Artuma 2016 m. sausis by Artuma

Artuma

mėnraštis šeimai bei visiems ieškantiems Dievo ir žmonių artumos

2016 m. sausis

Pal. Jurgis Matulaitis apie Dievo gailestingumą

Esi didelio pasigailėjimo Dievas

Vakar atlikau mėnesines rekolekcijas. Pačios šventės, Kūdikėlio Jėzaus

apmąstymai kelte kėlė širdį Dievop. Širdis tvino šventais jausmais. Vėl giliau žvilgterėjau į savo gyvenimą. Koks visur, Viešpatie, baisus prigimties sugedimas. Kokia negalė. Kiek visur netobulybių, paklaidų. Neviltis apimtų, kad taip didžiai nepasikliaučiau Tavo neapsakomu gailestingumu. Matau, Viešpatie, kaip tavo gausios malonės, tekėdamos nelyginant srovės upelis, nuolat valo, nuplauna nuo mano sielos netobulybių dulkes ir nusižengimų purvus. Už tatai ačiū Tau, gailestingasai Dieve (Užrašai, 1913 01 06).

Žmogaus viltis glūdi ne pačiuose geruose darbuose, bet Dievo gailes-

tingume, Dievo pažade, Kristaus nuopelnų didybėje. Viltis yra ten, kur žmogišku požiūriu nebėra vilties. <...> Kai apima mus abejonės, reikia žadinti pasitikėjimo Dievo gailestingumu aktus. Viešpatie, pasigailėk mūsų! Dieve, ateik man padėti. Viešpatie, skubėk manęs gelbėti (Asketinė konferencija apie viltį – De spe).

Nekalbėk kaip Kainas, kad nuodėmės didesnės už gailestingumą; nesakyk kartu su Judu: išda-

viau Dievą. Jis man neatleis. Ryžkis atlikti išpažintį. Nors tavo siela būtų juoda kaip anglis; nors būtų tarsi numirėlis; nors visas pragaras trukdytų ir atkalbinėtų – ryžkis. Kristau Jėzau Išganytojau! Tik Tavo nuopelnai, kančia, mirtis – mūsų, nuodėmingųjų, prieglobstis. Tavo kryžius – gailestingumo ir paguodos šaltinis. Kristus viską atleidžia (Gavėnios pamokslas Vilniaus katedroje apie Kristaus kančią – De passione Christi).

Dėkui Tau, Geriausiasis Viešpatie, už kryželius. Čia mane plak, čia mane bausk, tik nestumk

nuo savęs, tik atleisk man mano jaunų dienų kvailybes ir mano pereito gyvenimo kaltybes. Tu esi didelio pasigailėjimo Dievas, pažvelk tad savo gailestingomis akimis į mane, nevertą padarą, ir dovanok man visa, kuo esu prieš Tave nusidėjęs. Viešpatie! Tu matai mano širdį, Tu regi, kad aš Tave myliu ir kaskart labiau mylėti trokštu. Jei pamatytum manyje nors vieną gyslelę Tavo meile neplezdant, išrauk ją, sunaikink! Viešpatie! Tavim pilnai pasitikiu, stiprink mano viltį. Kuo gi daugiau galiu aš pasitikėti, būdamas toks dvasios vargšas ir plikšas, jei ne Tavo, Viešpatie, gerumu, jei ne Tavo Mieliausio Sūnaus Širdimi, pilna meilės ir pasigailėjimo, jei ne Švenčiausios Mergelės Marijos galingu užtarimu. Viešpatie! Tikiu visa tai, ką esi apreiškęs, ko šv. Katalikų Bažnyčia moko, tikiu visa tai, kas yra Šv. Rašto ir šv. Tėvų padavimuose. Viešpatie, Tu matai mano širdį ir žinai, kad nuo to laiko, kai esu kunigas, niekad nenorėjau nei mažiausiame daiktelyje prasilenkti su Tavo apreikštąja tiesa, su Tavo šv. Bažnyčios mokslu. Tavo malonės stiprinamas, rodos, esu pasiryžęs už kiekvieną apreikštą tiesą savo galvą paguldyti. Vienok ir čia, Viešpatie, jaučiuosi daug daug kaltas esąs. <...> Puikybės apakintas išdrįsau kištis į reikalus ir darbus, kurių neišmanau, išdrįsau pakelti balsą dalykuose, kurių nebuvau mokinęsis, kurių gerai nepermaniau, ir klydau, ir gal dar kitus suklaidinau. Nenorėk bylinėtis, Viešpatie, su savo tarnu! Tik pasigailėk manęs ir atleisk man; pažvelk į mano susigraudinusią širdį ir atleisk man mano visas kaltybes, visus išsišokimus, kiekvieną be apsimąstymo pasakytą žodį; atitaisyk mano klaidas! Atitaisyk papiktinimus, kuriuos galėjau duoti (Užrašai, 1914 02 23).

Kviečiame drauge švęsti pal. Jurgio Matulaičio gimimo dangui minėjimą sausio 27-ąją Marijampolėje! 10 val. – registracija (Dramos teatre, P. Armino g. 2) 10.30 val. – konferencija 11.30 val. – rožinis Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje 12 val. – Mišios Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje 13.30 val. – agapė-susitikimas Dramos teatre

Laiškas skaitytojams

Turinys Kronika

Klausimai ganytojams

Kun. Artūras KAZLAUSKAS Gailestingumo atlaidai

Bažnyčios pulsas

Romanas KAZAKEVIČIUS Ar atėjęs Jėzus mus ras tebesiginčijančius?

Jolanta RAMONIENĖ Įstatymas, padėsiantis šeimai

Vytautas SINICA Pavojingi krikščionys

Antanas GAILIUS Tolstantis sausis

Antanas SAULAITIS SJ Karo audrų nublokšti

Didelės ir mažos kryžkelės

Br. Lukas SKROBLAS OSB Laikas džiūgauti ir švęsti

Vytautė MACIUKAITĖ Malonės išsiliejimas

Aš esu Kamilė. Ar aš – kitokia?

Kun. Linas ŠIPAVIČIUS Užuojauta + ištikimybė = gailestingumas

Elgeta ir apdovanotoji

Ponas Vaiduoklis – Jeronimas!

