Miestas
Lietuva
4p. STT agentams įkliuvo du Kauno Centro policijos komisariato pareigūnai.
Sovietinės okupacijos padarytą žalą skaičiuojanti komisija pateikė slaptus siūlymus Vyriausybei.
5p.
Ekonomika
7p.
Šilumos ūkio pertvarkos tikslas – skaldyti monopolijas ir statyti biokuro katilines.
Rumunijos premjero V.Pontos politinė kova su šalies vadovu T.Băsescu sukėlė nerimo Vakaruose.
10p.
Antradienis liepos 10, 2012 Nr. 159 (19718) Kaunodiena.lt 2 Lt
Parodos gatvės akmenys vagiami be jokios baimės Parodos gatvės re montas atskleidė, kad Kaune grobsty ti paveldinio grindi nio akmenis galima pasišvilpaujant. Te reikia poros vyru kų su karučiu ir ne būtina laukti nė su temų: į jūsų kiemą kaipmat bus prista tytas vertingas kro vinys.
H.Daktaras neišprovokavo tyrėjo Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Klaipėdos apygardos teisme Henri kas Daktaras ir jo bendrai šiandien turėtų išgirsti, kokios bausmės gali laukti už kelių žmonių nužudymus ir turto prievartavimą.
Valstybinį kaltinimą palaikantis pro kuroras antradienį turėtų paskelbti baigiamąją kalbą šioje byloje. Vakar teismas išklausė paskutinio liudytojo šioje byloje parodymus. Iškviestas liudyti ikiteisminio tyrimo grupei vadovavęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro Orga nizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiasis tyrėjas Re natas Martišius sakė, kad tyrimas dėl „Daktarų“ grupuotės įvykdytų nusikaltimų buvo pradė tas dar 2005 m.
2
Dienos citata „Tokio pajėgumo ir isto rinės reikšmės komandą kiekvienas treneris sva joja treniruoti nors kartą per gyvenimą“, –
Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Įžūliai ir drąsiai
Jeigu ne laimingas atsitiktinumas ir kauniečių budrumas, dalis esą akylai saugomų Parodos gatvės se nojo grindinio akmenų būtų išvež ta sukiužusiu karučiu ir panaudota nežinia kieno reikmėms. Saulėtą sekmadienio pavakarę įvykęs incidentas parodė, kad Kau no savivaldybės, kuri yra paveldi nio grindinio savininkė, atstovams ši miesto nuosavybė visiškai nerū pi. Parodos kalne gatvės remon to darbus atliekančiai bendrovei „Fegda“ akmenys taip pat neįdomūs.
2
išskirtiniame interviu „Kauno dienai“ sakė naujasis „Žalgirio“ vyr. treneris Joanas Plaza.
8p. Sučiupti: bandantys nušvilpti akmenis vyrai užfiksuoti, kai dalį kultūros paveldo jau buvo susikrovę į karutį.
Gedimino Banaičio nuotr.
Farmacininkai tikrai sukčiauja „Jei farmacininkai sako, kad tas pats vaistas tinka gydyti daugybei simptomų ir neturi pašalinio po veikio, niekuomet nesutiksiu. Dar baisiau, kai maisto papildų gamin tojai pradeda reklamuoti papildo gydomąsias savybes. Tai – vartoto jo apgaudinėjimas“, – tokia Lietu vos vaistininkų sąjungos valdybos nario Mykolo Aniūno nuomonė. Ją patvirtina faktas: farmacijos milži nė, „GlaxoSmithKline“ kompanija, nubausta 3 mlrd. JAV dolerių bauda už tai, kad apie kai kuriuos vaistus ir jų saugumą skelbė klaidingą in formaciją. 12p.
Piešiniuose – Aleksoto vertybės
16p.
2
Antradienis, liepos 10, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
17
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,24
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0 13
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Po karščio atakos skubėjo pas medikus Ilgąjį savaitgalį Lie tuvą apėmusi karš čio banga kai ku riuos kauniečius privertė kreiptis pa galbos į medikus.
Medikų patarimai Gydytojai primena, kad per karš
čius svarbu apsirengti lengvais, lais vais, šviesiais drabužiais, gerai at spindinčiais saulės šilumą ir šviesą, nepamiršti skrybėlės ir akinių nuo saulės, taip pat gerti daug skysčių. Odą reikia saugoti naudojant ap
sauginius kremus, kuriais reikia pa sitepti 30 min. prieš išeinant į atvi rą saulę.
Jurg it a Šak ien ė, Vil ij a Žuk aityt ė
Nudegimo saulėje požymiai: karš
čiavimas, dehidracija (skysčių nete kimas), nudegusių vietų skausmas, pūslės odoje.
Perkaito ir nudegė
Kauno miesto greitosios medi cinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja Rima Gudė nienė sakė, kad dėl saulės povei kio penktadienį į juos kreipėsi du žmonės, o sekmadienį sulaukta septynių pacientų. „Ket ur i iš jų kreip ės i tik dėl konsultacijos, o tris teko nuvež ti į priėmimo skyrių. Pagalba bu vo suteikta vienam vyrui ir dviem vaikams. Žmon ės dažn iaus iai baiminasi šilumos smūgio, todėl pablogėjus savijautai kreipiasi į gydytojus“, – pasakojo gydyto ja R.Gudėnienė. Gydytojos tei gimu, šie kauniečiai skundėsi dėl pakilusios temperatūros, galvos skausmo, silpnumo, nudegimo. Medikė įsitikinusi, kad šį sa vaitgalį mieste iškvietimų daug nebuvo tik todėl, kad didelė da lis gyventojų buvo išvykę.
Pirmoji pagalba gydant saulės
Nukentėjo: kai kuriems kauniečiams po saulės vonių prireikė gydytojų pagalbos.
praėj us į savaitgal į dėl karšč io bangos sul aukta 30 proc. dau giau pacientų. „Kai taip karšta, paūmėja vi sos lėtinės ligos, todėl į gydyto jus kreipėsi daugiau pacientų dėl kardiologinių, kraujotakos sutri kimų“, – tvirtino E.Žemaitienė. Ji užsiminė, kad į Klinikas praė jusį savaitgalį pateko vienas žmo gus, kuriam buvo stipriai nude gusi oda. „Dar vienam pacientui diognozuotas šil um os smūg is. Abu pacientai jau išleisti gydytis į namus“, – sakė E.Žemaitienė.
punkt ą med ik ų pagalb os karš tuosius penktadienį, šeštadienį
Eglė Žemaitienė:
Kai taip karšta, paūmėja visos lė tinės ligos, todėl į gydytojus kreipė si daugiau pacien tų dėl kardiologi nių, kraujotakos sutrikimų.
Lūžo sąnariai
Trečdaliu daugiau pacientų
Kaun o klin ik ų ats tov ė spaud ai Eglė Žemaitienė informavo, kad
Kauno klinikinės ligoninės Trau matologijos punkto vedėjas Rai mond as Kun ickas sak ė, kad į
ir sekmadienį kreipėsi maždaug po 100 kaun ieč ių, kas deš im
Artūro Morozovo nuotr.
tas buvo paguldytas į ligoninę. Dauguma besikreipiančiųjų, pa sak R.Kunicko, prašė pagalbos dėl nepavojingų žaizdų: pavyzdžiui, būdami vandenyje ar ant kran to užlipo ant šukės, kito aštraus daikto ir įspjovė pėdą. „Nem až ai bes ik reip ianč iųj ų buvo patyrę plaštakos traumas, pasitempę riešą, čiurną, buvo ir čiurnos, riešo, peties lūžių“, – vardijo vedėjas. Pasak jo, itin sudėtingų atvejų nepasitaikė, tačiau per visas tris dienas į ligoninę paguldyta apie 30 žmonių. Toks pac ient ų srautas, anot R.Kunicko, yra įprastas ir vėses niu oru, tik tuomet žmonės pati ria kitokių traumų.
nudegimus: vėsinkite odą drung nu dušu ar vėsiais kompresais, pa kenktas vietas patepkite drėkina muoju pieneliu. Jei saulės nudegimas ištiko vaiką
iki metų amžiaus arba pakilo tem peratūra, atsirado skysčio pripildy tų pūslių, nedelsdami kreipkitės į medikus. Šilumos arba saulės smūgis ištin
ka tuomet, kai kūnas prakaituoda mas nesugeba išgarinti šilumos, kū no temperatūra ima sparčiai kilti ir per 10–15 minučių gali pasiekti 39– 40 C. Įspėjamieji požymiai: aukš ta kūno temperatūra, paraudusi, karšta ir sausa oda, dažnas pulsas, tvinkčiojantis galvos skausmas, mieguistumas, pykinimas, dezo rientacija, sąmonės pritemimas ir netekimas.
H.Daktaras neišprovokavo tyrėjo Parodos gatvės akme Pusantros valandos kal 1 tinamieji ir jų advokatai mėgino į kampą spausti rezonan
sinę bylą tyrusį kriminalistą – esą byloje trūksta kelių liudytojų parodymų, jie prieštarauja, nė ra teisiamųjų parašų tam tikruo se dokumentuose, H.Daktaras net pasigedo savo tuo metu naudoto mobiliojo ryšio telefono pasiklau symo išklotinių.
Renatas Martišius:
Prisigerti Kriminali nės policijos biure dar niekam nepavyko.
Liudijimai: H.Daktaras teisme
piktinosi, kad byloje nerado sa vo mobiliojo ryšio telefono po kalbių išklotinių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tyr im o grup ei vad ovav ęs R.Martišius tikino, kad kaltina mieji ne kartą buvo teisti, todėl puikiai žinojo apklausų tvarką, o tai, kad vėliau mėgino išsiginti sa vo parodymų, nėra pretekstas kal tinti teisėsaugininkus aplaidžiai tvarkius dokumentus. Aiškinantis verslininko Sigi to Čiapo ir jo vairuotojo nužudy mo aplinkybes, R.Martišius prisi minė, kad Kriminalinės policijos biuro pareigūnai turėjo duomenų, jog po nužudymo Egidijus Aba rius gali mėginti per Latviją sie ną sprukti iš šalies.
Teis iam ųj ų suol e sėd int is H.Daktaras klausė tyrėjo, kodėl kriminalistai neatvyko jo sulaiky ti po to, kai buvo sulaikytas vie nas gaujos narių – Vidmantas Gu dzinskas, kuris vėliau ėmė liudyti prieš Henytę. „Kai sulaikėte V.Gudzinską, ko dėl neatvažiavote pas mane į na mus? Mano namus apšaudė, įmetė granatą, o aš juk namie buvau“, – tyrėjo klausinėjo H.Daktaras. R.Martišius tikino, kad teisė saugininkai puikiai žinojo, jog H.Daktaro namuose nėra. Teisiamieji labiausiai piktino si neva neteisėtais kriminalistų darbo metodais. Į klausimą, ko dėl prieš H.Daktarą liudyti suti kęs jo gaujos narys V.Gudzinskas po apklausų atrodydavo apsvai gęs, R.Martišius atsakė su hu moru. „Prisigerti Kriminalinės polici jos biure dar niekam nepavyko“, – tvirtino R.Martišius. H.Daktaro byla, pradėta nagri nėti praėjusių metų gegužę, tu rėtų būti baigta šį rudenį. Nusi kalstamo pasaulio autoritetas ir dar penkiolika asmenų, apkaltinti dėl šešių žmogžudysčių, šiandien pagaliau išgirs, kokią bausmę siū lo valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai. Baigiamosios proku roro kalbos, bylos šalių ginčai tu rėtų vykti tik rudenį.
Akmenys rūpi tik pilie 1 tiškiems kauniečiams, kurie ir sustabdė įžūlius ir nė ma
žiausios baimės nejaučiančius grobstytojus. „Apie pusę septynių vakaro va žiavome namo ir žiūrime: du mė lynanosiai tempia metalinį karutį, prikrautą grindinio akmenų. Tuoj pat sustojome, pasakiau, kad ak menis vežtų atgal. Išgirdau, ką jie apie mane galvoja“, – „Kauno die nai“ pasakojo paveldo ekspertė, nenorėjusi viešinti savo pavardės. Pamatę, kad moteris aiškinasi su dviem vyrais, stovinčiais šalia pri krauto karučio, į pagalbą atskubėjo ir daugiau žmonių. Vienas jų buvo Gediminas Banaitis, apsidžiaugęs, kad turėjo pasiėmęs fotoaparatą ir galėjo šį įvykį užfiksuoti. Vykdė kažkieno užsakymą?
Pagrasinus iškviesti policiją, nu sikaltimo vietoje užklupti vyrai tik pasijuokė. Netrukus jie dėjo į ko jas. „Policija labai greitai atvažia vo, tiesiog žaibiškai, ir juos sulai kė“, – sakė paveldo ekspertė. Jos žiniomis, įtariami vagišiai aiškino, kad grindinio akmenis ve žėsi ne sau, o vykdė užsakymą. Į kieno kiemą turėjo nukeliauti vertingo senovinio grindinio ak menys, sužinoti nepavyko: vakar policijoje išgirdome tik aptakias frazes apie popierius, dar neatke
Ramus: Miesto tvarkymo skyriaus
gystės pernelyg nesusijaudino.
liavusius iš raštinės, ir panašiai. „Tuo karučiu padarius tris keturis reisus, kiemas jau ir išklotas. Prob lema – ne šie mėlynanosiai, o tai, kaip saugomas grindinys. Rašau Kauno miesto merui Andriui Kup činskui ir Kultūros paveldo depar tamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėjui Svaigedui Stoškui raštą, kad būtų atkreiptas dėmesys į rangovo atsakomybę“, – piktino si cinišką vagystę sustabdžiusi pa veldo ekspertė. Labai sveikintinas dalykas!
Pasak KPD Kauno teritorinio pa dalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Liutauro Tarbū no, senasis Parodos gatvės grindi nys yra kultūros paveldo dalis, to dėl departamentas Kauno miesto savivaldybę ir darbus atliekančią
3
Antradienis, liepos 10, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Našlaičių globėjui pareikšti įtarimai Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Prieš teismą stos Kauno rajone veikiančios Vaiko tėviškės namų šeimynos direktorius, kuris įtaria mas nesirūpinęs ir fiziškai bei psi chologiškai gniuždęs našlaičius, taip pat aplaidžiai tvarkęs įstai gos lėšas. Rimti kaltinimai
Kauno rajono apylinkės proku ratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavi mu globėjo teisėmis pateikti Vaiko tėviškės namų šeimynos direkto riui Vladui Prėnui. „Būdamas glo bėjas ir turėdamas pareigą rūpintis globojamais nepilnamečiais vai kais, fiziškai ir psichiškai gniuždė septynis jo globojamus nepilna mečius vaikus“, – skelbiama pro kuratūros pranešime spaudai. Tyrimo duomenimis, šeimynos vadovas dažnai vaikus be prie žiūros palikdavo vienus namuose, jiems patekus į policiją, naktį jų nepasiimdavo, nepakankamai rū pinosi vaikų sveikata ir mokymu si, nesudarė sąlygų jiems užsiimti mėgstama popamokine veikla, ne reagavo į vaikų poreikius. Nustatyta daugiau pažeidimų
Per ikiteisminį tyrimą tirta ir V.Prėno ūkinė finansinė veik la. Pasak prokurorų, yra pagrin do manyti, kad šeimynos vadovas apgaulingai ir aplaidžiai tvarkė ap skaitą. Dėl šių galimų nusikalsta
mų veikų paskirtos ekspertizės. Dėl galimo piktnaudžiavimo pra dėtas atskiras ikiteisminis tyri mas. Už apgaulingos apskaitos tvar kymą V.Prėnui gresia maksima li laisvės atėmimo bausmė iki ket verių metų, o už aplaidų apskaitos tvarkymą – iki dvejų metų. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas piktnaudžiavo globė jo teisėmis, baudžiamas bauda ar ba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Dažnai vaikus be priežiūros palikda vo vienus namuo se, jiems patekus į policiją, naktį jų ne pasiimdavo. Kaltina savivaldybę
V.Prėnas „Kauno dienai“ katego riškai neigė padaręs prokurorų iš vardytus galimus prasižengimus ir kaltino Kauno rajono savivaldybę. „Visa ši afera suorganizuota Kau no rajono savivaldybės Vaiko tei sių apsaugos skyriaus. Viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo. Esame apšmeižti ir apdergti, bet tikiu, kad tiesa dar paaiškės“, – kalbė jo V.Prėnas. Jis nenorėjo detaliau paaiškin ti, kodėl tapęs, kaip pats minė jo, šmeižto auka. „Vienas dalykas yra žinoti, kitas – turėti įrodymų,
todėl kol kas susilaikysiu nuo ko mentarų“, – aiškino jis. V.Prėnas sakė, kad po pradėto ikiteisminio tyrimo Domeikavo je esančios Vaiko tėviškės namų šeimynos patalpos laikinai buvo suteiktos Marijampolės vaiko tė viškės namų auklėtiniams, bet jis tebeina direktoriaus pareigas. Sukrėtė vaizdas
„Kauno diena“ pernai rašė, kad teis ės aug in inkai Dom eikavoj e esančiais globos namais susido mėjo tuomet, kai vienoje Kauno parduotuvėje buvo nutverta va gianti viena šių namų globotinė. Pareigūnams ji aiškino, kad vogti skatino alkis, nes globos namuose gaudavo nepakankamai maisto. Kauno rajono savivaldybės Vai ko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė tada patvir tino, kad ši istorija buvo viena iš priežasčių, paskatinusių imtis glo bos namuose radikalių permainų. Globotiniai iš Domeikavos buvo nuvežti į Pagynės vaikų globos na mus. Jų personalas tada teigė, kad vaikai buvo labai apleisti: nešva rūs, alkani, apdriskę. Netoli vaikų namų įsikūrę Do meikavos gyventojai žurnalistams pasakojo, kad 10–13 metų vaikai dažnai buvo paliekami be prie žiūros, kai kurie grįždavo į namus naktimis girti, žaisdavo pavojin gose vietose. Apie blogas vaikų gyvenimo są lygas yra kalbėjusi ir daininin kė Liveta Kazlauskienė, kuri daug bendraudavo su našlaičiais.
enys vagiami be jokios baimės pakomentavo taip: „Labai sveikin tinas dalykas!“ Vėliau A.Pakalniškis ėmė tvir tinti, kad prievolė saugoti akme nis yra perduota rangovui. Apsauga – rangovo technikai
vedėjas A.Pakalniškis dėl akmenų vaArtūro Morozovo nuotr.
bendrovę „Fegda“ raštu įpareigo jo aptiktus akmenis saugoti. Po sekmadienio įvykio kaltės ne nori prisiimti nė viena institucija ir bendrovė. Jų atstovai įsitikinę, kad akmenis turėtų saugoti kažkas ki tas, tik ne jie patys. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakal niškis teigė, kad inventorizuoja mi tik tie akmenys, kurie vežami saugoti į S.Dariaus ir S.Girėno ae rodromą. Ten jau yra trečdalis vi sų Parodos gatvės ir didžioji dalis rekonstruojamo A.Juozapavičiaus prospekto akmenų. A.Pakalniškis dėl beveik pavy kusio bandymo nukniaukti akme nis kaltas nesijautė. Situaciją, kai buvo kėsinamasi pavogti senojo grindinio akmenų, tačiau tam su trukdė neabejinga gyventoja, jis
„Mes nusamdėme saugos tarnybą, kuri prižiūri tuos dalykus“, – at sakomybės neprisiėmė ir „Fegdos“ Kauno filialo direktorius Oskaras Bardziliauskas. Pasak jo, saugos tarnyba Parodos gatvėje budi vi są parą. „Fegdos“ samdyta saugos tarny ba „Baltic legion“ taip pat kratėsi atsakomybės dėl senojo grindinio. „Mes saugome techniką, kad, pavyzdžiui, nepavogtų jos naktį, ir viską, kas priklauso „Fegdai“. O tie akmenys yra Kauno savivaldybės. „Fegdos“ direktorius mums pre tenzijų neturėjo, bet supratau, kad norėtų, jog saugotume ir tai, kas priklauso savivaldybei. Jeigu pra šys įrengti antrą postą, tada sau gosime ir akmenis“, – sakė saugos tarnybos atstovas Dmitrijus. Jis priminė, kad kai buvo sutarta dėl apsaugos, senasis grindinys dar nebuvo rastas. Grasina baudomis
„Tai signalas, kad grindinys saugo mas netinkamai. Pasikviečiau sa vivaldybės atstovą A.Pakalniškį, rangovo projektų vadovą Vytautą
Kubilių. Jis tikino, kad jau nusam dyta apsauga ir grindinio akme nims“, – vakar po pietų teigė Kul tūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svai gedas Stoškus. Vėliau jis žadėjo nuvykti į Paro dos g. ir pats įsitikinti, kaip laiko masi reikalavimų. „Jeigu akmenys ir toliau nebus saugomi, savival dybės administracijos direktoriui ir „Fegdos“ vadovui galime skir ti iki 3 tūkst. litų baudas. Ir aš tik rai tai padarysiu“, – grūmojo pa veldosaugininkas.
Mes saugome techniką ir vis ką, kas priklauso „Fegdai”. O tie ak menys yra Kauno savivaldybės. Pasak Kauno apskrities Vyriau siojo policijos komisariato atstovo spaudai Kęstučio Kasciukevičiaus, dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas nepradėtas, surinkta medžiaga bus perduota Centro policijos komisa riato pareigūnams. Policija yra užfiksavusi kelis ban dymus vogti ir A.Juozapavičiaus pr. grindinio akmenis.
Nuoskauda: negalinčius laikyti kieme mašinų gyventojus piktina
daug metų neįteisintas garažas. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Kivirčas dėl nelegalaus garažo Saulius Tvirbutas Jonavos gatvės vieno daugia bučio gyventojus suskaldė kie me be leidimų pastatytas gara žas. Vieni kaimynai piktinasi, kad savivaldybė toleruoja sa vivalę, o garažo šeimininkas at kerta, kad jam bandoma kenkti iš pavydo. Piktina savivaliavimas
Jonavos g. 162-ojo namo gyven tojai jau seniai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Tie, kurių būstai yra namo kiemo pusėje, užsiė mė nuolatines vietas automo biliams, kiti turi laikyti mašinas gatvėje. Pastaruosius gyvento jus labiausiai piktina, kad to kią tvarką įvedęs namo senbuvis dar turi ir asmeninį garažą. Sta tinys nėra įteisintas, jis stovi įsi rėžęs į šlaitą. „Šis žmogus elgiasi arogan tiškai, daugiabučio kieme visada tvarkosi lyg privačiose valdose. Buvo įsirengęs stalą su suoliu kais, kur rengdavo pobūvius, ra kinamas sūpynes vaikams. Tik po skundų visa tai nugriovė“, – kalbėjo žmonės, kurie kreipėsi į „Kauno dieną“, bet prašė viešai neskelbti jų pavardžių. Jie minėjo, kad dėl nelegalaus garažo rašė raštus į Aplinkos mi nisteriją, Kauno savivaldybę, bet pagalbos nesulaukė. Kaltina pavydu
Dalies gyventojų rūstybę už sitraukęs Stasys Gimbutis tei gė garažą pasistatęs dar prieš 15 metų. „Tada su kitais gyvento jais planavome įkurti garažų sa vininkų bendriją ir kieme pasta tyti septynis garažus. Turėjome parengtą projektą, tačiau že mėtvarkininkai sustabdė proce są, nes dalį teritorijos, kur turėjo būti pastatyti garažai, jie pripa žino grąžintina savininkams“, – pasakojo vyras. Sklypai nebuvo suformuoti, su žemės paveldėtojais atsiskaityta kitomis formomis, o per tą laiką išblėso gyventojų entuziazmas
statyti garažus. „Dabartinį ga ražą tada perdariau iš atsivežtų blokų. Iš pradžių jis tarnavo kaip statybinių medžiagų būsimiems garažams sandėlis, o projektui žlugus vėliau jame laikiau auto mobilį“, – kalbėjo S.Gimbutis. Jis tikino, kad garažą naudoja ir daugiabučio gyventojų reik mėms: laiko jame bendrai pirk tas žoliapjoves, įrankius kiemo talkoms. „Visada nušienaujame šlaitus priešais namą, nors tai valdiška žemė, įsirengėme auto mobilių stovėjimo aikšteles, žo džiu, visaip stengiamės prižiūrė ti kiemą ir už jo esančius plotus. Tik kai kurie gyventojai iš pavy do man bando kenkti“, – teigė S.Gimbutis. Ateitis neaiški
Kol kas garažo ateitis neaiški. S.Gimbutis tvirtina, kad gyven tojai jį apskundė dar prieš dvejus metus ir dabar savivaldybė ban do teismo keliu pripažinti garažą bešeimininkiu. „Kauno savival dybės Turto skyrius vieną kar tą reikalavo dokumentų, grasino baudomis, bet turtas oficialiai juk ne mano. Jei pareikalaus pa likti garažą – taip ir padarysiu, tik išsiimsiu metalines duris, nes jos pirktos už mano pinigus. Įtariu, kad kas nors nori šį garažą pasisavinti“, – mano jis. Kauno savivaldybės Turto sky riaus vedėjas Antanas Slušnys sakė, kad turtą pripažinti bešei mininkiu trunka apie pusantrų metų. „Negaliu pasakyti, kokioje proceso būklėje jūsų minimas garažas, turime daug bylų, kur sprendžiamas turto pripažinimas bešeimininkiu“, – teigė jis. Žaliakalnio seniūnas Bronius Girdauskas aiškino, kad jei ga ražai niekam netrukdo, dėl jų nesulaukiama žmonių skundų, savivaldybė nesiima žygių juos iškeld int i. „Vien am e daug ia butyje seniai stovi du nelegalūs garažais, bet namo bendrija ne reiškia jokių pretenzijų, todėl ne siimame veiksmų ir mes“, – sa kė seniūnas.
