NAUDINGI PATARIMAI
RACĮONALAUS VAĮRAVĮMO ABC.
DĮDEL MAŽ KLAĮD KAĮNA
N
aujųjų laikų transportininkų tautosaka pavydėtinai lakoniškai ir taikliai apibrėžia skirtumą „prasto“ bei „gero“ vilkiko vairuotojo: pirmasis akseleratoriaus pedalą spaudžia dešine koja, antrasis – „su galva“. Štai kas turima omenyje. Skirtingose vežėjų monėse išlaidos degalams sudaro 25-30 proc. visų veiklos kaštų. Kiek tiksliai, priklauso nuo keleto faktorių, pradedant transporto parko kokybe ir baigiant regiono, kuriame daugiausia dirbama, reljefo ypatumais. Tačiau technikos ekspertai vienbalsiai sutinka, kad lemiantis yra vadinamasis „žmogiškas faktorius“. įuk jei vienas
tolimų reisų vairuotojas per savo „kadenciją“ sugeba sutaupyti nuo 100 iki 250 ir daugiau litrų degalų, nei tuo pačiu automobiliu, tame pačiam maršrute dirbantis kolega, labai nesunku paskaičiuoti, kad pirmasis vairuotojas „atveš“ monei didesn pelną. Turint galvoje, kokios aštrios konkurencijos sąlygos ir su kokiomis maržomis reikia darbuotis, kai kuriais atvejais gali b ti taip, kad minėtas sutaupymas yra visas vieno sunkvežimio per mėnes generuojamas „pliusas“. Kaip tuos pinigus „susirinkti nuo asfalto“? Kaip pakoreguoti vairuotojų elgseną? Kokias didžiausias klaidas daro vairuotojai? Apie šiuos
dalykus pokalbis su „Adampolis“ ekonomiško vairavimo instruktoriumi Romualdu Minelga. „Svarbiausias dalykas, lemiantis bet kurio automobilio degalų sąnaudas – vairuotojo gebėjimas adekvačiai vertinti situaciją kelyje. įei nekreipiamas dėmesys transporto srauto intensyvumą, gabenamo krovinio speciiką, kelio ypatumus, jei „gazas“ visa jėga spaudžiamas iki pat to momento, kai tenka stabdyti, nereikia puoselėti jokių vilčių, kad tokiame chaose pavyks sutilpti „normaliomis“ laikomas degalų sąnaudų normas“, – pastebi R. Minelga. Įnstruktoriaus teigimu, tai nesusiję su kasdien patiriamu stresu – baime sugadinti branŪ SPECĮALĮSTAS Ū 2018 Nr. 7
37
NAUDINGI PATARIMAI
gų krovin , sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis ar kokiais logistikos nesklandumai. Labiausiai tikėtina, kad vairuotojai tiesiog nežino racionalaus vairavimo principų ar nesugeba atsikratyti nuo karjeros pradžios susiformavusių ydingų g džių. „Dar prieš keletą metų ne tik nebuvo kalbama apie ekonomin vairavimą, bet netgi neegzistavo tokia sąvoka. Tik dabar vairuotojo profesiją pasirinkti nusprendę jaunuoliai vairavimo mokyklose gauna pradinių ekonominių vairavimo žinių ir pradėję savarankiškai dirbti
UAB „Barsukas“ direktoriaus pavaduotojas Ar nas Sukackas
Įmonėje dirba 60 vairuotojų, eksploatuojančių 40 vilkikų „Ekonomiško vairavimo naudą galima nagrinėti ilgai ir vairiais rakursais, tačiau kur kas geriau nei akademinius išvedžiojimus žmonės supranta pinigų kalbą. Mes labai paprastai paaiškinom, kad „ant kelio guli pinigai“, ir kad juos surinkus bus ką pasidalinti. Vyrams tai pasirodė domu: didesni pinigai už mažesnes degalų sąnaudas. Vairuotojai netgi pradėjo tarpusavyje lenktyniauti, kas geresnius rezultatus parveš, diskutuoti, kas tam turi didžiausios takos. Pokyčiai akivaizd s ir visi jais patenkinti. Tiesa, siunčiami racionalaus vairavimo mokymus kai kurie vyrai iš pradžių raukėsi, bet pajutę kokią praktinę naudą duoda tie kursai, netgi vyresnės kartos vairuotojai poži r pakeitė. Net ir 20 metų stažą turintiems persėsti
38
Ū SPECĮALĮSTAS Ū 2018 Nr. 7
tvarkosi sėkmingiau nei „seno sukirpimo“ kolegos. Pastaruosius „perlaužti“ kartais iš tiesų b na sudėtinga – keisti mąstymą ir vairavimo stilių užtrunka, o kartais netgi atrodo, kad žmogui paprasčiau b tų pasidairyti kitokios veiklos“, – atvirauja „Adampolis“ ekonomiško vairavimo ekspertas. Beje, R. Minelga tikina, kad automobilio amžius, tipas, markė, konstrukciniai ypatumai ir netgi variklio techninės charakteristikos nėra lemiamas veiksnys, siekiant mažesnių degalų sąnaudų, nes ekonomiškai važiuoti
