nes taip jūsų tarpusavio santykiai gali peraugti į eksploataciją.

Vyriškų problemų klausymas ir vyrų gailėjimas

Kai kurie vyrai labai mėgsta savo problemomis apkrauti moteris. Paprastai tai būna net ne sutuoktiniai. Dažniausiai moterys galvoja, kad jeigu išklausys ir užjaus, tai jų tarpusavio santykiai taps artimesni. Tačiau viskas yra atvirkščiai. Išklausyti reikia moteris. Besiskundžiantys vyrai gali reguliariai lankytis pas juos išklausančias moteris, pasakoti savo gyvenimiškas problemas, tačiau bėda ta, kad žmonos jie ieškos kitur. Tiesiog tokias atvejais moterys gali pasakyti: „tu jau „didelis“ vyras ir pats sugebi išspręsti savo problemas“. Tuomet vyrai gali jūsų

birželis – rugpjūtis 2016

Vyro pasaulis

62

atsiprašyti ir padėkoti, kad jūs jiems priminėte, jog jie jau nebe maži berniukai. Gailestis vyrą tik žemina.

viską žinai“. Duoti patarimą vyrui, tai prisiimti dalį atsakomybės, todėl atsakomybę geriau palikite vyrams.

Vyrui reikia duoti laiko pačiam išspręsti savo problemas.

Jeigu jis pats jas išspręs, tai taps labiau pasitikintis savo jėgomis. Jei vyras vis tiek jums skundžiasi, tai geriausia, ką galite padaryti, užduokite tokį klausimą: „kaip tu, brangusis, ruošiesi išspręsti tas problemas?“. Tik jokiais būdais nesistenkite jam patarinėti. Tiesiog uždavinėkite tokį klausimą iš smalsumo, bet ne kaip mokytojos. Pavyzdžiui: „Įdomu, ar galima kažkaip išspręsti šią problemą? Kaip tu manai, kokie yra galimi variantai, kad išeitume iš šios keblios situacijos? Kažin ką galima padaryti tokiais atvejais?“

Mokymas

Šiuos klausimus moteris turėtų užduoti ramiai, o sprendimus reikėtų palikti vyrui. Taip besielgdama ji parodys vyrui, kad jį palaiko, juo tiki ir jis tikrai sugebės pats rasti problemos sprendimo būdą. Vyrams yra būtinos gyvenimiškos problemos ir pamokos, nes tik jas išspręsdami jie gali augti ir tapti stipriomis asmenybėmis.

Patarimų davimas

Jeigu vyras klausia: „kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje?“ Moteris turėtų sakyti: „brangusis, tu pats geriau

Daugelis moterų bando įsiūlyti vyrams knygas, paskaitas ir t .t. Tačiau kur kas efektyviau yra pačioms tapti laimingoms, tuomet ir aplinkiniai patys pradės klausinėti: „kaip jūs tai padarėte?“. Jeigu vyrai pradeda klausinėti, tai moterys neturėtų prisiimti mokytojos vaidmens. Geriau sakykit, jog jūs ir pati tik neseniai viskuo pradėjote domėtis, kad klausėte šią paskaitą ar skaitė tą knygą…

Moterys netinkamai elgiasi tada, kai galvoja, jog vyrai be jų nesusitvarkys, neišgyvens ir tik jos gali jiems padėti. Tokiais atvejais kai tik jos padės jiems išlipti iš vienos „duobės“, netrukus jie vėl įkris į kitą. Geriausia, ką gali padaryti moterys, tai įkvėpti vyrus. Tada jie patys supras, jog gali rasti išeitis iš visų situacijų ir su viskuo susitvarkyti patys, o moterys taps laimingos jausdamos, kad atlieka savo kaip įkvėpėjos pareigas.

Linkiu jums kuo geriausios kloties! ________________________________ www.balarama.lt

Ko vyrams nereikia?

63

Ultramodernus. Ultrarafinuotas. Tikras ŽVAIGŽDĖS simbolis...

Meistras parfumeris Olivier Cresp pristato naują, kiek patobulintą jau amžinu tapusį Mercedes Benz kvapą, priklausantį medžio ir gėlių aromatų šeimai.

Gilus medžio ir samanų kvapas = PRABANGA Intensyvus aromatas šerdyje = VYRIŠKUMAS Modernus ir subtilus vaisių dvelksmas = ŠIUOLAIKIŠKAS ŽVALUMAS Pardavimo vietos:

birželis – rugpjūtis 2016

Vyro pasaulis

64

Vyriški švarkai pavasario ir vasaros sezonui Švarkas iš medvilnės Nors pavasario orai labai opJeigu šiltomis vasaros dienomis norite atrodyti šiek tik fortimistiškai nenuteikia, tačiau maliau, rinkitės iš medvilnės pasiūtą švarką. Šį švarką galite su marškiniais bei kaklaraiščiu, o norėdami sukurti vasara anksčiau ar vėliau tikrai vilkėti labiau kasdienį aprangos derinį juos galėsite iškeisti tiesiog į atkeliaus, o iki to laiko būtų visai paprastus baltus marškinėlius. ne pro šalį papildyti savo švarkų, skirtų šiltiems orams, arsenalą.

Algirdas Gricius

Vyrų stiliaus apžvalgininkas, www.vyrostilius.lt tinklaraštininkas

Be abejo, klasikinius iš šukuotinės vilnos pasiūtus švarkus galima vilkėti ir pavasario ar vasaros sezono metu, tačiau tai nebus pats geriausias sprendimas, jeigu termometro stulpelis viršys 25 laipsnių ribą.

Prieš pateikiant rekomenduojamų švarkų sąrašą keletas patarimų, kurie padės išsirinkti tinkamą švarką: pamušalas. Norėdami maksimalios vėsumos karštomis vasaros dienomis, rinkitės švarką su daliniu pamušalu arba visai be jo. Švarkai su pamušalu atrodys solidžiau ir formaliau, tačiau esant šiltam orui tikrai nebus taip vėsu, todėl juos geriausiai vilkėti pavasarį ar vėsesnėmis vasaros dienomis; spalvos. Pavasario ir vasaros sezono metu venkite labai tamsių ir niūrių spalvų. Taip, tamsiai mėlyna yra puiki spalva, kuri tinka visais metų laikais, tačiau kodėl gi nepabandžius ko nors šviesiau ar spalvingiau. Pavyzdžiui, ką nors žalio, raudono ar šviesiai mėlyno. Labai radikalių sprendimų spalvų prasme irgi nereikėtų daryti – geriausiai tiks lengvi pasteliniai atspalviai.

Tad kokius gi švarkus reikėtų turėti savo drabužių spintoje, kad karštomis vasaros dienomis nesukaistumėte ir pasiryžtumėte juos vilkėti?

Švarkų modelių parduotuvėse galite rasti labai įvairių – nuo formalaus griežtesnio siuvimo (galite net rasti iš medvilnės pasiūtą visą kostiumą) iki labiau kasdienio, su nekietintais pečiais ir iš išorės prisiūtomis kišenėmis, kas leis surasti labiausiai patinkantį ir tinkantį švarką.

Iš medvilnės pasiūtas švarkas yra labai universalus drabužis, kurį galima nesunkiai priderinti beveik prie bet kokios aprangos. Tikrai neprašausite pro šalį, jeigu šią vasarą šiuo lengvu ir stilingu švarku papildysite savo drabužių spintą.

•

Švarkas iš medvilnės.

•

Lininis švarkas.

•

„Seersucker“ švarkas.

Lininis švarkas

•

Megztinis švarkas.

Jeigu vasaros diena pernelyg karšta iš medvilnės pasiūtam švarkui, tuomet jį galima iškeisti į lininį. Šis pakankamai retas

Vyriški švarkai pavasario ir vasaros sezonui

65 taip sukurdami oro cirkuliacijai reikalingos erdvės, kas yra ypač svarbu karštomis vasaros dienomis.

Iš „seersucker“ medžiagos pasiūti švarkai beveik visuomet su vertikaliomis baltomis, mėlynomis ar rusvomis juostomis.

Tiesa, šių švarkų Lietuvoje rasti gali būti sunku, nes jie yra pritaikyti ypač karštiems orams, kuo Lietuvos klimatas nepasižymi. Vis dėlto, jeigu keliausite atostogauti, kur tikrai karšta, ir norėsite dienos metu užsukti į restoraną ar vakaro metu į kokį nors renginį ir kartu atrodyti stilingai, šio švarko paieškoti tikrai verta.

Megztinis švarkas Tikslaus lietuviško pavadinimo šiam švarkui apibūdinti nėra.

Angliškai kai kur jis yra vadinamas „jersey blazer“. Tai drabužis, kuris atrodo kaip medvilninio megztinio ir švarko jungi-

Lietuvoje drabužis yra ypač vertinamas pietinėse Europos šalyse, kuriose vasaros metu termometro stulpelis gerokai šokteli į viršų.

Nors linas ir glamžosi greičiau nei bet kuri kita medžiaga, iš kurios yra siuvami švarkai, tačiau tai neturėtų būti priežastimi, kodėl šio švarko nereikėtų įsigyti. Linas dėl savo struktūros yra ideali medžiaga karštiems vasaros orams. Plona ir reta medžiaga leis jaustis kur kas vėsiau nei su bet kuriuo kitu drabužiu.

Norėdami maksimalios vėsumos karštomis vasaros dienomis rinkitės lininį švarką be pamušalo ir apsivilkite jį ant lininių baltų marškinių – atrodysite stilingai ir jausitės kur kas vėsiau nei su švarku, pasiūtu iš vilnos ar medvilnės.

„Seersucker“ švarkas „Seersucker“ yra plonas ir raukšlėtas medvilninis audinys, naudojamas pavasario ir vasaros sezono drabužiams siūti. Jis yra audžiamas tokiu būdu, kad išeitų nelygus ir atrodytų lyg susiglamžęs. Dėl šių savo savybių švarkas ar marškiniai, pasiūti iš „seersucker“ medžiagos, netolygiai priglunda prie kūno,

nys – medžiagos audimas panašus į megztinio, tačiau forma švarko.

Tai kasdienis drabužis, kuris gali visiškai pakeisti jūsų ant marškinėlių vilkimus medvilninius megztinius pavasario ir vasaros sezono metu. Be abejo, lygiai taip pat po juo galima vilkėti ir marškinius. Tik tokiu atveju kaklaraištį geriau palikti spintoje, prasegti kelias marškinių sagas ir įsidėti kokią šauniai atrodančią nosinaitę į prie krūtinės esančią kišenę.

Kitaip tariant, šio tipo švarkas yra puikus sprendimas tiems, kam klasikiniai švarkai nelabai patinka ar tiesiog jau yra įgrisę, nes tenka vilkėti kiekvieną dieną. Šis švarko ir megztinio junginys leis sukurti kasdienius, šauniai atrodančius aprangos derinius.

Reziumė Štai šiais 4 švarkų modeliais rekomenduojame šią vasarą papildyti savo drabužių spintą. Visi 4 aprašyti švarkų modeliai yra gana skirtingi ir skirti įvairioms oro sąlygoms – nuo vėsesnio vasaros vakaro iki ypač karštos dienos.

Parduotuvės Lietuvoje jau pildomos pavasario ir vasaros sezono kolekcijomis, tad jau galite keliauti į jas ir apsižvalgyti. Lininių, medvilninių ir megztinių švarkų tikrai turėtumėte nesunkiai rasti. Dėl „seersucker“ švarkų, ko gero, bus sunkiau – jų rasiste internetinėse parduotuvėse. _________________________ www.vyrostilius.lt

birželis – rugpjūtis 2016

Vyro pasaulis

66

Kaip išsirinkti akinius nuo saulės Be abejo, akiniai nuo saulės yra puikus sprendimas norint apsaugoti akis nuo saulės spindulių. Tačiau ką daryti, jeigu norisi ne tik apsaugoti akis, tačiau ir atrodyti stilingai? Kaip išsirinkti akinius nuo saulės?

Algirdas Gricius

Vyrų stiliaus apžvalgininkas, www.vyrostilius.lt tinklaraštininkas

Turint tokią veido formą jums reikėtų rinktis apvalius ar ovalo formos akinius, kurie padėtų vizualiai sumažinti veido kampuotumą. Rėmelius pasirinkite šiek tiek plonesnius, kad neužgožtų veido, o akinių plotis turėtų būti šiek tiek platesnis nei jūsų skruostikauliai.

Žinoma, norint, kad akiniai atrodytų gražiai ir stilingai, jie turi derėti prie jūsų veido formos. Be abejo, tam, kad priderintumėte akinius, turite žinoti, kokios formos yra jūsų veidas.

Ovalus veidas

Tai padaryti nėra labai sudėtinga – tereikia žinoti tam tikrus savo veido parametrus, o tuomet jį nesunkiai bus galima priskirti prie vienos dažniausių veido formų.

•

veidas yra pailgas;

•

žandikaulio forma yra apvali;

•

veido bruožai yra švelnūs;

•

plačiausia veido vieta yra skruostikauliai.

Galima išskirti šešias pagrindines veido formas:

Jūs turite ovalo formos veidą, jeigu:

1. kampuotas; 2. ovalus; 3. apvalus; 4. trikampio formos; 5. širdies formos; 6. deimanto formos.

Taigi, pabandykite pažiūrėti, kuri veido forma yra panašiausia į jūsų, ir žinosite, kaip išsirinkti akinius nuo saulės, kurie atrodys stilingai ir gražiai.

Stačiakampio formos veidas Jūsų veidas yra stačiakampio formos, jeigu: •

veidas yra pailgas;

•

žandikaulio forma yra kampuota;

•

kakta ir skruostikauliai yra vienodo pločio.