4
miestas
antradienis, liepos 10, 2012
Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Kriminalistams – įtarimai korupcija Du Kauno Centro policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai įta riami reikalavę kyšio už tai, kad nepra dėtų ikiteisminio tyrimo.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Praėjusią savaitę, paskutinę die ną prieš ilgąjį savaitgalį, Centro komisariate apsilankė Specialių jų tyrimų tarnybos (STT) parei gūn ai. Jie darb o vietose sul aik ė Olegą Samsoną ir Andrių Alimki ną, apieškojo jų kabinetus, paė mė tyr im ui reikšm ing us dok u mentus. Abu kriminalistai buvo pristaty ti į STT Kauno valdybą, kur jiems pateikti įtarimai kyšininkavimu. Po to įtariamieji pasirašė pasiža dėjimus niekur neišvykti ir buvo išleisti. O.Samsonas ir A.Alimkinas bu vo gavę užduotį pradėti ikiteismi nį tyrimą pagal žmogaus parašytą pareiškimą apie vieno kaunie čio nusikalstamą veiką. Įtariama, kad pareigūnai vietoje to, kad aiš kintųsi galimos veikos aplinkybes, pareišk im e min im am asm en iui pasiūlė už pinigus nepradėti iki teisminio tyrimo. Kaunietis krei
pėsi į STT, pranešdamas, kad iš jo reikalaujama kyšio. STT atstovė spaudai Julija Anta naitienė sakė, kad kol vyksta tyri mas, plačiau komentuoti nei kyšio sumos, nei dėl kokios nusikalsta mos veikos netyrimo pareigūnai reikalavo pinigų komentuoti ne galinti. Kauno apskrities vyriausiojo po licijos komisariato atstovas Kęstu tis Kasciukevičius taip pat nekal bėjo apie įvykio aplinkybes, tik minėjo, kad įtariami pareigūnai anksčiau nebuvo prasižengę, jų darbas vertintas gerai. O.Samsonas tyrėju pradėjo dirb ti prieš dvejus metus, o iki tol, nuo 2001 m., buvo policijos patrulis. „Jis keturis kartus skatintas pa dėkomis už gerą darbą“, – teigė K. Kasciukevičius. A.Alimkinas tyrėju dirba nuo 2007 m. ir turėjo vieną padėką. Baudžiamasis kodeksas už ko rupcinius nusikaltimus numato maksimalią laisvės atėmimo baus mę iki septynerių metų.
Operacija: Centro policijos komisariatas sulaukė STT pareigūnų vizito.
Artūro Morozovo nuotr.
Komisariatą purto ir daugiau skandalų Pastaruoju metu Kauno Centro poli cijos komisar iatas ne kartą sulaukė žmonių skundų dėl jame dirbančių pareigūnų elgesio. „Kauno diena“ ne seniai rašė apie iranietį M.M.A., kuris teigė, kad atvykęs rašyti pareiškimo dėl vagystės buvo užgauliojamas po licininkų. Vyras pradėjo įrašinėti įvy kius savo telefonu, bet šis iš jo buvo atimtas, o vėliau vyras pastebėjo, kad jame nėra dalies įrašų. M.M.A. įrašus atkūrė ir jie pareigūnams meta šešė lį, kad ikiteismin iam tyr imui galėjo būt i pateikta suk lastota vaizdo me džiaga.
Po šios istor ijos publ ikacijos į redak ciją atėjo Karo pol icijos Kauno įgu los virš in ink as kapiton as Rem ig i jus Mikalauskas. Jis nesen iai Kauno miesto apyl inkės teisme laimėjo by lą prieš Centro pol icijos kom is ar ia to pareig ūnus. Jie R.Mikalauską bu vo apkalt inę garbės ir orumo įžeid i mu. R.Mikalauskas sakė, kad kreipėsi į pol iciją dėl vieno restorano apsau gos darbuotojo tur imos neleist inos amun icijos. Vyras buvo nuvežtas į Centro kom is ar iat ą raš yt i pareišk i mo, bet paskui apkalt intas pareig ū nų įžeidinėjimu ir sulaikytas iki ryto.
Kapitonas mano, kad nuo teismo ga lėjo būti nuslėpta vaizdo kamer ų ko misar iate nufi lmuota med žiaga, ku ri, kar išk io teig imu, akivaizd žiai įro dyt ų, jog pol icijos patalpose jis nie ko neįžeid inėjo ir net rukdė pareig ū nams dirbt i. Karo policijos vadovybei Kauno ap skrities vyriausiojo policijos komisa riato (VPK) viršininkas Alg irdas Ka minskas raštu patvirtino, kad tuo lai ku, kai kom isar iate buvo laikomas R.Mikalauskas, dėl techninių kliūčių jokie vaizdai nebuvo užfiksuoti.
Gatvių tvarkymo darbai – visu tempu Įsibėgėjus vasarai dar labiau suin tensyvėjo ir Kaune vykdomi gat vių remonto darbai. Vos baigę tiesti naują asfalto dangą vienoje gatvėje, kelininkai iškart griebia si darbų kitur. Pluša be sustojimo
„Šiemet ištisinio gatvės remonto su laukė J. Basanavičiaus al., Radvilėnų pl., Panerių g. Darbai vienoje gatvėje jau baigti, kitose dar vyksta. Džiau giamės, kad šiemet pavyko daug anksčiau pradėti darbus nei per nai“, – sakė Miesto tvarkymo sky riaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. J.Basanavičiaus al. atkarpoje tarp Radvilėnų pl. ir Taikos pr. buvo pa klota nauja ištisinė asfalto danga ir pakeisti gatvės borteliai. Radvilėnų pl. taip pat pradėtas ištisinis kelio dangos remontas. Kelininkai gatvėje pakeitė šaligat vių bortelius naujais, artimiausiu metu sutvarkys ir šaligatvio dan gą. Rangovai čia dar asfaltuos įva žas į kiemus. Šiuo metu paruošiamieji darbai pradėti Panerių gatvės atkarpoje tarp Demokratų g. ir Aukuro g. Čia bendrovės „Kauno tiltai“ darbinin kai tvarko šaligatvius, keičia borte lius. Pėsčiųjų patogumui kelininkai perėjoje įrengs pažemintus šaligat vio bortelius. Vėliau, uždarius eis mą, bus klojama ištisinė gatvės dan ga, iš pagrindų tvarkoma Panerių g. ir Demokratų g. sankryžos danga, išasfaltuotos įvažos į kiemus. „Labai tikimės, kad bendrovė „Kauno vandenys“ greitai užbaigs pirkimo procedūras ir pradės keis
ti vamzdynus Jurbarko g. Tuomet galėsime tęsti darbus, pakloti išti sinę asfalto ir šaligatvių dangą šioje gatvėje“, – teigė A.Pakalniškis.
Papildomi duobių tvarkymo darbai
Nauji ir tęstiniai darbai
Nuo kitos savaitės pradžios miesto gatvėse bus pradėti papildomi duo bių tvarkymo darbai. Jiems papildo mai skirta 600 tūkst. litų. Konkursus laimėjusios bendrovės „Kamesta“ ir „Kauno tiltai“ darbuosis Jonavos g. (atkarpoje nuo „Senukų“ iki žiedo), Savanorių pr., Šiaurės pr., Ąžuoly no t., Žeimių g., Topolių g., Aušros g., K.Petrausko g., Birželio 23iosios g., Nuokalnės g., Radvilėnų pl. (nuo Zoologijos sodo iki Tunelio g.), Ro kų g., Naglio g., Ateities pl., Keramzi to g., Julijanavos g. ir Pabrėžos g. Iki šiol mieste duobių tvarkymo darbų atlikta beveik už 2,5 mln. litų.
Prieš porą savaičių prasidėjo pirma sis Parodos g. rekonstrukcijos darbų etapas, kuris bus baigtas maždaug per du mėnesius. Per rekonstrukciją bus atnaujintas gatvės pagrindas ir paklota temperatūrų pokyčiams at spari modifikuoto bitumo danga. Po dviejų mėnesių atnaujinus viešojo transporto eismą Parodos g., kelininkai tęs kitus darbus: bus klojami šaligatviai, įrengiami šali gatvių borteliai ir nauji gatvės ap švietimo stulpai. Šie darbai truks dar maždaug tris mėnesius, o ki tais metais bus pradėtas antras re konstrukcijos etapas. „Kelininkai tęsia darbus ir A.Juo zapavičiaus pr. Darbininkai visai neseniai baigė tvarkytis su pože miu, sudėjo apatinį asfaltbetonio sluoksnį. Vyksta apšvietimo stul pų betonavimo darbai. Netrukus bus pradėti montuoti kelio borte liai, taip pat kloti šaligatviai“, – apie darbus Žemuosiuose Šančiuo se pasakojo A.Pakalniškis. Pabaigti visus darbus planuoja ma per metus – iki kitų metų bir želio. Tiesa, pagrindiniai darbai A.Juozapavičiaus pr. bus baigti dar šiais metais. 100 mln. litų vertės projektas
Per artimiausius dvejus metus į pagrindinių Kauno miesto gatvių atnaujinimą miesto savivaldybė
Pradžia: prie š po rą sa vai čių pra si dėjo Pa ro dos g. re konst ruk ci ja.
ketina investuoti iki 100 mln. li tų. Lėšos už šiuos darbus būtų su mokėtos per 10 metų. „Didysis gatvių tvarkymas turė tų prasidėti jau kitais metais. Kai tik taryba patvirtins gatvių sąrašą, visi darbai pajudės“, – sakė sky riaus vedėjas. Sudarytame pagrindinių miesto gatvių, kurioms labiausiai reikia re konstrukcijos, sąraše yra 12 gatvių. Konkretų gatvių sąrašą, kurios per artimiausius dvejus metus bus iš es mės suremontuotos, atskiru spren dimu tvirtins Kauno miesto taryba. Prasčiausios būklės yra Jona vos g., Raudondvario g., Karaliaus Mindaugo pr. ir Tunelio g. Visi darbai per 10 metų bus apmokėti iš Kelių priežiūros ir plėtros progra
To mo Ra gi nos nuo tr.
mos, savivaldybės biudžeto, Savi valdybės privatizavimo fondo ir ki tomis lėšomis. Reikia daugiau lėšų
Šiais metais iš Kelių priežiūros fon do Kauno gatvėms remontuoti bu vo skirta beveik 10 mln. litų. Pernai gatvėms tvarkyti savivaldybė turė jo šiek tiek daugiau nei 12 mln. litų. „Gaila, kad tų pinigų nėra tiek jau ir daug, o pati savivaldybė, esant sunkiai padėčiai, negali skirti dau giau. Labai tikiuosi, kad į šią visų šalies miestų problemą atsižvelgs ir būsimi Seimo nariai. Šiuo metu yra netolygus finansavimas valsty binės ir savivaldybės reikšmės ke liams. Norėtume, kad finansavi mas būtų skirstomas kitokiomis
proporcijomis“, – tvirtino miesto meras Andrius Kupčinskas. Kauno miestui reikia nemažai lė šų, kad būtų sutvarkytos ir gatvės, ir avarinės būklės tiltai. „Bendruome nių prašymų yra tiek, kad nespėjame visko registruoti, todėl tenka dėlioti prioritetus“, – teigė miesto vadovas A.Kupčinskas. – Visi tarybos nariai supranta, kad miesto ūkiui turime skirti daugiau lėšų. Iki šiol didžiau sias kąsnis tekdavo švietimui, kultū rai, socialinėms reikmėms. Vis dėlto kuo toliau, tuo labiau mieste atsive ria miesto komunalinio ūkio pikt žaizdės. Jeigu biudžete nenumaty sime daugiau pinigų, miesto gerovė ne gerės, o tik prastės.“ Užs. 986282
5
AntrADIENIS, liepos 10, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Iniciaty vinė gru pė pra nešė, kad pritrūko maždaug trečdalio reikalingų parašų.
Bijo: buvęs parlamentaras A.Matulevičius tvirtino, kad žmonės nenori atskleisti savo as
mens kodo.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Parašų surinkti nepavyko Iniciatyvinei grupei nepavyko surinkti 50 tūkst. piliečių parašų, kad Seimas svarstytų Civilinio kodekso pataisą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. „Nesurinkome parašų, trūks ta maždaug trečdalio“, – pranešė grupės koordinatorius buvęs par lamentaras Algimantas Matulevi čius. Vakar iniciatyvinė grupė Vyriau siajai rinkimų komisijai pateikė pa rašų rinkimo lapus. Pasak A.Matulevičiaus, pagrin dinė priežastis, kodėl per du mėne sius nepavyko surinkti 50 tūkst. parašų, – žmonės kategoriškai at sisako nurodyti savo asmens kodą. „Lapai yra atviri, kitas pasirašantis mato prieš jį pasirašiusio žmogaus kodą. Dabar žmonės prigąsdinti, ir kai tik pamato, kad reikia parašy ti asmens kodą, iškart atsisako. Dėl
to masiškai grįžta sugadinti lapai“, – sakė A.Matulevičius. Jis stebėjosi tokiu įstatymo rei kalavimu, nes renkant parašus dėl referendumo sušaukimo užtenka nurodyti dokumento numerį, as mens kodo neprašoma. „Be to, kiek man sakė parašus rinkę žmonės, daugelis mūsų pa siūlytą pataisą tapatino su Garlia vos mergaitės istorija, todėl ją pa ėmus sumažėjo palaikymas. Kiti sakė, kad negalima painioti vaiko su politika“, – pasakojo iniciaty vinės grupės koordinatorius. Grupė buvo parengusi Civili nio kodekso pataisą, numatančią, kad sprendžiant „mažamečio, jau
sąmoningai vertinančio aplinką, vaiko gyvenamosios vietos nusta tymo klausimą būtina atsižvelg ti į vaiko pasirinkimą dėl būsimo globėjo“. Siūlyta įtvirtinti, kad vai ko pasirinkimas yra esminis ir ne gali būti ignoruojamas arba kaip nors kitaip interpretuojamas. Taip pat siūlyta į Civilinį kodeksą įrašyti, kad tokiu atveju, kai vaiko noras kur ir su kuo gyventi pasikei čia jau vykdant įsigaliojusią teismo nutartį, tai privalo būti vertinama kaip naujai atsiradusi aplinkybė ir teismo nutarties vykdymo pro cedūra sustabdoma. Be to, pataisomis būtų siūloma įtvirtinti, kad teismo nutartis dėl vaiko perdavimo bet kuriam iš tė vų arba globėjų išskirtinai vykdo tik valstybinės vaiko teisų apsau gos institucijos specialistai. Kad parlamentarai svarstytų tokį projektą, per du mėnesius reikėjo surinkti 50 tūkst. rinkimų teisę tu rinčių Lietuvos piliečių parašų.
Pateikti siūlymai – konfidencialūs Vyriausybės komisija, sudaryta derybinėms nuostatoms ir veiks mų planui parengti, siekiant atly ginimo už Sovietų Sąjungos oku pacijos padarytą žalą, pateikė sa vo siūlymus, tačiau jų turinio ne komentuoja.
Ekspertų grupei vadovavusi Lie tuvos gyventojų genocido ir re zistencijos tyrimo centro gene ralinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė galinti pasa kyti tik tiek, kad vienas siūlymų yra parengti išsamų leidinį įvai riomis kalbomis. „Pateikėm, bet tai konfidenciali medžiaga ir pri klauso nuo Vyriausybės, kaip ji ją įvertins. Neturime teisės pasa kyti, ką mes pasiūlėme“, – sakė T.B.Burauskaitė. „Viską, kas susiję su žalos ap skaičiavimu, atlyginimu, argu mentacija, mes siūlome sudėti į leidinį įvairiomis kalbomis. Bū tų gerai, kad vienoje vietoje bū tų tarptautiniu požiūriu pateikta mūsų istorija, ypač pradžioje, kai
buvome okupuoti, aneksuoti“, – kalbėjo centro vadovė. Pasak jos, komisija mano, kad jai būtų prasminga tęsti darbą, bet dėl to turi nuspręsti Vyriausybė. Gegužės pabaigoje nutarta su daryti specialią komisiją dery binėms nuostatoms ir veiksmų planui parengti, siekiant atlygi nimo už Sovietų Sąjungos oku pacijos padarytą žalą. Lietuvos užsienio reikalų mi nistras Audronius Ažubalis nese niai teigė, kad jis per savo kaden ciją okupacijos žalos atlyginimo klausimą Rusijoje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus buvo atsa kyta negatyviai. Šeštadienį paskelbti apklau sos rezultatai rodo, kad 54 proc. apklaustų šalies gyventojų ma no, jog Lietuva turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti per okupaciją padarytą žalą. 41 proc. apklau sos dalyvių į tokį klausimą atsakė neigiamai, 5 proc. neturėjo nuo monės arba neatsakė. KD, BNS inf.
Pasiūlymas: pasak komisijai vadovavusios T.B.Burauskaitės, oku
pacijos žalos įvertinimo darbą prasminga tęsti toliau.
Gedimino Bartuškos nuotr.
KD, BNS inf.
Dar vienas Prezidentės veto Prez id entė Dal ia Gryb ausk aitė vet av o Teisėkūr os pag rindų įstatymą, kuris numatė, kad visi teisės aktai būtų pasirašomi tik elektroniniu parašu. Tai pirma dienį pranešė Prezidentės spau dos tarnyba.
Prez id entė siūl o nekeist i įsta tymų ir valstybės vadovo dek retų pasirašymo tvarkos. Pasak D.Grybauskaitės, visiškai atsisa kyti autentiško parašo pasirašant svarbiausius valstybės dokumen tus yra nesaugu. „Esame moderni valstybė ir vi sas teisėkūros procesas gali ir turi vykti elektroninėje erdvėje. Palai kau siūlymus kuo plačiau naudo ti elektroninį parašą kasdienėje veikloje. Tačiau visiškai atsisaky ti autentiško parašo svarbiausiems valstybės dokumentams yra ne saugu. Nė viena pasaulio valstybė, net ir labai pažengusi informaci nių technologijų srityje, nėra atsi
sakiusi originalaus parašo“, – pa reiškė Prezidentė. Pereiti tik prie elektroninio pa rašo, pasak jos, tinkamai nepasi rengta nei finansiškai, nei tech nologiškai. Anot prezidentūros, patirtis rodo, kad elektroninių pa slaugų saugumo užtikrinimas kai nuoja dešimtis milijonų litų ir vis tiek nėra šimtaprocentinis.
Remigijus Šimašius:
Neturėtų kilti kliū čių pagal Prezi dentės pastabas pa taisyti Teisėkūros pagrindų įstatymą. Prezidentė taip pat pareiškė, kad perėjimo tik prie elektroni nio parašo sąnaudos neadekvačios
teisėkūros proceso efektyvumui. „Šis sprendimas – tik garantuotos pajamos informacinių technolo gijų bendrovėms“, – teigė D.Gry bauskaitė. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius tvirtino, kad neturėtų kilti kliūčių pagal Prezidentės pa stabas pataisyti Teisėkūros pa grindų įstatymą. „Šiek tiek ap maudu, kad Prezidentė nenorėjo pasirašyti tokio įstatymo projekto, kuris įpareigotų ir ją pačią elekt roninius dokumentus pasirašy ti elektroninu parašu. Kita ver tus, Prezidentė pati pabrėžė, kad esame moderni valstybė ir vi sas teisėkūros procesas turi vyk ti elektroninėje erdvėje“, – sakė ministras. R.Šimašiaus teigimu, svarbu, kad Prezidentė neprieštarauja, jog tei sės aktai būtų skelbiami ne popie riniame „Valstybės žinių“ leidiny je, bet elektroniniame registre. KD, BNS inf.
NEMOKAMI SKELBIMAI
KASSI,
SA I KN
T AS R
AN DA !
6
antradienis, liepos 10, 2012
nuomonės
Vagys siautėja nevaldomi
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N
oriu pakalbėti apie radi ją ir televiziją – jos kasdien pažeidžia mūsų, Lietu vos gyventojų, konstitu cines teises ir įstatymus, mus begė diškai apvagia, gadina mūsų nervus, nuotaiką ir sveikatą (juk apie 70 proc. ligų atsiranda dėl nervų siste mos sutrikimų). Vokiečių patarlė sa ko: praradai pinigus, nieko neprara dai, praradai laiką – praradai viską. O jie (televizija ir radijas) tą mūsų lai ką įžūliai vagia. Noriu pažiūrėti valandos filmą, o jį prifarširuoja reklamos – sugaiš tu pusantros valandos. Be to, filmo (koncerto ar kokio kito renginio) sukuriamą emocinį efektą subjau roja pertraukdami pačiose netin
Konservatoriška skaičių magija Stasys Gudavičius
P
rieš porą savaičių besibai giant Seimo pavasario se sijai atsitiko vienas grau džiai juokingas dalykas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų (TS-LKD) atsto vai negalėjo susitaikyti su pralai mėjimu per balsavimą dėl Kons titucijos pataisos, kuri kitaip api brėžtų šeimos sampratą – susietų ją pirmiausia su santuoka. Pritrūko vos vieno balso, kad tokiai pataisai būtų pritarta per pirmą jį balsavimą. Už ją buvo 93 Seimo nariai. Konstitucijai pataisyti reikia dviejų trečdalių parlamentarų pa laikymo. Seime iš viso yra 141 vie ta. Vadinasi, du trečdaliai balsų yra 94 mandatai.
Viskas paprasta – val dantieji tiesiog nie kaip nenorėjo pripažin ti pralaimėjimo jiems principiniu šeimos sampratos klausimu. Bet konservatoriai po tokio vos vieno balso pralaimėjimo paban dė nesudėti ginklų. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai ga vo jų paklausimą išaiškinti, ką reiškia „du trečdaliai Seimo narių“. Atkreiptas dėmesys, kad dabar dvi parlamentarų vietos yra lais vos ir Seime faktiškai turime (ir iki kadencijos pabaigos turėsime) tik 139 narius. Vadinasi, pasak TS-LKD atstovų, du trečdaliai turėtų būti skaičiuojami nuo 139 Seimo narių. Jeigu taip, tuomet, anot konserva torių, 93 Seimo narių balsai kaip tik ir yra du trečdaliai esamo par lamentarų skaičiaus. Taigi, TSLKD tvirtinimu, Konstitucijos pa taisai pritarta. Konstitucinės teisės žinovai ir šiaip politinį gyvenimą akylai se kantys žmonės tokį konservato rių kreipimąsi į etikos ir procedū rų sargus iškart pavadino bergž džiu laiko bei pastangų švaisty mu. Nes iki šiol visuomet visi kva lifikuotos daugumos reikalaujan tys balsavimai būdavo skaičiuo jami nuo Konstitucijoje numatyto
Seimo narių skaičiaus – 141, nepai sant to, kiek tuo metu faktiškai vie tų parlamente yra užimta. Kas atsitiko, kad konservatoriams staiga iškilo toks, kalbėkime atvi rai, kvailokas klausimas? Viskas paprasta – valdantieji tie siog niekaip nenorėjo pripažin ti pralaimėjimo jiems principiniu šeimos sampratos klausimu. Todėl, kaip sakoma, ir ieškojo sme genų užpakalinėje kūno dalyje. Etikos komisija konservatoriams atsakė rimtai – nusiraminkite ir ne švaistykite laiko tokiais savo klau simais, nes kvalifikuota dauguma buvo, yra ir visąlaik bus skaičiuoja ma tik nuo Konstitucijoje numaty to Seimo narių skaičiaus. Ironiškiau žvelgiant į visą šią isto riją būtų galima gaižiai pajuokauti, kad, regis, neturintys ką veikti kon servatoriai galėtų Etikos komisijos paklausti dar kokių nors savaime suprantamų dalykų, pavyzdžiui, ar tikrai Joninių naktis yra trum piausia metų naktis arba ar tikrai Žemė apvali? Kaip teisingai pastebėjo vienas in terneto komentatorius – „konser vatoriai pasižymi tuo, kad dažnai įrodinėja neįmanomus dalykus“. Arba kitas, parašęs, kad Seimo na riai, matyt, „visai nebeturi ką veikti, jeigu užsiima tokiomis nesąmonė mis, lyg nebūtų kitų problemų ša lyje, tik tai, kaip suskaičiuoti parla mentarus“. TS-LKD tokiu savo paklausimu eti kos sargams susitapatino su radi kaliais pareiškimais garsėjančiu Egidijumi Klumbiu. Šis politikas prieš kelerius metus parengė nuo stabą sukėlusį paklausimą Konsti tuciniam Teismui, ar šis Teismas yra... teismų sistemos dalis. Konstitucijos sargai tada priėmė šį paklausimą ir po kurio laiko jį iš nagrinėję pateikė E.Klumbiui atsa kymą su sunkokai slepiama ironi jos gaidele: „Prielaida, esą Konsti tucinis Teismas nėra teismas, ker tasi su paties pareiškėjo prašymo šioje byloje logika: jeigu, kaip teigia pareiškėjas, Konstitucinis Teismas nėra teismas, nesuprantama, kodėl pareiškėjas kreipiasi būtent į šį teis mą, prašydamas ištirti, ar Konstitu cijai neprieštarauja vienos iš vals tybės valdžią įgyvendinančių ins titucijų priimtas teisės aktas.“ Po to atvejo E.Klumbys daugiau nebesikreipė į Konstitucinį Teis mą su keistais paklausimais. Ma tyt, suprato, kad neverta gėdingai gaišti savo ir Teismo laiko. Ar po Etikos komisijos išvados tą patį supras ir konservatoriai?
