2012-07-10 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

antrADIENIS, liepos 10, 2012

www.kl.lt

159 (19 460)

.;A?.162 ;6@ 962=< @

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRc VĂ˜VR[Ă›

sveikata

MedikĹł en tuziazmÄ… slopina

So­vie­ti­nÄ—s oku­pa­ci­jos Ĺža­lÄ… skai­Ä?iuo­jan­ti ko­mi­si­ja pa­tei­kÄ— slap­tus siō­ly­mus Vy­riau­sy­bei.

Lietuva 7p.

Ru­mu­ni­jos prem­je­ro V.Pon­tos po­li­ti­nÄ— ko­va su­kÄ—­lÄ— ne­ri­mÄ… Va­ka­ruo­se.

Pasaulis 10p.

Prieť­vÄ—­Şi­nÄ— pro­gra­ma ÄŻstri­go abe­jin­gu­mo kiau­te.

Medikai su ne galiau ir uos kantrumu laukÄ—, ka Ĺžarnos vÄ— tamiestyje startuos da paĹžio kos progra ankstyvosios diagstorosios ma. TaÄ?iau nostidĹžios pra nuo ĹĄiĹł me dÄ— tĹł prano jĹł entu ta ÄŻgyvendinti pa tikra nuslo ziazmÄ…. Nors piÄ?iau gydy pacientai tojai krato nori, tasi ĹĄios pa slaugos.

11

pinigai

Sandra Lu

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiu te@kl.lt

kÄ— ir kolo noskopijos JĹŤrininkĹł tyrimĹł at Gydytojai li li nieko ne bulatorinÄ— goninÄ—, 1 – KuncĹł ko Ĺžino Storosios amklinika. J.Jo diagnosti Ĺžarnos ankstyvo kos progra sios liki Ä?ienÄ— suabejojo, je pradÄ—ta ar nÄ— ma Lietu ÄŻgy vo- ĹĄiuos KlaipÄ—dos ligoni Respubmetus. Pir vendinti prieĹĄ nÄ— atlieka prevencinius tre miausia tyrimus. ji pradÄ—ta jus sutartyje su niaus ir Kau Nors ĹĄia gy Vil- punk no Tuomet Klai apskrityse. tas ÄŻraĹĄytas. dymo ÄŻstaiga toks pÄ—dos Tad Ĺžmo siĹŤ tinosi, ko nÄ—ms ji dÄ—l ĹĄi pre gydytojai pik- dy lÄ— skambinti tiesiog vencinÄ— pro ma aplen mo ÄŻstaigÄ… ÄŻ paÄ?iÄ… gykÄ— gra- ka mÄ… tyrimÄ…. ir klausti apie atlierosios Ĺžar uostamiestÄŻ. Mat nos vÄ—Ĺžys stoLi labiausiai – paplitusiĹł. vienas tarp kad goniĹł kasĹł atsto vÄ— pabrÄ— mumÄ… ir informuo Pagal ser Şė, mir nÄ— liga at tingumÄ… ĹĄi onko ga- vencinÄ™ sto ti apie vykdomÄ… prerosios Ĺžar lo si nos progratrejetuke. duria populiariau gi- mÄ… turÄ—tĹł visi ĹĄeimos siĹłjĹł BĹŤ tent jie, gydyto vimo nusta ÄŻvertinÄ™ slapto krau jai. Per penkis turÄ—tĹł siĹłs tymo testo rezulta jaĹĄiĹł metus, konsultaci ti gydytojo specia tĹł mÄ—ne listo jai. sius PirminÄ—s cinÄ— patik prevencentrai uĹž sveikatos prieĹžiĹŤ ĹĄiÄ… paslau ros ta vos ke ra atliknigus. gÄ… gauna turiolikai pi-

uostamies Ä?io gyven

NeĹžino ÄŻsa

tojĹł. KodÄ—l gyven proďŹ lakti tojai Ĺžino daugiau nÄ™ apie ĹĄeimos gy programÄ… nei kai ku dy kad galbĹŤt tojai? J.JoÄ?ienÄ— spÄ— rie Nuo ĹĄiĹł me ne visus jo, siekÄ— gydy Ĺžarnos pro tĹł pradĹžios storo sios – ga ĹĄi informacija, nes tojus pagrama pa ta KlaipÄ— galiau pra na nauja. paslauga do dÄ—Nors spe KlaipÄ—dos je ir Ĺ iauliuose. Ta cialistÄ— tuoj Ä?iau kad teritorinÄ—s duomeni vi ligoniĹł ka mis, per sos valu soms gydymo ÄŻstai pridĹŤrÄ—, pen mÄ—nesius goms priĹžinoti ir prevenci kis ĹĄiĹł metĹł Sveikatos vykdyti ÄŻstatymus. nÄ— patikra likta vos ke ap gyventojĹł. turiolikai uostamies at- kymas dÄ—l sto saugos ministro ÄŻsalinkÄ™ kal Medikai dÄ—l pasy Ä?io tyvosios diag rosios Ĺžarnos anksvu tin nos kurie vyres ti Ĺžmones. TaÄ?iau mo programos pa tikos ďŹ nansavi mo tvirtintas Ä?iai stebÄ— nio amĹžiaus klaipÄ— kai metus. prieĹĄ trejus jo dieTad bĹŤtent galimybÄ™ si, kad, paklausus da apie rÄ— ĹĄeimos gy tĹł nos patik lyvauti storosios dytojai turos progra Ĺžar- je informuoti pacien pro tus, kad ĹĄiogydytojai moje, ĹĄei tik gĹŤĹžÄ?io mos nÄ—s gramoje gali daly jo peÄ?iais. vauti Ĺžmonuo 50 dveji me iki 74 metĹł. Jiems Patikrin ti ta maĹžuma slapto krau turÄ—tĹł bĹŤti atlieka kas KlaipÄ—dos mas javimo tes tas. ÄŽvertinÄ™s sos Sutar teritorinÄ—s ligoniĹł Ä?iĹł pa ka- ĹĄei JoÄ?ienÄ— tei skyriaus vedÄ—ja mos gydy starojo rezultatus Jovi gÄ—, kad su to proďŹ lakti tartys dÄ—l ta cientÄ… siunÄ?ia jas, jei reikia, panÄ—s ĹĄios to gydytojo nimo suda programos ÄŻgyven konsulta specialisci rytos su jai diir kolonos tyrimui. trimis ÄŻstaigomis: kopijos KuncĹł am gydymo Respubli bulatori kine dos jĹŤrinin KlaipÄ—dos ir Klai ja, Nesutampa skaiÄ?iai kĹł pÄ—- Kun cĹł ambu PaaiĹĄ kÄ— jo, ligoninÄ—mis. kad dovÄ™ Nijo latorinÄ—s klinikos jo specia lÄ™ Imbrasie valisto kon 13 gydy to- Li sultacijĹł nÄ™ iĹĄ pradĹžiĹł goniĹł kasĹł suteipateikta statistika nustebino. kymo?

Ĺ iandien priedas 12

Ĺ vie­so­fo­rai – lyg ĹĄmÄ—k­los Val­di­nin­kĹł no­ras su­ tau­py­ti smo­gÄ— ki­tu ga­lu – dau­ge­ly­je pa­ grin­di­niĹł mies­to san­ kry­Şų ke­lias die­nas ne­vei­kÄ™ ĹĄvie­so­fo­rai ner­vi­no ir vai­ruo­to­ jus, ir pÄ—s­Ä?iuo­sius, kÄ—­lÄ— pa­vo­jĹł eis­mo da­ly­viĹł sau­gu­mui. Taip at­si­ti­ko dÄ—l to, kad tau­py­mo su­me­ ti­mais ne­se­niai pa­ keis­tiems ĹĄvie­so­fo­rĹł pri­Şiō­rÄ—­to­jams dar ne­la­bai se­ka­si tin­ka­ mai dirb­ti.

ď Ž Statis

tika: cVR[N`

V `a\ _\ ` V\` N_ [\` cĂ›

V\ ]\ fZVú “

Kaina 1,30 Lt `aV]_Ă­` ]VYc\ `X Nb`ZNV

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

„Nie­ko ne­sud­ras­kÄ—, nie­ko ne­su­lau­ŞÄ— – ste­buk­las.“ Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ĹŤkio bend­ro­vÄ—s di­rek­to­rius Kons­tan­ti­nas Skie­rus dĹžiau­gÄ—­si, kad po il­go­jo sa­vait­ga­lio poil­siau­to­jai ne­nu­siau­bÄ— ku­ror­to.

3p.

Pa­si­ty­Ä?io­jo iĹĄ mir­ties As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

IĹĄil­gai ka­pĹł nu­ties­ta ĹĄi­lu­mos tra­ sa. Vie­ta, kur ve­dĹžio­ja­mi ar uŞ­ka­ sa­mi nu­gai­ťÄ™ ĹĄu­nys. To­kia ĹĄian­ dien se­nų­jĹł Smel­tÄ—s ka­pi­niĹł rea­ ly­bÄ—. Jos pri­si­min­tos tik pra­dÄ—­ jus Mi­ni­jos gat­vÄ—s re­konst­ruk­ci­ jÄ…, kai dar­bi­nin­kai, pla­tin­da­mi ke­ liÄ…, ra­do se­nų­jĹł klai­pÄ—­die­Ä?iĹł pa­ lai­kus. Su­ly­gi­no su Ĺže­me

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Iť­jun­gÄ— Ĺžai­bas

Ir vai­ruo­to­jai, ir pÄ—s­tie­ji vi­sÄ… il­gÄ…­jÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ ne­ga­lÄ—­jo iť­tver­ti ne­si­kei­ kÄ™, nes mies­te vy­ra­vo eis­mo ne­tvar­ ka. Ĺ vie­so­fo­rai ke­lias die­nas ne­vei­kÄ— ties Bal­ti­jos Ĺžie­di­ne san­kry­Şa, Tai­kos pro­spek­to ir Du­by­sos gat­vÄ—s san­kir­ to­je, Man­to ir Lie­pĹł gat­viĹł, Lie­tĹł gat­vÄ—s ir Ĺ iau­rÄ—s pro­spek­to san­kry­ Ĺžo­se, Man­to ir P.Li­dei­kio gat­viĹł san­kir­to­je.

4

„„Net­var­ka: vai­ruo­to­jai jau se­niai pa­ste­bÄ—­jo, kad eis­mas mies­te vis daŞ­niau re­gu­liuo­ja­mas pa­dri­kai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

Vy­res­ni klai­pÄ—­die­Ä?iai pui­kiai pri­si­ me­na, kad da­bar­ti­nÄ—­je Mi­ni­jos gat­ vÄ—­je ĹĄa­lia „Prog­re­so“ ga­myk­los bu­ vo ka­pi­nÄ—s. „Jos bu­vo di­dĹžiu­lÄ—s, vie­nos pa­ grin­di­niĹł Smel­tÄ—s ka­pi­niĹł. Tvar­ kin­gos ir gra­Şios, tu­rÄ—­jo aiť­kĹł iť­ pla­na­vi­mÄ…, vei­kÄ— ir po II pa­sau­li­nio ka­ro“, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas. Tei­gia­ma, jog Ä?ia lai­do­ta ne­ma­Şai sen­ti­kiĹł, ku­rie gy­ve­no ta­me ra­jo­ne. Yra Ĺži­no­ma, kad kai plÄ—­tÄ—­si bend­ro­ vÄ— „Prog­re­sas“, ka­pi­nÄ—s bu­vo uŞ­da­ry­tos.

2

2

antradienis, liepos 10, 2012

miestas

Alė­jos lau­kia at­gi­mi­mas

Re­kor­das: me­ni­nin­kai pa­žė­rė neį­ti­kė­ti­nai daug idė­jų, kaip šal­tus ir ne­jau­kius gra­ni­to lui­tus M.Maž­vy­do alė­

jo­je pa­vers­ti žais­min­gais ir pa­to­giais suo­liu­kais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

M.Maž­vy­do pės­čių­jų alė­ja grei­tu lai­ku ga­li tap­ti dar pa­trauk­les­ nė, nes me­ni­nin­kai tu­ri idė­jų, kaip čia stūk­san­čius gra­ni­to lui­ tus pa­vers­ti jau­kiais suo­le­liais. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Idėjos: menininkai pateikė pačių netikėčiausių pasiūlymų, kaip įpūsti

gyvybės M.Mažvydo alėjoje jau stovintiems suoleliams.

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ ja, pa­skel­bu­si idė­jų kon­kur­są kur­ti de­ko­ra­ty­vi­nius ak­cen­tus M.Maž­ vy­do alė­jos suo­liu­kams, su­lau­kė net 25 me­ni­nin­kų dar­bų. Va­kar at­ plėš­ti vo­kai su pa­siū­ly­mais, šian­ dien bus skel­bia­mi nu­ga­lė­to­jai. Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ jos vyk­do­mo­sios di­rek­to­rės Jo­lan­tos Brau­ky­lie­nės tei­gi­mu, po M.Maž­vy­ do alė­jos at­nau­ji­ni­mo ne­ti­lo kal­bos, kad suo­liu­kus me­nan­tiems gra­ni­to lui­tams kaž­ko trūks­ta. Me­ni­nin­kai kon­kur­sui pa­tei­kė ne tik ap­ra­šy­mus, bet ir ma­ke­tus, kaip tuos suo­liu­kus pa­puoš­ti. Ko­mi­si­ ja at­rinks 10 pa­čių ge­riau­sių dar­bų ir pi­ni­gi­niais pri­zais ap­do­va­nos jų au­to­rius. Tam uos­ta­mies­čio pra­ mo­ni­nin­kai sky­rė 5 tūkst. li­tų pri­ zi­nį fon­dą. Pir­mos 3 vie­tos lai­mė­ to­jai gaus po 1 tūkst. li­tų, 4-5 vie­tos – po 500 li­tų, 6-10 vie­tos – po 200

li­tų. Kon­kur­sui pa­teik­ti dar­bai bus ver­ti­na­mi už ori­gi­na­lu­mą. Me­n i­n is ob­jek­tas tu­r ė­t ų bū­ ti il­gaam­žis, ne di­des­nis nei 60 cm aukš­čio nuo suo­liu­ko pa­vir­ šiaus, suo­liu­ko vir­šu­ti­nė plokš­ tu­ma pa­deng­ta kiet­me­džiu, nu­ ma­ty­ta vie­ta me­ce­na­to var­di­nei len­te­lei. Ati­da­ry­mo pro­ga alė­ją pro­jek­ta­ vęs ar­chi­tek­tas Vy­tau­tas Pau­lio­nis pa­do­va­no­jo pir­mą­jį suo­le­lį su me­ ta­li­niu obuo­liu­ku ir pa­ro­dė, kad tie ele­men­tai ga­li tap­ti suo­liu­kais juos de­ko­ra­ty­viai pa­tei­kus. „La­bai no­rė­tų­si pa­pra­šy­ti mū­sų žmo­nių, kai at­si­ras me­ni­niai ob­ jek­tai, o aš ti­kiu – jie at­si­ras, kad ne­nu­tik­tų, kaip tam suo­lui, ku­rį pa­puo­šė ar­chi­tek­tas V.Pau­lio­nis. Nep­raė­jo nė dvi sa­vai­tės, kai din­ go la­pe­lis, po to – ko­te­lis. Siū­lau gė­rė­tis ir nau­do­tis pa­gal funk­ci­ją, o ne nai­kin­ti“, – ra­gi­no sa­vi­val­dy­ bės vy­riau­sia­sis dai­li­nin­kas Min­ dau­gas Pet­ru­lis.

Min­dau­gas Pet­ru­lis:

Nep­raė­jo nė dvi sa­ vai­tės, kai din­go la­ pe­lis, po to – ko­te­lis. Siū­lau gė­rė­tis ir nau­ do­tis pa­gal funk­ci­ją, o ne nai­kin­ti.

Pa­si­ty­čio­jo iš mir­ties „Ti­ki­my­bės, jog žmo­ 1 nes per­lai­do­jo, nė­ra jo­ kios. Ant­ka­pių li­ki­mas – ne­ty­ri­nė­

tas, neaiš­ku ap­skri­tai, kur jie din­go. Tur­būt, kaip ir vi­so­se ka­pi­nė­se, me­ta­li­nės tvo­re­lės ir kry­žiai nu­ke­ lia­vo į me­ta­lo su­pirk­tu­vę, o ak­me­ ni­nės da­lys už­vers­tos že­mė­mis“, – svars­tė D.Eler­tas. Aps­tul­bi­no dy­dis

Po dau­gy­bės me­tų bu­vu­sios ka­pi­ nės vėl pri­mi­nė apie sa­vo eg­zis­ta­ vi­mą, kai Mi­ni­jos gat­vę pla­ti­nan­tys dar­bi­nin­kai at­vė­rė se­nus kau­lus. Tuo­met kreip­ta­si į ar­cheo­lo­gus. Šie ir nu­sta­tė bu­vu­sių ka­pi­nių ri­ bas. Jų dy­dis ap­stul­bi­no – se­no­ sios Smel­tės ka­pi­nės bu­vo maž­ daug 5 hek­ta­rų dy­džio. Už­lai­do­ta bu­vo la­bai di­de­lė erd­ vė. Anks­ty­viau­si pa­lai­do­ji­mai – XVIII am­žiaus pra­džios. „Ka­dan­gi šio­je vie­to­je ne­bus ar­ do­ma, nė­ra jo­kio rei­ka­lo kas­ti iki kau­lų. Čia yra kars­tų si­lue­tai, vie­

nas – vai­ko, ki­tas – suau­gu­sio­jo, ma­ty­ti ir me­di­nio kry­žiaus frag­ men­tai“, – tvir­ti­no ar­cheo­lo­gas Egi­di­jus Ab­ro­ma­vi­čius. Vir­to šu­ny­nu

Pa­ra­dok­sa­lu, bet šios di­džiu­lės Smel­tės ka­pi­nės neįt­rauk­tos į Ne­kil­ no­ja­mų­jų kul­tū­ros ver­ty­bių re­gist­rą. „Nė­ra įra­šy­tos, bet ta vie­ta yra ži­no­ ma“, – pa­tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Pa­vel­do­sau­gos sky­riaus spe­ cia­lis­tė Bi­ru­tė But­ku­vie­nė. Klai­pė­do­je yra 14 se­nų­jų ka­pi­nių, ku­rios įre­gist­ruo­tos Kul­tū­ros ver­ty­ bių re­gist­re. Smel­tės ka­pi­nes kaž­ ko­dėl pa­mir­šo. Ma­ža to, jos ofi­cia­ liai vir­to šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­le. „Fe­no­me­nas, čia yra ir neo­fi­ cia­lios na­mi­nių gy­vū­nė­lių ka­pi­ nės. Yra ant­ka­pė­liai, net su šu­nų var­dais“, – pa­sa­ko­jo ar­cheo­lo­gas E.Ab­ro­ma­vi­čius. Kai ku­riems šu­ne­lių ant­ka­piams pa­nau­do­ti se­nų­jų klai­pė­die­čių pa­ mink­li­niai ak­me­nys.

Ka­pi­nės: ar­cheo­lo­gas E.Ab­ro­ma­vi­čius ra­do ka­pa­vie­tę su aiš­ Pa­mir­šo: bu­vu­sios Smel­tės ka­pi­nės mies­to val­

kiai ma­to­mais dvie­jų kars­tų si­lue­tais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

džios va­lia pa­vers­tos šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­le.

3

antradienis, liepos 10, 2012

miestas Plia­že – kon­sul­ta­ci­jos

Ati­da­ro ter­mi­na­lą

Ieš­ko sta­ty­to­jo

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro spe­cia­lis­tai nuo va­kar pa­plū­di­mių priei­go­se kon­sul­tuo­ ja, kaip sau­giai de­gin­tis ir mau­ dy­tis, da­li­ja van­de­nį, ne­mo­ka­ mai ma­tuo­ja krau­jo spau­di­mą. To­kias ak­ci­jas ke­tu­riuo­se uos­ta­ mies­čio pa­plū­di­miuo­se Vi­suo­ me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­ lis­tai vyk­dys be­veik vi­są lie­pą.

Šian­dien Klai­pė­dos lais­vo­jo­ je eko­no­mi­nė­je zo­no­je bus ati­ da­ry­tas nau­jas „Hei­del­berg­ce­ ment Klai­pė­da“ ce­men­to ir lo­ gis­ti­kos ter­mi­na­las. „Hei­del­ berg­ce­ment Klai­pė­da“ – pa­ sau­li­nio kon­cer­no „Hei­del­berg­ ce­ment“ duk­te­ri­nė įmo­nė Lie­ tu­vo­je. Įmo­nė jau pra­dė­jo ir be­ to­no ga­my­bą bei pri­sta­ty­mą.

„Klai­pė­dos naf­ta“ pa­skel­bė išanks­ti­nį tarp­tau­ti­nį su­skys­ tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo kran­ti­nės su įran­ga pro­jek­ta­vi­ mo, me­džia­gų pir­ki­mo ir sta­ty­ bos dar­bų kon­kur­są. Su­tar­tį su ran­go­vu ti­ki­ma­si pa­si­ra­šy­ti lapk­ ri­čio mė­ne­sį. Bend­ros in­ves­ti­ci­ jos į ter­mi­na­lą per tre­jus me­tus siek­tų apie 604 mln. li­tų.

Ly­de­rė – „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ja

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­d ien 15.30 val. po­ sė­d žiaus Jū­r i­nės kul­t ū­ros koor­d i­na­ ci­nė ta­ry­ba.

Šių­me­tis uos­ta­mies­ čio abi­tu­rien­tų šim­ tu­kų der­lius ge­ro­ kai gau­ses­nis nei praė­ju­siais me­tais.