Ovalo formos veidas yra pati universaliausia veido forma, prie kurios dera beveik bet kokio stiliaus akiniai. Pasirinkite išsiskiriančios formos akinius, kurie gražiai derės prie jūsų veido bruožų. Galite eksperimentuoti su per dideliais, spalvotais ar raštų turinčiais akinių rėmeliais.

Kaip išsirinkti akinius nuo saulės

67

Apvalus veidas Jūs turite apvalų veidą, jeigu jūsų: •

veido ilgis ir plotis yra beveik vienodi;

•

žandikaulio forma yra apvali;

•

veido bruožai yra švelnūs;

•

plačiausia veido vieta yra skruostikauliai.

Širdies formos veido, priešingai nei trikampio, plačiausia vieta yra kakta. Taigi, akinius nuo saulės reikėtų rinktis tokius, kad jie vizualiai platintų apatinę veido dalį. Akiniai turėtų būti šiek tiek platesni nei jūsų kakta.

Deimanto formos veidas Jūsų veidas yra deimanto formos, jeigu: Kadangi jūsų veido bruožai švelnūs, norint juos vizualiai paaštrinti ir suteikti šiek tiek ryškumo geriausia rinktis šiek tiek kampuotesnius akinius, kurie turi aiškiai matomus storesnius rėmelius. Apatinė akinių rėmelių dalis turėtų būti šiek tiek aukščiau jūsų skruostikaulių.

•

žandikaulis yra smailėjančios formos;

•

kakta ir žandikaulis yra siauri;

•

plačiausia veido vieta yra skruostikauliai.

Trikampio formos veidas Jūsų veidas yra trikampio formos, jeigu: •

veidas yra pailgas;

•

plačiausia veido vieta yra žandikaulis;

•

veidas yra siaurėjantis nuo žandikaulio iki kaktos.

Prieš šios veido formos tinka beveik bet kokie akiniai nuo saulės, tačiau reikėtų vengti pernelyg apvalių ar kampuotų akinių rėmelių. Geriausiu pasirinkimu bus tokie akiniai, kurie turės ir apvalumų, ir kampų. Venkite akinių ypač dideliais rėmeliais.

Reziumė Kadangi jūsų veidas yra siaurėjantis nuo žandikaulio kaktos link, reikėtų rinktis tokius akinius nuo saulės, kurie vizualiai platintų viršutinę jūsų veido dalį. Vienas geriausių pasirinkimų yra akiniai, kurių rėmelis yra tik viršutinėje jų dalyje.

Akiniai turėtų būti šiek tiek platesni nei jūsų žandikaulis.

Širdies formos veidas

Štai tokie trumpi patarimai, kaip akinius nuo saulės galima priderinti pagal savo veido formą. Be abejo, pats geriausias būdas tai padaryti yra nueiti ir akinius nuo saulės pasimatuoti. Akiniai, kurie atrodo gražiai ir stilingai nuotraukose, nebūtinai taip pat gerai derės prie jūsų veido. _________________________ www.vyrostilius.lt

Jūs turite širdies formos veidą, jeigu: •

žandikaulis yra smailėjančios formos;

•

plačiausia veido vieta yra kakta;

•

veidas yra siaurėjantis nuo kaktos iki žandikaulio.

birželis – rugpjūtis 2016

Disciplina

68

Disciplina

Kaip lengvai atsikelti anksti ryte

69

Kaip lengvai atsikelti anksti ryte Kaip lengvai atsikelti anksti ryte ir pradėti dieną su žaižaruojančiu energijos užtaisu?

Martynas Jočys Ar Tu norėtum sugebėti keltis anksčiau? Ar bent jau nepaspausti snooze, kai nuskamba žadintuvas? Jei ne, gal pažįsti bent 25 žmones, kurie norėtų? Aš asmeniškai esu apsuptas žmonių, nuolatos besiskundžiančių, kad sunku ryte keltis. Man susidaro įspūdis, kad rytas 90 % žmonių yra tikra kankynė, pakartojama nuo 28 iki 31 karto per mėnesį. Pabandome išspręsti šią problemą?

Iš tiesų atėjo metas parašyti straipsnį apie kažką realaus ir apčiuopiamo, ne tik apie gyvenimo prasmę ar harmoniją.

Kėlimasis anksti yra ta bėda, kurią sprendžia dauguma mieste gyvenančių žmonių, vienu metu sprendžiau ir aš.

Pajutęs, kad rytas man yra pats produktyviausias laikas dirbti ir mokytis, aš ilgai eksperimentavau, kol kėlimasis 5 valandą ryte tapo savaime suprantamas. Net savaitgaliais.

Net jeigu Tau ryte keltis lengva, vis tiek paskaityk, gal rasi ką nors naudingo.

Kėlimosi dekonstrukcija Dekonstrukciją pradedu nuo galo, nes taip bus aiškiau.

Ketvirta (paskutinė) fazė – ką veiki atsikėlęs Atsikeli ir… ką darai? Nežinai, ką daryti? Tai kam Tau keltis anksti, jeigu nežinai, ką daryti? Ai, taip, Tau reikia į darbą / universitetą / mokyklą. Aš jau rašiau apie tai, kad reikia prastai motyvuoja. Tu nenori keltis anksti, nes, jei atsikelsi, reikės eiti į darbą / universitetą / mokyklą. O jei neatsikelsi, tai dar gerai nepabudus iš sapno kirba tokia iliuzija, kad gal ir nereikės…

Jei nori atsikelti anksti, turi norėti to, kas bus atsikėlus anksti. Jei keliesi anksčiau tam, kad išeitum pabėgioti, visų pirma turi norėti pabėgioti, jei keliesi, kad padarytum mankštą, visų pirma turi norėti daryti mankštą.

Rytinis miegas turi tapti kliūtimi daryti tai, ko nori, o ne malonumu, kurį reikia paaukoti. Daugelis žmonių aukoja viską – mankštą, pusryčius, rytinių naujienų skaitymą dėl kelių papildomų minučių miego. Tad jei miego nori labiau nei mankštos ar pusryčių, gal geriau pamiegok.

Ir dar, jei nori anksčiau keltis vien todėl, kad tai šaunu – arba nuspręsk, ką veiksi atsikėlęs, arba nesikankink be reikalo.

Prisipažinsiu, vienu metu man taip patikdavo vartytis lovoje ryte, kad prisisukdavau žadintuvą pusvalandžiu anksčiau nei reikėdavo keltis ir paskui kas 5 minutes spaudydavau snooze mygtuką. Todėl niekaip manęs neįtikinsi, kad ryte nori miego. Aš įtariu, kad Tu nori vartytis lovoje ir atidėlioji kėlimąsi.

birželis – rugpjūtis 2016

Disciplina

70 Gerai, tarkime, kad jau nori rytais daryti mankštą. Vadinasi, reikia keltis 15 minučių anksčiau. Žengiame viena faze atgal.

miegok tamsioje patalpoje. Šviesa turi žadinantį poveikį;

Trečioji fazė – išvirsti iš lovos

nežiūrėk prieš naktį filmų. Jie sukels ryškių emocijų, kurios suaktyvins organizmą;

Taip, tai yra tikrų tikriausias iššūkis. Išvirsti iš lovos. Kai išvirsti iš lovos – jau gali ką nors daryti. Kol neišvirtai – atrodo, kad Tave slegia 10 atmosferų ir geriau nė nebandyti pajudėti. Fenomenalu, tačiau net jei prispausdavo į tualetą, aš vis tiek kėlimąsi atidėliodavau iki paskutinės įmanomos sekundės.

Tai ką daryti? Gudrūs žmonės pataria padėti žadintuvą toli nuo lovos, kad būtinai reikėtų atsikelti norint jį išjungti. Geras dalykas, garantuotas efektas. Bet tai yra savęs prievartavimas, ko aš labai nemėgstu.

Išvirtimą iš lovos gali palengvinti ryto ritualas – Tu visada tiksliai turi žinoti, ką veiksi, kai tik išvirsi iš lovos. Eisi po dušu? Darysi jogos pratimus? Gersi arbatą? Viskas tinka, tačiau yra dvi sąlygos. Kitas dalykas, kurį darysi, turi Tau teikti malonumą ir būti nesudėtingas. Arbata turi būti paruošta iš vakaro, nes priešingu atveju pirmas dalykas bus užsikaisti vandenį ir įsidėti arbatžolių, kas abejoju ar teikia daug džiaugsmo.

Pirmas dalykas, kurį aš darau, kai išvirstu iš lovos, labai paprastas rytinės mankštos pratimas, kurį reikia daryti gulint ant žemės. Ilgai eksperimentuodamas atradau, kad šis pratimas man yra pats mėgstamiausias. Kai pradėjau mankštą daryti nuo jo, man keltis tapo lengviau.

Taigi, galima įvairiais žiauriais metodais prisiversti lipti iš lovos, bet aš manau, kad kiekvienas gali ryte išlipti iš lovos su malonumu.

Aišku, jei prastai miegojai, koks gali būti malonumas keltis, taigi, grįžtame viena faze atgal.

Antroji fazė – gerai išsimiegok Kaipgi atsikelsi, jei organizmui fiziškai trūks miego? Iš kur bus energijos, jei organizmas nebus pailsėjęs?

Geras miegas veikiamas daugelio veiksnių, tokių kaip mityba, stresas ir panašūs. Tai yra tokia plati ir taip glaudžiai su medicina susijusi sritis, kad daug aiškinti tiesiog negaliu, nes nesu medikas. Pasidalinsiu keliomis idėjomis: nevalgyk prieš miegą daug, nes organizmas virškins, užuot ilsėjęsis; nevalgyk prieš miegą saldžiai, nes organizmas išskirs daug insulino, skirto cukrui apdoroti, kuris veikia aktyvinančiai ir neleidžia užmigti. Geriau saldumynus pasilikti rytui arba pietums; miegok vėsioje patalpoje. Kūno temperatūra nukris labiau ir miegosi kiečiau;

nesportuok prieš pat miegą, nes sporto metu visi organizmo procesai labai suaktyvėja ir reikia laiko jiems nurimti;

aš asmeniškai atradau, kad dušas prieš miegą taip pat miegui ne į gera. Dušas gerai išbudina, todėl, jei įmanoma, pasilieku jį rytui.

Tokie dalykai kaip šviesa ir temperatūra literatūroje vadinami caitgėberiais.

Zeitgeber, vokiečių kalbos žodis, kuris reiškia „duodantis laiką“.

Organizmas pats suvokia, kad saulei nusileidus ir temperatūrai nukritus atėjo laikas miegoti. Tačiau jei sėdime esant įjungtai šviesai apsikabinę radiatorių, organizmas miegoti visai nesiruošia.

Ir galų gale priartėjame prie pirmosios ir svarbiausios fazės.

Pirmoji fazė – užmik anksti Būtent!!! Jei žmogui reikia miegoti 8 valandas per dieną, tai Tu niekaip negalėsi pakankamai ilgą laiką keltis 6 valandą ryte ir eiti miegoti 2 valandą nakties.

Mirsi iš nuovargio!

Nusistatyk, kada nori keltis. Atskaičiuok atgal tiek valandų, kiek Tau pakanka miegoti. (Šis skaičius individualus, paprastai svyruoja nuo 7 iki 8. Per daug miego taip pat kenkia kaip ir per mažai, todėl jei nežinai savo organizmo režimo, geriau pradėk nuo 8 valandų.)

Dar palik šiek tiek laiko vakarinėms procedūroms (praustis, kloti lovą, ir t. t.) Prisisuk žadintuvą nustatytam laikui.

Ir eik gultis, kai žadintuvas suskamba. Rimtai. Viską mesk ir eik gultis.

Alarm clock, aut. Andre Petrov

Kaip lengvai atsikelti anksti ryte

Jau girdžiu keletą pasiteisinimų anapus ekrano: „Betgi reikia pabaigti tą ir aną.“ Na taip, būna, kad tenka rimtai padirbėti per naktį. Bet ne kiekvieną naktį. Mesk visus darbus, prisisuk žadintuvą vienai valandai anksčiau ir eik miegoti – pabaigsi ryte. Pamatysi – kokia bus motyvacija ryte šokti iš lovos. Arba jei darbo tikrai daug, mesk visus darbus ir pamiegok vieną valandą. Pusvalandį. Dvidešimt minučių. Tada tęsk. Įprask mesti visus darbus. „Betgi aš nesu vyturys, aš pelėda, man vakaras yra produktyvesnis už rytą.“ Tada pamiršk viską, ką čia perskaitei, ir nebeskaityk toliau. Pažįstu žmonių, su kuriais iki kokios 11 val. neįmanoma susišnekėti, tačiau pirmą nakties jie vis dar dirba. „Betgi pasaulis nepritaikytas anksti gultis – vakare visos pramogos, draugai, TV programos.“ Taip, čia teisybė. Šitaip sužlugo mano svajonė keltis kas dieną 3 valandą ryte, nes juk negali visiškai atsijungti nuo pasaulio ir sau vienas naktimis rašyti tinklaraščių.

5 valandą ryte važiuodamas dviračiu per miestą matau, kaip žmones dar tik grįžta namo blaiv ydamiesi po vakarykščių linksmybių. Tiesiog dar kartą turi pasirinkti – rytas ar vakaras.

71 vas, kad nesimiega, gulėk toliau, mėgaukis gulėjimu. Jei atrodo, kad reikia bėgti padaryti tą ir aną, palik tai rytui (o kad taip iš ryto užsimanytum bėgti padaryti to ir ano!).

O dabar ilsėkis.