Kad neverktų, nusivalytų ašaras ir... 19 Veidu į vaiką

Paul LEMOINE Įprotis... melstis Atsargiai – paAUgliAI

20 21

Jaunimo iššūkis

Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ Gailestingumas šalia

Kada gi pažinti pasaulį, jei ne dabar? 24 Kaip vyrą ir moterį sukūrė juos

Elena KOSAITĖ-ČYPIENĖ NŠP – gyvenimo būdas

Dialogas šeimoje

Atokvėpio valandai

Olga GUREVIČ Apie mus beprotiškame pasaulyje

Giovannino GUARESCHI Šeimyniniai laiškai

Akiračiai

Tėvas Pijus

Mielieji, ištikimieji ir naujieji, Artumos skaitytojai ir bičiuliai, būkite pasveikinti sulaukę ne tik Naujų 2016-ųjų, bet ir išskirtinės Viešpaties malonės metų – Jubiliejaus! Ir ne šiaip kokio „eilinio“, o ypatingojo – Gailestingumo jubiliejaus – tokio dar niekada nėra buvę jubiliejų istorijoje. Bet ir šito tam mūsų popiežiui Pranciškui buvo maža – jis sumanė tai, ko nebuvo per visą Bažnyčios istoriją – jubiliejinėmis Šventosiomis durimis tapo ne tik Romoje esančios popiežiškosiose bazilikose, bet ir viso pasaulio vyskupijų katedrų bei kitų svarbių šventovių durys! Tikrai, kad įsisiautėjo tas popiežius Pranciškus su šitokiais pokštais, ir net Šventoji Dvasia jam nekliudo, o panašu, kad tik dar labiau ragina... Matyt, matydama, kad mums šiandien to gailestingumo reikia kaip niekada anksčiau... Idant galėtume patirti jo apsčiai net ir negalėdami nuvykti į didžiąsias bazilikas, o didįjį, nesuvokiamą, neaprėpiamą, žodžiais niekaip neišsakomą gailestingumą patirtume ten, kur esame. Tad sausį (o sykiu ir visais šiais metais) Artuma ryžtasi priimti tą popiežiaus Pranciškaus bei paties Dievo mums metamą iššūkį ir bando suprasti: kas yra tas jubiliejus, ką reiškia ypatingasis? Kas tie jubiliejiniai atlaidai, kaip juos gauti? Kaip patirti, švęsti ir dalinti gailestingumą? Ar mums iš viso to reikia?.. Apie tai ir dar visokių staigmenų bei naujovių Jums paruošėme naujametėje Artumoje (pvz., paauglių mintys apie gailestingumą mus įkvėpė pradėti naują skiltį – skirtą būtent jiems! Be to, į žurnalą sugrįžta Don Kamilio autorius Giovannino Guareschi – pradedame jo nuostabius Šeimyninius laiškus, pasirodo, rašytus paraleliai su Don Kamilio ir Peponio epopėja...). Na, bet gana rašyti apie tai, ką rašome, geriau tiesiog skaitykite. Čiagi tepridursiu tai, ko žurnale nėra – dar vieną kitą paties Pranciškaus mintį apie jubiliejų: „Noriu palinkėti, kad visi patirtumėte gailestingumo džiaugsmą, pradedant nuo jūsų šeimų. Jubiliejų reikia švęsti taip pat namų bažnyčioje, ne vien per didžiuosius renginius: būkime gailestingi kasdienybėje, mūsų kasdieniuose santykiuose, t. y. vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, ir nepamirškime savo senelių, jais rūpinkimės“, – ragina popiežius. Dar ir dėl to viduryje žurnalo rasite mažą dovaną – nedidelę piligrimo atmintinę, skirtą ypač šeimoms! Taigi – pirmyn į gailestingumo piligrimystės avantiūrą – Viešpats plačiai atvėrė savo Širdį, jubiliejinių šventovių durys atvertos, popiežius Pranciškus atvėrė Bažnyčią gailestingumui taip plačiai, kad skersvėjai čia gali pridaryti nuostabiausių dalykų! Telieka atverti mums savo širdis, man savąją širdį, Darius Chmieliauskas

P. S. Parašiau, kad „neišsakomas, nesuvokiamas tas gailestingumas“ – ir jau pasigailėjau, mat prisiminiau, kad tas pats Pranciškus rašė – Misericordiae Vultus – Gailestingumo Veidas! Štai dėl ko ir Artumos viršelis šįkart toks!

Sveikata

Paslydimai ir parpuolimai

Gyvenimas kaip senas vynas

Vanda IBIANSKA Gailestis ir gailestingumas

Viršelyje – Kristus. Šv. Sofijos soboro mozaika, Konstantinopolis. 1260 m. AKG-images nuotrauka

Artuma 2016 m. sausis

Kronika

Karo audrų nublokšti Antanas SAULAITIS SJ Nežinau, kiek toli girdisi patranka. Vaikams ramus ir gražus gyvenimas sugriuvo 1945 m. pradžioje. Nuo bolševikų okupacijos iš Lietuvos pasitraukusią penkių asmenų šeimynėlę savo namuose (tuometinės Vokietijos Brygas, dabar Lenkijos Bžegas) priglaudė Brandtų šeima. Gražus kiemas, mažas šuniukas, malonios mokytojos, žvakėmis spindinti bažnyčia – ko kito norėti? Penkerių metų vaikui ne visai aišku, ko Vokietijos kareiviai su granatsvaidžiais rankose ryžtingai žygiavo mūsų plačia gatve. (Vėliau sužinojome, kad Tėvelis slapčia klausydavosi BBC radijo, kad nutartų, kur bėgti.) Sąjungininkai jau mus siaubingai bombardavo. Galima pasiimti tik tai, ką gali panešti. Už spintelės stiklo maži marmuro gyvūnėliai: dramblys, begemotas, stirna, pelytė. „Ar galima pasiimti?“– „Tik jeigu pats neši“, – pasakė tėvai, ir išskubėjome į traukinių stotį. (Gyvūnai ir šiandien tebestovi tėviškės lentynėlėje.) Ankstyva vaikystė karo pabėgėlių stovyklose. Vedi dvejais metais jaunesnę sesutę Marytę į vaikų darželį šioje spygliuotos vielos pusėje, užtinki apipuvusią morką, skubiai grįžtame didžio laimikio tėvams parnešti. Nuo bombų miestas vidudienį paskendęs dūmuose it naktį. Bendraamžis vaikelis griuvenų pilna gatve bėgdamas kartoja: Kindlein Jesu, komm zu mir (vok. „Kūdikėli Jėzau, ateik pas mane“). Šermeninėje žuvęs kūdikėlis guli atmerktom akim. Maža mokinukė sunkiai sužeista koja, įkliuvusia sudaužyto karo pabūklo spąstuose. Požeminio traukinio slėptuvės angą praveria laiptinėn įkritusi sprogstanti bomba. Miegame ant sukrautų dėžių; šeimų buveinės perskirtos antklode. Raudonasis Kryžius patiltėje maitina burokais bei pjuvenom pastiprintos duonos ribotu kiekiu. Maži vaikai moko močiutę popietinio miego neguldyti jų name, o tiesiai rūsyje, kad kasdieniam bombardavimui nereikėtų keltis ir skubiai žemyn lipti. Kol kiti vaikai kažką dundančiame pasaulyje žaidžia ir lyg linksminasi, patį apima akinanti