Sve­čiai. Tre­čia­die­n į 13–14 val. Klai­pė­ do­je lan­k y­sis ki­nų vers­l i­n in­k ų de­le­ ga­ci­ja iš Shang­dong pro­vin­ci­jos. Ap­si­ lan­ky­mo uos­ta­mies­ty­je tiks­las – nau­ jų kon­tak­tų re­gio­ne paieš­kos ir ga­li­mų in­ves­t i­ci­jų ap­ta­r i­mas. De­le­ga­ci­jai va­ do­vaus Shang­dong pro­v in­ci­jos vi­ce­ gu­ber­na­to­rius J.Zhang.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar mo­kyk­li­niai lie­tu­vių kaip gim­to­sios ir vals­ty­bi­nės kal­bos eg­ za­mi­nais bai­gė­si pa­kar­to­ti­nė bran­ dos eg­za­mi­nų se­si­ja. Pas­ta­ro­ji bu­vo skir­ta moks­lei­viams, ku­rie ne­ga­lė­ jo lai­ky­ti eg­za­mi­nų dėl svar­bių pa­ tei­si­na­mų prie­žas­čių ar­ba neiš­lai­kė vals­ty­bi­nio eg­za­mi­no. Abi­tu­rien­tai su­lau­kė vi­sų vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų. Pra­neš­ti ir pa­sku­ti­nio is­to­ri­jos eg­za­mi­no re­zul­ta­tai. 7 klai­pė­die­ čiai su­rin­ko po 100 ba­lų. Be­veik 45 pro­c. mies­to abi­tu­rien­tų ga­vo įver­ ti­ni­mus nuo 50 iki 100 ba­lų. Is­to­ri­jos eg­za­mi­no neį­vei­kė 8 abi­tu­rien­tai. 5 jų mo­kė­si suau­gu­ sių­jų mo­kyk­lo­je. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­ kaus­kie­nė spė­jo, kad neiš­lai­kiu­sie­ ji tie­siog ban­dė lai­mę ir eg­za­mi­nui ne­bu­vo tin­ka­mai pa­si­ruo­šę. V.Ka­za­kaus­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad šių­me­tė eg­za­mi­nų se­si­ja – ga­na

Sėk­mė: ge­riau­siai abi­tu­rien­tams se­kė­si lai­ky­ti ang­lų kal­bos eg­za­mi­ną.

sėk­min­ga. Klai­pė­die­čiai su­rin­ko 72 šim­tu­kus. Ge­riau­siai eg­za­mi­nuo­ se se­kė­si „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niams, ku­rie šim­tu­kų skai­ čiu­mi ge­ro­kai ap­len­kė ki­tas mo­ky­ mo įstai­gas. Ve­dė­ja ge­ru žo­džiu pa­mi­nė­jo Nau­ja­kie­mio suau­gu­sių­jų mo­kyk­ lą, ku­rios vie­nas auk­lė­ti­nis taip pat su­rin­ko mak­si­ma­lų ba­lų skai­ čių. Mat tarp suau­gu­sių abi­tu­rien­ tų toks reiš­ki­nys nė­ra daž­nas. Ge­riau­siai moks­lei­viams šie­met se­kė­si lai­ky­ti vals­ty­bi­nius ang­lų kal­bos, gim­to­sios lie­tu­vių kal­bos ir bio­lo­gi­jos eg­za­mi­nus. Per­nykš­čių uos­ta­mies­čio abi­tu­ rien­tų der­lius bu­vo kuk­les­nis – 52 šim­tu­kai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šim­tu­kai pa­gal da­ly­kus

Šim­tu­kai pa­gal mo­kyk­las

ang­lų kal­ba – 15

„Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ja – 37

gim­to­ji lie­tu­vių kal­ba – 14 bio­lo­gi­ja – 11 ma­te­ma­ti­ka – 8 is­to­ri­ja – 7

Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­ja – 7 Her­ma­no Zu­der­ma­no gim­na­zi­

ja – 6 „Vėt­run­gės“, „Var­po“, „Že­my­nos“,

vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­ba, fi­zi­ka – po 4

„Ait­va­ro“ gim­na­zi­jos – po 4

geog­ra­fi­ja, vo­kie­čių kal­ba – po 3

Vy­dū­no vi­du­ri­nė mo­kyk­la – 3

che­mi­jos, ru­sų kal­bos, in­for­ma­ci­

nių tech­no­lo­gi­jų – po 1

Bal­ti­jos, „Ža­lia­kal­nio“ ir Nau­ja­kie­

a.dykoviene@kl.lt

Po šven­ti­nio sa­vait­ga­lio tiek Klai­ pė­dos, tiek ir Pa­lan­gos pa­plū­di­mių tvar­ky­to­jai kons­ta­ta­vo – poil­siau­ to­jai pa­jū­rį pri­šiukš­li­no de­šim­te­ rio­pai dau­giau, nei bet ku­rią ki­tą va­sa­ros die­ną.

Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius tvar­kan­čios bend­ro­vės at­sto­vas Ge­di­mi­nas Ba­go­čius tei­gė, kad esant karš­tiems orams di­de­li kie­ kiai šiukš­lių – nor­ma­lu. „Po sek­ma­die­nio pa­plū­di­my mū­sų dar­buo­to­jai su­rin­ko de­šimt ku­bi­nių met­rų šiukš­lių – tai be­ veik vi­sos sa­vai­tės kie­kis“, – tei­gė G.Ba­go­čius. Smil­ty­nės plia­žų tvar­ky­to­jus koor­di­nuo­jan­tis Ste­po­nas Bri­kys pa­tvir­ti­no tą pa­tį. Tri­jų ki­lo­met­ rų il­gio Smil­ty­nės pa­plū­di­miuo­ se šiukš­lių bu­vo kur kas dau­giau nei vi­sa­da. „Po šeš­ta­die­nio į trak­

to­riaus prie­ka­bą jas vos su­tal­pi­ no­me. Trak­to­rius va­žiuo­ja kar­tą per die­ną – anks­ti ry­te su­ren­ka­ me šiukš­les nuo smė­lio ir iš­va­ lo­me šiukš­lia­dė­žes“, – tvir­ti­no S.Bri­kys.

500

– tiek tonų šiukšlių per ilgąjį savaitgalį išvežta iš kurortinės zonos Palangoje.

O štai Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nin­kai su­mu­šė re­kor­dus, iš ku­ror­ti­nės zo­ nos iš­ve­žę 30 kar­tų dau­giau šiukš­ lių nei klai­pė­die­čiai iš Smil­ty­nės ar Meln­ra­gės plia­žų. „Per il­gą­jį sa­vait­ga­lį iš ku­ror­ti­ nės zo­nos iš­ve­žė­me apie 500 to­

nų, ar­ba 3 tūkst. ku­bi­nių met­rų šiukš­lių. Vi­du­ti­niš­kai iš­ve­ža­me 10 kar­tų ma­žiau nei il­gą­jį sa­vait­ga­lį“, – tvir­ti­no Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ūkio bend­ro­vės di­rek­to­rius Kons­ tan­ti­nas Skie­rus. Sek­ma­die­nį Pa­lan­gą po pu­sės mi­li­jo­no sve­čių ap­si­lan­ky­mo kuo­ pė vi­si Pa­lan­gos ko­mu­na­li­nio ūkio įmo­nės dar­buo­to­jai – apie 100 žmo­nių. „Šiukš­les mes ir taip pri­va­lo­me iš­vež­ti, mums už tai pi­ni­gus mo­ka. Ta­čiau la­biau­siai džiau­gia­mės tuo, kad šį kar­tą nie­ko ne­sud­ras­kė, nie­ ko ne­su­lau­žė. Ste­buk­las“, – iš­ven­ gęs nuo­sto­lių džiau­gė­si K.Skie­rus. Per tris die­nas poil­siau­to­jai Pa­ lan­go­je ne­su­ga­di­no nė vie­no suo­ liu­ko, šiukš­lia­dė­žės ar švies­tu­vo. „Ma­to­me vie­ną prie­žas­tį, ma­tyt, oras bu­vo toks karš­tas, kad net ne­ si­no­rė­jo nau­do­ti jė­gos. Nė­ra bu­vę, kad po to­kio links­mo ir triukš­min­ go sa­vait­ga­lio ne­nu­siaub­tų mies­ to“, – sa­kė K.Skie­rus.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­le­r ij La­t u­chin, Ire­na Lat­v ie­nė, Sta­ nis­la­va Gend­vi­lie­nė, Bro­nė Mi­ka­la­jū­ nie­nė, Ale­xan­der Bo­r i­sen­ko, An­to­n i­ na Ra­zu­movs­ka­ja, Mer­ku­rij So­lov­jov, Alek­sandr Va­sil­jev, Vik­tor Go­re­lov. Jo­n iš­kės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ ja­mos Ol­g a To­m an, An­to­n i­n a Vo­ro­ ni­na.

mio gim­na­zi­jos – po 1

Poil­siau­to­jai pa­jū­rį skan­di­no šiukš­lė­se As­ta Dy­ko­vie­nė

Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 17 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Bro­nė Mi­ka­la­jū­nie­nė (g. 1921 m.), An­to­n i­na Ra­z u­movs­ka­ja (g. 1926 m.), Dmit­r ij Kir­g i­zov (g. 1930 m.), Pet­ras Me­je­ras (g. 1930 m.), Ena­fa Kli­ment­je­va (g. 1930 m.), Ol­ga To­man (g. 1931 m.), Ire­na Lat­vie­nė (g. 1934 m.), Alek­sandr Va­sil­jev (g. 1935 m.), Ale­ xan­der Bo­ri­sen­ko (g. 1935 m.), An­to­ni­ na Vo­ro­ni­na (g. 1935 m.), Mer­ku­rij So­ lov­jov (g. 1936 m.), Ci­ci­li­ja Bi­ru­tė Kak­ lie­nė (g. 1936 m.), Va­le­r ij La­t u­chin (g. 1938 m.), Vla­d i­m ir Pot­re­ba (g. 1940 m.), Liu­da Ru­sie­nė (g. 1942 m.), An­ta­ nas Šmi­tas (g. 1973 m.), Ni­na Vla­so­va (g. 1973 m.).

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­ kvie­t i­mų.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

Dėl remonto darbų liepos 11 dieną nuo 8 iki 15 valandos bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems pastatams: Priestočio g. 8. Ramioji g. 10, 12.

?268.9.C6:.6'

■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

1.?/< =</Ï16@'

Nuo liepos 11 dienos 3 val. iki liepos 23 dienos 20 val.: Naikupės g. 25, 25A, 27. Sek­ma­die­nį Pa­lan­ Nidos g. 3. Taikos pr. 68, 72. gą po pu­sės mi­li­jo­no Kalnupės g. 20. sve­čių ap­si­lan­ky­mo Sulupės g. 26. kuo­pė vi­si kurorto Á:<;¼ @6Ï9<' g.energetinėje 11. ■ atsakingąDarželio ir įdomų darbą įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; Šturmanų g. 20. ■ visas socialines garantijas. Ko­mu­na­li­nio ūkio ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Gyvenimo aprašymą siųsti

klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. įmo­nės dar­buo­to­jaie.Tel.paštu Informacija pasiteirauti (8-46) 392 653.tel. (8 46) 410 869. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. – apie 100 žmo­nių.

4

antradienis, liepos 10, 2012

miestas

Švie­so­fo­rai – lyg šmėk­los

Komentaras

Aud­rius Vaiš­vi­la

Mies­to ūkio ir ap­l in­ko­sau­gos ko­m i­te­to pir­m i­n in­kas

G

al yra ko­kie nors tech­ni­ niai ne­sklan­du­mai pa­ si­kei­t us švie­so­fo­r ų pri­ žiū­rė­to­jams, bet lai­kas praeis, ir vis­kas bus nor­ma­l iai. Kai įvyks­ta kaž­ko­k ie pa­si­kei­t i­mai, vi­ sa­da bū­na ne­sklan­du­mų, to­dėl rei­ kia kant­r y­b ės. Aiš­k u, jei ne­vei­kė tiek švie­so­fo­r ų, vai­ruo­to­jams tik­rai tai su­kė­lė ne­pa­to­gu­mų. Ta­čiau, ma­ nau, spren­di­mas per­duo­ti švie­so­fo­ rų prie­ž iū­rą sa­v i­val­dy­bės bend­ro­ vei „Gat­v ių ap­švie­t i­mas“ yra ge­ras. Taip bus ir lė­šos tau­po­mos, ir dir­ba­ ma ope­ra­ty­viau, nes ne­be­rei­kės vie­ šų­jų pir­k i­mų pro­ce­dū­r ų. Ki­ta ver­ tus, ga­li bū­ti ir at­virkš­ti­nis va­rian­tas – kon­ku­ren­ci­jos ne­bė­ra, tai dar­bi­nin­ kai už­migs. Pa­lau­ki­me pus­me­tį ir pa­ žiū­rė­si­me, kaip se­ka­si pri­žiū­rė­ti švie­ so­fo­rus. Vis dėl­to vi­sos sa­vi­val­dy­bės įmo­nės tu­ri priim­ti dau­giau funk­ci­ jų, nes jų tei­kia­mos pa­slau­gos yra pi­ ges­nės.

Skai­čiai: sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čiai su­skai­čia­vo apie de­šimt ne­vei­kian­čių švie­so­fo­rų, ta­čiau jų pri­žiū­rė­to­jai tvir­ti­no, kad gel­to­nai mirk­čio­jo vos vie­nas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuotr.

1

„Pag­rin­di­nė­se san­kry­ žo­se mirk­si tik gel­to­nas švie­so­fo­ro sig­na­las, o ten, kur eis­ mas ma­žiau in­ten­sy­vus, švie­so­fo­ rai vei­kia pui­kiai. Ar sa­vi­val­dy­bei rū­pi pės­tie­ji, dvi­ra­ti­nin­kai, vai­ ruo­to­jai?“ – re­to­riš­kai klau­sė eis­ mo da­ly­viai. Kai ku­rie jų neap­si­ ken­tę prie ne­vei­kian­čio švie­so­fo­ro Man­to ir Lie­pų gat­vių san­kry­žo­je net su­ren­gė pi­ke­tą. Ta­čiau bend­ro­vės „Gat­vių ap­ švie­ti­mas“ tech­ni­kos di­rek­to­rius Sau­lius Gri­gai­tis ban­dė įro­dy­ti, kad žmo­nėms sa­vait­ga­lį vai­de­no­si, o iš tik­rų­jų ne­vei­kė tik vie­nas švie­so­ fo­ras Tai­kos pro­spek­to ir Du­by­sos gat­vės san­kry­žo­je. „Į jį nak­tį iš penk­ta­die­nio į šeš­ ta­die­nį tren­kė žai­bas, su­de­gė pro­ ce­si­nė plokš­tė, mai­ti­ni­mo blo­kas, to­dėl švie­so­fo­ras ir ne­vei­kė. Ta­čiau ge­di­mas jau pa­ša­lin­tas. Va­do­vau­ ja­mės ofi­cia­liai iš po­li­ci­jos gau­na­ ma in­for­ma­ci­ja apie ne­vei­kian­čius švie­so­fo­rus, o ji to­kia, kad sa­vait­ ga­lį ne­vei­kė tas vie­nin­te­lis Tai­kos pro­spek­to ir Du­by­sos gat­vės san­ kry­žo­je“, – aiš­ki­no S.Gri­gai­tis. Jis tvir­ti­no, kad įmo­nės dar­buo­ to­jai tris kar­tus per sa­vai­tę ap­va­ žiuo­ja vi­są mies­tą ir tik­ri­na, ar yra ne­vei­kian­čių švie­so­fo­rų. „Gal po pa­tik­ros paaiš­kės, kad ne­vei­kė dau­giau švie­so­fo­rų, bet kol kas ži­ no­jo­me tik apie vie­ną“, – tvir­ti­no S.Gri­gai­tis. Siū­lė ne­si­dai­ry­ti at­gal

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da taip pat tvir­ti­no, jog sa­vait­ga­lį ne­vei­kė tik vie­nas švie­so­fo­ras, nes apie jį spe­cia­lio­ sios tar­ny­bos, kaip su­tar­ta, in­for­ ma­vo „Gat­vių ap­švie­ti­mą“, o apie ki­tas vie­tas ne­bu­vo pra­neš­ta. „Jei žmo­nės ma­tė, kad švie­so­ fo­rai ne­vei­kė, da­rau prie­lai­dą, kad jie dėl žai­bo taip pat iš­si­jun­gė, bet

trum­pai, o pa­skui au­to­ma­tiš­kai vis­kas sto­jo į sa­vo vie­tas. Jei da­bar vei­kia, tai vis­kas ge­rai. Neieš­ko­ki­ me va­ka­rykš­čių die­nų, žiū­rė­ki­me į ry­to­jų“, – fi­lo­so­fiš­kai nu­si­tei­kęs bu­vo L.Dū­da.

„Gat­vių ap­švie­ti­mo“ dar­buo­to­jai pa­siims ko­dus, ku­rių rei­kia no­rint pri­si­jung­ti prie švie­so­fo­rų val­dy­mo pro­gra­mi­nės įran­gos. Ta­čiau kai nu­va­žia­vo ko­dų pa­siim­ti, šie stai­ ga pra­puo­lė“, – tei­gė L.Dū­da. Pre­ten­zi­ją pa­reiš­kė me­ras

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas:

Rei­kės pa­si­šne­kė­ti su bend­ro­vės va­do­ vais, kad švie­so­fo­ rais bū­tų rū­pi­na­ma­ si la­biau.

Jis pa­brė­žė, jog vai­ruo­to­jai, pa­ ste­bė­ję ne­vei­kian­tį švie­so­fo­rą, iš­ kart apie jį tu­rė­tų pra­neš­ti po­li­ci­jai, o pa­rei­gū­nai in­for­muos bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ at­sto­vus, ir ge­di­mas bus pa­ša­lin­tas. Dau­ge­lį me­tų švie­so­fo­rus Klai­ pė­do­je pri­žiū­rė­jo bend­ro­vė „Sank­ ry­ža“. Ta­čiau nuo šių me­tų ge­gu­ žės pra­džios ši funk­ci­ja per­duo­ta sa­vi­val­dy­bės val­do­mai bend­ro­vei „Gat­vių ap­švie­ti­mas“. Vos ši ėmė pri­žiū­rė­ti švie­so­fo­ rus, paaiš­kė­jo, kad įmo­nė yra neį­ ga­li tai da­ry­ti, nes ne­tu­ri rei­kia­mos pro­gra­mi­nės įran­gos. „Kai ku­rios pro­gra­mi­nės įran­gos ir da­bar dar trūks­ta, jos pik­ty­biš­ kai ne­per­duo­da „Sank­ry­ža“. Bu­ vo su­tar­ta, kad iš šios bend­ro­vės

„Sank­ry­žos“ va­do­vas And­rius Ka­ da­gis tei­gė, jog sa­vi­val­dy­bei yra per­duo­da vis­kas, kas jai pri­klau­so. „Kaž­ko­kia iš­gal­vo­ta pro­ble­ma. Mes tik­rai nie­kam ne­ken­kia­me ir ne­tu­ri­me tiks­lo kenk­ti“, – tvir­ti­ no A.Ka­da­gis. „Gat­vių ap­švie­ti­mo“ tech­ni­kos di­rek­to­rius taip pat pa­brė­žė, kad vi­są rei­kia­mą pro­gra­mi­nę įran­ gą švie­so­fo­rams val­dy­ti bend­ro­ vė tu­ri. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas, Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­ no­vas tei­gė, jog kol kas raš­tų, pre­ ten­zi­jų, kad švie­so­fo­rai pri­žiū­ri­mi blo­gai, nė­ra gau­ta. „Tie­sa, me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pa­reiš­kė pre­ten­zi­ją, kad nak­ti­mis iš­jun­gia­mi ne vi­si švie­ so­fo­rai, vei­kia net tie, kur eis­mas la­bai nein­ten­sy­vus. Pa­ve­dė­me at­ sa­kin­giems dar­buo­to­jams iš­siaiš­ kin­ti si­tua­ci­ją“, – tvir­ti­no V.Kar­ ma­no­vas. Jis pri­pa­ži­no, kad „Gat­vių ap­ švie­ti­mui“ rei­kė­jo at­sa­kin­giau pa­ si­reng­ti pe­rim­ti nau­ją pa­slau­gą – švie­so­fo­rų prie­žiū­rą. „Rei­kės pa­si­šne­kė­ti su bend­ro­ vės va­do­vais, kad švie­so­fo­rais bū­ tų rū­pi­na­ma­si la­biau“, – pa­brė­žė V.Kar­ma­no­vas. Ža­lia­jai ban­gai – stu­di­ja

Švie­so­fo­rus pri­žiū­rė­ti „Gat­vių ap­ švie­ti­mui“ per­duo­ta sie­kiant mies­ to biu­dže­te su­tau­py­ti pi­ni­gų, per me­tus šiems dar­bams rei­kia 372 tūkst. li­tų.

Švie­so­fo­rų prie­žiū­rą „Gat­vių ap­ švie­ti­mui“ pe­rė­mus iš „Sank­ry­ žos“ bus su­tau­po­ma apie 3 pro­c., nes tiek ma­žes­ni da­bar yra pa­slau­ gos įkai­niai. „Spren­di­mas švie­so­fo­rų prie­žiū­ rą ati­duo­ti sa­vo bend­ro­vei „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ priim­tas ne tik dėl tau­py­mo, bet ir žvel­giant į atei­tį, kad bū­tų leng­viau siek­ti už­si­brėž­ tų tiks­lų“, – tei­gė L.Dū­da. Jo žo­džiais, šiuo me­tu ren­gia­ma ga­li­my­bių stu­di­ja. Jos ren­gė­jai tu­ri iš­nag­ri­nė­ti, kaip Klai­pė­do­je val­dy­ti

švie­so­fo­rus, kaip nuo­to­li­niu bū­du ma­ty­ti, ku­ris su­ge­do, kur pa­sta­ty­ti nau­jų, kaip įdieg­ti ža­lią­ją ban­gą. „Kai bus ga­li­my­bių stu­di­ja, per ke­le­rius me­tus pa­to­bu­lin­si­ me švie­so­fo­rų sis­te­mos val­dy­mą. Sup­ran­ta­ma, rei­kės pi­ni­gų, jų ieš­ ko­si­me ES fon­duo­se, o tam ir rei­ ka­lin­ga ga­li­my­bių stu­di­ja“, – aiš­ ki­no Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad ža­lio­ji ban­ga, ku­rios taip lau­kia vi­si vai­ ruo­to­jai, bus įdieg­ta tik tri­jo­se pa­ grin­di­nė­se Klai­pė­dos ma­gist­ra­lė­se: Mi­ni­jos gat­vė­je, Tai­kos pro­spek­te ir Ši­lu­tės plen­te. „Jei ža­lią­ją ban­gą pa­leis­tu­me vi­ sur, juk pa­si­pil­tų ava­ri­jos“, – nea­ be­jo­jo L.Dū­da.

