2012-07-11 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, liepos 11, 2012

www.kl.lt

160 (19 461)

10

RUBRIKA A?2š6.162 ;6@ 962=< @

namai

[NZNVXY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`X NVaĂ›

Savame

Kal­ti­ni­mai Dar­bo bir­Şos va­do­vui V.Ĺ le­kai­Ä?iui at­si­su­ka prieĹĄ pa­Ä?ius kal­tin­to­jus.

Lietuva 7p.

Is­pa­nai pa­si­pik­ti­nÄ™ tuo, kad Eu­ro­pa ski­ria mi­li­jar­dus, o jie pri­vers­ti tau­py­ti.

Pasaulis 13p.

Ke­ra­mi­kĹł bu­vei­nÄ— pri­me­na pa­sa­kÄ… „Ali­sa Ste­buk­lĹł ĹĄa­ly­je“.

ď Ž Nepas

tovus: ONY QNV X_Nb` 8 .[ Pb aNV aĂ› `N X\ XNQ a\ `V V cVR [\` cVR a\` Ă&#x; XV W\` [N ZĂş V[ aR_ WR _N` [b\ aĂ– YNa XV[ aN

ď Ž Ĺ˝aislai:

rjerĹł ma dos ir tai

Vereta Ru

v.rupeika

peikai ite@diena tÄ—

ď Ž Apgau

syklÄ—s ne ga

lioja

lÄ—: V QV [f` VY aNV N] _R[T aN` NX

.lt ZR[` Z jie patys gei N `Ă›` QR X\ _b vo erdves. dĹžia ÄŻsileisti menÄ… DviejĹł spe ÄŻ sa- dai cialybiĹł lÄ—s darbai, KartÄ… klien nejungia MeniĹĄkĹł tad len ir tas parodÄ— taitei kioje Ĺ˝alia pasakiĹĄkĹł potÄ—piĹł K.Ancu- nÄ—lÄ—s nukrautos ÄŻdo tynos ir lentyato- klau keletÄ… keramikos mybÄ—mis. darbĹł ir pa- tina pripaŞįsta: ma paste kalnio gatvelÄ—je KrisbÄ— gali- po sÄ—, kur juos bĹŤtĹł galima ÄŻkom- daug. BandÄ— „DulkiĹł ĹĄluostymo nuoti inter Tarpukariu ti dar neuŞėjus ÄŻ vidĹł. jere. listiniame me gyventi mini Tada puoĹĄia gÄ— statyto namo priei mainterje ly gas loniai kaunietÄ— nesusi minÄ— skulp nas ir jame esanti laikÄ— ir ma- ko – turime daug re, bet nepavynustebi ke tĹŤra – Ĺžu vertingĹł lÄŻ. „Tai vis, ryjan ra- mano darbai, no uĹžsakovÄ…: „Tai kuriuos gaila iĹĄ daiktĹł, V[ XĂş QbX ti pi- juos Ĺžinoma, kad _N nusi vyro diplominis Kita vertus, mesti.“ padÄ—ti.“ rasiu kur darbas“, ĹĄypsojo Ĺžmo Kristinos – namai nuo na. ir Dariaus NemaĹžai lat kinta. ĹĄiÄ… lin Vie mo Mi ko nodoje apterÄŻ je mote nimalizmas Ä?iĹł kaunie Ä?iĹł gali nu paŞįstan- Kris neÄŻmano iĹĄbĹŤti. Ĺ ei ris tiesiog negali ramikÄ—?“ ti mininkÄ— per ilgai Mat ji dar stebti: „Ke- tie nos ir Dariaus erd mas perdÄ—lio stato siog trium tek tÄ—, pro vÄ— yra ir archifuoja. „Jei se menas tik ga ja daiktus, kinta baldus, ras ir viskas kas bet labiau jek tuo jan ti pa sta li. ga tus, mo batus nulipdytĹłâ€œ, lÄ—tĹł, vysiai ÄŻniku Penkia kĹŤrybÄ…. te si ÄŻ inter jerĹł Tad ris. Vyro aistra – – juokÄ—si ÄŻsitrau metÄ— dukra irgi porcelianas. akty kusi ÄŻ namĹł namuose „Jei dirbu porceliani kaip archi graĹžinimÄ…. viai indai ar skulp si ĹžiĹŤri ÄŻ niai ne tik nios kambarys tektÄ—, Voma virtÄ™s jos Jei prisista ne kaip ÄŻ architekvi- rie ĹĄviestuvai. tĹŤros, bet ir kai ku- kampeliu. ĹžaidimĹł tau kaip ke tÄ™. Ji sumanÄ— MinkĹĄtÄ… dan kas never stik tina manÄ™s ramikÄ—, nie- ko ru apreng gÄ… imituojanÄ?iu de- klijuoti prie sie linius akmenÄ—lius tÄ—s. Yra ir kaip archi vie nos, tas Ĺžidinys tek- jĹł apipavida draugĹł. Kai nos, ir kitos profe iĹĄ tikrĹł- tÄ™sti dukros suma tÄ—vams beliko lin si nymÄ… ten, dar nepasie kitÄ… mano kurie net neĹžino jos tai irgi nagin tas akmens mase kur ji kia. – apie Jo gojo D.Bar specialybę“, K.An kĹŤ Ä?o ry darbas. – neslÄ—pÄ— ba trium cutaitÄ—. ď Ž Vertin fuoja lau gas: `R Savas in soje. ÄŒia TokÄŻ reginÄŻ, terjeras ko te jis aN Ă&#x; `cR Ă˜Vb` aVX[Ă– `b ]N ZĂ– WĂ&#x; X_Ă›` atpalaiduo nÄ…, apĹželdi dekoravo molinÄ™ ra- Savus namus YĂ– 8_V` aV [ menininkÄ—s kokÄŻ galima pama Ă&#x; WĂ&#x; V_ `Ă› QN N TN c\ V QĂ› sieno jÄ… vy menininkai ja tyti namuose, `V QĂ›`( XNV WV` Na maty apipavivargiai pa- ÄŻrengÄ— baseinÄ… ir nuogiĹł kekÄ—mis, dalina patys. Kristi cfX` Ä?ios si pas jos klien na darbĹł nulipdÄ— bei ne vanduo Ä?iur tus. Savo ar vyro lena iĹĄ mis fontanÄ… – muo tokia reikli kaip klien kokypa- bur se. bĹł ji uĹžsa kurtĹł keramikos tinio gyvio nos. tĹł nakovams ne dar„Galima DailininkĹł perĹĄa, ne sakyti, kad bent jĹł vys be ba paÄ?iĹł me bĹŤste gausu ne tĹł. Pas mus ir aĹĄ batsiutik ma no – jÄŻ pa viskas da ga pildo drau rogĹł iĹĄ es baliukais, nekuria me visko mÄ—s, racio naliai, – savikri-

ď Ž Ĺ˝aismin

gas: aVRX cV `V XV c\ [V\` XNZ ON _ f WR ZĂ›T` aV Ă&#x; `cR Ă˜Vb` NaR V [N[ af` cNV aN NV` aV aVRX RV ZV [ XNV

Ĺ iandien priedas

Re­kor­di­niais mo­kes­ Ä?iais pri­bloť­ku­sio ĹĄil­ dy­mo se­zo­no at­gar­ siai gy­vi net va­sa­rÄ…. Ne kÄ… op­ti­mis­tiť­kes­ nÄ—s pro­gno­zÄ—s, ar­tÄ—­ jant ru­de­niui, ÄŻspō­ din­gas su­mas pa­ klo­ju­sius klai­pÄ—­ die­Ä?ius ver­Ä?ia im­ tis spren­di­mĹł – vie­ nus gar­siau pra­kalb­ ti apie re­no­va­ci­jÄ…, ki­ tus – ieť­ko­ti pi­ giau iť­lai­ko­mĹł bĹŤs­tĹł.

A\ Z\ ?N TV [\` [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Gal snu­kius jiems iť­dau­ Ĺžy­ti?“ Gy­ven­to­jĹł klau­si­mÄ…, kaip su­tram­dy­ti triukť­mau­jan­Ä?iĹł nak­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł sa­vi­nin­kus, iro­ni­za­vo vi­ce­me­ras Vy­tau­tas ÄŒe­pas.

8p.

KÄ—­dÄ—s link – ma­Şiau kliō­Ä?iĹł Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rÄ—s pa­va­duo­to­jas Via­Ä?es­la­vas Kar­ma­no­vas ĹĄa­li­na kliō­tis, ku­rios ga­lÄ—­tĹł uŞ­kirs­ti keliÄ… jo sie­kiui tap­ti bend­ro­vÄ—s „Nau­ja­ sis tur­gus“ di­rek­to­riu­mi.

Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Skir­tu­mÄ… suÄ—­da mo­kes­Ä?iai?

4

MenininkĹł Kristinos Ancu tai Dariaus Bar tÄ—s ir Ä?o namuose vis kas, kas tik ÄŻmano ma, lipdyta. Kera mikĹł buveinÄ— ĹĄiuo metu prime na kÄ… „Alisa pasaStebuklĹł ĹĄalyje“ , jo mininkau je ĹĄeija penkiametÄ— atĹžala.

_Nb` cNV V QN f a\ WR X\ Z\ Q\ WR “ ZN

\ `V\` ]_V[ PR `Ă›` XN _N Yf` aĂ›

Sva­jo­se – tau­pus bĹŤs­tas

Eks­per­tai pa­ste­bi, jog praÄ—­ju­sio ĹĄil­ dy­mo se­zo­no ak­tua­li­jos aki­vaiz­ dĹžiai pa­ko­re­ga­vo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­kÄ…. Tiek sta­ty­to­jai, tiek par­da­vi­ mĹł tar­pi­nin­kai tvir­ti­na, jog pa­ sta­ruo­ju me­tu pir­kÄ—­jai mie­liau dai­ro­si ÄŻ nau­jos sta­ty­bos bĹŤs­tus, nors dar vi­sai ne­se­niai bu­vo ga­li­ ma ste­bÄ—­ti vi­sai ki­to­kias ten­den­ci­jas.

bĹŤste inte

„„Sie­kia­my­bÄ—: troť­ki­mo gy­ven­ti nuo­sa­va­me na­me neap­tem­do ir tai, jog per­si­kÄ—­lus iĹĄ bĹŤs­to tek­tĹł keis­ti ne tik

gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ…, bet ir gy­ve­ni­mo bō­dÄ….

„Shut­ters­tock“ fo­to­mon­ta­Şas

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­ Ä?iō­tÄ— pa­si­ra­ťÄ— ÄŻsa­ky­mÄ…, ku­riuo at­ ĹĄau­kÄ— V.Kar­ma­no­vÄ… iĹĄ sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­Ä?ios bend­ro­vÄ—s „Nau­ja­ sis tur­gus“ val­dy­bos na­riĹł ir ÄŻ jo vie­tÄ… pa­sky­rÄ— In­ves­ti­ci­jĹł ir eko­no­ mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­riĹł Ri­ Ä?ar­dÄ… Zul­cÄ…. „V.Kar­m a­n o­vas yra pa­reiť­k Ä™s no­r Ä… dirb­t i bend­ro­v Ä—­j e „Nau­ ja­s is tur­g us“, tad ma­n o­m e, kad nÄ—­ra ge­rai, jog jis da­bar yra ĹĄios ÄŻmo­n Ä—s val­dy­b os pir­ mi­nin­kas.

METŲ JĹŞRININKO RINKIMAI JAU RYTOJ bus paskelbti kandidatai ÄŻ „MetĹł jĹŤrininko“ titulÄ…!

2

2

TREČIADIENIS, liepos 11, 2012

miestas Lan­kė­si ge­ne­ro­las

Smė­lio ne­va­lys

Liūd­nų ži­nių neiš­gir­do

Ant­ra­die­nį Klai­pė­do­je lan­kė­ si Ki­ni­jos Liau­dies Res­pub­li­kos cent­ri­nio ka­ri­nio ko­mi­te­to vi­ce­ pir­mi­nin­kas ge­ne­ro­las Xu Cai­ hou ir jo va­do­vau­ja­ma de­le­ga­ ci­ja. Vi­zi­to tiks­las – pa­žin­ti­nis. Sve­čiams su­reng­ta uos­to ap­ žval­ga lai­vu. Juos ly­dė­jo Klai­pė­ dos me­ras ir uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius.

Ant­ra­die­nį Meln­ra­gės plia­že iš­ mė­gi­nus smė­lio va­ly­mo ma­ ši­ną nu­spręs­ta jos ne­nau­do­ti. Esą me­cha­ni­nis va­ly­mas ne­la­ bai efek­ty­vus. Tad smė­ly­je sly­ pin­čios smul­kios šiukš­lės ir ša­ ke­lės to­liau ža­los poil­siau­to­jus. Pas­ku­ti­nį kar­tą Klai­pė­dos pa­ plū­di­miai me­cha­ni­zuo­tai bu­vo va­ly­ti prieš 5–6 me­tus.

Lie­tu­vos on­ko­lo­gai ir svei­ka­ti­ ni­mo pro­jek­to „Ne­delsk“ koor­ di­na­to­riai Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­re ne­mo­ka­mai dėl krū­ties vė­žio tik­ri­no mo­te­ ris. Nors iš pra­džių ža­dė­ta pa­ tik­rin­ti per 50 klai­pė­die­čių, ak­ ci­jos or­ga­ni­za­to­riai priė­mė 66. Nė vie­nai jų neap­tik­ta pik­ty­bi­ nių na­vi­kų.

Kė­dės link – ma­žiau kliū­čių

Dienos telegrafas Sve­čiai. Šian­dien Klai­pė­do­je lan­ky­sis ki­nų vers­l i­nin­k ų de­le­ga­ci­ja iš Shang­ dong pro­v in­ci­jos. Ap­si­lan­k y­mo uos­ ta­m ies­t y­je tiks­las – nau­jų kon­tak­t ų re­g io­ne paieš­kos ir ga­l i­mų in­ves­t i­ci­ jų ap­ta­r i­mas. Vi­z i­tas. Šian­d ien Klai­p ė­do­je lan­k y­ sis ir Ja­po­n i­jos vers­lo įmo­n ių va­do­ vų de­le­ga­ci­ja, ku­r ios tiks­las – su­si­pa­ žin­t i su ga­l i­my­bė­mis vež­t i kro­vi­n ius per Lie­tu­vą ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­n į jū­ rų uos­tą. Ma­g ist­ran­tai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te bai­gė­si priė­mi­mas į ma­gist­ran­tū­ros stu­d i­jas – rug­sė­jį stu­den­t ų gre­tas pa­ pil­dys dau­g iau nei 400 pir­ma­k ur­sių ma­g ist­ran­t ų. 213 iš jų stu­d i­juos vals­ ty­bės fi­nan­suo­ja­mo­se vie­to­se, 188 už stu­di­jas mo­kės pa­tys, dar 9 as­me­nys įsto­jo į vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mas da­ly­ ko di­dak­t i­kos (laips­n io ne­su­tei­k ian­ čias) stu­d i­jas, 37 už šias stu­d i­jas su­t i­ ko mo­kė­ti pa­tys. Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Ju­l i­ja Ne­moš­ko­len­ ko (g. 1923 m.), Ste­fa­n i­ja Nor­k ie­nė (g. 1933 m.), Ona Re­gi­na Gra­žu­le­vi­čiū­tė (g. 1940 m.), Vi­ta­lij Zai­čen­ko (g. 1949 m.), Al­g ir­das Gi­nai­tis (g. 1951 m.), Ro­mual­ das Kny­za (g. 1955 m.), Ser­gej Dub­rovs­ kij (g. 1976 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­g ir­das Gi­nai­t is, Vla­d i­m ir Pot­re­ba, Ena­fa Kli­ment­je­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vi­ta­l ij Zai­čen­ko. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Spren­di­mas: V.Kar­ma­no­vas pa­ts­

pa­si­pra­šė, kad bū­tų at­leis­tas iš „Nau­jo­jo tur­gaus“ val­dy­bos.

Ter­mi­na­las: vakar Klai­pė­dos lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je ati­da­ry­ta nau­ja ce­men­to bend­ro­vė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klaipėdoje gamins cementą As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­sau­li­nio kon­cer­no „Hei­del­berg­ ce­ment“ duk­te­ri­nė įmo­nė Lie­tu­vo­ je „Hei­del­berg­ce­ment Klai­pė­da“ va­kar uos­ta­mies­čio lais­vo­jo­je eko­ no­mi­nė­je zo­no­je ati­da­rė nau­ją ce­ men­to lo­gis­ti­kos, fa­sa­vi­mo ir pre­ ki­nio be­to­no ga­my­bos ter­mi­na­lą.

Į ter­mi­na­lą in­ves­tuo­ta 10 mln. li­tų. Ti­ki­ma­si, kad in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks per pen­ke­rius me­tus. „Lie­t u­vo­j e esa­m e ant­r i pa­ gal dy­dį ce­men­to tie­kė­jai bei di­ džiau­si im­por­tuo­to­jai, to­dėl pra­

dė­j ę pre­k i­n io be­to­n o ga­my­b ą ti­ki­mės tei­gia­mai pa­veik­ti Klai­ pė­dos re­gio­no sta­ty­bų rin­kos da­ ly­vius, nes klai­pė­die­čiai ga­lės ti­ kė­tis že­mes­nių be­to­no kai­nų bei ge­res­nio ap­tar­na­vi­mo“, – ti­ki­ no „Hei­d el­b erg­ce­m ent Klai­p ė­ da“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Po­vi­ las Bra­duls­kis. Ter­mi­na­las ga­lės tiek­ti apie 100 tūkst. to­nų bi­raus ce­men­to, 50 tūkst. to­nų fa­suo­to ce­men­to per me­tus. Ti­ki­ma­si, kad pra­dė­jus veik­ti nau­jam ter­mi­na­lui ope­ra­ty­viau ir efek­ty­viau bus iš­nau­do­ja­mi uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų pa­jė­gu­mai.

Ter­mi­na­lui bu­vo pa­si­rink­ta Klai­ pė­dos lais­vo­ji eko­no­mi­nė zo­na, ku­ri yra stra­te­giš­kai ar­ti Klai­pė­dos uos­to ir esą su­da­rė pui­kias vers­ lo vys­ty­mo są­ly­gas. Su Klai­pė­dos LEZ‘u „Hei­del­berg­ce­ment Klai­ pė­da“ su­tar­tį pa­si­ra­šė 2010 m. Per dve­jus me­tus pa­sta­ty­tas mo­der­nus ter­mi­na­las. „Hei­del­berg­ce­ment Group“ vei­ kia dau­giau nei 40 ša­lių ir tu­ri apie 52 tūkst. dar­buo­to­jų. 2007 me­ tais kon­cer­nas įsi­gi­jo Kau­no įmo­ nę „Ger­du­kas“, ku­ri per Klai­pė­ dos uos­tą im­por­tuo­ja ce­men­tą bei iner­ti­nes me­džia­gas iš Skan­di­na­ vi­jos ša­lių.

Lai­mo li­ga už­si­krė­tė dau­giau klai­pė­die­čių Klai­pė­die­čių poil­sį ap­kar­ti­na už­si­krė­tę krau­ja­siur­biai. Šie­met nu­sta­ty­ta dau­giau Lai­mo li­gos at­ve­jų nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Už­mies­ty­je il­sė­ję­si klai­pė­die­čiai ne­re­tai na­mo par­si­ve­ža ne­ma­lo­nią staig­me­ną – įsi­siur­bu­sią er­kę. Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­ mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Rū­ta Ščer­ba­vi­čie­nė, klai­pė­die­čiai er­kių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis daž­niau­ siai už­si­kre­čia poil­siau­da­mi ne­to­

li mies­to. Kaip ga­li­mą už­si­krė­ti­mo vie­tą su­si­rgę žmo­nės nu­ro­dė Di­ tu­vos so­dus, Prie­ku­lę, Ne­mir­se­tą, Šer­nų so­dus. Trys klai­pė­die­čiai ma­no, kad er­ kė jiems įsi­siur­bė ir už­krė­tė tie­siog mies­te, ei­nant Jū­ri­nin­kų pr. ar I.Si­ mo­nai­ty­tės gat­ve. Šie­met Lai­mo li­ga diag­no­zuo­ta 9 klai­pė­die­čiams, iš jų dviem vai­ kams – 8 ir 13 me­tų. Kol kas ne­nus­ ta­ty­tas nė vie­nas er­ki­nio en­ce­fa­li­ to at­ve­jis.

R.Ščer­ba­vi­čie­nės tei­gi­mu, ši krau­ja­siur­bių pla­ti­na­ma li­ga daž­ niau nu­sta­to­ma ru­de­niop, kai suak­ty­vė­ja uo­gų ir gry­bų se­zo­nas. Per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį bu­ vo nu­sta­ty­ti 6 Lai­mo li­gos at­ve­jai, er­ki­nio en­ce­fa­li­to taip pat neuž­fik­ suo­ta. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je re­gist­ruo­ta dau­giau ser­gan­čių­jų er­kių pla­ti­na­ mo­mis li­go­mis: Lai­mo li­ga su­si­rgo 26 gy­ven­to­jai, o er­ki­niu en­ce­fa­li­ tu – 4. Per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­ pį Lai­mo li­ga už­si­krė­tė 20 žmo­nių, vie­nas – er­ki­niu en­ce­fa­li­tu. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ras ne­se­niai su­lau­kė ty­ ri­mų re­zul­ta­tų dėl už­si­krė­tu­sių er­kių pa­pli­ti­mo pa­jū­ry­je. Skir­ tin­go­se vie­to­se su­rink­tos at­si­ tik­ti­nės er­kės bu­vo siun­čia­mos į la­bo­ra­to­ri­ją Vil­niu­je. Kaip paaiš­

kė­jo, iš 41 er­kės 6 bu­vo už­si­krė­ tu­sios bo­re­li­jo­mis – bak­te­ri­jo­mis, su­ke­lian­čio­mis Lai­mo li­gą. Pa­sak R.Ščer­ba­vi­čie­nės, už­si­krė­tu­sios

Šie­met Lai­mo li­ga diag­no­zuo­ta 9 klai­pė­ die­čiams, iš jų dviem vai­kams – 8 ir 13 me­tų.

er­kės ap­tik­tos Ant­ro­jo­je Meln­ra­ gė­je, Smil­ty­nė­je, prie Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jaus, Ni­do­je. Spe­cia­lis­tė pa­ste­bi, kad klai­ pė­die­čiai ge­ro­kai ak­ty­viau ir ne­ ra­gi­na­mi skie­pi­ja­si – nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to šie­met uos­ta­mies­ty­je pa­si­skie­pi­jo per 920 žmo­nių.

Tie­siog at­šau­kiau jį iš 1 šių pa­rei­gų, ir klau­si­ mas bus spren­džia­mas pla­čiau“, –

tei­gė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Klai­pė­da“ ra­šė, kad V.Kar­ma­ no­vo už­mo­jai sės­ti į „Nau­jo­jo tur­ gaus“ di­rek­to­riaus kė­dę dvel­kia vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­ lik­tu. Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja iš Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jų su­lau­kė ano­ni­mi­nio pa­klau­si­mo, ar V.Kar­ma­no­vas, jei užim­tų „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­to­ riaus pa­rei­gas, ne­nu­si­ženg­tų Vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mui. At­sa­ky­mas bu­vo vie­na­reikš­mis – as­muo, ku­ris kont­ro­lia­vo bend­ ro­vę, bu­vo jo val­dy­bos pir­mi­nin­ ku, vie­ne­rius me­tus, nu­sto­jęs bū­ti vals­ty­bės tar­nau­to­ju, ne­ga­li jai va­ do­vau­ti. „V.Kar­ma­no­vas pa­ts pa­ pra­šė, kad jį at­leis­tu­me iš val­dy­ bos na­rių, tai ir at­lei­do­me. Ta­čiau jo dar nie­kas ne­ski­ria į „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­to­riaus pa­rei­gas“, – ti­ki­no J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Ji tvir­ti­no, kad vi­so­se sa­vi­val­dy­ bės bend­ro­vė­se di­rek­to­riai ski­ria­ mi, o ne ren­ka­mi kon­kur­so bū­du. „Kol kas spren­džia­ma, kaip elg­tis atei­ty­je. Jei po­li­ti­kai nu­spręs, kad di­rek­to­riai tu­ri bū­ti ren­ka­mi kon­ kur­suo­se, tuo­met teks keis­ti vi­sų įmo­nių įsta­tus, o tai il­gas pro­ce­ sas“, – aiš­ki­no di­rek­to­rė. Pats V.Kar­ma­no­vas tvir­ti­no, kad jo at­šau­ki­mas iš „Nau­jo­jo tur­gaus“ val­dy­bos na­rių ne­su­si­jęs su jo pla­ nais va­do­vau­ti šiai bend­ro­vei. „Pa­sip­ra­šiau at­lei­džia­mas, nes tu­riu la­bai daug dar­bo. Esu vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas, o šiuo me­tu vyks­ta vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mos per­tvar­ka, tad rei­kia il­gai sė­dė­ti ir gal­vo­ti. Daug lai­ko ati­ ma ir dar­bas „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ val­dy­bo­je, dar juk tu­riu ir tie­sio­gi­nių pa­rei­gų. To­dėl ir nu­spren­džiau pa­si­ trauk­ti iš „Nau­jo­jo tur­gaus“ val­dy­ bos“, – ti­ki­no V.Kar­ma­no­vas.