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
pia dėmesio į žiūrovų aimanavimus, tad ir kenčiame šį reklamų terorą. Artėjančiuose rinkimuose į Seimą aš balsuosiu už tą partiją, kuri paža dės įvesti tvarką Lietuvos televizijo je, kad ir avys (žiūrovai) būtų sveikos, ir vilkai (reklamų užsakovai) – sotūs. Pakanka padaryti, kaip laikraščiuo se: yra skyreliai „Klasifikuoti skel bimai“, todėl skaitytojas per kelias sekundes atranda atitinkamų prekių skyrelį ir gali iškart skambinti parda vėjui. Kodėl tokios tvarkos neįvedus radijuje, televizijoje? J.Laurinaitis, pensininkas
P.S. Kaip matote, net pensininkui gaila vagiamo laiko, ką jau kalbėti apie dir bančiuosius, besimokančiuosius?!
Pavojai senukams
V
aikščiojantiems senukams pavojų kelia netvarkingi ta kai, šaligatviai, keliai. Su silpnėjusios akys nepaste bi pasitaikančių kliūčių, nepatikima pusiausvyra neapsaugo nuo griuvi mo. Pargriuvau Ąžuolyne, netoli Dai nų slėnio, ant tako, kurio viduryje yra kelmas. Nemalonus įvykis baigėsi gana laimingai, be kaulų lūžių. Be medi kų pagalbos sugijo sužeista nosis, lū pa, krūtinė, liko tik nežymūs rankos skausmai ir prisiminimai apie keletą pragaro valandų. Kaip rašė spauda, panašias nelai mes vaikščiodami Kaune, Vilniuje pergyveno mūsų svečiai iš JAV, Ita lijos. Grįžę į tolimus savo namus jie minės išgyventas tragedijas, Lietu vėlės netvarką. S.J.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Dovana kauniečiams – porcija kultūros
P
ralėkė Mindaugo karūnavimo diena ir visas ilgasis savait galis. Jei paklaustume praei vių, kokios jiems buvo išei ginės, vieni turbūt piktintųsi kaitra (ir tai suprantama – dėl orų, kaip ir dėl skonio, nedera ginčytis), kiti gal padejuotų, kad neturėjo pinigų tu riningai praleisti laisvas dienas, ne galėjo nuvažiuoti, pvz., į Palangą. Jei tarp užkalbintųjų būčiau aš, plačiai nusišypsočiau ir – kalbančios manęs niekas nesustabdytų: savaitgalis pa liko begalę įspūdžių. Kodėl? Aš tris vakarus praleidau Kauno pilies papėdėje, mėgavausi ten vykusiais renginiais. Labai pa tiko tradicinis istorinis spektaklis, kurį, kaip ir kasmet, mums dovano
jo Pažaislio muzikos festivalis. Atro do, sunku nustebinti mūsų išlepusią publiką. Ir fejerverkų prisižiūrime sočiai, ir scenos žvaigždžių gali pa matyti visokiose situacijose (kartą apsilankiusi Vilniuje vienu mikroau tobusu važiavau su tuo pačiu spek taklio režisieriumi Vytautu Rumšu! Garsenybė, o kartu su mirtingai siais tais pačiais autobusais važinė ja). Lenkiu galvą prieš kūrėjus, kurie mums parodo vis kažką nauja, kurie sugeba papenėti mūsų sielą. Skai čiau, kad Maironio drama, kuri buvo pristatyta, tarpukariu buvo prastai įvertinta. O man – visai patiko. Gal čia režisieriaus ir spektaklyje vaidi nusių aktorių nuopelnas, o gal tiesiog Valstybės dienos proga į daug ką žiū
riu kitaip – ne taip kritiškai, labiau patriotiškai. Padėkoti norisi ir „Operetės Kau no pilyje“ festivalio rengėjams. Nors galvojau, kad iškepsiu – kad geriau matyčiau tai, kas vyksta scenoje, vietą užsiėmiau nuo 18 val., o saulė juk pleškino... Sugebėjau ištuštinti visą 2 litrų vandens butelį. Vis dėl to nė per nago juodymą nesigailiu, kad abu vakarus praleidau su ope rete. Mačiau visokio lygio atlikėjų, bet apie juos nekalbėsiu. Tiesiog džiugu, kad mes, kaunie čiai, turime galimybę ne tik ne se zono metu pasisemti kultūros ir dar nemokamai, nuostabioje žalumos oazėje. G.Petrauskaitė
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
kamiausiose vietose. Konstitucija mums garantuoja teisę į informa ciją, o reklamos dažniau dezinfor muoja nei informuoja. Ir stengiasi, pasitelkdami garsą, vaizdą, juodą sias technologijas, įbrukti vartoto jams prekes, kurių tiems visai ne reikia. Vienu žodžiu, rimtas juristas šiuo laikinės nevaldomos reklamos, už tvindžiusios televizijos ir radijo pro gramas, sraute surastų ne vieną įstatymo ir Konstitucijos pažeidimą. Jeigu daug piliečių kreiptųsi į teis mą reikalaudami atlyginti jiems žalą už pavogtą laiką, sugadintą nuotai ką, televizijos vadovai būtų privers ti reaguoti. Argumentuodami pinigų stygiumi, televizijų vadovai nekrei
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antradienis, liepos 10, 2012
ekonomika
Skaldys monopolijas Nors nė pats energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne žino, koks bus šilumos ūkio pertvarkos efektas, šilumos kainą bus bandoma sumažinti naikinant monopolijas ir statant biokuro katilines. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Vyriausybė vakar pasitarime iš es mės apsisprendė dėl šilumos ūkio pertvarkos gairių, kurios numato didesniuose miestuose atskirti ši lumos gamybą nuo tiekimo. Pasak premjero Andriaus Kubiliaus, pasi tarime nustatytų pertvarkos gairių principinių nuostatų niekas negin čijo ir siūlė imtis įgyvendinti tre čiąjį ES energetikos paketą šilu mos ūkyje. Nors šiuo metu su didžiausiomis šilumos ūkio problemomis susidu riama Vilniuje, teigiama, kad šilu mos ūkio pertvarka netaikoma tik Vilniui. Anot energet ikos min istro A.Sekmoko, reforma gali palies ti didžiuosius Lietuvos miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį
R
ir Šiaulius, tačiau nereikia regu liuoti „kiekvieno varžtelio“. „Ten, kur yra galima konkuren cija šilumos gamyboje, ji turėtų vykti ir didėti. Ir konkurencija tiek tarp nepriklausomų šilumos ga mintojų, tiek tarp išteklių, iš kurių gaminama šiluma. Mes neturėtu me sukurti vieno monopolio dujų sektoriuje, bet lygiai taip pat yra ri zika pakeisti jį į biokuro monopolį. Iš tikrųjų turėtume turėti alterna tyvų, kad užtikrintume geriausią ir pigiausią šilumos gamybą“, – sakė A.Sekmokas. Anot jo, šiuo metu nekalba ma apie reformą tuose miestuose, kur šilumos gamybos pajėgumas yra iki 30 megavatų. Teigiama, kad tuose miestuose, kuriuose ši lumos gamybos apimtis maža, ga mybos ir tiekimo atskirti neapsi mokėtų.
Šiai šilumos ūkio pertvarkai prie šinasi šilumos gamintojai, kurie šiuo metu atlieka ir šilumos ener gijos tiekimo funkciją. „Visa tai vyksta gana stichiškai, be komp leksinio energetikos infrastruktū ros planavimo ir nekoordinuojant su valstybės energetinės strategi jos įgyvendinimu. Šilumos tiekė jams, kurie yra atsakingi prieš vi suomenę ir vartotojus už patikimą ir kokybišką aprūpinimą šilumine energija, tinkamai neparuošti ir to dėl neprognozuojami reformų pro cesai kelia susirūpinimą, nes frag mentiškos pertvarkos, nesusietos su viso šilumos ūkio funkciona vimu, sukelia sumaištį ir nepa siekiami planuoti tikslai“, – teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociaci jos prezidentas Vytautas Stasiūnas kreipimesi dėl šilumos ūkio per tvarkos.
Konkurencija: valdžia tikisi, kad šilumos ūkyje atskyrus gamybą nuo
tiekimo atpigs šiluma.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
Japoniškame restorane verda gyvenimas Lina Pusvaškytė Dar visai neseniai japonų virtuvė Lietuvoje buvo reta egzotika ir gana didelė prabanga, bet šiandien jau daugelis žino, kas yra sušiai, gunkanai, sašimiai. Atsiranda vis daugiau ne tik japoniško maisto gerbėjų, bet ir vietų, kur jo galima paskanauti. Viena tokių – Klaipėdoje įsikūrę „Dao sushi“ restoranai, savo klientams siūlantys ne tik maistą, bet ir daugybę kitokių „japoniškų“ pramogų. Ne tik skrandžiui, bet ir sielai
Restoranų tinklo „Dao sushi“ va dovė Aida Akelaitytė pasakojo, kad jos šeima jau seniai yra sveiko mais to gerbėja. „O dėl sušių esame tie siog pamišę, – juokauja ji. – Vieną dieną pasvarstėme, kad tokių žmo nių, kuriems svarbu valgyti šviežią ir estetiškai paruoštą maistą, kurie dievina japonų virtuvę, Lietuvoje turi būti ir daugiau. Tad kodėl sa vo pomėgio nepavertus gyvenimo būdu bei verslu? Juo labiau kad ja poniško maisto restoranų tuo metu buvo dar labai nedaug.“ Taip prieš pusantrų metų atsi rado pirmasis restoranėlis Herkaus Manto gatvėje. Kiek vėliau – preky bos centre „Big“. A.Akelaitytė įsiti kinusi, kad didžiausias „Dao sushi“ pranašumas – kokybiškas ir skanus maistas, kurio galima paragauti ne tik restorane, bet ir užsisakyti į na mus. Be to, restoranėliuose nuolat vyksta įvairių renginių: sušių gamy bos pamokėlės, kurias veda patyręs virtuvės šefas, sušių ir vyno degus tacijos, arbatos gėrimo ceremoni jos, japoniškų filmų peržiūros, gro žio vakarai, per kuriuos išbandomos japoniškos kosmetikos priemonės ir procedūros, skaitomos paskaitos apie sveiką gyvenseną.
„Ateityje ketiname rengti japo niško rašto ir lankstinių – origamių – pamokėles, – savo svajonėmis da lijasi verslininkė. – Žodžiu, darome tai, kas mums labai patinka, ir sten giamės rasti bendraminčių, kuriuos domina tie patys dalykai: Japonijos kultūra, menas, sveikas gyvenimo būdas ir, žinoma, geras maistas.“ Sėkmę atneša išskirtinumas
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys bei res torano „Medžiotojų užeiga“ vado vas Ričardas Mačiulaitis tvirtina, kad šiuo metu maitinimo pas laugų rinka bent jau didžiuosiuo se miestuose gana gyva. „Štai pas mus Kaune, ypač senamiestyje, labai intensyviai kuriasi įvairios maitinimo įstaigos. Tai dažniau siai didelių investicijų ir įdirbio nereikalaujančios mažos kavinu kės, greitojo maisto užkandinės, alinės, vyninės. Ir manau, kad šis procesas nesustos. Pirma, didėja turistų srautai, antra, formuojasi kitokia kavinių, restoranų kultūra – į juos ateinama ne tik pavalgyti, bet ir praleisti laisvalaikio, paben drauti su draugais, susipažinti su naujais žmonėmis“, – sako jis. Asociacijos atstovas mano, kad maitinimo įstaigos sėkmę lemia jos gebėjimas išsiskirti iš konkuren tų, pasiūlyti klientui tai, ko jis ne ras kitoje vietoje. Svarbu kokybiš kas, skanus maistas, jauki aplinka, taip pat įvairios papildomos pramo gos ar paslaugos. „Tarkime, vadi namosios rytinės kavinės siūlo pa skaityti laikraščių, jose galima rasti turistams skirtos informacijos, že mėlapių, lankstinukų. Vakare lan kytojus traukia biliardo stalai, gyva muzika“, – pasakoja R.Mačiulaitis. Šiame versle žengiantiems pir muosius žingsnius jis pataria gerai
apmąstyti būsimos kavinės ar res torano idėją, nusistatyti, kokiam lankytojui ši vieta skirta, kuo ji iš siskirs iš aplinkinių, kokie numa tomi srautai. „Ypač gaila, kai gera idėja miršta dėl neįvertintos rizikos ir netinkamai sudėliotų investicijų, – apgailestauja Lietuvos viešbučių ir restoranų aso ciacijos valdybos narys. – Todėl dar prieš pradedant kurti savo maitini mo įstaigą būtina pasikonsultuoti su šį verslą išmanančiais žmonėmis. Yra Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, kuri mielai pataria nau jokams, yra sukurta kitų pradedan čiųjų verslininkų konsultavimo me chanizmų. Jei įgyvendindami savo originalią idėją pasiremsite jų patir timi – tik laimėsite.“ Pradžia su VSF parama
Pasak A.Akelaitytės, Lietuvoje pradėti restoranų ar kitokį smulkų jį verslą nelengva. „Tenka susidur ti su nemažai biurokratizmo, iš manyti teisės aktų peripetijas, dar nespėjus nieko uždirbti – mokė ti didžiulius mokesčius. Taigi pra dedant verslą reikia susiplanuoti išlaidas ne tik tiesioginėms inves ticijoms, bet ir mokesčiams – o tai nemažos sumos. A.Akelaitytei verslo pradžią ge rokai palengvino iš Verslumo ska tinimo fondo (VSF) gauta lengva tinė paskola, už kurią verslininkė įsigijo restoranėliui būtinos įran gos, baldų, automobilį maistui pri statyti į namus, naudojo kaip apy vartines lėšas. Šį fondą administruojančios UAB „Investicijų ir verslo garanti jos“ (INVEGA) generalinis direk torius Audrius Zabotka pasako jo, kad lengvatinės VSF paskolos sparčiai populiarėja. Vien šiais metais jų buvo išduota 5,3 mln. li
Parama: padedama Verslumo skatinimo fondo, savo pomėgį A.Ake
laitytė pavertė verslu.
tų. „Tai puiki verslo pradžios prie monė, nes kartu su lengvatine pa skola galima pasinaudoti ir kitomis INVEGOS paslaugomis – iki 80 proc. paskolos sumos garantija ir 95 proc. paskolos palūkanų kompen sacija. Taip pat pradedantiesiems verslininkams rengiami nemoka mi mokymai, teikiamos konsulta cijos“, – vardija A.Zabotka.
HAAP Media nuotr.
Lengvatines paskolas iki 86 tūkst. litų, kurios teikiamos iš Eu ropos socialinio fondo lėšų, gali gauti jaunos, veikiančios iki vienų metų, labai mažos ir mažos įmo nės ar verslininkai, dirbantys pa gal individualios veiklos ar verslo liudijimą bei veikiantys ne ilgiau kaip metus, taip pat socialinės įmonės.
8
antradienis, liepos 10, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Londone – dvikova ir su JAV krepšininkais tesnę vietą. Visuose tokiuose tur nyruose ketvirtfinalio barjeras yra kritinis. Reikia ruoštis ir kon centruotis būtent toms rungty nėms. Laimėti ketvirtfinalį yra svarbiausia“, – pabrėžė Lietuvos rinktinės strategas. Iš Venesuelos mūsų šalies krep šininkai grįžta šiandien. Po kelių dienų poilsio žaidėjai susirinks į Palangą, kur bus surengta pa skutinė priešolimpinė treniruo čių stovykla.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Lietuvos krepšininkai Londono olimpines žaidynes pradės vie noje grupėje su daugkartine šių varžybų čempione JAV rinktine, 2011-ųjų Europos vicečempione Prancūzijos komanda ir 2008 m. Pekino žaidynių bronzos meda lių laimėtoja Argentina.
Mūsiškių varžovai paaiškėjo Ve nesueloje ištraukus olimpinio turnyro burtus. A grupėje su lie tuviais, amerikiečiais, prancūzais ir argentiniečiais taip pat varžy sis Nigerijos bei Tuniso krepši ninkai. Nigerijos rinktinė Karakase iš kovojo paskutinį kelialapį į Lon doną – atrankos varžybų mače dėl 3-iosios vietos 88:73 įveikė Do minikos Respublikos atstovus. „Patekome į vieną grupę su pagrindine olimpiados favori te – JAV komanda, stipriomis Prancūzijos ir Argentinos eki pomis. Tunisiečiai mums ma žai pažįstami, bet jie laimėjo Af rikos čempionatą. Nuo Nigerijos skaudžiai Karakase nukentėjo me ne tik mes“, – apie būsimus varžovus kalbėjo Lietuvos rinkti nės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. Olimpiadą mūsiškiai pradės lie pos 30 d. 0.15 val. (Lietuvos lai ku) dvikova su Argentinos krep šininkais. „Užduotis grupėje – sužais ti kuo geriau ir užimti kuo aukš
Komentaras Mindaugas Balčiūnas
Lietuvos krepšin io federacijos general in is sekretor ius
G
albūt net ger iau būt i su stipr iaus iom is kom an dom is vienoje grup ėje, kad nesusitiktume su jo mis ketvirtfinalyje. Šio turnyro nea bejot in i favor itai yra amer ik iečiai, todėl mums paranku su jais pradė ti varžybas, o ne susitikti lemiamo je turnyro stadijoje.
Olimpinis tvarkaraštis Liepos 30 d. 0.15 val. (Liet uvos laik u) – su Argent ina, 31 d. 16.30 val. – su Niger ija, rugpjūčio 2 d. 11 val. – su Prancūz ija, 4 d. 16.30 val. – su JAV, 6 d. 13.15 val. – su Tunisu.
Tikslai: J.Plaza (dešinėje) pabrėžė, kad jam imponuoja „Žalgirio“ savininko V.Romanovo siekis integruoti į
komandą talentingus jaunus krepšininkus.
J.Plaza: „Žalgirio“ siekiai sutampa su manaisiais“ Kauno „Žalgirio“ komandai naująjį sezoną vadovaus Joanas Pla za – su 48-erių Ispanijos krepšinio specialistu Lietuvos čem pionų klubas sudarė vienų metų sutartį. Almantas Kiveris
Vakar J.Plaza oficialiai atsisveikino su Sevilijos „Cajasol“ ekipa, kurio je praleido pastaruosius tris sezo nus. Prieš tai ispanas trejus metus treniravo Madrido „Real“ krepši ninkus. Su karališkuoju klubu stra tegas 2007 m. tapo Ispanijos čem pionu ir iškovojo ULEB taurę. „Kauno „Žalgiris“ – aukščiausio lygio legendinis klubas. Tokio pa jėgumo ir istorinės reikšmės ko mandą kiekvienas treneris svajoja treniruoti nors kartą per gyvenimą. Ispanijoje „Žalgiris“ turi labai gerą vardą, todėl man didelė garbė tap ti šios komandos treneriu“, – iš skirtiniame interviu „Kauno die nai“ teigė J.Plaza. – Treneri, visą karjerą dirbo te Ispanijoje. Ar lengvai apsi sprendėte atvykti į Kauną? – Sprendimą priimti nebuvo sunku. Su „Žalgirio“ savininku Vladimiru Romanovu ir klubo vadovais bend ravome tiek gyvai, tiek telefonu ir gana lengvai radome bendrą kalbą. Man imponavo jų užsidegimas, kad komanda dar labiau tobulėtų, kar tu siekiant į ekipą integruoti ir ta lentingus jaunus krepšininkus, ku rių Lietuvoje tikrai netrūksta. Tokie norai visiškai sutapo su manai siais, todėl radau labai daug prie žasčių priimti šį iššūkį.
Pažįstami: prieš dvejus metus Lietuvos ir JAV krepšininkai kovėsi
pasaulio čempionato pusfinalyje.
Tomo Raginos nuotr.
A grupė
B grupė
JAV
Ispanija
Argentina
Australija
Prancūzija
Brazilija
Nigerija
Rusija
Tunisas
Kinija
Lietuva
Didžioji Britanija
– Ar jau spėjote aptarti būsimo sezono tikslus? – Pirmiausia turime būti nenuga limi namuose. Rezultatus daugu moje lygų nulemia tai, kiek per galių iš savo arenos leidi išsivežti varžovams. Žinoma, tai priklauso ir nuo sudėties, tačiau mūsų tiks las turi būti toks, kad atvykdami į Kauną svečiai drebėtų ir nė negal votų laimėti pilnutėlėje „Žalgirio“ arenoje. Kalbant apie žaidimo strategiją, didžiąja dalimi sutinku su posakiu: puolimu galima laimėti rungtynes, o gynyba – čempionatus. Per savo karjerą mano komanda yra buvusi ketvirta Europoje ir pagal rezulta
tyvumą, ir pagal gynybą. Rasti ba lansą tarp šių komponentų yra vie na svarbiausių užduočių.
Komentaras
– Atvykstate į komandą, kuri išlaikys praėjusio sezono krep šininkų branduolį. Ką galite pa sakyti apie juos? – Geriausias komplimentas yra tas, kad kai aš treniravau Madrido ar Sevilijos ekipas, norėjau dalį žalgi riečių turėti jose. Klausdavau klubo vadovų, ar galėčiau pasikviesti juos į Ispaniją, todėl dabar bus malonu su jais dirbti Lietuvoje. Dar svar biau, kad „Žalgiris“ turi aiškią li niją, kurios laikosi. Tai yra ne tik vieno ar kito žaidėjo įsigijimas, bet ir jaunimo integravimas į koman dą, kad talentingiausi žaidėjai ga lėtų tapti rimta paspirtimi.
J
„Žalgiris“ – aukš čiausio lygio legen dinis klubas. Tokio pajėgumo ir isto rinės reikšmės ko mandą kiekvienas treneris svajoja tre niruoti nors kartą per gyvenimą.
– Kaip vertinate Eurolygos burtus ir „Žalgiriui“ tekusią C grupę? – Ispanai, vertindami Eurolygos burtus savo šalies komandoms, teigė, kad Vitorijos „Caja Labo ral“ grupė yra stipriausia. Ir be šios ekipos, mums teko dar kelios gar sios ekipos. Pirėjo „Olympiakos“, Milano „EA7 Emporio Armani“, Stambulo „Anadolu Efes“ bus labai rimtos žalgiriečių varžovės, tačiau svarbiausia bus mūsų pačių žai dimas. Praėjusį sezoną „Žalgiris“ Eurolygoje pralaimėjo net penkias rungtynes namuose, to negalime sau leisti ir tikiu, kad šiemet „Žal girio“ arena ir į ją susirinksiantys gerbėjai išvys daugiau pergalių.
Vladimiras Romanovas
„Žalg ir io“ krepšin io klubo sav in inkas
oanas Plaza – kval if ik uotas, griežt as trener is. Jis aišk iai pasakė, ką sugeba ir ko pagei dauja. Trener is nekėlė reika lav imų, kad „Žalg ir is“ būt ų sukomp lektuotas tik iš labai ger ų žaidėjų, jis pats pasir yžęs daug dirbt i su jaun i mu ir išugdyti stiprų komandos rezer vą. Tris sezonus stovėjęs prie Madrido „Real“ komandos vairo, o praėjusį se zoną treniravęs Sevilijos „Cajasol“ eki pą, J.Plaza perduos „Žalg iriui“ ir nau dingus Ispanijos krepšinio mokyklos dalykus. Nors trener iui naują sutart į siūlė „Cajasol“ klubas, jis nori dirbti Eu rolygoje rungtyniaujančiame klube. Ispano teig imu, krepšin ink ų tit ulai, vardai jiems dar neužtikrina nuolati nės vietos aikštėje, daug žaidimo mi nučių per rungtynes. Tai jie turi užsi dirbt i išl iedam i nemažai prakaito ir įrodydami savo vertę per treniruotes. Jeig u mums pav yks sudar yt i sut ar tis su Darjuš u Lavr inov ič ium i ir Ša rūnu Jas ikev ič ium i, bus pirm as at vejis ne tik Liet uvoje, bet ir Europoje, kai „Žalg ir is“, gal ima sak yt i, apsieis be leg ion ier ių. Kroat as Marko Pop ov i čius jau ne pirmą sezoną vilkės „Žal gir io“ maršk inėl ius, nes yra pakanka mai naud ingas, atsidavęs komandai ir myl imas jos gerbėjų krepš in inkas. Marko nel aikome leg ion ier ium i, jis mums – savas.
– Kokie jūsų vasaros planai? Kada ketinate atvykti į Kauną? – Praėjusią savaitę FIBA prašymu rengiau paskaitas Turkijoje. Dabar kelioms dienoms grįžau į Seviliją, kad užbaigčiau kelis formalumus. Po to keliausiu į Argentiną, kur su Željko Obradovičiumi ir Etor re Messina vadovausime krepšinio seminarams. Su „Žalgiriu“ suta rėme, kad iki oficialios sezono pra džios komanda turės šešių savaičių pasiruošimo laikotarpį. Į Kauną stengsiuosi atvykti kiek anksčiau, kad susiderinčiau visas darbui bū tinas detales.
9
antradienis, liepos 10, 2012
sportas Iškovojo sidabrą
Lietuvis – vicečempionas
Užkariavo Vimbldoną
Laura Asadauskaitė ir Justi nas Kinderis iškovojo Bulga rijoje įvykusio Europos šiuo laikinės penkiakovės čempio nato sidabrą mišrių estafečių varžybose. Lietuviai surinko 5 936 taškus ir į priekį pralei do tiek pat taškų surinkusius baltarusius Anastasiją ir Mi chailą Prokopenkas.