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

T A RA S

AN DA !

7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai per pastaruosius penkerius metus labiausiai nusipelniusių jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto globėjas

Projekto rėmėjas

6

antradienis, liepos 10, 2012

nuomonės

Džiu­gi­no ma­žo­ji dai­nų šven­tė

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

V

Kon­ser­va­to­riš­ka skai­čių ma­gi­ja Stasys Gudavičius

P

rieš po­rą sa­vai­čių be­si­bai­ giant Sei­mo pa­va­sa­rio se­ si­jai, at­si­ti­ko vie­nas grau­ džiai juo­k in­gas da­ly­kas. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­n ių de­mok­ra­t ų (TS-LKD) at­sto­ vai ne­ga­lė­jo su­si­tai­k y­t i su pra­lai­ mė­ji­mu per bal­sa­vi­mą dėl Kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­sos, ku­ri ki­taip api­brėž­ tų šei­mos sam­pra­tą – su­sie­tų ją pir­ miau­sia su san­tuo­ka. Prit­rū­ko vos vie­no bal­so, kad to­kiai pa­tai­sai bū­t ų pri­tar­ta per pir­mą­ jį bal­sa­v i­mą. Už ją bu­vo 93 Sei­mo na­riai. Kons­ti­tu­ci­jai pa­tai­sy­ti rei­kia

Vis­kas pa­pras­ta – val­ dan­tie­ji tie­siog nie­kaip ne­no­rė­jo pri­pa­žin­ ti pra­lai­mė­ji­mo jiems prin­ci­pi­niu šei­mos sam­pra­tos klau­si­mu. dvie­jų treč­da­lių par­la­men­ta­r ų pa­ lai­ky­mo. Sei­me iš vi­so yra 141 vie­ ta. Va­di­na­si, du treč­da­liai bal­sų yra 94 man­da­tai. Bet kon­ser­va­to­r iai po to­k io vos vie­no bal­so pra­lai­mė­ji­mo pa­ban­ dė ne­su­dė­t i gink­lų. Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­r ų ko­mi­si­jos na­riai ga­vo jų pa­klau­si­mą išaiš­kin­ti, ką reiš­kia „du treč­da­liai Sei­mo na­rių“. Atk­reip­ tas dė­me­sys, kad da­bar dvi par­la­ men­ta­r ų vie­tos yra lais­vos ir Sei­ me fak­t iš­kai yra tik 139 na­r iai. Va­ di­na­si, pa­sak TS-LKD at­sto­v ų, du treč­da­liai tu­rė­tų bū­ti skai­čiuo­ja­mi nuo 139 Sei­mo na­rių. Jei­gu taip, tuo­met, anot kon­ser­va­ to­r ių, 93 Sei­mo na­r ių bal­sai kaip tik ir yra du treč­da­l iai nuo esa­mo par­la­men­ta­r ų skai­čiaus. Tai­gi, TSLKD tvir­t i­n i­mu, Kons­t i­t u­ci­jos pa­ tai­sai pri­tar­ta. Kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vai ir šiaip po­li­ti­n į gy­ve­ni­mą aky­lai se­kan­tys žmo­nės to­k į kon­ser­va­to­rių krei­pi­ mą­si į eti­kos ir pro­ce­dū­r ų sar­g us iš­kart pa­va­d i­no bergž­d žiu lai­ko švais­t y­mu. Nes iki šiol vi­suo­met vi­si kva­li­fi­kuo­tos dau­gu­mos rei­ka­ lau­jan­tys bal­sa­vi­mai bū­da­vo skai­

čiuo­ja­mi nuo Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ ty­to Sei­mo na­rių skai­čiaus – 141, ne­ pai­sant to, kiek tuo me­tu fak­tiš­kai vie­tų par­la­men­te yra užim­ta. Kas at­s i­t i­ko, kad kon­s er­va­to­ riams stai­ga iš­k i­lo toks kvai­lo­ kas klau­si­mas? Vis­kas pa­pras­ta – val­dan­tie­ji tie­siog nie­kaip ne­no­rė­jo pri­pa­ž in­ti pra­lai­ mė­ji­mo jiems prin­ci­pi­n iu šei­mos sam­pra­tos klau­si­mu. To­dėl, kaip sa­ko­ma, ir ieš­ko­jo sme­ ge­nų už­pa­ka­li­nė­je kū­no da­ly­je. Eti­kos ko­m i­si­ja kon­ser­va­to­r iams at­sa­kė rim­tai – nu­si­ra­min­ki­te ir ne­ švais­ty­ki­te lai­ko to­kiais sa­vo klau­si­ mais, nes dau­gu­ma bu­vo, yra ir bus skai­čiuo­ja­ma tik nuo Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­ma­ty­to Sei­mo na­rių skai­čiaus. Iro­niš­k iau žvel­g iant į vi­są šią is­to­ ri­ją bū­tų ga­li­ma gai­ž iai pa­juo­kau­ti, kad, re­gis, ne­tu­rin­tys ką veik­ti kon­ ser­va­to­riai ga­lė­tų Eti­kos ko­mi­si­jos pa­k laus­t i dar ko­k ių nors sa­vai­me su­pran­ta­mų da­ly­kų, pa­vyz­džiui, ar tik­rai Jo­ni­nių nak­tis yra trum­piau­ sia ar­ba ar tik­rai Že­mė ap­va­li? Tei­sin­gai pa­ste­b ė­jo vie­nas in­ter­ ne­to ko­men­ta­to­r ius: „kon­ser­va­to­ riai pa­si­ž y­m i tuo, kad daž­nai įro­ di­nė­ja neį­ma­no­mus da­ly­k us“. Ar­ ba ki­tas, pa­ra­šęs, kad Sei­mo na­riai, ma­tyt, „vi­sai ne­be­tu­ri ką veik­ti, jei­ gu už­sii­ma to­k io­m is ne­s ą­mo­nė­ mis, lyg ne­bū­t ų ki­t ų pro­ble­mų ša­ ly­je, tik tai, kaip su­skai­čiuo­ti par­la­ men­ta­rus“. TS-LKD to­kiu sa­vo pa­klau­si­mu eti­ kos sar­gams su­si­ta­pa­t i­no su ra­d i­ ka­l iais pa­reiš­k i­mais gar­s ė­jan­č iu Egi­d i­ju­m i Klum­biu. Šis po­l i­t i­kas prieš ke­le­rius me­tus pa­ren­gė nuo­ sta­bą su­kė­lu­sį pa­klau­si­mą Kons­ti­ tu­ci­n iam Teis­mui, ar šis Teis­mas yra teis­mų sis­te­mos da­lis. Kons­t i­t u­ci­jos sar­gai ta­da priė­mė šį pa­klau­si­mą ir po ku­rio lai­ko jį iš­ nag­ri­nė­ję pa­tei­kė E.Klum­biui at­sa­ ky­mą su sun­ko­kai sle­pia­ma iro­ni­ jos gai­de­le: „Prie­lai­da, esą Kons­t i­ tu­ci­nis Teis­mas nė­ra teis­mas, ker­ ta­si su pa­t ies pa­reiš­kė­jo pra­šy­mo šio­je by­lo­je lo­gi­ka: jei­gu, kaip tei­gia pa­reiš­kė­jas, Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas nė­ra teis­mas, ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl pa­reiš­kė­jas krei­pia­si bū­tent į šį teis­ mą, pra­šy­da­mas iš­tir­ti, ar Kons­ti­tu­ ci­jai ne­prieš­ta­rau­ja vie­nos iš vals­ ty­bės val­džią įgy­ven­di­nan­čių ins­ ti­tu­ci­jų priim­tas tei­sės ak­tas.“ Po to at­ve­jo E.Klum­bys dau­g iau ne­be­sik­rei­p ė į Kons­t i­t u­ci­n į Teis­ mą su keis­tais pa­k lau­si­mais. Ma­ tyt, su­pra­to, kad ne­ver­ta gė­d in­gai gaiš­ti lai­ko.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­das iš­ties uni­ ka­lus mies­to kam­ pe­lis, ku­rį rei­kia puo­se­lė­ti.

„Ma­žo­ji dai­nų šven­tė“ – tai vi­sų sen­jo­rų ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mai. Dau­ge­lis bu­vo pa­si­puo­šę tau­ti­ niais rū­bais, ki­ti sa­vo cho­rų uni­for­ ma – įspū­dis nuo­sta­bus. Oras ne­le­pi­no – bu­vo per daug karš­ta, ta­čiau vi­si žmo­nės pui­kiai pa­dai­na­vo – pui­kiai pa­de­monst­ra­vo sa­vo il­ga­lai­kio dar­bo re­zul­ta­tus.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Dvo­ką ke­lia vė­jas?

Kai mies­tie­čiai pra­by­la apie dvo­ką Klai­pė­do­je, tuoj pat at­si­ran­da pa­si­tei­ si­ni­mai, kad vis­kuo kal­tas vė­jas. Hi­ gie­nis­tai aiš­ki­na, kad jei jis ne­pu­čia į ku­rią nors pu­sę, tai ir yra kal­tas. Dvo­ ką ma­tuo­ti tu­rin­tys spe­cia­lis­tai aiš­ ki­na, kad jų ko­mi­si­jos nie­ko neu­žuo­ džia, nes tuo me­tu vė­jas pu­čia į ki­tą pu­sę. Man juo­ką ke­lia to­kie tik­rin­to­ jų pa­si­sa­ky­mai. Ta­čiau ne­ra­mu ir dėl to, kad atei­ty­je uos­te at­si­ras du­jų ter­ mi­na­las. Tuo­met bū­si­me kaip ko­kio­je ko­ji­nė­je. Iš ry­tų pūs vė­jas – bus vie­ nas dvo­kas, iš va­ka­rų – ki­tas dvo­kas. Jus­ti­na

Ma­žiau bam­bė­ki­me dėl nie­kų

As­to­ri­ja pri­si­sta­čiu­si mo­te­ris „Karš­ ta­me te­le­fo­ne“ pik­ti­no­si, kaip esą at­ gra­siai at­ro­do mo­te­rys, ku­rios ei­da­ mos gat­ve rū­ko. No­riu pa­brėž­ti, kad pa­ti ne­rū­kau, ta­čiau ma­nęs to­kie vaiz­ dai neer­zi­na. Ne­ma­tau čia nie­ko gė­ din­go ir at­gra­saus. Ir už­sie­ny­je tai yra įpras­tas rei­ka­las. Ma­nau, kad po­niai rei­kė­tų at­si­pa­lai­duo­ti ir ne­si­ner­vin­ti

Mi­si­ja: uostamiesčio uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das vis daž­niau virs­ta klai­

pė­die­čių su­si­rin­ki­mo ir bend­ra­vi­mo vie­ta. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Taip – vi­si bu­vo pa­ten­kin­ti ga­li­ my­be da­ly­vau­ti kar­tu, taip – tai va­ sa­ra su­da­rė to­kią pro­gą pa­bū­ti vi­ siems sy­kiu ir ne tik pa­dai­nuo­ti, bet ir pa­bend­rau­ti. Vi­si dė­ko­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rei, ku­ri prii­ ma pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes, nes ži­no, kad jie vi­si su­si­rink­ti ne­tu­ri jo­kių ki­ to­kių są­ly­gų. Da­bar va­sa­ra, to­dėl bu­vo to­kia ga­li­ my­bė, o kas bus ru­de­nį ir žie­mą? Vėl kiek­vie­no an­samb­lio žmo­nės rink­ sis, kur kas priims, ar iš sa­vo kuk­lių pen­si­jų nuo­mo­sis pa­tal­pas, kas­kart vis su­kda­mi gal­vą, kur jas ras­ti. Nuos­ta­biai at­ro­dė mū­sų sen­jo­rai sa­vo „dai­nų šven­tė­je“ – or­ga­ni­za­to­ riai pui­kiai at­li­ko sa­vo vaid­me­nį, to­

dėl šven­tė, vy­ku­si nuo­sta­bio­je gam­ to­je, bu­vo pui­ki. Uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­das iš­ ties uni­ka­lus mies­to kam­pe­lis, ku­ rį rei­kia puo­se­lė­ti, ma­nau, vi­si tam pri­ta­ria­te. Dar kar­tą te­ko įsi­ti­kin­ti, kad nau­ jai įkur­ta Klai­pė­dos jung­ti­nė pa­gy­ ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­ja tik­rai sie­ kia la­bai rei­ka­lin­go tiks­lo – pa­kvies­ti vi­sus pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių ko­lek­ty­ vus po vie­nu sto­gu ne tik va­sa­rą, o ir bet kuriuo me­tų lai­ku. To vi­siems ne­pap­ras­tai rei­kia. Tad tvir­tai ti­ki­ me, kad ateis ta die­na, kai mū­sų no­ rai taps tik­ro­ve.

dėl da­ly­kų, ku­rie ne­ver­ti dė­me­sio. O iš es­mės rei­kė­tų ko­vo­ti ne su pa­sek­ mė­mis, o prie­žas­ti­mis – dau­giau dė­ me­sio skir­ti pre­ven­ci­niams da­ly­kams, kad žmo­nės ap­skri­tai ne­siim­tų ar at­ si­kra­ty­tų šio ža­lin­go įpro­čio.

že­mių krū­vos, ku­rios sty­ro tar­si ko­kie ap­ka­sai. Kaip kaž­ka­da va­lė, taip ir pa­ li­ko. Siau­bas. Anks­čiau, dar prieš pra­ de­dant tvar­ky­mo dar­bus, vaiz­das bu­ vo ge­res­nis. Jau ne­kal­bu apie tai, kad vi­sas par­kas ap­žė­lęs žo­lė­mis.

Re­gi­na

Ire­na

Tri­ny­čių par­ko suo­le­liai – už­mirš­ti

Džiu­gu, kad Tri­ny­čių par­ke­ly­je pjau­ na­ma žo­lė ir ap­skri­tai ši vie­ta gra­žiai pri­žiū­ri­ma. Išs­ky­rus suo­liu­kus. Ar mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­tų į tai at­ kreip­ti dė­me­sio. Štai vie­nas suo­le­ lis vi­siš­kai ap­vir­tęs ant šo­no, ki­tas – su­kiu­žęs. Juk po par­ke­lį mėgs­ta vaikš­ti­nė­ti gar­baus am­žiaus sen­jo­ rai, ma­mos su ma­žais vai­kais. Žmo­ nėms ma­lo­nu pa­sė­dė­ti, pa­si­džiaug­ti gam­ta. Ne­rei­kia ko­kių nors pra­ban­ gių krės­lų, svar­bu, kad bū­tų tvar­kin­ ga ir pa­to­gu. Ir ap­skri­tai vi­sa­me par­ ke tų suo­liu­kų ga­lė­tų bū­ti dau­giau, kar­tais bū­na tiek žmo­nių, kad ne­be­ lie­ka lais­vos vie­tos. Mo­ni­ka

Ka­da su­tvar­kys Drau­gys­tės par­ką?

Aną­dien už­su­kau į Drau­gys­tės par­ką ir iš­si­gan­dau. Juk bu­vo skir­ti pi­ni­gai šiai vie­tai su­tvar­ky­ti, tven­ki­niams iš­va­ly­ti. O da­bar li­ko su­vers­tos me­džių ša­kos,

Al­do­na Ma­ri­ja Ged­vi­lie­nė Klai­pė­dos jung­ti­nės pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių bend­ri­jos pir­mi­nin­kė

Kam kan­kin­ti šu­nį?

Se­niai jau no­rė­jau pa­vie­šin­ti vie­nos jau­nos pa­ne­lės el­ge­sį su sa­vo šu­niu­ ku. Tu­ri ta jau­na šei­ma gra­žų ang­ lų bul­do­giu­ką. Šei­mi­nin­kė, už­se­gu­si ant kak­lo pa­va­dė­lį, to­kia jė­ga trau­kė tą šu­ne­lį, jog ga­li­ma bu­vo pa­gal­vo­ ti, kad no­ri jį už­du­sin­ti. Mat jis bė­ go tru­pu­tį to­liau nuo ta­ko, kur kaip stul­pas sto­vė­jo pa­ne­lė. Man re­gis, ji bi­jo­jo su­si­tep­ti ba­tu­kus! Ir taip šu­ne­ lis kiek­vie­ną kar­tą yra tam­po­mas už gerk­lės. Ne­se­niai šei­mi­nin­kė pa­kei­ tė pa­va­dė­lį, da­bar jis tam­po­mas per krū­ti­nę už­seg­tu pa­va­dė­liu. Juk šu­ne­ lis – gy­vas pa­da­ras. Jis jau­nas, to­dėl jam no­ri­si pa­laks­ty­ti. Kas pa­ska­ti­no tą žiau­rią mer­gą įsi­gy­ti šu­niu­ką, aš ne­ži­nau, bet ži­nau, kad to­kiems žmo­ nėms net ta­ra­ko­no ne­duo­čiau au­gin­ ti. Gai­la man to­kių jau­nų žmo­nių, juk jiems dar vai­kus teks au­gin­ti. S.J. Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

als­ty­bės šven­tė – kaip jos lau­kė mū­sų tė­vai: so­viet­ me­čiu verk­da­vo ją pri­si­ mi­nę. Ta­čiau dau­ge­lis ne­ su­lau­kė tos die­nos, kai ji bus vėl šven­čia­ma. O mes šven­čia­me: jau prie Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­do var­tų pa­si­ti­ko mu­zi­kos gar­ sai, žmo­nių juo­kas ir šur­mu­lys. Bo­ta­ni­kos so­das vis daž­niau virs­ta pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių ko­lek­ty­vų su­ si­rin­ki­mo ir bend­ra­vi­mo vie­ta. Čia vy­ko ir Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­ to stu­di­jų už­bai­gi­mo šven­tė, ku­rio­ je da­ly­va­vo fa­kul­te­to de­ka­nas pro­f. Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas ir so­cia­li­nių moks­lų dr. Na­ta­li­ja Is­to­mi­na. Ta šven­tė bu­vo ne tik kal­bų, bet ir svei­ka­tin­gu­mo šven­tė. Vi­si mankš­ ti­no­si, vi­siems bai­gi­mo pro­ga bu­vo pa­si­ra­šy­tos įskai­tos.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, liepos 10, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ini­cia­ty­ vinė gru­ pė pra­ nešė, kad pri­trūko maž­daug treč­da­lio rei­ka­lingų pa­rašų.

Bi­jo: buvęs par­la­men­ta­ras A.Ma­tu­le­vi­čius tvir­ti­no, kad žmonės ne­no­ri at­skleis­ti sa­vo as­

mens ko­do.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pa­rašų su­rink­ti ne­pa­vy­ko

Ini­cia­ty­vi­nei gru­pei ne­pa­vy­ko su­rink­ti 50 tūkst. pi­lie­čių pa­rašų, kad Sei­mas svars­tytų Ci­vi­li­nio ko­dek­so pa­taisą dėl vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo. „Ne­su­rin­ko­me pa­rašų, trūks­ ta maž­daug treč­da­lio“, – pra­nešė grupės koor­di­na­to­rius buvęs par­ la­men­ta­ras Al­gi­man­tas Ma­tu­le­vi­ čius. Va­kar ini­cia­ty­vinė grupė Vy­riau­ sia­jai rin­kimų ko­mi­si­jai pa­teikė pa­ rašų rin­ki­mo la­pus. Pa­sak A.Ma­tu­le­vi­čiaus, pa­grin­ dinė prie­žas­tis, kodėl per du mėne­ sius ne­pa­vy­ko su­rink­ti 50 tūkst. pa­rašų, – žmonės ka­te­go­riš­kai at­ si­sa­ko nu­ro­dy­ti sa­vo as­mens kodą. „La­pai yra at­vi­ri, ki­tas pa­si­ra­šan­tis ma­to prie­š jį pa­si­ra­šiu­sio žmo­gaus kodą. Da­bar žmonės pri­gąsdin­ti, ir kai tik pa­ma­to, kad rei­kia pa­ra­šy­ ti as­mens kodą, iš­kart at­si­sa­ko. Dėl

to ma­siš­kai grįžta su­ga­din­ti la­pai“, – sakė A.Ma­tu­le­vi­čius. Jis stebė­jo­si to­kiu įsta­ty­mo rei­ ka­la­vi­mu, nes ren­kant pa­ra­šus dėl re­fe­ren­du­mo su­šau­ki­mo už­ten­ka nu­ro­dy­ti do­ku­men­to nu­merį, as­ mens ko­do ne­pra­šo­ma. „Be to, kiek man sakė pa­ra­šus rinkę žmonės, dau­ge­lis mūsų pa­ si­ūlytą pa­taisą ta­pa­ti­no su Gar­lia­ vos mer­gaitės is­to­ri­ja, todėl ją pa­ ėmus su­mažė­jo pa­lai­ky­mas. Ki­ti sakė, kad ne­ga­li­ma pai­nio­ti vai­ko su po­li­ti­ka“, – pa­sa­ko­jo ini­cia­ty­ vinės grupės koor­di­na­to­rius. Grupė bu­vo pa­ren­gu­si Ci­vi­li­ nio ko­dek­so pa­taisą, nu­ma­tan­čią, kad sprend­žiant „ma­ža­me­čio, jau

sąmo­nin­gai ver­ti­nan­čio ap­linką, vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ ty­mo klau­simą būti­na at­si­žvelg­ ti į vai­ko pa­si­rin­kimą dėl būsi­mo globė­jo“. Siū­ly­ta įtvir­tin­ti, kad vai­ ko pa­si­rin­ki­mas yra es­mi­nis ir ne­ ga­li būti ig­no­ruo­ja­mas ar­ba kaip nors ki­taip in­terp­re­tuo­ja­mas. Taip pat siū­ly­ta į Ci­vi­linį ko­deksą įra­šy­ti, kad to­kiu at­ve­ju, kai vai­ko no­ras kur ir su kuo gy­ven­ti pa­si­kei­ čia jau vyk­dant įsi­ga­lio­ju­sią teis­mo nu­tartį, tai pri­va­lo būti ver­ti­na­ma kaip nau­jai at­si­ra­du­si ap­lin­kybė ir teis­mo nu­tar­ties vyk­dy­mo pro­ cedū­ra su­stab­do­ma. Be to, pa­tai­so­mis būtų siū­lo­ma įtvir­tin­ti, kad teis­mo nu­tar­tis dėl vai­ko per­da­vi­mo bet ku­riam iš tė­ vų ar­ba globėjų išs­kir­ti­nai vyk­do tik vals­ty­binės vai­ko teisų ap­sau­ gos ins­ti­tu­ci­jos spe­cia­lis­tai. Kad par­la­men­ta­rai svars­tytų tokį pro­jektą, per du mėne­sius reikė­jo su­rink­ti 50 tūkst. rin­kimų teisę tu­ rin­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­rašų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Dar vie­nas Pre­zi­dentės ve­to Pre­z i­d entė Da­l ia Gry­b aus­k aitė ve­t a­v o Teisėkū­r os pa­g rindų įsta­tymą, ku­ris nu­matė, kad vi­si teisės ak­tai būtų pa­si­ra­šo­mi tik elekt­ro­ni­niu pa­ra­šu. Tai pir­ma­ dienį pra­nešė Pre­zi­dentės spau­ dos tar­ny­ba.