galima su absoliučiai visa technika. Netgi su „Formulės 1“ bolidu riedant tokiu režimu, kokiu mamos veža savo vaikus mokyklą – sudeginto benzino kiekis greičiausiai nedaug skirtųsi nuo prasto šeimyninio sedano. „Sportiškas“ vairavimo stilius, kai sibėgėjama agresyviai, o automobilio sukurta inercinė jėga nepanaudojama sunkesnėmis vairavimo sąlygomis pavyzdžiui vingiuoto kelio, kalnuotų vietovių, intensyvaus eismo srauto ar pan. dalykų, yra viena didžiausių sunkvežimių pilotų klaidų. Įr atvirkščiai – jei
prie naujos technikos vairo nėra paprasta. Kvaliikuota instruktoriaus pagalba šiuo atveju itin svarbi. „Adampolis“ ekonominio vairavimo instruktorius Romualdas sugeba kalbėti vairuotojams suprantama kalba ir mums padeda tikrai labai daug.“
KLIENT Ų ATSILIE PIMAI
UAB „Elbingos transportas“ komercijos direktorius Ram nas Markauskas
Įmonėje dirba 70 vairuotojų, eksploatuojančių 48 MAN vilkikus Be abejonės vairuotojų skatinimo už gerus rezultatus sistema yra labai svarbus dalykas, tačiau tai ne panacėja. Manau, jog saugaus ir ekonominio vairavimo mokymai yra b tini. Modern s automobiliai yra pernelyg sudėtingi, kad juos b tų galima maksimaliai efektyviai išnaudoti nežinant visų techninių galimybių. Galb t ir galima tam tikrų elektroninių pagalbininkų funkcijas perprasti savarankiškai, tačiau faktas, kad tai užtruktų labai ilgai. Tuo tarpu
„Adampolis“ mokymuose labai koncentruotai pateikiama pati svarbiausia informacija bei praktiškai parodoma, kokie instrumentai kaip veikia ir kokią naudą duoda ar – atvirkščiai – kokias problemas gali lemti klaidos. Kadangi m sų monės parke dominuoja MAN sunkvežimiai, nei vieno naujo vairuotojo neišleidžiame reisą prieš tai nepabuvojusio „Adampolis“ organizuojamuose mokymuose. Ligšiolinė patirtis tikrai labai gera. Beje, tą patvirtina ir telemetrijos sistema – po kursų, važiuojant tais pačiais maršrutais, pažanga juntama visose srityse.“
NAUDINGI PATARIMAI
◉ „Adampolis“ ekonominio vairavimo instruktorius Romualdas Minelga
pasiekus kreiserin greit tiksliai numatoma, ką reikės daryti (sustoti prie sankryžos, veikti žiedą, sumažinti greit gyvenvietėje) ir pasirenkamas atitinkamas sprendimas (riedėjimas laisva eiga panaudojant inerciją), sp dingai ilgą maršruto dal galima veikti visiškai netuštinant degalų bako ir tikslą pasiekiant iš esmės per tiek pat laiko. „Be abejonės pirmą kartą važiuojant nežinomu keliu tiksliai numatyti visas kalnes-nuokalnes ir tinkamai jas išnaudoti nėra paprasta, tačiau modernios technologijos, tokios kaip
EficientCruise mato reljefo pokyčius tris kilometraus priek ir vairuotojui teisingai naudojantis navigacija, kuri informuoja apie b simus pos kius ir kitus kelio pokyčius, perspėdama vairuotoją likus dviems kilometrams iki pokyčio, galimybės iš anksto pasiruošti manevrui tikrai yra. Tas pats pasakytina apie pastovaus greičio palaikymo sistemą FGR - tempomatą. Naudojantis FGR sistema automobilis važiuoja tolygiu greičiu. Kuo tolygiau dirba variklis, tuo mažiau degalų sunaudojama. Tiesa, visos šios sistemos pakankamai sudėtingos, todėl
norint tinkamai išnaudoti jų galimybes reikia ne tik perskaityti instrukcijas, bet ir pasimokyti. Erdvės klaidoms čia yra, o pasirinkus neteisingą sprendimą, degalų sąnaudų sumažinti tikrai nepavyks. „Adampolis“ pagalbą prisijaukinant išmaniąsias technologijas si lo visiems savo klientams. Malonu, kad vežėjų monės šiuo pasi lymu mielai naudojasi, nes skirtumas tarp kursus baigusių ir ekonomiško vairavimo pagrindų nežinančių vairuotojų paprastai siekia 2-3 litrus 100 km kelio, o tai tikrai labai daug“, – teigia R. Minelga.