Prancūzijoje surengto Eu ropos buriavimo „Laser Ra dial“ jachtų klasės čempiona te sidabro medaliu apdovano tas Kauno buriavimo mokyk los „Bangpūtys“ trenerio Li no Grabnicko auklėtinis Mar tis Pajarskas. Karolis Janulio nis užėmė 6-ąją vietą, o Milda Eidukevičiūtė – 16-ąją.
Vimbldono teniso turny ro vienetų varžybas septin tą kartą laimėjo šveicaras Roger Federeris (nuotr.), fi nale 4:6, 7:5, 6:3, 6:4 įveikęs škotą Andy Murray, ir penk tą kartą – amerikietė Serena Williams, finale 6:1, 5:7, 6:2 nugalėjusi lenkę Agnieszką Radwanską.
Olimpiniai lūkesčiai buvo didesni Teisę dalyvauti Londono olimpia doje iškovojo dvi dešimt mūsų šalies lengvaatlečių, ta čiau ar jie visi vyks į žaidynes, paaiškės po Lietuvos tauti nio olimpinio komi teto (LTOK) spren dimo.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Pritrūko tik centimetro
„Mes jau padėjome tašką. Pasku tinis atletas, įvykdęs olimpinės atrankos normatyvą, – dešimtko vininkas Darius Draudvila. Leng vosios atletikos federacijos taryba patvirtino dvidešimties sportinin kų sąrašą. Jį teiksime Lietuvos tau tiniam olimpiniam komitetui, ti kimės, kad visoms kandidatūroms bus pritarta“, – sakė šalies leng vaatlečių rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas. Pasak trenerio, tokio olimpiečių skaičiaus ir tikėtasi, nors laimin gųjų galėjo būti daugiau. Šį kartą nepasisekė 800 m bė gikams, Pekino olimpinių žaidy nių dalyviams Vitalijui Kozlovui ir Eglei Balčiūnaitei, taip pat jauna jam disko metikui Andriui Gudžiui, 800 m bėgikei Natalijai Piliušinai, o šuolininkui Dariui Aučynai iki B lygio normatyvo pritrūko vos vie no centimetro. „Dab ar sport in inkai ruoš is olimp iad ai pagal ind iv id ual ias programas. Ėjikai ir maratoninin
Amerikiečiai – vėl pasaulio čempionai Marius Bagdonas Pirmą kartą Lietuvoje surengtame 2-ajame pasaulio jaunių (iki 17 me tų) krepšinio čempionate triumfa vo favoritai – vidutiniu 39,8 taškų skirtumu visus varžovus nuo savo kelio nušlavę Jungtinių Amerikos Valstijų vaikinai.
Finišas: daugiakovininkas D.Draudvila paskutinis iš Lietuvos lengvaatlečių įveikė olimpinės atrankos barjerą.
kai jau išvyko treniruotis į kalnus. Virgilijus Alekna ketina patikrin ti jėgas tarptautinėse varžybose Londone, po traumos atsigaunan tis sprinteris Rytis Sakalauskas ir Austra Skujytė treniruosis Lenki joje“, – apie priešolimpinius leng vaatlečių darbus papasakojo K.Je zepčikas. Vos spėjo į startą
Dešimtkovininkas D.Draudvila pri pažino, kad dėl kelialapio į Londo ną reikėjo nemažai paplušėti. „Dabar jaučiuosi puikiai. Olim piada – mano gyvenimo svajonė. Atvirajame Baltarusijos čempiona te tiesiog pasisekė, buvo palankios oro sąlygos, nors dėl organizatorių kaltės vos nepavėlavau į varžybas – jos prasidėjo viena diena anks čiau, nei buvo skelbta. Į Baltarusiją atskubėjau trečią valandą nakties, o jau 10 valandą – startas. Miego stoka trikdė, bet kai pailsėjau, vis kas klostėsi puikiai“, – šypsojosi JAV gyvenantis ir besitreniruojan tis lietuvis.
AFP nuotr.
Darius pridūrė, kad olimpinį normatyvą tikėjosi įvykdyti prieš mėnesį Čekijoje, tačiau ten pasi rodymo nebaigė dėl prastų oro są lygų. „Kažkodėl nebuvau registruo tas Europ os čemp ion at ui, to dėl teko galvoti apie kitus star tus. Susikaupiau ir pasiekiau tai, ką norėjau“, – kalbėjo daugiako vininkas. V.Aleknos karjera – solidžiausia
Prieš ketverius metus Pekino žai dynėse dalyvavo 17 mūsų šalies lengvaatlečių, iš jų sėkmingiausiai pasirodė disko metikas V.Alekna, iškovojęs bronzos medalį. Arčiausiai dešimtuko buvo ma ratono bėgikė Živilė Balčiūnai tė (11-oji vieta) ir sprinterė Li na Grinčikaitė (14). Ėjikės Sonata Milušauskaitė ir Kristina Saltano vič užėmė atitinkamai 15-ąją ir 18ąją pozicijas. Londono olimpiada V.Aleknai bus penktoji, A.Skujytei ir K.Sal tanovič – ketvirtoji.
Kandidatai Atrankos A lygio normatyvai:
Virgilijus Alekna (disko metimas), Austra Skujytė (septynkovė), Zinai da Sendriūtė (disko metimas), Kris tina Saltanovič (20 km sportinis ėji mas), Brigita Virbalytė (20 km spor tinis ėjimas), Neringa Aidietytė (20 km sportinis ėjimas), Rytis Saka lauskas (100 m), Rasa Drazdauskai tė (maratonas), Diana Lobačevs kė (maratonas), Remalda Kergytė (maratonas), Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), Marius Žiūkas (20 km spor tinis ėjimas), Raivydas Stanys (šuo liai į aukštį). Atrankos B lygio normatyvai:
Povilas Mykolaitis (šuoliai į tolį), Sonata Tamošaitytė (100 barjeri nis bėgimas), Tadas Šuškevičius (50 km sportinis ėjimas), Indrė Ja kubaitytė (ieties metimas), Lina Grinčikaitė (100 m), Darius Draud vila (dešimtkovė), Eglė Staišiūnaitė (400 m barjerinis bėgimas).
Kauno „Žalgirio“ arenoje įvykusia me finalo mače amerikiečiai 95:62 sutriuškino Australijos rinktinę ir apgynė prieš dvejus metus Vokie tijoje iškovotą čempionų titulą. „Ši pergalė mus džiugina la biau, nei prieš dvejus metus iško voti aukso medaliai. Turėjome ne mažai rūpesčių, tačiau atsilaikėme. Didžiuojuosi savo vaikinais – jie puikiai suprato, kad atstovaujame Jungtinių Amerikos Valstijų krep šiniui. Pasitikėjome savimi ir vieni kitais – tai ir buvo raktas į sėkmę“, – džiaugėsi JAV komandos strate gas Donaldas Showalteris. Naudingiausiuoju žaidėju bu vo pripažintas JAV ekipos lyde ris Jahlilas Okaforas. „Komandinė pergalė – svaresnis apdovanojimas nei asmeninis prizas“, – kuklinosi amerikietis. Į simbolinį penketą buvo išrink ti australas Dantė Exumas, rezul tatyviausias turnyro krepšininkas argentinietis Gabrielis Deckas, kro atas Mario Hezonja bei amerikiečiai J.Okaforas ir Justise’as Winslow. Pauliaus Juodžio vadovaujami Lietuvos septyniolikmečiai užėmė devintąją vietą.
Rezultatai Finalas. JAV–Australija 95:62
(22:14, 16:10, 26:19, 31:19). Dėl 3-iosios vietos. Kroatija–Ispa
nija 95:62 (22:14, 16:10, 26:19, 31:19).
Lietuvos sunkiaatlečiams – skaudus IWF smūgis Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
Iš Lietuvos sunkiaatlečių atim tas vienintelis kelialapis į Londo no olimpines žaidynes – ši žinia iš Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (IWF) buvo lyg žaibas iš giedro dangaus.
Pastarosiomis dienomis nemažai diskutuota, kas atstovaus mūsų šaliai Londone – Ramūnas Vyšniauskas ar Aurimas Didžbalis? Anot nacio nalinės rinktinės vyriausiojo trene
rio Bronislavo Vyšniausko, tai turėjo paaiškėti po vakar Lenkijoje vykusių varžybų, kuriose ketino išmėginti jė gas abu Lietuvos stipruoliai. IWF varžybų direktorius Atti la Adamfis žiniasklaidai pareiškė, kad Lietuva neturi vietos olim piadoje. Anot jo, vienintelį bilie tą teko atimti dėl kol kas dopingo kontrolės rezultatų. A.Adamfis ne galėjo patvirtinti ar paneigti, kurio mūsų sunkiaatlečio testo rezulta tas galbūt teigiamas, bet pridūrė, kad galutiniams olimpinės atran kos rezultatams įtakos galėjo turėti
Stasys Mėčius:
Jei kas nors būtų bu vę blogai, kritę kokių nors įtarimų – tikrai būtume žinoję. ir kurios nors kitos šalies atleto nu sižengimas. Europos čempionate Turkijoje šį met varžėsi šeši Lietuvos stipruo liai – Donatas Anuškevičius, Marius
Mickevičius, Žygimantas Stanulis, A.Didžbalis, R.Vyšniauskas ir Vin cas Šlevinskis. Akyliausiai buvo tikrinamas tris medalius laimėjęs A.Didžbalis. Neoficialiais duomeni mis, būtent jis gali būti pažeidęs an tidopingo taisyklių reikalavimus. B.Vyšniauskas vakar buvo nepa siekiamas – jo mobilusis telefonas buvo išjungtas arba nuolat užim tas. Neatsiliepė ir A.Didžbalis bei R.Vyšniauskas. IWF pranešimas pribloškė Lietu vos rinktinės narius su B.Vyšniaus ku rengiantį trenerį Stasį Mėčių.
„Eina sau...“ – sunkiai atsiduso patyręs specialistas ir pridūrė, kad išgirdęs nemalonią žinią net atsi sėdo. S.Mėčius teigė, kad apie juo dą scenarijų nebuvo jokių minčių – sportininkai ruošėsi žaidynėms. „Jei kas nors būtų buvę blogai, kritę kokių nors įtarimų – tikrai būtume žinoję“, – apmaudo neslėpė 1976 m. pasaulio jaunimo čempionas. Šalių, dalyvausiančių olimpiado je, sąrašą IWF pirmą kartą paskel bė birželio 26-ąją. Tarp 84 valsty bių lietuvių nebuvo, bet sumaištis kilo tik dabar.
10
antradienis, liepos 10, 2012
pasaulis Svarbiausia – įvaizdis
Nauji nuostoliai
Garbingas jubiliejus
Rusijos prezidentas Vladimi ras Putinas pareiškė, kad ša lies įvaizdis užsienyje neats pindi situacijos. Jo manymu, Maskvos pozicija pasauly je nušviečiama vienašališkai. V.Putinas pridūrė, kad Ru sijos atstovai dažnai nemo ka paaiškinti šalies veiksmų tarptautinėje arenoje.
Vos prieš tris savaites pradė jusi dirbti Graikijos vyriausy bė, kuri išlaikė pasitikėjimo egzaminą parlamente, paty rė nuostolių – kilus konflik tui dėl svarbių derybų su ES ir Tarptautinio valiutos fondo auditoriais, iš jos pasitraukė darbo ministro pavaduotojas Nikas Nikolopulas.
Naujausia pasaulyje valstybė, Pietų Sudanas, vakar šven tė savo vienų metų gimtadie nį. Didžiausias praėjusių me tų Pietų Sudano pasiekimas – kad nebuvo grįžta prie ka ro su Sudanu. Pilietinis ka ras tarp abiejų šalių truko de šimtmečius, kol Pietų Suda nas tapo nepriklausomas.
Kova dėl valdžios Egipte – dar vienas Musulmonų brolijos apsistumdymas su karine šalies valdžia.
Egipto parlamento pirmininkas Saadas al Katatni, priklausantis Musulmonų brolijai, po prezidento įsako vėl sušaukti kariškių paleistą Liaudies Susirinkimą pakvietė susi rinkti žemųjų rūmų deputatus, tarp kurių dominuoja islamiškos jėgos. Parlamentą teismo sprendimu buvo paleidusi Aukščiausioji gink luotųjų pajėgų taryba (SCAF), kuri šalį valdė po to, kai buvo nuverstas prezidentas Hosni Mubarakas. M.Mursi, kuris po rinkimų iš stojo iš Musulmonų brolijos, to kiu žingsniu stojo prieš įtakingų kariškių SCAF, taip pat šalies teis mų sistemą ir kai kurias pasaulie tines partijas. Tačiau vakar M.Mursi buvo aiškiai pasakyta, kad parlamento uždary mas – „galutinis sprendimas“. Aukščiausiojo teismo atstovai pareiškė, kad jų sprendimas negali būti peržiūrėtas net to reikalaujant šalies vadovui. Tiesa, kariškiai, ku rie laikė apsupę parlamento pasta tą nuo tada, kai šis buvo paleistas, leido kai kuriems deputatams grįž ti. Prieš tai SCAF vadovybė buvo susirinkusi į posėdį. Ekspertai pa stebėjo, kad M.Mursi žingsnis ka riškiams galėjo būti netikėtas. Tiesa, vakar viešai SCAF vadovas lauko maršalas Husseinas Tantawi ir prezidentas M.Mursi demonstra vo vienybę. Jie abu dalyvavo kadetų įšventinimo ceremonijoje, vienas su kitu kalbėjosi ir diskutavo. Tačiau parlamentas turi susi rinkti šiandien ir lieka neaišku, kaip toliau klostysis įvykiai. M.Mursi yra nurodęs, kad per atei nančias 60 dienų turi būti surengti nauji parlamento rinkimai. Kai kurie analitikai šį pareiškimą įvertino kaip kompromisą su kariškiais. „Reuters“, BBC, BNS inf.
Pusiausvyra: kas laimės kovą dėl
įtakos Egipte – kariškiai ar nauja sis šalies vadovas M.Mursi?
„Reuters“ nuotr.
Sumaištis: jau kurį laiką finansų krizės prislėgtą Rumuniją krečia politinė audra, kurios auka tapo ir šalies vadovas T.Băsescu.
„Scanpix“ nuotr.
Politinis chaosas Rumunijoje Jau kurį laiką besitęsianti krizė Rumuni joje, regis, pasiekė kulminaciją, kai par lamentas iš pareigų praėjusią savaitę at šaukė šalies vadovą Traianą Băsescu. Da bar savo žodį tars tauta. Visuomenės nuomonė
Liepos pabaigoje dėl prezidento nušalinimo referendume balsuos rumunai. Nuotaikos šalyje – pras tos. Jei šalies vadovas bus paša lintas, rudenį Rumunijoje kar tu su parlamento bus rengiami ir išankstiniai prezidento rinkimai. 2007 m. T.Băsescu jau pavyko išsaugoti postą, kai jam paramą išreiškė 75 proc. šalies gyventojų. Ar pavyks antrąsyk? Kol kas apklausos rodo, kad ša lies vadovas gali būti atstatydin tas. Kaip rodo apklausa, kurią su rengė vietos radijo stotis „Europa FM“, 64,3 proc. rumunų balsuo tų už prezidento pašalinimą, 27 proc. remtų prezidentą, o 8 proc. nėra apsisprendę. T.Băsescu populiarumas smar kiai krito po to, kai šis parėmė vi suomenėje itin nemėgstamas tau pymo priemones. Rumunija su Tarptautiniu valiutos fondu yra pasirašiusi 5 mlrd. eurų vertės fi nansinės pagalbos paketą, o mai nais už tai Bukareštas įsipareigojo kaip reikiant susiveržti diržus. Politinės audros
Prezidento nušalinimą parlamen te organizavo daugumą turinti so
cialistų ir liberalų koalicija. Jos at stovai piktinosi, kad šalies vadovas pažeidė konstituciją ir darė spau dimą vyriausybei, nors šalies va dovo pareigos Rumunijoje – rep rezentacinės.
Jei viskas klostysis kaip dabar, T.Băses cu gali būti nuša lintas, tačiau rumu nams įtakos gali turėti ir tarptautinė nuomonė.
Šalies vadovas formuoja užsie nio politiką ir skiria ministrą pir mininką. Vis dėlto vyriausybės atsto vai iš liberalų ir socialistų koalici jos argumentavo, kad konstituciją T.Băsescu pažeidė, todėl praėjusį penktadienį surengė balsavimą dėl jo galių suspendavimo. Už laikiną prezidento nušalini mą nuo pareigų balsavo 258 par lamentarai iš 432. Šiais metais ša lyje pasikeitė jau dvi vyriausybės,
o dabartinei vadovauja Victoras Ponta iš socialistų ir liberalų. Prezidentinė Demokratų libe ralų partija perėjo į opoziciją, tad šalies vadovas atsidūrė opozicijoje tiek ministrų kabinetui, tiek par lamentui. Teismo sprendimas
Be to, kad šalies parlamentas su spendavo šalies vadovą T.Băses cu, vyriausybė siekė prastumti ir konstitucijos pataisas, kurios nu mato referendumų organizavimo šalyje pokyčius. Pagal Rumunijos konstituciją dabar referendumo daugumos re zultatas skaičiuojamas atsižvelgus į visų rinkėjų skaičių šalyje, o vy riausybė siekė patvirtinti reformą, pagal kurią rezultatas priklausytų nuo to, koks skaičius rinkėjų bal savo. Analitikai sakė, jog tokios refor mos – palankios premjerui V.Pon tai, kad šis sustiprintų savo ga lias. Tačiau vakar Konstitucinis teis mas atmetė tokios reformos gali mybę. Prezidentinė Demokratų liberalų partija pareiškė, kad ministro pir mininko brukamos reformos pa žeidžia Rumunijos suverenitetą. Kadangi teismas atmetė refor mą, T.Băsescu turi galimybių iš likti, nors vyriausybė ir gali imtis skelbti specialius nutarimus, ku rių teismas negalės atmesti. Dirbti su premjeru T.Băsescu tikrai bus sunku. Praėjusią savai tę abu politikai susikibo dėl to, kas turi atstovauti Rumunijai Europos Taryboje.
Nors ten dažniausiai vyksta ša lies vadovas, V.Ponta pareiškė, kad jis taip pat vyks. Tarptautinė reakcija
Politinė krizė Rumunijoje sukė lė ir pasaulio susidomėjimą, nes V.Pontos partija, pašalinus prezi dentą, rudenį vyksiančius parla mento ir šalies vadovo rinkimus, kaip rodo apklausos, laimės. ES, Jungtinės Valstijos ir kitos Vaka rų šalys pabrėžė seksiančios įvy kius Rumunijoje, kad čia būtų iš laikyta pagarba demokratinėms normoms. Pasak Vakarų, Rumunijos po litikai turi gerbti įstatymo virše nybę. Europos Komisija net įpa reigojo savo teisininkus įvertinti prezidento galių suspendavimą. Politikos ekspertai sakė, kad tarptautinis spaudimas gali pa skatinti rumunus nekelti šalyje krizės ir per referendumą palaikyti šalies vadovą T.Băsescu. Tiesa, jie pridūrė, kad neatmestinas ir pre zidento nušalinimo scenarijus. „Jei viskas klostysis kaip dabar, T.Băsescu gali būti nušalintas, ta čiau rumunams įtakos gali turėti ir tarptautinė nuomonė, – progno zavo politikos komentatorius Mir cea Marianas. – Vyriausybei tarp tautinis spaudimas taip pat labai neparankus.“ Tačiau vienas Bukarešto verty binių popierių biržos analitikas, neskelbęs savo pavardės, pripaži no: „Ilgalaikė žala Rumunijos, kaip demokratinės šalies, įvaizdžiui jau padaryta. Manau, kad nacionalinė valiuta gali išlikti nestabili.“ „Reuters“, „Deutsche Welle“, BNS inf.
11
antradienis, liepos 10, 2012
12p.
Vaistų gamintojų 3 mlrd. JAV dolerių bauda neišgąsdino.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Į vaistinę – patarimo, ne vien vaistų
„Shutterstock“ nuotr.
Lietuvoje pirmą kartą paminėta Vaistininko diena. Galbūt taip norė ta atkreipti dėmesį į medikus, kurie ta po vaistų pardavė jais. „Tai – netiesa“, – kategoriškai tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universite to Vaistų techno logijos ir socialinės farmacijos katedros lektorius, Vaistinin kų sąjungos valdy bos narys Mykolas Aniūnas.
Medikai: vaistininkai nenori būti vadinami prekybininkais, tačiau pakalbėti su vaistų vartotoju neretai pritrūksta ir laiko, ir, ko gero, noro.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
– Kas atsitiko, kad vaistininkai virto kone pardavėjais, suin teresuotais parduoti kuo dau giau ir kuo brangesnių vaistų? Bent jau taip įsivaizduoja vi suomenė. – Akivaizdu, kad reikia keisti vi suomenės supratimą apie farma cijos specialistą ir vaistininkystę. Reikia kai kurių pokyčių ir pačio je sistemoje. Mes nemėgstame žo džio „prekyba“. Pagal teisės aktus vaistinėse vykdoma veikla – vais tų išdavimas. Be abejonės, farma cijos versle, kaip ir bet kuriame ki tame, už tai turi būti atlyginama. – Kai žmogus skundžiasi skran džio skausmais, vaistininkas, turintis mediko diplomą, tepa siūlo kelių rūšių vaistų, užuot pasidomėjęs skausmo priežas timi ar pataręs nueiti pas gydy toją. Ar tai – ne prekyba? – Viskas priklauso nuo situaci jos. Yra tokių farmacijos specia listų, kurie dirba tikrą vaistininko darbą, tačiau yra ir tokių, kurie tik prekiauja vaistais, kad ir kaip bū tų gaila.
– Gydytojai išrašo ligoniui pluoštą receptų, vaistinin kai pasiūlo krūvą nereceptinių vaistų. Ar ne per daug jų varto jame, ar visuomet jie yra neiš vengiami? – Mano supratimu, kuris yra kiek kitoks nei visuomenės, vaistų gy dytojai savo pacientams skiria tiek, kiek reikia. Šioje srityje labai daug interesų, kaip ir kiekviename sekto riuje, kur yra valstybės pinigų. Pa vyzdys – farmacijos rinkoje susi kertantys vaistų ir maisto papildų gamintojų interesai. Vis dar daug kas pastaruosius įvardija vaistais. Tai nėra teisinga, o kai kuriais atve jais vartotojas labai smarkiai klai dinamas. Maisto papildai, naudojami pa gal tiesioginę paskirtį – mitybai papildyti, yra puiki priemonė ligų prevencijai, bet ne gydymui. Kal bant apie vaistų vartojimą reikia analizuoti kiekvieną atvejį. Pavyz džiui, peršalimui komplikuojantis neišvengiami receptiniai vaistai, be kurių, ko gero, nė vienas ligonis nepasveiks. – Pastaruoju metu net ir garsūs profesoriai, propagavę šiuolai kinės medicinos metodus, pra
deda populiarinti natūralius gydymo būdus. Gal geriau čiob reliai nuo kosulio nei ACC? – Jei kas nors man įrodys, kad čiobreliai veikia taip pat kaip ace tilcisteinas, taip, sakysiu: gerkime čiobrelių arbatą. Dabar madin gas natūralumas, nors suprati mo, kas tai, nėra. Kas antras gy ventojas mano, kad homeopatiniai vaistai yra tas pats, kas žoliniai, ir tai nėra tiktai specialistų proble ma. Tai – visuomenės supratingu mo stoka.
Visuomenė su vais tininkais labai daž nai yra priešinama, vaistininkai vadina mi farmacijos klanu, lyginami su gamin tojais – rykliais. Galbūt mano pozicija visuomenei nepatinka, bet iš principo visuomet vadovaujuosi faktais, kurie yra pa grįsti, įrodyti. Jei kai kurios kompa nijos sako, kad vaistas tinka gydyti dešimčiai ar penkiolikai simptomų
ir neturi pašalinio poveikio – nie kuomet nesutiksiu, nes jokio vais to be pašalinio poveikio dar nėra sukurta. Dar baisiau, kai maisto papildų gamintojai pradeda rek lamuoti savo maisto papildo gy domąsias savybes. Tai – vartoto jo apgaudinėjimas. – Gydytojai skiria papildų? Re komenduoja? – Nematau nieko smerktino, kad gydytojas rekomenduoja vieną ar kitą maisto papildą, kuris yra rei kalingas pacientui. Be abejonės, nereikia atmesti ir to, kad kai ku riais atvejais gydytojai tai daro far macijos kompanijų paveikti. – Šios kompanijos daro didžiu lę įtaką ir vaistininkams. – Jei vaistininkystė būtų privatus verslas, vaistinėje gautume ne tik vaistų, bet ir patarimų. Kiekvie nas verslininkas nori, kad vartoto jas grįžtų, todėl, esant vienodoms verslo sąlygoms ir vienodoms vais tų kainoms, jis pasirinktų malonų ir profesionalų aptarnavimą. No rint, kad konkurencija būtų gar binga, bent jau kompensuojamie siems vaistams priemokos visose vaistinėse – ir mažose, privačio
se, ir vaistinių tinkluose – turi bū ti vienodos. Reikia pripažinti, kad masto eko nomija veikia visur, farmacija – ne išimtis. Nepriklausomos vaistinės sudaro tik 10–15 proc. visos rinkos. Trys keturi žaidėjai turi didžią ją farmacijos rinkos dalį ir jie daug ką reguliuoja. Tai nesunku supras ti: jei didelis prekybininkas per ka 10 tūkstančių pakelių, o mažas – tik du, kam darys nuolaidas ga mintojas? Neturiu nieko prieš stambiąsias vaistines, jų tinklus – tik jos padė jo atsirasti nuolaidų vaistams, ku rias suteikia gamintojai, ir dalį šių nuolaidų tinklai pritaiko pirkėjams. Dabar, kai farmacijos rinka jau pa dalyta, kainodaros nekoreguojant, privačiai vaistininkystei bus bėda. – Ligoniui – tas pats, kur pirk ti vaistus, pavyzdžiui, „Euro vaistinėje“ ar mažoje vaistinė je. Svarbu, kur pigiau. – Be abejonės, vartotojui tinklai yra palankūs, bet kodėl už vaistus daug brangiau turi mokėti, pavyz džiui, Kulautuvos ar Kačerginės gyventojai, jei ten nėra „Eurovais tinės“ ar kito vaistinių tinklo?