Pre­z i­d entė siū­l o ne­keis­t i įsta­ tymų ir vals­tybės va­do­vo dek­ retų pa­si­ra­šy­mo tvar­kos. Pa­sak D.Gry­baus­kaitės, vi­siš­kai at­si­sa­ ky­ti au­ten­tiš­ko pa­ra­šo pa­si­ra­šant svar­biau­sius vals­tybės do­ku­men­ tus yra ne­sau­gu. „Esa­me mo­der­ni vals­tybė ir vi­ sas teisėkū­ros pro­ce­sas ga­li ir tu­ri vyk­ti elekt­ro­ninė­je erdvė­je. Pa­lai­ kau siū­ly­mus kuo pla­čiau nau­do­ ti elekt­ro­ninį pa­rašą kas­dienė­je veik­lo­je. Ta­čiau vi­siš­kai at­si­sa­ky­ ti au­ten­tiš­ko pa­ra­šo svar­biau­siems vals­tybės do­ku­men­tams yra ne­ sau­gu. Nė vie­na pa­sau­lio vals­tybė, net ir la­bai pa­žen­gu­si in­for­ma­ci­ nių tech­no­lo­gijų sri­ty­je, nėra at­si­

sa­kiu­si ori­gi­na­laus pa­ra­šo“, – pa­ reiškė Pre­zi­dentė. Pe­rei­ti tik prie elekt­ro­ni­nio pa­ ra­šo, pa­sak jos, tin­ka­mai ne­pa­si­ reng­ta nei fi­nan­siš­kai, nei tech­ no­lo­giš­kai. Anot pre­zi­dentū­ros, pa­tir­tis ro­do, kad elekt­ro­ni­nių pa­ slaugų sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mas kai­ nuo­ja de­šim­tis mi­li­jonų litų ir vis tiek nėra šim­tap­ro­cen­ti­nis.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Ne­turėtų kil­ti kliū­ čių pa­gal Pre­zi­ dentės pa­sta­bas pa­ tai­sy­ti Teisėkū­ros pa­grindų įsta­tymą. Pre­zi­dentė taip pat pa­reiškė, kad per­ėji­mo tik prie elekt­ro­ni­ nio pa­ra­šo sąnau­dos nea­dek­va­čios

teisėkū­ros pro­ce­so efek­ty­vu­mui. „Šis spren­di­mas – tik ga­ran­tuo­tos pa­ja­mos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gijų bend­rovėms“, – teigė D.Gry­ baus­kaitė. Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius tvir­ti­no, kad ne­turėtų kil­ti kliū­čių pa­gal Pre­zi­dentės pa­ sta­bas pa­tai­sy­ti Teisėkū­ros pa­ grindų įsta­tymą. „Šiek tiek ap­ mau­du, kad Pre­zi­dentė ne­norė­jo pa­si­ra­šy­ti to­kio įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ris įpa­rei­gotų ir ją pa­čią elekt­ ro­ni­nius do­ku­men­tus pa­si­ra­šy­ ti elekt­ro­ni­nu pa­ra­šu. Ki­ta ver­ tus, Pre­zi­dentė pa­ti pa­brėžė, kad esa­me mo­der­ni vals­tybė ir vi­ sas teisėkū­ros pro­ce­sas tu­ri vyk­ ti elekt­ro­ninė­je erdvė­je“, – sakė mi­nist­ras. R.Ši­ma­šiaus tei­gi­mu, svar­bu, kad Pre­zi­dentė ne­prieš­ta­rau­ja, jog tei­ sės ak­tai būtų skel­bia­mi ne po­pie­ ri­nia­me „Vals­tybės ži­nių“ lei­di­ny­ je, bet elekt­ro­ni­nia­me re­gist­re. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­teik­ti siū­ly­mai – kon­fi­den­cialūs Vy­riau­sybės ko­mi­si­ja, su­da­ry­ta de­ry­binėms nuo­sta­toms ir veiks­ mų pla­nui pa­reng­ti, sie­kiant at­ly­ gi­ni­mo už So­vietų Sąjun­gos oku­ pa­ci­jos pa­da­rytą žalą, pa­teikė sa­ vo siū­ly­mus, ta­čiau jų tu­ri­nio ne­ ko­men­tuo­ja.

Eks­pertų gru­pei va­do­va­vu­si Lie­ tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro ge­ne­ ra­linė di­rek­torė Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė sakė ga­lin­ti pa­sa­ ky­ti tik tiek, kad vie­nas siū­lymų yra pa­reng­ti iš­samų lei­dinį įvai­ rio­mis kal­bo­mis. „Pa­teikėm, bet tai kon­fi­den­cia­li med­žia­ga ir pri­ klau­so nuo Vy­riau­sybės, kaip ji ją įver­tins. Ne­tu­ri­me teisės pa­sa­ ky­ti, ką mes pa­si­ūlėme“, – sakė T.B.Bu­raus­kaitė. „Viską, kas su­si­ję su ža­los ap­ skai­čia­vi­mu, at­ly­gi­ni­mu, ar­gu­ men­ta­ci­ja, mes siū­lo­me su­dėti į lei­dinį įvai­rio­mis kal­bo­mis. Bū­ tų ge­rai, kad vie­no­je vie­to­je bū­ tų tarp­tau­ti­niu po­žiū­riu pa­teik­ta mūsų is­to­ri­ja, ypač pra­džio­je, kai

bu­vo­me oku­puo­ti, anek­suo­ti“, – kalbė­jo cent­ro va­dovė. Pa­sak jos, ko­mi­si­ja ma­no, kad jai būtų pra­smin­ga tęsti darbą, bet dėl to tu­ri nu­spręsti Vy­riau­sybė. Ge­gužės pa­bai­go­je nu­tar­ta su­ da­ry­ti spe­cia­lią ko­mi­siją de­ry­ binėms nuo­sta­toms ir veiksmų pla­nui pa­reng­ti, sie­kiant at­ly­gi­ ni­mo už So­vietų Sąjun­gos oku­ pa­ci­jos pa­da­rytą žalą. Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis ne­se­ niai teigė, kad jis per sa­vo ka­den­ ciją oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­simą Ru­si­jo­je yra kėlęs še­šis kar­tus, ir vi­sus kar­tus bu­vo at­sa­ ky­ta ne­ga­ty­viai. Šeš­ta­dienį pa­skelb­ti ap­klau­ sos re­zul­ta­tai ro­do, kad 54 pro­c. ap­klaustų ša­lies gy­ven­tojų ma­ no, jog Lie­tu­va turėtų rei­ka­lau­ti iš Ru­si­jos at­ly­gin­ti per oku­pa­ciją pa­da­rytą žalą. 41 pro­c. ap­klau­ sos da­ly­vių į tokį klau­simą at­sakė nei­gia­mai, 5 pro­c. ne­turė­jo nuo­ monės ar­ba neat­sakė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­siū­ly­mas: pa­sak ko­mi­si­jai va­do­va­vu­sios T.B.Bu­raus­kaitės, oku­

pa­ci­jos ža­los įver­ti­ni­mo darbą pra­smin­ga tęsti to­liau.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

At­metė skundą dėl su­ėmi­mo Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pa­ skelbė, kad bu­vu­siems ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kams Rai­mon­dui Ba­ra­naus­kui ir Vla­di­mi­rui An­to­ no­vui su­ėmi­mas skir­tas pa­grįstai.

Teis­mas ga­lu­tinė­mis ir ne­skund­žia­mo­mis nu­tar­ti­mis at­metė V.An­to­no­vo ir R.Ba­ra­naus­ko gy­ nėjų skun­dus dėl su­ėmi­mo. Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros pro­ ku­ro­ras Da­rius Stan­ke­vi­čius sakė, kad pa­skel­bus šias nu­tar­tis ne­li­ko kliū­čių įta­riamųjų ekst­ra­di­ci­jai, nes teis­mas ne­pa­nai­ki­no nei su­ėmi­mo, nei Eu­ro­pos areš­to or­de­rių. Da­bar priim­tos teis­mo nu­tar­tys Lon­do­no teis­mui ne­bus spe­cia­liai siun­čia­mos, ta­čiau jei­gu teis­mas pa­rei­ka­laus, bus pa­teik­tas įro­dy­ mas, kad anks­čiau pa­teik­ti duo­ me­nys ga­lio­ja ir jų teis­mas ne­ pa­nai­ki­no. Įta­riamųjų gynėjų skun­dus teis­mas iš­nag­rinė­jo pra­ ėju­sią sa­vaitę. Teis­mas pa­darė iš­vadą, kad su­ ėmi­mas pa­skir­tas ne­pa­žeid­žiant teisės aktų, pa­reigū­nai pri­valė­jo ini­ci­juo­ti pa­kar­to­tinį krei­pimą­si į teismą dėl su­ėmi­mo.

V.An­to­no­vui ir R.Ba­ra­naus­kui šių metų ge­gužę pa­teik­ti įta­ri­mai dėl di­delės vertės tur­to – apie 1,7 mlrd. litų – pa­si­sa­vi­ni­mo. Šiuo me­tu abu įta­ria­mie­ji yra Lon­do­ne. R.Ba­ra­naus­ko ir V.An­ to­no­vo ekst­ra­di­ci­jos by­la Lon­do­ ne nag­rinė­ja­ma nuo 2011 m. lapk­ ri­čio pa­bai­gos, pa­tys įta­ria­mie­ji ne­su­tin­ka būti per­duo­ti Lie­tu­vai. Lon­do­no Vest­mi­nis­te­rio ma­gist­ ra­to teis­mas ge­gužės vi­du­ry­je nu­ sprendė by­los nag­rinė­jimą ati­dėti iki lie­pos. „Klaipėdos“, BNS inf.

1,7

mlrd. litų

pa­si­sa­vi­ni­mu įta­ria­mi buvę pa­grin­di­niai „Sno­ro“ ak­ci­nin­kai V.An­to­no­vas ir R.Ba­ra­naus­kas.

8

antradienis, liepos 10, 2012

užribis Pa­šo­vė ap­sau­gininką

Siū­lė 100 eu­rų ky­šį

Pa­lan­go­je siau­tė­ja va­gi­šiai

Vin­gio g. esan­čia­me ba­re konf­ lik­tas bai­gė­si šū­viais. Apie 21 val. sek­ma­die­nį iš­kvie­tus sau­ gos tar­ny­bą, ne­blai­vus klien­tas bu­vo iš­ves­tas į lau­ką, Ta­čiau čia klai­pė­die­tis iš­si­trau­kė šra­ ti­nį re­vol­ve­rį ir šo­vė į ap­sau­gos dar­buo­to­ją. Vy­rui pa­da­ry­ti pa­ vir­ši­niai pil­vo ir nu­ga­ros su­žei­ di­mai. Įvy­kį ti­ria po­li­ci­ja.

Ke­ly­je Liepoja–Klaipėda pa­ tru­liai pa­ste­bė­jo įtar­ti­nai va­ žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį „Ško­da“ ir jį su­stab­dė. Išaiš­kė­jo, kad vai­ ruo­to­jas yra ne­blai­vus. Vy­riš­kis pa­rei­gū­nams pa­siū­lė 100 eu­ rų ir 200 li­tų ky­šį. Ko­mi­sa­ria­te dėl šio įvy­kio ap­klaus­tas 36 m. klai­pė­die­tis R.M. Jam nu­sta­ty­ tas 0,92 pro­m. gir­tu­mas.

Į Pa­lan­gos po­li­ci­ją per il­gą­ jį sa­vait­ga­lį krei­pė­si pen­ki nuo va­gi­šių nu­ken­tė­ję poil­ siau­to­jai. Į Mė­gu­vos ir Kęs­tu­ čio g. esan­čius poil­sio na­me­ lius va­gys pa­te­ko pro neuž­ ra­kin­tas du­ris. Din­go 2 tūkst. ir 1,9 tūkst. li­tų ver­tės poil­ siau­to­jų daik­tai. Įvy­kį ti­ria po­li­ci­ja.

H.Dak­ta­ro by­lo­je – ty­rė­jo liu­di­ji­mas Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me šian­dien Hen­ ri­kas Dak­ta­ras ir jo bend­rai tu­rė­tų iš­girs­ti, ko­kios baus­mės ga­li ti­kė­tis už ke­lių žmo­ nių nu­žu­dy­mus ir tur­to prie­var­ta­vi­mą. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Aiš­ki­no­si dėl by­los duo­me­nų

Vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą pa­lai­kan­tis pro­ku­ro­ras ant­ra­die­nį tu­rė­tų pa­sa­ ky­ti bai­gia­mą­ją kal­bą šio­je by­lo­je. Va­kar teis­mas iš­klau­sė pa­sku­ti­ nio liu­di­nin­ko šio­je by­lo­je pa­ro­dy­ mus. Išk­vies­tas liu­dy­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo gru­pei va­do­va­vęs Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro Or­ga­ ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo val­dy­bos vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Re­ na­tas Mar­ti­šius sa­kė, kad ty­ri­mas dėl „Dak­ta­rų“ gru­puo­tės įvyk­dy­ tų nu­si­kal­ti­mų bu­vo pra­dė­tas dar 2005 me­tais. Pu­sant­ros va­lan­dos kal­ti­na­mie­ ji ir jų ad­vo­ka­tai mė­gi­no į kam­ pą spaus­ti re­zo­nan­si­nę by­lą ty­ru­sį kri­mi­na­lis­tą – esą by­lo­je trūks­ ta ke­lių liu­di­nin­kų pa­ro­dy­mų, jie prieš­ta­rau­ja, nė­ra tei­sia­mų­jų pa­ ra­šų tam tik­ruo­se do­ku­men­tuo­se, H.Dak­ta­ras net pa­si­ge­do sa­vo tuo me­tu nau­do­to mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­no pa­si­klau­sy­mo iš­klo­ti­nių.

kri­mi­na­lis­tų dar­bo me­to­dais. Į klau­si­mą, ko­dėl prieš H.Dak­ta­ rą liu­dy­ti su­ti­kęs jo gau­jos na­rys V.Gu­dzins­kas po ap­klau­sų at­ro­ dy­da­vo ap­svai­gęs, R.Mar­ti­šius at­ sa­kė su hu­mo­ru. „Pri­si­ger­ti Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­ jos biu­re dar nie­kam ne­pa­vy­ko“, – tvir­ti­no R.Mar­ti­šius.

Ty­ri­mo gru­pei va­do­va­vęs R.Mar­ ti­šius ti­ki­no, kad kal­ti­na­mie­ji bu­vo ne kar­tą teis­ti, to­dėl pui­kiai ži­no­ jo ap­klau­sų tvar­ką, o tai, kad vė­liau

Nuosp­ren­dis – tik ru­de­nį

Re­na­tas Mar­ti­šius:

Pri­si­ger­ti Kri­mi­na­ li­nės po­li­ci­jos biu­re dar nie­kam ne­pa­vy­ko.

mė­gi­no iš­si­gin­ti sa­vo pa­ro­dy­mų, nė­ra pre­teks­tas kal­tin­ti tei­sė­sau­ gi­nin­kus ap­lai­džiai tvar­kius do­ku­ men­tus. Kal­ti­no gir­džius per ap­klau­sas

Aiš­ki­nan­tis vers­li­nin­ko Si­gi­to Čia­ po ir jo vai­ruo­to­jo nu­žu­dy­mo ap­ lin­ky­bes, R.Mar­ti­šius pri­si­mi­nė, jog Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai tu­rė­jo duo­me­nų, kad po nu­žu­dy­mo Egi­di­jus Aba­rius ga­

Liu­di­ji­mai: H.Dak­ta­ras teis­me pik­ti­no­si, kad by­lo­je ne­ra­do sa­vo mo­

bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­no po­kal­bių iš­klo­ti­nių.

li mė­gin­ti per Lat­vi­jos sie­ną spruk­ ti iš ša­lies. Tei­s ia­m ų­j ų suo­l e sė­d in­t is H.Dak­ta­ras klau­sė ty­rė­jo, ko­dėl kri­mi­na­lis­tai neat­vy­ko jo su­lai­ky­ ti po to, kai bu­vo su­lai­ky­tas vie­ nas gau­jos na­rių – Vid­man­tas Gu­ dzins­kas, ku­ris vė­liau ėmė liu­dy­ti prieš He­ny­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Kai su­lai­kė­te V.Gu­dzins­ką, ko­ dėl neat­va­žia­vo­te pas ma­ne į na­ mus? Ma­no na­mus ap­šau­dė, įme­ tė gra­na­tą, o aš juk na­mie bu­vau“, – ty­rė­jo klau­si­nė­jo H.Dak­ta­ras. R.Mar­ti­šius ti­ki­no, jog tei­sė­sau­ gi­nin­kai pui­kiai ži­no­jo, kad H.Dak­ ta­ro na­muo­se nė­ra. Tei­sia­mie­ji la­ biau­siai pik­ti­no­si ne­va ne­tei­sė­tais

Anot E.Aba­riaus ad­vo­ka­to Ma­ riaus Na­vic­ko, iki­teis­mi­nio ty­ri­ mo ty­rė­jai daž­nai iš­kvie­čia­mi liu­ dy­ti teis­me. „No­rė­jo­me su­ži­no­ti, ko­dėl bu­vo at­lie­ka­mi tam tik­ri iki­teis­mi­nio ty­ ri­mo veiks­mai ar­ba ko­dėl jie ne­bu­ vo at­lik­ti. Mū­sų ma­ny­mu, tam tik­ ri svar­būs do­ku­men­tai at­si­ra­do tik teis­me, pa­vyz­džiui, nuo­šir­dūs kal­ ti­na­mų­jų pri­si­pa­ži­ni­mai. Ta­čiau to ir da­bar su­ži­no­ti ne­pa­vy­ko, nes 80 pro­c. ap­lin­ky­bių ty­rė­jas ne­pri­si­ me­na“, – tei­gė ad­vo­ka­tas. H.Dak­ta­ro by­la, pra­dė­ta nag­ri­ nė­ti praė­ju­sių me­tų ge­gu­žę, tu­ rė­tų bū­ti baig­ta šį ru­de­nį. Nu­si­ kals­ta­mo pa­sau­lio au­to­ri­te­tas ir dar pen­kio­li­ka as­me­nų, ap­kal­tin­ti dėl še­šių žmog­žu­dys­čių, šian­dien pa­ga­liau iš­girs, ko­kią baus­mę siū­ lo vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą pa­lai­kan­tys pro­ku­ro­rai. Ta­čiau bai­gia­mo­sios pro­ku­ro­ ro kal­bos, by­los ša­lių gin­čai tu­rė­ tų vyk­ti tik ru­de­nį.

Mir­ti­nas skry­dis iš ma­ši­nos Šuns iš­puo­lis – prieš vai­ką As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Anks­tų pir­ma­die­nio ry­tą ne­to­ li Klai­pė­dos įvy­ko krau­pi ava­ri­ja, ku­rio­je žu­vo eis­mo įvy­kį su­kė­lęs vai­ruo­to­jas.

Ne­lai­mė nu­ti­ko apie 6 val. ke­ly­ je Klaipėda–Šilutė, tarp Ja­kų žie­ di­nės san­kry­žos ir įva­žos į Rim­kų ke­lią. Tuo me­tu pa­grin­di­niu ke­liu Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos link va­žia­ vu­siam „Opel Vect­ra“ ke­lią pa­sto­jo iš ša­lu­ti­nio ke­lio į pa­grin­di­nį įsu­kęs au­to­mo­bi­lis „Opel Sint­ra“. Pag­rin­di­niu ke­liu va­žia­vęs „Opel Vect­ra“ tren­kė­si į prieš pat no­sį iš­ dy­gu­sį „Opel Sint­ra“. Ši ma­ši­na ėmė su­ktis, ta­čiau neap­vir­to. Spė­ja­ma, kad nuo smū­gio lū­žo „Opel Sint­ra“ kė­bu­las, o de­ši­nės pu­sės du­re­lės nu­skrie­jo į pa­ke­lę. „Opel Sint­ra“ vai­ra­vęs 61-erių Al­gir­das G. po smū­gio iš­kri­to iš ma­ši­nos ir tren­kė­si į as­fal­tą. Paaiš­kė­jo, kad vai­ruo­to­jas, ne­pra­ lei­dęs pa­grin­di­niu ke­liu va­žia­vu­sio au­to­mo­bi­lio, ne­se­gė­jo sau­gos dir­ žo. Vy­ras žu­vo vie­to­je. Įvy­kio vie­to­je

Unė Liandz­ber­gy­tė Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je – dar vie­ nas in­ci­den­tas dėl ag­re­sy­vaus šuns. Her­kaus Man­to gat­vė­je prie pe­rė­jos ties Bir­žos til­tu ke­tur­ko­jis už­puo­lė ma­ža­me­tę mer­gai­tę.

