Artuma 2015 m. rugsėjis by Artuma

Artuma

mėnraštis šeimai bei visiems ieškantiems Dievo ir žmonių artumos

2015 m. rugsėjis

Ganytojo žodis

Marijos rankos Daugelyje Mergelės Marijos šventovių suklumpame prieš altorių ir žvelgiame į Dievo Motinos paveikslą. Dažniausiai ją matome su Jėzumi ant rankų. Viena – kairiąja – ji laiko ir glaudžia Jėzų prie savęs, prie širdies. Marija – Motina, apglėbianti savo Kūdikį. Ši glaudžianti Marijos ranka mums kalba apie meilę – ne tik apie jos meilę Jėzui, bet ir apie Dievo meilę kiekvienam iš mūsų. Jei reikėtų išvardyti, kas mums reikalingiausia, pasakytume dauJulijos Lapiniauskaitės nuotrauka gelį dalykų: sveikata, darbas, pragyvenimo lėšos, užtikrintumas dėl ateities ir pan. Tačiau tai, be ko nė vienas žmogus negali išlikti žmogumi, yra meilė. Kaip oras mums reikalingas žmogiškas priėmimas, drąsinantis ryšys, pasitikėjimas, įkvepiantis ir viltingas santykis ir tas neapsakomas meilės jausmas, stipresnis net už mirtį. Giesmių giesmės knyga gražiai nusako: „Giliausi vandenys negali užgesinti meilės nei potvyniai jos paskandinti. Jeigu žmogus siūlytų už meilę visą savo turtą, būtų tik paniekos vertas“ (Gg 8, 7). Daugelis patiriame įvairiausių nuoskaudų, ne vienas nešiojamės širdies žaizdų, padarytų atmetimo, abejingumo, nesiskaitymo. Tai patiriame ne tik įstaigose, darbe, bet ir namuose, tarp žmonių, kurie turėtų būti mums artimiausi, kuriais turėtume pasitikėti. Vienas berniukas jau kelintą kartą pabėgo iš namų. Suradę jį klausė, kodėl jis taip daro. „Ar tave kas mušė?“ – „Ne.“ – „Ar ko nors trūko?“ – „Ne.“ – „Tai kodėl tu bėgi iš namų?“ „Čia niekas manęs nemyli“, – atsiliepė vaikas. Marijos ranka, glaudžianti Jėzų, mums kalba: yra, kas Tave myli, kuo gali pasitikėti, kas niekada nenusigręš ir neapleis. Tai Dievo žinia žmogui: esi mylimas, esi reikalingas. Nesvarbu, ką ir kiek esi pasiekęs. Ar šiandien esi čia prie altoriaus, ar spaudiesi bažnyčios gale: esi mylimas. Atvažiavai prabangia mašina ar vos atėjai pasiramsčiuodamas lazdele: esi brangus. Pradėjai savo karjerą ar esi nuolatinis ligoninės pacientas: esi svarbus Dievui. Tai duoda viltį. Mums nereikia niekur bėgti – čia, šiame gyvenime ir šioje vietoje, esame mylimi. Čia turime ateitį. Mums visiems reikia vilties. Krikščionis be vilties – kaip langas be stiklo. Iš toli matosi rėmai, bet viduje šalta ir nejauku, niekas nesulaiko vėjo ir neapsaugo nuo šalčio. Mergelės Marijos ranka, glaudžianti Jėzų, kalba apie meilę ir tikrą viltį, kurią teikia Dievas, kurią patiriame tikėdami. Kita – dešiniąja – ranka Marija rodo į Jėzų. Kaip neprisiminti Kanos vestuvėse ištartų Jėzaus Motinos žodžių: „Darykite, ką tik jis jums lieps“ (Jn 2, 5). Marija nepasilieka centre, o nukreipia į Jėzų, savo dieviškąjį Sūnų. Krikščionybė nėra sausa doktrina, tiesų rinkinys, taisyklių visuma: tai širdies ir meilės ryšys su Dievu. Bet šis ryšys turi pagrindą: mūsų tikėjimo rūmas stovi ne ant smėlio, bet ant gerų pamatų. Tikėjimo tiesų santrauka atskleidžia visą tikėjimo turtingumą ir gelmę. Atsivertę katekizmą, randame daug gražių žodžių: Dievas, Bažnyčia, malonė, Sakramentai, Eucharistija. Tai ne vien žodžiai, galime sakyti – šedevrai, kurie nepaliauja žavėję. Bet kaip pažinsime, nepasistengę jų atskleisti, į juos įsigilinti?! Muzikos kūrinio nesuprasi iš dviejų taktų, paveikslo – iš centimetro dydžio detalės, architektūros statinio – iš lygios plytos gabalėlio. Tik visuma atskleidžia grožį ir žavi. Tikėjimui reikia visumos, suvokimo, pažinimo. Prieš Pirmąją Komuniją, Sutvirtinimą, Santuokos sakramentą Bažnyčioje kviečiame susipažinti su tikėjimu, jo platumu ir gelme, trumpai nusakyta katekizme. Ne todėl, kad norima apsunkinti gyvenimą ir primesti ką nors, o kad nepražiopsotumėte šedevro, kad nuostabaus kūrinio nepakištume tarp nebereikalingų daiktų, o pripažintume tikrą vertę, grožį ir jėgą. Ne visi dalykai, kuriais susidomime, – senovės įvykiai, tolimų kraštų papročiai, kiti faktai – turi įtaką mūsų gyvenimui: tačiau ar yra Dievas, ar Juo galime pasitikėti, kokia mūsų ateitis, kas laukia po mirties – tai esminiai klausimai. Iš tiesų, gyvenimo visumai priklauso ir tai, kas anapus. Mergelė Marija, po žemiškojo gyvenimo paimta į dangų, duoda perspektyvą žmogaus polėkiui, šventumui, amžinybei. Mūsų visų laukia ne išnykimas ir nebūtis, o mus sukūręs ir mylintis Dievas. Arkivyskupas Lionginas VIRBALAS Iš homilijos Žolinės atlaiduose Krekenavos bazilikoje, 2015 08 15

Laiškas skaitytojams

Turinys Sveiki, mieli Skaitytojai,

Kronika

In memoriam VANDUTĖ

Kun. Artūras KAZLAUSKAS Tyrumo ženklai liturgijoje

Jonas MALINAUSKAS, Dalė GUDŽINSKIENĖ Bažnyčios pulsas

Vytautas SINICA Lytinio švietimo patamsiai

Dr. Vincentas VOBOLEVIČIUS Už ką reikės balsuoti?

Antanas GAILIUS Iš tyros širdies

Didelės ir mažos kryžkelės

Antanas SAULAITIS SJ Visų mūsų namai

Kun. Kęstutis K. BRILIUS MIC Kodėl darai gerus darbus?