O tai koks tas VIENAS esminis principas?

Daug aš čia visko prirašiau. Galėčiau dar daugiau. Apie tai, kaip svarbu atsigulus miegoti nespręsti per dieną susikaupusių rūpesčių. Apie tai, kaip svarbu savaitgaliais keltis tuo pačiu metu kaip ir paprastomis dienomis. Apie tai, kaip prieš miegą padeda meditacija. Apie tai, kaip valdyti caitgėberius.

Bet ne dabar. Nes ir taip, norint viską, kas parašyta, įgyvendinti, reikėtų dedikuoti nemažai dėmesio vien tik miegui. Laiko papildomai skirti reikia visai nedaug – bet dėmesio daug. Reikia įjungti ryškią šviesą ryte ir sumažinti apšvietimą vakare, žiūrėti, ką ir kada valgai, planuotis laiką, kad netektų naktinėti. Kurį laiką tenka būti visišku miego laiko valdymo entuziastu. Ne kiekvienas norės tai daryti.

Todėl akcentuoju esminį principą, kuris labiausiai padės lengviau atsikelti anksčiau.

Prisisuk žadintuvą vakarui, o jam suskambėjus viską mesk ir eik miegoti. Suskambo – ir už 15 minučių Tu jau lovoje. Atsikelti gali nors ir už pusvalandžio, jei labai reikia. Šis principas man asmeniškai labiausiai palengvino rytinį kėlimąsi. Kas dieną jo įgyvendinti neįmanoma, nes trukdo draugai, išvykos, kelionės, kiti gyvenimo kataklizmai.

Bet tada, kai įmanoma, – reikia įgyvendinti.

Saldžių sapnų iš vakaro ir daug energijos ryte! ________________________________ www.valtininkas.lt

„O man nesimiega anksti atsigulus.“ Tai ir nemiegok. Anksčiau užmigti reikia įprasti, turi praeiti pora savaičių, kol organizmas prisitaikys prie naujo režimo.

Nemiegok, gulėk, mėgaukis nieko neveikimu. Ilsėkis. Jei suima ner-

birželis – rugpjūtis 2016

Disciplina

72

Kol atostogavote, darbas į mišką nepabėgo Lauke karštis… Galvoje tuštuma… ir pirma diena darbe po atostogų… Tad kaip sklandžiai įsivažiuoti į darbų rutiną?

Viktorija Česonytė

(Neurolingvistinio programavimo (NLP) trenerė)

Prieš grįžtant į darbą būtų gerai turėti vieną – dvi dienas įprastos kasdienybės, kad nusiteiktumėte rutinai. Nusileidę lėktuvu ir vos spėję gėlėtus šortus pakeisti kostiumu, vargu ar dieną praleisite produktyviai.

Kas gi turėtų atsirasti plane grįžimui po atostogų? Šlaistymasis po kabinetus, kavos gėrimas ir dalijimasis įspūdžiais?

Nuotraukų tvarkymas ir grožėjimasis jomis? Tykus snaudimas, kol niekas nepajudina? Jeigu jūs ne įmonės finansų vagis – šie variantai netinka. Jūs turite iš karto kibti į darbą.

Ypač jei darbas toks, kuriame niekaip nepasislėpsi ir už jus jo niekas nenuveiks. Saugokite save – juk susikraus krūva darbų, kuri išbaidys visą sukauptą atostogų malonumą.

Ne paslaptis, ir po atostogų egzistuoja adaptacijos periodas. Bet jį galima išnaudoti tinkamai, kad ir įmonei būtų gerai, ir jūs puikiai jaustumėtės. Jei pareigos leidžia, pravartu iš karto padaryti bendrą kolegų susirinkimą, kad iš karto suprastumėte kontekstą, kuris susidėliojo, kol jūs ilsėjotės.

Dar prieš atostogas jūs galite susitarti su klientais / pacientais / pašnekovais dėl susitikimų. Ir darbas padarytas, ir bendravimas, kad ir darbinis, greičiausiai suteiks malonių emocijų, kurios pratęs gaivų poilsio suteiktą nusiteikimą.

Individualistams labai pravers iš anksto numatytas darbas, į kurį jie kibs vos grįžę. Nenorint bendrauti su aplinkiniais šis būdas labai pravartus, nes turite svarų argumentą – jūs dirbate. Jis tinka ne tik individualistams tyleniams – gal kažkas norės slėpti savo atostogų romano uždegtas akis, o gal kaip tik liūdesį, nes atostogos buvo sumautos.

O kad jos nebūtų sumautos – būtų gerai iš anksto jas apgalvoti. Net ir didžiausi darboholikai turėtų nepamiršti, kad atostogų pradžioje yra kelios dienos, skirtos adaptacijai. Tai laikas, kai kūnas ir siela, greičiausiai, nenorės daryti nieko. Tad numatykite, jei įmanoma, tą laiką pasyviam poilsiui, o ne šokti parašiutu, marinuoti 100 agurkų stiklainių ar leistis į varginančią kelionę automobiliu, kai reikalinga atida ir fizinė jėga. Ir nepamirškite, kad saldus įvažiavimas į atostogas neįmanomas, jei liko nebaigtų darbų.

Atostogų planas sudaromas pagal poreikius. Jei jūs – pasyvaus poilsio mėgėjas, tiks tysojimas prie baseino ar jūros. Tačiau ir tai gali nusibosti, tad nieko neveikimo dienas lai keičia pripildytos ekskursijų, muziejų ar vietos įžymybių lankymo.

Atminkite – smegenys geriausiai atsipalaiduoja keičiant aplinką ir veiklą. Sprendžiu pagal save: po gero pasivaži-

Kol atostogavote, darbas į mišką nepabėgo

73

nėjimo motociklu Kačerginės žiede grįžtu tuščia galva.

Bet kitą dieną joje tiek idėjų! Juk atsirado joms vietos.

duotumėte. Kitaip susikaupęs metų nuovargis gali kenkti tikrosioms atostogoms, nes įgriūsite į jas negyvas.

Net jei atostogas galite leisti tik namuose, gerai pagalvokite, kaip iš jų ištrūkti. Dienos žygis dviračiais, kelionė traukiniu iki artimiausio miestelio, kuriame stūkso dvaras, nekainuoja daug. Yra pramogų, kurioms nereikia išleisti nė euro, – pasivaikščiojimas parke, apie kurio egzistavimą jūsų mieste per darbą net pamiršote, nemokami renginiai, kuriems vis neatrasdavote laiko, ar tiesiog tykus pasibuvimas pas tetą ar močiutę laistant jos pomidorus taip pat gali nuteikti gaiviai ir atpalaiduojančiai. Be to, greičiausiai turite draugų, su kuriais vis taip ir nesusitinkate.

Jei ne jūs patys, tai kai kurie kolegos tikrai ateina po savaitgalio į darbą surūgę, pagirioti, nelaimingi. Ar jums gera būti tokiam, ar gera dirbti šalia tokio kolegos? Visko gyvenime būna ir nutinka – būtent dėl to reikia plano.

O ką, jei norisi būti tik namuose? Tokių atostogų gali trokšti nuolat vykstantys į komandiruotes. Puiku pabūti ir ramiai bei jaukiai, bet vis tiek sugalvokite, ką pakeisti.

Bent jau patalynę ar butą į palapinę paežerėje.

Klausimo, atostogauti kartu ar atskirai su antrąja puse, nagrinėti nenorėčiau. Mat tai visai kita tema, jei jums nesinori būti su savo gyvenimo žmogumi, su kuriuo per darbus matotės vos keliasdešimt minučių per parą. Miegojimas vienoje lovoje nusisukus vienas nuo kito – tai ne bendravimas.

Atostogų temai priskirčiau ir savaitgalius. Kaip dažnai jie išbyra tarsi smėlis tarp pirštų – nesuplanuoti, užgriozdinti namų ruoša ar kiurksojimu prie televizoriaus.

Be to, ilsėtis gera gerai pailsėjus – kad ir kaip keistai tai gali nuskambėti. Savaitgaliai tam ir yra, kad atsipalai-

Namų ruošos darbus geriausia atlikti darbo dienų metu, tobula – paskirstyti šeimos nariams.

Jei vis dėlto norite / turite tvarkytis savaitgalį, numatykite, kiek laiko tai užtruks. Būtina po to save apdovanoti.

Suplanuokite susitvarkę su šeima išvyką, skanius pietus, filmo peržiūrą, kai kam gal bus puiku ramiai išgerti skanios kavos puodelį.

Jei numosite ranka ir nuo pat šeštadienio ryto gulėsite, jus gali erzinti kartu gulinčios dulkės. Jei net ir taip – suplanuokite, kad jūsų tai nelies, kad tvarkysitės vėliau (geriausia nusistatyti dieną ar valandą). Tuomet jausitės ramūs – juk suplanavote tvarkytis.

Savaitgalių planavimas padeda išvengti būsenos „nekenčiu sekmadienių“. Padarykite, ką reikia šeštadienį, o sekmadienį apdovanokite save pramoga. Juk geriausias dovanas mes įteikiame sau patys.

Nuostabių savaitgalių! Įkvepiančių atostogų!

Ir užvedančio darbo! ________________________________ http://www.victorycode.eu

birželis – rugpjūtis 2016

Disciplina

74

Kokia Tavo facebook’olizmo stadija?

Statistika atskleidžia, kad vidutiniškai kiekvienas lietuvis prie masinio informavimo priemonių praleidžia 7 val. 40 min. kasdien. Jeigu, tarkime, žmogus gyvena 70 metų, internetui, radijui ir televizijai jis paaukoja daugiau nei 22 savo metus. Tai trečdalis gyvenimo!

Simas Grabauskas Palyginimui paskaičiuokime, kiek laiko mes skiriame mokslams? Žmogus mokosi vidutiniškai 15 metų. Mokslo metai trunka apie 10 mėnesių, per mėnesį mokomasi 20 dienų po 7 val. Iš viso – 21 000 valandų. Tai tėra 2 metai ir penki mėnesiai!

•

Per pastaruosius metus yra buvę atvejų, kai praleidau FB ilgiau nei planavau.

•

Jei vakarėlyje bent kartą nepatikrinu, ar negavau naujų žinučių ir komentarų, jaučiuosi nejaukiai, sunku atsipalaiduoti, neišeina laisvai bendrauti.

•

FB naršymas yra bent kartą pertraukęs mano bendravimą su šeimos nariais, darbo kolegomis ar draugais.

•

Pastarąjį mėnesį yra buvęs bent vienas kartas, kai per dieną FB praleidau valandą ir daugiau.

•

Yra buvę taip, kad atidėjau darbus ir vietoje to panaršiau FB.

•

Nesuprantu žmonių, kurie neturi FB paskyros.

•

Jei neturėčiau FB paskyros, patirčiau spaudimą iš draugų.

Na, o ką blogo sukelia tokia nekalta priklausomybė? Gadina akis? Ar ji tikrai tokia nekalta kaip atrodo?

Tyrimai atskleidė, kad jau pirma priklausomybės stadija sergantis žmogus patirs šiuos facebook’oholizmo padarinius: •

99 procentai FB gaunamos informacijos yra bevertė ir tampa tiesiog sąmonės šiukšlėmis, formuojančiomis mūsų asmenybę;

•

prarandamas laikas, kuris galėtų būti skirtas savišvietai, prasmingiems santykiams ar kitai naudingai veiklai;

•

270 procentų didesnė tikimybė susirgti depresija;

•

atimamas kokybiško bendravimo su artimaisiais laikas, dėl kurio stygiaus didėja skyrybų tikimybė ir drastiškai krinta gyvenimo kokybė;

•

dėl sumažėjusio fizinio kūno judėjimo padidėja kūno svoris;

Tam, kad sužinotumėte, ar neturite šios priklausomybės, pateikiame lengvą testą. Mes pasinaudojome metodika alkoholizmo stadijoms nustatyti. Perskaitykite žemiau esančius punktus. Jei bent du iš jų galite pritaikyti sau – jūs jau „sergate“ pirma priklausomybės nuo socialinių tinklų stadija. Jeigu surinkote tris ir daugiau, situacija labai rimta.

•

prastėja socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti, išreikšti jausmus;

•

didėja emocinių ryšių trūkumas;

•

gebėjimas susitelkti į vieną užduotį ir išlaikyti koncentraciją sumažėja net iki 320 procentų.

•

Aš tikrai nesu facebook’oholikas, aš FB vartoju atsakingai.

Išvados?

•

Bent kartą gyvenime man yra nutikę taip, kad nesąmoningai, tiesiog automatiškai prisijungiau prie savo paskyros ir ėmiau skaityti pranešimus.

•

Aš nepajuntu, kai naršant FB prabėga pusvalandis ir daugiau.

•

Nemanau, kad esu priklausomas nuo FB, nes dažniausiai juo naudojuosi tik tam, kad atrašyčiau svarbias žinutes.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad masinės informavimo priemonės sukelia priklausomybę. Taip! Panašiai kaip alkoholis ar cigaretės…

Pasitikrinkite, ar nesergate facebook’olizmu Facebook’holikas niekada nepripažins, kad yra priklausomas. Jis tiesiog galvos: „Aš tik pasižiūriu, ar neturiu svarbių žinučių…“

Reikia akimirkai sustoti ir pagalvoti, ar aš norėčiau pagerinti savo gyvenimo kokybę? Jeigu atsakymas teigiamas, reikia imtis priemonių. Bet, įspėjame, šią priklausomybę įveikti nėra lengva. Tačiau tikrai garantuojame – jeigu šiandien ištrinsi savo FB profilį arba bent jau išmoksi tikrinti jį ne dažniau kaip kartą per savaitę – iš gyvenimo Tu tikrai gausi daug daugiau. O kaip sužinosi svarbiausias naujienas? Nebijok, pasaulis tikrai nesugrius, net jei kažką ir praleisi. ________________________________ http://balarama.lt

Kokia Tavo facebook’olizmo stadija?