3

TREČIADIENIS, liepos 11, 2012

miestas

Dėl vie­tos mu­gė­je – kon­ku­ren­ci­ja No­rin­tie­ji rugp­jū­čio pra­džio­je pre­kiau­ ti šven­ti­nė­je mu­gė­je šian­dien pra­dės grum­ty­nes dėl pre­ky­bos vie­tų, nes jų yra ma­žiau nei pre­kei­vių pa­raiš­kų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Žmo­nių no­ras pre­kiau­ti Jū­ros šven­tės mu­gė­je kas­met vis di­dė­ ja. Ir šie­met su­lau­kė­me dau­giau pa­raiš­kų, nei yra vie­tų. Pre­kei­ viai vis dar skam­bi­na, tei­rau­ja­ si, kur pa­teik­ti pa­raiš­ką, ta­čiau jų priim­t i jau ne­b e­ga­l i­m e“, – tei­gė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­ dos šven­tės“ di­rek­to­rius Re­mi­ gi­jus Moc­kus. Šven­ti­nės mu­gės pre­kiau­to­jams vie­tų bi­lie­tai bus par­duo­da­mi per elekt­ro­ni­nę „Ti­ke­ta“ sis­te­mą, ku­ri vei­kia di­džių­jų ša­lies mies­tų „Ak­ ro­po­lio“ pre­ky­bos cent­ruo­se. Šių­me­tė nau­jo­vė ta, jog pir­mą­ sias dvi die­nas vie­tų bi­lie­tus ga­lės įsi­gy­ti tik tik­rie­ji tau­to­dai­li­nin­kai – tie, ku­rie pa­tei­kė pa­žy­mė­ji­mus, kad tu­ri ser­ti­fi­kuo­tų pro­duk­tų, yra liau­dies meist­rai ar dip­lo­muo­ti me­ni­nin­kai. „To­kių tik­rų­jų tau­to­dai­li­nin­kų pa­raiš­kų yra apie 200. O nuo penk­ ta­die­nio vie­tų bi­lie­tus jau ga­lės įsi­

gy­ti vi­si pre­kei­viai, ku­rie mums iki bir­že­lio 22 die­nos pa­tei­kė pa­raiš­ ką da­ly­vau­ti mu­gė­je“, – aiš­ki­no R.Moc­kus. Skai­čiuo­ja­ma, kad mu­gė­je bus dau­giau nei 600 pre­kei­vių.

Šie­met pir­mą kar­tą šven­ti­nė mu­gė vyks pen­kias die­nas. Ji pra­si­dės mies­to gim­ta­die­nio die­ną, rugp­jū­čio 1-ąją. Nau­jo­vė: šių­me­tė­je mu­gė­je iš­skir­ti­nės są­ly­gos bus su­da­ry­tos tik­rie­siems tau­to­dai­li­nin­kams.

„Jei li­kus sa­vai­tei iki mu­gės vis dar bus ne­par­duo­tų vie­tų, gal­ būt or­ga­ni­zuo­si­me nau­ją pa­raiš­kų priė­mi­mą, kad ir ki­ti no­rin­tie­ji ga­ lė­tų pre­kiau­ti“, – svars­tė „Klai­pė­ dos šven­čių“ va­do­vas. Šie­met pir­mą kar­tą šven­ti­nė mu­ gė vyks pen­kias die­nas. Ji pra­si­dės mies­to gim­ta­die­nio die­ną, rugp­jū­ čio 1-ąją.

„Pir­mo­sio­mis šven­tės die­no­mis mu­gė ga­li bū­ti sky­lė­ta, ma­ty­tis tuš­ čių vie­tų, nes ji juk pra­si­de­da dar­bo die­no­mis, o ne vi­si pre­kei­viai dir­ ba na­muo­se, kai ku­rie yra sam­do­mi dar­buo­to­jai. Kvie­čia­me vi­sus pre­ kei­vius mu­gė­je da­ly­vau­ti nuo pir­ mo­sios die­nos, ta­čiau juk pri­vers­ ti ne­ga­li­me. Fak­tas tik tas, kad nuo

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio va­ ka­ro mu­gė jau tik­rai bus sau­sa­kim­ ša“, – į atei­tį žvel­gė R.Moc­kus. Nors mu­gė vyks pen­kias die­nas, rink­lia­va iš pre­kei­vių bus ren­ka­ma kaip ir anks­čiau – už tris die­nas. Pre­ky­bi­nin­kams vie­ta mu­gė­je kai­ nuo­ja nuo 183 iki 732 li­tų, at­si­žvel­ giant į vie­tos plo­tą ir pa­trauk­lu­mą.

„Po­pu­lia­riau­sios yra pa­čios bran­ giau­sios vie­tos, tad dėl jų ir bus pa­ ti di­džiau­sia kon­ku­ren­ci­ja. Kai­nos pre­kei­vių ne­bau­gi­na, jie pa­si­ry­ žę mo­kė­ti dar dau­giau, kad tik tas vie­tas gau­tų“, – tei­gė R.Moc­kus. Fi­zi­niai as­me­nys ga­lės įsi­gy­ti tik vie­ną pre­ky­bos vie­tą, ju­ri­di­niai – ne dau­giau nei dvi.

Kodėl Ginduliuose apmokestintas nuotekų tvarkymas Neseniai spaudoje vienas Gindulių gyventojas prisipažino esąs šokiruotas, kai iš AB „Klaipėdos vanduo“ gavo sąskaitą už nuotekų tvarkymą. Žmogus teigia, jog jau dvylika metų gyvena Ginduliuose ir tik dabar sužinojo, kad miestelyje yra buitinių nuotekų sistema. Netvarkomos nuotekos teršė gamtą

Iki 2012 metų sausio mėnesio, kol tiekiamo vandens ir tvarkomų nuotekų apskaitą vykdė UAB „Klaipėdos rajono vandenys“, tik dalis Gindulių gyventojų mokėdavo už nuotekų tvarkymą. Kiti, nors ir buvo pasijungę savo namų nuotekynus į miestelio sistemą, už nuotekų tvarkymą nemokėdavo. Kaip aiškina kai kurie miestelio gyventojai, nemokama už paslaugą buvo esą todėl, kad nuotekų siurblinė nepajėgdavo surinkti visų Gindulių nuotekų, jos perpildydavo rezervuarus ir per siurblinės viršų liedavosi į Vėžio upelį, taip teršdamos gamtą. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Kai nuo 2012 metų pradžios vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugą Klaipėdos rajone perėmė AB „Klaipėdos vanduo“, iš Gindulių siurblinės nuotekos yra surenkamos ir išvežamos autocisterna. Kiekvieną mėnesį išvežama apie 60 autocisternų. AB „Klaipėdos vanduo“ tvarko Gindulių nuotekas ir šalina miestelio nuotekų tinklų avarijas. Pasirašė patikrinimo aktus

2012 metų pavasarį AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojus pasiekė ginduliškių nusiskundimai, kad vieni

gyventojai moka už nuotekų tvarkymą, o kiti – ne, nors visi naudojasi ta pačia miestelio nuotekų šalinimo sistema. Reaguodami į šią informaciją bendrovės specialistai Ginduliuose atliko patikrinimą. Jo metu buvo rasti 127 abonentai, kurie nuotekas išleisdavo į miestelio nuotekų šalinimo sistemą. Visi tikrintų namų savininkai pasirašė aktus, kuriuose, be kita ko, pažymėta, jog jų nuotekos tvarkomos centralizuotoje nuotekų tvarkymo sistemoje. Būtent šių namų abonentams nuo 2012 metų pradžios pradėti skaičiuoti mokesčiai už nuotekų šalinimo ir tvarkymo paslaugas. Daug netvarkos

Patikrinimo Ginduliuose metu buvo aptikta ir tokių „išradimų“, kurie nesuderinami nei su civilizuotu nuotekų tvarkymu, nei su Lietuvos teisės aktais. Rasta namų, kurių savininkai turi įsirengę savo nuotekų duobes, tačiau joms persipildžius nuotekos patekdavo į griovius bei į miestelio nuotekų šalinimo sistemą. Keletas namų netgi buvo įsirengę siurblius, kad šie pumpuotų nuotekas iš jų surinkimo duobių. Nė vienas iš šių namų gyventojų nepateikė įrodymų, kad nuotekos iš duobių išvežamos. Du paslaugų apskaitos būdai

Kaip numato teisės aktai, gyventojo išleistų nuotekų kiekis yra prilyginamas suvartoto vandens kiekiui. Vanduo apskaitomas pagal vandens apskaitos prietaiso rodmenis, o kai skaitiklis neįrengtas – pagal vandens suvartojimo nor-

mą. Tie abonentai, kurie pageidauja atsiskaityti pagal skaitiklio rodmenis, turi savo lėšomis įsirengti vandens apskaitos mazgą. Tuomet AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai jame įmontuoja skaitiklį, pagal kurį ir skaičiuojamas suvartoto vandens kiekis. Taip pat gyventojas gali įsirengti ir atskirą skaitiklį laistymui. Bet kokiu atveju gyventojas, norėdamas įsirengti vandens apskaitos prietaisus, turi kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ Klientų aptarnavimo skyrių, kur jam paaiškinama, kaip reikia atlikti visus formalumus. Nors santykius tarp abonento ir vandens tiekėjo reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos standartinės sutarties sąlygos, su gyventojais galima pasirašyti ir individualias sutartis. Gali būti, kad kai kurie Gindulių gyventojai, gavę sąskaitas, kur nuotekų tvarkymo paslauga apmokestinta nuo metų pradžios, negalės sumokėti iškart visos sumos. Jiems siūlome kreiptis į AB „Klaipėdos vanduo“ Skolų išieškojimo skyrių ir pasirašyti sutartis, kad šias sąskaitas apmokės ne iš karto, o per kelis mėnesius dalimis. Jei bus pasirašytos apmokėjimo sutartys – nebus skaičiuojami delspinigiai. Rajone patikrinimai bus atliekami reguliariai

Ginduliuose nustatyti nuotekų išleidimo atvejai nebuvo traktuojami kaip savavališkas paslaugų vartojimas, už kurį yra numatytos administracinės baudos. Šiuos nuotekų išleidimus bendrovė įvertino kaip

Tvarka: Gindulių gyvenvietėje nuo 2012 metų pradžios nuotekų tvar-

kymu ėmė rūpintis AB „Klaipėdos vanduo“.

klaidą perimant apskaitą. Todėl sąskaitos išrašytos nuo AB „Klaipėdos vanduo“ apskaitos vykdymo pradžios Klaipėdos rajone. AB „Klaipėdos vanduo“ negali ir nesiekia apmokestinti tų gyventojų, kurie nesinaudojo jų bendrovės paslaugomis. Jei kuris nors Gindulių gyventojas mano, kad jam buvo išrašyta sąskaita už nuotekų tvarkymą, tačiau tokia paslauga nebuvo suteikta, jis turėtų kreiptis į Klientų aptarnavimo centrą (Ryšininkų g. 11, Klaipėda, tel. (8 46) 220220). Tokiu atveju specialistai dar kartą apžiūrės nuotekų kaupimo įrenginius. Jei bus įrodyta, kad nuotekos negalėjo patekti į Gindulių miestelio nuotekų sistemą, tokiam vartotojui sąskaita bus perskaičiuota.

AB „Klaipėdos vanduo“, siekdama užtikrinti teisingą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų apskaitą, nuolatos tikrins visus Klaipėdos rajone esančius miestelius, kuriuose yra bendrovės abonentų. Planuojama reguliariai stebėti, ar kas nors savavališkai nesinaudoja vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir tvarkymo paslaugomis. Pagal teisės aktus bendrovė privalo tai daryti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sąžiningiems vartotojams nebūtų užkraunama papildomų mokesčių našta ir kad išsaugotume švarią gamtą. AB „Klaipėdos vanduo“ Pardavimų departamento direktorius Dangeras Aleksandrovas Užs. 987002

4

trečiadienis, liepos 11, 2012

miestas

Sva­jo­se – tau­pus būs­tas 1

„Ant ban­gos“ – ir ge­ ro­kai at­pi­gę že­mės skly­ pai bei ne­baig­ti sta­ty­ti gy­ve­na­mie­ ji na­mai. „Šiuo me­tu ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ko­je jau­čia­mas šioks toks šti­lis. Na­tū­ra­lu – va­sa­ra, dau­ge­liui ne tas gal­vo­je. Vis dėl­to, kal­bant apie nau­jos sta­ty­bos būs­tus, jie ne­blo­ gai „ju­da“ ir da­bar. Be to, jau ku­rį lai­ką jau­čia­me šio seg­men­to suak­ ty­vė­ji­mą“, – pri­pa­ži­no ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to agen­tū­ros „Gi­jo­ne­da“ va­do­vas Ed­mun­das Jan­kus.

Al­gi­man­tas Bru­žas:

Lie­tu­vių sva­jo­nės vi­sa­da bu­vo gy­ven­ ti ar­čiau že­mės. Tu­ rė­ti sa­vo kie­mą, išei­ti ba­sam ant sa­ vo ve­jos – tai, be abe­jo, svai­gi­na, trau­kia.

Paš­ne­ko­vas skai­čia­vo, jog, tar­pi­ nin­kau­jant jo įmo­nei, per­nai se­nos sta­ty­bos bu­tų pir­ki­mo ir par­da­vi­ mo san­do­rių bu­vo su­da­ry­ta apie 30 pro­c. dau­giau nei tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu šie­met. Rin­kos eks­per­tų duo­me­ni­mis, bu­tai se­nuo­siuo­se dau­gia­bu­čiuo­se kai­nuo­ja maž­daug per­pus pi­giau – šian­dien nau­jos sta­ty­bos būs­to 1 kv. m kai­na vi­du­ti­niš­kai sie­kia nuo 3,5 tūkst. iki 5 tūkst. li­tų. Ta­čiau, pa­sak E.Jan­kaus, dau­ ge­lis pa­si­skai­čiuo­ja, kad ga­liau­siai tą skir­tu­mą vis tiek suės mo­kes­ čiai, tad šian­dien pir­kė­jų pa­si­rin­ ki­mą ne­ma­ža da­li­mi nu­le­mia būs­ to iš­lai­ky­mo bei gy­ve­ni­mo ko­ky­bės kri­te­ri­jai. Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, su­tau­ py­ti sie­kia­ma ren­kan­tis ma­žes­nio

plo­to būs­tus – tiek kal­bant apie se­ ną, tiek apie nau­ją sta­ty­bą, po­pu­ lia­riau­si rin­ko­je vis dar iš­lie­ka 1–2 kam­ba­rių bu­tai.

Komentaras

Li­nas Juo­zai­tis

Bend­ro­vės „Ober-Haus“ Va­ka­r ų Lie­tu­vos re­g io­no va­do­vas

V

Vie­to­je re­no­va­ci­jos

a­sa­rą tra­d i­ciš­kai ti­k i­ma­ si, kad, pa­di­dė­jus žmo­nių srau­tams pa­jū­ry­je, čia tu­ rė­tų suak­ty­vė­ti ir ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to rin­ka. Ta­čiau kol kas to­kių ryš­kių ten­den­ci­jų ne­ma­ty­ti. Po­ten­cia­ lūs pir­kė­jai, kad ir ap­si­žiū­ri būs­tus, ne­ sku­ba, nes ži­no, kad va­sa­rą kai­nos – aukš­čiau­sios. Ru­de­nį jos skel­bi­muo­ se ne­si­kei­čia, ta­čiau per­kant jau ga­li­ ma ti­kė­t is dau­g iau nu­si­de­rė­t i. Tar­k i­ me, jei šiuo me­tu už bu­tą Pa­lan­go­je ar Šven­to­jo­je da­bar pra­šo­ma 150 tūkst. li­ tų, pa­si­bai­gus va­sa­rai, ma­nau, to­kį, jau bū­tų ga­li­ma įsi­gy­ti maž­daug 20 tūkst. li­tų pi­giau. Kal­bant ap­skri­tai, pa­sta­ruo­ ju me­tu ša­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rin­ ka – sta­bi­li. San­do­riai vyks­ta, ži­no­ma, ne taip in­ten­sy­viai kaip eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo me­tu, ne­bė­ra spe­ku­lia­ty­vi­ nių pir­ki­mų, bet kam rei­kia, tas per­ka, pen­ke­rius ar de­šimt me­tų ne­lau­kia. O kad kai­nos ga­lė­tų kris­ti, kol kas rim­tes­ nių ženk­lų ne­ma­ty­ti, par­da­vė­jai taip pat nė­ra lin­kę jas la­bai leis­ti.

Bend­ro­vės „Bal­ti­jos in­ves­ti­ci­ jų gru­pė“, uos­ta­mies­čio pie­ti­nė­ je da­ly­je plė­to­jan­čios „Big­būs­to“ pro­jek­tą, val­dy­bos na­rys bei ko­ mer­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Vė­ge­lė taip pat pri­pa­ži­no, jog pir­ mas klau­si­mas, ku­rį už­duo­da po­ ten­cia­lūs pir­kė­jai, – kiek čia kai­ nuo­ja būs­to iš­lai­ky­mas šil­dy­mo se­zo­no me­tu. „Tur­būt tai sie­ti­na su tuo, kad šis šil­dy­mo se­zo­nas žmo­nes la­bai su­ pur­tė“, – ma­no pa­šne­ko­vas. Pa­sak M.Vė­ge­lės, tai, kad būs­ tų šil­dy­mas „Big­būs­to“ dau­gia­bu­ čiuo­se kai­nuo­ja nuo 1 iki 2 li­tų už 1 kv. m, vi­lio­ja ir se­nos sta­ty­bos dau­ gia­bu­čių gy­ven­to­jus. Vie­to­je re­no­ va­ci­jos gal­vo­sū­kio jie tie­siog ren­ ka­si bu­tą nau­ja­me na­me. „To­kių pir­kė­jų tu­ri­me iš­ties ne­ ma­žai. Šiuo me­tu tai­ko­me ak­ci­ją, kad kai žmo­gus tu­ri pi­ni­gų su­mą, sie­kian­čią treč­da­lį mū­sų par­duo­ da­mo bu­to kai­nos, li­ku­sią da­lį mes me­tus kre­di­tuo­ja­me ne­mo­ka­mai. Tie­siog per tą lai­ką žmo­gus ga­ li ra­miai par­si­duo­ti se­ną­jį bu­tą. Ir ga­li­me teig­ti, kad ši ak­ci­ja la­bai pa­si­tei­si­no“, – abiem pu­sėms nau­ din­gas są­ly­gas įvar­di­jo M.Vė­ge­lė.

„Tam yra ob­jek­ty­vios prie­žas­tys. Gau­si pa­siū­la ir la­bai stip­riai kri­tu­ sios kai­nos – 50–60 ir dau­giau pro­c., pa­ly­gin­ti su eko­no­mi­nio pa­ki­li­mo lai­ko­tar­piu“, – tei­gė A.Bru­žas. Pi­ni­gus ga­li­ma už­kas­ti il­gam

Pa­lū­ka­nos – fan­tas­tiš­kos

Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, da­bar pir­ kė­jai į būs­to pir­ki­mą žiū­ri la­bai at­ sa­kin­gai – pa­si­rū­pi­na su­si­rink­ ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie pro­jek­tą, itin gi­li­na­si į da­ly­kus, ku­rie su­si­ję su sta­ty­bų ko­ky­be bei ga­ran­ti­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais. Ta­čiau, pa­sak M.Vė­ge­lės, šiuo me­tu jau esą dau­giau dė­me­sio ski­ ria­ma ir kom­for­to rei­ka­la­vi­mams, ne­be­bi­jo­ma erd­ves­nių plo­tų, prie­ šin­gai nei vos įsi­lin­ga­vus kri­zei, kai svar­biau­siu kri­te­ri­ju­mi tap­da­vo ga­ lu­ti­nė pir­ki­nio kai­na. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, per šių me­tų pir­mą­jį pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­nai, bend­ro­ vės par­da­vi­mai uos­ta­mies­ty­je šiek tiek au­go. M.Vė­ge­lė neat­me­tė, jog tai ga­ li bū­ti su­si­ję ir su pa­lan­kio­mis pa­ sko­lų tei­ki­mo są­ly­go­mis. „Iš es­mės kryp­tys prie­šin­gos. Vie­na ver­tus, priim­tas spren­di­mas, kad ban­kai ne­ga­li sko­lin­ti dau­giau

Są­ly­gos: nau­jos sta­ty­bos būs­tai pir­kė­jus vi­lio­ja ne tik ga­li­my­be su­tau­

py­ti už šil­dy­mą, bet ir ge­res­ne gy­ve­ni­mo ko­ky­be.

kaip 85 pro­c. būs­to ver­tės su­mos. Ir šis pra­di­nis įna­šas di­džia­jai da­ liai pir­kė­jų yra sun­ki fi­nan­si­nė naš­ ta. Ki­ta ver­tus, da­bar ge­ro­kai smu­ ko pa­lū­ka­nos – bend­ra jų su­mi­nė iš­raiš­ka da­bar sie­kia vos 2,2–2,6 pro­c. To­kių fan­tas­tiš­kų pa­lū­ka­nų tur­būt nė­ra bu­vę“, – aiš­ki­no įmo­ nės at­sto­vas. M.Vė­ge­lė ne­ma­to prie­lai­dų, jog nau­jos sta­ty­bos būs­tai pig­tų. „Kal­bant apie Klai­pė­dą, bu­tai po tru­pu­tį sta­to­mi ir par­duo­da­mi, pro­ce­sas vyks­ta. Ir stūk­san­čių vai­ duok­lių mies­te ne­tu­ri­me. Tik tiek, kad pa­klau­sa ne to­kia, ko­kios no­rė­ tų­si, par­da­vi­mų tem­pas lė­tes­nis“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Ir per­ka, ir fan­ta­zuo­ja

„Vis­kas ge­rai, stag­nuo­ja­me, – api­ bū­din­da­mas šian­die­nos ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to rin­ką juo­ka­vo agen­tū­ros

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ai­di­la“ va­do­vas tei­si­nin­kas Al­gi­ man­tas Bru­žas, be­mat pa­tiks­li­nęs: – Tai reiš­kia, kad dras­tiš­kų po­ky­čių nė­ra. Maž­daug me­tai, gal net šiek tiek il­giau lai­ko­si pa­na­šios kai­nos. 1–2 pro­c. svy­ra­vi­mas tai į vir­šų, tai že­myn yra vei­kiau sim­bo­li­nis.“ Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, nors va­sa­rą la­biau do­mi­nuo­ja būs­tų nuo­mos nei pir­ki­mo ar par­da­vi­mo rin­ka, iš es­mės pa­sta­ruo­ju me­tu san­do­rių lyg­muo šiek tiek ky­la. „Ir Re­gist­rų cent­ro in­for­ma­ci­ja tai dek­la­ruo­ja, ir mes tai pa­ste­bi­me. Gy­ ve­ni­mas ne­si­bai­gia, žmo­nės per­ka­ si, sta­to­si, ge­ri­na­si gy­ve­ni­mo są­ly­ gas, fan­ta­zuo­ja“, – tei­gė A.Bru­žas. Pa­sak agen­tū­ros va­do­vo, sta­tis­ tiš­kai dau­gė­ja san­do­rių, su­si­ju­ sių su na­mų val­dos že­mės skly­pų, taip pat ne­baig­tos sta­ty­bos, va­di­ na­mų­jų „dė­žu­čių“, par­da­vi­mu bei pir­ki­mu.

Anot pa­šne­ko­vo, no­rint, vaiz­džiai ta­riant, už­kas­ti pi­ni­gus į že­mę, 15 arų gy­ve­na­mo­sios val­dos skly­pą šian­dien ga­li­ma nu­si­pirk­ti kad ir už 30 tūkst. li­tų. Ta­čiau ka­da ja­me at­ si­ras ko­mu­ni­ka­ci­jos, ci­vi­li­zuo­ta inf­ rast­ruk­tū­ra, sun­ku pro­gno­zuo­ti. A.Bru­žo tei­gi­mu, po­pu­lia­riau­si ir vie­ni bran­giau­sių že­mės skly­pų – Gin­du­liuo­se, Slen­giuo­se, Triu­ še­liuo­se, kvar­ta­luo­se su ge­rai su­ tvar­ky­ta inf­rast­ruk­tū­ra, pa­to­giu pri­va­žia­vi­mo ke­liu – vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja 6–10 tūkst. už arą. Pa­sak pa­šne­ko­vo, „dė­žu­čių“ kai­na pri­klau­so­mai nuo ko­ky­bės, įren­gi­mo ly­gio svy­ruo­ja maž­daug nuo 300 tūkst. iki 0,5 mln. li­tų. „La­bai iš­reikš­tos ten­den­ci­jos, kad štai stai­ga žmo­nės puo­lė par­ da­vi­nė­ti bu­tus ir me­tė­si į na­mus, nė­ra. Bet lie­tu­vių sva­jo­nės vi­sa­da bu­vo gy­ven­ti ar­čiau že­mės. Tu­rė­ ti sa­vo kie­mą, išei­ti ba­sam ant sa­vo ve­jos – tai, be abe­jo, svai­gi­na, trau­ kia“, – pri­pa­ži­no spe­cia­lis­tas.