12
12
antradienis, liepos 10, 2012
sveikata Negalavimai dėl užkandžiavimo vairuojant
Cholesterolis gerina smegenų darbą
Pastaruoju metu dietologai vieningai sutinka: netaisyklinga mi tyba vairuojant automobilį yra viena pagrindinių kasdienių ne galavimų priežasčių. Pilvo, galvos skausmus, dirglumą sukelia įprotis važiuojant užkandžiauti ir gerti gazuotus gėrimus, kurie trukdo koncentruotis, provokuoja galvos skausmą. Troškulį, ku rį sukelia sūrūs užkandžiai, galima numalšinti paprastu vande niu. Patartina valgyti jogurtą ir nesūdytus sausus užkandžius. Į kelionę verta nepamiršti pasiimti vaistų nuo galvos skausmo, skrandžio negalavimų. Atsižvelgus į šiuos patarimus, vairavi mas nesukels jokių rūpesčių dėl sveikatos.
Cholesterolis padeda gaminti vieną pagrindinių nervų sistemos komponentų, kuris palengvina tinkamą nervų ląstelių veiklą ir apsaugo nuo tokių smegenų ligų kaip Alzheimerio ir Parkinso no. Tai įrodyta tyrimais. Cholesterolis dažnai įvardijamas kaip netinkamos mitybos, kurios turėtume vengti, padarinys. Iš tik rųjų padeda gaminti mieliną – izoliacinį nervų dangalą, be kurio padidėja pažinimo funkcijų sutrikimo rizika ir smegenų degra dacija. Tie, kurie su maistu gauna per mažai cholesterolio, yra dažniau linkę sirgti nervų ligomis. Ypač turintieji centrinės ner vų sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, judesių koordinacijos.
Į vaistinę – patarimo, ne vien vaistų Didiesiems neapsimo 11 ka mažame miestelyje steigti vaistinę dėl menkos perka
mosios galios, o smulkusis kapitalas neturi vidinių išteklių. Taip gyven tojai savo krašte gali likti be vaistų.
sumos moka visą kainą. Manau, ir Turkijoje taip yra. Jei bent kiek paisome valstybės interesų – nesi skųskime, Lietuvoje nėra taip blo gai vaistų kompensavimo srityje.
– Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko, kad net ir didžiuosiuo se miestuose nėra vienų ar kitų vaistų. Kodėl taip atsitinka? – Nedarykime iš musės dramblio. Tai visiškai natūralus procesas, su kuriuo susiduria gamybos įmonės. Kodėl niekam per daug neužkliūva, kai pritrūksta pieno ar kiaušinių? – Vaistai Lenkijoje pigesni. Kodėl? – Ten kainų reguliavimo mechaniz mas panašus, bet rinka platesnė, todėl vaistai pigesni. Jų kainą su daro užsakomas kiekis. Didelę se riją supakuoti ir pristatyti pigiau, nei skaidyti, ieškoti, kam parduoti likusią dalį. Nuvažiuokite į Vokie tiją – ten vaistai dar pigesni. – Vadinasi, mes pasmerkti būti neturtingi todėl, kad mūsų ša lis maža? – Yra būdų vaistų kainoms mažin ti, bet tai – politiniai dalykai. Mes tikrai nesame ta šalis, kurioje vais tų kaina didžiausia. Nesame ir ne turtingiausi – palyginkime save su Rumunija, Bulgarija. – Turkijoje kompensuojama 80–90 proc. vaistų kainos. – Švedijoje kompensuojama 100 proc., bet tik po to, kai žmogus bū na išleidęs vaistams tam tikrą pi nigų sumą per vienus metus. Iki tos
Mykolas Aniūnas:
Ar klausėte, su kuo, kada, kaip – prieš val gį ar po valgio vartoti vaistus, su kokiais ki tais vaistais jie dera ar nedera?
– Jūs – vaistininkas, todėl gi nate aukštas vaistų kainas? – Nieko neginu. Remkimės fak tais, o ne emocijomis. Vaistų kai na – vienas iš pagrindinių aspektų, kuris parodo gyventojų galimy bę gauti gydymą. Man, kaip far macijos specialistui, tikrai nebūtų geriau, jei ligonis, atėjęs į vaistinę, negalėtų įpirkti vaistų. Kainodara svarbi kiekviename versle. – Kokius vaistus ligoniai iš sirenka iš vaistinėse esančių
monitorių ekranų – pigiau sius ar ne? – Atlikome tyrimą ir paaiškėjo, kad tik dešimt procentų vaistų pir kėjų domisi tuo, ką rodo monito riaus ekranas. Pagal tai sprendimą priima du trys iš šimto. Dažniau siai sakoma: duokite tai, kas pa skirta gydytojo. – Betgi receptuose rašomas bendrinis vaistų pavadinimas? – Tai supranta ne visi. Tikiu, kad farmacijos specialistai suteikia galimybę vaistų pirkėjui pasirinkti labiausiai priimtiną variantą. Dar vienas dažnai keliamas klausimas – priemokos, kai vaistas kompen suojamas 100 proc. Vartotojas pa prasčiausiai nežino, kad yra kom pensuojama bazinė vaisto kaina, kad ji skiriasi nuo mažmeninės ir kitų panašių dalykų. – Iš kur žinoti, jei, tarkim, žmogus kompensuojamuosius vaistus perka pirmą kartą? – Dar kartą pakartosiu: farmacijos specialistas nėra tik vaistų pardavė jas. Jis yra konsultantas, patarėjas, turintis pakankamai žinių atsakyti į visus iškilusius klausimus apie vaistų vartojimą, jų kainodarą ir panašiai. – Galite patarti, kuriuos vais tus pirkti: originalius, paten tinius, ar generinius, kurie yra pigesni? – Dauguma pacientų nori origina lių vaistų, bet kai kuriais atvejais kainų skirtumas padaro įtaką apsi sprendimui. Pradėjus tiekti į rinką generinius vaistus, jų bazinė kaina mažėja, todėl priemoka už origina
lų vaistą padidėja. Kai žmogui tai paaiškinama, jam lengviau pasi rinkti, kuriuos vaistus rinktis. – Kuriuos – patentinius ar ge nerinius vaistus – rinktumė tės jūs? – Manau, kad originalūs vaistai la biau ištirti. Generiniams net įstaty mu leidžiami tam tikri nuokrypiai, lyginant su originalu. Vaistų koky bė priklauso ne tik nuo sudedamų jų medžiagų, bet ir nuo daugybės techninių dalykų. Dėl to vaistų po veikis gali būti įvairus, bet ir vieni, ir kiti yra saugūs. Žmonės patys tu ri domėtis, kas jiems geriau tinka. – Kodėl to nepaaiškina vaisti ninkai? Juk jie turi tai žinoti? – Žmonės to nė neklausia. Kai kurio se šalyse tokios farmacijos paslaugos yra mokamos, o pas mus – už dyką, bet nesinaudojama. Ar klausėte, su kuo, kada, kaip – prieš valgį ar po valgio vartoti vaistus, su kokiais ki tais vaistais jie dera ar nedera? Tai turi daug įtakos sveikimo procesui. Vaistininkas – sveikatinimo siste mos dalyvis, o mes į jį žiūrime kaip į pardavėją, kaltiname, kad nepadarė nuolaidos ir vaistai brangūs. Iš kitos pusės vaistininkai taip pat turėtų labiau stengtis – rody ti savo išskirtinumą. Visuomenė su vaistininkais labai dažnai yra priešinama, vaistininkai vadina mi farmacijos klanu, lyginami su gamintojais – rykliais. Visi mėgs ta skaičiuoti kitų pelną, bet nepa galvoja, kad investicijos į dešrų ar pieno gamybą ir vaistų gamybą yra labai skirtingos. Kai tai žinai – problemų ir priešiškumo nelieka.
Gyvybė ir jaunystė – tavo kraujagyslėms • Kraujagyslių ir širdies ligomis serga kas ketvirtas suaugęs planetos gyventojas. Tai dažniausia mirties priežastis. • Kraujagyslėse cholesterolio junginiai kaupiasi sulaukus 25 metų. Tai pablogina gyvenimo kokybę, išvaizdą. „Mano diagnozė – širdies liga ir kraujagyslių aterosklerozė, – pasakoja vilnietė Judita S. – Tai giminės paveldas. Nejudrus gyvenimo būdas, cholesterolis, stresai... Mano broliui pernai net operavo užsikimšusias kraujagysles. Operacija skausminga, gydymas ilgas ir brangus, bet kraujagyslės tebekalkėja, jam teks operuoti ir dešinę koją. To sau nelinkėjau! Pradėjau domėtis, ar įmanoma sustabdyti trombų ir cholesterolio plokštelių atsiradimą kraujagyslėse. Ir suradau. Viską apsvarsčiusi (esu kritiška, reklama nelabai pasitikiu) pasirinkau sau tinkamą metodą. Tai ozonoterapija.“
Gaiva kraujo indams „Žinau atvejų, kai ozonas sustiprino kraujagysles ir ištirpdė cholesterolio plokšteles, pagerino organizmo būklę, savijautą, išvaizdą. Mano pažįstamam po ozono kurso sustiprėjo kraujagyslių elastingumas, išnyko trombai, jis net liovėsi plikti ir pamiršo įtampą, nemigą. Nebūčiau moteris, bet... gera išvaizda ir savijauta man – gero gydymo rodiklis.” Žinios iš medicinos šaltinių Vadinamasis gyvybės elementas ozonas (O3) skatina deguonies, reikalingo sveikatos funkcijoms, išsiskyrimą; normalizuoja kraujagyslių ir širdies būklę,
ozonas profilaktiškai gali apsaugoti nuo chirurginio įsikišimo; didina atsparumą; naikina patologinius mikroorganizmus, gydo žaizdas; pagerina gyvenimo kokybę (pvz., sergant tokiomis ligomis kaip diabetas, psoriazė, virškinamojo trakto ir kt.); ozonas gydo tam tikrų rūšių nevaisingumą ar lytinės sveikatos sutrikimus; EU ir JAV gyventojai, besirūpinantys savo fizine, nervine, psichine sveikata, reguliariai atlieka ozonoterapijos procedūras. Daugelis pasaulio sporto, meno ir verslo įžymybių naudojasi ozonoterapija, kad jų savijauta ir išvaizda būtų be priekaištų!
Sveika ir gaivi „Savo būseną po ozonoterapijos pavadinčiau „sveika ir gaivi“. Jau po kelių procedūrų išnyko fiziškai juntami aterosklerozės ir širdies nepakankamumo simptomai – sunkumas kojose, dusulys, nuovargis, kraujospūdžio šokčiojimas, odos pablyškimas, galvos skausmas. Pasijutau energinga ir darbinga! Gydytojas pripažino, kad kraujagyslių būklė pagerėjo. „Žinant jūsų šeimos paveldą, tai man netikėta, – pripažino jis. – Nyksta net celiulito požymiai. Gal laikotės dietos?“ Ne, nesilaikau. Tik laiku pasirinkau ozonoterapiją! Ozoną pripažino ir anksčiau skeptiškai nusiteikęs mano brolis. Nes ozonas išmoko mylėti savo kraujagysles.” Agnė TARVYDAITĖ
Ateikite ozonoterapijos kurso iki liepos 15 d. ir gaukite 300 Lt dovanų kuponą masažams. RegistRuokitės dAbAR! Savanorių 11A, Vilnius Tel. (8 5) 212 5566 arba 8 676 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas Tel. (8 37) 333 557 arba 8 606 91 120; Minijos g. 2, I korp., V a., Klaipėda Tel. (8 46) 315 111 arba 8 606 91 183.
Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, cukriniu diabetu ir jo komplikacijomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, įvairiomis lėtinėmis infekcijomis ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, urologas, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, skausmo gydytojas, kosmetologas. Atliekamos skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas „Dopler” aparatu!
www.mirameda.lt
JAV kilęs skandalas dėl klaidinamos vais tų reklamos ir jų sau gumo Lietuvos tie siogiai lyg ir nepa lietė, žalos ligoniams nepadarė. Taip aiški na ir sveikatos politi kai, ir ligonius gydan tys medikai.
Farmaci Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Didžiausia bauda istorijoje
JAV Teisingumo departamen tas praėjusią savaitę paskelbė, kad Didžiosios Britanijos farmacijos kompanijai „GlaxoSmithKline“ paskirta 3 mlrd. dolerių bauda. Tai didžiausia bauda vaistų gaminto jams JAV sveikatos sistemoje. Ji skirta už du esminius nusižen gimus – klaidinamą kai kurių vais tų reklamą, skatinant juos vartoti ne pagal indikacijas, ir vaistų sau gumą apibūdinančios informaci jos slėpimą. Amerikos teisėsaugininkai nu statė, kad tai taikytina dešimčiai „GlaxoSm ithKl in e“ gam in am ų vaistų. Tokiais vaistais buvo gy doma depresija, priklausomybės ligos, nutukimas, diabetas. Pastaroji liga gydyta vaistais „Avandia“, kurie buvo pripažin ti nesaugiais. JAV prokurorai at skleidė, kad kompanija tai žinojo, bet slėpė kone septynerius me tus. Šį preparatą, kaip ir jo ana logus, 2010 m. Europoje platinti uždraudė Europos vaistų agentū ra. Jis buvo uždraustas ir JAV, ga vus duomenų, kad didina širdies infarkto ar širdies nepakankamu mo riziką. Pripažino savo kaltę
„Mes netoleruosime apgavysčių sveikatos apsaugos sistemoje“, – ryžtingai pareiškė generalinio prokuroro pavaduotojas Jamesas M.Cole Teisingumo departamen to konferencijoje Vašingtone, kur ir
13
antradienis, liepos 10, 2012
sveikata Energiniai gėrimai pragraužia dantų emalį
Mušami vaikai tikrai patiria psichikos sutrikimų
Tyrimai patvirtina, kad pastaruoju metu vis daugiau jaunų žmonių dantų emalis yra pažeistas. Tyrimo vadovė dr. Patri cia Jones teigia, kad jaunimo pamėgti energiniai gėrimai tie siog pragraužia dantų emalį, kadangi juose gausu rūgšties. Pažeisto dantų emalio atkurti negalima. Dėl išsivysčiusio ir negydomo dantų ėduonies dantys ilgainiui pradeda kristi. Energinių gėrimų rūgštingumo lygis priklauso ne tik nuo pre kės ženklo, bet ir skonio kokybės. Atlikus testus paaiškėjo, kad energiniai gėrimai du kartus dažniau suardo dantų ema lį nei kiti.
Amerikos pediatrų akademija paskelbė naują tyrimą, kuriame teigiama, kad dauguma intelektinių ir asmenybės sutrikimų siejama su žmogaus mušimu ankstyvoje vaikystėje. Tyrimas rodo, kad negalima mušti jokio amžiaus vaikų, kadangi padari niai vaiko mąstysenai gali būti neatitaisomi ir sukelti psichinių ligų. Tyrimas taip pat parodė, kad vaiko mušimas gali jam su kelti nuotaikų svyravimo, nerimo sutrikimų, kurie lydės visą gy venimą. Dėl tos pačios priežasties užaugę vaikai gali būti lin kę į alkoholizmą ir narkomaniją. Iš visų psichikos sutrikimų 2–7 proc. yra susiję su smurto bausme.
3
mlrd.
JAV dolerių bauda paskirta „GlaxoSmithKline“ kompanijai.
Įspūdinga: tokiame pastate dirba „GlaxoSmithKline“ kompanijos administracija.
ininkai pripažino kaltę buvo pranešta apie teismo Bostone sprendimą dėl „GlaxoSmithKline“ skirtos baudos. „GlaxoSmithKline“ kompani jos vadovas Andrew Witty išreiškė apgailestavimą dėl padarytų klai dų ir pabrėžė, kad kompanija jų ne kartos. Kompanija taip pat sutiko su są lyga, kad ji penkerius metus bus specialiai prižiūrima JAV valsty binių institucijų siekiant įsitikinti, kad ji laikosi JAV įstatymų. Pelnas prieš sveikatą
Byla prieš „GlaxoSmithKline“ bu vo pradėta 2003 m. sausio mėnesį, 2011-ųjų sausį ja susidomėjo ir JAV federalinė vyriausybė. Kompanijos darbuotojai, ku rie buvo informavę savo vadovybę apie vykdomus neteisėtus veiks mus, klaidinamai reklamuojant vaistus ir paperkant pinigais gydy tojus, buvo išmesti iš darbo. Vie nas jų kompanijoje buvo dirbęs 24 metus. „Visa tai akivaizdžiai demonst ruoja, kad farmacijos kompanijos savo pelną vertina labiau negu li gonių sveikatą“, – įsitikinęs bu vęs Europos antikorupcinio tinklo sveikatos sistemoje vykdomojo ko miteto narys, Kauno klinikų gydy tojas habilituotas medicinos moks lų daktaras Eduardas Vaitkus. Jis priminė neseniai, gegužę, nu skambėjusį skandalą, kai „Abbott Laboratories“ farmacijos kompa nija prisipažino kalta ir sutiko su mokėti JAV vyriausybei 700 mln. JAV dolerių baudą už vienų vais tų, skirtų epilepsijai gydyti, klai
dingą reklamą ir dar papildomai 800 mln. JAV dolerių baudą pa gal civilinius ieškinius bei regio ninei valdžiai. Lietuvoje vartojo nedaug
Liet uvoj e „GlaxoSm ithKl in e“ kompanija buvo įregistravusi vi sus dešimt vaistų, kurie pakliuvo į JAV teisėsaugininkų akiratį.
Lietuvoje „GlaxoSmithKline“ kom panija buvo įregist ravusi visus dešimt vaistų, kurie pakliu vo į JAV teisėsaugi ninkų akiratį. Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto Endokrinologijos klini kos skyriaus vedėjos pareigas ei nanti docentė Eglė Varanauskienė patvirt in o, kad yra skyr us i sa vo pacientams vaistų „Avandia“ ir dalyvavusi jų klinikinėje stu dijoje, lyg in ant su kitais dviem vaistais. „Kai buvo nurod yta vais tų „Avand ia“ neb evartot i, jie ir nebevartojami, nors, kad ir kaip būtų keista, buvo labai mėgsta mi pacientų. Jokio neigiamo po veikio mano pacientams nuo šių vaist ų tikrai neb uvo ir neteko girdėti tokių faktų. Tai Amerikoje išryškėjo galbūt dėl didesnio li gonių skaičiaus“, – prisiminė gy dytoja E.Varanauskienė.
Ji pabrėžė, kad vaistai buvo skirti atkurti normalų žmogaus gaminamo insulino veikimą, ta čiau skatino skysčių kaupimąsi, o tai netinka ligoniams, sergantiems antrojo laipsnio širdies nepakan kamumu. „Dėl to mes mažai kam galėjome skirti šiuos vaistus“, – pridūrė do centė E.Varanauskienė.
Aukų – kaip kare Lukas Kivita Praėjusį savaitgalį Lietuvoje nu skendo 11 žmonių. Gelbėjimo tar nybos prašo poilsiautojų prie vandens pramogauti atsakingiau ir nežaisti su savo gyvybe.
„Daugelio nelaimių būtų galima išvengti, jei žmonės būtų atsa kingesni pramogaudami. Poilsiui prie vandens reikia rinktis specia liai pritaikytas poilsiavietes. Ten ne tik dirba gelbėtojai, bet ir yra didesnė tikimybė, kad skęstantįjį pastebės greta esantys poilsiau tojai“, – patarė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus vedėjas Albertas Ziminskas. Jis perspėjo, kad nevalia sta čia galva pulti į vandenį, šoki nėti nuo tramplino nežinomose vietose. Jeigu vandens telkinio dugnas seklus arba akmenuotas, linksmybės neretai net neprasi dėjusios baigiasi labai sunkiais kaklo, stuburo sužalojimais, ku rių padariniai lieka visam gyve nimui. Pamačius skęstantį žmogų, A.Ziminskas pataria pirmiausiai apie tai pranešti aplinkui esan
tiems žmonėms ir gelbėtojams, jei jų yra, arba iškviesti gelbėji mo tarnybą. Pulti į vandenį gel bėti skęstantįjį gali tik geri plau kikai. „Priešingu atveju neapdairus gelbėjimas gali pasibaigti dar di desne nelaime“, – perspėjo A.Zi minskas.
Kaip gaivinti skenduolį? Atplukdykite skenduolį į krantą. Jei skęstančiojo oda blyški, pluk
dydami atlikite dirbtinį kvėpavi mą (įpūskite oro burna į burną). Paguldę ant kranto, gaivinki
te. Jei tai darote vienas, po 2 oro įpūtimų spūstelėkite krūtinės ląs tą 15 kartų. Jei gaivinate dviese, po 1 oro
įpūtimo spūstelėkite krūtinės ląs tą 5 kartus. Laukdami, kol atvyks greito
ji medicinos pagalba, atgaivintą nelaimėlį paguldykite ant šono ir šiltai apklokite. Šaltinis: Sveikatos apsaugos ministerija
Pirksime kaip pirkę
Sveikatos apsaugos ministro pa tarėjas Martynas Marcinkevi čius tvirtina, kad milijardinė bau da „GlaxoSmithKline“ farmacijos kompanijai skirta ne dėl vaistų ko kybės, bet dėl nusižengimų rinko daros srityje. „Tai nei Lietuvos, nei visos Eu ropos neliečia, tai – Amerikos rin kodaros ir teisės klausimai. Džiu gu, kad dėl neetiškos rinkodaros paskirta bauda. Tai gera pamoka ir kitoms kompanijoms“, – džiaugė si M.Marcinkevičius. Ar mes pirksime „GlaxoSmithKline“ kompanijos vaistus, nes esame įsipareigoję ignoruoti nee tiškai besielgiančių kompanijų produkciją? Sveikatos ministro pa tarėjas M.Marcinkevičius prieš ke lerius metus jo paties uoliai propa guotai idėjai vykdyti didelio ryžto neparodė. „Negalime atsisakyti tų vaistų, kurie yra nepakeičiami. Jei yra ke li to paties vaisto analogai, tuomet galime sau leisti tokią prabangą“, – pakomentavo M.Marcinkevičius ir pareiškė apgailestavimą, kad įro dyti neetišką farmacininkų elgesį labai sunku.
Pagalba: skęstantįjį reikia pradėti gaivinti dar vandenyje.
„Shutterstock“ nuotr.
14
antradienis, liepos 10, 2012
sveikata
V.Boreikienė: „Po jubiliejaus operac
Jausmai: „Nuostabu gėrėtis gamta,
Savo 50 metų jubilie jų garsi visuomenės veikėja, koncerno „Achemos grupės“ sveikatingumo ir viešbučių verslo gru pės vadovė Viole ta Boreikienė sutiko ant operacinės stalo. Per plauką nuo mir ties buvusi moteris dabar itin rūpinasi savo sveikata, atrado Penkis Tibeto prati mus ir yra įsitikinu si, kad tradicinė me dicina privalo bend radarbiauti su netra dicine.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Dievas pasakė: dar ne laikas
Darboholikė: V.Boreikienė labai myli gyvenimą, bet darbą – ne mažiau, o gal ir labiau.
Violetos Boreikienės asmeninio archyvo nuotr.
„Gyvenimo įvykiai dažnai kore guoja mūsų siekius, išverčia iš bal no ir pačius stipriausiuosius. Ne seni įvykiai privertė taip pat rimtai susimąstyti, pergalvoti, ką dariau ne taip, ir keisti savo gyvenimo būdą. Ne, ne mažinti veiklos krū vį, bet keisti mitybą, poilsio reži mą, požiūrį į aplinką“, – pripažįsta žvalumu, energija spindinti 52 me tų moteris.
15
antradienis, liepos 10, 2012
sveikata
cinėje permąsčiau savo gyvenimą“
, gyvūnija“, – sako Violeta.