75

Jeigu šiandien ištrinsi savo FB profilį arba bent jau išmoksi tikrinti jį ne dažniau kaip kartą per savaitę – iš gyvenimo Tu tikrai gausi daug daugiau. O kaip sužinosi svarbiausias naujienas?

Nebijok, pasaulis tikrai nesugrius, net jei kažką ir praleisi.

birželis – rugpjūtis 2016

76

Sveika gyvensena

Water splash, aut. M. Hansson

Sveika gyvensena

Treniruotės vandenyje

77

Treniruotės vandenyje Atliekant pratimus vandenyje reikėtų stovėti iki pažastų. Žingsniavimas vandenyje aukštai keliant kelius (1 pav.). Pakelkite kelį ir priešingos rankos alkūnę. Tiesdami koją ir ranką spauskite pėdą ir delną žemyn su jėga. Pakartokite su kita puse. Žingsniuokite aukštai keldami kelius.

Artėja vasara – iškylų ir maudynių metas. Pliuškenantis ežere gera ne tik atsigaivinti karštą vasaros dieną, bet ir sudeginti kalorijas, gautas suvalgius kelias porcijas ledų.

Ėjimas vandenyje tiesiomis kojomis ir rankomis (2 pav.).

Vieną koją ištieskite pirmyn, kitą – atgal. Rankas – priešingai kojoms. Keiskite kojas ir rankas vietomis laikydami jas įtemptas ir tiesias.

Diana Plečkaitienė

Plaukimas stovint. Pritūpkite, kad vanduo apsemtų pečius.

Tiesias rankas tieskite į priekį ir atgal, kiek galite. Delnus pasukite taip, kad jais jaustumėte maksimalų vandens pasipriešinimą.

Kineziterapeutė (nuotrauka iš autorės asm. archyvo)

Unikalios vandens savybės sukuria tokį treniruotės efektą, kokio neįmanoma išgauti treniruojantis sporto salėje ar namuose: •

•

•

•

panirus į vandenį kūno svoris sumažėja maždaug 10 kartų, todėl treniruotės vandenyje ypač tinka antsvorio turintiems asmenims, taip pat kenčiantiems dėl sąnarių ar stuburo problemų; dėl mechaninio vandens poveikio (spaudimo) gerėja hemodinamika, daugiau kraujo iš kūno paviršiaus priteka į vidaus organus, todėl treniruotės vandenyje pagerina širdies darbą, plaučių funkciją, taip pat veninę ir vidaus organų kraujotaką; dėl vandens klampumo pasipriešinimas judesiui padidėja 40–60 kartų, todėl net atliekant lengvą tikslingą judesį raumenys priversti įsitempti, gerėja jų tonusas; vanduo ramina, suteikia laisvumo ir lengvumo, todėl treniruotės vandenyje atpalaiduoja ir gerina nuotaiką.

Norėdami išjudinti visą kūną ir apšilti, pabandykite pabėgioti vandenyje. Tai ne taip paprasta, kaip gali pasirodyti!

„Žirklės“. Atsistokite plačiai ir su šuoliuku sukryžiuokite kojas.

Nepamirškite sukryžiuodami sukeisti kojų vietomis.

Plojimai po vandeniu. Pusiau sulenktomis rankomis suplokite priekyje ir už nugaros.

Kamuoliukas (3 pav.). Pritraukite kelius prie krūtinės susiriesdami į kamuoliuką. Tieskite kojas žemyn su jėga spausdami vandenį.

Kamuoliukas su plojimais. Pritūpkite vandenyje iki kaklo. Pašokdami susirieskite į kamuoliuką ir rankomis suplokite po šlaunimis.

Sportuodami vandenyje nepamirškite saugumo – vidurdienį nebūkite vandenyje per ilgai ir lipkite iš vandens, jei raumenis pradeda traukti mėšlungis.

Būkite aktyvūs vasarą! ________________________________

birželis – rugpjūtis 2016

Sveika gyvensena

78

Kodėl kartais naudinga susilėtinti?

Susilėtinti – tai toks mano sugalvotas žodis, kurį vartoju, kai noriu save pristabdyti.

Luka de Luna Atėjo laikas, kai supratau, kad viskas gyvenime vyksta žaibiškai, nespėjant nei suvokti, nei pajusti to, ką matai, jauti, darai. Tad pradėjau mokytis daugelį dalykų daryti lėtai, ramiai, mėgaudamasi procesu.

Pradėjau anksčiau išeiti iš namų, kad galėčiau pasivaikščiodama pasiekti tikslą, o ne bėgte bėgti. Pradėjau lėčiau valgyti, kad galėčiau pasimėgauti maistu. Kai kas nors mane skubina, stengiuosi nepasiduoti ir tęsti viską savu tempu. Taip pat nustojau daryti 10 darbų vienu metu, kaip tai darydavau anksčiau. Leidau sau daryti viską neskubėdama ir nebijodama, kad mane smerks ar vadins lėtapėde.

Netrukau pastebėti, kad pradėjau mažiau panikuoti ir stresuoti. Anksčiau susiruošdavau išeiti iš namų per 20 minučių, o dabar tą patį darau valandą, mėgaudamasi.

Ir nepaisant to, kad viską darau ilgiau, pati jaučiuosi komfortiškiau, nes tai, ką darau, gerai suvokiu, o ne darau automatiškai nė nesusimąstydama dėl daugelio veiksmų. Visi procesai tapo malonūs, nes jie tapo apgalvoti ir tikslingi. Man malonu gražintis, malonu pietauti, malonu maudytis po dušu. Pradėjau tiesiog mėgautis kasdienių darbų procesu, o ne jau atliktais rezultatais. Pajutau, kad pradėjau jaustis čia ir dabar, pradėjau justi gyvenimo ir laiko tėkmę.

Jei kur nors einu, nesvarbu, į darbinį susitikimą ar į parduotuvę, stengiuosi sulėtinusi žingsnį stebėti pasaulį aplink save, žmones, augalus, namus, žaidžiančius vaikus.

Stengiuosi suprasti viso to prasmę ir tai padaro mano ėjimą nuostabiu nuotykiu su daugybe smulkių atradimų.

Jei važiuoju automobiliu, taip pat neskubu, praleidžiu norinčius pralįsti, skubančius. Pastebėjau, kiek suirzusių, stresuojančių ir piktų žmonių, kurie kažkur vis vėluoja, skuba, lenda. Užleidžiu juos, nusišypsau. Vėliau sutinku

juos prie kito šviesoforo laukiančius ir įsitikinu, kad ne ką toliau už mane tenuvažiavo.

Statydama automobilį, nesijaudinu, ar bus vieta, visada žinau, kad bus, o jei ne iš karto, truputį palaukusi visuomet gaunu puikias vietas.

Kartais tenka atlikti užduotis, kurių užsakovas reikalavo vakar. Anksčiau iš proto eidavau dėl tokių dalykų. Vien stresas suėsdavo visą kūrybiškumą ir pusę to laiko prastresuodavau negalėdama nieko padoraus sugalvoti. Kadangi dirbu kūrybinį darbą, tokia skuba išmuša iš vėžių, nes idėjos kažkur prapuola, kai esi streso būsenos. Tačiau dabar, net turėdama mažai laiko, išmokau nekreipti į jį dėmesio ir koncentruotis į patį procesą. Sakau sau: jei nespėsi, tai ir nespėsi, nieko baisaus. Kitą kartą anksčiau sugalvosi ir, apskritai, nebeimsi tokių skubių užsakymų.

Toks požiūris nuramina, o koncentracija į procesą duoda impulsą. Kai nėra streso, darbus organizuojuosi protingai ir ramiai. Susirašau esminius žingsnius, išskaidau juos dalimis ir apie nieką negalvodama tiesiog darau viską žingsnis po žingsnio. Vienas etapas atliktas, braukiu iš sąrašo, einu prie kito. Ir, kad ir kaip būtų keista, darbai pradėjo eitis greičiau ir nebereikia sėdėti per naktį, o rezultatai geresni. Visi patenkinti.

Smegenys priprato laikytis ritmo ir nepanikuoti, nes rezultatas nustumiamas iš matymo lauko, o darbus darau galvodama tik apie patį procesą. Kuo mažiau skubu, tuo daugiau padarau. Kaip toje patarlėje: neskubėk ir būsi pirmas.

Kartais specialiai sau duodu užduočių, kurių neįmanoma atlikti per tokį trumpą laiką, tačiau nusistačiusi laiko limitą sąmoningai save sulėtinu ir kartu didinu koncentraciją į veiksmą, darau tik vieną vienintelį veiksmą tuo metu.

Telefonai, internetas, televizorius, radijas, el. paštas, žinutės ir kiti panašūs dirgikliai – tai mūsų koncentracijos vagys. Jeigu išlaikysite koncentraciją ties vienu vieninteliu veiksmu ir darysite neskubėdami, susikaupę, visą didelį darbą atliksite greičiau ir kokybiškiau.

Kai dirbu atsipalaidavusi, pasitikėdama savo jėgomis ir susikoncentravusi, mano kūnas atsipalaiduoja. Stresas, kaip žinoma, užspaudžia raumenis, jie sukietėja, taip kraujotaka suprastėja, smegenys gauna mažiau deguonies. Aš prasčiau pradedu mąstyti ir sunkiau sekasi susikaupti. Kai tik kūnas atpalaiduotas, visa kraujotakos

Snail, aut. Esther Groen

Kodėl kartais naudinga susilėtinti?

79

Atėjo laikas, kai supratau, kad viskas gyvenime vyksta žaibiškai, nespėjant nei suvokti, nei pajusti to, ką matai, jauti, darai. Tad pradėjau mokytis daugelį dalykų daryti lėtai, ramiai, mėgaudamasi procesu. birželis – rugpjūtis 2016

80 sistema veikia puikiai, mano smegenys gerai aprūpintos deguonimi ir daug lengviau atlikti visus darbus. Svarbu visą laiką sąmoningai susilėtinti.

Taigi, susilėtinimas – sveikas ir mūsų kūnui, ne tik psichikai.

Kokie pliusai susilėtinus?

Patiriame daugiau malonumo ir pasitenkinimo darbų procesu. Tai veikia mūsų gyvenimo kokybę. Kuo laimingesni jaučiamės, tuo daugiau laimės gauname ateityje.

Pagerėja psichologinė ir fizinė sveikata.

Atsiranda daugiau ramybės ir taikos kasdieniame gyvenime.

Mes daug geriau pradedame suvokti ir jausti tai, kas vyksta.

Mes jaučiamės čia ir dabar, o tai yra pagrindinis dalykas, kas daro mus laimingus.

Daugiau dėmesio skiriame svarbiems dalykams ir nebesijaudiname dėl smulkmenų.

Mažiau pykstame, baramės ir panikuojame.

Kaip treniruoti susilėtinimą?

Skirti daugiau laiko kasdieniams darbams: anksčiau atsikelti, kad ilgiau galėtum pusryčiauti ir anksčiau išeiti į darbą.

Kuo daugiau susikoncentruoti į kūno pojūčius, ar tai būtų gražinimasis, prausimasis, ar važiavimas autobusu, sėdėjimas, ėjimas. Pamąstykite, kaip jaučiatės, ar jums patogu, kokie kūno pojūčiai, kas aplink jus, kokie garsai, kokia spalva vyrauja aplink, kokie žmonių veidai. Palieskite medžiagas, pajuskite jų faktūrą. Pagalvokite, kokias emocijas jums tai sukelia. Būkite su savimi.

Sveika gyvensena Darykite pirkinių sąrašus bei meniu visai savaitei, tuomet nereikės bindzinėti po parduotuvę kas dieną, mąstant, ką čia nupirkus, ką čia pagaminus. Užsipirkite bent kelioms dienoms pagal iš anksto suplanuotą meniu ir pirkinių sąrašą. Kartu tą dieną, kai einate apsipirkti, įtraukite ir kai kurių reikalų tvarkymą, kas bus pakeliui ar net ten pat, tokių kaip pakeisti laikrodžio baterijas ar pasigaminti raktą, nusipirkti naujus džinsus. Taip sutaupysite daug laiko. Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja daug jėgų ir laiko. Mes dažnai vejamės minią, kad tik suspėtume į visus vakarėlius, draugų ir giminių gimtadienius, aplankytume visus koncertus ir parodas, atliktume kuo daugiau darbo, kad įtiktume viršininkui, uždirbtume kuo daugiau pinigų dar vienai suknelei, laikrodžiui ar automobiliui. Mes lenktyniaujame vieni su kitais, kas geriau pailsėjo, kas daugiau pakeliavo, kas gražiau apsirengęs. Iš aplinkos nuolat gauname žinutes, kad, jei neturime to ir ano, vadinasi, esame nevykėliai. Pasiduodame reklamų įtakai, kad tik niekas nepamanytų apie mus blogai. Tokios lenktynės atima be proto daug laiko ir jėgų. Pamirštame pasimėgauti procesu ir darbais, kurie teikia malonumą, pasimėgauti pačiu gyvenimu, kalbant tiksliau, mes nebeturime laiko, o ir nebemokame pasimėgauti gyvenimu.