baimė, net gėda taip išsiskirti ir bijoti. Vaikai tarpusavyje nutarė: anglai lakūnai bailiai, mus bombarduodami naktį, o amerikiečiai drąsūs, nes dienomis skrenda bombas ant mūsų sėdami. Kautynėms pasibaigus, vis dar pabėgėliai, gyvename Riegelių šeimos name priskirtame butelyje. Skersai gatvės – kvepianti kepykla, kurios lange išstatyti skanėstai pasižiūrėti, o pomokyklinį alkį raminame parkelio gilėmis. Džiaugiamės, kai šeimynėlę aplanko Amerikos kariškė lietuvaitė panelė Alyta, tokia draugiška, kad neatsimeni net ką atnešdavo. Dviese eidami mokyklon pereiname į kitą gatvės pusę nuo amerikiečių kariškių šeimų daugiabučio. Mat į šešerių ir aštuonerių metų lietuviukus šių vaikai mėtydami akmenis šaukia: „Naciai, naciai!“ Pašto sienos išklijuotos dingusių vaikų nuotraukomis, tramvajaus stotelėje kasdien budi palūžęs tėvas klausdamas: „Ar nematėte mano sūnaus?“ Labai maloni užeiga būdavo Schmidtų knygynas, pilnas įdomių knygų ir arbata bei sausainiais vaišinančiomis tarnautojomis, su kuriomis maloni draugystė tęsėsi dešimtmečius. Išvietintų (dipukų) lietuvių Augsburgo stovykla – kaip kaimas ar miestelis, su viskuo, kas gyvenimui priklauso: lietuviška pradine mokykla, skautų tuntu, kapelionu kun. Grigoniu, pamaldomis vokiečių Šv. Petro Kanizijaus parapijoje (sienoje lenta su mūsų visų padėka), lietuvių ambulatorija-ligonine, Raudonojo Kryžiaus skyriumi, laukais žaisti, pasivaikščioti ir karo liekanas apžiūrėti, draugais ir draugėmis. Visi buvę augsburgiškiai prisimena ir žino apie architekto Jono Muloko 1945 m. pastatytą

Su tėveliu ir sesute Vokietijoje apie 1947–1948 m.

(antrąkart 2015 m. restauruotą) lietuvišką kryžių su įrašu penkiomis kalbomis: „Augsburgo išeiviai lietuviai, maldaudami Dievo palaimos, gerbdami savo žuvusius ir dėkodami savo geradariams, stato šį lietuvišką kryžių, idant jis bylotų, kad čia karo audrų atblokšti lietuviai ilgėjosi savo tėvynės ir troško jai laisvės.“ Ta pati šeimynėlė su tūkstančiais kitų buvo priimtos svečiose šalyse. Abu vaikai iki šiandien prisimena, kaip 1949 m. pro gegužės ryto rūką nuo laivo denio pamatė Laisvės statulą Niujorko uoste. Caritas mus priėmė (ir iki šiandien kasmet į JAV priima arti milijono imigrantų), išsiuntė į netolimą miestą, kur konduktorius, atverdamas traukinio duris, su šypsena naujakuriams ištarė: „Sveiki atvykę!“ O perone juos priėmė laukiantys senieji lietuviai, taip pat imigrantai, tik atvykę prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Antrajame pasauliniame kare buvo 50 milijonų pabėgėlių, migrantų, išvietintų žmonių. Dabar bėgančių nuo karų, sukilimų, sausros, bado, persekiojimo, ekonominių krizių, gamtos nelaimių pasaulyje esama daugiau kaip 60 milijonų žmonių: mažų, nedidelių, paūgėjusių, suaugusių, šeimų, šeimynų ir vienišų, gal net tokių šeimynėlių, kaip čia aprašyta. Artuma 2016 m. sausis

Didelės ir mažos kryžkelės

Laikas džiūgauti

Erlendo Bartulio nuotrauka

ir švęsti

Br. Lukas SKROBLAS OSB Popiežius paskelbė jubiliejaus metus: „Būna akimirkų, kai esame pašaukiami ypatingiau nukreipti žvilgsnį į gailestingumą ir patys tapti veiksmingais Tėvo veikimo ženklais. Kaip tik todėl paskelbiau Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų. Tai turėtų būti Bažnyčiai malonės metas ir padėti padaryti tikinčiųjų liudijimą stipresnį bei veiksmingesnį“ (MV 3), o šių metų „šūkis“ – būti gailestingiems kaip Tėvas. Jubiliejus vadinamas eiliniu, jei atitinka nustatytą datą, neeiliniu – jei skelbiamas išskirtinės svarbos įvykio proga. Eiliniai jubiliejai švenčiami kas 25 metai. 2000-aisiais Bažnyčia šventė 26-ąjį – Didįjį krikščionybės – jubiliejų. Išskirtiniu būdu popiežiai siūlydavo neeilinius jubiliejus, t. y. Šventuosius metus, kurie neatitikdavo 25 metų sukakties. Paskutiniais neeiliniais Šventaisiais metais 1933 m. ir 1983 m. buvo švenčiamas Kristaus Atpirkimo jubiliejus, o Pranciškaus paskelbtasis nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad mini ne Kristaus Atpirkimo sukaktį, o yra paskirtas temai.

Dievo tautos patirtis Jubiliejaus metų skelbimas kyla iš Senojo Testamento Dievo tautos patirties, kuri neatsiejamai susijusi su poilsiu. Žinome, kad žydai kiekvieną šeštadienį švenčia šabą ir taip dalyvauja Dievo poilsyje Jam užbaigus kūrimo darbą. Mažiau žinome žydiškų šabo metų tradiciją: „Šešerius metus sėsi savo lauką ir šešerius metus genėsi vynuogyną ir nuiminėsi derlių, bet septintais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas – šabas Viešpačiui“ (Kun 25, 3–4). Šis Dievo įsakymas reiškia, kad laimė ir sėkmė pirmiausia yra ne žmogaus darbo vaisius, o Dievo dovana. Žmogui siekiama priminti, kad žemė priklauso Dievui. Kad sustiprintų šį dovanos aspektą, Dievas nurodė Mozei švęsti jubiliejaus metus: „Atskaičiuosi septyniskart septynerius metus <…>. Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai <…>. Jums bus jie šventi <…> parduodami nuosavybę artimui <...> neda12

rykite vienas kitam skriaudos. <…> samdiniai ir įnamiai dirbs pas tave tik iki jubiliejinių metų“ (Kun 25, 8. 10– 12. 14. 40). Viešpats kviečia kiekvieną būtį į visuotinį pašventinimą. Šie metai skirti vargšams, žemei, Dievui, žodžiu, visuotiniam išlaisvinimui.