Savo jubiliejų prieš dvejus me tus ji sutiko netradiciškai: Vilniuje, Santariškėse, ant operacinio stalo. Dieną, kai jau rengėsi išeiti iš ligo ninės, Violetai trūko kraujagyslė ir į pilvą išsiliejo kraujas. Vėliau medikai teigė, kad jei tai būtų įvykę namie, kol atvažiuo tų greitosios pagalbos automobi lis, paaiškėtų nelaimės priežastis ir greta nebūtų artimo žmogaus, pacientą vargu ar būtų įmanoma išgelbėti. „Buvau papusryčiavusi, todėl kraujui išsiliejus į pilvą patyriau itin skausmingą skrandžio valymo procesą per nosį, dar vieną sku bią operaciją ir kokias tik įmano ma komplikacijas, kurias buvo ga lima įtraukti į mokymo programą medicinos studentams“, – dabar šypsojosi V.Boreikienė. Per du mėnesius Santariškėse pro langą ji ne tik galėjo pasigro žėti žiema, medžiais, skubančiais žmonėmis ir automobiliais, bet ir apmąstyti savo gyvenimą. „Tai buvo Dievo įspėjimas, kad mano misija Žemėje dar nebaig ta, – neabejojo Violeta. – Kartu tai buvo perspėjimas rūpintis ne tik kitais žmonėmis, bet labiau mylė ti ir save.“ Kitoks požiūris į Rytų mediciną
Ne, Viol eta neb uvo aps il eid u si ar nesportiška. Skaudvilės vi dur in ėje ji žaid ė rank in į, lank ė lengvąją atletiką, slidinėja, važi nėja dviračiu. Vis dėlto dėl dar boholizmo, nesirūpinimo mityba išeikvojo daug organizmo rezer vų ir sveikata jai parodė geltoną kortelę. „Kas iš to, jei atostogaudamas dvi savaites sportuoji, o po to vėl dirbi kaip išprotėjęs, nereguliuoji mitybos? – retoriškai klausė veik li moteris ir pripažino, kad darbą ji myli labiau už gyvenimą. – To dėl alinantis gyvenimo būdas mane atvedė iki operacinio stalo.“ Netr uk us Viol etai išs iv yst ė pleksitas – nervinio raizginio už degimas.
Turistai: prie ledyno – Violetos vyras Romualdas, žentas Damien, duktė Lina Mongrand, Rytis ir Vaida.
„Kentėjau didelius skausmus, negalėjau užmigti, leido vaistus nuo skausmo, kol galiausiai išrašė tokius stiprius vaistus, kad gydy toja perspėjo geriau nė neskaity ti anotacijos“, – dabar šypsoda masi V.Boreikienė pripažino, kad ji vis dėlto negalėjo neskaityti in formacijos. Perskaičiusi buvo šo kiruota, kad šie stiprūs vaistai, įprastai skiriami epilepsija ir ki tomis sunkiomis ligomis sergan tiesiems, jai buvo skirti vartoti du mėnesius.
Tai buvo Dievo įspė jimas, kad mano mi sija Žemėje dar ne baigta. Kartu tai buvo perspėjimas rūpintis ne tik kitais žmonėmis, bet la biau mylėti ir save. Po pirmos dozė sukosi galva, moteris vos galėjo kalbėti ir išsi gandusi galvojo, kas bus po kelių mėnesių. Bet nuo milžiniškos „chemijos“ dozės ją išgelbėjo garsus kinezite rapeutas, masažo specialistas Arū nas Junda. „Jau po pir moj o itin stipraus gilu minio, taškinio masažo aš ga lėjau užmigti be skausmo, – prisi pažino V.Boreikie nė. – Po antro masažo seanso, kurį atlie kant ašaros te kėjo upeliais, aš pasvei kau.“
Išsivadavo nuo antibiotikų
Gavusi skausmingą pamoką Vio leta perskaitė daug knygų svei katingumo, gyvenimo būdo te momis. „Šiuolaikiniai gydytojai daro stebuklus, bet jie privalo bendra darbiauti su netradicine medici na, kuriai tūkstančiai metų. Net ir būdami sveiki, privalome rūpin tis savo sveikata“, – neneigdama šiuolaikinės medicinos V.Borei kienė prisipažino, kad po kelių iš gyventų sudėtingų situacijų vais tus vartoja tik išimtiniais atvejais ir jau kitaip vertina ajurvedą, masažo meną, Rytų mediciną. Violeta tik daug vėliau suvokė, kad 1995 m. patirtas įvykis buvo tarsi pirmasis ženklas, kurio tuo metu ji neužfiksavo. Tada slidinėdama Slovakijoje po šuol io nuo t r a m p l i no ji krito ant nuga ros ir po stipr aus smūg io trump am n e t e
Kasdien: atsikėlusi apie pusę šešių ryto, Violeta dieną pradeda
nuo penkių Tibeto pratimų.
ko sąmonės. Gydytojai konstatavo stuburo išvaržą, o slankstelis už spaudė nervą. „Negalėjau priminti kojos, o man konstatavo, kad būtina ope ruoti, – pasakojo V.Boreikienė. Naktį prieš išvykstant į ligoninę ji pajuto milžiniškus skausmus ir buvo anksčiau laiko nuvežta į gy dymo įstaigą. – Kitą dieną budė jęs gydytojas Almantas Pocius at liko manualinės terapijos seansą. Išnarstė kiekvieną slankstelį. Ir taip – visą savaitę, kiekvieną die ną. Sunku buvo patikėti, bet jis mane išgelbėjo nuo operacijos ir krūvos antibiotikų.“ Atrado Penkis Tibeto pratimus
Dabar Violeta su šeima per ato stogas daug važinėja dviračiu savo mėgstamais maršrutais nuo Palan gos iki Klaipėdos ir atgal arba nuo Klaipėdos iki Nidos ir atgal, keliau ja po kalnus, propaguoja šiaurietiš ką ėjimą. „Nuostabu gėrėtis gamta, gy vūnija, kopti į kalnus ir eiti siau rais kalnų takeliais, apsistoti kuk liose trobelėse, išsimaudyti kalnų ežere ir būti čia ir dabar, – spindi V.Boreikienė. – Reikia ne tik per atostogas kelias savaites, bet po darbo valandų sugebėti atsiriboti nuo problemų, kurios nieka da nesibaigia, kasdien laikytis mitybos princ ip ų ir ras ti laiko savo sie lai bei kū nui. Ir, be je, nebūtinai tik sporto klubuose.“ Kasdien apie 5.30 val. atsikelianti Violeta dieną pradeda nuo Penkių Tibeto pratimų. Tūkstant mečius puikiai žinomą seno vės vienuolių metodą jai pasiū lė viena garsi ajurvedos meistrė iš Kauno. „Šių pratimų galią pajutau jau po poros mėnesių, – apie sveika
tingumą, gyvybiškumą, jaunystę sugrąžinančius tibetiečių prati mus švytėdama kalbėjo V.Borei kienė. – Kai kuriuos iš tų pratimų atlikti nelengva, bet kasdien ski riu tam apie 15–20 minučių ir po to su pakylėjimu 8 valandą prade du darbus. Labai greitai pajutau didelį energijos pliūpsnį, tapau dar žvalesnė, po didžiausių dar bų beveik nepavargstu, o sveika ta – puiki.“ Reguliuoja mitybą
Valganti daug šviežių salotų, dribs nių košių, gerianti daug žolelių ar batų, beveik kasdien atliekan ti Penkis Tibeto pratimus moteris ne tik puikiai jaučiasi, bet nume tė dešimt ir dabar sveria 59 kilog ramus. „Jauč iu kiekv ien ą priaugan tį gramą, – kvatojasi moteris, o po to rimtai taria: – Viršsvoris – vienas iš mūsų sveikatos prie šų. O gyven im as labai graž us, mus supa daug nuostabių daly kų. Keliaudama po kitus kraštus mačiau, kaip vargingai gyvenan tys žmonės moka džiaugtis gy venimu. Jie linksmi, spinduliuoja energija, valgo, ką duoda gam ta. Vadinasi šiame urbanizuota me, moderniausių technologijų prisotintame pasaulyje, kur di delis tempas taip pat tampa mū sų rykšte, nebemokame gyventi ir derinti darbo su šeima bei laisva laikiu.“ Sveikata – brangiausias mūsų turtas nėra tik tušti žodžiai ar mi lijonus kartų girdėta frazė. Tiek darbdaviui, tiek šeimai, reikalingas sveikas žmogus. Puikus ir darbin gas klimatas kolektyve bei šeimo je – taip pat raktas į sėkmę ir koky biškesnį gyvenimą. O Tibetas? Violeta šypsosi: „Pa matyti šios šalies vienuolynus, kal nus, pakeliauti siaurais takeliais, susipažinti su kultūra, gyvenimo būdu ir Penkis Tibeto pratimus iš radusia tauta – viena iš mano sva jonių. Tikiuosi, kad ji būtinai išsi pildys.“
16
Antradienis, liepos 10, 2012
menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos
Dauguma portretų į viešumą bus iškelti pirmą kar tą po ilgo laiko – iki šiol jie bu vo saugo mi muzie jų saugyk lose.
Aleksotas, įamžin
Lobynas: Simono Bogušovičiaus 1611–1613 m.
tapytą Žygimanto Vazos portretą, kaip ir kitus vertingus kūrinius, Lietuvai paskolino Lvovo na cionalinė dailės galerija. LDK valdovų rūmų nuotr.
Ukrainos dovana – didikų portretai Besilankant sostinėje kaunie čiams verta užsukti į Vilniaus pa veikslų galeriją, kur ką tik atida ryta tarptautinė paroda „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdo vų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų“.
Parodoje pristatomi 86 portretai, sukurti XVI–XIX a. vietos ir garsių užsienio meistrų. Dauguma po rtretų į viešumą bus iškelti pirmą kartą po ilgo laiko – iki šiol jie bu vo saugomi muziejų saugyklose, nerodyti ekspozicijose arba paro dose, tik dalis jų yra publikuota. Visas rinkinys susiformavo ir yra saugomas istoriniuose Ukrai nos Haličo ir Voluinės regionuose, kurių didelė dalis nuo XIV–XV a. pradžios iki 1569 m. Liublino uni jos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o vėliau – iki pat XVIII a. pabaigos – Lenkijos Ka ralystei, t. y. buvo integrali Abiejų Tautų Respublikos dalis. Apie 30 savitos ikonografijos portretų sukurta žinomų arba nu manomų dailininkų, susijusių su Ukraina, Lietuva, Lenkija, Italija, Prancūzija, Vokietija ir Austrija. Tai Lietuvos ir Lenkijos valdovams
dirbę tapytojai Danielius Schulzas, Jeanas François de Troy, Martino Altomonte, Louisas de Silvestre, Marcello Bacciarelli. Simboliška, kad Vilniaus Chod kevičių rūmuose lankytojus pasi tiks net septyni grafų Chodkevičių portretai, daugiau kaip dvidešimt iš jų eksponuojami pirmą kartą. Portretuose galima pamatyti ku nigaikščių Radvilų, Sapiegų, Viš nioveckių, grafų Chodkevičių, taip pat Sanguškų, Pacų, Pociejų, Ost rogiškių, Tiškevičių, Gosevskių ir kitų su Lietuva susijusių giminių atstovų atvaizdus. Ištisą parodoje pristatomų valdovų ir žymiausių Lietuvos didikų portretų galeri ją XVIII a. pabaigoje sukūrė dai lininkas Konstantinas Aleksand rovičius. Didžioji dalis darbų – tapyba, tačiau eksponuojamas ir didelę meninę vertę turintis marmurinis biustas, kuris dėl cokolyje iškal to Radvilų herbo ilgą laiką laiky tas Barboros Radvilaitės atvaizdu. Pastarųjų metų tyrinėjimai liudi ja, kad vis dėlto jame pavaizduota pirmoji Žygimanto Senojo žmona Barbora Zapolija.
Netikėtumas: teigiama, kad ant šitos Aleksoto šlaito kalvos ties Veiverių gatve buvusi meilės dei
Priedas: J.Lukšė patenkintas, kad albumą pavyko išleisti su Aleksoto se
mėlapiu.
KD inf.
Laukia pasiūlymų svarbiausioms premijoms
Siūlyti kūrėją, kuris turėtų gauti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, gali tik juridiniai asmenys, kaip pranešė Kultūros ministerija. Tiesa, norintys pa siūlyti kandidatus turėtų pasku bėti – teikimai bus priimami tik du mėnesius, iki rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos teikiamos kas met už reikšmingiausius pasta
me nam
Ne vien aleksotiš kiai aukštai įverti no milžinišką buvu sio paminklotvar kos specialisto Jono Lukšės atliktą dar bą – jo piešinių, ku riuose užfiksuoti vertingi šio rajono statiniai ir pamink lai, albumą.
Virg inija Skučaitė
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija jau prii ma siūlymus dėl kandidatų gau ti nacionalines kultūros ir meno premijas.
Įžymy
vės Mildos šventykla (ties J.Damijonaičio gatvės 20-uoju namu).
rųjų septynerių metų Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruome nės darbus kultūros ir meno sri tyje arba už ilgametį kūrėjo indė lį į kultūrą ir meną. Nacionalinės kultūros ir me no premijų laureatams skiriamos premijos piniginė išraiška – 800 bazinių socialinių išmokų. Šiuo metu tai sudaro 104 tūkst. litų. Kasmet skiriama ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti ski riama už ilgametį kūrėjo kūrybi nį indėlį į kultūrą ir meną. Premi jos skiriamos nuo 1989 m. KD, BNS inf.
v.skucaite@kaunodiena.lt
riaus iš aplinkos (medžių, statinių, tvorų ir pan.) išlaisvintus įvairius vertingus statinius ir jais gėrėtis.
Posūnio renesansas
Dar neseniai Kauno posūniu va dintas kairiajame Nemuno kran te įsikūręs Aleksotas, dabar atjau nėjęs ir sutvirtėjęs, pradėjo veržtis pirmyn įvairiose gyvenimo srity se. Būtent Aleksotas pirmas mies te suskubo prieš kelerius metus sudaryti starteginį šio rajono su tvarkymo planą. Pirmas jis išlei do ir albumą su daugiau nei šimtu valstybės saugomų nekilnojamo sios kultūros paveldo vertybių (ar galinčių jomis tapti) piešinių. Anot VDU menotyros kated ros profesoriaus Vytauto Levan dausko, minėtų vertybių pažini mo sklaida mūsų visuomenėje yra gana menka. Tad J.Lukšės piešinių albumas padeda mums naujai pa žvelgti į Aleksotą, pastebėti auto
Šių dienų N.Orda
Pasak prof. V.Levandausko, J.Luk šės piešinių albumas atvers daug netikėtumų ne tik eiliniams kau niečiams, bet ir bus naudingas projektuotojams, turistinių marš rutų kūrėjams, menotyros, archi tektūros specialybių studentams. Albumo pristatyme dalyvavusi Kultūros paveldo skyriaus vyriau sioji specialistė Danutė Rūkienė pavadino J.Lukšę šių dienų Napo leonu Orda, palikusiu mums pie šiniuose XIX a. senosios Lietuvos išgrynintą architektūrinį peizažą, kurio neatstos jokia nuotrauka. D.Rūkienės nuomonei pritarė Kauno apskrities viešosios biblio tekos Kaunistikos skyriaus atsto vė Rita Vaitilavičienė, kuri pa
brėžė kitą J.Lukšės ypatybę. „Tai žmogus, kuris ateina į mūsų sky rių ne prašyti informacijos, o ją, unikalius savo piešinius dovano ti. Beje, aš šiuos darbus lyginčiau su belgiškais nėriniais – tokie jie
Aš šiuos darbus lyginčiau su bel giškais nėriniais – tokie jie subtilūs ir vertingi.
subtilūs ir vertingi. Visą šią ver tingą informaciją apie Aleksotą ir kitos tematikos J.Lukšės piešinius mes ketiname įdėti mūsų virtua lioje svetainėje, kuri prieinama vi sam pasauliui“, – teigė R.Vaitila vičienė.
17
Antradienis, liepos 10, 2012
menas ir pramogos
tas piešinių nėriniuose
ybė: pasaulinio garso archeologė Marija Gimbutienė gyveno K.Grybausko g. 22-aja m e. Piešiniai iš albumo „Aleksoto seniūnijos istorinių ir kultūros paveldo statinių piešiniai“
Išliko: namas, kuriame gyveno garsusis farmacininkas, farmakognostikos profesorius Botanikos
sodo direktorius Kazimieras Grybauskas, stovi Liūdesio g., pažymėtas 4-uoju numeriu.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Jonas ARLAUSKAS. Teisingi atsakymai: JŪROS PERLAS (pirm.), BRAZILIJA (antr.), GESINTUVAS (treč.), LENKIJOS ZLOTAI (ketv.).
niūnijos kultūros paveldo objektų že
Emos Darcy „Saldus kerštas“. Žakvinas Luisas Sola – aistringas turtuolis. Žavioji Nikolė Ašton paliko jį prieš penkerius metus, bet jis vis dar negali su tuo susitaikyti. Galiausiai pasitaiko puiki proga suvesti sąskaitas. Sharon Kendrick „Tarp keršto ir meilės“. Sorča, per sesers vestuves bažnyčioje išvydusi Čezarę di Arkangelą, nubąla. Ji žino, kad gražuolio multimilijonieriaus pasirodymas nieko gero nežada. Ir iš tiesų – Čezarė rezga keršto planus. Jis privalo sugundyti jį atstūmusią moterį.
Artūro Morozovo nuotr.
Atvėrė akis
Specialistės manymu, ir kitos se niūnijos tokiu pat būdu galėtų pa sirūpinti savo paveldu – tuomet būtų įamžintas viso Kauno nekil nojamojo kultūros paveldo pei zažas. Aleksoto seniūnė Liukrecija Na vickienė ir bendruomenės vado vas Zenonas Šalna, kiti alekso tiškiai teigė, kad bendraudami su J.Lukše, dalyvaudami jo su rengtose ekskursijose po Alekso tą jautėsi tarsi praregėję – tiek iki šiol mažai žinojo apie šiame rajo ne esančias nekilnojamojo kultū ros paveldo vertybes, stulbinamą jų gausą. Kart u buvo pripaž inta, kad J.Lukšės akimis pamatyta tai, ką reikia skubiai tvarkyti rajone, ką atidžiau prižiūrėti ar kontroliuoti vertybių, patekusių kitų instituci jų žinion, priežiūrą.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 17 d.
18 2
antraDIENIS, liepos 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19
skelbimai
Parduoda � ���������������������������������������� 19, 20 Perka � ����������������������������������������������������������20 Įvairūs � �������������������������������������������������������20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia � ������������������������������������������������������20 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Rasta ������������������������������������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Buitinės technikos remonto
DARBo skelbimai
Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 606 76 900. 985680
DERMATOLOGIJOS IR ESTETINĖS MEDICINOS KLINIKA „SVEIKA ODA“ Savanorių pr. 79, Kaunas tel. (8 37) 240 080, www.sveikaoda.lt
Siūlo darbą AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, baldų apmušėjus, darbuotojus stalių ūkio darbams atlikti. Darbas nuolatinis. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768.
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.
986825
Ieškome: sandėlio, gamybos, pagalbinių darbininkų, vairuotojų, apsaugos, valytojų, fasuotojų, salės darbuotojų. Tel. 8 600 37 610.
Siuvame lengvuosius viršutinius mot. drabužius. Skubiai reikalingi 5 patirtį turintys siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir gatavos produkcijos lygintojas (-a). Garantuojame 1200 Lt mėnesinį atlygį. Nuolatinis darbas, laiku mokamas atlyginimas, nedirbame viršvalandžių. Su nerimtais ketinimais nesikreipti. Teirautis tel. 8 601 44 874 nuo 7 iki 16 val.
Kepyklai Panemunėje reikalingi: tešlos paruošėjas ir bandelių kepėja. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Tel. (8 37) 346 141.
SKUBIAI DARBAS! Sparčiai (-am) drabužių siuvėjai (-ui)-taisytojai (-ui) siūlome gerą darbą, visą darbo dieną. Geras atlyginimas. Tel. 8 673 06 774.
986716
Dirbti nuolat reikalingi: automobilių plovėjai, salonų valytojai. Tel. 712 525. 985883
982143
982759
985575
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 687 37 323. 976952
Kviečiame dirbti siuvėjas (-us). Siuvame viršutinius gaminius. Nepertraukiamas darbas, geros darbo sąlygos. Tel. 8 641 95 657. 984722
983621
UAB „Tebesa“ priima į darbą siuvėjas (-us) siūti vienasiūle siuvimo mašina ir tekstilinių trikotažinių gaminių lygintoją. Atlyginimai mokami laiku. Visos socialinės garantijos. Darbo patirtis būtina. Darbas Neries kr. 16. Teirautis tel. 265 821 8–16 val. 982050
Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Kaune reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VIRTUVĖS DARBUOTOJAI. Skambinti tel. 8 659 84 902. CV siųsti elektroniniu paštu dp2.4@delano.lt. 984861
Naujai atidaromoje kepyklėlėje reikalingi kepėjai konditeriai. Darbas slankiuoju grafiku. PC „MOLAS“ ir Vytauto pr. 6. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com. 984543
Nuolat dirbti Kaune reikalingi mūrininkai ir betonuotojai. Tel. 8 698 48 288, 8 612 00 350. E. p. info@statvilsta.lt. 986317
Picerijai-restoranui reikalingi virėjai (-os). Kaunas, tel. 8 653 50 628. 984380
Plečianti gamybą įmonė ieško mezgimo operatorės ir mezgimo cecho pamainos viršininko (-ės). Teirautis darbo dienomis tel. 393 804, 393 893. 986170
Reikalingas vairuotojas dirbti su savivarte puspriekabe. Darbas Lietuvoje. Tel. 8 687 29 349. 986648
Sezoniniai darbai jaunimui: Graikijoje, Kipre dirbti barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Anglijoje, Škotijoje – vaisių, uogų rinkėjams, sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje be vokiečių k. – motelių valytojoms; su vokiečių k. – medikams, slaugytojoms, elektrikams, santechnikams; Olandijoje jaunimui – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 984376
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 969332
Viešbučiui „Via Baltica“ reikalinga kambarinė. Kreiptis tel. 8 656 39 311, viabalticapramogos@gmail.com. 986635
Ieško darbo 53 m. moteris ieško darbo prekyboje. Pageidautina darbas su pramoninėmis, maisto prekėmis. Siūlyti įvairius variantus. Moku dirbti kasos aparatu. Tel. 8 679 87 372. 986034
Skaldau malkas, dažau tvoras, atlieku panašaus pobūdžio darbus. Darbas gali būti pastovus, bet ne visomis darbo dienomis. Tel. 8 646 45 031, e. paštas vytautastilinskas@gmail.com. 986617
Paslaugos Medikų
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
976923
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 986743
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 965538
981362
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 609 07 201, 8 606 40 061.
956079
986376
Laivi.Lt – psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybės; pagalba lieknėjant – normalizuojant savo kūno svorį. Tel. 8 670 97 959, www.laisvi.lt.
AEG, „Ardo“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 684 82 194.
986533
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, šaldytuvų, elektrinių orkaičių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 981739
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 983657
Profesionali masažistė atlieka klasikinį gydomąjį (osteochondrozės, po insultų ir kt.) masažą. Gali ateiti į namus. Lic. Nr. 4002. Tel. 377 103, 8 615 24 926.
986278
985514
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 984713
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 982191
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 981971
985802
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 956063
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 986184
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 984556
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 986242
Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981310
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
976169
984909
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I-VI.
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.
976194
Dėmesio! Net 36 % nuolaida vėžinių žymenų kraujo tyrimams. Medicinos centras „Neuromeda“. Tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt.
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
980327
Kompiuterių taisymo paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600. 982828
981072
Patyrę meistrai kokybiškai remontuoja automobilių variklius ir važiuoklę, atlieka kompiuterinę diagnostiką, yra galimybė atvykti pas klientą. Tel. 8 602 98 953. 979174
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 986629
Statybos, remonto
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
974821
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441. 980979
Apdailos darbai. Glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminato klojimas. Nebrangiai ir kokybiškai. Tel. 8 652 81 741. 984516
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 967422
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 985590
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 973363
Nukelta į 19 p.
19 3
antraDIENIS, liepos 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
Paslaugos Statybos, remonto
979291
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 984129
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 985355
Šarvuotos durys sandėliukams, butams ir namams. GaraŞų vartai. Gamyba, montavimas. Tel. 8 685 05 590, 8 677 39 385. 986257
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 982682
Atliekame santechnikos darbus. KatilĹł, ĹĄildomĹł grindĹł, ĹĄildymo, vandentiekio, nuotekĹł sistemĹł montavimas ir renovacija. Garantija. Tel. 8 600 61 309. 985661
Atliekame tinkavimo darbus savo tinkavimo ÄŻranga. Turime pastolius. Tel. 8 676 58 924, 8 620 81 478, (8 37) 265 972. 986445
Atliekame vidaus ir lauko apdailÄ…. Tel. 8 611 40 315. 981766
Glaistau, daĹžau, tapetuoju. Atlieku ir kitus statybinius darbus. Galiu pristatyti medĹžiagas. Tel. 8 615 95 044.
985858
Greitai dengiame stogus ÄŻvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medĹžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001. 957396
KaminĹł ÄŻdÄ—klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 980874
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ—dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 977441
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456.
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, dĹŤmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt. 984765
981923
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430.
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034.
985527
980766
StruktĹŤrinis daĹžymas, restauravimas. Turiu nuosavus pastolius. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 626 31 415.
983747
KaminĹł skardinimas, kaminĹł ÄŻdÄ—klai, montavimas, remontas, valymas. Garantija. StogĹł remontas, daĹžymas, dengimas. Tel. 8 677 96 297.
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas ir kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162.
973420
AtveĹžame Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio, betono gaminiĹł. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 968457
AukĹĄtos kokybÄ—s daĹžymas, tapetavimas, langĹł angokraĹĄÄ?iĹł apdaila, sienĹł ir lubĹł lyginimas, grindĹł laminatas. Kainos derinamos. Tel. 8 686 47 904.