Gainiodamiesi paskui rezultatus, mes pradedame viską vertinti pagal tai, kiek tai mums duoda naudos. Tačiau ateina diena, kai suprantame, kad viskas, kas atrodė taip naudinga, nebenaudinga ir taip trumpalaikiška, kad nespėję pasidžiaugti puolame vytis kitos naudos. Taip pamiršdami apie mus mylinčius žmones, apie save, apie savo vaikus ir amžinąsias vertybes, kurios anksčiau ar vėliau apie save primins.

Ir štai aš siūlau jums susilėtinti, kad į gyvenimą ateitų daugiau laiko meilei: meilei sau, savo artimiesiems. Jūs turėsite daugiau laiko apkabinti savo sutuoktinį, paglostyti ir pamyluoti vaiką, pasakyti gerą žodį tėvams, padėti draugei sunkią akimirką.

Veikite koncentruodami mintis į procesą, o ne rezultatą.

Skaidykite darbus mažomis atkarpomis ir tas atkarpas lengvai įveikite. Pabaigę vieną atkarpą eikite prie kitos ir negalvokite apie visas kitas atkarpas, tik apie tą, kurią šiuo metu atliekate. Rašykitės ir braukite padarytas atkarpas iš sąrašo.

Ir kai jūs išmoksite susilėtinti, maudynės nebebus vien purvo nuplovimas, tai taps maloniu ritualu pamaloninti save. Pradėsite sau dovanoti daugiau malonių darbų ir malonių akimirkų. O svarbiausia, jūs pradėsite gyventi šiandien. Tai reiškia, kad jūs pradėsite gyventi.. ________________________________

Užsiimkite tokiais dalykais, kurie apskritai nereikalauja jokio rezultato, kad išmoktumėte nuo jo atsiriboti. Pavyzdžiui, šokite, dainuokite, pieškite nežiūrėdami, masažuokite save, glostykite šunį ar katę, šukuokite plaukus ir t. t.

www.transformacijos.lt https://www.facebook.com/transformacijos/

Išmeskite iš gyvenimo nereikalingus dalykus. Permąstykite, kas jums nėra svarbu, ir nedarykite nereikalingų judesių ir darbų, kurie atima laiką. Pamąstykite, ar būtina eiti su kolegomis gerti kavos po darbo, o gal jums to visai nereikia? Ar tikrai kas kartą prieš užsukant draugei būtina šveisti butą, nes norisi atrodyti labai tvarkingai? O gal ji nė nepastebi to ir myli tave ir taip? Jei nenori savaitgalį eiti kažkur, nes esi namisėda, tai ir neik. Yra daug dalykų, kuriuos darome norėdami kažkam įtikti. Atsikratykite to.

Kodėl kartais naudinga susilėtinti?

81

birželis – rugpjūtis 2016

Sveika gyvensena

82

Picnic, aut. Antonio Jiménez Alonso

Svarbūs patarimai apie maisto saugą iškylaujantiems

Iškylos į gamtą neįsivaizduoja- Produktai mos be kepsnių, dešrelių, dar- Perkant produktus, saugiau pasirinkti ne taip greitai gendančius vaisius, daržoves, kietus sūrius, konservuotus ar žovių ar kitų užkandžių ruoši- džiovintus mėsos gaminius, duoną, riešutus, krekerius ar stalo vandenį. Reikia atkreipti dėmesį į produktų spalvą, mo. Tačiau šiltuoju metų laiku formą, konsistenciją, laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus. Žalią mėsą, paukštieną ar žuvį reikia supakuopadaugėja ir apsinuodijimų ti taip, kad jų skysčiai nepatektų ant kitų maisto produkNamuose visus greitai gendančius produktus (šaldytą maistu, kitų per maistą plintan- tų. mėsą, paukštieną ar žuvį, iš kurių ketinama ruošti patiekalus iškylai) būtina laikyti šaldytuve +1°C – + 4°C temčių susirgimų atvejų. peratūroje. Norint užšaldytus produktus greičiau atšildyti, Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšta, šios bakterijos dauginasi greičiau.

Tad norint ne tik smagiai paiškylauti, bet ir nesusirgti, reikia laikytis paprastų, bet svarių maisto saugos principų.

galima pasinaudoti atšildymo funkcija orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje arba nepažeistas produktų pakuotes palaikyti po tekančiu šaltu vandeniu.

Transportavimas Planuojant iškylą, visų pirma reikėtų pagalvoti apie įrangą ir priemones greitai gendantiems maisto produktams transportuoti ir laikyti gamtoje. Praverstų įsigyti automo-

Svarbūs patarimai apie maisto saugą iškylaujantiems bilinį šaldytuvą ar šaltkrepšį. Prieš išvyką būtina patikrinti, ar juose palaikoma tinkama temperatūra (iki + 4°C). Išvykoje automobilį su šaldytuvu ar šaltkrepšius reikėtų pastatyti šešėlyje, saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Maisto produktus geriau vežti sandariai uždaromuose induose, o ne plastikiniuose ar popieriniuose maišeliuose.

Vanduo Gamtoje sunkiau užtikrinti tinkamą maisto ruošimo higieną, todėl reikėtų iš anksto žinoti, ar apsistojimo vietoje bus geriamojo vandens, vandens rankoms, produktams ar indams plauti. Visuomet pravartu pasirūpinti geriamuoju vandeniu, drėgnomis servetėlėmis, popieriniais rankšluosčiais, vienkartiniais indais.

Mėsa Ruošiant mėsos ar paukštienos gaminius, svarbiausia juos gerai iškepti ar išvirti. Kepant mėsą, reikia stengtis, kad jau iškeptas ar bebaigiantis kepti gaminys nesiliestų su žalia mėsa ar pusgaminiais. Dešrelių, kitų mėsos gaminių, kurių ženklinimo etiketėse nurodytas maisto priedas E 250, nederėtų kepti lauže. Norint apsaugoti produktus nuo tiesioginės liepsnos, galima juos suvynioti į foliją – tada mėsa kepa žemesnėje temperatūroje ir neapdega. Jeigu kepsniai apdega, būtina apanglėjusias vietas nupjaustyti.

Norint išvengti kenksmingų bakterijų dauginimosi, labai svarbu karštą maistą laikyti karštai, o šaltą – šaltai. Todėl

83 paruoštus šaltus produktus reikėtų laikyti šaltkrepšiuose, o karštus – virš žarijų (ne ilgiau kaip dvi valandas, palaikant +68°C temperatūrą).

Svarbiausias maisto ruošimo principas Kad ir kur bestovyklaujant, privalu laikytis svarbiausio maisto ruošimo principo – švaros ir asmens higienos.

Rankos turėtų būti plaunamos su muilu prieš ir po maisto produktų tvarkymo, ypač po žalios mėsos, žuvies ar kiaušinių. Mėsai, žuviai, salotoms ar jau paruoštiems patiekalams pjaustyti turėtų būti naudojami atskiri įrankiai ir pjaustymo lentelės, tačiau neturint tokių galimybių, įrankius reikėtų švariai nuplauti prieš pakartotinai naudojant.

Maisto likučiai Viena iš dažniausiai pasitaikančių apsinuodijimo maistu priežasčių – likučių po iškylų gamtoje ar pobūvyje vartojimas. Karštame ore laikomas maistas, neapsaugotas nuo aplinkos dulkių, vabzdžių ar kitų taršos šaltinių, labai greitai genda, jame sparčiai dauginasi sveikatai pavojingi mikroorganizmai. Todėl tokiomis sąlygomis ilgiau palaikytas Todėl tokiomis sąlygomis ilgiau palaikytų maisto likučių vartoti nerekomenduojama. _________________________ Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

birželis – rugpjūtis 2016

84

VirtuvÄ—s paslaptys

nuotr. Alistair Williamson

VirtuvÄ—s paslaptys

Daržovės kitaip

85

Daržovės kitaip Raudonųjų lęšių ir prieskoninių žolelių blynai su gaiviu padažu.

Sudėtinės dalys: 300 g neapdorotų raudonųjų lęšių, 0,5 svogūno, 2 skiltelių česnako, 1,5 v.š. kapotų petražolių, 1 a.š. džiovintų raudonėlių 100 g pomidorų 1,5 a.š. druskos 0,5 a.š. juodųjų pipirų, lydyto sviesto kepimui 100 g, varškės, 1 agurko, žiupsnio kapotų krapų.

ir pertvarėles, o minkštimą supjaustyti keturkampiais. 4.

Pomidorus trumpai panardinti į verdantį vandenį, tuomet nulupti odeles, pomidorus supjaustyti į keturias dalis, išimti sėklytes, nuimti kotų galiukus ir išspausti truputį skysčio.

5. Nulupti česnako odelę, česnaką sugrūsti. 6. Pakaitinti 2 v. šaukštus alyvų aliejaus, sudėti paruoštąsias daržoves kartu su česnakais, čiobreliais ir baziliku. 8-10 min. šutinti (dažnokai pavartant). Tačiau daržovės neturi iširti. 7. Pasūdyti, pagardinti pipirais, ataušinti iki kambario temperatūros ir galiausiai pašlakstyti geru alyvų aliejumi.

Žiedinių kopūstų pyragas su pilno grūdo speltos miltais ir sūriu Sudėtinės dalys (keturiems asmenims): 600 g žiedinių kopūstų, 100 g svogūnų, 4 kiaušiniai, 100 g grietinės, 120 g pilno grūdo speltos miltų, 1/2 a.š. kepimo miltelių, 160 g fermentinio sūrio, rozmarinas, lydytas sviestas, Himalajų druska.

Blynų ir padažo gaminimo žingsniai: 1. Lęšius užmerkiame šaltame vandenyje ir palaikome porą valandų. 2. Nusausintus lęšius sumalame trintuvu, tuomet dedame kapotą česnaką, svogūną, pomidorus be odelės, petražoles, raudonėlį, druską ir pipirus ir dar kartą viską sumalame trintuvu iki vientisos masės. 3. Formuojame norimo dydžio blynelius ir kepame ant lydyto sviesto maždaug po 4 min. kiekvieną pusę (arba kol paviršius dailiai apskrus). 4. Padažui sumaišome varškę, smulkiai pjaustytą agurką bei šviežius krapus. 5.

Patiekiame dar karštus blynelius su gaiviu padažu.

Keptos paprikų ankštys su pomidorais Sudėtinės dalys: 2 raudonos paprikos, 2 geltonos paprikos, 2 žalios paprikos, 500 g. prinokusių, kietų pomidorų, 3 skiltelės česnako, svogūnas supjaustytas juostelėmis (nebūtina), 2 v.š. šalto spaudimo alyvų aliejaus, čiobrelio, 4 baziliko lapai, 2 mažos skiltelės ką tik sumaltų juodųjų pipirų, druska.

Gaminimo žingsniai: 1. Nuplautas, nesmulkintas paprikos ankštis padėti po grilio (kepintuvės) kaitinimo spirale arba skrudinti orkaitėje, įjungus kaitinimą iš viršaus, kol jų odelėje pasirodys rudų dėmių. 2. Ankštis išimti, sudėti į dubenį, uždengti rankšluosčiu ir, kai tik ankštys atauš, iškart nulupti odelę. 3. Paprikas susmulkinti, išimti sėklas

Gaminimo žingsniai: 1. Žiedinį kopūstą padalinti nedideliais žiedynais. Jeigu naudojamas žalias kalafioras, jį reikia apvirti. Jeigu naudojamas šaldytas, jį reikia tik atšildyti.

2. Svogūną smulkiai sukapoti ir pakepinti lydytame svieste kol suminkštės. Į atvėsusius svogūnus įmaišyti rozmariną.

3. Kiaušinius išplakti kartu su grietine, pakepintu svogūnu, įmaišyti baziliko. 5. Atskirame inde išmaišyti miltus, kepimo miltelius, sūrį, druską ir pipirus. 6. Į miltų mišinį supilti kiaušinių plakinį ir gerai išmaišyti. 7. Į tešlą įmaišyti kalafiorus taip, kad visi gabalėliai apsiveltų tešla. 8. Sudėti tešlą į kepimo skardą, išlyginti ir galima apibarstyti juodojo sezamo sėklomis. Pyragą kepti orkaitėje 175⁰C temperatūroje apie 25-30 min.

Natūraliais ryžiais ir migdolais įdarytos cukinijos ir paprikos pagal Nidą Porcijų kiekis: kelios, kcal 649 Sudėtinės dalys: 3 nedidelės apvalios cukinijos, 4 apvirti šparagai (supjaustyti gabalėliais), 2 saldžiosios paprikos (raudonosios arba geltonosios – perpjautos pusiau), 0.5 puodelio natūralių ryžių (nevirtų), 1 kiaušinis, 1 nedidelis svogūnas (sukapotas), 3 česnako skiltelės (smulkintos), 0.5 puodelio skaldytų migdolų, druska, pipirai (grūstų), kvapieji pipirai (grūstų), aliejus.

birželis – rugpjūtis 2016

Virtuvės paslaptys

86

Cukinijų ir morkų blyneliai Porcijų kiekis: 1, Kcal – 339 Sudėtinės dalys: Blyneliams: 200 g cukinijos, 80 g morkų, 40 g kiaušinio (1 vnt.), 1 g maltų pipirų, 8 g saulėgrąžų sėklų, 1 g kmynų, 6 g lydyto sviesto. Garnyrui: 120 g baklažano, 50 g morkų, 30 g svogūno, 3 g česnako, 60 g pomidorų, 2 g petražolių (kapotų), 6 g lydyto sviesto, mėgstami daržovių prieskoniai.

Gaminimo žingsniai: 1. Išverdame natūralius ryžius (virti apie 50 min.) bei atvėsiname. 2. Nuplikome ir nulupame migdolus bei susmulkiname česnaką. 2. Atvėsusius natūralius ryžius sumaišome su išplaktu kiaušiniu, migdolais, smulkintu česnaku. 2. Išskobiame cukinijas, palikdami pakankamai vietos įdarui ir kuo plonesnes sieneles.