Išsipildymas Kristuje Šios jubiliejaus metų nuorodos yra pranašiškos, iš anksto vaizduojančios būsimą jų išsipildymą Kristuje. Pakviestas į Nazareto sinagogą, Jėzus perskaitė pranašo Izaijo žodžius: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“, ir vėliau pridūrė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“ (Lk 4, 18–19. 21). Kristus įvykdė Atpirkimą ir įkūrė naują Izraelį, išlaisvintą iš nuodėmės, – tautą, kurioje nėra nei vergo, nei laisvojo. Dievo Tėvo vaikams yra suteikta didžioji laisvė, šventa laisvė, laisvė nuo nuodėmės ir amžinosios mirties. Kristuje jubiliejų galime išgyventi kasdien ir nereikia laukti nustatytos datos. Tačiau Bažnyčia skelbia jubiliejaus metus, kad sutvirtintų tikinčiųjų tikėjimą į vienintelį Gelbėtoją – Kristų, iš naujo paskatintų broliškos meilės darbus Bažnyčioje ir visuomenėje, o šiais metais ypač kontempliuojant Išganytojo veidą. Jubiliejaus metai dar vadinami Šventaisiais metais, tik ne dėl to, kad prasideda ir baigiasi sakraliomis apeigomis, bet todėl, kad kviečia į gyvenimo šventumą. Pats žodis jubiliejus kilo iš hebrajiško jobel, reiškiančio ožį arba ožio ragą, kuriuo buvo skelbiama jubiliejaus metų pradžia. Versdamas Bibliją į lotynų kalbą, šv. Jeronimas šį terminą pavertė žodžiu jubilaeus, savo ruožtu kylančiu iš jubilare (džiūgauti, džiaugtis, skelbti džiaugsmo šūkius, šaukti, šūkauti). Todėl pats žodis jubiliejus nusako džiaugsmingą šio laiko pobūdį. Juk Kristus į žemę atnešė pilnatviško džiaugsmo galimybę ir paliko savo

Didelės ir mažos kryžkelės

ramybę. Todėl jubiliejaus metai kviečia išsaugoti džiaugsmą vengiant nuodėmės, bet ypač nuo jos apsivalant, o Dievo vaikai gali liūdėti tik dėl to, kad nėra šventieji.

Gailestingumo jubiliejaus pradžia Pradėti šiuos metus gruodžio 8-ąją pasirinkta dėl dviejų priežasčių. Pirma – šią dieną Bažnyčia švenčia Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę. „Ši liturginė šventė, – sako popiežius, – atkreipia dėmesį į tai, kaip Dievas veikė nuo mūsų istorijos pradžios. Adomui ir Ievai nuodėmingai nupuolus, Dievas nepanoro palikti žmonijos vienos ir atiduoti blogiui. Todėl jis sumanė ir panoro žmogaus Atpirkėjo motina išrinkti Mariją, šventą ir nekaltą meilėje (plg. Ef 1, 4). Į sunkią nuodėmę Dievas atsakė apsčiu gailestingumu“ (plg. MV 3). Ir antra – lygiai prieš 50 metų buvo uždarytas Vatikano II Susirinkimas, pradėjęs naują kelią Bažnyčios istorijoje (plg. MV 4). Ypač nauja yra tai, kad šis Susirinkimas iškėlė visuotinio šventumo mintį. Iki tol krikščioniškas dvasingumas visų buvo laikomas rezervuotu tik išrinktiesiems ir suprantamas kaip asketinis dalykas. Jį studijavo ir juo gyveno vienuoliai ir kunigai, o dauguma krikščionių save laikė tik sekančiais iš paskos, tų kitų mokomi, valdomi ir šventinami. Į Kristaus kūną – Bažnyčią – buvo įsismelkęs „dviejų klasių mentalitetas“. Susirinkimas gerokai sumažino šiuos skirtumus: dvasininkai jau nėra šventi automatiškai, o pasauliečiai – nėra atskirti nuo šventumo. Dabar visi be išimties Viešpaties yra kviečiami į tobulą šventumą. Šventųjų metų atidarymas simboliškai pažymėtas Gailestingumo durų atvėrimu Šv. Petro bazilikoje (apie tai rašėme 2015 m. gruodžio Artumoje). Šis jubiliejus išskirtinis tuo, kad jo metu yra atvertos ne tik Romos, bet pirmą kartą Bažnyčios istorijoje ir viso pasaulio katedrų bei kitų ypač reikšmingų bažnyčių Šventosios durys. Jubiliejus švenčiamas visose vyskupijose.

Piligriminė kelionė, atgaila, atlaidai Katalikų tradicijoje jubiliejus yra didingas religinis įvykis. Tai nuodėmių ir laikinosios bausmės už nuodėmes atleidimo metai, tai susitaikinimo su priešais, atsigręžimo į Kristų, sakramentinės atgailos laikas, todėl tai solidarumo, vilties, teisingumo, įsipareigojimo džiaugsmingoje Dievo tarnyboje būnant taikoje su savo broliais ir seserimis metas. O dabar ši tikrovė neeilinio Gailestingumo jubiliejaus metais tampa itin stipri, siūlanti tikintiesiems dvi praktikas: atlikti piligriminę kelionę ir gauti atlaidus. Koks piligriminės kelionės tikslas? „Ji turėtų rodyti, kad ir gailestingumas yra siektinas tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir aukos. Piligriminė kelionė turi skatinti atsiversti“ (MV 14). Išsiruošdamas į piligrimo kelią, parodau, jog viduje ieškau šaltinio. Esu svetimšalis, keleivis žemėje, meilės klajoklis. Mokausi visko prašyti iš Dievo, sutinku, kad