Pie­ti­nis ap­link­ke­lio pro­jek­tas vėl strin­ga Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pie­ti­nio ap­link­ke­lio pro­jek­tas vėl ke­lia rū­pes­čių. Lie­tu­vos vy­riau­sia­ sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas priė­mė sa­vi­val­dy­bei ne­pa­lan­kų spren­ di­mą – pa­nai­ki­no ob­jek­to de­ta­lų­ jį pla­ną.

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės, da­bar de­ta­lio­ jo pla­no pro­ce­dū­ras rei­kės vyk­dy­ ti iš nau­jo.

„Tu­rė­si­me ar­ba spren­di­mą skųs­ti sa­vo da­ly­je, ar­ba kar­to­ti pro­ce­dū­ras. Pas­ta­ro­sios už­truk­ tų 7-8 mė­ne­sius. Kas ga­li pa­sa­ ky­ti, kad po to vėl ne­tu­rė­si­me to­kios pat si­tua­ci­jos?“ – klau­sė di­rek­to­rė. J.Si­mo­na­vi­čiū­tė tei­gė, kad kar­ to­jant pro­ce­dū­ras tek­tų grįž­ti me­ tus at­gal, nors jau bū­tų ga­li­ma kreip­tis į ES fon­dus dėl pro­jek­to fi­nan­sa­vi­mo. „Į pro­jek­tą jau in­ves­tuo­ta apie 3,5 mln. li­tų. Nau­jų pro­ce­dū­rų at­li­ki­mas at­siei­tų dar apie 200

tūkst. li­tų“, – tei­gė di­rek­to­rė. Pie­ti­nio ap­link­ke­lio de­ta­lų­jį pla­ ną ap­skun­dė as­me­nys, ku­rie ša­ lia vie­tos, kur jis su­pla­nuo­tas, tu­ ri že­mės. Klai­pė­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­ mas bu­vo priė­męs sa­vi­val­dy­bei pa­ lan­kų spren­di­mą. Ta­čiau Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas nu­ta­rė pa­ nai­kin­ti de­ta­lų­jį pla­ną. „Nu­tar­tis ne­skun­džia­ma, bet iš­lie­ka ga­li­my­bė at­nau­jin­ti pro­ ce­są. Svars­ty­si­me šią ga­li­my­bę“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­

bės Tei­sės sky­riaus ve­dė­jas And­ rius Ka­ča­li­nas. Anot jo, pie­ti­nio ap­link­ke­lio de­ ta­lu­sis pla­nas api­ma dvie­jų sa­ vi­val­dy­bių – Klai­pė­dos mies­to ir Klai­pė­dos ra­jo­no – te­ri­to­ri­jas. Abi sa­vi­val­dy­bės de­ri­no de­ta­lio­jo pla­ no spren­di­nius. „Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės spren­di­niai ne­pa­žei­dė pri­va­ čių as­me­nų tei­sių. Keis­tas teis­mo spren­di­mas, kad bu­vo pa­nai­kin­ ti abie­jų sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rių įsa­ky­mai“, – tei­ gė ve­dė­jas.

A.Ka­ča­li­nas aiš­ki­no, kad teis­mo mo­ty­vai pa­nai­kin­ti de­ta­lų­jį pla­ną bu­vo su­si­ję tiek su pro­ce­dū­ri­niais, tiek su ga­li­mais pri­va­čių as­me­nų tei­sių pa­žei­di­mais. Ta­čiau teis­mas pa­brė­žia, kad ne pro­ce­dū­ri­niai pa­žei­di­mai, o ga­ li­mi pa­reiš­kė­jų tei­sių pa­žei­di­mai su­da­ro pa­grin­dą nai­kin­ti de­ta­lų­ jį pla­ną. „Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ ra­ci­nis teis­mas pa­žy­mė­jo, kad įva­ ža į skly­pus bu­vo vie­nas ker­ti­nių da­ly­kų, ko­dėl priim­tas toks spren­ di­mas“, – dės­tė A.Ka­ča­li­nas.

5

TREČIADIENIS, liepos 11, 2012

miestas

Skam­bės folk­lo­ras ir kve­pės „ka­fi­ja“ Ju­bi­lie­ji­nė­je Klai­pė­do­je gaus tra­di­ci­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Par­bėg lai­ve­lis“. Jau nuo ry­to­jaus ren­gi­nys su­burs šim­tus tra­ di­ci­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jų iš Veng­ri­jos, Suo­mi­jos, JAV, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos et­nog­ra­fi­nių re­gio­nų.

Ire­na Ar­mo­nie­nė

Klai­pė­dos et­no­k ul­t ū­ros cent­ro vyr. spe­cia­l is­tė

Jo­mar­kas – ke­tu­rias die­nas

Ke­tu­rias fes­ti­va­lio die­nas se­na­ mies­ty­je skam­bės folk­lo­ro kon­cer­ tai, vyks kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, tra­ di­ci­nių šo­kių va­ka­rai „Vo­ži­niai“, kvies „Dai­nuo­jan­ti kran­ti­nė“ ir „ka­fi­ja“ kve­pian­tis klai­pė­die­tiš­kas jo­mar­kas. Pir­mą­ją fes­ti­va­lio „Par­bėg lai­ ve­lis“ die­ną, ket­vir­ta­die­nį, 12 val. Tur­gaus gat­vė­je bei Teat­ro aikš­tė­ je pra­si­dės tik­ras tra­di­ci­nių ama­ tų bei ku­li­na­ri­nio pa­vel­do puo­se­ lė­to­jų sam­brūz­dis – „Klai­pė­dos jo­mar­kas“. Ke­tu­rias die­nas klai­ pė­die­čiai ga­lės gė­rė­tis ge­riau­sių ša­lies meist­rų dar­bais, o itin pa­ ti­ku­sius – įsi­gy­ti. Bus ga­li­ma pa­ ska­nau­ti ku­li­na­ri­nių ste­buk­lų:

Dau­giau nei dvi de­ šim­tys folk­lo­ro an­ samb­lių nuo Šiau­rės ra­go iki „Ar­kos“ pa­ mink­lo su­da­rys mu­ zi­kuo­jan­čią, šo­kan­ čią ir dai­nuo­jan­čią ban­gą. kvap­nių ski­lan­džių, ru­gi­nės duo­ nos, gar­džių sū­rių, ša­ko­čių, sa­vi­ tas re­cep­tū­ras tu­rin­čio aukš­tai­tiš­ ko alaus, gi­ros, ki­tų ska­nu­my­nų bei pa­ra­gau­ti kvap­nios klai­pė­die­tiš­kos „ka­fi­jos“. „Ka­fi­ja“ lai­ko­ma svar­biau­siu lie­ tu­vi­nin­kų gė­ri­mu. Iš pirk­ti­nių ka­ vos pu­pe­lių ar vie­ti­nių ža­lia­vų (gi­lių, mie­žių, mor­kų, ci­ko­ri­jos) ruoš­tas gė­ri­mas, pa­ska­nin­tas pie­ nu, vai­kų ir suau­gu­sių­jų ger­tas per pus­ry­čius, prieš­pie­čius ar die­nos dar­bus pa­bai­gus. Prie ka­vos šei­mi­nin­kės pa­tiek­ da­vo ir kvap­naus na­mi­nio py­ra­go ga­ba­lė­lį ar py­ra­gai­tį. Jo­mar­ko lan­ ky­to­jai tu­rės pui­kią pro­gą pa­ra­gau­ ti įvai­rių sko­nių „ka­fi­jos“ su kvap­ niais ke­pi­niais. Pre­kiau­jan­čių­jų ir per­kan­čių­jų ūpą kels Teat­ro aikš­tės sce­no­je nuo­lat grie­šian­čios links­ miau­sios ka­pe­los, folk­lo­ro ko­lek­ ty­vų kon­cer­tai. Kū­ri­nius skirs Klai­pė­dai

Teat­ro aikš­tė­je die­nos me­tu bei va­ ka­rais vyk­sian­tys kon­cer­tai su­teiks pui­kią pro­gą su­si­pa­žin­ti su pir­mą kar­tą Klai­pė­do­je vie­šin­čiais už­sie­ nio ša­lių ko­lek­ty­vais „Cripp­le Cre­ ek Clog­gers“ (JAV), „Tan­hu-Vi­sa“ (Suo­mi­ja), „Ka­loc­sai Ne­pi Egyut­ tes“ (Veng­ri­ja), „Zha­vo­ro­nush­ ki“ (Ru­si­ja), „Pog­ra­nic­ze“ (Len­ki­ ja), „Ma­lis“ (Lat­vi­ja) bei pa­si­gė­rė­ti

net 25-iais pui­kiai ži­no­mais Lie­ tu­vos folk­lo­rą puo­se­lė­jan­čiais an­ samb­liais. Kiek­vie­nas šių ko­lek­ ty­vų ruo­šia­si ju­bi­lie­jų šven­čian­tį mies­tą ap­do­va­no­ti pa­čiais bran­ giau­siais ir gra­žiau­siais sa­vo re­ per­tua­ro „per­lais“, pub­li­ką ma­lo­ nin­ti sa­vi­čiau­sių ir au­ten­tiš­kiau­sių tra­di­ci­jų vė­ri­niu. Lie­pos 14 d., šeš­ta­die­nį, fes­ti­va­lio da­ly­viai „kie­mi­nės“ Me­no kie­me. Čia nuo 15 val. pra­si­dės ko­lek­ty­vų te­mi­nių pro­gra­mų po­pie­tė. Do­ne­ lai­čio žo­dį skleis klai­pė­die­čių an­ samb­lis „Al­ka“, ma­giš­ką­jį su­tar­ti­ nių raš­tą pins vil­nie­čiai „Ra­ti­lio“ ir „Se­du­la“. „Ku­po­lė“ iš Kau­no at­veš ši­li­nių dzū­kų dai­nų ir šo­kių, „VI­SI“ (Vil­nius) da­lin­sis pie­tų Že­mai­ti­jos eks­pe­di­ci­jų lo­biais, „Nal­šia“ (Vil­ nius) er­zins ir ap­dai­nuos mu­zi­kan­ tų sun­kią da­lią, „Vil­ne­lė“ (Vil­nius) su­ks dzū­kiš­kų ir aukš­tai­tiš­kų dai­ nų py­nę, „Vais­gam­ta“ ruo­šia­si pri­ min­ti na­mų mu­zi­ka­vi­mo tra­di­ci­jas, gy­vuo­jan­čias Ku­liuo­se, o „Gy­va­ta“ (Klai­pė­da) šiuo­lai­kiš­ko­mis folk­lo­ ro gar­sų spal­vo­mis nu­ties til­tą tarp au­ten­ti­kos ir nū­die­nos.

Šventė: IX tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Par­bėg lai­ve­lis“ Klai­pė­do­je šur­mu­liuos lie­pos 12–15 die­no­mis.

In­for­ma­ci­ja „Par­bėg lai­ve­lis“ Klai­pė­do­je vyks­

ta kas ant­rus me­tus. Šis CIOFF`ui (Tarp­tau­ti­nei folk­lo­ro fes­ti­va­lių or­ ga­ni­za­vi­mo ta­ry­bai prie UNES­CO) pri­klau­san­tis fes­ti­va­lis ren­gia­mas nuo 1992 m. „Par­bėg lai­ve­lio“ ren­gi­nių me­tu

sklei­džia­si pa­sau­lio tau­tų sa­vi­tu­mas – ryš­kiau­si ša­lių tra­di­ci­nio mu­zi­ka­vi­ mo, dai­na­vi­mo, tau­ti­nio šo­kio, tau­ti­ nių kos­tiu­mų bruo­žai, pa­pro­čiai, at­ klei­džia­mos uni­ka­lios Klai­pė­dos re­ gio­no bei ša­lies tra­di­ci­jos, folk­lo­ras, kraš­tui bū­din­gi ama­tai.

„Vo­ži­niuo­se“ ir ak­muo kru­tės

Jau įpras­ta, kad „Par­bėg lai­ve­ lio“ va­ka­rais se­na­mies­čio grin­di­nį dre­bi­na siau­tu­lin­gi tra­di­ci­niai šo­ kiai. Grie­žiant pui­kiau­sioms už­sie­ nio ša­lių bei Lie­tu­vos tra­di­ci­nėms ka­pe­loms neį­ma­no­ma bū­ti žiū­ro­ vu – kaip­mat įsi­su­ki į šo­kė­jų bū­ rį. Šių me­tų nak­ti­šo­kiai pa­va­din­ti „Vo­ži­nių“ var­du. Tai se­nas lie­tu­vi­nin­kų tar­mės žo­dis, reiš­kian­tis jau­ni­mo šo­kius, links­my­bes. Lie­pos 12 d., ket­vir­ta­ die­nį, „Vo­ži­nis“ vyks Me­no kie­me, o lie­pos 14 d., šeš­ta­die­nį – Teat­ro aikš­tė­je. Pra­džia – 20.00 val. Čia bus ga­li­ma iš­mok­ti veng­rų, suo­mių, ame­ri­kie­čių, lat­vių, len­kų ir, ži­no­ma, pa­čių sma­giau­sių lie­tu­ vių liau­dies šo­kių. Ža­da­ma ak­ty­viau­sius ir tra­di­ciš­ kiau­sius šo­kė­jus ap­do­va­no­ti spe­ cia­liais pri­zais. Kiek­vie­nas, lie­pos 13 d., penk­ta­die­nio, va­ka­rą lei­sian­ tis se­na­mies­ty­je, iš­girs „Dai­nuo­ jan­čią kran­ti­nę“. Dau­giau nei dvi de­šim­tys folk­ lo­ro an­samb­lių nuo Šiau­ri­nio ra­ go iki „Ar­kos“ pa­mink­lo su­da­rys mu­zi­kuo­jan­čią, šo­kan­čią ir dai­ nuo­jan­čią ban­gą, ku­ri sa­vo skam­ bu­mu lyg pu­to­tas van­duo už­lies vi­są kran­tą. Pris­ta­tys kos­tiu­mų ko­lek­ci­ją

Is­to­ri­nei mies­to su­kak­čiai pa­mi­nė­ ti lie­pos 13 d. 20 val. ski­ria­mas ren­ gi­nys „Kur­šiai“. Šio va­ka­ro me­tu bus pri­sta­to­ma kur­šių gen­ties I-XIV a. re­konst­ ruo­tų kos­tiu­mų ko­lek­ci­ja. Ją pri­ sta­tys ko­lek­ci­jos au­to­rė ar­cheo­lo­ gė dr. Dai­va Ste­po­na­vi­čie­nė.

IX tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis

„Par­bėg lai­ve­lis“ Klai­pė­do­je šur­mu­ liuos lie­pos 12–15 die­no­mis. Kon­cer­tai – tra­di­ciš­kai ne­mo­ka­mi Festivalis: ren­gi­nys su­burs šim­tus tra­di­ci­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jų iš

Veng­ri­jos, Suo­mi­jos, JAV, Len­ki­jos, Ru­si­jos, Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos.

No­rin­tie­ji pla­čiau su­ži­no­ti apie šių is­to­ri­nių kos­tiu­mų re­konst­ ruk­ci­jos pro­ce­są, iš ar­čiau pa­ma­ty­ ti uni­ka­lias kur­šių gen­ties ap­ran­gos de­ta­les, lau­kia­mi kū­ry­bi­nė­se dirb­ tu­vė­se lie­pos 13 ir 14 die­no­mis 10 val. Čia bus pri­sta­to­mos ir sve­čių ša­lių šo­kio, dai­na­vi­mo, mu­zi­ka­vi­ mo, tau­ti­nio kos­tiu­mo dė­vė­ji­mo tra­di­ci­jos. Tu­ri­nin­gos po­pie­tės

Fes­ti­va­ly­je tra­di­ciš­kai vie­na po­pie­ tė ski­ria­ma vai­kams. Lie­pos 13 d. 15 val. Me­no kie­me vyks tik­ras sma­ giau­sių žai­di­mų, pra­mo­gų, dai­nų ir šo­kių šėls­mas. Tra­di­ci­nių žai­di­mų, žais­lų ga­mi­ni­mo ir ki­tų įdo­my­bių mo­kys Šiau­lių mies­to Me­tų mo­ky­ to­ju ti­tu­luo­tas pe­da­go­gas, folk­lo­ ris­tas Arū­nas Stan­kus. Jam tal­kins vai­kų ir jau­ni­mo folk­lo­ro an­samb­ liai „Kur­šiu­kai“, „Vo­rus­nė­lė“ bei jų va­do­vai. Kas do­mi­si se­nai­siais bui­ ties dar­bais, tik­rai ap­si­lan­kys „Se­ no­vi­nio skal­bi­mo va­lan­do­je“ Me­ no kie­me lie­pos 14 d., šeš­ta­die­nį, 12.00 val. Čia bus ga­li­ma ste­bė­ti, kaip ver­da­mas pe­le­nų šar­mas, ve­ lė­ja­mas žlug­tas.

ir at­vi­ri kiek­vie­nam se­ną­ją kul­tū­rą bran­gi­nan­čiam žmo­gui.

Klaipėdos etnokultūros centro nuotr.

Prog­ra­ma Lie­pos 12 d. (ket­vir­ta­die­nis)

Lie­pos 14 d. (šeš­ta­die­nis)

12 val. „Klai­pė­dos jo­mar­ko“ ati­da­r y­ mas (Tur­gaus g.)

9–21 val. „Klai­pė­dos jo­mar­kas“ (Tur­ gaus g.)

13–17 val. folk­lo­ro an­samb­lių kon­cer­ tai (Teat­ro a.)

10–17 val. folk­lo­ro an­samb­lių kon­cer­ tai (Teat­ro a.)

18 val. „Už jū­rėms ma­rėms“. Pra­džios kon­cer­tas (Teat­ro a.)

10–12 val. kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės: is­to­ ri­nis kur­šių gen­ties kos­tiu­mas, tau­ti­ nis kos­tiu­mas (Et­no­kul­tū­ros cent­ras, Dar­ž ų g. 10)

20 val. „Vo­ži­nis“. Tra­di­ci­nių šo­kių va­ ka­ras (Me­no kie­mas, Dar­ž ų g. 10) Lie­pos 13 d. (penk­ta­die­nis)

9–21 val. „Klai­pė­dos jo­mar­kas“ (Tur­ gaus g.) 10–17 val. folk­lo­ro an­samb­lių kon­cer­ tai (Teat­ro a.) 10–12 val. kū­r y­bi­nės dirb­t u­vės: tra­ di­ci­n is dai­na­v i­mas, mu­z i­ka­v i­mas, šo­k is (Et­no­k ul­t ū­ros cent­ras, Dar­ž ų g. 10) 15–17 val. vai­k ų po­pie­tė (Me­no kie­ mas, Dar­ž ų g. 10)

12–13 val. se­no­vi­nio skal­bi­mo va­lan­ da (Me­no kie­mas, Dar­ž ų g. 10) 15 val. „Ei, kie­no kie­no ža­lias kie­me­ lis“. Lie­t u­vos folk­lo­ro an­samb­l ių te­ mi­nės pro­g ra­mos (Me­no kie­mas, Dar­ž ų g. 10) 18 val. „Tau­tų gau­de­sys“. Už­sie­nio ko­ lek­ty­v ų kon­cer­tas (Teat­ro a.) 20 val. „Vo­ži­nis“. Tra­di­ci­nių šo­kių va­ ka­ras (Teat­ro a.) Lie­pos 15 d. (sek­ma­die­nis)

18 val. „Dai­nuo­jan­ti kran­ti­nė“. Folk­lo­ ro an­samb­lių pa­si­ro­dy­mai (nuo Šiau­ rės ra­go iki „Ar­kos“ pa­mink­lo)

9–15 val. „Klai­pė­dos jo­mar­kas“ (Tur­ gaus g.)

20 val. „Kur­š iai“. Va­k a­ras, skir­t as mies­to ju­bi­lie­jui (Teat­ro a.)

12–15 val. „Vai links­mai plau­k ia“. Pa­ bai­gos kon­cer­tas (Teat­ro a.)

6

trečiadienis, liepos 11, 2012

nuomonės

Vie­toj po­li­ti­kos – imi­ta­ci­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ar vie­na Pre­zi­den­tė nu­ga­lės „juos“?

Justinas Argustas

R

y­toj Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­kai­tė, su­kvie­tu­ si žur­na­lis­tus, api­bend­ rins dar vie­nus pra­bė­ gu­sius sa­vo ka­den­ci­jos me­tus. 2009-ai­siais į S.Dau­kan­to rū­mus įsi­k raus­č iu­s i Pre­z i­den­tė pa­skel­ bė: „Im­siuo­si veiks­mų ir siek­siu rea­l ių per­mai­nų, kad bū­t ų at­k ur­ tas žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais, tei­sė­sau­gos struk­tū­ro­mis ir ope­ra­ ty­vi­nė­mis tar­ny­bo­mis.“ Kiek­v ie­nais me­tais pre­z i­den­t ū­ra skel­bia apie tai, kaip D.Gry­baus­ kai­tė tei­sė­jų man­ti­jas nu­vel­ka vis di­des­n iam skai­čiui ne­t i­kė­l ių, kad

Pre­zi­den­tės at­sa­ko­ my­bės sie­kiant „dau­ giau tei­sin­gu­mo“ ne­ rei­kia per­ver­tin­ti. vyks­ta teis­mų pir­mi­nin­k ų ro­ta­ci­ ja. Ma­ža to: kiek­vie­ną kan­di­da­tą į tei­sė­jus ji tik­ri­na as­me­niš­kai. Sva­ ru ir tai, kad ne­tgi D.Gry­baus­kai­tės pa­skir­tas ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras – „ne­si­ste­mi­nis“. Čia pat reikš­m in­gai pri­du­r ia­ma: neį­ma­no­ma vis­ko pa­keis­t i taip grei­tai, kaip no­rė­tų­si, – juk nie­kas Pre­z i­den­tei ne­pa­de­da. „Ji tik vie­ na, o „jų“ – daug“. Rea­ly­bė dar to­l i­ma nuo idea­l ios. Gy­ven­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­ gos ins­t i­t u­ci­jo­m is per pa­sta­r uo­ sius tre­jus me­tus smar­k iai smi­go že­myn. Ir te­bes­min­ga to­liau. Val­do Adam­kaus ka­den­ci­jos tre­ čių­jų me­t ų pa­bai­go­je, jei ti­kė­t u­ me ap­k lau­so­mis, teis­mais ne­pa­si­ ti­kė­jo du treč­da­l iai ša­l ies gy­ven­ to­jų, pro­k u­ra­t ū­ra – maž­daug pu­ sė. Tre­č iai­s iais D.Gry­baus­kai­tės val­dy­mo me­tais teis­mais ne­be­t i­ ki jau 70 pro­c., pro­ku­ro­rais – ly­g iai tiek pat. Ne­ga­lė­t u­me teig­t i, kad dėl Pre­z i­ den­to ins­ti­tu­ci­jos iš da­lies ku­ruo­ ja­mos tei­s ė­s au­gos pa­s i­t i­kė­ji­mo grimz­d i­mo kal­ta vien Klo­n io gat­ vės dra­ma. Pre­z i­den­tės pa­si­r in­k i­mai ir­g i ga­ lė­jo tu­rė­ti tam įta­kos. Keis­tai šnai­

ruo­ta į Nau­jo­sios Ak­me­nės pro­ku­ ro­rą Da­r ių Va­l į, ūmai ta­pu­siu vi­ sos Lie­t u­vos pro­k u­ra­t ū­ros ved­ liu. Ypač prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­ma D.Va­lio ini­ci­juo­ta pro­ku­ra­tū­ros re­ for­ma. Pre­z i­den­tė D.Va­l į iki šiol tik gy­rė, jos pa­sta­bų ge­ne­ra­l i­n is pro­k u­ro­ ras dar ne­su­lau­kė. Ga­li­ma su­pras­ ti, kad vals­ty­bės va­do­vė džiau­g ia­ si sa­vo pa­si­rin­k i­mu. Ki­ta ver­t us, pa­sta­r uo­ju me­t u ne­ gir­dė­t i ko­k io nors gar­ses­n io pa­g i­ ria­mo­jo žo­d žio Ge­ne­ra­l i­nės pro­ ku­ra­t ū­ros ad­re­su. Gal tai reiš­k ia, kad ne­t ru­k us iš­g ir­si­me ir kri­t iš­ kes­n į Pre­zi­den­tės žo­d į? Gal jau ry­ toj, tre­čių­jų sa­vo ka­den­ci­jos me­ti­ nių pro­ga? Vis dėl­to Pre­z i­den­tės at­sa­ko­my­ bės sie­k iant „dau­g iau tei­sin­gu­mo“ ne­rei­kia per­ver­tin­ti. Lie­tu­vos vals­ ty­bės va­do­vas šio­je sri­ty­je nei tu­ri, nei ga­li bū­ti vi­sa­ga­lis. Bė­da ta, kad di­d žio­ji tau­tos da­l is lig šiol taip ir ne­su­vo­kė, kad tei­sin­ gu­mo vyk­dy­mas vi­sai ne pre­z i­ den­t ū­ros, ne D.Gry­baus­kai­tės rei­ ka­las. Kur trau­kia tie­sos iš­siil­gu­sių vio­le­ ti­n ių mal­d i­n in­k ų, šiaip vi­suo­me­ ni­nin­k ų su­bur­tos sa­vo gy­ve­ni­mu ne­pa­ten­k in­t ų­jų tau­t ie­čių or­dos? Kaž­ko­dėl pir­m iau­sia prie pre­z i­ den­tū­ros. Pra­šy­ti tei­sin­gu­mo. Bet S.Dau­kan­to aikš­tės rū­mai – vi­ sai ne ta vie­ta, kur rei­kė­tų pra­šy­ti, juo­lab rei­ka­lau­t i tei­sin­g u­mo. Juk jei dar kas nors skai­to Lie­t u­vos Kons­t i­t u­ci­ją, val­d žios mū­sų ša­ly­ je at­skir­tos. Ir tei­sin­g u­mą vyk­do tik teis­mai. Aki­vaiz­du, kad teis­mai ir ki­tos tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos pri­va­lo dirb­ ti skaid­r iai, pro­fe­sio­na­l iai, ob­jek­ ty­v iai, at­si­ž velg­da­mos į įsta­ty­mo dva­sią ir rai­dę. Be­je, ir tie pa­t ys įsta­t y­mai tu­r i bū­t i de­mok­ra­t iš­k i, priim­ti skaid­riai, at­si­ž vel­g iant į vi­ suo­t i­nai priim­tas tei­sės nor­mas, į vi­suo­me­nės lū­kes­čius. Vi­so to Lie­tu­vo­je iš­ties dar stin­ga. Tik ne­rei­k ia tu­rė­ti iliu­zi­jų, kad pa­ dė­t į ga­l i pa­keis­t i vien Pre­z i­den­tė. Anaip­tol. Kad ir kaip bū­t ų pa­ra­ dok­sa­lu, ne­men­ka at­sa­ko­my­b ės už ge­res­n į tei­sė­sau­gos dar­bą da­ lis ten­ka ir vi­suo­me­nei. Ji tu­r i at­ sa­k in­gai rink­t is po­l i­t i­k us, ku­r ie priim­t ų ati­t in­k a­mus įsta­t y­mus, pri­ver­č ian­č ius tei­sė­s au­gą dirb­t i pro­fe­sio­na­liau. Kol da­l is tau­tos gal­vos, kad tei­sy­ bę ir tei­sin­g u­mą įkū­ni­ja tik Pre­z i­ den­tė, ne­pa­si­keis nie­kas. Ma­t yt, Kons­t i­t u­ci­jos skai­t y­t i taip ir neiš­ mo­ko­me.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