3. Išskobtą cukinijos minkštimą atskiriame nuo sėklų ir susmulkiname. 4. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir trumpai apkepiname svogūnus. Sudedame smulkintą cukinijos minkštimą ir kepiname nuolat maišydami, kol cukinija suminkštės, pagels. 5. Atvėsiname ir sumaišome kepintą cukinijos minštimą, šparagus su ryžių mase. Pagardiname druska bei pipirais. 6. Išskobtas cukinijas ir paprikas užpildome įdaru. 7. Dedame daržoves į kepimo indą, apšlakstome aliejumi. Uždengiame folija ir kepame apie pusvalandį iki +170⁰C įkaitintoje orkaitėje. 8. Nuimame foliją ir kepame dar 15-20 minučių, kol viršus apkepa. Patiekiame su šviežiomis salotomis, pagardintomis saldžiarūgščiu padažu.

Skanaus linki Nida. http://www.nidosreceptai.lt/akimirkos/ryziais-idarytos-darzoves/

Gaminimo žingsniai: 1. Cukiniją ir morkas sutarkuojame stambia burokine tarka. Jei cukinija sultinga, ją reikia nusunkti. Suberiame daržoves į dubenį. 2. Į dubenį įmušame kiaušinį, užberiame žiupsnelį pipirų, įberiame saulėgrąžų sėklas, nuplikytus kmynus. Jei tešla per skysta, galima įdėti 1 valgomąjį šaukštą viso grūdo miltų arba sėlenų. Viską gerai išmaišome. 3. Blynelius kepame keptuvėje. Baklažanų garnyras: 1. Kubeliais supjaustome baklažaną, morką, svogūną, susmulkiname česaką, sutriname pomidorus. 2. Viską suverčiame į keptuvę, apibarstome petražolėmis. Kepame ant lydyto sviesto, pagardinę mėgstamais prieskoniais.

Skanaus linki recepto autorė – Eglė P.

Troškinys: cukinija su šparaginėmis pupelėmis Porcijų kiekis: 1, kcal 149 Sudėtinės dalys: 100 g cukinijos 20 g svogūno (smulkintų) 30 g morkos (smulkintos) 30 g paprikos 100 g šparaginių pupelių 1 g baziliko (šviežias arba džiovintas); 30 g pomidorų 1 g druskos 0,2 g pipirų 6 g alyvuogių aliejaus.

Daržovės kitaip

87

Gaminimo žingsniai: 1. Į troškintuvą sudedame svogūnus ir morką, įberiame žiupsnelį druskos, įpilame šlakelį alyvuogių aliejaus ir šiek tiek virinto vandens (kad ne keptų, o troškintųsi). 2. Po kiek laiko, kada morkos pradeda minkštėti, suverčiame kubeliais supjaustytą cukiniją ir šparagines pupeles. Pagardiname druska, pipirais ir šlakeliu citrinos sulčių. 3. Cukinijai pradėjus mikštėti, įdedame papriką ir baziliką. Pakaitiname dar keletą minučių.

Skanaus!

Recepto autorė – Augustė J.

Pilno grūdo lavašas (tortilija) įdarytas šviežiomis daržovėmis

Gaminimo žingsniai: 1. Daržoves supjaustome kubeliais o pomidorą riekelėmis, išpjauname sultingą jo dalį, kad vėliau nevarvėtų. 2. Lavašą plonai padengiame majonezu. 3. Tolygiai apibarstome lavašą pjaustytomis daržovėmis. 4. Susukame lavašą ir keletą minučių pakepiname keptuvėje iš abiejų pusių.

Toks patiekalas – sveikas greitmaistis, su daug daržovių ir neapsunkinantis virškinimo.

Jei valgote pietums, galite padėti lengvai pašildyto 40 gr. tofu sūrio.

Skanaus!

Porcijų kiekis: 1, Kcal – 250,0 Sudėtinės dalys: 60 g pilno grūdo lavašo, pirkdami būtinai skaitykite sudėtį, nes ant kai kurių pakuotės didelėmis raidėmis būna užrašyta, kad tai pino grūdo produktas, tačiau jame pilno grūdo miltų tik 20 proc. … 6 g naminio majonezo (receptas) 30 saldžiosios paprikos 50 g pomidorų 70 g pjaustyto kiniško kopūsto.

________________________________ Vaida Kurpienė Sveikos mitybos specialistė www.sulieknek.lt www.facebook.com/sulieknek.sveikai

birželis – rugpjūtis 2016

88

Kaip nukeliauti į Kuršių neriją pigiau?

Drastiškai pakilus rinkliavoms už įvažiavimą į Kuršių neriją, vasara joje taps prabanga ne vienai šeimai, įpratusiai į ją vykti nuosavu automobiliu. Tad vis daugiau žmonių atranda kur kas pigiau atsieinančias keliones autobusu.

Siūlo išeitį Lietuviai gali pagrįstai didžiuotis nuostabia Kuršių nerija, paplūdimiais. Atstumas iki jų mums, palyginti su Europos masteliais, ranka pasiekiami. Tačiau kelionę, pavyzdžiui, į Nidą, nuosavu automobiliu gali apkartinti ilgos eilės prie kelto ir nemenki įvairūs mokesčiai.

Jei skaičiuosime, pavyzdžiui, kelionę iš Kauno į Nidą ir atgal, vien degalų išlaidos sieks bent 35 eurų. O dar kelto ir ekologijos mokestis atsieis apie 30 eurus. Iš viso net 65 eurai. „Įsigiję „Šeimos bilietą“ su vyru ir dviem vaikais iki Nidos nuvažiavome vos už 25 eurus. Deja, nepastebėjome, kad pirkdami kartu ir atgalinį bilietą būtume mokėję dar mažiau. Tad iš viso už kelionę pirmyn ir atgal būtume sumokėję vos daugiau nei 45 eurus“, – skaičiavo kaunietė Jurgita, su šeima praėjusį savaitgalį praleidusi Pervalkoje. „Be to, važiuoti autobusu – tikrai maloniau nei nuosavu automobiliu. Vaikams jau vien pati kelionė paliko didžiulį įspūdį – vis klausinėja, kada tokiu autobusu kur nors galėsime važiuoti dar kartą“, – pasakojo jauna mama.

Iš pradžių ji būgštavo, ar vaikams neprailgs kelionė. Juk važiuojant nuosavu automobiliu galima bet kada sustoti ir prasiblaškyti.

Tačiau pati įsitikino, kad komfortas autobuse kur kas didesnis: belaidis interneto ryšys, elektros lizdai bei pramogos vaikams. O ir vyras galėjo daugiau pabendrauti su vaikais, nes nereikėjo pačiam vairuoti.

Be eilių prie kelto „Tuo, kad važiavome autobusu, labai džiaugiausi ir prie kelto. Mums ne tik nereikėjo mokėti kelto mokesčių, bet ir neturėjome laukti eilėje“, – džiaugėsi Jurgita.

Eilės prie kelto, ypač vasarą, nusidriekia net kelis kilometrus. Autobusams ir jų keleiviams tokiose eilėse laukti nereikia ir gaišti laiko nei važiuojant į priekį, nei atgal.

Važiuojantiems autobusu keleiviams netaikomi jokie kelto mokesčiai, kurių neišvengia keliaujantieji nuosavais automobiliais. Pavyzdžiui, už automobilio perkėlimą pra-

šoma nuo 11 eurų. Dar tenka susimokėti po 80 centų už kiekvieno asmens perkėlimą. Įvažiuojančiam į Kuršių neriją autobusui nereikia mokėti ir ekologijos mokesčio, kuris šiais metais pakilo iki 20 eurų automobiliui. Autobusas yra ekologiška transporto priemonė, tad keleiviai neturi mokėti jokių ekologijos mokesčių.

Persikėlus į Kuršių neriją nereikia rūpintis dėl automobilio statymo, kuris irgi dažniausiai būna mokamas. Vasaros sezono metu imamos nemenkos rinkliavos už jų statymą.

Dėmesys dviratininkams Vykstantys autobusu taip pat gali sutaupyti juo veždamiesi savo dviračius. Palyginkite: pajūryje dviračio nuoma valandai – 3, o dienai – 10 eurų. Pasiimdami savo dviratį į „Kautros“ autobusą papildomai nieko neprarasite – ši paslauga yra nemokama.

Dviratį taip pat nemokamai galite atsivežti nuosavu automobiliu, tačiau ne ant kiekvienos transporto priemonės yra dviračių laikiklių. Norint juos įsigyti tektų nemažai sumokėti, be to, kelionėje tikriausiai ne kartą virpteltų širdis, ar dviračius tikrai tvirtai pritvirtinote. „Kautros“ autobusų dviračių laikikliai – patikimi ir daug kartų išbandyti. Be to, visas bagažas ir keleiviai yra apdrausti.

Dviaukščiai ir kasdien Iš Kauno į Kuršių neriją nauji ir patogūs autobusai kursuoja kiekvieną dieną. „Iš Kauno autobusų stoties į Nidą išvykstame kiekvieną dieną 8.30 val. Sezono įkarščiu dažniausiai pridedame papildomų reisų savaitgaliais, pirmadieniais ir sekmadieniais, kad galėtume užtikrinti keleivių poreikį“, – sakė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Nuo birželio šia kryptimi vyksta naujausi dviaukščiai „Kautra plius“ autobusai. Juose kelionės metu galima ilsėtis patogiose sėdynėse, naudotis nemokamu internetu, taip pat medijos centru – savo telefone ar kompiuteryje keleiviai gali žiūrėti nemokamus filmus, klausytis muzikos ar skaityti el. žurnalus. Iš turimos pasiūlos gali išsirinkti kiekvienas tiek suaugęs, tiek paauglys, tiek ir mažasis keliautojas. Taip pat šiuose autobusuose įrengta vietų žmonėms, turintiems judėjimo negalią.

Juk atostogos turi prasidėti vos uždarius namų duris!

www.kautra.lt 89

DAR DAUGIAU PLIUSŲ KELIAUJANT AUTOBUSU

Nemokamas 4G internetas

Kondicionierius

Media centras

Tualetas

Kelionės metu bendraukite internetu su draugais ir gaukite naujausią informaciją.

Autobuse veikiantis kondicionierius kelione leis mėgautis bet kokiu oru ar metų laiku.

Naujuose Kautra plius autobusuose veikia švarūs ir tvarkingi tualetai.

Nemokami filmai, muzika, e-žurnalai bei kelionės žemėlapis media centre.

Elektros energija

Keliaudami autobusu nemokamai įkraukite savo kompiuterį ar telefoną.

Daugiau nemokamo bagažo

+

Keliaudami naujais Kautra plius autobusais vežkitės dar daugiau nemokamo bagažo.

birželis – rugpjūtis 2016

Kelionės bilietus Kautra plius autobusu įsigykite autobusų stotyje arba internete

Arti / Toli

90

Nuotraukos aut. Petter Duvander

VirtuvÄ—s paslaptys Arti / Toli

Vilniaus parkų top7

Vilniaus parkų TOP7

91

2. Botanikos sodas VU Botanikos sodas yra ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas 199 ha), bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis: čia auginama apie 9 000 pavadinimų augalų, priklausančių 886 gentims, o gausiausios ir įspūdingiausios kolekcijos – tai rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių.

VU Botanikos sodas įdomus ir kaip paveldo objektas – Kairėnuose išlikusi ir lankytojams pritaikyta ūkinė seno dvaro dalis ir senasis parkas su tvenkiniais. Sode vyksta įvairūs kultūriniai renginiai (koncertai, meno parodos). Galima pajodinėti ar pasivažinėti karietomis. http://www.botanikos-sodas.vu.lt

3. Kalnų parkas Kalnų parką sudaro keli kalnai. Žymiausias iš jų – Trijų kryžių kalnas ant kurio pastatytas architekto ir skulptoriaus A. Vivulskio pastatytas Trijų kryžių paminklas. Šis kalnas kartais dar vadinamas Plikuoju, Kreivuoju (manoma, kad čia stovėjo Kreivoji pilis) ar Tauro kalnu.

A.W. Strausso projektas 1886m-1888m

1. Bernardinų sodas Pačiame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno įsikūręs Bernardinų sodas (anksčiau vadintas Sereikiškių parku). Po rekonstrukcijos parke atkurta autentiška XIX amžiaus aplinka pagal dailininko Vladislovo Štrauso projektą.

Stalo kalnas pavadinimą gavo dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Gedimino kapo kalnas – žymi kunigaikščio palaidojimo vietą.

Bekešo kalnas vardą gavo nuo to, kad ant jo 1580 m. buvo palaidotas vienas žymiausių to meto Lietuvos ir Lenkijos valstybės karo vadų Kasparas Bekešas, kilęs iš garsios vengrų didikų giminės.

Istorikų teigimu, kelis šimtmečius didžiojoje dalyje šios teritorijos buvo įrengtas būtent bernardinams priklausęs sodas. Jam atminti sukurta vienuolių sodo ekspozicija su vaistiniais, prieskoniniais, maistiniais ir arbatiniais augalais. Parke galima apžiūrėti atkurtus senuosius parko elementus: alpinariumą, tvenkinį, Belvederio kalnelį, centrinę aikštę, pasivaikščioti takais palei Vilnelę, pasigrožėti istorinėse vietose įrengtais fontanais, kurių vienas yra muzikinis. Parke taip pat yra rožynas, vaikų žaidimo aikštelės.