ši kelionė mane apiplėštų, išgrynintų, apvalytų nuo pretenzijos būti šaltiniu. Tačiau autentiška išorinė piligrimystė yra reikli. Joje slypi vidinės piligrimystės etapai: neteisti, nesmerkti, duoti, kiekviename įžvelgti gėrį (plg. MV 14). „Jubiliejus, – sako popiežius, – taip pat apima atlaidus. Šventaisiais gailestingumo metais šie įgyja ypatingos reikšmės“ (MV 22). Ir toliau jis paaiškina atlaidų prasmę: „Nepaisant atleidimo, mūsų gyvenimas išlieka paženklintas prieštaravimų, kurie yra mūsų nuodėmės padariniai. Sutaikinimo sakramentu Dievas atleidžia nuodėmes, kurios tikrai panaikinamos. Bet nedingsta neigiami įspaudai, palikti mūsų elgesyje bei mąstyme. Dievo gailestingumas stipresnis ir už juos. Jis tampa atlaidais, kuriuos Tėvas per Bažnyčią, Kristaus Sužadėtinę, dovanoja nusidėjėliui, kuriam atleista, ir kuriais jis išlaisvinamas iš visų nuodėmės padarinių“ (MV 22). Viešpats kviečia kiekvieVisi tikintieji kviečiami atlikti ną būtį į visuotinį patrumpą piligrimystę šventinimą. Šie metai pro Šventąsias duris su giliu tikro atsi- skirti vargšams, žemei, vertimo troškimu. Dievui, žodžiu, visuotiSvarbu, kad šią akimirką lydėtų išpa- niam išlaisvinimui. žintis, dalyvavimas Mišiose, mąstymas apie Dievo gailestingumą, tikėjimo išpažinimas ir malda už popiežių bei jo intencijomis. Atlaidų malonė kviečia tarsi „mestis“ į Dievo gailestingumo glėbį, gyvai patirti Jo artumą, prisiliesti prie Jo šventumo, visiškai patikint save Bažnyčios šventumui, kad kiekvieno tikėjimas atgytų ir liudijimas taptų kaskart vis tikresnis.

Pirmutinė Bažnyčios užduotis „Įvesdinti visus į didįjį Dievo gailestingumo slėpinį kontempliuojant Kristaus veidą“ – tokia yra pirmutinė Bažnyčios užduotis (MV 25) – tokia ir šių Šventųjų metų kiekvieno tikinčiojo užduotis. Ją įvykdysime, jei apmąstysime „beširdžio tarno“ evangelinį epizodą (Mt 18, 33), parodantį, kad „gailestingumas nėra vien Tėvo veikimas, bet ir tampa tikrų Dievo vaikų atpažinimo kriterijumi. Vadinasi, esame pašaukti praktikuoti gailestingumą, nes gailestingumas pirmiausia buvo parodytas mums patiems“ (MV 9). Todėl popiežius itin pabrėžia: „Kur yra Bažnyčia, visur turi būti regimas Tėvo gailestingumas. Mūsų parapijose, bendruomenėse, organizacijose ir sąjūdžiuose, t. y. visur, kur yra krikščionys, kiekvienas turi atrasti gailestingumo oazes“ (MV 12). Į šį popiežiaus raginimą atsiliepsime, jei, vedami troškimo būti gailestingi kaip Tėvas, išgyvensime gyvą Dievo gailestingumo artumą, jį priimsime ir liudysime kitiems. Artuma 2016 m. sausis

Atsargiai – paAUgliAI

Mieli skaitytojai, mūsų žurnale šeimai pristatome naują skiltį – „Atsargiai – paAUgliAI“. Vaikai numerio tema samprotauja skiltyje „Vaikai apie...“, „Jaunimo iššūkyje“ jaunimas reiškia savo požiūrį, o tarpinę „grandį“ – paauglius – žurnale retai matėme ir girdėjome. Tikimės, kad nuo šių metų tai pasikeis. Šįkart Jūsų dėmesiui – Kauno jėzuitų gimnazijos septintokų miniatiūros, rašytos Gailestingumo jubiliejui artėjant. Kai jas perskaitėme, buvome sužavėti. Tiesą sakant, jos ir įkvėpė šią naują skiltį. Linkime ir Jums smagaus skaitymo!

Vido Venslovaičio nuotrauka

isvė Segtukų nela

au kš al bi ni ai m ie ga Sk s. ta ry s ta R yt as. Ū ka no k laikosi iš Segtukai vis tie – paauglyss. ai ga gi ar lin ts ga „A : as ėj ta V šy nt jo para tyn kojom. Gavai paketą. A i. oj ku pa iš s, su al skutiniųjų. Ir taip kiekbai sm krito ant žemės. spuogai, pir- pa nu tė!“ Būdamas la – ir o ės in im ab la ik ne ts A os . la visoki Džingžt Staiga iš jo pasipi s katastrofos. to ki ir s io nč ka eną kartą. kta, medinė dimo dėžę. Telie- vi s. Atėjo galas. Pi į moji meilė, bren l ka is ga V at . ti na au ei at kr ė su laisviai Savinink visas jas bas. Suvirinti be au Bet jau per vėlu si ų uk ų. gt Se jim . rštinga dėžutė kad klausysi įspė Kotryna K. ke ka tik pasižadėti, inės minutės. arą. Atkovoja iki paskut į rojų, kiti į prag us lia ke ni ie V . Jau paruošta a ig pare eina naktis. Gero piliečio kia reikšminga. ti. tin ir tv pa li enimo pauzė to ga yv s G Emilija D. ka t Be i. ba la . Net s ai či an rg Esu geras žmogus se Rūpinuosi tiems gyvūnams. ir jiems Pagelbsčiu sužeis į senelių namus ju nė ži va en di geras Nespalvotas pasaulis žmonėmis. Kas ą, vaikus. Esu ir on m Ž ą. im še vo istu. padedu. Myliu sa simistas su optim .. pe u. si in ba ol uni, nei al sk K pa , du ! Nei valgyti ga u labai ri ūs tu nk kaimynas. Pade su at m ai ik s, la ka r in – Kokie daba žadina viršin atastrofa! Kas Staiga mane pa nku susirasti. K su rą ge ą rb da t nespalgerti ir ne jau dabar atrodo is ul svarbų darbą. sa Pa ų? et m padebesiais? bus po kelerių – Ar vis skraidai urėlis. draugas. s, – užsivedė pani Jonas K. vota s, – nuramino jį – Skraidau. vo al sp gi ir lta – Juoda ir ba Mindaugas G.