UAB „Baltic Line“ transporto technikos vadovas Darius Matukevičius Įmonėje dirba 45 vairuotojai ir 28 vilkikai
vairavimo teoriją sisavinę m siškiai per 6 savaičių kadenciją nuvažiuodami maždaug 15-16 t kst. kilometrų sugeba sutaupyti vidutiniškai 50-180 litrų, tuo tarpu kiti vairuotojai nustatytas „normas“ pereikvoti sugeba net iki 250 litrų. Tokiais atvejais iš telemetrijos sistemos išsitraukiame jų darbo ataskaitą, su Romualdo pagalba vardijame pagrindines klaidas ir bandome nuotoliniu b du persakyti vairuotojui, ką ir kaip jis galimai daro neteisingai. įei tai nesuveikia, o žmogus laikosi savo pročių, dažniausiai m sų bendradarbiavimas nutr ksta. Dažniausios ir didžiausios klaidos – riedėjimo iš inercijos neišnaudojimas, neteisingas „eko lygio“ parinkimas, neracionalus automatinės greičio palaikymo sistemos „ darbinimas“. Bakstelint šiuos dalykus pirštu, reikalai iš esmės pagerėjo visos bendrovės mastu. įei prieš kimbant ekonomiško vairavimo mokslus vidutiniškai m sų sunkvežimiai nuriedėdavo apie 5 proc. kelio, tai dabar šis rodiklis šoktelėjo iki 15-18 proc. Vien dėl to
vidutinės degalų sąnaudos sumažėja apytiksliai puse litro 100 km, tačiau turint galvoje per „kadenciją“ nuvažiuojamą kelią ir dirbančių vilkikų skaičių, sutaupomos sumos neatrodo kaip „smulkmena“. Beje, labai svarbu šia nauda pasidalinti su profesionaliai ir sąžiningai dirbančiais vairuotojais. Kaip ir aiškiai parodyti, kad taisyklių ignoravimas taip pat turi savo kainą. įei geriausius rezultatus „atvežantys“ darbuotojai kas mėnes gauna 100 eurų siekiančias premijas, tai „netelpantys“ normas ir nereaguojantys pastabas – sulaukia kardinaliai priešingų sprendimų. Faktas, kad net simbolinės inansinės sankcijos suveikia. Vilkiko degalų bako tuštinimas norint pakrauti akumuliatorius poilsio metu, kai energijos pritr ksta televizoriams, kompiuteriams, virduliams ir panašiems buities prietaisams, paprašius už viršytas normas bent iš dalies susimokėti patiems, sumažėjo nuo 25-30 proc. iki maždaug 6-7 proc., nors visai neseniai tokie dalykai buvo laikomi „ne manomais“.
Mes nei vieno „žalio“ vairuotojo neišleidžiame kelionę prieš tai nekomandiravę mokymus pas Romualdą Minelgą. Net tais atvejais, kai m sų monėje sidarbina vyrai, panašaus pob džio kursus klausę kitų kompanijų siuntimu „Volvo“ ar „Mercedes-Benz“ atstovybėse. To reikia vien tam, kad b tų perprantamos MAN techninės subtilybės ir maksimaliai efektyviai išnaudojamos visos jos galimybės. Be abejonės dalis vairuotojų bando atsikalbinėti jau „viską žiną“, tačiau kaip taisyklė telemetrijos pagalba analizuojant jų rezultatus džiaugtis dažniausiai neb na kuo. Nuo šio pavasario pradėję itin atidžiai stebėti tuose pačiuose maršrutuose dirbančių vyrų iksuojamus rodiklius ir pagal matematin (su šiokiu tokiu optimizmo „prieskoniu“) vidurk mes suk rėme tam tikrą „Baltic Line“ degalų sąnaudų „standartą“. Geriausiai racionalaus
Ū SPECĮALĮSTAS Ū 2018 Nr. 7
39