Nep­ra­lei­do: „Opel Sint­ra“ vai­ruo­to­jas po smū­gio žu­vo, nes ne­bu­vo pri­

si­se­gęs sau­gos dir­žo ir iš­kri­to iš ma­ši­nos.

at­si­tik­ti­nai at­si­dū­rė į dar­bą ry­tą va­ žia­vęs po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas, jis ir iš­ kvie­tė me­di­kus bei po­li­ci­ją. Me­di­kai į li­go­ni­nę iš­ga­be­no „Opel Vect­ra“ va­žia­vu­sį 27-erių Re­na­tą. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je vai­ki­nui nu­sta­ty­ta po­lit­rau­ma. Jau­nuo­lis gy­ do­mas Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je. Dėl ava­ri­jos eis­mas šia­me ke­ly­je ku­rį lai­ką bu­vo su­tri­kęs, au­to­mo­ bi­lių srau­tai į uos­ta­mies­tį bu­vo nu­ kreip­ti per Rim­kus.Ki­ta ava­ri­ja apie

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

9 val. ry­to va­kar taip pat nu­ti­ko to­ je pa­čio­je Ja­kų žie­di­nė­je san­kry­žo­ je. Ant­ra eis­mo juos­ta žie­du va­žia­ vęs „Seat In­ca“ vai­ruo­to­jas stai­ga su­gal­vo­jo pa­suk­ti į de­ši­nę. Vy­ras pir­ma tu­rė­jo per­si­ri­kiuo­ti į kraš­ti­ nę eis­mo juos­tą. „Seat In­ca“ ne­pra­lei­do pir­ma eis­mo juos­ta va­žia­vu­sios ma­ši­nos ir kliu­dė ją. Paaiš­kė­jo, kad ava­ri­ją su­kė­lė ne­blai­vus vai­ruo­to­jas, jam nu­sta­ty­tas 1,09 pro­m. gir­tu­mas.

Sek­ma­die­nio po­pie­tę ma­ža­me­tė su ma­ma ra­miai lau­kė ža­lio švie­so­fo­ro sig­na­lo. Ša­lia sto­vė­jo ir už vai­ką di­ des­nis šuo su sa­vo šei­mi­nin­ku. Iki tol klus­niai prie vy­ro ko­jų tū­ no­jęs šuo at­si­su­ko ir stai­ga grybš­ te­lė­jo mer­gai­tei ran­ką. Vai­kas iš pra­džių su­kli­ko, o jau po ke­lių se­kun­džių vi­sa gat­vė bu­vo už­pil­dy­ta ne­nu­mal­do­mo verks­mo. Su­ža­lo­ji­mas ne­bu­vo di­de­lis – įdrėks­ta ke­lio­se vie­to­se, ta­čiau vai­kas, už­pul­tas vi­sa gal­va už jį di­ des­nio ne­pa­žįs­ta­mo šuns, pa­ty­ rė šo­ką. Mo­ti­na su­sku­bo kvies­ti grei­tą­ ją pa­gal­bą, gat­vės praei­viai – ko­

ne­veik­ti šei­mi­nin­ką. Šuo bu­vo be ant­snu­kio. Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Pre­ven­ci­ jos sky­riaus vir­ši­nin­ko Ka­zi­mie­ro Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, iš­kvie­ti­mų dėl šu­nų už­puo­li­mų iš­ties bū­na, ta­čiau, ly­gi­nant su bend­ru iš­kvie­ ti­mų skai­čiu­mi, jie re­to­ki. „Daž­niau­siai skam­bi­na tie žmo­ nės, ku­rie pa­tys jau bu­vo baus­ti už šu­nų ve­džio­ji­mą be ant­snu­kio, to­dėl da­bar, pa­ma­tę sa­vo kai­my­ ną, ve­džio­jan­tį jork­šy­ro ter­je­rą be ant­snu­kio, sku­ba kreip­tis į mus“, – ne­slė­pė pa­rei­gū­nas. Dien­raš­čio kal­bin­ta Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties dar­ buo­to­ja tvir­ti­no, jog daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tys at­ve­jai – be­na­mių šu­nų iš­puo­liai. Ta­čiau bet koks šuo, kad ir ką sa­ ky­tų jo šei­mi­nin­kas, yra ne­nus­pė­ ja­mas pa­da­ras, to­dėl rei­kė­tų dau­ giau at­sa­ko­my­bės.

9

antradienis, liepos 10, 2012

OMX Vilnius

–0,51 %

35

OMX Riga

+0,47 %

–0,34 %

Pin­ga pra­mo­nės pro­duk­ci­ja Ga­min­to­jų par­duo­tos pra­mo­nės pro­ duk­ci­jos kai­nos per me­tus pa­di­dė­jo 2,6 pro­c., o vien per bir­že­lį su­ma­žė­jo 3,8 pro­c. Per me­tus la­biau­siai pa­bran­go at­lie­kų su­rin­ki­mo, tvar­ky­mo ir ša­li­ni­mo – 12,2 pro­c., elekt­ros, du­jų, ga­ro tie­ki­ mo ir oro kon­di­cio­na­vi­mo pro­duk­ci­ja – 11,3 pro­c., o at­pi­go ta­ba­ko ga­mi­nių ga­ my­ba – 10,1 pro­c. bei ma­ši­nų ir įran­gos re­mon­tas – 9,7 pro­c.

mln. litų ver­tės Vy­riau­sy­bės ob­li­ ga­ci­jų emi­si­ja va­kar baig­ ta pla­tin­ti NAS­DAQ OMX Vil­niaus bir­žo­je.

ekonomika

OMX Tallinn

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3226 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3515 JAV do­le­ris 1 2,8076 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7554 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9591 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1389 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5905 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5079 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8744

pokytis

+0,5630 % +1,1906 % +1,8908 % +1,2754 % –0,0181 % –0,6409 % –0,1957 % +0,3562 % +0,0070 %

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Sutarė skaldyti monopolijas Ga­li­my­bės ki­tiems

Vy­riau­sy­bė va­kar pa­si­ta­ri­me iš es­ mės ap­si­spren­dė dėl ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos gai­rių, ku­rios nu­ma­ to di­des­niuo­se mies­tuo­se at­skir­ti ši­lu­mos ga­my­bą nuo tie­ki­mo. Pa­ sak prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus, pa­si­ta­ri­me nu­sta­ty­tų per­tvar­kos gai­rių prin­ci­pi­nių nuo­sta­tų nie­kas ne­gin­či­jo ir siū­lė im­tis įgy­ven­din­ti tre­čią­jį ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tą ši­ lu­mos ūky­je. Ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ro Kęs­ tu­čio Ži­lė­no tei­gi­mu, stra­te­gi­nės ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos gai­rių kryp­tys yra kon­ku­ren­ci­ja, efek­ ty­vu­mas ir skaid­ru­mas. „Esa­ ma si­tua­ci­ja ro­do, kad cent­ra­li­ zuo­to ši­lu­mos tie­ki­mo sek­to­riu­je vei­kian­čios mo­no­po­li­nės įmo­nės ne­no­ri įsi­leis­ti po­ten­cia­lių kon­ ku­ren­tų“, – pa­brė­žė jis. Atk­rei­ pia­mas dė­me­sys į tai, jog ne­ge­rai, kad Lie­tu­vo­je ga­mi­nant ši­lu­mos ener­gi­ją do­mi­nuo­ja gam­ti­nės du­ jos (74 pro­c.), taip pat pa­rei­ka­lau­ta ši­lu­mos ener­gi­jos ga­lia dau­ge­ly­je mies­tų yra ma­žes­nė nei ins­ta­liuo­ ta ga­lia. Esą ne­ge­rai, kad ši­lu­mos ener­gi­jos su­var­to­ji­mo efek­ty­vu­ mui di­din­ti truk­do daug ener­gi­jos su­nau­do­jan­tys ne­re­no­vuo­ti dau­ gia­bu­čiai, ku­rių da­lis ša­ly­je sie­ kia apie 56 pro­c. Esą ši­lu­mos ūkio skaid­ru­mui ken­kia ir tai, kad Lie­ tu­vo­je yra iš­skai­dy­ta vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ja ir at­sa­

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,78

4,48

2,38

„Apoil“

4,78

4,48

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

84,66 dol. už 1 brl. 98,45 dol. už 1 brl.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro su­da­ ry­ta ko­mi­si­ja kons­ta­ta­vo, kad dėl neuž­tik­rin­tos kon­ku­ren­ci­jos per­ kant or­to­pe­di­jos tech­ni­nes prie­ mo­nes nu­si­žen­gi­mą pa­da­rė Vals­ ty­bi­nės li­go­nių ka­sos (VLK) dar­ buo­to­jas.

Kon­ku­ren­ci­ja: val­džia ti­ki­si, kad ši­lu­mos ūky­je at­sky­rus ga­my­bą nuo tie­ki­mo at­pigs ši­lu­ma.

j.mazeikiene@diena.lt

A 95

Neuž­tik­ri­no kon­ku­ren­ci­jos

Nors nė pa­ts ener­ ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas ne­ži­no, koks bus ši­ lu­mos ūkio per­tvar­ kos efek­tas, ši­lu­ mos kai­ną bus ban­ do­ma su­ma­žin­ti nai­ki­nant mo­no­po­ li­jas ir sta­tant bio­ku­ ro ka­ti­li­nes.

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė

Vakar Tink­las

ko­my­bė ši­lu­mos sek­to­riu­je vei­ kian­čių įmo­nių prie­žiū­ros, taip pat kai­nų nu­sta­ty­mo, in­ves­ti­ci­ jų de­ri­ni­mo ir var­to­to­jų gy­ni­mo klau­si­mais. To­dėl da­lį sa­vi­val­dos funk­ci­jų ši­lu­mos ūkio sek­to­riu­ je pla­nuo­ja­ma per­duo­ti vals­ty­bės kom­pe­ten­ci­jai.

my­bos pa­jė­gu­mas yra iki 30 me­ ga­va­tų. Tei­gia­ma, kad tuo­se mies­ tuo­se, ku­riuo­se ši­lu­mos ga­my­bos apim­tis ma­ža, ga­my­bos ir tie­ki­mo at­skir­ti neap­si­mo­kė­tų.

Nau­din­ga ne tik Vil­niui

Nors šiuo me­tu su di­džiau­sio­mis ši­lu­mos ūkio pro­ble­mo­mis su­si­du­ ria­ma Vil­niu­je, ku­rio ši­lu­mos ūkis iki 2016 m. iš­nuo­mo­tas Pran­cū­zi­jos kon­cer­no „Dal­kia“ val­do­mai bend­ ro­vei „Vil­niaus ener­gi­ja“ ir ku­ria­ me yra vie­nos di­džiau­sių ša­ly­je ši­ lu­mos kai­nų, tei­gia­ma, kad ši­lu­mos ūkio per­tvar­ka ne­tai­ko­ma tik Vil­ niui. Anot ener­ge­ti­kos mi­nist­ro A.Sek­mo­ko, re­for­ma ga­li pa­lies­ ti di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus – Vil­nių, Kau­ną, Klai­pė­dą, Pa­ne­vė­žį ir Šiau­lius, ta­čiau ne­rei­kia re­gu­ liuo­ti „kiek­vie­no varž­te­lio“. „Ten, kur yra ga­li­ma kon­ku­ren­ ci­ja ši­lu­mos ga­my­bo­je, ji tu­rė­tų vyk­ti ir di­dė­ti. Ir kon­ku­ren­ci­ja tiek tarp ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos ga­ min­to­jų, tiek tarp iš­tek­lių, iš ku­ rių ga­mi­na­ma ši­lu­ma. Mes ne­tu­ rė­tu­me su­kur­ti vie­no mo­no­po­lio du­jų sek­to­riu­je, bet ly­giai taip pat yra ri­zi­ka pa­keis­ti jį į bio­ku­ro mo­ no­po­lį. Iš tik­rų­jų tu­rė­tu­me tu­rė­ti al­ter­na­ty­vų, kad už­tik­rin­tu­me ge­ riau­sią ir pi­giau­sią ši­lu­mos ga­my­ bą“, – sa­kė A.Sek­mo­kas. Anot jo, šiuo me­tu ne­kal­ba­ma apie re­for­mą tuo­se mies­tuo­se, kur ši­lu­mos ga­

Vy­tau­tas Sta­siū­nas:

Nep­rog­no­zuo­ja­mi re­ for­mų pro­ce­sai ke­ lia su­si­rū­pi­ni­mą, nes frag­men­tiš­kos per­ tvar­kos, su­ke­lia su­ maiš­tį ir ne­pa­sie­kia­ mi pla­nuo­ti tiks­lai.

Ši­lu­mos įsta­ty­mu dau­gia­bu­čių ši­lu­mos punk­tai jau per­duo­ti na­ mų ad­mi­nist­ra­to­riams, ir tai, anot A.Sek­mo­ko, yra „la­bai na­tū­ra­li jų nuo­sa­vy­bė“, o da­bar rei­kia ženg­ti ki­tą žings­nį, t. y. at­skir­ti ši­lu­mos ga­my­bą nuo per­da­vi­mo.

Sku­ba ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą

Ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos tiks­las yra pa­nai­kin­ti ši­lu­mos ūkio mo­no­ po­li­jas sta­tant bio­ku­ro ka­ti­li­nes ir taip ma­ži­nant šil­dy­mo kai­nas. Ši­ lu­mos ūkio įsta­ty­mo ir ki­tų įsta­ ty­mų pa­tai­sas įpa­rei­go­ta pa­reng­ti Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja. Anks­čiau bu­vo ža­dė­ta, kad įsta­ty­mus dėl ša­ lies ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos ke­ti­ na­ma priim­ti iki nau­jų Sei­mo rin­ ki­mų šių me­tų ru­de­nį, ta­čiau jis ne­si­ry­žo pro­gno­zuo­ti, per kiek lai­ko ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta to­kia per­tvar­ka ir koks bū­tų jos efek­tas ši­lu­mos kai­nai. Šiai ši­lu­mos ūkio per­tvar­ kai prie­ši­na­si ši­lu­mos ga­min­to­ jai, ku­rie šiuo me­tu at­lie­ka ir ši­ lu­mos ener­gi­jos tie­ki­mo funk­ci­ją. „Vi­sa tai vyks­ta ga­na sti­chiš­kai, be komp­lek­si­nio ener­ge­ti­kos in­ f­rast­ruk­tū­ros pla­na­vi­mo ir ne­ koor­di­nuo­jant su vals­ty­bės ener­ ge­ti­nės stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mu. Ši­lu­mos tie­kė­jams, ku­rie yra at­ sa­kin­gi prieš vi­suo­me­nę ir var­ to­to­jus už pa­ti­ki­mą ir ko­ky­biš­ ką ap­rū­pi­ni­mą ši­lu­mi­ne ener­gi­ja, tin­ka­mai ne­pa­ruoš­ti ir to­dėl ne­ prog­no­zuo­ja­mi re­for­mų pro­ce­sai ke­lia su­si­rū­pi­ni­mą, nes, kaip ro­ do pa­tir­tis, frag­men­tiš­kos per­ tvar­kos, ne­su­sie­tos su vi­so ši­lu­ mos ūkio funk­cio­na­vi­mu, su­ke­lia su­maiš­tį ir ne­pa­sie­kia­mi pla­nuo­ ti tiks­lai“, – tei­gė Lie­tu­vos ši­lu­ mos tie­kė­jų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Vy­tau­tas Sta­siū­nas krei­pi­me­si dėl ši­lu­mos ūkio per­tvar­kos.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos (SAM) pra­ne­ši­me tei­gia­ma kad VLK di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas val­dy­mui ir dar­bo or­ga­ni­za­vi­mui Vy­tau­tas Kriau­za yra tie­sio­giai at­sa­kin­gas už kom­pen­suo­ja­mų­jų or­to­pe­di­jos tech­ni­kos prie­mo­nių ap­rū­pi­ni­mo pro­ce­sus re­gu­liuo­ jan­čių tei­sės ak­tų nuo­sta­tų tai­ ky­mą, aiš­ki­ni­mą ir įgy­ven­di­ni­mą. Jam skir­ta tar­ny­bi­nė nuo­bau­da – pa­pei­ki­mas. Mi­nist­ro su­da­ry­ta ko­mi­si­ja taip pat kons­ta­ta­vo, kad VLK di­rek­to­ rius Al­gis Sas­naus­kas tar­ny­bi­nio nu­si­žen­gi­mo, su­si­ju­sio su Kon­ku­ ren­ci­jos įsta­ty­mo pa­žei­di­mu, ne­pa­ da­rė. Ši ko­mi­si­ja tar­ny­bi­nį ty­ri­mą dėl VLK va­do­vų at­li­ko įsi­tei­sė­jus Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ ci­nio teis­mo (LVAT) spren­di­mui.

Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­ba yra nu­sta­čiu­ si, kad or­to­pe­di­jos tech­ni­nių prie­mo­ nių ga­min­to­jai su­da­ rė drau­džia­mus su­ si­ta­ri­mus.

LVAT ga­lu­ti­ne ir ne­skun­džia­ ma nu­tar­ti­mi yra pri­pa­ži­nęs, kad Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos spren­di­mas skir­ti bau­das Or­to­pe­di­jos ir rea­bi­ li­ta­ci­jos pa­slau­gų tei­kė­jų aso­cia­ci­ jai ir de­vy­nioms or­to­pe­di­jos tech­ ni­nes prie­mo­nes ga­mi­nan­čioms įmo­nėms, su­da­riu­sioms kar­te­li­nį su­si­ta­ri­mą, yra tei­sė­tas. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba yra nu­sta­ čiu­si, kad or­to­pe­di­jos tech­ni­nių prie­mo­nių ga­min­to­jai su­da­rė drau­ džia­mus su­si­ta­ri­mus dėl ap­draus­ tie­siems iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­to kom­ pen­suo­ja­mų or­to­pe­di­jos tech­ni­nių prie­mo­nių kai­nų, ga­my­bos kie­kio ir sie­kė pa­si­da­ly­ti biu­dže­to lė­šas, skir­tas šioms prie­mo­nėms kom­ pen­suo­ti. Dėl šių su­si­ta­ri­mų bu­vo ne­ra­cio­na­liai nau­do­ja­mos biu­dže­ to lė­šos, su­pras­tė­jo pa­cien­tų ap­rū­ pi­ni­mas, jie tu­rė­jo mo­kė­ti di­des­nes prie­mo­kas už iš da­lies kom­pen­suo­ ja­mas or­to­pe­di­jos tech­ni­nes prie­ mo­nes, kon­ku­ren­ci­ją ri­bo­jan­tys su­si­ta­ri­mai lė­mė ir že­mes­nę prie­ mo­nių ko­ky­bę. BNS, „Klaipėdos“ inf.

10

antradienis, liepos 10, 2012

pasaulis Svar­biau­sia – įvaiz­dis

Nau­ji ­ nuo­sto­liai

Gar­bin­gas ­ ju­bi­lie­jus

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas pa­reiš­kė, kad ša­ lies įvaiz­dis už­sie­ny­je neats­ pin­di si­tua­ci­jos. Jo ma­ny­mu, Mask­vos po­zi­ci­ja pa­sau­ly­ je nu­švie­čia­ma vie­na­ša­liš­kai. V.Pu­ti­nas pri­dū­rė, kad Ru­ si­jos at­sto­vai daž­nai ne­mo­ ka paaiš­kin­ti ša­lies veiks­mų tarp­tau­ti­nė­je are­no­je.

Vos prieš tris sa­vai­tes pra­dė­ ju­si dirb­ti Grai­ki­jos vy­riau­sy­ bė, ku­ri iš­lai­kė pa­si­ti­kė­ji­mo eg­za­mi­ną par­la­men­te, pa­ty­ rė nuo­sto­lių – ki­lus konf­lik­ tui dėl svar­bių de­ry­bų su ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do au­di­to­riais, iš jos pa­si­trau­kė dar­bo mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Ni­kas Ni­ko­lo­pu­las.

Nau­jau­sia pa­sau­ly­je vals­ty­bė, Pie­tų Su­da­nas, va­kar šven­ tė sa­vo vie­nų me­tų gim­ta­die­ nį. Di­džiau­sias praė­ju­sių me­ tų Pie­tų Su­da­no pa­sie­ki­mas – kad ne­bu­vo grįž­ta prie ka­ ro su Su­da­nu. Pi­lie­ti­nis ka­ ras tarp abie­jų ša­lių tru­ko de­ šimt­me­čius, kol Pie­tų Su­da­ nas tapo ne­prik­lau­so­mas.

Ko­va dėl val­džios Egip­te – dar vie­nas Mu­sul­mo­nų bro­li­jos ap­si­stum­dy­mas su ka­ri­ne ša­lies val­džia.