Kun. Linas ŠIPAVIČIUS Tu regėsi Dievą!

Vytautė MACIUKAITĖ Apšviečianti malonė

Jūratė MATIKOVIENĖ Sušildytas ruduo

Močiutė, kuri padovanojo žemuogių 15 Estas hamake ir kuo tai baigėsi Veidu į vaiką

Paul LEMOINE Mokyti vaikus mylėti

Jaunimo iššūkis

Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ Drovus ir tyras? Tikriausiai asilas

Zita VOBOLIENĖ Duoda – imk?

Valdonė MINCIŪTĖ Laukti tikrai verta

Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Pašaukimas kurti ateitį

Gintautas VAITOŠKA Kai moters meilės ilgisi moteris...

Akiračiai

Fiodoras Dostojevskis

sesuo Teresė Elsterytė MVS

Atokvėpio valandai

Giovannino GUARESCHI Nesibaigianti istorija (II)

vasarą padarę pertrauką ir paskyrę numerį vienuoliams bei pašvęstųjų gyvenimui, vėl sugrįžtame prie Kalno palaiminimų. Šįkart bandome suprasti, ką reiškia šeštasis Jėzaus palaiminimas: Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą (Mt 5, 8). Kai skaitau palaiminimus arba girdžiu juos per Mišias, mane labiausiai traukia būtent šisai. Visuomet pagalvoju – štai šito noriu labiausiai. Pasitelkę ir žmogiškąją, ir dieviškąją išmintį „Artumos“ autoriai svarsto, kas yra tyra širdis, kokie žmonės yra tyraširdžiai, kaip įgyti / išsaugoti / susigrąžinti tyrą širdį, kaip tyra širdis daro įtaką kūno skaistumui. Ir, kaip visada, nekantriai klausiam: kada, kada gi gausime tą „atlygį“, kuris, kaip ir kitais palaiminimais, pažadėtas? Kada regėsime Dievą? Ar šis palaimingas regėjimas įmanomas tik po mirties? O gal Viešpatį galime regėti jau dabar, čia, žemėje? Kol nesame danguje ir neturime visiško regėjimo, kaip Jį regėti žemėje? Pats Jėzus mums pasako: Jis gyvena mūsų sieloje (1 Kor 3, 16), Jis gyvena kitame žmoguje (Mt 25, 31–46), Jis yra Eucharistijoje (Lk 22, 19– 20). Jis kalba per Šventąjį Raštą ir mūsų sąžinėje. Jame ir mes patys gyvename, judame ir esame (Apd 17, 28), Jį galime atrasti veikiantį mūsų gyvenimo įvykiuose. Apie Jį byloja visas regimasis pasaulis (Ps 19). Viskas tiesiog skamba nuo Dievo buvimo, visa Jo pripildyta! Tiktai... Tik dažnai lyja, kai norime saulės, o saulė šviečia, kai reikia lietaus. Kitas ne taip kalba, ne taip daro, ne taip gyvena ir iš viso – kodėl negalėtų būti kitoks?! Eucharistija ilgainiui tampa tokia įprasta ir niekuo neypatinga... Šventraštyje ieškome ir randame tik tai, ką daryti ir ko nedaryti... Mūsų gyvenimo įvykiai atrodo tik atsitiktinumų virtinė arba savo pačių didelių pastangų rezultatas. Žvilgsnis taip vis slysta ir slysta paviršiumi. Neprasilenkti su Dievu, Jį išvysti savyje, savo gyvenime, kitame, Eucharistijoje, Jo žodyje leidžia tyras žvilgsnis, tyra širdis. Kas tyrina mano širdį? Dievas ir pats Jo ieškojimas. Atgaila ir susitaikymas. Atleidimas ir priėmimas. Nesusireikšminimas ir kito įvertinimas, pripažinimas. Nuostaba. Atsivertimas. O pradėję Dievą regėti ir su Juo gyventi šiame gyvenime, tikrai Jį regėsime ir danguje. Juk mūsų amžinybė jau prasidėjusi! Todėl jau dabar Šiluvoje, Trakuose, Labanore ar bet kurioje bažnyčioje džiaukimės su Mergele ir Motina Marija, kuri čia, žemėje, ypatingu būdu ir pilnai regėjo Dievą ir sykiu melskime: Tedžiūgauja, Viešpatie, šventosiomis paslaptimis gaivinama Tavo Bažnyčia, nes Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimas visam pasauliui buvo išgelbėjimo aušra ir viltis! Su Dievu –

Sveikata

Nepageidaujamas bendrininkas

Gyvenimas kaip senas vynas

Vanda IBIANSKA Kai kas vyrams ir net moterims

35 Viršelyje – Žolinės Mergelė. Albinos Žiupsnytės piešinys, 2012 m. Juozo Valiušaičio nuotrauka

Artuma 2015 m. rugsėjis

Kronika

In memoriam VANDUTĖ Dziuta Vanda Čekanauskaitė (1931–2015) Karštomis rugpjūčio pradžios dienomis, aštuntosios paryčiais, į Tėvo namus išėjo mūsų ilgametė bendradarbė Dziuta Vanda Čekanauskaitė. Vadinome ją mažybiniu Vandutės vardu, nes buvo geras žmogus, jautriai atsiliepiantis į visus redakcijos įvykius. Mūsų Vandutė gražiai ir dorai nugyveno Viešpaties jai skirtus 84 metus. Iš jų per 20 metų nuoširdžiai pagelbėdavo platinti „Artumą“. Daugelį skaitytojų žurnalas pasiekdavo būtent Vandutės rūpesčiu – itin vertinga mums buvo jos ilgamečio darbo patirtis Lietuvos pašte, o vėliau – sąjūdietiškos dvasios laikraštyje „Kauno laikas“. Apie retą žmogų galima kalbėti taip, kaip apie Vandutę. Visada dalykiška, rami, be jokio irzlumo, geranoriška ir negailinti gerų žodžių bendradarbiams bei skaitytojams ir apie juos. Ji buvo patikimas žmogus ir tokia pati bendradarbė. Atrodė, kad niekada nesirguliuojanti ir visada esanti prie savo stalo Vandutė yra amžina... Kas rytą, atidarius duris ir matant tuščią jos stalą, vis dar sunku patikėti, kad Vandutės nebėra tarp mūsų. Ilsėkis Gailestingojo Viešpaties Veido šviesoje ir artumoje, mūsų brangi, geroji Vandute! Esame dėkingi Tau ir mes, ir mūsų skaitytojai. Lieki mūsų širdyse ir atmintyje. „Artumos“ redakcijos bendradarbiai

Anthony Bloom (Antonijus Surožietis) GYVENTI MALDA Iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė KATALIKŲ PASAULIO LEIDINIAI

Garsaus ortodoksų vyskupo knyga padeda skaitytojui ieškoti maldos ir kasdienio gyvenimo vienybės, kviečia iš naujo permąstyti gerai žinomų maldų žodžius, moko nuoširdžiai melstis ir atsako į klausimą, kodėl kai kurios maldos, mūsų nuomone, nesulaukia Dievo atsako. Pylimo 27/14, Vilnius 01309, tel. (8 5) 212 24 22, faks. (8 5) 262 64 62, www.katalikuleidiniai.lt

Didelės ir mažos kryžkelės Šventasis Raštas apie tyrą širdį

Tu regėsi Dievą! Kun. Linas ŠIPAVIČIUS

Kas gali kopti į Viešpaties kalną? Kas gali įeiti į jo šventąją buveinę? Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra, kuris netrokšta to, kas tuščia, ir neprisiekinėja apgaulingai artimui (Ps 24, 3–4).