Andriaus Deltuvos karikatūra

Kas ga­li pa­sa­ky­ti, ko­ kios ideo­lo­gi­jos lai­ ko­si kai­rie­ji ar­ba de­ ši­nie­ji? Jo­kios. Tad ir po­li­ti­kos se­niai ne­bė­ ra, li­ko in­te­re­sai ir pa­ts pa­pras­čiau­sias cir­kas.

ci­ją su­si­rin­ko su­si­tvar­ky­ti sa­vo rei­ka­ lų, nors tu­rė­tų dirb­ti tau­tos la­bui. Ta­čiau bū­tent ši­tą sa­vo pa­skir­tį jie la­biau­siai ig­no­ruo­ja. Ką sei­mū­nai ap­ skri­tai vei­kia? Ku­ria kaž­ko­kius nie­ kam ne­rei­ka­lin­gus įsta­ty­mus, ku­rie pas mus neaiš­kūs, su­pai­nio­ti ir tūks­ tan­čius kar­tų tai­sy­ti taip, kad net pa­ tys tei­si­nin­kai ne­be­su­si­gau­do jų ving­ ry­bė­se. Ki­ti vi­sai nie­ko ne­vei­kia, tik mas. Tuo­met ne­rei­kės su­kti gal­vos, ar jū­sų drau­gas pi­ni­gų į są­skai­tą pra­ šo per­ves­ti, ar koks ne­nau­dė­lis. Vi­das

telefonas@kl.lt

Vė­lia­vė­les ga­li pa­siū­ti pa­ti

Po­nia Lo­re­ta rub­ri­ko­je „Karš­tas te­ le­fo­nas“ („Klai­pė­da“, 2012 07 05) skun­dė­si, kad ant At­gi­mi­mo aikš­tė­ je esan­čio gė­lių lai­ve­lio trūks­ta vė­ lia­vė­lių. Tu­riu jai pa­siū­ly­mą. Te­gul nuei­na po­nia į par­duo­tu­vę, nu­si­ per­ka me­džia­gos ir pa­ti pa­siu­va vė­ lia­vė­lių. Taip ji pri­si­dė­tų prie mies­ to gra­ži­ni­mo. Jei kiek­vie­nas puoš­tų Klai­pė­dą, skųs­tis ne­rei­kė­tų. Sal­vi­ni­ja

Ri­mas Ka­mins­kas

gra­si. Nor­ma­lūs žmo­nės bai­si­si J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­ve. Ne­bent kai­mo ar Kau­no „bu­du­liams“ ji pa­tin­ka. Kas per daug, tas ne­svei­ka. Tai pa­sa­ky­ ti­na ir apie gar­sią mu­zi­ką. Vy­gan­tas

Tu­riu re­gos ne­ga­lią. Ne­se­niai bu­ vau pa­kvies­ta da­ly­vau­ti Pa­gy­ve­nu­ sių žmo­nių aso­cia­ci­jos su­reng­ta­me kon­cer­te, kur at­li­kau so­lo par­ti­ją. Po ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai įtei­kė pa­dė­ ką. Ta­čiau kai man per­skai­tė, kas jo­je pa­ra­šy­ta, bu­vau šo­ki­ruo­ta. Pa­si­ro­do, ji – ne var­di­nė, o skir­ta PŽA ak­lų­jų cent­ro est­ra­di­nės mu­zi­kos an­samb­ liui. Tai yra ko­lek­ty­vi­nis pa­dė­kos raš­tas. O kur as­me­ni­nė pa­dė­ka man? Jau­čiuo­si la­bai įskau­din­ta. Zo­fi­ja

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Afe­ra – per „Fa­ce­book“ („Klai­pė­ da“, 2012 07 05). Bai­su, kas da­ro­si in­ ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je. Žmo­nėms, ku­rie be bai­mės nau­do­ja­si to­kiais so­cia­li­ niais tink­lais, siū­ly­čiau bū­ti at­sar­ ges­niems. Ge­riau­sias ap­si­sau­go­ji­mo nuo su­kčių bū­das – an­ke­tos iš­try­ni­

va­ži­nė­ja po už­sie­nius ar­ba pa­si­sma­ gi­ni­mams ieš­ko ža­liaa­kių, tre­ti šo­ka ir dai­nuo­ja ko­mer­ci­nių te­le­vi­zi­jų pro­ jek­tuo­se, skir­tuo­se pi­ni­gams kal­ti. Vie­ni juo­kai ir ne­są­mo­nės. O kur rin­kė­jų in­te­re­sas? Juk ši­ tiek pro­ble­mų vals­ty­bė­je, rei­kia jas spręs­ti. Tik kad jas bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ ti, rei­kia daug dirb­ti, o dar­buo­tis pas mus nie­kas ne­no­ri. Ge­riau jau šven­ tės ir ne­tik­ros po­li­ti­nės ko­vos vie­šu­ mo­je, prieš tai su­si­ta­rus apie bū­si­mą po­li­ti­nį cir­ką prie ka­vu­tės. Štai ir vai­di­na po­nai iš­rink­tie­ji po­ li­ti­ką, ku­rios jau se­niai ne­bė­ra, li­ko tik jos imi­ta­ci­ja. Kas ga­li pa­sa­ky­ti, ko­kios ideo­lo­ gi­jos lai­ko­si kai­rie­ji ar­ba de­ši­nie­ji? Jo­kios. Tad ir po­li­ti­kos se­niai ne­bė­ ra, li­ko in­te­re­sai ir pa­ts pa­pras­čiau­ sias cir­kas.

Ne­pa­gar­ba įskau­di­no

Rei­kia iš­trin­ti an­ke­tą

Gar­si mu­zi­ka – blo­ga

No­rė­čiau ir aš pa­si­sa­ky­ti dis­ku­si­jo­ je apie triukš­mą. Mu­zi­ka ka­vi­nė­se – tai ge­rai. Blo­gai tik, kad daž­no­je ka­ vi­nė­je ji skir­ta ne­bent pus­kur­tiems. Dėl to­kio me­lo­di­jų gar­su­mo ir mū­sų Pa­lan­ga dau­gy­bei gy­ven­to­jų ta­po at­

Ša­li­gat­vis – ne dvi­ra­ti­nin­kams

Uos­ta­mies­čio dvi­ra­ti­nin­kų įžū­lu­mui nė­ra ri­bų. Man­to gat­vė­je jų ta­kas yra vie­no­je pu­sė­je. Tai ko­dėl dvi­ra­ti­nin­ kai va­ži­nė­ja ir ki­tu ša­li­gat­viu? Pės­ tie­ji tu­ri sau­go­tis, kad koks nors ant gal­vos neuž­lėk­tų. Pa­na­šiai yra ir Til­ tų gat­vė­je. Va­žiuo­ti jie tu­rė­tų kar­tu su au­to­bu­sais, va­žiuo­ja­mo­jo­je gat­ vės da­ly­je. Net ženk­las vi­siš­kiems ne­su­sip­ra­tė­liams yra nu­pieš­tas, kad ša­li­gat­vis skir­tas pės­tie­siems, ta­čiau dvi­ra­ti­nin­kai to ne­pai­so. Kai au­to­ mo­bi­lis va­ži­nė­ja pės­čių­jų ta­kais, ski­ ria­mos bau­dos. Gal ir dvi­ra­ti­nin­kus rei­kė­tų taip auk­lė­ti? Gal ta­da jie bū­ tų at­sar­ges­ni? Lai­mis Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

K

as­kart vis ste­bi­me mū­sų Sei­mo po­li­ti­kų su­si­skai­dy­ mą ir su­si­dve­ji­ni­mą. Kaž­ ku­ris dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ skai­ty­to­jas „Nuo­mo­nių“ skil­ty­je tei­sin­gai pa­ste­bė­jo, jog taip yra to­dėl, kad juos vie­ni­ja ne po­rei­kis dirb­ti tė­vy­nei, o as­me­ni­nės am­bi­ci­jos ar­ ba in­te­re­sai. Ko­d ėl mū­ sų žmo­nės yra to­k ie ne­pa­ ten­kin­ti sa­vo vals­ty­be? Ko­ dėl ant kiek­ vie­no kam­po gir­di­si de­jo­nės ir pra­keiks­ mai, o val­ džios vy­rai ir mo­te­rys va­di­na­mi va­gi­mis, par­da­vu­siais Lie­ tu­vą iš­da­vi­kais, nu­tu­ku­sio­mis kiau­ lė­mis, krau­ge­riais ir ki­tais ne­gra­žiais žo­džiais. O taip yra to­dėl, kad mū­sų val­ džia vi­siš­kai ne­gal­vo­ja apie žmo­ nes, ji mąs­to tik pa­ti apie sa­ve ir sa­ vo neaiš­kius po­rei­kius. Kai vie­ni no­ri juos pa­ten­kin­ti, at­si­ran­da ki­ti, ku­rie tam truk­do. Net ir pa­čia­me Sei­me, aukš­čiau­ sio­je vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­je, ste­bi­me nuo­la­ti­nį su­si­prie­ši­ni­mą, iš­reiš­kia­ mą kan­džių rep­li­kų ar bjau­rių užuo­ mi­nų pa­vi­da­lu. Tai ga­lė­jo­me ste­bė­ ti ir vie­šai trans­liuo­ta­me A.Ši­mė­no ir A.Stan­ci­kie­nės „dia­lo­ge“, ku­ria­ me lie­jo­si ne­la­bai gra­žūs kal­ti­ni­mai, ad­re­suo­ti vie­no ki­tam. Be­je, jei tai, kas vie­šai bu­vo sa­ko­ ma, yra tie­sa, tuo tu­rė­tų su­si­do­mė­ ti pro­ku­ra­tū­ra. Ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį, kad sei­ mū­nai į svar­biau­sią vals­ty­bės ins­ti­tu­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, liepos 11, 2012

lietuva

Kal­ti­ni­mai at­si­su­ko prieš kal­tin­to­jus Kal­ti­ni­mus į po­stą prieš me­tus grą­žin­tam Dar­bo bir­žos di­rek­to­riui svai­džiu­siems de­ši­nie­siems pro­ku­ro­rai išaiš­ki­no, kad dėl to kal­tas ne di­rek­to­rius, o pa­čios So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) kler­kai.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Grė­sė gro­tos

Iš­va­ry­ti ne­pa­tin­kan­tį vei­kė­ją ne taip pa­pras­ta. O jei ne­tu­ri il­ga­ me­tės ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­tir­ties – tuo la­biau. Tai da­bar su­pra­to SADM ved­liai, iš pro­ku­ro­rų su­lau­ kę skam­baus an­tau­sio. Prieš dau­giau nei me­tus mi­nis­ te­ri­jos va­do­vai ir nau­jai pa­skir­tas Dar­bo bir­žos di­rek­to­rius, iš­ti­ki­ mas de­ši­nių­jų są­jun­gi­nin­kas Min­ dau­gas Pet­ras Ba­la­šai­tis, svai­dė­si siau­bin­gais įta­ri­mais sa­vo pirm­ta­ kui Vi­dui Šle­kai­čiui. „Aps­kai­čia­vo­me bu­vu­sio Lie­tu­ vos dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus ne­ tei­sė­tais veiks­mais pa­žei­džiant Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą Užim­tu­ mo fon­dui pa­da­ry­tą ža­lą. Lie­tu­vos dar­bo bir­žos skai­čia­vi­mais, ji sie­kia dau­giau nei 1,6 mln. li­tų“, – prieš me­tus tri­mi­ta­vo tuo­me­tis Dar­bo bir­žos di­rek­to­rius M.P.Ba­la­šai­tis. Vil­niaus pro­ku­ro­rai ne­dels­da­mi pra­dė­jo ty­ri­mą, nes gal­būt pa­da­ ry­tas nu­si­kal­ti­mas ir su­ma – ne­ ma­ža. Už ap­gau­lin­gą bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mą V.Šle­kai­čiui įsta­ty­mas ža­dė­jo net gro­tas. Pa­tys mu­šė, pa­tys kal­ti

Ta­čiau be­veik po me­tų vis­kas ap­si­ ver­tė aukš­tyn ko­jo­mis. Dar­bo bir­žai vėl va­do­vau­ja V.Šle­kai­tis, nes teis­

mas pa­nai­ki­no tuo­me­čio mi­nist­ro Ri­man­to Jo­no Da­gio įsa­ky­mą. Ma­ ža to, kon­ser­va­to­rių kont­ro­liuo­ja­ ma SADM su­lau­kė ir dar vie­no pro­ ku­ro­rų kir­čio. Pa­si­ro­do, dėl gal­būt iš­švais­ty­tų lė­šų kal­ti pa­tys mi­nis­te­ ri­jos kler­kai, tu­rė­ję pri­žiū­rė­ti, kaip lei­džia­mi pi­ni­gai, bet to ne­da­rę. Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ro­ras Gied­rius Ta­ra­se­vi­čius ty­ri­mą dėl V.Šle­kai­čio nu­trau­kė ir pri­mi­nė, kad dėl ga­li­mo pi­ni­gų iš­švais­ty­mo kal­ta pa­ti mi­nis­te­ri­ja. „Mi­nis­te­ri­jai, kaip kont­ro­liuo­ jan­č iai jos pa­val­d u­m e esan­č ią Lie­tu­vos dar­bo bir­žą, tu­rė­jo bū­ti ži­no­ma, ko­kio­mis są­ly­go­mis pa­ si­ra­šy­tos su­tar­tys su bend­ro­ve, nes bū­tent šių su­tar­čių pa­grin­ du bu­vo vyk­do­mas fi­nan­sa­vi­mas. Be to, Dar­bo bir­ža bu­vo įsi­pa­rei­ go­ju­si teik­ti mi­nis­te­ri­jai ata­skai­ tas apie pa­gal pro­jek­tą įvyk­dy­tas veik­las, pa­tir­tas iš­lai­das, pa­tei­ kiant jas įro­dan­čių do­ku­men­tų są­ra­šą. Tai­gi, yra pa­grin­do iš­va­ dai, kad si­tua­ci­ja, dėl ku­rios bu­vo at­lie­ka­mas ty­ri­mas, iš da­lies su­ si­da­rė ir dėl ne­pa­kan­ka­mos mi­ nis­te­ri­jos kont­ro­lės“, – nu­ta­ri­me dės­tė pro­ku­ro­ras. Jis pri­dū­rė, kad V.Šle­kai­tis ne tik ne­švais­tė lė­šų, bet dar ir „ėmė­ si prie­mo­nių si­tua­ci­jos tei­si­niam įver­ti­ni­mui ir iš­ven­gi­mui pa­sek­ mių, ga­lin­čių at­si­ras­ti dėl SADM vals­ty­bės sek­re­to­riaus po­tvar­kio“.

Iš­si­su­ko: pro­ku­ro­rai nu­trau­kė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą prieš de­ši­nių­jų iš po­sto iš­gui­tą, ta­čiau per­nai į Dar­bo bir­

žos va­do­vus grį­žu­sį V.Šle­kai­tį.

Ko­men­ta­rų ne­be­tu­ri

Dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ju da­bar dir­ban­tis M.P.Ba­ la­šai­tis anks­tes­nių kal­ti­ni­mų sa­vo tie­sio­gi­niam vir­ši­nin­kui V.Šle­kai­ čiui, ma­tyt, ne­be­no­ri. „Ne man ko­men­tuo­ti pro­ku­ro­rų spren­di­mus. Si­tua­ci­ją ma­čiau vie­ naip, tei­sė­sau­ga ma­tė ki­taip. Tei­sė­ sau­ga šiuo at­ve­ju ge­res­nė spe­cia­ lis­tė“, – muis­tė­si M.P.Ba­la­šai­tis. „Ką reiš­kia – ar at­sii­mu sa­vo žo­ džius? Aš ne­su tei­sė­sau­gos spe­cia­ lis­tas. Įta­ri­mai bu­vo per­duo­ti pro­ ku­ro­rams. Ne aš tei­sė­jas. Pa­si­ti­kiu tei­sė­sau­ga. Ir dau­giau bū­tų nee­tiš­ ka ko­men­tuo­ti“, – nu­kir­to jis. San­ty­kių su tie­sio­gi­niu sa­vo vir­ ši­nin­ku, ku­rį anks­čiau įta­rė gal­būt ne­tei­sė­tai pa­nau­do­jus 1,6 mln. li­ tų, jis taip pat ne­ko­men­ta­vo: „Čia tas pa­ts, jei klaus­tu­mė­te, kaip ma­ no san­ty­kiai šei­mo­je. Ar ga­liu ne­ ko­men­tuo­ti?“ Su Dar­bo bir­žos va­do­vu V.Šle­

Pa­ra­gi­no at­nau­jin­ti ty­ri­mą Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­mi­te­tas pa­ ra­gi­no Lie­tu­vą at­nau­jin­ti ty­ri­mą dėl jo­je gal­būt eg­zis­ta­vu­sių Cent­ri­ nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) ka­ lė­ji­mų at­si­žvel­giant į nau­jai paaiš­ kė­ju­sius fak­tus.

Pi­lie­čių lais­vių, tei­sin­gu­mo ir vi­ daus rei­ka­lų ko­mi­te­to, ku­rio na­riai ba­lan­dį vie­šė­jo Lie­tu­vo­je, pa­tvir­ tin­to­je ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad kai ku­rios ES ša­lys iki šiol esą tin­ ka­mai neį­vyk­dė sa­vo pa­rei­gos iš­tir­ ti šiurkš­čius žmo­gaus tei­sių pa­žei­ di­mus, su­si­ju­sius su CŽV vyk­dy­ta as­me­nų per­da­vi­mo ir slap­to ka­li­ ni­mo pro­gra­ma. Be Lie­tu­vos, ata­skai­to­je mi­ni­ma Ru­mu­ni­ja, Len­ki­ja ir ki­tos ša­lys. Nors 2010–2011 m. Lie­tu­vo­je bu­vo at­lik­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, pa­sak Eu­ropos­ Par­la­men­to na­rių, „dar yra ne­ma­žai neat­sa­ky­tų klau­ si­mų, su­si­ju­sių su CŽV vyk­dy­to­mis ope­ra­ci­jo­mis“. „Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jos ra­gi­na­mos įvyk­dy­ti sa­vo pa­ža­dą at­ nau­jin­ti Lie­tu­vos da­ly­va­vi­mo CŽV pro­gra­mo­je bau­džia­mą­jį ty­ri­mą at­ si­žvel­giant į nau­jai paaiš­kė­ju­sius fak­tus apie skry­džius tarp Ru­mu­ ni­jos ir Lie­tu­vos 2005 m. (kei­čiant

lėk­tu­vus Ti­ra­no­je) bei tarp Lie­tu­ vos ir Af­ga­nis­ta­no 2006 m. (per Kai­rą)“, – pra­ne­ša­ma iš Eu­ro­pos Par­la­men­to. „O Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra ra­gi­ na­ma do­ku­men­tais pa­grįs­ti eu­ro­ par­la­men­ta­rams iš­sa­ky­tas iš­va­das, kad Lie­tu­vo­je įreng­to­se su­lai­ky­mo

mi­te­tas ti­ki­si, kad Lie­tu­va dar tirs įta­ri­mus dėl jos te­ri­to­ri­jo­je esą ga­lė­ju­sio veik­ti slap­to ame­ ri­kie­čių ka­lė­ji­mo.

įstai­go­se as­me­nys ne­bu­vo ka­li­na­ mi“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me. Atas­kai­tos pro­jek­tui pri­ta­rė 50 ko­mi­te­to na­rių, ne­pri­ta­rė du, pen­ ki su­si­lai­kė. Ple­na­ri­nė­je se­si­jo­je dėl šios ata­skai­tos nu­ma­to­ma bal­suo­ ti ru­de­nį. 2009 m. pa­bai­go­je per par­la­ men­ti­nį ty­ri­mą iden­ti­fi­kuo­ti du ob­ jek­tai Vil­niu­je ir ša­lia jo, kur ga­lė­jo bū­ti įreng­tos pa­tal­pos su­lai­ky­tie­ siems lai­ky­ti, taip pat nu­sta­ty­ti ke­li su CŽV sie­ja­mi skry­džiai į Vil­nių ir Pa­lan­gą, vy­kę 2003–2006 m. Ty­ri­mo iš­va­do­se bu­vo skel­bia­ ma, kad ko­mi­te­tui liu­di­ję as­me­nys nei­gė prie­lai­das ir ga­li­my­bes, jog nu­ro­dy­tuo­se ob­jek­tuo­se bu­vo lai­ ko­mi ar tar­do­mi as­me­nys. Ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­ duo­to­jas Da­rius Rau­lu­šai­tis yra sa­kęs, kad per­nai vyks­tant iki­teis­ mi­niam ty­ri­mui, ku­ris vė­liau bu­ vo nu­trauk­tas, „nu­sta­ty­ta, kad nė vie­no to­kio as­mens ka­li­na­mo ne­ bu­vo“. Lie­tu­vos va­do­vai teigia, kad, JAV at­si­sa­kant pa­teik­ti bet ko­kią in­for­ ma­ci­ją, tir­da­ma įta­ri­mus dėl slap­tų CŽV ka­lė­ji­mų Lie­tu­va pa­da­rė vis­ ką, ką ga­lė­jo.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Vil­tis: Eu­ro­pos Par­la­men­to ko­

Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr.

kai­čiu su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko. Dar­bo bir­žos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus at­ sto­vė ma­lo­niai paaiš­ki­no, kad va­ do­vas teis­mo ir pro­ku­ro­rų spren­di­ mų grei­čiau­siai ne­ko­men­tuos. Ga­vo be­veik treč­da­lį mi­li­jo­no

Į Dar­bo bir­žos va­do­vus per­nai ru­de­nį teis­mo spren­di­mu su­grą­žin­tas V.Šle­ kai­tis iš vals­ty­bės ga­vo be­veik treč­ da­lio mi­li­jo­no li­tų kom­pen­sa­ci­ją. SADM pa­tvir­ti­no, kad, vyk­dy­da­ ma Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ ra­ci­nio teis­mo nu­tar­tį, V.Šle­kai­čiui už „pri­vers­ti­nai ne­dirb­tą lai­ko­tar­ pį“ per­ve­dė 283,5 tūkst. li­tų. Sa­vo spren­di­me dėl V.Šlei­kai­čio grą­ži­ni­mo į Lie­tu­vos dar­bo bir­žos va­do­vus teis­mas nu­ro­dė, kad iš­ mo­ka tu­ri bū­ti ap­skai­čiuo­ta nuo 2009 m. ko­vo 31 d., kai jis nu­sto­ jo ei­ti šias pa­rei­gas. Iš Dar­bo bir­žos va­do­vo pa­rei­ gų V.Šle­kai­tis tuo­me­čio mi­nist­ ro R.J.Da­gio at­leis­tas be­veik po 18

me­tų dar­bo. At­lei­di­mo pa­grin­das bu­vo tar­ny­bi­nė nuo­bau­da už tai, kad Dar­bo bir­ža bu­vo įsi­gi­ju­si tris au­to­mo­bi­lius pa­žeis­da­ma Vy­riau­ sy­bės nu­ta­ri­mą, nes pir­ko bran­ges­ nius nei 60 tūkst. li­tų ver­tės. Bet per­nai ru­de­nį teis­mas priė­ mė spren­di­mą, kad V.Šle­kai­tis tu­ri bū­ti grą­žin­tas į darbą.