Egip­to par­la­men­to pir­mi­nin­kas Saa­das al Ka­tat­ni, pri­klau­san­tis Mu­sul­mo­nų bro­li­jai, po pre­zi­den­to įsa­ko vėl su­šauk­ti ka­riš­kių pa­leis­tą Liau­dies Su­si­rin­ki­mą pa­kvie­tė su­si­ rink­ti že­mų­jų rū­mų de­pu­ta­tus, tarp ku­rių do­mi­nuo­ja is­la­miš­kos jė­gos. Par­la­men­tą teis­mo spren­di­mu bu­vo pa­lei­du­si Aukš­čiau­sio­ji gink­ luo­tų­jų pa­jė­gų ta­ry­ba (SCAF), ku­ri ša­lį val­dė po to, kai bu­vo nu­vers­tas pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas. M.Mur­si, ku­ris po rin­ki­mų iš­ sto­jo iš Mu­sul­mo­nų bro­li­jos, to­ kiu žings­niu sto­jo prieš įta­kin­gų ka­riš­kių SCAF, taip pat ša­lies teis­ mų sis­te­mą ir kai ku­rias pa­sau­lie­ ti­nes par­ti­jas. Ta­čiau va­kar M.Mur­si bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad par­la­men­to už­da­ry­ mas – „ga­lu­ti­nis spren­di­mas“. Aukš­čiau­sio­jo teis­mo at­sto­vai pa­reiš­kė, kad jų spren­di­mas ne­ga­li bū­ti per­žiū­rė­tas net to rei­ka­lau­jant ša­lies va­do­vui. Tie­sa, ka­riš­kiai, ku­ rie lai­kė ap­su­pę par­la­men­to pa­sta­ tą nuo ta­da, kai šis bu­vo pa­leis­tas, lei­do kai ku­riems de­pu­ta­tams grįž­ ti. Prieš tai SCAF va­do­vy­bė bu­vo su­si­rin­ku­si į po­sė­dį. Eks­per­tai pa­ ste­bė­jo, kad M.Mur­si žings­nis ka­ riš­kiams ga­lė­jo bū­ti ne­ti­kė­tas. Tie­sa, va­kar vie­šai SCAF va­do­vas lau­ko mar­ša­las Hus­sei­nas Tan­ta­wi ir pre­zi­den­tas M.Mur­si de­monst­ra­ vo vie­ny­bę. Jie abu da­ly­va­vo ka­de­tų įšven­ti­ni­mo ce­re­mo­ni­jo­je, vie­nas su ki­tu kal­bė­jo­si ir dis­ku­ta­vo. Ta­čiau par­la­men­tas tu­ri su­si­ rink­ti šian­dien ir lie­ka neaiš­ku, kaip to­liau klos­ty­sis įvy­kiai. M.Mur­si yra nu­ro­dęs, kad per atei­ nan­čias 60 die­nų tu­ri bū­ti su­reng­ti nau­ji par­la­men­to rin­ki­mai. Kai ku­rie ana­li­ti­kai šį pa­reiš­ki­mą įver­ti­no kaip komp­ro­mi­są su ka­riš­kiais. „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

Pu­siaus­vy­ra: kas lai­mės ko­vą dėl

įta­kos Egip­te – ka­riš­kiai ar nau­ja­ sis ša­lies va­do­vas M.Mur­si?

„Reu­ters“ nuo­tr.

Sumaištis: jau ku­rį lai­ką fi­nan­sų kri­zės pri­slėg­tą Ru­mu­ni­ją kre­čia po­li­ti­nė aud­ra, ku­rios au­ka ta­po ir ša­lies va­do­vas T.Băses­cu.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Po­li­ti­nis chao­sas Ru­mu­ni­jo­je Jau ku­rį lai­ką be­si­tę­sian­ti kri­zė Ru­mu­ni­ jo­je, re­gis, pa­sie­kė kul­mi­na­ci­ją, kai par­ la­men­tas iš pa­rei­gų praė­ju­sią sa­vai­tę at­ šau­kė ša­lies va­do­vą Traia­ną Băses­cu. Da­ bar sa­vo žo­dį tars tau­ta. Vi­suo­me­nės nuo­mo­nė

Lie­pos pa­bai­go­je dėl pre­zi­den­to nu­ša­li­ni­mo re­fe­ren­du­me bal­suos ru­mu­nai. Nuo­tai­kos ša­ly­je – pras­ tos. Jei ša­lies va­do­vas bus pa­ša­ lin­tas, ru­de­nį Ru­mu­ni­jo­je kar­ tu su par­la­men­to bus ren­gia­mi ir išanks­ti­niai pre­zi­den­to rin­ki­mai. 2007 m. T.Băses­cu jau pa­vy­ko iš­sau­go­ti po­stą, kai jam pa­ra­mą iš­reiš­kė 75 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų. Ar pa­vyks ant­rą­syk? Kol kas ap­klau­sos ro­do, kad ša­ lies va­do­vas ga­li bū­ti at­sta­ty­din­ tas. Kaip ro­do ap­klau­sa, ku­rią su­ ren­gė vie­tos ra­di­jo sto­tis „Eu­ro­pa FM“, 64,3 pro­c. ru­mu­nų bal­suo­ tų už pre­zi­den­to pa­ša­li­ni­mą, 27 pro­c. rem­tų pre­zi­den­tą, o 8 pro­c. nė­ra ap­si­spren­dę. T.Băses­cu po­pu­lia­ru­mas smar­ kiai kri­to po to, kai šis pa­rė­mė vi­ suo­me­nė­je itin ne­mėgs­ta­mas tau­ py­mo prie­mo­nes. Ru­mu­ni­ja su Tarp­tau­ti­niu va­liu­tos fon­du yra pa­si­ra­šiu­si 5 mlrd. eu­rų ver­tės fi­ nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­tą, o mai­ nais už tai Bu­ka­reš­tas įsi­pa­rei­go­jo kaip rei­kiant su­si­verž­ti dir­žus. Po­li­ti­nės aud­ros

Pre­zi­den­to nu­ša­li­ni­mą par­la­men­ te or­ga­ni­za­vo dau­gu­mą tu­rin­ti so­

cia­lis­tų ir li­be­ra­lų koa­li­ci­ja. Jos at­ sto­vai pik­ti­no­si, kad ša­lies va­do­vas pa­žei­dė kons­ti­tu­ci­ją ir da­rė spau­ di­mą vy­riau­sy­bei, nors ša­lies va­ do­vo pa­rei­gos Ru­mu­ni­jo­je – rep­ re­zen­ta­ci­nės.

Jei vis­kas klos­ty­sis kaip da­bar, T.Băses­ cu ga­li bū­ti nu­ša­ lin­tas, ta­čiau ru­mu­ nams įta­kos ga­li tu­rė­ti ir tarp­tau­ti­nė nuo­mo­nė.

Ša­lies va­do­vas for­muo­ja už­sie­ nio po­li­ti­ką ir ski­ria mi­nist­rą pir­ mi­nin­ką. Vis dėl­to vy­riau­sy­bės at­sto­ vai iš li­be­ra­lų ir so­cia­lis­tų koa­li­ci­ jos ar­gu­men­ta­vo, kad kons­ti­tu­ci­ją T.Băses­cu pa­žei­dė, to­dėl praė­ju­sį penk­ta­die­nį su­ren­gė bal­sa­vi­mą dėl jo ga­lių su­spen­da­vi­mo. Už lai­ki­ną pre­zi­den­to nu­ša­li­ni­ mą nuo pa­rei­gų bal­sa­vo 258 par­ la­men­ta­rai iš 432. Šiais me­tais ša­ ly­je pa­si­kei­tė jau dvi vy­riau­sy­bės,

o da­bar­ti­nei va­do­vau­ja Vic­to­ras Pon­ta iš so­cia­lis­tų ir li­be­ra­lų. Pre­zi­den­ti­nė De­mok­ra­tų li­be­ ra­lų par­ti­ja pe­rė­jo į opo­zi­ci­ją, tad ša­lies va­do­vas at­si­dū­rė opo­zi­ci­jo­je tiek mi­nist­rų ka­bi­ne­tui, tiek par­ la­men­tui. Teis­mo spren­di­mas

Be to, kad ša­lies par­la­men­tas su­ spen­da­vo ša­lies va­do­vą T.Băses­ cu, vy­riau­sy­bė sie­kė pra­stum­ti ir kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rios nu­ ma­to re­fe­ren­du­mų or­ga­ni­za­vi­mo ša­ly­je po­ky­čius. Pa­gal Ru­mu­ni­jos kons­ti­tu­ci­ją da­bar re­fe­ren­du­mo dau­gu­mos re­ zul­ta­tas skai­čiuo­ja­mas at­si­žvel­gus į vi­sų rin­kė­jų skai­čių ša­ly­je, o vy­ riau­sy­bė sie­kė pa­tvir­tin­ti re­for­mą, pa­gal ku­rią re­zul­ta­tas pri­klau­sy­tų nuo to, koks skai­čius rin­kė­jų bal­ sa­vo. Ana­li­ti­kai sa­kė, jog to­kios re­for­ mos – pa­lan­kios prem­je­rui V.Pon­ tai, kad šis su­stip­rin­tų sa­vo ga­ lias. Ta­čiau va­kar Kons­ti­tu­ci­nis teis­ mas at­me­tė to­kios re­for­mos ga­li­ my­bę. Pre­zi­den­ti­nė De­mok­ra­tų li­be­ra­lų par­ti­ja pa­reiš­kė, kad mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko bru­ka­mos re­for­mos pa­ žei­džia Ru­mu­ni­jos su­ve­re­ni­te­tą. Ka­dan­gi teis­mas at­me­tė re­for­ mą, T.Băses­cu tu­ri ga­li­my­bių iš­ lik­ti, nors vy­riau­sy­bė ir ga­li im­tis skelb­ti spe­cia­lius nu­ta­ri­mus, ku­ rių teis­mas ne­ga­lės at­mes­ti. Dirb­ti su prem­je­ru T.Băses­cu tik­rai bus sun­ku. Praė­ju­sią sa­vai­ tę abu po­li­ti­kai su­si­ki­bo dėl to, kas tu­ri at­sto­vau­ti Ru­mu­ni­jai Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je.

Nors ten daž­niau­siai vyks­ta ša­ lies va­do­vas, V.Pon­ta pa­reiš­kė, kad jis taip pat vyks. Tarp­tau­ti­nė reak­ci­ja

Po­li­ti­nė kri­zė Ru­mu­ni­jo­je su­kė­ lė ir pa­sau­lio su­si­do­mė­ji­mą, nes V.Pon­tos par­ti­ja, pa­ša­li­nus pre­zi­ den­tą, ru­de­nį vyk­sian­čius par­la­ men­to ir ša­lies va­do­vo rin­ki­mus, kaip ro­do ap­klau­sos, lai­mės. ES, Jung­ti­nės Vals­ti­jos ir ki­tos Va­ka­ rų ša­lys pa­brė­žė sek­sian­čios įvy­ kius Ru­mu­ni­jo­je, kad čia bū­tų iš­ lai­ky­ta pa­gar­ba de­mok­ra­ti­nėms nor­moms. Pa­sak Va­ka­rų, Ru­mu­ni­jos po­ li­ti­kai tu­ri gerb­ti įsta­ty­mo vir­še­ ny­bę. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja net įpa­ rei­go­jo sa­vo tei­si­nin­kus įver­tin­ti pre­zi­den­to ga­lių su­spen­da­vi­mą. Po­li­ti­kos eks­per­tai sa­kė, kad tarp­tau­ti­nis spau­di­mas ga­li pa­ ska­tin­ti ru­mu­nus ne­kel­ti ša­ly­je kri­zės ir per re­fe­ren­du­mą pa­lai­ky­ti ša­lies va­do­vą T.Băses­cu. Tie­sa, jie pri­dū­rė, kad neat­mes­ti­nas ir pre­ zi­den­to nu­ša­li­ni­mo sce­na­ri­jus. „Jei vis­kas klos­ty­sis kaip da­bar, T.Băses­cu ga­li bū­ti nu­ša­lin­tas, ta­ čiau ru­mu­nams įta­kos ga­li tu­rė­ti ir tarp­tau­ti­nė nuo­mo­nė, – pro­gno­ za­vo po­li­ti­kos ko­men­ta­to­rius Mir­ cea Ma­ria­nas. – Vy­riau­sy­bei tarp­ tau­ti­nis spau­di­mas taip pat la­bai ne­pa­ran­kus.“ Ta­čiau vie­nas Bu­ka­reš­to ver­ty­ bi­nių po­pie­rių bir­žos ana­li­ti­kas, ne­skel­bęs sa­vo pa­var­dės, pri­pa­ži­ no: „Il­ga­lai­kė ža­la Ru­mu­ni­jos, kaip de­mok­ra­ti­nės ša­lies, įvaiz­džiui jau pa­da­ry­ta. Ma­nau, kad na­cio­na­li­nė va­liu­ta ga­li iš­lik­ti ne­sta­bi­li.“ „Reu­ters“, „Deuts­che Wel­le“, BNS inf.

11

ANTRADIENIS, liepos 10, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Me­di­kų en­tu­ziaz­mą slo­pi­na pi­ni­gai Me­di­kai su ne­kant­ru­mu lau­kė, ka­da pa­ ga­liau ir uos­ta­mies­ty­je star­tuos sto­ro­sios žar­nos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­ kos pro­gra­ma. Ta­čiau nuo šių me­tų pra­ džios pra­dė­ta įgy­ven­din­ti pa­tik­ra nu­slo­pi­ no jų en­tu­ziaz­mą. Nors pa­cien­tai no­ri, ta­ čiau gy­dy­to­jai kra­to­si šios pa­slau­gos.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Gy­dy­to­jai nie­ko ne­ži­no

Sto­ro­sios žar­nos anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos pro­gra­ma Lie­tu­vo­ je pra­dė­ta įgy­ven­din­ti prieš tre­jus me­tus. Pir­miau­sia ji pra­dė­ta Vil­ niaus ir Kau­no ap­skri­ty­se. Tuo­met Klai­pė­dos gy­dy­to­jai pik­ ti­no­si, ko­dėl ši pre­ven­ci­nė pro­gra­ ma ap­len­kė uos­ta­mies­tį. Mat sto­ ro­sios žar­nos vė­žys – vie­nas tarp la­biau­siai pa­pli­tu­sių. Pa­gal ser­ga­ mu­mą ir mir­tin­gu­mą ši on­ko­lo­gi­ nė li­ga at­si­du­ria po­pu­lia­riau­sių­jų tre­je­tu­ke.

Per pen­kis šių me­ tų mė­ne­sius pre­ven­ ci­nė pa­tik­ra at­lik­ ta vos ke­tu­rio­li­kai uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jų. Nuo šių me­tų pra­džios sto­ro­sios žar­nos pro­gra­ma pa­ga­liau pra­dė­ ta Klai­pė­do­je ir Šiau­liuo­se. Ta­čiau Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos duo­me­ni­mis, per pen­kis šių me­tų mė­ne­sius pre­ven­ci­nė pa­tik­ra at­ lik­ta vos ke­tu­rio­li­kai uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų. Me­di­kai dėl pa­sy­vu­mo lin­kę kal­tin­ti žmo­nes. Ta­čiau kai ku­rie vy­res­nio am­žiaus klai­pė­die­ čiai ste­bė­jo­si, kad, pa­klau­sus apie ga­li­my­bę da­ly­vau­ti sto­ro­sios žar­ nos pa­tik­ros pro­gra­mo­je, šei­mos gy­dy­to­jai tik gūž­čio­jo pe­čiais. Pa­tik­rin­ta ma­žu­ma

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­ sos Su­tar­čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­vi­ta Jo­čie­nė tei­gė, kad su­tar­tys dėl šios pro­fil­ ak­ti­nės pro­gra­mos įgy­ven­di­ ni­mo su­da­ry­tos su tri­mis gy­dy­mo įstai­go­mis: Kun­cų am­bu­la­to­ri­ja, Res­pub­li­ki­ne Klai­pė­dos ir Klai­pė­ dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­mis. Paaiš­k ė­jo, kad 13 gy­dy­to­ jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jų su­tei­

kė ir ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mų at­li­ko Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė, 1 – Kun­cų am­ bu­la­to­ri­nė kli­ni­ka. J.Jo­čie­nė sua­be­jo­jo, ar Res­pub­ li­ki­nė Klai­pė­dos li­go­ni­nė at­lie­ka šiuos pre­ven­ci­nius ty­ri­mus. Nors su­tar­ty­je su šia gy­dy­mo įstai­ga toks punk­tas įra­šy­tas. Tad žmo­nėms ji siū­lė skam­bin­ti tie­siog į pa­čią gy­ dy­mo įstai­gą ir klaus­ti apie at­lie­ ka­mą ty­ri­mą. Li­go­nių ka­sų at­sto­vė pa­brė­žė, kad in­for­muo­ti apie vyk­do­mą pre­ ven­ci­nę sto­ro­sios žar­nos pro­gra­ mą tu­rė­tų vi­si šei­mos gy­dy­to­jai. Bū­tent jie, įver­ti­nę slap­to krau­ja­ vi­mo nu­sta­ty­mo tes­to re­zul­ta­tus, tu­rė­tų siųs­ti gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jai. Pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rai už šią pa­slau­gą gau­na pi­ ni­gus. Ne­ži­no įsa­ky­mo?

Ko­dėl gy­ven­to­jai ži­no dau­giau apie pro­fi­lak­ti­nę pro­gra­mą nei kai ku­rie šei­mos gy­dy­to­jai? J.Jo­čie­nė spė­jo, kad gal­būt ne vi­sus gy­dy­to­jus pa­ sie­kė ši in­for­ma­ci­ja, nes pa­slau­ga – ga­na nau­ja. Nors spe­cia­lis­tė tuoj pri­dū­rė, kad vi­soms gy­dy­mo įstai­goms pri­ va­lu ži­no­ti ir vyk­dy­ti įsta­ty­mus. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ ky­mas dėl sto­ro­sios žar­nos anks­ ty­vo­sios diag­nos­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mos pa­tvir­tin­tas prieš tre­jus me­tus. Tad bū­tent šei­mos gy­dy­to­jai tu­ rė­tų in­for­muo­ti pa­cien­tus, kad šio­ je pro­gra­mo­je ga­li da­ly­vau­ti žmo­ nės nuo 50 iki 74 me­tų. Jiems kas dve­ji me­ti tu­rė­tų bū­ti at­lie­ka­mas slap­to krau­ja­vi­mo tes­tas. Įver­ti­nęs pa­sta­ro­jo re­zul­ta­tus šei­mos gy­dy­to­jas, jei rei­kia, pa­ cien­tą siun­čia gy­dy­to­jo spe­cia­lis­ to kon­sul­ta­ci­jai ir ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mui. Nesutampa skaičiai

Kun­cų am­bu­la­to­ri­nės kli­ni­kos va­ do­vę Ni­jo­lę Imb­ra­sie­nę iš pra­džių Li­go­nių ka­sų pa­teik­ta sta­tis­ti­ka nu­ste­bi­no.

12

Sta­tis­ti­ka: vienas iš sto­ro­sios žar­nos vė­žio požymių – stiprūs pilvo skausmai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

ANTRADIENIS, liepos 10, 2012

sveikata

Me­di­kų en­tu­ziaz­mą slo­pi­na pi­ni­gai 11

Ji ti­ki­no, kad gy­dy­to­ jo spe­cia­lis­to kon­sul­ ta­ci­jų ir ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mų at­ lik­ta ge­ro­kai di­des­niam pa­cien­tų skai­čiui. Per pir­mą­jį pro­gra­mos įgy­ven­di­ ni­mo mė­ne­sį pa­tik­rin­ta 12 žmo­nių. Trims iš jų įtar­tas vė­žys, tad paim­ ta biop­si­jos me­džia­ga. Ki­tą mė­ne­sį bu­vo at­lik­ta 11 ty­ri­mų. Būgš­ta­vi­mai dėl ga­li­mos on­ko­lo­gi­nės li­gos ne­ pa­sit­vir­ti­no nė vie­nam. Ta­čiau vi­sus šiuos duo­me­nis Li­ go­nių ka­soms gy­dy­mo įstai­ga per­ da­vė vė­liau, tad pa­tik­rin­tų pa­cien­ tų skai­čius fi­gū­ruos ki­tų mė­ne­sių sta­tis­ti­ko­je. Kun­cų kli­ni­kos šei­mos gy­dy­to­jai apie ga­li­my­bę da­ly­vau­ti pro­fi­lak­ ti­nė­je pro­gra­mo­je in­for­ma­vo ge­ ro­kai dau­giau pa­cien­tų, ta­čiau ne vi­siems jiems pri­rei­kė spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos. N.Imb­ra­sie­nė paaiš­ki­no, kad kli­ ni­ka da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je pra­dė­jo ne nuo me­tų pra­džios, o nuo ge­gu­ žės. Ji star­ta­vo vė­liau, nes už­tru­ko su­tar­ties pa­si­ra­šy­mas su Li­go­nių ka­so­mis. Pa­sak va­do­vės, pra­dė­jus įgy­ven­din­ti pa­tik­rą iš pra­džių su­ lauk­ta ga­na daug no­rin­čių­jų. Vė­ liau su­si­do­mė­ji­mas at­slū­go. Be to, ka­dan­gi kli­ni­ka nė­ra di­de­lė, pa­ cien­tų, ati­tin­kan­čių am­žiaus cen­ zą, taip pat nė­ra daug. Ne­mo­ka­mas ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ ri­mas at­lie­ka­mas tik kli­ni­kos pa­ cien­tams. Ne­ten­ki­na įkai­niai

N.Imb­ra­sie­nė ne­slė­pė, kad iš pra­ džių gy­dy­mo įstai­ga ga­na en­tu­ zias­tin­gai priė­mė ži­nią apie ga­ li­my­bę da­ly­vau­ti pre­ven­ci­nė­je pro­gra­mo­je.

Konsultacija Tu­ri­te klau­si­mų, su­si­ju­sių su svei­ka­ tos prie­žiū­ra, bet ne­ži­no­te, kur kreip­ tis? No­rė­tu­mė­te ko nors pa­si­tei­rau­ti gy­dy­to­jo, ta­čiau ma­no­te, kad dėl ši­ to ne­ver­ta ei­ti į gy­dy­mo įstai­gą? Ra­ šy­ki­te mums: sveikata@kl.lt ar­ba skam­bin­ki­te tel. 397 705. At­sa­ky­mų ieš­ko­ti jums pa­dės dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ prie­das „Svei­ka­ta“.