Šeštasis Kalno nurodo žmones, kuriuose nėra apgaulės nei pykčio, pamokslo palaimi- kurie siekia gėrio ir stengiasi būti dori prieš Dievą ir nimas –„Palaiminti žmones, santykiuose su jais trokšta teisybės ir teisumo. tyraširdžiai: jie regės Šių žmonių išorė atitinka vidų: jų gyvenimas nepriešDievą“ (Mt 5, 8) – tarauja mintims ir žodžiams, jų santykiai su Dievu ir turi antropologinę artimaisiais yra skaidrūs. Tokius žmones galėtume paprasmę. Senajame vadinti autentiškais. Testamente žodis Antroji šio palaiminimo dalis skelbia: jie regės Die„širdis“ – dažniau- vą. Ar įmanoma regėti Dievą? Šia tema Šventasis Raštas siai vartojamas an- turi dvejopą nuomonę. Viena tradicija liudija, jog Dievo tropologinis termi- žmogus negali matyti (pvz., Iš 3, 6; Jn 1, 18). Tačiau kita nas (858 kartus): bemaž visais šiais atvejais kalbama apie tradicija teigia, kad palaimintųjų žmonių tikslas yra režmones (814 kartų) ir tiktai 26 kartus Biblija kalba apie gėti Dievą (pvz., Ps 11, 7; Job 19, 26). Senieji Bažnyčios „Dievo širdį“, tačiau visada siedama su žmogumi. Kitais autoriai stengėsi sujungti šias dvi tradicijas, aiškindami, atvejais minimi gyvūnai, dangus, medžiai ir jūra (18 kartų). kad pirmoji tezė kalba apie fizinį regėjimą, o antroji – Širdis visų pirma yra svarbiausias žmogaus kūno or- apie dvasinį sielos regėjimą. Šeštasis palaiminimas kalba apie susitikimą su Dievu ganas. Ir nors jis labai užslėptas, lemia žmogaus gyvybę ir mirtį (Ps 38, 11). Širdis yra ir mūsų emocinio gyvenimo deramu (eschatologiniu) laiku Jo karalystėje. Taigi šiame buveinė, – čia slypi mūsų jausmai ir troškimai (Ps 25, 17). palaiminime „Dievo regėjimas“ yra galutinio išgelbėjimo Širdis atspindi ir žmogaus intelektą: ji atsimena, apmąs- rezultatas, kai išnyks bet koks Dievo paveikslo bei atsto, domisi, medituoja, suvokia (Įst 29, 3; Pat 15, 14). Šir- tumo iki Jo neaiškumas. Taigi Dievo artumas pažadėtas dyje gimsta žmogaus gyvenimo pasiryžimai (Pat 16, 9): „tyros širdies“ žmonėms. būtent čia jis priima sprendimus, gimstančius sumanymus, planus bei VIEŠPATIE, tavo gerumas užmojus (Ps 20, 5). Širdyje bręssiekia dangų, tavo ta žmogaus moralinis sąmoninguištikimumas – debesis. mas bei asmeninis nuodėmingumas (1 Sam 24, 6; Kun 26, 36). Širdis gaTavo teisumas – kaip Dievo li būti žmogiškojo „aš“ – „asmens“ – kalnai, tavo sprendimai – kaip sinonimas. Pranašas Jeremijas įspėja jūros gelmės. apie netikrus pranašus, kurie skelbia Dieve, koks brangus tavo „savo širdies regėjimus“ (Jer 23, 16; lietuviai verčia „vaizduotės regėjigerumas! Tavo sparnų pavėsyje mus“), t. y. reiškia nuomonę, kuri kyla mes randame užuovėją. iš jų pačių, skelbia save, o ne Dievą Vaišinamės tavo Namų valgio (plg. Sk 16, 28). gausa, girdai mus iš savo Apibendrinant širdies sąvoką bibgėrybių upės. linėje antropologijoje, reikia pabrėžti, kad ji yra sąmoningo, laisvo ir protingo Tu esi gyvenimo šaltinis, asmens buveinė ir vieta, kur priimami tavo šviesoje matome šviesą sprendimai; tai nerašyto Įstatymo bu(Ps 36, 6–10). veinė (Rom 2, 15) ir vieta, kur vyksta mistinis Dievo veikimas. Graikiškas pasakymas hoi katharoì Dangun atvertos durys ir Kristus soste, apsuptas 24 vyrestē kardíā – „tyri širdimi“ (Mt 5, 8) – niųjų. Velso apokalipsės miniatiūra, apie 1310 m., Anglija

Artuma 2015 m. rugsėjis

Didelės ir mažos kryžkelės

Apšviečianti malonė Vytautė MACIUKAITĖ silpnai mūsų prigimčiai būtų per stipri ir apakintų ar net pražudytų. Toji šviesa pritaikyta prie kiekvieno iš mūsų dvasinės būklės ir gebėjimo ją priimti! Iš esmės ši trejopa šviesa reiškia vieną ir tą pačią šviesą. Ji, be kitų apibūdinimų, vadinama ir malone, o tai reiškia, jog ji nėra natūrali žmogiškoji šviesa. Tokiu būdu angeliškasis mokytojas Dievo malonės šviesą atskiria nuo paprastos žmogaus proto šviesos, kuri yra įgimta kiekvienam žmogui, gebančiam naudotis savo protu. Šios šviesos pakanka pažinti mus supančiam pasauliui, ne tik paprasčiausiems, bet ir labai sudėtingiems dalykams. Tačiau ji turi savo ribas tuomet, kai susiduria su apreikštosiomis tiesomis.

Šv. Augustinas ne kartą pabrėžė, jog moralinis tyrumas yra svarbiausia Dievo šviesos gavimo sąlyga. Evangelistas Matas tai irgi patvirtina: „Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą“ (Mt 5, 8).