283,5 tūkst. li­tų kom­pen­sa­ci­ją iš vals­ty­ bės biu­dže­to „už pri­vers­ ti­nę pra­vaikš­tą“ ga­vo per­nai į Dar­bo bir­žos va­do­vus su­grą­žin­tas V.Šle­kai­tis.

Dar kar­tą pa­kvie­tė po­pie­žių Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė per nau­ją Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­nę at­sto­vę Va­ti­ka­ne pa­kar­to­jo ofi­ cia­lio­jo Vil­niaus kvie­ti­mą po­pie­ žiui Be­ne­dik­tui XVI jam pa­to­giu lai­ku ap­si­lan­ky­ti Lie­tu­vo­je.

Va­kar Pre­zi­den­tė įtei­kė ski­ria­ muo­sius raš­tus Lie­tu­vos ne­pap­ ras­ta­jai ir įga­lio­ta­jai am­ba­sa­do­rei prie Šven­to­jo Sos­to Ire­nai Vaiš­ vi­lai­tei.

Jau ieš­ko­ma ga­li­ my­bių su­reng­ti Be­ ne­dik­to XVI vi­zi­tą į Lie­tu­vą. Per ce­re­mo­ni­ją vals­ty­bės va­ do­vė tei­gė, kad Lie­tu­vą ir Va­ti­ka­ ną sie­ja il­gi is­to­ri­niai ir dip­lo­ma­ ti­niai ry­šiai, to­dėl svar­bu to­liau stip­rin­ti dia­lo­gą ir bend­ra­dar­bia­ vi­mą su šia ša­li­mi. „Pri­si­min­da­ma 2010 m. Va­ti­ ka­ne įvy­ku­sį vi­zi­tą, Pre­zi­den­tė

dar­kart per­da­vė kvie­ti­mą po­pie­ žiui Be­ne­dik­tui XVI ap­si­lan­ky­ ti Lie­tu­vo­je jam pa­to­giu lai­ku“, – tei­gia­ma Pre­zi­den­tės spau­dos tar­ny­bos iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­ me spau­dai. Bu­vu­si pre­zi­den­to Val­do Adam­ kaus pa­ta­rė­ja I.Vaiš­vi­lai­tė pa­ sta­ruo­ju me­tu ėjo Eu­ro­pos hu­ ma­ni­ta­ri­nio uni­ver­si­te­to (EHU) ad­mi­nist­ra­ci­jos ir inf­rast­ruk­tū­ros rei­ka­lų pro­rek­to­riaus pa­rei­gas. Me­no is­to­ri­jos ir Baž­ny­čios is­ to­ri­jos dak­ta­ro laips­nius tu­rin­ ti I.Vaiš­vi­lai­tė mo­ka ita­lų, ang­ lų, pran­cū­zų, len­kų, če­kų, ru­sų kal­bas. Iki šiol Lie­tu­vos at­sto­ vy­bei Va­ti­ka­ne va­do­va­vo Vy­tau­ tas Ali­šaus­kas. 1993 m. rug­sė­jį Lie­tu­vo­je pir­mą ir kol kas pa­sku­ti­nį kar­tą lan­kė­si Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vas – tuo­ me­tis po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II. Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, Va­ti­ ka­nas jau ku­rį lai­ką ieš­ko ga­li­my­ bių per ar­ti­miau­sius dve­jus tre­jus me­tus or­ga­ni­zuo­ti po­pie­žiaus Be­ ne­dik­to XVI vi­zi­tą į Lie­tu­vą. „Klaipėdos“ inf.

8

trečiadienis, liepos 11, 2012

užribis

Pro­ku­ro­ras: „Dak­ta­rų“ era – baig­ta“ Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me ant­ra­die­nį Ge­ ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Zdis­la­ vas Tu­li­ševs­kis, kal­ti­nan­tis „Dak­ta­rų“ gau­ jos na­rius, pa­siū­lė jiems baus­mes. Iš­gir­dę skai­čius, ku­rie kai ku­riems kal­ti­na­mie­siems reiš­kia il­gą įka­li­ni­mą, vy­rai nu­ščiu­vo. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ke­lis­kart iki gy­vos gal­vos

„Di­džiau­sia at­sa­ko­my­bė už vi­sas gau­jos įvyk­dy­tas pik­ta­da­ry­bes ten­ ka su­si­vie­ni­ji­mo or­ga­ni­za­to­riams ir va­dei­voms Hen­ri­kui Dak­ta­rui ir Egi­di­jui Aba­riui, – tei­gė pro­ku­ro­ ras Z.Tu­li­ševs­kis. – Pag­rin­di­nis jų mo­ty­vas bu­vo pel­ny­tis iš nu­si­kals­ ta­mos veik­los. Jau­nie­ji su­si­vie­ni­ji­ mo na­riai sten­gė­si ge­rai pa­si­ro­dy­ti prieš „se­nius“ ir kil­ti nu­si­kals­ta­mos kar­je­ros laip­tais.“ Fak­ti­nį nu­si­kals­ ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo va­dei­vą H.Dak­ ta­rą, be ku­rio ži­nios esą ne­vyk­dy­tas nė vie­nas nu­si­kal­ti­mas, o jų at­neš­ ta nau­da mė­ga­vo­si ir gau­jos įkū­rė­jai, pa­siū­ly­ta ka­lė­ji­me lai­ky­ti iki mir­ties. Nu­teis­ti iki gy­vos gal­vos pro­ku­ro­ras jį pa­siū­lė be­ne tris kar­tus. Kal­tin­to­jas tei­gė, kad H.Dak­ta­ ras ži­no­jo apie ren­gia­mus nu­si­kal­ ti­mus ir juos pla­na­vo net bū­da­mas už gro­tų. Apie tai by­lo­ja ir šian­dien pas ka­li­nius ran­da­mi šim­tai mo­bi­ lio­jo ry­šio te­le­fo­nų bei nu­tei­sia­mi ko­rum­puo­ti pa­tai­sos na­mų pa­rei­gū­ nai. Iki gy­vos gal­vos įka­lin­tą lai­ky­ti pro­ku­ro­ras pa­siū­lė ir pil­kuo­ju gau­jos kar­di­no­lu va­di­na­mą E.Aba­rių. Nors abu vy­rai ži­no­jo, kad kal­ tin­to­jas pra­šys jiems to­kių griež­tų baus­mių, po kal­ti­na­mo­sios kal­bos jų nuo­tai­ka bu­vo pri­slėg­ta. Už nuo­pel­nus – nuo­lai­dos

Gau­jos na­riams pa­siū­ly­tos skir­tin­ gos baus­mės, nors dau­ge­lį nu­si­kal­ ti­mų jie vyk­dė drau­ge. Kal­tin­to­jas

pra­šė teis­mą at­si­žvelg­ti į fak­tą, kad kai ku­rie tei­sia­mie­ji pa­dė­jo išaiš­kin­ ti nu­si­kal­ti­mus. Vie­nas se­niau­sių H.Dak­ta­ro bu­ vu­sių drau­gų, kar­tu ka­lė­jęs dar Ru­ si­jos ka­lė­ji­me Si­bi­re ir nuo jo nu­si­ su­kęs mai­nais už lais­vę Rim­vy­das Ži­lins­kas su­lau­kė siū­ly­mo baus­ ti švel­niau­sia baus­me – 1 me­tų ir 3 mė­ne­sių lais­vės ap­ri­bo­ji­mu. Tai yra tiek lai­ko jis pri­va­lė­tų nuo 22 iki 6 val. ry­to ne­kel­ti ko­jos iš na­mų. Vid­man­tui Gu­dzins­kui, taip pat ak­ty­viai bend­ra­dar­bia­vu­siam su pa­ rei­gū­nais, pa­siū­ly­ta 5 me­tų ne­lais­ vės baus­mė. Vir­gi­ni­jų Sil­vest­ra­vi­čių

Zdis­la­vas Tu­li­ševs­kis:

Lie­tu­vos is­to­ri­ja lei­džia di­džiuo­tis vals­ty­be, su­vok­ti, kad čia gy­ve­na są­ ži­nin­gi ir gar­bin­gi žmo­nės.

pa­pra­šy­ta nu­teis­ti 9 me­tams, Vai­dui Van­se­vi­čiui – 8 me­tų, Sau­lių Vai­tu­ kai­tį – 4 me­tų, Re­nal­dą Ston­čių – 5 me­tų, Ra­mū­ną Sta­nio­nį – 7 me­tams lais­vės atė­mi­mo. Jei­gu teis­mas skir­tų to­kias baus­ mes, ko­kias pa­siū­lė kal­tin­to­jas, dau­ ge­liui šių vy­rų ne­tek­tų nė die­nos ar bent la­bai trum­pai bū­ti už gro­tų. Mat bū­tų įskai­ty­ti me­tai pra­leis­ti pa­tai­sos

Spren­di­mas: pro­ku­ro­ras Z.Tu­li­ševs­kis švel­nių baus­mių pra­šė tik

tiems „Dak­ta­rų“ gau­jos na­riams, ku­rie pa­dė­jo išaiš­kin­ti nu­si­kals­ta­ mo su­si­vie­ni­ji­mo pik­ta­da­ry­bes. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

na­muo­se už nu­si­kal­ti­mus, už ku­riuos jie bu­vo nu­teis­ti ki­to­se by­lo­se. Gar­bus am­žius ne­sug­rau­di­no

Iš­ti­ki­mi H.Dak­ta­rui li­kę ir nei sa­vo, nei gau­jos va­dei­vos kal­tės ne­pri­pa­ ži­nę vy­rai, pro­ku­ro­ro ma­ny­mu, tu­ri bū­ti bau­džia­mi kur kas griež­čiau. Ro­lan­dą Za­vec­ką pa­siū­ly­ta įka­lin­ti 16 me­tų, Gy­tį Je­že­rį – 12 me­tų, Arū­ ną Ši­mė­ną – 13 me­tų, And­rių Gu­ doms­ką – 10 su pu­se me­tų. Rim­gau­dui Lan­tu­chui, ku­ris iki­ teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu at­vi­ra­vo apie gau­jos va­dus, ta­čiau teis­me iš­si­gan­ do ir pa­nei­gė ką anks­čiau sa­kęs, pa­ siū­ly­ta nu­baus­ti 14 me­tų ne­lais­ve. Vy­riau­si am­žiu­mi ir ak­ty­viai ne­ da­ly­va­vę gau­jos veik­lo­je Ni­ko­la­jus Ar­chi­po­vas, drau­ge su gau­ja su­pla­ na­vęs sa­vo na­mo su­sprog­di­ni­mą, sie­kiant ap­gau­ti drau­di­mo bend­ro­ vę, bei Ka­zys Pet­ro­nis, ku­rio val­do­se bu­vo pa­slėp­tas „dak­ta­rų“ ar­se­na­las,

pro­ku­ro­ro pa­si­gai­lė­ji­mo ne­su­lau­kė. Pir­ma­jam pa­siū­ly­ta 6-erių su pu­se me­tų ne­lais­vės baus­mė, ant­ra­jam – me­tais dau­giau. „Dak­ta­rai“ – gau­ja ir epo­cha

„Lie­tu­vos is­to­ri­ja lei­džia di­džiuo­tis vals­ty­be, su­vok­ti, kad čia gy­ve­na są­ ži­nin­gi ir gar­bin­gi žmo­nės. Bet kaip mė­nu­lis tu­ri dvi pu­ses, taip ir ša­lies is­to­ri­jo­je yra tam­sių­jų pus­la­pių. Vi­ liuo­si, kad šis pro­ce­sas leis už­skleis­ ti vie­ną jų – „Dak­ta­rų“ gau­jos laik­ me­tį“, – pra­dė­jo kal­ti­na­mą­ją kal­bą pro­ku­ro­ras. Ne­kar­to­da­mas kiek­vie­no liu­dy­ to­jo bei kal­ti­na­mo­jo žo­džių Z.Tu­ li­ševs­kis api­bend­ri­no kal­ti­ni­mo ar­ gu­men­tus. Vie­ni rim­čiau­sių – ke­lių nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­rių liu­di­ji­mai prieš va­dei­vas – H.Dak­ ta­rą ir E.Aba­rių. „Ta­ry­bi­niais me­tais bu­vo gy­vas pa­sa­ky­mas, kad ne­pri­si­pa­ži­nęs ga­

li iš­si­suk­ti nuo baus­mės, o jei pri­si­ pa­žin­si, bū­ti­nai sė­si. Ši by­la pa­ro­dė, kad vis dau­giau nu­si­kal­tu­sių as­me­ nų nu­spren­džia pa­si­nau­do­ti vals­ty­ bės jiems su­tei­kia­ma ga­li­my­be ap­va­ ly­ti są­ži­nę ir pa­dė­ti ty­ri­mui“, – tei­gė pro­ku­ro­ras. Ap­tar­da­mas su tei­sė­ sau­ga bend­rau­ti ir at­vi­rai pa­pa­sa­ko­ti apie „dak­ta­rų“ vyk­dy­tas pik­ta­da­ry­ bes nu­spren­du­sių kal­ti­na­mų­jų pa­ ro­dy­mus, Z.Tu­li­ševs­kis ne­slė­pė ži­ nąs, kad gy­nė­jai juos ban­dys nu­pieš­ti tam­siau­sio­mis spal­vo­mis – kaip nu­ si­kal­tė­lius, gir­tuok­lius ir me­la­gius. Ta­čiau bū­tent jų liu­di­ji­mai ta­po vie­ ni sva­riau­sių ar­gu­men­tų kal­ti­nant H.Dak­ta­rą ir E.Aba­rių bei išaiš­ki­ nant ne vie­ną žiau­rų nu­si­kal­ti­mą. Vals­ty­bės kal­tin­to­jas pri­pa­ži­no, kad H.Dak­ta­ro au­to­ri­te­tas dar gy­vas, pa­ ma­tę juos ne vie­nas liu­dy­to­jas, o ir tei­sia­ma­sis su­švel­ni­no iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu duo­tus pa­ro­dy­mus. Pro­ku­ro­ras pri­pa­ži­no, kad ne vi­si kal­ti­ni­mai pa­si­tvir­ti­no. To­dėl G.Jė­ že­rį dėl kal­ti­ni­mo da­ly­va­vus žu­dant Ar­vy­dą Mu­čins­ką ir Ro­lan­dą Za­vec­ ką – dėl vil­ki­ko su kont­ra­ban­di­nė­ mis ci­ga­re­tė­mis pa­gro­bi­mo Z.Tu­li­ ševs­kis pa­siū­lė iš­tei­sin­ti. Mo­ra­li­nės ža­los ne­pri­teis

Kal­tin­to­jas pra­šė teis­mą kon­fis­kuo­ti nu­si­kals­ta­mu bū­du įgy­tą gau­jos na­ rių tur­tą. Nors vie­nas nu­ken­tė­ju­sių­ jų at­si­sa­kė pre­ten­zi­jų „dak­ta­rams“ dėl 400 tūkst. li­tų, pro­ku­ro­ro ma­ ny­mu, ši su­ma tu­ri bū­ti kon­fis­kuo­ta iš kal­tų­jų, nes jie įgy­ti ne­tei­sė­tai. Ko ge­ro, gau­jos na­rių nu­žu­dy­tų au­kų ar­ti­mie­ji tu­rės nu­si­vil­ti, nes jų ieš­ki­niai, ku­riais pra­šo­ma at­ly­gin­ ti ne­tur­ti­nę ža­lą, tik­riau­siai bus at­ mes­ti. Mat įsta­ty­mas dėl ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo įsi­tei­sė­jo tik 2001 me­tais, o at­ga­li­ne da­ta jo tai­ky­ti ne­ ga­li­ma. Už­tat ne vie­ną de­šim­tį bei šim­tą tūks­tan­čių li­tų, ku­riuos nu­ ken­tė­ju­sie­ji pra­ra­do dėl gau­jos nu­ si­kal­ti­mų, vei­kiau­siai teis­mas pri­ teis kaip tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mą. Gi­na­mų­jų kal­bų iš­klau­sy­ti teis­ mas su­si­rinks spa­lio vi­du­ry­je.

Ža­bos siau­tu­lį se­na­mies­ty­je As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Sa­vi­val­dy­bė­je vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­ me su se­na­mies­ty­je ka­vi­nes ir nak­ ti­nius klu­bus val­dan­čiais vers­li­nin­ kais mies­to gy­ven­to­jai, val­di­nin­kai, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­žė­rė prie­kaiš­ tų dėl pa­si­links­mi­ni­mo įstai­gų ke­lia­ mo triukš­mo. Gy­ven­to­jams ap­kar­to triukš­mas

Ku­rį lai­ką trun­kan­tis ka­ras tarp vers­ li­nin­kų ir se­na­mies­čio gy­ven­to­jų kol kas mė­gi­na­mas spręs­ti tai­kiai, ta­čiau neat­me­ta­ma, kad ga­li bū­ti grie­bia­ ma­si ir rep­re­si­nių prie­mo­nių. Tiems vers­li­nin­kams, ku­rie ge­ra­no­riš­kai ne­su­tiks nak­ti­mis til­dy­ti mu­zi­kos jų įstai­go­se ir ne­siims veiks­mų, kad prie jų du­rų triukš­mo ne­kel­tų į links­my­ bes pa­si­nė­rę klien­tai, bus tai­ko­mos bau­dos už sklei­džia­mą triukš­mą. Mies­to val­džia ėmė­si aiš­kin­tis si­tua­ci­ją tik tuo­met, kai sa­vi­val­dy­ bę už­plū­do se­na­mies­čio gy­ven­to­jų skun­dai dėl to­kių įstai­gų triukš­mo. „Ta­čiau jūs vis tiek iš­da­vi­nė­jo­te li­cen­ci­jas nak­ti­nių ba­rų veik­lai šio­se

gat­vė­se. Per šį lai­ką čia at­si­da­rė dar du nak­ti­niai ba­rai, o trys jau vei­kė. Įdo­mu, kaip šie vers­li­nin­kai su­ge­bė­ jo gau­ti lei­di­mus dirb­ti, jei sa­vi­val­ dy­bė­je jau gu­lė­jo dau­gy­bė skun­dų dėl to­kių įstai­gų sklei­džia­mo triukš­ mo?“ – mies­to val­džiai prie­kaiš­tus žė­rė Žve­jų gat­vės gy­ven­to­jai. Dvi de­šim­tys vie­tos gy­ven­to­jų vie­ nas po ki­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­jos dar­buo­to­jams ir po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nams pa­sa­ko­jo, kad nak­ti­nis mies­to gy­ve­ni­mas jiems yra ap­kar­tęs iki gy­ vo kau­lo – nuo­lat iš nak­ti­nių įstai­gų sklin­dan­ti mu­zi­ka ne­lei­džia žmo­nėms pail­sė­ti, pa­ry­čiais be­si­skirs­tan­tys klien­tai triukš­mau­ja po gy­ven­to­jų lan­gais, o gir­tas jau­ni­mė­lis daž­nai net už­mie­ga ant suo­liu­kų gat­vė­je. Užfiksavo 763 iš­kvie­ti­mus

Klai­pė­dos vie­šo­sios tvar­kos biu­ ro Pre­ven­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ka­zi­mie­ras Sin­ke­vi­čius ti­ki­no, kad se­na­mies­ty­je po­li­ci­jos pa­tru­liams dar­bo ne­trūks­ta. „Per pir­mą­jį pus­me­tį į se­na­mies­tį po­li­ci­jos pa­tru­liai bu­vo kvies­ti 763 kar­tus. Vien dėl triukš­mo ba­ruo­se

po­li­ci­ja į se­na­mies­tį vy­ko 68 kar­ tus“, – aiš­ki­no K.Sin­ke­vi­čius. Jis tei­gė, kad po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nams nu­ro­dy­ta ak­ty­viau kont­ro­ liuo­ti se­na­mies­čio te­ri­to­ri­ją. Vie­nos Žve­jų gat­vė­je esan­čios pa­ si­links­mi­ni­mo įstai­gos sa­vi­nin­kas Sau­lius Si­mė­nas aiš­ki­no, jog val­ di­nin­kai ir gy­ven­to­jai ne­sup­ran­ta, kad vers­li­nin­kai gai­vi­na mer­dė­jan­tį Klai­pė­dos se­na­mies­tį. „Mes juk mo­ka­me mo­kes­čius, su­ tei­kia­me dar­bo vie­tas. Pa­žiū­rė­ki­te, kaip at­gi­jo se­na­mies­tis. Aš pa­ts gy­ ve­nu se­na­mies­ty­je, kur vei­kia alaus ba­ras, bet ne­prie­kaiš­tau­ju“, – ti­ki­no S.Si­mė­nas. – Jei yra pro­ble­mų, rei­ kia kal­bė­ti apie kiek­vie­ną konk­re­čią įstai­gą. Juk vi­sa­me pa­sau­ly­je se­na­ mies­čiuo­se vei­kia to­kios įstai­gos, o Klai­pė­do­je nak­ti­nis gy­ve­ni­mas vyks­ ta tik va­sa­rą, žie­mą – čia tuš­čia“. Ža­da grieb­tis san­kci­jų

Se­na­mies­čio gy­ven­to­jai pik­ti­no­si, kad va­sa­rą klu­bai at­ve­ria lau­ko du­ris į gat­vę ir nak­ti­mis mu­zi­ka sklin­da į ap­lin­ki­nius gy­ve­na­muo­sius na­mus. Vi­ce­me­rą Vy­tau­tą Če­pą, ku­ris

Ri­ba: su­si­ti­ki­me su vers­li­nin­kais ir sa­vi­val­dy­bės pa­rei­gū­nais se­na­mies­

čio gy­ven­to­jai vos val­dė emo­ci­jas.

pa­ts gy­ve­na se­na­mies­ty­je, pa­pik­ti­ no vers­li­nin­kų pa­gy­ros, jog jie gai­ vi­na se­na­mies­tį. „Jūs tik gir­do­te jau­ni­mė­lį, ką jūs čia gai­vi­na­te? Juk po­li­ci­ja su­skai­ čia­vo, kad per pus­me­tį dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mų į se­na­mies­tį vyk­ ta 176 kar­tus. Tad siū­ly­čiau po­li­ci­jai kiek­vie­ną kar­tą ir baus­ti to­kias įstai­ gas, ku­rio­se to­kie da­ly­kai vyks­ta. Jei ne­pa­dės, ne­gi tuo­met rei­kės ri­bo­ti jų dar­bo lai­ką?“ – kal­bė­jo po­li­ti­kas. Sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ve­dė­ja Zi­ta Ži­žy­tė aiš­ki­no, kad sa­ vi­val­dy­bė ga­li su­trum­pin­ti tik pre­ ky­bos al­ko­ho­liu lai­ką, bet ne pa­čios įstai­gos dar­bo lai­ką. „Sa­vi­val­dy­ bė, kaip ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, ži­ no sa­vo įga­lio­ji­mus. Si­tua­ci­ja mies­te pa­ro­do, kad Žve­jų gat­vė­je įsi­kū­ru­ sioms įstai­goms rei­ka­lin­gas iš­skir­ti­ nis dė­me­sys. Sank­ci­jų bus ima­ma­si, nes mes tu­ri­me rea­guo­ti į gy­ven­to­jų skun­dus. Mums ne­rei­kia net triukš­ mo ma­ta­vi­mų, kad ga­lė­tu­me jas tai­ ky­ti“, – aiš­ki­no Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė.

9

trečiadienis, liepos 11, 2012

OMX Vilnius

+0,41 %

0,1 proc.

def­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je už­fik­suo­ta bir­že­lį.

OMX Riga

+1,08 %

ekonomika

OMX Tallinn

+0,13 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Di­dė­ja eks­por­tas

€

Lie­tu­vos eks­por­tas sausio–gegužės mė­ ne­siais sie­kė 29,228 mlrd. li­tų – 7,8 pro­c. dau­giau nei 2011 m. tuo pa­čiu lai­ku. Lie­ tu­va šie­met dau­giau­sia eks­por­ta­vo į Ru­si­ ją (18,7 pro­c.), Lat­vi­ją (10,5 pro­c.), Vo­kie­ ti­ją (8,5 pro­c.), Es­ti­ją (7,1 pro­c.). Lie­tu­viš­ kos kil­mės pre­kių dau­giau­sia eks­por­tuo­ta į Vo­kie­ti­ją (11,6 pro­c.), Jung­ti­nę Ka­ra­lys­ tę (10,2 pro­c.), Ny­der­lan­dus (9,6 pro­c.) ir Lat­vi­ją (9,3 pro­c.).

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3223 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3545 JAV do­le­ris 1 2,8074 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7525 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9609 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1884 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6140 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5153 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8751

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,0090 % +0,0689 % –0,0071 % –0,1052 % +0,0363 % +0,6082 % +0,5119 % +0,0870 % +0,0244 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,78

4,51

2,38

„Apoil“

4,68

4,438

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

85,24 dol. už 1 brl. 99,05 dol. už 1 brl.