– Ar ne­šio­jant ba­te­lius be pa­ kul­nės ne­si­vys­to plokš­čia­pa­ dys­tė? Anks­čiau bu­vo aiš­ki­ na­ma, kad ba­tai tu­ri bū­ti su ne­di­de­le pa­kul­ne. Da­bar ba­tai bū­na ar­ba la­bai aukš­tu kul­nu, ar­ba ly­gia­pa­džiai. Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės or­to­pe­das-trau­ma­to­lo­gas Zig­mas Ju­zu­mas: – Ava­ly­nė įta­kos plokš­čia­pa­dys­tei ne­tu­ri. Ji daž­niau­siai bū­na įgim­ ta ir iš­si­vys­to dėl ki­tų prie­žas­čių. Anks­čiau bu­vo ma­no­ma, kad ava­ ly­nė tu­ri tam įta­kos. Vė­liau tai bu­ vo pa­neig­ta. – Kur ga­li­ma at­lik­ti mais­to ne­to­le­ ra­vi­mo tes­tą ir kiek jis kai­nuo­ja? – Klai­pė­do­je šis ty­ri­mas at­lie­ka­ mas rea­bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ko­je „Os­te­ me­da“. Be gy­dy­to­jo kon­sul­ta­ci­jos mais­to ne­to­le­ra­vi­mo tes­tas 59 pro­ duk­tams kai­nuo­ja apie 350 li­tų. Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Ta­čiau en­tu­ziaz­mas pra­dė­jo slūg­ti su­si­dū­rus su rea­ly­be. Ji pri­ pa­ži­no, kad už pa­slau­gą mo­ka­mi pi­ni­gai nė­ra di­de­li – pre­ven­ci­nių pro­gra­mų mo­kė­ji­mo sis­te­ma ne­ ska­ti­na jo­se da­ly­vau­ti. Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­ duo­to­jas Zig­mas Ju­zu­mas pa­ti­ ki­no, kad ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mai ir spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos pa­gal pre­ven­ci­nę pro­gra­mą per va­sa­rą ne­bus at­lie­ka­mos. Mat va­sa­ra ato­ sto­gų me­tas, kai ir taip trūks­ta spe­ cia­lis­tų. Ar šios pa­slau­gos bus pra­dė­tos teik­ti nuo ru­dens, li­go­ni­nės at­sto­ vas kol kas ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti. „Pas­lau­gos įkai­nis per ma­žas, apa­ra­tū­ra bran­gi, o šių iš­lai­dų nie­ kas ne­kom­pen­suo­ja“, – ne­slė­pė Z.Ju­zu­mas. Ligoninėms neapsimoka

Ko­lo­nos­ko­pi­jos ty­ri­mas at­lie­ka­mas vi­so­se tri­jo­se uos­ta­mies­čio li­go­ni­ nė­se. Ta­čiau pro­gra­mo­je ak­ty­viai da­ly­vau­ja tik vie­na. Kai ku­rie spe­cia­lis­tai ne­sle­pia, kad šį ty­ri­mą nau­din­giau at­lik­ti ne pa­gal pre­ven­ci­nę pro­gra­mą. Už tą pa­čią pa­slau­gą, tik su­teik­tą kaip tre­čio­jo ly­gio, Li­go­nių ka­sos mo­ka dvi­gu­bai dau­giau. Tad me­di­kai ne­sle­pia, kad jų en­ tu­ziaz­mą at­šal­dė fi­nan­si­niai skai­ čia­vi­mai. Li­go­nių ka­sos už pa­cien­to siun­ ti­mą pas gy­dy­to­ją spe­cia­lis­tą mo­ka per 38 li­tus, už gy­dy­to­jo spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­ją su ko­lo­nos­ko­pi­ja ir, jei rei­kia, biop­si­jos me­džia­gos paė­mi­ mu – per 124 li­tus. Tas pa­ts ty­ri­mas, kai rei­ka­lin­ga tai­ky­ti int­ra­ve­ni­nę ne­jaut­rą, at­siei­na per 202 li­tus.

Sto­ro­sios žar­nos pre­ven­ci­nė pro­gra­ma Sto­ro­sios žar­nos vė­ž ys yra iš­ si­vys­čiu­sio­se ša­ly­se daž­niau­ siai pa­si­tai­kan­tis vė­ž i­nis su­si­ rgi­mas ir ant­ro­ji pa­gal daž­nu­ mą Eu­ro­po­je mir­t ies prie­žas­ tis tarp vy­r ų ir mo­te­r ų. Sto­ro­ sios žar­nos vė­ž ys yra vie­na iš daž­n iau­sių on­ko­lo­g i­n ių li­g ų Lie­tu­vo­je. Kiek­vie­nais me­tais nu­sta­to­ma apie 1 500 nau­jų li­ gos at­ve­jų ir šis skai­čius kas­ met di­dė­ja. Lie­tu­vo­je dėl sto­ ro­s ios žar­nos vė­ž io mirš­t a apie 800 pa­cien­tų.

Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas

Sto­ro­sios žar­nos vė­žio anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­mos koor­di­na­vi­mo gru­pės na­rys ir Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas

L

Jei nu­sta­to­mas anks­ty­vų­jų sta­ di­jų sto­ro­sios žar­nos vė­žys, jo gy­dy­mas ga­li bū­ti efek­ty­vus. De­ja, pa­cien­tas il­gą lai­ką ne­jau­ čia jo­kių li­gos po­žy­mių, tad daž­ nai Lie­tu­vo­je ap­tin­ka­mas IV sta­ di­jos sto­ro­sios žar­nos vė­žys. Jo iš­gy­dy­ti ne­beį­ma­no­ma. Pre­ven­ ci­nės pro­gra­mos tiks­las – pa­ge­ rin­ti anks­ty­vų­jų šio vė­žio sta­di­ jų išaiš­ki­na­mu­mą ir su­ma­žin­ti mir­tin­gu­mą dėl šios li­gos. Prog­ ra­ma skir­ta žmo­nėms nuo 50 iki 75 me­tų.

Sto­ro­sios žar­nos vė­žio po­žy­miai krau­jas iš­ma­to­se (bū­na ne vi­sa­da)

ma­žak­rau­jys­tė be aiš­kios prie­žas­ties

neaiš­kios kil­mės vi­du­ria­vi­mas ar­ba

pil­vo pū­ti­mas, gur­gu­lia­vi­mas

vi­du­rių už­kie­tė­ji­mas ne­paaiš­ki­na­mas di­de­lis nuo­var­gis pil­vo skaus­mai, ypač rai­žan­čio po­

bū­džio

Komentaras

skaus­mas išan­gė­je

i­go­n ių ka­s ų pa­teik­t a sta­t is­t i­ ka nė­r a tiks­l i – Jū­r i­n in­k ų li­ go­n i­nė­j e per die­n ą ko­lo­nos­ ko­p i­j os ty­r i­m as at­l ie­k a­m as 4–7 pa­c ien­t ams. Dau­g u­m a jų at­l ie­ ka­m a tai­k ant nar­ko­z ę. Tad ty­r i­m as vie­n am pa­c ien­t ui už­t run­k a. Jau da­ bar yra pa­c ien­t ų ei­lė ke­l iems mė­ne­ siams į prie­k į. Priim­t i dau­g iau žmo­ nių per die­n ą neį­m a­no­m a dėl ri­b o­t ų ga­l i­my­bių. Prieš ty­r i­m ą žmo­g us ne­ ga­l i val­g y­t i, tad ne­s i­no­r i jo kan­k in­t i ir ne­leis­t i val­g y­t i iki vė­lu­mos. Tai­g i va­ ka­re ty­r i­mo sten­g ia­mės ne­da­r y­t i. Ko­ dėl Klai­p ė­do­j e taip pa­s y­v iai įgy­ven­ di­n a­m a ši pre­ven­c i­nė pro­g ra­m a? Ne vi­s os gy­dy­mo įstai­gos tu­r i spe­c ia­l is­ tus, ga­l in­č ius at­l ik­t i ko­l o­n os­ko­p i­j ą. Pre­ven­c i­nės pro­g ra­mos įgy­ven­d i­n i­ mas pri­k lau­s o ir nuo gy­dy­mo įstai­ gos va­do­vo suin­te­re­s uo­t u­mo. Li­g o­ nių ka­s os taip pat tu­rė­t ų ak­t y­v iau dirb­t i ir vie­š in­t i pre­ven­c i­n ę pro­g ra­ mą, kad pa­c ien­t ai ir gy­dy­to­j ai dau­ giau apie ją ži­no­t ų. Juo­k in­ga si­t ua­ci­ja, kai žmo­nės pra­š o ty­r i­mo, o gy­dy­to­ jai nie­ko apie tai ne­ž i­no. Vi­s os trys Klai­p ė­dos li­go­n i­nės tu­rė­t ų ak­t y­v iai įsi­t rauk­t i į pre­ven­c i­n ės pro­g ra­m os įgy­ven­d i­n i­m ą. Juk taip žmo­nes ap­ sau­go­me nuo vė­ž io, tad ne­g a­l i bū­t i ir kal­b os apie per ma­ž us įkai­n ius.

Dėl krū­ties vė­žio pa­tik­rino ne visas Ne­mo­ka­ma pa­tik­ra dėl krū­ties vė­žio su­ lau­kė di­de­lio klai­pė­die­čių su­si­do­mė­ji­ mo. Dėl ri­bo­tų ga­li­my­bių pa­si­tik­rin­ti ga­lė­ jo ne vi­sos mo­te­rys.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar ge­riau­si Lie­tu­vos on­ko­lo­gai ir svei­ka­ti­ni­mo pro­jek­to „Ne­delsk“ koor­di­na­to­rių ko­man­da už­su­ko į Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą. Jie dėl krū­ties vė­žio ne­mo­ ka­mai pa­tik­ri­no ir pa­kon­sul­ta­vo 53 mo­te­ris. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­ro at­sto­vė Ai­va Da­ba­šins­ kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad pa­si­tik­ rin­ti no­rė­jo ir dau­giau mo­te­rų, ta­čiau dėl lai­ko sto­kos ne­ga­lė­ta jų priim­ti. Vis dėl­to joms bu­vo pa­siū­ly­ ta ne­mo­ka­mai at­lik­ti kū­no ma­sės ana­li­zę. Pre­ven­ci­nė krū­ties vė­žio ak­ci­ ja tru­ko ke­tu­rias va­lan­das. Gy­dy­ to­jai pa­sa­ko­jo apie šios li­gos po­ žy­mius, pro­fi­lak­ti­ką, mo­kė krū­tų sa­vi­ty­ros. De­šim­tus me­tus po Lie­tu­vą va­ ži­nė­jan­tis „Ro­ži­nio kas­pi­no“ au­

Krū­ties vė­žiu daž­ niau­siai su­ser­ga 55– 65 me­tų mo­te­rys, kai nu­slo­pus kiau­ši­džių veik­lai ir pra­si­dė­jus me­no­pau­zei krū­tys tam­pa itin jaut­rios hor­mo­nų po­ky­čiams.

to­bu­sė­lis kiek­vie­no­je ap­lan­ky­to­ je vie­to­je pa­tik­ri­na po 50 mo­te­rų. Pas­te­bi­ma, kad pa­sta­rai­siais me­ tais krū­ties vė­žys Lie­tu­vo­je nu­ sta­to­mas vis anks­tes­nė­se sta­di­ jo­se. Prieš de­šimt­me­tį kas ant­ra krū­ ties vė­žiu su­si­rgu­si mo­te­ris mir­ da­vo. Krū­ties vė­žys – daž­niau­sia mo­ te­rų on­ko­lo­gi­nė li­ga. Jos pra­džia

Ak­ci­ja: svei­ka­ti­ni­mo pro­jek­to „Ne­delsk“ ko­man­da tik­ri­no mo­te­ris ir

mo­kė jas sa­vi­ty­ros.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

il­gus me­tus ne­su­ke­lia skaus­mo ar ne­ma­lo­nių po­jū­čių. Krū­ties vė­žiu daž­niau­siai su­ser­ga 55–65 me­tų mo­te­rys, kai nu­slo­pus kiau­ši­džių veik­lai ir pra­si­dė­jus me­ no­pau­zei krū­tys tam­pa itin jaut­rios hor­mo­nų po­ky­čiams. Re­gu­lia­riai tik­ri­nan­tis krū­tis, vė­žį ga­li­ma nu­sta­ty­ti anks­ty­vo­se sta­di­jo­se. Kuo anks­čiau nu­sta­to­ ma li­ga, tuo di­des­nė ga­li­my­bė pa­ sveik­ti.

Di­des­nę ri­zi­ką su­si­rgti ke­lia ne­ gim­dy­mas ar­ba vė­ly­vas gim­dy­mas (po 30 me­tų), abor­tai, pa­kai­ti­nės hor­mo­nų te­ra­pi­jos nau­do­ji­mas il­ giau nei pen­ke­rius me­tus, on­ko­ lo­gi­nė­mis li­go­mis sir­gę ar­ti­mie­ji, anks­ty­va menst­rua­ci­jų cik­lo pra­ džia (iki 12 me­tų), vė­ly­va me­no­ pau­zė (po 55 me­tų), kont­ra­cep­ti­ nių prie­mo­nių var­to­ji­mas il­giau nei 10 me­tų, nu­tu­ki­mas, al­ko­ho­lio var­to­ji­mas.

13

ANTRADIENIS, liepos 10, 2012

sveikata

Po sau­lės vo­nių – į me­di­kų glė­bį

Grū­di­niai pro­duk­ tai, ankš­ti­niai, vai­ siai, uo­gos ir dar­žo­ vės – ver­tin­gas ne tik vi­ta­mi­nų ir mi­ ne­ra­li­nių me­džia­ gų, bal­ty­mų, bet ir skai­du­li­nių me­džia­ gų šal­ti­nis. Pas­ta­ro­ sios su­ma­ži­na sun­ kių li­gų ri­zi­ką.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ne­pa­si­ruo­šu­sius kait­rai klai­pė­die­ čius ir mies­to sve­čius praė­ju­sį sa­ vait­ga­lį bau­dė sau­lė. Me­di­kai sku­ bė­jo į pa­gal­bą tie­siog gat­vė­je al­pu­ siems žmo­nėms, po sau­lės vo­nių su­karš­čia­vu­siems vai­kams. Ata­ka­vo vabz­džiai

Trū­ku­mas: pa­ste­bi­ma, kad lie­tu­viai per ma­žai val­go vai­sių ir dar­žo­vių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Skai­du­li­nės me­džia­gos ap­sau­go nuo li­gų Var­to­ja per ma­žai

Res­pub­li­ki­nio mi­ty­bos cent­ro at­ lik­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jų fak­ti­nės mi­ty­bos ty­ri­mų duo­me­ni­mis, lie­ tu­viai su mais­tu gau­na per ma­žai skai­du­li­nių me­džia­gų, val­go ne­pa­ kan­ka­mai švie­žių dar­žo­vių ir vai­ sių, grū­di­nių pro­duk­tų. Na­cio­na­li­nio mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­to Mi­ty­ bos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­ta Gap­šy­tė pri­mi­nė, kad žmo­gaus or­ga­niz­mui per pa­rą rei­kia su­var­to­ti ne ma­žiau kaip 12 g ir ne dau­giau nei 32 g skai­du­li­nių me­džia­gų. Pa­sak V.Gap­šy­tės, pa­grin­di­niai mais­to pro­duk­tai, su ku­riais gau­ na­mos skai­du­li­nės me­džia­gos, – dar­žo­vės, vai­siai, ru­pi duo­na, vi­sų grū­do da­lių tu­rin­tys duo­nos ga­mi­ niai, ma­ka­ro­nai (dar va­di­na­mi „vi­ so grū­do“ ar­ba „pil­no grū­do“), pu­ pe­lės, avi­žos. Skai­du­li­nių me­džia­gų yra ir ki­ tuo­se au­ga­li­niuo­se pro­duk­tuo­se, ypač ankš­ti­nė­se ir kai ku­rio­se ki­ to­se dar­žo­vė­se (mor­ko­se, ko­pūs­ tuo­se, bu­ro­kė­liuo­se), vai­siuo­se ir uo­go­se (juo­duo­siuo­se ser­ben­tuo­se, avie­tė­se), rie­šu­tuo­se. Gau­su skai­ du­li­nių me­džia­gų kvie­čių, avi­žų bei mie­žių sė­le­no­se. Ženk­li­ni­mas ne­pri­va­lo­mas

Spe­cia­lis­tė ap­gai­les­ta­vo, kad ne vi­ sa­da ži­no­me apie skai­du­li­nių me­ džia­gų kie­kį mais­to pro­duk­tuo­se, ku­riuos įsi­gy­ja­me par­duo­tu­vė­se. Tai ga­li bū­ti pa­ženk­lin­ta eti­ke­tė­je, ta­čiau nė­ra pri­va­lo­ma. Mais­ti­nės skai­du­los, kaip ir bal­ty­mai, ang­ lia­van­de­niai, rie­ba­lai, yra ener­gi­jos šal­ti­nis: 1 g skai­du­li­nių me­džia­gų su­tei­kia 8 kJ ar­ba 2 kcal ener­gi­jos. Už­ra­šu „skai­du­li­nių me­džia­gų šal­ti­nis“ ar ki­tu tei­gi­niu, ga­lin­čiu var­to­to­jui reikš­ti tą pa­tį, ga­li bū­

ti ženk­li­na­mi tik to­kie mais­to pro­ duk­tai, ku­rių 100 g yra ma­žiau­siai 3 g skai­du­li­nių me­džia­gų (ar­ba 100 kcal ten­ka ma­žiau­siai 1,5 g skai­du­ li­nių me­džia­gų). Pro­duk­tai, ku­rių 100 g yra ma­ žiau­siai 6 g skai­du­li­nių me­džia­ gų (ar­ba 100 kcal – ma­žiau­siai 3 g skai­du­li­nių me­džia­gų), ga­li bū­ti ženk­li­na­mi už­ra­šu „daug skai­du­li­ nių me­džia­gų“ ar ki­tu tei­gi­niu, ga­ lin­čiu var­to­to­jui reikš­ti tą pa­tį. Ma­ži­na li­gų ri­zi­ką

Pa­sak V.Gap­šy­tės, skai­du­li­nės me­ džia­gos pa­leng­vi­na mais­to ju­dė­ji­ mą virš­ki­na­muo­ju trak­tu, ap­sau­go nuo vi­du­rių už­kie­tė­ji­mo, ma­ži­ na cho­les­te­ro­lio kon­cent­ra­ci­ją bei gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je po val­gio. Kaip pa­b rė­ž ia Na­c io­n a­l i­n io mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ ti­ni­mo spe­cia­lis­tė, moks­li­niais ty­ ri­mais įro­dy­tas skai­du­li­nių me­ džia­gų vaid­muo sto­ro­sios žar­nos vė­žio pro­fi­lak­ti­ko­je, su­var­to­jus tin­ka­mą jų kie­kį, ma­žė­ja ko­ro­na­ ri­nės šir­dies li­gos, ant­ro ti­po cuk­ ri­nio dia­be­to ri­zi­ka. Yra duo­me­nų, kad skai­du­li­nių me­džia­gų var­to­ji­ mas su­ma­ži­na krū­ties vė­žio iš­si­ vys­ty­mo ti­ki­my­bę mo­te­rims po­ me­no­pau­zi­niu lai­ko­tar­piu. Daug skai­du­li­nių me­džia­gų tu­ rin­tis mais­tas pa­de­da su­liek­nė­ti, nes to­kius mais­to pro­duk­tus rei­ kia il­giau kram­ty­ti, o tuo­met grei­ čiau pa­jun­ta­mas so­tu­mas, to­dėl ma­žiau su­val­go­ma. Dau­giau skai­ du­li­nių me­džia­gų tu­rin­tis mais­tas pa­pras­tai tu­ri ma­žiau ka­lo­ri­jų, nei toks pat kie­kis ma­žiau skai­du­li­nių me­džia­gų tu­rin­čio mais­to. Bū­ti­nas sai­kas

Ta­čiau spe­cia­lis­tė įspė­jo, kad per di­de­lis skai­du­li­nių me­džia­gų var­

to­ji­mas ga­li tu­rė­ti ir nei­gia­mą po­ vei­kį. Kai skai­du­li­nių me­džia­ gų su­var­to­ja­ma daug (75–80 g per die­ną), ga­li at­si­ras­ti pil­vo pū­ti­mas ir pil­nu­mo jaus­mas. Kar­tais dis­kom­for­tą jau­čia žmo­ nės, tu­rin­tys dirg­lio­sios žar­nos sind­ro­mą ir su­var­to­jan­tys di­de­lį kie­kį skai­du­li­nių me­džia­gų. Per di­de­lis su­var­to­ja­mų skai­du­ li­nių me­džia­gų kie­kis taip pat ga­ li su­trik­dy­ti jo­do, cin­ko, mag­nio ar kal­cio įsi­sa­vi­ni­mą. „Klai­pė­dos“ inf.

Pa­ta­ri­mai, kaip mai­tin­tis Pus­ry­čiai. Pra­dė­ki­te die­ną nuo daug skai­du­li­nių me­džia­gų tu­rin­ čių pus­ry­čių. Pus­ry­čiau­jant re­ko­ men­duo­ja­ma gau­ti apie 5 g skai­du­ li­nių me­džia­gų. Ne­per­dirb­ti grū­dai ir ne­si­jo­tų mil­tų duo­na yra ge­ras skai­du­li­nių me­džia­gų šal­ti­nis. Į ry­ ti­nę ko­šę ga­li­te įdė­ti ke­lis ar­ba­ti­nius šaukš­te­lius sė­le­nų. Pa­gar­din­ki­te sa­ vo pus­ry­čius vai­siais ir uo­go­mis.

Klai­pė­dos grei­to­sios pa­gal­bos me­ di­kams il­ga­sis sa­vait­ga­lis bu­vo itin in­ten­sy­vus. To­mis die­no­mis ge­ro­ kai šok­te­lė­jo iš­kvie­ti­mų skai­čius. Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos grei­ to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­ ja Ni­jo­lė Damb­raus­kie­nė, pa­vo­jų poil­siau­to­jų svei­ka­tai bei gy­vy­bei sukė­lė aler­gi­nės reak­ci­jos dėl vabz­ džių įgė­li­mų. Nuo šir­šių ir bi­čių įgė­li­mų nu­ ken­tė­jo ga­na daug žmo­nių. Vie­ nai mo­te­riai iš­si­vys­tė ana­fi­lak­si­ nis šo­kas. Va­ka­rais grei­to­sios me­di­kams pa­dau­gė­da­vo iš­kvie­ti­mų dėl karš­ čiuo­jan­čių vai­kų. Daž­niau­siai dėl per­kai­ti­mo sau­lė­je svei­ka­ta su­ šlu­buo­da­vo vai­kams iki aš­tuo­ne­ rių me­tų.