Dievą reginčios dvasios akys Ką reiškia „tyra širdis“ ir „Dievo regėjimas“? Juk iš Senojo Testamento gerai žinome, jog neįmanoma savo akimis išvysti Dievą ir likti gyvam, kaip Jahvė sakė Mozei: „Mano veido negali pamatyti, nes žmogus negali pamatyti mane ir likti gyvas“ (Iš 33, 20). Taigi niekas iš mirtingųjų nėra matęs Dievo. Tikriausia tai ir neįmanoma mūsų žmogiškomis akimis, reginčiomis tik šį materialųjį pasaulį. Galbūt šis pažadas išsipildo tik po mirties? Be abejo, bet ne tik. Dievas yra dvasinė Būtis, tad galime regėti Jį savo sielos akimis. Tai nereiškia, jog galime pamatyti Dievo dydį, formą ir spalvą, nes dvasia yra paprasta ir šito neturi. Viskas vyksta kur kas paprasDievas yra dvasinė Būtis, čiau: mūsų dvasia tarytum pajunta, jog tad galime regėti Jį savo Dievas yra arti, kad sielos akimis: mūsų Jam patinka sielos elgesys bei jos pridvasia tarytum pajunta, imami sprendimai. jog Dievas yra arti, Jis kartu patvirtina, kad siela yra tyra. kad Jam patinka sielos Psalmininkas tai išelgesys bei jos priimami sako žodžiais: „Kas sprendimai. gali įkopti į Viešpaties kalną? Kas gali įžengti į jo šventąją buveinę? Tas, kurio rankos nekaltos ir širdis tyra, kuris netrokšta tuštybių ir apgaulingai neprisiekinėja artimui. Jis gaus Viešpaties palaiminimą, teisų atlygį Dievo, savo Gelbėtojo“ (Ps 24, 3–5).

Dieviškasis apšvietimas Šį Dievo artumos patyrimą šv. Augustinas ir daugelis kitų šventųjų vadina Dievo šviesa ar tiesiog apšvietimu. Šv. Tomas Akvinietis išskiria trejopą Dievo šviesą: tikėjimo šviesą, malonės šviesą ir Viešpaties šlovės šviesą. Ir šią Dievo šviesą galima gauti dar šiame gyvenime. Tik priešingai nei šv. Augustinas, šv. Tomas kalbėjo, jog ši šviesa pasiekia mus ne tiesiogiai iš Dievo, kadangi ji 12

Protas ir valia Kuomet ši tikėjimo ir malonės šviesa įsižiebia žmoguje? Šv. Tomas kalba apie tai, jog ji yra ne kas kita, kaip ta pati natūrali žmogaus proto šviesa, tik sustiprinta dieviškosios šviesos, todėl įgalinanti žmogų suvokti tikėjimo paslaptis. Kiti dvasiniai rašytojai dieviškosios šviesos vaidmenį labiau sieja su valia. Ir būtent todėl jie yra linkę moralinį tyrumą laikyti šios šviesos sąlyga. Net vokiečių idealizmo filosofijos pradininkas bei Grynojo proto kritikos autorius Immanuelis Kantas įsitikino, jog vien protu žmogus nepajėgia perprasti metafizinių visatos pagrindų. Prie jų žmogus prisiliečia per moralę. Todėl kitame savo veikale Praktinio proto kritika Kantas kalba apie du dalykus, kurie jį žavi, – tai „žvaigždėtas dangus virš manęs ir moralės įstatymas manyje“. Greičiausiai ir vieni, ir kiti teisūs. Po pirmųjų žmonių nuopuolio mūsų valia gimtosios nuodėmės yra labiau paliesta. Bent jau taip teigia šv. Tomas. Protas ir valia sudaro vienybę, vadinamą dvasia. Per nuodėmę žmogus tapo susiskaldęs. Kas iš mūsų nėra patyręs daugybės situacijų, kuriose vykdavo aštri kova tarp valios potraukio ir proto draudimo? Galima sakyti, jog žmogus, išsivaduodamas iš nuodėmės vergijos, išsigydo vidinį susiskaldymą ir pajunta pirmykštį Dievo artumą, gauna Jo malonės šviesą. Juk nuodėmė mus suteršia. Per nuodėmę ne tik papuolame į dvasinę tamsą, bet ir netenkame ryšio su mūsų dvasinę gyvybę palaikančiu šaltiniu – Dievu. Taigi, kai valia paklūsta proto reikalavimams, sugrįžta vidinė ramybė ir nelieka kliūčių, pastojančių kelią Dievo šviesai į mūsų sielą. Valiai ir protui susivienijus, ši dieviškoji šviesa įsižiebia.

Didelės ir mažos kryžkelės

Vaikų širdis dar nepaliesta piktų kėslų ir nešvarių užmačių, jų siela yra tyra. Todėl Jėzus juos dažnai rodydavo kaip pavyzdį, sakydamas, kad mažutėlių yra Dievo karalystė (plg. Mk 10, 14). Augdami pradedame rūpintis savo ateitimi, pragyvenimu, saugumu, sveikata, artimaisiais. Neretai mus Malonė iš pat apninka nerimas, širdyje pradžių yra įsiviešpatauja godumas, sukeliantis pavydą, neamūsų geruose pykantą ir puikybę. Būpasiryžimuose, tent nuodėmė suteršia mūsų širdis, netgi mus mus skatindadvasiškai pražudo. O kas ma gėriui; fiziškai ar dvasiškai yra ji mus miręs, tas negali prisikelti naujam gyvenimui. Tam ir palaiko skirtas Atgailos sakragerame kelyje. mentas, per kurį gauname susitaikymą su Dievu ir žmonėmis, su pačiais savimi. Kai kam jis grąžina gyvybę, kai kam jėgas, kai ką tik nuplauna. Turime stengtis ne tik išsaugoti savo moralinį tyrumą, bet ir jį vis didinti. Vis dėlto be Dievo malonės, vien savo jėgomis, to padaryti negalime. Malonė iš pat pradžių yra mūsų geruose pasiryžimuose, mus skatindama gėriui; ji mus ir palaiko gerame kelyje. Ir tikėjimas yra malonė – Dievo dovana. Kai Dievo malonės dėka tikime viskuo, ko mus moko Bažnyčia, mums pamažu vis labiau apsireiškia Dievo šlovė.