Ypatinga parko erdvė – Botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Botanikos sodų. Ekspozicijoje pamatysite ginkmedį, geltonąją sedulą, kanadinę pocugę, juodąją pušį, tris vienus seniausių Vilniuje ąžuolus. Beje, šalia įėjimo nuo šv.Brunono gatvės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia 400 šimtus metų. http://www.vilniausparkai.lt/

G. Karosas. LNK infomedis

4. Europos parkas Nuvykę apie 19 kilometrų nuo Vilniaus centro galite rasti vieną įspūdingiausių šiuolaikinio meno muziejų, kur susilieja menas ir gamta. Europos parkas įkurtas 1991 m., siekiant meno kalba įprasminti geografinį Europos centrą. Čia eks-

birželis – rugpjūtis 2016

Arti / Toli

92 ponuojama apie 100 įvairių pasaulio menininkų skulptūrų.

Tarp jų yra tokių pripažintų kūrėjų kaip Dennisas Oppenheimas, Magdalena Abakanowicz, Solas Le Wittas darbų.

Parke galite pamatyti didžiausią skulptūrą iš televizorių, sukurtą Gintaro Karoso, užfiksuotą „Guinness“ rekordų agentūros bei daug kitų išradingų meno kūrinių, eksponuojamų po atviru dangumi. Čia taip pat veikia muziejaus restoranas, suvenyrų parduotuvė, unikalus paštas, yra galimybė išsinuomoti dviračius. http://www.europosparkas.lt

takais susipažinsite su kraštovaizdžio architektūros vertybėmis. Verkių parke yra ir ornitologinis takas.

Susipažinti su religinėmis vertybėmis galima keliaujant Kryžiaus keliu. Vilniaus Kalvarijos pritraukia daug užsienio svečių, piligrimų. Vilniaus Kalvarijos – ypatingas architektūrinis-urbanistinis ansamblis, atkartojantis Kryžiaus kelią ir įsiliejantis į natūralų kraštovaizdį. Ansamblio dominantė – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – simbolinis Golgotos kalnas. Šalia Kryžiaus kelio, netoli XIII stoties, gilioje griovoje teka Verkių regioniniame parke vienas didžiausių ir įdomiausių stebuklingas šaltinis. Švarų šaltinio vandenį nuo seno geria vilniečiai bei atvykstantys maldininkai, tikima, jog jis turi gydomųjų galių.

Keliaujant Neries paupiu, galima sustoti ir pailsėti istoriniame malūne, kuris gyvuoja jau daugiau kaip 150 metų. http://www.pavilniai-verkiai.lt

5. Pavilnių regioninis parkas Pavilnių regioninio parko širdis – Vilnios slėnis. Pūčkorių atodanga – tai unikalus geologinis paminklas. Šalia galite aplankyti buvusio vandens malūno teritoriją. Šalia Pūčkorių atodangos, jaukioje Vilnios pakrantėje stovi saulės laikrodis.

Lankytojams čia įrengtas pažintinis-istorinis takas, nusidriekiantis palei Vilnelę nuo Pūčkorių užtvankos. http://www.pavilniai-verkiai.lt

7. Vingio parkas Neries upės vingyje 160 hektarų plote įsikūręs Vingio parkas.

Vingio parkas – mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, pasivažinėjimų dviračiais ar riedučiais vieta. Parką pamėgę ne tik sportininkai. Parko centre esančioje estradoje vyksta įvairūs koncertai, renginiai, šventės. 1988 m. stadione prie estrados vyko Sąjūdžio mitingai, o 1993 m. popiežius Jonas Paulius II laikė mišias.

Vasaros metu parkas pagyvėja, jo centre veikia vaikams skirti atrakcionai, kelios kavinės, sportinio inventoriaus nuomos punktas ir nedidelis zoologijos sodas. http://www.vilniausparkai.lt/

________________________________ Parengta pagal www.vilnius-tourism.lt .

6. Verkių regioninis parkas Didelio vilniečių ir miesto svečių dėmesio sulaukia ant Neries kranto stūksantis Verkių ansamblis. Tai klasicistinis rūmų kompleksas, supamas parko. Keliaudami Verkių rūmų parko

Vilniaus parkų top7

93

Europos parkas įkurtas 1991 m., siekiant meno kalba įprasminti geografinį Europos centrą.

EUROPOS CENTRO MUZIEJUS

EUROPOS PARKAS Atraskite gamtos ir meno pasaulį!

birželis – rugpjūtis 2016

Atnaujinta įspūdingų dailės kūrinių ekspozicija.

EUROPOS PARKE – nuostabus 55 hektarų meninis kraštovaizdis ir neišdildomi įspūdžiai Jums ir Jūsų svečiams.

Gintaro Karoso fotografijose – M. Abakanowicz Neatpažinto augimo erdvė, D. Oppenheimo Gerianti struktūra su inksto formos baseinu, J. Cruzo Moteris žiūrinti į mėnulį, G. Karoso Kultūra, LNK Infomedis ir Europos centro monumentas, L. Melleto Rekviem mirusiam poniui, S. van der Merwe Pagauk vėją.

Muziejus veikia kasdien w w w . e u r o p o s p a r k a s . l t

Knygos

94 Luna MEI

ERO. KARALIENĖ „Kai Kristupas mane užvaldo, aš tesu tik laukinė moteris, sumedžiota laukinio vyro.“ JI – VIKTORIJA, O JIS – KARALIUS. JŲ SUSITIKIMAS VILNIAUS KAVINĖJE LEMTINGAS. MAŽYTĖ NUODĖMĖ PAVIRSTA DIDELE DRAMA, VIRPULIŲ JŪRA PRADINGSTA ŠIRDGĖLOS VANDENYNE... *** Tai šiuolaikiškas romanas apie du jaunus žmones, susipainiojusius beprotiškos aistros, jausmų ir melo voratinklyje. Ar pavyks jiems įveikti iš praeities persekiojančius monstrus? Kaip baigsis istorija, kuri neturėjo teisės prasidėti? *** „Tą kartą bučinys buvo ramus, ne toks aistringas, labiau apgalvotas, tačiau atrodė, kad Kristupas bučiuoja ne mano lūpas, o sielą. Slapčiausias jos kerteles. Švelniai, lėtai liesdamasis prie pravertų, ištroškusių lūpų, uždelsdamas ir užlaikydamas, gerdamas mano iškvepiamą orą, įpūsdamas man savo karščio.“ Luna Mei – slapyvardžiu pasirašanti lietuvė šiuo metu gyvena Australijoje. Gali būti, kad pirmajam erotiniam romanui įtaką padarė dar vaikystėje perskaitytos nevaikiškos „Tūkstantis ir viena naktis“ istorijos. Dabar jau būdama žmona, meilužė ir mama vienu metu autorė jaučiasi gana subrendusi rašyti apie tai, kas audrina mintis ir kūną. Pirmoji ir tikrai ne paskutinė erotinė knyga pilnaties šviesą išvydo septynis mėnesius dirbant po vėsiu naktiniu Pietų pusrutulio dangumi. Ją autorė skiria šiuolaikiškoms ir drąsioms moterims.

ALMA LITTERA, 2015 m.

Karolis JANULIS

BŪTI PAUKŠČIU Žvelgiant į danguje sklandančius sparnuočius mums kyla nevalingas noras skristi ir pamatyti mus supantį pasaulį iš paukščio skrydžio. Šimtmečius žmogus ieškojo būdų, kaip įgyvendinti savo svajonę užkariauti padanges. Šių dienų technologijos mums jau suteikia galimybę patiems, nepakylant nuo žemės, per video ar fotografiją išvysti tai, ką mato paukščiai, ir pajusti skrydžio laisvę. Šioje fotografijų knygoje autorius kviečia kartu prasklęsti virš visų metų laikų nuspalvintos gimtosios Lietuvos ir pažvelgti į ją iš mūsų vaizduotei vis dar neįprastos perspektyvos.

Karolio Janulio fotografijos iš paukščio skrydžio, gimusios spontaniškai, iš meilės gyvenimui ir fotografijai, viešinamos per socialinius tinklus, neužilgo sulaukė plataus pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Jos pasirodė CNN, BBC, ABC, Daily Mail, The Telegraph, f11, People‘s Daily, China, The Guardian eteryje, sulaukė tarptautinių apdovanojimų, taip garsindamos Lietuvos vardą visame pasaulyje.

VAGA, 2016 m.

Michela TILLI

KIEKVIENĄ DIENĄ KAIP MAŽA MERGAITĖ IŠDRĮSK PAJUSTI GYVENIMĄ. ROMANAS, SUŠILDANTIS ŠIRDĮ.

Argentina kiekvieną rytą kaip maža mergaitė nekantriai laukia staigmenos, praskaidrinančios visą dieną. Staigmenos su paslaptimi, kurios niekam nevalia atskleisti. Šią paslaptį išaiškina Arijana, jauna mergina, priversta palaikyti draugiją ir leisti dienas su nuolat burbančia Argentina. Viskas pasikeičia, kai ji atskleidžia tiesą apie laiškus, kuriuose slypi dviejų žmonių meilės prisiminimas.

Tai knyga apie netikėtą dviejų moterų draugystę ir kelionę per visą kiparisais kvepiančią ir karščiu alsuojančią Italiją ieškoti to, kas gyvenime svarbiausia. Tai pasakojimas apie jausmą, gimusį mažame pietų Italijos miestelyje.

Dvi skirtingų kartų moterys leidžiasi į netikėtumų kupiną kelionę, kurioje paaiškėja, kad nors ir kokio būtum amžiaus, niekada nevėlu žengti svarbų, gyvenimą keičiantį žingsnį. Draugystė taip pat yra kelionė, gal net pati įspūdingiausia, – tai būdas išeiti iš savęs ir žengti kito link.

ALMA LITTERA, 2015 m.

Eva TOMBAK

LAIMĖS PILIULĖS „Laimės piliulės“ pravers tiems, kurie norėtų pasveikti nuo pozityvumo greitligės, arba bijo ją apsikrėsti. Piliulės ne tik malšina pavojingiausią ligos simptomą – šabloninį mąstymą, bet ir sėkmingai kovoja su jos priežastimi – susireikšminimu ir egoizmu. Jų sudėtyje esanti sveiko skepticizmo dozė išskaido tokius pavojingus mąstymo trombus kaip „galvok pozityviai“ bei „būk laimingas čia ir dabar“, atkuria laisvą minčių cirkuliavimą.

Nesukelia priklausomybės. „Šešėliai ir netgi pati tamsa nėra pasaulio pabaiga – tik iššūkiai. Tamsoje reikia drąsos ir pasitikėjimo. Ne tik gyvenimu, sėkme, bet ir pačia tamsa. Tikėjimo, kad ji yra tik į laimę vedančio kelio posūkis.„ „Išgersi mėlyną piliulę – nepatogumai baigsis, atsibusi savo lovoje ir tikėsi tuo, kuo nori tikėti.

Išgersi raudoną – liksi stebuklų šalyje ir sužinosi, koks gilus kiškio urvas. Aš siūlau tiesą, nieko daugiau“, – sako filmo „Matrica“ herojus Morfėjus.

O aš siūlau spalvingesnių – svajonių, tiesų, sapnų ir iliuzijų piliulių. „Laimės piliulės“ – tai pasirinkimų vaistinėlė. Vartojimo instrukciją prisegu, apie šalutinį poveikį informuoju.

ALMA LITTERA, 2015 m.

Laura MIZGIRYTĖ-LATOUR

10 AUKSINIŲ MADOS RAKTELIŲ IEŠKANČIAI SAVO STILIAUS „10 auksinių mados raktelių ieškančiai savito stiliaus“ yra knyga apie 10 tendencijoms nepavaldžių mados stilių: iš kur jie atsirado, kas jų esmė, kaip juos atpažinti – jų istorija, prietarai, socialiniai aspektai. Dar aptariamos taisyklės – ir tos, kurias galima laužyti, ir tos, kurias verčiau įsiminti. Taip pat skiriama dėmesio šiuolaikinėms mados ikonoms ir mados žodynui. Visa tai autorė pateikia remdamasi asmenine patirtimi – pasakodama apie savo darbą Kalifornijos San Diego dailės institute, amerikiečių ir japonų stiliaus atradimus, keliones, susitikimus su įkvepiančiais žmonėmis ir tiesiog paprastą kasdienybę. Paprastai, lengvai – apie rimtus ir unikalius mados dalykus.„Madą myliu ne mažiau nei maistą, tad kai kurios stiliaus istorijos tarsi rado ir savo atitikmenį virtuvėje – patiekalą su istorija. Norėčiau, kad šie 300 puslapių, prikimštų otraukų ir iliustracijų, išsklaidytų mados baimes, padėtų ją suprasti ir atrasti savo stilių“, – sako autorė.

ALMA LITTERA, 2015 m.

Scott D. SAMPSON

KAIP UŽAUGINTI GAMTOS VAIKĄ BŪTI GAMTOJE, PAŽINTI GAMTĄ – SVARBIAUSIAS HARMONINGOS VAIKYSTĖS UŽDAVINYS, KURĮ TĖVELIAMS IR VAIKAMS ĮGYVENDINTI PADĖS ŠI PALEONTOLOGO SCOTTO D. SAMPSONO KNYGA. Pasaulyje nuolat atliekami tyrimai liudija, kad laikas ir patirtys gamtoje – būtiniausia sveiko vaiko gyvenimo dalis. Gamta teikia neįkainojamos naudos pažintinei, emocinei, socialinei žmogaus raidai, mažina įtampą, skatina sutelkti dėmesį.