972045
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 982983
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsÄ…, glaistome, daĹžome, ÄŻrengiame santechnikÄ… ir ĹĄildymo sistemas. Ĺ iltiname namus. Tel. 8 650 51 581. 980652
Darbai aukĹĄtyje. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 601 37 177. 980665
DaĹžau fasadus, sodo namelius, butus, laiptines ir ÄŻvairios paskirties patalpas. Atlieku plastikiniĹł langĹł apdailÄ…. Esu rimtas padorus meistras. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt. 986393
DaĹžau, glaistau, tapetuoju, atlieku angokraĹĄÄ?iĹł apdailÄ…. Darbo patirtis 20 m. Tel. 8 677 42 192. 985861
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 985039
Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. KarkasiniĹł namĹł statymas. Gipskartonio montavimas. DailylenÄ?iĹł kalimas. Tel. 8 689 47 224. 986650
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862.
980596
977323
973445
KeiÄ?iame asbestinius stogus ÄŻ kt. stogĹł dangÄ…, padedame kaimo tipo vietoviĹł gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dÄ—l asbestiniĹł stogĹł keitimo. Tel. 8 687 75 804. 975381
Nebrangiai montuojame gipskartonÄŻ, atliekame kitus vidaus darbus. 15 m. patirtis. Tel. 8 603 19 204. 986031
Palankiomis kainomis iĹĄnuomojama statybinÄ— technika: automobiliniai kranai, automobiliniai bokĹĄteliai, savivarÄ?iai, buldozeriai, mini krautuvai, statybinÄ— ÄŻranga. Tel. 8 699 35 217. 981731
Pamatai. Ďrengiame visų tipų pamatus. Betonuojame perdangas, grindis, tvoras. GręŞiame gruntą poliams iki 7 m. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt. 986039
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
982785
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. 984060
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
983992
982545
Ekskavatoriaus ir sunkiasvorio (visų tipų) transporto paslaugos. Ďrengiame komunikacijas: vandentiekį, drenaŞą, buitines nuotekas ir kt. Tel. 8 677 45 566.
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.
984495
GILUMINIAI VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI. KokybiĹĄkai ir nebrangiai gręŞiame vandens gręŞinius, prijungiame ÄŻ namÄ…, suteikiame nuolaidas bei garantijÄ…. Nemokamai atvaĹžiuojame ÄŻ vietÄ…, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt. 980232
978653
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A. 980204
Renovuojame, rekonstruojame individualius pastatus. Betonuojame pamatus, mĹŤrijame, ÄŻrengiame tvoras, terasas, dengiame stogus ir t.t. Tel. 8 612 17 917, 8 679 73 878. 980257
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, kelias). Tel. 8 676 22 944.
982202
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 985993
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 985867
NestandartiniĹł baldĹł, spintĹł, drabuĹžiniĹł, pertvarĹł su stumdomomis durimis gamyba. Tel. 8 674 51 779, Arvydas. 980715
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 986534
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 969280
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
984108
Statome karkasinius ir mĹŤrinius namus. Dengiame stogus. Rekonstruojame. Vidaus ir lauko apdaila. Tveriame tvoras. Konsultuojame, padedame ÄŻsigyti medĹžiagas. Tel. 8 671 94 586, 8 671 94 581.
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
984369
Tapetuotojas (darbĹĄtus ir sÄ…Ĺžiningas) glaisto, daĹžo sienas, lubas. Deda laminatÄ… ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medĹžiagas. Tel. 8 677 03 739. 977744
Terasos. ÄŽrengiame medines ir betonines terasas, ÄŻvairius stogus. Statome pavÄ—sines ir tvoras. Hidroizoliuojame rĹŤsius. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt. 986077
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 980830
Modernia valymo ÄŻranga „Rainbow“ giluminiu bĹŤdu valome dangÄ…, Ä?iuĹžinius ir minkĹĄtuosius baldus. Tel. 8 604 02 322. 982233
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 985934
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com. 982225
979786
TrinkeliĹł klojimas. Naudojame savo ir kliento medĹžiagas. Tel. 8 606 32 298, e. paĹĄtas boltas1@gmail.com. 985171
Tvarkingi mĹŤro, tinko, betonavimo, gipskartonio, plyteliĹł, laiptiniĹł daĹžymo, padailos, griovimo, rekonstrukcijos, stogĹł, tvorĹł darbai. Tel. 8 648 27 119. 982932
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990. 975949
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł ir gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 982246
Vidaus įrangos Kokybiťkos puťies, uosio DURYS. Ďstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. UŞsakymai tel. 773 368, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10– 21 val. 982241
Plisuotos ĹžaliuzÄ—s, roletai, romanetÄ—s, tinkleliai nuo vabzdĹžiĹł – UAB „Eurivila“. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt. 984969
ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdŞių. Balkonų stiklinimas. GaraŞo vartai. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 981424
BaldĹžiĹł
Želdynų projektavimas, vizualizacija (3D). Želdinimo darbai (vejos, Şeldynai, gėlynai, alpinariumai ir t.t.), palankios kainos. Tel. 8 681 62 573, 8 653 28 262. 986340
parduoda
985721
976727
GyvenamÄ…jÄŻ namÄ… su mansarda S.Dariaus ir S.GirÄ—no g. (ĹĄildomas dujomis, kietuoju kuru, vandentiekis, kanalizacija). Kaina 270 000 Lt. Tel. 8 635 42 249. 982507
IeĹĄkome iĹĄsinuomoti arba pirkti butÄ… Kaune arba ĹĄalia Kauno. Martynas, tel. 8 657 53 810. 980348
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 967260
Vieno aukĹĄto naujos statybos karkasinÄŻ namÄ… MokolĹł g., Aleksote (b. pl. 80 kv. m, 5,5 a sklypas). Kaina 195 000 Lt. Tel. 8 652 21 880. 978167
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d. 981448
AĹĄ, antstolÄ— AudronÄ— AdomaitienÄ—, skelbiu Gedimino Labanausko turto pardavimÄ… iĹĄ pirmĹłjĹł varĹžytyniĹł. IĹĄ varĹžytyniĹł parduodama: 0,2300 ha ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ—s sklypas, esantis RaseiniĹł r. sav. PaliepiĹł sen., BlinstrubiĹĄkiĹł k., pradinÄ— turto pardavimo kaina 800,00 Lt, varĹžytiniĹł dalyviĹł mokestis – 80,00 Lt; 0,2700 ha ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ—s sklypas, esantis RaseiniĹł r. sav. PaliepiĹł sen., BlinstrubiĹĄkiĹł k., pradinÄ— turto pardavimo kaina 1200,00 Lt, varĹžytiniĹł dalyviĹł mokestis – 120,00 Lt; 0,1000 ha ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties ĹžemÄ—s sklypas, esantis RaseiniĹł r. sav. PaliepiĹł sen., BlinstrubiĹĄkiĹł k., pradinÄ— turto pardavimo kaina 400,00 Lt, varĹžytiniĹł dalyviĹł mokestis – 40,00 Lt. Turtas saugomas (yra) RaseiniĹł r. sav. PaliepiĹł sen., BlinstrubiĹĄkiĹł k. DÄ—l turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ GediminÄ… LabanauskÄ…, M.GimbutienÄ—s g. 8–24, LT-52358 Kaunas, tel. 8 684 27 265. Turto varĹžytynÄ—s vyks Vasario 16-osios g. 8–3, Kaunas, 2012 m. rugpjĹŤÄ?io 16 d. 10 val. VarĹžytyniĹł dalyviai privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolÄ—s AudronÄ—s AdomaitienÄ—s kontoros depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT25 7011 7004 1707 0905, esanÄ?iÄ… AB „Ūkio bankas“ Kauno fil., banko kodas 70117, ar pagal antstolio kvitÄ… deĹĄimt procentĹł parduodamo turto kainos. Parduodamo turto nuosavybÄ—s apribojimai: disponavimas turtu. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytyniĹł privalo praneĹĄti antstolei A.Adomaitienei (Vasario 16-osios g. 8–3, LT-44250 Kaunas, tel. (8 37) 202 891) apie savo teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ… ir pateikti tai patvirtinanÄ?ius dokumentus. 986428
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 1 kambario butÄ… Dainavos r. (III a., bendr. pl. 20,02 kv. m, maĹži mokesÄ?iai, tvarkingas, galima gyventi iĹĄ karto, su baldais, didelis balkonas). Kaina 55 000 Lt. Tel. 8 651 67 132.
Parduodama sodyba su ĹŤkiniais pastatais ir 2 ha ĹžemÄ—s ZarasĹł r. KavoliĹł k. Sklypas ribojasi su SartĹł eĹžeru,78 m pakrantÄ—s. Yra ĹĄulinys, elektra, atlikti geodeziniai matavimai,geras privaĹžiavimas. VietovÄ™ supa ÄŻspĹŤdingas kraĹĄtovaizdis, gausu eĹžerĹł, netoli miĹĄkas. Kaina 70000 Lt. Tel. 8 699 68 537. 986610
985480
10 a namĹł valdos sklypÄ… Garliavos sen., IrÄ—niĹĄkÄ—se (NarsieÄ?iĹł g. tÄ™sinyje). Sklype visos miesto komunikacijos. Tel. 8 638 74 830.
Parduodamas 80 kv. m namas KaiĹĄiadoryse. Sklypas 23 arai, visos komunikacijos. Kaina 105.000 Lt. Tel. 8 676 20 557. 981829
984097
15,7 a ĹžemÄ—s sklypÄ… Islandijos pl., KalnieÄ?iuose, ĹĄalia STATOIL degalinÄ—s ir kavinÄ—s „Šalia kelio“. TiktĹł automobiliĹł servisui ar kitai veiklai. Ĺ alia visos komunikacijos. Kaina 186 000 Lt. Tel. 8 699 83 228. 986283
2 k. butÄ… Dainavoje, PartizanĹł g. (5/1 a., kambariai nepereinami, reikalingas kosmetinis remontas). Tel. 308 866, 8 609 96 655. KNTPA. 985722
2 kambariĹł butÄ… V.KrÄ—vÄ—s pr. (b. plotas 44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, maĹžos sÄ…skaitos uĹž ĹĄildymÄ…, suremontuotas, tuĹĄÄ?ias). Tel. 8 686 40 200. 978339
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…, sklypÄ… galima dalyti). Tel. 8 699 83 228.
982274
986284
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 982081
Naudotas skalbykles, ĹĄaldytuvus, virykles. Naujus ĹĄaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. VeiveriĹł g. 61B, tel. 295 804. 984814
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821550
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, liepos 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduodamos malkos. Tel. 8 651 22 857.
Parduoda
985508
Baldai
Perka
Parduodu naudotus: dujinę viryklę, šaldytuvą, virtuvės, prieškambario baldus, televizorių. Tel. 8 606 72 720. 986536
Statybinės medžiagos
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968623
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 969254
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 600 27 072. Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 395 004, 8 676 22 955. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023. 985719
981241
Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, šviesūs (dydžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793. 976516
Pigiai parduodame pjautą statybinę medieną. Turime įvairių matmenų. Atvežame. Tel. 8 698 28 910. 985597
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870. 957429
Maisto prekės Parduodu bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, kopūstus, agurkus. Pristatau į vietą, išrašau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 976483
Kitos prekės
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 981499
Automobilių supirkimas. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 981227
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 982123
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 983701
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 970438
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559. 985632
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 984066
Atvežame malkų miškavežiu. Malkos trinkelėmis. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211. 982523
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999. 986889
LED lemputes nuo 10 Lt. Gauta nauja siunta. Tel. 8 698 47 983. Kaunas. 969588
Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis. Atvežame. Tel. 8 631 33 736. 985578
Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 975232
Nebrangūs baltarusiški durpių briketai (sufasuoti didmaišiuose po 500 kg) ir pjuvenų briketai. Atvežame nemokamai. Tel. 8 600 79 065. 974143
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 984645
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477. 986156
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001. 945643
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968713
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 980721
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 980698
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 962573
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 982169
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 981474
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 986226
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
970795
976865
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraižas maišuose. Tel. 8 630 41 245.
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.
979507
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 983139
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio, beržo, ąžuolo – 380 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 979071
Paskolos
984793
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų (iki 800 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 980742
Įvairūs
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 967240
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 981599
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 981544
Nuomoja 2 kambarių butą V.Krėvės pr. pradžioje. Nuomos kaina 450 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 686 40 200.
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.
978377
981523
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
974964
979765
Gabenimai „Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 682 55 681. 983678
Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, kompostinių, durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319. 981719
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 980147
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 982028
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 984407
Atvežu (20 t – 12 kub. m/6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 979908
Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, juodžemio, žemių, asfalto drožlių. Išvežame senus baldus. Tel. 8 676 75 341. 984166
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 981047
Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų ir juodžemio iki 11 kub m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 986603
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 985029
Vežame keleivius, siuntinius ir automobilius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
986099
Kelionės „Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978709
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270. 980179
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971874
Vežame į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paimame iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. A.Vainorienės firma. 971348
Kiti Informuojame, kad bendra tvarka parengtas žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0123:39), Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslai: parengti žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0123:39), Kaune, detalųjį planą. Žemės sklypo būdo ir pobūdžio keitimas, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Su parengtu projektu galima susipažinti detaliojo plano rengėjo buveinėje nuo 2012 07 10 iki 2012 08 06. Detaliųjų planų projektų vieša ekspozicija vyks nuo 2012 07 23 iki 2012 08 06 Petrašiūnų seniūnijoje, R.Kalantos g. 57, Kaune. Viešas susirinkimas vyks 2012 08 10 11 val. Petrašiūnų seniūnijoje, R.Kalantos g. 57, Kaune. Planavimo organizatorius – Arūnas Granskas, K.Binkio g. 18, Kaunas, tel. 8 676 80 830. Detaliojo plano rengėjas – R.Valatkevičienės įmonė, Miško g. 23–4, Kaunas, tel. 8 687 30 279, (8 37) 244 356, e. paštas rvprojekt@gmail.com. 986437
kviečia
Informuojame, kad bendra tvarka parengti žemės sklypų detalieji planai: 1. Žemės sklypo Romainių g. 45D, Kaune, detalusis planas; 2. Žemės sklypo Romainių g. 47A, Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslai – žemės ūkio paskirties žemės sklypo pagrindinės žemės paskirties keitimas iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas, sklypo teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų bei statybos reglamento nustatymas, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais. Su parengtais projektais galima susipažinti detaliojo plano rengėjo buveinėje nuo 2012 07 10 iki 2012 08 06. Detaliųjų planų projektų vieša ekspozicija vyks nuo 2012 07 24 iki 2012 08 06 Šilainių seniūnijoje, Baltų pr. 53, Kaune. Viešas susirinkimas vyks 2012 08 10 13 ir 14 val. Šilainių seniūnijoje. Planavimo organizatorius – Gintaras Babelis, Geležinio Vilko g. 19–17, Kaunas, tel. 8 686 42 040. Detaliojo plano rengėjas – R.Valatkevičienės įmonė, Miško g. 23–4, Kaunas, tel. 8 687 30 279, (8 37) 244 356, e. paštas rvprojekt@gmail.com. 986439
Informuojame, kad bendra tvarka pradedamas rengti žemės sklypo Žemuosiuose Kaniūkuose (kadastro Nr. 1901/0286:38), Kaune, detalusis planas. Planavimo tikslai – pakeisti žemės sklypo Žemuosiuose Kaniūkuose (kadastro Nr. 1901/0286:38), Kaune, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, padalyti žemės sklypą į sklypus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei statybos reglamentus. Planavimo organizatorius – Gintautas Gabrilavičius, Tarpukalnio g. 5, Kaunas, tel. 8 611 13 328. Detaliojo plano rengėjas – R.Valatkevičienės įmonė, Miško g. 23–4, Kaunas, tel. 8 687 30 279, (8 37) 244 356, e. paštas rvprojekt@gmail.com. 986441
kviečia FILMŲ VAKARAS! Liepos 18 d. 18.30 val. kviečiame žiūrėti filmą „Kelias į namus“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. 983336
Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010, e. paštas etmir@mail.ru. 986611
Poilsis PALANGOJE (vilos, kotedžai). Nakvynės kaina nuo 30 Lt. Savanorių pr. 3 (kieme). Tel. 205 898, 8 673 97 498. 982266
213
antraDIENIS, liepos 10, 2012
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ PAKETO KAINA (3 + AUTOMOBILIS) TIK 899 Lt. Dėmesio: Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
– Akcija galioja kelionėms iki 2012 08 31.
Pasinaudok pasiūlymu ir aplankyk rojaus kampelį Šiaurės Vokietijoje su draugais ar šeima.
– Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m.
Kelto bilietas trivietei kajutei ir automobilio perkėlimui iš/į Zasnicą – nuo 300 Lt (asm.)
mi iš karto.
– Bilietų kiekis už specialią kainą kiekviename reise ribotas.
– Bilietai ne rezervuojami, o parduoda-
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kviečia mokytis Komplektuojamos naujos kursų grupės dvyliktokams pasirengti matematikos valstybiniams egzaminams. Registruotis tel. 8 686 17 826. 983244
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2012 07 16, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 07 17. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt. 977649
informuoja
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos, vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4.
KAUNO APSKRITIES VIEŠOJI BIBLIOTEKA
NEMOKAMA EKSKURSIJA PO KAUNą!
kviečia į stalo žaidimų popietes. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais jos vyks kiekvieną ket virtadienį 16 val. 322 kamb. arba, jei bus palankus oras, žaisime po ąžuolais biblio tekos kieme. Suksime galvas, išmėginsime sėkmę azar tiškuose, sudėtinguose ir linksmuose žaidi muose. Turininga pramoga, dozė teigiamų emocijų ir smagus bendravimas – viskas įskaičiuota! Alias, Risk, Scrabble, Dixit, Uno ir dar daug kitų žaidimų iš „Hobbyshop” laukia tavęs. Belieka griebti draugą (-ę) už parankės ir lėkti pas mus. Galima atsinešti ir savo žaidimų. Jei žaisti, tai žaisti bibliotekoje! Įėjimas nemokamas.
„Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventai liepos 14 d. 12 val. ves nemokamą ekskursiją po Kauno senamiestį. Nepraleiskite progos daugiau sužinoti apie Kauno miesto vardo kilmę, pilies statybos istoriją, Rotušės aikštėje buvusias vaško lydymo krosnis ir kt. Renkamės prie Kauno pilies. Informacija M.Valančiaus g. 19, Kaunas. Tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091, www.musuodiseja.lt, info@turinfo.lt.
982219
rasta Ukmergėje rasti dokumentai, priklausantys Mažeikienei. Tel. 8 645 28 370.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Zamenhofo g. 9/Kurpių g. 10 kviečia 7–10 metų vaikus į nemokamą va saros dienos stovyklą (sąlygos: vieniši dir bantys tėvai ar globėjai, stovykla liepos 16– 30 d.). Išsamesnė informacija ir registracija telefonu (8 37) 750 935 arba interneto sve tainėje www.ssinstitut.lt. Kviečiame tėvus, sutuoktinius dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose at rasti, suprasti ir vystyti savo vaidmenį šei moje bei ieškoti kūrybiškų konfliktų spren dimo būdų. Susitikimas liepos 12 d. 18 val. Šeimos santykių institute. Registracija tel. (8 37) 750 935. Ketvirtadieniais nuo 17.30 val. kviečiame moteris, nukentėjusias nuo smurto, į sa vitarpio pagalbos grupę. Paslaugos nemo kamos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935.
SK E L B I M
AI
M SKELBI
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
22
antradienis, liepos 10, 2012
kas, kur, kada Danguolė PANKEVIČIENĖ (1935–2012) Sekmadienį po sunkios ligos mirė lituanistė Danguolė Pankevičie nė. Visas jos gyvenimas buvo susijęs su kalba ir literatū ra. Dar besimokydama 13-ojoje vidurinėje mokykloje ji buvo gabi literatė. Po studijų Vilniaus universitete ji visą laiką dirbo kalbos redaktore, parengė spaudai ne vieną knygą, tarp jų ir apie savo giminaitį rašytoją Algiman tą Pietarį. Danguolė dirbo „Šeimos“ žurnalo, „Šviesos“ leidy klos redaktore, bet ilgiausiai – kalbos redaktore „Kauno dienoje“ („Kauno tiesoje“). Išėjusi į užtarnautą poilsį ji energingai imdavosi įvairių redagavimo darbų, o pasku tiniaisiais savo gyvenimo metais atliko ypatingą misiją – surinko, parengė, suredagavo ir išleido savo Mokytojos Aleksandros Šalčiūtės prisiminimų knygą. Pamename šviesaus atminimo Danguolę kaip ypač darbščią, reiklią, draugišką kolegę, rūpestingą ir jautrią mamą, užauginusią du sūnus Gintarą ir Rytį. Reiškiame jiems ir jų šeimoms nuoširdžią užuojautą. Buvę kolegos ir draugai Velionė pašarvota Sąjungos a. 3. Laidotuvės – šian dien 13 val. Romainių kapinėse.
Amžinąjį atilsį Mirus buvusiam medžiotojų klubo prezidentui Vytautui GVILDŽIUI, reiškiame nuoširdžią užuojautą žmonai ir dukrai. Kauno Tado Ivanausko būrelio medžiotojai Mirus ilgametei darbuotojai Danguolei PANKEVIČIENEI, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia „Kauno dienos“ redakcija.
Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga, Brangiausi žmonės eina ir palieka… Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa, Ir atminty gyvi išlieka. Mirus Danutei Joanai PETERIENEI, Kauno lopšelio-darželio „Daigelis“ direktorei, šeimą ir artimuosius bei lopšelio-darželio bendruomenę nuoširdžiai užjaučia Kauno ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacija. Po sunkios ligos mirus ilgamečiam automobilių kelių darbuotojui Antanui PULKAUNINKUI, dukrą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno kelininkų veteranų klubas „Kelininkas“. Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai Mamai, direktoriaus pavaduotoją Editą KIVARIENĘ nuoširdžiai užjaučia VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai. Skaudžią netekties valandą, mirus tėveliui, Juozą PILIŲ, šeimą bei artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi Kauno visuomenės sveikatos centro kolektyvas.
Rugpjūčio 22, 29 d. 22 val. – Marinistinio kino ciklas. Nemokama.
Teatras
Jeronimas Vytautas GVILDYS
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Liepos 16 d. 18 val. – komedija ŽIRKLĖS. Režisierius M.Slawinskis. Liepos 18 d. 18 val. – komedija DAKTARAS. Režisierius A.Večerskis. Liepos 26 d. 18 val. – komedija APIE KĄ KALBA VYRAI. Režisierius O.Šapošnikovas.
(1939–2012) Buvo dienos, kupinos pilnatvės, Buvo darbas, džiaugsmas ir sėkmė greta. Buvo įkvėpimo ir kūrybos metas. Savęs aukojimas – kaip pareiga šventa.
,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Visada toks energingas ir tvirtas, atrodei sugebantis įveikti visus gyvenime Tau skirtus uždavinius ir sunku mus, nepajėgei įveikti šio paskutinio – sukniubai ir ta rei: „Daugiau nebegaliu...“ Saulėtą 2012-ųjų liepos 7-ąją staiga mirė ilgame tis Kauno technikos kolegijos darbų ir civilinės saugos inžinierius, buvęs Kauno politechnikumo praktinio mokymo susivienijimo „Praktika“ direktorius ir darbų saugos ir elektrotechnikos specialybės dalykų dėstyto jas Jeronimas Vytautas Gvildys. J.V.Gvildys gimė 1939 m. vasario 22 d. Panevėžy je. Mokėsi Lukšių vidurinėje mokykloje, o nuo 1952 m. mokslą tęsė Šėtos vidurinėje mokykloje. 1957 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą ir 1962 m. baigė šio instituto elektros stočių ir sistemų specialybę. Tais pačiais metais buvo paskirtas Šiaulių politechnikumo dėstytoju. Nuo 1964 m. iki 1967 m. dirbo Šiaulių poli technikumo mokomųjų-gamybinių dirbtuvių direkto riumi. 1967–1984 m. J.V.Gvildys dirbo Kauno politechni kumo praktinio mokymo susivienijimo „Praktika“ di rektoriumi ir elektrotechnikos specialybės dalykų dės tytoju. Nuo 1984 m. J.V.Gvildys dirbo Kauno technikos ko legijos darbų ir civilinės saugos inžinieriumi. Būdamas aukštos kvalifikacijos specialistas, jis la bai nuoširdžiai derino vadovo ir dėstytojo pareigas, perteikė savo profesines žinias studentams, mokė jaunuolius darbo kultūros, pareigingumo ir sąžinin gumo, gilaus profesijos išmanymo ir kryptingo gyve nimo tikslų siekimo. Nuo vaikystės J.V.Gvildys buvo aistringas medžiotojas, ilgametis Kauno miesto Tado Ivanausko medžiotojų būrelio vadovas. Jeronimas Vy tautas buvo doras ir šiltas žmogus, labai sąžiningas ir draugiškas bendradarbis. KTK bendruomenė liūdi ir reiškia nuoširdžią užuojautą Jeronimo Vytauto žmo nai Genovaitei, dukrai Ramintai ir artimiesiems. Visada prisiminsime malonų, visiems dėmesingą ir jautrų savo bendradarbį Jeronimą Vytautą. Atsisveikinti su velioniu galima šarvojimo salėje (S.Žukausko g. 3B) nuo liepos 10 d. 17 val. Velionis lai dojamas liepos 11 d. 14 val. Linkuvos kapinėse.