Netikra šviesa Galiausiai norėtųsi pabrėžti skirtumą tarp krikščioniško ir ezoterinio šviesos suvokimo. New age judėjime taip pat kalbama apie apšvietimą, pasiekiamą per meditaciją, magiją ar kūno pratimais. Šių idėjų Vakarų pasaulis semiasi iš rytietiško dvasingumo lobyno. Induizme, budizme, taoizme ir kt. taip pat siekiama moralinio tyrumo

bei dvasinės pusiausvyros pasitelkiant įvairias technikas (pvz., jogos, tai či, čigong ir t. t.). Vis dėlto asmeninio santykio su asmeniniu Dievu neįmanoma pasiekti kokiomis nors technikomis. Kas yra matęs filmą The Karate Kid, prisimins epizodą, kai mokytojas nusiveda savo mokinį ant aukšto kalno ir parodo vandens paviršių Marijos Stanulytės nuotrauka

Netyrumo priežastys ir išlaisvinanti malonė

sakydamas, kad mūsų dvasia turi būti tokia rami ir nesudrumsta, kaip ramus vanduo. Bet tokiame vandenyje vaikas išvysta ne Dievą, o save. Taip ir tie, kurie ieško tik savo dvasinės ramybės, kartu ieško savęs. Negalime priversti Dievą mus apšviesti. Todėl derėtų prisiminti, jog piktoji dvasia mėgsta apsimesti šviesos angelu. Ir verta būti atsargiems, kad ieškodami šviesos nepapultume į dar didesnę tamsą. Taigi moralinis tyrumas, tyra širdis nesusijusi vien su tuo, ką padariau ar ko nepadariau. Tai reikalinga, bet dar nėra meilė. Meilei visuomet reikia dviejų asmenų bendradarbiavimo. Kuo labiau įsileidžiame kitą, tuo labiau atsiveriame tam, kurį mylime. Dievas mus apvalo, nutyrina ir mumyse ryškėja Jo veidas.

KURSAS „KELIONĖ PO SENĄJĮ TESTAMENTĄ“ nuo rugsėjo 22 d., Kaune nuo rugsėjo 30 d. (kursas internetu)

GYVENIMO IR TIKĖJIMO INSTITUTAS kviečia

KURSAS TĖVAMS, AUGINANTIEMS PAAUGLIUS nuo spalio 1 d., Kaune SAKRALINIŲ ŠOKIŲ SEMINARAS „TALITA KUM-ŠOK!“ spalio 10 d. (šeštadienį), Kaune KRIKŠČIONIŠKOJO DVASINGUMO RAIDA nuo spalio 21 d. (šeštadieniais), Kaune

PIRMŲJŲ AMŽIŲ BAŽNYČIOS DVASINGUMAS nuo spalio 22 d. (kursas internetu) TVIRTA IR SVEIKA SANTUOKA VISAM GYVENIMUI spalio 23-25 d., Kaune

Informacija ir registracija: Tel./faks. (8 37) 28 05 30; mob. 8 686 77 824 El. p. gti@lcn.lt www.gtinstitutas.lt

Artuma 2015 m. rugsėjis

Jaun

imo iššūkis

Duoda – imk? Kai apie ikisantuokinį skaistumą krikščionys kalba, mažai kas stebisi. Tačiau kai apie tai argumentuotai prabyla netikintis žmogus, norom nenorom suklūsti... Kalbamės su Žygintu, 27 metų savarankišku verslininku, palaidai gyvenusiu ir staiga atsisakiusiu ikivedybinių lytinių santykių. Bet apie viską nuo pradžių... – Žygintai, kokioje šeimoje augai? – Augau labai religingoje šeimoje, bet pats nesu tikintis ir mano įsitikinimai nėra pagrįsti religija. – Kada pirmą kartą įsimylėjai? – Aštuntoje klasėje, keturiolikos–penkiolikos metų. Mergina buvo vyresnė – septyniolikos. Pradėjome lytinį gyvenimą, kai buvau beveik aštuoniolikos. Ilgainiui ėmėme galvoti apie gyvenimą kartu – „susidėjus“ (vestuvės atrodė per didelis žingsnis į priekį). Mergina pradėjo apie tai kalbėti, ir aš svarsčiau, bet ne konkrečiai, tik maniau, kad tą žingsnį reikėtų žengti, nes jau kurį laiką draugavome. – O kodėl išsiskyrėte? – Pamačiau man nepatinkančių jos savybių, kurių turi ir mano mama. Kai būdavome viešumoje kartu, ji neigiamai atsiliepdavo apie mane kaip apie vaikiną. Kai tai įvyko pirmą kartą, pasakiau draugei, kad negaliu to toleruoti. Ji pažadėjo, kad daugiau to nebus. Bet kai tai atsitiko antrą kartą, supratau, kad bus ir trečias. Negalėjau su tuo susitaikyti ir tiesiog pabėgau nuo šių santykių. Mergina norėjo aiškintis, bet man buvo per sunku. Nenorėjau kalbėtis ir santykius drastiškai nutraukiau. – Tuomet buvai dvidešimtmetis studentas. Kas toliau? – Po išsiskyrimo pamaniau: „Kiek laiko iššvaisčiau su tuo žmogum.“ Draugai kalbėjo apie tūsus, kaip jie „kabina“ panas, kaip po to viskas baigiasi lovoje ir pan. Tada supratau, kad esu vaikinas, kuris bendravo su viena mergina ir neturėjo tokių nuotykių. Turėti daug lytinių santykių daugelis laiko vyriškumu, kietumu. Tai noras įrodyti kažkam, taip pat ir sau, kad gali turėti merginą. Aplinka, be abejonės, daro įtaką, ir tada aš sugalvojau, kad esu gražus, simpatiškas... – Patvirtinu visiems!

– ...ir nusprendžiau: „Dabar truputį pagyvensiu aktyviai, pabandysiu pakabinti merginas.“

– Ir palengvėjo... įtraukei oro visa krūtine: „Na, mergaitės, aš jūsų!“ – Žinokit, panašiai. Eidavome su draugais į visokius tūsus, o aš stengiausi pakabinti vieną, kitą panelę. Ir man visai sekdavosi. Per tą laiką turėjau nemažai trumpalaikių santykių – gal 12, 13. Jie trukdavo vieną–dvi savaites, ilgiausiai – mėnesį. Bet vienos nakties nuotykių neturėjau. Būdavo, kad vieni santykiai dar nebaigti, o aš jau puolu megzti naujų. Tai atsitikdavo daug kartų paeiliui. Kartą vienu metu aktyviai susitikinėjau su trimis merginomis. Tuo nesididžiuoju. Dabar pasakyčiau, kad būčiau buvęs protingesnis, jeigu būčiau elgęsis kitaip. Toks gyvenimas truko apie metus, gal truputį daugiau. Tuo metu matydavau, kad mergina lytinius santykius sieja su tam tikru įsipareigojimu. Vaikinai taip nedaro – neprisiriša prie merginos po lytinių santykių. Siekis dažniausiai yra šie santykiai, ir jeigu vaikinas juos greitai „gauna“, tai motyvacija siekti daugiau greitai išnyksta. – Bet daugelis merginų turbūt mąsto: „Jeigu su vaikinu draugauju savaitę ar dvi ir nėra lytinių santykių, tai aš tą vaikiną prarasiu.“ – Manau, kad tai pasekmė kultūros, kurioje esame mokomi išnaudoti vienas kitą, ir vaikinai dažniausiai naudojasi ta „privilegija“. Aš taip nesielgdavau, bet tikrai daug vaikinų spaudžia merginas: „Jei tu mane myli, turi su manim mylėtis.“ – Ar per tuos metus atsirado tokių merginų, kurios pasakė: „Ne, lytinių santykių nebus.“ – Ne. – O dangau! Tikrai? Tai gal netinkamoj aplinkoj tų merginų ieškojai? Kas jos buvo? – Nemanau, kad netinkamoj aplinkoj. O merginų buvo visokių – ir vyresnių, ir jaunesnių. – Kokio amžiaus merginos jau nevengia lytinių santykių? – Aštuoniolikos. Artuma 2015 m. rugsėjis