aauglystė! Atsargiai – p

Apgavo

nę

akarie , apdriskęs Valgome Vargo v as in rv pu s Ji ą. matau vaik ės valgyti. AtsiEinu. Pro langą ą ir paprašo pis Vargą vakarien ng pa la o en pr di an ka ši šo iš u t ja Atė ptas darbo kas grei Darboholikų ke ... ir alkanas. Berniu jo t an o o, s. al ga st sėdome prie u labai laimin paštetu, vidury nigų. Duodu. Es su namų darbų ko... lis rū de s Ji in ą. jo ik ie va pr tį tortas su tą pa palas, s, o desertui bado Jokūbas B. ke Staiga pamatau ny ps ke do ur sk t stalo didžiulis sibjaurėtinas, be onis šlykštus ir pa Sk is. ka tu rs ba ligų pa lgyti... atėjus nieko neva tų bū gu da an m ne gera. Vietoj to sidarė malonu ir pa s, ą rt lty se su de – s us lo ig ko Paba u pas Vartoj – reikės dažnia siimi kitą... Vie au pa oj a, lv st ga i bo pa si im o si nu m pa ai K Eidama na toj surinkta – kostiumėlis. Vie vietoj suknelės – Greta V. gą ateiti. . ta išardy augas. gali būti kitas dr Matas Š. Vietoj tavęs jau Norime ir kitus vaikinus bei merginas kviesti į iššūkį – atsiųskite savo minčių apie gailestingumą ir ne tik. O jei esate mokytojas, gal norėtumėte atsiųsti paauglių kūrybos (būtinai atsiklausę mokinių, ar šie sutinka!)? Kūrinius siųskite el. paštu redakcija@artuma.lt, nurodydami skiltį „Atsargiai – paAUgliAI“. Geriausiems rengiame siurprizus – kelionę į PJD Krokuvoje ir kitus smagumus. Artuma 2016 m. sausis

Jaunimo

iššūk

Kada gi pažinti pasaulį, jei ne dabar? žiūros. Dėstytojai suvažiavę iš visų pasaulio kampelių, kaip ir studentai, iš kurių apie 70–80 proc. nekrikštyti. Jie studijuoja čia turbūt dėl to, kad universitetas tarptautinis, aukšto lygio, o Japonijoje vertinamas aukštasis išsilavinimas, įgytas anglų kalba. Kraštas nekrikščioniškas ir beveik visi krikščionys universitete protestantai, išskyrus universiteto prezidentę ir kelis dėstytojus, kurie yra katalikai. Pastoriai liudija gyvą tikėjimą, jiems svarbus ekumenizmas, todėl greitai radome bendrą kalbą. Studentų katalikų, be manęs, nėra. Kadangi esu vienintelis, kuriam reikia išpažinties ir susitikimo su Viešpačiu Eucharistijoje, teko visko ieškotis pačiam. Mišios anglų kalba vyksta tik jėzuitų bendruomenės Šv. Ignaco bažnyčioje, sekmadieniais ten patarnauju. Iki bažnyčios važiuoju valandą traukiniu. Atsieina nepigiai, bet tas susitikimas ypač brangus.

Ieškantys iššūkių ir naujų patirčių, keliauti po pasaulį besiveržiantys studentai dažnai pasvajoja apie studijų užsienyje galimybę. Šį kartą su Artumos skaitytojais savo studijų patirtimi dalijasi Tokijuje gyvenantis Gintas PETKEVIČIUS. Kaip sekasi lietuviui šalyje, kurioje kiekvienas užsienietis atpažįstamas vien iš to, kad yra nestandartinio ūgio ar neįprasto gymio? – Kodėl būtent Japonija, Gintai?! – Man reikėjo atsitraukti nuo visko, skirti laiko sau ir įvertinti visa, ką duoda Dievas, tik nė neįsivaizdavau, kaip sunku atsiplėšti nuo kasdienybės. Neketinau imti akademinių atostogų, todėl liko tik studijų užsienyje galimybė. Kada gi pažinti pasaulį, jei ne dabar? Nusprendžiau: „Važiuoju!“ Bet kur? Studijuoju katalikų teologiją, todėl pasiūlymai buvo tik keli. Universiteto tarptautinių ryšių tarnyboje man pasakė: „Azijoje šiuo metu populiarios religijos studijos. Jie laukia tavęs!“ Prieš akis atsidūrė studijų programų sąrašas, jame pamačiau Japoniją ir jau žinojau, kad važiuosiu ten, nors dar nežinojau, ar apskritai važiuosiu. Prabėgo aštuoni mėnesiai, ir dėl aplinkinių dosnumo, palaikymo ir maldų esu čia. Dažnai girdžiu klausimą: „Ką teologas gali veikti Japonijoje? Juk tai nekrikščioniška šalis!“ Bet argi tai ne pagrindinė priežastis, kodėl turėčiau čia būti? Nors kalbos, kultūros ir žmonių nepažįstu, mano pamatas – Kristus, todėl tvirtai jaučiuos. – Tokijuje gyvena keturis kartus daugiau gyventojų nei visoje Lietuvoje, tai milžiniškas miestas! Turbūt daugybę kartų pasiklydai? – Iš oro uosto traukiniu nuvykti į viešbutį, pirmą kartą esant Japonijoje, sunkiai įmanoma. Laimei, mane pasitiko studentė, praėjusiais metais viešėjusi Lietuvoje. Pirmoji sutikta japonė pokalbį pradėjo žodžiu labas... Išsyk atsipalaidavau. Ji padėjo rasti visa, ko ieškojau. Po to prasidėjo ups periodas: ups, pataikiau ne ten, ups, nusipirkau ne tai, ko norėjau, ups, nuvažiavau ne į tą pusę, ups, šis traukinys neveža namo ir t. t. Atsipalaidavau, priėmiau savo menkumą ir išgyvenau itin linksmą periodą. – Studijuoji tarptautiniame krikščioniškame universitete. Kuo jis ypatingas? – Krikščioniški čia ne studentai, o universiteto pa24