Deja, šiuolaikiniai vaikai žaidimams lauke teskiria menkutę dalį laiko, o tėvams trūksta elementarių žinių, kaip kurti ir padėti išlaikyti tvirtą vaiko ryšį su gamta.

Kaip vaiką nuvilioti nuo televizoriaus ar kompiuterio ekrano, kokių žaidimų ir veiklų lauke pasiūlyti ir... kaip būti gamtoje? Knyga Kaip užauginti gamtos vaiką gali tapti žaismingu ir praktišku vedliu, o jūs, pasitelkę knygoje aprašytus patikrintus metodus, padėsite vaikui prisijaukinti ir pamilti gamtą.

VAGA, 2016 m.

Knygos

95 Robert GALBRAITH

ŠILKAVERPIS Kai dingsta rašytojas Ovenas Kvainas, jo žmona iš pradžių pamano, kad vyras panoro nuo visų pabėgti ir pabūti vienas. Moteris kreipiasi į privatų detektyvą Kormoraną Straiką – prašo rasti pradingėlį ir sugrąžinti namo. Tačiau tirdamas aplinkybes Straikas greitai supranta, kad viskas ne taip paprasta, kaip mano ponia Kvain.

Rašytojas ką tik baigė naujos knygos rankraštį, o jame atvirai ir kuo smulkiausiai aprašė beveik visus pažįstamus. Jei romanas būtų išspausdintas, žlugtų ne vieno gyvenimas, todėl daug kas gali trokšti Oveną Kvainą amžinai nutildyti. Netrukus Kormorano Straiko įtarimai pasitvirtina – randamas žiauriai nužudyto rašytojo kūnas. Prasideda lenktynės su žudiku, su tokiu negailestingu Straikas dar nebuvo susidūręs... ĮTRAUKIANTIS, NENUSPĖJAMAS, PRIBLOŠKIANTIS. ALMA LITTERA, 2015 m.

Holly MORRIS

NUOTYKIŲ DIVOS Penkerius metus praleidusi prie biuro stalo, amerikiečių rašytoja Holly Morris meta darbą ir išsiruošia į asmeninę odisėją – kelionę per pasaulį. Ji ieškos moterų, vienijamų idėjos, kad nuotykiai – ne tik atostogų nuotaika, bet ištisas gyvenimo būdas.

Dalindamasi pakeliui sutiktų moterų-asmenybių istorijomis, autorė praskleidžia šydą, dengiantį tolimų kraštų kultūras ir kasdienio gyvenimo tradicijas; ji susiremia su drakonais – tikrais ir įsivaizduojamais; spontaniškai, net nutrūktgalviškai, įsivelia į neįtikėtinus nuotykius – šernų medžioklę Borneo džiunglėse, alpinistų žygį į Materhorno kalną, kupranugarių lenktynes Sacharoje... Ji pati tampa teisėta nuotykių diva, patvirtinančia Marko Twaino žodžius:„Kelionės – tai mirtinas ginklas prietarams, fanatizmui ir siauraprotiškumui.“ „Nuotykių divos keliauja ten, kur angelai bijotų kelti koją: susitinka su aštuoniasdešimt vienų Kubos poete Karilda Oliver Labra ir perpus jaunesniu jos vyru, su maištinga siela, vadovaujančia garsiausiam Irane moterų žurnalui Zanan; maorių roko grupės lydere Hineveha Mohi; viena aukščiausių Indijos policijos pareigūnių Kirana Bedi... Holly Morris sukūrė nuotaikingą odę moterims apie tai, kaip gyvenime nereikia savęs riboti. Nagi, užleiskite vietą, pone Hemingvėjau!“ Jacki Lyden, National Public Radio VAGA, 2016 m.

Lavija ŠURNAITĖ-KAIRIENĖ

MAŽI ĮPROČIAI – DIDELI POKYČIAI Į Lavijos Šurnaitės knygą sugulė mintys, receptai, moksliniais tyrimais ir asmenine patirtimi pagrįsti patarimai, kaip pavirsti savopačios svajonių moterimi – džiaugtis atvaizdu veidrodyje irmėgautis gera savijauta, kurią jums dovanoja puoselėjamas kūnas.

MIELOS MOTERYS, PAČIOS VALDYKITE IŠVAIZDOS POKYČIUS! Tokios laisvos ir kūrybingos asmenybės kaip jūs neprivalo tapti siauro mitybos ir sporto režimo įkaitėmis. Išvaizdą puoselėjančias žinias priderinkite prie jūsų gyvenimo būdo ir mėgaukitės naujais įpročiais, kurie lems stulbinamus pokyčius.

VISI PATARIMAI VEIKSMINGI! Išbandyti, patikrinti nesudėtingi mitybos, sporto, miego ir geros savijautos žingsneliai. Įsitikinsite, kaip viskas paprasta, aišku ir veiksminga.

JOKIŲ RĖMŲ, DRAUDIMŲ AR GRŪMOJIMŲ PIRŠTU – skaitydamos šią knygą pasijusite lyg smagiai besišnekučiuojančios su gera bičiule, kuri turi, ką papasakoti. Netruksite pastebėti, kad toji moteris, kurią kasdien regite veidrodyje, pagaliau taps jūsų svajonių moterimi.

SVEIKI NAUJI ĮPROČIAI JUS IŠLAISVINS – valgysite įvairiau ir skaniau. Miegosite giliau, saldžiau ir ramiau. Jausitės gražiau, jauniau, gyvybingiau.

Laimės pojūtį ir pasitikėjimą savimi išgyvensite pasitelkusios puikią fizinę savijautą.

Nemėgstu, kai man aiškina, kiek kartų per dieną turėčiau valgyti baltymų ir salotų lapų, o paskui – kiek laiko sportuoti, kad išryškėtų pilvo presas, talija ar klubai. Kol kas, kaip ir dauguma jūsų, tokiems skaičiavimams neturiu nė minutės laiko. Todėl man labai patiko šios knygos paprastumas. Nieko nereikia daryti sunkiai!

Neprivaloma būti vegetaru, veganu ar žaliavalgiu, kad jaustumeisi puikiai ir lengvai. Be to, autorė viską išbandė savo kailiu! Ši knyga apie tai, kad svarbūs gali būti ir maži pokyčiai: obuolys vietoj bandelės – jau žingsnis lengvesnio kūno link, išmokite tinkamai valyti namus ir susitvarkykite šaldytuvą – atsikratysite dar kelių papildomų kilogramų. Paprastos taisyklės, kurios mažais žingsneliais veda didelio tikslo link – tobulesnio kūno ir didesnės meilės sau.

ALMA LITTERA, 2015 m.

PARAŠYKITE RAŠINĮ KAS JUMS YRA LAIMĖ ir geriausio rašinio autoriui padovanosime knygą

Eva Tombak „Laimės piliulės“ bei išspausdinsime jį žurnale „Gero kelio“.

Rašinius siųsti iki š.m. rugpjūčio 20 d., el.paštu birželis – rugpjūtis 2016 redakcija@zurnalasgk.lt

Kryžiažodis

96

Kryžiažodį sudarė

Atsakymą siųskite el. paštu zaidimai@zurnalasgk.lt iki š.m. rugpjūčio 20 d. Su prizo laimėtoju bus susisiekta asmeniškai el. paštu.

Vertė

Pardavimo vietos:

55,95 Eur

Naujas vyriškas kvapas.

Ultramodernus.

Ultrarafinuotas.

Tikras ŽVAIGŽDĖS simbolis...

Tualetinis vanduo: 50ml.

Kryžiažodis

97

Kryžiažodį sudarė

Atsakymą siųskite el. paštu zaidimai@zurnalasgk.lt iki š.m. rugpjūčio 20 d. Su prizo laimėtoju bus susisiekta asmeniškai el. paštu.

Vertė

Jūsų buvimas. Jūsų aurą. Jūsų aromatas.

Moteris…ji graži iš prigimties

Tualetinis vanduo: 50ml.

59,95 Eur

Pardavimo vietos:

birželis – rugpjūtis 2016

Pamokanti istorija

98

Nuotr. Abdulhamid AlFadhly

Apie laimę ir nelaimę

Pas vieną valstietį, kuris gyveno labai vargingai, buvo ypatingo grožio baltas žirgas. Vietiniai turtuoliai ir net karalius norėjo nupirkti šį žirgą už bet kokius pinigus, bet valstietis atsisakė jį parduoti. „Kaip aš galiu išsiskirti su savo žirgu, juk jis – asmenybė! Tai ne šiaip sau kažkoks daiktas, kurį galima parduoti, jis – mano draugas, o draugai neparduodami“, – eilinį kartą atsakė valstietis turtuolių ir karaliaus pasiuntiniams, kurie atvažiuodavo pas jį su tikslu nupirkti šitą nuostabų žirgą.

Vietiniai žmonės valstietį laikė keistuoliu: gyveno vargingai, juk jis galėjo vienu akimirksniu pralobti, tereikėjo parduoti žirgą, iš kurio naudos vis tiek daug nebuvo.

Ir štai vieną gražų rytą nuėjęs į arklidę valstietis pasigedo savo žirgo. Kai apie tai sužinojo vietiniai gyventojai, visi ėmė iš jo juoktis ir šaipytis: „Kvailį tu, kvailį! Juk mes tau sakėme, kad parduotum žirgą, bet tu mūsų neklausei.

Dabar jį arba pavogė, arba jis pats pabėgo. O kartu su juo „pabėgo“ ir tavo pinigai, kurių tau, pardavus tą nelemtą arklį, užtektų ir vaikams, ir net anūkams aprūpinti! Nepaklausei mūsų, štai dabar prisišaukei nelaimę“.

Valstietis, būdamas išmintingu žmogumi, atsakė: „Aš nesuprantu, kodėl jūs vertinate šią situaciją kaip nelaimę.

Juk nelaimė – tai tėra jūsų požiūris ir vertinimas. Dabar mes tiesiog žinome faktą, jog žirgas dingo iš arklidės. Laimė tai ar nelaimė niekas nežino. Kodėl jūs teigiate, kad tai – nelaimė? Dabar žirgo nėra, o vakar jis buvo. Jums tik atrodo, kad tai nelaimė“. Vietiniai žmonės numojo ranka į senuką, ir pavadinę jį neišmanėliu išsiskirstė.

Praėjo dvi savaitės ir žirgas sugrįžo atgal pas senuką. Ir ne vienas, o su penkiolika laukinių kumelių. Vietiniai vėl susirinko ir jau kitaip kalbėjo: „Taip, tu buvai teisus. Visgi tavojo žirgo pabėgimas, pasirodo, buvo laimė, o ne nelaimė!“ „Ir vėl jūs savo kvailystes šnekate. Nėra jokios laimės ar nelaimės, yra tiesiog paprastas faktas: žirgo nebuvo, paskui jis sugrįžo su penkiolika kumelių. Štai ir viskas. Laimė ir nelaimė tėra jūsų prote.“ Vietiniai skirstėsi po namus sukdami pirštus prie smilkinių ir taip bandydami priminti senukui, kad jis yra pakvaišėlis, kadangi tiesiog nesuge-

ba adekvačiai įvertinti tos laimės, kuri teko jam kartu su penkiolika atsiradusių kumelių.

Po kurio laiko valstiečio sūnus jodamas nukrito nuo kumelės ir susilaužė koją. „Kad ir kaip ten bebūtu, tu esi išmintingas žmogus“, – tarė prie senuko namo susirinkusi minia. „Mes sakėme, kad kartu su šitomis kumelėmis atėjo ir tavo laimė, o, pasirodo, tu žinojai, kad tai – nelaimė.“ „Kokia laimė? Kokia nelaimė? Tiesiog sūnaus koja buvo sveika, o dabar ji sulaužyta. Kodėl tai reikia vadinti laime ar nelaime?“, – stebėjosi senukas. „Ne, visgi tu esi nepataisomas kvailys, jei nesupranti, kad sulaužyta tavo sūnaus koją reiškia nelaimę“, ­– tai pasakę vietiniai žmonės išsiskirstė.

Staiga prasidėjo karas ir visus jaunus kaimo žmones, išskyrus šlubą senuko sūnų, paėmė ginti šalį. Žmonės vėl nusistebėjo valstiečiu: „Bet tu, senuk, esi išmintingas žmogus!

Pasirodo, kai tavo sūnus susilaužė koją, įvyko laimingas atsitikimas, o mes nusprendėme, kad tai – nelaimė“.

Komentaras: Ši istorija gali tęstis iki begalybės. Vieną įvykį keičia kitas, o mes, matuodami šiuos įvykius trumpalaikės situacijos atžvilgiu, skubame vertinti: laimė – nelaimė, gerai – blogai. Įprastai vertina mūsų protas, įpratęs į viską žiūrėti iš tokios pozicijos: maloni man ši situacija ar ne. Tačiau, kaip matome pateiktoje istorijoje, mūsų vertinimai kinta nors įvykis lieka vienas ir tas pats.

Išmintingesni arba dvasinį matymą turintys žmonės kiekvieną situaciją vertina teigiamai todėl, kad supranta, jog viskas kas beatsitiktų yra Dievo malonė. Išmintingas žmogus kiekvienoje, net ir iš pirmo žvilgsnio nelaimingoje situacijoje mato atspirties tašką. Jeigu mums gyvenime dažnai nesiseka, tai ženklas, kad kažką reikia keisti. Turime išmokti būti mokinio pozicijoje. Juk gyvenimas – tai mokykla, o mes – mokiniai. ________________________________ Pagal Bhakti Vijnana Gosvamio straipsnį parengė Eldaras Gramyko www.balarama.lt

99

birželis – rugpjūtis 2016

100