Jaunimo

iššūk

– Tai dar ne taip blogai. Maniau, kad dabar jau ir aštuntokės, devintokės turi lytinių santykių. – Apie dabartinę situaciją nežinau, bet manau, kad tiesos yra. Prieš daugiau nei dešimtmetį mokykloje atsakinėjome į anketas, ir jose buvo klausimas apie lytinį ugdymą. Tada dauguma klasės draugų stebėjosi, kaip 16, 17 metų dar gali būti nekaltas. Nenustebčiau, jei amžius, kai žmonės pradeda lytinį gyvenimą, dabar dar paankstėjo. – Ar teko susidurti su nekalta mergina? Ar tai vertybė vaikinui? – Buvo toks atvejis. Ir tai merginai, atrodo, nebuvo labai gėda (jai buvo apie 20 metų), ji tik perspėjo: „Žinai, esu nekalta.“ Pagalvojau: „Negi santykiausiu su mergina, kuri atsiduoda vaikinui, pamesiančiam ją po dviejų savaičių?“ Nusprendžiau to nedaryti – man pasidarė gėda. Papasakojau draugui, o jis man trinktelėjo ir pasakė: „Durnas tu. Kas tau yra?“ Mano poelgis ir jam buvo netikėtas. Paradoksalu, kad vaikinai nori „paragauti“ merginų, bet patys sau į porą nori merginos, kuri būtų „neragavusi“ vyro.

– Tai vertybės iš esmės nesikeičia. Bet neturėjusi lytinių santykių dvidešimtmetė turbūt yra retenybė? – Manau, taip. – Tavo siautėjimas truko apie metus. Kas privertė sustoti? – Prieš pasibaigiant šiam periodui, turėjau santykių su mergina. Linksmai kartu leidome laiką, bet ypatingo įspūdžio ji man nedarė. Tik su ja išsiskyręs supratau, kad jos ilgiuosi, ji mane tam tikra prasme traukia. Klausiau savęs: „Iš kur ši trauka?“ Tai buvo sąmoningumo pradžia. Perskaičiau nemažai psichologinių straipsnių šia tema. Juose rašoma, kad lytiniai santykiai pririša, net jeigu su žmogum praleidi nedaug laiko. Po to, netgi atitrūkus, kūnas gali jo ilgėtis; ilgėtis paties to momento, nes tuo metu gerai jauteisi. Ta priklausomybė, kurią jau turėjau, man nepatiko. Ilgainiui, šiam jausmui stiprėjant, supra22

– Širdelė atskaudėjo, atsigavai. O tada? – Tuomet po truputį rinkausi susilaikymo kelią. Pagalvojau, kad tai yra tiesa, tam reikia pastangų. Susilaikymą laikau investicija į tolesnius santykius. Tai tarsi būsimų santykių pamatas. – Šaunu! Dabar tu turi merginą, kiek laiko su ja esi pažįstamas? – Teoriškai penkerius metus, praktiškai – pusmetį. Mes nusprendėme lytiškai nesantykiauti ir negyventi kartu susidėję iki vestuvių. Reikėtų pradžioje išsiaiškinti vertybes ir tai, ko kitas žmogus tikisi iš santykių, kad nešvaistytume veltui laiko.

brunopp nuotraukos

Ta priklausomybė, kurią jau turėjau, man nepatiko. Ilgainiui, šiam jausmui stiprėjant, supratau, kad to man jau per daug, – neberandu savęs.

tau, kad to man jau per daug, – neberandu savęs. Kilo keistų minčių: kodėl gyvenu, ką darau?.. Toks aktyvus lytinis gyvenimas man kėlė stresą. Jaučiausi psichologiškai ir fiziologiškai išsibarstęs. Kai užmezgi santykius, dedi pastangas dėl ryšio, netgi jeigu jis netikras. Stengiesi merginą sužavėti, o tai išvargina. Nutraukti santykius taip pat reikia pastangų. Tokia patirtis nemaloni. Norėjau pabėgti iš šitos aplinkos. Viską mečiau ir išvažiavau į Afriką savanoriauti porai metų. Tada pagalvojau, kad mano buvęs lytinis gyvenimas turėtų man „duoti grąžos“, nes taip, kaip elgiausi, buvo neteisinga. Taigi kai grįžęs susiradau merginą, man su ja žiauriai nepasisekė. Buvau ją labai įsimylėjęs. Galiausiai mes su ja taip ir nepasantykiavom, nes tikėjausi iš jos kažko daugiau. Suvokiau, kad jeigu mergina nueina su manim į lovą, tai santykiai su ja ilgai netruks. Daugiau to nebenorėjau. Su šia mergina norėjau megzti santykius ateityje. Tačiau santykiai nutrūko, ir man buvo labai skaudu.

– Kas atsitiko, kad šie santykiai rimti? – Labai sunku atsakyti. Mano lūkesčiai ankstesnių merginų atžvilgiu buvo visai kitokie nei dabar. Pasikeitė mano požiūris į merginas kaip į asmenį, kaip į lytį. Turiu tam tikrus kriterijus savo merginos atžvilgiu (pvz., požiūris į Dievą, religiją, pinigus, vienas kitą, tėvus, šeimą, žmones, gyvūnus, keliones, laisvalaikį). Kai sudėlioji „varneles“ ir jas visas matai tame asmenyje, ir jauti širdimi, kad tai yra tavo žmogus, tuomet galvoji apie tolesnį žingsnį. – Ar tu pasakei intymumui „ne“? – Taip. Ir ji nustebo. Aš jai pradėjau pasakoti apie savo suvokimus, patirtį, ir mergina ilgainiui pamatė, kad ir ji viduje trokšta tikrų, o ne išnaudojimu grįstų santykių. Manau, kiekvienas žmogus tai jaučia. Turiu pripažinti, kad tai nelengva, ypač šioje visuomenėje, kur tiek daug seksualumo, skatinimo lytiniam gyvenimui ir kuo ankstesniam. Manau, tą žingsnį reikėtų žengti. – Daugelis gyvena susidėję. Jie sako: „Mes kartu gyvename, kad patikrintume, ar esame seksualiai suderinti“, bet nekalba apie vertybes.