Vers­lui rei­kia dau­giau nei ga­ran­ti­jų Nau­ja­sis bend­ro­vės „In­ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ti­jos“ (IN­VE­GA) va­do­vas Aud­rius Za­bot­ka vals­ty­bės vers­lo ga­ran­ti­jų sis­te­mo­ je anaip­tol ne nau­jo­kas, jo pla­nuo­se – įgy­ven­din­ti pa­žan­gias vers­lo fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­nes. Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė j.mazeikiene@diena.lt

– Bend­ro­vė­je dir­ba­te be­veik nuo pir­mų­jų jos įstei­gi­mo me­ tų. Kaip per de­šimt me­tų kei­ tė­si vals­ty­bės ga­ran­ti­jų po­li­ ti­ka? – Vals­ty­bės ga­ran­ti­jos per de­ šimt me­tų su­lau­kė pri­pa­ži­ni­mo tiek kal­bant apie kre­di­to įstai­gas, tiek smul­kų­jį vers­lą. Ypač tai įro­do pa­sta­rie­ji tre­ji me­tai, kai Lie­tu­vos vers­lą pa­lau­žė eko­no­mi­nis sunk­ me­t is. IN­VE­GA pa­ro­dė ge­ban­ti lanks­čiai ir ope­ra­ty­viai rea­guo­ti į pa­si­kei­tu­sius vers­lo fi­nan­sa­vi­mo po­rei­kius, ini­ci­juo­ti efek­ty­vias ES lė­šo­mis fi­nan­suo­tas fi­nan­sų in­ži­ ne­ri­jos prie­mo­nes, at­rink­ti tin­ka­ mus fi­nan­si­nius tar­pi­nin­kus, lai­ku už­tik­rin­ti prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mą ir fi­nan­sa­vi­mo iš­tek­lių pa­siū­lą Lie­ tu­vos vers­lui. Tu­rė­da­ma vals­ty­bės ga­ran­ti­jas ne vie­na nau­ja, fi­nan­si­nės is­to­ri­ jos ne­tu­rin­ti smul­kio­jo vers­lo įmo­ nė ga­li gau­ti pa­sko­lą vers­lui pra­dė­ ti. Apie 30 pro­c. bend­ro­vės IN­VE­GA ga­ran­ti­jų su­teik­ta bū­tent už ma­žiau nei tre­jus me­tus vei­kian­čių įmo­nių pa­sko­las. Nors visai neseniai kre­ dito įstaigos net nesileisdavo į kal­ bas, kai į jas kreipdavosi būtent to­ kios įmonės.

– Jū­sų ver­ti­ni­mu, ko­kią nau­dą vers­lui duo­da vals­ty­bės su­tei­ kia­mos ga­ran­ti­jos? – Teik­d a­m a vals­t y­b ės ga­ran­t i­ jas IN­V E­GA smul­k io­j o vers­l o at­ sto­vams su­tei­kia ga­li­my­bę priei­ti prie rei­ka­l in­go fi­n an­sa­v i­m o, pa­ leng­v i­n a pa­s ko­l ų vers­l ui ga­v i­ mo naš­t ą, nes ga­ran­t i­j os at­s to­ ja da­l į kre­d i­t o įstai­g ų pra­š o­m o už­s ta­t o. Tai­gi ga­vus ga­ran­ti­ją, įmo­nėms leng­viau pra­dė­ti ar plės­ti sa­vo vers­lą, o tai ska­ti­na ir nau­jų dar­ bo vie­tų kū­ri­mą. Rei­kia pa­mi­nė­ ti ir tai, kad, be ga­ran­ti­jų, IN­VE­GA įmo­nėms kom­pen­suo­ja ir da­lį jų su­mo­kė­tų pa­lū­ka­nų – tai itin pa­ leng­vi­na šian­die­nes vers­lo są­ly­ gas. – Ko­kių ūkio ša­kų vers­lui šiuo metu ypač rei­ka­lin­gos vals­ty­ bės ga­ran­ti­jos? – Įver­ti­nus nau­jau­sius duo­me­nis, ga­ran­ti­jos pa­si­skirs­to ga­na to­ly­ giai tiek už be­si­ver­čian­čių ga­my­ba (35,27 pro­c.), tiek pre­ky­ba (30,82 pro­c.) ar pa­slau­gas (29,79 pro­c.) tei­kian­čių įmo­nių pa­sko­las. Bend­ro­vės IN­VE­GA sta­tis­ti­ ka ro­do, kad dau­giau­sia ga­ran­ti­jų su­teik­ta už sta­ty­bos, mais­to pra­ mo­nės, vieš­bu­čių ir vi­suo­me­ni­nio mai­ti­ni­mo, did­me­ni­nės pre­ky­bos

sek­to­riuo­se dir­ban­čių įmo­nių pas­ ko­las. – Ko­kia da­lis įmo­nių Lie­tu­vo­ je yra pa­si­nau­do­ju­si bend­ro­vės IN­VE­GA ga­ran­ti­jo­mis? – Jei­gu Lie­tu­vo­je šiuo me­tu vei­kian­ čių įmo­nių skai­čių pa­ly­gin­tu­me su mū­sų iš­duo­tų ga­ran­ti­jų skai­čiu­mi, ma­ty­tu­me, kad bend­ro­vės IN­VE­GA ga­ran­ti­jo­mis pa­si­nau­do­jo be­veik 4 pro­c. vi­sų įmo­nių. Jei­gu pa­ly­gin­tu­me bend­ro­vės IN­ VE­GA ga­ran­ti­jų po­rtfe­lį ir 2011 m. vi­sų ban­kų iš­duo­tų pa­sko­lų dy­ dį, ma­ty­tu­me, kad ban­kų su­teik­ tų nau­jų pa­sko­lų su­ma ne­fi­nan­ si­nėms kor­po­ra­ci­joms per 2011 m. sie­kė apie 2,8 mlrd. li­tų. Bend­ro­vės IN­VE­GA ga­ran­tuo­tų pa­sko­lų su­ma per 2011 m. bu­vo be­veik 250 mln. li­ tų, tai su­da­ro 9 pro­c. vi­sų iš­duo­tų pa­sko­lų. Mums šie skai­čiai iš­ties reikš­min­gi. – Ko­kie jū­sų to­les­ni pla­nai va­ do­vau­jant bend­ro­vei IN­VE­GA? – Šiuo me­tu IN­VE­GA jau ne­bė­ra vien ga­ran­ti­jų ins­ti­tu­ci­ja. IN­VE­GA įgy­ven­di­na ne vie­ną fi­nan­sų in­ži­ne­ ri­jos prie­mo­nę, ku­rios su­si­ju­sios su smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo kre­di­ ta­vi­mu, ta­čiau au­gan­čio Lie­tu­vos vers­lo, ypač nau­jai be­si­stei­gian­čių įmo­nių, am­bi­cin­giems au­gi­mo pla­

Po­žiū­ris: pa­sak nau­jo­jo bend­ro­vės IN­VE­GA di­rek­to­riaus A.Za­bot­kos,

vals­ty­bės ga­ran­ti­jų po­li­ti­ka tu­ri ei­ti ko­ja ko­jon su vers­lo po­rei­kiais.

IN­VE­GA ar­chy­vo nuo­tr.

nams fi­nan­suo­ti tai nė­ra ge­riau­sia fi­nan­sa­vi­mo prie­mo­nė. To­dėl jau bu­vo priim­tas spren­ di­mas įgy­ven­din­ti ma­no pri­sta­ ty­tą ri­zi­kos ka­pi­ta­lo in­ves­ta­vi­mo į įmo­nes fi­nan­sų in­ži­ne­ri­jos prie­ mo­nę CID. Dirb­da­mas bend­ro­vės IN­VE­GA va­do­vu šios prie­mo­nės, o atei­ty­je ir dau­giau in­ves­ti­ci­jas į įmo­nių ka­pi­ta­lą ska­ti­nan­čių prie­ mo­nių, įgy­ven­di­ni­mą lai­ky­čiau sa­ vo veik­los prio­ri­te­tu.

9

proc.

vi­sų per­nai vers­lui iš­duo­tų ban­kų pas­ ko­lų bu­vo su­teik­tos vals­ty­bės ga­ran­ti­jos.

Europarlamentarai kre­čia Ig­na­li­ną Nors vė­luo­jan­tys dar­bai ir iš­leis­ ti pi­ni­gai pyk­do Briu­se­lį, Lie­tu­vos prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ti­ki­si, kad eu­ro­par­la­men­ta­rai ob­jek­ty­ viai įver­tins pro­ble­mas dėl Ig­na­ li­nos atominės elektrinės (AE) už­ da­ry­mo.

Pa­tik­ri­ni­mas: eu­ro­par­la­men­ta­

rai į Ig­na­li­ną at­vy­ko sa­vo aki­mis įsi­ti­kin­ti lė­šų pa­nau­do­ji­mo efek­ ty­vu­mu. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Nuo va­kar aš­tuo­ni eu­ro­par­la­men­ ta­rai Lie­tu­vo­je do­mi­si, kaip mū­ sų ša­lis pa­nau­do­jo Ig­na­li­nos AE už­da­ry­ti skir­tas lė­šas. Ig­na­li­nos AE už­da­ry­ti ES yra sky­ru­si 1,588 mlrd. eu­rų 1999–2011 m. ir dar 1,37 mlrd. eu­rų iki 2013 m. pa­bai­ gos. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja nau­ja­me ES biu­dže­te nuo 2014 m. Ig­na­li­ nos AE už­da­ry­ti iš ES siū­lo skir­ti 210 mln. eu­rų. Lie­tu­va pra­šo tris kar­tus di­des­nės su­mos – 770 mln. eu­rų, ta­čiau su to­kiu pra­šy­mu Briu­se­lis su­tik­ti ne­no­ri. Di­des­nės ES fi­nan­si­nės pa­ra­mos iš nau­jo ES

biu­dže­to pra­šan­čios Lie­tu­vos Vy­ riau­sy­bės va­do­vas pa­brė­žė, kad AE už­da­ry­mas yra ne vien Lie­tu­ vos, bet vi­sos ES at­sa­ko­my­bė, nes dėl to su­tar­ta pa­si­ra­šant Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES su­tar­tį. „Iš eu­ro­par­la­men­ta­rų de­le­ga­ ci­jos ti­kiuo­si ob­jek­ty­vaus si­tua­ ci­jos įver­ti­ni­mo. La­bai ge­rai, kad at­va­žiuo­ja eu­ro­par­la­men­ta­rų de­ le­ga­ci­ja, nes Ig­na­li­nos AE už­da­ ry­mas yra vi­sų pir­ma ES įsi­pa­rei­ go­ji­mas, ku­ris yra fik­suo­tas ES ir Lie­tu­vos su­tar­ty­je“, – sa­kė A.Ku­ bi­lius. Pa­sak jo, to­kios elekt­ri­nės už­da­ry­mas yra uni­ka­lus pro­ce­ sas, nie­kas Eu­ro­po­je ne­tu­ri to­kios elekt­ri­nės už­da­ry­mo pa­tir­ties, to­ dėl esą su­si­du­ria­ma su įvai­riais iš­ šū­kiais, taip pat su tin­ka­mu to­kio pro­ce­so fi­nan­sa­vi­mu. „Mū­sų ne­ten­ki­na ta si­tua­ci­ja, ko­kią ma­to­me da­bar. Esa­me daug

ir kri­tiš­kai dis­ku­ta­vę ir su pa­grin­ di­niais ran­go­vais, ku­rie įgy­ven­di­no už­da­ry­mo pro­jek­tus, tu­riu ome­ny­ je bend­ro­vę „Nu­kem“. Dar­bai vė­ luo­ja ir brangs­ta, to­dėl mums kar­ tu su ES ins­ti­tu­ci­jo­mis rei­kia ras­ti pa­čius efek­ty­viau­sius spren­di­mus, kaip to­liau šį la­bai svar­bų vi­sai ES pro­jek­tą ga­lė­tu­me efek­ty­viai įgy­ ven­din­ti“, – sa­kė prem­je­ras. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to (ERK) na­rys Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis sa­kė, kad eu­ro­par­la­men­ta­rai no­ri pa­tik­rin­ti ir įsi­ti­kin­ti, ar Ig­na­li­nos AE už­da­ry­ti lė­šos nau­do­tos de­ra­ mai. „Jei­gu įsi­ti­kins, kad mes nie­ko ne­pa­žei­dė­me ir tos lė­šos nau­do­tos tin­ka­mai, to­liau bus spren­džia­mas klau­si­mas dėl už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­ mo 2014–2020 m.“, – sa­kė par­la­ men­ta­ras. Pa­sak jo, ERK yra kons­ta­ta­vęs, kad Lie­tu­va lė­šų, skir­tų Ig­na­li­nos

AE už­da­ry­ti, ne­nau­do­jo ne­pag­rįs­ tai, ne­tiks­lin­gai ir ne pa­gal pa­skir­tį. „Iš es­mės juo­dų sky­lių nė­ra. ES lei­ do da­lį lė­šų in­ves­tuo­ti į Elekt­rė­nų elekt­ri­nę, į Vi­sa­gi­no ka­ti­li­nės sta­ ty­bą, kad, už­da­rius AE, bū­tų už­ tik­rin­tas mies­to šil­dy­mas, taip pat re­gio­no pro­ble­moms, iš­ki­lu­sioms už­da­rius AE, spręs­ti. Prob­le­ma yra su­si­klos­čiu­si pa­dė­tis tarp „Nu­ kem“ bei su­bran­go­vo ir kon­tei­ne­ riai, nea­ti­tin­kan­tys tech­ni­nių rei­ ka­la­vi­mų“, – sa­kė par­la­men­ta­ras. EP Biu­dže­to kont­ro­lės ko­mi­te­to de­le­ga­ci­ja Lie­tu­vo­je lan­ky­sis lie­pos 10–12 d. Pas­ku­ti­nę vi­zi­to die­ną Ig­ na­li­nos AE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mai bus ap­tar­ti Sei­me su par­ la­men­ti­nių Eu­ro­pos rei­ka­lų, Už­sie­ nio rei­ka­lų, Eko­no­mi­kos ir Au­di­to ko­mi­te­tų, Ato­mi­nės ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos na­riais. BNS, „Klaipėdos“ inf.

10

TREČIADIENIS, liepos 11, 2012

rubrika

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

namai

Sa­va­me būs­te in­ter­je­rų ma­d

Ne­pas­to­vus: K.An­cu­tai­tė sa­ko, kad jos na­mų in­ter­je­ras nuo­lat kin­ta,

bal­dai kraus­to­si iš vie­nos vie­tos į ki­tą.

Me­ni­nin­kų Kris­ti­ nos An­cu­tai­tės ir Da­riaus Bar­čo na­ muo­se vis­kas, kas tik įma­no­ma, lip­ dy­ta. Ke­ra­mi­kų bu­vei­nė šiuo me­ tu pri­me­na pasa­ ką „Ali­sa Ste­buk­ lų ša­lyje“, jo­je šei­ mi­nin­kau­ja pen­ kia­me­tė at­ža­la.

Žais­lai: raus­vai iš­da­žy­to­je ko­mo­do­je – ma­žo­sios prin­ce­sės ka­ra­lys­tė.

Ap­gau­lė: ži­di­nys šil­tai ap­reng­tas ak­mens ma­sės de­ko­ru.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Dvie­jų spe­cia­ly­bių ne­jun­gia

Nuotaika: vo­nios kam­ba­ry­je mėgs­ta žais­ti tiek šei­mi­nin­kų duk­ra, tiek

vi­si ki­ti į sve­čius atei­nan­tys vai­kai.

Ver­tin­gas: se­ną su­pa­mą­jį krės­lą Kris­ti­na ga­vo iš dė­dės; kai jis at­vyks­

ta į sve­čius, tik į jį ir sė­da­si.

Me­niš­kų ir pa­sa­kiš­kų po­tė­pių ga­li­ ma pa­ste­bė­ti dar neu­žė­jus į šeimi­ ninkų būsto vi­dų. Tar­pu­ka­riu sta­ ty­to na­mo priei­gas puo­šia gė­ly­nas ir ja­me esan­ti ke­ra­mi­nė skulp­tū­ ra – žu­vis, ry­jan­ti pi­lį. „Tai vy­ro dip­lo­mi­nis dar­bas“, – nu­si­šyp­so­ jo žmo­na. Ne­ma­žai šią mo­te­rį pa­žįs­tan­čių jų ga­li nu­steb­ti: „Ke­ra­mi­kė?“ Mat ji dar yra ir ar­chi­tek­tė, pro­ jek­tuo­jan­ti pa­sta­tus, bet la­biau­ siai įni­ku­si į in­ter­je­rų kū­ry­bą. „Jei dir­bu kaip ar­chi­tek­tė, vi­ si žiū­ri į ma­ne kaip į ar­chi­tek­tę. Jei pri­si­sta­tau kaip ke­ra­mi­kė, nie­ kas ne­ver­ti­na ma­nęs kaip ar­chi­tek­ tės. Yra ir vie­nos, ir ki­tos pro­fe­si­jos drau­gų. Kai ku­rie net ne­ži­no apie ki­tą ma­no spe­cia­ly­bę“, – ne­slė­pė K.An­cu­tai­tė. To­kį re­gi­nį, ko­kį ga­li­ma pa­ma­ty­ti me­ni­nin­kės na­muo­se, var­giai pa­ ma­ty­si pas jos klien­tus. Sa­vo pa­ čios ar vy­ro kur­tų ke­ra­mi­kos dar­

bų ji už­sa­ko­vams ne­per­ša, ne­bent jie pa­tys gei­džia įsi­leis­ti me­ną į sa­ vo erd­ves. Kar­tą klien­tas pa­ro­dė K.An­cu­ tai­tei ke­le­tą ke­ra­mi­kos dar­bų ir pa­ klau­sė, kur juos bū­tų ga­li­ma įkom­ po­nuo­ti in­ter­je­re. Ta­da ši ne­su­si­lai­kė ir ma­lo­niai nu­ste­bi­no už­sa­ko­vą: „Tai ma­no dar­bai, ži­no­ma, kad ra­siu kur juos pa­dė­ti“. Mi­ni­ma­liz­mas neį­ma­no­mas

Kris­ti­nos ir Da­riaus erd­vė­se me­nas tie­siog trium­fuo­ja. „Jei ga­lė­tų, vy­ ras ir ba­tus nu­lip­dy­tų“, – juo­kė­ si mo­te­ris. Vy­ro aist­ra – po­rce­lia­nas. Tad na­muo­se po­rce­lia­ni­niai ne tik in­ dai ar skulp­tū­ros, bet ir kai ku­rie švies­tu­vai. Minkš­tą dan­gą imi­tuo­jan­čiu de­ ko­ru ap­reng­tas ži­di­nys iš tik­rų­jų api­pa­vi­da­lin­tas ak­mens ma­se – tai ir­gi na­gin­go­jo D.Bar­čo dar­bas. Jo kū­ry­ba trium­fuo­ja lau­ko te­ra­so­je. Čia jis de­ko­ra­vo mo­li­nę sie­ną, ap­ žel­di­no ją vy­nuo­gių ke­kė­mis, įren­gė ba­sei­ną ir nu­lip­dė fon­ta­ną – van­

duo čiur­le­na iš mis­ti­nio gy­vio bur­ nos. Dai­li­nin­kų būs­te gau­su ne tik jų pa­čių me­no – jį pa­pil­do drau­gų dai­lės dar­bai, tad len­ty­nos ir len­ty­ nė­lės nu­krau­tos įdo­my­bė­mis. Kris­ ti­na pri­pa­žįs­ta: „Dul­kių šluos­ty­mo daug. Ban­dė­me gy­ven­ti mi­ni­ma­ lis­ti­nia­me in­ter­je­re, bet ne­pa­vy­ ko – tu­ri­me daug ver­tin­gų daik­tų, ku­riuos gai­la iš­mes­ti“. Ki­ta ver­tus, Kris­ti­nos ir Da­riaus na­mai nuo­lat kin­ta. Vie­no­do­je ap­ lin­ko­je mo­te­ris tie­siog ne­ga­li il­gai iš­bū­ti. Šei­mi­nin­kė per­sta­to bal­dus, per­dė­lio­ja daik­tus, kin­ta viskas, kas tik ga­li. Pen­kia­me­tė duk­ra ir­gi ak­ty­viai įsi­trau­ku­si į na­mų gra­ži­ni­mą. Vo­ nios kam­ba­rys vir­tęs jos žai­di­mų kam­pe­liu. Ji su­ma­nė stik­li­nius ak­ me­nė­lius kli­juo­ti prie sie­nos, tė­ vams be­li­ko tęs­ti duk­ros su­ma­ny­ mą ten, kur ji dar ne­pa­sie­kia. Nekuria racionaliai

Sa­vus na­mus me­ni­nin­kai api­pa­vi­ da­li­na pa­tys. Kris­ti­na dar­bų ko­ky­ bei ne to­kia reik­li kaip klien­tų na­ muo­se.

11

TREČIADIENIS, liepos 11, 2012

namai rubrika

os ir tai­syk­lės ne­ga­lio­ja

Ats­ki­ra: vie­niems K.An­cu­tai­tė – tik ke­ra­mi­kė, ki­tiems – tik ar­chi­tek­tė.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

„Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir aš bat­siu­ vys be ba­tų. Pas mus vis­kas da­ro­ ma ga­ba­liu­kais, ne­ku­ria­me vis­ko iš es­mės, ra­cio­na­liai, – sa­vik­ri­ tiš­kai sa­vo na­mų in­ter­je­rą ver­ti­no K.An­cu­tai­tė ir pri­dū­rė: – Tai tie­ siog mū­sų erd­vė.“

Kris­ti­na An­cu­tai­tė:

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir aš bat­siu­vys be ba­tų. Pas mus vis­kas da­ro­ ma ga­ba­liu­kais, ne­ku­ ria­me vis­ko iš es­mės, ra­cio­na­liai. Da­ly­je įsi­gy­to me­di­nio na­mo šei­ ma ap­si­gy­ve­no prieš sep­ty­ne­rius me­tus. Kur­da­mi, keis­da­mi sa­vo na­mų in­ter­je­rą su­tuok­ti­niai tie­siog pail­ si, nes kas­dien da­ro tai, ko pra­šo klien­tai. „Ma­lo­nu na­muo­se da­ry­ti kaž­ką ki­to­kio. Be to, ki­tur tu­riu kruopš­čiai

pri­žiū­rė­ti at­lie­ka­mus dar­bus, na­ muo­se to da­ry­ti ne­rei­kia, aš vi­siš­kai at­si­pa­lai­duo­ju, da­rau tai, kas šau­na į gal­vą“, – džiau­gė­si Kris­ti­na. „Megz­ti iš po­rce­lia­no man la­biau pa­tin­ka nei iš siū­lų. Pa­mez­gu, pa­ mez­gu, po to sta­tau na­mus“, – sa­ vo, kaip ke­ra­mi­kės ir ar­chi­tek­tės, veik­lą nu­sa­kė mo­te­ris. Mo­li­nio na­mo ne­trokš­ta

Me­no mo­kyk­lą bai­gu­si Kris­ti­na pir­maisiais me­tais neįs­to­jo į gra­ fi­kos spe­cia­ly­bę, o po me­tų jau no­rė­jo bū­ti ke­ra­mi­ke, nes la­bai pa­ti­ko dai­li­nin­kų kū­ri­niai iš šios me­džia­gos. Jau be­si­mo­ky­da­ma neap­si­ri­bo­ jo vien ke­ra­mi­ka. „Ne­ma­žai dir­bau kaip dai­li­nin­ kė, iliust­ruo­da­vau kny­gas. Dau­ gu­m a stu­d en­t ų taip da­r ė. Dar be­si­mo­kant vis pra­šy­da­vo ma­nęs kas nors pa­dė­ti iš­si­rink­ti bal­dus, sie­nų spal­vą. Nusp­ren­džiau, kad tai da­ry­ti man pa­tin­ka“, – pa­sa­ ko­jo me­ni­nin­kė. Tad ji grį­žo mo­ky­tis ir pa­pil­do­ mai įgi­jo ar­chi­tek­tės dip­lo­mą.

Ke­ra­mi­ka: Kris­ti­nos vy­ras Da­rius pa­vė­si­nę ap­žel­di­no vy­nuo­gių ke­kė­mis.

Bū­ti tik ke­ra­mi­ke – ne Kris­ti­ nos bū­dui. „Kur­da­mas kaž­ką ver­ di sa­vo­se sul­ty­se, o aš tu­riu bend­ rau­ti su žmo­nė­mis, tu­riu ju­dė­ti“, – kal­b ė­j o me­n i­n in­k ė, duo­n ai dau­giau­sia už­si­dir­ban­ti kaip ar­ chi­tek­tė. Vy­ras Da­rius, prie­šin­gai, iš­ti­ki­ mas pa­si­rink­tai me­no sri­čiai. „Jis ga­li die­nų die­nas leis­ti dirb­tu­vė­ je, jis tuo kvė­puo­ja“, – apie vy­rą sa­kė žmo­na. Kris­ti­na mie­lai lei­džia su­tuok­ ti­niui iš­reikš­ti sa­ve ir ku­riant in­ ter­je­rą. Apie nu­lip­dy­tą mo­li­nį na­mą šei­ ma ne­sva­jo­ja – juos vi­siš­kai ten­ ki­na se­nas rąs­ti­nis me­di­nu­kas.