– Dar pirmosiomis studijų dienomis savo internetiniame blog’e kitasalis.wordpress.com aprašei pirmąjį susitikimą su studijų bendruomene. Papasakok trumpai ir mums. – Anksti ryte su bičiuliu iš gretimo kambario apsivilkome baltus marškinukus ir ėjome atsiimti studento pažymėjimų. Ceremonija vyko penkias minutes, po to pagal numeriukus susėdome į suolus. Mums pranešė, kad šventė prasidės 10 val., o iki tol repetuosime. Ištiko šokas. Ką repetuosim? Kodėl? Pusantros valandos stojomės, sėdomės, tūpėmės, giedojome, levitavome, net surepetavome, kaip kiekvienas pasirašome studento įsipareigojimą. Atsibodo juodai... Pagaliau prasidėjo dėstytojų procesija. Pastorė užvedė giesmę, visi paklausė, paplojo. Skaitėme Evangeliją: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta, ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“ (Lk 12, 48). Graži citata mokslo metų pradžiai, ar ne? Po to universiteto prezidentė sakė „pamokslą“. Militaristiškai apsirengusi japonų kilmės moteriškė stovėjo vietoj altoriaus ir kalbėjo apie Nelsoną Mandelą. Po kalbų kiekvieną naujoką šaukė vardu, privalėjome atsistoti ir sušukti: hai! (japon. „taip“). Choras pagiedojo dar vieną giesmę, visi vėl paplojo ir atsistoję išlydėjo dėstytojus. Tada man pasakė, kad čia buvo... pamaldos! Po „pamaldų“ gavome nemokamai pavalgyti. Kaip

Jaun

imo iššūkis

neįprasto dydžio „japoniukas“, nežinodamas, kuo tai baigsis mano skrandžiui, galėjau viską išbandyti.

nimą jiems ne itin įdomūs. Jie mažiau kalba – daugiau dirba, daugiau gyvena.

– Nei juodos duonos, nei mamytės virtos sriubytės... Koks dabar tavo valgiaraštis? – Pigiausia žuvis ir kitos jūros gėrybės. Mėsos yra, bet ji gerokai brangesnė. Atradau žuvies turgų, jame galiu nusigriebti ne tik skanios, šviežios ir pigios lašišos, bet ir japonų kalbos žinias pagilinti. Vaisiai ir daržovės čia nepaprastai brangūs ir parduodami vienetais. Nepavyksta pagudrauti ir pasirinkti didesnio – viskas identiško (mažo) dydžio. Pvz., viena bulvė – 38 ¥, tai yra apie 0.29 Eur (senąja gerąja valiuta – litas už bulvę). Panašiai ir kitos daržovės. Dauguma vaisių dar brangesni. Tai gyvenu tikėdamasis, kad jūros dumbliai organizmui atstos daržoves, o gavęs morką labai apsidžiaugiu. Vienas pagrindinių patiekalų Japonijoje – sriuba, vietinių vadinama miso. Sutrintas sojos pupeles užpili karštu vandeniu ir įsidedi ingredientų pagal skonį. Aš ją mėgstu valgyti su moliuskais ir jūros dumbliais. Ir, žinoma, kaip be aštuonkojų, lašišos ir daug ryžių, kurie tinka prie visko ir su viskuo. Be to, nemaniau, jog mandagumas prie stalo gali būti „atvirkščias“. Visus mus mamos mokė nešliurpti valgant, o čia visi mokomi šliurpti ir kuo garsiau. Jei valgai tyliai, vadinasi, neskanu. Nenoriu nieko įžeisti, todėl prisitaikau. Toks „nemandagumas“, pasirodo, puošia žmogų.

– Japonai turi griežtas darbo taisykles, dirba viršvalandžius. Ar esi ką nors girdėjęs apie Japonijoje egzistuojantį „įdarbinimo iki gyvos galvos“ principą? – Net jei japonas nemėgsta savo darbo – jį atliks nepriekaištingai. Štai į ką tiki japonai – į darbą, į vartojimą, į pelną. Nedrįsčiau jų vadinti materialistais, tai labiau kraujyje. Nieks nekalba ir nemąsto, kad kas nors gražu ar gera – tai tiesiog yra. Dėmesio tam neskiriama, nes reikia rūpintis darbu. Labiau vertinamas ne individualizmas, o kolektyvizmas. Daugelis dėstytojų šią kultūrą sieja su konfucionizmu. Konfucijus išskyrė septynis principus,

– Japonai atrodo santūrūs, uždari, regis, į gilius pokalbius ar aršias diskusijas taip pat vengia įsitraukti? – Japonai žodžiais nesišvaisto, ir jei ką pasako, tai iš visos dūšios. Nesu matęs labiau įsipareigojančių žmonių. Visi juokeliai ir mitai apie jų punktualumą – realybė, o geležinė tvarka pastebima ir santykiuose. Jei japonas pasakė, tai padarys, o aš švysteliu žodelį šen, žodelį ten ir po to nesugebu ištesėti, ką pasakau. Japonų kultūra labai atvira tylai. Jei eina žmonės ir nesikalba, Vakarų kultūros atstovai pajunta įtampą ir poreikį kažką pasakyti, o japonas gali labai jaukiai patylėti. Užtai kūno gestai jiems labai svarbūs. Spalio pabaigoje vyko Japonijos vyskupų konferencija, iš daugelio nutarimų vienas ypač šokiravo! Nuo lapkričio 29 d. Japonijos katalikų bažnyčiose Mišių metu nebeklūpima! Malda vyksta stovint ir sėdint. Kai išgirdau, širdis į kulnus nusirito. Kaip taip gali būti?! Su šiuo klausimu nuskubėjau pas tėvelį jėzuitą misionierių. Iš 57 metų gyvenimo Japonijoje patirties jis patvirtino, kad gilus nusilenkimas japonui yra didžiausias pagarbos ženklas, svarbesnis už priklaupimą. Iš tiesų, juk vyskupai pagal Vatikano II Susirinkimo dekretą Ad Gentes nusprendė Mišias švęsti taip, kad jos būtų kuo arčiau žmonių supratimo apie artumą. Šiaip per pastaruosius mėnesius nė rankos niekam neteko paspausti, ką jau kalbėti apie šiltus apkabinimus... Turėjau patikėti kita draugiškumo išraiška. Jei žmogus man nusilenkia, vadinasi, pasitiki, rodo pagarbą ir yra bičiulis, galiu atvirai su juo kalbėtis. Bet kalbėtis sunkoka, nes ir rūpi jiems kiti dalykai. Gilūs pokalbiai apie gyve-