– Šį klausimą mes irgi poroje aptarėme. Manau, kad neįmanoma pusmetį ar daugiau bendraujant artimoje poroje nepajusti kito žmogaus seksualinių poreikių ir to, ar jis yra toks pat aistringas, kaip ir tu. Nereikia lytinių santykių, kad galėtum spręsti apie žmogaus seksualumą. Kai kurie draugai klausia: „Jeigu tai, kaip tu gyveni ir ką kalbi, yra tiesa, kodėl žiniasklaida apie tai nekalba?“ Visiems atrodo: „Kaip aš galiu klysti, jeigu visi tik ir skatina išbandyti gyvenimą susidėjus.“ Manau, kad kažkas už tokio skatinimo slepiasi, pvz., kontracepcijos priemonių gamintojai. Tai milžiniška industrija, skatinanti lytinius santykius, žinoma, iki vestuvių. Juk kam reikalingi prezervatyvai? Kad negimtų vaikelis. Šeimoje tas dalykas nėra taip nepageidaujamas, kaip ne šeimoje. Iš esmės tikslinė visų kontracepcijos priemonių gamintojų auditorija yra jaunimas.

– Grįžkim prie jūsų poros. Jei būčiau mergina, suprasčiau, kad šis vaikinas mąsto apie mane rimtai, jis nori sieti savo gyvenimą su manim ir galiausiai turėtų būti vestuvės. – Dabar manau, kad netgi tuomet, jei tai nebūtų mano žmogus, aš daugiau nesiryžčiau lytiniams santykiams. Manau, tai klaida. Nemanau, kad meilė yra jausmas ir jis yra santuokos pagrindas. Manau, kad meilė yra pasiaukojimas dėl kito asmens ir santykių. Santuoka gali būti statoma tik ant palaikymo ir pasitikėjimo, darbo kito žmogaus atžvilgiu pamatų. Dėkojame Žygintui už atvirą pokalbį ir sveikiname šią vasarą atšventus vestuves. Tikime, kad tokiu požiūriu ir nusiteikimu grįsta santuoka truks visą gyvenimą. Kalbino Zita VOBOLIENĖ. Parengta pagal „Marijos radijo“ laidą „Šeimos židinys“

Artuma 2015 m. rugsėjis

Palaimintasis Jurgi, melski už mus

Palaimintojo pagalba Šį mėnesį kviečiame susipažinti su dar vienu palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu ir rūpestinga pagalba. Mano dukra prarado pirmą kūdikį, nes neišnešiojo. Antras jos nėštumas buvo komplikuotas, – visus devynis mėnesius gulėjo ligoninėje. Visą tą laiką meldžiausi Marijampolės bazilikoje prie palaimintojo Jurgio Matulaičio arba jam namuose. Anūkas gimė per Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmę laiku ir sveikas. Kitas nėštumas taip pat buvo sudėtingas, – dukra visą laiką praleido ligoninėje, jai grėsė persileidimas. Vėl meldžiausi palaimintajam. Antras anūkas gimė anksčiau, jo gyvybei grėsė pavojus, buvo prijungtas prie aparatų, negalėjo kvėpuoti. Jį išvežė į Kauno klinikas, vaikų reanimaciją. Dukrai po operacijų ir narkozių atsinaujino astma. Tada susisiekiau su Carito savanore ir ji suorganizavo moteris melsti kartu palaimintojo užtarimo, kad kūdikis išgyventų ir pasveiktų. Anūko ir dukros sveikata pradėjo gerėti. Šiuo metu džiaugiuosi ir dėkoju Dievui ir palaimintajam Jurgiui Matulaičiui už savo dukters sveikatą bei anūkų gyvybę ir sveikatą. Apie patirtas malones praneškite pal. Jurgio Matulaičio kanonizacijos bylos vicepostulatoriui Marijampolės Šv. ark. Mykolo parapijos klebonui kun. Andriui Šidlauskui MIC; J. Bendoriaus g. 3, Marijampolė, LT-68309; tel. (8 343) 53 360; el. p. mykolo.parapija@gmail.com.

Malda prašant sveikatos

Viešpatie Jėzau Kristau, Tu mokei mus:

„Jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.“ Todėl nuolankiai maldaujame Tave grąžinti sveikatą ligoniams (čia paminėti ligonių vardus), kurie šaukiasi (kuriems šaukiamės) palaimintojo Jurgio užtarimo. Trokštame, kad tai būtų naudinga jų išganymui. Tavimi, Viešpatie, pasitikime ir amžiais nebūsime apvilti. Amen. Malda kanonizacijai priartinti

Švenčiausioji ir nedalomoji Trejybe,

kuri Tau ištikimai tarnaujančiųjų širdyse buveinę pasirenki ir po mirties už jų nuopelnus tinkamai atlygini, meldžiame, kad palaimintasis Jurgis, kuris Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos globojamas su apaštališku uolumu ištikimai tarnavo Bažnyčiai, altorių garbės kuo greičiau susilauktų. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. Tėve mūsų... Sveika, Marija... Garbė Dievui...

Kviečiame

TRAKŲ DIEVO MOTINOS – LIETUVOS GLOBĖJOS ATLAIDAI (Trakinės) 2015 m. rugsėjo 1–8 d. LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA

Rugsėjo 6 d., sekmadienis PAGRINDINĖ ATLAIDŲ DIENA 10 val. šv. Mišios (lenkų k.) 12 val. šv. Mišios (lietuvių k.) 13 val. Spalvotųjų šypsenų šventė

KIEKVIENĄ DIENĄ Šv. Mišios 10 ir 17 val. – lenkų kalba 12 ir 18 val. – lietuvių kalba Rugsėjo 6 ir 8 d. vakarinių Mišių nebus Kitos pamaldos Švč. M. Marijos valandų malda – prieš rytines šv. Mišias Švč. M. Marijos litanija bei malda į Trakų Dievo Motiną – po rytinių šv. Mišių Rožinio malda – prieš vakarines šv. Mišias

Rugsėjo 8 d., antradienis Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmė 10 val. šv. Mišios (lenkų k.) 11 val. akatistas 12 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

Krikščionybės pagrindai spalio 5 d.–gruodžio 21 d., pirmadieniais, 18 val. Bažnyčios istorija. Naujieji ir naujausieji laikai spalio 6 d.–gruodžio 22 d., antradieniais, 18 val.

Išsamesnė informacija www.trakubaznycia.lt

Tikėjimas ir šiandiena. Seminaras spalio 1 d.–gruodžio 17 d., ketvirtadieniais, 18 val.