Ori­gi­na­lu: vi­so­se me­ni­nin­kų na­mų ker­tė­se ga­li­ma už­čiuop­ti jų po­tė­pių.

12

TREČIADIENIS, liepos 11, 2012

namai rubrika

Kon­ser­vuo­ti šal­čiu – pa­to­gu ir nau­din­ga Komentaras

Šaldikliai su greito sušaldymo funkcija padės akimirksniu pasigaminti mėgstamų naminių ledų ar pasiruošti pusgaminių. Taip pat tai itin patogi funkcija, kai vienu metu reikia sušaldyti didelį kiekį produktų.

– Į ką derėtų atkreipti dėmesį renkantis šaldiklį? – Pirmiausia – įvertinti savo poreikius. Renkantis šaldiklio dydį, vertėtų atkreipti dėmesį į paties prietaiso tipą. Šaldikliai būna horizontalūs, dėžės formos, bei vertikalūs – pastarieji panašūs į šaldytuvus. Horizontalūs labiausiai paklausūs tarp individualių namų šeimininkų. Šio tipo prietaisai talpiausi ir patogiausi laikant didelių gabaritų produktus. Ga­li­my­bės: su­si­šal­dy­ti ga­li­ma įvai­rių gam­tos gė­ry­bių.

Gar­džio­mis gam­tos do­va­no­mis dos­ni va­ sa­ra – pui­ki pro­ga „įkrau­ti“ or­ga­niz­mą gau­sy­be ver­tin­gų mais­tin­gų­jų me­džia­gų bei vi­ta­mi­nų. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Iš treš­nių – ma­ža nau­dos

Ka­dan­gi mū­sų kli­ma­ti­nė­je zo­no­je ši pra­ban­ga ne­trun­ka am­ži­nai, pa­ts me­tas pa­si­rū­pin­ti ir dar­žo­vių, vai­ sių bei prie­sko­ni­nių žo­le­lių at­sar­ go­mis šal­ta­jam se­zo­nui. Vie­n as po­p u­l ia­r iau­s ių, pa­ pras­čiau­sių ir, ko ge­ro, pi­giau­ sių pro­duk­tų kon­ser­va­vi­mo bū­dų – ­šal­dy­mas. Taip ap­do­ro­ti jie ga­ li il­gai iš­lik­ti be­veik ne­pra­ra­dę sa­ vo ver­tin­gų­jų sa­vy­bių. Il­ga­me­tę pa­tir­tį tu­rin­ti mais­to ruo­ši­mo tech­no­lo­gė Va­le­ri­ja Ko­ vie­nė taip pat pri­pa­žįs­ta, jog to­ kia ga­li­my­bė be var­go ap­si­rū­pin­ti įvai­rio­mis bei gau­sio­mis at­sar­go­ mis žie­mai – tik­ras iš­ga­ny­mas bet ku­riam šei­mi­nin­kau­ti mėgs­tan­ čiam žmo­gui. Ne­ma­žai ver­tin­gų pa­ta­ri­mų sa­vo kny­go­je „Ma­žo­sios ku­li­na­ri­jos pa­ slap­tys“ pa­tei­kian­ti spe­cia­lis­tė ti­ ki­na, jog kon­ser­vuo­ti šal­čiu ga­li­ma dau­ge­lį dar­žo­vių bei vai­sių. V.Ko­vie­nė ne­re­ko­men­duo­ja šal­ dy­ti treš­nių – jas verčiau perpus maišyti su braškėmis, o juo­die­ji ser­ ben­tai, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, prieš šal­dant tu­rė­tų bū­ti ge­rai su­no­kę.

kan­ka maž­daug 100 gra­mų. Jei dė­ si­me dau­giau cuk­raus – uo­gų ma­sė ne­su­šals“, – įspė­jo pa­šne­ko­vė. Pa­na­šiai šal­dy­ti ga­li­ma ir obuo­ lius. Juos rei­kė­tų nu­lup­ti, išim­ ti sėk­la­liz­des, su­pjaus­ty­ti ir vėl­gi įbė­rus ne­di­de­lį kie­kį cuk­raus tru­ pu­tį pa­vi­rin­ti iki minkš­tos ko­še­ lės kon­sis­ten­ci­jos, ku­rią at­vė­si­nus kuo pui­kiau­siai ga­li­ma dė­ti į šal­

Šer­mukš­nių uo­gas rei­ kė­tų ge­rai nu­plau­ti, nu­sau­sin­ti ir pa­šal­dy­ti šal­dik­ly­je sa­vai­tę. Ta­ da jos įgau­na ma­lo­nų sals­vą sko­nį.

dik­lį. Su­šal­dy­tos ne­trin­tos barš­kės jas at­lai­di­nus įpras­tai su­tęž­ta, pa­ si­žy­mi ne­ma­lo­niu spe­ci­fi­niu kva­ pu. Ta­čiau V.Ko­vie­nė į šal­dik­lį re­ko­ men­duo­ja įmes­ti bent ke­le­tą pil­nų uo­gų. Jos pra­vers at­kim­šus šam­pa­ no bu­te­lį – į gė­ri­mą įmes­ta vie­na ki­ ta su­šal­dy­ta braš­kė su­teiks jam pui­ kų prie­sko­nį bei vaiz­dą. Šer­mukš­nių tyrė – it me­dus

Cuk­raus – sai­kin­gai

Klai­pė­die­tė mais­to ruo­ši­mo tech­ no­lo­gė šal­dy­mui skir­tas uo­gas pa­ ta­ria nu­plau­ti, ge­rai su­trin­ti smul­ kin­t u­v u, sai­k in­gai pa­gar­d in­t i cuk­ru­mi, su­krės­ti į šal­dy­mo in­de­ lius ir iš­kart dė­ti į šal­dik­lį. „Sko­nis tu­ri bū­ti tar­si na­tū­ra­lių uo­gų. Tad ber­ti cuk­raus rei­kė­tų la­ bai ne­daug. Ki­log­ra­mui uo­gų jo pa­

Su­mal­tus čes­na­kus spe­cia­lis­tė pa­ ta­ria su­mai­šy­ti su tru­pu­čiu svies­ to ar alie­jaus ir taip pa­ruoš­tą ma­sę tie­siog su­šal­dy­ti. Šį pa­gar­dą ga­li­ma tep­ti ant duo­ nos ir val­gy­ti su sriu­ba, taip pat – pa­ska­nin­ti ke­pin­tą duo­ną. V.Ko­vie­nė ra­gi­na neuž­mirš­ti ir gė­ry­bių, de­ran­čių ne vien mū­sų dar­žuo­se bei so­duo­se.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Štai neil­gai tru­kus pri­noks šer­ mukš­niai, iš ku­rių ga­li­ma pa­si­ga­ min­ti pui­kų gardėsį. „Šer­mukš­nių uo­gas rei­kė­tų ge­ rai nu­plau­ti, nu­sau­sin­ti ir pa­šal­dy­ti šal­dik­ly­je sa­vai­tę. Ta­da jos įgau­na ma­lo­nų sals­vą sko­nį“, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si mo­te­ris. Pu­siau at­šil­dy­tas uo­gas rei­kė­tų su­mal­ti ga­lin­ges­niu mik­se­riu, įber­ ti sai­kin­gai cuk­raus ir ma­sę su­krės­ ti į no­ri­mos tal­pos in­de­lius. „To­kią tyrę ga­li­ma pa­pras­čiau­siai lai­ky­ti šal­dy­tu­ve, ji ne­gen­da ir yra la­bai gar­di – ga­li­ma ka­bin­ti tar­si me­dų“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė. Iš­lie­ka pui­kios ko­ky­bės

Pap­ras­ta bei pra­var­tu susi­šal­dy­ti ir mėgs­ta­mų prie­sko­ni­nių. „Nup­lau­ki­te, bū­ti­nai nu­sau­sin­ ki­te kra­pus, su­smul­kin­ki­te ir su­ ber­ki­te į šal­dy­mo mai­še­lius ar in­ de­lius. Bet ka­da žiups­ne­liu kra­pų ga­lė­si­te pa­gar­din­ti sriu­bą ar vir­ tas bul­ves“, – vie­ną va­rian­tų mi­ nė­jo pa­šne­ko­vė. V.Ko­vie­nė įspė­jo, jog bet ku­riuos šal­dy­mui skir­tus vai­sius, dar­žo­ves ar žo­le­les nu­plo­vus rei­kė­tų nu­sau­ sin­ti. Tiems, ku­rie mais­tui ruoš­ ti ga­li skir­ti ma­žai lai­ko, V.Ko­vie­nė pa­ta­ria ap­si­rū­pin­ti sa­vos ga­my­bos pusgaminiu. No­ri­mą mėgs­ta­mo far­šo kie­ kį rei­kė­tų pa­ke­pin­ti, pa­gar­din­ti svo­gū­nais, čes­na­kais, pi­pi­rais bei drus­ka. At­vė­su­sią ma­sę su­šal­dy­ti ne­di­de­lė­mis do­zė­mis – maž­daug po du tris šaukš­tus, ne­ly­gu, ko­kie šei­mos po­rei­kiai. To­kiu pusgami­ niu kar­tu su šaukš­tu ki­tu po­mi­do­ rų pa­da­žo ga­li­ma pa­gar­din­ti vir­tus ma­ka­ro­nus. „Ga­li­ma šal­dy­ti ir ce­pe­li­nus, tik juos rei­kė­tų ki­taip vir­ti“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė. Nors su­šal­dy­tą mė­są, žu­vis re­ ko­men­duo­ja­ma lai­ky­ti ne il­giau nei pus­me­tį, spe­cia­lis­tė pa­ty­rė, jog dar­žo­vės, vai­siai iš­lie­ka kuo pui­kiau­sios ko­ky­bės iki nau­jo se­ zo­no der­liaus.

Vertikalūs šaldikliai kompaktiškesni, šaldyti produktai talpinami stalčiuose. Jie itin patrauklūs tiems, kurie mėgsta atskirti šaldomus produktus, nelaikyti jų vieno šalia kito. Tokio tipo šaldikliuose viskas puikiai matyti, produktus galima išskirstyti į įvairius stalčiukus. Vertikalaus tipo šaldiklių aukštis siekia nuo 85 cm iki beveik 2 m. Tiek horizontalių, tiek vertikalių šaldiklių naudinga talpa gali siekti nuo 100 iki 500 l. Pirkėjams, gyvenantiems daugiabučiuose, patogiausi būtų vertikalieji šaldikliai, kurie būna ir įmontuojami, ir laisvai pastatomi. 85 cm aukščio šaldiklį be problemų galima „paslėpti“ net po stalu. Žinoma, renkantis šaldiklį labai svarbu įvertinti prietaiso energinę klasę, nes tai yra vienas iš nuolat veikiančių prietaisų ir, kaip rodo apklausos, vienas iš trijų daugiausia elektros energijos suvartojančių gaminių. Elektros energiją tausojančių prietaisų, kurių žemiausia energinė klasė A, yra labai didelis asortimentas. Tačiau šiuo metu galime pasiūlyti net A+++ klasės horizontalųjį šaldiklį. Taip pat pravartu atkreipti dėmesį ir į kitas šaldiklių funkcijas. Kai kuriuose prietaisuose būna integruotas ledo aparatas, beriantis ledo kubelius tiesiai iš durelių. „No frost“ sistema padės sutaupyti laiko, nes leis pamiršti varginamą šaldiklio atitirpinimo procedūrą. Šaldikliai su EKO režimu leis išlaikyti optimaliausią temperatūrą ir taip sutaupyti elektros energiją. Padidintos talpos šaldymo stalčiuose galima laikyti didesnių gabaritų maisto produktus, pavyzdžiui, kalakutą.

Tiems, kurie baiminasi dėl savo atžalų, derėtų rinktis šaldiklį su užraktu nuo vaikų. O šaldiklis su specialiu signalu, informuojančiu, kad paliktos neuždarytos durelės, padės išvengti nuostolių. LED ekranėlis šaldiklio išorėje leis pasirinkti norimą prietaiso temperatūrą, apšvietimas šaldiklio viduje – surasti mėgstamų ledų porciją net tamsiausią naktį. – Kuo skiriasi atskiri ir šaldytuvuose įmontuoti šaldikliai? – Technologijų atžvilgiu – niekuo, tik dažniausiai standartiniuose šaldytuvuose šaldymų stalčių būna gerokai mažiau. – Kiek vidutiniškai kainuoja buitiniai šaldikliai? – Vienus populiariausių 150 cm aukščio vertikalius šaldiklius su 6 stalčiais (vienas jų – padidintos talpos) galima įsigyti už 859 litus, kompaktiški 85 cm vertikalūs šaldikliai kainuoja nuo 599, o horizontalių (dėžės tipo) prietaisų naujus modelius galima įsigyti nuo 1099 litų. – Kokių rekomendacijų derėtų laikytis juos eksploatuojant? – Šaldiklius reikėtų laikyti pilnus, bet neperpildytus – taip jie geriau palaiko šaltį. Jei nėra galimybės prietaisų gerai prikrauti, rekomenduojama įdėti ledo. Į šaldiklį jokiu būdu negalima dėti karštų daiktų. Šaldiklius, neturinčius „no frost“ sistemos, dera bent kartą per kelis mėnesius atlaidinti bei kruopščiai išvalyti. Šaldiklių, turinčių „no frost“ funkciją, garintuvą, aušinimo groteles taip pat būtinai reikėtų pravalyti – dėl juose susikaupusių nešvarumų prietaisas gali suvartoti net iki 20 proc. daugiau elektros energijos. Maisto produktus reikėtų laikyti sandariuose induose bei pakuotėse, nes taip galima išvengti nemalonaus kvapo ir sutaupyti elektros energijos. Besiruošiant naudoti greito sušaldymo funkciją, ją įjungti reikėtų prieš kurį laiką. Tai padės greičiau pasiekti norimą rezultatą ir sutaupyti elektros energijos.

13

TRečiADIENIS, liepos 11, 2012

pasaulis Ira­nas – ­ būti­nas

Pa­vy­ko ­ iš­si­suk­ti

Skel­bia ­ pa­sveikęs

Tarp­tau­ti­nis pa­siun­ti­nys Ko­ fi An­na­nas (nuotr.) pa­reiškė, kad Ira­nas tu­ri būti kru­vi­ nos krizės jo ar­ti­mo­je sąjun­ gi­ninkė­je Si­ri­jo­je „spren­di­mo da­lis“. Ira­no at­sto­vai pa­reiškė, kad Si­ri­jos žmonės turės pa­ tys nu­spręsti, koks bus pre­zi­ den­to Bas­ha­ro al As­sa­do li­ki­ mas, 2014 m. rin­ki­muo­se.

Iz­rae­lio teis­mas iš­tei­si­no bu­ vusį prem­jerą 66 metų Ehudą Ol­mertą, ku­riam pa­teik­ta rim­ tų kal­ti­nimų ko­rup­ci­jos by­lo­je, pri­ver­tu­sio­je jį pa­si­trauk­ti iš po­sto. Ta­čiau E.Ol­mer­tas bu­ vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl leng­ ves­nio nu­si­kal­ti­mo ir kol kas neaiš­ku, ar dėl to jam ga­li būti skir­ta kalė­ji­mo bausmė.

Ve­ne­sue­los pre­zi­den­tas Hu­ go Chá­ve­zas pa­skelbė, kad vi­ siš­kai iš­si­gydė nuo vėžio ir da­ bar yra pa­si­rengęs tęsti rin­ kimų kam­pa­niją. Ne­pai­sy­da­ mi H.Chá­ve­zo op­ti­miz­mo gy­ dy­to­jai ne­ga­li vi­siš­kai pa­tvir­ tin­ti, kad jis pa­gi­jo. Tai ga­li bū­ ti ži­no­ma ma­žiau­siai po dve­ jų metų.

Bausmė žu­di­kui Et­ninės žu­dynės, žmog­žu­dystės, kan­ki­ni­mai, prie­var­ta­vi­mai, luo­ši­ni­mas, vaikų ver­ba­vi­mas į ar­miją. Tho­mas Lu­ban­ga, Kon­ go De­mok­ra­tinės Res­pub­li­kos (KDR) ka­ro va­das, už šiuos nu­ si­kal­ti­mus kalės 14 metų.

Tau­pys: is­pa­nai ža­da dar la­biau tau­py­ti, kad įvyk­dytų vi­sus jiems ke­lia­mus ES rei­ka­la­vi­mus.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Is­pa­ni­jai tie­sia­ma pa­gal­bos ran­ka Mi­li­jar­dai Is­pa­ni­jai. Ar pa­dės jie at­vėsin­ti pa­dėtį eu­ro zo­no­je? Kol kas – galbūt. Nors il­ga­laikė­je per­spek­ty­vo­je apie krizės pa­baigą nie­kas ne­kal­ba. Pras­ti ro­dik­liai

Eu­ro zo­nos fi­nansų mi­nist­rai su­ si­tarė, kad is­panų ban­kai, at­si­dūrę ties be­dugnės kraš­tu, gaus dar 30 mlrd. eurų fi­nan­sinę in­jek­ciją, jei to pri­reiks. Su­si­tar­ti dėl šio fi­nansų pa­ke­ to mi­nist­rams pri­reikė de­vy­nių va­ landų de­rybų. Ga­liau­siai Eu­rog­rupės va­do­vas Jea­nas Clau­de’as Junc­ ke­ris pra­nešė, kad su­si­ta­ri­mas dėl Is­pa­ni­jos ofi­cia­liai pa­si­ra­šy­tas bus „ant­ro­je lie­pos pusė­je“, o pa­ramą ša­lis gaus mėne­sio pa­bai­go­je. Kar­tu mi­nist­rai su­tarė, kad Is­ pa­ni­jai bus duo­ta dau­giau lai­ ko pri­siim­tiems įsi­pa­rei­go­ji­mams įvyk­dy­ti. Iki 2014 m. ša­lis turės su­ ma­žin­ti biud­že­to de­fic­ itą iki 3 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP). Per­nai Is­pa­ni­jos biud­že­to de­fi­ci­ tas siekė 8,9 pro­c., o šie­met vir­šys pro­gno­zuo­tus 6 pro­c. BVP. Anks­ čiau Is­pa­ni­jos vy­riau­sybė bu­vo įsi­

pa­rei­go­ju­si, kad iki 2013 m. de­fi­citą su­ma­žins iki 4,5 pro­c., o iki 2014 m. – iki 2,8 pro­c. Pa­gal­bos pa­ke­to Mad­ri­dui pri­ reikė, nes ša­lies sko­li­ni­mo­si kai­na pa­sta­ruo­ju me­tu vėl išau­go ir per­ kopė va­di­na­muo­sius pa­vo­jin­gus 7 pro­c. Į pa­na­šią si­tua­ci­ją pateko ir Ita­li­ja. Tai vėl su­kėlė kal­bas, kad Ro­ma ir Mad­ri­das ga­li kreip­tis pa­ gal­bos į ES, kaip tai pa­darė Grai­ki­ ja, Por­tu­ga­li­ja ir Ai­ri­ja. Tie­sa, Is­pa­ni­jos, ku­rios eko­no­mi­ ka yra ket­vir­ta pa­gal apimtį eu­ro zo­ no­je, at­ve­ju toks pa­gal­bos pa­ke­tas būtų ge­ro­kai di­des­nis nei Atė­nams, Li­sa­bo­nai ir Dub­li­nui kar­tu su­dėjus.

bar pi­ni­gai tie­sio­giai pa­sieks ban­ kus. „Tai nėra sku­bi pa­gal­ba, tai ke­lias sta­bi­li­za­ci­jos link, – po su­si­ ti­ki­mo sakė Liuk­sem­bur­go fi­nansų mi­nist­ras Lu­cas Frie­de­nas. – Rin­ kos tu­ri su­pras­ti, kad pi­nigų yra net dau­giau, nei jų rei­kia.“ Tie­sa, kol kas neaiš­ku, kaip pi­ ni­gai pa­sieks Is­pa­ni­jos ban­kus, nes Eu­ro­pos bankų kont­rolės me­cha­ nizmą pla­nuo­ja­ma įsteig­ti tik ki­ tais me­tais. Tik ta­da ban­kai galės tie­sio­giai kreip­tis pa­gal­bos į Eu­ro­ pos sta­bi­lu­mo me­cha­nizmą (ESM), nors kai ku­rios Šiaurės Eu­ro­pos ša­ lysprie­šinosi to­kiam pla­nui.

Tai nėra sku­bi pa­gal­ba, tai ke­lias sta­bi­li­za­ci­jos link. Ga­na skep­tiš­kai į pa­gal­bos pa­ ketą su­rea­ga­vo ir rin­kos, lau­ku­ sios ir vo­kie­čių kons­ti­tu­ci­nio teis­ mo spren­di­mo dėl ESM.

Pa­ra­ma ban­kams

Pa­gal­bos pa­ke­tas Is­pa­ni­jai – ne­ įpras­tas. Iki šiol eu­ro zo­nos ša­lys per­ves­da­vo pi­ni­gus tie­sio­giai vals­ ty­bių sko­li­nin­kių vy­riau­sybėms, ir tai pa­di­din­da­vo jų skolą; ta­čiau da­

Va­dovų inau­gu­ra­ci­ja

Per mi­nistrų su­si­ti­kimą pa­skelb­ta, kad ESM va­do­vaus vo­kie­čių eko­no­ mis­tas 61 metų Klau­sas Reg­lin­gas. Šiuo me­tu jis va­do­vau­ja 2010 m.

su­kur­tam ES fi­nan­sinės pa­gal­bos fon­dui. ESM turės pa­ti­kin­ti rin­kas, kad ES pa­rems silp­nes­nes sa­vo na­res. Fon­das turėtų su­tar­to­mis sąly­ go­mis teik­ti pa­sko­las su sun­ku­ mais su­si­du­rian­čioms ša­lims, be to, ESM galės tie­sio­giai re­ka­pi­ta­ li­zuo­ti ban­kus ne­di­din­da­mas ša­lių na­cio­na­linės sko­los. ESM, ku­ria­me yra 500 mlrd. eu­ rų, turė­jo pra­dėti veik­ti pir­ma­ dienį, bet jo dar­bo pra­džia bu­ vo ati­dėta lau­kiant ra­ti­fi­ka­vi­mo iš rei­kia­mo skai­čiaus Eu­ro­pos ša­ lių. Per­rink­tas to­liau va­do­vau­ti eu­ ro zo­nos fi­nansų mi­nistrų gru­pei bu­vo ir Liuk­sem­bur­go prem­je­ras J.C.Junc­ke­ris. J.C.Junc­ke­ris šia­me po­ste dir­ ba nuo 2005 m. Ta­čiau ieš­ko­ti jo įpėdi­nio sekė­si sun­kiai. Dėl la­biau­ siai tikė­ti­no nau­jo kan­di­da­to, Vo­ kie­ti­jos fi­nansų mi­nist­ro Wolf­gan­ go Schäub­le, ne­pri­tarė Prancū­zi­ja. J.C.Junc­ke­ris bu­vo linkęs per­ duo­ti po­stą, bet spaud­žia­mas pran­ cūzų su­ti­ko lik­ti dar še­šiems mėne­ siams su sąly­ga, kad Liuk­sem­bur­go cent­ri­nio ban­ko va­do­vas Yves’as Mers­chas užimtų laisvą vietą Eu­ ro­pos cent­ri­nio ban­ko val­dy­bo­je. „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Tarp­tau­ti­nis baud­žia­ma­sis teis­ mas pirmą­syk per dešimtmetį kai yra įstei­gtas, pa­skelbė nuo­sprendį vie­nam iš dau­ge­lio Af­ri­kos bu­de­lių – 51 metų Th.Lu­ban­ gai. Šio ka­ro nu­si­kaltė­lio biog­ ra­fi­ja spal­vin­ga. 2002–2003 m., kaip tvir­ti­no pro­ku­ro­rai, Th.Lu­ ban­ga ne­si­bodė­jo į sa­vo pa­jėgas ver­buo­ti net vaikų, ku­riems nė ne­bu­vo su­kakę 11 metų. Pa­sak kal­tin­tojų, su­kilė­lių va­ das liep­da­vo ber­niu­kams ko­vo­ ti ir vyk­dy­ti nu­si­kal­ti­mus, o jau­ nos mer­gi­nos tarp su­kilė­lių bu­vo prie­var­tau­ja­mos. Pats ka­ro va­das jam mes­tus kal­ti­ni­mus neigė. At­virkš­čiai – jis pa­reiškė, jog prie­ši­no­si, kad vai­kai būtų įtrauk­ti į ko­vas. Th.Lu­ban­ga vyks­tant teis­mui ne­rodė jo­kių emo­cijų, nors žmo­ gaus tei­sių or­ga­ni­za­cijų at­sto­vai tvir­ti­na, kad šis as­muo ga­li bū­ ti at­sa­kin­gas už dau­giau nei 60 tūkst. žmo­nių žu­dy­nes. Būtent tiek KDR šiaurės ry­tuo­se gy­ve­ nan­čių žmo­nių žu­vo per dviejų et­ni­nių gru­pių konf­liktą. Teis­mas ka­ro va­dui sky­ rė švel­nesnę bausmę, nei siū­ lė pro­ku­ro­ras José Lui­sas Mo­ re­no-Ocam­po. Šio ma­ny­mu, tei­sin­ga bausmė Th.Lu­ban­gai turė­jo siek­ti 30 metų ne­laisvės. „Šiems vai­kams bu­vo nu­ro­dy­ta žu­dy­ti ir prie­var­tau­ti. Tai bu­vo moks­las, kurį Lu­ban­ga su­teikė jiems“, – sakė pro­ku­ro­ras. Th.Lu­ban­ga lai­ko­mas Kon­go pa­triotų sąjun­gos įkūrėju ir va­ du. Jis bu­vo su­lai­ky­tas 2005 m. KDR sos­tinė­je Kin­ša­so­je. Į Hagą ka­ro va­das at­ga­ben­tas 2006-ai­ siais. Be Th.Lu­ban­gos, tei­sia­ mi dar du ka­ro va­dai – 34-erių Ger­mai­nas Ka­tan­ga ir 41-ų Mat­hieu Ngud­jo­lo Chui, ku­ris ko­ vo­jo prie­š Th.Lu­ban­gos pa­jėgas. BBC, AFP inf.