kuriais žmogus turi vadovautis, tarp jų – ištikimybė ir atsakomybė, atsidavimas ir altruizmas, šeimyniškumas, tarpusavio pagarba. Įsiminiau – būti vadovu (šalies ar darbo) yra menas, o jo pagrindas – sąžiningumas. Iš čia kilęs darbo pastovumo, kitaip tariant – įdarbinimo iki gyvos galvos principas. Darbdavys vertina ištikimybę darbovietei, todėl su kiekvienu darbo pakeitimu vis sunkiau rasti kitą. Mums atrodo, kad svarbiausia, ką moki ir kaip gerai dirbi, bet čia geriau jau vidutiniokas, kuris tobulės ir ištikimai dirbs metų metais, nei ekspertas, kuris kada panorėjęs atsistos ir išeis. Nuo mažens japoniukai auginami kolektyviniam darbui. Mokyklose nėra valytojų, klases ir koridorius plauna mokiniai, pagal grafiką. Tai ugdo darbo dėl kitų gėrio supratimą. Ir švietimo sistemoje daug pliusų, pvz., negalioja mokymosi paskutinę naktį principas. Jei neprivalgei – neprilaižysi. – Na ir baigdama negaliu susilaikyti nepaklausus... Ar nesijauti ten per aukštas? – Universitetas pritaikytas prie tarptautinių standartų, bet išėjęs į miestą turiu saugotis, nes įvairūs ženklai, staktos, reklamų iškabos nuolatos kėsinasi man į galvą. Pliusas tai, kad puikiai matausi visose nuotraukose! – Ačiū už pokalbį! Kalbino Valdonė MINCIŪTĖ Artuma 2016 m. sausis

GYVENIMO IR TIKĖJIMO INSTITUTAS kviečia KURSAS TĖVAMS, AUGINANTIEMS PAAUGLIUS sausio 13, 20, 27 d., vasario 3, 10 d., Kaune KURSAS „KRIKŠČIONIŠKOJO DVASINGUMO RAIDA“ nuo sausio 20 d. (trečiadienių vakarais), Kaune SEMINARAS „PER JUOKUS Į GERESNĘ SANTUOKĄ“ sausio 22–23 d., Kaune DVASINĖS ATGAIVOS SAVAITGALIS SU BIBLIODRAMA „ŠTAI AŠ, SIŲSK MANE!“ (Iz 6, 8b) sausio 29–30 d., Kaune KURSAS „KELIONĖ PO NAUJĄJĮ TESTAMENTĄ“ nuo vasario 2 d. (antradieniais vakarais), Kaune NUOTOLINIS KURSAS „KRIKŠČIONIŠKO DVASINGUMO LOBYNAS PRIEŠTARINGAISIAIS VIDURAMŽIAIS“ nuo vasario 3 d. (internetu) Informacija ir registracija: VšĮ Gyvenimo ir tikėjimo institutas, Aleksoto g. 6, LT-44280 Kaunas Tel./faks. (8 37) 28 05 30; mob. 8 686 778 24 El. p. gti@lcn.lt www.gtinstitutas.lt

Išsamiau:

kaunoarkivyskupija.lt

Kursas, seminaras ar rekolekcijų savaitgalis gali tapti ir dovana Jūsų artimiesiems! Kvietimus galite įsigyti VšĮ Gyvenimo ir tikėjimo institute, Perkūno name (Aleksoto g. 6), Kaune

Artuma

Sausio bando suprasti: kas yra jubiliejus, ką reiškia „ypatingasis“? Ar mums to reikia? O kas tie jubiliejiniai atlaidai, kaip juos gauti? Kaip patirti, švęsti ir dalyti gailestingumą – apie tai ir dar visokių staigmenų bei naujovių Jums paruošė . ištikimoji Jūsų, o šįsyk ir naujametė

Artuma

Artumos žurnalus galite įsigyti redakcijoje, bažnyčiose ir katalikiškuose knygynuose visoje Lietuvoje! Užsisakyti galima nuo kiekvieno numerio savo parapijoje, bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, internetu (prenumeruok.lt, indeksas 5010) arba redakcijoje (Rotušės a. 23, Kaunas, tel. 8 37 20 96 83, 8 673 13 303).

2016

VIEŠPATIES METAI

0SAUSIS 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

LIEPA 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

VASARIS 0 P A T K Pn Š S

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29

RUGPJŪTIS 0 P A T K Pn Š S

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

KOVAS 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 BALANDIS 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 0GEGUŽĖ 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 BIRŽELIS 0 P A T K Pn Š S

ISSN 1392-382X

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

RUGSĖJIS

GAILESTINGUMO JUBILIEJUS

2016

PAGRINDINĖS KATALIKŲ BAŽNYČIOS LITURGINĖS IŠKILMĖS IR ŠVENTĖS

Kiekvienas sekmadienis – Viešpaties diena SAUSIS

1 d. – Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja (Naujieji metai) 3 d. – Viešpaties Apsireiškimas (Trys karaliai)

VASARIS

10 d. – Pelenų diena, gavėnios pradžia

KOVAS

4 d. – Šv. Kazimieras (Lietuvos globėjas) 19 d. – Šv. Juozapas, Švč. Mergelės Marijos sužadėtinis 24–26 d. – Didysis Velykų tridienis 27 d. – Viešpaties Prisikėlimas (Velykos)

GEGUŽĖ

6–8 d. – Nacionalinis Gailestingumo kongresas Vilniuje 8 d. – Viešpaties Žengimas į dangų (Šeštinės) 15 d. – Šventosios Dvasios Atsiuntimas (Sekminės) 22 d. – Švenčiausioji Trejybė 29 d. – Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės)

LIEPA

1–12 d. – Švč. Mergelės Marijos Aplankymo didieji atlaidai Žemaičių Kalvarijoje 10–17 d. – Pal. Jurgio Matulaičio minėjimas-atlaidai Marijampolėje 26 d. – Kryžių kalno atlaidai

RUGPJŪTIS 15 d. – Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į dangų (Žolinė). Didieji atlaidai – Pivašiūnuose (15–22 d.) ir Krekenavoje (13–15 d.) RUGSĖJIS 8–15 d. – Švč. Mergelės Marijos Gimimas (Šilinių atlaidai) LAPKRITIS 1 d. – Visi Šventieji 2 d. – Vėlinės 13–20 d. – Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, globos didieji atlaidai Aušros Vartuose, Vilniuje 20 d. – Kristus, Visatos Valdovas. Gailestingumo jubiliejaus pabaiga 27 d. – Advento pradžia GRUODIS 8 d. – Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas 25 d. – Viešpaties Gimimas (Kalėdos) Žurnalo ieškokite redakcijoje, bažnyčiose ir katalikiškuose knygynuose visoje Lietuvoje. Užsiprenumeruoti Artumą galite nuo kiekvieno numerio savo parapijoje, bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, internetu (prenumeruok.lt, indeksas 5010) arba redakcijoje (Rotušės a. 23, Kaunas, tel. 8 37 20 96 83 arba mob. tel. 8 673 13 303)

0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 SPALIS 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 LAPKRITIS 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 GRUODIS 0 P A T K Pn Š S

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 www.artuma.lt