2015 m. rugsėjo 4–8 d. Rugsėjo 4 d., penktadienį, melsimės už ligonius Šv. Mišios 12 ir 17 val. Rugsėjo 5 d., šeštadienį, melsimės už šeimas Šv. Mišios 12 ir 17 val.

Kursai nemokami Daugiau informacijos ir privaloma registracija internete www.lkma.lt (iki rugsėjo 30 d.)

Rugsėjo 6 d., sekmadienį, melsimės už aukotojus, rėmėjus ir geradarius Šv. Mišios 10 ir 12 val.

Telefonas pasiteirauti: 8 683 39 868

Rugsėjo 7 d., pirmadienį, atlaidų pabaiga Švč. Sakramento adoracija nuo 17 val.

Paskaitos vyks Pilies g. 8 (LKMA), Vilniuje

Rugsėjo 8 d., antradienį, Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai Šv. Mišios 12 val.

parėmė š. m. I pusmečio „Artumos“ prenumeratą per vyskupijų Carito skyrius, pasieksiančią labiausiai stokojančius. Taip pat fondo dėka atnaujinome ir plėtojame artuma.lt svetainę

Katalikiškas mėnraštis šeimai

Nr. 9 (308) / 2015

remia kai kurias „Artumos“ skilčių „Kronika“, „Didelės ir mažos kryžkelės“, „Veidu į vaiką“, „Jaunimo iššūkis“, „Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos“, „Akiračiai“ publikacijas

Vyr. redaktorius Darius CHMIELIAUSKAS Redaktorė Vanda IBIANSKA Redaktorė stilistė Dalė GUDŽINSKIENĖ Atsakingoji redaktorė ses. Teresė ELSTERYTĖ MVS

Eina nuo 1989 metų spalio ISSN 1392-382X

Techninė redaktorė Valdonė MINCIŪTĖ

Steigėjas – Lietuvos Caritas Leidžia VšĮ Caritas leidykla „Artuma“

Dailininkė Silvija KNEZEKYTĖ

Įmonės kodas 134460120 A. s. LT097300010002264553

Šventasis Raštas. Giesmių giesmė spalio 7, 14, 21, 28 d., trečiadieniais, 18 val. Šventasis Raštas. Apreiškimas Jonui lapkričio 4 d.–gruodžio 16 d., trečiadieniais, 18 val.

ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS GIMIMO ATLAIDAI LABANORE (Labanorinės)

Artuma

LKMA MAŽOJI AKADEMIJA kviečia į krikščionybės studijas 2015–2016 m.

Korektorė Rūta LAZAUSKAITĖ Vyr. buhalteris Arūnas URNIEŽIUS Redakcijos kapelionas kun. Artūras KAZLAUSKAS

Užsakymo Nr. 203472, Tiražas 10 100 egz. Spausdino UAB „Spaudos praktika“ Chemijos g. 29, LT-51333 Kaunas Žurnalą galima bet kada užsisakyti kiekviename Lietuvos pašte. Indeksas – 5010 Žurnalo kaina 1 Eur Redakcijos adresas: Rotušės a. 23, LT-44279 Kaunas Tel.: (8 37) 20 96 83, 8 673 13 303 www.artuma.lt redakcija@artuma.lt mus rasite ir facebooke

Redakcija pasilieka teisę savo nuožiūra taisyti ir trumpinti rankraščius. Jų negrąžina ir nerecenzuoja

ŠILUVOS ATLAIDAI

švenčiant Pašvęstojo gyvenimo mеtus

2015 m. rugsėjo 7–15 d. Rugsėjo 6 d., sekmadienis ATLAIDŲ IŠVAKARĖS

PAMALDŲ TVARKA ATLAIDŲ METU

Rugsėjo 7 d., pirmadienis JONO PAULIAUS II DIENA POLICIJOS, VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS IR PRIEŠGAISRINĖS GELBĖJIMO TARNYBOS DARBUOTOJŲ DIENA Rugsėjo 8 d., antradienis, Švč. Mergelės Marijos Gimimas, Šilinės LIETUVOS KARIUOMENĖS DIENA Rugsėjo 9 d., trečiadienis KUNIGŲ DIENA Rugsėjo 10 d., ketvirtadienis KATALIKIŠKŲ BENDRUOMENIŲ DIENA Rugsėjo 11 d., penktadienis LIGONIŲ, SLAUGYTOJŲ IR MEDICINOS DARBUOTOJŲ DIENA Rugsėjo 12 d., šeštadienis JAUNIMO IR GYVENANČIŲ NE LIETUVOJE TAUTIEČIŲ DIENA Rugsėjo 13 d., sekmadienis ŠEIMŲ DIENA – PAGRINDINĖ IŠKILMĖ Rugsėjo 14 d., pirmadienis, Šventojo Kryžiaus Išaukštinimas POLITIKŲ, ŠVIETIMO IR KULTŪROS DARBUOTOJŲ DIENA

ŠV. MIŠIOS 8 ir 9 val. Apsireiškimo koplyčioje 10 val. Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje 12 val. Švč. Mergelės Marijos litanija ir pagrindinės šv. Mišios aikštėje 16 val. Apsireiškimo koplyčioje 18 val. aikštėje ATGAILOS IR SUTAIKINIMO SAKRAMENTAS 8–19 val. Bazilikoje ir Apsireiškimo koplyčioje KRYŽIAUS KELIO APMĄSTYMAS 9.30 val. piligrimystėje nuo Šiluvos šilo iki Apsireiškimo koplyčios MARIJOS VALANDOS 9.30 val. Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA 11–21 val. Bazilikos Ligonių Sveikatos koplyčioje KATECHEZĖS 11.45 ir 17.45 val. aikštėje GAILESTINGUMO VAINIKĖLIS 15 val. Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje ROŽINIO MALDA 11.15 val. aikštėje 14 val. Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje 17 val. procesijoje nuo Apsireiškimo koplyčios į Baziliką

Rugsėjo 15 d., antradienis, Švč. Mergelė Marija Sopulingoji VIENUOLIŲ DIENA

Išsamesnė informacija www.siluva.lt www.kaunoarkivyskupija.lt

Artuma

Rugsėjo „ “ bando suprasti – kas tie palaiminti tyraširdžiai, kurie regės Dievą? Kada išsipildys šis palaiminimas bei pažadas? Nejau tik po mirties?! O kai nulipę nuo klausyklos laiptelio nors trumpam pasijaučiame tyri, ar neregime Dievo? Ar širdies tyrumas susijęs su kūno skaistumu?

ISSN 1392-382X

Artuma

Tepadės „ “ suprasti, kaip arti iš tiesų yra širdį nuplaunantis, t. y. pyktį, apgaulę, veidmainystę naikinantis ir sykiu gyvybę grąžinantis Viešpats, kad Jį regėtume!