Bausmė: ka­ro va­das Th.Lu­ban­

ga ga­li džiaug­tis – jis kalė­ji­me pra­leis tik 14 metų. „Reu­ters“ nuo­tr.

14

trečiadienis, liepos 11, 2012

sportas Krepšininkai sugrįžo

„Žalgirį“ ves J.Plaza

Nauja „Time Team“ aikštelė

Venesuelos sostinėje Karakase iškovoję kelialapį į Londono olimpines žaidynes, Lietuvos krepšininkai sugrįžo į tėvynę. Vėlyvą popietę lėktuvas su rinktinės delegacija nusileido Kauno oro uoste. Tautiečiai numylėtinius pasitiko šventiškai: sveikinimo kalbomis, orkestru ir fejerverkais.

Kauno „Žalgirio“ komandai naujajame sezone vadovaus Joanas Plaza – su 48-erių Ispanijos krepšinio specialistu Lietuvos čempionų klubas sudarė vienerių metų sutartį. Vakar J.Plaza oficialiai atsisveikino su Sevilijos „Cajasol“ ekipa, kurioje praleido pastaruosius tris sezonus.

Penktadienį 17 val. Palangoje, vaikų reabilitacijos sanatorijoje „Palangos gintaras“ (Vytauto g. 30), vyks „Time Team“ aikštelės atidarymo šventė. Nuo 12 val. vyks „Time Team“ trijulių krepšinio turnyras. Jame dalyvaujantieji galės susitikti su Lietuvos rinktinės žaidėjais. Per pauzes linksmins grupė „Pop Ladies“.

B.Vyšniauskas vis dar tiki A.Didžbaliu „Mano, kaip trenerio, sąžinė švari. Ir Aurimo, manau, sąžinė – švari“, – sakė Bronislavas Vyšniauskas, Lietuvos sunkiosios atletikos nacionalinės rinktinės vyriausiasis treneris, po šiomis dienomis iškilusio skandalo dėl sunkiaatlečio Aurimo Didžbalio teigiamo dopingo testo.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

B.Vyšniauskas patikslino, kad oficialus raštas apie teigiamą Lietuvos sportininko testą iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) buvo gautas liepos 6-ąją, tačiau vakar buvo paskelbta konkreti pavardė. „Aurimas – padorus sportininkas, padorus žmogus. Esu įsitikinęs šimtu procentų, kad jis nieko nevartojo“, – apgailestavo treneris.

Sankcija: A.Didžbaliui ir B.Vyšniauskui teks olimpines žaidynes ste-

bėti per televizorių.

Tikslas: A.Didžbalis socialiniame tinkle savo pagrindiniu vaizdu buvo

pasirinkęs vieną iš žaidynių ženklų.

B.Vyšniauskas viliasi, kad B mėginio testas, kuris bus atliktas po olimpinių žaidynių, bus neigiamas – reabilituojantis sportininką. Specialistas pripažino, jog kilęs skandalas – baisus smūgis visiems – treneriams, sportininkams, sporto šakai. Paklaustas, ką toliau veiks A.Didžbalis, B.Vyšniauskas atsakė nesvarstęs: „Tęs karjerą. Jei gaus diskvalifikaciją, palauks tuos metus dvejus. Duonos jam rasime.“

Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos raštas Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija (IWF) liepos 6 d. pranešė, kad A.Didžbalio šlapimo mėginyje, paimtame 2012 m. Europos sunkiosios atletikos čempionato metu, buvo rasta medžiagų, kurios viršija leistiną normą. Europos čempionate A.Didžbalio iškovota antra vieta ir pasiektas rezultatas – anuliuojami. Sportininkui laikinai uždrausta dalyvauti varžybose. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija pateikė prašymą ištirti B mėginį. Kaip informavo Tarptautinė federacija, B mėginio tyrimas vis dėlto bus atliktas tik po olimpinių žaidynių. Taigi A.Didžbalis automatiškai netenka teisės dalyvauti Londono žaidynėse. Jo pelnyti taškai, rinktinės iškovota vieta Europos čempionate yra anuliuoti. Lietuvos sunkumų kilnotojai apskritai prarado vietą Londono olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sunkiosios atletikos federacija, treneriai ir pats atletas labai apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo.

19

trečiadienis, liepos 11, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Tai ketvirtoji serijos „Nuotakų kvartetas“ knyga. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis. Gydydamasi ankstyvos tėvų netekties skaudulį Parker Braun sumano verslą, daugeliui žmonių teikiantį džiaugsmą ir užimantį visą jos pačios laiką. Parker talentingai vadovauja „Įžadų“ vestuvių bendrovei ir asmeniškai prižiūri kiekvieną šventę. Besisukdamas neatidėliotinų reikalų rate ji netikėtai pajunta, kad vis dažniau dėmesio centre atsiduria ne tik laimingos išpuoselėtos nuotakos, bet ir ji pati. Parker Braun ateina metas matuotis vestuvinę suknelę...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos muzikinis teatras (Danės g. 19, tel. 397 402) XV tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ (liepos 13-rugpjūčio 26 d.) Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejui Liepos 13 d. 19 val. – M.Jankaus muziejaus parkas, Bitėnai, Pagėgių sav. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas. Liepos 14 d. 19 val. – Drevernos prieplauka, Klaipėdos r. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas. Liepos 15 d. 19 val. – jūros vartai, Kruizinių laivų terminalas, Klaipėda. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas. Liepos 16 d. 19 val. – Juodkrantės L.Rėzos kultūros centro lauko estrada, L.Rėzos g. 54, Juodkrantė. „In Theattre“. Tarptautinis teatras – jungtinės Pietų Baltijos regiono kultūrinės dirbtuvės. 1 d. teatralizuotas koncertas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Liepos 18 d. 18 val. – draugystės vakaras-koncertas, skirtas Klaipėdos 760 metų jubiliejui. Dalyvaus Zalcburgo (Austrija) choras „Salzburger Volksliedsingkreis“ (vad. A.Pečiulis), Klaipėdos ukrainiečių tradicinės kultūros ir folkloro klubo ansamblis „Prosvit“ (vad. I.Petrulionienė), Žvejų rūmų šokių ir dainų ansamblio „Žilvinas“ vokalinė grupė (vad. J.Kiaulakytė). Bilieto kaina 30 Lt. Bilietai parduodami visose TIKETA kasose ir 2 val. prieš renginį Žvejų rūmuose.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Vasaros koncertų ciklas KKS parko estradoje Liepos 14 d. 20 val. – „Baltas paukštis. Vytautą Kernagį prisimenant...“. L.Mikalauskas (bosas). Styginių grupė „Bass Arco“. Bilietai – 30 Lt, studentams, moksleiviams, senjorams, neįgaliesiems – 20 Lt. KITI RENGINIAI Liepos 20 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Daktaras“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) IX tradicinis tarptautinis folkloro festivalis „Parbėg laivelis“ Liepos 12 d. 12 val. „Klaipėdos jomarko“ atidarymas (Turgaus g.), 13–17 val. folkloro ansamblių koncertai (Teatro a.), 18 val. pradžios koncertas „Už jūrėms marėms“ (Teatro a.), 20 val. tradicinis šokių vakaras „Vožinis“ (Daržų g. 10, Meno kiemas). Liepos 13 d. 9–21 val. „Klaipėdos jomarkas“ (Turgaus g.), 10–17 val. folkloro ansamblių koncertai (Teatro a.), 10–12 val. kūrybinės dirbtuvės: tradicinis dainavimas, muzikavimas, šokis (Daržų g. 10, Etnokultūros centras), 15–17 val. vaikų popietė (Daržų g. 10, meno kiemas), 18 val. folkloro ansamblių pasirodymai „Dainuojanti krantinė“ (nuo Šiaurės rago iki „Arkos“ paminklo), 20 val. vakaras, skirtas miesto jubiliejui, „Kuršiai“ (Teatro a.).

KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) RENGINIAI Liepos 11 d. 19 val. Jono Meko filmas „ Autobiografija žmogaus, kuris nešė praeitį savo akyse“. (2000 m.) Anglų k. Nemokamai. Rugpjūčio 8, 22, 29 d. 22 val. marinistinio kino ciklas. Nemokamai.

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Jautis (04 21–05 20). Ne tik slėpsite, bet ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Trumpiau tariant, galvoje – painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko nauja nesiimkite. Dvyniai (05 21–06 21). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus, išlaikysite šaltą protą. Vėžys (06 22–07 22). Tinkamas laikas apsvarstyti susidariusią situaciją. Bendrausite su autoritetingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Liūtas (07 23–08 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės, patirsite stresą. Bet atminkite, kad ši būsena laikina. Mergelė (08 24–09 23). Pasinaudokite kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šios savybės ir gebėjimas reikšti mintis trauks bei žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Prisiminsite jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali trukdyti tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti. Šios paieškos gali tapti net labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite emocinę įtampą, jausitės nelaimingas. Pasistenkite susigrąžinti džiaugsmą, atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus. Žuvys (02 20–03 20). Naujos galimybės darbe gali išprovokuoti konfliktines situacijas, o dėl savo jautrumo ir sąžiningumo galite suklysti. Susikaupkite, būkite stiprus. Be to, šiandien verčiau patylėkite.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d.

KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Liepos 16–rugpjūčio 10 d. Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamscapes“. Nemokamai.

Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki liepos 18 d. A.Našlėno fotomontažų paroda „Rekviem posovietiniam sapnui“.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis (Liepų g. 12) Liepos 22 d. 12 val. – karilionininko Ger Oldenbeuving (Olandija) rečitalis.

bibliotekos

Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos viešoji biblioteka miesto

savivaldybės viešoji biblioteka

RENGINIAI Girulių biblioteka-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – liepos 11 d. 18 val. vasaros koncertas. M.Kučikas (klavišiniai), M.Juškevičiūtė (vokalas).

Liepos 18 d. 18 val. Klaipėdos brass kvinteto koncertas. Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba). Klaipėdos koncertų salės dovana. Liepos 25 d. 18 val. miuziklas „Sveikas, Čarli!“, skirtas garsaus XX a. komiko ir kino legendos Č.Čaplino kūrybai. I dalis. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana. PARODOS Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki rugpjūčio 30 d. Klaipėdos m. moksleivių saviraiškos centro moksleivių paroda „Popierinis pasaulis“. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki rugpjūčio 31 d. Klaipėdos m. moksleivių saviraiškos centro floristų būrelio darbų paroda „Klaipėdos švyturys“ (skirta 760 metų Klaipėdos jubiliejui, vadovė D.Reminienė); Klaipėdos, Gargždų, Palangos lopšelių-darželių vaikų kūrybinių darbelių paroda projektas „Naujosios kartos vaikai. Pozityvus žvilgsnis į vaiką. Kūrybiška vaiko ranka“ (skirta 760 metų Klaipėdos jubiliejui, koordinatoriai: logopedė-metodininkė L.Chankevič, auklėtoja T.Rusinova, logopedės I.Kasputytė ir D.Petrauskienė).

Orai

Savaitės viduryje karštus orus keis vėsesni, lis. Šiandien numatomi šilti, daug kur su trumpais lietumis orai. Temperatūra dieną kils iki 26 laips­ nių šilumos. Rytoj visoje šalyje nu­ matomas lietus. Naktis bus šilta – lai­ kysis 15–17 laipsnių šiluma. Dieną su­ šils iki 23 laipsnių.

Šiandien, liepos 11 d.

+22

+23

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+23

Utena

+23

5.07 22.14 17.07

193-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 173 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +35 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19

kokteilis Mer­gi­na iš Vil­niaus pa­šiur­po Aną­dien gra­ži lai­ba­ko­jė mer­gi­na Gra­ži­na iš Vil­niaus, at­va­ž ia­vu­si į Klai­pė­dą at­lik­ti pra­k ti­kos, tu­rė­jo pro­gos įsi­t i­k in­t i, ko­k ie pa­slau­g ūs, ma­lo­nūs ir šil­ti uos­ta­mies­čio marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai. Ka­dan­g i pa­ne­lė aukš­ta, gra­ž io­mis ko­ jo­mis, ji la­biau mėgs­ta va­ž iuo­ti sto­vė­ da­ma – kad pa­ša­lie­čiai ge­riau ma­ty­tų jos fi­g ū­rą, ko­jas. Tad va­ž ia­vo gra­ž uo­lė iš sos­ti­nės šeš­ ta­die­n į be­veik tuš­čia­me au­to­bu­se įsi­ ki­bu­si į tu­rėk­lą prie vi­du­ri­nių du­r ų. „Ko tu sto­vi?“ – iš­gir­do iš vai­ruo­to­jo ka­ bi­nos re­to­r i­n į klau­si­mą, o po aki­m ir­ kos ir įsa­ky­mą: „Eik, sėsk!“ To bu­vo ma­ža. Po se­kun­dės ki­tos at­skrie­ jo kiek ty­les­nis epi­te­tas vieš­niai: „De­bi­lė“. „Kok­tei­liui“ pa­si­guo­du­si Gra­ži­na pri­si­ pa­ž i­no, jog tuo me­tu ji „ap­ša­lo“, ta­čiau ne tiek, kad tvo­tų at­sa­ko­mą­ją ti­ra­dą. Pa­kal­bė­ju­si su pa­ž įs­ta­mais klai­pė­die­ čiais, mer­g i­na priė­jo iš­va­dą, kad vai­ ruo­to­jai ne­mėgs­ta, kai iš­lip­ti ne­ža­dan­ tys žmo­nės sto­v i prie du­r ų. Mat kar­ tais, ne­sant no­r in­čių­jų iš­l ip­t i, au­to­bu­ sai pra­va­ž iuo­ja sto­te­les ne­sus­to­da­mi.

Londonas +19 Madridas +32 Maskva +28 Minskas +26 Niujorkas +28 Oslas +19 Paryžius +19 Pekinas +31

Praha +24 Ryga +24 Roma +31 Sidnėjus +19 Talinas +21 Tel Avivas +35 Tokijas +30 Varšuva +26

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

0–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+23

Vardai Benediktas, Kipras, Pijus, Šarūnė, Vilmantas

liepos 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

20

23

22

19

4

19

19

19

16

3

16

18

18

17

9

rytoj

penktadienį 1934 m. Mi­la­ne Ita­li­jo­ je gi­mė ma­dų di­zai­ne­ ris Gior­gio Ar­ma­ni.

1937 m. mi­rė JAV kom­po­ zi­to­rius Geor­ge Gersh­win. 1967 m. ko­mu­nis­tų ra­gi­ na­ma ki­nų pra­stuo­me­nė ėmė maiš­tau­ti Hon­kon­ge: sau­gu­mo su­me­ti­mais bri­ tų val­džia mies­te su­stab­ dė vie­šą­jį trans­por­tą. 1971 m., pa­s ak Ma­ro­ ko vy­riau­sy­bės, maiš­to prieš ka­ra­lių Has­san ini­ cia­to­riai bei va­dai nu­žu­ dy­ti ar­ba su­lai­ky­ti. 1987 m. Zag­re­be (Kroa­ti­ ja) gi­mu­sį ber­niu­ką – Ma­ te­jų Gas­pa­rą – JT įvar­di­

jo pen­kia­mi­li­jar­di­niu pa­ sau­lio gy­ven­to­ju. 1990 m. strei­ka­vo šim­ tai tūks­tan­čių Uk­rai­nos šach­t i­nin­k ų, pro­tes­tuo­ da­m i prieš so­v ie­t i­nės vy­riau­sy­bės po­li­ti­ką. 1991 m. Sau­do Ara­bi­jo­je ka­tast­ro­fą pa­t y­rė Ni­ge­ ri­jos avia­lai­ne­ris su mal­ di­nin­kais: žu­vo 261 lėk­ tu­vu skri­dęs as­muo. 2002 m. ei­da­mas 96-uo­ sius me­tus mi­rė poe­tas bei li­te­ra­t ū­ros kri­t i­kas Ber­nar­das Braz­d žio­n is. Gi­mė 1907 m.

Sep­ty­ni bro­liai ­ lė­mė gied­rą Unė Liandz­ber­gy­tė Klai­pė­die­čiai ga­li ti­kė­tis, kad ar­ti­ miau­sias sep­ty­nias die­nas ar net sep­ty­nias sa­vai­tes vy­raus šil­ti ir va­sa­riš­ki orai. To­kias iš­va­das da­ ro liau­dies iš­min­ties ša­li­nin­kai, nes va­kar, Sep­ty­nių bro­lių mie­gan­ čių die­ną, ne­li­jo. Planai: betono luitai M.Mažvydo alėjoje turėtų tapti patraukliais suoliukais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš­rink­tos ge­riau­sios idė­jos El­ge­sys: mer­gi­na pa­si­rin­ko to­kį

at­sa­ky­mo va­rian­tą.

Nu­girs­tas klau­si­mas Pa­ne­le, kur jums pa­vy­ko nu­si­pirk­ti to­ kias plo­nas ir krei­vas pėd­kel­nes?

Tu­rė­si­te ska­nios uo­gie­nės Kad nu­ra­m in­t u­mė­te ner­v us, pa­si­ga­ min­k i­te braš­k ių ir ba­na­nų uo­g ie­nės. Rei­k ia: 3 l su­t rin­t ų braš­k ių, 2 kg cuk­ raus, 2 kg ba­na­nų, 2 cit­r i­nų (sul­tims). Sut­rin­tas braš­kes su­mai­šy­ki­te su cuk­ ru­m i ir vir­k i­te, kol pra­dės tirš­tė­t i. Ta­ da su­dė­ki­te grie­ži­nė­liais su­pjaus­ty­tus ba­na­nus, su­pil­k i­te cit­r i­nų sul­tis ir pa­ vir­k i­te dar 15 min. Iš­vir­tą uo­g ie­nę su­ pils­ty­ki­te į iš­kai­tin­tus stik­lai­nius, at­vė­ sin­k i­te ir san­da­r iai už­da­ry­k i­te.

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­čiu­tė sto­te­lė­je įli­po į au­to­bu­są. Vai­ ruo­to­jas per­spė­jo: – Bi­l ie­tas, ku­r į man ro­do­te, yra vai­ kams, mie­la po­nia. Ši niū­r iai at­sa­kė: – Da­bar su­pran­ta­te, kiek aš lau­kiau au­ to­bu­so! Čes­ka (397 719; au­to­bu­se pa­li­kau la­ga­mi­ną su pi­ni­gais. Grą­žin­ki­te, pra­šau, nors pi­ni­gus

Va­kar pa­skelb­ti kon­kur­so nu­ga­lė­ to­jai, pa­tei­kę sa­vo idė­jas, kaip de­ko­ra­ ty­vi­niais ak­cen­tais pa­puoš­ti M.Maž­vy­ do alė­jos suo­liu­kus. Žaisminga: pir­mą­ją vie­tą idė­jų kon­kur­se de­ko­ra­ty­vi­niam ak­cen­tui

M.Maž­vy­do alė­jo­je lai­mė­jo G.Jon­kaus dar­bas „Šuo-suo­liu­kas“.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ ci­jos pa­skelb­tam kon­kur­sui sa­vo dar­bus pa­tei­kė 25 me­ni­nin­kai. Už­ va­kar at­plėš­ti vo­kai su pa­siū­ly­mais, va­kar pa­skelb­ta 10 lai­mė­to­jų. Me­ni­nin­kai pa­žė­rė neį­ti­kė­ti­nai daug idė­jų, kaip šal­tus ir ne­jau­kius gra­ni­to lui­tus M.Maž­vy­do alė­jo­ je pa­vers­ti žais­min­gais ir pa­to­giais suo­liu­kais. Idė­jų kon­kur­so pir­mos vie­tos lai­ mė­to­jas – Gin­tau­to Jon­kaus „Šuosuo­liu­kas“, ant­ro­ji vie­ta ati­te­ko to

pa­ties au­to­riaus dar­bui „Ka­ti­nassuo­liu­kas“. Tre­čią­ją vie­tą lai­mė­jo Mar­ty­no La­po, Kris­ti­nos Ser­vai­tės, Liu­do Bar­kaus­ko ir Ar­tū­ro Be­li­ko­vo dar­ bas „Ban­ga“. Ket­vir­to­ji vie­ta ati­te­ko dar vie­ nam Gin­tau­to Jon­kaus dar­bui – „Rak­tas“. Penk­tą­ją vie­tą lai­mė­jo Juo­zo Pau­laus­ko „Var­nas“. Šeš­to­ ji vie­ta ati­te­ko Klau­di­jaus Pū­dy­ mo dar­bui „Mer­gai­tė“. Sep­tin­ ti – R.Mid­vi­kis ir J.Jan­kaus­kas su suo­liu­kų idė­ja „Din­gę pa­sta­tai“. Aš­tun­ta vie­ta kon­kur­se – R.Mar­ tin­kaus di­zai­no cent­ro me­ni­nin­kų

kū­ri­niui „Sau­lės laik­ro­dis“, 9–10 vie­ta skir­ta R.Kli­ma­vi­čiaus ir V.Ma­zur­ke­vi­čiaus dar­bams „Var­ pas“ bei „Kronš­tei­nas“. Kon­kur­sui pa­teik­ti dar­bai ver­ tin­ti už ori­gi­na­lu­mą ir funk­cio­ na­lu­mą. Ko­mi­si­ja at­rin­ko 10 pa­čių ge­ riau­sių dar­bų ir pi­ni­gi­niais pri­zais ap­do­va­nos jų au­to­rius. Tam uos­ta­mies­čio pra­mo­ni­ nin­kai sky­rė 5 tūkst. li­tų pri­zi­nį fon­dą. Pir­mų tri­jų vie­tų lai­mė­to­jai gaus po tūks­tan­tį, 4–5 vie­tos – po 500, 6–10 vie­tos – po 200 li­tų.

Nuo se­no lie­tu­vių liau­dy­je lie­pos 10oji lai­ko­ma Sep­ty­nių bro­lių mie­gan­ čių die­na. Šios die­nos ry­tą pa­si­ro­do Sie­ty­no žvaigž­dy­nas, su­da­ry­tas iš 7 žvaigž­džių, ku­rios ir lai­ko­mos sep­ ty­niais bro­liais. Et­no­lo­gų tei­gi­mu, Sep­ty­nių bro­lių mie­gan­čių die­nos pa­va­di­ni­mas ki­lęs iš le­gen­dos apie sep­ty­nis bro­lius – ti­kė­ji­mo kan­ki­ nius, sta­čiu­sius šven­to­vę Ki­je­ve, o pa­skui už­mi­gu­sius ir mie­gan­čius iki šiol. Ti­kė­ta, kad tie bro­liai tu­rė­ ję sep­ty­nias Kris­taus žy­mes ir ga­lią nu­lem­ti va­sa­ros orus. Mū­sų pro­tė­viai ti­kė­jo, kad jei­gu šią die­ną be at­van­gos ly­ja, tai lis sep­ty­nias die­nas ar net sep­ty­nias sa­vai­tes. Jei tą die­ną ali­na karš­tis – taip pat nė­ra ge­rai, nes vi­są va­ sa­rą var­gins kait­ra ir saus­ra, to­dėl nu­ken­tės der­lius. Ma­ny­ta, kad to­ kiu at­ve­ju der­lius bus ma­žas. Ta­čiau me­teo­ro­lo­gai to­kio­mis įžval­go­mis ne­si­va­do­vau­ja. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė In­ga Stan­kū­nai­tė sa­kė, jog šią va­sa­rą orai pro­gno­zuo­ja­mi šil­tes­ni nei įpras­tai Lie­tu­vo­je, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad vi­sos die­nos bus šil­tos – neiš­veng­ si­me ir vė­ses­nių orų. Ki­ta ver­tus, kuo dau­giau karš­tų die­nų, tuo di­ des­nė ti­ki­my­bė ir la­bai pa­vo­jin­gų reiš­ki­nių – škva­lų, kru­šos, stip­rių per­kū­ni­jų ir smar­kių liū­čių. „Ta­čiau vi­sos va­sa­ros su­sie­ti su vie­na die­na, t.y. lie­pos 10-ąja, neį­ ma­no­ma“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.