Liepos 15 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Liepos 12 d. 17 val. – Agnės DeveikytėsLiškauskienės, Sauliaus Paliuko ir Jovitos Aukštikalnytės-Varkulevičienės parodos TAPYBOS atidarymas. Tapyba ypatinga kalba ir kiekvieno tapytojo ji yra skirtinga. Paroda „Tapybos” – tai ga limybė pažinti A.Deveikytės-Liškauskienės, S.Paliuko ir J.Aukštikalnytės-Varkulevičienės tapybos kalbą. Parodoje eksponuojami darbai skirtingi at likimo būdu, temų pasirinkimu, bet kartu ir artimi: išlaikantys tapybos ekspresyvumą, gestiški, lyriškai kontempliatyvūs ir pagrįsti asmeniniais išgyvenimais. Žinoma, kyla nesusikalbėjimo, prieštaravi mo grėsmė. Tačiau dar studijuodami (visi baigę VDA Kauno dailės fakultetą, tapybos studiją) parodos autoriai rengė bendras parodas. Iki šiol vienijančios kūrybinės idėjos skatina ir toliau tęsti bendrą tapybos kelią. Dažnai šių menininkų kūrybinės raiškos būdai susipina ir praranda griežtas ribas: tapyba priartėja prie piešinio, video instaliacija papildo ar net pakeičia tapybą, o „sulopytos” drobės praplečia tapybos suvokimo ribas.
LIETUVOS AVIACIJOS MUZIEJUS
Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriui N.Mikelioniui ir nuoširdžiam darbuotojų kolektyvui, Lietuvos paramedikų asociacijos nariams, draugams, giminėms, pažįstamiems – visiems, supratusiems, palaikusiems mus skaudžiomis netekties dienomis gedint ir palydint į paskutinę kelionę mylimą vaikaitį, sūnų, brolį, tėvelį Martyną GECEVIČIŲ. Nuoširdžiai dėkoja močiutė, mama, tėtis, sesuo, žmona
Liepos 13 d. 15 val. kviečia į renginį „Skiria me LITUANICAI”. Renginyje bus atidaryta paroda iš V.Burinsko rinkinio „Atlanto nu galėtojai – S.Darius ir S.Girėnas”. Renginyje dalyvaus svečiai V.Burinskas, G.Sviderskytė, I.Jacevičienė-Žukauskaitė, V.Kensgaila, V.Senvaitis. Įėjimas nemokamas.
Liepos 28 d. 19.30 val. – pirmasis roko gru pės „red-hot-chili-peppers-04” koncertas Lietuvoje. Bilietus platina „Ticketpro”, kaina 157–257 litai. Liepos 31 d. 20 val. – pirmasis atlikėjo Stingo pasirodymas Kaune, naujausias koncertinis turas „Back to Bass Tour”. Bilie tus platina „Ticketpro” ir „Bilietų Pasaulis”, kaina 156–226 litai.
984578
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta ko kybė ir nebrangios paslaugos. Laidoji mo paslaugų biuras teikia visas laidoji mo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šar vojimo salės KAUNE. Pensininkus, ne įgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 977840
Liepos 16–rugpjūčio 10 d. – Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamsca pes”. KKKC Meno kiemas. Nemokama. Liepos 20–rugpjūčio 17 d. – tarptautinis projektas „3+3. Jaunas trijų šalių menas”. KKKC I a. meno galerija. Nemokama. Liepos 20–rugpjūčio 20 d. KKKC tarptauti nėje meno rezidentūroje – jaunasis kūrėjas iš Prancūzijos Aymeric Ebrard. Liepos 23–rugpjūčio 14 d. KKKC tarptauti nėje meno rezidentūroje – lietuvių meni ninkė Vaida Tamoševičiūtė. Liepos 28 d. reziduojančios Lietuvos meni ninkės Vaidos Tamoševičiūtės interaktyvus žemės meno workshop’as. KKKC Meno kiemas. Daugiau informacijos www.kulturpolis.lt
Lietuvos Švietimo istorijos muziejuS Vytauto pr. 52
Iki liepos 22 d. veikia Jolantos Levinaitės fotografijų paroda.
M.Žilinsko dailės galerija Nepriklausomybės a. 12
Iki liepos 22 d. veikia paroda „Slovakų grafikos menas. Klasikinės technikos“. Parodoje pristatomi 25 autoriai, atrinkti iš maždaug 2000 Slovakijoje gyvenančių ir aktyviai besireiškiančių menininkų. Ekspozi cijoje pateikiama apie 100 darbų, nuo XX a. pirmos pusės, kai gimė slovakų grafikos tradicijos. Pagrindinis parodos tikslas – pa rodyti Slovakijos grafikos menininkų darbų įvairovę, pristatyti įvairių kartų dailininkus, pademonstruoti klasikinių grafikos tech nikų: litografijos, graviravimo, oforto ir kt. įvairumą ir unikalumą. Paroda lankytojams suteikia progą susitikti su pačiais geriau siais grafikos meno kūriniais ir praleisti laiką fenomenalių kūrėjų draugijoje.
vytauto didŽiojo karo muziejus K.Donelaičio g. 64
Veikia nauja ekspozicija „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.” ir atnaujinta Ginklų istorijos ekspozicija, kurią Karo muziejaus steigėjas brg. gen. Vladas Nagevičius įrengė 1936 m. vasario 16 d. ir pavadino „Šarvų ir ginklų evoliucija”. Išsamesnė informacija apie ekspozicijas: <http://kariuomene.kam.lt/ lt/kariuomenes_atributika/karo_istorija/ vytauto_didziojo_karo_muziejus/ekspozici jos.html>. Išankstinė ekskursijų, edukacinių programų registracija tel. (8 37) 320 939.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
KLAIPĖDOS parodų rūmai Didžioji Vandens g. 2, www.kulturpolis.lt
Darbo laikas: III–VII 11–19 val. „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paė mimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis pri klausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo dra bužių, reikmenų ir atributikos pasirinki mas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.
Bažnyčių g. 4
Veiverių g. 132
„ŽALGIRIO“ ARENA
Dėkoja
KLAIPĖDOS kultūrų komunikacijų centro Meno kiemas
PARODOS Iki liepos 22 d. veikia Vokietijos šiuolaiki nio meno paroda „Tarp: naujoji abstrakcija ir naujasis konkretumas”. Organizatorius: Werkstattgalerie, Berlynas. Iki liepos 22 d. veikia Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda. RENGINIAI Liepos 11 d. 19 val. – Jono Meko filmas „Autobiografija žmogaus, kuris nešė praeitį savo akyse” (2000 m., anglų k., nemoka ma).
DOMINO TEATRAS
26 d. 18 val.
„Nepaprastas žmogus voras“ (išankstinė premjera) – 10, 12 d. 19.45 val.; 11 d. 21.50 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 13.45, 15.45, 17.45, 19.45* val. (*išsk. 10, 12 d.). „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – iki 12 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45, 20.45 val. „Magiškasis Maikas“ – iki 12 d. 13, 15.15, 19.30, 21.45 val. „Roko amžius“ – iki 12 d. 11.30, 16.30, 19, 21.30 val. „Ronalas Barbaras“ 3D (liet. k.) – iki 11 d. 22.30 val. „Mes už... Lietuvą!“ – iki 12 d. 12.15, 17.30 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“
11 d. 17 val.
23
antradienis, liepos 10, 2012
kas, kur, kada „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 11.45 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 12 d. 11, 14.15, 16.15, 18.15 val. „Snieguolė ir medžiotojas“ – iki 12 d. 14 val. „Černobylio dienoraščiai“ – iki 12 d. 22.15 val. „Diktatorius“ – iki 12 d. 20.15 val. „Prometėjas“ 3D – 12 d. 22.30 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (premjera, liet. k.) – iki 12 d. 10.30, 13.15, 16, 18.45, 21.30 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (premjera, liet. k.) – iki 12 d. 11.30, 13.45, 16.15, 18.30, 20.45 val. ALFA.LT išankstiniai kino seansai. „Nepaprastas žmogus-voras“ 3D – iki 12 d. 17, 20.15 val. „Diktatorius“ – iki 12 d. 12, 14, 16.30, 18.15, 20.30 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 12 d. 13, 15.15, 17.30, 19.35, 21.45 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 12 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18 val. „Prometėjas“ 3D – iki 12 d. 10.45, 13.30, 20 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ – iki 12 d. 14.15, 16.45, 19, 21.15 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Princesė ir varlius“ (liet. k.) – iki 12 d. 11 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Rio“ (liet. k.) – iki 12 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Liepos 11 d. 17 val. – „Mano didysis O!” (Anglija, romantinis, komedija). 19 val. – „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama). 20.30 val. – „Tadas Blinda. Pradžia” (nuotykių filmas, T). Liepos 12 d. 17 val. – „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama). 19 val. – „Mano didysis O!” (Angli ja, romantinis, komedija). 21 val. – „Veid rodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija” (JAV, nuotykių filmas, N-7). Liepos 13 d. 19 val. – „Purvini žaidimai” (JAV, T). 21 val. – kino naktys (du seansai už vieno kainą! Bilieto kaina 12 Lt). „Trijulė iš Belvilio” (Prancūzija, animacija, nuo tykių komedija). „Prisimink mane” (JAV, romantinis, drama. T). Liepos 14 d. 13 val. – „Spragtukas” (Angli ja, nuotykių, visai šeimai). 15 val. – „Vidur naktis Paryžiuje” (JAV). 17 val. – „Veidro dėli, veidrodėli... Snieguolės istorija” (JAV, nuotykių filmas, N-7). 19 val. – „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama). 21 val. – „Mano liūdna meilės istorija” (JAV, romantinis, drama, N-16). Liepos 15 d. 13 val. – „Spragtukas” (Angli ja, nuotykių, visai šeimai). 15 val. – „Tadas Blinda. Pradžia” (nuotykių filmas, T). 17 val. – „Purvini žaidimai” (JAV, T). 19 val. – „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istorija” (JAV, nuotykių filmas, N-7). 21 val. – „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama).
KRANTINĖS KINAS Prieplaukos krantinė
Liepos 11 d. 21.30 val. „Krantinės kinas” kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje prista to komiškojo Žano Žako istoriją grakščiame filme „Pamalonink mane!” (Prancūzija, 2009, rež. Emmanuel Mouret). Bare keistomis aplinkybėmis susipažinęs su paslaptinga moterimi, Žanas Žakas viską pasipasakoja savo merginai Arianai. Nėra ko slėpti, nes nieko ir neįvyko. Tačiau Ariana skaudžiai išgyvena sugyventinio „išdavystę”, suka galvą, kaip išsaugoti santykius. Galiausiai paprašo Žano Žako už megzti romaną su nepažįstamąja, šįkart iš tikrųjų, kad liautųsi apie ją fantazavęs. Ko nepadarysi dėl mylimos merginos...
KRANTINĖS KINAS
11 d. 21.30 val.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Tuk tuk Indija“ (1). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Lietuvos liepsna. 21.15 Stilius. 22.15 „Tuk tuk Indija“ (2). 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Detektyvė King“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Nuotykių komedija „Blondinės“ (JAV, 2007 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (6). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.35 Vakaro seansas. Trileris „Įsilaužimas“ (JAV, 1999 m.) (N-14). 0.30 „Trauma“ (6) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.45 7.00 7.25 7.55 8.25
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Darbštuolis Tedas“. Serialas „Hana Montana“ (1) (JAV, 2008 m.). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Veiksmo komedija „Šanchajaus riteriai“ (JAV, Honkongas, 2003 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ant bangos“ (3). 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Ką manai? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo f. „Amerikos nindzė“ (JAV, 1985 m.). 0.55 „Gyvenimas“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Labas vakaras, mielasis“. 8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7).
DATOS (liepos 10 d.) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00, 20.00 Žinios. 18.19, 20.19 Sportas. 18.23, 20.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Mano laida“. 20.15 Verslas. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Komedija „Viskas apie seksą“ (Kanada, 2007 m.) (N-14). 23.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.20 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.50 „Bamba“ (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 „Neskubėk gyventi“. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Nepažintas pasaulis. Matas Pretorijus (k). 12.00 Kauno dramos teatro spektaklis. A.M.Sluckaitės „Smėlio klavyrai“ (1990 m.) (k). 13.50 Kultūra. Dailininkas Zurabas Ceritelis (2006 m.). 14.00 Septynios Kauno dienos. 14.40 Vakaro autografas (k). 15.25 Laiko ženklai. 16.15 Grynas gyvenimas. 17.00 Žinios (k). 17.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.30 Gimtoji žemė. 18.00 „Neskubėk gyventi“. 18.30 LNOBT spektaklis. C.Gounod opera „Faustas“ (1998 m.) Dirigentas M.Staškus, rež. E.Domarkas, dailininkas H.Ciparis, choreografas E.Bukaitis. 21.30 Senieji Lietuvos vienuolynai. Vilniaus benediktinių vienuolynas ir Šv. Kotrynos bažnyčia (2009 m.). 22.10 „Prokurorai“. 23.00 Pasaulio dokumentika. „Stromso viloje“ (5) (Suomija, 2009 m.). 23.40 Kultūra. Aktorė Nelė Savičenko (2008 m.). 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). 0.20 Sportas (k). 0.25 Orai (k). 0.30 Lietuvos liepsna (k). 0.40 „Vilniaus knygų mugė 2012“. Vytauto Landsbergio knygos „Kaltė ir atpirkimas. Apie Sausio 13-ąją“ pristatymas (k). 1.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. W.A.Mozarto Koncertinė simfonija smuikui, altui ir orkestrui.
9.25, 14.30 Teleparduotuvė. 9.40 Tavo augintinis. 10.10, 16.00 „Išlikimas“. 11.10, 15.00 „Sinbado nuotykiai“. 12.05, 18.00 „Kaulai“. 13.00 „Lyga“ (1, 2). 14.00 „Viena už visus“ (6). 17.00, 1.15 „Medikopteris“. 19.00, 0.25 „CSI Majamis“. 20.00 „Lyga“ (3, 4). 21.00 „Viena už visus“ (7, 8). 22.00 Fantastinis trileris „Svetimi prieš Grobuonį 2“ (JAV, 2007 m.). 23.50 „Viena už visus“ (7).
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Muča Luča“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“ (9). 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Kremas“ (6). 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Marvel animė. Iksmenai“ (11) (N-7). 17.00 „San Fransisko raganos II“ (N-7). 18.00 „Meilės miestas“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Aklas karas“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 22.45 „Mano puikioji auklė“. 23.15 „Išrinktieji“ (N-14). 0.15 „Vaiperis“ (N-7).
10.10 „Andželas ir draugai“. 10.40 Senoji animacija. 11.15 Nomeda. 12.05 Interjerų dvikova (6). 13.00 „Aistrų verpetai“. 14.00, 21.25 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Martos Stiuart šou.
17.00 Interjerų dvikova (7). 18.00, 22.15 „Moteris be praeities“. 19.00 „Aistrų verpetai“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. Senoji animacija. 20.35 Nomeda.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30, 8.00 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.55, 0.40 Lietuva–Londonas. 9.15, 14.45, 18.20, 22.45 Vasara su Asta. 10.15 Šiandien kimba. 10.55 Dok. f. „Vyras ir 20 jo vaikų“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (tęs.) (N-7). 17.20, 22.10 Lietuva tiesiogiai. 19.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 19.55 Dok. f. „Ar Stalinas grįžta?“ (N-7). 21.00, 23.45 Reporteris. 21.52 Orai. 0.55 Dok. f. „Stalinas. Kita teroro pusė“ (N-7).
9.00, 18.00 Žinios. 9.20 Drama „Žemės širdis“ (N-7). 11.00 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.30 Drama „Švytinti žvaigždė“ (N-7). 13.30 Telelaikraštis. 15.45 Kriminalinė komedija „Apvogti vagį“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.20 Laida „Gyvenimas be streso“. 20.30 Lietuvos dvarai. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 „Marselio kriminalistai“. 23.10 Žinios (k). 23.30 Trileris „Spąstai“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20, 18.20, 20.20 Kauniečių akimis. 7.30, 18.30, 20.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Muča Luča“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Kremas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 „Marvė animė. Iksmenai“. 17.00 „San Fransisko raganos II“. 18.00 Žinios. Orai. 19.00 Kitokia Lietuva. 20.00 Žinios. Orai (k). 21.00 Veiksmo f. „Aklas karas“. 22.45 „Mano puikioji auklė“. 23.15 „Išrinktieji“. 0.15 „Vaiperis“ (k).
8.00 Veiksmo f. „Patikima apsauga“ (JAV, Australija, Vokietija, Ispanija, D.Britanija, 2007 m.) (N-14). 9.35 Drama „Akila ir rašybos konkursas“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 11.35 Kriminalinė drama „Kasandros prakeiksmas“ (D.Britanija, JAV, 2007 m.) (N-14). 18.00 Trileris „Tvirtovės apgultis“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 19.40 Nuotykių komedija „Transamerika“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 21.25 Drama „Dvi dienos Paryžiuje“ (Vokietija, Prancūzija, 2007 m.) (N-14). 23.10 Kriminalinė drama „Pasikėsinimas į Ričardą Niksoną“ (JAV, Meksika, 2004 m.) (N-14).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 14.50 Olimpinės žaidynės. 15.05 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 16.45, 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 18.30 Kelias į Londoną. 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park).
Septyni broliai miegantys 1830 m. gimė prancūzų dailininkas impresionistas Camille’is Pissarro. 1935 m. gimė literatūros tyrinėtojas Juozapas Girdzijauskas. 1948 m. gimė rašytoja, Kovo 11-osios Akto signatarė Vidmantė Jasukaitytė. 1954 m. gimė britų grupės „Pet Shop Boys“ vokalistas Neilas Tennantas. 1980 m. gimė amerikiečių dainininkė, TV žvaigždė Jessica Simpson. 1985 m. gimė Vokietijos futbolininkas Mario Gómezas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų jus suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus išvesti iš pusiausvyros. Bus tikrai sunku valdytis. Nė minutėlei neužsimirškite, kontroliuokite savo emocijas. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai pavyks susitarti su aplinkiniais, nes būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Sekite savo mintis – tai gali būti labai svarbu. Liūtas (07 23–08 23). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Susikivirčijęs galite pratrūkti emocijomis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali baigtis. Būkite pasirengę įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės priėmęs neteisingą sprendimą. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite erdvių, kur galėtumėte realizuoti savo kūrybinius sumanymus. Laukia daug veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų jausmai, emocijos ir gyvenimo principai šiuo metu keičiasi. Esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti problemas ir judėti pirmyn. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką ir gyvenimą. Savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis. Vandenis (01 21–02 19). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso tik nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir iškart jas įgyvendinti. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.
Orai
Kaitrai truputį atlėgus, orai šią savaitę bus šilti ir lietingi. Šiandien sušils nuo 20 iki 24 laipsnių, daug kur palis. Trečiadienį vėl gali būti karščiau – temperatūra kils iki 27 laipsnių, trumpi lietūs galimi daugelyje rajonų. Ketvirtadienį sinoptikai prognozuoja 19–24 laipsnius šilumos ir lietų visoje šalyje. Naktimis šią savaitę bus 12– 17 laipsnių šilumos.
Šiandien, liepos 10 d.
+20
+20
Telšiai
+22
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+24
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.55 21.51 16.56 0.00 13.26
192-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 174 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +36 Berlynas +23 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18
Londonas +19 Madridas +33 Maskva +26 Minskas +27 Niujorkas +28 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +32
orai kaune šiandien
Praha +25 Ryga +23 Roma +31 Sidnėjus +20 Talinas +23 Tel Avivas +33 Tokijas +28 Varšuva +26
+23
+23
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+23
Alytus
0–6 m/s
Vardai Amalija, Eimirė, Gilvainis, Prudencija, Rufina, Sigutė.
Padaugėjo aukų
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+23
+21
+15
3
+20
+24
+22
+17
3
+20
+21
+18
+14
5
rytoj
poryt
Per potvynį Krasnodaro krašte žuvu sių žmonių skaičius perkopė 170. Gai valinė nelaimė ištiko daugiau kaip 25 tūkst. žmonių. Gelbėtojai tūkstantį iš jų įkurdino laikinose slėptuvėse, kiti iš vyko pas giminaičius arba sugrįžo na mo. Daugiausiai per gaivalinę nelaimę nukentėjo Krymsko rajonas, kur van duo šeštadienio naktį pakilo septynis metrus – jo srautai nunešė gyvenvie tes, visiškai užtvindė gyvenamuosius namus. 12 žmonių žuvo Novorosijsko uostam iestyje, o popul iar iame Juo dosios jūros kurorte Gelendžike pen kis žmones nutrenkė elektra. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Siūlo tapti garsenybės bendraautoriumi
Sparta: per kelias minutes prancūzė tapo ir žmona, ir motina.
„Shutterstock“ nuotr.
Kūdikis skubėjo į tėvų vestuves Prancūzijos vakaruose viena nuo taka pagimdė vos kelios minutės po to, kai sumainė žiedus mieste lio rotušėje, – tad, kaip žurnalis tams sakė vietos meras, ši diena jai tapo dar svarbesnė, nei tikė tasi. „Tai mus gana sukrėtė“, – iš girdęs, kad motina ir vaikas jau čiasi gerai, pripažino Žalė meras Jeanas Robert’as Gachet. Šeštadienio 11-os val. ceremo nija buvo kone atšaukta, nes nuo taka pajuto sąrėmius, nors jos gimdymas buvo numatytas vė liau, liepos 14 d. „Nuotaka tikrai buvo trupu tį pavargusi, bet mes tai prisky rėme vestuvių stresui. Bandžiau
truputį viską paskubinti, kad ji pernelyg nepervargtų“, – sakė J. R.Gachet. Praėjus vos kelioms minutėms po to, kai laimingoji pora išta rė priesaikos žodžius ir išėjo po zuoti nuotraukoms, o svečiai iš vyko į priėmimą, nuotaka staiga pasijuto prastai ir grįžo į rotušės pastatą. Buvo iškviesta greitoji pagalba, bet vandenys nutekėjo ir ji rotu šėje 12.15 val. pagimdė berniuką. „Naujagimio verksmas bu vo toks jausmingas momentas! Mums ir greitosios pagalbos dar buotojams tai buvo pirmas toks kartas“, – sakė meras. BNS inf.
Netrukus pasirodysiančiame nau jame Ernesto Hemingway romano „Atsisveikinimas su ginklais“, pa rašyto 1929 m., leidime bus visos 47 jo pabaigos. Amer ik ieč ių raš ytojas, pel nęs Nobelio literatūros premiją, 1958 m. duodamas interviu „Paris Review“ pripažino, kad paskuti niai romano, pusiau autobiografi nio kūrinio apie įvykius italų ka riuomenės sanitariniame dalinyje Pirmojo pasaulio karo metais, žo džiai buvo perrašyti 39 kartus, kol E.Hemingway buvo patenkintas, kaip praneša telegraph.co.uk. „New York Times“ praneša, kad naujame romano leidime bus vi sos alternatyvios pabaigos, taip pat ankstyvi kitų fragmentų juod raščiai. Knyga išleidžiama E.He mingway paveldėtojų ir leidyklos „Scribner“ susitarimu. Tai, kad ro manas turėjo 47 pabaigas, nustatė Seanas Hemingway, ištyrinėjęs vi sus Johno F.Kennedy prezidentinė je bibliotekoje ir Bostono muzieju je saugomus E.Hemingway raštus. „Paris Review“ žurnalisto Geor ge’o Plimptono paklaustas, kodėl romanui sukūrė tiek pabaigų, rašy tojas atsakė: „Kad surasčiau tinka mus žodžius.“ E.Hemingway taip pat buvo su daręs ir alternatyvių pavadinimų sąrašą, kuriame buvo „Meilė kare“, „Kiekvieną ir visas naktis“, „Nuo žaizdų ir kitų priežasčių“, „Žave sys“, tačiau juos visus rašytojas iš braukė. Galutinis kūrinio pavadini mas „Atsisveikinimas su ginklais“ pasiskolintas iš XVI a. anglų dra maturgo George’o Peele’io karalie nei Elžbietai parašytos poemos.
Kūryba: žaidimų su originaliu kūriniu neišvengta ir 1932 m., kuriant
filmą su Gary Cooperiu ir Helen Hayes pagrindiniuose vaidmenyse.
Romano pabaigos, taip pat to ji, kurią pasiūlė Scottas Fitzgeral das, sudėtos į 330 puslapių leidinio priedą. Knygos viršelyje – origina li Rockwello Kento kurta iliustra cija. Po daugybės pataisymų E.He mingway knygą, kurios gale mirš ta Frederiko Henri mylimoji sese lė Ketrina Berkli, pabaigia tokiais žodžiais: „Tai buvo tarsi atsisvei kinimas su statula. Po kurio laiko išėjau ir palikau ligoninę ir per lie tų grįžau į viešbutį.“ Tarp kitų 47 pabaigų, apie ku rias svarstė E.Hemingway, buvo
Kadras iš filmo „Atsisveikinimas su ginklais“ (1932)
šios: „Tuo istorija ir baigiasi. Ket rina mirė, mirsi tu ir mirsiu aš, ir tai viskas, ką galiu tau pažadėti“; „Nė ra jokios pabaigos, išskyrus mirtį, o gimimas yra vienintelė pradžia“. Be to, E.Hemingway „Atsisvei kinimo su ginklais“ pabaiga aistras kurstė ir tuomet, kai 1932 m. pagal knygą buvo kuriamas filmas. Kino studija „Paramount“ po didelių ginčų nusprendė palikti originalią pabaigą ir juostą užbaigti Ketrinos mirtimi. Europiečiai ir išvydo to kią juostos versiją. O amerikietiš koje filmo versijoje ji lieka gyva. KD, lrt.lt inf.