Per­kai­ti­mą iš­duo­da gau­sus pra­kai­ta­vi­ mas, rau­me­nų mėš­ lun­gis, silp­nu­mas.

Al­po vie­šo­se vie­to­se

Grei­to­sios me­di­kai į pa­gal­bą sku­ bė­jo ir ši­lu­mos smū­gį pa­ty­ru­siems žmo­nėms. Dėl karš­čio blo­giau jau­ tė­si vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. N.Damb­raus­kie­nė at­krei­pė dė­ me­sį, jog iš­veng­ti svei­ka­tos bė­dų karš­to­mis die­no­mis pa­de­da tin­ka­ ma ap­ran­ga. Jei pla­nuo­ja­ma il­giau bū­ti lau­ke, rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti gal­vos ap­dan­ ga­lu, ne­sto­vė­ti sau­lė­je ir ger­ti kuo dau­giau skys­čių. Ypač at­sar­gūs tu­ rė­tų bū­ti gat­vės pre­kiau­to­jai. Grei­ to­sios pa­gal­bos at­sto­vė pri­mi­nė, kad sau­lė­to­mis die­no­mis pra­kai­ tuo­ja­ma la­biau, tad ir skys­čių tu­ rė­tų bū­ti su­var­to­ja­ma dau­giau. Ta­ čiau juos rei­kė­tų ger­ti be le­du­kų. Paū­mė­ja lė­ti­nės li­gos

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­ žiū­ros spe­cia­lis­tė Ber­nu­tė Juš­kie­nė įspė­jo, kad oro tem­pe­ra­tū­ros svy­

ra­vi­mai ga­li lem­ti lė­ti­nių nein­fek­ ci­nių li­gų, ypač šir­dies krau­ja­gys­lių li­gų paū­mė­ji­mą, o ult­ra­vio­le­ti­niai sau­lės spin­du­liai ga­li su­kel­ti odos pa­žei­di­mus. Ža­lin­gą karš­čio po­vei­kį daž­ niau pa­ti­ria kū­di­kiai, ma­ži vai­kai iki ket­ve­rių me­tų, vy­res­ni nei 65 me­tų žmo­nės, ser­gan­tie­ji lė­ti­nė­ mis nein­fek­ci­nė­mis li­go­mis: šir­ dies krau­ja­gys­lių sis­te­mos li­go­mis, cuk­ri­niu dia­be­tu, on­ko­lo­gi­nė­mis ir ki­to­mis li­go­mis. Karš­čius sun­kiai pa­ke­lia tu­rin­tie­ ji ant­svo­rio, taip pat žmo­nės, ak­ty­ viai spor­tuo­jan­tys, sun­kiai dir­ban­ tys ir ma­žai ge­rian­tys skys­čių. Ke­lia pa­vo­jų gy­vy­bei

B.Juš­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad va­sa­rą ypač daž­ni odos nu­de­gi­mai, per­ kai­ti­mai, ši­lu­mi­niai ir sau­lės smū­ giai. Per­kai­ti­mą iš­duo­da gau­sus pra­kai­ta­vi­mas, rau­me­nų mėš­lun­ gis, silp­nu­mas, py­ki­ni­mas, gal­vos skaus­mas, daž­nas pul­sas, mie­ guis­tu­mas. Jei šie po­žy­miai tę­sia­si il­giau nei va­lan­dą, pa­gal­bos rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją. Lai­ku ne­su­tei­kus pa­gal­ bos, žmo­gus ga­li nualp­ti, jį ga­li iš­ tik­ti ši­lu­mi­nis smū­gis. Per­kai­ti­mas daž­niau­siai iš­tin­ ka vy­res­nio am­žiaus žmo­nes, ku­ riuos var­gi­na aukš­tas krau­jos­pū­ dis (po­žy­miai ga­li pa­si­reikš­ti net po ke­lių die­nų). Žmo­gaus kū­nas pra­ kai­tuo­da­mas vė­si­na­si, ta­čiau kai ne­be­su­ge­ba iš­ga­rin­ti ši­lu­mos, ima kil­ti tem­pe­ra­tū­ra ir ga­li iš­tik­ti gy­ vy­bei pa­vo­jin­gi ši­lu­mi­nis ar sau­lės smū­gis. Spe­cia­lis­tė įspė­jo, kad iš­ti­kus ši­lu­mos ar sau­lės smū­giui bū­ti­ na kvies­ti me­di­kus. Nu­ken­tė­ju­sį­ jį rei­kė­tų pa­gul­dy­ti vė­sio­je vie­to­ je, še­šė­ly­je bei vė­sin­ti kū­ną: už­dė­ti vė­sų drėg­ną rankš­luos­tį ant gal­vos, nu­reng­ti, ap­šlaks­ty­ti vė­siu van­de­ niu, su­vy­nio­ti į šal­tu van­de­niu su­ drė­kin­tą ant­klo­dę. Kai tem­pe­ra­tū­ra nu­kris iki 37,5ºC, drėg­ną ant­klo­dę rei­kė­tų pa­keis­ti sau­sa. Jei nu­ken­ tė­ju­sy­sis są­mo­nin­gas, rei­kė­tų duo­ ti daug ger­ti. B.Juš­kie­nė pa­ta­rė ne­pa­lik­ti il­gai vie­nų ma­ža­me­čių vai­kų, vy­res­nio am­žiaus ir silp­na svei­ka­ta be­si­ skun­džian­čių žmo­nių au­to­mo­bi­ly­ je. Mat va­lan­dą iš­bu­vus tvan­kia­me au­to­mo­bi­ly­je ga­li iš­tik­ti ši­lu­mos smū­gis. Gausiai prakaituojant tirš­tė­ja krau­jas, ap­sun­ki­na­mas šir­dies dar­ bas, taip pat ne­ten­ka­ma vi­ta­mi­nų bei mi­ne­ra­li­nių me­džia­gų, bū­ti­nų nor­ma­liai šir­dies veik­lai.

Prieš­pie­čiai. Val­gy­da­mi prieš­pie­ čius tu­rė­tu­mė­te gau­ti apie 9 g skai­ du­lų. Tai įgy­ven­din­si­te pa­si­rin­kę sa­lo­tas, ke­le­tą vai­sių ar ja­vai­nius. Pie­tūs. Jei jū­sų pie­tų lėkš­tė­je pu­

sę mais­to kie­kio su­da­rys dar­žo­vės, tai ne­sun­kiai gau­si­te ir li­ku­sius 11 g rei­ka­lin­gų skai­du­li­nių me­džia­gų. Va­ka­rie­nė. Sa­vo mi­ty­bos ra­

cio­ną pra­tur­tin­si­te skai­du­li­nė­mis me­džia­go­mis va­ka­rie­nei ir už­kan­ džiams pa­si­rink­da­mi vai­sius, dar­ žo­ves ar su­muš­ti­nį su vi­sų grū­do da­lių duo­na.

Van­duo: per karš­čius pa­ta­ria­ma ger­ti kuo dau­giau skys­čių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

14

antradienis, liepos 10, 2012

sportas

Sunkiaatlečiams – IWF smūgis Iš Lietuvos sunkiaatlečių atimtas vienintelis kelialapis į vasaros olimpines žaidynes. Mūsų šalies stipruoliams ši Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) žinia, ko gero, – lyg žaibas iš giedro dangaus.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pastarosiomis dienomis buvo nemažai diskutuojama, kas atstovaus Lietuvai Londone – Ramūnas Vyšniauskas ar Aurimas Didžbalis. Anot nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio Bronislavo Vyšniausko, atsakymas turėjo būti gautas po vakarykščių varžybų Lenkijoje, kur žadėjo rungtyniauti abu mūsų rinktinės lyderiai. Bilietas į Didžiąją Britaniją turėjo būti įteiktas geriau rungtyniavusiam atletui. IWF varžybų direktorius Attila Adamfis, žiniasklaidai patvirtino, kad Lietuva neturi vietos olimpiadoje. Anot jo, vienintelį bilietą teko atimti dėl dopingo testų rezultatų. A.Adamfis sakė negalintis patvirtinti ar paneigti, kurio mūsų sun-

Finalas: į olimpinį kelialapį pretendavusių R.Vyšniausko ir A.Didžbalio konkurencija baigėsi netikėtai.

kiaatlečio testo rezultatas teigiamas, kol vyksta tyrimas. „Tai nebūtinai reiškia, kad šalies atletas vartojo dopingą. Tačiau gavę testų rezultatus mes turėjome viską perskaičiuoti. Tai padarius paaiškėjo, kad Lietuva prarado vietą olimpinėse žaidynėse“, – informavo jis. Europos čempionate Turkijoje šįmet varžėsi šeši Lietuvos stipruoliai – Donatas Anuškevičius, Marius Mickevičius, Žygimantas Stanulis, Aurimas Didžbalis, Ramūnas Vyšniauskas ir Vincas Šlevinskis. Akyliausiai buvo tikrinamas tris medalius laimėjęs A.Didžbalis.

Tai, kad atskriejusi žinia buvo netikėta, galima buvo spręsti iš Lietuvos rinktinės narius kartu su B.Vyšniausku rengiančio Stasio Mėčiaus reakcijos. „Eina sau“, – anapus laido pasigirdo gilus garsaus sunkiaatlečio nevilties atodūsis. Specialistas prisipažino, kad išgirdęs nemalonią žinią net atsisėdo. S.Mėčius prisipažino, jog apie tokį juodą scenarijų nebuvo net minčių – sportininkai treniravosi, psichologiškai ruošėsi žaidynėms. „Jei kas nors būtų buvę blogai, kokie nors kritę įtarimai – vis tiek būtume žinoję“, – apmaudo ne-

slėpė 1976 metų pasaulio jaunimo čempionas. Pirmadienio vakarą „Delfi“ portalas paskelbė, kad teigiamas buvo A.Didžbalio testas. „Šiemet buvo tikrinami šeši mūsų sportininkai. Visų kitų dopingo rezultatai buvo neigiami, bet vieno sunkiaatlečio jie buvo kitokie. Labai apmaudu. Galiu garantuoti, kad specialiai to tikrai nedarėme. Juk visi gyvenome kartu, valgėme tą patį... Apie tai sužinojome visai neseniai, siuntėme laiškus ir užklausas Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijai, aiškinomės situaciją. Tačiau akivaizdu, kad

Londono olimpiadoje mūsų sunkiaatlečių nebus“, – „Delfi“ portalui sakė B.Vyšniauskas. Apskritai visą šią istoriją gaubė migla, mat šalių, dalyvausiančių olimpiadoje sąrašą, IWF išplatino dar birželio 26 dieną. Tarp 84 valstybių lietuvių nebuvo. Dopingo skandalas jau kartą nuskambėjo mūsų sunkiosios atletikos sporto istorijoje. Po 1997 metų pasaulio čempionato Tailande R.Vyšniausko organizme aptikta anabolinių steroidų. Geriausias visų laikų šalies sunkiaatletis buvo diskvalifikuotas dvejiem metams.

„Vilties plaukimo“ varžybose – senjorų grybšniai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Senjorai iš keturių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos – išmėgino jėgas „Vilties plaukimo – 2012“ varžybose. Jie ne tik rungtyniavo, bet ir parėmė Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybą, įsigydami simbolinių plytų.

Praeityje garsius plaukikus, dalyvavusius olimpinėse žaidynėse, pasaulio pirmenybėse, pasveikinti atvyko meras Vytautas Grubliauskas, onkologinio centro statymo akcijos iniciatorius brolis Benediktas, ilgametis Klaipėdos plaukimo sporto centro direktorius Romualdas Rosenas.

Vandens takeliuose varžėsi daugiau nei 120 sportininkų. Vyriausiam iš jų buvo net 85-eri. Varžybose buvo pasiekti du Lietuvos senjorų rekordai. Aukščiausius rezultatus pagerino 62-ejų Irena Nikitina (200 m kompleksiniu būdu - 6 min. 02.68 sek.) ir 50metė Aida Vilimienė (50 m laisvu stiliumi – 33,23 sek.). Akivaizdžiai svečius pergalių skaičiumi pranoko Klaipėdos „Nendrės“ plaukimo klubo senjorai, laimėję daugiau nei 20 rungčių. Po varžybų pagal specialią sistemos skaičiuoklę buvo sudaryti geriausių moterų ir vyrų penketukai. Į juos pateko trys klaipėdiečiai – Evaldas Gliožeris ir Mindaugas Bružas bei Marina Čursina.

Geriausieji 1.Aleksandras Zamorskis (Kaišiadorys), Olga Veriukina (Kaliningradas) 2.Evaldas Gliožeris (Klaipėda), Jelena Koliadina (Kaliningradas) 3.Vladimiras Lobanovas (Ryga), Aristida Pastuškovienė (Kaunas) 4.Giedrius Žalionis (Vilnius), Marina Čursina (Klaipėda) Lyderiai: dalis geriausių plaukikų – A.Zamorskis, V.Lobanovas, R.Ivanauskaitė, M.Čursina, A.Pastuškovienė,

M.Bružas, J.Koliadina, O.Veriukina.

5.Mindaugas Bružas (Klaipėda), Ramunė Ivanauskaitė (Kaunas)

19

antradienis, liepos 10, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Tai ketvirtoji serijos „Nuotakų kvartetas“ knyga. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis. Gydydamasi ankstyvos tėvų netekties skaudulį Parker Braun sumano verslą, daugeliui žmonių teikiantį džiaugsmą ir užimantį visą jos pačios laiką. Parker talentingai vadovauja „Įžadų“ vestuvių bendrovei ir asmeniškai prižiūri kiekvieną šventę. Besisukdamas neatidėliotinų reikalų rate ji netikėtai pajunta, kad vis dažniau dėmesio centre atsiduria ne tik laimingos išpuoselėtos nuotakos, bet ir ji pati. Parker Braun ateina metas matuotis vestuvinę suknelę...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kontrastas antradienis – Žaidimas trečiadienis – Apsakymas ketvirtadienis – Bulviakasis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Paškevičius.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų jus suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus išvesti iš pusiausvyros. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai pavyks susitarti su aplinkiniais, nes būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Sekite savo mintis – tai gali būti labai svarbu. Liūtas (07 23–08 23). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijęs galite pratrūkti emocijomis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali baigtis. Būkite pasirengę įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės priėmęs neteisingą sprendimą. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite erdvių, kur galėtumėte realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Laukia daug veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų jausmai, emocijos ir gyvenimo principai šiuo metu keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti problemas ir judėti pirmyn. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis. Vandenis (01 21–02 19). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso tik nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir iškart jas įgyvendinti. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Orai

Kaitrai truputį atlėgus, orai šią savai­ tę bus šilti ir lietingi. Šiandien sušils nuo 20 iki 24 laipsnių, daug kur pa­ lis. Trečiadienį vėl gali būti karščiau – temperatūra kils iki 27 laipsnių, trum­ pi lietūs galimi daugelyje rajonų. Ketvirtadienį sinoptikai prognozuoja 19–24 laipsnius šilumos ir lietų viso­ je šalyje. Naktimis šią savaitę bus 12– 17 laipsnių šilumos.

Šiandien, liepos 10 d.

+20

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+24

Utena

+21

5.06 22.15 17.09

192-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 174 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +23 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18

kokteilis Ne­kas­die­nis klau­si­mas „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jas Sliv­ka pa­no­ro pa­k laus­t i klai­p ė­d ie­č ių: „Koks ry­š ys tarp „... liz­do“ nak­t i­n io ba­ro klien­t ų, triukš­mau­jan­čių, be­si­mu­š an­čių, ve­ mian­čių ir be­si­šla­pi­nan­čių iki pa­r y­ čių Jo­no gat­vės priei­go­se kiek­v ie­ną sa­vait­ga­l į, ir kiek­vie­ną dar­bo die­ną „... užei­go­je“ ma­siš­kai pie­tau­jan­čių po­l i­ ci­jos pa­rei­g ū­nų?“ Pir­mam tei­sin­gai at­sa­k iu­sia­jam Sliv­ ka ža­da pu­to­jan­čio, šnypš­čian­čio ar­ ba nuo­tai­ką ke­l ian­čio gė­r i­mo bo­ka­lą pa­si­r ink­to­je mai­ti­ni­mo įstai­go­je.

Londonas +19 Madridas +33 Maskva +26 Minskas +27 Niujorkas +28 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +32

Praha +25 Ryga +23 Roma +31 Sidnėjus +20 Talinas +23 Tel Avivas +33 Tokijas +28 Varšuva +26

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+23

+23

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

18

20

18

16

4

18

21

20

17

4

rytoj

ketvirtadienį

17

Amalija, Eimirė, Gilvainis, Prudencija, Rufina, Sigutė

liepos 10-ąją

Rytas

17

Vardai

16

13

7

1931 m. gi­mė Kau­no dra­mos teat­ro ak­to­ rius Al­g i­man­t as Ma­ siu­lis. Mi­rė 2008 m.

1953 m. nuo pa­rei­gų nu­ ša­lin­tas SSRS vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras Lav­ren­ti­ jus Be­ri­ja. 1962 m. šią die­ną įvy­ko pir­ma­sis ry­šių pa­ly­do­vo „Tels­tar“ pa­lei­di­mas per At­lan­to van­de­ny­ną, pra­ dė­jęs elekt­ro­ni­nio ry­šio am­žių. 1973 m., po tris šimt­me­ čius tru­k u­sio bri­t ų ad­ mi­n ist­ra­v i­mo, Ba­ha­mų sa­los pa­si­skel­bė ne­prik­ lau­so­mo­mis. 1991 m. pri­sie­kė pir­ma­

sis Ru­si­jos pre­z i­den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas. 1992 m. Han­na Su­choc­ ka ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­ mi mi­nist­re pir­mi­nin­ke Len­ki­jos is­to­ri­jo­je. 1992 m. bu­vęs Pa­na­mos dik­ta­to­r ius Ma­nuel No­ rie­ga uż nar­ko­ti­kų kont­ ra­ban­dą nu­teis­tas ka­lė­ti 40 me­tų. 1997 m. Ma­ja­my­je (JAV) prie sa­vo na­mų nu­šau­ tas pa­s au­l i­n io gar­s o ma­dų kū­rė­jas Gian­n i Ver­sa­ce.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja „Kok­tei­lis“ at­si­sa­ko da­ly­vau­ti kon­kur­ se – lauks leng­ves­nių klau­si­mų.

Lau­kian­tiems ato­sto­gų Tam, kad ato­sto­gos ne­tap­t ų koš­ma­ ru vi­sai šei­mai, rei­k ia iš anks­to pa­si­ ruoš­t i: pa­siim­t i pa­kan­ka­mai vais­t ų nuo skaus­mo, vi­du­r ia­v i­mo, virš­k i­n i­ mą ge­r i­nan­čių fer­men­tų, ang­lies tab­ le­čių, mil­te­l ių su elekt­ro­l i­tais. Svar­biau­sia – bū­ki­te ati­dūs, ką val­go­te ir ge­r ia­te, ar tin­ka­mos hi­g ie­nos lai­ko­ tės, kad iš­veng­tu­mė­te kan­ki­nan­čių li­ gų, il­go gy­dy­mo, li­go­ni­nių.

Mau­dy­nės – per dumb­lo už­kar­dą Il­gą­jį sa­vait­ga­lį mau­ dy­nes Smil­ty­nės pa­plū­di­my­je be­siil­ sin­tiems žmo­nėms ap­kar­ti­no dumb­liai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Si­tua­ci­ja: va­žiuo­ki­te il­sė­tis prie ato­

kes­nių van­dens tel­ki­nių, nes Bal­ti­ jos pa­plū­di­miuo­se la­bai ankš­ta.

Nu­girs­tas po­kal­bis Be­dar­bis: – No­riu dirb­ti pas jus. Na­muo­se – žmo­ na ir pen­k i vai­kai. Darb­da­vys: – O ką jūs dar mo­ka­te?

Links­mie­ji tirš­čiai Teis­me: – Tai va, ger­bia­mas tei­sė­jau, už­t vė­rė jie man ke­l ią siau­ro­je gat­ve­lė­je ir sa­ ko: „Nu­siimk pal­tą ir ke­pu­rę!“ Na, aš ir nu­siė­m iau – nuo vie­no pal­tą, nuo ki­ to ke­pu­rę. Čes­ka (397 719; ar tie­sa, kad pa­skam­bi­nus 02 at­va­žiuos ber­niu­kai pa­gal iš­kvie­ti­mą)

Dumb­liai Smil­ty­nės pa­plū­di­mį ap­ gu­lė praei­tą tre­čia­die­nį. Per pa­tį poil­siau­to­jų pi­ką žmo­nėms į jū­rą te­ko bris­ti tar­si ža­lia pel­ke. Po sa­vait­ga­lio dumb­lą šiek tiek nu­plo­vė jū­ra. Va­kar van­duo Smil­ty­nės pa­plū­ di­miuo­se bu­vo be­veik šva­rus. „Tie dumb­liai yra ne­pa­vo­jin­ gi. Bet jei žmo­gus aler­giš­kas ar jo oda jaut­res­nė, ne­tu­rė­tų to­kia­me van­de­ny­je mau­dy­tis. Ži­no­ma, ant kran­to švinks­tan­čių dumb­lių kva­ pas ne­ma­lo­nus, bet tai svei­ka­tai ne­pa­vo­jin­ga“, – ti­ki­no Vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė. Jū­ri­nių ty­ri­mų cent­ro va­do­ vo Al­gir­do Stan­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, dumb­lių žy­dė­ji­mas – nuo­la­ti­nis reiš­ki­nys. „Jie žy­di taip gau­siai, nes van­ de­ny­je yra la­bai daug mais­ti­nių me­džia­gų, ku­rios į gam­tą pa­ten­ ka ne be žmo­gaus pa­gal­bos. Be to, įši­lo pa­ts van­duo ir ku­rį lai­ką bu­ vo ra­mus oras. Šie trys fak­to­riai la­bai pa­lan­kūs dumb­lių žy­dė­ji­ mui. Jis truks dar il­gai“, – tei­gė A.Stan­ke­vi­čius.

Su­žy­dė­jo: spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dėl dumb­lių ant­plū­džio kal­ta ci­vi­li­za­ci­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.